Utena

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA AGRONOMIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO MOKSLŲ INSTITUTAS

Gerda Petrauskaitė DAILĖS MOKYKLOS UTENOJE APLINKUMOS SUTVARKYMO PROJEKTAS LANDSCAPE MANAGEMENT PROJECT FOR ART SCHOOL IN UTENA

Bakalauro baigiamasis darbas Kraštovaizdžio dizaino studijų programa, valstybinis kodas 612D70003 Žemės ūkio mokslų studijų kryptis

Vadovas lekt. Mantas Pilkauskas (Parašas)

__________ ________

(Data)

Apginta prof. dr. Aušra Blinstrubienė ________ __________ (Parašas)

(Data

Registracijos Nr.........

Akademija 2020

Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisija: (Patvirtinta įsakymu VDU ŽŪA kanclerio įsakymu Nr. ŽŪA-2020-12, 2020, gegužės 05 d..)

Pirmininkė: Utenos rajono savivaldybės teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyresnioji specialistė Jūratė Paragytė (socialinė partnerė - kraštovaizdžio architektė) Nariai: 1. Agronomijos fakulteto dekanė, Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto profesorė dr.

Aušra Blinstrubienė (mokslininkė) 2. Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas dr. Evaldas Klimas (mokslininkaspraktikas) 3. Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas Alvydas Žickis 4. Rokų medelyno ir UAB „Želdynėlis“ direktorius, Lietuvos dendrologų draugijos valdybos pirmininkas Arvydas Rutkauskas (socialinis partneris-praktikas) Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas: ...........................................................................................................................................

Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas ir pirmininko parašas Darbo vadovas: doc. dr. Mantas Pilkauskas, VDU Žemės ūkio akademija, ……… institutas Recenzentas: doc. dr. Alvydas Žickis, VDU Žemės ūkio akademija, žemės ūkio mokslų institutas Instituto direktorius: doc. dr. Vardenis Pavardenis, VDU Žemės ūkio akademija, ….. institutas Bakalauro baigiamojo darbo recenzento įvertinimas: Teigiamai, neigiamai (recenzento parašas) ...........................................................................................................................................

Išrašas VDU ŽŪA AGRONOMIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO MOKSLŲ INSTITUTAS PROTOKOLAS 2020-05-11 Nr. 4 Posėdis įvyko 2020 m. gegužės 11 d. 9.00 val. nuotoliniu būdu Posėdžio pirmininkė – prof. dr. Elvyra Jarienė Posėdžio sekretorė – Vita Spūdytė POSĖDYJE DALYVAVO: prof. dr. Elvyra Jarienė, doc. dr. Alvydas Žickis, asist.

Aurelija Lozuraitienė, doc. dr. Aida Adamavičienė, lekt. dr. Mantas Pilkauskas, asist. Edvinas Misiukevičius.

DARBOTVARKĖJE: Bakalauro (nuolatinių) studijų Kraštovaizdžio dizaino programos studentų baigiamųjų darbų gynimas institute.

SVARSTYTA: AF bakalauro (nuolatinių) studijų Kraštovaizdžio dizaino programos studentės Petrauskaitės Gerdos baigiamasis darbas. Tema: Dailės mokyklos Utenoje aplinkumos sutvarkymo projektas. Vadovas lekt. Mantas Pilkauskas.

NUTARTA: AF bakalauro (nuolatinių) studijų Kraštovaizdžio dizaino programos studentės Petrauskaitės Gerdos baigiamąjį darbą vertinti teigiamai ir leisti ginti Baigiamųjų darbų vertinimo komisijoje.

Posėdžio pirmininkė

prof. dr. Elvyra Jarienė

Posėdžio sekretorė

Vita Spūdytė

Išrašas tikras:

Vita Spūdytė

SANTRAUKA Gerda Petrauskaitė ; Dailės mokyklos Utenoje aplinkumos sutvarkymo projektas Bakalauro baigiamasis darbas 43 puslapių, 39 paveikslai, 4 lentelės, 28 literatūros šaltiniai, priedai.

Dailė – vienas populiariausių popamokinių veiklų mokyklinio amžiaus vaikų tarpe. Dailės mokykla vaikus skatina būti originaliais, kūrybingais ir meniškais. Mokyklos aplinkoje mokiniai turi jaustis saugiai, jaukiai ir iš aplinkos semtis įkvėpimo. Projektuojama dailės mokykla – Utenos mieste, Utenos Rapolo Šaltenio progimnazijos ir gyvenamųjų namų apsuptyje. Mokykla išsiskiria istoriniu pastatų kompleksu, kuris yra įtrauktas į nekilnojamą kultūros vertybių registrą, pastato rūsyje yra veikiantis istorinis muziejus, kiemo teritorijoje yra istorinių, edukacinių įrenginių.

Tikslas – pateikti dailės mokyklos Utenoje aplinkumos sutvarkymo projektą.

Uždaviniai. 1. Išanalizuoti projektuojamos teritorijos istoriją, gretimybes, demografinius rodiklius, klimatines sąlygas, dirvožemio derlingumą ir atlikti želdinių inventorizaciją. 2. Suskirstyti mokyklos teritoriją funkcinėmis zonomis. 3. Parengti mokyklos kiemo pertvarkymo projektą, pritaikant teritoriją mokinių poreikiams ir veikloms. 4. Suprojektuoti renginių zoną, kurioje galėtų vykti mokyklos mokinių darbų ekspozicijos, šventės.

Vykdant teritorijos analizę buvo atliekama literatūros apžvalga, išanalizuoti analogai, atlikta objekto istorijos apžvalga. Tyrimai projektuojamame objekte: Esamų želdinių inventorizacija, esamų takų funkcionalumas, jų kokybė.

Atlikus tyrimus objekte nustatyta: 80% teritorijoje esančių medžių yra geros būklės, kita dalis yra seni, nekokybiški medžiai. 60% teritorijoje esančių krūmų yra geros būklės, 40% krūmų yra seni ir išdžiūvę. Teritorijoje visiškai nėra daugiamečių gėlių. Veja vidinio kiemo teritorijoje yra išdarkyta, neestetiška, reprezentacinėje zonoje veja estetiška. Takų teritorijoje yra labai mažai, esami takai yra siauri, jų danga yra prasta, slidi, nesaugi. Kiemo teritorijoje nėra suolų ar kitų įrenginių ant kurių būtų galima atsisėsti. Apibendrinant gautus mokyklos teritorijos analizės rezultatus matoma, kad mokyklos pastatų kompleksas yra renovuotas, tačiau aplinka nepritaikyta vykdomoms veikloms.

Rengiant mokyklos pertvarkymo projektą sukurtas takų tinklas, suprojektuota universali erdvė, projektuojamos lauko klasės, miško zona, edukacinė zona, renginių zona. Atsižvelgiant į tai, kad šios mokyklos teritorijoje laukiami lankytojai, projektuojami suolai nišose su užnugariais.

Reprezentacinėje zonoje projektuojama vieta keičiamų skulptūrų ekspozicijoms. Teritorijoje

projektuojama nauja automobilių stovėjimo aikštelė, dviračių saugojimo zona. Projektuojant mokyklos kiemo pertvarkymo projektą siekiama pritraukti lankytojų dėmesį.

Reikšminiai žodžiai: Mokykla, projektuojama teritorija, universali erdvė, funkcinė zona.

SUMMARY Gerda Petrauskaitė Landscape management project for art school in Utena Bachelor Graduation Thesis, 43 Pages, 39 Figures, 4 Tables, 28 References, Appendixes .

Art is one of the most popular extracurricular activities among school-age children. The art school encourages children to be original, creative and artistic. In a school environment, students need to feel safe, comfortable, and draw inspiration from the environment. An art school is being designed in Utena, surrounded by Utena Rapolas Šaltenis progymnasium and residential houses.

The school is distinguished by a historical complex of buildings, which is included in the real cultural register, in the basement of the building there is a functioning historical museum, in the yard there are historical and educational facilities.

The aim is to present a project for arranging the surroundings of the art school in Utena.

Tasks: 1. To analyze the history of the projected area, adjacencies, demographic indicators, climatic conditions, soil fertility, to assess the condition of existing plants. 2. To divide the school territory into functional zones. 3. To prepare a school yard redevelopment plan, adapting the territory to the needs and activities of students. 4. To design an event area where expositions of school students' works and celebrations could take place.

During the analysis of the territory, a review of the literature was performed, analogues were analyzed, and a review of the history of the object was performed. Research in the designed object: Inventory of existing greenery, functionality of existing paths, their quality.

The research revealed at the site: 80% of the trees in the area are in good condition, the rest are old, low-quality trees. 60% of the shrubs in the area are in good condition, 40% of the shrubs are old and withered. There are absolutely no perennial flowers in the area. The lawn in the territory of the inner yard is carved, unaesthetic, in the representation zone the lawn is aesthetic. There are very few trails in the area, the existing trails are narrow, their pavement is poor, slippery, unsafe. There are no benches or other facilities on the yard to sit on. Summarizing the results of the analysis of the school territory, it can be seen that the school building complex has been renovated, but the environment is not adapted to the activities.

During the preparation of the school reconstruction project, a network of paths was created, a universal space was designed, outdoor classrooms, a forest zone, an educational zone, and an event zone were designed. Considering that visitors are welcome in the territory of this school,

benches are designed in niches with backs. In the representation zone, a place for expositions of changeable sculptures is designed. A new parking lot and a bicycle storage area are being designed in the territory. The school yard redevelopment project is designed to attract the attention of visitors.

Keywords:

School,

projected

territory,

universal

space,

functional

zone.

Turinys

ĮVADAS .................................................................................................................................. 8 INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA ................................................................ 9

1.

1.2 Kraštovaizdžio architektūros samprata .......................................................................... 9 1.3 Projekto rengimą reglamentuojantys įstatymai ............................................................ 10 1.4 Mokyklos teritorijos zonavimas................................................................................... 12 1.5 Želdynų komponavimo, įrengimo ir priežiūros darbai ................................................ 13 ANALOGŲ STUDIJA ................................................................................................ 21

1.

2.1 Tarptautinė „Exupery“ mokykla Latvijoje, 2016m. .................................................... 21 2.2 Žaidimų aikštelė „Saliute” Gorky Park, Moscow, Russia 1.3 ha. ............................... 22 2.

DARBO UŽDAVINIAI IR METODIKA ................................................................... 24

3.

OBJEKTO CHARAKTERISTIKA ............................................................................. 26 4.1. Bendri objekto duomenys .......................................................................................... 26 4.2. Gretimybės .................................................................................................................. 26 4.3. Demografiniai rodikliai............................................................................................... 27 4.4. Klimatinės sąlygos ...................................................................................................... 28 4.5 Dirvožemis ................................................................................................................... 30 4.6 Esamos situacijos analizė............................................................................................. 31 4.7 Esamų želdinių inventorizacija. ................................................................................... 34 DAILĖS MOKYKLOS UTENOJE APLINKUMOS SUTVARKYMO PROJEKTAS

4.

35 4.1

Mokyklos planas. ..................................................................................................... 35

4.2

Mokyklos kiemo koncepcija. Erdvės zonavimas. .................................................... 36

4.3

Augalų parinkimas. .................................................................................................. 36

7

ĮVADAS Projektuojama teritorija – Dailės mokykla, kuri yra įsikūrusi J. Basanavičiaus g. 34, 36, 38, Utenoje. Dailės mokyklos teritorijoje dar XX amžiuje buvo vykdoma arklių pašto stoties veikla, dailės mokykla įsikūrė ir pradėjo veiklą tik 1992 m. Dailės mokyklos pastatų kompleksas yra seniausias miesto architektūros paminklas. Pastatas įrašytas į nekilnojamų kultūros vertybių registrą.

Dailės mokyklos pastatas renovuotas, tačiau jo aplinka nepritaikyta mokyklos vykdomoms veikloms, nepatraukli. Šiuo metu mokyklos pastato rūsyje yra lankytinas istorinis muziejus.

Mokyklos teritorijoje taip pat yra istorinių objektų, kurie šiuo metu neturi tinkamos vietos, kuri pabrėžtų jų originalumą. Mokyklos teritorija šiuo metu atrodo netvarkinga, nefunkcionali ir neestetiška.

Kiemo grindinys yra prastos būklės, nepatogus vaikščioti ir slidus visais metų laikais.

Automobiliai parkuojami vidiniame kieme, šalia pastatų komplekso, nors pagal STR automobiliai turi būti statomi 10 m nuo pastato.

Darbo

tikslas

–

paruošti

mokyklos

pertvarkymo

projektinius

pasiūlymus,

pademonstruojant akademines želdynų planavimo žinias ir gebėjimus.

Uždaviniai: 1. Išanalizuoti projektuojamos teritorijos istoriją, gretimybes, demografinius rodiklius, klimatines sąlygas, dirvožemio derlingumą ir atlikti želdinių inventorizaciją.

2. Suskirstyti mokyklos teritoriją funkcinėmis zonomis.

3. Parengti mokyklos kiemo pertvarkymo projektą, pritaikant teritoriją mokinių poreikiams ir veikloms.

4. Suprojektuoti renginių zoną, kurioje galėtų vykti mokyklos mokinių darbų ekspozicijos, šventės.

8

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA Pagal lietuvių kalbos žodyną mokykla – ugdymo įstaiga, kurioje mokoma ir auklėjama jaunoji karta. Ugdymosi aplinka suprantama kaip erdvė, kurioje vaikai būna, mokosi, bendrauja, ir kur nuolat kuriasi tarpusavio santykiai. (Lietuvos respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas 2019) Aplinka yra labai svarbi vaikų patyrimui, saviugdai, aplinka padeda formuotis vaikų pomėgiams, jų kultūrai, be to aplinka turi didelę įtaką

nekognityviniams ugdymo

rezultatams, tai kai vaikai savo noru nori eiti į mokyklą, nori bendrauti su bendraklasiais ir užsiimti nauja veikla. Aplinka kurioje mokomasi arba ilsimasi turi būti funkcionali, kad vaikams nebūtų nuobodu, o būtų veiklos. Vaikų buvimo aplinka turi būti estetiška, jauki, saugi, kūrybiška.

Kūrybiškumas dailės mokykloje yra labai svarbus, nes tuo yra skatinamas mokinių mąstymo novatoriškumas ir lankstumas, sudaromos sąlygos įžvelgti ir pastebėti įprastai nepastebimus dalykus. Kūrybiškumas skatina eksperimentuoti, išgyventi kūrybos ir atradimo džiaugsmus, lavinama vaizduotė, žadinamas jautrumas , smalsumas, atvirumas sau ir kitiems.

1.2 Kraštovaizdžio architektūros samprata Dauguma Lietuvoje išgirdę žodį architektas pirmiausia pagalvoja apie architektus, kurie projektuoja pastatus ir tik mažuma pagalvoja apie kraštovaizdžio architektus, kurie apželdina visų pastatų aplinką. Viduramžių Europoje, renesanso ir baroko laikais pastatų architektai projektavo ne tik didikų rūmus, bet taip pat ir rūmų aplinką, sodus, parkus, skverus. (R. Pilkauskas 2007) Kraštovaizdžio architektūra – kraštovaizdžio planavimo ir želdynų projektavimo mokslas ir menas, siekiantis pritaikyti arba pertvarkyti kraštovaizdį pagal visuomenės reikmes, išlaikyti žmogaus kuriamų dirbtinių elementų ir gamtos pusiausvyrą, priartinti žmogų prie gamtos.

Kraštovaizdžio architektūra yra viena seniausių erdvinio meno šakų, gimininga architektūrai ir miestų planavimui, glaudžiai susijusi su visuomenės raida. Remiasi daugeliu meno sričių, daugiausia geometrija ir botanika, taip pat susijusi su geografija, geologija, miškininkyste, augalininkyste, ekonomika, psichologija, higiena ir technika. (R. Pilkauskas 2006)

9

1.3 Projekto rengimą reglamentuojantys įstatymai Projektuojant dailės mokyklos aplinką – svarbu susipažinti su keliamais reikalavimais, kurie nurodomi Lietuvos higienos normos 21:2011 „mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ Šiose normose nurodoma mokyklinio amžiaus ugdymo programų reikalavimai skirti asmenims kurie projektuoja, remontuoja, stato, rekonstruoja ir kitaip tvarko mokyklos teritoriją. Pertvarkant statinių, kuriuose jau vykdoma mokyklinio ugdymo programa, sklypus, teritorijas, ne už statyta dalis, skirta vaikų žaidimų aikštelėms, negali būti paliekama mažiau nei po 6 kv. m ploto vienam vaikui. Taip pat vaikų žaidimų aikštelėse turi būti įrengti stacionarūs ar kilnojami įrenginiai (pavėsinės, skėčiai ir kt.) arba augalai, kurie suteiktų šešėlį ir apsaugotų vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių.

Mokyklos teritorijoje yra svarbu, kad teritorija būtų apželdinta ir tvarkoma visais keturiais metų laikais. Teritorijoje augantys želdiniai privalo būti prižiūrimi, genimi, o pastebėjus, jog augalai kelia pavojų sveikatai ( pvz. stambių šakų lūžimas ar paties medžio galimas virtimas ), jie privalo būti pašalinti. Aptikus ligas arba kenkėjus augaluose, jie turi būti gydomi arba naikinami. Sodinamų augalų sortimentas parenkamas atsižvelgiant į draudžiamų sodinti, nuodingų augalų sąrašą.

Medžių, krūmų sodinimo, vejos ir gėlynų įrengimo darbai turi būti vykdomi nustatyta tvarka, kuri aprašyta D1-717: ,,Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo‘‘. Remiantis šiuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nutarimu, svarbu projektuojamoje dailės mokykloje naujai sodinamiems sumedėjusiems augalams, sodinimo atstumai: •

Medžiai – ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m, – 2,5 m atstumu

nuo pastatų sienų su langais; •

Medžiai – ne arčiau kaip 5 m atstumu, krūmai – 2,5 m atstumu nuo belangių sienų ir

nuo monolitinių tvorų; •

Medžiai – ne arčiau kaip 3 m atstumu, krūmai – 1 m atstumu nuo atraminių sienučių;

•

Medžiai – 4 m atstumu nuo apšvietimo stulpų, kolonų ir atramų;

•

Krūmai – ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m,

– ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu nuo gatvės raudonųjų linijų; Projektuojant takų sistemas ir stovėjimo aikšteles automobiliams mokyklos teritorijoje, svarbiausia yra saugumas bei dangų patikimumas. Parengtos dangos privalo būti patvarios, ilgaamžės ir saugios naudotis.

10

Gėlynų projektavimui reikalavimų yra mažiausiai. Gėlyno vieta gali būti pasirinkta bet kuri teritorijos vieta, svarbiausia, kad netrukdytų mokinių užsiėmimams. Gėlės taip pat kaip ir sumedėję augalai privalo būti parenkami atsižvelgiant į draudžiamų sodinti ir nuodingų augalų sąrašą.

Sodinimui siūlomos gėlės ar žoliniai augalai parenkami pagal spalvas, formas bei vegetacijos laikotarpį. Gėlės skirstomos į svogūnines, vienmetes ir daugiametes. Nuo to kokios gelių kompozicijos išrenkamos priklauso ir jų sodinimo gyliai: • Svogūninės gėlės – priklausomai nuo kiekvienos gėlės svogūno; • Vienmetės gėlės – nesekliau kaip 18 – 20 cm gylyje; • Daugiametės gėlės – nesekliau kaip 20 – 40 cm dirvos gylyje.

Svogūninės gėlės – vienos pirmųjų pražystančių pavasarį, tai yra aktualu norint mokyklos teritorijai suteikti spalvų. Tačiau svogūninės gėlės, dažniausiai, turi būti iškasamos rudeniui, kas apsunkina priežiūros darbus. Vienmetės gėlės kaip ir svogūninės gėlės pasižymi savo spalvomis, jos leidžia kurti spalvotus raštus, atnaujinti gėlyno zoną kiekvienais metais, naudojant naujas gėles. Vienmečių gėlių gėlynas atrodys išskirtinis, bei vaikams įdomesnis, dėl ryškių žiedų spalvų, ko dažnai trūksta daugiametėms gėlėms. Vienmečių gėlių minusas, jog jos turi būti sodinamos kasmet iš naujo, tam yra reikalinga nemažai lėšų. Daugiametės gėlės praktiškos dėl savo ilgaamžiškumo. Dažnai šios gėlės pasižymi išskirtina lapija.

Optimaliausias kuriamas gėlynas tokioje teritorijoje, turėtų būti sudarytas iš vienmečių ir daugiamečių gėlių.

Kuriant apželdinimo ar pertvarkymo projektą viešosioms įstaigoms – svarbu, kad projektas ir vėliau jo įgyvendinimas atitiktų visus Lietuvos Respublikos teisinius aktus. Šiuo metu galiojantys teisiniai aktai susiję su apželdinimo projektu: • Sodmenų kokybės reikalavimų reikalavimai (Priimtas 2007-12-14). Šiame teisės akte aprašomi želdiniai skirti urbanizuotų teritorijų želdinimui, kokybės reikalavimai.

Dokumente įvardijami kaip turėtų atrodyti sveiki želdiniai, lajos simetriškumas, sodmenų aukštis, kreivumas ir kt.

• Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės (Priimtas 2007-12-29). Šiame teisės akte nurodoma medžių ir krūmų veisimo bei sodinimo reikalavimai, kokiu atstumu turi būti sodinami nauji sumedėję augalai nuo sienų su langais, be langų, tvorų ir pan.

Taip pat apibrėžiama taisyklėmis vejos įrengimas, dirvos paruošimas, koki turi būti sėjamos vejos mišiniai bei vėjo pakaitalai. Akte aprašomos bei gėlyno įrengimo taisyklės, gėlių parinkimo principai.

•

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (Priimtas 2007-06-28). Nustato Lietuvos

Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti 11

gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas.

Apibendrinant projekto apželdinimo rengimą reglamentuojančius įstatymus, galima teigti, kad projektuojant ir rengiant projektą būtina laikytis visų Lietuvos Respublikos numatytų teisės aktų, kurie yra susiję su mokyklos teritorijos želdinimu. Lietuvos Respublikos įstatymai parengti taip, kad kuriama aplinka tenkintų visus žmogiškuosius faktorius.

1.4 Mokyklos teritorijos zonavimas Teritorijos zonavimas - būtinas kuriant privačias ir viešąsias erdves. Kaip A. Tauras (1974) rašė ,,Kiekvieno kuriamo ar pertvarkomo landšafto kompozicija turi atitikti jo paskirtį - funkciją.

Landšaftą reikia suprojektuoti taip, kad juo ir naudotis būtų patogu, ir kad jo reginiai teiktų reikiamą informaciją bei sudarytų, palaikytų ar stiprintų norimą nuotaiką.‘‘ Zonavimo vieta parenkama atsižvelgiant į visumą, kuriai kuriamas apželdinimas. Dailės mokyklos teritorijoje būtų galima išskirti tokias zonas: reprezentacinė, edukacinė, ūkinė, poilsio, renginių ir universali zona. Nors jos yra kaip vientisa teritorija, tačiau jas atskiria želdynai, sudarantys harmoniją ir tvarką.

Reprezentacinė zona. Ši zona dažniausiai būna prie pagrindinio įėjimo į pastatą. Ši zona pasižymi estetika, grožiu, tvarka, ši zona tarsi visos teritorijos vizitinė kortelė. Šioje zonoje įrengiami puošnūs gėlynai, taip pat gali būti panaudoti ir pavieniai medžiai arba krūmai išsiskiriantys savo spalva, forma, lapais. Gėlynas savo grožiu turi tarsi traukti einančius pro šalį.

Reprezentacinėje zonoje veja turi atrodyti taip pat estetiškai, negali būti pageltusių, išplikusių vietų.

Dailės mokyklos teritorijoje reprezentacinė zona projektuojama nuo pagrindinės gatvės,

prie

pagrindinio įėjimo į pastatą.

Edukacinė zona. Ši zona gali būti kone bet kurioje sklypo dalyje. Šioje zonoje gali būti įrengiami įvairūs objektai, kurie auklėja, lavina ir išmoko mokinius naujos informacijos.

Projektuojamoje teritorijoje yra nuo seno palikti ir išsaugoti pašto stoties objektai. Vienas pagrindinių yra šios mokyklos pastatų kompleksas, kuris yra seniausias ir iki šiol išlikęs Utenos miesto statinys, teritorijoje yra optinis telegrafas, XIX a. Varšuvos–Sankt Peterburgo keliu važinėjusi karieta – keleivinis diližanas, statula „Rugių laukas 2006“. Taip pat teritorijoje yra dailės mokyklos mokinių apdailintas pagalbinis pastatas, kurio išorinės sienos yra iškabintos įvairių Lietuvos menininkų inicialais. Visi šie edukaciniai objektai šiuo metu teritorijoje neturi sau skirtos vietos, todėl projektuojama daugeliui šių objektų padėti atskleisti savo istoriją ir parenkama edukacinė zona šiems objektams yra vidinio kiemo vakarinėje dalyje. Ūkinė zona. Ši zona dažniausiai būna prie pagalbinių objekto pastatų, toliau nuo pagrindinio pastato. Šioje zonoje įrengiama buitinėms atliekoms laikyti šiukšliadėžės. Atsižvelgiant 12

į tai, tokioje teritorijoje įrengiama privažiavimai įvairioms transporto priemonėms (šiukšlių vežimo mašinoms), tam kad būtų patogu. Ūkines zonas patariama apsodinti medžiais ar krūmais, jog negadintų bendros teritorijos išvaizdos, pridengiant ar pilnai uždengiant. Dailės mokyklos teritorijoje ūkinė zona projektuojama pietrytinėje sklypo dalyje, projektuojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Šioje vietoje laikomus šiukšlių konteinerius ir stovinčius automobilius projektuojama pridengti krūmais.

Aktyvaus ir pasyvaus poilsio zona. Šioje zonoje projektuojami mažosios architektūros elementai, tokie kaip suoliukai, žaidimo aikštelės, pavėsinės, lauko klasės, teminės zonos. Šioje teritorijoje turi būti suteikta galimybė leisti laisvalaikį aktyviai ir pasyviai. Mokyklos teritorijoje vaikams įrengiami įrenginiai, kurių pagalba mokiniai per žaidimus gali mokintis, lavinti vaizduotę, nevargindami savęs. Taip pat svarbu jog poilsio zonoje būtų įrengti lauko suoliukai, jog esant norui būtų galimybė prisėsti ir atsipalaiduoti po žaidimų. Svarbu nepamiršti įrengti pavėsį suteikiančius įrenginius, kurie gali būti kilnojami arba ne, tam puikiai tinka augalai kurie sudaro šešėlį ir apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių ir yra estetiški visais metų laikais. Projektuojamoje teritorijoje poilsio zonas projektuojama įrengti vidinio kiemo dalyje.

Renginių zona. Ši zona gali būti projektuojama dvejais būdais. Pirmais būdas renginių zonai yra projektuojama universali lauko erdvė, šios zonos centro rekomenduojama neapželdinti, palikti erdvę kurioje taip pat gali būti rengiami renginiai, žaidžiami žaidimai ir kt., tačiau šios zonos eksploatacija priklauso nuo klimatinių sąlygų. Antrasis variantas renginių zonai yra įrengti lauko pavėsinę, šis būdas yra patikimesnis. Šioje pavėsinėje galima rengti renginius, mokinių darbų parodas ir kt. ir tai nepriklauso nuo oro sąlygų. Dailės mokyklos teritorijoje projektuojama universali erdvė ir lauko pavėsinė.

Universali zona. Ši zona kone privalo būti privačiose ir viešosiose erdvėse, nes ši erdvė dažniausiai atskleidžia kiekvienos teritorijos žmogišką mastelį bei želdinių grožį. Jei erdvės teritorija skiriama mažesnė nei želdiniams – netenkama gražių reginių, kurie matomi tik tam tikru atstumu. Universali zona neturi tikslios paskirties, tačiau dažniausiai ji yra daugiausiai naudojama.

Universalios zonos pagrindinėje erdvėje yra įrengiama veja, o vejos pakraščiai gali būti įrėminti taku, gėlynu, krūmais arba medžiais. Mokyklos teritorijoje universalią erdvę projektuojama įrengti vidiniame kieme, šią erdvę projektuojama įrėminti taku, lauko klasėmis, medžiais ir krūmais.

Kuriant projektą labai svarbu tinkamai paskirstyti zonų vietas teritorijoje, kad visas plotas būtų tinkamai pagal paskirtis išnaudotas. Dailės mokyklos teritorijoje tai ypatingai svarbu, kad kieme atsirastų estetika ir funkcionalumas.

1.5 Želdynų komponavimo, įrengimo ir priežiūros darbai 13

Želdynų komponavimo principai, įrengimai ir priežiūros darbai yra aprašyti daugelio mokslinių straipsnių, bei želdinimo srities specialistų išleistų knygų. K. Jakovlevas – Mateckis aptaria želdinių komponavimo principus, žvelgiant iš architektūros pozicijos (2003). A. Tauras rašo apie landšafto tvarkymo principus ir jų pritaikymą, kurio principai būdingi ir dabar (1974). M. Navasaitis aptaria apie sumedėjusius dekoratyvius augalus, bei želdynų komponavimo principus (2008). J. Petrulis (2008) savo knygoje ,,Želdynų projektavimas, įrengimas ir priežiūra“ aprašo ir šiai dienai būdingus aplinkos tvarkymo darbus. Kuriant apželdinimo projektą ar pertvarkant teritoriją - svarbu, jog projektuojami nauji želdiniai derėtų prie esamų augalų, sukuriant estetišką bendrą vaizdą. Komponuojami augalai privalo sudaryti visumos vaizdą, kuomet jie tinka prie esamos situacijos. (2008) M. Navasaitis pateikia komponavimo principus, kuriais reiktų remtis kuriant apželdinimo projektą: Forma. Renkantis sumedėjusių augalų formas, atsižvelgiama į aplinką, kurioje augalas augs. Ovalių formų medžiai yra dažnai sutinkami mūsų aplinkoje, todėl neatkreipiantys ypatingo dėmesio. Kadangi žmogus yra pripratęs prie tokių medžių formų, tarp jų jis jaučiasi gerai. Tokie medžiai pasirenkami, kai norima sukurti ramią aplinką. Griežtų geometrinių formų medžiai gamtoje retai sutinkami. Griežtos, vertikalios, siauros geometrinės formos atkreipia dėmesį, nes yra labai gerai pastebimi. Tokių formų medžius siūloma sodinti prie pastatų ar iškilmingose vietose.

Svyruokliniai medžiai – tapatinami su nusvirusiomis nuo skausmo , liūdesio, nepakeliamos naštos rankomis. Tokios formos medžiai sodinami prie memorialinių kapinių, prie vandens telkinių ar laiptų.

•

Spalva. Pagal emocionalų poveikį skirstomos į šiltas (aktyvias) arba šaltas

(pasyvias) ir neutralias. Želdynuose privalo vyrauti mūsų kraštovaizdžiui būdinga žalia spalva, o kitų, ypač ryškių, spalvų medžių bei krūmų turi būti sodinama saikingai. Ryškių spalvų sumedėję augalai išraiškingiausiai atrodo atvirose vietose ar reprezentacinėse zonose.

•

Šviesa ir šešėlis. Vadovaujantis šviesos ir šešėlių santykiu bei įvertinus klimato

sąlygas, mūsų geografinėje platumoje veisiant dekoratyvinius želdynus erdvėms rekomenduojama skirti 50 – 70 proc. teritorijos ploto, kita dalis skiriama sumedėjusių augalų kompozicijoms. Jei erdvės teritorija skiriama mažesnė nei želdiniams, užauga ne tik pernelyg ūksmingas želdynas, bet netenkama gražių reginių, kurie matomi tik tam tikru atstumu. Vaizdingiausios kompozicijos turi būti sodinamos pasaulio šalių atžvilgiu, kad būtų gerai apšviestos ir gerai matomos. Želdyne pasivaikščiojimo takų vieta ir kryptis derinama taip pat pasaulio šalių atžvilgiu.

•

Kontrastas. Želdynuose kontrastai sukuriami sugretinus skirtingų formų, spalvų ir

faktūrų medžius, krūmus bei jų kompoziciją. Sugretinami medžiai, turintys siaurą, vertikalią ir plačią horizontaliai ištįsusią lają. Sugretinus skirtingų spalvų medžius ar krūmus, sukuriamas labai 14

stiprus kontrastas. Dekoratyvinės kontrastingos kompozicijos želdynus paįvairina, pabrėžia ir papuošia įdomiausias vietas, aikšteles, pastatų aplinką.

•

Planas. Arčiausiai tako sodinami žemesni, o toliau nuo tako aukštesni medžiai ir

krūmai. Dažniausiai arčiausiai tako sodinami puošniausi dekoratyviniai augalai ir įveisiamos įdomiausios jų kompozicijos. Taip pat pasodinama ir atokiau nuo tako medžiai bei krūmai, siekiant paįvairint tolimesnio plano kompozicijas. Geriausiai suvokiama atskirų medžių dalių – lapų, šakų faktūra, kai medis stebimas jo aukščiui lygiu atstumu, o lapų ornamentika, žiedų spalva ir sandara – dar iš arčiau. Žiūrint į medį iš dukart didesnio nei jo aukštis atstumo, geriausiai suvokiamos atskirų medžių dalių – lajos, šakų, kamieno – proporcijos. Medžio ryšį su aplinka galima įvertinti stebint trigubai didesniu nei medžio aukštis atstumu.

Išnagrinėjus komponavimo principus sekantis darbas parengti planą dvimatėje erdvėje.

Kuomet projektas paruoštas įgyvendinimui, paruošiama teritorija tolimesniems darbams, tokiems kaip sumedėjusių augalų sodinimas, gėlynų įrengimas, mažosios architektūros, vandens telkinių ir kt. įrengimas. Visi darbai turi būti atlikti laiku, kitu atveju bus patiriamas nuostolis. Darbų eiliškumą nagrinėja J. Petrulis savo knygoje „Želdynų projektavimas, įrengimas ir priežiūra“ (1978). Pagrindinių darbų eiliškumas: 1. Nužymėti projektuojamo parko ribas; 2. Pastatyti laikinus pastatus; 3. Prižiūrėti esamus želdinius: iškirsti sausuolius, ligotus medžius ir krūmus, šalinti sausas ir pažeistas šakas, formuoti medžių, krūmų lajas, naikinti augalų ligas ir kenkėjus; 4. Nužymėti projektą natūroje; 5. Iškasti tranšėjas; 6. Valyti teritoriją; 7. Nukasti ir užpilti žemes pagal vertikalų planavimo projektą; 8. Pakloti ir užpilti požemines trasas; 9. Įrengti šviestuvus; 10. Išvežti šiukšles ir įvairias atliekas; 11. Įrengti pagrindus ir pamatus takams, aikštelėms ir įvairiems statiniams; 12. Paruošti žemę sodinimui ir sėjai; 13. Įrengti dangas takams ir aikštelėms su bortais ir kitais sutvirtinimais; 14. Įrengti paviljonus, pavėsines, atramines sieneles, laiptus; 15. Nukelti visus laikinus pastatus, įrenginius; 16. Sodinti medžius, krūmus, daugiamečius gėlynus, vienmetes gėles, sėti daugiametes žoles; 15

17. Sustatyti projekte numatytose ir paruoštose vietose skulptūras, suolus bei kitus parkos baldus, šiukšlių dėžes.

Pirma dirbami žemės dirbimo darbai, kad racionaliau panaudoti žemę, atliekant vertikalų teritorijos formavimą. Atlikus darbus pagal eiliškumą, bus išvengta darbų broko, kaip laistymo sistemų, takų sistemų sugadinimo, nes sunkioji technika važinėja neįrengtais takų pagrindais.

Atliekant želdinimo projektus, kiekvienos teritorijos situacija skiriasi. Vienos jos gali būti panašios, o kitos ne, dėl vietovės būklės, landšafto sąlygų išskirtinumo. Tačiau pagrindiniai darbai visų objektų yra panašūs.

Teritorijos valdymo darbai. Pertvarkomoje ar projektuojamoje teritorijoje pagal projektą šalinami medžiai iškertami, krūmai išpjaunami krūmapjovės pagalba, likę kelmai nuo sumedėjusių augalų išraunami. Šalinami augalai dažniausiai būna sausuoliai ar jau ligų pažeisti ir nėra vilties juos išsaugoti, bei mechaniškai pažeisti sumedėję augalai. Įvairios statybinės atliekos, įrenginiai ir jų pamatai turi būti išardomi, o gautos medžiagos sunaudojamos pagal paskirtį. Jeigu medžiagos yra žvyras, skalda, plytos ir kitos – numatomos panaudoti vietoje, jas reikia sustumti į nuošalesnes vietas, kad netrukdytų vykdomiems darbams. Želdinamoje teritorijoje susikaupia įvairių šiukšlių. Stambios organinės šiukšlės surenkamos ir sudeginamos vietoje, o jei deginti negalima, išvežamos į sąvartynus. Vietoje jų užkasti negalima, nes po keleto metų ten atsiranda įdubimas. Neorganines šiukšles, atvirkščiai, galima giliai užkasti.

Užkasus naudinga gerai privoluoti. Sluoksnis virš užkastų šiukšlių, akmenų, betono ir kietų atliekų turi būti ne plonesnis kaip 0,5 m. Jei šiukšlės užkasamos negiliai, labai dažnai po kelerių metų ima džiūti medžiai ir krūmai, nes jų šaknys pasiekia šias šiukšles. Statybines medžiagas galima taip pat ir panaudoti įgyvendinant projektą. Pavyzdžiui, akmens, plytų skalda, betono trupiniai puikiai tinka takų ir aikštelių dangoms įrengti.

Projekto nužymėjimas vietoje. Želdinimo projektas vietovėje žymimas pagal sodinimo brėžinius. Tokiuose brėžiniuose turi būti pažymėti pradiniai taškai: 

Vietovės geodezinis tinklas, pastatų kampai, stulpai arba kiti pastovūs objektai, o nuo jų – atstumai iki želdinamos teritorijos, išreikšti spinduliais it jų pasvirimo kampais;



Želdynų statinių ir įrenginių gabaritai, tiesių ir kreivų linijų, einančių nuo takų, aikštelių ir gėlynų briaunų, matmenys;



Atstumai nuo tako iki medžių ir krūmų eilės arba grupės bei atstumai tarp medžių, gyvatvorėms sodinti tranšėjų plotis.

Visi sodinimo matmenys projekte žymimi metrais.

Vietoves, kuriose yra daug nelygumų, duobių, karjerų ir kitos priaugusios įvairios augalijos,

reikia žymėti dviem etapais. Iš pradžių žymimos takų trasos, aikštelių kontūrai, statinių, įrenginių ir 16

vertikalaus planavimo projektinės altitudės, o išvalius teritoriją ir atlikus vertikalų formavimą, projektas galutinai nužymimas. Pirmą kartą žymima pagal vertikalaus planavimo projekto duomenis ir kartu nurodoma, kur reikia nukasti arba užpilti žemes. Antrą kartą galutinai sužymimi kiti želdynų elementai: medžiai ir krūmai, gėlynai ir kt. Dideli želdynai (didesni kaip 0,5 ha) arba sudėtingi kontūrai su tam tikra situacija (nelygus reljefas, statiniai ir želdiniai, trukdantys matomumą) žymimi, naudojant geodezinius įrankius (teodolitą, menzulą).

Inžineriniai želdynų įrenginiai. Norint pradėti pagrindinius želdinimo darbus, atlikus valymo darbus, išvežus atsiradusias šiukšles, reikia pažymėti visas požemines komunikacijas: kanalizaciją, drenažus, vandentiekį, elektros ir ryšių kabelius. Visa tai įrengiama pagal sudarytus projektus. Požeminės komunikacijos gali būti šalia želdyno sklypo, o kartais ir pačiame želdyne.

Kokioje vietoje yra komunikacijos įtakos augalų sodinimo vietas, nes virš komunikacijų, didelių sumedėjusių augalų sodinti nepatariama.

Vertikalaus plano projekto vykdymas. Želdynui arba jo daliai įrengti kartais sudaroma vertikalaus plano projektas arba vertikalaus planas. Dažnai vertikalus planas sudaromas tik sportinėms aikštelėms, takams. Teritorijos dalyse pažymimos dalys, kuriose reikės nukasti žemę bei tos vietos kuriose reiks papildomai užpilti žemių. Ekonomiškumo sumetimais, perkeliant žemę, naudinga pirmiausiai suformuoti takų, aikštelių trasas ir tokias vietas, iš kurių susidarys atliekamos žemės perteklius. Tam, kad projektas būtų tiksliai vykdomas, visą laiką reikia nivelyru kontroliuoti altitudžių aukščius.

Takai ir aikštelės - svarbus želdynų elementas. Projektuojant takus svarbu sudaryti takų sistemą taip, kad takais būtų patogu naudotis bei pereiti iš vienos zonos į kitą. Takų pločiai pasirenkami atsižvelgiant į tai koks žmonių kiekis vaikščios takais. Takai gali užimti nuo 10% iki 40% viso želdyno ploto, atsižvelgiant į projektą gali būti ir daugiau.

Takai ir aikštelės paprastai įrengiami, kai jau atlikti visi požeminiai darbai (jie atliekami kartu su želdynų teritorijų vertikaliu formavimu). Laikantis tokio darbų eiliškumo, ekonomiškiau bei racionaliau naudojama žemė, mechanizmai, sumažėja darbo sąnaudos. Takų plotis pasirenkamas, atsižvelgiant į takų paskirtį, intensyvumą bei vietą. Esant dideliam srautui žmonių siauro tako neužteks, nes tuomet bus mindžiojama veja, esant plačiam takui, bet jei juo naudosis nedidelis žmonių kiekis, tai bus ekonomiškai nenaudinga. Takų plotis klasifikuojamas taip: platūs (8 – 25 m), vidutiniai (3 – 8 m), siauri (0,5 – 3 m). Įrenginėjant takus svarbu pasirinkti medžiagas, kad būtų ilgaamžės ir nereikėtų nuolat investuoti jas keičiant. Medžiagos takams bei aikštelėms skirstomos i tris grupes (V. Gurskis 2008): •

Pagrindinės medžiagos – šių medžiagų sunaudojama daugiausiai nes tai yra takų

įrengimo pagrindas. Medžiagos naudojamos tokios: plytos, šlakas, žvyras, smėlis, akmenų skalda, betono atliekos, stiklas, plastmasės atliekos ir kt. Plačiausiai naudojamos įvairių frakcijų akmenų, 17

betono atliekų skaldos. Pagal dalelių stambumą jos gali būti naudojamos ir apatiniam ir viršutiniam sluoksniui.

•

Rišamosios medžiagos - molis, gesintos kalkės, cementas. Šiomis medžiagomis

surišamos stambesnės pagrindo detalės.

•

Elastingos medžiagos - pjuvenos, bitumas, maltos gumos miltai, įvairūs

polimeriniai junginiai ir kt. Šios medžiagos naudojamos specialiems bėgimo takams, sporto žaidimų aikštelėms įrengti, taip pat dangų elastingumu padidinti bei apsaugoti nuo susikilnojimo.

Takai pertvarkomoje ar projektuojamoje teritorijoje pradedami įrengti tik kai yra galutinai pabaigtas projektas ir daugiau nebus pakeitimų susijusių su takais bei aikštelėmis. Realybėje takai susižymimi virvėmis ar supilant pylimus. Pasižymėjus takų tinklą, pradedamas įrengti takų pagrindas. Takų tinklas profiliuojamas. Jam suteikiamas reikalingas skersinis arba išilginis nuolydis. Tako profilis priklauso nuo nuolydžio. Nuolydžiai gali būti dvejopi: abipusis arba vienpusis. Vienpusio nuolydžio takai įrengiami prie pastatų, įrenginių gėlynų, kai reikia vandens tekėjimą nukreipti nuo minėtų objektų. Abipusis nuolydis naudojamas parkų takams ir panašioms vietoms, kai nėra skirtumo į kurią pusę vanduo nutekės. Įrengus takus ir aikšteles svarbu juos tinkamai prižiūrėti, tam kad jie tarnautų ilgus metus.

Nuo takų bei aikštelių reikia nuolat valyti dulkes, purvą sniegą, ledą, laistyti juos vandeniu, valyti jų bortus. Dėl įvairių priežasčių pavasarį gruntiniai takai ir aikštelės pasidaro nelygios, todėl jas reikia voluoti viena ar du kartus 3t volu, o vėliau pabarstyti smėliu. Žolės iš tarpų naikinamos rankiniu būdu arba purškiant herbicidais. Svarbu, jog būtų nuolat stebimi takai ir pamačius smulkius pažeidimus juos pašalinti, užtaisyti duobes, atnaujinami nusidėvėję viršutiniai sluoksniai, išlyginami bortai ir kt.

Gėlynai. Projektuojant ir įrengiant gėlyną svarbu vadovautis pagrindiniais principais: gėlynas turi pritapti ir derėti prie viso objekto ir aplinkos. Jo vieta turi būti aiškiai matoma. Gėlyno deriniai turėtų būti sudaryti stambūs, tam kad būtų sudaryta masė. Sodinant gėles reiktų nepersistengti su gėlių kiekiu, per daug daugiamečių gėlių laikui bėgant nustelbs viena kitą ir nebeliks sukurto derinio, o sodinant per mažai gėlių, gėlynas atrodys neišraiškingai, daugiau veisis piktžolės.

Gėlių atstumai sodinami, atsižvelgiant į augalo aukštį: žemos sodinamos kas 15 – 20 cm, vidutinio aukščio kas 30 – 40 cm, aukštos kas 50 – 60 cm.

Projektuojant gėlyną svarbu parinkti estetiškus gėlių derinius, atsižvelgiant kokią nuotaiką ar įspūdį bandoma sukurti bei proporcingai juos išdėlioti ir suderinti vieną su kitu.

Pasodinus gėlyną svarbu jog jis būtų prižiūrimas. Prižiūrint gėlynus, reikia vadovautis tokiais pagrindiniais principais: 18

1. Pasodintas gėles reikia tuojau pat palaistyti, prireikus palaistyti dar. (2012) S. Kazlauskaitė „Augalams labai svarbus vanduo, nes su juo susiję visi gyvybiniai procesai“, todėl pasodintus augalus reikia nuolatos laistyti.

2. Pirmomis savaitėmis neprigijusias gėles pašalinti ir jų vietoje atsodinti naujas, tokio pats amžiaus, spalvos, rūšies.

3. Reguliariai purenti ir ravėti dirvą, ypač iki gėlių susiglaudimo (kuomet augalai susiglaudžia, ravėjimas beveik nereikalingas, nes per augalų tankumą piktžolių tiek nepridygsta; 4. Prigijusias ir pradėjusias augti gėlės papildomai tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis (mikroelementais tręšiama rečiau); 5. Atsižvelgiant į žydėjimo būdą, atskiras baigiančias peržydėti gėlės ar pražydėjusias gėles reikia apkarpyti, nes jos gadina bendrą gėlyno išvaizdą.

Prižiūrimas gėlynas išliks estetiškas visu šiltuoju metu, jei bus parinkti augalai keičiantys vienas kito žydėjimo laiką, bei atrodys sveiki.

Medžiai ir krūmai. Vieni pagrindinių projekto komponentų – sumedėję augalai. Jie sodinami kuomet pagrindiniai darbai yra atlikti. Sodinant sumedėjusius augalus, svarbu parengti jų augimo vietą labai gerai, nes toje vietoje jie augs ne vienus metus ir tokių augalų kaina yra didžiausia, todėl svarbu, kad jie prigytų kuo geriau. Iškasamos duobės dydžiui turi įtakos medžio ar krūmo dydis. Pagal normatyvus medžio šaknų sistemos masė yra apie 80 cm gylyje, krūmų – apie 60 cm, tada duobės kasamos maždaug panašaus dydžio. Jei tai bus nedideli augalai tai tokio dydžio duobių nereikia kasti, bet jei augalas yra ypač didelis, duobės kasimui galima pasitelkti ir tam skirtas technikas. Duobė turėtų būti tokio dydžio, kad augalų šaknys nesilankstytų į viršų, jos turi būti laisvai, nesusisukusios ar dar kaip nors apsivyniojusios, nes tai turės įtakos augalo prigijimui.

(R. Grikevičius ir kt.2008) Paskatinti augalus prigyti padeda į duobę pripiltas humusingas dirvožemis. (V. Pranckietis ir kt. 2013) „Humusinguose dirvožemiuose yra kur kas daugiau maisto elementų, ypač azoto. Augalai apie trečdalį jiems reikalingo azoto pasiima iš humuso.“ Dirvožemiai, kuriuose yra daug humuso, būna geresnės struktūros ir geriau sugeria vandenį ir atiduoda jį augalui tada, kada jam to reikia ir vanduo nenubėga į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

Medžius galima sodinti visu metų laiku, kai žemė nėra įšalusi, bei atsižvelgiant kokiu būdu buvo auginami sodinami augalai (uždara ar atvira šaknų sistema). Optimaliausias augalams sodinti laikas yra pavasaris ir ruduo. Pavasarį sumedėję augalai sodinami, prieš sprogstant pumpurams, iš dirvožemio išėjus įšalui. Mėnesiai tinkami sodinti pavasarį balandis arba gegužė. Rudenį medžiai sodinami, kai sustoja augti ir pradeda kristi lapai. Sodinimo laikotarpis gali tęstis iki stiprių šalnų.

Svarbu nepamiršti pasodinus augalus juos įtvirtinti kuolais, jog augalas kuo įmanoma mažiau judėtų, nes tuomet lengviau įsitvirtina augalo šaknys.

19

Vejos įrengimas ir priežiūra. Veja yra neatsiejama nuo estetiško ir jaukaus kiemo. Vejos yra skirstomos pagal funkcinę paskirtį į vejų tipus: dekoratyvios, sportinės, kraštovaizdžio ir specialiosios. Taip pat vejos yra skirstomos pagal vejos estetiškumą į šias kategorijas: parterinės, buitinės, sodo ir parko bei žydinčios pievutės.

Parterinės vejos yra ne tik pačios dekoratyviausios, bet ir pačios brangiausios, nes įrengti parterinę veją kainuoja daugiausiai laiko ir pinigų. Šioms vejoms keliami didžiausi reikalavimai.

Prieš įrengiant parterinę veją dirvą paruošti reikia idealiai, sunaikint senas piktžoles, jei reikia pagerinti armens sluoksnį juodžemiu arba dirbtiniu substratu (supilama 25 cm ir sutankinama iki 20 cm). Parterinės vejos mišinio sudėtis priklauso nuo augimvietės sąlygų. Dažniausiai parterinės vejos mišinį sudaro raudonieji eraičinai (kuokštiniai 25-30 proc., šakniastiebiniai 25-30 proc.), pievinės miglės (20-30 proc. priklauso ar yra pavėsis), baltosios smilgos (10-15 proc., priklauso nuo augimvietės drėgnumo), daugiametės svidrės – 10 proc. Šią veją per vegetaciją reikia pjauti net iki 30 kartų, reguliariai tręšti (vienkartinė azoto norma N34 (1kg amonio salietros vienam arui) kas 2-3 pjovimai), laistyti kai reikia.

Buitinė veja yra daug paprastesnė nei parterinė, nes joms keliami mažesni reikalavimai.

Buitinės vejos estetinis vaizdas priklauso nuo jos priežiūros intensyvumo, kuo žemiau (3-3,5cm) pjaunama tuo veja darosi tankesnė, o tręšimas (ypatingai azotu) didina varpinių žolių kiekį vejoje ir mažina piktžoles ir žoles. Bet kokį netvarkingą žolyną pradėjus nuolat žemai pjauti ir tręšti, jis taps buitine veja. Buitinės vejos mišinį sudaro: raudonieji eraičinai (30 proc.), pievinės miglės (25-30 proc.) žemaūgiai motiejukai (20 proc.) daugiametės svidrės (15-20 proc.), baltosios smilgos (10 proc.). Per sezoną buitinę veją reikia pjauti 10-12 kartų. Tręšimas skirstomas į pagrindinį ir papildomą. Pagrindinis tręšimas atliekamas ankstyvą pavasarį, naudojant fosforo, kalio trąšas ir nedidelį kiekį azoto. O vasarą, vegetacijos metu, papildomai tręšiama azotu. Tręšti veją galima kiekvieną kartą nupjovus, jei tręšiama nepakankamai (mažiau nei N90 P60 K90) žolynas išretėja, mažėja dekoratyvumas, didelė tikimybė samanų atsiradimui. (E. Klimas 2006) Apibendrinat želdynų projektavimą, įrengimą ir priežiūrą, svarbu vadovautis tam tikrais principais ir taisyklėmis, kad projektas plane ir įgyvendinant būtų pritaikytas prie objekto paskirties bei išvaizdos. Įrengiat projektą darbai atliekami pagal tam tikrą eiliškumą vienas, po kito. Taip atlikti darbai leis pilnai įgyvendinti želdinimo projekto viziją bei darbų kokybė bus užtikrinta, projekto įgyvendinimas užtruks mažiau laiko ir bus sutaupyta lėšų.

20

2. ANALOGŲ STUDIJA 2.1 Tarptautinė „Exupery“ mokykla Latvijoje, 2016m.

(Jaunā iela 8, Piņķi, Babītes pagasts, LV-2107 , Latvija) Viena tokių mokymosi įstaigų yra Latvijoje, šį tarptautinė mokyklos „Exupery“, projektą 2016 metais parengė ir įgyvendino želdinimo ir architektų įmonės: UAB „Labie Koki projekti“ želdininkai Edgars Neilands, Indra Ledaine Vītoliņa, Zanda Knospiņa. UAB „8 AM” ir UAB „Lejnieku projektēšanas birojs“: Architektas Juris Lasis. (1-2 pav.)

1 pav. Teritorijos planas

2 pav. Teritorijos

suskirstymas Tarptautinės „Exupery“ mokyklos teritorija suskirstyta į 6 dalis (2pav.): Pojūčių takas, tai takas kuris yra suskirstytas į atskiras atkarpas, kiekvienoje atkarpoje yra skirtingų paviršių ir dydžių objektai tokie kaip smėlis, akmenys, samanos, mediena, kankorėžiai ir kt. Norint pajusti tikrąją pojūčių tako prasmę reikėtų per jį eiti basomis. Nuolat vaikščiodami apsiavę batus prarandame tiesioginį sąlytį su mus supančia gyvąja gamta, vos keletą minučių trunkantis vaikščiojimas pojūčių taku padės mokiniams pajusti gamtą, skatins teigiamas emocijas ir energingumą, pažadins iš snaudulio.

Vidinis kiemas su 4 teminėmis zonomis - erdvė, miškas, miestas, kaimas. Erdvės zona yra mažiausiai užstatyta, šioje teritorijoje vaikai gali žaisti su smėliu, laipioti ant akmenų. Miesto zonoje užstatymas didesnis, daugiau didelių medžių, kietos dangos, griežtesnės formos augalai.

Kaimo zonoje vyrauja natūralistinio stiliaus gėlynai, 21

Miško sodas. Šioje zonoje vaikai susipažindinami su natūraliąja gamta. Šioje teritorijoje yra atkurti natūralaus miško motyvai, jame esantys akmenys, samanos, medžiai ir pūvantys rąstai sukuria jausmą būnant miško glūdumoje.

Obuolių sodas stiprina ryšį su gamtos procesais.

Eksperimento laukai augalų augimui stebėti. Lauko KABINETŲ garsiakalbio juostos.

Lietaus sodas- akmeninis sodas su drėgmę mėgstančiais ir pakenčiančiais augalais, kurie lietaus vandenį gauna nuo pastato stogo.

3. pav. Vidinis kiemas

5. pav. Pojūčių takas

4. Pav. Lietaus sodas

6. pav. Miško zona

Projektuojant šios mokyklos aplinką pagrindinis tikslas buvo padėti mokiniams ugdyti saviraiškos gebėjimus, paskatinti savarankiškai mąstyti bei ugdyti individualius asmenybės tipus.

Skatina būti originaliems ir lavinti mokinių vaizduotę. Mokyklos teritorijoje nėra įprastos žaidimų aikštelės įrangos, tačiau yra kitos alternatyvos iš įvairių natūralių medžiagų, tokių kaip akmuo, samanos, smėlis, medis ir kt.

2.2 Žaidimų aikštelė „Saliute” Gorky Park, Moscow, Russia 1.3 ha. Žaidimų aikštelės visą savo istoriją yra susijusios su laisvo laiko pramogomis ir vaikais.

Vaikų žaidimo aikštelė yra universali erdvė su įranga, kurios komponentai ir konstrukcijos 22

elementai skirti vaikams žaisti lauke individualiai ar grupėmis, pagal savo taisykles ar sampratą, žaidimų aikštelės ugdo vaikų socialinius įgūdžius, kūrybiškumą, loginį mąstymą.

Vaikų žaidimo aikštelės dažniausiai yra įrengiamos šalia mokyklų, gyvenamųjų namų, parkų ir kitų edukacinių objektų, pavyzdžiui muziejų. Vienas tokių pavyzdžių yra Rusijoje. Gorky parke Maskvoje yra pertvarkyta žaidimų aikštelė „Saliute“, šią žaidimų aikštelę 2015-2018 metais suprojektavo kraštovaizdžio architektė Marija Ilina.

7. pav. Žaidimų aikštelė pritaikyta prie reljefo. 8.pav. Natūralių gamtos elementų panaudojimas

9.pav. Žaidimų aikštelė smėlyje.

10.pav. Gyvūnai parke.

Šios žaidimų aikštelės sutvarkymą inicijavo pats parkas ir šalia parko esantis šiuolaikinio meno muziejus „Garažas“, jų pagrindinis tikslas buvo pagerinti žaidimų aikštelių kokybę Rusijoje.

Nuo neatmenamų laikų ši žaidimų aikštelė buvo ir yra susijusi su laisvalaikio pramogomis ir vaikais. Projektuojant šią aikštelę buvo daugybė apribojimų, kurie darė įtaką bendriesiems architektūriniams sprendimams ir statybos darbams. Dėl vietovės kultūrinių ir istorinių vertybių bei apsaugos zonos kasinėjimai vyko dalyvaujant kartu ir archeologams. 1,3 h

23

3. DARBO UŽDAVINIAI IR METODIKA Projektuojama teritorija – Dailės mokyklos Utenoje teritorija.

Darbo tikslas – pritaikyti teritoriją mokyklinio amžiaus mokinių veiklai.

Darbo metodai: 

Literatūros šaltinių analizė;



Analogų studija;



Surinktų duomenų susisteminimas;



Projektuojamos teritorijos lankymas, stebėjimas, analizavimas;



Želdinių inventorizacija, esamų augalų būklės nustatymas;



Teritorijos triukšmo, reljefo aukščių, apšvietimo, dirvožemio analizavimas;



Darbas su kompiuterine projektavimo programa „AutoCAD“ 2020;



Darbas su kompiuterine „SketchUP“ 2020, „LayOut“ 2020 programa;



Darbas su „Adobe Photoshop“ programa.



Želdynų komponavimo principai;



Želdynų įrengimo technologijos parinkimas;



Sąmatos paruošimas; Literatūros šaltinių analizė. Šioje skiltyje išanalizuojama sukaupta literatūrinė medžiaga,

apibendrinami moksliniai tyrimai, taip pat cituojama autorių mintys.

Analogų studija. Šioje skiltyje analizuojamos mokyklos, žaidimų aikštelės. Analizuojamas sklypų zonavimas, žaidimų infrastruktūros komponentai.

Surinktų duomenų susisteminimas. Šioje skiltyje aiškinami visi surinkti duomenys, kurie yra susiję su baigiamojo diplominio darbo objektu. Įsigilinama į objekto gretimybes, jį veikiančias klimatines sąlygas.

Projektuojamos teritorijos lankymas ir stebėjimas. Šiuo darbo metu renkama informacija apie projektuojamą teritoriją. Tiriama objekto aplinka ir jos būklė. Želdinių inventorizacija, esamų augalų būklės nustatymas. Inventorizuojant augalus yra surašomi sumedėję augalai esantys objekto teritorijoje. Išanalizuojamos augalų rūšys, jų kiekis, būklė, aukštis, lajos skersmuo. Nustatoma kuriuos augalus privaloma šalinti ar pritaikyti sanitarinį genėjimą.

24

Darbas su kompiuterine projektavimo programa „AutoCAD“ 2020. Naudojantis šia programa, braižomi reikalingi 2D planai esamos objekto padėties, bei siūlomi projektiniai sprendiniai.

Darbas su kompiuterine „SketchUP“ programa. Šia programa braižomi 2D planai, esama situacija,

projektuojama

situacija,

sukuriama

pertvarkomos

teritorijos

aukštos

kokybės

vizualizacijos.

Darbas su kompiuterine „LayOut“ 2020 programa. Šia programa atliekami maketavimo darbai.

Darbas su „Adobe Photoshop„ programa. Naudojantis šia programa atliekami maketavimo darbai, gerinama vizualizacijų kokybė. Želdynų komponavimo principai. Projektuojamų želdynų visuma turi sudaryti estetišką objekto vaizdą. Naudojami želdynai turi derėti prie bendro vaizdo, kuriam kuriamas želdinimo projektas, panaudojant pagrindinius komponavimo principus: spalvą, formą, kontrastą, šviesą bei šešėlį. Želdynų įrengimo technologijos parinkimas. Norint įgyvendinti sukurtą projektą, būtina atlikti tinkamą želdynų įrengimą vejai, augalų sodinimui ar persodinimui, tinkamai įrengti gėlynų zonas, mažosios architektūros elementų įrengimas ir kt.

25

4. OBJEKTO CHARAKTERISTIKA 4.1. Bendri objekto duomenys Dailės mokykla įsikūrusi Utenoje. Projektuojamos teritorijos adresas J. Basanavičiaus g. 34, 36, 38, Utena (11. pav.). Mokykla yra šalia pagrindinio A6/ E262 kelio atkarpos. Į mokyklos teritoriją galima patekti iš pietinės pusės, kur teritorija ribojasi su J. Basanavičiaus g. . Pastatas įrašytas į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą.

11. pav. Dailės mokyklos Utenoje vieta Lietuvos žemėlapyje (www.maps.lt) Mokyklos teritorijos plotis siekia 0,57 ha. Dailės mokyklos pastatų kompleksas yra seniausias miesto architektūros paminklas, buvusi arklių pašto stotis Dailės mokykla įsikūrė 1992 metais. Dailės mokyklos pastatas renovuotas, tačiau jo aplinka nepritaikyta vykdomoms veikloms, nepatraukli. Nugriovus teritorijoje buvusius garažus, teritorija nebuvo panaudota kitoms reikmėms.

4.2. Gretimybės Utenos dailės mokyklos teritorija yra apsupta privačių gyvenamųjų namų ir Utenos Rapolo Šaltenio progimnazija. (12.pav.) Dailės mokyklos šiaurės ir rytų teritorijos pusės ribojasi su privačiais gyvenamaisiais sklypais, kurių bendras vaizdas yra neestetiškas, stovi seni gyvenamieji 26

pastatai, ūkiniai pastatai, garažai. Palei visą pietinę sklypo pusę yra pagrindinis asfalto dangos kelias A6/ E262, priešais mokyklą yra J. Basanavičiaus ir Molėtų gatvių sankirta. Taip pat yra įrengta pėsčiųjų perėja padedanti saugiai vaikams patekti į mokyklą ir iš jos. Vakarinėje pusėje už teritorijos ribų yra Utenos Rapolo Šaltenio progimnazija, kurios dalis mokinių yra ir dailes mokyklos mokiniai.

12.pav. Dailės mokyklos gretimybės Į sklypą galima patekti per dvi puses: pietinėje sklypo pusėje į teritoriją galima patekti per tris patekimus, dešinioji važiuojamoji dalis yra skirta automobiliams patekti į kiemo teritoriją.

Kairioji važiojamoji dalis šios teritorijos taip pat buvo skirta važiuoti transporto priemonėmis, tačiau anksčiau transporto priemonės buvo siauresnės ir jų plotis siekdavo vos 2 metrus, dėl to dabar šis kelias netinka važiuoti transporto priemonėms, nes kelio plotis siekia vos 2 metrus, o šiuolaikinei transporto priemonei reikia bent 2,5 m. pločio. Vidurinis patekimas yra skirtas tik pėstiesiems patekti į pastato vidų. Šiaurinė, rytinė ir vakarinė mokyklos teritorija yra aptverta žalios spalvos tvoros segmentais.

4.3. Demografiniai rodikliai Utena – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, 92 kilometrai į šiaurę nuo Vilniaus. Per Uteną teka Krašuona ir jos intakas Vieša. Utenoje yra 37 435 nuolatinių Lietuvos gyventojų. Pagal tautybę apie 95 % miesto gyventojų yra lietuviai, 3 % - rusai, 2 % - kitos tautybės.

Atsižvelgiant į teritorijos vietą, galima daryti išvadas, jog teritorija naudojasi nemažas kiekis įvairaus amžiaus žmonių. Kadangi mokykla yra apsupta gyvenamųjų namų ir kitų mokyklų, todėl 27

šioje teritorijoje po mokyklos darbo laiko taip pat lankosi tėvai su savo atžalomis, lanko edukacines ekspozicijas esančias mokyklos teritorijoje.

4.4. Klimatinės sąlygos Rengiant apželdinimo projektą reikia atsižvelgti į projektuojamos vietos klimatines sąlygas, tai yra gruntinio vandens lygį, vyraujančius vėjus, iškrentančių kritulių kiekį, būdingas vidutinės oro temperatūras, kurios įtakoja augalų pasirinkimą ir pritaikymą projekte. Lietuvos teritorija yra vidutinių platumų klimato zonoje ir pagal B. Alisovo (2010) klimatų klasifikaciją priklauso Atlanto kontinentinės miškų srities pietvakariniam posričiui. Tik Baltijos pajūrio klimato rajonas artimesnis Vakarų Europos klimatui ir gali būti priskirtas atskiram Pietinės Baltijos klimato sričiai. (www.meteo.lt). Utena pagal klimato rajonavimą priklauso aukštaičių aukštumoms (10). (13.pav.)

13.pav. Klimato rajonavimas (www.meteo.lt) Vidutinė vegetacijos periodo mėnesių temperatūra: balandžio – 6,70 C , gegužės – 13,30 C, birželio – 16,70 C, liepos – 17,9 C, rugpjūčio – 17,30 C, rugsėjo – 13,60 C, ir metinė – 6,1-6,7C. Absoliutus oro temperatūros metinis minimumas -32,8C (2010 m), maksimalus minimumas +35,3 (2010 m). Ankstyvos šalnos pasireiškia jau spalio pradžioje, o paskutinė pavasarinių šalnų data dirvos paviršiuje – gegužės 20 d., ore – gegužės 5 d. Sniego danga vidutiniškai laikosi 100-110 dienų. Sniego dangos išnykimo trukmė – 29 dienos.

Vegetacijos laikotarpio vidutinis mėnesio kritulių kiekis (mm): balandžio – 42, gegužės – 61, birželio – 79, liepos – 92, rugpjūčio – 91, rugsėjo – 61. Per visą vegetacijos laikotarpį iškrenta apie 426 mm kritulių, o per metus 650 – 700 mm (14. pav.)

28

14.pav. Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje (www.meteo.lt) Aukščiausia santykinė oro drėgmė lapkričio – sausio mėn. (83 – 89 %). Nuo sausio iki gegužės mėn. drėgmė palaipsniui mažėja (iki 51–63 %). Bendroji saulės radiacija per metus 84–86 kcal/cm2. Vidutinė metinė saulės spindėjimo trukmė – 1675,3 val. (www.gismeteo.lt) Utenos mieste vidutinis metinis vėjo greitis yra 3,0-3,5 m/s. Stipriausi vejai būna lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais. 15 paveiksle nurodytas vidutinis metinis vėjo greitis.

Kuriant apželdinimo projektą, svarbu atkreipti į aukščiau pateiktus klimato rodiklius, nes tai turės įtakos parenkamiems augalams. Projektuojant žaliąsias erdvės vis daugiau naudojami augalai, tie kurie yra svetimžemiai (introdukuoti). Tad turima stengtis tokiems augalams parinkti kuo artimesnes sąlygas jų auginimo vietai, nes neretai Lietuvos klimato staigūs temperatūrų svyravimai augalus pražudo, ar pažeidžia.

15. pav. Vidutinis metinis vėjo greitis Lietuvoje (www.meteo.lt) ,,Lietuvos teritorija pagal introdukuojamų augalų ekologinius poreikius yra suskirstyti į keturis introdukcinius rajonus: 1 – Pajūrio žemumos, 2 – Žemaičių aukštumos, 3 – Vidurio žemumos, 4 – Rytų Lietuvos. 3 ir 4 rajonus, paprastojo skroblo (Carpinus betulus L.) savaiminio 29

paplitimo arealo šiaurinė riba dalija į du parajonius : 3a, 4a – šiaurinius, 3b, 4b – pietinius‘‘ (L.Januškevičius ir kt., 2006) (xx pav.)

16.pav. Lietuvos introdukaciniai rajonai (L. Januškevičius ir kt. 2006) Projektuojamos mokyklos teritorija yra rytų Lietuvos introdukaciniame rajone (4), šiauriniame parajonyje (4b).

4.5 Dirvožemis Dirvožemis – nuolat kintantis gamtinė sistema, kurioje vyksta sudėtingų fizinių, cheminių ir biologinių procesų. Jis susidaro įvairiems veiksniams veikiant paviršinį uolienų sluoksnį.

Dirvožemį nuolat veikia įvairūs klimatiniai veiksniai, iš kurių Lietuvoje svarbiausias – krituliai. Susigėręs į dirvą lietaus ar sniego tirpsmo vanduo išplauna iš paviršinių sluoksnių ir įplauna į gilesnius tirpiąsias medžiagas, molio daleles. Dirvožemiui susidaryti įtakos turi reljefas.

Utenoje dirvožemis yra mažai derlingas.(17.pav.)

17. pav. Lietuvos dirvožemių derlingumas 30

Utenos

dailės

mokyklos

teritorijoje

atlikus

dirvožemio

analizę,

nustatyta,

kad

projektuojamoje teritorijoje vyrauja smėlių ir lengvų bei vidutinių priemolių dirvožemis. Šio tipo dirvožemiai užima apie 37 % visų Lietuvos dirvožemių (V. Bareika, 2008).

4.6 Esamos situacijos analizė Dailės mokyklos pastatas renovuotas, tačiau jo aplinka nepritaikyta mokyklos mokinių veiklai, nepatraukli. Nugriovus teritorijoje buvusius garažus, teritorija nebuvo panaudota kitoms reikmėms. Šiuo metu kieme vaikams veiklos yra labai mažai. Vaikai neturi kur kieme atsisėsti, nėra žaidimo įrenginių, nepatogus, senas ir slidus kiemo grindinys iš netaisyklingos formos akmenų (18. pav.). Vidinio kiemo dalis, kurioje vaikai turėtų jaustis saugiausiai yra važinėjama automobiliais (19. pav.)

18 pav. Mokyklos kiemo grindinys

19 pav. Mokyklos vidiniame kieme statomi automobiliai

Šiaurinėje teritorijos dalyje matomi gyvenamųjų namų pastatai, vos atėjus į vidinio kiemo teritoriją pirmiausia pamatai juos ir tik tada supančią aplinką. Pastatai yra vos kelis metrus nuo sklypo teritorijos, todėl visiškai nėra privatumo mokyklos kieme (20.pav.). Rytinėje pusėje taip pat matosi gyvenamųjų patalpų namai, seni, neestetiški garažai, kurie yra visai šalia tvoros. Šioje pusėje taip pat vaikams yra nesaugu nuo praeivių ir nėra jokio privatumo. (21. Pav.)

20. pav. Šiaurinės teritorijos pusės vaizdas už tvoros.

31

21. pav. Rytinės teritorijos pusės vaizdas už tvoros. Į mokyklą tėvams atvežti arba pasiimti vaikus yra nepatogu, įvažiavus į kiemą reikia apsisukti automobilį, mokytojams statyti automobilius vieta yra tik vidiniame kieme. Kai vyksta mokyklos renginiai, mokinių parodos automobilių būna daug ir vidinėje kiemo teritorijoje visiems automobiliams vietos neužtenka, būna chaosas, nes automobilių statymo vietos yra nenurodytos, nesužymėtos (18.pav.). Teritorija yra aptverta tvora (išskyrus reprezentacinę dalį), tačiau tvoros būklė labai prasta, tvoros kuolai yra iškrypę ir nestabilūs, tvoros sietas yra skylėtas ir surūdijęs.

Vakarinėje pusėje esantys varteliai yra prastos būklės, neestetiški. (22.pav. ; 23. pav.)

22. pav. Iškrypę tvoros kuolai.

23.pav. Vakarinės pusės varteliai.

Teritorijoje yra lankytinas pastatas, kurį įkūrė dailės mokyklos mokiniai Lietuvos menininkų garbei atminti (x. Pav.). Šalia šio lankytino pastato stovi šiukšlių konteineris.

24. pav. Lankytinas pastatas, menininkų garbei. 25. pav. Konteineris šalia lankytino pastato 32

Teritorijoje yra sau vietos nerandanti statula „Rugių laukas“ 2006 m , kuri šiuo metu yra pastatyta šalia automobilių stovėjimo vietų (26.pav.). Teritorijoje yra buvusios pašto stoties palikimas – vežimas, kuris yra saugomas stikliniame angare (27.pav.)

26. pav. „Rugių laukas“ 2006 m

27. pav. Palikimas, vežimas.

Reprezentacinė zona yra pietinėje teritorijos pusėje. Reprezentacinėje zonoje vyrauja griežtos

pastatų,

paminklas/statula.

takų,

gyvatvorės

formos

(28.pav.).

reprezentacinėje

teritorijoje

yra

(30. pav.) Teritorijoje apšvietimas yra tik reprezentacinėje zonoje, pietinėje

pusėje – du šviestuvai yra įleisti į žemę ir nukreipti į pastatą (29.pav.).

28. pav. Reprezentacinė mokyklos teritorija

29. pav. Nukreipiamasis šviestuvas.

30. pav. Statula.

Vidiniame kieme nėra jokio apšvietimo , šaltuoju metu, kuomet rytais būna tamsu, vaikams yra nesaugu ir nejauku eiti į mokyklą, ypatingai, kai kiemo danga yra prastos kokybės ir nesaugi.

33

4.7 Esamų želdinių inventorizacija.

Utenos dailės mokyklos aplinka yra negausiai apželdinta įvairiomis medžių ir krūmų rūšimis. Dauguma teritorijoje esančių augalų yra seni ir prastos būklės. Dauguma augalų yra dar likę nuo tų laikų, kai dar šioje teritorijoje buvo pašto stotis ir tik keletas augalų yra pasodintų naujai, tada kaip atsidarė dailės mokyklos veikla.

Reprezentacinėje, pietinėje teritorijos dalyje yra neaukšta formuota gyvatvorė iš kalninio serbento (lot. Ribes alpinum)(31.pav.), tačiau apie 30 % gyvatvorės yra prastos būklės. Vakarinėje sklypo dalyje taip pat yra neaukšta gyvatvorė iš blizgančiojo kaulenio (lot. Cotoneaster lucidus) (32.pav.), apie 50 % šio augalo yra prastos būklės, didelė jo dalis yra nudžiūvusi ir išplikusi.

31. pav. Kalninis serbentas

32. pav. Blizgantysis kaulenis

Vidinio kiemo šiaurinėje pusėje yra keletas pavienių medžių (33.pav.): platanalapis klevas (Lot. Acer pseodoplatanus), paprastasis ąžuolas (Lot. Quercus robur),

kaukazinė slyva (Lot.

Prunus cerasifera).

33.pav. Paprastasis ąžuolas, kaukazinė slyva, platanalapis klevas Veja šiaurinėje dalyje yra išdarkyta, pietinėje dalyje veja estetiška. Dauguma teritorijoje esančių augalų būklė yra labai prasta. Mokykloje ir kiemo teritorijoje vyksta ne tik dailės pamokos, bet ir rengiamos mokinių darbų parodos, vyksta koncertai o tam pritaikytos zonos nėra.

34

5. DAILÄ–S MOKYKLOS UTENOJE APLINKUMOS SUTVARKYMO PROJEKTAS

5.2.

Mokyklos planas.

35

5.3.

Mokyklos kiemo koncepcija. Erdvės zonavimas.

Mokyklos kiemo erdvių zonavimas yra svarbus norint suprojektuoti tam tikras funkcijas atliekančią erdvę. Mokyklos teritorija padalijama į šešias zonas. (34.pav.) Poilsio zona – šioje zonoje projektuojama įrenti miško zoną, suolus, augalais sudaromas užnugaris ir šešėlis. Ūkinė zona – ši zona priskiriama automobilių, dviračių parkavimui bei atliekų konteineriui. Edukacinė zona – šioje zonoje įkomponuojami jau teritorijoje esantys objektai – statulos, skulptūros ir mokinių darbų eksponavimas. Renginių zona – šioje zonoje projektuojama įrengti lauko pavėsinę.

Reprezentacinė

34.pav. Projektuojamos teritorijos funkcinis zonavimas zona – ši zona kiekvienam objektui yra svarbiausia, nes tai yra lyg vizitinė kortelė, nes joje sodinami žydintys augalai. Universali zona – šioje zonoje paliekama erdvė. Apsauginė zona paliekama nuo pagrindinės gatvės, kad šaligatviu būtų saugiau vaikščioti pėstiesiems. Visoje mokyklos kiemo teritorijoje yra kuriamos didesnės ir mažesnės erdvės, apribotos medžiais ir krūmais.

5.4.

Augalų parinkimas.

Mokyklos teritorijoje esamų medžių yra nedaug, jie pasodinti pavieniui ir neatlieka jokios funkcijos. Mokyklos kiemo teritoriją projektuojama apželdinti medžių grupėmis, kurios formuos aiškią erdvinę kiemo struktūrą ir sudarys pavėsį, ten kur jo labiausiai reikia. (36.pav.) Mokyklos teritorijoje daugumą esamų medžių projektuojama palikti ir išsaugoti pritaikant prie projektuojamos idėjos. (35.pav.)

36

35.pav. Esami augalai

36.pav. Projektuojami augalai 6 8 5 Parenkant medžius 6 5 buvo atsižvelgta į jau teritorijoje8 augančias rūšis, lajos formas ir . . . .tvoros esančius neestetinius privačius tankumą. Dideliais . medžiais projektuojama užstoti už . gyvenamuosius pastatus ir suteikiamas privatumas kiemo teritorijai. Poilsio, miško ir renginių zonoje sukurtas dalinis šešėlis. Medžių sortimentas pateikiamas 5.1 lentelėje.

1. lentelė. Lapuočių medžių sortimentas.

Eil. nr.

Augalo vardas (lietuviškas, botaninis)

Aukštis (m)/

Klimato

Kiekis

plotis (m)

zona

(vnt.)

1.

Beržas himalajinis – Betula utilis 'Doorenbos'

10 / 6

5-9

5

2.

Beržas karpotasis – Betula pendula Roth.

15-25 / 8-12

2-6

7

3.

Magnolija – Magnolia 'Genie'

3–4/2

5-8

3

4.

Platanalapis klevas – Acer pseodoplatanus

20-35 / 15-20

4-7

1

5.

Purpurinis ąžuolas – Quercus coccinea

20-30 / 15-25

4-9

2

6.

Kaukazinė slyva – Prunus cerasifera

3-5 / 2-3

3-8

1

Tik medžiai prastai formuoja erdvę, nes jų lajos yra aukščiau akių lygio, projektuojamoje teritorijoje norima formuoti ir pabrėžti erdvę, todėl mokyklos teritorijoje yra projektuojami krūmai.

Mokyklos teritorijoje krūmų yra tik reprezentacinėje zonoje, tačiau daugumos jų būklė yra prasta, todėl dalį jų reikia šalinti, o sveikų krūmų dalį projektuojama apgenėti, išgenint senas, išdžiūvusias 37

šakas ir persodinti krūmus naujai projektuojamose vietose, tai projektuojama padaryti su kalniniu serbentu – Ribes alpinum. Blizgančiojo kaulenio – Cotoneaster lucidus vietą projektuojama palikti ir tik atsodinti nudžiūvusius ir pasenusius krūmus. Krūmų sortimentas pateikiamas 5.2 lentelėje.

2. lentelė. Krūmų sortimentas.

Eil.

Augalo vardas (lietuviškas, botaninis)

nr.

Varpinė medlieva – Amelanchier

7.

Aukštis (m)/

Klimato

Kiekis

plotis (m)

zona

(vnt.)

1,5-4 / 2-3,5

4-8

59

spicata 8.

Kalninis serbentas – Ribes alpinum

2 / 1,5

2-7

9.

Blizgantysis kaulenis – Cotoneaster

2/2

3-7

63

1 / 1,2

3-8

22

lucidus 10.

Lanksva niponinė – spiraea nipponica halward's silver

Krūmais projektuojama ne tik formuoti ir pabrėžti erdvę, bet ir suteikti privatumą kiemui, nes krūmai puikiai užstos greta mokyklos sklypo esančius privačius kiemus. Krūmais projektuojama sudaryti jaukias erdves ir suolų užnugarius.

3. Lentelė. Dekoratyviųjų žolinių augalų sortimentas.

Eil.

Augalo vardas

Aukštis

Žydėjimo

nr.

(lietuviškas, botaninis)

(cm)

laikas/ spalva

1.

Astilbė japoninė 'Ellie' – Astilbe japonica 'Ellie'

60-75

VI-VIII/ balta

2.

Bergenija storalapė – Bergenia crassifolia (L.) Fritsch

30-40

V-VI/ violetinė, raudona

3.

Katilėlis tankiažiedis 'Joan Elliott' – Campanula glomerata

50-60

mėlyna

'Joan Elliott'

4.

V-VII/ t.

Lendrūnas smulkiažiedis 'Overdam' – Calamagrostis x acutiflora 'Overdam'

38

75-90

VI/ žalia

5.

Melsvė mėlynžiedė – Hosta venticosa Stearn.

30-50

VII-VIII/ violetinė

6.

Pachisandra viršūnžiedė 'Green Sheen' – Pachysandra

20-30

IV-V/

terminalis 'Green Sheen' 7.

balta

Rasakila švelnioji – Alchemila mollis Triler

30-50

VI-VIII/ gelsva

8.

Snaputis himalajinis – Geranius himalayense

20-30

V-VI/ mėlyna

9.

Šalavijas gojinis 'Lyrical White' – Salvia nemorosa 'Lyrical

55-60

VI-VII,

White' 10

IX/ balta

Šalavijas gojinis 'May Night' – Salvia nemorosa 'May Night'

40-60

VI-VII/ violetinė

11.

Vaisgina šliaužiančioji – Ajuga reptans L.

15-20

VI-VII/ violetinė

12.

Žiemė mažoji – Vinca minor L.

10-20

V/ šviesiai mėlyna

13.

Heichera (alūnė) – Heuchera

20-35

VI-VII/ balsva

'Delta Down' 14.

15.

Rododendras – Rhododendron

100/

V – VI/

'HACHMANN`S CHARMANT'

150

rožinė

Kelminis papartis – Dryopteris filix-mas

90-100/

Visžalis/

60-90

žalia

5.3.1

Veja.

Veja yra kiekvieno želdyno fonas, kuris sujungia visus želdyno elementus. Vejos atliekamos funkcijos: mažina triukšmo garsus, sugeria dulkes, drėkina orą, mažina temperatūrą. Mokyklos teritorijoje projektuojama atsėti išniokotą veją.

4. Lentelė. Sėtinės vejos mišinio komponentai, jų procentinė dalis mišinyje Eil. nr.

Vardas (lietuviškas ir botaninis)

Kiekis (proc.)

1.

Avinis eraičinas – Festuca ovina L.

7

2.

Daugiametė svidrė – Lolium perenne L.

8

3.

Nendrinis eraičinas – Festuca arundinacea Schreb.

8

39

4.

Raudonasis eraičinas (kuokštinė forma) – Festuca rubra commutata 20 Gaud.

5.

Raudonasis eraičinas (šakniastiebinė forma) – Festuca rubra ssp. 25 rubra

6.

Šilinė miglė – Poa nemoralis L.

20

7.

Žemaūgis motiejukas - Pheum. pratense subsp. nodosum

12

40

IŠVADOS Remiantis atliktų tyrimų rezultatais ir parengtu Utenos dailės mokyklos aplinkumos sutvarkymo projektu, teikiu šias išvadas.

1.

Pašto stotis šiais laikais tenka pritaikyti naujoms funkcijoms: muziejams, meno

mokykloms (kaip Utenoje), vaikų darželiams, kavinėms. Tik surastos naujos funkcijos ir rūpestingi savininkai, gali užtikrinti gerą pastatų, teritorijos ir želdinių būklę.

2.

Utenos dailės mokykla teritorijoje yra kalvos viršūnėje, ten nuolydis iki nedidėlis

(iki 3proc.), dirvožemis smėlingas priemolis, daugumos sumedėjusių augalų būklė gera.

3.

Mokyklos teritorijoje siūlau išskirti edukacinę, renginių, reprezentacinę, universalią,

poilsio, ūkinę ir apsauginę funkcines zonas.

4.

Naujai projektuojamas takų tinklas paryškina teritorijos erdvių struktūrą. Aplink

centrinę vejos aikštę išdėstome smulkesnes funkcijas.

5.

Siūlome pergrupuoti esamus istorinius eksponatus, mokinių darbus siūlau eksponuoti

lauke sukuriamuose stenduose.

6. Mokyklos teritorijose siūlome sukurti edukacinių ir poilsio erdvių su suolais.

7. Kiemą išlaisviname nuo automobilių, projektuodami naują automobilių stovėjimo aikštelę prie gatvės.

41

NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. BAREIKA, V., 2008, Dirvotyra ir žemdirbystės pagrindai, Girionys ; 2. GRIKEVIČIUS R., ULKIENĖ K. 2008. Želdynų apsauga ir tvarkymas urbanizuotose teritorijose. Metodiniai nurodymai. Vilnius.

3. GURSKIS, V., 2008, Statybinės medžiagos, Mokomoji knyga, Kaunas ; 4. JAKOVLEVAS – MATECKIS, K., 2003, Miesto kraštovaizdžio architektūra, Vilnius ; 5. JANUŠKEVIČIUS, L., BARONIENĖ, V., LIAGIENĖ, D., 2006, Sumedėjusių augalų introdukacija ir aklimatizacija bei jų rezultatai ir perspektyvos Lietuvoje, Kaunas ; 6. KAZLAUSKAITĖ, S., 2012, Želdinių apsauga, Mokomoji knyga, Akademija ; 7. KLIMAS, E. 2006. Veja sodyboje, Kaunas ; 8. NAVASAITIS, M., 2008, Medžiai ir krūmai parkams bei sodyboms, Kaunas ; 9. PETRULIS, J., 1978, Želdynų projektavimas, įrengimas ir priežiūra, Vilnius ; 10. PETRULIS, J., 2003, Želdynų projektavimas, įrengimas ir priežiūra, Vilnius ; 11. PILKAUSKAS, R., Lietuvos architektų darbai, Katalogas 2007 p. 14, Vilnius ; 12. PILKAUSKAS, R., 2009, Pagrindiniai augalai Lietuvos želdynams, Metodinis leidinys, Vilnius ; 13. PRANSKIETIS, V., STRAIGYTĖ, L., 2013, Želdynų ir želdinių tvarkymo metodika, Vilnius; 14. TAURAS, A., 1974, Landšafto architektūra kaime, Kaunas ; 15. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Lietuvos higienos normos HN 21:2011 „mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2011 m. rugpjūčio 10 d. Nr. V-773, Vilnius Internetinė prieiga: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.404809 [Žiūrėta 202004-22]; 16. Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo 2007 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-717, Vilnius.

Internetinė prieiga: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.312347/asr [Žiūrėta 2020-04-22]; 17. Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymas sodmenų kokybės reikalavimų patvirtinimai 2007 m. gruodžio 14 d. Nr. D1-674, Vilnius Internetinė prieiga: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.311672/asr [Žiūrėta 2020-04-22]; 42

18. Lietuvos respublikos želdynų įstatymas 2007 m. birželio 28 d. Nr. X 1241, Vilnius Internetinė prieiga: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.301807?jfwid=cxhrnxfqx [Žiūrėta 2020-04-22]; 19. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas, dėl mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo 2019 m. balandžio 15 d. Nr. V-413, Vilnius; Internetinė prieiga: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d41c3b115fb511e99684a7f33a9827ac?jfwid=12nbarx4pc 20. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000; 21. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius. 2006 p. 725-727 22. Klimato rajonavimas. B. Alisovas, 2010, Vilnius.

23. Internetinė prieiga: http://www.meteo.lt/lt/klimato-rajonavimas 24. Internetinė prieiga: http://www.laaab.lv/laaba-balva/pieteikumi-2019/exupery-starptautiskasskolas-artelpa/ 25. https://www.iflaeurope.eu/index.php/site/project/exupery-international-school 26. Bendrosios programos. (2016).Meninis ugdymas https://www.smm.lt/uploads/docu-mentai / ugdymas / ugdymo programos / 7_Meninis_ugdymas.pdf psl.19 27. Marija Ilina (2019) Architektūrinis portfelis. Rusija. ISSUU [žiūrėta 2020-04-17] Prieiga per internetą: https://issuu.com/mariailina93/docs/portfolio_mariia_ilina_2019_pages 28. Landezine. Internetinė prieiga: http://landezine.com/index.php/2019/12/salute-playground-byafa/

43

PRIEDAI

44

45

46