STRUCTUM 2021 Sausis

REDAKCIJOS ŽODIS

2020 M. NR. 1 I ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI ISSN 2335-2108

Štai ir nauja pradžia. Snieguota sausio ranka atvertė 2021 m. kalendoriaus lapelius. Ir vėl su didele viltimi projektuojame ateitį. Galime drąsiai švęsti – žmogaus protas ir kūrybinė mintis triumfuoja. Viltis ir tikėjimas rytdiena – galingiausias žmonijos gyvybingumo ir kūrybos variklis – veda pirmyn. Žmonės kasdien planuoja ir kuria ateitį. Žmogaus proto sukurti prietaisai jau mato kiaurai per pačią Visatą ir „kalbina“ planetas kitoje jos pusėje. Bioinžinerijos genijai, pasitelkę nanodalelių technologijas, iš naujo konstruoja tobulus giliausius gyvos ląstelės sluoksnius, o inovatyviausi išmaniosios technikos kūriniai bet kokioje situacijoje patys priima savarankiškus sprendimus išmaniuosiuose namuose. Žmogaus noras kurti ir statyti naują ateitį veda į nesulaikomą pažangą.

Tačiau, kad ir kokį dirbtinį intelektą sukuria žmogaus mintis ir ranka, niekada dirbtinis kūrinys neaplenks savo kūrėjo.

Nors trimatis (3D) spausdintuvas gali padėti papuošti namus išskirtiniais, unikalaus stiliaus daiktais, kokių neįmanoma pagaminti įprastomis gamybos priemonėmis, tačiau tai tėra darbo įrankis, nors ir tobulesnis už pirmykščio žmogaus. Robotai tik įgyvendina žmogaus sukurtas nuostabias inžinerijos, architektūros ir dizaino idėjas. Pasitelkiant modernias technologijas, įgyvendinamos drąsiausios kūrybinės svajonės, visada aplenkiančios techninę pažangą. „Structum projektai“ ir komisija ką tik įvertino bei apdovanojo konkurso „Dizainas X. Rytojus – šiandien“ kūrybiškiausių, originaliausių idėjų autorius, pateikusius ateities būsto koncepcijas, kuriose atsiskleidžia ne tik šiandieninės dizaino tendencijos, bet ir išmaniųjų technologijų perspektyvos. Nacionaliniame „Išmaniojo miesto“ projekte talentingi architektai, dizaineriai, inžinieriai, kraštovaizdžio specialistai pristato naujus miestų veidus ir ateities vizijas. „Structum“ tęsia savo misiją ir kviečia kurti kasdien.

REDAKTORĖ

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė

TURINYS 4

19

TRIBOKŠTIS SLĖNIS MIESTE – INJEKCIJA VERSLO RAJONUI

IŠRINKTI GERIAUSI KONKURSO „DIZAINAS X. RYTOJUS – ŠIANDIEN“ PROJEKTAI

24

40

MODERNUS IŠMANUSIS BUTAS PATS RŪPINASI ŠEIMININKU

„IŠMANUSIS MIESTAS“.

PROFESIONALŲ KOMANDŲ PRISISTATYMAI

50

58

NAMAI, DYGSTANTYS GAMTOS PRIEGLOBSTYJE

GAISRINĘ SAUGĄ UŽTIKRINANČIOS MEDŽIAGOS IR SPRENDIMAI – VIENAS ESMINIŲ STATINIO REIKALAVIMŲ

64

72

ETNOKOSMOLOGIJOS MUZIEJUS PO REKONSTRUKCIJOS: UŽĖJĘ Į VIDŲ LANKYTOJAI PASIJUNTA LYG PASAKOJE

IŠSKIRTINIO DIZAINO BŪSTAI IR BIURAI, ATSPINDINTYS NAUJAUSIAS TENDENCIJAS

76

86

IŠMANUSIS APŠVIETIMAS TAMPA DAR IŠMANESNIS

ŽALIASIS VANDENILIS: STEBUKLINGAI ŠVARI ATEITIS IR DIDELĖS INVESTICIJOS

90

106

KAUNIEČIUS ŠILDO IŠ ATLIEKŲ PAGAMINTA ENERGIJA

VILNIUJE KYLA KOGENERACINĖ JĖGAINĖ

LEIDĖJAS

DIZAINERĖ

ADMINISTRACIJOS VADOVĖ

UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35 +370 620 55 199

Dovilė Dalmantaitė dizainere@structum.lt

Aurelija Ruželienė administracija@structum.lt

TEKSTŲ AUTORIAI

PARDAVIMŲ VADOVĖ

Irena Dirgėlienė, Giedrė Linden

Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt REDAKTORĖ Vida Danilevičiūtė Černiauskienė vida@structum.lt

NUOTRAUKŲ AUTORIAI Vero Visuals / MVRDV, Roberto Conte, Gerda Baltrūnaitė, Jevgenija Žukova – Černova, Wade Griffith, Laimonas Ciūnys, ©unsplash.com, ©shutterstock.com

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

FINANSININKĖ

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2021

Ona Afuvape

© STRUCTUM, 2021

KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

UAB Kalbos ir komunikacijų centras www.kkc.lt

REDAKCIJOS ŽODIS

ARCHITEKTŪRA

6

ARCHITEKTŪRA

TRIBOKŠTIS SLĖNIS MIESTE – INJEKCIJA VERSLO RAJONUI Nuotr.: Vero Visuals / MVRDV

Apželdinti fasadai jau seniai nebėra naujiena, tačiau atrodo, kad architektų žaliosios ambicijos ir jų įgyvendinimas objekte vis labiau evoliucionuoja. Puikus to pavyzdys yra naujasis pastatas Amsterdame, kurį galima laikyti vienu didžiausią intrigą ir smalsumą žadinančių objektų, atversiančių duris jau šiais metais.

Per 20 metų Zuidas tapo rajonu, kuriame daugiau dėmesio buvo skiriama verslo aplinkai, o ne gyvenamiesiems pastatams.

7

ARCHITEKTŪRA

UŽ VERSLO RAJONO RIBŲ Projekto „Slėnis“ pradžia buvo Amsterdamo savivaldybės prieš penkerius metus paskelbtas konkursas vystyti sklypui „P15 Ravel“, esančiam Zuido verslo rajone. Jį laimėjo pasaulyje gerai žinoma architektūros studija MVRDV, jau ne vieną dešimtmetį stebinanti savo drąsiais architektūriniais sprendimais bei idėjomis. Šį kartą architektų užduotis buvo suprojektuoti daugiafunkcį pastatą, kuriame įsikurtų biurai, būtų įrengtos gyvenamosios, komercinės ir laisvalaikio patalpos.

Joms numatytas 50–75 tūkst. kv. m plotas. Įdomu tai, kad dar net neprasidėjus statyboms dalis biurų ir komercinių patalpų jau turėjo potencialius nuomininkus.

„Projekto pavadinimas „Slėnis“ gimė dėl neįprastos pastato konstrukcijos, kurios centrinėje dalyje yra visiems prieinama terasa. “

Per 20 metų Zuidas tapo rajonu, kuriame daugiau dėmesio buvo skiriama verslo aplinkai, o ne gyvenamiesiems pastatams. Todėl šio verslo rajono plėtra buvo siekiama pakeisti susiformavusią kryptį, transformuojant jį į labiau gyvenamą teritoriją.

Architektūros studijos MVRDV suprojektuotas pastatas išsiskiria savo forma – jį sudaro trys skirtingo aukščio bokštai.

Aukščiausias jų nesiekia daugiau nei 100 metrų. Jame per du aukštus įsikurs „Sky Bar“, iš kurio Amsterdamo panorama bus kaip ant delno. Įspūdingo dydžio pastate septyni aukštai bus skirti biurams.

Jame bus 196 butai, o trijų aukštų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 375 vietos. Pėsčiųjų takas šalia pastato eina palei mažmeninės prekybos parduotuves, terasas ir veda į centrinę pastato dalį, įsivaizduojamą slėnį, išsidėsčiusį per ketvirtą ir penktą aukštus. Projekto pavadinimas „Slėnis“ gimė dėl neįprastos pastato konstrukcijos, kurios centrinėje dalyje yra visiems prieinama terasa.

8

Įspūdingo dydžio pastate septyni aukštai bus skirti biurams. Jame bus 196 butai, o trijų aukštų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 375 vietos.

ARCHITEKTŪRA

9

ARCHITEKTŪRA

10

Veidrodinio stiklo išorinis pastato fasadas atspindi visą aplinką ir leidžia pastatui įsilieti į bendrą visumą.

ARCHITEKTŪRA

SKIRTINGŲ FASADŲ DERMĖ Pasaulyje vis labiau populiarėja žalieji fasadai, kuriuo išsiskiria ir minimas pastatas Amsterdame. Jį kūrė vienas pagrindinių kraštovaizdžio architektūros puoselėtojų, olandų dizaineris Pietas Oudolfas. Jis pirmenybę skiria ne retiems, ryškiažiedžiams augalams, o bendrai jų kompozicijai, kai grožį kuria visuma. P. Oudolfas pastatams apželdinti renkasi daugiamečius visžalius augalus.

Pati pastato vieta įkūnija perėjimo idėją. „Slėnis“ yra skiriamoji riba tarp gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatų Zuido rajone. Kartu tai jungtis tarp žaliųjų sporto aikštelių ir zujančios verslo aplinkos.

Trys pastato bokštai yra suprojektuoti ant daugiafunkcio cokolio ir nustumti kiek įmanoma iki pat kraštų. Veidrodinio stiklo išorinis pastato fasadas atspindi visą aplinką ir leidžia pastatui įsilieti į bendrą visumą. Vizualiai jis tarsi susijungia su greta esančiais objektais. Jo vidinį fasadą kuria šiurkščios akmeninės terasos, kuriose didelė dalis ploto skiriama augalams. Ši skirtingų fasadų dermė leidžia išreikšti objekto dualumą: verslo ir gyvenamoji aplinka arba XL dydis ir žmogaus dydis.

KONTRASTAS TARP KOMERCINĖS IR GYVENAMOSIOS APLINKOS Dar vienas svarbus projekto komponentas yra „Grotto“. Tai didelė vidinė erdvė, natūraliu akmeniu visiškai dengta erdvė, į kurią šviesa patenka per du didelius stiklinius stoglangius, kurie naudojami kaip baseinai. Ši vieta, į kurią galima patekti per pirmąjį aukštą, skirta ne tik „Slėnio“ gyventojams, bet ir kitoms veikloms. Joje planuojama organizuoti renginius, kurie užtikrins gyvybingą pastato atmosferą dienos metu.

11

„Slėnio“ architektūroje taip pat aiškiai pabrėžiama skirtis tarp korporacinės praeities ir į gyvenamąja aplinką orientuoto Zuido ateities. Biurai gali didžiuotis visą sieną, nuo lubų iki grindų, apimančiais langais, didelėmis, ryškiai apšviestomis grindimis ir visais kitais reikalingais patogumais.

Gyvenamosios patapos turi didelius atidaromus langus ir slankiąsias duris, integruotas į akmeninį fasadą. Terasos taip pat dengtos natūraliu akmeniu, kaip ir pritvirtinti, automatiškai laistomi, įvairaus aukščio augalijos plotai, formuojantys išskirtinę žalią „Slėnio“ aplinką.

Dantytas natūralaus akmens fasadas suformuotas naudojantis parametriniu įrankiu. Toks struktūros konstravimas ne tik garantuoja dienos ir saulės šviesos patekimą į vidų, bet ir privatumą. Iš tiesų bendra „Slėnio“ erdvės įvairovė lemia tai, kad šiame pastate nerasite dviejų panašių butų.

Lauko ir bendro naudojimo žaliųjų erdvių gausa užtikrina sveiką aplinką ir gerovę, tuo pat metu prisideda prie ambicingo pastato ekologiškumo išpildymo. Nieko keista, kad projektas „Slėnis“ pretenduos į BREEAM „Excellent“ vertinimą.

„Sadolin Ambiance“ spalvų kolekcija KAIP DERINTI IR PRITAIKYTI ŠIOS KOLEKCIJOS SPALVAS?

Sodrios, ryškios HD spalvos

Vienas iš nesudėtingų būdų rinktis dažų spalvą – pasikliauti 54 spalvų „Ambiance“ kolekcijos deriniais. Kolekcija suskirstyta į tris spalvų paletes: neutralių, nuotaikos ir akcentinių atspalvių. Šios įkvepiančios ir viena su kita derančios kolekcijos padeda lengviau ir patogiau išsirinkti spalvas. Kruopščiai sudarytos spalvų kolekcijos leidžia lengvai suteikti interjerui šiuolaikinę išvaizdą, kuri leidžia atskleisti namų savininko stilių ir asmenybę.

NEUTR AL S ATSPALVIAI

1 Stylish Pink

Café Latte

Urban Taupe

Sandy Beach

Pale Sky

Wild Dove

Luxurious Silk

Vanilla Cream

Sea Foam

Farmers Milk

Simply Bread

Silver Shadow

Soft Pearl

Porcelain Mould

Fresh Linen

Cotton Flower

Magnolia Spring

Morning Snow

Patarimai: 1

Kiekviena vertikali tarpusavyje

AKCENTINIA I ATSPALVIAI

NUOTAIKOS ATSPALVIAI

3 Velvet Touch

Chocolate Milk

Industrial Grey

Factory Green

Classic Car

Royal Blue

Red Elegance

Dandy Dust

Spacious Grey

Ca Green

Olive Tree

Blueberry Dream

Rose Wood

Bakery Brown

Authentic Grey

Green Tea

Early Dew

Denim Drift

Dusty Lavender

Fresh Fruit

Indian Spice

Retro Vibe

Peacock Pride

Turquoise Holiday

Blossom Powder

Macaron Peach

Rich Butterscotch

Cor ower Field

Vintage Blue

Summer Splash

Sweet Desire

Humble Blush

Pretty Pastry

Tender Clay

Celadon Mint

Frosted Sky

2

Kiekviena horizontali dera su kitais tos palviais 3

2

Nesvarbu kokias 3 spalvas pasirinksite iš vienos kolekcijos tarpusavyje

LENGVA IŠBANDYTI SPALVĄ TIESIAI ANT SIENŲ

Itin paprastas būdas išbandyti spalvas ir apsispręsti – tiesiog išbandykite spalvas ant sienų, prieš priimdami galutinį sprendimą.

Nebūtina pirkti litro dažų – kiekvieną spalvą iš ypatingos 54 spalvų kolekcijos galite greitai ir paprastai išbandyti su „Sadolin Ambiance“ spalvos testeriais. „Ambiance“ spalvos testerį „trys viename“ sudaro spalva, dažai ir dažymo volelis. Tepkite dažus ant paviršiaus vertikaliais judesiais. Palaukite, kol nudažytas paviršius pakankamai išdžius, tada užtepkite antrą sluoksnį.

Spalvos gali atrodyti skirtingai, atsižvelgiant į apšvietimą, todėl įvertinkite rezultatą ir natūralioje, ir dirbtinėje šviesoje. Spalva paletėje, ekrane ar brošiūroje gali skirtis nuo spalvos, kurią pamatysite savo namuose. Šie spalvos testeriai – modernus sprendimas, padedantis lengvai pasirinkti tinkamą dažų spalvą ir sutaupyti laiko, nereikia pirkti papildomų dažymo priemonių, o namuose po spalvos testavimo nelieka jokios netvarkos. „Sadolin Ambiance“ spalvos testerių ieškokite dažų, statybinių medžiagų, remonto ir buities prekių parduotuvėse bei internete.

Kitas siūlomas būdas išbandyti spalvą – „Sadolin Ambiance Diamond“ 0,5 litro dažų pakuotė, kurią galima tonuoti bet kuriuo iš kelių tūkstančių „Sadolin“ atspalvių.

Kurkite nuostabias erdves su įkvėpimu – su „Ambiance“ KOKIE ŠIŲ DAŽŲ PRIVALUMAI? „Ambiance“ – tai sienų ir lubų dažų kolekcija. Ją sudarantys visiškai matiniai, matiniai ir pusiau matiniai sienų dažai yra labai atsparūs dėvėjimuisi, trynimui ir itin lengvai valomi. Visi dažai puikiai dengia paviršių. „HD Color“ užtikrina ryškias ir itin ilgai išliekančias spalvas bei aksominius paviršius.

Rinkdamiesi „Ambiance“, renkatės tvarų sprendimą, nes šie dažai vandeniniai, beveik neturi kvapo, jų gamybos procese nepridedama jokių lakiųjų organinių junginių (LOJ), galinčių sukelti kvėpavimo takų sutrikimų ar kenkti aplinkai. Galima tonuoti įvairiais atspalviais.

„Ambiance Diamond“ – matiniai, puikiai dengiantys, labai atsparūs dėvėjimuisi patalpų dažai. Jie lengvai dažomi, netyška, gerai išsilygina, padengia paviršių tolygiu sluoksniu.

Dažytas paviršius lengvai valomas (1 atsparumo trynimui klasė, EN 13 300), todėl tinka ir patalpoms, kurių sienas reikia labai dažnai valyti.

„Ambiance Pearl“ – pusiau matiniai, gerai dengiantys, labai atsparūs dėvėjimuisi, plovimui ir drėgmei sienų dažai.

Dažytas paviršius labai lengvai valomas (1 atsparumo trynimui klasė, EN 13 300), todėl tinka ir patalpoms, kurių sienos turi būti labai atsparios valymui. Lengvai dažomi, netyška, gerai išsilygina, padengia paviršių tolygiu sluoksniu.

„Ambiance Royal“ – visiškai matiniai, puikiai dengiantys sienų ir lubų dažai vidaus darbams.

Padengia paviršių tolygiu aksominiu sluoksniu.

Visiškai matinis dažų sluoksnis paslepia nedidelius paviršiaus nelygumus.

Dažytas paviršius daug metų išlieka lengvai valomas (1 atsparumo trynimui klasė, EN 13 300) ir lengvai prižiūrimas.

„Ambiance Sky“ – visiškai matiniai, gerai dengiantys lubų dažai, skirti vidaus darbams.

Dažai netyška, jais lengva dažyti, gerai išsilygina. Padengia paviršių tolygia, šviesos neatspindinčia danga, paslepia nedidelius paviršiaus nelygumus.

Dažytą paviršių galima valyti (3 atsparumo trynimui klasė, EN 13 300).

www.sadolin.lt

KAIP SUKURTI SAUGŲ, TVARKINGĄ IR ESTETIŠKĄ VONIOS KAMBARĮ?

Vonios kambaryje mes pradedame savo dieną ir baigiame ją, tad itin svarbu, kad jame būtų saugu, švaru, tvarkinga bei estetiška. Apie tai, kaip sukurti būtent tokią aplinką vonios kambaryje, kalbamės su gamintojo „Roth Czech“ atstovu Baltijos šalyse Gediminu Legu.

14

Pašnekovas yra įsitikinęs, kad vonios kambario interjero tendencijos keičiasi ne itin greitai, todėl aklai jomis sekti neverta. Anot jo, svarbiausia sukurti tokį vonios kambarį, kuris būtų jaukus, patogus, praktiškas ir saugus. Tinkamai parinktomis, kokybiškomis medžiagomis ir vonios kambario technika galima džiaugtis gana ilgai, tad, prieš pradedant vonios įrengimo ar remonto darbus, verta pagalvoti, kad tai, kas patinka šiandien, turės patikti ir po kelerių metų.

Pasak G. Lego, ruošiantis įrengti ar atnaujinti vonios kambarį, svarbiausia įsivertinti patalpą ir ją funkciškai suplanuoti.

Vonios kambario negalima perkrauti, o pačią patalpą reikia planuoti ergonomiškai. Geriausia pasikonsultuoti su specialistu, kuris patars, kaip viską padaryti, kad būtų saugu, patogu, gražu ir estetiška.

Vonios kambario negalima perkrauti, o pačią patalpą reikia planuoti ergonomiškai.

Šiuo metu vartotojai dažnai pagalvoja apie vonios kambario ar bent jau dušo zonos atnaujinimą, tačiau tokius norus neretai atbaido mintis, kad pakeisti vien tik dušą gali nepakakti. Dušo zonoje plytelės visuomet atrodo labiausiai nusidėvėjusios, tad pradedama galvoti apie plytelių perklijavimą, kuris kainuoja ne tik pinigų ir laiko, bet ir kantrybės, kol vyks visi atnaujinimo darbai. Norint viso to išvengti, gamintojas „Roth Czech“ turi greitą sprendimą: kompozicines plokštes „Vipanel“, kurias galima klijuoti tiesiai ant sienos ar senų plytelių. Plokštės yra itin plonos – 3 mm storio, tad erdvė vonios kambaryje nesumažės. Šios plokštės, skirtos ir vonios kambariui įrengti, ir modernizuoti ar iš dalies atnaujinti. Jos yra gana didelio formato (dydis 2 100 x 1 000 mm), tačiau sveria nedaug, todėl jas nesudėtinga priklijuoti prie sienos – ir modernizuojamuose

namuose ant jau esamų plytelių, ir naujuose – tiesiai ant gipskartonio plokščių ar kitų paviršių. Ekspertas pažada, kad, naudodami kompozicines plokštes „Roth Vipanel“, lengvai savo vonios kambarį paversite itin madingu.

Plokščių atsparumas temperatūrai – nuo –50 iki +80 °C, tad jas galima naudoti ir viduje, ir lauke. Šiuolaikiniai vonios kambariai yra individualiai orientuoti į jų vartotojus, todėl ne itin svarbu, kokio dydžio ir išvaizdos vonios kambario būsto savininkas pageidauja ir kokią įrangą jis renkasi, nes gamintojo siūlomos kompozicinės plokštės „Roth Vipanel“ yra naujas, šiuolaikiškas ir inovatyvus produktas, tinkantis bet kokio dydžio, plano ir interjero vonios kambaryje. Naudojant šias kompozicines plokštes, galima nesunkiai ir preciziškai sukurti poilsio erdvę.

G. Legas pristato ir kitą – naujausią šiuolaikiškos ir saugios dušo erdvės vonios kambaryje – sprendimą. Tai dar vienas bendrovės siūlomas produktas „Calida Walk In CI TWF“ – didelė berėmė dušo sienelė. Bendrovė siūlo rinktis stiklą su modernia spauda. Tai 6 mm stiklas, apdorotas technologija „RothETC“, apsaugančia nuo nešvarumų, įskaitant kalkių nuosėdas ir riebalus.

Naudojant naujausią CI TWF dušo sienelę, galima jaustis itin saugiai, nes grūdintas stiklas iš išorinės pusės turi apsauginę plėvelę, neleidžiančią dūžtančiam stiklui pabirti. Dūžio atveju stiklas lieka stovėti sieniniame profilyje, o maži stiklo gabalėliai laikomi apsauginės plėvelės. Tai itin aktualu šeimoms su mažais vaikais, kai norime juos maksimaliai apsaugoti kiekvienoje erdvėje.

Bendrovė siūlo rinktis stiklą su modernia spauda. Tai 6 mm stiklas, apdorotas technologija „RothETC“, apsaugančia nuo nešvarumų, įskaitant kalkių nuosėdas ir riebalus.

15

Įsigijusiuosius tokias dušo sieneles žavi ir šiuolaikiškas dizainas. Gamintojai siūlo galimybę rinktis blizgų „Brillant“ arba juodą matinį profilį. Taip pat galima rinktis skaidrų stiklą arba stiklą su piešiniu, kuris, kaip ir statramstis, atitinka profilio spalvą. Dydį ir dizainą klientai gali rinktis net iš 24 variantų.

!

Daugiau informacijos: www.roth-czech.cz/lt

Stiklas apdorotas technologija „RothETC“, kuri itin lengvai prižiūrima. Svarbu ir tai, kad montavimas yra universalus – kairėje arba dešinėje. Maksimalus statramsčio ilgis 1 200 mm. „Tai yra įprastos dušo sienelės, ant kurių iš išorinės pusės uždėta nematoma plėvelė, kuri stiklo dūžio atveju apsaugo net ir nuo minimalių sužeidimų“, – teigia G. Legas.

x

Daugiau informacijos: kotryna@structum.lt | tel. nr. +37062080440

x

IŠSKIRTINIAI LIETUVOS MEISTRŲ BALDAI – VIEŠBUČIUI „NERINGA“ Nuotr.: Gerda Baltrūnaitė

Įgyvendinant rekonstrukcijos projektą, viešbutis „Neringa“ nuo pat pradžių buvo kuriamas kaip prestižinis ir ypatingas objektas. Ne tik Vilniuje, Lietuvoje, Baltijos šalyse, bet ir Europos mastu unikalus, vienetinis viešbutis su skrupulingai saugomu lietuvišku paveldu ir unikaliu interjeru svečių kambariams pasirinko Lietuvos meistrų pagamintus aukščiausios kokybės baldus. Viešbučio kambarius įrengė patyrę šalies baldų meistrai – įmonė „RB Solutions“, užsiimanti visuomeninių interjerų projektų kūrimu, įgyvendinimu bei nestandartinių baldų projektavimu ir gamyba.

18

Antrinė lietuviškos bendrovės „Riešės baldai“ įmonė „RB Solutions“ suprojektavo, sukūrė konstrukcinius baldų sprendimus pagal studijos „Yes design“ dizaino idėją, o „Riešės baldai“ pagamino ir sumontavo baldus visuose 124 viešbučio „Neringa“ kambariuose. „Dėl mūsų pasiūlyto baldų kokybės ir kainos santykio laimėjome tarp kelių pretendentų beveik metus trukusią atranką, kurioje architektai ir dizaineriai pirmiausia akcentavo baldų ir medžiagų kokybę, idėjos išpildymą, o ne kainą“, – atskleidžia įmonės „RB Solutions“ direktorius Andrius Šorinas.

Visus baldus ir interjero detales pagamino bendrovė „Riešės baldai“, kuri pernai išplėtė gamybą

„RB Solutions“ pasirinkta dėl neribotų sprendimų išpildymo galimybių ir bekompromisės kokybės: įmonė gali pasiūlyti bet kokią nestandartinę produkciją, net sudėtingiausią ir originaliausią. Ji suteikia visą paslaugų kompleksą – nuo baldų ar erdvės projektavimo iki pagaminimo ir montavimo. Be to, aukštus kokybės reikalavimus ji taiko ir medžiagų bei žaliavų tiekėjams – produkcija gaminama tik iš aukštos klasės žaliavos.

2020 m. vasario 21 d. pasirašiusi sutartį su viešbučiu „Neringa“ ir pradėjusi interjero projekto įgyvendinimą, įmonė „RB Solutions“, nepaisydama dėl pandemijos kilusių trukdžių, gruodį galutinai pabaigė įrengti svečių kambarius.

Visuose kambariuose sumontuotos dvigulės lovos, spintos, stalai, veidrodžiai, palangės, kambarių suoliukai su minkštosiomis dalimis, taip pat aprėminti langai, vonios kambariams pagaminti baldai ir lieto akmens kriauklės.

Visuose viešbučio aukštuose sumontuoti mediniai lubų dekoro elementai. Administracinėse patalpose įrengtos biuro spintos. Baldų montavimo darbus objekte atliko „Riešės baldų“ specialistų komanda. „RB Solutions“ direktorius A. Šorinas pabrėžia, kad sėkmingai įgyvendinto beveik 1 mln. eurų vertės projekto kainą lėmė darbui imlių gaminių sudėtingumas ir parinktos kokybiškos, natūralios medžiagos: ąžuolo lukštu faneruota plokštė, „Corian“ – lietas akmuo, natūralus ratanas, dažytas metalas ir kt. Pavyzdžiui, nestandartinės pusapvalės formos lovų galvūgaliams gaminti naudotas natūralus rankų darbo pintas ratano tinklelis buvo pagamintas Vietname. Iš užsienio importuotos ir kitos baldų žaliavos.

Visus baldus ir interjero detales pagamino bendrovė „Riešės baldai“, kuri pernai išplėtė gamybą: moderni medžio apdirbimo įranga naujose patalpose įjungta kovo mėnesį. Bendros investicijos, panaudojant ES paramą ir nuosavas lėšas, siekė apie 1 mln. eurų.

Viešbučio „Neringa“ kambarių įrengimas pernai buvo didžiausias „RB Solutions“ projektas pagal finansinę išraišką. Įmonės vadovas jį lygina su kitu 1 mln. eurų vertės projektu Amsterdame, Nyderlanduose, kur įrengtas 500 kambarių

viešbutis „Leonardo Hotel“. Penkerius metus su viešbučių projektais dirbanti įmonė kasmet įgyvendina daugiau kaip 10 objektų per metus. Pernai kartu su „Neringa“ sėkmingai įrengta dar 12 viešbučių Europoje: Nyderlanduose, Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse, o šių metų pradžioje įmonė jau vykdo viešbučių įrengimo projektus Barselonoje, Niurnberge, Berlyne, Briuselyje ir Ešborne. Eksportas sudaro apie 70 % abiejų grupės įmonių užsakymų. Dar per 40 viešbučių įrengta per pastaruosius penkerius metus: „Leonardo Hotel“, „Holiday Inn“, „Park Inn“, „Hilton Garden Inn“, „Hampton by Hilton“, „Radisson Blu“, „Moxy“, „AirInn“ ir kt. Universali įmonė dirba ir visuomeninės paskirties objektuose. Išskirtinis pavyzdys – Maironio lietuvių literatūros muziejus, taip pat įrengiami biurai, restoranai, prekybos centrai, laboratorijos, odontologijos klinikos, SPA zonos, sporto klubai, nestandartiniai baldai gaminami ekspozicijų stendams.

19

Viešbučio „Neringa“ projektas tapo įsimintinas dėl apimties, unikalumo ir sudėtingų sprendinių. UAB „RB Solutions“ pavyko ne tik išpildyti visus dizaino ir kokybės reikalavimus, bet ir įveikti kilusius sunkumus. Profesionali ir atsakinga įmonės specialistų komanda, didžiuojasi nepriekaištingai atliktais darbais unikaliame objekte – tai įmonės galimybes, darbo kokybę, pajėgumą ir patirtį patvirtinanti vizitinė kortelė. „RB Solutions“ visada randa įvairiausių idėjų įgyvendinimo sprendimus ne tik Lietuvoje, bet ir Europos šalyse.

www.rbsolutions.lt sales@rbsolutions.lt

20

21

IŠRINKTI GERIAUSI KONKURSO

„DIZAINAS X. RYTOJUS – ŠIANDIEN“ PROJEKTAI

Sausio 28 d. konkurso „Dizainas X. Rytojus – šiandien“ organizatoriai „Structum projektai“ sukvietė projekto dalyvius, partnerius ir komisiją išsiaiškinti, kurie dalyvių darbai labiausiai perteikė projekto viziją. Iš viso konkursui buvo pateikti net 24 unikalūs projektai, tad kompetentingai komisijai teko nelengva užduotis išrinkti originaliausias ir pažangiausias idėjas.

Viso konkurso metu dalyviai buvo kviečiami kurti unikalias ateities būsto koncepcijas, kuriose atsiskleistų ne tik šiandieninės tendencijos, bet ir išmaniųjų technologijų perspektyvos.

!

22

Juodos studijos dizainerių J. Stankūnaitės ir L. L. Dovydaitienės projektas

Į geriausiųjų penketuką pateko ir savo darbus renginyje pristatė: architektė, architektūros magistrantūros studentė Austėja Jurčiukonytė, interjero dizainerė Kotryna Čerkauskaitė, studija „Įkurės“, Jurgita Stankūnaitė, Laura Lėja Dovydaitienė, Juoda studija, interjero dizaineris ir projektų vadovas Simonas Buivydas ir interjero dizaineris Giedrius Galinis, studija „Hermanas“ bei interjero dizaineris Artūras Akstinas, studija „Artas Design Studio“.

A. Jurčiukonytė pristatė dizaino koncepciją, kur vienoje erdvėje kuriamas darbas, būstas, laisvalaikis, miesto ūkiai ir viešosios erdvės. Architektė tiki, kad ateina metas miestuose kurti vietinius sociotopus, kuriuose būtų sujungta įvairi žmonių veikla. Didėjantis dėmesys ekologiškumui ir dalijimosi kultūra paskatino sukurti bendrojo naudojimo patalpas, terasas bei vertikaliuosius sodus.

Juoda studija projekto pristatymo metu pabrėžė, kad, keičiantis pasauliui, kartu turi kisti ne tik darbo vieta bei įpročiai, bet ir erdvės, kuriose gyvename. Dizainerė projekte atskleidė esminius dizaino principus: kontekstualumas, sprendinių nuoseklumas ir funkcionalumas. Namo plane akivaizdžiai išskirtos trys pagrindinės zonos: privati poilsio erdvė, pusiau privati laisvalaikio erdvė ir vieša darbo erdvė.

Interjero dizainerė K. Čerkauskaitė tiki, kad ateityje gyvenamuosiuose rajonuose dominuos maži sklypai su dideliu užstatymo plotu. Jos požiūriu, didelis apgyvendinimo tankis kelia privatumo stoką, dėl kurios tokia gyvenvietė rizikuoja tapti skirtingų tvorų koridoriumi, primenančiu sodų bendrijas.

Studijos „Hermanas“ interjero dizaineriai teigia, kad viena iš ateities namų perspektyvų – lengvų konstrukcijų, nedidelio ploto būstai, įkuriami ant daugiabučių stogų, taip išnaudojant esamą vietą miestuose ir suteikiant galimybę įsikurti tankiai užstatytose miesto dalyse.

Interjero dizaineris A. Akstinas, kurdamas namo „Dizainas X“ architektūrą, pritaikė vieną svarbiausių idėjų ir tikslų, kuriant šį interjerą, t. y. funkcionalų erdvių suvaldymą. Jam pavyko erdves suprojektuoti pagal klientų poreikius, o tada buvo sudėliotos stilistinės idėjos ir spalvos. Namo pirmojo aukšto erdvės išsiskiria sujungtomis zonomis, kurios suteikia didesnio erdvumo pojūtį. Antrojo aukšto erdvėse suplanuotos visos gyvenamosios zonos.

A. Akstinas surinko 3 080 skaitytojų balsų.

!

Architektės A. Jurčiukonytės projektas

!

K. Čerkauskaitės koncepcijai, studija „Įkurės“

23 Konkurso „Dizainas X. Rytojus – šiandien“ vertinimo komisiją sudarė „Mild Studio“ įkūrėja, architektė Lina Bakienė, architektų studijos „Studija lape“ vadovas Tomas Lapė, architektų studijos „Archas“ partneris, architektas Tomas Kulešas, „Inblum“ partneris, architektas Dmitrijus Kudinas, Ambraso architektų biuro architektė Rasa Ambrasienė, studijos „Do architects“ architektė Dovilė Skrupskelienė.

Komisijos sprendimu pirmąją vietą konkurse laimėjo Juodos studijos dizainerių J. Stankūnaitės ir L. L. Dovydaitienės projektas. Antrąją vietą užėmė architektės A. Jurčiukonytės pristatytas projektas. Trečioji vieta atiteko K. Čerkauskaitės koncepcijai, studija „Įkurės“.

Portalo „Structum“ lankytojai daugiausia balsų skyrė A. Akstinui – jis surinko 3 080 skaitytojų balsų.

Projekto partneriai skyrė prizus labiausiai patikusiems konkurso dalyvių darbams, kuriuose geriausiai atspindėtos jų siūlomos produkcijos panaudojimo galimybės. Prizus įsteigė net dešimt partnerių: „JUNG Vilnius“, „Laufen“, „Grohe“, „Eternit Baltic“, „Geros grindys“, „Gaja Decor Group“, „Renversa“, „Artfiksa“, „Kamė“ ir „Ease“.

Papildomus partnerių prizus laimėjo Aurelija Slapikaitė-Jurkonė, Nerijus Jonkus, Artūras Akstinas, Jūratė Miliauskaitė-Laurinaitienė, Austėja Jurčiukonytė, Eglė Savickaitė, Indrė Žutautienė, Vilija Austienė ir Asta Kazickienė.

ATRASKITE KURORTĄ MODERNIAME NEMUNO PARKE

BENDRA INFO APIE PROJEKTĄ: Kęstučio g. 63, Prienai Daugiabutis, apie 5000 kv.m. pastatas 81 butas + sporto salė + 2 dviračių saugyklos + sandėliukai PROJEKTO AUTORIAI: UAB Kančo studija, architektai Gustė Kančaitė, Gytautė Gružauskaitė – Kručkauskienė VYSTYTOJAS: Windowsa grupės įmonė UAB „NPN.63“

www.windowsa.lt

Daugiau apie projektą: www.nemunoparkas.lt

ARCHITEKTŪRA

SKILTIS „PJŪVIS“ | PRAKTINIŲ STRAIPSNIŲ CIKLAS. PATARIMAI, KAIP PASISTATYTI IŠMANIUS NAMUS.

MODERNUS IŠMANUSIS BUTAS

PATS RŪPINASI ŠEIMININKU Nuotr.: Jevgenija Žukova – Černova

26

PJ Ū V I S

„Pjūvio“ projektas tęsia užbaigto statyti ir moderniai įrengto bei išmaniai valdomo privataus buto sostinės Antakalnyje pristatymą.

27

Laikai ir gyvenimo būdas keičiasi. Optimalų komfortą namuose užtikrinančios inžinerinės sistemos ir komfortiškas būstas jau nėra prabanga – tai būtinybė. Taip pat nebereikia bijoti, kad gausiai inžinerinei įrangai reikės daug dėmesio ir laiko jai reguliuoti ar perjunginėti. Išmaniai įrengtos ir protingai valdomos sistemos labiau rūpinasi šeimininku, nei pats šeimininkas rūpinasi įranga ir būstu, jos neatima brangaus laiko ir gali tvarkytis pačios. Negana to, gausi įranga, paslėpta sienų, lubų ar grindų konstrukcijose, negadina estetinio vaizdo, nekliūva nei už akių, nei už kojų, neužima ploto, be to, nuo jos nereikia valyti dulkių.

PJ Ū V I S

Modernų privataus 130 kv. m buto sostinės Antakalnio mikrorajone interjerą projektavę architektūros studijos „Plazma“ architektai Rytis Mikulionis ir Dalia Treinytė apdailos sprendimais kūrė kuo vientisesnį, švaresnį interjerą. Šio interjero stilių jie apibūdina kaip pašiltintą minimalizmą. „Švarus interjeras yra tarsi kevalas. Vėliau baldais, dekoro elementais galima kurti spalviškai drąsesnius derinius“, – sako architektai. Jie akcentuoja, kad švari erdvė – tai neutralus, ramus, šiltas fonas, kuriame gali nesunkiai atsirasti ir derėti bet kas.

Siekiant bendro vaizdo, buto sienų danga kombinuota: dalis jų yra tinkuotos ir dažytos, kitos – uždengtos faneruota plokšte, po kuria įrengta integruota virtuvė ir spintos. Kambariuose sienos tarsi nepastebimai pereina į baldinę plokštę – po ja įrengtos integruotos spintos. Vonios kambariuose plytelės taip pat pereina į baldinę plokštę, po kuria įrengtos vonios spintelės. Į sienų apdailą integruotos durys, baldai ir grindjuostės, itin didelių matmenų, nematomų siūlių marmuro imitacijos plytelės vonioje, taip pat sienose ir lubose sumontuota išmanioji šildymo ir vėsinimo sistema bei santechnikos įranga padeda sukurti lygius, glotnius paviršius ir plokštumas. Pasak architektų, įvairūs nematomų sistemų sprendimai naudojami vienam tikslui – kad žvilgsnis lengvai slystų erdve ir neužkliūtų už jokių vizualių trikdžių, o erdvė būtų tiesiog švaresnė.

Visos vidinės durys ir spintos projektuotos aukštos, iki lubų, taip vizualiai dar labiau paaukštinant patalpas, kurių lubų aukštis yra daugiau nei 290 cm. Penktajame aukšte esančio buto langai vitrininiai, nuleisti iki grindų – žvelgiant pro langą, rėmas neskaido erdvės. Šiame bute nėra radiatorių – įrengtos šildomosios lubos.

28

Jų apdaila nesiskiria nuo paprastų gipskartonio lubų – moderni šildymo ir vėsinimo sistema yra visiškai nematoma. „Siekėme išsaugoti patalpų aukštį, jos nuleistos tik tiek, kad būtų galima sumontuoti šildomųjų lubų sistemą. Lubos suplanuotos zonomis: toje vietoje, kur reikėjo sumontuoti ortakius, lubos nuleistos tiek, kiek reikia jų konstrukcijai, bet tvarkingai atskirtos spalva“, – atskleidžia architektai.

Aktyvios lubos, kuriose sumontuoti šildymo vamzdeliai, žiemą patalpas šildo, o vasarą vėsina. Vėsą butui gamina šilumos siurblys „Samsung“. Specialiais vamzdeliais vėsa atkeliauja į lubas kiekvienoje patalpoje ir kiekvieną jų vėsina pagal poreikį. Patalpų temperatūros reguliavimas automatizuotas, bet ją galima reguliuoti ir mobiliuoju telefonu, įdiegus patalpų valdymo sistemą. Pats vėsinimo procesas yra negirdimas ir nejuntamas, priešingai, nei vėsinant kondicionieriumi. Lubinio vėsinimo sistema suteikia didžiausią įmanomą mikroklimato komfortą.

Butui vėdinti panaudotas drėgmę grąžinantis rotacinis rekuperatorius, kuris tiekia orą antistatiniais ir higieniškais ortakiais. Tokia vėdinimo sistema bus ilgai eksploatuojama, neužsiterš ir palaikys puikią oro kokybę visus metus.

Šiame bute nėra radiatorių – įrengtos šildomosios lubos.

PJ Ū V I S

29

Architektė D. Treinytė sako, kad išmaniąsias inžinerines sistemas įrengiant lubose ir sienose, interjeras nenukenčia.

Dažniausiai tokie išmanūs sprendimai ir įranga planuojami iš anksto ir projektai įgyvendinami nuo statybos pradžios.

Net ir rekonstruojant seną būstą arba įsirengiant butą jau pastatytame name, sienose ir lubose galima tinkamai estetiškai paslėpti gausią įrangą ir išmaniąsias inžinerines sistemas. Pasak architektės, daug visko galima paslėpti naujose pertvarose, jeigu keičiamas būsto planavimas, o dažniausiai įranga slepiama lubose. Nereikėtų bijoti, kad dėl to teks paaukoti daug patalpų aukščio. Technologijos nuolat tobulinamos, todėl, pavyzdžiui, įrengiant gipskartonio plokštėse šildymo ir vėsinimo sistemą, nereikia išvedžioti storų vamzdynų ar pan. Šiuo atveju bute Antakalnyje lubas dėl sumontuotos šildymo sistemos teko nuleisti tik apie 7 cm, nes šildymo vamzdeliai yra išvedžioti pačioje lubų plokštėje, tad papildomo lubų storio jiems įrengti nereikia. Sistemoms valdyti nereikia po kojomis kloti kabelių – visi reikalingi laidai paslepiami arba pertvarose, arba lubose. Be to, galima rinktis belaidžius prietaisus.

„Įvairūs nematomų sistemų sprendimai naudojami vienam tikslui – kad žvilgsnis lengvai slystų erdve ir neužkliūtų už jokių vizualių trikdžių, o erdvė būtų tiesiog švaresnė.“ architektė Dalia Treinytė

PJ Ū V I S

PATOGŪS IR IŠMANŪS SPRENDIMAI Projektuojant šio buto minimalistinį, švarų interjerą, laikytasi principo kuo mažiau jį apkrauti detalėmis, vengta naudoti daugybės šviestuvų, daviklių ir jungiklių. „Nors jų neatsisakyta visiškai, bet siekta sumažinti. Tai įgyvendinti padėjo išmaniosios sistemos, leidžiančios keletą skirtingų funkcijų apjungti į visumą ir taip užtikrinti jų tarpusavio sinergiją, kas reiškia ne tik patogumą ir komfortą naudotojui, bet ir resursų taupymą“, – pasakoja inovatyvius apšvietimo sprendimus diegiančios įmonės „Think Light“ vadovas Andrius Kleiza. Ši įmonė moderniame bute įgyvendino apšvietimo ir išmaniųjų inžinerinių sistemų valdymo projektą.

Pasirinkus vokiečių gamintojo JUNG pastatų automatiką, čia suprojektuotas išmanusis apšvietimas, kurio aukšto patikimumo ir sertifikuotos kokybės sprendimai leidžia vartotojui paprastai ir lengvai kurti įvairias apšvietimo scenas, o jos įjungiamos vienu mygtuko paspaudimu, išryškinant vienokį ar kitokį apšvietimo pobūdį: jaukią, komforto nakties, vakaro sceną ir t. t.

Bendrajam apšvietimui panaudoti į lubas įleidžiami (angl. downlight) šviestuvai, kurie ne tik apšviečia patalpą, bet juose taip pat yra integruoti ir judesio bei gaisro jutikliai, oro padavimo ir ištraukimo difuzorius. Įleidžiamo tipo šviesos diodų (LED) šviestuvai tinka montuoti į gipskartonio arba panašaus tipo lubas. Išpjovus montavimo angą, šviestuvai susilieja su lubų plokštuma.

30

Daug nematomo darbo bute atlieka patalpų valdymo sistema: čia įvairiausioms išmaniosioms sistemoms sukurtas bendras valdymas, sujungus į vieną sistemą – JUNG KNX protingo namo valdymo sistemos pagrindu. Užprogramuota sistema automatiškai parenka, kada įjungti šildymą ir kiek šildyti ar vėsinti kambarius, taip pat palaiko komfortišką oro kokybę ir mikroklimatą, paduodama reikiamą kiekį gryno oro iš lauko, o prireikus oras drėkinamas. Kiekvienoje buto patalpoje sumontuotas tik vienas išmanusis jungiklis, kuriuo galima valdyti viską: reguliuoti kambarių klimatą, parinkti apšvietimo scenarijų, įjungti audiosistemą, uždengti užuolaidas ar žaliuzes, kurios užprogramuotos dieną atidengti langus ir leisti grožėtis išorės vaizdu, o sutemus jos automatiškai užsitraukia, kad butas nebūtų matomas iš išorės.

Svarbūs gausiai panaudotų išmaniųjų sistemų pranašumai – ne tik patogumas, bet ir estetika. Vienu prietaisu išsprendus kelias funkcines užduotis, liko švaresnės ir lubos, ir sienos.

PJ Ū V I S

BUITIES PALENGVINIMAS – ESTETIŠKAI IR BE CHAOSO Objekte Antakalnyje įdiegta JUNG KNX išmaniojo namo sistema, sujungusi į vieną visumą keletą skirtingų funkcijų ir užtikrinusi jų tarpusavio sinergiją, taip pat atlieka ir svarbų estetinį vaidmenį – ji leido sumažinti įprastai interjere ant sienų matomų daugybės skirtingos išvaizdos ir tik už pavienes funkcijas atsakingų valdiklių bei kitų detalių, kurios nei gražiai atrodo, nei yra patogios, nes įneša chaoso. Gerokai sumažėjo sieninių termostatų, jungiklių skaičius, oro kokybės jutikliai integruoti į bendrą rėmelių sistemą.

Gyvenimas išmaniuosiuose namuose su automatizuotu sistemų valdymu – tai maksimalus komfortas, buities palengvinimas ir jaukumas. KNX išmanioji namo sistema savaime yra orientuota į resursų taupymą ir optimizavimą, taip išvengiant energijos švaistymo. Be to, ji programuojama visiškai individualiai ir maksimaliai atliepia būsto šeimininkų poreikius, gyvenimo ritmą ir kt. Tinkamoje vietoje sumontuotas funkcionalus ir nepriekaištingos išvaizdos išmanusis jungiklis užtikrina patogesnį bei greitesnį valdymą. Šiais laikais jungiklius galima įmontuoti į visokiausius paviršius. Kai nėra galimybės nutiesti laido, gelbsti belaidžiai jungikliai.

Intuityviai valdoma išmaniojo namo sistema su moderniai atrodančiais valdikliais lengvai priderinama prie bendro interjero vaizdo ir būsto šeimininkų poreikių dėl ypatingai plataus dizaino, medžiagų, spalvų asortimento. „Tinkamai parinktos jungiklių ar valdiklių vietos bei dizainas – labai svarbu, – įsitikinęs „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis. – Dauguma funkcijų išmaniuosiuose namuose atliekama automatiškai, tad valdikliai gali būti ir maži, ir dailūs, o jų dizainą ir spalvą galima pasirinkti labai individualiai ir džiaugtis interjero unikalumu“.

Bendrovė „JUNG Vilnius“ moderniam butui Antakalnyje pasiūlė vienodo dizaino išmaniuosius valdiklius ir jutiklinius valdymo ekranus, pagamintus iš nerūdijančiojo plieno (serija „Edelstahl“) bei anoduoto aliuminio (serija „Dark“). Interjero specialistų parinktos valdiklių ir jungiklių medžiagos idealiai tinka prie kitų interjero sprendimų ir kartu tai aukščiausios kokybės bei ilgalaikiai gaminiai. Išmanieji valdikliai yra patogūs, ergonomiški, intuityvūs, taip pat gražiai įsilieja į bendrą interjero vaizdą dėl savo estetiškos išvaizdos, tvaraus dizaino.

Architektė D. Treinytė teigia, kad tamsių detalių buto interjere yra ir daugiau: langų rėmai, koridoriaus lubos, dalis dekoratyvinių lubinių šviestuvų, virtuvės baro apdaila. O tamsūs jungikliai ir kištukiniai lizdai toje pačioje patalpoje suplanuoti ir ant baltų sienų, ir ant šviesios, ir ant tamsios spalvos baldinės apdailos. Derinant bendrą stilių, prie šios apdailos pasirinktas juodas aliuminis, minimalistinis jungiklių modelis siauru rėmeliu. Žmonės jau spėjo įvertinti technologijų kuriamą komfortą, visavertį patogumą, kai pastatų automatikai patikėti rutininiai procesai, tokie kaip klimato kontrolė ar apšvietimo valdymas. Automatizuotos namų valdymo sistemos diegiamos individualiuose namuose, butuose, loftuose ir kitos paskirties patalpose. Tarptautinius KNX standartus atitinkančios JUNG sistemos yra tvarios, apskaičiuotos dešimtmečiams. „Be to, statant būstą galima įdiegti tik pagrindinę įrangą, kurią vėliau galima papildyti ir praplėsti jos funkcionalumą, besikeičiant būsto šeimininkų poreikiams, finansinėms galimybėms ar naujovėms rinkoje.

R. Skurdenio teigimu, šiandien technologinės naujovės yra kaip niekada lengvai prieinamos kiekvienam, o jų galimybes, pritaikomumą kasdienybėje galima nesunkiai įvertinti dar prieš priimant sprendimą įsidiegti savo namuose – „JUNG Vilnius“ biuro patalpose yra įrengtas vienintelis Lietuvoje protingo namo sistemų salonas, kuriame galima gyvai apžiūrėti realų butą, aprūpintą komfortiškam gyvenimui reikalingais išmaniais sprendimais.

31

!

Gyvenimas išmaniuosiuose namuose su automatizuotu sistemų valdymu – tai maksimalus komfortas, buities palengvinimas ir jaukumas.

PJ Ū V I S

32

LENGVAI IR TYLIAI PASLEPIA NUO PAŠALINIŲ AKIŲ Minimalistinio stiliaus buto interjere dera lakoniškos, modernios, lengvos, skulptūriškomis klostėmis krintančios didelių matmenų užuolaidos, kurios visiškai uždengia vitrininius langus. Jas įrengė UAB „Renversa“ valdomas užuolaidų salonas „Celestina“. Naktinės užuolaidos svetainei pasiūtos šiltos, pilkos spalvos, smulkios ruoželinės struktūros, dieninės parinktos lengvo dūmo spalvos, drobinės struktūros, skaidrios, itin plonos. Visame objekte langų užuolaidoms naudojamas vienodas audinys, tik vaikų kambaryje audinio spalva kita – ji derinta prie šio kambario interjero. Šeimininkų miegamajame užuolaidos atlieka ir papildomą funkciją – jos turi paslėpti patalpą ne tik nuo pašalinių žvilgsnių, bet ir nuo tiesioginių saulės spindulių. Nors jos pagamintos iš to paties audinio kaip ir bendrojoje erdvėje, miegamojo užuolaidoms naudojamas saulei nepralaidus pamušalas, kuris apsaugo patalpą nuo perkaitimo. Dėl to šioje patalpoje užuolaidos atrodo sunkesnės, tankesnės ir solidesnės.

Užuolaidas valdant išmaniąja sistema ir langus uždengiant automatiškai, labai svarbu parinkti tinkamus ir kokybiškus jų mechanizmus. Svetainėje sumontuoti elektriniai karnizai, prijungti prie išmaniosios namo valdymo sistemos, taip pat turintys funkciją „Touch Control“. Bute naudojami baltos spalvos, milteliniu būdu dažyti, vientisi karnizai be jokių sujungimų garantuoja maksimaliai gerą slydimą, užuolaidų čiuožimą ir minimalų garsą naudojimo metu.

Užuolaidų salonas „Celestina“ sukaupė ilgametę patirtį savo srityje ir gali pasiūlyti ilgalaikių sprendimų bei ypatingą stilių ir dizainą kartu su interjero naujienomis. Įmonė dirba su tiesioginiais audinių gamintojais iš Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Turkijos ir kt. Kokybiškai pasiuvamos užuolaidos iš modernių ir klasikinių raštų audinių, nedegių ir šviesos nepraleidžiančių bei specializuotų akustinių audinių tinka įvairioms privačioms ir viešosioms patalpoms.

PJ Ū V I S

MINKŠTA LYG PŪKUOSE Tarp pagrindinių užsakovo reikalavimų minkštiesiems baldams buvo neabejotina kokybė, o tai – neatsiejamas geriausių Europos baldų gamintojų bruožas. Italijos gamintojams atstovaujanti UAB „Subtilitas“ šiam projektui pasiūlė išskirtinių, unikalaus dizaino baldų. Bendrovės direktorius Gytis Vaitkevičius akcentuoja, kad baldai parinkti taip, jog gaminių stilius atitiktų interjero koncepciją.

komfortiška lova aptraukta tokios pat sodrios spalvos oda kaip ir jos aukštas galvūgalis. Kiekvienas šio Italijos baldų gamintojo kūrinys atspindi vietos kultūrą, tai meno ir inovacijų derinys, įgyvendintas geriausių meistrų rankomis.

Pasiūlyti minkštieji sėdimi baldai „Saba Italia“ išsiskiria savo funkciniais sprendiniais. Šio gamintojo sofa „Pixel“ – neabejotinai namų centrui tinkamas unikalaus stiliaus modulinis baldas, kruopščiai ir ergonomiškai suprojektuotas pagal formos lankstumo idėją ir užtikrinantis maksimalų komfortą.

Stilinga sofa „Pixel“ – itin kūrybiškas dizainerio Sergio Bicego suprojektuotas sėdimų vietų baldas, išsiskiriantis daugybe elementų, kuriuos galima laisvai derinti dėl išskirtinės „Saba Italia“ sukurtos jungties. Jį gali lengvai transformuoti vienas žmogus: iš turimų modulių galima sudėlioti įvairias baldo konfigūracijas, juos atskiriant ir jungiant, pašalinant ar uždedant atlošus, keičiant porankių pozicijas.

Nedidelis, bet vienas stilingiausių ir ryškiausių akcentų pagrindiniame miegamajame – gamintojo „Arflex“ modernia klasika tapęs fotelis „Jules“. Tai išskirtinis, ypač skoningo dizaino švedų architektūros studijos „Claesson Koivisto Rune“ projektuotas baldas. Šiame objekte fotelio „Jules“ minkštai sėdimajai daliai ir atlošui pasirinktas mėlynos spalvos gobelenas ir metalinės kojelės su medžio apdaila. Italijos baldų gamintoja „Arflex“ nuo pat įkūrimo gamina modernius baldus, išsiskiriančius savo dizainu ir kokybe. Baldai tinka ir privačiame interjere, ir viešojoje erdvėje.

Taip pat objekte panaudotas gamintojo „Sovet Italia“ svetainės staliukas ir valgomojo stalas. Šis baldų gamintojas, puoselėjantis itališką stiklo meno tradiciją, yra neabejingas šiuolaikinėms dizaino tendencijoms. Tai suteikia jo baldams originalumo ir elegancijos. Baldai išsiskiria aukšta kokybe, gaminami iš nepriekaištingų medžiagų.

Italų baldo gamintojo „Amura Lab“ pagrindinio miegamojo lova – įspūdingiausias šeimininkų kambario baldas. Plati,

Gamintojo „Ivano Redaelli“ komoda „Arabesque“ ir spintelės, priderintos prie miegamojo stiliaus, dažytos balta spalva, o metalinės dalys yra bronzos spalvos.

„Saba Italia“ valgomojo ir baro kėdžių kolekcija „Ola“ – žavi šio gamintojo 2020 m. naujiena. Tai elegantiškos ir jaukumą kuriančios namų detalės. Paminkštintos ir ergonomiškos kėdės yra pritaikytos skirtingam naudojimui valgomojo erdvėje, jas galima naudoti dviejų skirtingų aukščių. Šioms kėdėms projekte buvo parinkti nestandartiniai audiniai.

Buto svetainėje pasirinkti akcentinio apšvietimo elementai – dekoratyviniai „Oluce“ ir „Estiluz“ šviestuvai.

Paminkštintos ir ergonomiškos kėdės yra pritaikytos skirtingam naudojimui valgomojo erdvėje, jas galima naudoti dviejų skirtingų aukščių.

33

PJ Ū V I S

34 GLOTNI ŠVIESIŲ PLOKŠTUMŲ ERDVĖ Pagal įgyvendintą architektų sumanymą, slysdamas paviršiais buto interjere žvilgsnis neužkliūva už jokių vizualinių trikdžių, o detalių spalvos susilieja. Siekiant tokio vientiso vaizdo ir glotnių plokštumų, dalies sienų dangai ir korpusiniams baldams gaminti pasirinkta speciali faneruotė – italų gamintojo „Alpi“ lakštiniu lukštu faneruota plokštė, kuri nedažoma, tik lakuojama. Šio medžio lukšto gamybai naudojamos trijų rūšių mediena: tuopos, kietojo šarvamedžio ir liepos. Lakštinis lukštas rekomenduojamas norint faneruoto paviršiaus be medžiui būdingų defektų, su pastovia tekstūra bei spalva.

Specializuota, sudėtingus nestandartinių baldų sprendimus įgyvendinanti UAB „Virūna“ objektui pagamino faneruotą plokštę ir visus korpusinius baldus: koridoriaus ir bendrųjų erdvių spintas su baldiniais skydais, virtuvės ir vonios kambarių baldus, drabužinės ir vaikų kambario stalus bei spintas.

Kaip pasakoja šios įmonės baldų dizainerė Jūratė Miliauskaitė-Laurinaitienė, pagrindinė užduotis kuriant baldus – suteikti jiems estetinį, švarų grožį. Tačiau, įgyvendinant interjero architektų sukurtą modernų baldų dizaino projektą, labai svarbu gerai apgalvoti ir parinkti ne tik vizualinius, bet ir tinkamus konstrukcinius sprendimus.

Bendrojoje buto erdvėje sumontuoti ir svetainės zonos korpusiniai baldai, ir virtuvės zonos spintos yra vizualiai giminingi, pagaminti iš tos pačios medžiagos, o durelių fasadai faneruoti vienodu natūralios medienos lukštu. Tokios pat spalvos faneruotė panaudota ir koridoriaus, ir vonios kambarių baldams gaminti. Vaikų kambariuose baldai pagaminti iš reljefinio paviršiaus laminuotos medžio drožlių plokštės.

Visi korpusiniai baldai bute suprojektuoti iki lubų, todėl jų durelės labai aukštos. Įgyvendindami dizaino idėjas, baldų gamintojai panaudojo unikalius įmonės konstrukcinius sprendimus bei galimybes ir pagamino architektų parinktos spalvos faneruotę reikiamo aukščio konstrukcijoms. Pagal durelių svorį joms pritaikyti tinkami lankstai.

Moderniems baldų sprendimams įgyvendinti labai svarbu medžiagų savybės ir kokybė. Minimalistinio stiliaus interjere korpusiniams baldas parinktos tokios medžiagos, kurios leido kokybiškai korpusinių baldų kraštines sujungti kampu.

Išskirtinių detalių naudojama saikingai. Ypatingas akcentas yra virtuvės ir vonios kambarių balduose išfrezuotos rankenėlės. Šiam sprendimui įgyvendinti naudojama juoda vidutinio tankio medienos plaušų plokštė (MDF). Tai ne tik tvirta ir atspari drėgmei plokštė. Lakuojant ruošinį, išryškėja juoda spalva ir nereikia sudėtingai dažyti išfrezuotų rankenų, norint suteikti juodą atspalvį. Įdomus estetinis sprendimas – į TV baldų spintos karkasą integruota ilga 1 cm storio lentyna be jokių matomų laikančiųjų detalių. Tvirtinimo detalių nematyti ir drabužinėje sumontuotose spintose, kurių lentynos be matomų laikiklių tarsi kabo ore.

Baldų gamintojai naudojo naujausio dizaino furnitūrą, kuri atitinka vartotojo poreikius: užtikrinamas patogus spintų atidarymas ir uždarymas, įrengtos funkcionalios ir kokybiškos stalčių sistemos, o virtuvės spintose šeimininkams patogu sudėti įrankius ir lėkštes.

PJ Ū V I S

DURYS SUSILIEJA SU SIENA Iš laiptinės įžengus į pagrindinę, erdviausią modernaus buto patalpą, už nugaros užsivėrusios durys lieka nematomos – jos susilieja su baldais. Šios antrosios įėjimo durys yra visiškai integruotos į buto korpusinius baldus – jų fasadų danga ir spalva yra tokia pat kaip baldų paviršiai. Be apvadų ir įgilinimo, vienoje plokštumoje su korpusiniais baldais sumontuotos durys yra vientisa sienos dalis. Šių ir dar dvejų į bendrąją erdvę atsiveriančių durų paviršius yra faneruotas natūraliu medienos lukštu, kaip ir šioje patalpoje suprojektuotų korpusinių baldų fasadai. „Nematomos durys šiuo metu Lietuvoje jau nėra naujiena.

Jos sparčiai populiarėja ten, kur durys neturėtų matytis“, – pasakoja durimis pasirūpinusios įmonės „E-durys“ vadovas Virmantas Baronaitis.

Visos durys šiame bute yra nestandartinių matmenų – jos suprojektuotos aukštos iki lubų ir dera su korpusinių baldų aukščiu bei atitinka buto interjero idėją.

Buto kambarių zonoje, miegamųjų link vedančiame koridoriuje taip pat sumontuotos ketverios nematomos durys.

Paslėptų durų varčios spalva šioje zonoje priderinta prie dažytų sienų spalvos, todėl šios durys susilieja su sienomis.

Miegamųjų kambarių durys sienų spalva dažytos gamykliniu būdu. Toks dažymo būdas užtikrina lengvesnę jų priežiūrą. Pagal pasirinktą interjero stilių, visos į koridorių atsiveriančios kambarių durys, suprojektuotos iki lubų, sustiprina aukštų lubų įspūdį. Integruotos durys be apdavų ir įgilinimo vienoje plokštumoje visiškai susilieja su tos pačios spalvos

siena, kurioje įžiūrimos tik tiesios linijos, kylančios iki lubų ir menkai į akis krintančios rankenos. Durims parinktos išskirtinės minimalistinio stiliaus rankenos, neturinčios žiedo - yra tik rankena.

Pasak V. Baronaičio, šiuo metu įsitvirtinantis minimalistinis interjero stilius skatina nematomų durų sprendimus. Jos dažnai projektuojamos susiliejančios su sienų apdaila – derinamos prie įvairių plokščių, baldų, dažytos dangos ar kitokios sienų apdailos. Nematomos durys suteikia daug galimybių interjero sprendimams ir leidžia sukurti vientisą plokštumą, glotnų sienos vaizdą, kai akys nekliūva už jokių nelygumų.

Siekiant vientiso lygių paviršių vaizdo, bute taip pat panaudotos išskirtinės integruotos grindjuostės. Montuojant įleidžiamas į sieną grindjuostes, ištinkuotoje sienoje padaromas įgilinimas, į ertmę tinke sumontuojama grindjuostės bazė, prie kurios pritvirtinama grindjuostė susilieja su siena. Tokie sprendimai palengvina priežiūrą, nes ant vientisos plokštumos nesikaupia dulkės.

Bute įrengtos dvi vonios patalpos. Netikėtas architektų sprendimas, kad per vieną jų patenkama į pagrindinį miegamąjį, kuris neturi kito įėjimo. Iš koridoriaus galima patekti į antrąjį – bendrai naudojamą ir vaikams skirtą vonios kambarį. Architektai vonių kambariuose pasirinko nerūdijančiojo plieno jungiklius ir kištukinius lizdus, derindami juos prie santechnikos prietaisų. Kitas išskirtinis sprendimas – visa santechnika įrengta potinkinė, pakabinami WC puodai sumontuoti ant potinkinių WC montavimo rėmų.

35

PJ Ū V I S

FUNKCIONALI IR ĮVAIRIASPALVĖ ĮRANGA Vienas pagrindinių užsakovo ir architektų pageidavimų vonios kambario sprendimams buvo aptakios formos, technologiškai funkcionalūs bei inovatyvūs maišytuvai, taip pat paprasta ir greita paviršių priežiūra. Be to, maišytuvai ir vonios kambario aksesuarai turėjo būti šiuolaikiški ir ilgai nesenstančio dizaino. Tokie užsakovo poreikiai bei vonios kambario dizaino sprendimai ir buvo prioritetas parenkant „Grohe“ gaminius šiam objektui.

Pagrindiniame modernaus buto vonios kambaryje karaliauja nerūdijančiojo plieno spalvos maišytuvai „Atrio“, o bendrame – „Essence“. Praustuvų maišytuvams pasirinktas vienos rankenėlės „Joystick“ tipo valdymo sprendimas, kai tinkama temperatūra bei vandens srautas nustatomi itin lengvai ir greitai.

Spalvos – gana nauja tendencija vonios kambaryje. „Grohe“ savo kolekcijose turi įvairių metalo atspalvių dušo galvučių ir maišytuvų. Įmonės pardavimų Lietuvoje vadovė Aistė Stankevičienė sako, kad skirtinguose pristatomo buto vonios kambariuose skiriasi maišytuvų dizainas ir spalva: „Toks pasirinkimas džiugina, nes suteikia kiekvienam vonios kambariui kitą spalvą, formą ir nuotaiką. Abiem atvejais pasirinkimui būdingos šiuolaikiškos, elegantiškos, lengvos formos ir minimalizmas. Pasirinktos spalvos – chromo ir nerūdijančiojo plieno, kuri išgaunama PVD technologija, užtikrina ilgalaikį, patvarų, labai funkcionalų paviršių daugybę metų.“ Vonios kambariuose pasirinkti aksesuarai taip pat skirtingi, bet kartu pratęsiantys maišytuvo formas, medžiagas, spalvas. Jie suteikia vonios kambariui išbaigtumo, vientisumo bei funkcionalumo.

36

Objekte „Grohe“ pasiūlė potinkines dušo maišytuvų, bidė maišytuvų ir praustuvo maišytuvų dalis. Maišytuvas sumontuojamas sienoje, o jo apdailos detalės yra minimalistinės ir nedaug atsikišusios nuo sienos, todėl jiems valyti ir prižiūrėti nereikia daug laiko bei pastangų.

Dušuose sumontuota potinkinė valdymo sistema „Grohe SmartControl“, leidžianti vieno mygtuko paspaudimu įjungti ir išjungti kiekvieną dušo funkciją atskirai arba visas sroves vienu metu. Pasukant mygtuką galima reguliuoti srovės stiprumą bei intensyvumą. Labai patogi dušo galva teikia ne tik atpalaiduojančią lietaus tipo, bet ir stiprią vandens srovę skubantiems, nes po ja greitai nusiplaus muilas, šampūnas ar plaukų kaukė. Taip suderinami visų šeimos narių prausimosi po dušu poreikiai bei norai.

Labai tvarus ir funkcionalus pasirinkimas yra maišytuvas virtuvėje. Tai sistema „Grohe Red“, kuri ne tik sumaišo vandentiekio vandenį, bet ir turi papildomą verdančio vandens funkciją. Virtuvės maišytuvas, ne tik naudojamas daržovėms, vaisiams plauti ar gaminant maistą, bet ir atstoja arbatinuką. Verdančio vandens gaminama tik tiek, kiek tuo metu reikia, pavyzdžiui, puodelis. Taip taupomas vanduo ir elektra. Be to, verdantis vanduo gaunamas atlikus tam tikrus veiksmus – nereikia laukti, kada vanduo užvirs. Ir šis prietaisas yra tikrai saugus – jis yra pelnęs apdovanojimą kaip saugiausias verdančio vandens tiekimo sprendimas.

Prioritetai, pasirenkant „Grohe“ gaminius moderniam privačiam būstui, yra skirtingi ir priklauso nuo užsakovo norų bei lūkesčių. A. Stankevičienės teigimu, „Grohe“ gaminius renkasi tie, kurie vertina patogumą, ilgalaikiškumą, pastebi net menkiausias dizaino detales, daug dėmesio skiria naujiems sprendimams, taupo asmeninį laiką, gamtą ir supančią aplinką.

Labai patogi dušo galva teikia ne tik atpalaiduojančią lietaus tipo, bet ir stiprią vandens srovę skubantiems, nes po ja greitai nusiplaus muilas, šampūnas ar plaukų kaukė.

PJ Ū V I S

ESTETIŠKA SANTECHNIKA IR GAIVUS ORAS Didžiąją dalį santechnikos šiam objektui tiekė vonios kambario įrangos gamintoja kompanija „Geberit. Vonios kambariuose vyrauja ovalios formos, švarą vonios kambariuose užtikrinanti ir nesenstanti baltos spalvos keramika. Vienas svarbiausių vonios kambario akcentų – WC puodams pasirinkti vandens nuleidimo mygtukai, kurie yra prabangos detalė ir esminis individualaus stiliaus atspindys bet kuriam vonios kambario interjerui. Įmonės atstovas Lietuvoje Tadas Ivanauskas teigia, kad objekto vonios kambariuose sumontuoti potinkiniai moduliai „Geberit Duofix“, skirti pakabinamiems WC puodams, atnaujinto dizaino vandens nuleidimo mygtukai „Sigma50“ bei papildomai įdiegti blogo kvapo filtravimo moduliai „Geberit DuoFresh“. „Išskirtinis funkcinis sprendimas – blogų kvapų surinkimo moduliai. Jų veikimo principas: visi blogi kvapai surenkami pačiame WC puode ir nepasklinda į aplinką. Dėl integruoto judesio jutiklio moduliai įsijungia, vos kažkam įžengus į patalpą. Už vandens nuleidimo mygtuko sumontuotas ventiliatorius traukia orą iš puodo per vandens nuleidimo vamzdį bei persipylimo vožtuvą. Tuomet oras filtruojamas keraminiu porėtuoju filtru ir išvalytas išleidžiamas atgal į patalpą. Modulyje įdiegtas šviesos diodų naktinis apšvietimas bei įdėklas „DuoFresh“ WC lazdelėms, kurios nudažo nuleidžiamą vandenį mėlyna spalva ir skleidžia malonų kvapą.

Svarbu, kad visus įrenginio nustatymus, tokius kaip jutiklio aktyvumas, ventiliatoriaus veikimas ir kita, galima keisti per mobiliąją programėlę „Geberit Home“, – atskleidžia T. Ivanauskas.

Iš santechninės keramikos gaminių objekte pasirinkti „Geberit Citterio“ serijos pakabinami WC puodai. Ši išskirtinių dizaino linijų ir sprendimų serija yra sukurta italų architekto ir dizainerio Antonio Citterio. Unitazai padengti specialia danga „KeraTect“, kuri užtikrina paprastesnį WC puodo valymą, nes prie jo paviršiaus nekimba kalkės ir nešvarumai.

Praustuvai parinkti iš vonios kambario serijų „Geberit Acanto“ ir „Geberit VariForm“. Praustuvas „Geberit Acanto“ turi ypač ploną keraminę briauną bei gilų ovalios formos dubenį – tai vonios kambariui suteikia papildomos estetikos ir puikiai dera prie pasirinktų WC puodų. Iš praustuvų kolekcijos „VariForm“ objekte pritaikyti du apvalūs į stalviršį įmontuojami praustuvai, kurių dizainas atitinka kitų produktų dizainą – plonos briaunos ir gilus dubuo. „Kartu su praustuvais sumontuoti butelinio tipo sifonai unikalūs tuo, kad, vos tik pradėjus kimštis, susidaro vakuumas ir sifonas pats savaime išsivalo. Be to, jie pagaminti iš itin kokybiško antikorozinio plastiko, kuris užtikrina ypač paprastą montavimą bei ilgalaikį naudojimą“, – sako pašnekovas.

Dušo erdvėje įrengti dušo latakai „Geberit Cleanline“ užtikrina, kad iš sifono neišgaruos vanduo, todėl patalpoje drąsiai gali būti klojamos šildomosios grindys: sifonas neišdžius ir iš jo nepasklis kvapas. Be to, specialus S formos sifonas bei integruota plaukų ir nešvarumų gaudyklė užtikrina ypač lengvą sifono priežiūrą bei valymą. Svarbu ir tai, kad sumontuoti dušo latakai užtikrina daugiau nei 45 l vandens surinkimą per minutę. „Parenkant „Geberit“ gaminius moderniam privačiam būstui, prioritetas yra kliento poreikiai, ne trumpalaikė mada, o funkcionalumas ir tvarus dizainas, – teigia T. Ivanauskas.

– Tai ilgalaikė investicija ir sprendimai turi pasiteisinti bent 10 metų. Įrengiant vonios kambarį, kiekvienam klientas turi žinoti, kad tai ne bet koks, o asmeninis vonios kambarys.“

37

PJ Ū V I S

38

Dekoro elementai bute derinami prie šilto minimalistinio interjero. UAB „C&D Style“ švaraus stiliaus interjere parinko indų kolekciją „Lava“, kuri žavi netikėtu faktūrų deriniu, sujungiančiu blizgų ir matinį paviršius. Griežtos ir aiškios linijos, pilka matinė išorės spalva ir priešingas –blizgia glazūra dengtas – vidus. Elegantiška klasikinio dizaino šios kolekcijos taurė ant grakščios kojelės patraukia akį dekoruota subtilia linijų faktūra. Įvairių spalvų ir dizaino stalo įrankių rinkiniai iš aukščiausios kokybės, sertifikatais patvirtinto nerūdijančio plieno – garsių Italijos prekės ženklų gaminiai, išsiskiriantys novatoriškumu ir originalumu. Svajonių poilsio zoną bute sukuria „Yves Delorme“ patalynė, pagražinta įspūdingais puikias tradicijas perteikiančiais peltakių raštais. Prabangus audinys, elegantiški, romantiški, ištaigingi raštai sukuria įspūdingą aplinką – tai tikras namų menas.

Pagrindinė modernaus interjero tendencija šiuo metu gana ryški – prabangesniuose būstuose investuojama į kokybiškas apdailos medžiagas, prabangią santechniką ir kitus ilgalaikius sprendimus. Vis dažniau diegiama išmanioji namų valdymo sistema, mobiliosiomis programėlėmis valdoma šildymo ar vėdinimo sistema. Tarp populiariausių interjero stilių išlieka šviesus, minimalistinis skandinaviško stiliaus interjeras.

Miestus kasdien kuria žmonės. Skubantys į darbus, leidžiantys laiką su šeima ar draugais, sustojantys akimirkai ir besimėgaujantys kiekvienam artima kultūra.

Miestuose dera ramybė ir virte verdantis gyvenimas, mokslas ir įkvėpimas bei paprasta kasdienybė. Tačiau visų svarbiausia – miestai kupini talentų. Architektų, dizainerių, kraštovaizdžio specialistų ir daugybės kitų. Jie nepailsdami analizuoja, mokosi ir kuria miestus, kuriuose ne tik karjeros, bet ir kasdienio gyvenimo potyriais dalinamės kiekvienas. Jie projektuoja miestų ateitį, kurią pamatysime jau netrukus. Nauji miestų veidai ir ateities vizijos bus pristatyti nacionaliniame „Išmaniojo miesto“ projekte, tad kviečiame susipažinti su jo kūrėjais profesionalais!

I Š M A N U S I S M I E S TA S

„Pagrindiniu kūrybos įkvėpimu tampa pats objektas ir jo teritorija.“ - SA komanda

44 Kur gimsta originaliausios mintys? Ant popieriaus lapo, kuris ir yra viena pagrindinių idėjų atsiradimo vietų.

KOMANDA: SA / Salomėja Lubytė ir Agneška Songinaitė PASIRINKTA PROJEKTUOTI TERITORIJA: Anykščių centrinė turgavietė

KAIP MANOTE, KOKS BUS ATEITIES MIESTAS? AR ŠIANDIEN TAI ĮMANOMA TVIRTAI KONKRETIZUOTI?

KAS JUS ĮKVEPIA KURTI? KAIP, KADA IR KUR GIMSTA ORIGINALIAUSIOS MINTYS?

Manome, kad sudėtinga konkretizuoti ateities miesto aspektus: koks jis bus, kas jame turėtų atsirasti ar ko nelikti.

Kurdami tikime, kad projektuojame tai, kas bus reikalinga per ateinančius 50, o gal ir 100 metų, tačiau šiandien, žvelgdami pro langą, matome tai, apie ką niekas net negalvojo – žmonėms sukurtos erdvės uždarytos arba apribotas jų naudojimas, uždraustas susibūrimas.

Pagrindiniu kūrybos įkvėpimu tampa pats objektas ir jo teritorija. Kiekviena teritorijoje esanti plyta, augantis medis ar vandens telkinys gali pastūmėti link idėjos, o kartais ir ekstravertiškų sprendimų. Mums idėjos gimsta po išlieto prakaito prie vykdomo projekto. Kad sukurtume tai, kuo galėtume didžiuotis, reikia daug darbo, analizių, laiko ir pastangų, nes nauja idėja neatsiranda vos spragtelėjus pirštais. O kartais to taip norėtųsi. Kur gimsta originaliausios mintys? Ant popieriaus lapo, kuris ir yra viena pagrindinių idėjų atsiradimo vietų.

Anksčiau ateities miestą įsivaizdavome kupiną skraidančių automobilių, automatizuotų parduotuvių ir darbą iš namų. Šiandien suprantame, kad ateities miestai yra tie, kuriuose sprendžiama skirtingų funkcijų ir poreikių integralumo problema.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

AR TURITE SAVO SRITIES AUTORITETĄ, ARTIMĄ STILIŲ AR KRYPTĮ? Į KĄ LYGIUOJATĖS KURDAMI? Žavimės modernistine architektūros ir dizaino klasika. Iš čia ir kyla mūsų autoritetai – šalia architektų Mieso van der Rohe ir Eero Saarineno išskiriame ir Ieoh Mingą Pei, kuris savo architektūros pavyzdžiais įrodo, kad kokybiška ir kontekstuali architektūra neturi kompromisų, nepataikauja ir įneša naujų tendencijų. Tai galima pastebėti jo kūriniuose, tokiuose kaip JAV oro pajėgų memorialas Arlingtone, Islamo dailės muziejus arba mums puikiai pažįstama Luvro piramidė Paryžiuje. Argi neapima nežemiškas jausmas, stovint šioje šešėlių ir formų žaismėje? Šie pavyzdžiai įrodo, kad architektūra yra skirta ne patiems architektams, o visiems žmonėms ir tų objektų lankytojams.

KOKIAIS SAVO DARBAIS DIDŽIUOJATĖS? Salomėja: 2019 m., kai Oslas buvo paskelbtas Europos žaliąja sostine, teko nemažai prisidėti prie paviljono kūrimo ant Norvegijos verslo mokyklos „Handelshøyskolen BI“ stogo. Kadangi ant šios mokyklos stogo yra laikomi bičių aviliai ir čia sėkmingai bitininkaujama, mokyklos atstovai kartu su „SET arkitekter AS“ norėjo pabrėžti esamą kritinę bičių populiacijos situaciją ir svarbą ekologiniame kontekste. Bendra paviljono koncepcija – suformuoti susitikimo ir laiko praleidimo erdvę svečiams ir studentams, kurioje tilptų 10–15 žmonių. Taip pat toje erdvėje saugiai integruoti avilius, kuriuos būtų galima stebėti per skaidrias atitvaras.

Paviljono akcentas yra veidrodžiai, formuojantys begalybės įspūdį ir jausmą, kad esi paties korio viduje. Paviljonas modulinis, šešiakampės formos, todėl pritaikytas ateityje išnaudoti potencialiai stogo erdvei, sukuriant struktūrą, tinkančią socialiniam bendravimui. Projektas įgyvendintas iš dalies ir nėra užbaigtas.

Agneška: Kiekvienas naujas projektas yra pasididžiavimas.

Tokiu tapo magistro darbas, kurį šiais metais pavyko sėkmingai apsiginti. Projektuojamam uolienų tyrimo centrui Gariūnų karjere buvo pritaikytos nestandartinės medžiagos ir sprendiniai, atrastos naujos technologinės galimybės.

Objektas, turėdamas tiesioginę sąsają su vietoje esančiomis medžiagomis, sumažino jų transportavimo ir energijos naudojimo išlaidas. Pastatas ne tik pagyvino esamą apleistą ir išdarkytą miesto dalį, bet ir suteikė galimybę naujam gyvenimui. Statybos medžiagai buvo panaudota smėlio kristalizacijos technika, kuri šiuo metu dar nėra plačiai žinoma ir ne visur pritaikoma, tačiau jau dabar yra atliktas ne vienas konkursinis projektas, kuriame smėlis, kaip pagrindinė konstrukcinė medžiaga, į šalį nustumia šaltą betoną. Didžiuojuosi, kad pavyko išanalizuoti šią miesto dalį ir atrasti netikėtų statybos medžiagų. Nemanau, kad projektas bus įgyvendintas, tačiau tai buvo vertinga ir smagi patirtis.

45

I Š M A N U S I S M I E S TA S

46 KOMANDA: „Žalia visata“ NARIAI: Ramūnas Jakutis, Rūta Danytė Landšafto kompanija „Make Paradise“ www.makeparadise.com hi@makeparadise.com https://www.zaliavisata.lt PASIRINKTA PROJEKTUOTI TERITORIJA: KAIP MANOTE, KOKS BUS ATEITIES MIESTAS? AR ŠIANDIEN TAI ĮMANOMA TVIRTAI KONKRETIZUOTI?

Ignalinos miesto šiaurės vakarinėje dalyje prie Paplovinio ežero

Ateities miestą įsivaizduojame susietą su biofiliniu dizainu, kuriame ir specializuojasi mūsų komanda. Biofilinis dizainas jungia žaliąsias erdves su vandens telkiniais, šviesomis bei muzika. Jį taikant siekiama, kad žmogus jaustųsi gamtos dalimi, būtų pakylėtas ir įkvėptas kūrybinės energijos.

Tikime, kad ateities miestuose bus integruotos įvairiaspalvės šviesos vandens telkiniuose bei pastatų išorėje, kurios atskleis miesto bruožus ir nuotaikas bet kuriuo paros metu. Tai yra svarbu, kad būtų galima džiaugtis miestu ne tik dieną, bet ir naktį, o kartu palikti erdvės tamsai (dark sky), kurios sparčiai mažėja visame pasaulyje.

Taip pat keisis požiūris į žaliąsias erdves, kuriose liks vietos ir florai, ir faunai. Ateities miestuose gamta bus integruojama į patį miestą kaip jo dalis, o ne tik poilsio zona. Miestuose bus daugiau vietų, žaismingai supažindinančių gyventoją su laukiniu pasauliu: augalų įvairove, miškų ypatybėmis, paukščių, vabzdžių, žuvų pasauliu. Gamtai tapus miestų dalimi, pradėsime žiūrėti į ją ne tik kaip į resursą, kaip yra

populiaru šiandien, bet ir kaip į įkvepiančią poilsio erdvę, skirtą energijai atgauti bei kūrybinėms mintims generuoti.

Be galo svarbu suprasti, ką gamta teikia žmonėms ir ko iš jos galime išmokti. Kurdami parkus su vandens telkiniais ir jungdami besikeičiančias įvairiaspalves šviesas, kurios yra ne tik gražios, bet ir nebaido laukinių gyvūnų, ateities miestu galėsime džiaugtis visi.

Populiarės miesto ūkininkavimas mažose erdvėse, ant stogų, sodeliai kaimynystėse ir net miestuose. Jau kurį laiką pasaulyje bitės laikomos ant stogų, kaimynai kartu augina daržoves ir jungia bendruomenes per urbanistinės sodininkystės prizmę. Taip gamtos procesai įtraukiami į kasdienybę per kūrybinių projektų vystymą.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Ateities miestuose bus daugiau laisvės pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimui, šeimų bei jaunimo susibūrimo vietoms. Šiuo metu miestai vis dar suprojektuoti automobiliams, tad yra labai triukšmingi. Tikime, kad pirmenybė bus teikiama gyventojų ir miesto svečių gerovei. Viešose erdvėse pamatysime gamtos, dizaino, interaktyvių skulptūrų bei technologijų sintezę. Juk ir dabar saulėtomis vasaromis dienomis būtų smagu krautis mobiliuosius įrenginius viešose vietose, sėdint ant modernių suoliukų, savo išvaizda atspindinčių gamtos formas.

KAS JUS ĮKVEPIA KURTI? KAIP, KADA IR KUR GIMSTA ORIGINALIAUSIOS MINTYS? Man patinka kurti gamtoje. Kai gamta auga, tu irgi augi joje.

Nenaikini. Kuri vertę ne tik sau, bet ir gamtai. Mintys gimsta dirbant, o idėjos atsiranda savaime. Mums visada patinka išrasti naujus būdus, atrasti kažką naujo, o ne kurti pagal vadovėlį. Gamta irgi spontaniškai kūrybiška. Iš jos ir mokomės kūrybos.

Gamtai tapus miestų dalimi, pradėsime žiūrėti į ją ne tik kaip į resursą, kaip yra populiaru šiandien, bet ir kaip į įkvepiančią poilsio erdvę, skirtą energijai atgauti bei kūrybinėms mintims generuoti.

AR TURITE SAVO SRITIES AUTORITETĄ, ARTIMĄ STILIŲ AR KRYPTĮ? Į KĄ LYGIUOJATĖS KURDAMI? Architektūros ir interjero dizaino ekspertas Oliveris Heathas paskatino susidomėti biofilinio dizaino kryptimi, kuri padeda žmonėms gerai jaustis per šviesų, augalų, vandens ir muzikos integravimą į erdves. Požiūriu į architektūrą ir dizainą, netradicinėmis idėjomis bei mąstymu įkvepia architektas Bjarke Ingelsas.

KOKIAIS SAVO DARBAIS DIDŽIUOJATĖS? Ramūnas: Labiausiai džiaugiuosi biofilinio dizaino prototipu arklidėse Airijoje, kurias norėta konvertuoti į darbo vietą.

Projektas vykdytas kaip socialinė akcija, siekiant paskatinti daugiau žmonių dirbti kūrybinį darbą iš namų ir pritaikyti turimas erdves įkvepiančioms vietoms kūrybai, remiantis biofilinio dizaino principais. Taip pat džiaugiuosi dirbdamas su naktį šviečiančių akvariumų ekosistemos koncepcijomis bei namų įrengimu Airijoje. Šią paslaugų liniją siekiu integruoti ir miestuose. Į vandens sodo kūrimą integruoju natūralios gamtos elementus: akmenis ir uolienas, toje vietoje paplitusius augalus. Vienas tokių darbų yra natūralaus dizaino vandens telkinio ir kalnų upelio koncepcija bei įrengimas sveikatingumo centrui Airijoje.

47

I Š M A N U S I S M I E S TA S

48 KOMANDA: Viktorija Gričenaitė, Vaida Adomaitienė, Andrius Byčenkovas, Inga Sakauskaitė PASIRINKTA PROJEKTUOTI TERITORIJA: Tarpučių mikrorajono teritorija Marijampolėje KONTAKTAI: is.archstudija@gmail.com, vaida.adomaitiene@gmail.com, gricenaite.viktorija111@gmail.com, bycenkovas@gmail.com KAIP MANOTE, KOKS BUS ATEITIES MIESTAS? AR ŠIANDIEN TAI ĮMANOMA TVIRTAI KONKRETIZUOTI? Ateities miestas – praeities ir dabarties architektūrinė sintezė, sujungianti mokslą, gamtą, tvarią aplinką ir pačius žmones. Žiūrint į ateities perspektyvas, vis dažniau keliamos aplinkos taršos, mažėjančių žaliųjų erdvių Lietuvos miestuose problemos. Pastebima siekiamybė gyventi tvarioje ir ekologiškoje aplinkoje. Manome, kad ateities miestas turėtų būti artimas ekologiškai aplinkai, sujungiant išmaniąsias technologijas, palengvinančias žmogaus gyvenimą. Ateities miestas turėtų tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai.

Miestas, kaip struktūra, formavosi ilgą laiką. Jis yra persmelktas kultūros, tradicijų ir vertybių. Tik taip suformuotame mieste darniai augs ir formuosis visuomenė. Žmonės formuoja miestą, o miestas ateityje užtikrins jiems gerovę. Tai tarsi akumuliatorius, kurį pradžioje reikia įkrauti, kad paskui juo galėtume naudotis gerovės tikslais.

Manome, kad ateities miesto kryptis yra gana aiški. Tai tvarus, žalias ir organiškas miestas, kuris labiau atsigręš į žmogų ir bendruomenę, bus gerai išvystyta infrastruktūra, kuri leis ne tik patogiai judėti, gyventi, bet ir leisti laisvalaikį. Tai bus

vieta, kuri leis burtis bendruomenėms. Viešosios erdvės, tokios kaip skverai, parkai ar kitos rekreacinės zonos, taps dar svarbesne miestų dalimi.

Taip pat labai svarbia dalimi taps aplinkos pritaikymas visiems, t. y. įvairių socialinių grupių integravimas į visuomenę, pradedant nuo negalią turinčių žmonių, senjorų, šeimų su vaikais, jaunimo ir t. t. Tokie sprendimai kuria bendruomenę ir viešosios erdvės tampa vieta, kurioje bendruomenė turi visas galimybes kurtis ir tobulėti. Kad miestas funkcionuotų, jis turi būti gyvas.

Visame pasaulyje sparčiai augant žmonių skaičiui, gyventojų miestuose tik daugės. Manome, kad žemės išteklių tausojimas, ekologija visuose sektoriuose, perdirbimas ir atsinaujinantys energijos šaltiniai taps dar svarbesni. Tai vis labiau atsispindės ir miestų planavimo, ir architektūros srityse. Jau dabar tai vyksta visame pasaulyje, tad esame įsitikinę, kad ši tendencija tik stiprės.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

KAS JUS ĮKVEPIA KURTI? KAIP, KADA IR KUR GIMSTA ORIGINALIAUSIOS MINTYS? Viktorija: Įkvėpimo semiuosi iš natūraliai susiformavusios gamtos. Originaliausios mintys ir idėjos gimsta po truputį. Viena svarbiausių idėjų ir atradimų kilo rašant mokslinį straipsnį. Jame išgryninau metodiką, įrodančią teigiamą kraštovaizdžio psichoterapinį poveikį žmogaus organizmui per spalvas, kvapus, garsus. Pagal šią metodiką Klaipėdos universiteto botanikos sode yra kuriamas pasaulyje analogų neturintis sveikatingumo sodas.

Inga: Įkvepia pati aplinka, žmonės, su kuriais tenka susidurti. Kartais pačios geriausios mintys gimsta diskutuojant su kolegomis, o kartais ramiai vaikštant po miestą.

Vaida: Reikšmingas galutinio projekto veiksnys yra aplinka, supanti projektavimo vietą. Taip pat svarbios medžiagos.

Jei klientas norėtų naudoti tam tikrą medžiagą, pavyzdžiui, daug stiklo, tai būtų kaip įkvėpimas namo dizainui. Įkvepia formos, kurios gali būti naudojamos kaip architektūrinio dizaino pagrindas. Prie to prisideda ir kolegos, su kuriais bendraujant atsiranda nuostabių idėjų.

Andrius: Jei žinočiau receptą, kaip gimsta originalios mintys, tai turbūt daugiau niekuo neužsiminėčiau, tik tokių minčių generavimu. Minčių gali kilti bet kur ir bet kuriuo metu, dieną ar naktį, tai visai nesvarbu. Įkvėpimo šaltinis turbūt yra darbas. Nors kartais būna labai sunku, bet pasiekęs galutinį rezultatą pamatau, kad buvo verta įveikti šį kelią.

KOKIAIS SAVO DARBAIS DIDŽIUOJATĖS? Viktorija: Visada siekiu atrasti ką nors naujo. Nors šiais laikais tai padaryti tampa vis sunkiau, tačiau džiaugiuosi dar studijų metais parašiusi kraštovaizdžio psichoterapinę metodiką, kurią pavyko pritaikyti Klaipėdos universiteto botanikos sode ir sukurti pasaulyje analogų neturinčius sveikatingumo sodus.

Taip pat didžiuojuosi, kad „Structum“ konkurse „Išmanusis miestas V“, atstovaudami Klaipėdos universitetui, su komanda užėmėme II prizinę vietą. Šiais metais dalyvavau Ilzenbergo dvaro Meilės salos kraštovaizdžio architektūros koncepcinės idėjos konkurse, kuriame sukūriau „Meilės pojūčių“ salos koncepciją ir užėmiau II prizinę vietą.

Inga, Andrius, Vaida: Didžiuojamės visais savo darbais, bet labiausiai tais, kurie dar nepadaryti. Tai verčia pasitempti ir tobulėti.

Vienas didesnių realizuotų projektų, kuriuo didžiuojamės, yra Marijampolės Poezijos parkas. Projektuojant šį parką, siekta užtikrinti patogius funkcinius ryšius tarp aikštės, parko ir upės, atverti Šešupės upę, nukasant hidrotechninius pylimus. Šis projektas 2013 m. apdovanotas LR aplinkos ministerijos kultūros ir meno premija.

AR TURITE SAVO SRITIES AUTORITETĄ, ARTIMĄ STILIŲ AR KRYPTĮ? Į KĄ LYGIUOJATĖS KURDAMI? Viktorija: Kraštovaizdžio architektūros projektuose dažnai imponuoja vienas pagrindinių šios srities puoselėtojų ir kūrėjų – olandų dizaineris Pietas Oudolfas. Jo darbai išsiskiria besikeičiančiu daugiamečių augalų grožiu.

Inga: Žaviuosi Bjarke Ingelsu, Renzo Piano, Kenu Yeangu, Jeanne Gang, Amale Andraos bei kitų kūrėjų darbais ir jų indėliu į architektūrą. Manau, kad tai, ką mes kuriame, turi ilgalaikį poveikį ir aplinkai, ir žmogui, tad labai svarbu turėti stiprias vertybes, aiškų tikslą. Kurti yra ne tik didelis džiaugsmas, bet ir atsakomybė.

Andrius: Autoritetų – daugybė. Kurdamas lygiuojuosi į vertės bei naudos kūrimą aplinkai. Funkcija, patogus naudojimas, estetika ir ilgalaikiškumas yra be galo svarbūs.

Vaida: Architektūroje dažnai įkvepia danų architektų studijos „BIG“ įkūrėjas Bjarke Ingelsas. „BIG“ kuriama architektūra yra permaininga ir nenusistovėjusi. B. Ingelsas mokė, kad kiekvieno pastato gimimas prasideda nuo idėjos, o idėja išgryninama tik tada, kai nėra taisyklių ir logotipų.

Vienas didesnių realizuotų projektų, kuriuo didžiuojamės, yra Marijampolės Poezijos parkas.

„Manome, kad ateities miesto kryptis yra gana aiški. Tai tvarus, žalias ir organiškas miestas, kuris labiau atsigręš į žmogų ir bendruomenę, bus gerai išvystyta infrastruktūra, kuri leis ne tik patogiai judėti, gyventi, bet ir leisti laisvalaikį.“

49

I Š M A N U S I S M I E S TA S

50 KOMANDA: Architektūros ir interjero studija „Šilta šiaurė“: Marija Savickienė, Eglė Židonytė, Guoda Bardauskaitė, Rūta Burokaitė, Indrė Meidutė PASIRINKTA PROJEKTUOTI TERITORIJA: Ignalinos buvusio gamybinio ir administracinio pastato pertvarkymas, pritaikant naujai funkcijai, ir gretimybių funkcinio bei erdvinio suplanavimo koncepcija KONTAKTAI:

KAIP MANOTE, KOKS BUS ATEITIES MIESTAS? AR ŠIANDIEN TAI ĮMANOMA TVIRTAI KONKRETIZUOTI? Manome, kad mieste vyraujantį betoną pakeis medis ir kitos atsinaujinančios statybinės medžiagos. Architektai, atliepdami greitai kintančius visuomenės poreikius, daugiau užsiims esamų pastatų pritaikymo projektais nei naujų kūrimu.

Miestai bus greitai kintantys. Ilgalaikiai betoninių ar plytinių pastatų griaučiai per savo gyvenimą spės priglobti dešimtis skirtingų funkcijų. Bus gerai išvystyta automatizuoto viešojo transporto sistema. Apskritai judėjimas miestuose ir su juo susiję žmonių įpročiai turėtų keistis. Atsiras daugiau mišrios funkcijos pastatų ir rajonų, žmonėms nebereikės keliauti dirbti į kitą miesto galą, taigi tvirtės vietinės bendruomenės.

Miesto gyventojai vis labiau jausis jo šeimininkais, visuomenė turės tvirtesnį balsą ir galimybių pritaikyti miestą prie savo poreikių, tvarkytis viešosiose erdvėse. Mūsų įsivaiz-

info@siltasiaure.lt +370 616 55 207 www.siltasiaure.lt www.facebook.com/siltasiaure

duojamas ateities miestas yra knibždantis daugybės mažų, jaukių gyvenviečių, dinamiškas ir nenuspėjamas, apimantis vietinį ir pasaulinį aspektus.

Nors apie ateities miestą kol kas galime tik abstrakčiai svajoti, tai daryti yra svarbu. Viskam taip greitai kintant, reikia turėti viziją ir gebėti greitai priimti tinkamus sprendimus, nes tai, kokie miestai bus ateityje, priklauso tik nuo mūsų.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

KAS JUS ĮKVEPIA KURTI? KAIP, KADA IR KUR GIMSTA ORIGINALIAUSIOS MINTYS? Vienoms iš mūsų mintys gimsta paryčiais, kitoms – vaikštant miške arba kantriai popieriuje pieštuku vyniojant minties siūlą. Visgi visas mus jungia tam tikra ramybės būsena, atsipalaidavimas, pasitikėjimas procesu. Stengiamės palikti erdvės alsuoti kūrybinei dvasiai, skirti laiko susigulėti mintims.

Leidžiame sau veikti, kai veikiasi, ir nespausti savęs, išlaukti, kai mintys neteka.

AR TURITE SAVO SRITIES AUTORITETĄ, ARTIMĄ STILIŲ AR KRYPTĮ? Į KĄ LYGIUOJATĖS KURDAMI? Daugelis mus sieja su Skandinavija, mediniais pastatais. Tai išties yra mus visas suvienijusi kryptis. Pradžioje ji atrodė nišinė, nes Lietuvoje mediniai pastatai nėra populiarūs, sklando daug mitų apie jų trumpalaikiškumą, gaisrus bei peles.

Tačiau kuo daugiau domimės, tuo labiau įsitikiname, kad medis – ateities medžiaga, iš kurios jau dabar projektuojami milžiniški kompleksai pažangiausiuose pasaulio miestuose.

Tad stengiamės kuo geriau susipažinti su šia medžiaga, studijuoti jos panaudojimo galimybes.

Iš kitų kūrėjų mus žavi urbanistai, teikiantys prioritetą socialiniams miesto aspektams, daug įkvėpimo randame Jano Gehlo filosofijoje. Domimės pastatų perpanaudojimą įvaldžiusiais architektais, pavyzdžiui, belgų komanda „Architecten de Vylder Vinck Taillieu“. Taip pat mus žavi mažos, žaismingos ir per darbus kūrybinio džiaugsmo neprarandančios kūrybininkų studijos, pavyzdžiui, „Instagram“ savo molio lipdinius demonstruojantys „Designers on Holiday“.

O labiausiai lygiuojamės vienos į kitas, nes visos esame labai skirtingos ir pasitempti, žiūrint į koleges, visada yra kur.

KOKIAIS SAVO DARBAIS DIDŽIUOJATĖS? Mus labai džiugina kompleksiški, ilgalaikiai projektai, atliepiantys mūsų pačių filosofiją ir organiškai gimstantys iš gero dialogo su klientu. Iš tokių verta paminėti pajūryje vystomą medinių pastatų kompleksą „JūraSpot“, kur ne tik į valias naudojame degintą medį, bet ir savo pastatais prisidedame prie besivystančio aitvaruotojų kurorto įvaizdžio kūrimo. Toks yra ir Vipasanos meditacijų centro projektas, jau trečius metus lėtai ir nuosekliai vystomas drauge su užsienio mokytojais ir Lietuvos medituotojų bendruomene. Savo komandoje turime ir aitvaruotoją, ir medituotoją, taigi smagu, kai projektai gimsta iš mūsų pačių aistrų ir poreikių.

Mus visas labiausiai vienija ir įkvepia Švenčionėlių „projektas“, kurio, rodos, pakaks visam gyvenimui. Apsigyvenome šiame miestelyje prieš kelerius metus, įkūrėme čia kūrybininkų bendruomenę bei savo studiją. Svajojame atidaryti kavinę, svečių namus, bendradarbystės erdvę ir po truputį paversti šį nykstantį miestelį kūrybininkų traukos centru.

Mus žavi čia esantys seni raudonų plytų geležinkelio infrastruktūros pastatai, nuolat svajojame apie jų panaudojimo galimybes. Juokiamės, kad Švenčionėliai yra „ongoing, hands on DIY“ urbanistinis projektas, kuriame vaizduotė dar ilgai galės ganytis ramiomis miestelio gatvėmis.

Daugelis mus sieja su Skandinavija, mediniais pastatais. Tai išties yra mus visas suvienijusi kryptis. Pradžioje ji atrodė nišinė, nes Lietuvoje mediniai pastatai nėra populiarūs, sklando daug mitų apie jų trumpalaikiškumą, gaisrus bei peles.

51

S TAT Y B A

NAMAI, DYGSTANTYS GAMTOS PRIEGLOBSTYJE

52

S TAT Y B A

Žmonės bėga nuo įtempto gyvenimo pavojų ir šurmulio į nuošalesnes, saugias užmiesčio sodybas. Naujuose sklypuose ir senų sodybų vietoje dygte dygsta nauji, modernūs pastatai. Bet gražiame gamtovaizdyje neužtenka vien patogios vietos miegoti ir maistui gaminti – šiuolaikinėje sodyboje reikalingi visi optimalų komfortą užtikrinantys patogumai.

Dabar žmonės nenori ir neturi laiko ilgai vargti statydami namą. Norint greitai įsikurti, gyventi patogiai ir gražiai, o prireikus padidinti plotą, puikiai tinka įvairūs surenkamųjų konstrukcijų namai, kuriems pastatyti bei įrengti nereikia daug laiko ir didelių investicijų. Skydiniai, moduliniai, taip pat iš jūrinių konteinerių statomi namai – tai greitas ir ekonomiškas būdas pasistatyti sodybas, gyvenamuosius namus, pirtis ir kitokios paskirties statinius. Šiuo metu ištobulintos jų statybos technologijos suteikia neaprėpiamas galimybes ir įvairovę.

Mitai, kad surenkamųjų konstrukcijų namai neva apriboja komfortą, paseno ir nebeįtikina. Šiuolaikiniuose moduliniuose statiniuose, kaip bet kokiame įprastame pastate, gali būti integruoti ne tik mobiliąja programėle valdomi prietaisai. Net mažiausio ploto name galima įdiegti viską, ko reikia komfortiškam gyvenimui: ne tik pastatyti lovą, stalą, spintas, įrengti dušą, vonią ir virtuvės zoną, bet ir plačiaekranį televizorių su palydovinių kanalų paketu, interneto ryšį, integruoti išmaniąją buitinę techniką bei inžinerines sistemas. Šie namai tvarūs ir energiškai efektyvūs, dažnai ant jų stogų įrengiamos saulės baterijos aprūpina namą energija. Šalia įrengta papildoma lauko terasa – ideali vieta ir nuolatiniam gyvenimui, ir poilsiui gamtoje.

53

S TAT Y B A

PASTATAS IŠKYLA PER KELIAS DIENAS Visi surenkamųjų konstrukcijų namo architektūriniai ir konstrukciniai uždaviniai profesionaliai ir maksimaliai tiksliai išsprendžiami jau jį projektuojant. Tokio namo dalys (skydai, moduliai ir kt.) gaminami gamykloje. Gamyba užtrunka vidutiniškai kelis mėnesius, o namo surinkimas – vos keletą dienų. Žinoma, sudėtingiems ir išskirtiniams projektams reikia kiek daugiau laiko.

Nedidelio ploto statiniai sukonstruojami gamykloje, o ne statybų aikštelėje. Užbaigtas namas iš gamyklos lengvai transportuojamas ir visiškai sukomplektuotas atgabenamas į statybos vietą, kur statiniui iš anksto įrengiami pamatai. Gamykloje pagaminto namo išbaigtumas siekia iki 80 %. Jame jau būna įrengta visa išorinė ir vidinė apdaila, sumontuotas apšvietimas, santechnika, integruoti baldai ir buitinė technika, taip pat šildymo ir karšto vandens gaminimo sistema.

Statybos vietoje statinys prijungiamas prie išorinių komunikacijų.

Jeigu į statybos vietą transportu atgabenami skydai arba moduliai, statinys sukonstruojamas pagal brėžinius. Automobiliniu kranu iš autotransporto priemonės iškraunami ir montuojami visi pastato elementai: namo sienos, perdangos, stogo konstrukcijos. Namas iškyla per kelias ar keliolika dienų ir šeimininkai nedelsdami gali jame apsigyventi. Tokios statybos užtrunka kelis kartus trumpiau, nei statant tradiciniu būdu. Išvengiama ne tik ilgų statybų, bet ir sklypas netampa statybų aikštele.

54

Nuotr.: Wade Griffith

Įspūdingos konstrukcijos namas iš jūrinių konteinerių yra vienoje aukščiausių Dalaso vietų. Architektų „M Gooden Design“ suprojektuotas namas orientuotas taip, kad būtų galima grožėtis puikiais Vait Roko ežero ir Dalaso miesto vaizdais. Betoninės grindys, atvira plieno konstrukcija, plieniniai moduliai, mūro ir stiklo elementai yra atviri – namo viduje demonstruojama viskas, iš ko jis padarytas, naudojant 14 jūrinių konteinerių.

Pagrindinė gyvenamoji zona pakelta nuo žemės. Namas erdvus – 343 kv. m reiškia tris erdvius miegamuosius, tris vonios kambarius, lauko baseiną, zoną ant stogo ir pakankamai vietos keturių asmenų šeimai.

S TAT Y B A

Architekto Thomo Sandello suprojektuotas namas beržyno pakraštyje – didingas tradicinės švedų architektūros pavyzdys. Ilgas, siauras, tradicinės raudonos spalvos primena Švedijos ūkinius pastatus, o šią išraišką sustiprina nuleisti stogai, kurie ir apsaugo fasadą, ir sukuria lauko terasas. Šio namo sienų elementai yra surenkamos konstrukcijos, pagamintos gamykloje, nors jis nė kiek nepanašus į modulinį statinį. Išorės ir vidaus apdaila atlikta statybos vietoje. Namas pastatytas iš medinio karkaso, apdailai naudota medienos plokštė.

Skardinis stogas sustiprina tradicinį švedišką charakterį.

55

TVARŪS IR SANDARŪS Moduliniams namams statyti naudojamos įvairios statybinės medžiagos – nuo medžio iki metalo, taip pat ir šiuolaikinės sandarinimo medžiagos bei tvirtinimo detalės.

Mediena yra lengva medžiaga, idealiai tinkanti skydiniams, moduliniams pastatams. Nors vyraujantys įsitikinimai byloja priešingai, ji gali išlaikyti svorį geriau nei kitos medžiagos, pavyzdžiui, nei plienas, taip pat mediena natūraliai atspari elektros laidumui ir išsiskiria puikiomis garso sugerties savybėmis.

Betonas paprastai naudojamas daugelyje dabartinių modulinių konstrukcijų, jis padeda pasiekti optimalią garso ir šilumos izoliaciją. Tai labai patvari ir atspari medžiaga, atlaikanti beveik viską, pradedant žemės drebėjimu ir baigiant uraganais. Be to, ši medžiaga tvari: pasibaigus gyvavimo ciklui, betoną galima pakartotinai naudoti, pavyzdžiui, šaligatviams.

Surenkamųjų konstrukcijų namai jau keletą dešimtmečių ypač populiarūs Skandinavijos šalyse, taip pat JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Jų gamybos technologija labai pagerėjo – užtikrinamas statinio sandarumas, šilumos izoliacija, ugnies atsparumas.

Nuotr.: Wade Griffith

S TAT Y B A

„Dive Architects“ sukūrė medinį karkasinį namą prie ežero miške, į šiaurę nuo Stokholmo, susiliejantį su gamta. Medinės namo konstrukcijos apkaltos pušinėmis lentomis. Besileidžiantis ežero link statinys padalintas į du tūrius. Viename įrengti miegamieji, o kitame – bendrosios erdvės. Vakariniai ir pietiniai jo fasadai turi didelius langus. Statinys orientuotas pritraukti maksimaliai daugiau natūralios dienos šviesos visą dieną. Rytiniai saulės spinduliai pasitinka per pusryčius, o pro didelį pagrindinio miegamojo langą šiauriniame namo gale gyventojai mato saulėlydį.

56

„Patrick Bradley Architects“ suprojektuotos studijos iš jūrinio konteinerio dizainui panaudota tradicinė airių tautinė architektūra, o gofruota skarda dengta moderniu aukso miltelių sluoksniu. Statinys dera prie aplinkinės augalijos ir kraštovaizdžio. Abi galinės konteinerio sienos pakeistos dideliais vitrininiais langais, per kuriuos matyti vaizdas kiaurai iš vieno konteinerio galo į kitą. Tai užtikrina, kad patalpa atrodo didesnė ir erdvesnė. Vidinei apdailai panaudota beržo mediena ir betono grindys.

S TAT Y B A

57

PRIAUGA PLOTO IR KELIAUJA Skydiniai, moduliniai namai – puiki alternatyva tiems, kurie nori pasirinktoje vietoje greitai turėti nuosavą būstą ir kuriems pakanka kompaktiško būsto, optimalių patogumų bei unikalaus vaizdo pro langą. Daugumos tokių namų plotas yra nedidelis, pavyzdžiui, apie 20–50 kv. metrų. Bet jie gali būti ir erdvūs – kelių šimtų kv. m ploto, kelių aukštų, su lauko ir stogo terasomis, baseinais bei poilsio erdvėmis.

Mažas modulinis namas prireikus gali priaugti ploto, nors tradicinio statinio dažnai neįmanoma plėsti, nesugriovus didelės jo dalies. Vienas pranašumas yra tai, kad surenkamųjų konstrukcijų namo erdvę galima lengvai ir nebrangiai padidinti arba sumažinti, papildomai panaudojus modulių arba dalies jų atsisakius. Modulių elementai yra tarsi kaladėlės, iš kurių galima sukonstruoti įvairios architektūros, konfigūracijų ir formų statinius, statant ir į aukštį, ir į plotį.

Kitas didelis pranašumas yra tai, kad modulinį namą lengva perkelti į kitą vietą. Jį galima arba užkelti ant transporto priemonės ir nuvežti į kitą sklypą, pamiškę ar ežero pakrantę, arba nugabenti išardytus konstrukcijos elementus ir namą sukonstruoti kitame sklype, pavyzdžiui, jį pardavus ar įsigijus naują sklypą, keičiant gyvenamąją vietą.

Ir kuklūs, ir erdvūs moduliniai namai – puikus nuolatinis būstas ir tobulas vasarnamis. Šių namų įvairovė ir galimybės tikrai įspūdingos, o architektūra išskirtinė.

TECHNOLOGIJOS LENGVESNIAM GYVENIMUI

NP5 įmonių grupė atlieka labai plataus spektro statybos priežiūros, organizavimo ir vykdymo darbus pramonės, komercinės ir gyvenamosios paskirties objektuose, todėl puikiai pažįstama statytojams dėl savo preciziško ir inovatyvaus požiūrio į darbą.

Nuo 2008 m. nekilnojamojo turto rinkoje dirbanti NP5 įmonių grupė nuo pat veiklos pradžios orientavosi į kokybę. Jauna, ambicinga architektų, inžinierių ir technologų komanda bei įgyvendinama nuosekli plėtra leido išgryninti specializaciją. Ilgalaikė patirtis ir nuoseklus technologijų tobulinimas bei inovacijų ieškojimas statyboje atvedė prie lengvo plonasienio plieno karkaso (LPPK) gamybos – 2020 m. Šiauliuose pastatyta LPPK profilių gamykla.

Dėl konstrukcijų svorio ir talpumo patogu transportuoti.

R. Marcišauskas įsitikinęs – tik laiko klausimas, kada lietuviai įvertins lengvo plieno karkaso pranašumus. Jo patirtis rodo, kad plienas tobulai pakeičia medžio karkasą ir turi ryškių pranašumų.

LPPK PANAUDOJIMO GALIMYBĖS Lengvo plonasienio plieno karkaso pritaikymas labai platus. R. Marcišauskas vardija kai kurias LPPK panaudojimo galimybes statyboje:

ŠVIEŽIAS POŽIŪRIS Į STATYBAS Bendrovė siūlo unikalų sprendimą – visiškai įrengtus lengvo plieno karkaso surenkamus namus. Elegantiški kartotiniai projektai apmąstyti iki menkiausių smulkmenų – tiek architektūriškai, tiek techniškai. Paprastais, tiksliais sprendimais įgyvendinami patys naujausi individualių namų statybos principai. „Mūsų įranga leidžia kurti vidaus erdves iki 24 m, nenaudojant papildomų atraminių konstrukcijų. Dėl šių galimybių architektai ir dizaineriai gali įgyvendinti pačius drąsiausius ir šiuolaikiškiausius būsto interjero sprendimus“, – teigia įmonės direktorius Renaldas Marcišauskas.

Ir vardija lengvojo plonasienio plieno karkaso pranašumus: Lengvas plieno karkasas yra pigiausia ir efektyviausia iš šiuo metu egzistuojančių karkasinių konstrukcijų statybos technologijų.

Konstrukcijos eksploatacijos metu nekeičia geometrijos matmenų, kaip atsitinka su medžio konstrukcijomis. Taip pastatas išlieka tvarus, sandarus visą eksploatacijos laikotarpį. Lengvo plieno karkasas yra 90 % perdirbama medžiaga, neeikvojami gamtos ištekliai, nėra atliekų – tai atitinka žiedinės ekonomikos principus.

Greita statyba. Sausi statybos procesai.

Karkaso konstrukcijose yra specialios angos inžinerinei įrangai, taip taupomas sienos storis, lubų aukštis.

Lengvojo plieno karkasą paprasta derinti su kitomis statybinėmis medžiagomis.

LPPK perdangos, stogų santvaros pritaikomos visiems atramų ir sienų tipams. Todėl jas paprasta pritaikyti tiek naujoje statyboje, tiek renovuojant senus statinius – statant papildomus aukštus ant esamų konstrukcijų, įrengiant stogą ant jau pastatytų atramų ar sienų.

Vidinės sienos ir pertvaros iš LPPK – racionaliausias būdas ieškantiems praktiško sprendimo įrengiant vidaus patalpas.

Saulės elektrinių rėmai iš lengvo plieno karkaso.

Modulinė būsto sistema ar tik vonios kambario modulis daugiabučių statybai. Pagrindiniai modulinės statybos pranašumai: mažesnės išlaidos surenkant kartotinį modulį gamykloje; aukštesnės kokybės apdaila; greitas montavimas.

Svarstydami statyti namą lietuviai vis labiau vertina laiką, patikimumą ir komfortą. NP5 užsakovui siūlo vadinamąjį produktinio bendradarbiavimo modelį, kuris užsakovui leidžia įsigyti architektūrinius projektus bei statybų darbus kaip galutinį produktą: gerai matant savo pirkinį, įvertinant ir palyginant galimas alternatyvas bei mokant už aiškų rezultatą.

THE JEWERLY BOX

THE MOUNTAIN SLOPE

THE WILD WAVE

THE SWEET CUPCAKE

THE MORNING GLORY

THE SUNBEAM

DAUGIAU INFORMACIJOS:

www.np5.lt

info@np5.lt

AKMENS VATA – PASYVI PASTATO APSAUGA Paprastai gaisras kyla netikėtai, o jo padariniai gali būti sunkiai atitaisomi. Ugnis ne tik gali pridaryti daug žalos mūsų turtui, bet ir nusinešti žmonių gyvybes. Todėl labai svarbu, kokios medžiagos ir sprendimai bus panaudoti pastate užtikrinant esminį gaisrinės saugos reikalavimą. Didžiulis vaidmuo renkantis saugius ir tinkamus sprendimus tenka projektuotojui. Jis įvertina pastato paskirtį bei statytojo poreikius ir parenka atitinkamus sprendimus, užtikrinančius statinio patvarumą, komfortą ir saugumą.

Kaip rodo praktika, buityje kilęs gaisras greitai plinta dėl daugybės patalpose esančių plastikinių bei sintetinių daiktų (baldai, kiliminės dangos, prietaisai), o jei naudojamos dar ir degios statybinės medžiagos, liepsna lengvai persimeta ir į laikančiąsias pastato konstrukcijas. Labai dažnai žmonėms grėsmę kelia ne pradinio etapo ugnis, bet jos greitas išplitimas ir vėliau išskiriami dūmai bei neprieinami evakavimo keliai. Todėl nedegių statybinių medžiagų ir gaminių naudojimas pastatuose neleidžia ugniai greitai išplisti ir veikia kaip pasyvus priešgaisrinis barjeras.

Vieni iš nedegių statybos produktų yra akmens vatos gaminiai, galintys atlaikyti aukštas temperatūras – net iki 1 000 °C. Šios statybinės medžiagos užtikrina nustatytų gaisrinės saugos standartų įgyvendinimą atitinkamos paskirties statiniuose. Net veikiami atviros ugnies, akmens vatos gaminiai neleidžia ugnies židiniui plėstis, neišskiria daug dūmų ir degančių lašų. Taigi akmens vata veikia kaip pasyvi gaisro apsauga ir apsaugo nuo neigiamų padarinių. Akmens vatos gaminiai, dažniausiai klasifikuojami kaip A1 klasės, atitinka aukščiausius, t. y. saugiausius, reikalavimus gaisrinės saugos požiūriu.

kurių aukštis viršija 22 m, o žemesnių pastatų fasaduose turi būti įrengiami nedegūs barjerai. Jungtinė Karalystė iš esmės sugriežtino ir apribojo degių medžiagų naudojimo aukštesniuose nei 18 m pastatuose galimybes.

Gaisro poveikis tarpusavyje sujungtų elementų kombinacijoms, numatytoms apkrovoms atlaikyti ir statinio stabilumui užtikrinti, skaičiuojamas vadovaujantis LST EN 1991-1-2 serijos standartais.

Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas ir reagavimo į ugnį skaičiavimai Lietuvoje atliekami vadovaujantis šių serijų standartų nuostatomis: gelžbetoninių konstrukcijų LST EN 1992-1-2; plieninių konstrukcijų LST EN 1993-1-2; kompleksinių plieninių ir betoninių konstrukcijų LST EN 1994-1-2; medinių konstrukcijų LST EN 1995-1-2; mūrinių konstrukcijų LST EN 1996-1-2.

Kitas svarbus aspektas – išlaikyti visų esminių reikalavimų visumą statiniuose. Lietuvai vis labiau atsigręžiant į Europos žaliąjį kursą, vis dažniau integruojant saulės jėgaines į esamus pastatus, svarbu atsižvelgti ir į gaisrinės saugos reikalavimus.

Patikima pastato gaisrinė sauga suteikia ramybę, kad vieta, kurioje kasdien būname, yra saugus prieglobstis nuo ugnies.

Dauguma pastatų savininkų ar naudotojų net nežino tikslios pastatų konstrukcijose sumontuotų medžiagų specifikacijos ir degumo klasių, kurios tampa ypač svarbios gaisro atveju. O ir projektuotojai ne visada tinkamai įvertina statybos produktų ar jų derinių atsparumą ugniai.

Pastatuose naudojamų degių medžiagų kiekis dažnai yra ribojamas, atsižvelgiant į pastato atsparumo ugniai laipsnius bei statinių grupes.

Tai priklauso nuo kiekvienoje šalyje taikomų gaisrinės saugos nacionalinių reikalavimų. Pavyzdžiui, Lenkijoje naujų pastatų išorinėse sienose nuo 25 m privaloma naudoti tik nedegias izoliacines medžiagas, Vokietijoje draudžiama naudoti degią izoliaciją pastatuose,

DAUGIAU INFORMACIJOS:

www.mvga.lt

S TAT Y B A

60

GAISRINĘ SAUGĄ UŽTIKRINANČIOS MEDŽIAGOS IR SPRENDIMAI – VIENAS ESMINIŲ STATINIO REIKALAVIMŲ

Visi žino, kad pastatai turi būti ne tik estetiški, patogūs, energiškai efektyvūs, bet ir saugūs. Neatsitiktinai gaisrinę saugą užtikrinančios medžiagos ir sprendimai yra vienas esminių statinio reikalavimų.

Tinkamai parinktos statybinės medžiagos yra geriausia pasyvios apsaugos nuo gaisro dalis, nes jos, kilus nelaimei, gali padėti pristabdyti ugnies plitimą. Keli svarbūs veiksniai leidžia nuspręsti, ar parinktos medžiagos užtikrins norimą saugumą, pavyzdžiui, jų gebėjimas atlaikyti svorį iki joms visiškai sunykstant.

Svarbu prisiminti ir tai, kad iš tiesų nėra nė vienos medžiagos, kuri būtų nesunaikinama aukštoje temperatūroje, o tinkamų medžiagų pasirinkimas yra tik maža dalis, padedanti pastatus apsaugoti nuo ugnies. Tad kokios gi yra populiariausių statybinių medžiagų atsparumo ugniai savybės?

S TAT Y B A

PLYTOS IR SKIEDINYS Plytos atsparios 800–1 200 °C temperatūrai, tiesa, skiedinys – sudedamoji plytinio namo dalis – ugniai yra mažiau atsparus. Didžioji skiedinio dalis atspari ugniai tik iki tam tikro lygio. Atsižvelgiant į medžiagas, iš kurių susideda (molio, cemento, kalkių, smėlio), skiedinys aukštoje temperatūroje gali suskilti ir plėstis. Taigi, tai gali būti plytinio pastato silpnoji grandis.

AKMUO Stipriai įkaitęs akmuo gali suirti, ypač jeigu staiga atvėsta.

Atsižvelgiant į akmens rūšį, egzoterminės jo reakcijos gali skirtis. Pavyzdžiui, įkaitęs granitas sprogsta, todėl jį naudojant statybose reikia ir specialiai pritaikytų saugumo priemonių. Kalkakmenis aukštoje temperatūroje trupa, o smiltainio unikali sudėtis (mineralų dalelės ir akmenų gabalėliai) reiškia, kad jis gali atlaikyti vidutinio stiprumo karštį. Taigi, yra mažesnė tikimybė, kad jis sutrūkinės, palyginti su kitais akmenimis.

61

MEDIENA Nors akmuo žinomas kaip šilumos izoliatorius, mediena, naudojama kaip sunkios konstrukcijos, gali būti pakankamai atspari karščiui. Statybinių medžiagų atsparumo ugniai lygis priklauso nuo cheminių medžiagų ant paviršiaus, tokių kaip amonio fosfatas, sulfatas ir cinko chloridas. Mediena gali būti nudažyta, taip jai suteikiant papildomą apsauginį sluoksnį.

S TAT Y B A

62

PLIENAS Plienas vertinamas už patvarų struktūrinį vientisumą. Plieniniai pastatai yra atsparūs nykimui, jų negali paveikti termitai, rūdys ar puvimas. Tačiau plienas neatsparus aukštai temperatūrai. Per ilgai kaitinamos plieno sijos suminkštės ir sulinks, todėl konstrukcija gali sugriūti. Didesnis nei 600 °C karštis gali susilpninti minkštesnio plieno atsparumą, o 1 400 °C temperatūroje plienas išsilydo.

KETUS Ketus nedažnai naudojamas statybose dėl to, kas su juo nutinka aukštoje temperatūroje. Pakaitintas ir staigiai atvėsintas jis sutrupa. Dėl šios savybės jis dažnai slepiamas po plytomis ar kita ugniai atsparesne medžiaga, tokia kaip betonas.

GIPSAS Dauguma struktūrinių medžiagų padengiamos gipsu, taip padidinamas atsparumas ugniai. Ne veltui gipskartonio plokštės – dažniausiai naudojama interjero apdailos medžiaga. Šios plokštės susideda iš gipso sluoksnio, suspausto tarp dviejų popieriaus lapų.

Popierius ant gipskartonio plokštės paviršiaus dega lėtai ir neleidžia ugniai plisti. Tokių plokščių vidus neužsidega, nes viduje chemiškai prijungtas vanduo (kalcio sulfate). Paveikus ugniai, pirmas dalykas, kuris nutinka, yra tai, kad vanduo pradeda tekėti. Taip karštis per plokštę nepraeina. Po to, kai vanduo išdžiūsta, plokštė priešinasi ugniai. Statybininkai dažnai naudoja kelis sluoksnius tokių plokščių, kad padidintų atsparumą ugniai.

BETONAS Kaip aukštoje temperatūroje keičiasi betonas, priklauso nuo cemento ir kitų sudedamųjų medžiagos dalių. Paprastai sustiprintas betonas yra atsparus temperatūrai iki 1 000 °C maždaug 60 minučių. Vėliau jo tvirtumas pradeda mažėti.

S TAT Y B A

STIKLAS Panašiai kaip akmuo, stiklas karštyje sutrūkinės ir suduš, o nebekaitinamas atvės. Todėl dažnai statybose dėl saugumo naudojamas sustiprintas, grūdintas ir laminuotas stiklas.

Plieno vielomis sustiprinti stiklai yra daug atsparesni ugniai nei įprastas stiklas.

SVARBUS IR MEDŽIAGOS APDIRBIMAS Indianos universiteto Blumingtone, JAV, chemijos docentas Billas Carrollas atkreipia dėmesį, kad žodis „nedegus“ yra apgaulingas, nes beveik viskas aplink turi anglies ir, pakankamai įkaitinus, gali užsidegti. Tačiau yra ugniai atsparių medžiagų, kurios lengvai neužsidega. Pavyzdys būtų virtuviniams stalviršiams naudojamas dirbtinis akmuo, pagamintas iš smulkinto akmens, tokio kaip korianas. Plastikas, naudojamas tokiems stalviršiams, pripildytas smulkintų akmenų, pagamintų iš hidratuoto aliuminio oksido – nedegaus junginio. Šie akmenys stalviršį padaro atsparesnį ugniai. „Aliuminio okside yra vandens, tad, sujungus plastiką ir hidratuotą aliuminio oksidą, gaunamas akmuo, kuris yra drėgnas mikroskopiniame lygyje. Dėl šios priežasties tokią medžiagą tikrai sunku uždegti“, – aiškina B. Carrollas. Nors toks akmuo pritraukia ir laiko vandens molekules, jis nesudrėksta tiek, kad pasidarytų bala. Vanduo stalviršį tiesiog atvėsina ir neleidžia jam užsidegti.

Jeigu atsirastų toks šilumos šaltinis kaip nuorūka, padėta ant tokio stalviršio, ji turėtų pirma išgarinti vandenį, kuris supa aliuminio oksidą, kad vėliau įkaitintų plastiko molekules pakankamai joms užsidegti. Negana to, tokie paviršiai neturi daug plastiko – tik tiek, kiek reikia laikyti sujungtiems smulkintiems akmenims.

Taip pat atsparumas ugniai gali padidėti, apdorojus medžiagą chemikalais, žinomais kaip antipirenai, kurie gali sulėtinti ar užgesinti jau degančią ugnį. Cheminiuose antipirenuose yra chlorido, bromino, azoto, fosforo, bromo ir kitų metalų. Vienas būdas, kaip veikia cheminiai antipirenai, yra sukūrimas medžiagos, vadinamos anglies putomis. Įsiplieskus ugniai, ant objekto, padengto anglies putomis su antipirenais, cheminė reakcija sukuria atsparią, nedegią putą su burbuliukais iš anglies. Ši puta apsaugo degias medžiagas nuo deguonies – taip sukuriamas savotiškas apsauginis kokonas.

Ar gali ugniai atsparios medžiagos ir antipirenai patikimai apsaugoti nuo gaisro? „Jei gerai veikia, taip. Tačiau jie yra antra apsaugos nuo gaisro linija“, – teigia B. Carrollas.

63

„INTUSEAL“ PRODUKTAI NAUDOJAMI LIETUVOS RINKOJE

UGNIES PLITIMĄ STABDANTYS PRODUKTAI Pasyvioji gaisrinė sauga – tam tikri konstrukciniai ir patalpų atskyrimo sprendimai, kurie kilus gaisrui neleidžia jam plisti ir sudaro galimybę pastate esantiems žmonėms jį saugiai palikti, o ugniagesiams – į jį patekti.

Dažniausiai ugnis plinta per įvairius pastatuose įrengtus laidus, sandarinimo vietas, vamzdžius, ventiliacines sistemas ar kitus įrenginius, kurie įmontuojami sienose, lubose ar grindyse. Todėl svarbu juos apsaugoti medžiagomis ar produktais, kurie užtikrintų ilgalaikę pasyviąją gaisrinę apsaugą.

„Intuseal“ yra Lenkijos įmonė, gaminanti pasyvias gaisrinės saugos priemones. Gaminių efektyvumas patvirtintas įvairiais oficialiais dokumentais – gautomis atsparumo ugniai bandymų ataskaitomis ir techniniais liudijimais. Produktai yra sertifikuoti pagal Europos techninius reikalavimus (ETA). Įmonė „Garant ProTech“, Baltijos šalyse atstovaujanti gamintojui „Intuseal“, siūlo rinktis produktus, kurie patikimai sustabdys ugnies plitimą į atskirtas patalpas.

ATSIŽVELGIANT Į SAUGOS POREIKIUS, „INTUSEAL“ PRODUKTAI NAUDOJAMI PRAMONĖJE IR STATYBOJE.

STATYBA

pasyviosios gaisrinės saugos sistemos ir sprendimai gyvenamųjų ir pramoninių pastatų statybai.

EI (atsparumo ugniai klasė) iki 240

EI (atsparumo ugniai klasė) iki 120

GAMYBA

ugniai atsparių medžiagų, stiklų bei ventiliacinių grotelių gamybai.

EI (atsparumo ugniai klasė) iki 190 Unikalus, efektyvus ir greitas linijinių siūlių sandarinimas. EI (atsparumo ugniai klasė) iki 120

NAUJIENA

EI (atsparumo ugniai klasė) iki 120

EI (atsparumo ugniai klasė) iki 120

EI (atsparumo ugniai klasė) iki 240

INOVATYVI GAISRO GESINIMO SISTEMA – ŠALIA MŪSŲ PAGRINDINĖ TŪRINĖ GESINIMO SISTEMA:

montuojant gaisro sistemą nereikalingi konstrukciniai pakeitimai;

saugi aplinkai;

lengva techninė priežiūra;

sertifikuota sausumoje ir jūroje;

itin trumpas laikas nuo projektavimo iki pridavimo;

gesinimo metu nesusidaro slėgis;

savaiminis aktyvavimas prie 300 laipsnių temperatūros.

Aerozolinė gesinimo sistema pasaulyje plačiai pradėta naudoti po Monrealio protokolo, kai buvo sugriežtinti reikalavimai dėl kenksmingų medžiagų naudojimo gesinant ugnį. Tuomet gamintojas „FirePro“ šią gesinimo sistemą dar labiau ištobulino. Nuo 1994 m. šalys turėjo visiškai atsisakyti kenksmingų medžiagų, kurios naudojamos gesinant gaisrą. Tokiu būdu buvo siekiama sumažinti ozono sluoksnį ardančių medžiagų gamybą ir naudojimą. „FirePro“ aerozolinėje gesinimo sistemoje naudojamas patentuotas naujausios kartos kalio druskos junginys (užtaisas), kuriame nenaudojamas chlorinas. Aktyvavus generatorių elektros impulsu, užtaisas virsta kondensuotu aerozoliu. Tirštas aerozolis užpildo gesinamą tūrį ir ugnį malšina ne mažindamas gaisro šaltinio deguonies kiekį ar absorbuodamas karštį, bet išardydamas cheminę reakciją, kuri vyksta degimo metu. „FirePro“ pirmauja aerozolinių gesinimo sistemų rinkoje visame pasaulyje, saugo gyvybes ir turtą nuo gaisro įvairiose srityse bei pramonės šakose. „FirePro“ aerozolinė gesinimo sistema veikia tūrinio gesinimo pagrindu. Be to, ji taip pat gali būti naudojama kaip papildoma gaisro slopinimo sistema. Gesinimo sistema naudojama siekiant apsaugoti elektros energijos prietaisus gamyboje, elektros stotis, serverines, transformatorines, generatorių kambarius, ličio jonų baterijų patalpas.

Taip pat plačiai panaudojama sunkiojoje technikoje, tokioje kaip traktoriai, traukiniai, kombainai, autobusai, laivai, kateriai. „FirePro“ gaisro gesinimo sistemą patartina naudoti sandėliuose, archyvuose, muziejuose, gamybos ir perdirbimo gamyklose, oro uostuose, naftos platformose, vėjo jėgainėse, viešbučiuose, ligoninėse ir daugelyje kitų vietų.

„FirePro“ aerozolinės gesinimo sistemos sumontuotos ir eksploatuojamos Lietuvoje. Įmonė „Garant ProTech“ yra oficialus „FirePro“ atstovas Baltijos šalyse.

„FirePro“ gesinimo sistemomis pasitiki pasaulyje žinomi prekių ženklai:

S TAT Y B A

66

Nuotr.: Lietuvos etnokosmologijos muziejus; „Audiotonas“; „Ekspobalta“

ETNOKOSMOLOGIJOS MUZIEJUS PO REKONSTRUKCIJOS: UŽĖJĘ Į VIDŲ LANKYTOJAI PASIJUNTA LYG PASAKOJE Astronomo daktaro Gunaro Kakaro ir profesoriaus Liberto Klimkos prieš kelis dešimtmečius Kulionių kaime, Molėtų rajone, ant Kaldinių kalvų įkurtas Lietuvos etnokosmologijos muziejus neabejotinai yra vienas pačių įdomiausių kultūrinių bei pažintinių objektų Lietuvoje, neturintis analogų visame pasaulyje. Jame įspūdinga viskas: pradedant ypač originalia ir užsieniečius stebinančia koncepcija – etnokosmologija, baigiant muziejaus pastatų komplekso architektūra.

Nuo 2020 m. smarkiai pasikeitė muziejaus vidus ir ekspozicija. Dabar lankytojai čia pasijunta tarsi pasakoje „Alisa Stebuklų šalyje“, kur kiekvienoje patalpoje jų laukia nauji potyriai ir netikėti atradimai. Naująją ekspoziciją suprojektavo ir įgyvendinant idėją dalyvavo UAB „Ekspobalta“ su jos įkūrėju ir kūrybos direktoriumi Sauliumi Valiumi priešakyje. Idėją įgyvendinant ir vidaus patalpas rekonstruojant taip pat dalyvavo UAB „Infes“ drauge su partneriais.

S TAT Y B A

i OBJEKTAS: „Lietuvos etnokosmologijos muziejaus paslaugų plėtros baigiamasis etapas“

gaus šviesulių stebėjimu. Ekskursijų vis daugėjo ir daktaras G. Kakaras nusprendė, kad muziejui reikia atskiro pastato.

Juolab kad augantis lankytojų srautas būtų trukdęs astronomų darbui. Taip pagal architekto Vytauto Lisausko projektą iškilo vadinamasis „specialios paskirties astronominis paviljonas“.

ADRESAS: Žvaigždžių g. 10, Kulionių kaimas, Čiulėnų seniūnija, Molėtų rajonas UŽSAKOVAS: Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija INTERJERO IR EKSPOZICIJOS AUTORIAI: UAB „Ekspobalta“, dailininkas Saulius Valius, architektas Kristijonas Svalbonas, grafikos dizaineris Juozapas Švelnys RANGOVAS: UAB „Infes“ INVESTICIJOS: 4 mln. eurų

KARDINALŪS POKYČIAI 2007–2008 m., po atliktos muziejaus komplekso rekonstrukcijos pagal architektų Ričardo Krištopavičiaus, Andriaus Gudaičio ir skulptoriaus Algio Kuzmos idėją, gerokai pasikeitė Lietuvos etnokosmologijos muziejaus išorė – jis įgavo kosmines formas. Kalno papėdėje atsirado savotiška skraidanti lėkštė – ant stiklo stilobato padėta matinio aliuminio lakštais apdailinta elipsoidė su iliuminatoriais. Šiame priestate buvo suprojektuotas lankytojų laukiamasis su tualetais, bilietų kasos, konferencijų salė, kavinė ir suvenyrų parduotuvė. Iš čia prasideda ir lankytojų kelias per muziejaus sales.

Dar viena ateivių erdvėlaivį primenanti ažūrinė stiklo elipsoidė buvo užkelta ant dviejų 30 m aukščio muziejaus bokštų.

Joje įrengta apžvalgos aikštelė, į kurią galima pakilti greituoju liftu, ir pradėjo veikti vienas didžiausių Europoje visuomenei skirtų teleskopų.

MUZIEJAUS IŠTAKOS

Tačiau, daugiau nei prieš dešimtmetį atlikus muziejaus pastatų rekonstrukciją, patalpos nebuvo naujai įrengtos.

1978 m., minint senosios Vilniaus universiteto observatorijos 125-metį, Molėtų observatorijoje buvo įrengtas nedidelis visuomeninis astronomijos muziejus.

„Svarbiausia, ko, manau, tikrai labai trūko naujos architektūros pastatams ir pačiam muziejui, be abejo, ir buvo muziejaus ekspozicijos“, – įsitikinęs Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.

„Jis buvo įrengtas didžiajame observatorijos teleskopo bokšte, nes astronomai išnaudoja tik jo viršų, o kiti aukštai paprastai stovi tušti. Ten padarėme tokį muziejėlį, juolab kad į observatoriją buvo atvežti senosios Vilniaus observatorijos istoriniai teleskopai, sovietmečiu ilgai sandėliuoti senamiesčio universiteto pastatuose“, – prisimena L. Klimka.

NELENGVOS STATYBOS

Ekspozicija bokšte veikė kelerius metus ir turėjo didelį pasisekimą: ekskursijos važiavo nuolat. Tačiau Vilniaus universitetas nusprendė irgi įsteigti savo mokslo muziejų, tad istorinius teleskopus susigrąžino. „Aš jau buvau visuomeniniame muziejuje padaręs ir nuotraukų stendus, kurie pasakoja apie astronomų asmenybes, dar šį bei tą. Taigi pagalvojome, kad gaila visa tai išmesti ir uždaryti tą reikalą – vis tiek ekskursijos pas astronomus važiuoja. Kadangi domėjausi ir mūsų tautos etnožinija: kaip senovėje žmonės kalendorių susidarydavo, kaip stebėdavo gamtos reiškinius, kokie būdavo jų pasaulio modeliai, kilo idėja muziejų suorientuoti etnokosmologijos kryptimi. Žodį „etnokosmologija“ mudu su daktaru G. Kakaru ir sugalvojome. Tai sudurtinis žodis, kuris labai gerai atspindi, kad yra tautos požiūris į dangų ir bandymas suvokti astronominius reiškinius, panaudoti juos praktiniam gyvenimui“, – pasakoja profesorius.

G. Kakaras pritaria, kad laikina, pirmoji muziejinė ekspozicija išties buvo akstinas kažkam fundamentalesniam: „Mano idėjos esmė buvo kiek galima pilnesnis žmogaus ir Visatos sąsajų pateikimas muziejinėje ekspozicijoje. Taip gimė muziejaus koncepcija „Visi žmogaus ir žmonijos ryšiai su kosminiu pasauliu“. Pagal mano klasifikaciją jų iš viso yra aštuoni, o etninis ryšys – vienas iš jų. Kai reikėjo muziejaus pavadinimo, buvo daug variantų, bet tokio, kuris atspindėtų visas žmonijos sąsajas su kosminiu pasauliu, neradome ir sustojome ties „etnokosmologijos“ pavadinimu.“ Muziejaus ekspozicija buvo papildyta etnografiniais eksponatais, kuriuose pavaizduota, kaip mūsų protėviai matavo laiką, žvaigždėto dangaus vaizdiniai, tai, kas susiję su dan-

Deja, pastatas pradėtas statyti labai nepalankiu laikotarpiu, žlungant Sovietų Sąjungai. Neatsižvelgiant į tuometę infliaciją, G. Kakarui pavyko gauti pinigų muziejaus statyboms. „Pirmą muziejaus projektą – du bokštus ir požeminę galeriją – sukūrė architektas V. Lisauskas. Gal šiek tiek ir aš prie tos idėjos prisidėjau. Mes norėjome imituoti pasaulio medį, kuris turi šaknis, kamieną ir šakas. Koncepcija to muziejaus yra tokia, kad šaknys yra mūsų tautos istorija, žinios apie pasaulį, kamienas yra šiuolaikinis astronomijos mokslas, jo pasiekimai, pasauliniai laimėjimai, o šakos, viršūnė – lyg ir ateitis mūsų visuomenės, Lietuvos. Galų gale iš viršaus, iš bokšto, skleidžiasi labai gražus vaizdas į aplinkines kalvas.

Tai yra turbūt vienas gražiausių Lietuvoje vaizdų, kuris atsiveria iš tų bokštų. Du bokštai pastatyti todėl, kad viename buvo reikalingas liftas, o ant kito pastatėme teleskopą mėgėjiškiems stebėjimams, nes žmonės patys labai nori pamatyti tas žvaigždes“, – paaiškina L. Klimka.

Be abejo, statyti muziejų perversmo laikais, kai visko trūko, nebuvo lengva, todėl daug kas, profesoriaus teigimu, daryta labai atmestinai ir skubotai: neįrengta hidroizoliacija, nebaigta apdaila, net šildymo iš pradžių nebuvo.

G. Kakaras atskleidžia, kad statant muziejų susidūrė su dideliu kolegų astronomų pasipriešinimu, kai kurie jų darė viską, kad sustabdytų projektą: „Tai buvo geras mano idėjų išbandymas. Pagalvokite, kaip šiandien atrodytų mano vizitas pas kultūros ministrą su idėja įkurti Etnokosmologijos muziejų, kai ministrui būtų visiškai nesuprantamas muziejaus pavadinimas, kai nėra nei pastato, nei pinigų. Būčiau mandagiai išprašytas iš ministerijos.“

67

S TAT Y B A

NEPAMIRŠTAMAS ĮSPŪDIS 2012 m. buvo paskelbtas ekspozicijos koncepcijos konkursas, kurį laimėjo menininko S. Valiaus su UAB „Ekspobalta“ parengtas projektas „Septyniskart link begalybės“.

tariamos septynios temos. Kodėl „Septyniskart link begalybės“? Nes kiekviena iš tų septynių temų tarsi neturi galo: kuo daugiau giliniesi, tuo labiau supranti, kad nežinai“, – aiškina pašnekovas.

Kaip teigia Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Agnė Grinevičiūtė, projekto „Lietuvos etnokosmologijos muziejaus paslaugų plėtros baigiamasis etapas“ tikslas buvo gerinti Lietuvos etnokosmologijos muziejaus teikiamų paslaugų kokybę, didinti paslaugų įvairovę, kompleksiškumą ir prieinamumą, mažinti sezoniškumo įtaką ir taip pritraukti daugiau lankytojų iš Lietuvos bei užsienio.

Ekspozicija kurta bendradarbiaujant su muziejaus įkūrėjais L. Klimka ir G. Kakaru, taip pat su direktoriumi L. Šmigelsku, kuriam teko visa biurokratinė našta ir prireikė labai daug pastangų idėjai išauginti. Taip pat prie ekspozicijos kūrimo prisidėjo muziejaus projekto vadovas Gintas Laurinavičius, kuris organizavo viešuosius pirkimus, administravo sutartis, vykdė statybos darbų priežiūrą.

„Projektas buvo skirtas modernizuoti muziejaus infrastruktūrai. Numatyta, kad dėl šio plėtros projekto sukurta kultūros infrastruktūra pritrauks į muziejų daugiau lankytojų, kurie jame praleis daugiau laiko. Tam suprojektuota interaktyvi S. Valiaus ir jo komandos ekspozicija, laukiamasis „Kosminė stotis“, įrengtos naujos edukacijos ir parodų erdvės“, – vardija A. Grinevičiūtė.

Pats S. Valius sako į ekspozicijos koncepcijos kūrimą pasinėręs su dideliu užsidegimu. Jam dar vaikystėje milžinišką įspūdį paliko ir Molėtų observatorija, ir G. Kakaras: „Pirmą kartą į Molėtų observatoriją atvažiavau, kai ten turbūt buvo tik profesionalus teleskopas. Tuo metu buvau dar vaikas.

Atvažiavau su tėveliu, kuris pažinojo G. Kakarą. Tai buvo neužmirštama. Buvo vakaras, o gal jau naktis? Aš klausiausi G. Kakaro pasakojimų, mes pasižiūrėjome į Mėnulį, žvaigždes.

Tada iš G. Kakaro labai jautėsi polėkis, gebėjimas mąstyti plačiau, stengimasis pamatyti daugiau. Kai šalia observatorijos buvo pastatytas Etnokosmologijos muziejus, buvau atvažiavęs jo pasižiūrėti. Pastatas tada jau buvo baigtas. Jis buvo efektingas.“

68

„Kiekvienai salei ieškojome vis kito sprendimo, kad, einant iš vienos salės į kitą, lyg Alisai Stebuklų šalyje atsivertų vis naujos durys ir pamatytum tai, ko visai nesitikėjai. Ta lankytojo nustebimo, sudominimo ir įtraukimo idėja vedė mus į priekį“, – neslepia S. Valius.

Muziejaus ekspozicijos salės yra po žeme esančioje pastato dalyje. Kartu čia buvo įrengta konferencijų salė, kur gali būti demonstruojami vaizdo įrašai įvairiomis temomis.

Profesorius L. Klimka pastebi, kad, įrengus modernią interaktyvią ekspoziciją, daug autentiškų eksponatų teko uždaryti į fondus. „Neišgyvenu dėl to, juolab kad ekspoziciją kūrė tikras profesionalas – S. Valius. Jis tikrai su įsijautimu tai darė, o aš stengiausi, kiek galėdamas, padėti, kad tuose interaktyviuose dalykuose būtų kuo daugiau sukaupta informacijos.

Autentiški eksponatai bus eksponuojami progomis. Čia yra bendra pasaulinė praktika – turėti gausius fondus, o ekspozicija neturi būti perkrauta. Mes gal buvome tą etnografinę pusę ir perlenkę, gal ir per daug tų eksponatų buvo rodoma, nes tada žmonių dėmesys išsiblaško. Jiems geriau parodyti porą eksponatų, kurie būtų labai pagarbiai ir gerai pateikti – turiu galvoje apšvietimą, foną. Ir tai, manau, yra padaryta“, – rezultatą giria profesorius.

S. Valius pasakoja, kad analizuodamas muziejaus statinį įžvelgė septynias erdves. Pagal tai parengtas projektas.

Kūrėjai pasitelkė vadinamąjį sluoksniuotą ekspozicijos kūrimo principą, kai iš paviršiaus matomi vieni dalykai, bet, turint laiko, galima įsijungti antrą, po to trečią sluoksnį, kurių kiekvienas informacine prasme yra vis platesnis. Tai leidžia ekskursiją priderinti pagal lankytojus: vienaip ji pasakojama vaikų, kitaip – paauglių grupei, dar kitokie dalykai akcentuojami mokslininkams.

„Kiekviena erdvė, į kurią ateina lankytojas, yra vis kitokia – kaip kita Visata, kita planeta, kitas pasaulis. Vienoje salėje pasakojama apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir jo viziją, kita – apie lietuvišką etninę patirtį, dar kita salė pasakoja apie astronomiją ir žvaigždynus. Taip, einant per sales, ap-

Muziejaus direktorius L. Šmigelskas sako, kad lankytojams apie pasaulio suvokimą pradedama pasakoti nuo praeities, o vėliau jie per skirtingas temas keliauja į šiuolaikinius laikus – dabartinį mokslo supratimą apie Visatą, aptariant ir neatsakytus klausimus.

KELIONĖ LAIKU PRASIDEDA POŽEMIUOSE Tad kodėl konkursą laimėjusi koncepcija buvo pavadinta „Septyniskart link begalybės“ ir kaip šis pavadinimas atsispindi muziejuje?

S TAT Y B A

69 LANKYTOJAI NEPALIEKAMI VIENI Lietuvos etnokosmologijos muziejus išsiskiria dar ir tuo, kad po jį galima vaikščioti tik su ekskursijų vadovu, kuris čia atlieka pagrindinį vaidmenį ir planšete gali keisti salės apšvietimą, garsus, išryškinti konkrečius eksponatus, nukreipdamas lankytojų dėmesį reikiama kryptimi. Ekskursija trunka apie 1–1,5 val., atsižvelgiant į muziejaus apkrovą. „Kai įsitraukėme į ekspozicijos kūrimą, pastatas jau buvo baigtas ir mes nebegalėjome nieko pakeisti, – prisimena S. Valius. – Pastatas buvo suprojektuotas tarsi karolių principu, kai iš vieno karoliuko pereini į kitą, ir tai užkodavo realybę, kad leisti lankytojus vaikščioti pavieniui fiziškai negalima.

Muziejus neturi tiek etatų, kad septyniose salėse laikytų po septynis darbuotojus, kurie prižiūrėtų sales. Taigi kitos koncepcijos nebuvo, tik leisti lankytojus grupėmis, kai gidas yra kartu ir aktorius, ir mokslininkas. Jo užduotis – atskleisti kiekvienos salės temą. Norėta, kad lankytojų muziejus galėtų priimti kuo daugiau, todėl padalinome septynių salių zoną į tris dalis, kad vienu metu vienas paskui kitą galėtų eiti trys gidai su trimis grupėmis. Ekspozicija ties viena vieta turi tokį, kaip mes vadiname, šliuzą. Taip garsas izoliuojamas, kad gidas, esantis vienoje salių grupėje, kalbėdamas netrukdytų kitam gidui. Kiekviena salė turi savo garsus: vienoje jie vienokie, kitoje – kitokie. Būtų chaosas, jeigu viskas liktų atvira.“

KOSMINIS INTERJERAS Pastato antrame aukšte buvo įrengta daugiafunkcė erdvė – kosminis laukiamasis, kur lankytojai laukia ekskursijų. Taip pat čia planuojama ateityje rengti įvairius renginius. „Antrame aukšte yra toks kosminis interjeras: vienoje pusėje yra aliuzija į pirmąsias senąsias kosmines stotis, per vidurį tarsi dabartinė tarptautinė kosminė stotis, o trečioji dalis – futuristinė, vaizduojanti ateities kosminę stotį. Ten yra

ekranų siena ir galima susodinti bent 80 žmonių. Mes toje erdvėje planuojame rengti įvairius renginius, susitikimus su kosminių skrydžių dalyviais, mokslininkais, kultūros, meno atstovais“, – planais dalijasi L. Šmigelskas.

Pašnekovas sako dar niekur Lietuvoje nematęs tokio įspūdingo laukiamojo: „Jame jautiesi lyg patekęs į kosminį laivą, kaip kosminiame skrydyje.“ Taip pat muziejaus antrame aukšte įrengtos edukacinės erdvės, kurių anksčiau labai trūko, nes yra daug įdomių temų, kurias norisi aptarti su lankytojais. Čia įkurti ir du edukatorių kabinetai: viena klasė skirta praktinei veiklai, kita – teorinei daliai išdėstyti.

VIRŠUJE – KVAPĄ GNIAUŽIANTYS VAIZDAI Muziejaus viršutinėje dalyje įrengta ne tik apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria nuostabi panorama, bet ir pastatyti teleskopai, pro kuriuos giedrą naktį galima stebėti žvaigždes. „Kuo daugiau apie Visatą sužinome, tuo tikimybė, kad esame ne vieni, padidėja, nes randamos ir planetos prie kitų žvaigždžių. Matyt todėl architektai R. Krištopaitis, A. Gudavičius ir skulptorius A. Kuzma nusprendė mūsų pasaulio medį dar papuošti ir skraidančiomis lėkštėmis“, – spėja L. Šmigelskas.

Muziejaus įkūrėjas G. Kakaras siūlė ir ant stiklinės elipsoidės viršaus įrengti atvirą apžvalgos aikštelę, į kurią būtų galima išeiti pasidairyti po apylinkes. Ją UAB „Ekspobalta“ komanda suprojektavo, tačiau dėl nepakankamo biudžeto šios ir kai kurių kitų idėjų teko atsisakyti.

S TAT Y B A

IŠSKIRTINĖ ARCHITEKTŪRA KĖLĖ SAVŲ IŠŠŪKIŲ

MODERNI HIDROIZOLIACIJA

Išpildyti visas interjero ir ekspozicijų kūrėjų idėjas nebuvo paprasta. Ši užduotis patikėta UAB „Infes“, kuri yra rekonstravusi ne vieną valstybinės svarbos objektą, įskaitant Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Venslauskių namus, Lukiškių aikštę Vilniuje, bei šiuo metu vykdo Lietuvos nacionalinio dramos teatro renovacijos ir modernizavimo darbus, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstravimo darbus.

Kaip minėta, Lietuvos etnokosmologijos muziejus statytas sudėtingu Lietuvai laikotarpiu, tad čia net nebuvo įrengta požeminės galerijos hidroizoliacija. Apatinėje požeminės galerijos dalyje į patalpas skverbėsi vanduo, todėl UAB „Infes“ atliko požeminės galerijos sienų ir denginio hidroizoliacijos įrengimo darbus.

Muziejaus vidaus rekonstrukcijos darbai prasidėjo 2018 m. pabaigoje, o atnaujinta ekspozicija lankytojams atverta 2020 m. liepos 1 dieną. Statybų įmonėms, kurioms buvo patikėta atnaujinti muziejaus vidų, teko nelengva užduotis. „Muziejaus architektūra išskirtinė, tačiau turinti savų iššūkių.

Muziejaus ekspozicijos galerija yra po žeme, todėl nelengva užtikrinti vėdinimą, tinkamą temperatūrą, apsaugą nuo drėgmės. Muziejaus stiklinė apžvalgos aikštelė yra įspūdinga, puiki vieta pasižvalgyti po apylinkes, rengti renginius, tačiau sudėtinga šią patalpą žiemą šildyti, o vasarą vėdinti“, – atkreipia dėmesį A. Grinevičiūtė.

Su tuo sutinka ir UAB „Infes“ vadovas Arvydas Markevičius: „Objektas ypatingas savo išskirtine architektūra, todėl buvo nemažai iššūkių, prisitaikant prie esamų sistemų ir architektūros. Muziejaus veikla negalėjo būti stabdoma, todėl darbai galėjo būti vykdomi tik trumpais, laiko apribotais etapais.“

70

Reikėjo atverti 9 metrų gylyje esančią požeminę galeriją.

Darbų vykdymo zona buvo labai apribota esamos infrastruktūros, todėl šlaitai buvo statūs, teko juos tvirtinti.

Požeminės galerijos išorės hidroizoliacijai buvo parinkta naujos kartos bentonitinio molio savaime išsilyginanti hidroizoliacinių medžiagų sistema. „Įrengiant šią sistemą, sluoksniai tiesiog perdengiami tarpusavyje, o siūlė, reaguodama su vandeniu, užsisandarina, todėl naudojamas mechaninis šiltinimo sluoksnio tvirtinimas pragręžiant hidroizoliaciją ir nėra baisūs vietiniai dangos pažeidimai. Šiai aktyviai hidroizoliacinei sistemai bandymais nustatytas net 25 metų patvarumas“, – pasakoja A. Markevičius.

“Hidroizoliacijos darbai buvo atliekami ir ant 45 metrų aukštyje esančio elipsoido. Esant stipriam šoniniam vėjui ir lietui ties stiklinio elipsoido stogo ir teleskopo bokšto sandūra į elipsoido vidų bėgdavo vanduo. Darbus aukštyje atliko aukštalipiai“, – prisiminė A. Markevičius.

S TAT Y B A

MUZIEJUJE ĮRENGTA BENDRA PASTATO VALDYMO SISTEMA Ekspozicijų salėse dirbo projekto autoriai UAB „Ekspobalta“, kurie įrengė interjerą, menines instaliacijas ir sukūrė turinį. UAB „Audiotonas“ įrengė multimedijos sistemas. UAB „Infes“ įdiegė DALI interaktyvaus apšvietimo sistemą ir instaliacijų automatinio valdymo sistemą. „Mūsų įmonė viską sujungė į bendrą KNX sistemą, programuojamais valdikliais valdomą iš planšetinių kompiuterių. Sklandus koordinuotas darbas buvo ypač svarbus, norint įgyvendinti šį projektą“, – teigia UAB „Infes“ direktorius A. Markevičius. Įmonė „Infes“ visame muziejaus pastate taip pat įrengė bendrą pastato valdymo sistemą (PVS). Visi pastato inžineriniai įrenginiai dirba autonomiškai. PVS valdo objekto šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas.

Pavyzdžiui, požeminių galerijų korpuse kondensato susidarymas yra esminė problema, todėl santykinei drėgmei viršijus 50 %, patalpos automatiškai džiovinamos. Visų sistemų darbas matomas realiuoju laiku. Specialiai šiam projektui buvo sukurta interneto portalo vizualizacija, todėl visų sistemų darbą galima stebėti bei valdyti iš mobiliųjų įrenginių.

STULBINAMA VAIZDO IR GARSO SISTEMA Siekiant ne tik pagerinti paslaugų teikimo kokybę, bet ir padidinti jų įvairovę, o svarbiausia – lankytojams dovanoti nepamirštamus, dar stipresnius įspūdžius, muziejuje įdiegtos moderniausios audiovizualinės technologijos bei pritaikyti interaktyvūs sprendimai, kurių įgyvendinimu pasirūpino UAB „Audiotonas“.

Muziejaus svečių laukia ir daugiau naujų pokyčių: laukiamojo salėje įrengta didžiulė vaizdo siena su vaizdų apdorojimo procesoriumi bei erdvinio garso sistema, kuri leidžia pasijusti taip, tarsi būtumėte kosminiame laukiamajame! Kad būtų užtikrinami dar stipresni pojūčiai, o ekspozicijos atrodytų dar realesnės, įrengta interaktyvių monitorių bei efektinė įgarsinimo sistema, taip pat šiuo metu moderniausia AVB (angl. Audio Video Bridging) vaizdo ir garso signalų perdavimo kompiuteriniais tinklais sistema.

Etnokosmologijos muziejus lankytojus pasiruošęs stebinti ir vieninteliu Lietuvoje sferinių projekcijų gaubliu. O kur dar vientiso sinchronizuoto vaizdo juosta, kurią sudaro net 21 vaizdo ekranas! Ši ekranų juosta vaizduoja planetų judėjimą, tad visa tai galėsite pamatyti savo akimis.

Tačiau inovacijos ir svarbiausios naujienos tuo nesibaigia.

Visą įrangą ir interaktyvų turinį paprastai, vos keliais rankos judesiais, gali valdyti gidas savo planšetiniu kompiuteriu.

Pavyzdžiui, kino salėje sumontuotos „Martin Audio“ akustinės sistemos garso lygius, pakeliamo lenkto projekcinio ekrano padėtį bei didelės galios lazerinio vaizdo projektoriaus funkcijas. Įvykdytų atnaujinimų rezultatai išties stulbinami. Tikimasi, kad jie atvers naujų galimybių įvairioms edukacinėms veikloms, kurios lankytojų potyrius perkels į kitą lygį, o visu tuo įsitikinti ir patirti neišdildomų įspūdžių trauks lankytojai iš viso pasaulio.

DIDELIS DĖMESYS ŠILDYMUI IR VĖDINIMUI Dėl mikroklimato valdymo poreikio rekonstrukcijos metu buvo atnaujintos ir modernizuotos visos ŠVOK sistemos.

UAB „Infes“ įrengė papildomą vėsinimą, atnaujino esamas vėdinimo kameras, pakeitė susidėvėjusius oro tiekimo vamzdynus ir viską sujungė į naują pastato valdymo sistemą.

71 „Užsakovo tikslas buvo turėti energiją tausojančią išmaniąją įrangą. Užsakovas ilgai eksploatavo pastatą, todėl puikiai žinojo esamų ŠVOK sistemų minusus ir pliusus. Tai padėjo lengviau rasti tinkamus sprendimus šiame sudėtingame statinyje. PVS leidžia optimizuoti naudojamą energiją ir išnaudoti ją optimaliai pagal poreikius“, – pasakoja A. Markevičius.

Antrojo aukšto stikliniame laukiamajame įrengta ŠVOK sistemų tiekėjos UAB „Inžinieriai“ komandos pasiūlyta grindinio šildymo sistema bei infraraudonųjų spindulių šildymo plokštės. Prie naujojo interjero pritaikyta moderni vėdinimo ortakių sistema. Šildymo sistema pasirinkta atsižvelgus į tai, kad visos laukiamojo sienos yra stiklinės. Kadangi stiklo šiluminė varža nedidelė, žiemą šaltis prasiskverbdavo į vidų, o radiatoriai nelabai gelbėjo. Nuspręsta, kad grindinis šildymas šiuo atveju bus efektyvesnis.

Dėl tų pačių stiklinių sienų laukiamajame verkiant reikėjo gero kondicionavimo, nes vasarą patalpos labai įšildavo – susidarydavo šiltnamio efektas. Energiją taupančiam vėsinimui įrengta „free cooling“ – automatiškai atsidarančių langų valdymo sistema, įvertinanti lauko ir vidaus temperatūrų skirtumą ir išnaudojanti lauko vėsą patalpoms vėsinti. Taigi sena vėdinimo sistema buvo pertvarkyta į tokią, kuri padėtų užtikrinti komfortišką temperatūrą bei santykinę drėgmę ir kurios ortakiai organiškai derėtų prie interjero.

UAB „Inžinieriai“ pasiūlė ir vėdinimo sistemą ekspozicijų salėje. Drėgmės kontrolės sistema atitinka visus muziejams keliamus reikalavimus. Vėdinimo sekcijoje veikia džiovinimo ir drėkinimo sekcijos, kad nebūtų nei per sausa, nei per drėgna. Kartu tai padėjo išspręsti požeminės galerijos, ateinančios iš lauko, drėgmės klausimą.

S TAT Y B A

72

ĮKŪNIJO KŪRĖJŲ SUMANYMUS Eksponatus veikti įgalino automatika, kurią diegė specializuota įmonė „OdriControls“. Lietuvos etnokosmologijos muziejui pasiūlyti pagrindiniai pastatų automatikos valdymo sprendiniai: apšvietimo, DALI, KNX, http interneto protokolai, multimedia, įrangos valdymo ir sinchronizacijos.

tomis priemonėmis negalima atlikti, – prisiminė G. Strazdas, pasidžiaugęs, kad bendras darbas su ekspozicijos sumanytoja UAB „Ekspobalta“ leido pasiekti puikų rezultatą: – Jie gamino, kūrė eksponatus, o mes siūlėme sprendinius, kurie įgalino juos veikti“.

„OdriControls“ ekspertai taip pat konsultavo ir įrengiant ekspozicijos konstrukcijų valdymą. „OdriControls“ komandai iki pat galutinio rezultato buvo smalsu, kuo virs ir kaip realiai veiks idėja, kuri pati savaime yra labai įdomi ir nuosekliai apgalvota. Daugiausiai pastangų pasitelkta įgalinti ne tik sklandų, sinchronišką, bet ir saugų eksponatų bei konstrukcijų su vizualizacijomis judėjimą, pavyzdžiui, kad žemę-kosmosą vaizduojantis gaublys galėtų judėti aukštyn-žemyn, kad atsivertų M.K. Čiurlionio paveikslai, gidui planšetėje paspaudus mygtuką atsidarytų 8 kubo formos dėžės, kuriose slypi dalis eksponatų, o Lietuvos etnografiniai ir kosmosą menantys elementai muziejaus lankytojams sukurtų kuo didesnį įspūdį“, – teigia įmonės vadovas Gintaras Strazdas.

Štai vienoje salėje ant baltos sienos, keičiant apšvietimą, tampa matomos figūros: vienokios – įjungus mėlyną šviesą, kitokios – raudoną ir pan. Pasak „OdriControls“, tai – vienas įdomiausių ir unikaliausių muziejaus sprendimų.

Edukaciniame žaidime dalyvaujantiems lankytojams kuriamus įspūdžius pavyko perteikti techninių bei programinių žinių dėka. Nuo šiol muziejaus gidas, atsižvelgdamas į ekskursijoje dalyvaujančių lankytojų poreikius, planšetės pagalba gali valdyti eksponatus bei jų scenarijus, konkrečiai lankytojų grupei demonstruoti informacijos turinį ir apimtį, koreguoti garso lygį, keisti kalbą ir pan. „OdriControls“ muziejui pasiūlyti sprendimai užtikrino ir skirtingų apšvietimo scenarijų įgyvendinimą. „Kai kuriose vietose įprastų valdymo sistemų neužteko, tad pasiūlėme panaudoti ir specialias LED juostas, kur kiekvienas LED elementas turi savo adresą. Besikeičiančiu apšvietimu skirtingais apšvietimo scenarijais perteikta kosmoso evoliucija. Kiekvienoje iš septynių muziejaus salių yra mažiausiai keletas skirtingų ekspozicijos variantų. Be to, vienu metu muziejuje gali vykti ne viena, bet kelios ekskursijos. „OdriControls“ pasiūlyti sprendimai užtikrino, kad ekspozicijos ne tik veiktų, bet ir visose salėse būtų suderinti veikimo laikai ir jie nesikirstų tarpusavyje. „Į tai atsižvelgiant suprogramuoti šviesų, garso, vaizdų ir judesio scenarijai, kurių ki-

Po žeme esančiose ekspozicijų salėse „OdriControls“ konsultantai pasiūlė sprendimus, kaip iš dalies modernizuoti ten buvusias sistemas. Įdiegtos temperatūros ir drėgmės kontrolės sistemos ypač svarbios eksponatų ilgalaikiam veikimui užtikrinti.

Pasak „OdriControls” inžinieriaus Lauryno Jakšto, projektas buvo sudėtingas, nes jame įrengtos ne įprastos, bet dinaminės, kintamos ekspozicijos, kuriose turi derėti garso, vaizdo įrašai, judančios detalės. Buvo integruota daug skirtingų sistemų į vieną ir sukonfigūruotas vieningas jų valdymas.

Muziejaus antrame aukšte, kur yra laukiamasis, įrengtos „OdriControls“ automatikos ekspertų pasiūlytos skirtingais scenarijais valdomos apšvietimo, mikroklimato valdymo sistemos, nusileidžiančių plafonų, taip pat modernus rekonstruotos ŠVOK sistemos valdymas.

Pastato viršutinėje dalyje, kur stovi teleskopas, leidžiantis stebėti žvaigždynus, tamsiuoju paros metu vizualiai leis grožėtis net Lietuvą atspindinčiomis spalvomis. Įgyvendindama unikalias muziejaus sumanytojų idėjas, „OdriControls“ komanda viso projekto metu konstruktyviai bendradarbiavo, konsultavo ir jautė nuolatinį pulsą, kur būtinas nuoseklumas ir net menkiausios smulkmenos suderinimas, lygiai taip, lyg būtų testuojama prieš skrydį į kosmosą turinti kilti raketa. „Taip kartu dirbant mums neabejotinai pavyko pasiekti užsibrėžto rezultato“ – įgyvendintu projektu džiaugiasi atnaujinant Lietuvos Etnokosmologijos muziejų prisidėjusi „OdriControls“ komanda, teikianti automatikos, elektrotechnikos ir silpnų srovių paslaugas.

S TAT Y B A

MUZIEJUS SULAUKĖ DIDELĖS SĖKMĖS „Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra vienas unikalesnių tokio pobūdžio muziejų pasaulyje. Be to, šis muziejus dirba ir dieną, ir naktį, jame organizuojamas edukacinis naktinio dangaus stebėjimas, kas taip pat yra reta“, – neabejoja A. Grinevičiūtė.

Atnaujintas muziejus jau dabar kaip magnetas traukia lankytojus. Net pandemijos metu jų srautas ne tik nesumažėjo, bet ir gerokai išaugo. Muziejaus direktorius L. Šmigelskas tvirtina, kad 2020 m. vasarą, palyginti su daugiamete statistika, lankytojų sulaukta rekordiškai daug. „Liepos mėnesiais pagal vidurkį, skaičiuojamą nuo 2014 m., mes priimdavome apie 5–6 tūkst. lankytojų, o pernai, atidarę atnaujintą ekspoziciją, sulaukėme apie 10 tūkst. lankytojų. Rugpjūtį lankytojų sulaukdavome apie 7–8 tūkst., pernai jų sulaukėme 12 tūkstančių. Tik rugsėjį jau pradėjo jaustis viruso įtaka, kai po truputį organizuotos grupės pradėjo atšaukinėti registracijas“, – atskleidžia direktorius.

Muziejus sulaukė ir aukšto rango svečių. Čia lankėsi Japonijos, Kazachstano, Turkijos ambasadoriai, kurie gyrė, kad muziejaus ekspozicija yra šiuolaikiška, įdomi, inovatyvi.

jų kaip Miraikaino Tokijuje, Japonijoje, ar „Smithsonian National Air and Space“ Vašingtone, JAV, atstovus, su kuriais siekiama bendradarbiauti.

Atnaujintame muziejuje jau suorganizuota ir tarptautinė paroda, skirta Ukrainos kosmonautikai.

Kadangi 2019 m. rudenį Lietuvos etnokosmologijos muziejus įstojo į Tarptautinę astronautikos federaciją – atvirą muziejų mokslo populiarinimo centrų komitetą, tarptautiniai ryšiai plėsis dar labiau ir atvers galimybę dalyvauti įdomiuose projektuose, pasikviesti svarbių svečių bei atsivežti į Lietuvą naujų įtraukiančių parodų. „Jau planuojame naujus kosminių dalyvių vizitus, nes anksčiau buvo tokia elementari problema – neturėdavome erdvės susitikimui surengti. Kol muziejus turėjo įspūdingą architektūrą, bet neturėjo tikros įrengtos ekspozicijos, buvo nepatogu prieš aukšto lygio svečius. O šių metų pavasarį, jeigu viskas gerai, turėtų pas mus atvykti kosmonautas Jurijus Baturinas, palaikome ryšius ir su europiečiais kosminių skrydžių dalyviais, vokiečių astronautu Reinholdu Ewaldu“, – žada L. Šmigelskas.

S. Valius prisimena, kad Lietuvos etnokosmologijos muziejaus koncepcija sužavėjo ir tokių pripažintų pasaulyje muzie-

73

S TAT Y B A

IŠSKIRTINIO DIZAINO BŪSTAI IR BIURAI,

ATSPINDINTYS NAUJAUSIAS TENDENCIJAS

Po devynis mėnesius trukusių statybos darbų Vilniuje, Šeškinės Sodų gatvėje, iškilo modernus pastatas, kuriame bus patogu ir jauku gyventi bei dirbti, mat pastate įrengti ir butai, ir komercinės paskirties patalpos.

74

S TAT Y B A

SUPROJEKTUOTI KOKYBIŠKI PRIVAŽIAVIMAI Sklypas Vilniuje, Šeškinės Sodų g. 12, ribojasi su dviem privačiais sklypais bei valstybine žeme: Geležinio Vilko, Šeškinės Sodų 1-ąja, Šeškinės sodų 2-ąja bei Šeškinės Sodų gatvėmis. Nuo pastato iki gretimo sklypo išlaikytas 12,46 m ir 4,93 m, o iki kito besiribojančio sklypo – 9,15 m atstumas.

Pastatas suprojektuotas detaliuoju planu numatytoje užstatymo zonoje, orientuojamas prie pietų, vakarų ir šiaurės sklypo kraštinių. Jo forma netaisyklinga, iš dalies atkartojanti sklypo konfigūraciją.

Tai dviejų korpusų pastatas. Pirmasis korpusas orientuotas į Geležinio Vilko gatvę, projektuotas numatant administracinės paskirties patalpas, antrasis – orientuotas į vakarinę sklypo pusę, numatant gyvenamosios paskirties patalpas, butus. Administracinė ir gyvenamoji pastato dalys atskirtos suformuotu vidiniu kiemu ir priešgaisrine pertvara.

Administracinės paskirties korpusas yra trijų aukštų, pagrindinių patalpų aukštis nuo grindų iki lubų išlaikytas ne mažesnis kaip trijų metrų. Bendras administracinio korpuso plotas – 2 472 kv. m, pagrindinis plotas – 1 746 kv. metrai.

Gyvenamosios paskirties patalpų korpusas – trijų aukštų, taip pat suplanuotas cokolinis aukštas. Butų patalpų aukštis nuo grindų iki lubų yra ne mažesnis kaip 2,5 metro. Butų cokoliniame aukšte bent vienoje iš keturių kraštinių žemės paviršius ties buto siena yra žemiau negu grindų lygis.

Gyvenamajame korpuse įrengti 48 butai, iš jų du pritaikyti žmonėms su negalia. Kiekviename bute yra ne siauresni kaip 1,3 m balkonai, o cokoliniame aukšte – terasos. Projektuojami butai – 2–3 kambarių. Butų patalpų dydžiai atitinka minimalius STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus. Bendras gyvenamojo korpuso plotas – 2 376 kv. m, gyvenamasis plotas – 1 607 kv. metrai.

Administracinio ir gyvenamojo korpuso pamatai yra poliniai su rostverkais. Administracinėje dalyje sumontuotas surenkamojo gelžbetonio karkasas, į pamatą standžiai įtvirtintos kolonos. Gyvenamojoje dalyje – laikančiosios išilginės mūro sienos. Stogų konstrukciją sudaro gelžbetoninės perdangos, šiltinamos dviejų sluoksnių ritinine danga. Lauko atitvaros apšiltintos, mūrinės.

Geležinio Vilko gatvę dubliuojantis akligatvis – 5,5 m pločio, asfalto dangos iki sklypo pabaigos. Tarp akligatvio ir Geležinio Vilko gatvės suprojektuotas 1,5 m pločio šaligatvis iš betoninių plytelių. Šeškinės Sodų gatvės atkarpa ties sklypo riba – 5,5 m pločio, asfalto dangos. Jungtis tarp akligatvio ir Šeškinės Sodų gatvės – 3,5 m pločio, vienpusio eismo iš asfalto dangos.

Geležinio Vilko gatvės lėtėjimo ir greitėjimo juostos – 3,5 m pločio nuo esamo kelio borto vietos. Lėtėjimo, greitėjimo juostų akligatvių ir Šeškinės Sodų gatvės sankirtoje suprojektuota keturšalė sankryža.

75

S TAT Y B A

76 DARBAI ATLIKTI LAIKU IR KOKYBIŠKAI Statytojo atstovas, UAB „Buvis“ direktorius Eugenijus Ramanauskas pasakoja, kad komercinės paskirties 50,32 arų sklypas, esantis Vilniuje, Šeškinės Sodų g. 12, buvo įsigytas iš „Swedbank“. Pagal detalųjį planą buvo numatyta statyti komercinės paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis. Tokios koncepcijos ir laikytasi. Ruošiant priešprojektinius pasiūlymus, paaiškėjo, kad detaliajame plane numatyti pastatų išdėstymo atstumai neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų, todėl teko ieškoti kitų sprendimų. „Turėjome du projekto variantus: pirmajame buvo planuojama 6,5 tūkst. kv. m bendro ploto pastatas su požemine automobilių stovėjimo aikštele, antrajame – numatytas 4,8 tūkst. kv. m pastatas su antžemine aikštele. Pirmasis variantas buvo pernelyg brangus, todėl pasirinkome ir realizavome antrąjį“, – pasakoja E. Ramanauskas.

Pastato statyba, kaip ir planuota, truko devynis mėnesius.

Komercinės paskirties pastato dalis – visiškai surenkamas gelžbetoninis karkasas, o gyvenamoji dalis pastatyta iš silikatinių plytų mūro su surenkamosiomis plokštėmis ir laiptų elementais. Konstrukcijas kokybiškai ir nevėluodama sumontavo UAB „Mosta“.

UAB „Lakmalit“ projektavimo skyriaus darbuotojas kūrybiškai atliko šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) dalių projektavimo darbus pagal suformuluotą užduotį, išlaikydamas Statybos techninio reglamento nuostatas.

Didžiausias iššūkis šiame objekte – aliuminio fasadinių konstrukcijų kampai.

Šis projektas neapsiėjo ir be „Schindler“ vertikalaus transporto sprendimų – liftų. UAB „Schindler-Liftas“ šiame pastate įrengė du keleivinius liftus su visiškai nauja kabinos konstrukcijos koncepcija, kuri nuo šiol atitinka dar aukštesnius saugos reikalavimus.

DIDŽIAUSIAS IŠŠŪKIS – ALIUMINIO FASADINIŲ KONSTRUKCIJŲ KAMPAI UAB „Aliuminio fasadai“ direktorė Eglė Stanionė pasakoja, kad užsakovai langams ir stiklo fasadams kėlė gana aukštus šilumos reikalavimus (U < 0,8 W/m2K), daug dėmesio skirta ir langų konstrukcinių detalių išpildymui.

Objekte panaudotos naujausios sistemos: pastate sumontuotos aliuminio stiklo langų konstrukcijos, panaudojant sistemos „Reynaers Masterline 8“ profilius, taip pat aliuminio ir stiklo fasadų konstrukcijos, panaudojant „Reynaers CW50HI“ sistemos profilius. Pastate taip pat sudėtos priešdūminės vidaus durys, priešgaisriniai langai ir durys EI30, EI60.

Naudojant aliuminio profilio sistemas, galima pagaminti šiltus langus A, A+ energinės klasės pastatams. UAB „Reynaers Aluminium“ direktorius Linas Kėvalaitis sako, kad aliuminio sistema „Reynaers Masterline 8“ lenkia A+ langų sandarumo standarto reikalavimus. Pasak jo, išskirtinė „Reynaers Masterline 8“ savybė – siauriausi profiliai, todėl galima padaryti didesnius langus, gerėja patalpų apšvietimas, atsiranda galimybė taikyti įvairesnius architektūros sprendimus. „Didžiausias iššūkis šiame objekte – aliuminio fasadinių konstrukcijų kampai. Architektai pateikė mums užduotį suformuoti fasadinių konstrukcijų kampus iš dažyto (emaliuoto) stiklo be matomų jungimo detalių. Tai buvo gana sudėtingas darbas inžinieriams, tačiau šį iššūkį mes priėmėme ir įgyvendinome“, – apie iššūkius pasakoja E. Stanionė.

Pašnekovė džiaugiasi, kad užsakovų ir architektų vizija, iškelti aukšti reikalavimai ir bendras darbas leido rasti visiems tinkamus sprendimus.

S TAT Y B A

DIRBANT DIDELIUOSE OBJEKTUOSE SVARBUS KOMANDINIS DARBAS Verslo centre G12 buvo atlikti elektrotechnikos, silpnų srovių, procesų valdymo ir automatizavimo projektavimo bei montavimo darbai. Darbus atliko uždarosios akcinės bendrovės ,,APS grupė“ kartu su dukterine bendrove ,,Eltalis“.

UAB ,,APS grupė“ – tai bendrovė atliekanti elektrotechnikos, automatikos, kompiuterinio tinklo, įėjimo kontrolės, priešgaisrinės signalizacijos, apsauginės sistemos projektavimo ir įrengimo darbus bei daugelį kitų rangos darbų, o UAB ,,Eltalis“ turi didesnę nei 20 metų patirtį valdymo procesų automatizavimo srityje. Abiejose įmonėse dirba itin kvalifikuoti darbuotojai.

UAB ,,Eltalis“ ir UAB ,,APS grupė“ turi reikiamos patirties įgyvendinant sudėtingiausius projektus. Bendrovės yra kompetentingos savarankiškai spręsti projekto eigoje iškylančius iššūkius, taip prisidedant prie sėkmingo projekto įgyvendinimo. Kartu šios bendrovės gali per trumpą laiką ir už konkurencingą kainą įrengti sudėtingas inžinerines sistemas.

Pagrindiniai užsakovo reikalavimai verslo centrui – tai punktualumas ir lankstumas. Įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus buvo itin svarbu operatyviai prisitaikyti prie besikeičiančių projektinių sprendimų ir laiku atlikti visus suplanuotus darbus.

Visos G12 verslo centre įrengtos sistemos (apšvietimas ir jo valdymas, praėjimo kontrolė, priešgaisrinė evakuacinė sistema, vaizdo stebėjimo sistema, automobilių krovimo stotelės ir kt.) buvo įrengtos taip, kad užsakovo parinkti architektūriniai sprendimai nebūtų nustelbti, o priešingai – papildytų, suteikiant pastatui papildomo žavesio ir prabangos.

Specialistams teko įgyvendinti projektą per trumpą laiką, be to buvo integruojami skirtingų gamintojų valdikliai į vieną sistemą, užtikrinant jos nepriekaištingą veikimą. UAB ,,APS grupė“ ir UAB ,,Eltalis“ komandinis darbas padėjo įveikti visus šio objekto iššūkius.

IŠSKIRTINIS SPRENDIMAS – ĮTERPTI INKLIUZYVAI Verslo centrui G 12 pasirinktos aukščiausios kokybės ispaniškos keramikinės ir akmens masės plytelės iš plataus uždarosios akcinės bendrovės ,,Artfiksa“ asortimento.

Bendrovės direktorius Artiomas Šafovalas sako, kad išskirtinis sprendimas G 12 objekte buvo įterpti ekskliuzyvai, kurių užsakymas ir suderinimas tapo iššūkiu. Apdailai taip pat buvo naudojamos vienos iš bendrovės tiekiamų pirmos rūšies ispaniškų Prissmacer gamintojo plytelių. Koridoriams ir laiptinėms panaudotos Teide Antracite modelio plytelės, pasižyminčios aukšta neslydimo klase. Jos tinka tiek lauko, tiek vidaus sąlygoms ir turi itin kokybišką padengimą.

Butams buvo naudojamos Ess. Statuario balto marmuro imitacijos blizgios plytelės. Kambarių zonose buvo klojami pagal užsakymą gaminti juodos spalvos inkliuzyvai. Butuose pasirinkta balto marmuro imitacija su tamsiais intarpais, suteikia prabangos ir erdvės pojūtį.

Koridoriuose panaudotos, šiuo metu populiaraus skandinaviško stiliaus, tamsiai pilkos spalvos akmens imitacijos plytelės, kurios yra ne tik gražios ir šiuolaikiškos, tačiau ir praktiškos.

Bendrovės specialistai, pirkėjų pageidavimu, įrengė keletą, naujausias tendencijas atspindinčių, išskirtinio dizaino ir stiliaus, butų. ,,Įgyvendinant projektą buvo svarbu pasiekti, kad kainos ir kokybės santykis būtų aukštesnis. Klientui stengėmės suteikti maksimalią kokybę už geriausią kainą rinkoje. Pagrindinis užsakovo reikalavimas buvo, kad darbas būtų atliktas laiku ir kokybiškai. Objekte nesusidūrėme su dideliais iššūkiais, nes pastatas pastatytas kokybiškai, grindų pagrindas – lygus, tad nuo plano nenukrypome ir su didesniais iššūkiais nesusidūrėme“, - pasakoja A. Šafovalas.

Uždarosios akcinės bendrovės ,,Buvis“ direktorius Eugenijus Ramanauskas džiaugiasi, kad betarpiškai dirbant su projektuotojais buvo įgyvendinti visi sumanymai. Atlikus laboratorinius tyrimus, paaiškėjo, kad pastatas atitinka A+ energinės klasės reikalavimus, nors buvo planuota, kad bus žemesnės – A – energinės klasės.

77

INŽINERIJA

IŠMANUSIS APŠVIETIMAS

TAMPA DAR IŠMANESNIS

78

INŽINERIJA

Sąvoka „išmanusis namas“ vis dažniau vartojama ir individualių namų, ir visuomeninių pastatų projektuose. Apšvietimas tampa vis svarbesnis – tai paklausiausias namų automatikos aspektas. Įrengus išmanųjį apšvietimą, namai tampa gerokai jautresni, tvaresni, saugesni ir efektyvesni.

Prognozuojama, kad 2021 m. išmanusis apšvietimas bus itin aktyviai ir inovatyviai derinamas su kitomis sistemomis. Tai reiškia, kad jis gali „išmokti“ neregėtais būdais reaguoti į aplinkos pokyčius. Pavyzdžiui, jei orų prognozė numato darganotą vėlyvą popietę, galite tikėtis namo grįžti į gerai apšviestus, jaukius namus, iš anksto tai „suderinę“ su išmaniąja apšvietimo sistema

79

UŽDUOTIS – EFEKTYVUS ENERGIJOS VARTOJIMAS Kalbant racionaliai, žinoma, pirmoji išmaniojo apšvietimo užduotis – efektyvus energijos vartojimas. Taupant energiją, apšvietimo sistema turi automatiškai reaguoti į natūralios šviesos patalpose pokytį, pasikeitus paros metui ar užtraukus užuolaidas, nuleidus žaliuzes. Energija taupoma, užprogramavus apšvietimo sistemą automatiškai įsijungti ar išsijungti, šviesėti ar pritemdyti sklaidą skirtingu dienos ar nakties metu.

Siekiant dar labiau pagerinti energijos naudojimo efektyvumą, kai kuriose išmaniosiose šviesos instaliacijose yra integruojami šviesos ir judesio jutikliai. Judesio jutikliai įjungia šviesą tik tada, kai patalpoje yra žmonių. Šviesos jutikliai reguliuoja dirbtinės šviesos ryškumą pagal natūralios šviesos kiekį kambaryje. Tai taupo laiką ir pastangas, kurias kitu atveju reikėtų naudoti namuose, įjungiant, pritemdant ar išjungiant šviesas.

INŽINERIJA

80 Išmaniosiose apšvietimo sistemose naudojama CFL arba LED technologija yra maždaug 75 % efektyvesnė už tradicines energiją taupančias lemputes. LED žibintai generuoja mažiau šilumos ir sunaudoja mažiau energijos nei tradicinės kaitinamosios arba halogeninės lemputės. Be to, išmaniosios lemputės išskiria daug mažesnį anglies dvideginio kiekį.

Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dirbtinis apšvietimas itin aktualus visais metų laikais, tačiau ypatingai – rudenį ir žiemą, nes norime būti aktyvūs žymiai ilgiau, nei gauname natūralios saulės šviesos. Automatiškai reguliuojamas apšvietimas gali fiksuoti natūralios šviesos laipsnį dienos metu ir į tai adekvačiai reaguoti – papildyti natūralią šviesą namuose dirbtinio apšvietimo doze, kuri tolygiai stiprėja sulig iš lauko užslenkančia tamsa.

PATOGUMAS IR JAUKUMAS Ne mažiau nei energijos taupymas, svarbu ir tai, kad išmanusis apšvietimas teikia komfortą, sukuria namuose jaukią, malonią atmosferą.

Kai kuriuos išmaniuosius šviestuvus galima užprogramuoti veikti kaip šviesos žadintuvus. Jie keičia spalvas ir šviesos intensyvumą, kai ateina nustatytas laikas žadinti šeimininką.

Ryte, dieną ir vakare galima sukurti skirtingus valdomo apšvietimo scenarijai. Vakarop natūraliai šviesai nykstant ir ją tolygiai papildant dirbtine, nepatiriamas diskomfortas, nereikia atsitraukti nuo darbų ir kaskart reguliuoti apšvietimo, pavyzdžiui, debesuotą dieną. Vakarinis namų apšvietimas kuriamas prigesinant bendrąjį apšvietimą ir išryškinant susibūrimo vietą – stalą, židinį ar bet kurią kitą namų vietą.

Ryte, ypač žiemą, kai dar yra tamsu, ryškesnė šviesa padeda greičiau pabusti. Šiuolaikinių apšvietimo galimybių dėka net ir tamsiausią naktį silpna diodų šviesa gali žymėti visus pasirinktus šviesos jungiklius. O dėl judesio daviklių galima suprogramuoti palydinčios šviesos apšvietimą, pavyzdžiui, jei prireiktų po namus pasivaikščioti naktį, ties laiptais ar kitose vietose įsižiebs blausios švieselės.

Šviesų mirksėjimas ar jų spalvos pasikeitimas taip pat gali pranešti apie skambantį durų skambutį ar gautą socialinės žiniasklaidos pranešimą.

Vadinamasis nuotaikos apšvietimas gali būti siejamas su mėgstama muzika ar televizijos laida: automatiškai aptinkant garso signalus, sukuriamas specialiai suprojektuotas šviesos takelis.

Dauguma išmaniųjų lempučių turi net vietos nustatymo funkcijas, o tai reiškia, kad jos naudoja GPS, kad nustatytų šeimininkų buvimo vietą. Šių išmaniųjų žibintų nereikia įjungti – jie automatiškai įsijungs, kai būsite konkrečiame kelionės taške pakeliui namo.

Taip pat išmanųjį apšvietimą su judesio jutikliais galima naudoti namų saugumui užtikrinti: užprogramuota sistema atsiųsti įspėjimą į telefoną, jeigu netikėtas judesys ją įjungs.

Net nuotoliniu būdu galima valdyti savo namų išmaniąsias lemputes mobiliuoju telefonu, kad įsilaužėliai nesuprastų, ar kas nors yra viduje. Be to, dažnai įdiegiamas ir apšvietimo atostogų režimas.

Kai kuriuos išmaniuosius šviestuvus galima užprogramuoti veikti kaip šviesos žadintuvus. Jie keičia spalvas ir šviesos intensyvumą, kai ateina nustatytas laikas žadinti šeimininką. Sukurdami nuoseklų miego ir nubudimo ciklą, galite užprogramuoti išmaniąsias šviesas, kad jos suteiktų geresnę miego kokybę: vakare reikia programuoti blankią šviesą ir padidinti jos ryškumą ryte. Blanki šviesa skatina išsiskirti melatoniną, kuris užtikrina geresnę miego kokybę, o jo gamybos sumažėjimas dėl padidėjusio šviesos ryškumo ryte padės pabusti.

Išmaniosios apšvietimo sistemos gali būti patogiai valdomos paprastomis balso komandomis, naudojant dirbtinio intelekto namų padėjėjus, tokius kaip „Google Assistant“, „Alexa“ ir „Apple Homekit“. Galima įjungti ar išjungti žibintus ir pakeisti namo išvaizdą bei dekorą, naudojant balso komandą arba perbraukiant per išmaniojo telefono ekraną.

INŽINERIJA

VIENOS SISTEMOS ELEMENTAS Kaip ir kitos protingos sistemos, išmanusis apšvietimas gali būti užprogramuotas atlikti įvairias funkcijas, bet itin svarbu yra sujungimas į vieningą protingo namo valdymo sistemą. „Nors išmaniąsias šviesas galite užprogramuoti atlikti daug ir įvairių funkcijų, tačiau apšvietimo nereikėtų traktuoti kaip atskiros sistemos – jis turėtų būti susietas su kitomis būste įdiegtomis sistemomis, kaip visumos dalis. Geriausias būdas tokiai funkcijų tarpusavio sinergijai pasiekti ir užtikrinti – jų apjungimas į vieningą sistemą“, - pabrėžia „JUNG Vilnius“ vadovas R. Skurdenis.

Priklausomai nuo objekto dydžio, paskirties, turimo biudžeto ir, žinoma, pageidaujamo funkcionalumo funkcijų, tai gali būti: • visas funkcijas nuo apšvietimo, mikroklimato iki apsaugos apimanti KNX protingo namo sistema; • paprastesnis, tačiau ne mažiau išmanus ir patogus sprendimas – apšvietimo ir užtamsinimo įrangos valdymo sistema „LB Management“; • kitas populiarėjantis lokalus sprendimas – „Philips Hue“ apšvietimo sistema, patogiai valdoma naujaisiais JUNG radijo bangų sieniniais siųstuvais.

Tiek JUNG KNX protingo namo sistema, tiek „LB Management“ suteikia galimybę maksimaliai kontroliuoti ne tik dirbtinę, bet ir natūralią šviesą. Automatiškai reguliuojamas apšvietimas ir žaliuzės reaguoja į dienos šviesos pokytį už lango ir natūralią šviesą patalpoje papildo dirbtinio apšvietimo doze, kuri tolygiai stiprėja sulig iš lauko užslenkančia tamsa. Dirbtinis apšvietimas 100 proc. įsijungia tik visiškai pranykus natūraliai šviesai, o tai leidžia sutaupyti ir jaustis komfortiškai.

Taip pat galimi skirtingi apšvietimo scenarijai pagal patalpų užimtumą ar dienotvarkę, kai, pavyzdžiui, intensyvaus darbo metu šviesa bus kiek ryškesnė ir šaltesnė – kad žmogus būtų produktyvesnis, o per poilsio pertraukėlę apšvietimas taps jaukesnis ir labiau atpalaiduojantis. „Esminis KNX protingo namo sistemų privalumas yra tas, kad statant būstą galima įdiegti tik bazinę įrangą. Sistemą papildomomis funkcijomis galima pagerinti vėliau, keičiantis norams bei finansinėms galimybėms. Taigi, nereikia iš karto disponuoti milžiniškais pinigais, kad galėtumėte mėgautis protingo namo komfortu“, - pataria R. Skurdenis.

Tuo tarpu „LB Management“ gali būti nesunkiai išplečiama ir papildoma naujais moduliais pagal pasikeitusius poreikius – nuo paprasto įjungimo iki energiją taupančių priemonių, šviesos intensyvumo ir spalvos reguliavimo. „Dar vienas šiuo metu vis labiau populiarėjantis pasirinkimas – „Philips Hue“ apšvietimo sistema. Su ja suderinti JUNG radiobanginiai sieniniai siųstuvai leidžia valdyti atskirus šviestuvus ar jų grupes pagal savo norus. Įdomu tai, kad radijo signalams perduoti reikalingas tik mažas kiekis energijos, todėl jungimo metu kinetiškai sugeneruotos energijos pakanka, kad siųstuvas veiktų be baterijų ir be ypatingo techninio aptarnavimo. Be to, mygtukų funkcijos gali būti priskiriamos individualiai – tiesiog pakeičiant jų išdėstymą“, - sako R. Skurdenis.

81 !

„LB Management“ suteikia galimybę maksimaliai kontroliuoti ne tik dirbtinę, bet ir natūralią šviesą.

LAUKO ŠVIESTUVŲ ĮVAIROVĖ – GALIMYBĖ RINKTIS

Kurdami savo namus ar jų interjerą, pagalbos kreipiamės į architektus ir dizainerius, tačiau apie lauko apšvietimą vis dar per mažai galvojame ir paliekame savieigai. Tačiau ar neturėtume juo rūpintis lygiai taip pat kaip savo namų vidumi?

UAB „Patogi erdvė“ gamintojo „Kwadlux“ produkciją ne kartą naudojo kurdama viešųjų erdvių aplinką įvairiuose Lietuvos miestuose.

82

UAB „Patogi erdvė“ direktorius Dariusz Litwinowicz įsitikinęs, kad lauko erdvių apšvietimas ne tik kuria aplinkos jaukumą, bet ir gali pakelti nekilnojamojo turto vertę. Eksterjero šviestuvai taip pat sukuria puikią galimybę susidaryti gerą įspūdį apie architekto padarytą darbą, dar prieš užeinant į vidų.

Be to, žmonės vis daugiau laiko būna savo namuose, kur ne tik leidžia laisvalaikį, bet ir dirba, todėl namų aplinka įgauna vis didesnę reikšmę mūsų gyvenime. Taigi svarbu, kad lauko apšvietimas ne tik derėtų su namų aplinka, bet ir taptų interjero tęsiniu, o neapgalvoti sprendimai gali sukelti nejaukumo būseną namuose, netgi kelti diskomfortą.

83

Vis dar neretai ir viešosiose, ir privačiose lauko erdvėse matomi „šviesos šiukšlynai“. Ši problema dažniausiai kyla dėl to, kad žmonėms pritrūksta žinių apie Lietuvos rinkoje egzistuojantį gausų lauko šviestuvų asortimentą. Daug metų lenkų gamintojui „Kwadlux“ atstovaujanti įmonė „Patogi erdvė“ siūlo puikią produkciją už patrauklią kainą. „Lauko šviestuvų rinkos spektras yra kur kas platesnis, nei žmonėms gali atrodyti. Dažnai žmonės nežino apie didelę pasirinkimo galimybę. Svarbu nebijoti ieškoti. O Lenkijos gamintojai yra itin ištobulinę lauko šviestuvų gamybą“, – pabrėžia įmonės direktorius D. Litwinowicz. „Kwadlux“ lauko šviestuvai išsiskiria savo minimalizmu ir forma, kuri gali derėti prie bet kokios aplinkos. Šviestuvai gali būti įvairaus aukščio, kabinami ant fasado ar pastatomi. Taigi, pasirinkę „Kwadlux“ produkciją, galėsite rasti sprendimą netgi ten, kur iš pradžių atrodė, kad sprendimo nėra. Šie lauko šviestuvai – tai galimybė savo aplinką paversti kitokia.

Be to, jie taip prisitaiko prie aplinkos, kad nekelia klausimų ar abejonių.

UAB „Patogi erdvė“ gamintojo „Kwadlux“ produkciją ne kartą naudojo kurdama viešųjų erdvių aplinką įvairiuose Lietuvos miestuose. Tačiau šie lauko šviestuvai patenkins bet kokio kliento poreikius ir išpildys nestandartinius sprendimus.

UAB „Patogi erdvė“ visuomet pasiruošusi padėti projektavimo ar šviestuvų montavimo klausimais.

Gatvių apšvietimas eina link ekonomiškesnių sprendimų, ieškoma patogesnio jo valdymo ir t. t. Tačiau neretai projektuojant daromos apšvietimo klaidos. Pavyzdžiui, gatvės apšvietimas savo galingumu užgožia šalia esančio namo apšvietimą arba parko apšvietimas užgožia gatvių apšvietimą. Tokie sprendimai sunaikina galimybę sukurti jaukią erdvę, kurioje norėtųsi kuo ilgiau pabūti.

Svarbiausia tai, kad visi su lauko apšvietimu susiję klausimai būtų sprendžiami kompleksiškai ir būtent tame etape, kai galvojama apie aplinkos apželdinimą ar projektuojamas gyvenamųjų namų kompleksas.

Dažnai žmonės, projektuodami lauko apšvietimą, nekreipia dėmesio į labai svarbias detales, nes jiems jos atrodo nereikšmingos. Pavyzdžiui, koks bus pamatas, ar varžtai bus virš žemės paviršiaus, ar ne ir pan. Netgi nepagalvojama, ar lauko šviestuvą techniškai tinkamai galima prijungti. Tačiau „Kwadlux“ produkcija leis išvengti tokių klaidų, nes ji lanksti įvairiems techniniams sprendimams, o UAB „Patogi erdvė“ dalyvauja procese nuo pat projektavimo etapo.

„Kwadlux“ pagamins geriausią produktą, o mes pasiūlysime tokį sprendimą, kad šviesa tinkamai tarnautų mūsų klientams. Daugiau www.parkiniaisviestuvai.lt

AR INTEGRUOJAMI Į PASTATUS SAULĖS ELEKTRINIŲ SPRENDIMAI TAPS NORMA?

Nauji energinio naudingumo reikalavimai, taikomi nuo šių metų pradžios, paspartins saulės elektrinių naudojimą.

Taip nutiks, nes be saulės elektrinės pasiekti aukštesnę energinę klasę kainuos brangiau. UAB ARGO ENERGIJA vadovas Gediminas Čijunskis įsitikinęs, kad jau artimiausiu metu standartinius saulės modulius ims keisti į pastatus integruojami saulės elektrinių sprendimai.

KOKIE GALIMI SAULĖS ELEKTRINIŲ INTEGRUOJAMI SPRENDIMAI? Integruoti galima į visas eksterjerui naudojamas sistemas, ypač gaminamas iš stiklo, tuomet lengvai derinama tekstūra ir atspalviai. Paprastai šie sprendimai naudojami vietoj stogo dangos arba fasado, siekiant išlaikyti bendrą vaizdą.

Neretai pamirštama apie galimybę panaudoti renovuojant ar rekonstruojant pastatą, kai dėl šildomojo sluoksnio padidėja pastato matmenys ir keičiama fasado danga, įrengiamas antrinis fasadas arba tiesiog keičiama pasenusi stogo danga.

84

!

saulės elektrinės įrengimą, kuris neretai pakeičia bendrą vaizdą, taip pat prireikia papildomų intervencijų pažeidžiant stogo dangos vientisumą ir sumažinant gamintojo deklaruojamą ilgalaikiškumą. Integruojami sprendimai kaip alternatyva leidžia pradėti skaičiuoti stogo arba fasado atsipirkimą ir įvardyti tai kaip investiciją. Šiandien Lietuvoje vienas kvadratinis metras pietiniame stogo šlaite įrengtos integruojamos saulės elektrinės sugeneruoja apie 200 kWh elektros energijos, o į fasadą integruojamas sprendimas – iki 150 kWh per metus.

TAI, KAD SAULĖS ELEKTRINĖS MONTUOJAMOS NE ANT STOGO, O VIETOJ JO, NEBĖRA NAUJIENA. TAČIAU KADA INTEGRUOJAMI SAULĖS ELEKTRINIŲ SPRENDIMAI LIETUVOJE TAPS NORMA, O NE PAVIENIAIS PAVYZDŽIAIS?

KOKIA NAUDA BŪTŲ, JEIGU SAULĖS ELEKTRINĖS BŪTŲ INTEGRUOJAMOS, O NE MONTUOJAMOS ANT NAMO STOGO AR FASADO?

Pastatuose integruojami sprendimai taps plačiau naudojami visuomenei matant realius pavyzdžius ir keliant didesnius reikalavimus eksterjerui. Jeigu šiandien standartiniai saulės moduliai montuojami virš įrengtų pastatų stogų yra normalu, tai netolimoje ateityje integruojami sprendimai taps norma. Šį tapsmą išjudintų tikslinis finansavimas, lygiagretus priemonėms, kuriomis jau ne vienus metus remiami standartiniai saulės elektrinių projektai.

Naudodami tipinę stogo ar fasado dangą, atsipirkimo nesitikime ir jo paprasčiausiai neskaičiuojame. Tikimės, kad sprendimas atliks savo funkciją ir bus ilgalaikis. Tik vėliau, padidėjus elektros sąnaudoms, pradedame svarstyti apie

Žinoma, siekdama aukštesnės energinės klasės, visuomenė ieško sprendimų, tačiau neretai klasikiniai saulės moduliai vienam iš šeimos narių yra negražūs ir projektui įgyvendinti būtinas kompromisas. Integruojami sprendimai būtent tokie ir yra.

Daugiau informacijos:

tel. 8 655 00616 | info@argoenergija.lt | www.argoenergija.lt

Inovatyvus valdymas.

Šiuolaikiniam gyvenimo būdui.

85

„KNX Multitouch Pro“ ir „KNX Push-button Pro“ Tiems, kurie nori stilingos namų valdymo sistemos, „Schneider Electric“ siūlo „KNX Multitouch Pro“ valdymo ekraną. Šis sprendimas tobulai derės prie įvairaus interjero, nes rėmelius galima rinktis skirtingų spalvų ir medžiagų – nuo klasikinės baltos iki nikelio metalo ar skalūno.

Reguliuoti apšvietimą, nusistatyti pageidaujamą temperatūrą ir valdyti įvairius buitinius prietaisus galėsite paprastai bei intuityviai, kaip kasdien naudojamą išmanųjį telefoną.

Kad būtų dar patogiau, visas šias funkcijas taip pat galėsite valdyti ir reguliuoti savo planšetės ar išmaniojo telefono ekrane. „Schneider Electric“ vieni pirmųjų pradėjo privačių namų automatizavimo projektus Lietuvoje ir siūlo platų patikimų sprendimų spektrą išmaniesiems namams.

www.se.com/lt/lt

KNX Multitouch Pro Su System M, skalūno spalvos rėmeliu

KNX Push-button Pro Su System Design metaliniu, nikelio spalvos rėmeliu

ATNAUJINTAME KULTŪROS CENTRE – GALIMYBĖ ORGANIZUOTI ITIN AUKŠTOS KOKYBĖS RENGINIUS „Šiauliai visuomet buvo ir bus avangardinės bei gitarinės muzikos meka“, – ne kartą yra sakęs legendinės grupės „Bix“ lyderis Saulius Urbonavičius-Samas. Nieko keista – juk daugeliui šis miestas vis dar asocijuojasi su pačios „Bix“ ir grupių „Colours of Bubbles“ bei „Lygiai lyja“ įkūrimu.

Be to, Šiauliuose, palyginti su kitais rajonais, veikia labai daug meno kolektyvų, rengiami pasirodymai, statomi visoje Lietuvoje dėmesio sulaukiantys spektakliai.

Nors Šiauliai ir gali didžiuotis įspūdinga muzikine istorija, tačiau ilgus metus čia nebuvo profesionalios erdvės, kurioje būtų galima rengti itin aukštos kokybės pasirodymus.

Situacija kardinaliai pasikeitė 2020 m. pavasarį, kai duris atvėrė atsinaujinęs Šiaulių kultūros centras. Sutvarkytos ir naujai įrengtos mėgėjų meno kolektyvų patalpos: choreografijos, dailės, vokalo, chorinio dainavimo. Jose veiks 13 centro kolektyvų. Kultūros centre sukurtos net keturios skirtingos erdvės, kuriose sumontuotos vienos profesionaliausių garso, vaizdo bei šviesų sistemų rinkoje. Visus šių sistemų projektavimo bei įgyvendinimo darbus atliko įmonės STS specialistai kartu su partneriais. „Projektavimo darbai trunka gerokai ilgiau nei fiziniai: projektą vystėme kone metus, o darbus atlikome per kelis mėnesius, – pasakoja STS vadovas Laurynas Paškevičius. – Mes nesame ta įmonė, kuri tik atveža ir sumontuoja gaminius – daug dėmesio skiriame projektavimui, optimalių sistemų parinkimui. O svarbiausia – įsigiliname į kiekvieną projektą individualiai.“ Pasak jo, Šiauliuose ypač svarbus buvo lankstumas – kiekvienoje salėje sumontuota ne tik stacionari, bet ir kilnojamoji įranga, todėl salės tampa gerokai universalesnės. Be to, visi atnaujinimo darbai vyko iš karto – nuosekliai atnaujintos visos erdvės, statybų procesas nebuvo skirstomas etapais, kaip įprasta kituose objektuose, todėl reikalingus sprendinius reikėjo turėti vienoje vietoje ir tuo pačiu metu.

PAGRINDINĖJE SALĖJE BUS GALIMA RENGTI TARPTAUTINIO LYGIO KONCERTUS Didžiojoje salėje įrengta 570 sėdimų vietų, stacionari scena bei sumontuotos specialios garso ir šviesų sistemos. Salės ir scenos tūriai atitinka tradicinio teatro koncepciją. Išlaikydami gerąsias tradicijas, STS specialistai suprojektavo ir pagamino daugybę specializuotų komponentų, atitinkančių klasikinio teatro scenos specifiką. Vienas iš jų – šiuolaikiniai aliuminio sofitai su apsauginiais lankais, kuriuos individualiai šiam projektui sukūrė STS. Vienas didžiausių atnaujinto kultūros centro pranašumų yra tai, kad jame įrengta labai aukštos kokybės garso sistema.

STS komanda šiam projektui naudojo prancūzų gamintojo „L-Acoustics“ produkciją. „Dėl „L-Acoustics“ stiprintuvų ir signalų procesorių užtikrinamas sistemos integralumas ir kokybinis lygmuo. Svarbu ir tai, kad Šiaulių kultūros centre naudota sistema yra integruota ir patvirtinta paties gamintojo, – sako L. Paškevičius. – Nors naudojamas bazinis gamintojo nustatymų rinkinys, tačiau akustinis derinimas privalo būti atliekamas pagal konkrečią patalpą ir jos specifiką.“

Didžiojoje salėje daug dėmesio skirta ir šviesų sistemai – iš viso salėje sumontuota daugiau nei 130 programuojamų ir valdomų prožektorių, kone kiekvienas jų yra su šviesos diodais (LED), todėl prisideda prie elektros sąnaudų mažinimo visame pastate. Didžioji dalis šviestuvų yra „Chauvet Professional“ produkcija. Didelė teatrinio, judančių galvų bei statinių efektinio tipo prožektorių įvairovė leidžia realizuoti net ir sudėtingiausius šviesų dailininkų meninės raiškos sumanymus skirtingų renginių metu.

Pasak STS vadovo, Šiauliai išsiskiria tuo, kad čia buvo pasirinkti tik geriausių gamintojų geriausi modeliai.

ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO SALĖS – KIEKVIENO POREIKIAMS Antroje pagal dydį Šiaulių kultūros centre įrengtoje kamerinėje salėje yra 270 sėdimų vietų ir galimybė keisti jų modulį. Ši salė gerokai skiriasi nuo didžiosios savo išdėstymu:

vienoje salės pusėje per visą sienos ilgį yra langai, kitoje – balkonai. Būtent todėl labai daug dėmesio skirta sprendimams, užtikrinantiems gerą patalpos akustiką. Kamerinėje salėje naudotas „ShowTex“ užuolaidos tako mechanizmas ir užuolaida iš specialaus scenos veliūro „Verdi“.

Bene labiausiai atnaujinimo reikėjo buvusiai naktinio klubo erdvei. Joje nuo šiol veiks nauja pramogų ir laisvalaikio salė, išlaikiusi pavadinimą „Maksas“. Šioje salėje, kaip ir kitose, sumontuota „L-Acoustics“ garso sistema. Beje, ji lengvai pernešama (galima naudoti net lauke), nes viskas patogiai supakuota bei sukabeliuota.

Dar viena Šiaulių kultūros centre įrengta salė vadinama oranžine. Vienoje iš jos sienų yra dideli vitrininiai langai, kuriuos reikėjo uždengti, todėl čia itin svarbi buvo langų uždarymo sistema. Oranžinė salė išsiskiria ne tik langais, bet ir dideliu patalpos aukščiu, todėl buvo pasirinkta „Forest Group“ langų uždengimo sistema.

Kiekviena Šiaulių kultūros centre įrengta salė pritaikyta įvairiems bendruomenės poreikiams, todėl tikimasi, kad jis taps nauju traukos centru mieste. Šiauliai visuomet turėjo labai kultūrinę programą, o dabar, atnaujinus miesto kultūros centrą, bus galima sukurti labai daug kokybiško turinio – ir visa tai atlikti patiems.

WWW.STS.LT MAIL@STS.LT

ŽALIASIS VANDENILIS: STEBUKLINGAI ŠVARI ATEITIS IR DIDELĖS INVESTICIJOS

Pasaulyje plečiasi žaliojo vandenilio kuro skleidžiami garų debesys – japonai vandeniliu varomą automobilį padovanojo popiežiui, o Roterdamo uoste atsiras milžiniška žaliojo vandenilio gamykla ir šio kuro paskirstymo centras, vadinamasis „hubas“, bus nutiesti tiekimo vamzdynai ir jau kitą dešimtmetį Europoje važinės automobiliai, autobusai ir traukiniai, kurie į aplinką neišmes jokių teršalų – tik vandens garus.

Alternatyvaus automobilių kuro infrastruktūrai reikia daug investicijų. Europos Sąjunga (ES) skatina visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį transporto sektoriuje ir remia transporto priemonių, naudojančių elektrą ir suslėgtąsias bei suskystintąsias gamtines dujas (SGD), vandenilį, biometaną, įsigijimą ir joms reikalingos infrastruktūros kūrimą. Tai skatina investicijas, tad jau gaminami ne tik nauji vandeniliu varomų lengvųjų automobilių modeliai popiežiui, bet ir kuriami švarūs sunkvežimiai bei traukiniai.

INFRASTRUKTŪRA

90

PAPAMOBILIS SKLEIDŽIA TIK VANDENS GARUS Popiežius Pranciškus spalio viduryje gavo labai deramą ir modernią dovaną – naują papamobilį. Tai vienas iš dviejų automobilių „Mirai Popemobile“, kuriuos kompanija „Toyota“ specialiai pagamino, kai Jo Šventenybė 2019 m. apsilankė Japonijos katalikų vyskupų konferencijoje.

Specialiai modifikuotuose automobiliuose „Toyota Mirai“ vietoj galinės kėbulo dalies įrengta skaidri platforma, iš kurios popiežius galės sveikinti tikinčiuosius. Gamintoja „Toyota“ padovanojo šiuos automobilius Japonijos Katalikų bažnyčiai, o dabar vienas iš automobilių pasiekė Vatikaną.

Popiežiui padovanotame 5,1 m ilgio ir 2,7 m aukščio „Mirai“ yra didelio intensyvumo šviesos diodų (LED) apšvietimo sistema, diplomatinių vėliavėlių laikikliai ir laipteliai prie galinių durelių, kad popiežius galėtų lengvai patekti į savo nulinės emisijos automobilio galinę sėdynę.

Svarbiausia, kad naujasis popiežiaus „Mirai Popemobile“ neišmeta jokių teršalų. „Toyota Mirai“ naudoja 153 AG elektrinį variklį, kurio elektronus maitina vandenilio ir elektros generatorius. Šis elektromobilis elektrą sau gamina pats, į aplinką išskirdamas tik vandens garus. „Toyota“ teigia, kad mašinos jėgainė užtikrina maždaug 500 km kelionę tarp kuro pildymų.

MAŽĖJA AEI IR ELEKTROLIZĖS KAINOS Romoje vandenilio kuro degalinę jau galima rasti, bet šalyje jų tinklas dar tik kuriamas. Iki šiol Italijoje tik nedidelė dalis vandenilio gaunama elektrolizės būdu, kai sukuriamas žaliasis vandenilis. Italijos chemijos ir metalurgijos pramonėje naudojamas vandenilis gaunamas termocheminiu procesu,

kurio metu išmetama daug CO2 ir kitų teršalų. Per ateinančius metus Italijoje tikimasi vis didesnio susidomėjimo žaliuoju vandeniliu, nes palaipsniui mažėja AEI ir elektrolizės kainos.

2020 m. birželį traukinių ir geležinkelių infrastruktūros statybų bendrovė „Alstom“ pradėjo įgyvendinti naują projektą: Italijos geležinkelių tinkle bus pristatyti vandeniliu varomi traukiniai, kuriuose sumontuoti kuro elementai vandenilį pavers elektra, neišmesdami šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Skatinant vandenilį naudojančio viešojo ir individualaus transporto priemonių įsigijimą, itin svarbus šio kuro degalinių tinklas. Tam prireiks milžiniškų investicijų. Italijos naftos ir dujų koncernas ENI kartu su kompanija „Toyota“ planuoja statyti vandenilio degalinių stotis Lombardijos regione ir Venecijos savivaldybėje.

Pastaraisiais metais Italijos vyriausybė ir privačios įmonės daug investavo į mokslinius tyrimus ir naujoviškus projektus, kad paskatintų naujų su vandeniliu susijusių technologijų plėtrą. Italija yra viena pirmaujančių valstybių Europoje pagal vandenilio sektoriaus mokslinius tyrimus. 2008–2017 m.

Europos Komisija finansavo 128 projektus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 80 Italijos paramos gavėjų ir sutelkė daugiau kaip 90 mln. eurų finansavimą.

Griežtėjant ES aplinkosaugos reikalavimams, transporto sektorius turi pereiti prie alternatyvaus kuro naudojimo.

Siekdama didinti AEI dalį transporto sektoriuje, Lietuva taip pat skatina biometano dujų ir žaliojo vandenilio potencialą. Į Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą Vyriausybė jau įtraukė finansavimą tyrimams, susijusiems su žaliojo vandenilio panaudojimu, paskirstant per SGD pildymo infrastruktūrą. Bus ištirtas žaliojo vandenilio maišymas su gamtinėmis dujomis skirstymo tinkluose, šio junginio poveikis dujų transportavimo infrastruktūrai ir vartotojų įrenginiams.

Paramos priemonėms skirta daugiau nei 4 mln. eurų.

INFRASTRUKTŪRA

XXI A. ENERGIJOS CENTRAS – ROTERDAMO UOSTE Vandenilio technologijos laikomos viena realiausių alternatyvų, siekiant ES ir pasaulio klimato kaitos tikslų. Ypač sparčiai į žaliojo vandenilio ateitį žengia Nyderlandai. „Vandenilis yra XXI a. energija. Vandenilis užtikrins, kad Roterdamo uostas išliks svarbiu Nyderlandų ekonomikos ramsčiu“, – įsitikinęs Roterdamo uosto direkcijos vadovas Allardas Casteleinas.

Nyderlanduose vandenilio ekonomika įgauna pagreitį. Naftos įmonė „Shell Nederland“ kartu su partneriais Roterdamo uosto zonoje „Maasvlakte 2“ statys žaliojo vandenilio gamyklą ir sukurs jo gamybos, importo bei paskirstymo centrą, vadinamąjį „hubą“ (angl. hub), iš kurio šis kuras vėliau bus paskirstomas sausumos transportu, vamzdynais ir mažais laivais po periferinius uostus.

Didžiausio Europoje Roterdamo uosto pramoninė zona „Maasvlakte“ pastatyta žemėje, atgautoje iš Šiaurės jūros.

Dabar statomas naujas uostas „Maasvlakte 2“ dar gerokai praplės Roterdamo uostą, kuris jau tapo penktadaliu didesnis, kai Nyderlandai iš jūros atkovoja vis daugiau sausumos. „Shell“ gamins žaliąjį vandenilį gamykloje „Maasvlakte 2“ zonoje, naudodama vėjo jėgainėse pagamintą žaliąją elektrą, kurią tieks Šiaurės jūros vėjo jėgainių parkas. Iki 2030 m. Šiaurės jūroje bus sukurtas 3–4 GW galios vėjo jėgainių parkas, kurio elektra būtų skirta tik žaliajam vandeniliui gaminti.

Elektrolizė vyks Iemshavene, prie šiaurinės Nyderlandų pakrantės. Iki 2040 m. projektą numatoma išplėsti dvigubai.

Prie projekto jungiasi Nyderlandų dujų tinklų operatorius „Gasunie“, ieškoma ir kitų investuotojų, kurie prisijungtų prie konsorciumo, siekiant sukurti Europos vandenilio slėnio klasterį.

Infrastruktūrą, reikalingą vandeniliui laikyti ir paskirstyti, plėtos „Gasunie“, kuris dabar valdo ir prižiūri didelio masto dujų transportavimo ir saugojimo infrastruktūrą Nyderlanduose ir šiaurinėje Vokietijos dalyje. „Gasunie“ kuriamas pagrindinis nacionalinis vandenilio tinklas sujungs pramonę, vandenilio saugyklas ir gamybos vietas bei užsienio šalis.

Esama transportavimo ir sandėliavimo infrastruktūra bus pertvarkyta ir pritaikyta naudoti žaliajam vandeniliui, taip pat pradedama kurti nauja. Gamintojams ir vartotojams sujungti, naudojant pagrindinį transporto tinklą, kartu bus sukurta rinka ir skatinama vandenilio gamyba bei vartojimas. Apie 2025 m. bus pradėtas regioninių vamzdynų sujungimas tarpusavyje su užsienio šalimis ir vandenilio saugyklomis, kad jie taptų nacionalinio ir būsimo Europos vandenilio klasterio dalimi.

Roterdamas ilgainiui atliks svarbų vaidmenį ir importuojant žaliąjį vandenilį, nes uoste atsiras keli terminalai, kurie galės importuoti didelį šio žaliojo kuro kiekį. Roterdamo uostas tikisi vaidinti pagrindinį vaidmenį šio kuro rinkoje – kaip dabar naftos sektoriuje. „Gasunie“ siekia užsitikrinti vandenilio rinką ir jau derasi su Nyderlandų pramone, kad ši įvertintų tvaraus vandenilio poreikį. Nagrinėjama, kaip perspektyvu bus prijungti pramonę prie vandenilio tinklo. Nyderlandų pramonė išmeta apie 25 % nacionalinės anglies dvideginio emisijos. Naudojant anglies neturintį vandenilį kaip žaliavą ir kaip kurą, galima sumažinti pramonės išmetamų teršalų kiekį.

Vandenilis – lankstus energijos šaltinis, nes jį palyginti lengva ir pigu transportuoti bei sandėliuoti. Energetikos pertvarkymas į vandenilio naudojimą taip pat leidžia geriau suderinti kintamą elektros energijos, pagamintos iš AEI (pavyzdžiui, saulės ir vėjo energijos), pasiūlą su rinkos paklausa. Vandenilio, kaip alternatyvaus energijos šaltinio, naudojimas leis ne tik padidinti nepriklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir labai smarkiai prisidės prie švaresnės aplinkos – juk panaudoto žaliojo vandenilio atliekos yra paprasčiausias vanduo.

91

INFRASTRUKTŪRA

KAUNIEČIUS ŠILDO

IŠ ATLIEKŲ PAGAMINTA ENERGIJA Gaminti energiją iš atliekų, o ne pirkti ją iš kitų šalių yra ir strategiškai, ir finansiškai naudingas sprendimas. Toks projektas jau įgyvendintas Kaune. 2020 m. pradėjusi veikti didelio efektyvumo Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ) energiją gamina iš perdirbti netinkamų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų. Jos pajėgumai kasmet leis panaudoti 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 175 GWh elektros energijos. Bendra jėgainės elektros gamybos galia siekia 26 MW, šilumos gamybos – 70 MW. Ji gali pagaminti apie 40 % Kauno miesto šilumos poreikio.

KKJ veikia prie vieno iš pagrindinių įvažiavimų į Kauno miestą, Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje, šalia magistralinio kelio Vilnius–Klaipėda. Šio sklypo teritorija nepatenka ir nesiriboja su saugomomis nacionalinėmis ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ gamtinėmis teritorijomis.

Energetika yra neatsiejama nuo aplinkos apsaugos. Viena pagrindinių problemų, su kuria susidūrė Kaunas neturėdamas tokios jėgainės, buvo netinkamų perdirbti atliekų šalinimas. Iki šiol išrūšiuotas, tačiau perdirbti netinkamas komunalines atliekas teko šalinti sąvartynuose. Todėl Lietuvos Respublikos valstybiniame atliekų tvarkymo plane buvo numatyta, kad Vilniuje ir Kaune turi būti įrengti komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumai. Šis strateginis tikslas Kaune buvo pasiektas 2020 m. – pastatyta KKJ, kurios 51 % akcijų priklauso pirmaujančiai Baltijos šalyse energetikos įmonių grupei „Ignitis grupė“, 49 % jų valdo „Fortum Heat Lietuva“.

92

INFRASTRUKTŪRA

Nuotr.: „Ignitis grupė“

i OBJEKTAS: Kauno kogeneracinė jėgainė ADRESAS: Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav.

UŽSAKOVAS: UAB Kauno kogeneracinė jėgainė PAGRINDINIS STATYBOS RANGOVAS: AB Panevėžio statybos trestas PROJEKTUOTOJAS: „AF-Consult Oy“, UAB „IREMAS“ filialas Projektų centras ARCHITEKTĖ: Jolanta Erika Akelaitytė-Švėgždienė BENDROS INVESTICIJOS: 160 mln. eurų STATYBŲ PRADŽIA: 2017 m.

STATYBŲ PABAIGA: 2020 m.

93

INFRASTRUKTŪRA

ELEKTRA IR ŠILUMA IŠ ATLIEKŲ Jėgainės katile deginant atliekas, kauniečiams jau gaminama šiluma ir elektros energija. Kaip teigia KKJ atstovai, statyti tokią elektrinę šalia potencialių šilumos ir elektros vartotojų yra vienas iš esminių energijos panaudojimo efektyvumo kriterijų. Atliekų tvarkymui labai svarbus atstumas, kurį jos gabenamos, tad tokios jėgainės turi būti arti atliekų tvarkymo centrų. Kaunas yra geografiniame šalies centre, todėl nuspręsta čia statyti jėgainę. Be to, arti yra šilumos tiekimo tinklai ir pagaminta šiluma gali pasiekti kone kiekvieną centralizuotai besišildantį Kauno gyventoją.

Itin svarbi jėgainės dalis – dūmų valymo įrenginiai, kuriuos projektavo, gamybos ir įrengimo darbus atliko Prancūzų kompanija LAB SA. Įdiegta moderni ir efektyvi dūmų valymo sistema užtikrina, kad į aplinką nepatektų neleistinos kenksmingos medžiagos. Jėgainė technologiškai suprojektuota taip, kad, įvykus net mažiausiam gedimui, ji bus automatiškai stabdoma. Taip pat vykdomas reguliarus oro taršos monitoringas, o emisijų rodiklių stebėjimas aplinkosaugos specialistams bei visuomenei yra prieinamas tiesiogiai internetu bet kuriuo paros metu.

94

Jėgainės katile deginant atliekas, kauniečiams jau gaminama šiluma ir elektros energija.

KKJ – vienas didžiausių ir kompleksiškiausių Lietuvoje statybos projektų, kuriame dirbo daugybė rangovų. Objekto specifika ir apimtis kėlė įvairių iššūkių – nuo pirkimų organizavimo iki projekto valdymo, darbų kokybės ir darbų saugos užtikrinimo. Projektas buvo vykdomas „Engineering, Procurement & Construction Management“ (EPCM) būdu.

Užsakovas konsultacinėms paslaugoms EPCM vykdyti pasirinko jungtinės veiklos partnerius „AF-Consult Ltd“, „AF-Consult“ UAB (dabar – UAB „Nomine Consult“) ir „AF-Consulting AS“. Bendrai konsultantui buvo patikėtos dvi svarbiausios užduotys: inžinerijos, pirkimo ir valdymo paslaugos, taip pat statybų aikštelės valdymas ir paleidimo bei derinimo proceso valdymas. Konsultantas buvo atsakingas už projekto įgyvendinimą laiku, išlaidų valdymą ir sėkmingą objekto integravimą į Lietuvos energetikos sistemą.

INFRASTRUKTŪRA

95

SUMANUS ORGANIZAVIMAS UŽTIKRINO STATYBŲ TEMPĄ Kauno kogeneracinės jėgainės projekto apimtis ir specifika kėlė nemažai iššūkių pagrindiniam statybos rangovui AB Panevėžio statybos trestas (PST). Laimėjusi viešą tarptautinį konkursą, PST atliko pagrindinius jėgainės statybos darbus: nuo pagrindinės ir pagalbinės įrangos pastatų iki inžinerinių tinklų bei komunikacijų ir vidaus kelių statybos. Vienas svarbiausių uždavinių buvo laiku paruošti konstrukcijas kitų rangovų darbui – pagrindinės įrangos montuotojams.

PST projektų vadovė Agnė Miliūtė sako, kad sėkmingą valstybei svarbaus KKJ projekto įgyvendinimą užtikrino didžiausia nenugalima jėga – su juo dirbusi didelė, bendro tikslo suvienyta komanda, siekianti pastatyti, suderinti ir paleisti dirbti šią jėgainę: „Visos komandos smegenys – užsakovas, rangovai, konsultantai, techninės priežiūros specialistai kartu dirbo dėl vieno tikslo ir darė viską, kas įmanoma dėl sėkmingo rezultato. Svarbu ir dėmesingas požiūris į darbuotojus, tradicija pavaišinti pietumis, paskatinti ir motyvuoti.“ Objekte dirbo daugybė įvairių šalių specialistų, tad nelengvas iššūkis buvo darbų koordinavimas ir komunikacija. „Užtikrinome, kad objekte nuolat būtų pakankamas skaičius darbuotojų, rangovai vieni kitiems netrukdytų, o technika sklandžiai dirbtų“, – teigia A. Miliūtė.

Statybų aikštelėje vienu metu buvo statoma 15 statinių, nes didžioji dalis jų tarpusavyje susiję konstrukcijomis ir technologijomis, todėl PST aplink statybų aikštelę išdėstė septynis bokštinius kranus. Montuojant metalo konstrukcijas 52 m aukštyje, prireikė aukštalipių. Buvo sukurta speciali slankioji platforma, kuri paspartino darbus. Vykdant nepertraukiamą betonavimą, kuris užtruko beveik mėnesį, buvo organizuojamas darbas pamainomis ir užtikrintas pakankamas darbo resursų bei kėlimo technikos skaičius. Statybų aikštelė virte virė: darbus atliko daugiau kaip 100 įvairių subrangovų, tiekėjų, gamintojų – priskaičiuota daugiau nei 1,6 mln. darbo valandų. Įspūdingo dydžio technika, pavyzdžiui, polių gręžimo mašina ir bokštiniai bei vikšriniai kranai, dirbo be prastovų. ,,Kauno kogeneracinė jėgainė yra valstybei svarbus ekonominis projektas, sprendžiantis ne tik tvarios šilumos bei elektros energijos tiekimo vartotojams, bet ir atliekų kaupimo sąvartynuose problemas. Mūsų įmonei tai yra taip pat svarbus projektas, reikalaujantis nestandartinių mūsų specialistų idėjų, požiūrio. PST, kaip patikimas rangovas, galėjo darsyk parodyti savo patirtį ir technologines žinias“, – sako bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas. Taigi darbas valstybei svarbiame objekte tapo ir PST kompetencijų – specialiųjų, vadybinių ir darbo organizavimo – išbandymu.

95

INFRASTRUKTŪRA

ĮGYVENDINTA LAIKU IR SAUGIAI Vienam iš jungtinės veiklos partnerių – UAB „Nomine Consult“ – patikėta organizuoti ir valdyti KKJ statybų procesą, įskaitant ir projektinės dokumentacijos parengimą, bei teikti techninio prižiūrėtojo paslaugas. Bendrovė darbui šiame valstybinės reikšmės objekte subūrė aštuonių atestuotų specialistų komandą, kurios branduolys anksčiau dirbo „Fortum Klaipėda“ jėgainės statybos projekte, todėl turėjo unikalią analogiško objekto statybos Lietuvoje patirtį. Ši komanda buvo tiesiogiai atsakinga už kokybiškai ir laiku atliktus KKJ statybos darbus, taikant aukščiausius darbų saugos reikalavimus. Procesai buvo valdomi sklandžiai, darbai vykdomi tinkamai, laiku ir saugiai.

Jėgainės statybų aikštelėje plušo skirtingų specializacijų inžinieriai, montuotojai ir statybininkai iš 12 šalių, dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų iš skirtingų valstybių. Tad vienas didžiausių iššūkių buvo tinkamai suvaldyti statybų procesą, koordinuoti darbą ir užtikrinti saugumą statybvietėje. „Pagrindiniai iššūkiai KKJ projekte buvo sujungti, suvienodinti ir adaptuoti projektui įgyvendinti reikalingus procesus, kurie labai skirtingi įvairiose šalyse, ir gerai suprasti kitų pasaulio šalių specialistų kultūrinius skirtumus, – pasakoja UAB „Nomine Consult“ direktorė Gintvilė Žvirblytė. – Tai didelis ir sudėtingas projektas, tačiau mūsų įmonės patyrusi, profesionali ir patikima komanda užtikrino sėkmingą jo įgyvendinimą – juos galiu drąsiai pavadinti „svajonių komanda“ sudėtingų energetikos objektų statybų srityje.“ Bendrovės projektų vadovas Vaidas Šleivys teigia, kad sėkmingą rezultatą statybų objektuose užtikrina bendražmogiški dalykai: „Neeilinio Lietuvos objekto statybos istorijoje sėkmingą rezultatą lėmė patyrę specialistai, geras projekto etapų išmanymas, tinkamas įgyvendinimo planavimas ir rizikų valdymas.“

96

Komanda prisimena, koks iššūkis projekto pradžioje buvo 2017 m. žiemos atlydys ir lietingas pavasaris, kai būsimos jėgainės statybos sklypą, kur buvo pradėti žemės darbai, visiškai užliejo vanduo. Tad vienas pirmųjų iššūkių buvo laiku paruošti statybų aikštelę, panaikinti nepalankių gamtos sąlygų įtaką. Vandenį iš sklypo teko išsiurbti siurbliais.

Siekiant neprarasti tempo ir neatsilikti nuo projekto įgyvendinimo terminų, per trejus statybų proceso metus ne kartą teko koreguoti šimtų rangovų darbo statybų aikštelėje grafiką, pasikeitus tiekimui ar kažkuriam rangovui pavėlavus atlikti priskirtą darbų etapą. Tačiau tinkamai sudėlioti prioritetus ir darbų eiliškumą padėjo didelė UAB „Nomine Consult“ komandos patirtis ir profesionalus situacijos vertinimas.

INFRASTRUKTŪRA

PROCESAS TINKAMAI SUVALDYTAS Staigmenų statybų aikštelėje per trejų metų statybų laikotarpį nesulaukta – UAB „Nomine Consult“ komanda sklandžiai valdė procesus statybvietėje, kurioje vienu metu kilo keliolika pastatų ir dirbo daug rangovinių organizacijų iš įvairių šalių, reikėjo koordinuoti statybinės technikos darbą, užtikrinti techninę priežiūrą, statinių kokybę ir darbų saugą.

Objekte buvo griežtai prižiūrimas technologinių schemų laikymasis. 2019 m., vykstant intensyviems pastatų statybos darbams, išskirtiniu technologiniu procesu objekte tapo nepertraukiamas atliekų bunkerio ir pagrindinės laiptinės betonavimas slenkančiais klojiniais. Tam prireikė sutelkti ir rangovų, ir tiekėjų, ir techninės priežiūros specialistų dėmesį, nenukrypstant nuo technologinių reikalavimų, griežtai laikantis darbų kokybės ir saugumo.

Statybų aikštelėje iškilus pastatams ir prasidėjus įrangos – kuro katilo, dūmų valymo įrenginių ir kt. –montavimui, pagrindinis techninės priežiūros dėmesys buvo skirtas naudojamų medžiagų ir atliekamų darbų kokybei vertinti. Bendrovės statybos techninės priežiūros vadovas Remigijus Vidutis teigia, kad didelėje statybvietėje daug dėmesio buvo skirta tvarkai ir darbų saugai, už kurią buvo atsakingas darbų saugos vadovas Algirdas Šiaulys.

Pasitelkus darbo saugos specialistus, nuolat vyko saugos mokymai ir egzaminai visų rangovų darbuotojams, buvo testuojami aukštalipiai ir kitus pavojingus darbus atliekantys specialistai. Iš viso mokyta 4 tūkst. KKJ objekte dirbusių žmonių, kurie mokymuose praleido iš viso 650 valandų.

Taikant griežtus darbų saugos reikalavimus, buvo nuolat tikrinama, kaip jų laikomasi darbo vietose, itin griežtai reikalauta laikytis darbo aukštyje ir darbo su ugnimi taisyklių, aptverti pavojingas zonos, griežtai kontroliuotas apsaugos priemonių dėvėjimas, pavyzdžiui, dirbant objekte buvo privalomi akiniai. Užfiksavus reikalavimų pažeidimų, piktybiškai nesilaikantieji darbų saugos buvo šalinami iš statybvietės. „Už darbų saugą buvo atsakinga mūsų komanda, o taikytos griežtos priemonės užtikrino saugumą. Galime didžiuotis, kad KKJ statybų proceso metu išvengta rimtų nelaimingų atsitikimų“, – sako UAB „Nomine Consult“ vadovė G. Žvirblytė.

Bendrovė sukaupė didelę darbo su energetikos objektais patirtį. Lietuvoje įmonė yra prisidėjusi prie daugelio svarbių energetikos projektų (elektrinių, katilinių, dujotiekių, šilumos tinklų, vėjo jėgainių parkų) vystymo bei įgyvendinimo.

Taip pat ji teikia konsultacijas aplinkosaugos srityje – atlieka aplinkosaugos studijas, oro taršos, triukšmo skaičiavimus, poveikio aplinkai vertinimą (PAV), poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (PVSV), planų ir programų strateginius poveikio aplinkai vertinimus (SPAV) ir kt.

97

INFRASTRUKTŪRA

GAISRŲ PREVENCIJAI – PATIKIMIAUSI SPRENDIMAI Kilus gaisrui, statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką privalo išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas. Siekiant apsaugoti konstrukcijas nuo aukštos temperatūros poveikio, būtina atlikti jų ugniaatsparinimą.

Kauno kogeneracinėje jėgainėje specializuotai gaisro saugos įmonei „Priešgaisriniai sprendimai“ patikėta atlikti atsakingus gaisro saugos priemonių montavimo darbus. Visame pastate atliktų šios įmonės darbų apimtys įspūdingos: atliktas viso statinio komunikacinių ir konstrukcinių angų priešgaisrinis sandarinimas, apie 2 tūkst. kv. m plieninių laikančiųjų konstrukcijų ugniaatsparinimas, panaudojant kalcio silikato plokštes, ir apie 500 kv. m stogo konstrukcijų (profiliuotas paklotas) atsparumo ugniai didinimas, panaudojant kalcio silikato plokštes.

Pagrindinė užduotis – pasiekti aukštus gaisro saugos reikalavimus – sėkmingai įgyvendinta, įveikiant nemenkus iššūkius, nes neeilinio dydžio objekte darbus buvo svarbu suspėti atlikti numatytais terminais, o įmonės komandai teko saugiai atlikti darbą aukštyje ir tarp didelių atramų. Nemenkas iššūkis buvo ir darbų koordinavimas, kai objekte vienu metu dirbo apie 500 darbininkų iš įvairių savo darbus atliekančių organizacijų.

98

UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ direktorius Mindaugas Stankevičius teigia, kad kokybė ir sauga tokio tipo objektuose yra lygiavertės sąvokos. Sėkmingai įveikti visus iššūkius tokios apimties bei sudėtingumo objekte padeda įmonės patikimumas ir ilgametė gaisro saugos darbų patirtis, taip pat nuoseklus bendravimas su projekto autoriais, ieškant optimalių darbo projekto sprendinių. Bendrovė anksčiau sėkmingai įgyvendino gaisro saugos reikalavimus Klaipėdos kogeneracinės jėgainės projekte ir Klaipėdos LEZ veikiančiose chemijos gamyklose, kur sukauptą patirtį sėkmingai panaudojo KKJ.

INFRASTRUKTŪRA

99 UGNIAATSPARINIMUI – TIK SERTIFIKUOTI SPRENDIMAI Gaisrinė sauga yra antras pagal svarbą esminis statinio reikalavimas.

Siekiant užtikrinti didelį konstrukcijų atsparumą ugniai, sprendimus Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) užsakovas pasirinko aukštos kokybės ir ilgalaikius produktus gamintojo, kuris rinkoje yra daugiau kaip 60 metų.

Modernius ir patikimus pasyviosios gaisrinės saugos ir izoliacijos sprendimus KKJ projektui pasiūlė „Promat TOP Sp. z o.o“. Bendrovės projektų vadovas Lietuvai, Latvijai ir Estijai Linas Kriščiūnas sako, kad gaisrinei saugai itin svarbu naudoti sertifikuotus, nustatytus griežtus standartus ir reikalavimus atitinkančius produktus. Visi „Promat“ produktai yra sertifikuoti bei patikrinti bandymais, o profesionalai juos gerai vertina.

KKJ konstrukcijoms ugniaatsparinti buvo panaudoti du sprendimai: R60–R180 plieninių konstrukcijų apsauga iš trijų ir keturių pusių bei REI60 – profiliuotos skardos pakloto apsauga. Jėgainės plieninių laikančiųjų konstrukcijų apsaugai nuo ugnies buvo naudojamos kalcio silikato plokštės „Promatect-XS“. Stogo konstrukcijų profiliuoto skardos pakloto atsparumui ugniai didinti panaudotos mineralinės kalcio silikato plokštės „Promatect-100“.

Bendras panaudotas „Promat“ produkcijos kiekis jėgainės pasyviosios gaisrinės saugos sprendimams – apie 3 tūkst. kv. metrų.

Tai didžiausias Lietuvoje projektas, kuriame plieninių konstrukcijų apsaugai panaudotos plokštės „Promatect-XS“. Montavimo darbus atliko profesionalus specializuotas montuotojas, apmokytas dirbti su „Promat“ medžiagomis. Užtikrinant projekto kokybę, gamintojas ir

montuotojas konsultavo užsakovus dėl medžiagų parinkimo, pateikė projektinius brėžinius, dokumentaciją ir kuravo projektą nuo pradžios iki pabaigos. „Promat“ projektų vadovas Baltijos šalims L. Kriščiūnas aiškina, kad plienas yra neorganinė statybinė medžiaga, klasifikuojama kaip nedegi, tačiau gaisro metu, kai pasiekiama maždaug 500 °C temperatūra, plieno konstrukcijos praranda savo savybes – gali deformuotis, prarasti laikomąją gebą. Tokiems atvejams išvengti yra įvairių sprendimų rinkoje, bet ten, kur reikia didesnio atsparumo ugniai, dažnai naudojamos kalcio silikato plokštės „Promatect-XS“. Jos lengvai montuojamos ir, žiūrint iš 20–30 m, atrodo kaip dažytos konstrukcijos.

Svarbu, kad plokštės užtikrina reikiamą atsparumą ugniai, nereikia papildomų konstrukcijų joms sumontuoti. Pasak L. Kriščiūno, svarbiausia, kad šioms plokštėms suteikti visi sertifikatai, reikalingi Lietuvos rinkai. „Promat“ yra vienintelis plokščių gamintojas Lietuvoje, turintis visus sertifikatus. L. Kriščiūnas teigia, jog statybų techninė priežiūra ir projektuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad plokštės gamintojas privalo pateikti tris dokumentus: ESD (Eksploatacinių savybių deklaraciją), ETL (Europos techninį liudijimą), ESPS (Eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatą). Jeigu bent vieno trūksta, tai reiškia, kad produktas nėra sertifikuotas ir jo negalima tiekti Lietuvos rinkai.

INFRASTRUKTŪRA

Statant KKJ pastatų konstrukcijas, išlieta nemažai betono skiedinio – vyko didelės apimties betonavimo darbai.

Pirmiausia buvo išbetonuota daugiau kaip 12 m atliekų kuro bunkerio duobė. Vėliau pradėtas betonuoti pats kuro bunkeris, kuriame priimamos, sandėliuojamos, maišomos ir tiekiamos į katilą komunalinės bei pramoninės atliekos.

Konstrukcinė kuro bunkerio dalis buvo betonuojama pasitelkiant slankiųjų klojinių technologiją: betonavimo darbai vyko nepertraukiamu grafiku visą parą dviem etapais, kurių vienas truko 17 dienų, kitas – 14 dienų.

Pagrindinė betoninė bunkerio siena iškilo 22,5 m virš žemės paviršiaus.

Aukščiausiai iškilusi jėgainės dalis – jos laiptinė, kurios aukštis siekia net 52 metrus. Tai pagrindinė arterija, kuria patenkama į skirtingus jėgainės lygius, prižiūrint jos įrenginius. Laiptinės betonavimas KKJ projekte buvo vienas sunkiausių uždavinių. Nepertraukiamas betonavimas truko 14 dienų. Darbas buvo organizuojamas trimis pamainomis, kurių kiekvienoje dirbo po 50 žmonių.

BETONAVIMO KOKYBEI UŽTIKRINTI BŪTINI ŽAIBIŠKI SPRENDIMAI Nepertraukiamo betonavimo darbams atlikti rangovai pasitelkė įmonę „Delta Nova“, kuri yra sukaupusi didelę slankiųjų klojinių sistemų valdymo ir nepertraukiamo betonavimo darbų technologinių projektų rengimo patirtį.

Bendrovė regione atstovauja vieniems iš slankiųjų klojinių technologijos pradininkų ir pasaulinių lyderių – austrų kompanijai „Gleitbau“, su kuria kartu KKJ projekte buvo atsakingi už hidraulinės klojinių sistemos valdymą ir betonavimo bei armavimo darbų koordinavimą.

100

UAB „Delta Nova“ direktorius Saulius Pilka pasakoja, kad, betonuojant statinius nuo pamatų iki viršutinės altitudės be sustojimo 24 val. per parą, rangovams kyla rimtų iššūkių. Ilgainiui kintančios oro sąlygos daro įtaką ir betono stingimo greičio pasikeitimui. Todėl, atsižvelgiant į realią situaciją, tenka naudoti skirtingų kietėjimo savybių betono mišinį – jo gamybai tenka naudoti specialius priedus, kurie lėtina betono kietėjimą ir lemia mažesnį šilumos išsiskyrimą, kad neatsirastų betono konstrukcijų įtrūkimų.

KKJ objekte buvo naudojamas trijų skirtingų sudėčių betono mišinys.

Svarbu ir tai, kad nepertraukiamo betonavimo darbams, naudojant hidraulinę slankiųjų klojinių sistemą, tinka ne visi įprasti konstrukcijų armatūros rišimo būdai. Sudėtingesnis tampa ir įdėtinių detalių montavimas. Tokiam betonavimo būdui reikalinga itin aukšta kokybė: reikia kruopščiai stebėti betono mišinio pylimą, tinkamą armatūros rišimą, klojinių padėtį ir kylančios konstrukcijos vertikalumą, o kartu būtina išlaikyti nustatytą darbų tempą – negalima sustoti.

KKJ pagrindinio bunkerio betonavimas dviem etapais ir laiptinės betonavimo darbai tęsėsi nuo 2018 m. rugpjūčio iki lapkričio su numatytomis pertraukomis. Kaip sako S. Pilka, per tą laiką statybininkams teko patirti visą gamą meteorologinių reiškinių – nuo išskirtinai karštų saulėtų vasaros dienų bei tikrų atogrąžų liūčių su perkūnija ir žaibais naktį iki neigiamų temperatūrų vėlų rudenį. „Statant pastatų konstrukcijas nepertraukiamo betonavimo būdu, būtina žaibiškai įvertinti kiekvieną situaciją ir laiku priimti atitinkamus sprendimus, – teigia įmonės „Delta Nova“ direktorius. – Ilgesniam laikui sustojęs betonavimas gali lemti negrįžtamus procesus, pavyzdžiui, jei betonas klojiniuose per daug sukietėtų, jiems dar nepraslinkus, tai sukeltų rimtų bėdų ir konstrukcijai, ir, žinoma, pačiai klojinių įrangai.“ Todėl, pasak S. Pilkos, nepertraukiamo betonavimo procese svarbus ne tik maksimaliai koordinuotas klojinių įrangos operatorių ir rangovų darbas, bet ir sklandi, nenutrūkstama visų medžiagų gamybos ir tiekimo grandi-

nė, kai nenumatytoms situacijoms iš anksto numatomi atsarginiai sprendimo variantai. Pašnekovas teigia, kad būtent tai sėkmingai užtikrino pagrindinis rangovas AB Panevėžio statybos trestas, kuriam teko pareiga ir atsakomybė suvaldyti procesą, dalyvaujant daug įvairių rangovų ir medžiagų teikėjų: „Galima tik pasidžiaugti, kad, nepaisant visų iššūkių, šio proceso dalyvių sutelktomis pastangomis darbus pavyko užbaigti sklandžiai ir laiku.“

INFRASTRUKTŪRA

KKJ projekte UAB „Voltas“ vykdė įvairius elektrifikavimo darbus: pastatė elektromobilių įkrovimo stoteles, įrengė lauko apšvietimą ir vidaus patalpų apšvietimą, sumontavo žaibosaugos įrangą.

KKJ statybų aikštelėje įrengus pamatus svarbiausiam jėgainės įrenginiui – atliekų deginimo katilui, prasidėjo naujas visos jėgainės statybų etapas – technologinės įrangos montavimas.

Katilo projektuotoja ir gamintoja Vokietijos kompanija „Standardkessel Baumgarte“ pradėjo jo montavimo darbus. Jėgainės katilo našumas siekia 112,4 t/h, temperatūra – 130–450 °C, slėgis – 75–92 bar. Patį katilą sudaro 34 km vamzdžių, kurie sujungti 4,9 tūkst. suvirinimo siūlių, o jo slėginė dalis sveria apie 1,25 tūkst. tonų.

101

KATILAS IR GARO TURBINA – PATIKIMOSE RANKOSE Pagrindinės KKJ „širdies“ montavimą Vokietijos gamintoja patikėjo patyrusiai bendrovei „Elektrėnų energetikos remontas“. Šis darbas buvo išskirtinis dėl svarbos ir sudėtingumo. Atliekų deginimo katilo slėginei daliai su pakura, vamzdynais, įranga ir visais komponentais montuoti reikia aukščiausio profesionalumo ir kompromisai dėl kokybės negalimi. Sėkmingai užbaigus jėgainės katilo montavimą, atlikti hidrauliniai bandymai leido pradėti jėgainės technologinės įrangos derinimo darbus.

DN 610/800 vamzdynų šiluminė trasa, kurios ilgis – 0 , 6 2 k m . Ši trasa buvo įrengta po greitkeliu, neardant A1 kelio dangos ir nestabdant eismo. KKJ pagaminta šilumos energija tiekiama į Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą.

„Elektrėnų energetikos remontas“ taip pat sumontavo KKJ garo turbiną su elektros generatoriumi, kurią pagamino ir tiekė koncernas „Siemens“. 26 MW elektrinės galios generatorius leis per metus pagaminti apie 175 GWh elektros energijos, kurios užteks kasmet elektra aprūpinti apie 70 tūkst. namų ūkių.

Patyrusi įmonė nuo 2008 m. teikia įrangos montavimo ir remonto paslaugas energetikos, pramonės bei statybų įmonėms, atlieka įvairaus sudėtingumo įrangos, inžinerinių tinklų montavimo ir remonto darbus, teikia diagnostikos bei balansavimo paslaugas. Įmonė Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Lietuvoje įgyvendino daugiau kaip 200 objektų, tarp kurių – Vilniaus šilumos tinklų Vilniaus elektrinės E-2 garo turbinų įrenginių defektų šalinimas ir remontas; Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) antrojo bloko – hidroturbinos ir generatoriaus – kapitalinis remontas; „Fortum Klaipėda“ atliekų deginimo jėgainės katilo ir jo pagalbinių įrenginių remontas.

Garo turbina su elektros generatoriumi gamina elektros energiją ir šildo termofikacinį vandenį. Kad KKJ pagaminta šilumos energija pasiektų vartotojus, „Elektrėnų energetikos remontas“ atliko didelės apimties šiluminės trasos įrengimo darbus. Po A1 greitkeliu nutiesta iš anksto pramoniniu būdu izoliuotų (PUR), didelio skersmens

Generuojamą elektrą jėgainė tiekia į nacionalinį 110 kV įtampos elektros energijos perdavimo tinklą. Bendrovė „Elektrėnų energetikos remontas“ tiekė ir sumontavo 110 kV, 31,5 MVA galios transformatorių, kuris, sėkmingai atlikus bandymus, įjungtas veikti.

INFRASTRUKTŪRA

Kuras į Kauno kogeneracinę jėgainę atvežamas autotransportu – tai jau išrūšiuotos, perdirbti netinkamos komunalinės (sudaro apie 60 % visų atliekų) ir nepavojingos pramoninės (apie 40 %) atliekos (įvairios pakuotės, baldinės plokštės, statybinės medžiagos ir kt.) bei vandenvalos dumblas. Per dieną ši jėgainė priima apie 700–800 tonų atliekų, maksimalus pajėgumas – 1000 tonų. Autotransportas pasveriamas ir pro automatiniu režimu veikiančius vartus nukreipiamas į kuro priėmimo patalpą, ten kuras iškraunamas į bunkerį. Tam naudojami galingi kėlimo įrenginiai – automatizuoti greiferiniai kranai. Pagrindinė jų funkcija – krauti atgabentas atliekas į bunkerį, maišyti ir perkrauti gabenti į deginimo įrenginį.

Jėgainės katilo degimo efektyvumas priklauso nuo krano greičio ir jo griebtuvo dydžio.

KĖLIMO OPERACIJOMS – PATIKIMI KRANAI KKJ kuro bunkerio greiferinius tiltinius kranus projektavo, gamino ir įrengimo darbus atliko šios srities lyderis – Suomijos koncernas „Konecranes Finland Oyj“. Įrengti du greiferiniai kranai, kurie sumontuoti skirtingame aukštyje ir veikia ant skirtingų tiltų. Dviejų kranų sistemoje bet kuris kranas pajėgus tvarkyti kuro srautus. Kranai iš priėmimo duobės atliekas perkrauna į bunkerį, maišo ir sukrauna ant konvejerio, kuriuo jos nugabenamos į kuro katilą ir deginamos 950–1 000 °C temperatūroje.

102

UAB „Konecranes“ industrinių kranų pardavimo direktorius Egidijus Paškevičius sako, kad, laikantis koncerno strategijos, visi svarbiausi kranų komponentai – varikliai, reduktoriai, valdymo įranga – buvo pagaminti „Konecranes“ gamyklose Suomijoje. Specialūs kranai suprojektuoti pagal atliekų deginimo jėgainės pajėgumą ir jos bunkerio geometrinius parametrus. Kauno jėgainėje prie abiejų kranų sumontuoti pagrindiniai griebtuvai: 12,5 tonos keliamosios galios krano griebtuvo tūris siekia 8 kub. metrus.

Svarbi atliekų krano savybė yra jo automatikos sistema, leidžianti pasirinkti visiškai ar pusiau automatizuotą bei rankinį valdymą. Automatinis valdymas paremtas stebė-

jimo sistemomis ir leidžia procesą valdyti iš operatoriaus patalpos, esančios toli nuo atliekų duobės, iš anksto užprogramavus funkcijas, kurias kranas turi atlikti. Pusiau automatiniu režimu operatorius iš savo darbo vietos kraną gali valdyti gabenant kurą iš sandėlio, krano funkcijos veikia pusiau automatiniu rėžimu, o integruotos svyravimo valdymo sistemos leidžia greičiau ir tiksliau judėti griebtuvui.

Išskirtinis sprendimas KKJ projekte – prie pagrindinio krano didelio kėlimo įrenginio, kuris kilnoja didelį pagrindinį griebtuvą, įrengtas pagalbinis mažas griebtuvas. Jis naudojamas atkimšti kuro bunkerio angai, kai ši užsikemša dėl susidariusio didelio griebtuvo įmesto šiukšlių gumulo. Pagalbinis griebtuvas išpurto susidariusį kamštį ir į bunkerį vėl gali būti gabenamas kuras, o jo degimo efektyvumas nesutrikdomas.

Atliekas kraunantys kranai veikia intensyviai ir nepertraukiamai, be to, jų mechanizmai nuolat veikiami nešvarumų ir aukštos temperatūros, todėl vienas didžiausių iššūkių – reguliari profilaktinė įrangos priežiūra. UAB „Konecranes“ serviso direktorius Deivydas Kirdeika sako, kad KKJ greiferinių kranų techninės priežiūros paketas buvo įtrauktas į jų pirkimo–pardavimo sutartį, tad per dvejų metų garantinio aptarnavimo laikotarpį gamintojas atliks kranų techninę priežiūrą, o prireikus ir remontą. Šios galingos technikos diagnostika gali būti atliekama ir nuotoliniu būdu: inžinieriai iš Suomijos prisijungia prie KKJ krano kompiuterio ir patikrina automatikos veikimą. Toks palaikymas gali būti vykdomas 24/7 rėžimu.

KKJ pastatų statybos metu buvo iš anksto sumontuotos įrangos remonto ir priežiūros monosijos su keliomis mažesnėmis ir didesnėmis talėmis, nes, prireikus greiferinių kranų remonto, jų komponentų nebūtų įmanoma per stogą iškelti automobiliniu kranu. Standartiniai tiltiniai pramoniniai kranai, jų tiekimas pramonės įmonėms, priežiūra, modernizavimas ir remontas yra pagrindinė UAB „Konecranes“ veikla Lietuvoje. Įmonė glaudžiai bendradarbiauja su pastatų architektais, projektuotojais, projektų vystytojais, konsultuodama juos dėl kėlimo kranų įrengimų patalpose, pateikdama kranų apkrovų informaciją, brėžinius bei kitą dokumentaciją.

INFRASTRUKTŪRA

103 AUKŠTI REIKALAVIMAI STATINIO DURIMS IR VARTAMS Statant Kauno kogeneracinę jėgainę, buvo svarbu užtikrinti, kad statinys ir jo patalpos turėtų aukštos kokybės lauko ir vidaus duris. Projektui įgyvendinti pasirinkta Europos konstrukcinių elementų rinkoje pirmaujančio Vokietijos koncerno „Hörmann“ produkcija.

Kogeneracinę jėgainę sudaro įvairios paskirties patalpos – nuo įprastų buitinių iki transformatorinių patalpų, kur turi būti užtikrinamas aukštas saugumo lygis ir taikomi ypatingi reikalavimai.

Objekte sumontuota kelios dešimtys plieninių „Hörmann STU MZ“ tipo lauko durų su mineralinės vatos užpildu, kurių šilumos laidumo koeficientas yra itin aukštas U = 1,2 W/m²K. Išskirtinio dėmesio vertos transformatorinių dvivėrės durys, kurių jėgainėje yra net ketverios. Šių durų matmenys yra 2 000 x 3 300 mm, jose integruotos didelio ploto ventiliacinės grotelės, o svoris siekia apie 500 kilogramų.

Tokioms durims varstyti reikalingi ypač tvirti vyriai.

Jėgainės patalpose sukomplektuota 150 plieninių ir 40 „Hörmann Schörghuber VT-1“ medinių durų. Pastarosios pasirinktos kelių rūšių: varstomos arba stumdomos su sieną apimančia stakta, be apvado. Durų apdaila sutampa su sienos, todėl jos tampa praktiškai nematomos. „Hörmann“ medinės durys ir dalis sienų buvo dengtos vienoda HPL balinto ąžuolo danga. Kokybiškas durų paviršius suteikia tikro medžio pojūtį.

Visos plieninės durys buvo derintos prie interjero, dažytos RAL9007 spalva. Dalis durų pagamintos iš aukštos

V4A klasės nerūdijančiojo plieno ir yra su reguliuojamais 3D vyriais, kad eksploatacija būtų paprastesnė ir durys veiktų ilgiau.

Priešgaisriniams atitvarams pasirinktos vienos ir dviejų varčių plieninės durys „Hörmann STU T30“ ir „Hörmann STU T90“, sulaikančios ugnį 30 ir 90 minučių. Šių durų pilnas techninis žymėjimas yra EI₂30-C5 S₂₀₀ ir EI₂90-C5 S₂₀₀. Tai reiškia, kad jos sandarios dūmams. Priešdūminį sandarumą užtikrina savaime nusileidžiantys slenksčiai ir papildomos tarpinės staktoje.

KKJ taip pat sumontuota 20 skirtingų tipų „Hörmann“ pramoninių bei greitaeigių vartų. Vartai derinti prie fasado ir buvo dažomi RAL9007 spalva. Vartams valdyti panaudoti „Hörmann“ lazeriniai davikliai ir jų veikimas tarpusavyje suderintas. Bunkerio pastate buvo įdiegtas šliuzinis valdymo principas, t. y. lauko sienoje įrengti greitaeigiai apšiltinti vartai HS 7030 PU, o patalpos viduje – maždaug už 24 m, kad galėtų įvažiuoti sunkiasvorė mašina su priekaba – greitaeigiai PVC vartai V6020 TRL. Kol lauko vartai iki galo nenusileidžia, vidiniai vartai nepakyla. Greitas vartų veikimas ir susietas valdymas leidžia taupyti šilumos energiją, pagreitina darbą ir prisideda prie didesnio saugumo.

Kituose pastatuose ir ne taip intensyviai naudojamose patalpose sumontuoti standartiniai segmentiniai vartai SPUF42 su 42 mm storio segmentu, užpildytu PU putomis, bei „Hörmann“ pramoninės valdymo sistemos.

KKJ sumontuota 20 skirtingų tipų „Hörmann“ pramoninių bei greitaeigių vartų.

INFRASTRUKTŪRA

VISOS DURYS SUJUNGTOS Į VIENINGĄ RAKINIMO SISTEMĄ Didžiausią spynų asortimentą, tenkinantį visus skandinaviško ir europinio standarto saugumo reikalavimus, tiekiančios „Assa Abloy Baltic AS“ filialo vadovas Andrius Juodvalkis įsitikinęs, kad Kauno kogeneracinės jėgainės projektą galima laikyti tęstiniu, nes įgyvendinant Klaipėdos kogeneracinės jėgainės projektą taip pat buvo pasirinktos „Abloy“ spynos ir sprendimas visiškai pasiteisino, o didelis gaminių asortimentas padėjo įgyvendinti visus užsakovo pageidavimus.

Kogeneracinė jėgainė yra unikalus ir išskirtinis objektas, nes jame įrengta ne tik daugybė skirtingo tipo, bet ir itin didelių matmenų durų. KKJ objekte praėjimo kontrolei ir patikimam didelių matmenų durų fiksavimui buvo iškelti aukšti ne tik saugumo, bet ir judėjimo patogumo, gaminių patikimumo, funkcionalumo ir ilgalaikiškumo reikalavimai, taip pat svarbus atitinkamas ugniaatsparumas, saugi evakuacija ir gaminių tinkamumas naudoti drėgnose patalpose. Visus šiuos projektinius reikalavimus sėkmingai išsprendė tinkamiausias pasirinkimas – elektromechaninės „Abloy“ spynos. Šių spynų valdymas pagrįstas elektroniniu būdu valdoma nulenkiama rankena, kuri yra neaktyvi, kol nesuaktyvinama. Uždarius duris, spyna užsitrenkia automatiškai, todėl niekada nelieka neužrakintų durų. Elektromechaninės spynos techninis funkcionalumas suteikia galimybę parinkti tinkamiausią jos veikimo ir valdymo modelį, keičiant nustatymus pačioje spynoje. Šis funkcionalumas taupo užsakovo lėšas, nereikia įsigyti daugybės skirtingo

104

modelio spynų, tai palengvina pastato eksploataciją. Tokias spynas galima montuoti ir lauko, ir vidaus duryse bei drėgnose patalpose.

Elektromechaninės „Abloy“ spynos sumontuotos visose KKJ duryse, kuriose numatyta vienpusė ar dvipusė praėjimo kontrolė. Tai užtikrina sklandų ir patikimą darbuotojų judėjimą pastate, kad jie patektų tik į jiems skirtas patalpas. „Abloy“ rakinimo sistema sujungė funkcionaliai skirtingų – gamybinių, administracinių, apsaugos postų, pagalbinių patalpų vidinių ir išorinių – durų rakinimą į bendrą patikimą sistemą.

Avariniam durų atidarymui objekte įdiegta „Abloy“ generalinio rakto sistema, kuri užtikrina, kad, neatsižvelgiant į susiklosčiusias situacijas, durys būtų greitai atrakinamos. Šios spynos turi daug rodiklių, informuojančių apie durų padėtį, pažeistą elektros laidą, durų rankenos nulenkimą ar spynos cilindro rakinimą. Tai ypač svarbu tokio didelio ir ypatingo objekto apsaugai ir stebėjimo sistemai bei personalui, nes darbuotojai gali gauti išsamią informaciją realiuoju laiku apie kiekvienos spynos ir kiekvienų durų padėtį, neišeidami iš patalpos patikrinti, ar spyna atrakinta, ar užrakinta, ar durys atidarytos, ar uždarytos, ir reaguoti, jeigu kažkas veikia netinkamai. „Assa Abloy Baltic AS“ filialo vadovas A. Juodvalkis teigia, kad dalyvavimas tokiuose sudėtinguose objektuose kaip KKJ padeda išmokti įvertinti galimas rizikas ir patarti klientui, į ką kreipti dėmesį, kaip susikurti geriausias sąlygas ir mėgautis patogia, saugia darbo aplinka.

INFRASTRUKTŪRA

VĖSINA IR ŠILDO PASTATUS Patogias Kauno kogeneracinės jėgainės darbuotojų darbo sąlygas užtikrins administraciniame pastate bendrovės „Alinita“ sumontuotos vėdinimo ir VRF vėsinimo – šildymo sistemos, kurios užtikrins komfortišką patalpų mikroklimatą. Septynių aukštų KKJ pastate administracijos darbuotojams skirti trys aukštai. Pirmuosius tris aukštus užima techninės patalpos. Pastato šeštajame aukšte sumontuota rekuperacinė įranga. Keturios vėdinimo kameros tiekia orą atskirai kiekvienam aukštui.

Turbinos pastate, kur dėl technologinių procesų būna aukšta temperatūra ir garas, sumontuotos keturios vėdinimo kameros orui paimti iš lauko, o karštam orui ištraukti ant stogo įrengti šeši ištraukimo ventiliatoriai.

UAB „Alinita“ montuotojai daug darbų atliko dideliame aukštyje, ant įrengtų modulinių pastolių. Turbinos pastate 35 m aukštyje buvo sumontuotos vėdinimo sistemos, o pati vėdinimo įranga sumontuota 10 m aukštyje, kad tolygiai paskirstytų oro srautą. Taip pat šiame pastate sumontuota moderni vakuuminė lietaus nuvedimo sistema – šiuolaikine technologija ir pažangiais metodais pagrįstas lietaus vandens nuvedimo būdas nuo didelio

ploto stogų. Šios sistemos elementai buvo montuojami dideliame aukštyje. Nelengva buvo ir tai, kad vienu metu turbinos pastate dirbo nemažai kitų rangovų, kurių darbą teko derinti su technologinės įrangos montuotojais.

Vykdant jėgainėje remonto ar profilaktikos darbus, kad cheminiai elementai nepatektų į aplinką, kuro priėmimo pastate sumontuoti du vėdinimo įrenginiai su trijų lygių specialiais technologiniais angliniais filtrais (1. LOJ (lakieji organiniai junginiai); 2. Amoniakas; 3. Sieros vandenilis).

Po kiekvieno anglinio filtro sumontuoti konkrečios cheminės medžiagos VOC detektoriai, kurie matuos nustatytą PPM reikšmę bei identifikuos filtrų užterštumo lygį bei teiks informaciją apie filtrų keitimo laiką į pastato valdymo sistemą.

Kuro priėmimo pastate dirbti teko dar didesniame aukštyje – vėdinimo įranga buvo sumontuota 49 m aukštyje, kaip ir lietaus nuotekų sistema. KKJ kuro priėmimo pastate ir šlako pastate įrengtas grindinis šildymas – UAB „Alinita“ šiuose pastatuose sumontavo 6 km vamzdžių, kuriais žemos temperatūros šiluma tiekiama iš jėgainės aušyklių.

Poveikio aplinkai vertinimo metu nustatyta, kad jėgainė nedarys neigiamos įtakos aplinkai ir žmonių sveikatai. Pasak KKJ atstovų, jėgainė užtikrina, kad Lietuvoje būtų mažinamas atliekų kiekis, o aplinkai nedraugiškas atliekų šalinimas sąvartynuose keičiamas į atliekų vertimą šilumos ir elektros energija.

105

INFRASTRUKTŪRA

106

INFRASTRUKTŪRA

NEPERTRAUKIAMAS BETONAVIMAS SLENKANČIAISIAIS KLOJINIAIS

Kauno kogeneracinės jėgainės laiptinė ir pusė bunkerio

Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro silosai

UAB „Fortum Klaipėda“ laiptinė

107

AB „Akmenės cementas“ klinkerio silosas

Šiaulių miesto vandens valymo įrenginių dumblo pūdytuvai

Vilniaus kogeneracinės jėgainės laiptinė

UAB „Cemex Farma“ klinkerio silosas buvo betonuojamas esamo sferinio siloso viduje

AB „Amilina“ biokuro silosai

UAB „Cemex Farma“ sferinis silosas, kurio viduje buvo betonuojamas klinkerio silosas

INFRASTRUKTŪRA

108

INFRASTRUKTŪRA

VILNIUJE KYLA

KOGENERACINĖ JĖGAINĖ Nuotr.: Laimonas Ciūnys

Vilniečiams šilumos ir elektros energija netrukus bus gaminama iš komunalinių atliekų – tokiai gamybai jau pasiruošta statomoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ). Užbaigus įgyvendinti šį projektą, jėgainę sudarys du energiją gaminantys įrenginiai: vienas jų naudos biokurą, kitas – nepavojingas rūšiuotas komunalines atliekas.

VKJ biokuro bloke darbai nevyksta nuo spalio, kai projekto vystytoja „Ignitis grupė“ nutraukė sutartį su vienu iš rangovų – biokuro įrenginius statančia Lenkijos bendrove „Rafako“. Atliekų bloko statybos darbų rangovai – kompanijos „Steinmüller Babcock Environment“ ir „Budimex“ – statybą tęsia. Kaip teigia VKJ atstovai, atliekas naudojančios jėgainės dalies paleidimo derinimo darbai vyksta pagal planą ir šie įrenginiai bus baigti diegti 2021 metais.

Jėgainės atliekų deginimo bloke pradėti įrenginių karštieji bandymai, naudojant perdirbti nebetinkamas komunalines atliekas, kurios čia pradėtos vežti pernai spalį ir naudojamos atliekų priėmimo, kėlimo greiferiniais kranais ir kitų sistemų paleidimo derinimo darbams atlikti. Išbandžius įrenginius visais darbo režimais, atliekos bus naudojamos elektros ir šilumos energijai gaminti. Jėgainei pradėjus komercinę veiklą, per metus joje bus galima pagaminti apie 40 % Vilniaus miestui reikalingo centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio. Energiją gaminant iš nepavojingų komunalinių atliekų ir biokuro, bendra jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia – apie 240 MW. VKJ per metus galės sudeginti apie 160 tūkst. tonų atliekų.

i OBJEKTAS: Vilniaus kogeneracinė jėgainė ADRESAS: Jočionių g. 13, Vilnius UŽSAKOVAS: UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė ATLIEKŲ ĮRENGINIŲ STATYBOS RANGOVAI: „Steinmüller Babcock Environment“ ir „Budimex“ PROJEKTUOTOJAS: BENDROS INVESTICIJOS: apie 350 mln. eurų, atliekų bloko dalis – 160 mln. eurų STATYBŲ PRADŽIA: 2018 m.

ATLIEKŲ ĮRENGINIŲ STATYBOS PABAIGA: 2021 m.

109

INFRASTRUKTŪRA

STATYBŲ AIKŠTELĖJE IŠKILO MILŽINAI Sostinės pietrytinėje dalyje VKJ statoma 8,5 ha teritorijoje, iš kurių 3,5 ha skirti energetinei daliai, o likęs plotas – biokurui priimti ir sandėliuoti. Kaip ir kiekvienas tokio didelio masto projektas, VKJ specifika bei įspūdinga apimtis kėlė įvairiausių iššūkių ir projekto užsakovams, ir rangovams, o įgyvendinant projektą ne kartą prireikė išskirtinių sprendimų.

Sklype jėgainės veiklai statoma 20 įvairios paskirties pastatų, kurių didžiausi – apie 65 m aukščio. Statybų aikštelėje buvo įgręžta daugiau kaip 2,3 tūkst. pamatinių polių, kurių vidutinis ilgis siekia apie 17 m, o skersmuo – 600 mm.

Betonuojant pamatus ir pastatų sienas, į juos suklota apie 4 tūkst. tonų armatūros ir supilta daugiau kaip 30 tūkst. kub. m betono mišinio, t. y. tiek, kiek tilptų į 12 olimpinių baseinų.

Betono mišinį į statybvietę vežė apie 3,9 tūkst. betonvežių.

Statant pastatų konstrukcijas, vyko sudėtingi ir didelės apimties betonavimo darbai. Vienas sudėtingiausių buvo nepertraukiamas biokuro katilinės pamatinės plokštės betonavimas: buvo supilta apie 3,8 tūkst. kub. m betono, kurį 36 valandas į statybvietę vežė 420 betonvežių. Kokybiškam nepertraukiamo betonavimo procesui užtikrinti laiku tiekiamas betonas ir sklandi nenutrūkstama visų medžiagų tiekimo grandinė yra taip pat svarbu, kaip maksimaliai koordinuotas klojinių įrangos operatorių ir rangovų darbas. Betonvežių transporto koordinavimas buvo vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinusių aukštą betonavimo darbų kokybę.

VKJ projekte betonuojant tris biokuro rezervuarus ir laiptinę, pasitelkta įmonė „Delta Nova“, kuri yra sukaupusi didelę nepertraukiamo betonavimo darbų technologinių projektų rengimo ir slankiųjų klojinių sistemų valdymo patirtį. Bendrovė regione atstovauja vieniems iš šios technologijos pradininkų ir pasaulinių lyderių – austrų kompanijai „Gleitbau“.

110

Aukščiausių VKJ statybvietės pastatų sienos iškilo net 65 m – tai pagrindinės laiptinės, kuriomis patenkama į skirtingus jėgainės lygius, prižiūrint jos įrenginius, ir atliekų kuro bei biokuro bunkeriai. Šių pastatų konstrukcijų betonavimas vyko nepertraukiamai visą parą, pasitelkiant slankiųjų klojinių technologiją, ir truko nuo dviejų iki keturių savaičių.

Betonui pakelti į didelį aukštį buvo naudojami bokštiniai kranai, kurių vienu metu statybų aikštelėje prireikė net septynių.

VKJ statybvietėje rangovams iššūkiu tapo ir oro sąlygos.

Laiptinės sienų nepertraukiamo betonavimo darbai buvo pradėti 2020 m. lapkritį ir baigti gruodį, prieš Kalėdas, tačiau patyrę rangovai šiuos darbus sėkmingai atliko net sudėtingomis besikeičiančiomis žiemos oro sąlygomis. Šiai jėgainei panaudota daug ne tik betono, bet ir metalo.

Kartu sudėjus, katilinėms ir kitiems pastatams sumontuota daugiau nei 7 tūkst. tonų plieno konstrukcijų, tai daugiau nei Eifelio bokšto plieno konstrukcijų svoris.

SUNKI ĮRANGA MONTUOTA DIDELIAME AUKŠTYJE Statybų aikštelėje įrengus pamatus ir pastačius svarbiausių jėgainės pastatų konstrukcijas, prasidėjo technologinės įrangos montavimas, kuriam reikėjo aukščiausio profesionalumo ir kokybės. Katilų atskirų elementų virinimo ir montavimo darbų sudėtingumą lėmė tai, kad įspūdingo dydžio kuro katilų pagrindiniai elementai buvo vežami dalimis ir montuojami statybvietėje. Sunkiausi elementai, atvežti ir iškrauti statybvietėje, buvo biokuro katilų garo būgnai, kurių vienas svėrė daugiau nei 50 tonų. Vieno katilo vamzdžių sienos matmenys siekia iki 50 m aukščio ir 30 m pločio, jo svoris – apie 40 tonų. Įrangos montuotojams ir visiems rangovams jėgainės statybų procese didelis iššūkis buvo darbas itin dideliame aukštyje, į kurį reikėjo pakelti montuojamų įrenginių dalis. VKJ statybvietėje dirbantis kranų miškas buvo matomas beveik iš bet kurios Vilniaus vietos. Tam tikrais laikotarpiais statybų aikštelėje dirbo šeši bokštiniai kranai, iš kurių aukščiausias – 83 metrų. Taip pat statybvietėje vienu metu dirbo iki 12 mobilių kranų, kurie atliko pagalbinį darbą. Iki 18 kranų buvo išdėstyti nedidelėje teritorijoje ir dirbo vienas virš kito, todėl koordinuoti saugų kranų darbą, ypač kai keliami sunkūs kroviniai, buvo vienas didžiausių statybų aikštelės valdymo ir darbų saugos iššūkių.

INFRASTRUKTŪRA

SKIRTINGOS GAISRO GESINIMO SISTEMOS VALDOMOS CENTRALIZUOTAI Vilniaus kogeneracinė jėgainė – sudėtingas pramoninės paskirties objektas, kurį sudaro keli labai skirtingų tūrių pastatai, o juose suprojektuotų patalpų paskirtis įvairi ir geometrija ne vienoda. Gaisrinė sauga yra vienas esminių reikalavimų visam kompleksui. Todėl VKJ įrengtos kelios aukštos kokybės skirtingų tipų gaisro gesinimo sistemos: atsižvelgiant į kiekvieno pastato ir patalpos paskirtį ir specifiką, parinkti optimalūs sprendimai, kurie leidžia pasiekti efektyviausią rezultatą. „Nors pastate įrengta daug skirtingo pobūdžio gaisro gesinimo sistemų, visos jos valdomos ir jų veikimas kontroliuojamas centralizuotai. Labai svarbu užtikrinti nuolatinį visų gesinimo sistemų ir jų veikimui įtaką turinčių sistemų monitoringą, patikrą bei priežiūrą“, – sako specializuotos gaisro saugos įmonės „Amteka“ direktorius Andrejus Učvatovas.

Statybų aikštelėje taikoma griežta perspėjimų ir nuobaudų sistema, įskaitant pašalinimą iš objekto teritorijos. Darbų saugos kontrolė vykdoma kiekvieną dieną: darbuotojams primenama apie kasdienius saugos reikalavimus, darbo vietos specialiai ženklinamos, itin kontroliuojamos pavojingos zonos. Nesilaikantiesiems saugos ir sveikatos reikalavimų skiriami papildomi instruktavimai, pabrėžiant padarytus nusižengimus.

Be įprastų darbo saugos priemonių, šiame objekte darbuotojai privalomai dėvi apsauginius akinius ir turi, o prireikus ir dėvi ausines arba ausų kištukus. Kai kuriuos saugos ženklus įmonė „SDG“ pagamino specialiai šiam objektui.

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis kompanijomis, dalinimasis patirtimi, išskirtiniai statybos projektai leidžia „SDG“ specialistams kelti kvalifikaciją ir pritaikyti patirtį saugant darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų.

VKJ pastatuose sumontuota aukšto patikimumo automatinė sprinklerinė gaisro gesinimo vandeniu sistema, kuri skirta aptikti gaisrą, sustabdyti jo plitimą ir užgesinti, apsaugant žmones bei materialines vertybes.

Dalyje jėgainės patalpų įrengtos drenčerinės vandens užuolaidos, kurios gaisro metu atskiria patalpas ar technines angas vienas nuo kitų. Taip pat veiks automatinė drenčerinė VKJ transformatorių bei amoniako talpyklos gesinimo sistema. Jos paskirtis – kilus gaisrui, išpurkšti iš anksto numatytame plote tam tikrą kiekį vandens ir ataušinti įrenginius, kurie dėl aukštos temperatūros gali sprogti ar sugriūti. Šiukšlių bunkerio apsaugai nuo gaisro buvo įrengti nuotoliniu būdu valdomi gaisriniai lafetiniai vandens švirkštai, kurie gali didelę gesinamųjų medžiagų čiurkšlę nukreipti į gaisravietę dideliu atstumu.

Apsaugoti serverio patalpai, kur gaisro gesinimas vandeniu padarytų žalos, buvo įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema cheminėmis dujomis NOVEC 1230, arba FK-5-1-12.

VKJ pastatų specifika ir tam tikrose zonose esanti gana agresyvi aplinka kėlė griežtus reikalavimus naudojamoms medžiagoms: vamzdžiai ir jų tvirtinimai turėjo būti apsaugoti nuo korozijos poveikio labiau, nei paprastai reikalaujama.

Bet didžiausias įveiktas iššūkis objekte buvo įrangos montavimas dideliame aukštyje, pasitelkiant aukštalipių pagalbą. „Amteka“ jau turėjo tokio darbo patirties, įmonės darbuotojai apmokyti dirbti su alpinistų įranga, įsigyta specialiai šiam objektui, tad patirtis, aukšta specialistų kvalifikacija užtikrino sėkmingą projekto užduočių įvykdymą.

VKJ statybų aikštelėje dirbo skirtingų specializacijų inžinieriai, montuotojai ir statybininkai iš įvairiausių Europos šalių, taip pat du inžinieriai iš Japonijos. Statybvietėje, kurioje iškilo 20 pastatų ir dirbo daug rangovų iš įvairių šalių, reikėjo koordinuoti ir statybinės technikos darbą, užtikrinti techninę priežiūrą, statinių kokybę ir darbų saugą.

STATYBVIETĖJE UŽTIKRINTAS SAUGUS DARBAS Atliekant darbus statybvietėse, ypač svarbu užtikrinti saugią darbo aplinką. Saugus darbas Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) statybų objekte buvo užtikrinamas bendradarbiaujant visiems rangovams. Konsultacijų kompanija „SDG“ atliko statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto funkcijas VKJ statančiose įmonėse. Šias funkcijas „SDG“ specialistai vykdo daugelyje statybviečių visoje Lietuvoje, taip pat ir pagrindiniuose Lietuvos energetikos objektuose.

VKJ statybvietėje kiekvienas atliekamas darbas pavojingas, tačiau išskirtinio saugos specialisto, koordinatoriaus, vadovo bei paties darbuotojo dėmesio reikėjo tokioms užduotims kaip darbas su kėlimo kranais, kitais kėlimo mechanizmais, darbai dideliame aukštyje, betoninių bei metalinių konstrukcijų montavimas ir kt.

111

INFRASTRUKTŪRA

Tarp svarbiausių VKJ projekto įgyvendinimo uždavinių buvo tinkamas prisijungimas prie inžinerinių tinklų: nacionalinio elektros energijos tinklo bei Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo ir gamtinių dujų tinklų.

DIDELIO SKERSMENS DUJOTIEKIS Technologiniam komunalinių atliekų deginimui reikalingos dujos. Todėl į VKJ buvo nutiesta dujų trasa, kurios pralaidumas siekia 9000 nm³/h. Požeminės dujų tiekimo sistemos įrengimas buvo patikėtas patyrusiai inžinerinių sistemų montavimo ir projektavimo įmonei UAB „Rimgauda“, kuri nutiesė apie 100 m požeminio VKJ dujotiekio lauko trasą.

Ji prijungta prie dujų tinklo ir atvesta iki jėgainės pastato sienos.

Pasak bendrovės „Rimgauda“ direktoriaus Andriaus Grekausko, įmonė yra įgyvendinusi įvairiausių projektų, bet pramonės sektoriaus objekto, tuo labiau jėgainės, dujofikavimas tapo išskirtiniu ir nestandartiniu jos įgyvendintu projektu. Didelis objekto dujų poreikis lėmė, kad pagal projektą į VKJ nutiestas išskirtinio, palyginti su kitais dujofikuojamais objektais, vamzdynas: jo vamzdžių skersmuo siekia 355 mm. Galima palyginti: buitiniams dujų vartotojams į gyvenamuosius namus nutiesiamų įvadų skersmuo būna daugiau nei dešimt kartų mažesnis – tik 20 mm. Be to, VKJ dujotiekis įrengtas itin giliai – 3 m gylyje.

112

Labai didelės apimties statybos objekte buvo tiksliai koordinuojama visų rangovų veikla. UAB „Rimgauda“ griežtai laikėsi suderinto darbų grafiko, kuriame buvo tiksliai nurodytos dienos, kada būtina vykdyti požeminio dujofikavimo darbus, netrukdant kitiems rangovams dirbti toje pačioje teritorijoje, taip pat buvo svarbu darbus užbaigti iki nustatyto termino. Patyrusios bendrovės sukaupta didelė patirtis pramoniniuose objektuose pritaikyta VKJ. Profesionali bei patikima komanda kokybiškai ir laiku atliko visos apimties VKJ požeminio dujofikavimo darbus.

Dujotiekio sistema yra pavojingas ir sudėtingas inžinerinis statinys. Siekiant užtikrinti sklandų ir saugų dujų tiekimą, tokiems projektams skiriamas ypatingas dėmesys. Norint kokybiškai įrengti dujotiekį, reikia didelio meistriškumo ir daug patirties. Įgyvendinant VKJ projektą, buvo keliami išskirtinai aukšti kokybės ir kvalifikaciniai reikalavimai. Taip pat griežti reikalavimai taikyti naudojamoms medžiagoms: buvo kruopščiai nurodytos jų specifikacijos, kurių griežtai laikytasi. Atsakingai vykdydama veiklą, „Rimgauda“ yra įsidiegusi kokybės vadybos, aplinkosaugos ir darbų saugos valdymo sistemas. Bendrovės specialistai yra tinkamai atestuoti. Novatoriškai dirbančios įmonės komanda nuolat tobulina žinias, stebi rinkos naujoves, darbui naudoja modernią techniką, todėl, įgyvendindami dujofikavimo projektus, užtikrina patikimą ir saugų dujų tiekimo sistemos darbą.

INFRASTRUKTŪRA

DŪMŲ VALYMUI IR ORO FILTRAVIMUI – AUKŠČIAUSI APLINKOSAUGOS STANDARTAI Viena pagrindinių problemų, su kuria susidūrė Vilnius neturėdamas atliekų deginimo jėgainės, buvo netinkamų perdirbti atliekų šalinimas sąvartynuose. VKJ užtikrins, kad būtų mažinamas atliekų kiekis. Jėgainėje diegiama daug aplinkosaugos priemonių, skirtų aplinkai daromai įtakai mažinti. Įdiegta moderni dūmų valymo sistema, paremta trimis tarpusavyje sujungtomis technologijomis: selektyvioji nekatalizinė redukcija, pusiau sausa dūmų valymo technologija ir rankoviniai filtrai. Ši sistema automatiškai prisitaikys prie dūmų sudėties pokyčių, o tai leis emisijas į aplinką sumažinti dar daugiau. Emisijų matavimo sistema užtikrins rodiklių stebėjimą. VKJ atstovai teigia, jog visas jėgainės procesas yra visiškai automatizuotas, tai leis išvengti galimų veiklos sutrikimų dėl žmogiškųjų klaidų.

kacinio vandens šildymui. Jėgainės administraciniai pastatai yra A energinio efektyvumo klasės.

Užbaigus statybas, pagal pritaikytas aplinkosaugos bei energijos gamybos technologijas VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje.

Siekiant išvengti nemalonių kvapų, aplinkos oro taršos dulkėmis, atliekų ir biokuro iškrovimas vyks uždarose patalpose su vietinėmis oro nutraukimo ir filtravimo sistemomis, tad kvapai ir dulkės nepateks iš patalpų į išorę. Kitų birių medžiagų iškrovimas, pakrovimas ir transportavimas vyks uždaru būdu be kontakto su atmosferos oru, papildomai įrengiant oro filtravimo sistemas. Mažinant gamtinių resursų naudojimą, visas technologiniams procesams reikalingas vanduo yra atgaunamas iš dūmų kondensato, o šiluma nuo technologinių įrenginių aušinimo bus atiduodama termofi-

113

WWW.RMODUL.LT

MODULINIAI SPRENDIMAI JŪSŲ VERSLUI