Studentės
STRUCTUM„IŠMANUSIS MIESTAS 11”
KALĖDŲSENELIOREZIDENCIJA. NERINGOS SAVIVALDYBĖ.
Aiškinamasis raštas
Kaunas, 2025
Adriana Insodaitė
Erika Kerpauskaitė
Evelina Staniulytė
Saulė Toleikytė
SUMMARY
This project analyses the tourism environment of the municipality of Neringa in order to reduce seasonality and promote sustainable tourism by proposing the idea of a Santa Claus residence. It provides detailed information on Neringa's geographical location, historical development, cultural heritage, tourism infrastructure and highlights the main seasonality problems of this UNESCOprotected region.
The aim of the work is to provide suggestions on how to reduce the seasonality of tourism in Neringa based on the analysis carried out.
Objectives:
1. To describe the uniqueness and history of Neringa.
2. To provide a description of the area of Neringa.
3. To provide a SWOT analysis.
4. Develop proposals for reducing seasonality.
Methods. Analysis of scientific literature, official sources, artificial intelligence data, overview of the selected area and proposal of an idea.
Structure. The first part presents an analysis of the history and identity of Neringa, highlighting the cultural specificity and natural challenges of the region. The second part describes the Neringa area, its natural and cultural tourism resources, attractions and infrastructure. The third part of the report is a SWOT analysis, highlighting strengths, weaknesses, opportunities and threats. The fourth part presents the idea of a Santa Claus residence as an innovative winter tourism initiative to attract visitors during the low season and to stimulate the vitality of the local economy and community.
The results. Neringa is assessed from historical, cultural and tourism management perspectives. A concept for a Santa Claus residence was proposed that combines local traditions, natural uniqueness and modern tourism trends, contributing to the sustainable development of the region and reducing seasonality.
The work consists of 15 pages, 1 table, 13 references and sources of information.
ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS
3.1 lentelė. Neringos krašto SSGG analizė
ĮVADAS
Temos aktualumas. Neringos kraštas susiduria su didele sezoniškumo problema, infrastruktūros apkrovos padidėjimu vasaros sezono metu ir poreikiu užtikrinti paslaugų kokybę. Pramogos yra svarbus objektas, kuris pritraukia potencialius turistus. Neringos savivaldybė susiduria su sezoniškumo problema, todėl žiemos pramogos pagyvintų šį kraštą ir pabrėžtų Kuršių nerijos unikalumą Tvarumo aspektai taip pat tampa vis svarbesni, nes regionas yra UNESCO pasaulio paveldo objektas, reikalaujantis ypatingos aplinkosaugos ir atsakingo valdymo. Ši analizė yra aktuali, nes padeda suprasti, kaip efektyviau organizuoti turizmo infrastruktūrą, skatinti tvarų turizmą ir didinti regiono patrauklumą.
Darbo tikslas - remiantis atliktos analizės rezultatais, pateikti pasiūlymus Neringos krašto sezoniškumo mažinimui.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti Neringos unikalią istoriją.
2. Išanalizuoti Neringos vietovės ypatumus.
3. Atlikti SSGG analizę.
4. Pateikti pasiūlymus kaip sumažinti sezoniškumą.
Darboobjektas - sezoniškumo sumažinimas Neringos savivaldybėje.
Darbo metodai: literatūros šaltinių ir oficialių svetainių analizė bei dirbtinio intelekto naudojimas vizualizacijai sukurti.
1. TIRIAMOJIDALIS
Šiuolaikinės turizmo tendencijos vis dažniau grindžiamos išmaniosiomis technologijomis, kurios leidžia kurti interaktyvias, tvarias ir lankytojui pritaikytas patirtis. Išmaniojo miesto principai tampa svarbūs ne tik didmiesčiuose, bet ir unikaliuose gamtinio bei kultūrinio požiūrio regionuose, kur turizmas yra viena pagrindinių veiklos sričių. Neringa – išskirtinė Lietuvos teritorija, saugoma UNESCO, kurioje būtina derinti kultūros paveldo išsaugojimą, gamtos apsaugą ir inovatyvaus, šiuolaikiško turizmo vystymą.
1.1 Neringosistorijosraidos analizė
Plėtojant turizmo strategijas šioje teritorijoje, būtina atsižvelgti į vietos identitetą ir istorinę raidą, kuri nulėmė Neringos kaip daugiakultūrinio regiono, savitą gyvenimo būdą išlaikiusio ir gamtinių iššūkių formuoto regiono susiklostymą. Trumpa istorinė apžvalga leidžia geriau suprasti teritorijos vertę ir pagrindžia būtinybę taikyti išmanius, vietos dvasią atliepiančius turizmo sprendimus.
Remiantis Piličiausku (2013), Kuršių nerijos teritorijoje gyvenvietės egzistavo jau viduriniajame – vėlyvajame neolite (apie 3500–2500 m. pr. Kr.). Tyrinėjimų duomenys rodo, kad šioje teritorijoje formavosi gyvenvietės, kurios periodiškai būdavo užpustytos smėlio sąnašomis, tačiau vėliau atkuriamos tose pačiose vietose. Archeologiniai radiniai leidžia rekonstruoti to meto gyventojų buitį, mitybos įpročius bei technologinius įgūdžius, susijusius su amatais. Sadauskaitė (2017) pateikia informaciją, jog istoriniai šaltiniai leidžia detaliau rekonstruoti Kuršių nerijos raidą nuo XIII a., kai teritoriją užėmė Vokiečių ordinas. Ši teritorija tapo strategiškai svarbia susisiekimo jungtimi tarp Marienburgo ir Rygos, čia kūrėsi gyvenvietės ir buvo statomos pilys, iš kurių svarbiausia – Rasytės pilis, kuri pirmą kartą buvo paminėta 1372 m. Vis dėlto, remiantis oficialioje Neringos turizmo svetainėje Visit Neringa pateiktais duomenimis (2023), pirmasis rašytinis Kuršių nerijos gyvenvietės paminėjimas Marienburgo ordino dokumentuose 1437 m. lapkričio 11 d. Šiame šaltinyje užfiksuotas Nidos smuklės egzistavimas, o ši data laikoma oficialia Neringos gimtadienio data. Sadauskaitė (2017) toliau nurodo, kad XVI a. pradžioje Kuršių nerija tapo Prūsijos kunigaikštystės dalimi. Reformacija ir liuteronybės plitimas atnešė pagarbą gimtajai kalbai –bažnyčiose skambėjo lietuvių kalba iki XX a. vidurio. Šiuo laikotarpiu išryškėjo ir etninė kuršininkų grupė – latviškai kalbėjusi žvejų bendruomenė, pasižymėjusi savitu gyvenimo būdu, kultūra ir amatais, tarp jų – kurėnų gamyba bei vėtrungių tradicija. Nepaisant sunkių gyvenimo sąlygų, Kuršių nerijos gyventojai kūrė unikalią kultūrinę erdvę, kurios savitumas išliko iki Antrojo pasaulinio karo. Kuršių Nerijos parko direkcija (2023) pabrėžia, kad Kuršių nerijoje ilgą laiką dominavo žvejyba,
kuri buvo pagrindinis vietos gyventojų, kuršininkų, pragyvenimo šaltinis. Jie puoselėjo išskirtinį kultūrinį paveldą: savitą kalbą, architektūrinius sprendimus (tradicinius medinius gyvenamuosius namus), dekoratyvinius simbolius (vėtrunges) ir bendruomenines papročius. Neringos teritorija išsiskyrė kaip unikalus žvejų kultūros arealas su ribotu išoriniu poveikiu. XVI–XVIII a. dėl intensyvaus miškų kirtimo bei gaisrų prasidėjo didelio masto smėlio migracija, kuri lėmė ne vienos gyvenvietės užpustymą (emokykla, n. d.) Dėl šių gamtinių sąlygų gyventojai buvo priversti keltis į saugesnes vietoves. Reaguojant į ekologinę krizę, imtasi kopų stabilizavimo ir apželdinimo priemonių, siekiant užtikrinti gyvenviečių tęstinumą bei apsaugoti kraštovaizdžio stabilumą. Sadauskaitė (2017) taip pat mini, kad XIX a. pabaigoje Kuršių nerija įgavo kurorto statusą ir tapo žinoma kaip kultūrinės traukos centras, vadinama „Rytprūsių Sachara“. Šiuo laikotarpiu ji tapo menininkų kolonijos erdve, kurioje kūrė žinomi Europos tapytojai. Meninė tradicija, pradėta XIX a., išlieka iki šiol, ypač Nidoje, kur vyksta meno rezidencijos ir parodos.
Po Antrojo pasaulinio karo didžioji dalis istoriškai čia gyvenusių gyventojų pasitraukė arba buvo perkelti. Šiaurinė nerijos dalis buvo prijungta prie Lietuvos. 1961 m. įsteigtas Neringos miestas, apjungęs Juodkrantės, Pervalkos, Preilos ir Nidos gyvenvietes, administraciniu centru paskirta Nida. Nuo to laiko Neringa vystoma kaip kurortinė vietovė, kurioje derinami gamtinio ir kultūrinio paveldo apsaugos bei turizmo plėtros interesai.
Apibendrinant galima teigti, kad Kuršių nerija – unikalus regionas, kurio istorinė raida ir kultūrinis paveldas formavosi per tūkstantmečius, susiduriant su įvairiais gamtiniais iššūkiais ir daugiakultūrinėmis įtakomis. Šioje teritorijoje nuo seno gyveno ir kūrėsi žvejų bendruomenės, o laikui bėgant ji tapo reikšminga tiek strateginiu, tiek kultūriniu požiūriu. Kuršininkų paveldas, savitas gyvenimo būdas bei gamtos apsaugos tradicijos lėmė išskirtinį regiono identitetą. Šiandien Neringa – kurortinė vietovė, kurioje gamtos ir kultūros vertybės darniai derinamos su tvaraus turizmo plėtra.
2. VIETOVĖS APRAŠYMAS
Neringa – unikali Lietuvos savivaldybė, įsikūrusi siaurame pusiasalyje, užimančiame ilgosios Kuršių nerijos dalį, kuri skiria Baltijos jūrą nuoKuršių marių. Ši teritorija –išskirtinis gamtos ir kultūros paveldo objektas, garsėjantis smėlio kopomis, pušynais ir etnografinėmis gyvenvietėmis.
Neringos savivaldybės plotas sudaro apie 90 km². Tai populiarus kurortas, pritraukiantis turistus savo unikaliu kraštovaizdžiu ir kultūriniu paveldu. Neringą sudaro kelios gyvenvietės: Nida, Juodkrantė, Preila ir Pervalka. Tačiau šis kraštas susiduria su dideliu sezoniškumu, vasarą ženkliai išauga infrastruktūros apkrovos, todėl kyla poreikis užtikrinti paslaugų kokybę, atsižvelgiant į skirtingų turistų grupių poreikius. Tvarumo aspektai tampa vis aktualesni, nes regionas yra UNESCO pasaulio paveldo objektas, reikalaujantis ypatingos aplinkosaugos ir atsakingo valdymo.
Naujausiais oficialiosios statistikos portalo (2022) duomenimis, Neringos savivaldybėje, 2024 metų liepos mėnesio 1 dieną gyventojų skaičius siekia 4401. Neringos kraštas garsėja unikaliais gamtiniais turizmo ištekliais, pasižyminčiais patrauklumu ir tarptautiniu pripažinimu. Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (2024), šiuo metu miškai Kuršių nerijoje užima didelius plotus, o miškingumas siekia apie 70 procentų. Paprastosios pušies medynai Kuršių nerijoje sudaro apie 60 procentų bendro medynų ploto, o lapuočių medynai – apie 17 procentų. Kuršių nerija pasižymi ne tik unikaliais gamtiniais ištekliais, bet ir turtingu kultūriniu paveldu. Neringoje siūloma aplankyti įvairius muziejus bei etnografinius kaimus, kurie leidžia susipažinti su senovinėmis tradicijomis bei vietos kultūra. Taip pat šis regionas siūlo įvairius renginius ir festivalius.
Vienas pagrindinių gamtinių turizmo išteklių yra Kuršių nerijos nacionalinis parkas, kuris įkurtas 1991 metais. Išskirtiniu Kuršių nerijos kraštovaizdžio elementu laikomos smėlio kopos. Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (2024), parke yra aptinkama apie 900 augalų rūšių, iš kurių 21 įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą.
Remiantis Nidos kultūros ir informacijos centro „Agila“ pateikta „Neringos savivaldybės turizmo ir komunikacijos strategija 2023–2030 metams“ (n.d.), galima matyti turistams patraukliausių lankytinų objektų populiarumo duomenis. Populiariausia lankytina vieta yra Parnidžio kopa ir pažintinis takas. Remiantis visitneringa.com (2024) duomenimis, Parnidžio kopa yra vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur išliko judančių smėlio kopų grandinė ir siekia 68 metrus virš jūros lygio. Nuo kopos atsiveria vaizdas į Grobšto gamtos rezervatą bei Rusijos Federacijos smėlynus. Taip pat, Parnidžio kopa lankytojus traukia dėl to, jog ant jos yra Saulės laikrodis, kuris yra išmargintas kalendorinių švenčių simboliais. Nuo jo atsiveria nepakartojamas vaizdas į Baltijos jūrą ir Kuršių marias.
Paslaugų kataloge (2024) teigiama, jog pirmoje vietoje tarp lankytinų vietų yra medinių skulptūrų takas „Raganų kalnas“. Remiantis visitneringa.com svetainės (2024) duomenimis, kalnas yra42 metrųaukščio, apaugęs šimtametėmis pušimis. Antšio kalno yra80ąžuolinių skulptūrų, kurios vaizduoja lietuvių liaudies pasakų personažus bei legendų herojus. Šias skulptūras sukūrė ir pastatė 1979-1981 m. vasaromis į Juodkrantę atvykę liaudies meistrai. Skulptūrose yra vaizduojama daug velnių ir raganų, iš kurių ir kilo pavadinimas „Raganų kalnas“. Ši vieta ypač patraukli šeimoms su vaikais. Vaikai ant kalno taip pat gali mėgautis sūpynėmis ir laipynėmis. Kitas lankomas objektas yra Mizgirių gintaro muziejus. Kaip teigiama svetainėje visitneringa.com (2024),Muziejaus parodosišskirtinumąlemiareta gintarųirmenokūrinių kolekcija, papildyta virtualiais pasakojimais. Specialiuose ekranuose lankytojai gali pamatyti 3D filmą, pasakojantį apie gintaro susidarymą ir prieš 40–50 mln. metų egzistavusius gintarmedžių miškus. Muziejuje galima pamatyti didžiausią jūrinį gintarą Lietuvoje – Perkūno akmenį (3 820 g). Taip pat eksponuojama įspūdinga inkliuzų kolekcija. Paslaugų kataloge (2024) Nidos švyturys užima septintą vietą tarp lankytinų vietų. Kaip teigiama visitneringa.com svetainėje (2024), šis švyturys buvo pastatytas 1953 metais. Jo aukštis siekia 29,3 m, o šviesos signalai matomi jūroje iki 41 km atstumu. Šis švyturys iškilęs 79 m virš jūros lygio ir nutolęs apie devynis šimtus metrų nuo jūros. Nidos švyturys, kaip ir Klaipėdos švyturys, yra įtrauktas į pasaulinį šviesos signalų katalogą, pažymėtas jūrlapiuose ir aprašytas locijose. Šis švyturys lankytojus priima tik vasaros sezono metu, nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.
Taigi, Neringa pasižymi unikaliu kultūriniu paveldu, kuriame derinasi gamtos grožis ir tradicijos. Kuršių nerijoje yra daug objektų. Šie turizmo ištekliai ne tik traukia turistus, bet ir išsaugo Kuršių nerijos kultūrinę ir gamtinę tapatybę.
3. SSGG ANALIZĖ
3.1 lentelė. Neringos krašto SSGG analizė
Pasitelkus visus gautus duomenis susitikimo su Neringos savivaldybe metu, buvo atlikta Neringos savivaldybės SSGG analizė. Atliekant analizę buvo pastebėti tokie pranašumai, kaip unikalus ir išskirtinis kraštovaizdis, švarūs paplūdimiai bei Kuršių nerijos nacionalinis parkas, gamtinis ir kultūrinis Neringos paveldas ir platus dviračių takų tinklas. Taip pat, buvo pastebėta, jog vasara yra aktyviausias sezonas, kurio metu gaunamos didelės pajamos. Trūkumai buvo pastebėti tokie, kaip sudėtingas ir brangus transporto susisiekimas dėl Neringos savivaldybės lokacijos. Taip pat, didelė priklausomybė nuo sezoniškumo ir ne sezono metu mažėjantis paslaugų kiekis. Galimybės buvo pastebėtos tokios, kaip galimybė vystyti renginius ir paslaugas ne sezonu metu, taip pat skatinti Neringos kaip UNESCO paveldo objekto žinomumą užsienyje, skatinti ekoturizmą bei pritaikyti
turizmo paslaugas ir lankytinas vietas visiems lankytojams, įskaitant asmenimis su negaliomis ir vyresnio amžiaus žmones. Grėsmės buvo pastebėtos tokios, kaip grėsmė aplinkos oro taršai ir žala gamtai dėl per didelio turistų srauto, gyventojų skaičiaus mažėjimas ir senėjimas, kuris mažina paslaugųteikėjų potencialą, ekonominiai iššūkiai dėl priklausomybės nuosezoniškumo, konkurencija su kitais kurortais ir darbuotojų trūkumas turizmo paslaugų teikėjų sektoriuje.
Taigi, atlikus Neringos savivaldybės SSGG analizę, išryškėjo tiek stipriosios, tiek silpnosios pusės, taip pat galimybės bei grėsmės, su kuriomis susiduria šis unikalus regionas.
IDĖJA
Įsivaizduokite – šaltas žiemos vėjas lengvai glosto veidą, jūra šnabžda savo žiemišką pasaką, o tolumoje jau matyti žibančios lemputės ir girdėti linksmi varpeliai. Tai ženklas, kad Kalėdų Senelis šiemet pasirinko nepaprastą vietą savo žiemos rezidencijai – unikaliąją Neringą. Šiame magiškame
kampelyje, kur susijungia gamtos ramybė ir šventinis šurmulys, gimsta tikra Kalėdų pasaka visai šeimai.
Keliaujantieji į Kalėdų Senelio rezidenciją galėtų būti pasitikti jau pakeliui – specialiai šiam
laikotarpiui papuošti šventiniai autobusai galėtų kursuoti iš Klaipėdos į Neringą ir joje pačioje, skleisdami kalėdinę nuotaiką. Kiekvienas autobusas taptų riedančia pasaka – su švytinčiomis girliandomis, šventinėmis melodijomis ir netikėtomis staigmenomis mažiesiems. Net ir kelionė keltu per Kuršių marias prasidėtų šventiškai: personalas, pasipuošęs nykštukų kostiumais, pasitiktų svečius su šypsenomis ir šventine muzika.
Vienas įspūdingiausių Kalėdų Senelio rezidencijos akcentų galėtų būti – Raganų kalnas Juodkrantėje. Tamsos valandomis, pavyzdžiui nuo 17:00-22:00, čia atgytų šviesų ir garsų instaliacijos, apšviečiančios medines skulptūras taip, kad jos įgautų stebuklingą gyvybę. Miške sklindantys subtilūs garsai, tokie kaip senos žiemiškos sakmės ar pasakos, įtrauktų į paslaptingąją žiemos istoriją. Tai vieta, kur Kalėdų dvasia susitinka su lietuviška mitologija, sukurdama unikalų emocinį potyrį. Taipogi, gyvenvietėse galėtų būti įrengtos kalėdinės instaliacijos su apšviestais objektais, pavyzdžiui girliandomis papuošti medžiai, šviečiantys nykštukai ir kiti objektai. Tokia koncepcija skatintų lankytojus tyrinėti visą pusiasalį ir praleisti daugiau laiko.
Pati Kalėdų Senelio rezidencija galėtų būti įsikūrusi Nidos centrinėje aikštėje. Čia įsikurtų Kalėdų Senelio dirbtuvės, kur mažieji galėtų rašyti laiškus, gaminti žaisliukus ir bendrauti su pačiu Seneliu ir jo nykštukais. Šalia vyktų kalėdinė mugė – su vietinių amatininkų dirbiniais, karštu vynu, meduoliais, kalėdiniais skanėstais ir rankų darbo dovanėlėmis. Aikštės viduryje būtų Kalėdinė eglutė, o šalia – ledo skulptūrų ekspozicija. Viskas galėtų būti įrengta iš natūralių, perdirbamų medžiagų, mugėse taip pat skatinti naudoti daugkartines, tvarias, perdirbamas medžiagas, kas pabrėžtų Neringos tvarumą ir autentiškumą. Jeigu sąlygos leidžia būtų galima įrengti nedidelę atvirą čiuožyklą su šventine muzika, karšta arbata ir užkandžiais. Tai viena patraukliausių žiemos pramogų šeimoms, ypač vaikams.
Apibendrinant, Kalėdų Senelio rezidencijos idėją Neringoje – tai magiška žiemos šventė visai šeimai, kurioje gamtos ramybė susilieja su šventiniu šurmuliu. Lankytojai būtų pasitinkami šventiškai papuoštais autobusais ir keltu, o pagrindiniai akcentai – Raganų kalno šviesų ir garsų instaliacijos, kalėdinės dekoracijos visoje Neringoje, Kalėdų Senelio dirbtuvės ir mugė Nidos
aikštėje, ledo skulptūros bei čiuožykla. Visa koncepcija pabrėžia tvarumą, vietos autentiškumą ir kviečia tyrinėti Neringą žiemą, sukuriant unikalią šventinę patirtį šeimoms. Ši Kalėdų senelio rezidencija ne tik pritrauktų šeimas su vaikais ir kitus lankytojus, bet ir prisidėtų prie vietos ekonomikos augimo, suteikdama papildomų pajamų kavinėms, viešbučiams bei kitiems verslams.
1. Integravus Playnetic įrenginius su LED apšvietimu ir garso efektais, lankytojai galėtų interaktyviai įsitraukti į šviesos ir garso pasirodymus. Vaikai galėtų patys generuoti kalėdinius garsus ar melodijas, sukdami rankenėles ar atlikdami kitus veiksmus. Tai ne tik suteiktų pramogą, bet ir skatintų fizinį aktyvumą. Visi šie įrenginiai galėtų būti įrengti Raganų kalno skulptūrų parke bei Nidos centrinėje aikštėje. Šie įrenginiai taip pat galėtų veikti ir kitais sezonais.
2. „Lucidus Techno“ galėtų sukurti dinamišką apšvietimo sistemą Raganų kalne, kuri pabrėžtų skulptūrų detales ir sukurtų paslaptingą atmosferą. Integruojant garso efektus, lankytojai galėtų patirti unikalų šviesos ir garso derinį, kuris sustiprintų šventinę nuotaiką. Taip pat jų produkciją galima panaudoti Nidos centrinės aikštės ir Kalėdų mugės apšvietimui. Įrengus išmaniąją apšvietimo sistemą, būtų galima reguliuoti šviesos intensyvumą ir spalvas, pritaikant jas prie skirtingų renginių ar paros laikų. Tai sukurtų jaukią ir šventišką atmosferą lankytojams.
3. „Woodon“ galėtų sukonstruoti nedidelius medinius namelius, kuriuose Nidos centrinėje aikštėje įsikurtų mugės ir dirbtuvės. Nameliai būtų išardomi, jog juos būtų galima panaudoti ir kitiems kartams.
IŠVADOS
1. Apibendrinant, Neringa yra išskirtinė Lietuvos teritorija, kurios istorija siekia neolito laikus. Jos raidai įtakos turėjo tiek gamtiniai iššūkiai, tokie kaip smėlio migracija, tiek kultūriniai pokyčiai, pradedant Vokiečių ordino įtakair baigiant kuršininkų bendruomenės savitumu. Neringa išsivystė į kurortą, kuriame derinamas kultūros paveldo išsaugojimas, gamtos apsauga ir turizmo plėtra.
2. Neringa garsėja unikalia gamta ir kultūros paveldu. Jos kraštovaizdį puošia smėlio kopos ir pušynai, o lankytojus traukia tokie objektai kaip Parnidžio kopa, Raganų kalnas, Gintaro muziejus ir Nidos švyturys. Neringos savivaldybė siekia išsaugoti šį unikalų paveldą, atsižvelgdama į tvarumo ir aplinkosaugos reikalavimus, bei užtikrindama paslaugų kokybę turistams.
3. Apibendrinant, Neringa išsiskiria specifiniu gamtiniu ir kultūriniu paveldu, tačiau norint užtikrinti tvarią plėtrą, būtina spręsti transporto, sezoniškumo ir demografijos problemas bei aktyviai išnaudoti galimybes, susijusias su turizmo inovacijomis ir tarptautiniu žinomumu.
4. Neringos žiemos Kalėdų pasaka – tai unikali ir įtraukianti šventinė koncepcija, kurioje darniai susipina gamtos grožis, lietuviška mitologija ir šiuolaikinės šventinės pramogos. Tokia idėja ne tik sukurtų ypatingą atmosferą tiek vietiniams, tiek atvykstantiems svečiams, bet ir skatintų tvarumą, bendruomeniškumą bei pažintį su regiono išskirtinumu. Įgyvendinus šią viziją, Neringa galėtų tapti viena patraukliausių žiemos švenčių vietų Lietuvoje, kur kiekviena šeima patirtų nepamirštamų įspūdžių ir tikrą Kalėdų stebuklą.
LITERATŪRA IRKITI ŠALTINIAI
1. Dovydėnaitė, M. (2011). Kuršių nerijos etnokultūrinis paveldas: Žvejų gyvenimo būdo kaitos bruožai. Lituanistika https://www.lituanistika.lt/content/51929
2. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (2023). Miškai. https://nerija.lrv.lt/lt/apienacionalini-parka/gamta-1/augalija/miskai/
3. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. (n.d.). Žvejyba Kuršių mariose. Lietuvos Respublikos aplinkosministerija.https://nerija.lrv.lt/lt/apie-nacionalini-parka/kulturos-paveldas/zvejybakaip-gyvenimo-budas/zvejyba-kursiu-mariose/
4. Neringossavivaldybė (n. d.). NERINGOS SAVIVALDYBĖS TURIZMO IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJA 2023-2030 METAMS
https://docs.google.com/document/d/1LjdwafCURLfGHRDIkjLYPjYz9dscs9-/edit#heading=h.3znysh7
5. Neringos savivaldybė. (n.d.). Neringai – 586: Nidos smuklė. Visit Neringa. https://www.visitneringa.com/lt/ka-nuveikti/renginiai/neringai-586-nidos-smukle18026.html
6. Neringosmuziejai.lt (n. d.). Raganų kalnas.https://www.neringosmuziejai.lt/lt/raganukalnas/
7. Oficialios statistikos portalas. (2022). Rodiklių analizė https://osp.stat.gov.lt/statistiniurodikliu-analize?hash=4afc61cc-bdb7-435f-9041-f8ba09de5b24
8. Visit Neringa. (2017, rugpjūčio 14). Faktai ir istorija apie Neringą [Archyvuota versija]. https://web.archive.org/web/20170814062609/http://visitneringa.com/apie-neringa/faktai-iristorija
9. Visit Neringa. (2023). Paslaugų katalogas Neringa siūlo. https://www.visitneringa.com/files/Main/files/PASLAUG%C5%B2%20KATALOGAS%20 2023.pdf
10. Visit Neringa. (n.d.). Apie Neringą. https://www.visitneringa.com/lt/informacija/apieneringa/
11. Visit Neringa. (n. d.). Gamtos objektai. https://www.visitneringa.com/lt/kapamatyti/gamtos-objektai/
12. Visit Neringa. (n. d.). Mizgirių Gintaro muziejus.https://www.visitneringa.com/lt/kapamatyti/muziejai/mizgiriu-gintaro-muziejus-16313.html
13. Visit Neringa. (n. d.). Nidos švyturys. https://www.visitneringa.com/lt/kapamatyti/svyturiai/nidos-svyturys-16232.html