STRUCTUM 2023 spalis

WWW.STRUCTUM.LT

2023 / SPALIS

Susidūręs su apribojimais, protas tampa išradingas.

Walter Gropius

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

WWW. ALUCOBOND.COM I WWW. ALUCOBOND.LT

IEŠK A N T IEMS MODER NAU S G A R DEROBO

ATSTOVAS BALTIJOS ŠALIMS aurelija.senkiene@alucobond.lt I +370 655 34110 LVOVO G. 25, VILNIUS VERSLO CENTRAS „3 BURĖS“

116

6

KAIP ORO UOSTUI TAPTI GERIAUSIAM PASAULYJE?

RICHARDAS COUTTSAS: SUDARĘS SUTARTĮ SU VANDENIU

86

100

94

136

KAUNO ŠIRDYJE VĖL ATGYJA LAUKINĖ GAMTA

48 68

OCEANIX BUSAN: NAUJA NOJAUS ARKA

25

SOLISTAS LIETUVOS CENTRINIO VALSTYBĖS ARCHYVO ANSAMBLYJE

ATEITIES NAMAS TAS, KURIS NE TIK TAUPO, BET IR DALIJASI

IŠMANUSIS MIESTAS: KO GI PABŪGO MODERNUSIS TORONTAS?

142

PASAULYJE. TOP 8

CO-LIVING CO-WORKING ERDVĖ

28

IŠMANUSIS MIESTAS 10

38

TARPTAUTINĖJE STRUCTUM ARCHITEKTŪROS KONFERENCIJOJE – VILNIAUS SENAMIESČIO KONVERSIJOS

58

TVARIOS BALDŲ MEDŽIAGŲ NAUJOVĖS

74

ATLAS CO-LIVING: PIRMAS TOKS COLIVING'AS LIETUVOJE

KOKIUOSE NAMUOSE GYVENSIME ATEITYJE – GRYBŲ AR KORALŲ?

LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35; +370 620 55 199 administracija@structum.lt

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą, taip pat už nuotraukų, kurias užsakovas pateikė kaip savo archyvo nuotraukas, autorystę.

Reklaminiai tekstai žurnale yra žymimi Structum info.

DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt VYR. REDAKTORĖ Rosita Rastauskienė rosita@structum.lt VYR. DIZAINERĖ Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt

TEKSTŲ AUTORIAI Neda Žvybienė Rosita Rastauskienė Akvilė Lesauskaitė-Hu Violeta Bartaškaitė Vaiva Didžiulytė Aura Mykolaitytė Erika Zabulėnienė

PARDAVIMŲ VADOVĖ Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI Adobe stock Unsplash Getty Images Freepick

KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA Sandra Balžekaitė www.kalbosredaktore.lt

FINANSININKAS Marijus Guoga

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2023 © STRUCTUM, 2023

2023 / nr. 10 | Žurnalas platinamas nemokamai | ISSN 2335-2108

ALIUMINIO SISTEMŲ SPRENDIMAI, SUKURTI SUOMIJOJE KOMPANIJOS „PURSO“, YPAČ TINKA MŪSŲ KLIMATO SĄLYGOMS.

www.purso.fi/en Purso Building Systems | Savanorių pr. 178F, Vilnius | Tel.: +370 605 79 006 | egidijus.bunikis@purso.com

SUDARĘS SUTARTĮ SU VANDENIU

6

Šiuolaikinės architektūros galimybės beribės.

Tai kiekvienu nauju projektu patvirtina Karališkojo britų architektūros instituto (RIBA) narys Richardas Couttsas, vienas pirmųjų pasaulyje vandens architektų, Didžiosios Britanijos vyriausybės potvynių grupės patarėjas. „Savo įgyvendintomis idėjomis architektai rodo kelią plačiajai visuomenei“, – teigia kūrėjas per išskirtinį interviu žurnalui „Structum“.

Akvilė Lesauskaitė-Hu

2003 m. R. Couttsas su bendraminčiais įkūrė Londone architektų biurą „Baca Architects“ ir ėmėsi svarbios misijos – į projektuojamus kraštovaizdžius diegti pažangiausias CO2 emisiją mažinančias technologijas ir kurti meno darbams prilygstančius statinius. Ilgainiui jis susitelkė į novatorišką krantinės dizainą bei potvyniams atsparių statinių kūrybą ir dabar yra laikomas vienu autoritetingiausių vandens architektūros ekspertų. „Aktyviai prisidedu prie diskusijų su vyriausybinėmis institucijomis dėl aplinkosaugos reglamentų derinimo su inovatyvaus dizaino poreikiais. Deja, šioje srityje vis dar reikia nuveikti daugiau. Nors Europa dėl globalaus atšilimo paskelbė nepaprastąją padėtį, statybų reglamentas prie to pritaikomas lėtai“, – apgailestauja R. Couttsas.

Antra vertus, sako jis, kad ir kaip būtų ironiška, kuo mažiau reglamentavimo, tuo daugiau galimybių diegti naujoves. „Būkite visada pasirengę peržengti raudonąją liniją“, – ragina kūrėjas jaunuosius architektus, pasiryžusius spręsti šiuolaikinio pasaulio klimato iššūkius.

Vandens architektūros eksperto nuomone, architektai savo įgyvendintomis idėjomis rodo kelią plačiajai visuomenei, todėl jie, susitelkdami į vietų, kuriose būtų nuostabu gyventi dabar, kūrimą, tuo pat metu turėtų pasirūpinti, kad tos vietos, ypač potvynių grėsmės regionuose, būtų lengvai pritaikomos prie ateities pokyčių. „Laikui bėgant ši koncepcija taps visuotiniu standartu“, – neabejoja R. Couttsas.

Paklaustas, kokiais principais vadovaujasi jo komanda, savo projektuojamus pastatus pritaikydama prie kintamų aplinkos sąlygų ir stengdamasi apsaugoti prie vandens įsikūrusias bendruomenes, „Baca Architects“ vadovas sako: „Vanduo yra dinamiškas, jis gali virsti srautu. Mūsų dizaino principas – pritaikyti prie to pastatus naudojant tokias technologijas kaip amfibinės, tinkamos ir žemei, ir vandeniui, bei plūdriosios sistemos.“ Antras svarbus principas kuriant projektus potvynių rizikos vietovėse, pasak R. Couttso, – išlaikyti estetikos ir funkcionalumo pusiausvyrą. „Žmonių ilgaamžiškumas siejamas su laime ir komfortu, todėl estetika mums itin svarbi. Vadovaujamės dizainu, tačiau tuo pat metu atliekame moksliniais tyrimais grįstą jo analizę. Kuriame gražias vietas, remdamiesi tvarumu ir inžinerija“, – sako vandens architektas, šiuo metu su savo komanda įgyvendinantis išskirtinius projektus visame pasaulyje. Pristatome keletą iš jų.

7

ARCHITEKTŪRA

POVANDENINIŲ ATRADIMŲ CENTRAS GEOGRAFO ĮLANKOJE Vakarų Australijoje, dvi valandos kelio į pietus nuo Perto, Geografo įlankoje esančio Baseltono pirso pabaigoje, netoli 155 metus gyvuojančios povandeninės observatorijos, kyla bendrovės „Subcon“ užsakymu „Baca Architects“ suprojektuotas kūrinys – Australijos povandeninių atradimų centras (Australian Underwater Discovery Centre, AUDC).

Senoji observatorija galėjo priimti vos daugiau kaip 40 žmonių per valandą, o naujasis statinys, besidriekiantis net du kilometrus į vandenyną, bus didžiulė pasaulinio lygio vandenyno tyrimų laboratorija – su povandeniniu restoranu ir ekspozicinėmis erdvėmis, nes kartu puoselėjamas tikslas ir šviesti visuomenę apie klimato kaitą bei vandenynų taršos žalą. Į AUDC, primenantį banginį, išnirusį iš bangų, žmonės keliaus pro vešlius lietaus sodus ypač vaizdingu kruopščiai sutvarkytu tiltu. Tačiau tikroji magija prasidės vėliau, įžengus į pastatą ir leidžiantis gilyn į vandenyno gelmes per meno galerijas ir ekspozicijas. Be abejo, nė vieno abejingo nepaliks išskirtinis architektūrinis elementas „Pièce de résistance“ – didžiulis langas, pro kurį tarsi smalsaus banginio akimis bus galima tyrinėti pasaulį virš vandenyno paviršiaus ir po juo.

8

ARCHITEKTŪRA

9

ARCHITEKTŪRA

Povandeninių atradimų centro pastato surinkimo schema

10

ARCHITEKTŪRA

Monumentaliojo AUDC, kurio statybos biudžetas – daugiau kaip 30 mln. Australijos dolerių, atidarymas dėl COVID-19 pandemijos kiek užtruko, tačiau lūkesčiai išlieka tokie pat dideli: tikimasi, kad naujasis centras taps didžiausia pasaulyje natūralia jūrų observatorija. Baseltono pirso valdytojai skaičiuoja, kad kasmet čia sulauks iki milijono svečių.

11

ARCHITEKTŪRA

AMFIBINIS NAMAS „FORMOSA“ ANT TEMZĖS KRANTO „Formosa“ – pirmasis amfibinis namas Didžiojoje Britanijoje. Jo konstrukcija remiasi į fiksuotus pamatus, tačiau prasidėjus potvyniui grakščiai pakyla, ir namo savininkams nereikia jaudintis dėl žalos, kurią gali padaryti plūstantis vanduo. Pastatas taip suprojektuotas, kad išliktų sveikas, net jei vanduo pakiltų 2,5 metro – gerokai labiau, nei tikėtina šiame rajone. Be to, namą supantis sodas veikia kaip natūrali potvynio prevencijos sistema.

12

ARCHITEKTŪRA

Amfibinio namo efektyvumas jau paliudytas per 2019 m. lapkritį – 2020 m. vasarį Didžiosios Britanijos pietinius rajonus nusiaubusius potvynius. Nesuvaldoma vandens stichija naikino namus, kelius ir, deja, pasiglemžė ne vieną gyvybę. Iš krantų išsiliejusi Temzė gviešėsi ir amfibinio namo, tačiau šis pasirodė neįveikiamas. Namo savininkai populiarioje Jungtinės Karalystės televizijos laidoje „Grand Designs“ patvirtino, kad namas ir toliau kyla bei leidžiasi be pašalinės intervencijos. Taigi, pažangiausiomis technologijomis apginkluotas amfibinis namas – neabejotinai didžiulis britų architektų proveržis siekiant apsaugoti nekilnojamąjį turtą vaizdingose, bet komplikuotose vietovėse. „Vieni renkasi gyventi prie vandens, nes vėjas, tekančio vandens garsas ir laukinė gamta, praturtinama šviesos atspindžių žaismo vandens paviršiuje, stimuliuoja jų pojūčius. Kiti mėgsta žvejoti, plaukioti baidarėmis ar buriuoti. Tad būtų idealu, jei paupių gyvenvietės būtų suprojektuotos atsižvelgiant į potvynius ir jų keliamą grėsmę“, – apie gyvenimo pakrantėje esmę kalba R. Couttsas.

13

14

ARCHITEKTŪRA

VANDENS LELIJŲ KURORTAS AŠVIKENO EŽERE Norfolke, ramiame Ašvikeno kraštovaizdyje, „Baca Architects“ atgaivino buvusį smėlio karjerą – suprojektavo jame sveikatingumo centrą, vadinamą „Vandens lelijų kurortu“. Tai pirmoji plaukiojanti vandens lelijų formos statinių struktūra, pirmieji Didžiojoje Britanijoje SPA kompleksas ir sporto klubas ant vandens.

Plaukiojančioje „Vandens lelijos“ saloje įrengta net 40 apartamentų, įkvėptų ramios vandens lelijos formos. Čia yra viskas, ko reikia žmogui, kad pajustų harmoniją su gamta, atsikvėptų nuo rutinos ir rūpesčių: iš visų apartamentų atsiveria vaizdas į ežerą, sukurtos privačios erdvės saulės vonioms, o centre yra intymus kiemelis. Pasak architektų, „Vandens lelija“ suprojektuota taip, kad kaip lotoso lapas, plūduriuojantis vandenyje, pritrauktų kuo daugiau saulės šviesos.

15

ARCHITEKTŪRA

16

ARCHITEKTŪRA

Nuo ežero kranto „Vandens lelija“ atrodo kaip vieno aukšto pastatas, tačiau iš tikrųjų aukštų yra du, pirmasis net 2,25 – 2,5 m žemiau nei ežero krantas, ir tai suteikia galimybę dar labiau atitverti salą nuo triukšmo ir pašalinių vaizdų.

Tačiau plaukiojanti sala – tik dalis grandiozinio rekreacijos projekto.

Palikę automobilius lietaus sodais išpuoštame parke, lankytojai pirmiausia per pelkes pasieks sausumos tiltą ir juo nukeliaus į klubo namus su SPA centru, kavine ir restoranu. Ten jie taip pat bus baseinas prie ežero ir restoranas prie vandens, o aplink klubo pastatą grupėmis išdėstyti stovės želdiniais, medžiais, šlaitais perskirti 131 namelis su vandens taksi prieplaukomis. Dar 23 nameliai bus įrengti medžiuose miške.

Projektuojant buvo atsižvelgta į naudojamų medžiagų šaltinius ir ilgaamžiškumą, perdirbimo galimybes ir atstumą iki statybvietės, buvo siekiama, kad būtų išmetama kuo mažiau anglies dioksido, suvartojama kuo mažiau energijos, užtikrinamas pastatų sandarumas ir natūralus vėdinimas, aukšto lygio šilumos izoliacija, teritorijoje buvo numatyta vietų saulės kolektoriams, apgalvota, kaip ežerą padaryti atsinaujinančios energijos šaltiniu.

Pastangos nenuėjo veltui: jau projektavimo etapu objektas gavo BREEAM įvertinimą „labai gerai“.

Iš viso šiam projektui pritraukta 35 mln. svarų sterlingų privačių investicijų.

17

ARCHITEKTŪRA

18

ARCHITEKTŪRA

NAMELIAI MEDŽIUOSE PANAMOS KURORTE BIKU Centrinės ir Pietų Amerikų sankryžoje – Bokas del Toro salyne Panamoje „Baca Architects“ sukūrė tvarų kurortą „Biku Treehouse Retreat“. Šis nuošalus Karibų jūros salynas užburia miškų vaizdingumu ir biologine įvairove, tad projektuojant namelius medžiuose buvo siekiama pasinaudoti idiliškos aplinkos privalumais. Pavyzdžiui, numatyta plati panoraminė zona, dalijanti namelį į dvi dalis tarsi kakavos ankštį, taip pat pavėsingi balkonai.

Visuose nameliuose yra miegamosios zonos, įrengti lauko dušai.

Namelio plotas – apie 82 kv. m, pagrindinė statybinė medžiaga – bambukas, kurio Panamoje apstu. Iš bambuko pagaminta visa namelio konstrukcija, taip pat medžio kamieną juosiantys spiraliniai laiptai. Siekiant sumažinti statybinių transporto priemonių poreikį statybvietėje, konstrukcijos dalys buvo surenkamos saloje.

Biku kurortas – darnus estetikos ir funkcionalumo derinys. Tai ne tik vieta apsistoti, bet ir galimybė užsiimti aktyvia veikla: nardymu, plaukiojimu kanojomis, nuotykių paieška medžių viršūnėse ir net šokolado gamyba.

19

ARCHITEKTŪRA

PLŪDURIUOJANTYS NAMAI ČIČESTERYJE R. Couttsas puoselėja idėją miesto būsto problemoms spręsti panaudoti platų Londono upių ir kanalų tinklą. Plūduriuojančių namų projektas Čičesteryje – vienas iš šios idėjos projektų. Šie surenkami, mažai energijos suvartojantys namai – ne tik inovatyvūs, bet ir įperkami: dviejų miegamųjų būstas kainuoja nuo 150 tūkst. svarų sterlingų. R. Couttso nuomone, jie – puiki brangių būstų Londone alternatyva, be to, ne tik džiugina upės vaizdais, bet ir mažina miesto transporto sistemų apkrovą. „Baca Architects“ plūduriuojantys namai, lengvai pritaikomi prie kintamų aplinkos sąlygų, – tai atsakas į klimato kaitą galvojant apie ateitį. Nors šiuo metu Didžiojoje Britanijoje surenkamų namų rinka yra nišinė, ji turi didelį potencialą augti ir klestėti, kaip, pavyzdžiui, tokia rinka klesti Nyderlanduose. Šiandienos pasaulyje architektūros naujovės būtinos, ir R. Couttsas su savo architektų komanda imasi iniciatyvos – derina estetiką su funkcionalumu priimdami vandenį kaip dinamišką jėgą, o ne kaip suvaržymą. Jų tvarios architektūrinės idėjos ne tik peržengia tradicijų ribas, bet ir įkvepia teigiamiems pokyčiams planetoje, vis labiau išbalansuojamoje klimato kaitos. „Jei vis daugiau tokių pastatų, nors ir lėtai, statysime, ilgainiui jie taps norma“, – sako R. Couttsas, su „Baca Architects“ ne tik nubrėžęs naujo pakrančių dizaino gaires, bet ir parodęs pasauliui, kaip architektūros naujoves galima panaudoti neatidėliotiniems mūsų laikų iššūkiams įveikti. Vandens architekto projektai – ne šiaip pastatai. Tai atsparumo ir tvarumo simboliai, kviečiantys mus kurti harmoningą ateitį su vandens stichija.

20

21

MAGIJA LIEPSNOJE: „INCANTATIONS“ KVAPO IR MENO GALIA Kvapų namų „Smells Like Spells“ aukštosios namų parfumerijos žvakių kolekcijoje „Incantations“ unikaliais deriniais suskamba savitos penkių pasaulio magijos tradicijų natos ir į nesustabdomą magiškų simbolių kaleidoskopą įtraukia šiuolaikinio baroko puošnumu užburiantys su niekuo nesupainiojami visame pasaulyje garsaus grafiko Mikalojaus Povilo Vilučio meno kūriniai.

Kiekvienas užkalbėjimas – tarsi magijos formulė, šnabždama, dainuojama ar giedama negandų sujauktai pasaulio tvarkai atkurti, ir čia viešpatauja kita – magijos pasaulio logika. Unikalūs naujosios „Smells Like Spells“ kvapiųjų žvakių kolekcijos „Incantations“ (lot. incantare – „šventinti burtais, žavėti ar užkerėti“) aromatai sukurti remiantis senaisiais papročiais ir tikėjimu, kad kiekvienas augalas ir kvapas turi savo magišką galią. M. P. Vilučio meno kūriniais išpuoštuose rankų darbo porceliano induose tarsi raganiško gėrimo taurėje pindamosi ir persipindamos pagrindinės kvapų natos sukuria harmoningą aukštosios parfumerijos kvapų piramidę. Kiekvienas įspūdingo dydžio rankų darbo kvapiųjų žvakių porceliano indas paženklintas unikaliu autentiškumo numeriu, susidedančiu iš meno kūrinio numerio, leidimo spaudų skaičiaus ir paties leidimo numerio. Kiekvieno unikalaus dizaino žvakių indo pirmasis leidimas – vos 200 vienetų. Kiekviena „Smells Like Spells“ kolekcijos „Incantations“ natūralaus sojų vaško kvapioji žvakė – išskirtinės meninės ir kolekcinės vertės. Kai žvakė sudega, porceliano indą galima užpildyti nauja arba išvalyti ir paversti unikaliu namų akcentu. Ši kvapiųjų žvakių ir drauge meno kūrinių kolekcija jau sulaukė ovacijų prestižinėje parodoje „Maison & Objet“ Paryžiuje.

KONKURSAS

CO - WORKING CO – LIVING

NAUJAS BŪDAS DIRBTI IR GYVENTI

Jau ir į Lietuvą atvyksta pasaulinė tendencija gyventi co-living, co-working tipo erdvėse, kuriose vos išėjęs iš savo namų, nešinas kompiuteriu gali nužingsniuoti į čia pat pastate esančią bendradarbystės erdvę.

Nuomotis co-working, co-living būstą renkasi jauni profesionalai, laisvai samdomi specialistai, dirbantys nuotoliniu būdu, studentai. Tokio tipo erdvės įsikuria miestuose, kurortuose, tad tampa patrauklios ir įmonėms, mėgstančioms organizuoti workation – darbo atostogas.

Kaip turi atrodyti erdvė, kuriai tenka iššūkis suartinti gyvenimą ir darbą, bet kartu tarp jų išlaikyti pusiausvyrą? Kokie patalpų patogumai yra svarbūs šio naujo gyvenimo būdo gerbėjams?

Kokios inovatyvios technologijos tokiose erdvėse turi ateitį? Žurnalas STRUCTUM kviečia ieškoti atsakymų konkurse CO-WORKING, CO-LIVING ERDVĖ.

Konkurso metu architektūros ir interjero dizaino talentai ieškos idėjų, kaip ateityje turi atrodyti tobula erdvė gyvenimui ir darbui. Kokios inovacijos, tvarūs sprendimai čia turi būti įgyvendinti, kokiu išplanavimu ir estetika tokios patalpos turi pasižymėti.

Dalyvių sukurtas vizijas vertins kompetentingų architektų komisija.

Konkurso laikotarpis: 2023 m. rugsėjis - 2024 m. sausis.

Registruokitės į konkursą: projektai@structum.lt

ARCHITEKTŪRA

KONKURSO DALYVĖ:

Mileta MAČIULYTĖ STUDIJA: 6 projects

info.6projects@gmail.com Tel. +370 638 12943

VIZIJA Pajūrio kompleksas „Užuovėja“ – co-working biuras, įsileidęs į interjerą švelnų, gaivų ir laisvą lietuvišką pajūrį.

Tai, ką matai už lango, lyg nejučia perlipa į interjerą, o tuomet gamta ir biuras tampa vieniu. Savo ramia spalvų palete, minkštomis, smėlį primenančiomis natūraliomis tekstūromis šis bendradarbystės biuras siūlo unikalų produktyvumo ir atsipalaidavimo derinį. Interjero dizainas, primenantis švelnią pakrantės aplinką, sukuria jau26

kią atmosferą. Tai vieta, kur profesionalai randa įkvėpimo ir susikaupimo, kur darbas susilieja su raminančiu bangų ritmu.

Vieno aukšto kūrybinio bendradarbiavimo prieglobstis išsiskiria ne tik raminančiu interjeru, bet ir išskirtine architektūra. Pastatas yra šiuolaikiško kubo formos švelniai užapvalintais kraštais. Vienas iš šios kubo formos struktūros bruožų yra mažas vidinis kiemas, esantis pastato centre. Ši privati lauko erdvė veikia kaip ramybės oazė, kurioje bendruomenės nariai gali pailsėti, susirinkti į neformalius susitikimus ar tiesiog pasimėgauti ramybe ir poilsiu užuovėjoje.

Dideli langai suteikia nepertraukiamą vaizdą į supančią gamtą. Natūrali šviesa užlieja interjerą ir sukuria vientisą ryšį tarp biuro ir jį supančios aplinkos. Saulei leidžiantis virš vandens ir šiltai apšviečiant biurą, tai kartu ir priminimas, kad kūrybiškumui ir galimybėms nėra ribų. Sveiki atvykę į užuovėją nuo nuolatinio streso ir greito gyvenimo tempo – čia patenkate į erdvę, kurioje naujovės, atsipalaidavimas ir pakrantės ramybė iš naujo apibrėžia modernią darbo aplinką.

Partnerių produktai BRASA. Šio biuro interjere tarp susitikimų kabineto ir poilsio erdvės yra „Hafele“ gamintojo sulankstomų durų sistema, kuri esant poreikiui gali praplėsti patalpų funkciją. Taip susitikimų

kabinetas gali tapti atviresne patalpa, pritaikoma didesniam skaičiui žmonių.

BRASA taip pat turi išmanųjį produktą – belaidį stalinį LED šviestuvą su įkraunama baterija. Tai reiškia, kad jokie kabantys laidai, kurie ir taip supančioja dažną kompiuteriu besinaudojantį žmogų, netrikdys jūsų darbo.

GRINDŲ ARSENALAS. Projekte pasirinkta naudoti dvi skirtingas grindų dangas. Beveik visose patalpose pasirinkta naudoti kompozitinę grindų dangą iš GA „Grindų arsenalas“. Pasirinkta grindų danga ne tik yra tvirta, atspari dėvėjimuisi, bet ir atspari UV spinduliams, kas labai aktualu biure, į kurį patenka daug saulės šviesos. Svarbus rodiklis renkantis produktą yra tas, kad ši danga sudaryta iš 90 proc. atsinaujinančių žaliavų.

Visuose sanitariniuose mazguose pasirinkta heterogeninė grindų danga, sudėtyje neturinti kenksmingų medžiagų, atspari vandeniui bei 39 proc. dangos gali būti perdirbama.

TORK. Visiems gerai žinomas profesionalios higienos prekių gamintojas „Tork“ turi labai skoningą ir lengvai priderinamą produktų asortimentą. Projekte panaudoti nerūdijančio plieno ir juodos spalvos produktai dera interjero visumoje. Servetėlių, tualetinio popieriaus bei popierinių rankšluosčių dozatoriai ir šiukšliadėžės yra ne tik funkcionalūs ir estetiški produktai, bet ir palaiko aukštus higienos standartus biure.

JUNG. Kai kalbama apie jungiklius, kištukinius lizdus, norėdamas klientui užtikrinti aukščiausią kokybę ir tarnavimo laiką visuomet siūlau JUNG. Platus spalvų pasirinkimas leidžia atskleisti interjero charakterį per detales. Projekte naudoti „JUNG Home LS 990“ serijos jungikliai su „Bluetooth®Mesh“ technologija, kurie gali būti valdomi telefono programėlėje. Šiuolaikiniame biure tai leidžia valdyti apšvietimą pagal individualius poreikius, reguliuoti šviesos intensyvumą. Išmanūs „JUNG Home“ kištukiniai lizdai gali būti valdomi telefono programėle – tai itin patogu.

Vonios kambaryje bei privačiuose susitikimų kabinetuose, prisijungus prie „JUNG Smart Radio DAB+ Bluetooth®“ galima klausytis muzikos tiek per lubose integruotas kolonėles, tiek per šalia integruotą garso kolonėlę.

Biuro projekte taip pat naudoti JUNG termostatai, kurie kiekvienoje patalpoje automatiškai reguliuoja šilumą. „JUNG Home“ sistema biure leidžia stebėti elektros energijos suvartojimą ir rimčiau žiūrėti į tvarumą.

IDEAL STANDARD. Vonios

kambario vizitinė kortelė – kruopščiai parinkti santechnikos produktai.

IDEAL STANDARD siūlo išskirtinius ALU+ kolekcijos gaminius. Projekte naudojami maišytuvai ir dušo sistema yra ne tik estetiški, universalaus šiuolaikiško dizaino, bet ir atitinka aukščiausius kokybės standartus ir yra tvarūs.

Vonios kambariui minimalistinį dizainą padėjo išlaikyti ultramodernus dušo padas su varstomų durų dalimi bei stacionaria stiklo sienele. Šalia praustuvo esantis ALU+ mini grožio baras su didinamuoju veidrodžiu atliepia žmogaus esminius higienos įpročius.

NARBUTAS Lietuva. NARBUTAS gaminami stalai su akustinėmis plokštėmis šonuose ne tik išlaiko privatumą tarp šalia dirbančių žmonių, bet ir padeda suvaldyti garso izoliaciją. Šalia stalų esančiose spintelėse kiekvienas gali saugiai laikyti asmeninius daiktus, nes spintelę galima atrakinti elektronine spyna su kodu. Akcentu šalia darbo vietų tapo švelnios žalios spalvos „Inclass“ gamintojo kėdės. Lenktas biuro sienas pasirinkta dengti akustinėmis plokštėmis, kurios sugeria garsą ir tampa gražiu dekoratyviu akcentu.

Platus NARBUTAS Lietuva užsienio tiekėjų asortimentas leidžia rinktis produktus iš gausybės aukštos klasės gamintojų, tokių kaip „Arrmet“, kurių kėdės puošia du susitikimų kambarius.

Paslėptas apšvietimas pabrėžia akustinių plokščių reljefą ir paryškina architektūros unikalumą. „Buzzi space“ akustiniai šviestuvai naudojami virtuvėje ir susitikimų kabinetuose, sukuria malonią garso ir šviesos užuovėją.

Virtuvės erdvėje suvaldyti akustiką ir padidinti komfortą padeda NARBUTAS gaminamos akustinės kolonos PARTHOS. Tai – daugiafunkcis produktas, kuris gali būti naudojamas kaip kištukinių lizdų blokas, viršutinių drabužių kabykla bei atlikti dekoratyvinę funk-

ciją pasitelkiant augalus.

Virtuvėje pasirinkti naudoti „Inclass“ gamintojo stalai ir kėdės, pasižymintys gausia apdailos spalvų palete.

Poilsio zonoje atsipalaiduoti leis prabangus „Noti“ gamintojo krėslas „Ronin“. Pats krėslas diktuoja erdvės taisykles – tai griežtas, charakteringas baldas, kuriantis išliekamąją vertę interjere. Prie krėslo esantys „Quinti Xaxa“ staliukai su betono pagrindu papildo poilsio zoną lengvu šiurkštumu. Erdvę suminkština lenktų formų „Buzzi Chip“ šviestuvai, pasižymintys akustinėmis savybėmis. Vidiniame kiemelyje puikuojasi ir saulėtą dieną kviečia pietauti lauke „Emu“ gamintojo baldai.

TIKKURILA. Sienų spalva – tai labai

svarbus aspektas, norint perteikti pajūrio smėlio faktūriškumą. Interjere sienų faktūrą sukurti padeda „Tikkurila Tunto Hieno“ struktūrinė danga su dekoratyviniu efektu, dengta biologinės kilmės „Harmony“ matiniais dažais.

Fasado dažų spalvą iš pilkų atspalvių paletės Deco grey papildo fasadinės dailylentės, dažytos „Vallti Plus Color“ lauko medienos dažyve. Šis produktas saugo medieną nuo UV spindulių, kas ypač aktualu pajūrio klimatui. 17 proc. „Vallti Plus Color“ dažyvės yra biologinės kilmės.

Dušo patalpose, san. mazguose, koridoriuje, pagalbinėse patalpose naudota spalva S503 Arctic Fox. Susitikimų kabineto ir poilsio zonos sienų spalva V503 Winter. Visos kitos patalpos (virtuvė, darbo zonos, mažieji susitikimų kabinetai) - Y456 Coconut. Fasado spalva – 1908, fasado dailylenčių dažyvės spalva - 5080 Vasa.

27

PRIZINIS FONDAS

KVIEČIAME DALYVAUTI PROJEKTE! Registracija: structum.lt/ismanusis-miestas Daugiau informcijos: ismanusismiestas@structum.lt, +370 611 17962

PROJEKTO PARTNERIAI:

PARGINDINIAI PARTNERIAI:

INFORMACINIAI PARTNERIAI:

IŠMANUSIS MIESTAS

NIDOJE SIŪLOMAS MODERNUS SPA CENTRO PROJEKTAS, DARNIAI ĮSILIEJANTIS Į KRAŠTOVAIZDĮ

KONKURSO DALYVĖ:

Agnė Kvietkauskytė KATEGORIJA: studentai TERITORIJA: Nidos SPA

Neringos savivaldybei itin svarbi teritorija yra vakarinėje Nidos gyvenvietės dalyje, šalia centrinio Nidos paplūdimio. Iš visų pusių teritoriją supa miškų ūkio paskirties žemės sklypai, pietvakarinėje pusėje yra kitos paskirties objektų žemės sklypas. Labai svarbu, kad ši teritorija

yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke, tačiau joje nėra gamtos ir kultūros paveldo objektų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros studijų krypties studentė Agnė Kvietkauskytė nusprendė pasidalyti savo idėjomis, kaip atnaujinti šią teritoriją, kurios galėtų pasitarnauti gerinant vietos bendruomenės gyvenimo kokybę.

Pasak architektės A. Kvietkauskytės, kaip ir visa Neringa, Nida išsiskiria savo gamta, architektūra ir emocine būsena. Dėl to pasirinktoje teritorijoje numatyta įrengti Jūros terapijos centrą, kuris kviestų miesto gyventojus ir svečius atrasti sveikatinimosi naudą, patirti Nidos ramybę ir išskirtinumą. „Teritorijoje planuojama projektuoti sveikatingumo centrą, tvarkyti visą teritoriją atsižvelgiant į didžiausią vertybę – gamtą. Šiuo metu joje stovi nenaudojamas pastatas, sporto aikštelė galėtų labiau integruotis į

gamtinę aplinką, taip pat svarbu permąstyti ir dabartinį jos mastelį. Visi planuojami pokyčiai skirti jautriai įsiterpti į aplinką ir sukurti didžiausią vertę gyventojams ir miesto svečiams“, – pasakoja projekto dalyvė.

A. Kvietkauskytė dalyvavo praėjusių metų projekte „Išmanusis miestas 9“. Ji patikina, kad įgauta patirtis buvo naudinga, suteikianti progą prisidėti prie Lietuvos miestų atnaujinimo. „Miestai visų pirma turėtų būti pertvarkomi kompleksiškai, apimti ne vieną problemą, bet keletą vienu metu. Svarbu projektuoti erdves, kurios būtų patrauklios kiekvienai socialinei grupei. Miestas turi būti gyvas, jame turi būti erdvių ir veiklų, kuriose būtų įdomu leisti laisvalaikį, bendrauti“, – sako projekto dalyvė.

29

IŠMANUSIS MIESTAS

KONKURSO DALYVIS:

Andrius Pucėta KATEGORIJA: studentai TERITORIJA: Kalvarijos turgavietės sutvarkymas

Kalvarijos savivaldybė projekte „Išmanusis miestas 10“ dalyvauja tikėdamasi didelių pokyčių plečiamoje miesto turgaus teritorijoje.

Jau numatyta netoliese įrengti au30

tomobilių stovėjimo aikštelę, tačiau tai – tik pradžia. Reikia išplėtoti prekybininkams ir klientams patrauklią infrastruktūrą, be to, ji turi būti darniai sujungta su Karališkuoju parku ir suprojektuotu nauju gyvenamųjų namų kvartalu.

Turgavietės architektūrinius pasiūlymus rengti ėmėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto trečiojo kurso studentas Andrius Pucėta. „Šių metų teritorijų pasiūla tikrai didelė, todėl pamačius, kad Kalvarijos savivaldybė yra tarp pasirinkimų, iškart kilo noras nagrinėti šio krašto problematiką. Verta paminėti, kad Kalvarijos turgus man ypač kelia daug sentimentų, nes esu kilęs iš Marijampolės. Kiekvieną kartą išgirdus šio miesto pavadinimą, kyla asociacija būtent su turgumi. Dėl to norėtųsi, kad ši vieta taptų vizitine

miesto kortele. Žinant, kad turgus dažnai pasitinka ne tik Kalvarijos miesto, tačiau ir viso regiono gyventojus, esama teritorijos būklė nedžiugina“, – pripažįsta A. Pucėta.

Pirmą kartą projekte „Išmanusis miestas“ dalyvaujantis A. Pucėta šioje teritorijoje siekia parengti kuo realistiškesnių darnumo principų besilaikančius projektinius pasiūlymus Kalvarijos miestui. „Architekto tikslas – kurti patogią aplinką gyventojams, šiuo atveju – prekybininkams ir lankytojams. Tad dėsiu visas pastangas, kad tai įgyvendinčiau. Svarbiausias aspektas – bendradarbiavimas ir komunikacija su pačiais gyventojais – juk jie ir yra tikslinė architektų auditorija, tačiau praktikoje dažnai yra pamirštami“, – pabrėžia projekto dalyvis.

Haroldo Arelio nuotr.

ATNAUJINAMA TURGAVIETĖ KALVARIJOJE TAPS PATOGIA IR MODERNIA ERDVE MIESTIEČIAMS

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIUJE SIŪLOMAS MODERNUS ŠNIPIŠKIŲ TERITORIJOS ATNAUJINIMAS

KONKURSO DALYVĖ:

Eglė Volungevičiūtė KATEGORIJA: profesionalai TERITORIJA: medinės

Šnipiškės, Vilnius

Į dalyvavimą projekte „Išmanusis miestas 10“ Vilniaus savivaldybė žiūri kaip į puikią progą nuolat judėti į priekį, ieškoti inovatyviausių sprendimų, matyti ir jausti pasaulio tendencijų pulsą. Savivaldybė įsitikinusi, kad projekto metu sugeneruotos idėjos gali būti įgyvendintos.

Daug dėmesio skiriama bendruomeniškumui, solidarumui, orientuotam į kompetencijų konkurenciją ir naudą visai bendruomenei. Prie šio tikslo ketina prisidėti architektė Eglė Volungevičiūtė.

Vilniaus Šnipiškių seniūnijoje, kurioje sparčiai daugėja gyventojų, statomi nauji daugiabučiai namai, kuriasi jaunos šeimos. Aplink saugomą Skanseną esanti teritorija šiuo metu plėtojama chaotiškai, rizikuojant negrįžtamai prarasti vietos unikalumą bei rizikuojant sukurti aplinką, kurioje gyventojams trūks svarbiausios socialinės infrastruktūros.

Projekto dalyvė pasirinko būtent Medinių Šnipiškių projektą, nes ši teritorija ribojasi su dešiniuoju miesto centru ir yra mažai išvystyta infrastruktūros prasme. „Trūksta patogumų ir nėra aišku, kaip toliau plėtoti šią miesto dalį sudarant geresnes gyvenimo sąlygas jos gyventojams. Ši miesto dalis yra įtraukta į urbanistinių saugomų teri-

torijų sąrašą, tačiau turi būti nustatyta, ką galima keisti, o ką išsaugoti.

Dešiniojo kranto miesto centro dalis vystoma stichiškai ir neatsižvelgiant į gyventojų poreikius. Statomi dangoraižiai, kurių vizualinė tarša yra jaučiama visoje senojoje miesto dalyje“, – komentuoja projekto dalyvė.

Architektė daug dėmesio skyrė bendros aplinkos, nuoseklios architektūros ir tvarios estetikos puoselėjimui. Didžiausi projekto dalyvės keliami lūkesčiai – suplanuoti teritoriją ir pritaikyti ją visuomenės poreikiams, pritaikant šiuolaikinės technikos galimybes. E. Volungevičiūtė pastebi, kad Lietuvos miestų planavime dažnai neatsižvelgiama į susiklosčiusią istorinę aplinką ir gamtinės aplinkos ypatumus. Privačių ir visuomeninių interesų nesuderinimas skatina konfliktą.

31

IŠMANUSIS MIESTAS

MEDINIŲ ŠNIPIŠKIŲ TERITORIJOJE PUOSELĖJAMA TVARI ESTETIKA IR DARNI ARCHITEKTŪRA

KONKURSO DALYVĖ:

Ieva Davulytė KATEGORIJA: studentai TERITORIJA: medinės

Šnipiškės, Vilnius UNIVERSITETAS:

The University of Cambridge

Vilniaus miesto savivaldybė daug dėmesio skiria miesto teritorijų, bendros aplinkos, nuoseklios urbanistikos, darnios architektūros, tvarios estetikos puoselėjimui. Ar-

32

chitektūros studentė pasirinko medinių Šnipiškių teritoriją tam, kad šią perspektyvią miesto dalį dar labiau pritaikytų gyventojų poreikiams.

Medinių Šnipiškių teritoriją sudaro Vilniaus miesto savivaldybės saugoma urbanistinė teritorija, vadinama Skansenu, bei šiuo metu sparčiai plėtojama aplinkinė teritorija. Vilniaus Skanseno teritorija išsiskiria medinių sodybinio tipo pastatų koncentracija, kuriančia unikalią vietos dvasią. „Ši Vilniaus gyvenvietė pasižymi gyvenimo būdu, kurio vertėtų įsikvėpti kiekvienam vilniečiui. Galvojant apie tvarų miestų vystymąsi, vis mažiau dėmesio turėtų krypti į naujo statybą ir daugiau į darbą su esamu.

Medinėms Šnipiškėms būdingas gyvenimo būdas grįstas nuolatine priežiūra: pastatų, kambarių, šeimos narių, kaimynų, sodo ir visos bendruomenės. Dėl šios ir keleto kitų

priežasčių medinės Šnipiškės yra tvarios gyvenvietės pavyzdys“, – pabrėžia Ieva Davulytė.

Projekto metu tikimasi kūrybiško, inovatyvaus ir paveldosaugos reikalavimus atitinkančio požiūrio į urbanistinę kultūros paveldo teritoriją, autentiškumo išsaugojimą bei komfortišką visuomenės naudojimąsi kultūros paveldu kintančio klimato sąlygomis.

Dėl to, norint kokybiškai įgyvendinti šį projektą, pasak architektės, svarbiausia yra gerai suvokti kontekstą. „Politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį. Nuodugniai ištirta miesto istorija ir konteksto suvokimas padės pozicionuoti esamas miesto problemas bei galvoti apie darnią miesto ateitį“, – sako I. Davulytė.

IŠMANUSIS MIESTAS

SIŪLOMA FUNKCIONALI ŠAKIŲ AUTOBUSŲ STOTIES VIZIJA

Šiuo metu projektų, kurie vizualiai keistų urbanistinį Šakių rajono veidą ar taptų turizmo ir gyventojų traukos vieta, nevykdoma, todėl, pasak Šakių rajono savivaldybės, labai svarbu atlikus galimybių studijas ar tyrimus gauti profesionalias įžvalgas, kad ateityje būtų įgyvendinami tokie projektai, kurie neštų pridėtinę vertę visam rajonui.

Vienas iš svarbių tikslų – Šakių autobusų stoties rekonstrukcija, pritaikant ją platesniems visuomenės poreikiams. Šakių autobusų stotis pastatyta dar 1960 metais. Šiandien ji atrodo nereprezentatyviai, yra prasto vizualinio stovio, neišnaudojamos pastato galimybės.

Miesto atžvilgiu teritorija prestižinė, nes autobusų stotis siejasi su Šakių tvenkinio parku, tačiau įveiklinama stichiškai, neturint bendros vizijos. Vienas iš miesto gamtinės-rekreacinės aplinkos branduolių yra Šakių tvenkinio parkas, kurio teritorija jungiasi su autobusų stotimi. Paplūdimys atkurtas tik 2023 metais, tačiau dar nevisiškai sutvarkytas krantas, trūksta tam skirtos infrastruktūros. „Norime sukurti gerą miesto įvaizdį atvykstantiems ir Šakių gyventojams. Mums svarbu sukurti funkciškai veikiančią, patrauklią vietą žmonėms. Ši vieta svarbi, nes tai vienas iš pagrindinių susisiekimo punktų su kitais miestais. Planuojame atnaujinti pastato išvaizdą tiek iš išorės, tiek iš vidaus, pakeisti pastato stogą ir įrengti kavinukę su terasa, įkurti jaukų laukiamąjį. Stoties aplinkoje planuojame įrengti kempingų stovėjimo vietą su reikiama infrastruktūra, taip pat prieplauką ir erdves vaikams ir ne tik“, – galima projekto vizija dalijasi Meda Masaitytė.

KONKURSO KOMANDA:

Meda Masaitytė, Aistė Simonavičiūtė, Austė Bernotaitė, Edgaras Cegelskas, Rusnė Apolonskytė KATEGORIJA: studentai

M. Sarapino nuotr.

TERITORIJA: Šakių tvenkinio parkas ir autobusų stotis DARBO VADOVAS: Vytautas Baltus

33

Naudodami FRESCOLORI® marmurinį kalkinį tinką sukūrėme gaminį, kuriuo galima kurti patalpų atmosferą. Produktą, kuris yra toks pat individualus, kaip ir jo reikalavimai aukštos kokybės, išraiškingam ir tvariam interjero dizainui. Ne veltui jis pelnė daugybę prestižinių dizaino apdovanojimų: tikras "Made in Germany" kūrinys.

ROLAMOR

34

Ogrinda Grindų Dangos  Kęstučio g. 59, LT-08124, Vilnius  +370 6 3544876  info@ogrinda.lt  www.ogrinda.lt  www.frescolori.com

JUNG HOME. PAPRASTA IR IŠMANU.

Nuo tradicinės 230 voltų instaliacijos ir išmanumo senesniuose ar naujuose namuose – kelios minutės. Naujosios skaitmeninės namų infrastruktūros pagrindas – intuityvi programėlė telefone. Saugiu „Bluetooth® Mesh“ ryšiu susieti „JUNG HOME“ komponentai atrodo taip pat kaip ir įprasti kištukiniai lizdai bei jungikliai, tačiau geba gerokai daugiau: pradedant pažangiu apšvietimo, žaliuzių, temperatūros valdymu ir baigiant energijos sąnaudų kontroliavimu.

Daugiau apie „JUNG HOME“ sužinokite nuskenavę.

MODULINIS NAMAS – PATOGUS IR PRAKTIŠKAS SPRENDIMAS, KURĮ GALITE IŠMĖGINTI

N

ekantraujančioms įsikraustyti į naują namą šeimoms gamintojai siūlo rinktis modulinius namus. Tokie namai ne tik greitai pastatomi, bet ir nesunkiai pritaikomi prie kintančių šeimos poreikių. UAB „Lyfio“ profesionalų sukaupta patirtis ir gamybinė bazė leidžia ne tik projektuoti ir gaminti aukštos kokybės gaminius, pranokstančius iki šiol buvusias namų statymo galimybes, bet ir juos išbandyti.

MODULINIŲ NAMŲ VIZIJA IR PERSPEKTYVOS UAB „Lyfio“ rinkodaros vadovas Vainius Gabalis pasakoja, kad modulinio namo koncepcija pradėta įgyvendinti užklupus pirmajam karantinui – atsiradus laisvo laiko, imtos plėtoti seniai užgimusios idėjos. „Tuo metu nusprendėme, kad galime sukurti ir rinkai pasiūlyti kitokį namų statybos metodą – tokį, kuris yra tvaresnis, draugiškesnis aplinkai, efektyvesnis gamybos prasme ir galintis užtikrinti gerą technologinį statybos procesų laikymąsi, – pasakoja V. Gabalis. – Privalu, kad modulinio namo statybos gali užtrukti iki 6 mėnesių.“ MODERNUS IR UNIVERSALUS SPRENDIMAS Moduliniai objektai žavi ir stebina universalumu bei funkcionalumu, todėl nieko keista, kad juos dažnai pasirenka aktyvų gyvenimo būdą mėgstantys asmenys.

Modulinė architektūra yra inovatyvi, funkcionali ir specifinė. Kaip jau minėta, statiniai projektuojami, gaminami ir įrengiami itin sparčiai, o jų eksploatacija atveria kur kas daugiau galimybių nei tradicinė statyba. Iš vienos vietos į kitą tokie objektai gali būti perkeliami lengvai ir greitai. Žinoma, jiems keliami tokie patys reikalavimai, reikalingi tokie patys dokumentai kaip ir rengiant ar statant įprastą gyvenamąjį namą. Taip pat reikalaujama, kad atitiktų A++ energinio naudingumo klasę.

Bene didžiausias modulinių namų išskirtinumas yra tas, kad namą bus galima įsigyti visiškai įrengtą – kartu su lėkštėmis, puodeliais bei „smart house“ sprendimais. „Čia matome papildomą naudą klientui, nes jis galės tokį namą įsigyti su paskola. Jam nereikės imti papildomos vartojimo paskolos furnitūrai, buitinei technikai ir kitiems ne mažiau svarbiems namų rakandams“, – akcentuoja V. Gabalis.

ŽINOMAS NEKINTANTIS BIUDŽETAS Esant dabartinei rinkos situacijai, kai nekilnojamojo turto kainos siekia rekordines aukštumas, moduliniai namai yra puikus sprendimas. Svarbiausia, kad pasirinkus modulinį namą su tam tikrais priedais bus žinomas tikslus statybos biudžetas, kuris statybų metu nekinta.

Taip pat privalu paminėti ir tai, kad visa namo statyba yra vienose rankose – nereikės eikvoti savo laiko ir rūpintis statybininkų paieška bei jų priežiūra.

Susidomėjusiesiems moduliniais namais „Lyfio“ siūlo apsilankyti Kaune bei praleisti naktį sukurtame ekspoziciniame name. Čia turėsite progą išbandyti visas išmanaus namo galimybes bei įsitikinti modulinio namo privalumais. Daugiau apie gyvenamo namo projektą – Lyfio.eu.

Registracija vizitui: https://calendly.com/lyfio

Grafito pilkos spalvos „Etherea“ su „nanoe™ X“ technologija Stilinga oro kondicionierių serija pavers jūsų namų erdvę švaresne ir jaukesne

A+++ Oro kokybė „nanoe™ X“ technologija, kuriai naudojami gamtoje randami hidroksilo radikalai, užtikrina švaresnį orą ir geresnę patalpų aplinką.

Išmanusis valdymas

Integruotas „Wi-Fi“ ryšys. Išplėstinis valdymas naudojant išmanųjį telefoną.

Suderinamumas su „Google Assistant“ ir „Amazon Alexa“.

Didelis efektyvumas

Šildymo ir vėsinimo energetinis efektyvumas atitinka aukščiausią klasę – iki A+++.

Didžiausias komfortas Kuriant elegantišką dizainą panaudotos naujosios „Aerowings 2.0“ mentės – jos tęsiasi nuo vieno krašto iki kito, kad užtikrintų tinkamą oro srautą. Itin tylus veikimas.

Patvirtinta, kad „nanoe™ X“ technologija saugo nuo SARS-CoV-2

aircon.panasonic.lt

Naujas dizainas Naujas dizainas – tai stilingas grafito pilkos, sidabrinės ar matinės baltos spalvos monolitas.

SARS-CoV-2 virusas: sustabdė 99,9 %. Bandymą atliko TEXCELL (Prancūzija) naudodama miglą, prisotintą SARS-CoV-2 viruso tirpalo. Ji buvo nukreipta į „nanoe™ X“ generatorių 45 l dėžėje.

Bandymas truko 2 valandas. „nanoe™ X“ eksploatacinės savybės realioje gyvenamojoje aplinkoje gali skirtis.

* „Google“, „Android“, „Google Play“ ir „Google Home“ yra „Google LLC“ prekių ženklai. „Amazon“, „Alexa“ ir su jais susiję logotipai yra „Amazon.com, Inc.“ ar jos antrinių įmonių prekių ženklai. Balso asistentų paslaugų prieinamumas priklauso nuo šalies ir kalbos.

TARPTAUTINĖJE STRUCTUM ARCHITEKTŪROS KONFERENCIJOJE – UNIKALIOS VILNIAUS SENAMIESČIO PASTATŲ KONVERSIJOS Žurnalo STRUCTUM organizuojamoje tarptautinėje architektūros konferencijoje „Pastatų konversija ir rekonstrukcija: kaip išsaugoma istorija ir kuriamas naujas identitetas“ buvo kalbama apie tai, kaip naujam gyvenimui prikelti senus pastatus arba jų kompleksus.

Konferencijos moderatorius – Lietuvos architektų sąjungos projektų direktorius Marius Dirgėla.

Vilniaus kino teatre „Multikino“ Ozo PC vykusios konferencijos metu buvo plačiai aptarti aukštos kokybės technologijų sprendiniai ir pristatyti išskirtiniai Lietuvos bei užsienio architektų projektai – nuo idėjų generavimo iki jų įgyvendinimo. Šioje konferencijoje dalyvavo žymūs Lietuvos ir pasaulio architektai: architektų biuro Jungtinėje Karalystėje „Studio Seilern Architects“ įkūrėja architektė Christina Seilern, UAB „Senojo miesto architektai“ architektas Jamesas Normanas Fergusonas, architektas, architektūros ir interjero dizaino studijos „A2SM“ partneris Aurimas Sasnauskas, viena iš „DO ARCHITECTS“ įkūrėjų, architektė Gilma Teodora Gylytė.

Konferencijoje apie sprendimus, išsaugančius šimtamečius senamiesčio pastatus, kalbėjo statybų sektoriaus lyderiai iš Lietuvos ir Vakarų Europos šalių, kurie drąsiai žengia koja kojon su statybinėmis inžinerinėmis inovacijomis: „Prefabeta“ projektų vadovas, inžinierius Rokas Gladkauskas, Andrius Kleiza, įmonės „Think Light “ vadovas, Rolandas Kuprys, įmonės „Panasonic Heating & Cooling Solutions Europe“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims, UAB „Šiaurinis taškas“ direktorius Tomas Bekeris.

38

Justės Saulytės nuotr.

Konferencijos akimirkos.

Konferencijos akimirkos.

Apie patirtis rekonstruojant senamiesčio ir kitus senus pastatus konferencijoje papasakojo daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje bei užsienyje sėkmingai verslą plėtojančios įmonės „Prefabeta“ inžinierius Rokas Gladkauskas.

Jo pranešimo tema: „TERIVA perdangos – patikimas sprendimas pastatų rekonstrukcijoje“.

Pranešėjas pristatė, kaip specialios TERIVA perdangos padeda sutvirtinti ir išsaugoti senamiesčio mūrus bei kokiais būdais šie ypač lengvi perdangų elementai patenka į senąjį miestą. Anot pranešėjo, ši tema itin plačiai šiuo metu aptarinėjama tarp architektų ir vystytojų.

Dar vienas tarptautinės architektūros konferencijos pranešėjas – Andrius Kleiza. Jo pranešimo tema: „Išmanioji pastatų konversija“.

Konferencijoje „Think Light“ vadovas papasakojo, kaip šiuolaikinės technologijos leidžia objektuose sukurti integruojamą apšvietimą ir gerokai sumažinti instaliuojamų kabelių kiekį.

Pasak pranešėjo, įmonės siūlomi sprendimai ne tik suteikia išskirtinumo projektuojamiems objektams, bet ir užtikrina technologijų bei estetinę dermę.

Daugiau nei du dešimtmečius veiklos skaičiuojanti įmonė savo išmanius technologinius sprendimus jau yra įgyvendinusi daugiau nei 300 objektų, tarp kurių – biurai, SPA, viešbučiai, prekybos centrai, muziejai, galerijos, taip pat individualūs namai, kotedžai, butai. Nemažai įmonės komandos darbų yra pelnę įvairių apdovanojimų.

39

39

Apie geriausius šiuolaikinius technologinius sprendimus, kuriančius vertę pastatams ir patogumą bei komfortą vartotojams, pasakojo pranešėjas Rolandas Kuprys. Jo pranešimo tema – „Geresnė oro kokybė patalpose. „nanoe™ X“.“ Nepaisant to, kad įmonė kuria puikius komfortišką mikroklimatą užtikrinančius tiek šildymo, tiek vėdinimo sprendimus, konferencijoje R. Kuprys dėmesį sutelkė pasakodamas ne apie konkrečius produktus, o supažindino

„Prefabeta“ projektų vadovas, inžinierius Rokas Gladkauskas.

UAB „Šiaurinis taškas“ direktorius Tomas Bekeris.

Įmonės „Think Light “ vadovas Andrius Kleiza.

UAB „Senojo miesto architektai“ architektas Jamesas Normanas Fergusonas.

Įmonės „Panasonic Heating & Cooling Solutions Europe“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Rolandas Kuprys.

Kuprys

Viena iš „DO ARCHITECTS“ įkūrėjų, architektė Gilma Teodora Gylytė.

Architektų biuro Jungtinėje Karalystėje „Studio Seilern Architects“ įkūrėja architektė Christina Seilern.

Konferencijos pranešėjai.

Architektūros ir interjero dizaino studijos „A2SM“ partneris Aurimas Sasnauskas.

su „nanoe™ X“ – unikalia technologija, turinčia potencialą būti naudinga pačioms įvairiausioms uždaroms žmonių susibūrimo erdvėms, pavyzdžiui, sporto klubams, biurams, privatiems namams ar viešajam transportui.

Technologiškai pažangiausios geodezines paslaugas teikiančios įmonės „Šiaurinis taškas“ direktorius Tomas BEKERIS pristatė temą „3D matavimų technologijų taikymas konversijos ir rekonstrukcijos projektuose“.

Konferencijos dalyvius T. Bekeris supažindino su moderniomis matavimo technologijų galimybėmis ir nauda įmonės įgyvendintuose projektuose. Pranešėjas pristatė modernius matavimo metodus, kuriuos naudoja tokios užsienio šalys kaip Prancūzija, Šveicarija, Vokietija.

Specialistas įvairiais pjūviais pristatė įgyvendintus projektus – Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, Kudirkos vilą, daugiabučio rekonstrukciją Panevėžyje ir kt.

Konferencijai pasiekus kulminaciją, savo pranešimus pristatė architektai. Pirmasis prieš auditoriją žengė architektas Jamesas Normanas Fergusonas. Pagal jo parengtą Signatarų namų tvarkybos darbų projektą atlikti Pilies g. fasado tvarkybos darbai pelnė geriausio nekilnojamosios kultūros vertybės

objekto dalies apdovanojimą. Jo pranešimo tema – fabriko „Pergalė“ konversija į šiuolaikinę mokyklą Vilniaus senamiestyje.

Už konditerijos fabriko konversiją į Vilniaus tarptautinę mokyklą projekto kūrėjai Lietuvos architektų sąjungos nominuoti Mieso van der Rohe konkursui.

Vėliau pasirodžiusi architektė Gilma Teodora Gylytė pristatė Šv.

Jokūbo kvartalo pokyčių istoriją.

Savo profesinę karjerą pradėjusi architekto Rolando Paleko studijoje, šiandien G. T. Gylytė skina Lietuvos ir užsienio prestižinių architektūros apdovanojimų laurus.

Konferencijoje architektė gyvai papasakojo apie savo naujausio, visuomenėje daug diskusijų sulaukusio projekto – Šv. Jokūbo kvartalo transformaciją. „Pastatus ir erdves pirmiausia visada projektuoju žmonėms“, – sako Lietuvos architektūros ikona, talentingoji architektė G. T. Gylytė.

Po įkvepiančio G. T. Gylytės pranešimo ją pakeitė kolega architektas Aurimas Sasnauskas. Jo pranešimo tema – „Lelijos“ transformacijos“.

Sukūręs Vilniaus centrinio pašto rekonstrukciją pritaikant jį ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui, suprojektavęs interjero erdves „Tech Park“ Sapiegų parke, šiuo metu architektas dalyvauja „Lelijos“ siuvyklos komplekso Vilniaus naujamiestyje atgimime – čia kuriasi vienas didžiausių Europoje technologijų ir kūrybinių industrijų miestelių.

Konferencijos pabaigoje pasirodė viešnia iš Jungtinės Karalystės – prestižinių tarptautinių architektūros apdovanojimų laureatė Christina Seilern. Jos pranešimo tema – „Light & Reflection“ | Šviesa ir atspindžiai“. Pranešėja atvyko į Lietuvą pristatyti savo įdomiausias architektūrines konversijas, tarp kurių ir UNESCO saugomas objektas Vilniuje – unikalusis Bokšto skveras.

Garsios pasaulyje architektės, „Studio Seilern Architects“ įkūrėjos Ch. Seilern darbų diapazonas platus – tai įspūdingiausi pasaulinio lygio apdovanojimus pelnę jos projektai – tiek geografiškai (RIBA apdovanojimą pelnęs „Gota House“ projektas Zimbabvėje), tiek paskirčių aspektu (pasaulinio lygio koncertų salė Šveicarijos Alpių kaime Andermate).

41

IR SENAS LIFTAS GALI TAPTI MODERNUS Jauna lietuvių įmonė „Liftai EU“, aptarnaujanti liftus daugiabučiuose namuose ir įvairios paskirties komerciniuose objektuose, didelį dėmesį skiria senų liftų modernizavimui ir remontui. „Mes už tvarumą ir taupymą, kad nereikėtų kas 15 metų seno lifto vėl keisti nauju“, – sako bendrovės vadovas Raimondas Beglecovas.

PRIEŠ

PO

Prieš keletą metų įkurtos liftų priežiūros, remonto ir modernizavimo įmonės komanda suburta iš ilgametės patirties profesionalų, sukaupusių didelį savo srities žinių bagažą.

Visi darbuotojai darbui įgiję reikiamus sertifikatus. „Šiuo metu Vilniuje baigiame modernizuoti seną liftą, kuriam jau per 50 metų, – pateikia pavyzdį R. Beglecovas. – Pakeitėme saugos mazgus, variklį su reduktoriumi, lynus, atnaujinome primityvų relinį lifto valdymą į elektroninio procesorinio valdymo sistemą, atlikome kabinos apdailos atnaujinimą. Viso remonto ir atnaujinimo kaina – iki 50 proc. naujo lifto kainos. Vadinasi, gaunate šiuolaikišką liftą už pusę kainos.“ Kapitalinis remontas, anot bendrovės vadovo, seną liftą atnaujina ir pakeičia, pasiekiant šiuolaikinio saugumo standartą. Kabina žvilganti, graži, nes apdaila iš nerūdijančiojo plieno prilygsta naujo lifto kabinos apdailai.

Padidėja kabinos judėjimo, važiavimo komfortas: liftas tolygiai greitėja ir lėtėja, švelniai sustoja ir vėl sklandžiai pajuda. Sumažėja triukšmas, taupoma arba regeneruojama elektros energija. R. Beglecovas nenuvertina ir senų liftų metalo – pavyzdžiui, kreipiančiųjų. Jo nuomone, šis metalas gerokai storesnis ir tvirtesnis nei naujųjų liftų. Įmonė taip pat siūlo liftų modernizaciją etapais, kurie įgyvendinami per kelerius metus, priklausomai nuo nusidėvėjimo ir remonto būtinybės. „Būna, kad lifto variklis, stabdžiai dirba neblogai, o relinio valdymo dalis jau susidėvėjusi, sutrūniję laidai, nudegę kontaktai. Pakeičiame tik remonto reikalaujančią lifto dalį.

Tai užtrunka apie savaitę ar dvi, būtent tiek laiko žmonės negali naudotis liftu. Tačiau tai menkas nepatogumas, lyginant su gyvenimu be lifto apie tris mėnesius, jei senas liftas keičiamas nauju.“

Biurai Vilniuje ir Klaipėdoje

I

8 700 66 060

R. Beglecovo teigimu, modernizuoti liftai jau patikimai veikia apie 15–20 metų, o tai yra puikus ir tvarus rodiklis. Tokių liftų ir gedimų šalinimas lankstus, eksploatacijos metu sugedus kuriam nors iš komponentų remonto kaina yra daug mažesnė, nes daugumą komponentų, tokių kaip mygtukai, jutikliai ir pan., lengvai galima pakeisti arba bet kada atnaujinti bet kurio kito gamintojo gaminiais.

Atlikus liftų remontą ar modernizaciją, kviečiama akredituota įstaiga, kuri įvertina „Liftai EU“ darbą ir suteikia leidimą eksploatuoti. Nereikia pamiršti, kad liftams privalomas kasmetis akredituotos įstaigos eksperto patikrinimas, įvertinantis esamas arba galimas rizikas.

Bendrovės vadovo teigimu, Vilniuje iš 5000 veikiančių liftų 1500 yra senesni nei 25 metų. Dauguma jų yra labai prastos būklės. Kasmet įvertinama jų rizika. Remontuoti seną ar įsigyti naują? Klausimas aktualus gyventojams, kurie dvejoja, ar jiems leisti apie 70 tūkst. eurų naujam liftui, juolab kad per 15–20 metų eksploatavimo laikotarpį į tokio lifto taisymą (dėl brangių detalių nusidėvėjimo) reikės vėl investuoti ne mažesnę sumą, galbūt net visiškai modernizuoti ir atnaujinti valdymo sistemą, nes didieji gamintojai kai kuriais atvejais deklaruoja pavyzdžiui, esamų elektroninių komponentų tiekimą užtikrinsiantys tik 10 metų nuo sumontavimo datos.

Elektronika greitai atsinaujina, senų plokščių gamyba mažėja arba nutraukiama, kaina kyla, tiekimo terminai ilgėja, tad gal pakaktų remontuoti ar modernizuoti esamą liftą jau dabar? Juk minėtuose procesuose palaipsniui, etapais pašalinama didelė dalis rizikų ir pratęsiamas lifto saugus ir tvarus gyvenimas.

I

w w w. l i f ta i . e u

Naujosios „Aquarea“ L kartos šilumos siurblys

R290

NATŪRALUS ŠALTNEŠIS

Revoliucija dizaino, efektyvumo, ryšio ir tvarumo srityse Komfortas ištisus metus „Aquarea“ šilumos siurbliai pasirūpina visais namo šildymo, vėsinimo ir buitinio karšto vandens poreikiais.

Ekologiška ateitis „Aquarea“ L kartos šilumos siurblyje oras– vanduo naudojamas natūralus šaltnešis R290, kurio GWP* vertė yra 3. *Potencialus poveikis pasauliniam atšilimui (angl. Global warming potential)

Aukštas efektyvumas Inovatyvus šilumos siurblys, turintis hidraulinę jungtį tarp vidinio ir lauko blokų („hydraulic split“) ir išlaikantis 75 °C paduodamo vandens srauto temperatūrą net kai lauko temperatūra nukrenta iki -10 °C, ir veikiantis iki –25 °C aplinkos temperatūros.

Darnūs namai Kompaktiško dizaino šilumos siurblys puikiai dera vidaus ir lauko erdvėse. Kadangi veikia tyliai, netrikdys namų ramybės.

Išmanusis valdymas „Wi-Fi“ ryšys užtikrina išmanųjį valdymą, išsamią stebėseną ir priežiūrą.

aircon.panasonic.lt

KAVOS NAMAI, KURIUOSE REZIDUOJA LAIKAS

Jurgitos Kunigiškytės nuotr.

SOSTINĖS PYLIMO GATVĖJE ESANTYS RŪŠINĖS KAVOS NAMAI „COFFEE SPELLS“ LANKYTOJUS TRAUKIA LAIKO ŽENKLŲ NUSĖTU INTERJERU IR PRO LANGUS ATSIVERIANČIA CHORALINĖS SINAGOGOS PANORAMA. „Coffee Spells“ įkūrėja Aistė Košienė dešimtmetį dirbo rinkodaros srityje.

Laukdamasi antrosios dukters, sumanė atidaryti kavinę. Vyras ir tėvai idėją palaikė, tad Aistė pradėjo ieškoti patalpų. „Kai pirmą kartą užėjau į nuomojamas patalpas Pylimo gatvėje, jose nieko nebuvo. Tuščia apleista erdvė su senomis pakabinamomis biuro lubomis, – pasakoja A. Košienė. – Tačiau sužavėjo patalpų išdėstymas ir, žinoma, vaizdas pro langus į vienintelę šiandien veikiančią sinagogą Vilniuje. Supratau, kad tai mano vieta. Užsibrėžiau iki dukros gimimo patalpas sutvarkyti, nors nebuvau nei interjero dizainerio pasamdžiusi, nei sugalvojusi kavinės koncepcijos.“ „Norėjau išskirtinės erdvės, kavinės ne paaugliams, o suaugusiesiems, norintiems paskaityti knygą, pailsėti nuo buities ir namų. Norėjau minimalistinio, neapkrauto baro“, – sako kavinės įkūrėja. Sukūrus nuosaikų, istoriją atliepiantį interjerą ir penktadieniais serviruojant išskirtinius „Atlanto beygels“ kavos namų bendruomenė pasipildė ir menininkais, filosofais bei fotografais.

Kurti kavos namų interjerą ėmėsi „Case Studio“ architektės Julija Čiapaitė-Jurevičienė ir Karolina Čiplytė. „Ši Pylimo gatvės atkarpa mums buvo nepažįstama. Joje yra itin siauras pėsčiųjų šaligatvis ir labai intensyvus eismas, ten nutrūkdavo senamiesčiui būdinga parduotuvių, kavinių ir kitų funkcijų įvairovė pirmuose aukštuose. Todėl nei mūsų, nei daugumos vilniečių pro ten nevedė natūraliai susiklostę kasdieniai keliai per senamiestį“, – dalinasi prisiminimais Julija.

Projektavimo darbai prasidėjo nuo stebėjimo, ilgų pasivaikščiojimų šioje Pylimo gatvės atkarpoje. Julija buvo sužavėta vietos scenovaizdžio – žydų, būdingais juodais apdarais besirenkančių į maldos namus. Nuostabus, autentiškas vaizdas, kuris turėjo būti labai įprastas ir savas prieškariniame daugiakultūriame Vilniuje – Šiaurės Jeruzalėje.

Tai tapo projekto ašimi: kaip vėl susiliesti su tuo, kas buvo taip artima ir pažįstama vilniečiams prieš keletą dešimtmečių.

Kavinė visada yra nuostabi proga atkurti ryšius, todėl nuo projekto pradžios buvo labai svarbu sukurti galimybes, kad žmonės, gerdami kavą, galėtų stebėti ir dalyvauti sinagogos prieigų gyvenime tiek būdami kavinės viduje, tiek išorėje. „Per visą kavinės ilgį įrengėme suolą, atgręžtą į sinagogą, kavinės langų, pro kuriuos matomi puošnūs choralinės sinagogos fasadai, palanges pavertėme plačiais stalais“, – komentuoja Karolina.

Kavinės erdvė formuota sluoksnis po sluoksnio.

Atvėrus sienos fragmentą ties būsimu baru išniro mėlynų ir žalsvų dažų juostų sankirta, užrašas „150“ ir kitų kasdienės praeities veiklos ženklų. Manoma, kad tai yra iki karo čia veikusios žydų ligoninės fragmentai. Kelių sluoksnių siena tapo kavinės akcentu.

Nuėmus pakabinamas lubas, pasirodė rudų medinių lentų lubos. Jos žavėjo paprastumu, matomomis laiko žymėmis, „patvarkymais“, matyt, iš po ranka turėtomis mėlynomis lentomis ar netgi senomis durimis.

Visi šie fragmentai buvo išsaugoti, neuždengti.

Interjere buvo panaudoti ir patalpose aptikti krosnies kokliai – jie kaip eksponatai nusėdo ant perpanaudoto stiklo lentynų, sukurtų senos sekcijos vitrinos, kurią Aistė parsivežė iš tėvų.

Tai ne dekoratyvūs, įspūdingi elementai, o nuoširdūs ir autentiški ženklai, rodantys daugumos to meto vilniečių gyvenseną. „Tiek aš, tiek Julija su Karolina projektuodamos labai daug galvojome apie žmogų. Nepatogius laiptus į kavinę uždengėme nuožulnia rampa, – pasakoja Aistė. – Visi paviršiai svečių erdvėse yra mediniai, aptakūs, malonūs liesti. Tamsūs buko medienos atspalviai, sodriai atspindintys pro langus krintančią dienos šviesą, sukuria ramią, nuosaikią atmosferą.“

Norbert Tukaj ir Jurgitos Kunigiškytės (siena) nuotr.

Pasak interjero kūrėjų, projektuodamos jos laikėsi principo užuot sunaikinus ir kūrus iš naujo, kuo daugiau išsaugoti, pritaikyti, panaudoti, keisti tik tai, kas daro esminį pokytį: „Buvo svarbu kuo optimaliau naudoti resursus ir įprasminti šią Vilnių kaip daugiakultūrį miestą iliustruojančią vietą.“ Rūšinės kavos namus „Coffee Spells“ pavyko atidaryti per keturis mėnesius.

Kavinės įkurtuves Aistė šventė ant rankų laikydama dviejų savaičių dukrytę, iki pat jos gimimo aktyviai dalyvavusi kavinės įrengimo darbuose, valdžiusi visą jų procesą.

Nors kavinę pavyko atidaryti greitai, vos per beveik keturis mėnesius, lygiai taip pat greitai 2020-aisiais dėl pandemijos ją teko trims mėnesiams uždaryti.

Tačiau Aistė nepasidavė, atsilaikė – kavinė sėkmingai veikia.

„Džiaugiuosi šia vieta, vis daugiau turime nuolatinių lankytojų, vis daugiau užsuka ir praeivių, mūsų interjeru ir, žinoma, pačių skrudinta rūšine kava susidomėjusių turistų. Šiuo metu įrengiame antrą kavinę – Ševčenkos ir Švitrigailos gatvių sankirtoje. Naujosios kavinės išskirtinumas –ji bus visiškai ant kampo su labai dideliais vitrininiais langais. Pradėjus planuoti antrą kavinę pagrindinis iššūkis buvo padaryti ją panašią į pirmąją, nors erdvė ir vieta visiškai kitokios. O tada atėjo suvokimas, kad visai to nereikia. Juk viena yra senamiestyje, o kita – naujamiestyje. Tad antrosios kavinės interjerą diktuoja aplink skubantis miestas.“ Į savo antrąją kavinę pasimėgauti rūšine kava Aistė pakvies jau lapkričio viduryje.

OCEANIX NAUJA NOJAUS ARKA MIESTŲ KLIMATO KAITOS VALDYMO GRUPĖ C40 PROGNOZUOJA, KAD IKI 2050 M. JŪROS LYGIS PAKILS MAŽIAUSIAI PUSE METRO IR TAI PAVEIKS APIE 800 MLN. PAKRANČIŲ MIESTŲ GYVENTOJŲ. AKIVAIZDU: NETRADICINIŲ BŪDŲ ŠIAI PROBLEMAI SPRĘSTI REIKIA JAU DABAR. IR KELIĄ Į ŠIAS NAUJOVES RODO „OCEANIX BUSAN“ – TVARUS ATSPARIOS PLAUKIOJANČIOS BENDRUOMENĖS PROTOTIPAS. Rosita Rastauskienė Vizualizacija: OCEANIX / „BIG-Bjarke Ingels Group“

BUSAN:

ARCHITEKTŪRA

Nieko keista, kad vandenyne plūduriuojančio miesto idėją nuspręsta įgyvendinti Pietų Korėjoje, potvynių vis nusiaubiamame Busane – viename didžiausių pasaulio uostamiesčių. „OCEANIX Busan“ bus organiškas esamo miesto struktūros tęsinys – su turgumi, meno kvartalu ir miesto šventėmis. Projekto autoriai tikisi, kad pagal Pietų Korėjos socialinius, politinius, aplinkosaugos ir ekonomikos aspektus žymiausių menininkų formuojama viešoji erdvė suartins žmones vandenyne ir sausumoje. Šį projektą, pristatytą 2022 m. balandį Niujorke per Jungtinių Tautų (JT) antrąsias diskusijas dėl pakrančių gyventojų apsaugojimo, plėtoja plūduriuojančių struktūrų srityje besispecializuojanti Niujorko bendrovė „Oceanix“, projektuotoja – miestų architektūros, urbanistikos tyrimų ir plėtros srityse žinoma Kopenhagos ir Niujorko architektų, dizainerių ir statybininkų grupė „BIG-Bjarke Ingels Group“, veikianti kartu su „Samsung“ patronuojamąja įmone „Samoo Architects and Engineers“ ir „Arup“.

Projektas įgyvendinamas pagal JT Žmonių gyvenviečių programą (UN-Habitat), prie jo prisideda ir Busano miestas, taip pat Korėjos nacionalinio jūrų ir vandenynų universiteto vandens ekspertai, Masačusetso technologijos instituto (Massachusetts Institute of Technology,MIT) Vandenynų inžinerijos centras, Pasaulinio koralinių rifų aljansas.

Pirmasis ar ne pirmasis? „OCEANIX Busan“ tituluojamas plūduriuojančio miesto prototipu, tačiau jis – ne pirmasis ir ne vienintelis plūduriuojančio miesto ar statinio projektas. Mėginimų prisitaikyti prie jūros lygio kilimo yra ir daugiau: Roterdame (Nyderlandai) bendrovė „Powerhouse Company“ neseniai baigė statyti plūduriuojantį biurą, pernai plūduriuojantis miestas buvo pradėtas statyti Maldyvuose – salų valstybėje, kuriai kylantis jūros lygis kelia išties egzistencinę grėsmę. Netgi Niujorką ketinama išplėsti jūroje plūduriuojančiomis dirbtinėmis salomis. Nereikėtų pamiršti ir Saudo Arabijos Neomo miesto futuristinio projekto Oksagono – pirmojo pasaulyje uosto ir logistikos centro ant vandens.

50

Vis dėlto „OCEANIX Busan“ gali būti pirmasis iki galo įgyvendintas gyvenimo ant vandens projektas – juk jame dalyvauja Jungtinės Tautos, kurioms rūpi pakrantėse gyvenančių žmonių likimas, be to, didelių ambicijų dėl jo puoselėja ir Pietų Korėja. Tikimasi jau šių metų pabaigoje gauti visus leidimus ir pradėti statybas. Jų pabaiga planuojama 2025–2028 m., t. y. iki „Expo 2030“.

Busanas dėl šios parodos rengimo varžosi su Roma (Italija), Rijadu (Saudo Arabija) ir Odesa (Ukraina), todėl Pietų Korėja jo sėkmės atveju į Šiaurės uosto, kurio prieigose bus statomas „OCEANIX Busan“, pertvarkymą ir į miesto ant vandens statybą pasiryžusi investuoti iki 5,73 mlrd. dolerių. Jeigu Busanas konkurso nelaimės, teks apsiriboti 600 mln. dolerių.

ARCHITEKTŪRA

„OCEANIX Busan“ misija „OCEANIX Busan“, pasak jo kūrėjų, – modulinio jūrinio metropolio projektas, grindžiamas JT darnaus vystymosi tikslais, tarp jų energijos, vandens, maisto bei atliekų srautų valdymu, ir kuriamas mokantis iš gamtos ir žmonių. Šešiakampis naujojo miesto platformų dizainas, pavyzdžiui, pasirinktas remiantis bičių gebėjimu kuo ma-

žesnėmis sąnaudomis efektyviai išnaudoti erdvę, o gyventojų gerovės aspektai projektuojami remiantis viso pasaulio tvarių iniciatyvų ir jau esamų vandenyno bendruomenių patirtimi. „OCEANIX Busan“ – prisitaikantis miestas, jį bus galima perkonfigūruoti priklausomai nuo poreikių.

Pirminiame projekte 6,3 ha plote numatytos trys platformos, sujungtos tilteliais, įrėminančiais platformų vi-

duryje esančią lagūną su plūduriuojančiomis poilsio, meno ir teatro erdvėmis. Iš visų platformų nutiesti tiltai į sausumą. Jais platformų gyventojai judės ne tradiciniais automobiliais ir traukiniais, o pėsčiomis ar dviračiais.

Kaip matyti iš vizualizacijų, galvojama ir apie kažką panašaus į vandens autobusus. Tarp platformų bus toleruojamas tik elektromobilių ir kitų tvarių transporto priemonių eismas.

51

ARCHITEKTŪRA

52

Kiekvienai platformai priskirta skirtinga funkcija

Namai – mažaaukščiai ir kasmet vis patrauklesni

Ekologinio apgyvendinimo platformoje bus svečių apartamentai su nuostabia uosto panorama, ekologiškų restoranų ir kitų bendrų erdvių.

Mokslinių tyrimų platforma – tai bendradarbystės ir jūrų mokslinių tyrimų centras. Taip pat bus buveinių regeneravimo centras, erdvių ir bendrabučių inovatyvių klimato kaitos sprendinių kūrėjams. Numatyta įveisti ir didelių reguliuojamos temperatūros žiemos sodų, teiksiančių malonų poilsį šaltuoju sezonu. Be to, jų hidroponiniuose bokštuose bus auginamas maistas plūduriuojančio miesto gyventojams.

Gyvenamojoje platformoje su vietos maisto parduotuvėlėmis, amatininkų dirbtuvėlėmis ir knygynais įsikurs nuolatiniai plūdriojo miesto gyventojai.

Kiekvienoje platformoje stovės grakščių linijų mažaaukščiai pastatai iš vietos statybinių medžiagų, tarp jų ir medienos, kuri ilgainiui suteiks jiems jūrinio patrauklumo. Namai paskirstyti taip, kad būtų subalansuotas svoris ir platformos lygiai plūduriuotų ant vandens. Pastatų formos apskaičiuotos sukurti patogių vidaus bei lauko erdvių ir maksimaliai sulaikyti saulės energiją, kurią akumuliuos ant stogų sumontuoti saulės moduliai.

Kiekviename name bus terasa, tinkama ne tik pasigrožėti panorama, bet ir gyventi. Taip pat pagalvota, kaip padidinti namų atspirtį vėjui.

Tvarios sistemos Platformų dugnui konstruoti bus naudojama technologija „Biorock“, skirta dirbtiniams koraliniams rifams

kurti ir jūrų ekosistemoms atkurti: jūros vandenyje leidžiama saugi žemos įtampos elektros srovė tirpdys mineralus, šie kristalizuosis ant platformų struktūrų ir virs baltu kalkakmeniu, panašiu į tą, kuris sudaro natūralius koralinius rifus ir baltą atogrąžų paplūdimių smėlį. Taip bus sukurtos ne tik kelis kartus už įprastą betoną tvirtesnės, bet ir savaime išsilaikančios bei nuolat atsinaujinančios mikroorganizmų buveinės, filtruojančios ir valančios užterštą uosto vandenį, be to, sugeriančios šiek tiek anglies dioksido.

Iš viso „OCEANIX Busan“ bus įdiegtos šešios integruotos sistemos, įgalinančios vietoje gaminti visą reikiamą

energiją, valyti vandenį ir nuolat papildyti jo atsargas, mažinti išteklių naudojimą ir perdirbti atliekas, plėtoti inovatyvią miesto žemdirbystę ir maitintis vietos augalais.

Be abejo, bus laikomasi žiediškumo principų. Visos „OCEANIX Busan“ sistemos bus uždaro ciklo: panaudotas vanduo bus surenkamas, filtruojamas ir pakartotinai naudojamas, kitos atliekos virs žemės ūkio žaliava ir ekologiška energija. Elektra aprūpins vietos saulės ir vėjo jėgainės. Tiesa, numatytas ir atsarginis variantas – plūduriuojančio miesto platformos bus prijungtos prie uostamiesčio elektros tinklo.

53

54

Svajonių gyvenimo tyrimų laboratorija Projekto autorių teigimu, pirmuoju etapu platformų bendruomenę sudarys 12 tūkst. nuolatinių gyventojų ir lankytojų. Įvertinus planuojamą miesto plotą, realesnis atrodytų kito išmaniojo Busano miesto – „Eco Delta“ atstovų pateikiamas variantas: numatoma, kad iš pradžių čia gyvens 900 žmonių, iš jų 300 dalyvaus bandomajame projekte, kurio metu bus renkami duomenys, siekiant patikrinti, ar miestas yra tinkamas gyventi ir tvarus: bus matuojama, kiek energijos jie suvartoja, kiek atliekų sudaro ir ar jos 100 proc. perdirbamos. Taip pat bus tiriama, kokias technologijas būtų galima pritaikyti kituose pakrančių miestuose, kuriuose taip pat trūksta žemės.

Laikui bėgant „OCEANIX Busan“ organiškai transformuosis ir prisitaikys. Projekto autoriai sako numatę visas galimybes čia įsikurti 100 tūkst. žmonių, „Eco Delta“ atstovai kur kas nuosaikesni: jie mano, kad plūdriajame mieste galėtų gyventi iki 10 tūkst. žmonių.

Kad ir kiek gyventojų būtų, „OCEANIX Busan“ projekto kūrėjai tikina, kad jis bus svajonių vieta visiems, kurie pasirinko tvarų gyvenimo būdą.

55

Susitikime OREX GROUP ekspozicijoje LAPKRIČIO 3 ‒ GRUODŽIO 7 DIENOMIS Showroom, Raitininkų g. 4, Vilnius

ARCHITEKTŪRA

Nuotr.: Adobe Stock

TVARIOS BALDŲ MEDŽIAGŲ NAUJOVĖS

58

ARCHITEKTŪRA

Šiandieniai baldų gamintojai, pasitelkę mokslą ir DI, eksperimentuoja su įvairiomis medžiagomis, kad sukurtų ne tik gražius bei funkcionalius, bet ir patvarius, ekologiškus bei tvarius baldus. Tiriama, kaip medžiagos veikia aplinką, ir naujomis technologijomis kuriami išmanūs sprendiniai, teigiamai veikiantys mūsų savijautą ir sveikatą. Keičiasi žmonių požiūris į vartojimą – keičiasi ir gamintojų siūlomas asortimentas.

Violeta Bartaškaitė

Nuo pat tų dienų, kai žmonija susirentė savo pirmuosius namus, daugybę amžių baldai buvo gaminami daugiausia iš akmens ir medžio (netgi viduramžiais, tarp aukštuomenės išplitus madai savo statusą pabrėžti puošniais baldais, meistrai juos gamino dažniausiai iš ąžuolo).

Perversmas prasidėjo drauge su pramonine revoliucija: nuo 18 a. antrosios pusės baldai imti gaminti masiškai, jų gamyboje pradėti naudoti geležis ir kiti metalai.

20 a. išradus plastiką ir fanerą (klijuotų plonų medienos lakšto sluoksnių plokštes), baldai vėl pakeitė savo pavidalą ir tapo kur kas pigesni, taigi ir dažniau keičiami.

Vis didėjant medienos apdirbimo galimybėms, pastaruosius keliasdešimt metų klesti „greitųjų baldų“ verslas. Jos lyderė – Kinija, užvertusi pasaulio rinkas pigiais baldais. Pirkdami komodą, pagamintą iš vidutinio tankio medienos plaušų plokštės (MDF), nė nesitikime, kad ji bus paveldima iš kartos į kartą kaip senelių ąžuolinis stalas ar promočiutės kraičio skrynia. Mums baldo reikia šiandien, o ar reikės rytoj – atsakys mada.

Arba suma banko sąskaitoje.

JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vien 2018 m. sąvartynuose atsidūrė apie 10 mln. tonų baldų. Koks apmaudus paradoksas: dauguma jų atlaikė vos kelerius metus, tačiau yra pagaminti iš natūraliai neyrančių medžiagų, taigi, faktiškai nesunaikinami. Aplinkosaugininkų teigimu, dauguma šiuo metu parduodamų baldų neištemptų nė dešimties metų. Prie to prisidėjo ir pandemija, nes dėl jos smarkiai pašoko žaliavų kainos. Štai aliuminis 2021-aisiais pabrango 60 proc., poliesteris ir plienas – po 30 proc., brango ir mediena. Transportavimo išlaidos padidėjo net dešimtis kartų. Ne vienas baldų dizaineris prisipažino dėl šių priežasčių buvęs priverstas

aukoti masinės gamybos baldų kokybę.

Antra vertus, vis garsiau kalbama ir apie baldų tvarumą. Ieškoma būdų sumažinti atliekų kiekį, diegiama žiedinė gamyba – kuriamos perdirbamos ir naudojamos perdirbtos medžiagos, tuo pat metu siekiant, kad galutinis produktas būtų atsparus, patogus ir patrauklus vartotojui.

Tai daroma pasitelkus 3D spausdinimo galimybes, vis naujas medžiagas ir technologijas. Pavyzdžiui, papildytosios realybės (augmented reality) technologija suteikia pirkėjui galimybę „pamatuoti“ baldą – įsitikinti, ar jis tinka toje patalpoje, kurioje ketinama jį statyti. Dizaineriai gali sukurti skaitmeninį baldo prototipą, kad būtų galima iš visų pusių jį apžiūrėti ir įvertinti, kaip jis, pavyzdžiui, atrodytų su vienu ar kitu audiniu naudojant įvairiausią apšvietimą.

Pirmenybė teikiama biofiliniam dizainui: vyrauja natūralios medžiagos, kaip medis, molis ar akmuo, vis dažniau panaudojama ir grybiena. Be abejo, išlieka populiarūs medvilnė, linas, vilna, bambukas, vis dažniau naudojamos ilgapluoštės kanapės.

Baldų gamyba įžengė į dar vieną naują erą.

Naujas žvilgsnis į medieną Mediena buvo ir išlieka viena pagrindinių medžiagų baldams gaminti. Ypač vertinama kietoji mediena – ąžuolo, raudonmedžio, graikinio riešutmedžio, klevo, uosio, taip pat tokių vaismedžių kaip vyšnios, obels, kriaušės. Tačiau žmonijai susirūpinus medžių kirtimo sukeliama žala mūsų planetai (dirvožemio erozija, bioįvairovės praradimas, anglies dvideginio ore didėjimas), tai turi būti tvari mediena – iš atsakingai kertamų ir atsodinamų miškų. Taip pat turi būti panaudojamos ne tik įprastos medžio dalys, bet net ir pjuvenos.

59

ARCHITEKTŪRA

Vienas iš tvarių sprendinių – panaudoti seną nugriautų statinių medieną.

Panašus ir vadinamasis pakartotinio panaudojimo (upcycling) metodas – kūrybingas nebereikalingų, išmestų daiktų perdarymas į ką nors nauja ir naudinga. Ši technika ne tik tvari, bet ir suteikia baldams unikalumo.

Britų kompanija „Goldfinger“ išmąstė dar vieną būdą – savo linijos „Tate Modern“ baldams gaminti naudoja nuvirtusius, dėl ligų ar gatvių plėtimo nukirstus Londono medžius.

Kasmet tokių susidaro apie 5 tūkst., ir anksčiau jie visi būdavo sunaikinami.

Sprendžiama ir kita problema. Didžioji dalis medienos, iš kurios gaminami baldai, vis dar dengiama skystu poliuretanu, jis apsaugo ją nuo vandens poveikio ir dilimo. Tačiau poliuretanas, kaip ir kitų rūšių plastikas, neyra, taigi, teršia gamtą. Todėl vis daugiau įmonių jį keičia augaliniais aliejais, kaip kininių vernicijų, linų sėmenų, arba biodervomis.

Vis populiaresnis iš Japonijos perimtas degintos medienos – yakisugi metodas: medis apdeginamas kontroliuojama ugnimi, atvėsinamas, anglies dulkės nuvalomos metaliniu šepečiu, o tada mediena padengiama natūraliu aliejumi. Taip apdorota, ji ne tik unikaliai atrodo (spalva ir tekstūra varijuoja priklausomai nuo jos rūšies), bet ir tampa atspari drėgmei, bakterijoms bei kenkėjams.

Vis dažniau naudojama ir inžinerinė mediena, ypač laminatas – patvarus ir tvirtas, jis gali būti panašus net į metalą. Laminato technologijomis ypač garsėja italų baldų gamintojai, kaip „Arpa Industriale“, „Abet Laminati“, „Laminati“.

60

Tobulinama ir fanera, šiais laikais ja gebama atkartoti ne tik medienos, odos, bet ir marmuro, daugelio kitų medžiagų tekstūras.

O kaip metalas ir kitos kietos medžiagos?

Metalas tvirtas, atsparus, universalus, lengvesnis už medžio masyvą, be to, jam galima suteikti bet kokią formą ir spalvą, todėl jis tebeaktualus baldų gamyboje – nuo nerūdijančiojo plieno iki aliuminio, nuo chromo ar žalvario iki zamako (cinko, aliuminio, magnio ir vario lydinio). Ypač jis tinka stalams, kėdėms, lentynoms ir furnitūrai, pavyzdžiui, rankenėlėms.

Bronza ir prislopintas auksas suteikia baldams klasikinės prabangos, nikelis, chromas ar juodas metalas padeda sukurti modernų įvaizdį, geležis – pramoninio ar vintažinio interjero akcentas. Be to, daugelis metalų gali būti perdirbami.

Tebeišlieka tarp populiariausiųjų medžiagų ir grūdintasis stiklas, kaip baldų dizaino elementas naudojamos ir keraminės plytelės, netgi gipsas – ne tik norimai baldo išvaizdai sukurti, bet ir jam sutvirtinti.

Ypatingą atmosferą patalpoje sukuria akmens baldai. Ir čia favoritai – marmuras arba granitas. Iš jų gaminami ne tik virtuvės stalviršiai, bet ir kavos staliukai, komodos. Įdomių baldų sukuriama nešlifuotam granitui suteikiant odos tekstūrą. Jie atrodo ypač stilingai, tik, deja, dėl gruoblėto paviršiaus yra linkę kaupti dulkes.

Tiek marmuras, tiek granitas atsparūs karščiui ir įbrėžimams, tačiau jie porėti, vadinasi, juose gali kauptis nešvarumai, todėl kasmet jų paviršių

būtina padengti specialaus silanto (medžiagos, kuri užpildo visas natūralias paviršiaus vageles) sluoksniu.

Tai ypač svarbu granito atveju, nes nustatyta, kad netinkamai apsaugotas jis gali išskirti radoną – bekvapes ir bespalves inertines radioaktyviąsias dujas.

Moderniai aplinkai sukurti puikiai tiks steatitas – tvirtas ir ekologiškas mineralas. Jis atsparus karščiui ir neporėtas, tad jo, skirtingai nei kitų natūralių akmenų, nereikia kasmet padengti silantu. Antra vertus, steatitas palyginti neatsparus įbrėžimams, tad jį reikėtų reguliariai tepti mineraliniu aliejumi.

Travertino akmuo ypač prie širdies Antikos gerbėjams, bet jis ganėtinai minkštas, jį lengva įbrėžti.

Kaip ir kalkmenį.

Vienas netikėčiausių sprendinių – baldų gamyboje naudoti emaliuotą lavos akmenį. Jis itin brangus, tačiau ir ypač tvirtas, neporėtas, tad atsparus įbrėžimams ir karščiui. Jo ryškios spalvos suteikia įspūdingumo kiekvienai patalpai.

Virtuvės stalviršių (r)evoliucijos Anksčiau taip garbinti marmuras ir granitas, kaip jau minėta anksčiau, pasirodo, ne tokie jau ir tinkami virtuvėje. Tačiau jiems yra tiek naujų pakaitų, kad verta jiems skirti visą skyrelį.

Europoje itin populiarūs porceliano stalviršiai – lengvai prižiūrimi, tvirti ir higieniški.

Gerai vertinami ir betoniniai stalviršiai: jiems galima suteikti norimą spalvą ir tekstūrą, be to, juos galima

derinti su kitomis medžiagomis – stiklu, plytelėmis ar marmuru. Toks stalviršis sulaiko savyje šilumą, kai namuose pakyla temperatūra, ir išleidžia ją, kai oras atvėsta. Trūkumas? Kaip ir granitą bei marmurą, jį reikia bent kartą per metus padengti silantu.

Ypač patvarūs, deja, įbrėžimams neatsparūs yra nerūdijančiojo plieno stalviršiai. Šilumos ir prabangos virtuvei suteikia variniai stalviršiai.

Tai itin bakterijoms atspari medžiaga, tačiau ant jos taip pat bus matyti visi įbrėžimai, be to, ją palyginti lengva įlenkti.

Itin paklausūs dirbtinio akmens stalviršiai. JAV, pavyzdžiui, sparčiai populiarėja dirbtinis kvarcas: 90–95 proc. jo sudaro natūralus akmuo, likusi dalis – dervos. Jis kur kas tvirtesnis nei natūralus akmuo, atsparus karščiui, įbrėžimams, dėmėms, jo nereikia dengti silantu, tik svarbu suapvalinti kampus, kad nenuskiltų.

Be abejo, vertinamas ir pas mus vis populiaresnis dirbtinis lietas akmuo „Corian“: įvairių spalvų ir tekstūrų, lengvai formuojamas, atsparus drėgmei, netoksiškas, paprastai prižiūrimas ir pataisomas.

Verti dėmesio ir bendrovės „Cambria“ sukurti dirbtinio akmens stalviršiai, sertifikuoti „Greenguard“: neporėti ir vandeniui atsparaus paviršiaus, jie laikomi itin tinkamais maistui gaminti. Įbrėžimai lengvai pašalinami švitriniu popieriumi.

Didelė stalviršių iš perdirbtų medžiagų pasiūla. „3 form“ gamina į dirbtinį akmenį panašias plokštes „Flek Pure“ iš statybinių medžiagų likučių. Suomijos žiedinės ekonomikos lyderė „Durat“ sukūrė dirbtinį akmenį iš 100 proc. perdirbamo pramoninio plastiko, tokie stalviršiai yra itin tvirti ir lengvai atnaujinami švitriniu popieriumi.

Ypač daug stalviršių kuriama iš perdirbto stiklo. Bendrovė „Silestone“, sukūrusi „HybriQ“ technologiją, su perdirbtu butelių ir langų stiklu maišo kvarcą. „IceStone“ perdirbtą stiklą jungia su cementu ir netoksiniais pigmentais.

Vokiečių kompanija „MAGNA Naturstein“ iš pramoninių atliekų gamina visiškai perdirbamas aukštai temperatūrai ir įbrėžimams stiklo keramikos plokštes „Magna Glaskeramik “. Kiekviena plokštė atrodo kiek skirtinga, ir tai suteikia dar daugiau žavesio. Plokštės gali būti padengtos patina, gali būti matinės

®

arba šlifuotos, įvairiausių spalvų. Tai puiki alternatyva oniksui ir kvarcui.

Gaminami stalviršiai ir iš kompresuoto perdirbto popieriaus. Kad ir kaip būtų keista, jis labai atsparus, nes maišomas su kieta polimerine derva. Viena populiariausių tokių medžiagų – įvairiai panaudojama „Richlite“. Ji atspari karščiui, įbrėžimams ir dėmėms, tačiau ją būtina padengti silantu.

Specialiai stalviršiams sukurta ir medžiaga „Granicrete“. Ji tvirtinama prie jau esamo stalviršio, galima rinktis iš akmens, medienos ar plytelių tekstūrų. Tai itin tvirta, neporėta ir ekologiška medžiaga, atspari ir bakterijoms, ir dėmėms.

Dar vienas netoksiškas ir ekologiškas sprendinys – epoksidinė derva. Bendrovė „Aristech“ pristatė iš dervų mišinio stalviršiams pagamintą medžiagą „Studio Collection“ su 3D efektu: atsparią karščiui, saugią, lengvai atnaujinamą. „Marmo Arredo“, gaminanti marmuro, granito, natūralaus ir dirbtinio akmens stalviršius, sukūrė inovatyvią antibakterinę technologiją „Gekil®“: bespalvių medžiagų sluoksnis penkerius metus užtikrina stalviršio apsaugą nuo bakterijų ir virusų, taip pat šalina kvapus ir valo virtuvės orą. Šiai technologijai suteiktas Europos cheminių medžiagų agentūros (European Chemicals Agency, ECHA) sertifikatas.

Baldų tekstilės konstantos ir naujovės Tebeišlieka populiarios biologinės kilmės medžiagos, nes jos nekenkia žmonių sveikatai bei aplinkai ir natūraliai suyra.

Vilna vertinama dėl atsparumo ir šilumos reguliavimo. Ją lengva valyti, ji nesiraukšlėja, neblunka, nesipumpuruoja. Tvirta, universali medžiaga yra ir linas, tiesa, jis glamžus, todėl dažnai derinamas su orui ir drėgmei laidžia medvilne. Tankiai austa medvilnė gali atrodyti ne mažiau prabangi kaip šilkas – vienas brangiausių ir tvirčiausių baldų apmušalų. Itin pabangus ir aksomas, tačiau jis yra atsparus skysčiams, bet ne dėmėms ir purvui, be to, ilgainiui nušiūra. Vis labiau baldų pramonėje populiarėja pluoštinių kanapių audiniai, kuriems, kaip ir vilnai, būdinga šilumos reguliavimo savybių. Visos šios medžiagos yra tvarios – gali būti perdirbtos ar kompostuojamos.

2024 01 26 – 30 FRANKFURTAS PRIE MAINO

ThE LIFESTYLE MOvEmENT Stulbinančiai įkvepiantis interjero dizaino produktų ir idėjų pasirinkimas, baldai ir namų interjero dekoras. Parodos „Ambiente“ gyvenimo būdo zona pristato moderniausius dizainus ir naujausias tendencijas. Ši zona apžvelgia aktualiausias interjero tendencijas: nuo namų interjero, išorės dizaino naujienų iki idėjų bei sprendimų verslui.

Tavo industrija, Tavo bendruomenė: ambiente.messefrankfurt.com/living info@lithuania.messefrankfurt.com Tel. +370 52 77 93 54

61

ARCHITEKTŪRA

Iš sintetinių audinių populiarūs išlieka nailonas, viskozė, veliūras, akrilas ir poliesteris. Nailonas nepaprastai tvirtas, laidus orui, tačiau labai porėtas, todėl labiau nei kiti audiniai sugeria skysčius ir yra sunkiai valomas.

Prieš du šimtmečius sukurta viskozė labai primena šilką, tačiau yra labai tepli ir tikrai ne pati tvirčiausia. Kur kas geriau vertinami viskoelastiniai audiniai su natūraliu sojų aliejaus ekstraktu. Veliūras, gaminamas ir iš medvilnės, ir iš poliesterio, yra švelnus, prabangiai atrodo ir ypač tinka sofoms, tačiau gali didinti elektrostatinį krūvį ir sukelti nemalonių pojūčių sausose patalpose (šildymo sezonu). Poliesteris yra ir orui laidus, ir tvirtas, deja, neatsparus karščiui. Iš minėtųjų sintetinių medžiagų palankiausiai, ko gero, vertinamas akrilas.

Jo audiniai švelnūs, greitai džiūsta ir neblunka, todėl laikomi itin tinkamais baldams apmušti.

Vartotojų svajonė – pirmiausia nepažeidžiami audiniai. Todėl šiais laikais kuriamos tvirtos, dėmėms atsparios medžiagos, kurios, nors ir pagamintos, pavyzdžiui, iš perdirbto plastiko, atrodytų kaip linas, aksomas ir kiti natūralūs audiniai. Štai kompanija „Christian Fischbacher“ sukūrė aksomą iš perdirbtų plastiko butelių: audinys ne tik švelnus, bet ir atsparus ugniai, puikiai tinka naudoti lauko sąlygomis. Ir lauko, ir vidaus baldams gali būti naudojamas ir iš atliekų pagamintas olefino audinys – neperšlampamas, atsparus dėmėms ir pelėsiui, lengvai valomas.

Vokiečiai iš vaisių ir daržovių atliekų bei jūros dumblių sukūrė „Peelsphere“ – 100 proc. suyrančią medžiagą, puikią tikros ir dirbtinės odos alternatyvą: atsparią vandeniui ir tvirtą, ją net galima pjaustyti lazeriu. Turkų kompanija „Scays Group“ pradėjo gaminti odos alternatyvą „Wastea“ – pagaminta iš arbatos tirščių, ši medžiaga taip pat pasižymi visomis odai būdingomis savybėmis: yra atspari vandeniui, laidi orui ir itin tvirta. Odos savybių būdinga ir malai – biomedžiagai iš žemdirbystės atliekų. Net ir BASF sukūrė, tiesa, ne iš organinių medžiagų, netoksišką ir kenksmingų lakiųjų organinių junginių neišskiriančią minkštutėlę nesilupančią dirbtinę odą – „Haptex 2.0“.

Populiarėja ir išmanioji tekstilė – tvirta, neblunkanti, atspari dėmėms bei ugniai ir turinti antibakterinių savybių. Kai kurie išmanieji audiniai gali net deodoruoti orą ar mažinti oro 62

temperatūrą patalpose arba būti naudojami kaip elektroninių prietaisų įkrovikliai.

Dar viena įdomi baldų tekstilės naujovė – šviesą skleidžiantys audiniai. Jie pagaminti iš optinėmis savybėmis pasižyminčio stiklo pluošto su jutikliais, kontroliuojamais išmaniąja programėle. Toks audinys gali skleisti šviesą nė kiek neįkaisdamas.

Vertas dėmesio ir naudojant NASA technologiją „Nanobionic“ sukurtas energijos suteikiantis, kraujotaką skatinantis ir optimalią termoreguliaciją palaikantis audinys.

Technologija „Crypton super“ apdorotiems audiniams būdinga dezinfekuojamųjų savybių, jie atsparūs vandeniui, mikroorganizmams, pelėsiui ir dėmėms. Tokiais audiniais aptrauktų baldų yra ir Baltuosiuose, ir Bakingamo rūmuose. Šia technologija gali būti apdorotas bet koks audinys.

Akivaizdu: baldų tekstilė evoliucionuoja septynmyliais žingsniais – audiniai dabar ne tik gerai atrodo, bet ir atlieka papildomų funkcijų.

Biofilinio dizaino banga Kuo labiau gręžiamės į gamtą, tuo daugiau jos norime ir savo namuose.

Baldams suteikiamos natūralios ir organinės formos: kėdės ir sofos primena lapus, gėles ir kitus gamtos elementus, baldų gamyboje vis dažniau naudojamos tokios natūralios medžiagos kaip bambukas, kamštiena, sizalis – itin tvirtas, standus ir drėgmei atsparus sizalio agavų (Agave sisalana) lapų pluoštas, anksčiau naudotas virvėms ir lynams vyti.

Baldų, kaip ir statybinių medžiagų, gamintojai ypač vertina bambuką, nes jis nepaprastai tvarus ir vizualiai patrauklus. Tvarus, nes yra ne medis, o žolė, vadinasi, itin greitai auga (gali ūgtelėti net iki 90 centimetrų per dieną), tad jį galima kirsti ir veisti nesukeliant jokios žalos aplinkai, netgi atvirkščiai – kuo didesni bambukų plotai, tuo daugiau sugeriama anglies dvideginio, tuo daugiau į aplinką išskiriama deguonies. Be to, bambukas – labai atspari, lengva ir tvirta medžiaga, dvigubai tvirtesnė nei ąžuolas ir nelaidi vandeniui. Dėl šių savybių jis tinkamas kone viskam – nuo kėdžių ir stalų iki tekstilės ir apdailos detalių.

Nesukeliama žalos gamtai ir išgaunant kamštieną, nes ši gaminama iš ataugančios kamštinio ąžuolo žievės.

Kamštiena tinkama naudoti 50 metų, yra antibakterinė, atspari ugniai ir natūraliai suyranti medžiaga.

Ateities medžiaga taip pat laikoma grybiena, nes ją galima auginti norimos formos ir norimo tankio. Tai organinė, skaidulinė medžiaga, atspari pelėsiui ir ugniai, sulaikanti garsą ir šilumą, be to, itin tvirta. Ji gali tapti puikia MDF medžio plokščių alternatyva, nes, skirtingai nuo šių, neišskiria toksinių medžiagų. Iš grybienos pagamintus baldus (tokių jau yra) galima nesunkiai perdirbti. Beje, „Ikea“ grybieną naudoja pakuotėms gaminti, o britų baldininkas Sebastianas Coxas iš jos gamina zomžą primenančios tekstūros lempų gaubtus.

Kūrybiniai dizainerių žaidimai Kiekvienais metais įvairiose baldų dizaino parodose pristatomi kokie nors netikėti baldų medžiagų sprendiniai. Be abejo, ir čia pirmu smuiku griežia tvarumas – panaudojami ir perdirbti žvejų tinklai, ir plastikiniai buteliai, ir kavos tirščiai, ir į pakrantes bangų išmesti jūrų augalai.

Kėdės iš lapų ir biodervos, lempos iš karvių skrandžių ar lovos iš panaudotų automobilių labiau primena kūrybinius pašmaikštavimus, tačiau dalis idėjų sėkmingai perkeliamos į platesnei auditorijai skirtų baldų gamybą.

Pavyzdžiui, italų studija „Archirivolto Design“ su baldų gamintoja „Actiu“ iš perdirbtų plastikinių vaisiams rinkti skirtų dėžių ir perdirbto stiklo pluošto sukūrė ir viduje, ir lauke tinkamas kėdės „Fluit“. Danų kompanija „Stykka“ žiedinio dizaino principais sukūrė virtuvinį komplektą „LoopKitchen“ iš perdirbamų beržo faneros dalelių ir „Forbo“ linoleumo.

Kai virtuvės dalys susidėvi ar sulūžta, jas galima lengvai pakeisti naujomis (senas kompanija perdirba arba panaudoja iš naujo). „Beit Collective“ su Adamu Nathanieliu Furmanu sukūrė spalvingą tradicinių libanietiškų kėdžių „Khayzaran“ versiją „Dina“ iš suyrančių medžiagų. Britų studijos „Alex Mint“ pagamino stalų kolekciją „Oceanides“ iš marmuro ir į krantą išmestų jūržolių Posidonia Oceanica.

Danų kompanija „Mater“ sukūrė naują, akmenį ir marmurą primenančią medžiagą „Mater Circular Materials“ („Mater žiedinės medžiagos“, MCM) iš skaidulinių atliekų. Viskas, kas pagaminta iš šios medžiagos, gali būti perdirbama ir panaudojama naujiems baldams iki penkių kartų.

Be to, bendrovė atnaujino ir savo dar 1955 m. pradėtos baldų kolekcijos „Ocean“ gamybos liniją: dabar

ARCHITEKTŪRA

baldai gaminami nebe iš medžio, o iš perdirbto plastiko, surinkto vandenynuose. Vienai kėdei pagaminti sunaudojama 960 g tokio plastiko, ir taip anglies dvideginio į atmosferą išmetama 82 proc. mažiau, nei jo būtų išmesta gaminant tokią kėdę iš medžio. Neseniai „Mater“ paskelbė pradėjusi bendradarbiauti su alaus gamintoja „Carlsberg“: leidžiama ža-

lia „Ocean“ kolekcija iš panaudotų žalių „Carlsberg“ alaus skardinių.

Baldų gamintoja „Emeco“ jau nuo 2010-ųjų sėkmingai pardavinėja drauge su BASF ir „Coca Cola“ iš perdirbtų plastikinių butelių gaminamas kėdes. Dėl to į šiukšlynus neiškeliavo 15 mln. plastikinių butelių.

Modernaus italų dizaino lyderė FENIX®, pasitelkusi nanotechnolo-

gijas, gamina inovatyvias baldų medžiagas iš 60 proc. popieriaus ir 40 proc. dervų. Turkų ir britų bendrovė „OTTAN Studio“ kuria baldus ir lempas iš apelsinų žievelių, žolių, morkų, riešutų kevalų ir nukritusių lapų. SMĪLE komanda kuria modulines lentynų sistemas „The SMĪLE“ iš panaudotų perdirbtų valgomųjų lazdelių.

Kėdė LOOPY, garethneal.co.uk

Skaldyto stiklo stalas MAGNA, magna-glaskeramik.com

Staliukas BOWL, „Ocean“ linija

TAKT sofa, taktcph.com

63

ARCHITEKTŪRA

Staliukų tandemas grybienos stalviršiais

KELP kėdė, itg.studio

Kėdė DINA, beitcollective. com BØRGE MOGENSEN kėdė, Materdesign.com OCEANSIDE staliukas, yankodesign.com

REFORM kėdė, reformlab.se

Žiedinio principo virtuvinis komplektas, Stykka.com

Būtina keisti mąstymą Baldų dizaineriai nuolat ieško naujų medžiagų – kad jų nauji kūriniai būtų ne tik įdomesni, tvirtesni, bet ir tvaresni. Baldų tekstilės gamintojai vis dažniau naudoja biopolimerus ir iš perdirbtų pluoštų pagamintus siūlus. Dizaineriai tiria naujus gamybos metodus, kurie sumažintų energijos vartojimą. Vienas iš tų būdų – šaltasis presavimas, kai medžiagos suspaudžiamos naudojant aukštą spaudimą be karščio. Stebint pastarųjų metų tendencijas akivaizdu: situacija baldų pasaulyje 64

itin sparčiai keičiasi tvarumo link. Į tvarumą atsigręžia ir didieji masinių baldų gamintojai. Štai „Ikea“ išsikėlė gigantišką tikslą: iki 2030-ųjų pasiekti, kad visa gamyba būtų grįsta žiedinės ekonomikos principais: gamyboje naudojamos tik perdirbtos ar atsinaujinančios medžiagos, CO2 emisija – nulinė, visos baldų dalys gali būti keičiamos, taisomos ir perdirbamos. Jau 2021 m. daugiau kaip 99 proc. panaudotos medienos buvo arba perdirbta, arba pagaminta iš atsakingai kertamų miškų.

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad po 27 metų pasaulyje gyvens 9,6 mlrd. žmonių. Tačiau gamtos resursai riboti, todėl akivaizdu: būtina keisti savo mąstyseną. Privalome įsisąmoninti: be tvarumo pražūsime.

Medžiagos turi būti ne tik iš perdirbtų medžiagų – jos ir pačios turi būti perdirbamos. Deja, šiuo metu gaminti iš perdirbtų žaliavų yra brangiau nei gaminti tas žaliavas. Reikia didelių investicijų ir nuolatinio švietimo, kad žmonės pradėtų atsakingai rinktis daiktus.

BALDAI, KURIŲ NORI TU...

Iki paskutinės detalės apgalvota ir individualizuota nepakartojama Jūsų namų atmosfera

Tik Jums, tik pagal Jūsų viziją – sprendiniai sėkmingo verslo erdvėms

Jaukumu užburianti skirtingų zonų sinergija Jūsų namuose

www.baldaitiktau.lt baldaitiktau

65

Unikalūs baldai pagal kliento asmeninį stilių „Gie&Ger baldų“ kūrėjai žino, kaip svarbu savo būste išties jaustis namie, todėl visada įdėmiai išklauso kiekvieno kliento pageidavimus ir pagamina baldus, atitinkančius jo norus bei derančius prie jau esamo interjero. Profesionalus dizainas, aukštos kokybės medžiagos, ilgaamžiai tvirti sprendiniai – „Gie&Ger baldai“ visada išskirtiniai, visada patogūs ir tikra namų puošmena!

www.gieger.eu

Tel. nr. +370 663 35 264; +370 656 53 841

67

STATYBA

KOKIUOSE NAMUOSE GYVENSIME ATEITYJE –

GRYBŲ AR KORALŲ?

68

STATYBA

Mokslininkai ir architektai, statytojai ir statybinių medžiagų gamintojai ieško būdų, kaip sumažinti statybinių medžiagų poveikį klimatui, nes be to, deja, šnekos apie tvaresnę ateitį ir liks tik šnekos. Vis dėlto prošvaisčių matyti: kuriama vis naujų įprastų statybinių medžiagų alternatyvų.

Nuotr.: Adobe Stock

Neda Žvybienė

Kartu su naujomis technologijomis išmąstoma ir vis naujų būdų statant pastatus naudoti tvarias natūralias ir perdirbtas medžiagas.

Plėtojamos šiaudų, nuo seno vertinamų, ypač Skandinavijoje, kaip patvarios ir ilgaamžės statybinės medžiagos, panaudojimo galimybės. Nes jie ne tik ekologiški, bet ir puikiai izoliuoja šilumą, todėl šiaudinių medžiagų pastate žiemą šilta, o vasarą – vėsu.

Daugybę metų statybų sektoriuje naudojama ir vilna. Dažniausiai jai priskiriama izoliacinės medžiagos funkcija, tačiau pastebėta ir kitų jos naudingų savybių: į plytų molį pridėjus vilnos ir natūralaus polimero, esančio jūrų dumbliuose, plytos tampa 37 proc. stipresnės ir atsparesnės šaltam drėgnam klimatui. Dėl pastarosios priežasties jos populiarios Didžiojoje Britanijoje.

Mėginama, pavyzdžiui, panaudoti lakiuosius pelenus, džiovintas kukurūzų burbuoles.

Vis didesnį pagreitį visame pasaulyje įgyja iniciatyva kurti statybines medžiagas iš atliekų. Pavyzdžiui, Maniloje (Filipinai) įsikūrusi socialinė įmonė planuoja perdirbti į ekologiškas plytas apie 40 tonų panaudotų plastikinių pakuočių. Iš šio perdirbto plastiko ketinama statyti laikinus prieglaudos būstus nukentėjusiesiems per taifūnus.

Perdirbtas plastikas naudojamas ir kitais statybiniais tikslais. Sumaltu perdirbtu plastiku keičiami įprasti iškastiniai betono užpildai – smėlis ar žvyras, ir betonas įgyja naują pranašumą: tampa lengvesnis, bet išlieka toks pat tvirtas. Vis labiau populiarėja ir iš perdirbto plastiko pagaminta patvari, lengva, nedegi ir paprastai montuojama hidroizoliacinė stogo danga.

Taip pat statybos pramonėje naudojama kamštiena – iš jos gaminamos vandeniui, garso izoliacijai ir netgi ugniai atsparios plokštės.

Vis dėlto šviesiausia naujų statybinių medžiagų ateitis pranašaujama perdirbtos tekstilės plytoms, grybienos gaminiams, biocementui ir, žinoma, kanapių gaminiams.

69

STATYBA

Idėją senus drabužius paversti plytomis įgyvendino prancūzų architektė Clarisse Merlet. Apskaičiuota, kad vien Prancūzijoje kasmet susidaro apie 4 mln. tonų tekstilės atliekų, iš jų tik mažiau nei trečdalis pakartotinai panaudojama arba perdirbama.

Būtent tai ir paskatino architektę keisti savo darbo kryptį. Siekis gyventi tvariai atvedė ją prie minties iš senų drabužių gaminti dekoratyvines ir izoliacines plytas. C. Merlet pavyko: jos plytos ne tik išskirtinės išvaizdos, bet ir turi puikių šilumos ir garso izoliavimo savybių.

Plytoms gaminti naudojamas smulkintas audinys: medvilnė, poliesteris, elastanas, net polivinilchloridas (PVC). Architektė pati sukūrė ir ekologiškus klijus smulkintai tekstilei sulipdyti. Gauta masė mechaniškai suspaudžiama į plytų formas. Po kiek laiko dar šlapios plytos išimamos iš formų ir paliekamos džiūti dvi savaites, vėliau jas galima naudoti patalpų viduje.

Architektė savo plytas pavadino „FabBRICK“ ir gamina jas keturių skirtingų dydžių. Nors plytos galėtų būti naudingos statybose kaip izoliacinė medžiaga, dažniausiai jų įsigyjama vidaus konstrukcijoms: patalpų pertvaroms, dekoratyvinėms sienelėms įrengti. C. Merlet siūlo jas naudoti ir gaminant baldus – pavyzdžiui, stalus ar taburetes.

Architektės įmonė skaičiuoja perdirbusi per 12 tonų tekstilės ir paga70

minusi daugiau kaip 40 tūkst. plytų.

C. Merlet išmąstė ir būdą mažinti medicininių atliekų – ji jau net sukūrė iš smulkintų medicininių kaukių pagamintos plytos prototipą. Tačiau šios plytos dar turi išlaikyti daugybę laboratorinių bandymų, ypač ugnies testų.

Grybienos lego Kitas rimtas konkurentas tradicinėms statybinėms medžiagoms – svarbų vaidmenį grybų augimo ir dauginimosi procese atliekanti pasaulyje miceliu vadinama grybiena, tvirtas gijų rezginys, padedantis grybams iš aplinkos pasisavinti maistines medžiagas ir vandenį.

Iš grybienos pagamintos medžiagos yra patvarios, natūraliai atsparios ugniai, neutralios anglies dioksido atžvilgiu, ekologiškos ir gali būti utilizuotos pasitelkus gyvus organizmus.

Nuotr.: fab-brick.com ; 6sqft.com

Iš spintų – į plytas

Be to, kartu su grybiena į statybines medžiagas galima perdirbti žemės ūkio atliekas. Tai nebrangu ir tvaru, nes sukuriamos medžiagos yra biologiškai skaidžios.

Pavyzdžiui, į atitinkamas formas supylus žemės ūkio atliekas, tokias kaip šiaudai ar pelai, ir pasėjus jose grybų sporų galima auginti grybienos plokštes ar plytas. Grybai vos per penkias dienas organines medžiagas paverčia gyvybingomis statybinėmis medžiagomis. Kai grybiena visiškai sukonstruoja savo tinklą, švelniu kaitinimu natūralus augimo procesas sustabdomas, ir organinės plytos sukietėja.

Tokioms plytoms gaminti nereikia didelių investicijų, nes nereikia specialios įrangos, didelės galios energijos šaltinių ir daug laiko, tai pigu ir efektyvu. Grybienos, kaip statybinės medžiagos, trūkumas yra tik vienas – ji lengva. Tačiau pastatams reikia įvairių sudedamųjų dalių, ir ne visos jos turi būti sunkios: micelis, pavyzdžiui, tinka kaip izoliacinė medžiaga, vidaus sienų ir fasadų danga.

Idėja panaudoti grybieną gyva jau nuo 2007 m. Pirmiausia iš jos buvo sukurtos tvarios pakuotės, tačiau grybienos, kaip statybinės medžiagos, potencialą 2014 m. pirmieji pademonstravo „The Living“ architektai. Jie MoMA PS1 erdvės kieme Manhatano centre pastatė grybų plytų bokštą „Hy-Fi“. Jo plytos buvo pagamintos iš grybienos, užaugintos žemės ūkio atliekose. Daugiau kaip 12 metrų aukščio bokštą sudarė 10 tūkst. grybų plytų.

Grybienos plyta toli gražu nėra tokia stipri, kaip įprasta plyta – tradicinių plytų gniuždymo stipris yra ne mažesnis kaip 28 MPa, o grybų plytos gali atlaikyti tik 0,2 MPa, – tačiau grybų plytos yra 60 kartų lengves-

STATYBA

Kas pakeis cementą?

Regis, biocementas – statybinė medžiaga, išauginta pasitelkus mikroorganizmus. Teigiama, kad biocementas per visą gamybos grandinę išmeta iki 93 proc. mažiau CO2, nes jo gamyba grįsta vietos ištekliais, suteikiančiais tam tikro lankstumo statybinių medžiagų pramonėje.

Edinburgo universitete dizaino studentai kuria biocementą iš smėlio ir bakterijų, pridėję papildomą ingredientą karbamidą kaip maistinę medžiagą bakterijoms. Iš šio biocemento jiems pavyko pagaminti plokštę, kurios gniuždymo stipris prilygsta maždaug 70 proc. įprasto betono gniuždymo. Be to, toks betonas yra biologiškai skaidus, tad jį galima naudoti tik laikinoms konstrukcijoms. Tačiau tai išeitis, kai prireikia laikinų būstų gamtos stichijų nusiaubtuose regionuose: pastogę žmonėms galima sukurti praktiškai nemokamai – reikia tik smėlio ir bakterijų. Tikimasi, kad patobulinus gamybą pavyks sulaukti investuotojų susidomėjimo ir smėlio biocementas taps viena pagrindinių statybinių medžiagų dykumų teritorijose.

Kita idėja – vietoj įprastinio portlandcemenčio (OPC) naudoti smulkiai maltus vulkaninius pelenus. Tai sumąsčiusių Jutos universiteto mokslininkų teigimu, miltelių pavidalo pelenai gali natūraliai susijungti su vandeniu ir kitomis medžiagomis, sudarydami į cementą panašią pastą. Jai gaminti reikia mažiau energijos, o tvirtumu ji nenusileidžia tradiciniam betonui. Kitas pranašumas tas, kad vulkaninių pelenų gausu aplink aktyvius ir neaktyvius ugnikalnius visame pasaulyje. Vis dėlto ir tokio biocemento gamyba dar neperžengė tyrimų ir bandymų stadijos, nors mokslininkai neabejoja didelėmis savo sukurtos formulės perspektyvomis.

Toliausiai pažengė Šiaurės Karolinos startuolis „Biomason“ – jis jau pradėjo masinę prekybą savo biocemento gaminiais, auginamais pasitelkus mikroorganizmus, kurie „gamina“ koralų rifų klintines struktūras.

Gamybos procesas prasideda nuo granito pylimo į formas, pridedant specialios natūralių bakterijų atmainos, kuri vėliau maitinama vandenyje suspenduotais kalcio jonais. Šie pritraukiami prie bakterijų sienelių,

Nuotr.: Nienke Krook.

nės už įprastas plytas, tad jas galima aukščiau dėti vieną ant kitos, naudoti modulinių namų statyboje. Be to, grybiena labai tinka kaip vidinių ir nepagrindinių pastato konstrukcijų sudedamoji dalis – pavyzdžiui, kaip sienų izoliacinė medžiaga.

Londone įsikūrusi mokslinių tyrimų ir dizaino įmonė „PLP Labs“ neseniai pademonstravo ir modulinius statybinius blokus, išaugintus iš grybienos. Blokai pagaminti naudojant skirtingų formų 3D būdu spausdintus medinius rėmus. Taip norėta parodyti, kokių unikalių struktūrų galima išgauti iš grybienos. Jos – kaip lego kaladėlės, jas galima surinkti ir išardyti, o tai labai aktualu beauštančioje surenkamų ir vėl išardomų namų eroje.

Grybienos blokų autorių teigimu, micelis tinkamas ne tik apdailos ir izoliacinėms plokštėms, bet ir, pavyzdžiui, šviestuvams gaminti, tačiau dabar jiems svarbiausia rasti būdų kurti tvirtesnes struktūras, kad grybiena išties rimtai galėtų konkuruoti su betonu. Jų nuomone, ateityje žmonės gyvens grybienos namuose.

71

STATYBA

todėl susidaro kalcio karbonato apvalkalas, dėl kurio granito dalelės prilimpa viena prie kitos. Viena bakterinė plyta užauga per 2–4 dienas (plg.: krosnyje degamai plytai pagaminti reikia nuo 3 iki 5 dienų). Mikroorganizmai gali suformuoti skirtingą biobetono mišinį. Taip gaunamos plytos, kurios šviečia tamsoje, plytos, kurios sugeria taršą, ar plytos, kurios keičia spalvą priklausomai nuo drėgmės kiekio. Startuolio produkcija jau domisi karo pramonė ir povandeninių objektų statytojai.

Kompanija teigia itin sunerimusi dėl CO2 kiekio, teršiančio aplinką: gaminant cementą tradiciškai, į atmosferą išmetama daugiau kaip 8 proc. viso pasaulio CO2 emisijos – keturis kartus daugiau, nei jo išmeta aviacijos pramonė.

Norint patenkinti biocemento paklausą ir konkuruoti su tradiciniais produktais, būtina plėtoti tvarias technologijas. „Biomason“ tikslas – iki 2030 m. savo produktais sumažinti betono pramonės išmetamo anglies dvideginio kiekį 25 proc. Šiuo metu kompanija gamina įvairaus dydžio biocemento plyteles, kurios tinkamos naudoti pastatų išorėje ir viduje. Norėdami dirbti tvariai, „Biomason“ rūpinasi kiekvienu gamybos žingsniu. Pavyzdžiui, „The BioBasedTile “ plytos gaminamos iš vietos tiekėjų medžiagų, taip sumažinant žaliavos transportavimo kaštus. Plytelės gaminamos tvaria įranga patalpose su saulės baterijomis, kurios sumontuotos taip, kad gautų maksimaliai saulės šviesos.

Tokiu būdu kasmet kompanija sutaupo daugiau kaip 250 tūkst. kWh. „Biomason“ biocemento plytelėms gaminti nereikia krosnių kalkakmeniui degti. „The BioBasedTile “ surenkamosios betoninės plytelės suformuojamos patentuotais biologiniais procesais su bakterijomis, dėl kurių kalcio karbonatas nusėda užpildų matricoje. Kitaip tariant, taikant šiuolaikines technologijas, gyvi organizmai nukreipiami gaminti tam tikros formos cementą natūralioje temperatūroje. Pasibaigus plytelės gyvavimo laikui, gautas produktas yra saugiai perdirbamas, nes jame nėra lakiųjų organinių junginių (LOJ). „Biomason“ plytelės tinkamos naudoti vertikaliai ir horizontaliai komercinės, institucinės ir gyvenamosios statybos objektuose. Šiuo metu jos naudojamos įvairiuose Europos ir Šiaurės Amerikos projektuose, tarp jų ir statant H&M grupės būstinę.

®

®

72

Kanapės – universalios, bet sunkiai pripažįstamos Ypač didelį potencialą kaip atsinaujinantys statybų pramonės ištekliai turi pluoštinių kanapių stiebai. Mokslininkai jau sukūrė kanapių plytas, kanapių medienos plaušų plokštes ir kanapių medieną. Net smulkinta sumedėjusi kanapių stiebų dalis, vadinamieji kanapių spaliai, naudojami kuriant tvarias statybines medžiagas, tokias kaip betonas.

Natūraliai sumedėjusiose kanapių dalyse yra daug silicio dioksido, tad jos gerai jungiasi su kalkėmis. Šia savybe ir pasinaudojama: kanapių spaliai sumaišomi su kalkėmis ir taip sukuriama patvari, ekologiška statybinė medžiaga. Šis betonas yra lengvas ir nestruktūrinis, tačiau gali būti integruotas į tradicines pastatų statybos sistemas. Panašiai kaip ir tradicinis betonas, jis gali būti išlietas arba surenkamas į statybines dalis, tarkim, blokus ar lakštus. Išlietam kanapių betonui sukietėti reikia kur kas mažiau vandens nei tradiciniam cementui. Kadangi kanapių betonas pagamintas iš natūralių atliekų, visas jo, kaip statybinio produkto, gyvavimo ciklas yra nekenksmingas aplinkai, iki pat pakartotinio naudojimo arba perdirbimo.

Gaisro atveju kalkinis sluoksnis sumažina ugnies plitimą ir dūmų įkvėpimo riziką. Kanapių betonas nesukelia jokių odos ar kvėpavimo problemų, taip pat yra laidus garams, sukuria sveiką patalpų aplinką. Dėl lengvos struktūros ir tarp dalelių sukurtų oro kišenių kanapių betonas atsparus žemės drebėjimams ir yra efektyvus šilu-

mos izoliatorius. Kanapės natūraliai atsparios pelėsiams ir kenkėjams.

Jos yra idealus pasirinkimas statybos projektams ir dėl izoliacijos ir akustinių savybių bei galimybės palaikyti tinkamą drėgmės lygį.

Antra vertus, norint pritaikyti kanapes statybose reikia įveikti daugybę iššūkių. Didžiausia kliūtis – su kanapių auginimu ir naudojimu susiję įstatymai ir taisyklės. Dėl istorinių ryšių su marihuana kanapės tam tikrose jurisdikcijose priskiriamos kontroliuojamoms medžiagoms. Tai riboja kanapių auginimą ir kanapių pagrindo medžiagų gamybą, perdirbimą ir transportavimą.

Kitas trūkumas – daugelyje regionų nepakankamai išvystyta infrastruktūra dideliems kanapių plotams veisti. Joms auginti reikia specializuotos įrangos ir žinių, o pluoštui iš kanapių stiebų išgauti reikia dar ir perdirbimo įrenginių.

Be to, nėra standartizuotų statybos kodeksų ir sertifikatų, susijusių su kanapių naudojimu statiniuose, todėl kyla problemų dėl tokio statinio statybos tvirtinimo. Kol kas statybine medžiaga kanapės sparčiausiai pripažįstamos Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Tačiau kanapių pagrindo medžiagų naudojimas architektūroje yra palyginti naujas, tad ir architektams dar reikia sukaupti patirties.

Kad ir kaip ten būtų, vis labiau įsisąmoninama, jog statybos pramonės ateitis – vietinės kilmės, netoksiškos ir minimalų ekologinį poveikį sukeliančios biomedžiagos. Jei pakeisime požiūrį į pastatus, galbūt tai, ką pastatysime, pakeis pasaulį.

www.baremarytai.lt

ATLAS CO-LIVING: PIRMAS TOKS COLIVING’AS LIETUVOJE

OBJEKTAS: Bendro gyvenimo namai (co-living), B. Karvelio g. 14, Vilnius UŽSAKOVAS / VYSTYTOJAS: „Avia Solutions Group“ (ASG) GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Gilesta“ ARCHITEKTAI IR PROJEKTUOTOJAI: „2 Bricks Architects“, projekto vadovas architektas Vytautas Augustinavičius, architektas Egidijus Marcikonis INTERJERO ARCHITEKTĖS: Sigita Lapienytė ir

Skaidra Steponaitienė, „2 Bricks Architects“

APARTAMENTŲ IR STUDIJŲ INTERJERO DIZAINERĖ: Jekaterina

Kazmazovskaja, interjero studija „IDizainas“

74

STATYBA

Sostinės Naujamiestyje, aviacijos miestelyje „AeroCity“, B. Karvelio g. 14, pirmomis naujų metų dienomis duris į naują komfortišką gyvenimą atvers „ATLAS co-living“: didžiausi, šiuolaikiškiausi mūsų šalyje bendro gyvenimo namai (coliving’as), nuo jau esamų sostinėje coliving’ų besiskiriantys savo apartamentų įvairove.

„ATLAS co-living“ nuotr. „2bricks Architects“ vizualizacijos

Nuotr.: Leono Garbačausko nuotr.

Aviacijos miestelio „AeroCity“ vystytoja „Avia Solutions Group“ (ASG) toliau sėkmingai tęsia jo plėtrą siekdama užsibrėžto tikslo paversti jį sostinės traukos centru – ne tik modernių biurų, bet ir išskirtinių pramogų bei komfortiško gyvenimo vieta.

Pernai nustebinusi analogų Europoje neturinčiu aviacijos inovacijų kompleksu „Tech Valley“, pristačiusi visuomenei naujų stulbinamų ateities projektų, dabar ji baigia įgyvendinti „ATLAS co-living“ – išskirtinį mūsų šalyje coliving’o projektą įspūdingame šešių korpusų pastate. „Esami coliving’ai akivaizdžiai susifokusavę į studentų auditoriją. Ten kambariai dažniausiai nedidukai: viena lova arba dvi, vienam studentui arba dviem tenka dalytis vienu kambariu, – sako Gediminas Jasas, „ATLAS co-living“ projekto valdytojas ir pabrėžia: – Tačiau coliving’ai iš esmės ne tik studentams skirti. Jų koncepcija – pritraukti kuo įvairiausių žmonių, tikrai neapsiriboti vien studentais.“

„ATLAS co-living“ tokio tipo, vienos neperskirtos erdvės, patalpų bus tik 202, apie 39 proc. visos pasiūlos. Ir jos bus skirtos gyventi tik vienam žmogui. „Mes tokius kambarius pavadinome studijomis. Tai vieno lygio erdvės su virtuvėle, miegamojo kampeliu ir vieta rašomajam stalui bei kėdei, su atskirtu sanitariniu mazgu, – vardija G. Jasas. – Žodžiu, čia yra visi dalykai, kurių reikia minimalistiškam gyvenimui.“ Apie 61 proc. „ATLAS co-living“ pasiūlos sudaro apartamentai su atskirais miegamaisiais – vienu arba dviem. „Tai reiškia, kad tuose apartamentuose bus atskirtas mini salonas su virtuvėle, su atskiru sanitariniu mazgu. Žodžiu, mažas butas. Vieno miegamojo apartamentų bus 265. Jie kompaktiški, 25–26 kv. m, bet logiškai ir patogiai išdėstyti. Miegamasis skirtas dviem. Planuojame, kad šie apartamentai turės nemažą populiarumą tarp dirbančių žmonių. Konkrečiai tokių produktų rinkoje nelabai ir

buvo. O mes tokių turime didžiąją dalį“, – pabrėžia G. Jasas.

Apartamentų su dviem atskirais miegamaisiais – vienas su dvigule lova, o kitas mažesnis, „ATLAS co-living“ bus 50. Mažesniame miegamajame yra viengulė lova, rašomasis stalas su kėde, spinta. Tokių apartamentų plotas – apie 35 kv. m. „Tai analogų neturintis produktas coliving’ų rinkoje“, – didžiuojasi projekto valdytojas.

Iš viso „ATLAS co-living“ bus 517 apartamentų ir studijų.

Virtuvėlės su integruota kaitlente, gartraukiu, indaplove, šaldytuvu ir praustuve yra absoliučiai visuose apartamentuose ir studijose. Skalbyklių apartamentuose nebus – didžiulė skalbykla su modernia įranga įrengta rūsyje.

Bendros erdvės „ATLAS co-living“ išdėstytos plačiai: bus sporto studija viduje, bus sporto studija lauke – jos įranga atitinka vidaus sporto klubo jėgos treniruoklių reikalavimus.

Pirmajame aukšte, didžiulėje registratūros erdvėje, įrengta lounge zona 75

STATYBA

su daugybe minkštasuolių, savitarnos maisto kioskais. Yra ir 12 mažesnių patalpų susiburti su kompanija ar ramiai atsigerti kavos, paskaityti knygą. Bendruomenės gyvenimas virs rūsyje, 200 kv. m „Open kitchen“ erdvėje – su minkštasuoliais, kino ekranais ir virtuve, kurioje yra visa reikiama profesionali įranga maistui gaminti, gyventojai turės tik atsinešti savo produktų. Rūsyje įrengtas ir modernus sporto klubas. „Norime suvienyti bendruomenę, tad bus net bendrystės vadybininkai, kurie organizuos kino, muzikos vakarus, maisto vakarėlius – kuo įvairiausių žmones sutelkiančių renginių. Rūsys su gera garso izoliacija – nieko viršuje iš miegų neprikels“, – pasakoja G. Jasas.

Pasirūpinta ir apsauga. „Apsauga – mūsų prioritetas. Visi šeši korpusai sujungti, galima keliauti iš vieno į kitą, tačiau visur yra durys su automatiniais užraktais. Jas atveria tik skaitmeninė gyventojo kortelė, jei kam ir pavyktų be jos prasmukti į vidų, jis toli nenueitų. Įeigos kontrolės punktų tikrai yra daug, apgalvosime, kuriuos aktyvuoti, kad nereikėtų kas žingsnį kortelės priglausti. Dienos metu bus atviros tik vienos durys – ten, kur sėdi administratorė. Taip pat yra šimtai vaizdo kamerų. Planuojamas ir apsaugos ekipažas“, – vardija apsaugos priemones G. Jasas.

Naujasis coliving’as pirmiausia bus skirtas ASG įmonių poreikiams

patenkinti: jame laukiami ir pilotai bei inžinieriai iš užsienio, ir grupės darbuotojai iš kitų mūsų šalies vietovių, taip pat atvykusieji į įvairios trukmės kursus, atsinaujinti licencijų, ir aviacijos studentai, studijuojantys vienoje iš ASG įmonių ir kokiam nors laikotarpiui atvykę įgyti praktinių įgūdžių aviacijos specialistų mokomojoje bazėje.

Taip pat tikimasi sulaukti „Erasmus“ studentų, atvykusių pusmečio ar metų studijų sostinės aukštosiose mokyklose: būstą tokiam laikotarpiui išsinuomoti sudėtinga, viešbučiuose gyventi brangu, o postsovietinių bendrabučių piliulė dažnam vakariečiui pasirodo pernelyg karti.

Trečia tikslinė grupė – jauni perspektyvūs mūsų šalies specialistai, kol kas nenorintys prisirišti prie gyvenamosios vietos, investuoti į nuolatinį būstą. Taip pat poros, pradėjusios gyventi kartu ir jau planuojančios savo namus, tik dėl kokių nors priežasčių negalinčios iškart juose įsikurti.

Laukiamos „ATLAS co-living“ ir šeimos su vaikais. Apie juos pirmiausia ir galvota planuojant apartamentus su dviem miegamaisiais. „Pavyzdžiui, specialistas pasirašo kelių mėnesių sutartį padirbėti Vilniuje, o žmona nenori likti viena su vaiku namie, tad visi vyksta kartu.

Butą išsinuomoti sudėtinga, apartamentų, hostelių pasiūla ribota, pagaliau ir kainos kitokios nei mūsų. Mes kainodara konkuruojame ne su vieš-

bučiais, o su ilgalaikės nuomos produktais“, – pabrėžia G. Jasas.

Bazinė studijos nuomos kaina, nuomojantis ilgam, ne trumpesniam kaip 9 mėnesių, laikotarpiui, – 420 eurų (PVM ir komunaliniai mokesčiai įskaičiuoti, WiFi ryšys taip pat) per mėnesį. „Tai 10–15 proc. žemiau rinkos kainų“, – vertina G. Jasas.

Vieno miegamojo apartamentų nuoma ilgam laikotarpiui vienam žmogui kainuos 490 eurų, dviese gyvenantys tokiuose apartamentuose mokės iš viso 550 eurų per mėnesį. Dviejų miegamųjų apartamentai vienam žmogui atsieis 660, dviem – 720 eurų per mėnesį.

Trumpesnio laikotarpio nuomos kaina bus didesnė, bet vis tiek išliks konkurencinga rinkoje. Apartamentus ir studijas bus galima išsinuomoti nuo trijų dienų iki trejų metų laikotarpiui. „Mes nesame centre, bet tikrai netoli jo. Savo lokaciją pozicionuojame taip: kilometras iki oro uosto, trys kilometrai iki centro. Plius patogus susisiekimas, nemaža automobilių stovėjimo aikštelė. Ne visi konkurentai gali tuo pasidžiaugti. Be to, pirmajame aukšte yra 13 atskirų komercinių patalpų. Mes kruopščiai atsirenkame nuomininkus – norime, kad būtų tik tie, kurių teikiamos paslaugos bus aktualios mūsų gyventojams ir visam „AeroCity“ miesteliui, – sako „ATLAS co-living“ projekto valdytojas ir apibendrina: – Tikime savo sėkme. Tikrai daug pastangų dedame, kad projektas būtų kokybiškas.“

„ATLAS co-living“ – projektas nuo balto lapo „Esame kūrę ne vieną coliving’ą Lietuvoje, tad galiu pasakyti: šis projektas kitoks“, – teigia „2 Bricks Architects“ architektas Vytautas Augustinavičius, „ATLAS co-living“ architektūrinio projekto vadovas.

Pasak jo, ankstesni coliving’ai – kovido skaudžiai paveiktų ir nebeatsigavusių viešbučių konversija, o tai reiškia, kad architektūrinius sprendinius čia vis tiek ribojo buvusios patalpų erdvės – jų plotas, aukštis, tūris. „ATLAS co-living“ – visiškai baltas lapas, kurtas nuo nulio. Buvo duotas sklypas ir suteikta kūrybinė laisvė, ją šiek tiek gal kontroliavo urbanistinis aspektas – nuostata darnios architektūros principais formuoti perimetrą. „O štai projektuodami patal-

76

STATYBA

pas tikrai turėjome visišką laisvę“, – pabrėžia architektas.

Pastatas išties didelis, užsakovo terminų lūkesčiai buvo tikrai milžiniški, tad norint paspartinti statybas fasadui buvo pasirinktos „Kingspan“ daugiasluoksnės plokštės, vadinamieji sandwich’ai. „Šie produktai – su labai stora skarda, be mikrofiliacijos. Retas pasakytų, kad pastatas iš sandwich’ų, logistikos centrams skirtos statybinės medžiagos“, – sako V. Augustinavičius. Jo teigimu, tokių pastatų iš daugiasluoksnių plokščių dar nebuvo statyta.

Visas pastatas, pasak architekto, suprojektuotas taip optimizuojant, kad fasade nebūtų nė vienos pjautos detalės. Dinamika sukuriama trijų skirtingų modulių daugiasluoksnėmis plokštėmis ir dviejų tipų langais. „Tai buvo gamykloje pagaminti elementai, sužymėti, atvežti ir surinkti.

Nereikėjo medžiagų sandėliuoti vietoje“, – pabrėžia architektas.

Sandwich’ai buvo uždengti OREX GROUP tiektomis „Saraybond“ juostomis– piliastrais. Jie suskaidė pastatą atskirais tūriais ir nė neleidžia žmogaus akiai suvokti, kad yra iš daugiasluoksnių plokščių. Iš viso sumontuota apie 16 kilometrų piliastrų: aplink kiekvieną aukštą horizontaliai, tarp jungiamųjų korpusų vertikaliai.

Dar liejant antrą aukštą jau buvo pagaminta apie 60 proc. langų, nes

darbo procesui pagreitinti viskas buvo subraižyta moduliais. „Rangovas ir užsakovas priėmė tam tikrus sprendimus, įvedėme vieną elementą, per kurį išgaudysime visas statybines paklaidas, ir visi procesai vyko lygiagrečiai. Langus gamintojai taip pat savo patalpose sandėliavo, vežė į statybvietę reikiamais kiekiais. Iš viso buvo pagaminta daugiau kaip tūkstantis langų“, – pasakoja architektas.

Pirmojo aukšto dalyje, ten, kur bus komercinės patalpos, sumontuoti vitrininiai langai su aliuminio konstrukcijomis.

Viduje ypač didelis dėmesys skirtas akustikai: tarp kambarių – ypač stiprių akustinių savybių pertvaros, durys – su mechaniniais slenksčiais ir pritraukikliais, B klasės tarpinėmis. „Tikrai nesijausi kaip bendrabutyje“, – sako V. Augustinavičius.

Net studijose yra po du langus, apartamentuose jų po tris, keturis ir šešis, – nuo grindų iki lubų, svetainėje platesni, miegamuosiuose siauresni.

Nors įdiegta vėdinimo sistema, visi langai varstomi. „Žmogui psichologiškai svarbu atsiverti langą“, – įsitikinęs architektas. Pasak jo, šioje vėdinimo sistemoje nėra šaldymo, nes patalpų perkaitimo problema išspręsta kitais būdais, tad atidarytas langas jos veiklos nesutrikdo.

Studijų ir apartamentų interjerui dizainerė Jekaterina Kazmazovskaja

rinkosi prislopintas, bet gana sodrias spalvas – samanų žalią, gilią mėlyną, baklažano atspalvius, rudą: „Kad gerai derėtų prie aplinkos ir šiltai pilkų atspalvių baldų.“ Ryškesnės turkio spalvos sofos yra kambariuose su vadinamaisiais trasformeriais – ištraukiamomis iš spintos lovomis.

Stengiantis sukurti namų jaukumą, visur pasirinkti ne roletai ar žaliuzės, o užuolaidos.

Jaukumas kuriamas ir patalpų apšvietimu. Kambariuose yra lubų šviestuvai, apartamentuose – dekoratyviniai šviestuvai svetainėse ir virš miegamųjų lovų.

Vonios kambariuose panaudotos subtilių skirtingų atspalvių plytelės – pagal tai, kokiame korpuse apartamentai yra. Kiekvienoje tokioje patalpoje yra dušo kabina, tualetas, praustuvas su veidrodžiu, sumontuotos stiklinės pertvaros.

Dviejų miegamųjų apartamentuose didesnės virtuvės ir aukštesni šaldytuvai, pagalvota apie spintų talpumą, galimybę patogiai susidėti lagaminus. „Net mažiausio ploto studijoje galvota apie funkcijas ir estetiką.

Visas projektas taikytas į kiek aukštesnius reikalavimus nei įprasta bendro gyvenimo namų patalpose“, – sako J. Kazmazovskaja. „Be trijų pagrindinių, didžiųjų, erdvių, yra ir mažesnių – kompiuterinių žaidimų, smiginio, jogos ir medi 77

STATYBA

tacijos kambariai, kino salė, bus patalpa, kurioje veikla keisis kas mėnesį – vieną veiks meno studija, kitą keramikos, trečią vyks kokios nors paskaitos. Yra ir biblioteka, skaitymo, pasitarimų, kavos, poilsio erdvių. Palyginti su kitais coliving’ais, „ATLAS co-living“ siūlo daugiausia pramogų ir laisvalaikio paslaugų“, – akcentuoja Sigita Lapienytė, bendrų erdvių interjero architektė.

Pasak jos, tikslas buvo socializuoti šiuolaikinį žmogų, kad jis norėtų bendrauti gyvai, užuot įsikniaubęs į telefoną. Visų erdvių kompozicija skatina išlipus iš lifto ar įėjus į pastatą prisėsti ant minkštasuolio išgerti kavos ir užkalbinti kitą. „Tu negrįši namo neperėjęs bendros erdvės, negrįši nepastebėtas“, – pabrėžia S. Lapienytė. „Serialas „Draugai“ tai geriausiai atspindi“, – priduria V. Augustinavičius.

Pasak S. Lapienytės, coliving’ą, kuriame gyvens žmonės iš viso pasaulio, ATLAS’u, pasaulio žemėlapių rinkiniu, pavadinti sumąstė

78

įvaizdį kūrusi PAN-PAN agentūra, o „2 Bricks Architects“ komanda pasigavo tą mintį ir kiekvieną korpusą priskyrė tam tikrai geografinei temai: Archipelago, Bay, Cliff, Desert, Esker, Forest.

Ta tema padiktavo spalvą, ji atsikartoja visur – koridoriuje, informacinėse lentelėse, bendrose erdvėse, kambarių interjere. Net kambarių numeriai bus kaip geografinės koordinatės – nurodyti laipsniais, minutėmis ir sekundėmis. Koridoriuose ant sienų bus temą atitinkantys grafiniai piešiniai.

Pastatas didelis, gal 250 metrų einant koridoriais nuo pradžios iki pabaigos, tad visa tai padės jame orientuotis. Kadangi paslauga orientuota į įvairiatautę publiką, visi užrašai yra anglų kalba. „ATLAS co-living“ stovi prie ganėtinai triukšmingo Eišiškių plento, tad suformuoti penki uždari kiemai, kiekvienas vėlgi pagal tematiką.

Projektas kurtas per Vilnių besiritant žaliajai bangai, todėl apie

40 proc. sklypo skirta želdynams. „Nežinau kito tokio – stogai tarp korpusų želdinti, visi vidiniai kiemai želdinti, net automobiliai antžeminėje aikštelėje statomi ant apželdinto korio. Iš Eišiškių plento pusės 4–6 korpusai ribojasi su paliktais brandžiais medžiais, iš B. Karvelio gatvės pusės – su valstybiniu mišku“, – sako V. Augustinavičius. „Net pastato iškabą ant žemės pastatėme, kad medžių nereikėtų genėti“, – antrina S. Lapienytė.

Daug dėmesio skirta ir tvarumui. Įrengtas mišrus šildymas – centrinio šildymo tinklų ir šilumos siurblių.

100 proc. automobilių aikštelės vietų pritaikytos elektromobiliams. Yra dalijimosi kambarys, kad išvykdamas žmogus savo įsigytus daiktus, užuot išmetęs, paliktų kitiems. Apgalvotas ir ilgesnis kelias iki šiukšlių dėžės – taip gyventojai bus skatinami naudoti daugkartinius indus. „Tokios sąlygos, kad gali čia gimti ir pasenti“, – šypsosi architektas V. Augustinavičius.

Tvarus ir ilgaamžis fasadų sprendimas Coliving’o fasadams panaudotos tarptautinės bendrovės „Kingspan“ daugiasluoksnės plokštės. „Sistema „Evolution QuadCore®“ pasirinkta pirmiausia dėl montavimo greičio, gero estetinio vaizdo ir visapusiškai apgalvoto produkto, – neabejoja Justas Grigelionis, „Kingspan“ produktų vadovas Baltijos šalims. – „Evolution QuadCore®“ leido greitai ir efektyviai sumontuoti fasadus. Dėl didelio matmenų pasirinkimo jas buvo nesudėtinga pritaikyti prie langų. Minėta modulinė sistema užtikrina fasado sandarumą ir gerą šilumos izoliaciją. Ne mažiau svarbu fasado ilgaamžiškumas, o tam padėjo „Evolution QuadCore®“ naudojama padengimo sistema „Spectrum“. „Evolution QuadCore®“ – puiki alternatyva vėdinamiems kasetiniams fasadams. Ji gali būti montuojama skirtingomis kryptimis, didelis jos matmenų pasirinkimas ir geros šiluminės savybės. Šiuolaikiškas hibridinis „QuadCore®“ branduolys pasižymi unikaliomis izoliacinėmis savybėmis. Dėl jo pastato izoliacijos efektyvumą galima pagerinti net 20 proc.

Iki galo apgalvoti modulinės sistemos sprendiniai leidžia sumažinti lankstinių kiekį fasaduose, todėl sukuriamas švarus fasado vaizdas, o galimi skirtingi siūlių sprendiniai jį pagyvina. Didelis privalumas tas, kad sistemą galima montuoti bet kokiomis oro sąlygomis. Tai padeda sutaupyti laiko, sumažėja ir kaštai. Lyginant „Evolution QuadCore®“ su tra-

dicinėmis multikomponentinėmis sistemomis, skaičiuojama, kad montavimas yra net iki 50 proc. greitesnis. Žinoma, tai visada priklauso nuo pastato architektūros ir kitų techninių parametrų.

Coliving’o pastato išorinės plokštės „QuadCore®“ montuotos vertikaliai. Projektuotojai pasirinko tamsiai pilką (7021 Matt) plokščių spalvą.

Apskritai „QuadCore®“ plokštes galima gaminti įvairių RAL paletės spalvų. „Kingspan“ projektuoja, plėtoja ir siūlo inovatyvius, tvarius ir ilgaamžius architektūrinius fasadų sprendinius, kuriuos būtų galima pritaikyti architektų ir statybos ekspertų poreikiams įvairiose pramonės šakose. 37 proc. viso pasaulyje išmetamo anglies dioksido kiekio siejama su statybų sektoriumi, tad dabar kaip niekad svarbu ieškoti efektyvių būdų anglies dioksido kiekiui mažinti. Savo siūlomais gaminiais „Kingspan“ ragina įmones atsisakyti pasenusių, neefektyvių statybos būdų, nes jai rūpi ateities kūrimas be šiltnamio efektą sukeliančių dujų, rūpi žmonių ir planetos gerovė.

Kompanija skatina tvarumą, naujoves ir našumą. Jos veiklos esmė – inovatyvūs visapusiškai apgalvoti sprendiniai, mažinantys klimato kaitą ir gerinantys planetos būklę.

Architektams, investuotojams ir montuotojams „Kingspan“ siūlo vizualiai patrauklias, sertifikuotas ir greitai surenkamas aukštų techninių parametrų fasadų sistemas – be minėtosios modulinės fasadų sistemos „EvolutionQuadCore®“, fasadų sistemą „Matrix“, aliuminio kasečių

sistemą „Dri-Design“, skirtą minimalaus ir kartu sudėtingo fasadų dizaino pastatams, taip pat modernią architektūrinę fasadų sistemą „Karrier“. Visus reglamentus atitinkančias ir sėkmingai tradicines išorines sienas pakeisti galinčias aukštų techninių parametrų fasadų sistemas: be minėtosios modulinės fasadų sistemos „EvolutionQuadCore®“, įvairaus pločio ir ilgio fasadų sistemą „Matrix“ iš plieninės dangos ir izoliacinės šerdies, taip pat įvairaus pločio ir ilgio modulių aliuminio kasečių sistemą „Dri-Design“, skirtą minimalaus ir kartu sudėtingo fasadų dizaino pastatams. Tai greitai ir paprastai montuojama ilgaamžė sistema, pasižyminti aukštomis techninėmis savybėmis. Galimos įvairių formų kasetės tinka 3D fasadams montuoti.

Moderni architektūrinė fasadų sistema „Karrier“ taip pat gali sėkmingai pakeisti tradicinę išorinę sieną ir (arba) vėdinamąjį fasadą.

79

STATYBA

Ypač reikšmingas darbo palengvinimas rangovui – medžiagų tiekimas etapais Šiame išskirtiniame projekte UAB OREX GROUP tiekė SARAYBOND FR aliuminio kompozito plokštes.

Bendradarbiaudami su rangovu gamino galutinius fasado segmentus, atliko CNC frezavimo darbus. Įmonė veiklą ventiliuojamų fasadų rinkoje pradėjo 2007-aisiais, tapusi GENTAS GROUP ir SARAY ALUMINIUM atstove Baltijos šalyse. Daugiau kaip 16 metų darbo patirtis ir užimama lyderio pozicija rinkoje leidžia drąsiai teigti: OREX GROUP tikri ventiliuojamų fasadų ekspertai.

Aukšto slėgio laminato (HPL), aliuminio kompozito plokštės, aliuminio lamelės, profiliai, kniedės bei kiti fasadų sistemų tvirtinimo elementai yra tik dalis įmonės tiekiamo asorti-

80

mento. Šiandien OREX GROUP gali pasiūlyti ir įgyvendinti net sudėtingiausius fasado apdailos sprendinius. Svarbu paminėti, jog gana reikšmingą dalį įmonės pardavimuose užima ir medžiagos interjerui: „HPL Compact“ plokštės, stalviršiai, akustinės tašelių bei veltinio plokštės ir kt.

Sėkmingai veiklą plėtojanti bendrovė pelnė daugybės klientų pasitikėjimą, daugelis iš jų tapo nuolatiniais projektų partneriais, kaip, pavyzdžiui, šio naujojo coliving’o pastato „AeroCity“ miestelyje statybos generalinis rangovas „Gilesta“, vertinantis aukštą tiekiamų medžiagų ir darbų kokybę.

Pasirinkęs bendradarbiauti su OREX GROUP, kiekvienas gali būti tikras, kad užsakytus gaminius visada gaus laiku ir jie bus tiekiami tokiais laiko intervalais, kokių pageidaujama.

Dėl plataus paslaugų spektro, išskirtinio dėmesio kiekvienam klientui, greito užsakytų gaminių pristatymo ir gebėjimo sklandžiu darbu reikšmingai prisidėti įgyvendinant didelius ir sudėtingus projektus OREX GROUP renkasi vis nauji klientai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Įmonė neapsiriboja tik viena klientų grupe – tiekia eksterjero ir interjero medžiagas tiek komercinės, tiek viešosios paskirties, tiek privačių, naujų ar renovuojamų pastatų, statybos vykdytojams. Bendrovei įdomus ir svarbus kiekvienas projektas, kuriame gali būti naudojamos jos tiekiamos medžiagos ir kur tikrai galėtų būti naudingas jos įdirbis. „Mums kiekvienas klientas yra svarbus, nepriklausomai nuo darbų apimties“, – pabrėžia Jurijus Aliukonis, OREX GROUP komercijos vadovas.

Pasak jo, vienas iš OREX GROUP privalumų, lyginant su kitais tiekėjais, yra tas, kad ji turi galimybių pagaminti ir atvežti nors ir vieną plokštę iš savo tiekiamo asortimento, nes krovininiai automobiliai kiekvieną savaitę transportuoja krovinius iš atstovaujamų gamintojų sandėlių. „Tai motyvuoja klientą. Jis visada gali užsisakyti tik tiek, kiek trūksta, užuot užsisakęs, pavyzdžiui, 30 proc. daugiau, kad apsidraustų nuo tiekimo trikdžių“, – pabrėžia bendrovės politikos privalumą J. Aliukonis. Pasak jo, tai yra didžiulis pranašumas – suteikti rangovui galimybę dalimis užsisakyti gaminius ir dalimis juos montuoti, išvengiant sandėliavimo objekte. „Su „AeroCity“ projektu taip pat dirbome šiuo principu. Medžiagas fasadams tiekėme etapais jau iš Vilniaus sandėlio. Darbai vyko sklandžiai, buvo sutaupyta laiko ir išsaugota aukščiausia kokybė. Eliminavome kliento rūpestį ieškoti sandėliavimo patalpų visam užsakomam kiekiui. O šis iš tikrųjų buvo gana didelis“, – pasakoja J. Aliukonis.

Jo teigimu, OREX GROUP suteikė „AeroCity“ projekto valdytojams galimybę išvengti sudėtingo logistikos proceso, tiekdama reikiamą produkciją etapais. Taip užsakovas sutaupė ir sandėliavimo kaštus. „Paprastai mes negalime pusmečiui sustabdyti gamybos ir laukti, kol rangovas mums atsiųs po trupinėlį užsakymų ką nors pagaminti. Tačiau šiuo atveju ta galimybė buvo suteikta. Kaskart, kai tik rangovas atsiųsdavo užsakymą, kitą dieną

STATYBA

pateikdavome gaminius. Gamyba vyko tikrai žaibiškai, be jokių vėlavimų“, – didžiuojasi J. Aliukonis.

Projektas buvo tikrai ne iš paprastųjų. Unikalūs ir jo architektūriniai sprendiniai – reikėjo gaminti apie 50 skirtingų fasado detalių. Tad viso fasado projekto įgyvendinimas – aliuminio kompozito plokščių tiekimas, CNC frezavimas, pjovimas, papildomų tvirtinimo elementų gamyba. Kas kartą gavus naujo etapo brėžinius, fasado segmentų gamyba ir tiekimas į objektą privalėjo vykti žaibiškai. Tai ir buvo vienas didžiausių iššūkių, jį bendrovei pavyko sklandžiai atlikti.

Siekiant maksimaliai optimizuoti išlaidas ir minimizuoti fasado išeigą – kad kuo mažiau liktų atraižų, – buvo

nuspręsta naudoti keturių skirtingų formatų plokštes. Tai buvo gana sudėtingas procesas, tačiau etapais, palaipsniui OREX GROUP užduotį įvykdė. Bendrovė pasirūpino visu procesu – nuo plokščių tiekimo iki galutinio produkto paruošimo. Rangovui liko tiktai sumontuoti. Visas fasado plotas ~ 5 tūkst. kv. m. „Tai nebe pirmas mūsų projektas su ASG – vos prieš metus tiekėme medžiagas ir statant „AeroCity“ aviacijos inovacijų kompleksą „Tech Valley“, – džiaugiasi ASG pasitikėjimu J. Aliukonis.

Coliving’o pastato fasadams taip pat buvo naudojamos aliuminio kompozito plokštės SARAYBOND FR (4 mm storio, Bs1d0 degumo klasės, su PVDF padengimu juodos

matinės spalvos (RAL 9011)) – ypač ilgaamžės (gamintojas suteikia 20 metų garantiją), atsparios UV spindulių poveikiui, nepalankioms oro sąlygoms bei korozijai. „Kituose objektuose paprastai apibrėžiame terminus – pavyzdžiui, per 2–3 savaites viską pagal užsakymą pagaminti. Šiuo atveju gamyba buvo atliekama tuo pat metu – kiek vyko fasado darbai, tiek mes su jais ėjome koja kojon. Labai norėjome dalyvauti šiame projekte, ir tai padarėme – įgyvendinome visus užsakovo bei rangovo pageidavimus“, – sako J. Aliukonis, dėkodamas užsakovui ir rangovui už suteiktą galimybę bei pasitikėjimą ir džiaugdamasis, kad viskas buvo gaminama ir tiekiama laiku.

81

STATYBA

„Mūsų patirtis rodo, kad visuose projektuose yra iššūkių, – sako „Glassbee“ vadovas Andrius Urbonas. – Šis projektas nebuvo išimtis. „Glassbee“ komanda į iššūkius žiūri kaip į kasdienį darbą. Pagrindinis iššūkis - projekto valdymas, skirtingų rangovų tarpusavio darbų koordinavimas ir komunikacija. Kiekvienas projektas skatina tobulėti, tai stipri motyvacija dirbti vis geriau ir efektyviau. „Glassbee“ – savo srities profesionalai, kurie, visų pirma, dirba dėl klientų. Esame komanda, gebanti operatyviai spręsti iškilusius klausimus. Save pozicionuojame kaip klientų aptarnavimo organizaciją.

Turime profesionalių konstruktorių-inžinierių komandą, kurių visada reikia statybų sektoriuje. Kita mūsų stiprioji pusė – geri, patikimi montuotojai. Pogarantinis aptarnavimas – dar vienas „Glassbee“ išskirtinumas.“ Langus gaminti moka visi, bet klientui gerą aptarnavimą, pasak A. Urbono, gali ir nori suteikti tik maža dalis verslų. „Dėmesys klientui ir abipusis pasitikėjimas mums labai svarbūs, todėl ne veltui mums patikimi didelės apimties užsakymai“, – teigia vadovas. „Glassbee“ daug investuoja ir į procesų gerinimą, naują įrangą. Įmonė turi tris ISO sertifikatus, už didelių projektų įgyvendinimą pelnė tarptautinį bendrovės „Deceuninck“ apdovanojimą.

„Glassbee“: iššūkiai tarsi kasdienis darbas Coliving’o patalpose sumontuotos kompanijos „Glassbee“ surenkamo fasado konstrukcijos. Vienas iš svarbiausių išskirtinumų yra tas, kad aliuminio rėmo matomas plotis – tik 50 mm, nors paprastai lango rėmas būna matomas apie 60–100 mm.

Verta paminėti ir dar vieną įdomų faktą: surenkamo fasado sistema yra stiklinama iš lauko, langinė – daugiausia iš vidaus.

Surenkamo fasado sistema paprasta, ne kartą išbandyta, plačiai naudojama įvairiuose projektuose.

Kalbant apie projekto specifiką, jis gana įprastas: aliuminio rėmai, fiksuotas įstiklinimas, keletas durelių, ventiliacinės grotelės. Stiklai šilti, su saulės kontrole. Kelios pozicijos su emaliuotais stiklo paketais.

Taip pat sumontuotos vienvėrės įėjimo durys. Yra ir stumdomųjų durų, kurių privalumas tas, kad jų nereikia net liesti, atsiveria savaime, suveikus judesio jutikliui. Minusas – lyginant su įprastomis varstomosiomis durimis, šios durys ne tokios sandarios ir yra gana brangios dėl automatinio durų varstymo mechanizmo.

82

STATYBA

83

STATYBA

Patvarūs ir tvarūs suoliukai Prie coliving‘o pastato netrukus bus išrikiuoti minimalistiniai įmonės „Tringala“ suoliukai. Pasak šios įmonės vadovo Gyčio Baleženčio, tai yra vienas populiariausių suoliukų modelių.

Pasirinkti suoliukai pagaminti iš smėlbetonio ir spygliuočių medienos, grafito atspalvio, lakoniško dizaino, ilgaamžiai. „Gaminių dizainą dažnu atveju padiktuoja klientai. Tai yra šiuolaikiniai suoliukai, sukurti architektų projektuotojų, užsakiusių mūsų įmonėje gaminius ir neprieštaravusių, kad šiuos gaminius pristatytume kaip įmonės etaloną, tiražuotume“, – sako „Tringala“ vadovas G. Baležentis. Įmonė atsižvelgia, kad profesionalų suprojektuotus suoliukus būtų nesudėtinga technologiškai gaminti. Suoliukai yra atsparūs šalčiui, drėgmei, juos lengva prižiūrėti.

Gaminių ilgaamžiškumu įmonės vadovas įsitikino praktiškai, kai po dvylikos metų grįžę klientai paprašė pataisyti kelias suoliukų tvirtinimo detales. „Suoliukų medinės lentos 84

dažomos 3-4 kartus, todėl yra izoliuotos nuo klimato poveikio. Net po 12 metų naudojimo mediena atrodė tarsi neseniai dažyta. Kokybę lemia ir mūsų įmonės naudojamos geros medžiagos. Be to, suoliukai yra tvarūs. Po naudojimo nesudėtinga atskirti betoną nuo medžio ir visas gaminio dalis utilizuoti“, – sako G. Baležentis. „Tringala“ gamina per 14 skirtingų modelių suoliukų ir pasirengę papildyti asortimentą naujais modeliais. „Siūlome klientams naujieną: tam tikrų modelių suoliukų sėdimoji dalis pagaminta iš klijuoto bambuko. Tai dar aukštesnės kokybės gaminys, medienos nereikia dažyti, nes ji dengta alyva. Palyginti su kita natūralia mediena, klijuoto bambuko eksploatavimo laikas yra du tris kartus ilgesnis. Be to, tokie suoliukai atrodo prabangiai, o kaina – vos didesnė nei mūsų standartinių suoliukų.“ Dar vienas modernus įmonės suoliukų modelis – tai kompozito (plastiko ir medžio mišinio), dailylenčių ir betono derinys. Kompozito nereikia

dažyti, jis turi tam tikras spalvas ir rūšis. O minusas tik vienas – kompozitas turi storio, pločio ir ilgio standartus, taigi, nestandartiniai gaminiai virsta dar įnoringesniais.

Prieš 22 metus G. Baleženčiui pavyko hobį išplėtoti į verslą. Verslo pradžioje įmonė dirbo su IKEA. Kai bendradarbiavimas baigėsi, įmonės vadovui atėjo į galvą mintis pasiūlyti klientams nestandartinių gaminių, ir tai buvo tarsi raktinis žodis, praplėtęs „Tringalos“ gamybą ir veiklą. „Viena iš pagrindinių mūsų veiklų teraco (mozaikinio betono) laiptų pakopų, aikštelių, palangių ir kitų produktų gamyba pagal individualius matmenis. Galime pasiūlyti per 60 pavyzdžių teraco paletę – didžiausią Lietuvoje. Gebame sukurti kuo artimesnį pavyzdį, o vėliau ir gaminį, derantį prie dizainerių sukurtų dangų, plytelių pavyzdžių. Dirbame greitai ir lanksčiai. Pasitelkę fantaziją ir kliento norą galime paversti, atrodytų, neįmanomus gaminius įmanomais. Mūsų klientas žino, ko nori, – jis nenori būti kaip visi.“

Jaukumas ir funkcionalumas nedidelėse erdvėse Ilgametė baldų gamybos ir projektavimo įmonės „Taumona“ patirtis leido išrinkti ir sėkmingai pritaikyti optimalius baldų sprendimus coliving‘o erdvėse.

Virtuvės baldai, prieškambario ir miegamojo spintos, vonios spintelės, kavos ir valgomojo stalai, darbo stalai, TV spintelės, naktiniai staliukai, veidrodžiai – atkeliavo iš bendrovės „Taumona“ į naujus bendro gyvenimo namus. „Itin didelį dėmesį skyrėme baldų žaliavoms, kurios pritaikytos intensyviam, kasdieniam naudojimui. Projektui pasirinktas modernaus antracito ir matinių žemės tonų derinys, pritaikytos itin funkcionalios ir praktiškos nūdienos tendencijas atitinkančios rankenėlės, – sako bendrovės vadovas Edgaras Kateiva. – Virtuvės komplektuose sumontuotas spintelių LED apšvietimas leidžia maksimaliai patogiai panaudoti virtuvės darbastalį ir sukuria ypač jaukią namų atmosferą. Virtuvės balduose panaudoti švelnaus uždarymo lankstai ir visiško ištraukimo metaliniai stalčių mechanizmai, leidžiantys

pailginti baldų eksploataciją ir pagerinantys ergonomiką vartotojui. Ir tai yra neatsiejama mūsų apartamentinių baldų dalis.“ „Taumona“ teikė ir baldų, ir buitinės technikos montavimo paslaugas.

Tai, anot bendrovės, buvo svarbus aspektas, siekiant užtikrinti kokybę ir terminus visais darbo etapais.

Užsakovas norėjo maksimaliai išnaudoti palyginti nedideles erdves, kad jose tilptų visi namams reikalingi baldai. „Džiaugiamės, kad pasirinktas namų dekora ir kiti dizaino elementai buvo panaudoti iš mūsų laiko

patikrinto asortimento. Ir užsakovas, ir generalinis rangovas labai profesionaliai žiūrėjo į atliekamą darbą, todėl galėjome sklandžiai dirbti projekte.“ Įmonė „Taumona“ jau 25 metus gamina baldus dideliems gyvenamosios paskirties (daugiabučių, kotedžų kompleksams, socialiniams būstams, studentų būstams) projektams Lietuvoje ir Skandinavijoje. Tipinius projektus sudaro nuo 50 iki 350 apartamentų ar būstų. Projektai dažniausiai įgyvendinami etapais, per keletą mėnesių ar net per metus. „Partneriai mus renkasi dėl požiūrio į kokybę ir lankstumo. Gamyboje, projektavime ir konstravime įmonė naudoja naujausias technologijas, kurios užtikrina procesų bei gaminių kokybę ir ilgaamžiškumą“, – sako E. Kateiva.

Kuriant objekto aplinką naudoti UAB „Betono mozaika“ įprasti pilki „Prizma“ produktai, kelio ir vejos bordiūrai, taip pat drenuojamieji gaminiai „Eco Line“ – įrengiant funkcionalią erdvę aplink pastatus ir želdinius jų iš viso suklota apie 2000 kv. m.

Visuose vonios kambariuose panaudota „Ideal Standard“ produkcija, šie gaminiai pasirinkti kaip idealus vaizdo ir kokybės derinys, tiekiamas iš vienų rankų.

„Structum“ inf.

STATYBA

OBJEKTAS: kultūros paskirties pastatas O. Milašiaus g. 25, Vilnius UŽSAKOVAS / VYKDYTOJAS: Lietuvos

centrinis valstybės archyvas

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Gilesta“ PROJEKTO VADOVAS IR ARCHITEKTAS:

Arūnas Lapinskas

PROJEKTUOTOJAS: UAB „Šiltas namas“

86

STATYBA

SOLISTAS LIETUVOS CENTRINIO VALSTYBĖS ARCHYVO ANSAMBLYJE

LCVA archyvo nuotr.

Vilniuje, Oskaro Milašiaus gatvėje, iškilo 10 aukštų monumentalus statinys – naujas Lietuvos centrinio valstybės archyvo pastatas. Tai ne tik įspūdingas architektūrinis sprendinys – tai įvykis visai mūsų šalies valstybinei archyvų sistemai. „Nuo 1990 m. Lietuvos valstybės centrinėse įstaigose sukaupta daugybė dokumentų. Juos reikia išsaugoti ateities kartoms, ir tai yra archyvų priedermė. Mums reikėjo naujų saugyklų“, – sako Dalius Žižys, Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) direktorius. Naujojo 6,8 tūkst. kv. m ploto pastato užsakovas – LCVA, tačiau jis skirtas visai Lietuvos archyvų sistemai, visiems 9 valstybės archyvams. „Jeigu jie nebeturės kur dėti savo dokumentų, galės pasinaudoti naujojo pastato patalpomis – jame įrengta apie 45 tiesinius kilometrus mobilių lentynų, tad gali tilpti milžiniškas skaičius popierinių dokumentų“, – pabrėžia LCVA vadovas.

Saugyklos sudaro 80 proc. patalpų: jose palaikomas tam tikras mikroklimatas – speciali temperatūra ir drėgmė, kad dokumentai būtų tinkamai saugomi. Dalis likusių patalpų skirtos atvežamiems dokumentams parengti saugoti: čia jie iškraunami, rūšiuojami, dezinfekuojami ir tik tada gabenami į saugyklas.

87

STATYBA

„Iš Pietų Korėjos įsigijome dezinfekavimo kamerą dokumentams kaitinti specialiuose garuose – taip užmušami visokie pelėsiai, gyviai ir mikroorganizmai, kurie galėtų užkrėsti archyvus“, – toliau vardija naujojo archyvo privalumus D. Žižys.

Dar viena labai svarbi naujovė – patalpa dokumentų skaitmeninimo darbams atlikti: ji yra 6 metrų aukščio, įrengta per du aukštus, kad būtų galima iš viršaus fotografuoti didelio formato dokumentus.

Džiaugiasi LCVA direktorius ir sprendimu įrengti geoterminį šildymą: „Buvo išgręžti bene 36 gręžiniai – net 130 metrų gylio. Tačiau dabar esame nepriklausomi nuo centrinio šildymo sistemos. Visas A+ energinio naudingumo klasės pastatas kondicionuojamas, visuose kabinetuose palaikoma maloni temperatūra nepriklausomai nuo šildymo sezono pradžios.“ Tiesa, naujajame pastate bus vos keletas kabinetų. Kiti darbuotojai liks dirbti senajame pastate. Kad nereikėtų vaikščioti per lauką, naujasis ir senasis pastatai sujungti tik darbuotojų judėjimui skirta galerija.

O štai naujojo pastato pirmajame aukšte numatyta daug erdvės lankytojams. Čia suplanuota ekspozicijų zona, kuriose bus rengiamos visos šalies valstybinės archyvų sistemos teminės parodos plačiajai visuomenei, jau įrengta didelė, šviesi ir šilta skaitykla.

Pasak D. Žižio, palyginti su rezultatu, projektas kainavo ne tiek ir daug – 8,658 mln. eurų.

88

„Naujasis pastatas dėl architekto išmoningumo atrodo, kaip, manau, ir turėtų atrodyti archyvas. Be to, yra labai labai tvirtas. Pasak statytojų, čia tiek daug betono, kad jei į pastatą atsitrenktų lėktuvas, jį reikėtų sušluoti, o pastatas taip ir liktų stovėti“, – sako LCVA vadovas.

Visur jo ekscelencija betonas „Apskritai kalbant, archyvas yra didelės belangės dėžės arba seifo po atviru dangumi atitikmuo“, – sako naujojo LCVA pastato architektas Arūnas Lapinskas.

Jo teigimu, gretimi senieji LCVA pastatai pagal pirminį sumanymą nebuvo skirti saugykloms, tik vėliau įgijo šių dienų paskirtį. Iš čia ir gimė naujojo archyvo pastato architektūrinė vizija – struktūra, kuri vizualiai ir konceptualiai primintų saugyklose laikomas archyvų bylas, pastatas būtų įsimintinas, taptų archyvų komplekso reprezentaciniu tūriu. „Į projektuojamą pastatą reikėjo sutalpinti keliasdešimt kilometrų archyvavimo lentynų, tad naujasis archyvas viso esamo komplekso kontekste automatiškai įgijo solisto vaidmenį. Kad jaunasis išsišokėlis labai neriestų nosies, sparnai buvo šiek tiek pakirpti – atsižvelgta į kaimyninių tūrių užstatymo linijas ir pirmųjų aukštų įgilinimą po antresolinėmis dalimis“, – tęsia A. Lapinskas.

Vis dėlto pagrindinis užsakovo reikalavimas buvo suprojektuoti ilgaamžį pastatą iš itin patvarių ir kokybiškų medžiagų.

„Norint įsodinti naują pastatą, reikėjo nukasti dalį esamo šlaito ir suprojektuoti 61 metro ilgio ir iki 4,40 metro aukščio atraminę sieną. Likęs šlaitas apželdintas grunto eroziją prevenciškai stabdančiais augalais“, – sako architektas.

Pastato fasadams dėl fizinių ir estetinių savybių buvo pasirinktos fibrobetoninės plokštės. Norint perteikti stilizuotas archyvuojamų dokumentų bylų nugarėles, sukurti vienetiniai trimačiai elementai (bareljefai) pagrindiniame archyvo fasade. Jų šešėlių žaismas kurs dinaminį siužetą O. Milašiaus gatve judantiems žmonėms.

Architektas atkreipia dėmesį į praktikoje rečiau pasitaikančią stiklo vitriną: „Ji atkartoja minėtuosius trimačius elementus ir primena vaikystėje iš popieriaus lankstytas armonikėles.

Kartu su kompozicine darna ši šiaurinio fasado vitrina atliks ir erkerių funkciją – sugaudys natūralią šviesą.“ Pasak A. Lapinsko, absoliučioje daugumoje patalpų pasirinkta universali betono apdaila. „Grindys, sienos, lubos – visur jo ekscelencija betonas: gražiai senstanti, gyva, šilta medžiaga, kurios kiekvienas kvadratinis centimetras vis kitoks, su sava patina ir unikalumu. Jis – kaip geras vynas, metams bėgant tik gerės, turtės ir nenustos džiuginti“, – sako architektas.

Dėl archyvo specifikos, A. Lapinsko teigimu, tradicinė apdaila nė negalima. „Kur reikėtų laikinai padėti dešimtis kilometrų aplinkai jautrių dokumentų, jei nuspręstume perdažyti saugyklų sienas?“ – klausia jis.

Kiekvieno aukšto saugyklose įrengta atskira kondicionavimo sistema. Yra stacionari gaisro gesinimo vandens rūku sistema, centrinė pastato dulkių surinkimo ir pašalinimo sistema.

Interjere dominuojantis natūralaus betono spalvos fonas pagyvinamas ryškiai raudonomis durimis ir sieninėmis plytelėmis sanitarinėse patalpose.

Ant kiekvienų vidaus durų – specialiai šiam pastatui sukurti unikalūs patalpų paskirties žymėjimo logotipai: lengvai suprantami, traukiantys akį, grafiški, iš ilgaamžių medžiagų. Tokios pat stilistikos ir informacinis skydas pirmajame pastato aukšte.

Dominuojančią betoninę dangą sušildo baldai su natūralaus uosio masyvo, kontrastingo juodo HPL ir metalo detalėmis. Minkštosioms baldų dalims parinktas į bendrą pastato koloritą puikiai įsiliejantis šiltų atspalvių įvairiaspalvis gobelenas. Skaitykloje – šiuolaikiškame geros patirties visuomeniniame interjere dažni sprendiniai: nuo patogaus žemo krėslo iki jaukių „Lounge“ modelio kėdžių.

Vėdinamam pastato fasadui – unikalus karkasas Jį suprojektavo ir pagamino būtent unikalių vėdinamų fasadų projektavimo, gamybos ir tiekimo srityje besispecializuojanti įmonė „Materials.lt“. „Mes dirbame su įvairiais Vakarų Europos gamintojais bei prekių ženklais ir savo klientams dažniausiai parduodame visą vėdinamo fasado sistemą – t. y. laikantįjį karkasą kartu su ilgaamžėmis, aukščiausios kokybės apdailos ir šiltinimo medžiagomis, bei visomis reikiamomis tvirtinimo detalėmis. Atliekame skaičiavimus ir pateikiame detalų fasado darbo projektą, pagal kurį galima nesunkiai viską sumontuoti. Tai palengvina ir pagreitina darbą architektams bei rangovams, kartu užtikrinama ir kokybė. Mes nesame tik projektuotojai ar tik karkaso pardavėjai, mes esame unikalių vėdinamų fasadų sistemų – apdailos su laikančiuoju karkasu – gamintojai ir tiekėjai“, – pabrėžia įmonės vadovas Alius Pažėra.

LCVA naujojo pastato atveju aplinkybės susiklostė kitaip: apdailos plokštėms gaminti rangovas pasirinko kitą gamintoją, tačiau šis specializuojasi tik plokščių gamybos srityje, todėl ir kreipėsi į „Materials.lt“ dėl unikalaus laikančiojo karkaso. „Šitas projektas buvo išskirtinis.

Nors ir mes tiekiame tokius betoninius apdailos elementus, rangovas jau buvo priėmęs sprendimą, todėl iš mūsų reikėjo tik laikančiojo karkaso projektavimo ir gamybos paslaugos“, – sako A. Pažėra.

Užduotis kėlė iššūkių, nes apdailos elementai – didelių gabaritų ir svorio: 3,6 metro aukščio ir 1,20 metro pločio, sveriantys apie 170 kg. „Visas tai reikėjo pakabinti ant pastato plokštumos, o keturios pastato

sienos – skirtingos. Galinė siena vienokia, šoninės kitokios, priekinė dar kitokia. Iššūkių kėlė ir tai, kad tą sunkią apdailą reikėjo atitraukti nuo sienos maždaug 40–60 centimetrų, vienur daugiau, kitur mažiau“, – pasakoja „Materials.lt“ vadovas.

Pati sudėtingiausia plokštuma – iš gatvės pusės. „Ten buvo oras – nebuvo nieko, prie ko būtų galima karkasą pritvirtinti, todėl teko sukurti išskirtinę konstrukciją, kuri ne tik atlaikytų visų aukštų svorį, bet ir išlaikytų tolygų, ne didesnį kaip dviejų milimetrų įlinkį. Dėl to nusprendėme panaudoti savo partnerių „Daver steels“ temples ir faktiškai ore sukūrėme tokią konstrukciją, prie kurios būtų galima tvirtinti sunkias betonines plokštes“, – didžiuojasi savo komanda A. Pažėra.

Kitas sunkumas buvo tas, kad iš išorės apdailos tvirtinimai turėjo būti nematomi, o plokštės – rombo formos. Taip pat ant priekinio frontoninio fasado tam tikrose vietose, tu-

rėjo būti pritvirtinta dar sunkesnių tūrinių elementų. „Kad tai įgyvendintume, atlikome daug inžinerinių ir stãtinių skaičiavimų, bandymų ir parengėme detalų fasado projektą. Tai išties unikalus, nerūdijančiojo plieno ir aliuminio karkasas“, – pabrėžia A. Pažėra. „Visi karkaso sprendiniai pritaikyti būtent šitam objektui. Kita vertus, kiekvienas projektas unikalus, visada turi ieškoti originalių sprendinių, atlikti individualius skaičiavimus. Gaila, kad dabar galiojantis statybų reglamentas sunkina tokių sprendinių įgyvendinimą“, – sako „Materials.lt“ vadovas ir priduria: įmonės darbuotojai sukaupę didelį inžinerinių žinių bagažą, tad kuo sudėtingesnė užduotis – tuo jiems patrauklesnis iššūkis. Skirtingai nei tiems, kurie parduoda tik apdailą arba standartinius sprendinius. „Unikalios vėdinamų fasadų sistemos – mūsų niša ir mūsų darbas“, – teigia „Materials.lt“ vadovas A. Pažėra.

89

STATYBA

Automatizuota pastato valdymo sistema – saugumo ir komforto sistema Naujojo LCVA pastato apsaugos ir gaisro aptikimo ir signalizavimo, mikroklimato valdymo, procesų automatizavimo ir vaizdo stebėjimo sistemas automatizavo ir į vieningą pastato valdymo sistemą integravo 17 metų šioje srityje besispecializuojanti UAB „Telsi“.

Pirmiausia, pasak projekto vadovo Jevgenijaus Kirilovo, teko parengti detalizuotą darbo projektą įvertinant pastato inžinerinių sistemų poreikį, o tada jau prasidėjo darbai.

Visame pastate buvo automatizuota gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, kuri, užfiksavusi pavojų, perima tam tikrų įrenginių bei sistemų valdymą: dūmų šalinimo sistemas, ugniagesių liftus, gaisro gesinimo sistemą saugyklų zonoje ir t. t. Specializuota saugyklų gaisro gesinimo sistema dubliuojama su gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, kad gesinimo procesas būtų saugesnis. Tam tikslui gesinimo paleidimą dubliuoja aptikimo sistemos mygtukai, kuriais reguliuojama gesinimo proceso pradžia. „Mygtuką reikia spausti dėl saugumo, nes gesinimo sistemoje palyginti didelis slėgis, tad jei ji savaime įsijungtų, žmogus galėtų būti užklup-

90

tas nesaugioje vietoje ir nukentėti“, – paaiškina J. Kirilovas.

Jeigu gaisro židinys lieka nepastebėtas, gaisrą užfiksuoja automatiniai gaisro aptikimo jutikliai, įsijungia garso ir šviesos signalizatoriai (sirenos), atsakingas personalas pulte identifikuoja gaisro židinio vietą ir skuba imtis reikiamų veiksmų. Signalus apie gaisrą taip pat gauna budėtojai pirmame aukšte ir saugos tarnyba. „Taigi, įrengta trejopa apsauga nuo gaisro: židinio automatinis aptikimas arba rankinis fiksavimas ir įspėjimas apie gaisrą pačiame pastate, aktyviųjų gaisro stabdymo sistemų valdymas pastate, signalo perdavimas reaguojančiam personalui“, – sako J. Kirilovas ir pabrėžia: tokia priešgaisrinė apsauga įrengta būtent saugyklose.

Ten reikėjo automatizuoti ir atskirą dūmų bei šilumos šalinimo sistemą.

Saugyklose buvo įgyvendinti ir kiti automatikos sprendiniai, reikalingi patalpų drėgmės lygiui matuoti tuo pat metu valdant patalpų mikroklimatą ir duomenis integruojant į vieningą pastato valdymo sistemą. Taip pat geoterminio šildymo valdymo automatizavimas su galimybe duomenis matyti prisijungus per uždarą vidaus tinklą ar per išorę.

Galiausiai UAB „Telsi“ technikaskūrėjas pastatui pritaikė standartinę valdymo programą. Ją koreguoda-

mas pagal sumontuotų sistemų skaičių ir valdymą išdėstė taip, kad pastato valdytojui būtų patogu gyvai stebėti pastato inžinerinių sistemų duomenis, analizuoti ir, esant poreikiui, priimti sprendimus dėl sistemų valdymo, taip pat patogiai keisti parametrus ir pritaikyti naujiems pastato poreikiams. „Automatizuota pastato valdymo sistema – saugumo, taupymo ir komforto sistema“, – akcentuoja J. Kirilovas.

Pasak jo, tai jau ne pirmas UAB „Telsi“ darbas tokios paskirties pastatuose, ypač su archyvais – tiek valstybiniais, tiek privačiais, – tad užduotys buvo aiškios, reikėjo jas tik kokybiškai įvykdyti. Bet, kaip visada, statybos procese teko susidurti ir su iššūkiais, pavyzdžiui, darbo procesą paįvairino faktas, kad beveik visos pastato vidinės sienos ir pertvaros yra iš monolitinio betono, be mums įprastos apdailos. Dėl to sienos per statybos laikotarpį sugėrė daug drėgmės, ir tai turėjo tiesioginės įtakos mikroklimato sistemos parametrų reguliavimui saugyklos patalpose.

Būtent dėl to, kad nėra apdailos, teko labiau apmąstyti ir kitą užduotį – kaip nutiesti kabelius iki sistemų komponentų, kad būtų ne tik funkcionalu, bet ir estetiška. Tai buvo išspręsta suprojektavus ir sumontavus naujus kabelių kanalus.

Baldai – be kompromiso tarp tvarumo ir patvarumo Jaukios ir komfortiškos darbo vietos, konferencijų ir skaityklos erdvės naujajame LCVA pastate kuriamos prekių ženklo NARBUTAS baldais.

Darbo vietoms pasirinkti „NOVA Wood“ stalai ir jų junginiai natūralios medienos kojomis. Taisyklingą ir patogią darbuotojų sėdėseną užtikrins prie individualių poreikių lengvai pritaikomos populiariausios prekių ženklo NARBUTAS darbo kėdės WIND – modernaus dizaino ir su reguliuojama juosmens atrama.

Daug dėmesio, žinoma, skirta dokumentų laikymo sistemoms.

Kabinetuose ir bendrosiose erdvėse puikiai pritaikyta prekių ženklo NARBUTAS naujovė – modulinė lentynų sistema COMBUS: ji gali būti naudojama ir kaip įprastos lentynos, ir kaip sienelė erdvėms atskirti bei formuoti.

Minkštasuoliai pirmiausia turi užtikrinti komfortą ir jaukumą, todėl pasirinkti išlenktos formos VEGAS, o privatumo jausmui sukurti priderinti NARBUTAS TWIST&SIT – jų uždaros atlošo formos leidžia atsiriboti nuo aplinkinio triukšmo. Kėdės konferencijų erdvėje taip pat iš šios kolekcijos – skandinaviško dizaino ir pastelinių spalvų.

aterials

„Pasirinkus prekinį ženklą NARBUTAS nereikėjo ieškoti kompromiso tarp tvarumo ir patvarumo, kadangi visiems baldams buvo suteikta 10 metų garantija, – sako „NARBUTAS Lietuva“ marketingo projektų vadovė Laura Šakinė. – Šie baldai išliks tinkami daugelį metų ir dėl savo minimalistinio dizaino bus lengvai pritaikomi net iš esmės keičiant interjerą.“ „NARBUTAS Lietuva“ marketingo projektų vadovė atkreipia dėmesį, kad naujoji lentynų sistema COMBUS gaminama laikantis visų ekodizaino principų: pritaikius atitinkamus inžinerinius sprendinius, medžiagų panaudojama tik tiek, kiek reikia, be to, šios lentynos gali būti lengvai atnaujintos pakeitus vieną ar kitą detalę – taip ir vėl nešvaistomi ištekliai. „Pagal architekto parengtą interjero projektą rinkdami baldus ir medžiagiškumą, siekėme išlaikyti vientisumą: visur pastebimas tamsaus metalo ir šviesaus medžio kontrastas, minkštasuolių audiniai suteikia aplinkai šilumos ir jaukumo“, – pasakoja L. Šakinė.

Jos manymu, tokie išskirtiniai projektai gali pateikti įvairių iššūkių, tačiau visada svarbiausia – atvira komunikacija su klientais ir architektais.

„Šiuo atveju kliento poreikiai ir architekto vizija iš pat pradžių buvo aiškiai suformuluota, todėl norimą rezultatą pasiekėme pasitelkę didžiulį prekių ženklo NARBUTAS asortimentą – standartinės baldų kolekcijos buvo lengvai pritaikytos šiame nestandartiniame projekte ir užtikrino visus kliento poreikius“, – sako „NARBUTAS Lietuva“ marketingo projektų vadovė.

Naujajame LCVA pastate netipinę užduotį atliko elektroninės saugos ir išmanių pastatų srityje besispecializuojančios STEBKAM profesionalai – sumontavo dalį šviestuvų ir kabelių.

Betonines glaistytas-poliruotas grindis LCVA įrengė visoje šalyje kokybiškais darbais garsėjanti Lietuvos ir Čekijos įmonė „Grinduva“, kurioje dirba atestuoti statybos vadovai ir patyrę betonuotojai: moderni įranga ir pažangios technologijos bei naujausios medžiagos kiekviename objekte jiems leidžia pasiekti maksimalų rezultatą.

OBJEKTAS: Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija, Radvilėnų pl. 21, Kaunas UŽSAKOVAS: Lietuvos

zoologijos sodas

GENERALINIS RANGOVAS:

UAB „Statybos ritmas“

85-ąjį jubiliejų švenčiantis Lietuvos zoologijos sodas Kaune pasitinka atsinaujinęs. Lapkritį lankytojams vartus atvers net 80 proc. rekonstruotos zoologijos sodo ekspozicijos.

Bus čia ir įspūdingų naujų modernių erdvių.

1938 m. pastatytas Lietuvos zoologijos sodas (LZS) iki pat 2021-ųjų nebuvo rekonstruotas, apsiribota tik daliniais patvarkymais. Dėl to jis ne atitiko organizacijos Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) standartų ir 2013 m. prarado visateisio nario statusą.

Toks ir buvo pagrindinis rekonstrukcijos tikslas – tapti moderniu ir šiuolaikišku zoologijos sodu, kuris ne tik užtikrina sode laikomų gyvūnų gerovę, bet ir prisideda prie rūšių bei buveinių išsaugojimo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. To buvo siekiama ne tik rekonstruojant gyvūnų laikymo patalpas, lankytojų erdves, įrengiant naujas laboratorijas, personalo patalpas, bet ir peržiūrint veiklos prioritetus, stiprinant personalą, biologinės įvairovės išsaugojimo, mokslinę ir edukacines veiklas. Planuojama, kad įgyvendinus šiuos tikslus 2024 m.

LZS vėl taps visateisiu EAZA nariu. „Lietuvos zoologijos sodas šios renovacijos laukė daugiau kaip 80 metų. Mūsų renovacijos tikslas – atitikti europinius zoologijos sodų 92

standartus gyvūnų gerovei užtikrinti, vėl tapti visateisiais EAZA nariais ir gamtamokslio švietimo sklaidos pavyzdžiu“, – sako Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė.

Stulbinamos naujos erdvės Beveik visi gyvūnų vidaus ir lauko voljerai rekonstruoti arba pastatyti iš naujo. Jie keliskart didesni, individualiai pritaikyti kiekvienai gyvūnų rūšiai. Po renovacijos LZS gyvūnų bus mažiau, tačiau jų gyvenamosios erdvės padidės mažiausiai du kartus.

Išskirtinis vidaus ekspozicijų pastatas – tarp šimtamečių ąžuolų ir kitų medžių iškilęs neįprastos ir sudėtingos formos Egzotariumas su edukaciniu centru. Naujoji pastato dalis sujungta su senojo liūtyno pastatu – renovuotu išsaugant kone nuo pat 1955-ųjų, pastatymo metų, buvusią pastato formą ir fasadų elementus. Bendrovė „Pamatukai“ čia atliko gręžtinių pamatų įrengimo ir betonavimo darbus.

Egzotariumas susideda iš edukacinių erdvių, darbuotojų patalpų ir

ARCHITEKTAI IR PROJEKTUOTOJAI:

UAB SIMPER ir UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“

gyvūnų ekspozicijos zonų. Atviroje edukacinėje erdvėje svarbiausi akcentai – edukacinės instaliacijos gamtos išsaugojimo tema. Daugiau kaip 3,5 metro skersmens interaktyvus gaublys suteiks informacijos apie jau išnykusias gyvūnų rūšis, supažindins su šiuolaikinio pasaulio biologine įvairove ir ją galinčiais pakeisti veiksniais. Lietuvos zoologijos sodo istorijai atskleisti sukurta laiko mašina ir Tado Ivanausko kabineto reprodukcija. Lankytojų poilsio zonoje galima pailsėti po žymių Lietuvos menininkų kurtais ąžuolais, iš naujo atrasti Girstupio upelio gyvenimą ir iš labai arti stebėti gepardus.

Gyvūnų ekspozicijų erdvė suskaidyta į džiunglių, dykumų zonas ir bendrą ekspozicijų erdvę. Pastate yra ir gyvūnų žiemojimo patalpos.

Kad pastate gyvūnams netrūktų natūralios saulės šviesos, įrengti dideli stoglangiai, dykumų zonoje dar yra ir stiklo vitrina į lauką.

Profesionalai iš Danijos žuvų ir varlių akvaterariumams, šikšnosparnių, skruzdžių, liūtų ir kitų gyvūnų

Lietuvos zoologijos sodo archyvo nuotr.

STATYBA

ekspozicijoms egzotariume sukūrė dirbtinių uolų.

Tinkamas pastato klimatas palaikomas šildymo, vėdinimo, vėsinimo, drėkinimo ir sausinimo sistemomis.

Nors pastato atitvaros parinktos, kad atitiktų A+ energinio naudingumo klasę, visas šilumos poreikis siekia apie 800 kW (plg.: standartinio dydžio gyvenamajam namui pakanka 5 kW), vėsinimo – 380 kW, vėdinamo oro – 83000 m3/val.

Bendroje ekspozicijų erdvėje žiemą bus palaikoma 26 °C temperatūra, atskirose ekspozicijose papildomai numatyta vietinio šildymo lempų, šildomų uolų, smėlio, o vietinei drėgmei sukurti – dulksnos purkštuvų. Džiunglių ir dykumų zonose numatytas nakties ir dienos režimas, 22–30 °C temperatūra, 40–90 proc. drėgmė priklausomai nuo gyvūnų poreikio. Be to, dykumos sausam klimatui sukurti naudojamas šildymas ir šaldymas tuo pat metu, o džiunglėse reikiamai drėgmei palaikyti skirta garinio oro drėkintuvo sekcija, kuri vėsina patalpą,

todėl jai reikia papildomo šildymo. Žiemojimo patalpose bus palaikoma 3 °C temperatūra ir 70 proc. drėgmė. Visas šios klimato sukūrimo sistemos prijungtos prie BMS (pastato valdymo sistemos) ir yra valdomos automatiškai. Ekspozicijų apšvietimui valdyti yra atskira kompiuterinė sistema.

UAB „Mazgas“ apšvietimo inžinieriai, atsižvelgdami į gyvūnų prigimtį ir gyvenamąją terpę, parinko kiekvienu atveju tinkamiausią ir pagal aplinkos sąlygas reguliuojamą LED apšvietimą – pavyzdžiui, šikšnosparniams sukurta dirbtinė naktinė mėlyna šviesa.

Zoologijos sodo elektros instaliacijai pasirinkti „Schneider Electric“ gaminiai. Vidaus erdvėse instaliuoti naujos „Sedna Design“ serijos jungikliai ir kištukiniai lizdai, o erdvėms su gyvūnais pasirinkta atspari IP44 apsaugos klasės paviršinio montavimo instaliacijos gaminių serija „Cedar Plus“. Įrengti be papildomo cheminių medžiagų naudojimo filtruojami

gyvūnų baseinai. Daugiau energijos naudojantys pastatai – Egzotariumas, žirafų, zebrų ir raganosių pastatai – bus šildomi „Kauno energijos“ tiekiama šiluma, kurios daugiau kaip 90 proc. pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių – biokuro. Mažiau energijos reikalaujantys pastatai yra šildomi atsinaujinančios energijos šaltiniais – šilumos siurbliais „oras-oras“.

Dėl zoologijos sodo teritorijos didelio reljefo aukščio skirtumų buvo sudėtinga judėti tarp ekspozicijų viršutinėje ir apatinėje zonose, todėl sukurtas neįprastas statinys – apžvalgos bokštas su liftu. Į jį bus patenkama tilteliu, kad neįgalieji, tėvai su vaikais vežimėliuose galėtų lengviau judėti visoje zoologijos sodo teritorijoje. Apžvalgos bokšto aukštis siekia medžių viršūnes, todėl iš jo atsiveria apatinės terasos panorama.

Apatinėje teritorijos dalyje – didžiausia ekspozicija su žirafomis, raganosiais ir kitais savanos gyvūnais. Ją bus galima stebėti einant nauju šlaito taku.

93

INŽINERIJA

„Gyvūnų gerovė, darbuotojų ir lankytojų saugumas – tokie buvo pagrindiniai užsakovo reikalavimai, – sako bendrovės SIMPER, projektavusios zoologijos sodą, direktorius Vilmantas Padaiga. – Sprendiniai turėjo būti šiuolaikiški, ekonomiški, racionalūs, derantys prie Lietuvos zoologijos sodo gamtinės aplinkos.

Reikėjo atsižvelgti į įvairaus amžiaus lankytojų poreikius.“ Pasak V. Padaigos, didelis iššūkis buvo projektuoti voljerus, pastatus, patalpas, pritaikytas laukinių gyvūnų poreikiams. „Tai, ką įprastai projektuojame žmonėms, netinka laukiniams gyvūnams, – sako SIMPER

vadovas. – Įveikti iškilusius iššūkius padėjo zoologijos sodo specialistai, kurie kiekvieną dieną prižiūri gyvūnus, žino jų poreikius. Norėdami papildomai pasisemti žinių, aplankėme naujausius ir moderniausius Europos zoologijos sodus, konsultavomės su jų gyvūnų specialistais. Jie padėjo susipažinti su specifiniais zoologijos sodų reikalavimais.“ Kad būtų lengviau suvokti projektavimo ypatumus, V. Padaiga pateikia keletą faktų.

LZS žirafų pastato durys – 4 metrų aukščio ir daugiau kaip 2 metrų pločio. Raganosių aptvaro vienas stulpas išlaiko vienos tonos jėgą, o sutvirtinti tarpusavyje stulpai gali

DIDELIS IŠŠŪKIS BUVO PROJEKTUOTI VOLJERUS, PASTATUS, PATALPAS, PRITAIKYTAS LAUKINIŲ GYVŪNŲ POREIKIAMS. „TAI, KĄ ĮPRASTAI PROJEKTUOJAME ŽMONĖMS, NETINKA LAUKINIAMS GYVŪNAMS.“ V I L M A N TA S PA DA I G A

Apžvalgos aikštelė

94

išlaikyti daugiau kaip 6 tonų jėgą.

Tigrų aptvaro aukštis – daugiau kaip 7 metrai, liūtų ekspozicijos stiklas – daugiau kaip 3 centimetrų storio, o krokodilų baseino ilgis – daugiau kaip 10 metrų. Mažosios beždžionėlės kapucinai įsikurs tvenkinyje esančioje saloje be jokių tvorų! Dar viena naujovė lankytojams – galimybė stebėti iš lauko per specialiai įrengtus langus šiltųjų kraštų gyvūnus.

Projekto teritoriją sudaro apie 15 hektarų, 13 naujų ir atnaujintų pastatų, daugiau kaip 2 kilometrai naujų ir atnaujintų takų, dvi vaikų žaidimų aikštelės, tiltelis su 16 metrų aukščio apžvalgos bokštu. Nuo viršutinės apžvalgos aikštelės galima matyti apatinę zoologijos sodo dalį.

2023 m. pavasaris

Daugiau erdvės gyvūnams

INŽINERIJA

Įrengtas 270 metrų ilgio metalinių konstrukcijų takas šlaite, kurio aukščiausia vieta virš Savanos ekspozicijos iškyla daugiau kaip 4 metrus.

Pastatų fasadų apdailai panaudotos natūralios medžiagos medis ir betonas darniai įsilieja į gamtinę zoologijos sodo aplinką.

V. Padaiga antrina LZS administracijai, kad didžiausias ir įspūdingiausias pastatas – Egzotariumas su edukaciniu centru. Jo neįprastą formą padiktavo išsaugoti senieji šimtamečiai ąžuolai ir rekonstruotas buvęs senasis liūtynas. Pastato plotas beveik 4000 kv. m. iš jų daugiau kaip 2000 kv. m skirta gyvūnų ekspozicijoms, apie 800 kv. m – aptarnaujančiam personalui, apie 1200 kv. m – edukacinėms, poilsio ir kitoms lankytojams skirtoms erdvėms. Nugriauto senojo akvariumo-terariumo pastato su gyvūnų ekspozicijomis, edukacinėmis erdvėmis ir aptarnavimo patalpomis plotas nesiekė 800 kv. m.

Per daugiau kaip 15 metų bendrovė SIMPER yra subūrusi patikimų profesionalų komandą ir užsakovams gali pasiūlyti įvairiausio pobūdžio kokybiškų projektų. Kompanija išsiskiria universalumu, atsakingu požiūriu, tiesioginiu bendravimu su statytojais ir rangovais nuo projektinių pasiūlymų iki statybos baigimo, todėl jos įgyvendintų projektų sąraše – ne tik sandėliai, parduotuvės, sporto kompleksai, daugiabučiai, mokslo įstaigos, bet ir Lietuvos zoologijos sodas.

95

Statybos derintos su gyvūnų gerovės reikalavimais Generalinis rangovas – bendrovė „Statybos ritmas“ darbus vykdė pagal techninio projekto, kurį pateikė Lietuvos zoologijos sodas, sprendinius.

Buvo atliekami dalies senų pastatų griovimo darbai, rekonstrukcijos darbai ir nauja statyba.

Buvo pastatyti nauji pastatai ūdroms ir ožiams, lokiams ir vilkams, taip pat raganosiams, kapucinams, stumbrams, kupranugariams ir gepardams.

Visi šie nauji gyvūnų namai – su voljerais. Išdygo nauji pastatai ir kengūroms, juodosioms gulbėms, stručiams, karvėms ir triušiams.

Kiti esami pastatai buvo rekonstruojami arba remontuojami. Beveik visiems gyvūnams buvo įrengti nauji voljerai. Vienas iš įdomesnių darbo aspektų, bendrovės darbuotojų akimis, – Egzotariumas su edukaciniu centru ir metalinis lankytojų takas su apžvalgos bokštu, jungiantis dvi zoologijos sodo zonas. „Vykdant šį projektą buvo visiškai pakeista inžinerinių tinklų struktūra. Įrengtos naujos paviršinio vandens, lietaus nuotekų, buitinių nuotekų, vandentiekio, drenažo sistemos.

Paklotas naujas elektros inžinerinis tinklas, – sako bendrovės „Statybos ritmas“ generalinis direktorius Danielius Pečiulis. – Visiškai rekonstruotos susisiekimo komunikacijos, pėsčiųjų takai, transporto aikštelės, įrengtos dvi vaikų žaidimo aikštelės ir lankytojų poilsio zonos. Suformuoti nauji aplinkos želdynai, 96

sutvarkyta zoologijos sodo teritorija.“ Darbai vykdyti veikiančiame zoologijos sode, dalis gyvūnų tuo metu gyveno savo esamuose pastatuose ir voljeruose. Pagrindinis iššūkis ir buvo darbus derinti taip, kad gyvūnai nepatirtų streso. Ne mažiau svarbu atliekant darbus buvo ir išsaugoti vertingą zoologijos sodo gamtinę aplinką, reljefą, retus želdynus. „Vienas iš didesnių iššūkių – atliepti gyvūnų laikymo nelaisvėje ir gyvūnų gerovės teisės aktų reikalavimus, atsižvelgti ir reaguoti į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos, Europos gyvūnų gerovės organizacijos rekomendacijas, – tęsia D. Pečiulis. – Šiuos reikalavimus reikėjo derinti kartu su Statybos techniniais reglamentais, kuriais vadovaudamiesi ir

vykdėme darbus. Glaudžiai bendradarbiaujant visiems statybos proceso dalyviams ir zoologijos sodo gyvūnų prižiūrėtojams su visais iššūkiais sėkmingai pavyko susitvarkyti.“ Generalinio direktoriaus žodžiais, bendrovė „Statybos ritmas“ yra išskirtinė ir stipri. „Esame ilgametę patirtį turintys statybų rangovai, siūlantys tvarius, pažangius bei inovatyvius sprendinius statant įvairios paskirties objektus, – sako D. Pečiulis. – Gebėjimas būti lankstiems, bendradarbiavimas partnerystės principu suteikia mums galimybę tapti lyderiaujantiems. Nebijome iššūkių – esame subūrę puikią, profesionalią darbuotojų komandą, įmonės viduje ir išorėje taikome modernias technologijas.“

INŽINERIJA

Saugūs ir tvirti voljerai Bendrovė „Alfestus“, kurios specializacija – aliuminio fasadų gamyba ir montavimas, Lietuvos zoologijos sode sako didelių iššūkių nepatyrusi. „Montavome išorės aliuminio fasadus, vidines pertvaras, taip pat aliuminines gyvūnų voljerų pertvaras, – pasakoja bendrovės vadovas Edvinas Grikštas. – Daugiausia darbo, konsultacijų ir specifinių reikalavimų buvo dėl tvirtų voljerų liūtams, ne mažesni saugos ir tvirtumo reikalavimai taikyti varanų buveinėms.“ E. Grikštas sako, kad zoologijos sodo renovacija buvo nauja patirtis visoms projekte dirbusioms įmonėms. Kildavo daug klausimų, bet konsultuodamiesi ir bendradarbiaudami pasiekė puikų rezultatą. Dabar zoologijos sode daugiau erdvės gyvūnams, modernu, patogu lankytojams bet kokiu metų laiku stebėti gyvūnus.

Bendrovės vadovo teigimu, profesionali „Alfestus“ komanda gali savo klientams pagaminti ir įdiegti sudėtingus techninius ir architektūrinius sprendinius. „Mus renkasi dėl geriausio kainos ir kokybės santykio.

Darbo proceso metu nepaliekame atvirų klausimų, sprendžiame juos. Vadovaujamės atsakomybe, atvirumu ir noru keistis.“

97

INŽINERIJA

Visas projektas – netipinis „Visas projektas yra specifinis, nes tai – zoologijos sodas“, – sako bendrovės „Mavista“ projektų vadovas Rimantas Stanys. Bendrovės pagrindinė veikla – pastatų ir lauko inžinerinių sistemų projektavimo ir įrengimo darbai. LZS pastatų renovacijos projekte įmonė atliko šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų darbus, o lauke prisidėjo prie girdyklų gyvūnams įrengimo. „Didžiausias iššūkis ir įdomiausi sprendimai laukė Egzotariume, kuriame po vienu stogu dera kelios klimato juostos. Džiunglių zonoje reikėjo užtikrinti drėgmę ir šilumą, o dykumų gyventojams – paruošti sausą klimatą ir šilumą, – pasakoja R. Stanys. – Žiemojimo patalpose, priklausomai nuo gyvūnų rūšies, turi būti vėsu ir drėgna arba šalta ir sausa. Netipiška ir tai, kad viską rengėme ne žmonėms, o gyvūnams.

Pavyzdžiui, teko spręsti, kaip pritaikyti vėdinimo sistemą žirafoms, kad įrenginiai nedžiovintų joms akių.

Rezultatu žirafos, regis, patenkintos, jau gyvena patalpose, kuriose veikia nauja vėdinimo sistema. Apskritai rengdami visus darbo projektus galvojome, kaip suteikti gyvūnams komfortišką aplinką.“

„Mavista“ atstovo nuomone, generalinis zoologijos sodo renovacijos rangovas bendrovė „Statybos ritmas“ juos pasirinko dėl kokybiškai ir laiku atliekamų darbų. „Mums taip pavyksta dirbti jau 27 metus. Turime geras rekomendacijas, esame patikimi partneriai. Zoologijos sodo renovacija – ganėtinai sudėtingas pastatų kompleksas, reikalaujantis netipinių sprendimų ir įrangos montavimo. Projektuotojai, bendrovė „Simper“, buvo labai įsitraukę į viso darbo projekto rengimą, statybos proceso metu galėjome su jais pasitarti. Kai dirbi su puikiomis komandomis, viską pavyksta atlikti gerai ir laiku.“ „Mavistos“ kolektyvas – tai kvalifikuoti, didelę darbo patirtį turintys inžineriniai-techniniai darbuotojai, atestuoti darbų vadovai, kvalifikuoti darbininkai. Bendrovė siekia visada būti inovatyvia, pažangias technologijas naudojančia kompanija, garantuojančia kokybę, sutartus darbų atlikimo terminus ir maksimalų saugumą statybos aikštelėje. Bendrovės sėkmingam darbui užtikrinti įdiegtos kokybės vadybos ISO 9001, aplinkos apsaugos vadybos ISO 14001, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe vadybos OHSAS 18001 sistemos.

Našus ir efektyvus vėdinimas gyvūnams ir lankytojams Patalpų vėdinimo sistemą Lietuvos zoologijos sodui pagamino KOMFOVENT, vėdinimo įrenginius Lietuvos ir užsienio rinkoms patikimai gaminanti jau daugiau nei 25 metus. Stipri patirtis įrenginius leido pritaikyti užtikrintai ir atsakingai, garantuojant egzotiniams gyvūnams įprastą ir artimą klimatą. Todėl natūralu, kad Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcijos projekte mikroklimatui ir jo pritaikymui pagal skirtingų gyvūnų poreikius buvo skiriamas neeilinis dėmesys.

Lietuvos zoologijos sodo mikroklimatas yra įvairialypis. Projektą sudaro kelių paskirčių pastatai, tarp jų Egzotariumas, gyvūnų gardai ir pastatai, lankytojų erdvės ir administracinės patalpos, – visų patalpų klimatui valdyti pasirinkti įvairių serijų KOMFOVENT vėdinimo įrenginiai. Daugiausia jų skirta gyvūnų buveinėms vėdinti naudojant specialiai suprojektuotus KLASIK, modulinius „VERSO Pro“, „VERSO Pro2“ ir unifikuotus kompaktinius „VERSO Standard“ serijų vėdinimo įrengi-

98

INŽINERIJA

2023 m. pavasaris

nius su efektyviais rotaciniais ir plokšteliniais šilumogrąžiais. Visame zoologijos sode sumontuota 14 įrenginių – aukšto efektyvumo ir didelio, 133 tūkst. m3/h oro kiekio, našumo. Įrenginiai taip pat prisideda prie gyvūnams reikiamos temperatūros patalpose palaikymo tiek žiemos, tiek vasaros metu. O įrenginiuose sumontuoti efektyviausi rinkoje PM ventiliatoriai su IE5 klasės „Super Premium“ varikliais užtikrina viso komplekso energiškai efektyvią oro apykaitą.

KOMFOVENT sprendimais zoologijos sode stengtasi pasiekti skirtingų klimato juostų sąlygas. Egzotariume įrengta vėdinimo sistema taip pat atlieka oro sausinimo ir drėkinimo funkcijas, kad sukurtos sąlygos tiktų ten gyvuojančiai augalijai ir gyvūnijai. Įrenginiai sumontuoti lauke, įrengti tiekiamo ir šalinamo oro garso slopintuvai, kad sodo gyventojai nejaustų juos trikdančių garsų.

Visa projekto vėdinimo sistema funkcionuoja su oro kokybės jutikliais, efektyvumą didinančiais veikimo režimais ir yra valdoma į įrenginius integruotos išmaniosios valdymo automatikos.

Tokio tipo projektas įmonei nėra pirmasis – KOMFOVENT yra prisidėjusi prie Dublino zoologijos sodo Airijoje įgyvendinimo.

„Structum“ inf.

VISA ELEKTRA

VISA ELEKTRA

VE VISA ELEKTRA

VISA VISA ELEKTRA ELEKTRA

VE ISA ELEKTRA

99

INŽINERIJA

NEGINČIJAMAS FAKTAS: APIE 40 PROC. VISOS CO2 EMISIJOS PASAULYJE SUSIJĘ SU PASTATAIS – JŲ STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBA, PAČIU STATYBŲ PROCESU, EKSPLOATACIJA IR NUGRIOVIMU. NAUJOS KARTOS TVARIŲ PASTATŲ STATYTOJAI RAGINA VISUOMENĘ EITI EKOLOGIŠKESNIU KELIU IR SIEKIA DAR PRIEŠ DEŠIMT METŲ, ATRODĖ, NEĮSIVAIZDUOJAMŲ TIKSLŲ – IŠVENGTI BET KOKIOS ŽALOS APLINKAI.

Nuotr.: „Snøhetta“ archyvai

Neda Žvybienė

ATEITIES NAMAS TAS, KURIS NE TIK TAUPO, BET IR DALIJASI

100

INŽINERIJA

Ir jėgainė, ir biuras Pirmoji pasaulyje į aplinką tausojančių namų statybą susitelkė Norvegija.

2012 m. trečiame pagal dydį jos mieste Trondheime pasaulyje inovatyviais sprendiniais garsėjanti architektūros ir dizaino bendrovė „Snøhetta“ pradėjo statyti Powerhouse Brattørkaia – pirmąjį planetoje ne tik taupantį energiją, bet ir ja besidalijantį biurų masyvą.

Jis buvo baigtas 2019 m. Apskaičiuota, kad „Powerhouse Brattørkaia“ energijos pagamins daugiau, nei suvartos per visą savo gyvavimo ciklą – nuo pat statybinių medžiagų gamybos iki statybos, eksploatavimo ir... nugriovimo.

Ant „Powerhouse Brattørkaia“ stogo įrengta 2000 kv. m saulės modulių, saulės energiją akumuliuoja ir 500 kv. m pastato fasado saulės elementų. Dar labiau našumą padidina specialios stogo plokštės, surenkančios nuo stogo atspindėtą šviesą.

101

Nuotr.: „Snøhetta“ archyvai

200 tūkst. kv. m ploto biurų pastatas per metus pagamina beveik pusę milijono kilovatvalandžių atsinaujinančios energijos – dvigubai daugiau, nei pats suvartoja. Perteklinė jo energija naudojama kaimyniniams pastatams ir Trondheimo elektrotransportui aprūpinti. „Brattørkaia“ yra gerai izoliuotas ir puikiai vėdinamas. Jo kūrėjų teigimu, vienas iš didžiausių iššūkių buvo suprojektuoti lubas, kurios atitiktų akustinius bei vizualinius reikalavimus ir kartu išliktų tinkamos vidaus klimatui reguliuoti. Kitas iššūkis, pasak „Snøhetta“, – taip suprojektuoti pastato stogą, kad būtų gauta maksimali nauda iš saulės modulių. Norint surinkti pakankamai saulės šviesos, stogas turėjo būti nuožulnus, tačiau dėl to pastatas tapo aukštesnis, nei leidžiama pagal teritorijų planavimo reikalavimus.

102

INŽINERIJA

103

INŽINERIJA

Neseniai Norvegijoje baigti statyti dar trys perteklinę energiją gaminantys pastatai: mokykla „Powerhouse Montessori“ Driobake, itin modernus biurų pastatas Telemarko apskrityje ir renovuotas aštuntojo dešimtmečio dviejų biurų pastatas Kjorbo mieste netoli Oslo.

Pastarasis, „Powerhouse Kjørbo“, yra vienas pirmųjų pasaulyje reno-

104

vuotų energiškai efektyvių pastatų.

Efektyvumas pasiektas naudojant saulės modulius, kasmet sugeneruojančius daugiau kaip 200 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos. Pastatą visu reikiamu šilumos kiekiu aprūpina du šilumos siurbliai. Renovuojant pastatą stengtasi išsaugoti daug jo išorės ir vidaus elementų, pakartotinai naudotos senos medžiagos.

Stiklas, anksčiau naudotas fasadui, buvo pakeistas tvaresnėmis degintos drebulės plokštėmis. Langų profiliai ir furnitūra nudažyti juodai. Už teritorijos ribų įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės.

Vis dėlto šiuo metu sėkmingiausiu kompanijos „Snøhetta“ kūriniu per pastarąjį laikotarpį laikomas 2020 m. iškilęs biurų pastatas Telemark,

INŽINERIJA

Nuotr.: „Snøhetta“ archyvai

Nuotr.: Jamie Goodwick, PAE Living Building, Portland

vadinamas žaliuoju deimantu. Efektyvumu jis konkuruoja su savo pirmtaku „Brattørkaia“.

8313 kv. m ploto ir 11 aukštų „Telemark“ yra vienas iš draugiškiausių aplinkai pastatų pasaulyje. Į pietryčius nukreipti „Powerhouse Telemark“ fasadas ir stogas kasmet pagamina per 256 tūkst.kilovatvalandžių elektros energijos – maždaug dvidešimt kartų daugiau nei vidutinis Norvegijos namų ūkis per metus. Šios energijos perteklius parduodamas į elektros energijos

tinklą. 24 laipsnių kampu pasviręs pastato stogas užtikrina maksimalų saulės energijos kiekį tiek iš fotovoltinės elektrinės, tiek iš pastato saulės PV elementais dengto pietų fasado. Iš vakarų ir šiaurės rytų pastatas dengtas „Steni“ fasadinėmis plokštėmis ir apkaltas medžiu. Betoninių plokščių masyvai dieną kaupia šilumą, o vakare ją lėtai skleidžia į aplinką. Pastato aušinimas ir šildymas vyksta per 350 metrų po žeme iškastus geoterminius gręžinius.

105

106

Nuotr.: „Snøhetta“ archyvai

INŽINERIJA

Pastato interjeras priklausomai nuo verslo plėtimosi tempo ar ketinimo taupyti leidžia būsimiems nuomininkams lengvai perskirstyti erdvę į skirtingo dydžio kabinetus, bendro darbo saleles. Kiliminė pastato danga pagaminta iš 70 proc. perdirbtų žvejybos tinklų, o medinės grindys – iš pramoni-

nio uosio parketo ir medžio atliekų.

Dirbtinio apšvietimo poreikį iki absoliutaus minimumo mažina pastato stoge esantys vertikalūs plyšiai, pro kuriuos dienos šviesa prasiskverbia į tris viršutinius aukštus. „Powerhouse Telemark“ – pirmasis „BREEAM-Nor“ sertifikuotas pastatas

Telemarke. Jam suteikta „Excellent“ kategorija. Palyginti su įprastais naujais pastatais, jame suvartojama net 66 proc. mažiau energijos. Tad ir socialiniu, ir ekonominiu požiūriu „Powerhouse Telemark“ – tvarios architektūros pavyzdys, metantis iššūkį sampratai apie ateities biurų galimybes.

107

Svarbūs du žingsniai Pasak Davido Orro, Oberlino (JAV) koledžo aplinkos studijų ir politikos profesoriaus emerito, vieno iš tvarių pastatų projektavimo pradininkų, kiekvienas, perkantis pastatą, negeneruojantį saulės energijos, tiesiog švaisto savo pinigus. Ši mintis buvo tarsi atspirties taškas studijai „ZGF Architects“, projektavusiai Oregono valstijoje (JAV) tvarų biurų pastatą PAE Living Building.

Istorinėje Portlando vietoje iškilusiam pastatui trūko vietos saulės kolektoriams, todėl jis negalėjo pats pasigaminti visos jam reikalingos energijos. Norėdami kompensuoti skirtumą, pastato valdytojai sudarė sutartį su netoliese esančio pastato valdytojais dėl saulės kolektorių įrengimo ant jų namo stogo ir taip aprūpino pakankamu elektros energijos kiekiu tiek tą pastatą, tiek „PAE Living Building“. Dabar energija tiekiama iš dviejų šaltinių: 771 kv. m 133 kilovatų fotovoltinio masyvo ant „PAE Living Building“ stogo ir 215 kilovatų išorinės matricos ant gretimo pastato.

Beje, amerikiečių projektuotojai energijos gamybos efektyvumą linkę vertinti regioniniu mastu, ne kiekviename pastate atskirai. JAV energetikos departamento duomenimis, ekologiškų technologijų sąnaudos sparčiai mažėja. Ypač vis naudingesnė tampa saulės energija, nes ji kasmet atpinga apie 10 procentų. Minėtasis „PAE Living Building“ dabar ne tik pasigamina elektros energijos sau, bet ir kaimyniniam pastatui padeda išlaidas jai sumažinti keliasdešimčia tūkstančių JAV dolerių per metus.

108

109

Nuotr.: Jamie Goodwick, PAE Living Building, Portland

Nuotr.: Benjamin Benschneider, PAE Living Building, Portland

Perteklinę energiją gaminančio „PAE Living Building“ fasadui panaudotos regioninės kilmės plytos, atspindinčios vietos istorinę architektūrą. Pastato konstrukcijos – iš kryžmai sluoksniuotos (CLT) bei klijuotos medienos ir betono. 5388 kv. m ploto pastate įrengta moderni lietaus vandens surinkimo ir valymo sistema.

Vandens vartojimą ženkliai mažina kompostuojamieji biotualetai. Biuras gali iki 100 dienų per vasarą veikti energijos taupymo režimu, visiškai atjungtas nuo tinklo. Tai reiškia, kad jis dirba savo jėgomis visą sezoną, nepaisant komunalinių paslaugų tinklo problemų, elektros energijos tiekimo trikdžių, kurie artimiausiais dešimtmečiais taps vis dažnesni. „ZGF Architects“ nuomone, energijos gamyba – tai tik pusė darbo užtikrinant tvarumą naujuose arba didinant tvarumo lygį jau įrengtuose pastatuose. Svarbiausia – sumažinti pastatui reikalingos energijos kiekį. Jie akcentuoja šiuo metu tiek naujuose pastatuose, tiek daugelyje modernizuojamų senesnių pastatų įprastus sprendinius: modernią izoliaciją, reguliuojančią šilumos laidumą į vidų arba į išorę, ir efektyvų LED apšvietimą.

Dar labiau energijos vartojimą galima sumažinti specialiomis saulės šviesos ir vėdinimo valdymo konstrukcijomis. Pavyzdžiui, siekiant palaikyti komfortišką patalpų temperatūrą, išmaniosiomis žaliuzėmis reguliuojama saulės šviesa, patenkanti į pastatą pro langus, o ventiliatoriais oras iš vėsesnių patalpų perkeliamas į šiltesnes. Kai kurie pastatai JAV projektuojami taip, kad vyraujantys vėjai būtų naudojami tarsi natūralios vėdinimo sistemos.

Nuotr.: Lara Swimmer, PAE Living Building Portland

INŽINERIJA

110

INŽINERIJA

Technologijos vis tvaresnės Pastatyti namą, galintį atsinaujinančios energijos pagaminti daugiau, nei suvartoja, tampa vis lengviau, nes nuolat tobulinamos statybinės medžiagos ir technologijos. Šiandien masiškai diegiami saulės elementai elektros energijos vienam kvadratiniam metrui pagamina apie 50 proc. daugiau nei buvusieji prieš dešimt metų, o eksperimentinės versijos netgi dvigubai viršija šiandienę galią.

Be to, saulės energiją gamybos komponentai tampa vis plonesni ir lengvesni, juos galima paslėpti po patraukliomis permatomomis dangomis, taip pat jie gali būti įmontuoti į pastatų fasadų plokštes. Modernius saulės energijos komponentus nesudėtinga naudoti ir senų pastatų tvariai renovacijai.

Dar viena sparčiai tobulėjanti energijos taupymo technologija – šilumos siurbliai, kurių veikimas grįstas dujų cirkuliacija.

Dujos išplečiamos ir suspaudžiamos taip, kad šiluma iš lauko oro, dirvožemio ar vandens, net jei jis šaltas, yra surenkama ir atiduodama į patalpas (vasarą atvirkštiniu būdu gaunamas vėsus oras). Ankstesnių technologijų šilumos siurbliai buvo neefektyvūs šiauriniuose pasaulio regionuose, tačiau moderniuose siurbliuose naudojamos naujų rūšių dujos ir galingesni kompresoriai, veikiantys žemesnėje kaip 0 °C temperatūroje. Užuot deginę gamtines dujas, jie veikia naudodami elektros energiją, todėl mažina išmetamųjų teršalų kiekį ir yra keturis kartus efektyvesni už įprastą elektrinį šildymą.

Vis svarbesnis vaidmuo tvariuose pastatuose tenka tokioms išmaniosioms technologijoms kaip jutikliai. Jie nuolat fiksuoja žmonių judėjimą pastate ir pagal tai valdo šildymo ir vėsinimo sistemas. Pavyzdžiui, jei ketvirtame aukšte žmonių nėra, sumažinamas ten siunčiamo šildomo ar vėsinamo oro kiekis, taip pat apšvietimas.

Be to, išmanieji pastatai gali stebėti minutės trukmės kainų pokyčius elektros energijos tinkle ir koreguoti šildymo ir vėsinimo laiką, kad būtų galima pasinaudoti kainų kritimais ir šuoliais.

Vis dėlto, tvarių statybų šalininkų nuomone, išmaniųjų technologijų į pastatus perkelta dar per mažai. Siūloma ieškoti galimybių parduoti dalį turimos elektrinių transporto priemonių baterijų energijos atgal į tinklą tada, kai jos kaina didžiausia, ir įkrauti baterijas tada, kai kaina sumažėja.

Tikimasi, kad pastatai išmoks pelningai parduoti ir saulės energiją: saulėtomis dienomis kaupti dalį saulės energijos rezervuaruose, o debesuotu oru ar pakilus kainai – parduoti į tinklą.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad išmanus ir tvarus pastatas būtų atsakingų šeimininkų rankose.

111

Galvodami apie ateitį darykime šiandien Dar vos prieš penkmetį atsinaujinanti energetika mūsų šalyje rūpėjo tik labai dideliems entuziastams, tačiau kai 2020 m. privačius atsinaujinančios energijos projektus suskato remti valstybė, juridiniams asmenims buvo suteikta galimybė tuo tikslu kreiptis ES lėšų, o elektros kainos neilgai trukus šoktelėjo iki padebesių, padėtis pasikeitė. Ir net dabar, kai elektros energijos kainos lyg ir stabilizavosi, saulės elektrinių paklausa nemažėja.

Į bendrovę „Ventelis“ atsinaujinančios energetikos specialistus subūrusio Tomo Didonio nuomone, tai iš esmės nulėmė trys priežastys.

Pirma, žmonės suvokė, kad jiems tiekiamos elektros kaina priklauso ne tik nuo vėjo stiprumo ar saulės kaitrumo – ją veikia ir pasaulyje vykstantys dalykai.

Antra, išties svarbų vaidmenį atlieka valstybės skiriama parama ir ES lėšos.

Trečia, tai jau virsta mada – jei kaimynas turi, kaipgi čia aš be savo elektrinės ant stogo gyvensiu?

Kita vertus, yra iš tos mados ir naudos. Daugelis žmonių, metus begyvendami su elektrine ant stogo, ima stebėti, kiek jie energijos suvartoja, skaičiuoti, kiek elektrinė jos generuoja, ir galop po metų paprašo padidinti turimos saulės elektrinės galią.

Deja, viena ranka duoda, kita atima: kuo toliau, tuo mažiau žmonių sulaukia palankių sąlygų kreipęsi į ESO dėl gaminančio vartotojo prijungimo prie tinklo.

Ir tai – ne vienintelė kliūtis nusprendus įsirengti saulės elektrinę. Galima ir skaudžiai finansiškai nukentėti bandant įsirengti saulės elektrinę „kuo pigiau“.

„KUO PIGIAU“ REIŠKIA „TUO PAVOJINGIAU“

2023-ieji – išbandymų periodas atsinaujinančios energetikos sektoriuje.

Metų pradžioje prisipirkę palyginti brangių saulės modulių, daugelis montuotojų ir pardavėjų tikėjosi parduoti juos dar brangiau, tačiau pakilo bankų palūkanos, sulėtėjo ekonomika, sumažėjo elektros energijos vartojimas, atsirado perteklinės elektros energijos – ir saulės elektrinių kaina dėl didelės pasiūlos krito apie 30 proc.

Rinką užplūdo naujieji montuotojai – auksarankiai, vakar kloję trinkeles, kasę griovius, montavę buitinius kondicionierius, staiga tapo saulės energijos specialistais. Neturėdami nei Valstybinės energetikos reguliavimo

tarybos (VERT) atestacijų, nei reikiamos kvalifikacijos tokiems darbams atlikti. Jie bet kaip tvirtina modulius prie stogo, nekreipia dėmesio į konstruktyvą, apkrauna stogus nereikalingu svoriu, nemontuoja ant plokščių stogų vėjalenčių ir t. t. Iki gaisro – vos vienas žingsnis. „Aptikus tokį „meno kūrinį“, mums tenka surašyti defektinį aktą (turimi sertifikatai šią teisę mums suteikia), elektrinę demontuoti, pakeisti grebėstus ir dėl netinkamo montavimo sugadintą difuzinę plėvelę, pakloti naują stogo dangą, o tada sumontuoti naują elektrinę pagal visus reikalavimus. Žmogus dėl to patiria didelių nuostolių, tačiau tie montuotojai auksarankiai dažniausiai jau būna dingę, mažoji bendrija uždaryta, kaltininko nėra“, – sako T. Didonis ir pataria labai atidžiai rinktis saulės montuotoją, įsitikinti, kad jis yra sukaupęs pakankamai patirties ir tikrai supranta, ką daro.

„VENTELIO“ KOMPENTENCIJOS PATVIRTINTOS DOKUMENTAIS

Bendrovė įkurta prieš septynerius metus, tačiau elektros darbų patirtis – daugiau nei dvigubai ilgesnė. „Ventelio“ branduolys – elektrikai ir inžinieriai, įgiję AK (aukštos kategorijos) iki 110 kV kvalifikacijas, VERT montavimo bei eksploatavimo atestacijas ir nuolat keliantys kvalifikaciją inverterių gamintojų kursuose.

Bendrovė „Ventelis“ turi visą savo įrangą – keltukų, poliakalių ir t. t., todėl atlikdama darbus nešvaisto laiko veltui laukdama patogaus momento įrangai išsinuomoti. Per daugelį metų įgyta patirtis leidžia darbuotojams be vargo sumontuoti ir 3 kW saulės elektrinę ant paprasto stogo, ir 3 MW antžeminį saulės parką su įkaltais poliais.

Per šiuos metus iki rudens jau sumontuota apie 5 MW saulės elektrinių.

Bendrovė tikisi metų pabaigoje būti šį skaičių padidinusi iki 8–9 MW, nes netrukus bus baigti įgyvendinti keli dideli komerciniai projektai. Įmonė viliasi iki Naujųjų metų baigti ir polių kalimo bei modulių su inverteriais surinkimo darbus 2,9 MW parke. „Šie metai kitokie nei praėjusieji. Pernai 70 proc. užsakymų gavome iš fizinių asmenų, šiemet 80 proc. mūsų klientų – juridiniai asmenys“, – pastebi T. Didonis.

Jo nuomone, didžiausias „Vertelio“ pranašumas tas, kad jo specialistai atlie-

dalykų, dėl kurių gali pasikeisti generuojamos energijos kiekis. Galbūt dėl galimybės prisijungti net tektų renovuoti ESO tinklo dalį“, – be užuolankų paaiškina T. Didonis.

Pasak jo, tokiu atveju lieka tik spausti Energetikos ministeriją ir ESO sparčiau naujinti savo elektros tinklus ir suteikti žmonėms kuo daugiau galimybių generuoti saulės energiją.

suvartojimas bus mažiausiai 110 MW. O jeigu būtų 100 tūkst. elektromobilių? O jeigu dar pridėtume Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį? 4000– 5000 MW nakties metu – visiškai įmanoma. Dabar Lietuvoje elektros suvartojama apie 1750 MW“, – svarsto T. Didonis ir priduria, kad vis labiau populiarėja ir šilumos siurbliai, taip pat labai dideli elektros energijos rijikai. „Šaunu, kad judame žaliojo kurso link, tačiau valdžios atstovams reikėtų labai greitai mąstyti apie elektros tinklų modernizavimą ir pralaidumo didinimą. Nesinorėtų ateityje matyti degančių elektros apkrovos neatlaikiusių pastočių.“

RUDENĮ PRADĖJĘ PAVASARĮ GENERUOSIME

ka darbus nuo pradžios iki galo: savo analizatoriais atlieka elektros energijos vartojimo analizę, įvertina vartojamas galias, o tada pataria, kokios galios elektrinės reikėtų tiek suvartojant. Gavę kliento sutikimą, parengia techninį projektą ESO, jį suderina ir sumontuoja saulės elektrinę. Tada lieka sulaukti VERT ir ESO patvirtinimo.

Didžiausias iššūkis – suderinti techninį projektą su ESO ir susitarti dėl sąlygų. „Tinklas yra „gyvas“. Nuo sąlygų pateikimo iki jų suderinimo gali įvykti įvairių

ELEKTROS TINKLUS MODERNIZUOTI BŪTINA

Bendrovė „Ventelis“ montuoja ir elektromobilių įkrovimo stoteles, tad gali įvertinti galios kėlimo galimybes. T. Didonis sako pradedantis jausti keblumų. „Tarkime, Kaune yra 10 tūkst. elektromobilių ir dar viešasis transportas varomas elektra. Vidutinė vieno elektromobilio kraunamoji galia – 11 kW. Grįžta visi elektromobiliais namo ir kaip įprastai palieka juos per naktį krauti. Tai reiškia, kad momentinis elektros energijos

Energetikos ateitis – be abejo, išmaniosios baterijos, arba namų elektros kaupimo įrenginiai. Tačiau šiuo metu be kompensacijos juos įsirengti labai brangu. Be to, 99 proc. žmonių renkasi paprastus inverterius ON GRID, o prie jų tokių baterijų prijungti neįmanoma. Tad norint įsidiegti akumuliatorinę elektros talpyklą reikės keisti ir inverterį. Kaštai dar labiau padidėja.

Saulės elektrinės kur kas pigesnės ir vis našesnės, jų visiškai pakanka namų elektros energijos poreikiams.

Ir kaip tik dabar ypač palanku saulės elektrinę įsigyti.

Pirma, šiuo metu kritusios saulės elektrinių kainos.

Antra, parama teikiama visiems – ir techniniams, ir juridiniams asmenims.

Trečia, pradėję elektrinės projektą rudenį, pavasarį jau galėsite generuoti pirmąsias kilovatvalandes iš saulės.

Derėtų nepamiršti ir dar vieno svarbaus dalyko: ESO nemokamai priima tik pirmuosius, pavėlavusieji patiria papildomų išlaidų, nes tenka prisidėti prie skirstomųjų tinklų renovacijos.

EUROINSTAL sėkmės raktas – partnerystė DEVYNIOLIKTUS SĖKMINGOS VEIKLOS METUS SKAIČIUOJANTI UAB „EUROINSTAL“ JAU DEŠIMTMETĮ SUSITELKUSI Į DIDELĖS APIMTIES ELEKTROS INSTALIACIJOS PROJEKTUS – NUO VISUOMENINĖS IR KOMERCINĖS PASKIRTIES PASTATŲ IKI LAIVŲ IR PRAMONINIŲ OBJEKTŲ. NESENIAI ĮMONĖ ĮGYVENDINO MILŽINIŠKOS APIMTIES IR NEPAPRASTŲ DARBO SĄLYGŲ PROJEKTĄ KLAIPĖDOS LAISVOJOJE EKONOMINĖJE ZONOJE (LEZ) – ĮRENGĖ ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO IR SKIRSTYMO SISTEMAS DIDŽIULĖJE EUROPINĖS SVARBOS GAMYKLOJE, KURIĄ ČIA PASTATĖ UŽSIENIO KAPITALO INOVATYVIŲ TECHNOLOGIJŲ BENDROVĖ „FINEGRI“.

4,4 tūkst. kv. m ploto „Finegri“ gamykla iškilo Kretainio g. 15. Čia pagal unikalią, pasaulyje analogų neturinčią, ir griežčiausius aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią technologiją bus gaminami įvairių rūšių aukščiausios kokybės smulkiai dispersiški talko milteliai, kaip užpildas tinkami įvairiose pramonės šakose, ypač plastiko, popieriaus, keramikos, dažų ir lako, kompozitinių statybinių medžiagų, stogų dangų, ugniai atsparių medžiagų, gumos gaminių, kabelių, trąšų, gyvūnų pašarų gamyboje, taip pat užterštų vandenų valymo technologijose. „Finegri“ gamykla Klaipėdos LEZ – moderniausia ir didžiausia tokio profilio gamykla Europoje ir neabejotinai didelis įvykis ne tik uostamiesčio, bet ir visos Lietuvos verslui.

„Finegri“ gamykla – įvykis ir „Euroinstal“ „Euroinstal“ drąsiai priima iššūkius – kaip tik dėl to prieš dešimtmetį ji išplėtė savo veiklą: nuo privačių namų vidaus ir lauko apšvietimo projektų perėjo į komercinių ir pramoninių objektų elektros instaliacijos projektus, ėmėsi šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK), industrinės automatikos, gaisro aptikimo sistemų (GAS), apsauginės signaliza-

cijos (AS), įėjimo kontrolės punktų įrengimo, taip pat lauko elektros ryšių (LER) – objekto gatvės apšvietimo ir jo prijungimo prie miesto apšvietimo sistemos – darbų. „Finegri“ gamykla – pirmasis „Euroinstal“ projektas Klaipėdos LEZ. Ir tai greičiau pelnytas įvertinimas nei iššūkis.

Iššūkis buvo tas, kad projektą reikėjo įgyvendinti nestandartinėmis sąlygomis. „Mums buvo patikėta įrengti vidaus elektros jėgos tinklus, vidaus ir lauko apšvietimą, elektromobilių įkrovimo stoteles, žaibolaidį. Projektas buvo įdomus. Ir pirmiausia dėl to, kad daugumą darbų teko atlikti nestandartiniame, 14–15 metrų, aukštyje. Tai buvo labai vertinga patirtis, ji tikrai bus naudinga ateityje“, – sako Donatas Drūnas, „Euroinstal“ vadovas.

Dėl tam tikrų priežasčių gamyklos projekto tvirtinimas buvo ne kartą atidėtas, tad kai pagaliau prasidėjo statyba, darbai vyko milžinišku greičiu. „Euroinstal“ pavyko išlaikyti užsakovų diktuojamą tempą ir darbus atlikti ne tik kokybiškai, bet ir laiku.

Nes įmonei į pagalbą atskubėjo būrys patikimų partnerių, su kuriais jau įgyvendintas ne vienas sudėtingas projektas.

„Mes neturime konkurentų – tik draugus“, – sako „Euroinstal“ vadovas D. Drūnas ir didžiuodamasis vardija, kas prisidėjo prie jo įmonės sėkmės „Finegri“ projekte:

Pramoninės ir buitinės elektrotechninės produkcijos tiekėjai „Elstila“ buvo ir vieni iš pagrindinių mūsų medžiagų tiekėjų. Jiems atstovaujančio Domo Jurevičiaus dėka darbai vyko nepertraukiamai ir sklandžiai: mums į objektą buvo vežami kabeliai, dėžutės, skydai, o mes juos montavome. Ilgametis bendras darbas augina abipusį pasitikėjimą.

Elektrotechninės metalo įrangos gamintojams „OBO Bettermann“ atstovaujantis Linas Paulinakas niekada nevertė mūsų laukti – vos tik užsakydavome, iškart pristatydavo viską, ko mums reikėjo: nuo metalo kopėčių ir lovelių iki įžeminimo konstrukcijų ar žaibolaidžių detalių.

Keltuvų, krautuvų, bokštelių ir kt. nuoma užsiimantis „Bokštelis.lt“ išsprendė mūsų problemas dėl darbų dideliame aukštyje. Lietuvoje yra vos kelios nuomos įmonės, kurios turi keltuvų, galinčių pakelti į 14–15 metrų aukštį, ir visi jie būna nuolat užimti. Kaip tik taip ir nutiko,

kai turėjome nedelsiant atlikti akrobatinį darbą – sumontuoti šildymo sistemas įlajose. Niekaip negalėjome išsinuomoti elektrinio ir alkūninio keltuvų, ir štai Donatas Stonkus iš „Bokštelis.lt“, pakoregavęs planus su kitais užsakovais, keltuvus mums operatyviai pristatė.

UAB „Gitana“ – įrankių profesionalai, tiekiantys įrankius meistrams ir pramonės, gamybos įmonėms, – jau daugybę metų yra patikimi mūsų partneriai. Šiame projekte „Gitanos“ atstovas Ramūnas Vladička be jokių papildomų priemokų vos paprašytas mums pristatydavo mūsų pamėgtų japonų elektrinių ir benzininių įrankių „Makita“, įvairiausių replių ir kitų užspaudimo įrankių „Knipex“. Taip mes darbą atlikome efektyviai, neprarasdami brangaus laiko. Žemos ir vidutinės įtampos elektros skirstymo ir valdymo skydus projektuojanti ir gaminanti įmonė „Automatikos sistemos“ – mūsų partnerė jau ne pirmame projekte. Įmonės atstovas Valdas Linkevičius visada pasirūpina, kad jų pagamintos skirstyklos, skydai atkeliautų į vietą sutartu laiku. Malonu dirbti su profesionalais, kurie kantriai išklauso mūsų pageidavimus ir nuolat plečia paslaugų asortimentą, kad jų užsa-

kovams būtų patogu įgyvendinti net sudėtingiausias užduotis.

Tradicines ir pasyviąsias žaibosaugos sistemas tikrai žaibiškai įrengianti įmonė „Zaibolaidziai.lt“ padėjo mums išspręsti dar vieną opią laiko problemą. Žemesnėje, paprastesnėje gamykloje žaibolaidžio sistemos įrengimo darbai dažniausiai trunka dieną, o šios gamyklos žaibolaidžio sistemai sumontuoti reikėjo net dešimt darbo dienų. Mūsų darbų apimtys ir taip jau buvo didelės, tad kreipėmės į „Zaibolaidziai.lt“. Tuoj pat atvyko jų ilgametis meistras Marius Strakauskas ir naudodamas „OBO Bettermann“ medžiagas profesionaliai sumontavo nestandartinį žaibolaidį. Įvairiausius statybos darbus atliekanti ir transporto paslaugas teikianti UAB „Baltresa“, vadovaujama Kęsto Juraškos, greitai ir profesionaliai specialia technika mums įrengė kabelių trasas. Tai nebe pirmas mūsų projektas, noriai su jais bendradarbiaujame dėl malonaus bendravimo ir operatyvaus problemų sprendimo.

Apšvietimo sprendimų paslaugas B2B teikianti DILED (UAB „Apšvietimo sprendimai“) – naujas mūsų

partneris, tačiau kelis projektus kartu jau sėkmingai įgyvendinome.

DILED apskaičiuoja apšvietimo poreikius ir pagal tai atrenka tinkamiausius šviestuvus, jei poreikiai pasikeičia – operatyviai ir perskaičiuoja. Šiame projekte jie mums tiekė daugiausia savo Lietuvoje gaminamus ypač kokybiškus industrinius šviestuvus „Ursus“. Deivido Dragono rūpesčiu gaminiai objektą visada pasiekdavo operatyviai ir laiku – tada, kada jų reikia. O kai dėl tam tikrų priežasčių vėlavome, įmonė užsakytą produkciją iki reikiamos dienos maloniai palaikė savo sandėlyje.

Lietuva – maža šalis, o projektų apimtys joje didėja, tad vienas ne ką ir nuveiksi – dideliems darbams atlikti reikia sutelktų jėgų!

www.euroinstal.lt

KAIP ORO UOSTUI TAPTI GERIAUSIAM PASAULYJE? INFRASTRUKTŪRA

116

INFRASTRUKTŪRA

Oro uostas – miesto ar šalies vartai, todėl labai svarbu, kokį įspūdį jis palieka čia besilankantiems. Nes geras pirmasis įspūdis svetimame mieste ar šalyje nuteikia tolesniems pozityviems vertinimams, o komplikuotos paskutinės akimirkos gali apkartinti net ir nuostabiausius viešnagės prisiminimus.

Rosita Rastauskienė

Singapūro Čangio oro uostas – visada pasaulio geriausiųjų trejetuke

117

INFRASTRUKTŪRA

118

INFRASTRUKTŪRA

Geras įspūdis gali būti kuriamas įvairiais būdais – ir pribloškiančiu didingumu kaip Singapūro ar Dubajaus oro uostuose, ir jaukiu nacionalinių motyvų dvelksmu kaip naujajame Palau (Okeanija) oro uoste, ir technologijomis kaip apdovanojimams nuominuotame Niujorko „LaGuardia“ oro uosto terminale B. Šiuolaikinės statybinės medžiagos ir technologijos leidžia architektams rinktis įvairiausius tūrius ir stebinti kuo sudėtingiausių formų architektūriniais sprendiniais, derinti kultūrinį paveldą su inovatyviausiomis idėjomis.

Oro uostuose diegiamos pažangiausios skaitmeninės inžinerinės sistemos, tarp jų ŠVOK, keleivių srautų valdymo, įeigos kontrolės, vaizdinio informavimo (švieslenčių), vaizdo stebėjimo aviacijos saugumo ir valstybės sienos apsaugos tikslais, priešgaisrinės, įgarsinimo, pastato valdymo, dūmų šalinimo ir gesinimo automatikos ir t. t. Taip pat moderniausi apšvietimo, akustiniai sprendiniai. Be abejo, iki smulkmenų apgalvojama ir visa oro uosto infrastruktūra.

Visos šiuolaikinės technologijos, tokios kaip duomenų analizė, biometrija ir debesija, didina oro uosto saugumą ir sudaro keleiviams sąlygas kuo greičiau atlikti būtinąsias oro uosto procedūras. Būtent tas greitis yra vienas iš svarbiausių oro uosto vertinimo kriterijų. Bet ne vienintelis.

Viso pasaulio oro uostams atstovaujanti Tarptautinė oro uostų taryba (Airports Council International, ACI), dar 2018 m. nubrėžusi oro uosto paslaugų kokybės (Airport Service Quality, ASQ) programos gaires, teigia, kad keleivis yra visa ko centras, ir oro uostus vertina pagal 30 rodiklių, tarp jų ir gebėjimą įveikti kultūrinius skirtumus.

Kartu su kelionių technologijų bendrove „Amadeus“ ACI kasmet skelbia oro uostus – ASQ apdovanojimų laureatus, kurie išrenkami pagal keleivių patirtis.

Pavyzdžiui, 2023 m. 144 apdovanojimus pelnę 75 pasaulio oro uostai buvo išrinkti pagal daugiau kaip 465 tūkst. 2022 m. surinktų keleivių apklausų.

Kita svarbi oro uostų kokybės lenktynių arbitrė – oro uostų reitingų bendrovė SKYTRAX geriausiuosius metų oro uostus ar terminalus taip pat renka pagal pasaulines keleivių apklausas. Tokiu būdu vienu iš šių metų laureatų tapo ir jau minėtasis „LaGuardia“ terminalas B. Taigi, oro uosto daromas įspūdis priklauso nuo daugelio rodiklių. Vis dėlto visi jie sueina į architektūrinių sprendinių ir pažangių technologijų dermę dėl keleivio gerovės. Ko gi oro uostui reikia, kad jis būtų vertas oro uostų „Oskaro“ – SKYTRAX apdovanojimo?

119

INFRASTRUKTŪRA

Singapūro Čangis – SKYTRAX 2023 m. Nr. 1 pasaulyje Šį rugsėjį Čangio oro uoste pradėtas eksploatuoti 2-ojo terminalo šiaurinis sparnas dar labiau padidins oro uosto pajėgumą – iki 90 mln. keleivių per metus. 15 500 kv. m praplėtus terminalo pastatą, buvo pagerinta infrastruktūra, įdiegta naujų sistemų ir įrengta daugiau mažmeninės prekybos taškų. Išvykimo salėje atidaryta centrinė bendro naudojimo greito ir sklandaus keliavimo (FAST) zona su didesniu kiekiu automatizuotų registracijos kioskų ir bagažo atidavimo automatų, o atvykimo salėse – papildomų automatizuotų bagažo linijų. Atnaujintos sistemos ir pastato įranga leis 30 proc. mažiau suvartoti elektros energijos, greičiau aptarnauti keleivius ir paspartinti oro uosto darbo našumą. Skrydžius iš šio oro uosto vykdys nebe 12, o 16 pasaulinių oro linijų bendrovių.

120

INFRASTRUKTŪRA

121

INFRASTRUKTŪRA

LaGuardia Kvinse: išmaniai paprastas 2022 m. baigtas 5,1 mlrd. JAV dolerių vertės B terminalo projektas yra viena didžiausių viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių per JAV istoriją ir didžiausia jos aviacijos srityje. Naujasis terminalas, statytas itin sudėtingomis sąlygomis – virš didžiąją statybų dalį veikusio pirmojo terminalo, šalia jo ir už jo, – SKYTRAX 2023 m. geriausiojo terminalo titulą jis pelnė už puikias keleivių aptarnavimo sąlygas, ypač už labai gerą nuorodų ir ženklinimo sistemą, aukštą aptarnaujančio personalo kultūrą, taip pat kelis įspūdingus dizaino

ir meno elementus. B terminalas atitinka ir dar vieną svarbų vertinimo kriterijų – keleiviai išties patogiai jaučiasi jo paprastai išdėstytose erdvėse. B terminalas yra pirmasis Šiaurės Amerikoje oro linijų terminalas, kuriam tarptautinė transporto reitingų organizacija SKYTRAX skyrė aukščiausią pasaulyje oro uostų terminalų įvertinimą – 5 žvaigždutes.

122

INFRASTRUKTŪRA

123

INFRASTRUKTŪRA

124

INFRASTRUKTŪRA

Newark Liberty Naujajame Džersyje: žaviai žalias 2023 m. pradžioje atidarytame 2,7 mlrd.JAV dolerių vertės 1 mln. kv. m ploto ir 33 vartų A terminale įdiegtos moderniausios skaitmeninės technologijos, įrengtos erdvios, šviesios salės, skaitmeninės kelio nuorodos su smagiais faktais ir viktorinomis Naujojo Džersio tema, garantuoti šiuolaikiški patogumai keleiviams. Čia daug maitinimo ir mažmeninės prekybos taškų, įgyvendinama novatoriška viešojo meno programa – pristatomi dešimtys vietos menininkų. Viešojoje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengta didžiausia tarp JAV oro uostų saulės jėgainė ant stogo ir daugiau kaip 150 elektromobilių įkrovimo stotelių. A terminalas suprojektuotas ir pastatytas pagal JAV žaliųjų pastatų tarybos auksinio LEED sertifikato standartus. SKYTREX manymu, jis vertas būti 2023 m. geriausiųjų trejetuke.

125

INFRASTRUKTŪRA

126

INFRASTRUKTŪRA

Tarptautiniame Orlando oro uoste dėmesys sutelktas į keleivių saugumą ir kelionių patogumą

127

INFRASTRUKTŪRA

Tarptautinis Orlando oro uostas: saugus ir žaismingas Čia keleivių saugumas visada buvo vienas iš prioritetų, tad naujajame C terminale pirmiausia įdiegta daugybė saugumo priemonių, tarp jų tarptautiniais reisais atvykstančių ir išvykstančių keleivių 100 proc. veido atpažinimas, TSA saugumo patikros juostos su automatine šiukšliadėžių grąžinimo sistema, „Bags First" tarptautiniais reisais atvykusiems keleiviams (jie pirmiausia pasiima savo krepšius, o tada keliauja į JAV muitinės ir imigracijos tarnybą), radijo dažnio atpažinimo technologija (RFID), skirta bagažui efektyviai tvarkyti bei sekti ir kt. Buvo skirta dėmesio ir tvariems sprendiniams, tad siekiama, kad daugelis C terminale įdiegtų sistemų elementų būtų suteiktas LEED®v4 sertifikatas už energijos vartojimo efektyvumą, patalpų oro kokybę ir atsparumą.

Pasirūpinta ir keleivių gerove.

Jiems teikiami visi šiuolaikiški patogumai, įdiegtas platus maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos tinklas. Saulėtą nuotaiką užtikrina novatoriškas stoglangis, visoje erdvėje skleidžiantis natūralią dienos šviesą. Įrengta moderniausia multimedijos viešojo meno instaliacija su įtraukiančiomis funkcijomis, pritaikytomis originaliam gyvam veiksmui, CGI, interaktyviam ir generatyviam turiniui. 9 metrų aukštyje sumontuoti trys 30 metrų panoraminiai ekranai „Orlando langai", kuriuose rodomi Centrinės Floridos vaizdai. SKYTRAX visa tai ir įvertino.

128

INFRASTRUKTŪRA

129

Helsinkio oro uosto plėtra – naudojant „Peikko“ sprendinius Atsižvelgus į nuolat didėjančius keleivių poreikius, Helsinkio oro uoste atidarytas antrasis terminalas – T2. Prie didžiausio Suomijos oro uosto plėtros projekto reikšmingai prisidėjo suomių bendrovė „Peikko Group Corporation“. Jai buvo patikėta pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų gamyba ir montavimas. Gamyba didžiąja dalimi buvo vykdoma Lietuvoje, bendrovės padalinyje „Peikko Lietuva“. Iš viso „Peikko“ pagamino ir sumontavo 4,2 kilometro DELTABEAM kompozitinių sijų, taip pat 2400 tonų kitų plieninių konstrukcijų ir jungčių elementų.

®

103 tūkst. kv. m naujasis terminalas T2 – didžiausias Helsinkio oro uosto bendrovės „Finavia“ investicijų projektas. Įgyvendinus šį projektą, Helsinkio oro uostas kasmet gali priimti apie 30 mln. keleivių. Jo infrastruktūra pritaikyta įvairiausių rūšių ir paskirties transporto priemonėms – traukiniams, autobusams, privatiems automobiliams ir taksi.

Projektuotojai – architektūros studija „Arkkitehtitoimisto ALA“ siekė, kad terminalas būtų atpažįstamas nuo pat pagrindinio įėjimo. Lengvas fasadas tarsi pabrėžia kelionių lėktuvu atmosferą, dvelkiančią nuotykiais ir romantika. Ta pati tema plėtojama ir toliau – masyvios stogo detalės primena kylantį lėktuvą.

Architektų vizijai įgyvendinti prireikė ypatingų sprendinių.

Juos įgyvendino „Peikko“ – 1965 m.

Suomijoje įkurta šeimos įmonė, siūlanti didelį gelžbetonio jungčių asortimentą ir plataus panaudojimo statybines kompozitines konstrukcijas, skirtas tiek su-

renkamajam, tiek monolitiniam gelžbetoniui. Šiuo metu „Peikko“ vykdo gamybą 12-oje pasaulio šalių, pardavimų atstovybės veikia 33-ose šalyse.

Centrinio pastato vestibiulio stogui buvo pagamintos didelio tarpatramio plieninės santvaros, kurios rėmėsi ant kompozitinių kolonų, pagamintų taip, kad būtų panašios į lėktuvo sparnus. Jų gamyba buvo ypač sudėtinga. Naudojant kompozitines sijas DELTABEAM buvo sumontuotos plonos grindys, kurioms nereikia papildomos priešgaisrinės apsaugos. Be kompozitinių sijų DELTABEAM , projekte taip pat panaudoti inkariniai kolonų varžtai, pakabinimo sijos PETRA ir plieninės konstrukcijos.

Darbo eigą „Peikko“ planavo kartu su generaliniu rangovu „SRV Rakennus Oy“.

Oro uostas visu pajėgumu veikė ir statybos metu, tad nebuvo vietos statybinėms medžiagoms sandėliuoti. Visas konstrukcijas reikėjo surinkti vos tik pristatytas. Didelės santvarų konstrukcijos

®

® ®

jau buvo sujungtos varžtinėmis jungtimis, todėl statybvietėje reikėjo suvirinti tik kompozitinių kolonų jungtis.

Tai, kad konstrukcijas reikėjo montuoti ankštoje statybų aikštelėje, veikiant oro uostui, buvo tikras išbandymas. Teko labai atsakingai planuoti, kad logistika ir darbų grafikas būtų kuo tikslesni ir netrukdytų oro uosto darbui. „Peikko“ sprendiniai T2 statybos metu pademonstravo, kad yra greitų, saugių ir tvarių būdų projektuoti bei statyti. Kompozitinių sijų sistemos DELTABEAM ypač tinkamos terminalų plėtrai: jei ateityje vėl prireiktų oro uostą plėsti, šias sijų sistemas būtų galima nesunkiai išmontuoti ir integruoti į naujus statinius.

Helsinkio oro uosto terminalas T2 – vienas svarbiausių projektų Suomijoje ir vienas didžiausių projektų per „Peikko“ istoriją. Ir „Peikko“ čia puikiai pritaikė techninius DELTABEAM privalumus.

®

®

DELTABEAM® greitai ir paprastai montuojamos Bendrovė „Peikko“ prieš Helsinkio oro uosto plėtrą plonų perdangų konstrukcijų sprendinius DELTABEAM jau buvo sėkmingai panaudojusi daugiau kaip 11 tūkst. projektų. Buvo atlikta daugybė nuodugnių bandymų siekiant įsitikinti, kad sistema veikia sklandžiai.

Vienas pagrindinių DELTABEAM sėkmės veiksnių ir privalumų – ypač nesudėtingas ir greitas montavimas objekte. Kvalifikuotas darbuotojas gali paprastai ir lengvai sumontuoti sijas, nes jų kiekis yra minimalus, jos yra lengvos ir į objektą yra pristatomos pilnai paruoštos montavimui.

Be to, tokios plonos perdangų konstrukcijos tinkamos naudoti bet kokio tipo daugiaaukščiuose pastatuose.

Dar vienas kompozitinių sijų DELTABEAM privalumas yra dideli tarpatramiai, suteikiantys galimybę ne tik kurti dideles atviras erdves net sudėtingų architektūrinių formų statiniuose, bet ir esant poreikiui nesunkiai jas transformuoti.

DELTABEAM sukurtos naudoti su kiaurymėtosiomis ar „filigran“ tipo perdangų plokštėmis, kompozitinėmis perdangomis, plieniniais trapeciniais paklotais ir monolitinėmis perdangomis, yra ypač atsparios ugniai.

®

®

®

®

Specialiai šiam projektui „Peikko“ gamino ir įmantrios rombo formos kompozitines kolonas. Jos padėjo užsakovui įgyvendinti originalius architektūrinius sumanymus. Kolonų aukštis – nuo 6,6 m iki 16 m.

Plėtra su „Peikko“ – tvari Helsinkio oro uosto naujasis terminalas T2 – puikus pavyzdys, kaip visuomeniniuose projektuose galima tvariai naudoti plieną neribojant erdvių dizaino sprendinių.

Viena iš svarbiausių DELTABEAM savybių, prisidedančių prie pastato tvarumo, – tai galimybė sumažinti bendrą pastato aukštį. Pastatams su plonomis perdangomis dėl palyginti mažesnio tūrio reikia mažiau apdailos medžiagų, be to, pastato eksploatavimo metu mažiau kainuoja šildymas ir kondicionavimas. Sutaupius erdvės tarp aukštų mažiau reikia ir vertikalių elementų, konstrukcijų, tokių kaip kolonos, sienos, apdaila, liftai, laiptai, įvairūs kanalai ir vamzdynai.

Kiekviena sija ir kompozitinė kolona yra skaičiuojamos, projektuojamos ir gaminamos individualiai pagal nurodytas apkrovas, ir tai leidžia gamyboje optimaliai panaudoti reikiamų medžiagų kiekius.

Be to, tokiu atveju reikia ir mažiau betono, dėl to sumažėja perdangų svoris, ir galiausiai palengvėja visa konstrukcija, dėl ko reikia mažesnių pamatų.

®

Už didelį indėlį – svarbūs apdovanojimai Išskirtiniai „Peikko“ sprendiniai šiame projekte buvo deramai įvertinti.

Prieš dvejus metus Helsinkio oro uosto plėtros projektas pelnė vieną reikšmingiausių Suomijoje „Metų plieno konstrukcijos“ apdovanojimą, skiriamą už aukštos architektūrinės kokybės projektus su plieno konstrukcijomis. Šiemet už Helsinkio oro uosto antrąjį terminalą T2 kompanija „Peikko“ pelnė The European Convention for Constructional Steelwork (ECCS) apdovanojimą „European Steel Design Awards 2023“. Šis apdovanojimas, skatinantis kūrybingą ir išskirtinį plieno naudojimą architektūroje, teikiamas kas dveji metai. 2023 m. nominantai buvo atrinkti iš 18 pateiktų projektų kandidatų.

KALNUS GALIMA NUVERSTI, K A I Į M O N Ė T I K I VA D O V U Įmonė „Požeminės sistemos“ nuosekliai ir atkakliai siekia užsibrėžto tikslo – tapti lauko inžinerinių tinklų statybos lydere Lietuvoje: įsisavina naujausias pažangias technologijas, nuolat kelia darbuotojų kvalifikaciją ir įgyja vis naujų partnerių, pelnydama jų pasitikėjimą sąžiningai, nepriekaištingai ir laiku atliekamais projektais. Prieš trejus metus įvykę įmonės ir vadovybės pokyčiai įmonės nesužlugdė, priešingai – tik dar labiau sustiprino.

B. Karvelio g. 14, Vilnius, vandentiekio vamzdyno montavimas

Zigmantiškių g. 1, Vilnius, lietaus infiltracinės sistemos montavimas

Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija. Plieninio dėklo montavimas prastūmimo būdu Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija.

Aktyvaus dumblo kameros ir GRP vamzdyno montavimas

Prieš šešerius metus įkurtos UAB „Požeminės sistemos“ specializacija – inžinerinių tinklų statyba (atviru būdu), betranšėjai darbai (uždaru būdu) ir specializuoti bet kokio sudėtingumo darbai, tokie kaip siurblinių montavimas, renovacija laisvo ar priverstinio įtraukimo technologija, plieninių dėklų kalimas stūmimas. „Požeminių sistemų“ komanda garsėjo ir garsėja savo profesionalumu atlikti sudėtingus darbus, jos projektų ir statybų vadovai greitai, operatyviai ir efektyviai suvaldo bet kokio tipo projektus, net tuos, kurie kitoms tokios specializacijos įmonėms atrodo neįgyvendinami ar sunkiai įkandami.

Tačiau prieš kurį laiką „Požeminėms sistemoms“ buvo iškilusi reali grėsmė prarasti klientus. „Kai prieš gerus trejus metus įsigijau šią įmonę, užsakymų srautas sustojo, esami projektai buvo baigiami, naujų nebuvo.

Klientai laukė, kas bus, nes įmonės ir vadovybės pokyčiai dažniausiai sukelia didelių permainų. Aš dėjau visas pastangas motyvuoti esamą įmonės komandą likti su manimi“, – sako jau ketvirtus metus įmonei vadovaujantis Martynas Matkevičius, džiaugdamasis, kad komanda juo patikėjo, neišėjo nė vienas žmogus. „Dabar užsakovai mums sako: norime su jumis dirbti, mes žinome, kad esate patikimi partneriai, darbus atliekate atsakingai, kokybiškai ir laiku. Mes niekada nepasiduodame ir niekada nedarome bet kaip, įsigiliname į kiekvieno projekto specifikacijas, schemą, profilį ir, įvertinę statybvietę, jos infrastruktūrą, galime pasiūlyti užsakovui geriausius techninius sprendinius ir efektyvinimo būdus, kas gali nulemti ir kaštų

optimizavimą. Mūsų tikslas – visada bendradarbiauti, kalbėtis ir bendromis pastangomis pasiekti geriausią rezultatą. Ne kartą girdėjau oponentus sakant „pasisekė su komanda“, – didžiuodamasis šypsosi M. Matkevičius. Įmonė itin glaudžiai bendradarbiauja su didžiausiomis kelininkų, vandens tiekimo įmonėmis ir privataus kapitalo statybos rangovais, nekilnojamojo turto vystytojais.

Komanda, kuri prieš keletą metų sėkmingai įgyvendino Vilniaus Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento dviejų lygių sankryžos rekonstravimo projektą, atliko sudėtingus horizontalaus valdomo gręžimo darbus Vilniaus oro uoste, patikėjusi naujuoju vadovu ir toliau įgyvendina didžiulius, daug inžinerinių žinių ir profesionalių praktinių įgūdžių reikalaujančius 1–2,2 mln. vertės projektus. Įmonės vadovas M. Matkevičius ypač didžiuojasi pastaruoju metu įgyvendintais Paširvinčio gatvės, Kabaldos kaimo Širvintų rajone, Igno Šeiniaus ir Vilniaus gatvių Širvintų mieste kapitalinio remonto, Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos, Vandentiekio ir nuotekų tinklų SB „Renetas“ ir SB „Kalnakasyba“ Vilniaus mieste projektavimo ir statybos darbais, prekybos tinklo „Maxima“ sandėliavimo paskirties pastato su administracinėmis patalpomis Zigmantiškių g. 1 Vilniuje statybos darbais. Šiuo metu derinama sutartis dėl Nacionalinio stadiono lauko tinklų statybos ir montavimo darbų, tad septintaisiais sėkmingo gyvavimo metais „Požeminės sistemos“ savo dosjė papildys dar vienu išskirtiniu projektu – ĮVARTIS!

www.psistemos.lt

Šviesos valdymas prasideda nuo projekto vizijos

Edgaro Lasio nuotr.

Tinkamas apšvietimas atgaivina niūriausią erdvę, netinkamas – niekais paverčia net puikų projektą.

Tačiau viena yra tai žinoti, kita – išmanyti, kaip apšvietimą valdyti. UAB „Šviesos Technologijos“ (SVT) tik didelės patirties įtvirtintomis inžinerinėmis žiniomis grindžia kiekvieną savo apšvietimo sprendinį.

Per 20 metų subūrusi visapusę apšvietimo inžinerijos profesionalų komandą, pelniusi daugybės partnerių ir stiprių pasaulio apšvietimo lyderių, tarp jų „Zumtobel“, „Delta Light“, „Thorn“, „Siteco“, „Fagerhult“, pasitikėjimą, SVT projektuoja apšvietimą bei automatinį jo valdymą ir teikia partneriams apšvietimo priežiūros paslaugas.

Būtent patikimi partneriai, su kuriais kartu įgyvendinami projektai, yra svarbiausias SVT veiklos sėkmės veiksnys.

Jau įgyvendintas ne vienas šimtas įspūdingų apšvietimo projektų, ypač paminėtini prekybos centro„Akropolis“ Rygoje, „Amalvos“ („Komfovent“) gamybos ir administracinio pastatų Lentvaryje, „Bokšto skvero“ ansamblio Vilniuje, Klaipėdos rajono gatvių, „Teltonikos“ gamybos ir administracinio pastatų Vilniuje apšvietimo sprendiniai.

Neseniai SVT parengė ir rekonstruojamo Vilniaus oro uosto vidaus ir lauko apšvietimo bei jo automatinio valdymo projektą.

Vidaus apšvietimui ypač aktualu komfortas ir šviesos kokybė. Visi skaičiavimai ir modeliavimai atliekami griežtai vadovaujantis standartų reikalavimais ir rekomendacijomis. Aktualu funkcija, dekoratyvumas, dermė su architektūra, gebėjimas išryškinti akcentus ir suteikti aplinkai dramatiškumo.

Projektuojant lauko apšvietimą svarbu eliminuoti šviesos taršą, užtikrinti tinkamą tolygią sklaidą, apšvietimo ilgaamžiškumą ir efektyvumą. Atskira lauko apšvietimo sritis – architektūrinis fasadų apšvietimas, suteikiantis teatralinio išskirtinumo, išryškinantis pastato architektūrą ir formą tamsiu paros metu.

www.sviesostechnologijos.lt

Automatinis pastato apšvietimo valdymas kaip dirbtinis intelektas prisitaiko prie užsakovo ir naudotojo ritmo, įgalina komfortiškai reguliuoti apšvietimo intensyvumą priklausomai nuo natūralios šviesos, žmonių kiekio ir veiklos aktyvumo.

SVT naudojama „Zumtobel Litecom“ sistema leidžia vidaus ir lauko apšvietimo valdymą sėkmingai integruoti į pastato valdymo sistemas, taip pat užtikrina nepriklausomą ir savarankišką jo valdymą.

Automatinis pastato apšvietimo valdymas padeda apšvietimui suvartojamos energijos sąnaudas sumažinti iki 60 proc. instaliuotos galios.

Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos projektui parinkti moderniausi ir efektyviausi apšvietimo sprendiniai, užtikrintas komfortas ir ilgaamžiškumas. SVT tikisi, kad visi naujojo terminalo apšvietimui pasiūlyti išskirtiniai gaminiai bus ir panaudoti.

Didelės apimties apšvietimo projektai – verslo ir prekybos centrų, biurų pastatų, oro uostų, gamyklų ir kt. – turi būti itin detalizuoti, privalu ypač įsigilinti į užsakovo poreikius ir architekto viziją, nes tik tokiu būdu pasiekiamas maksimalus apšvietimo efektyvumas.

SVT į projektus įsitraukia kiek įmanoma anksčiau, dažniausiai dar objekto projektinių pasiūlymų etapu. Tai labai svarbu – nuo pat ankstyviausios stadijos glaudžiai bendradarbiauti su užsakovu ir architektu, konsultuotis su rangovu ir aktyviai dalyvauti įgyvendinant projektą.

Kiekvienas pastatas yra unikalus. Visi apšvietimo sprendiniai turi derėti su jo architektūra ir funkcija. Taip pat atitikti užsakovo norus, architekto viziją ir rangovo galimybes.

„Danske bank“ Vilniuje

„Komfovent“ gamybos pastatas Lentvaryje

Prekybos centras „Akropolis“ Rygoje

Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka Vilniuje

TINKAMAS PATALPŲ MIKROKLIMATAS –

Nuotr.: Adobe Stock

GERESNĖ MŪSŲ SVEIKATA IR SAVIJAUTA

TARPTAUTINĖ BENDROVĖ AIRWAWE – PUIKIAI ŽINOMA ŠILDYMO, VĖDINIMO IR ORO KONDICIONAVIMO (ŠVOK) SISTEMŲ TIEKĖJA – JAU 24 METUS PADEDA PALAIKYTI REIKIAMĄ PATALPŲ MIKROKLIMATĄ ATSTOVAUJAMŲ PASAULYJE PRIPAŽINTŲ ŠVOK ĮRANGOS GAMINTOJŲ SPRENDINIAIS. PRADĖJUSI VEIKLĄ TALINE, DABAR JI PLĖTOJA VEIKLĄ VISOSE TRIJOSE BALTIJOS ŠALYSE IR LIETUVOJE YRA OFICIALI „MIDEA“, „DAIKIN“, „SOLAREDGE“, „FLEXIT“ ATSTOVĖ. „Oro kokybė turi įtakos žmonių koncentracijai, darbo efektyvumui ir komfortui“, – sako Elvis Laurinavičius, bendrovės AIRWAVE LIETUVA projektų skyriaus vadovas.

Biurų pastatuose, gamyklose, oro uostuose ir kituose panašaus pobūdžio objektuose turi būti įrengiamos kuo pažangiausios automatinio valdymo ŠVOK sistemos, nes jos – vienos iš svarbiausių inžinerinių sistemų komfortiškai ir produktyviai žmonių veiklai bei gerai savijautai palaikyti, sveikatai puoselėti. Jos turi ne tik užtikrinti patalpose higienos normas atitinkančią temperatūrą – pageidautina, kad ir kuo reikšmingiau mažintų pastatuose elektros energijos sąnaudas. „Sąlygas gerai savijautai palaikyti patalpose sukursime tik pasirinkę aukščiausios kokybės vėdinimo ir kondicionavimo įrangą, tinkamai sureguliavę ŠVOK sistemos valdymo automatiką, – pabrėžia E. Laurinavičius. – Mikroklimato sistema turi būti adaptyvi ir integruota į viso pastato valdymo sistemą. Ji turi reaguoti į lauko temperatūrą, besikeičiantį žmonių kiekį patalpoje. Tarkim, jei vakaro metu patalpoje mažiau žmonių, sistema turi automatiškai prisitaikyti dirbti kitu režimu.“ Kaip tik tokio lygmens oro kokybės komfortą pastate galima pasiekti naudojant žinomo pasaulinio gamintojo „Daikin“ šilumos siurblius „oras-oras“. „Ši sistema energiškai efektyviausia, lengvai integruojama ir į naują, ir į renovuotą pastatą – bet kokios klasės. Ir šios sistemos kaina itin gera, ko gero, mažiausi eksploatacijos ir įregimų kaštai.“ Dėl nesudėtingo montavimo E. Laurinavičius „Daikin“ sistemą rekomenduoja ir didelėms erdvėms – prekybos centrams ar oro uostams. „Galime pasiūlyti įvairių tipų vidinių blokų įreginių. Galime juos pritaikyti pagal patalpos aukštį, norimą komforto lygį. Tiekiame trivamzdę sistemą, kuri tuo pat metu vienas pastato zonas gali šildyti, o kitas – vėsinti. Šaldant vieną patalpų zoną galima pasigaminti nemokamos šilumos ir ją perduoti į patalpas, kurioms šilumos reikia. Tai labai efektyvi sistema.“ AIRWAVE LIETUVA siūlomą ŠVOK įrangą galima kombinuoti ir su trečiųjų šalių priedais –pavyzdžiui, oro kokybės kontrolės prietaisais, be kita ko, fiksuojančiais patalpose kenksmingus lakiuosius organinius junginius.

Klientui tik reikia išsakyti savo poreikius, ir AIRWAVE LIETUVA projektuotojai parengs iki smulkiausios detalės sustyguotą projektą, pagal jį bus sukomplektuota reikiama ŠVOK įranga. Turi bendrovė ir konsultacinę bazę, tad gali padėti klientui išgryninti savo poreikius, o tada jau bus parengtas projektas, sukomplektuota reikiama įranga ir pristatyta į nurodytą vietą. Visai įrangai suteikiama garantija.

UAB AIRWAVE LIETUVA, veiklą pradėjusios prieš 11 metų, tiekiamų produktų asortimente – ne tik šilumos siurbliai, bet ir oro kondicionieriai komfortiškai aplinkai palaikyti (kad nebūtų pučiamas per šaltas oras), taip pat vandeninės šaldymo sistemos: bendrovė tiekia ir vėdinimo agregatus, oro sausintuvus ir drėkintuvus, taip pat pagrindines montavimo medžiagas ir aksesuarus. Kiekvienam klientui pagal jo poreikius.

www.airwawe.lt

IŠMANIEJI MIESTAI KURIAMI LENKTYNIAUJANT SU KLIMATO KAITA, SIEKIANT PAŠALINTI KITUS ŽMONIŲ RŪPESČIUS. TAČIAU URBANISTINIS SKAITMENIZAVIMAS KELIA TAM TIKRŲ PROBLEMŲ.

Autorė: Aura Mykolaitytė

Vizualizacija: Waterfront Toronto

KO GI PABŪGO MODERNUSIS TORONTAS?

137

Toronto Krantinės kvartalo planuose vaizduojami medžiai, o ne robotų vairuojami automobiliai ir dronai. Atšaukus „Sidewak Lab“ projektą naują urbanistinę kvartalo viziją suformavo jungtinės architektų pajėgos, tarp jų „Henning Larsen Architects“ ir SLA.

„Torontas nori visiems laikams nužudyti išmanųjį miestą“, – tokia antrašte prasidėjo vienas iš daugelio pernai publikuotų straipsnių anglų kalba apie šiame gražiame Kanados mieste uždarytą JAV kompanijos „Sidewalk Labs“ projektą. Pagal jį, Ontarijo ežero pakrantėje, maždaug penkių hektarų plote su keliais pastatais ir neveikiančiu grūdų sandėliu, būtų iškilęs išmanusis Krantinės (Quayside) kvartalas. Planuota, kad jame važinės robotai-taksistai, autonomiškai bus išvežamos šiukšlės, šaligatviai bus šildomi, o tirštas sluoksnis jutiklių žmonių judėjimą fiksuos visur – nuo gatvės perėjimo iki prisėdimo ant parko suoliuko.

Tačiau šio kvartalo vietoje jau projektuojamas kitas. Šiame bus 138

daug medžių, namų apželdintais stogais. Nors „Sidewalk Lab“ oficialiai paskelbė pasitraukianti dėl ekonominio nestabilumo, kurį sukėlė COVID-19 pandemija, nebe paslaptis, kad tam įtakos turėjo Kanados pilietinių laisvių asociacijos (CCLA) pateiktas ieškinys. Torontiečiai, pusantrų metų entuziastingai palaikę išmanaus kvartalo viziją, galiausiai išsigando, kad jame jų asmeninius duomenis rinks privati bendrovė – ne bet kokia, o mėgstamų demonizuoti Big Tech įmonių atstovė, mat „Side Labs“ yra patronuojama dviejų tarpusavyje susijusių JAV technologijų milžinių – „Google“ ir „Alphabet Inc.“.

Išmanieji miestai pasaulyje šiuo metu matomi kaip panacėja nuo kli-

mato kaitos, ekonominių ir sveikatos problemų. Tarptautinė audito ir konsultacijų bendrovė „Deloitte“ prieš kelerius metus kaip išmaniausius miestus išskyrė Singapūrą, Dubajų, Barseloną, Amsterdamą ir Kopenhagą. Vilnius su savo skaitmeniniu eismo stebėjimu, automatizuotu gatvių apšvietimu ir kitais sprendiniais – vidutiniškai išmanus. Tačiau visi besiskaitmenizuojantys miestai kelia tą patį asmens duomenų naudojimo klausimą. Ekspertai įžvelgia ir dar daugiau problemų: finansavimo, milžiniško elektros kiekio poreikį, valdančiųjų gebėjimą apdoroti duomenis ir iš jų padaryti išvadas.

Apskritai kyla dvejonių – ar tikrai išmanusis miestas gali išspręsti sparčios urbanizacijos problemas?

URBANISTIKA

Vizualizacija: Waterfront Toronto

GYVENTOJŲ DUOMENYS – VALDYMUI GERINTI Išmaniojo miesto paradigma urbanistinio planavimo srityje vyrauja jau du dešimtmečius. Terminą pasiūlė JAV informacinių technologijų kompanija IBM, aktyviai propagavusi idėją, kad technologijos gali pagerinti miestų funkcionavimą. IBM įvairiose pasaulio šalyse surengė 100 išmaniųjų miestų forumų, iš jų 22 įvyko Kinijoje: ši itin entuziastingai priėmė idėją – pusė dabartinių pasaulio skaitmeninių miestų yra būtent šioje komunistinėje supervalstybėje. Daugelis jų sukurti – kaip netikėta – strategiškai bendradarbiaujant su IBM. Kinijoje yra beveik 1,5 milijardo gyventojų, šalis sparčiai plėtoja ekonomiką ir yra didžiausia CO2 gamintoja ir planetos teršėja pasaulyje. Išmaniuosius miestus Kinija kuria ne tik dėl ekonominės naudos – pagaliau įtikinta prisijungti prie klimato kaitos stabdymo, pasirašiusi Paryžiaus susitarimą, ji įsipareigojo iki 2060 m. užtikrinti neutralų anglies dioksido poveikį klimato atžvilgiu.

Išmaniųjų miestų klimato kaitai švelninti ir tvariai plėtrai garantuoti reikia ir kitoms sparčios urbanizacijos šalims. Šiuo metu miestuose susitelkę daugiau kaip 50 proc. pasaulio gyventojų, prognozuojama, kad iki 2050 m. miestuose gyvens jau daugiau kaip 70 proc. žmonijos. Miestai, užimantys maždaug 1 proc. sausumos ploto, suvartoja apie 75 proc. energijos, 85 proc. išteklių ir išmeta apie 80 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Antra vertus, būdami tyliais planetos žudikais, miestai kartu yra ir žmonijos ekonomikos varikliai. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos (ES) miestai, kuriuose gyvena net 72 proc. ES piliečių, sukuria 85 proc. BVP. Progreso nesustabdysi, tad išmanusis miestas matomas kaip vienintelė išeitis.

Išmanusis miestas iš esmės yra paremtas daiktų internetu. Visur – gatvėse ir pastatuose, įvairiausiuose objektuose – primontuojama jutiklių, kurie fiksuoja įvairius duomenis: eismo intensyvumo, žmonių judėjimo, kietųjų dalelių koncentracijos ore, šiukšlių kaupimosi. Duomenys siunčiami į sistemą ir apdorojami, kad valdžia galėtų efektyviai spręsti susidariusias problemas. Pavyzdžiui, nustatyti, kas kiek laiko turi būti ištuštinami šiukšlių konteineriai. Taip darbuotojai dirba efektyviau: atvyksta tada, kai reikia, užuot veltui švaistę degalus pustuščiams konteineriams iškratyti arba pasirodę per vėlai – kai šiukšlės jau virsta per kraštus ir mėtosi gatvėse. O štai tam tikrose mies-

to kanalizacijos sistemos vietose sumontavus vandens lygio jutiklius galima laiku nustatyti potvynio pavojų, jam pasiruošti ir jį suvaldyti. Arba užkirsti kelią užfiksuotos lokalios vandens cheminės taršos plitimui.

Kai kurios išmaniojo miesto funkcijos yra automatizuotos: temstant įsijungia gatvių apšvietimas ar šviesoforų žalioji banga, pagal fiksuojamus automobilių srautus reguliuojanti eismą gatvėse ir mažinanti spūstis, o kartu – ir CO2 emisiją bei ekonominius nuostolius.

Išmanusis miestas padeda spręsti ir nusikalstamumo problemas – pavyzdžiui, automatinės šūvio aptikimo sistemos „ShotSpotter“ jutikliuose įmontuoti mikrofonai nuolat įrašinėja aplinkos garsus ir, užfiksavę galimą šūvį, per centrinį serverį siunčia jo garso įrašą į analizavimo centrą. Jei čia sėdintis žmogus įsitikina, kad tikrai būta šūvio, – praneša policijai.

Trumpai tariant, išmanusis miestas – tai miesto valdymas panaudojant didžiulį kiekį duomenų, surinktų iš kasdienės gyventojų veiklos. Tačiau sukurti tokį miestą nėra taip paprasta. Pirmiausia reikia infrastruktūros – visa apimančio greitaeigio interneto ir daugybės Wi-Fi prieigos taškų, pakankamo kiekio jutiklių. Tai nėra sudėtingiausia dalis – problemos prasideda dėl galimybių naudotis atviromis duomenų bazėmis, intelektinių išteklių ir finansinių investicijų.

PRODUKTYVIAU, BET AR GERIAU? Per pastaruosius du dešimtmečius technologijų pramonė padarė gyvenimą produktyvesnį, tačiau ar išties jį pagerino? Tokia pagrindinė abejonė kyla išmaniojo miesto kritikams. „Jutikliais aprūpintos šiukšliadėžės skamba šauniai, bet kas nors vis tiek turi išvežti šiukšles“, – sako vienas inžinierius interviu „The New York Times“ portalui.

Taip pat abejojama, ar iš tų jutiklių surinkti duomenys neliks tiesiog duomenimis, nes nepakaks vadovų, kurie juos išmintingai interpretuotų ir naudotų. Net abejojama, ar išvis mums pakanka kompetencijos išmaniam miestą sukurti, juk per maža vien pribarstyti visur jutiklių – reikia dar ir mąstyti, planuoti strategiškai.

Kita išmaniojo miesto problema – elektros energija. Tuos milijonus jutiklių pasaulio miestuose teks maitinti.

Jei pasitelktume atsinaujinančią energiją, ar išmaniosios infrastruktūros nešama nauda nusvers saulės modulių ir baterijų gamybos sukeltą taršą? Jei svarstytume belaidės elektros energijos perdavimą, ar tai nebūtų pernelyg kenksminga sveikatai?

Belaidžiu būdu perduodama elektros energija skleidžia nejonizuojančią spinduliuotę, kuri paprastai laikoma mažiau kenksminga nei jonizuojančioji (plg. antenų elektromagnetinę spinduliuotę ir branduolinę spinduliuotę), tačiau ilgalaikis lėtinis mažo lygio nejonizuojančios spinduliuotės poveikis vis dar tiriamas.

Išmaniųjų miestų kūrimas matomas ir kaip tiesus kelias į ekonominę nelygybę: tik turtingieji gali sau leisti technologinę pažangą – skaitmeninių iniciatyvų kūrimo srityje dominuojantys didieji miestai, kaip Amsterdamas, Barselona, Londonas, Niujorkas, gali tai daryti dėl kritinės žmogiškųjų išteklių ir finansų masės. Mažiesiems miestams vis sunkiau su jais varžytis.

Be to, problemų kelia ir finansavimo šaltiniai. Būtų idealu, jei išmanųjį miestą finansuotų valdžia, tačiau dėl to reikėtų didinti mokesčius gyventojams, vadinasi, žlugdyti savo politinius reitingus. Taigi, tenka dėl investicijų kreiptis į privačias korporacijas, kaip „Google“ su „Sidewalk Labs“ Toronte. Būtent tokiai viešojo ir privataus sektoriaus partnerystei dažnai prieštarauja asmens duomenų privatumo saugojimo fundamentalistai.

Kitiems apskritai nepatinka mintis kam nors teikti savo asmens duomenis – nesvarbu, valstybei ar korporacijoms. Žmonėms kelia baimę, kad jie bus sekami, duomenys nutekės sukčiams bei turto prievartautojams, ir kasdienybė taps dar labiau sukomercinta. Kaip tai atrodytų, mums padeda įsivaizduoti Holivudas, kurdamas filmus apie distopijas. „Džonai Andertonai, jums dabar praverstų ginesas“, – sako 2002 m. sukurtame filme „Įspėjantis pranešimas“ (Minority report) viena iš suasmenintų reklamų Tomo Cruise’o vaidinamam personažui, kai jį, beeinantį per prekybos centrą, užfiksuoja jutikliai ir, nustatę jo tapatybę bei nuskenavę akių tinklainę, apipila asmeninių vaizdo reklamų kakofonija. Iš Džono veido išraiškos matyti, kad tas persekiojimas nekelia jokio malonumo.

Kuo gali virsti asmens buvimo vietos nustatymas, apstu pavyzdžių ir realybėje. Šiame kontekste visada linksniuojama Kinija. Kibernetinio saugumo ir privatumo internete temoms skirtas portalas „Comparitech“ atliko analizę ir nustatė, kad Kinijos miestai yra labiausiai pasaulyje stebimi vaizdo kameromis (CCTV). Tūkstančiui žmonių tenka 439,07 stebėjimo kameros, t. y. beveik po vieną dviem žmonėms. Kinijos valdžia piliečių visuotinį sekimą pateisina apsauga nuo nusikaltimų, per pandemiją dar prisidėjo ir siekis 139

kontroliuoti SARS-CoV-2 viruso plitimą. Tačiau demokratinės šalys tai mato kaip autoritarinės šalies siekį kontroliuoti. Žinoma, jei demokratinės valstybės imtų taip intensyviai sekti savo piliečius, demokratija prarastų savo esmę. Vis dėlto įvairios sąmokslo teorijos geba pakurstyti ir demokratinių šalių piliečių baimę būti slapta kontroliuojamiems.

PAGRINDINĖ BAIMĖ – DUOMENŲ NUTEKĖJIMAS Išmaniojo miesto entuziastams tenka mąstyti, kaip neutralizuoti visas grėsmes. Informacinių technologijų ir inovacijų fondas (ITIF) – nepriklausomas, pelno nesiekiantis ir nešališkas JAV mokslinių tyrimų ir švietimo institutas, ramina piliečius, kad nelabai tais duomenimis bus galima pasinaudoti, jeigu jie bus anoniminiai.

Pavyzdžiui, išmanusis elektros energijos tinklas fiksuoja elektros srauto intensyvumą kiekviename namų ūkyje. Duomenis gavę piktavaliai teoriškai galėtų bandyti įžvelgti, kada gyventojų, tikėtina, nebūna namuose. Tačiau jei komunalinių paslaugų tiekėjas suteiks išmaniojo miesto valdytojams prieigą prie šių duomenų tik juos nuasmeninęs, problemos neliks.

O tai, kad, pavyzdžiui, eismo sistemos stebėjimo kameros fiksuoja žmogaus buvimo vietą, ITIF vertinimu, kelia ne didesnę riziką nei bet kuri interneto svetainė ar mobilioji programėlė, prašanti naudotojų nurodyti buvimo vietos duomenis dėl geresnės programėlės naudojimo patirties.

Visi, kas kalba apie asmeninių duomenų nutekėjimo rizikos suvaldymą, kaip priemones nurodo tris dalykus: duomenis naudojančių įmonių teisinį reguliavimą, institucinę priežiūrą ir sistemų kibernetinio saugumo užtikrinimą.

Bet kritikai į tokį argumentą reaguodami veide išspaudžia skeptišką Monos Lizos šypsenėlę. Žmonių nekompetencijos, duomenų nutekinimo skandalai per daug ryškūs, įsimintini, kad pasitikėtume reguliavimu ir kontrole. Vietos valdžios institucijų biudžetai dažnai pernelyg menki, kad būtų galima įsigyti saugių technologijų, reguliariai jas atnaujinti ir samdyti bei išlaikyti kibernetinio saugumo ekspertus.

Net ir galinčių tai padaryti neaplenkia skandalai. Pernai hakeriai įsilaužė į Kinijos vyriausybės kompiuterinę sistemą ir nutekino duomenų 140

bazę, kurią, matyt, naudojo Šanchajaus policija. Nutekėjo asmenų vardai ir pavardės, ID numeriai, adresai.

Tačiau rasta ir instrukcijų kurjeriams, kur vežti siuntas, tad kilo klausimas, kokiu mastu privačios įmonės dalinasi duomenimis su valdžios institucijomis. Ypač didelį susirūpinimą sukėlė nutekėjusi itin jautri asmeninė informacija – smurtu šeimoje ar išžaginimu kaltintų asmenų pavardės.

Pekino valdžia bandė šio skandalo pėdsakus sušluoti po kilimu – trynė žiniasklaidos straipsnius, komentarus. Tačiau žinia išplito, ir piliečiai, supratę, kokiu mastu jų valdžia piktnaudžiauja informacijos apie juos rinkimu, išėjo protestuoti į gatves.

Geopolitinės įtampos lauke neri-

mą kelia ir tai, kad išmanusis miestas – puikus taikinys priešiškai valstybei.

Pavyzdžiui, 2015 m. nuskambėjo žinia apie Rusijos kibernetinę ataką Ukrainoje – 230 tūkst. ukrainiečių dėl to šešioms valandoms liko be elektros. Su Irano valstybe siejamoje atakoje elektros tiekimas nutrūko net 40 mln. Turkijos gyventojų. Abi šios diversijos toli gražu nereiškia tik to, kad žmonės negalėjo išsivirti pietų ant elektrinės kaitlentės ar į tualetą reikalų atlikti ėjo su žvake.

Tokių atakų padariniai sunkesni – paralyžiuojamas eismas, nes neveikia šviesoforai, sutrinka ligoninių, operacinių veikla. Nepatogumai žmonėms daugeliu atvejų gali baigtis mirtimi, o didžiulė ekonominė žala – kone visada neišvengiama.

Vizualizacija: Freepik

KLIMATO KAITOS PROBLEMOS NELEIS SUSTOTI Nepaisant su išmaniuoju miestu susijusių grėsmių, palankumą jam padeda išlaikyti kita didelė kolektyvinė grėsmė – klimato kaita. Skaitmeninės technologijos – svarbus įrankis vystant miestus, kurių lyderiai teikia pirmenybę tvarumui. O tokių nemažai.

Pavyzdžiui, 470 JAV merų įsipareigojo imtis veiksmų klimato kaitai švelninti per „Climate Mayors“ tinklą. Kinijoje išmaniaisiais tapti planuoja daugiau nei 800 miestų. ES iniciatyvoje 100 miestų siekia tapti klimatui neutralūs ir išmanūs iki 2030 m., šioje iniciatyvoje dalyvauja ir du Lietuvos miestai – Vilnius ir Tauragė.

Daugelis supranta: norint lėtinti kli-

mato kaitą, teks daryti privatumo kompromisų dėl tvarumo. Klimato kaita yra kolektyvinė problema. O kolektyvines problemas įmanoma spręsti tik paaukojant dalį individualių poreikių.

Tiesą sakant, yra nuomonių, kad ir „Sidewalk labs“ projektas būtų prasiskynęs kelią į Torontą – juk šio bendruomenė nemąsto kaip amišai ir skaitmeninių technologijų velnio išradimu nelaiko. Torontas jau yra palyginti išmanus miestas – Europos Komisija jį pasirinko net kaip miestą mentorių savo išmaniųjų miestų iššūkio iniciatyvai (Digital Cities Challenge).

Manoma, kad „Sidewalk labs“ klaida ta, kad kompanija elgėsi kaip pratusi amerikiečių visuomenėje – agresyviai, neatsižvelgė į kanadiečių pilietinę kultūrą. Toronto politika iš esmės ski-

riasi nuo tokių Amerikos miestų kaip Niujorkas ar Čikaga, kur merai turi didžiulę formalią ir neformalią galią, sutelktą biuruose. Toronto meras – tai tik vienas balsas taryboje, sprendžia visi kolektyviai, įtraukiama visuomenė. „Sidewalk Labs“ mėgino pritarimą projektui laimėti už uždarų durų, per merijos posėdžius, tačiau su bendruomene elgėsi pernelyg arogantiškai, buvo visiškai nepasirengusi pateikti jai aiškių argumentų.

Neabejotina, kad duomenų privatumo apsaugos fundamentalistai ir toliau bus už bet kokių potencialiai rizikingų technologijų uždraudimą. Kai kuriais atvejais jiems net pavyks realiai tą pasiekti. Tad viešos diskusijos apie išmaniųjų miestų naudą ir grėsmes tikrai nenutils, jos bus aktualios ir aktyvios.

141

Užkariavusi Europos rinkas, Latvijos modulinių namų gamybos bendrovė „Manta North“ įžengė į Amerikos rinką. Latvių sėkmės paslaptis paprasta: elegantiškas skandinaviškas dizainas, tvarumas ir itin patogi užsakymo sistema. Pirkėjui reikia tik įsitaisyti priešais kompiuterį ir susikomplektuoti iš sluoksniuotos medienos plokščių pagamintą namą. Išsirinkti pageidaujamą plotą (25, 48 ar 73 kv. m), sienų, virtuvės, lempų, grindų spalvas ir papildomus aksesuarus. Užsakytas namas pagaminamas per 12–16 savaičių, o surenkamas vos per kelias valandas – su virtuve, tualetu ir kabančiais šviestuvais! Lieka tik atsivežti daiktus. Namo kaina – nuo 76 500 iki 195 000 Eur.

Apie orą be žodžių Ši žaisminga kanarėlė Birdie atlieka labai rimtą misiją. „Mūsų produktas yra vienintelis oro taršos monitorius be šviesos, garso ir skaitmeninio ekrano ar išmaniųjų programėlių“, – teigia kanarėlės kūrėjai danai Andreas Kofoed Sørensenas ir Hansas Høite Augustenborgas. Ką daro Birdie? Kai anglies dvideginio lygis kambaryje daugiau kaip 10 minučių viršija 1000 ppm, ji tiesiog užverčia kojas. O kai anglies dvideginio lygis nukrinta žemiau nei 800 ppm, staiga stebuklingai atgyja.

Asmeninis sporto klubas valandai Per pasaulį ritasi sporto mikroklubų banga. Realizuota 2018-aisiais Singapūre, ši idėja itin patraukli tapo per pandemiją – žmonėms patiko saugiai sportuoti vienatvėje vos 18 kv. m ploto geltonuose konteineriuose. Pandemija baigėsi, įprotis – išliko. JAV tokį sporto mikroklubą galima rezervuoti per išmaniąją programėlę, viena valanda kainuoja apie 10 dolerių.

Atgyjanti interjero puošmena Išmaniųjų telefonų gamintoja „Xiaomi“ sukūrė naują naminį gyvūną-robotą „CyberDog 2“. Šis mielas 8,9 kg šuniukas, primenantis dobermaną, gali verstis kūliais atbulomis, atkartoti Michaelo Jacksono mėnulio eiseną ir netgi šokti baletą.

Nuotraukos: Manta North, Ikea, visitoestfold.com, birdie.design, shop.fairphone.com, biomason.com, MLZD, thegympod.com, segoinnovations.com

TOP 8 PASAULYJE 142 Violeta Bartaškaitė

Svajonių namas internetu

Visada su ryšiu Ekstremaliausioms oro sąlygoms atsparus naujausias „Sego“ saulės energijos įkroviklis, sukurtas išmaniesiems, planšetėms ir nešiojamiesiems kompiuteriams įkrauti per keliones ar ekspedicijas neelektrifikuotose vietovėse, – ne tik naudingas, bet ir įstabus kaip meno kūrinys. Jo dizainą įkvėpė origamio lankstymo technika, todėl jį galima dailiai sudėti ir nešiotis kuprinėje ar netgi didelėje kišenėje. Tikimasi, kad masinėje prekyboje įkroviklis pasirodys antrajame 2024 m. ketvirtyje.

Telefonas mėgstantiems pastovumą Nyderlandų technologijų bendrovė „Fairphone“ drauge su Švedijos dizaino bendrove „Above“ pristatė penktąją etinio išmaniojo telefono „Fairphone“ versiją (699 Eur). Jo baterija pagaminta iš perdirbtų plieno, nikelio lydinio, alavo ir plastiko, visas reikiamas litis išgautas griežtus ES standartus atitinkančioje kasykloje. Neįtikėtinai skamba, tačiau naujojo telefono garantinis laikotarpis – net 10 metų! Visas pagrindines dalis gedimo atveju lengvai galima pakeisti naujomis – ne tik bateriją ar kamerą, bet ir garsiakalbį, USB jungtį ir kt. Maloniai nuteikia ir gamintojų sprendimas teikti papildomą finansinę pagalbą telefono gamyboje naudojamų metalų – aukso, sidabro ir kobalto – kasyklų darbininkams, iš viso 54 tūkst. žmonių.

Namelis vidury kanalo Grupė mažų Norvegijos savivaldybių nutarė, kad geriausias būdas pritraukti turistų – pasiūlyti netikėtą nakvynės vietą. Taip Haldeno kanale ėmė plūduriuoti Flo – nuomojamas namelis didžiuliais langais, pro kuriuos galima gėrėtis fantastiškais vaizdais. Flo yra viskas, ko reikia kraštovaizdžio turistui: virtuvė, gyvenamasis kambarys, miegamasis ir tualetas. „Norėjome pasinaudoti architektūra kaip būdu pritraukti kitokį nei įprasta turistų segmentą“, – aiškina idėją vienas iš jos autorių Andersas Byng Strømas.

Į kelionę su sofa rankoje Rugpjūčio pabaigoje duris užvėrė garsi inovacijų ir dizaino laboratorija SPACE10, sugeneravusi daugybę įsimintinų idėjų gamintojai „Ikea“. SPACE10 su savo ilgamete kūrybos partnere net ir atsisveikino ypatingai – suprojektavusi jai vos 10 kg sveriančią... nešiojamąją sulankstomą sofą. Jos prototipą jau galima apžiūrėti iki lapkričio pabaigos Kopenhagoje vyksiančioje parodoje „Dizainas dirbtinio intelekto amžiuje“.

143

Kiekvienas fasadas – pastato veidas. Tegul jis tampa Jūsų įspūdinga vizitine kortele!

Profiliuoti plieno lakštai lengvai priderinami kone prie kiekvieno architektūros stiliaus.

Nedegi ir atspari mados bei gamtos kaprizams, tokia fasadų apdaila bus ne tik dėmesį traukianti puošmena, bet ir patikima bei ilgaamžė Jūsų pastato konstrukcijų ir vidaus patalpų apsauga.

V. Putvinskio g. 12-1

LT-47412 Kaunas

Tel. +370 686 38 522

info@infantas.lt

www.reynaers.lt