IM9 – Meno mokykla Druskininkuose

STRUCTUM IŠMANUSIS MIESTAS 9

MENO MOKYKLA DRUSKININKUOSE

Aiškinamasis raštas

Parengė: Viktorija Guerizec

Vadovas: doc. dr. Arnoldas Gabrėnas

The symbols of the sun and the world are dominant in the work of well-known Lithuanian artist M. K. Čiurlionis. His work inspired me to use these symbols in the concept of the art school named after him. The circle symbolises movement, energy, creativity and reflects active and curious children. Therefore, the school is designed like the sun with the worlds around it.

The aim of the project is to create a space where everyone can learn art. To achieve it, traditional concept of a school, where students are locked inside was abandoned. Instead, the school project is open to city residents and city guests, who can visit the building's gallery, art library, cafe and terrace with a view to Vijūnėlės pond.

Learning spaces were designed taking into account the educational philosophy of the 21st century and ensuring diversity of indoor and outdoor learning spaces.

The choice to design a wooden school was made to respond to the climate change as well as enhance the tradition of wooden architecture of Druskininkai city.

ĮVADAS

„Mokykla prasidėjo nuo vyro, sėdinčio po medžiu, kuris nežinojo, kad yra mokytojas, ir kuris pasidalino savo supratimu su keletu kitų, kurie nežinojo, kad yra mokiniai. Dabartinių mokyklų architektūra yra skurdi, nes neatspindi tos žmogaus po medžiu dvasios.“ – Louis Kahn ir Alessandra Latour, 1991.

Mokymo pastatų projektavimas yra viena iš svarbiausių architektūros sričių, nes ji įtakoja jauno žmogaus gyvenimą. Pirmieji pastatai, su kuriais susiduria vaikai yra namai ir mokykla. Tam, kad vaikas išnaudotų savo potencialą, svarbu būti aplinkoje, kuri skatintų savarankiškumą, žingeidumą, kūrybiškumą. Tačiau vien fizinių mokyklos savybių nepakanka kurti tokio pobūdžio mokyklos. Tam svarbu apjungti architektūrą ir pedagogiką į vieną kūną Mokykla – tai struktūra, o ne statiška erdvė. Ji turi reaguoti tiek į vidinę, tiek į išorinę aplinką, gebėti prisitaikyti ir tobulėti.

Todėl gamyklos modelio mokyklų projektavimas, susiformavęs pramonės revoliucijos laikais ir puoselėjantis tradicinę ugdymo kultūrą, turėtų išlikti praeityje. O inovacijos mokymo pastatų architektūroje yra būtinybė.

Darbo tema

Mokymo pastatų architektūra.

Temos aktualumas ir problematika

Švietimas yra vienas iš pagrindinių demokratinės visuomenės uždavinių, o pastatai, kuriuose vyksta mokymasis, formuoja mokymo(si) būdą ir diegia vertybinį pamatą Kiekvienoje epochoje buvo kruopščiai ištirta mokyklų aplinka, diegtos to meto technologinės inovacijos ir siekiama sukurti geresnę, malonesnę mokymo(si) aplinką jauniems žmonėms.

Pasaulio kontekste, fizinė mokymo(si) aplinka yra svarbus mokslinių tyrimų objektas, tuo tarpu Lietuvoje šios tipologijos architektūros objektai daugiausiai išanalizuoti istoriniu aspektu (Meškauskienė, 2012; Riaubienė ir Nekrošius, 2016; Vilbikienė, 2022 ir kt.), apsiriboja keliais sėkmingais projektais, atspindinčiais XXIa. mokymo(si) aplinką ( DO architektai „Vilniaus Pilaitės gimnazija” , 2022; a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos „Modulinis vaikų darželis” , 2017; ir kt.), tačiau nepateikia išsamesnių XXIa. mokyklos koncepciją atliepiančių mokymo(si) aplinkos rekomendacijų.

Todėl šiandien kaip niekada aktualu permąstyti mokymo pastatų architektūrą, kuri atitiktų XXIa. pedagogiką, atspindėtų dabartinę visuomenę, atlieptų klimato krizės problemas ir kurtų saugią bei jaukią aplinką mokiniams.

Objektas

Druskininkų M. K. Čiurlionio vizualiųjų menų mokykla.

Darbo tikslas

Darbo tikslas yra išanalizuoti fizines mokymo(si) aplinkos aktualijas, tinkančias šiuolaikiniams ugdymo metodams vykdyti ir sukurti inovatyvią vizualiųjų menų mokyklą. Siekiama, kad architektūrinis sprendinys įkūnytų teorinę dalį.

Darbo uždaviniai

• Susipažinti su mokymo pastatų istorine raida.

• Apibrėžti XXIa. mokyklos koncepciją.

• Išnagrinėti mokymo(si) erdvių tipologinę įvairovę.

• Apibrėžti fizinius veiksnius, skatinančius geresnį mokymą(si).

• Motyvuotai parinkti tinkamą vietą meno mokyklos pastatui.

• Parengti meno mokyklos funkcinę programą ir pateikti architektūrinę koncepciją.

• Suprojektuoti šiuolaikinę meno mokyklą

Tyrimo metodai

• Literatūros šaltinių studija – darbe remiamasi literatūros šaltinių ir analogų studija

• Empiriniai tyrimai – tyrimai sklypo vietoje, fotofiksacija.

• Eksperimentinis variantinis projektavimas – projektinių pasiūlymų generavimas ieškant geriausio architektūrinio sprendimo

Darbo struktūra

Darbą sudaro tiriamoji ir projektinė dalys:

• Tiriamojoje dalyje išskiriami du poskyriai: analitinė šaltinių apžvalga, kurioje supažindinama su darbo tema, analizuojami skirtingi literatūros šaltiniai, ir tyrimai vietose, kuriuose

pateikiama daugiaaspetė vietos analizė

• Projektinėje dalyje pateikiamas variantinis projektavimas, projekto aiškinamasis raštas.

1. MOKYMO PASTATŲ ARCHITEKTŪRA

1.1. Mokymo pastatų istorinė raida

Šiandien apžvelgus lietuvių, prancūzų ir anglų kalbų žodynus pastebimas panašus mokyklos apibrėžimas, reiškiantis mokslo įstaigą arba pastatą, kuriame mokoma ir auklėjama jaunoji karta. Toks apibrėžimas pastatui suteikia institucinį svorį Tačiau pirmosios mokyklos, sukurtos Antikos laikais, turėjo kitą prasmę. Žodžio etimologija nukelia į lotynų ir senovės graikų kalbas (lot. Schola; sen.gr. Skholê), kuriomis mokykla buvo apibrėžiama kaip laisvalaikis (Larousse dictionaire de français, 2022).

Pagrindinė mokyklos koncepcija nuo Antikos laikų iki šių dienų išliko ta pati - mokinių grupavimas centralizuotoje mokymosi vietoje. Paprastas mokymo(si) turinys lėmė nesudėtingą erdvinę struktūrą –mokykla dažniausiai apsibrėžė vienos erdvės kambariu, kuris galėjo būti tiek lauke, tiek patalpoje (žr. 1.1–1.2pav.) (Vilbikienė, 2022).

Prasidėjus pramonės revoliucijai, švietimo reformatoriai ėmėsi pastangų modernizuoti mokyklas, todėl maža vieno kambario mokyklos erdvė užleido vietą didesniam ir sudėtingesniam mokyklos dizainui. Tai lėmė industrinio amžiaus mokyklos įsigalėjimą, kur mokykla tapo gamyklos analogija. Tanneris ir Lackney (2006) šią tendenciją aprašo: „gamyklos, sukurtos daiktams gaminti, paskatino gamyklas mokymuisi“. Mokyklos buvo standartizuotos su didelėmis erdvėmis, skirtomis sutalpinti kuo daugiau mokinių. Šiuo laikotarpiu mokykla prarado laisvalaikio prasmę ir tapo kontroliuojama aplinka, skirta vaikams disciplinuoti.

1.1. pav. Mokymasis lauke. Platono akademija 387 m. pr. m.e Mozaikinės grindys iš Pompėjos. Autorius nežinomas

1.2. pav. Mokymasis viduje. Mokyklos klasė su miegančiu mokytoju 1672 m paveikslas. © Jan Steen

Apie 1830 m., tobulinant mokymo procesą Europoje ir JAV, buvo nuspręsta vaikus grupuoti į klases pagal amžių ir lytį. Tai pakeitė mokyklos erdvinę struktūrą – milžiniška erdvė buvo suskaidyta į mažesnes erdves. Taip atsirado klasės. O vienai klasei paskirtas tik vienas mokytojas, kuris įgavo daugiau autonomijos mokymo procese. (Vilbikienė, 2022).

XX a. pr. Europoje ir JAV buvo susirūpinta tuberkuliozės proveržiu Todėl atsirado poreikis projektuoti sveikas mokyklas, kuriose maksimaliai buvo panaudota saulės šviesa ir užtikrintas natūralus vėdinimas. Paplito funkcionalizmo idėjos. Vieni žymiausių to meto architektų Alvar Aalto, Richard Neutra, Walter Gropius ir kt. ėmėsi projektuoti mokyklas „po atviru dangumi“ (angl. open-air school) (Vilbikienė, 2022).

Dėmesys buvo skiriamas į vaiką, jo sveikatos ir psichologinę gerovę. Projektai pasižymėjo lengvu judėjimu per mokyklos erdves, o mokymasis vyko tiek lauke, tiek viduje.

XX a. 6–ajame dešimtmetyje JAV išpopuliarėjo atviro plano mokyklos, kuriose nebuvo apibrėžtų mokymo(si) erdvių. Atsirado galimybė vienu metu didelėje erdvėje dirbti kelioms klasėms (Vilbikienė, 2022). Mokytojos erdves suformuodavo baldų pagalba. Tai universali „dėžės” tipo erdvė, kurios dizainas leido lengvai pakeisti pastato funkciją.

Po 1960 m. vyko atviro plano mokyklų populiarumo smukimas, kurį lėmė nesuformuota pažangios pedagogikos koncepcija, nespėjanti prisitaikyti prie fizinės mokymosi erdvės pokyčio. Atviroje ir triukšmingoje erdvėje vis dar buvo taikomi tradiciniai mokymo metodai. Todėl, pasak Vilbikienės (2022), buvo tikslingai bandyta sugriauti atviros erdvės struktūrą, linkstama ties įvairesnių, socialiai orientuotų, eksperimentinių erdvių.

XXa. 9–ajame dešimtmetyje dėl klimato kaitos pereita prie tvarių aplinkosauginių idėjų. Tai paskatino įvairių pastatų regeneravimą ir jų pritaikymą klasikinės arba laisvojo ugdymo paradigmos mokymo(si) erdvėms.

XXIa. matoma socialinė svarba. Į naujos mokyklos projektavimą yra įtraukiama vietos bendruomenė, atsižvelgiama į darnaus vystymosi principus. Tačiau pasak doc.dr. Ivanovos (2019), šiandien mokyklos yra projektuojamos pagal istoriškai susiformavusius penkis mokyklos tipus (pagal plano išdėstymą) (žr. 1.3 pav.):

• Koridoriaus ir klasės tipas – tai tradicinis klasių išdėstymas palei ilgą koridorių.

• Paviljono tipas – sudarytas iš kelių pastatų. Dažniausiai turi vieną bendrą erdę iš kurios patenkama į atskirus pastatus.

• „Gatvės” tipas – susidaro iš pagrindinės cirkuliacinės erdvės (koridoriaus), iš kurios patenkama

į kitas erdves.

• „Po atviru dangumi” tipas – turi vidaus ir lauko mokymo(si) erdves. Šio tipo mokyklose daugiau laiko praleidžiama lauko erdvėse.

• Atviro plano tipas – atvira erdvė, neturinti sienų. Joje erdvės kuriamos baldų ir ekranų pagalba.

Koridoriaus ir klasės tipas Paviljono tipas „Gatvės” tipas

Atviro plano tipas „Po atviru dangumi” tipas

1.3 pav. Mokymosi pastatų tipų klasifikacija pagal plano išdėstymą. Sudaryta autorės pagal Ivanova, 2019

Taigi, nuo pramonės revoliucijos laikų mokykla tapo institucija, kurioje mokomi ir auklėjami vaikai. Istorinė raida parodė kaip keitėsi mokymo pastatų fizinė aplinka, atspindėdama to laikmečio tendencijas bei problemas, leido susiformuoti penkiems pagrindiniams mokyklos tipams. Tačiau mokyklos ugdymo kultūra, prasidėjusi pramonės revoliucijos laikais, paremta disciplina ir į mokytoją orientuotu mokymo modeliu, išlieka dominuojanti, nors ir yra alternatyvių ugdymo metodų, kurie taikomi pavienėse mokyklose. Todėl šiandien, siekiant sukurti šiuolaikinę mokymo(si) aplinką, svarbu permąstyti mokyklos koncepciją ir jai suteikti fizinį pavidalą, kuris vaikams leistų mėgautis mokymosi procesu kaip tai buvo daroma Antikos laikais.

Mąstydami apie XXIa mokymo(si) kultūrą ir kokius įgūdžius vaikas turėtų gauti mokykloje, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. OECD) (2003) paskelbė tyrimą „Pagrindinės kvalifikacijos sėkmingam gyvenimui ir gerai veikiančiai visuomenei“ ir padarė išvadą, kad reikia trijų esminių kvalifikacijų:

1. „Veikti autonomiškai“ – reikalauja iš mokinių išsikelti savo tikslus, priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už rezultatus

2. „Sąveikauti heterogeniškose grupėse“ – susijęs su visuomene, kuriai reikalingas tarpkultūrinis supratimas ir bendradarbiavimas vietos ir pasaulio lygmenimis.

3. „Interaktyviai naudoti įrankius“ – susijęs su informacijos svarba, kuriai reikia atsakingų vartotojų, galinčių pritaikyti technologijas pagal savo poreikius.

1.2. XXIa. mokyklos koncepcija

Šias kvalifikacijas įgyti labiausiai atliepia mąstytojo Ivano Illicho (1972) ugdymo metodas „Išmokyklinti visuomenę” (angl Deschooling Society) Illicho filosofija skatina vaikų laisvę pasirinkti tai, ką jie nori mokytis. Filosofas siūlo savarankiško ugdymo sistemą sklandžiais ir neformaliais susitarimais, kuriuos jis apibūdina kaip ugdomuosius tinklus, kurie padidina žmogaus galimybę kiekvieną savo gyvenimo akimirką paversti mokymosi, dalijimosi ir rūpinimosi momentu Ši filosofija remiasi į vaiką

orientuotu ugdymo modeliu vietoj tradicinio į mokytoją orientuotu modeliu, kurių skirtomai aprašomi 1 lentelėje pagal Shein (1985)

MOKYMOSI KULTŪRA

FIZINĖ KLASĖS APLI NKA

orientuota į mokytoją orientuotą į vaiką

SĄMONINGA ELGSENA Tyla klasėje. Atsakinėti, kai paprašo mokytojas Sėdėti ir nevaikščioti Elgtis visiems taip pat.

PASAMONĖS REZULTATAI

Mokiniai mokosi tą patį tuo pačiu metu. Mokytojas yra pagrindinis žinių šaltinis.

Koncentruotis į asmeninę užduotį.

Ieškoti vietos, kuri patinka. Galima judėti, dirbti su bendraamžiais ir, jei reikia, keisti mokymosi strategiją.

Galimybė turėti skirtingus poreikius ir pageidavimus, kurie padeda gerai mokytis. Galimybė mokytis savu tempu ir padėti vieni kitiems mokytis.

Tinkama fizinė mokymo(si) aplinka yra būtina šiam ugdymo metodui vykdyti. Mokyklų pastatai, kurie šiandien atliepia ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pasiūlytą rinkinį, geriausiai galima atpažinti, jeigu jose yra erdvių įvairovė :

• skirtų įvairių dydžių grupėms;

• skirtų individualiam darbui;

• lanksčių, multifunkcinių erdvių, skirtų įvairioms mokymo(si) formoms;

• sujungiamų, transformuojamų (pvz.: vidaus ir lauko erdvės).

Tokia skirtingų dydžių ir funkcijų erdvių įvairovė suteikia galimybę pastato naudotojams (moksleiviams) pasirinkti tinkamiausią erdvę mokymuisi, atitinkančią skirtingą vaiko poreikį. Tai sudaro

1 lentelė. Mokymosi kultūrų palyginimas (pagal Edgar Shein „Organizacijos Kultūrą“

sąlygas savarankiškoms mokymosi situacijoms, bendruomenės stiprinimui, priešingai nei tradicinėje mokykloje. (Hertzberger, 2008)

1.3. Mokymo(si) erdvių tipologinė įvairovė

Primatologai ir psichologai pabrėžia aplinkos kokybės svarbą protiniam vystymuisi. Turtinga aplinka svarbi tiek augantiems gyvūnams, tiek vaikams nuo kurios priklauso jų intelektualinis vystymasis. Tokia aplinka – tai pokyčių, jaudinančių patirčių ir atradimų galimybių aplinka, kurioje gausu vizualinių dirgiklių ir kur vyksta socialinis gyvenimas (Hertzberger, 2008).

Projektuojant XXI a. mokyklą būtina užtikrinti mokymosi erdvių tipologinę įvairovę (žr 2 lentelę), kuri leistų vaikams patirti architektūrą ir skatintų mokymosi ir bendravimo situacijas įvairiose mokyklos erdvėse.

ERDVĖS TIPAS PASKIRTIS

KLASĖ Tradicinė uždara mokymo(si) erdvė, skirta 20–30 mokinių. 40

60m2

BENDRA ERDVĖ Didesnė nei 40m2 mokymosi erdvė, kurios negalima pilnai uždaryti į 25 mokinių klasę. Atribota nuo judėjimo kelių į kitas bendras patalpas ar klases.

GATVĖS TIPO ERDVĖ

SUSITIKIMŲ ERDVĖ

FIKSUOTOS FUNKCIJOS ERDVĖ

Atvira daugiau nei 3m pločio mokymosi erdvė, kurios negalima suskaidyti į klases. Išsidėsčiusi ant pagrindinio judėjimo kelio kaip prieiga prie kitų mokymosi erdvių.

Mažesnė nei 40m2 susutikimų erdvė, talpinanti 5–20 žmonių grupes. Ji negali būti tradicinės klasės tipo.

Skirta tik tam tikriems dalykams, reikalaujančios specialių mokymo(si) priemonių ir įrangos (pvz.: kompiuterių klasė, laboratorija).

LAUKO ERDVĖ Neatsiejama mokymo(si) erdvė, esanti lauke.

Šios erdvės reikalauja logiško ir funkcionalaus išdėstymo ir sujungiamumo mokyklos pastate bei jos teritorijoje. Sėkmingas mokyklos projektas – tai neoficialių erdvių kūrimas, kurios nėra funkciškai apibrėžtos (išskyrus fiksuotos funkcijos erdves), bet gali būti interpretuojamos jas naudojančių žmonių. Tai reiškia, kad reikia sukurti prisitaikančias erdves, suprojektuoti bendrą erdvę taip, kad individualiai veiklai skirtos erdvės funkcionaliai derėtų su didesnėmis erdvėmis. Taip pat svarbu vengti triukšmingų patalpų

šalia tylos reikalaujančių erdvių bei projektuoti netrikdomą judėjimą per visas pastato erdves.

2 lentelė. Mokymosi erdvių tipų klasifikacija (pagal Dovey ir Fisher, 2014)

Klasės tradiciškai buvo pagrindiniai mokyklos statybiniai akmenys. Visame pasaulyje vaikai nuo seniausių laikų buvo suburti į klases, kuriose mokytojas prie lentos perduodavo žinias. Susiformavusi klasės erdvė turėjo padėti mokiniams susikaupti, kuo mažiau blaškytis. Tuo tarpu mokytojas turėjo galimybę stebėti mokinius ir valdyti klasę. Tik XXa. antroje pusėje šis klasės, kaip pagrindinės pedagoginės erdvės vieneto archetipas palaipsniui atsivėrė, veikiamas novatoriškų ugdymo idėjų. Priešingai instrukciniam mokymosi modeliui, šiuolaikinės mokymosi teorijos priėjo išvados, kad mokymasis yra socialinis procesas (Sailer, 2018). Taip mokyklose atsirado artikuliuotos klasės koncepcija.

Artikuliuota klasė, tai erdvė skatinanti vaiką savarinkiškai mokytis, ir priešinga tradicinei stačiakampio formos klasei (žr. 1.4 pav). Toks klasės tipas dažniausiai naudojamas „Montessori” mokyklose.

Artikuliuotoje klasėje mokytojas nėra nuolatinio dėmesio centre, todėl klasėje esančiuose kampeliuose ir nišose (arba ekranais atitvertose erdvėse), vaikai gali labiau susikoncentruoti į savo veiklą. Kuo erdvė labiau artikuliuota, tuo daugiau galimybių ji turi pasiūlyti diferencijuotesniam mokymuisi (Hertzberger, 2008).

Artikuliuota klasės erdvė, priešingai nei tradicinė klasė, yra ne taip lengvai stebima ir suteikia daugiau vietų skirtingoms grupėms ar asmenims vienu metu užsiimti įvairia veikla kambaryje. Klasės erdvės sudėtingumas gali suteikti teigiamos stimuliacijos, sužadinti mokinių dėmesį, kartu suteikti tam tikrą tvarką.

Taigi, XXI a. mokykla neturėtų apsiriboti vien tradicinės klasės erdvėmis, kuriose mokytojas yra pagrindinis žinių perdavimo šaltinis. Mokyklose turėtų atsirasti artikuliuotų klasių, kurios kaip tik skatintų savarankišką arba grupinį darbus.

1.3.2. Koridorius

Tradiciškai koridoriai mokymosi pastatuose buvo skirti judėjimui iš vienos klasės į kitą (žr. 1.5 pav).

Dažniausiai tai nejaukios, ilgos ir kartais tamsios erdvės, kuriose vaikai praleidžia laiką laukdami pamokų. Koridoriams, kaip cirkuliacinėms erdvėms, priskiriamas funkcinis vaidmuo ir neatsižvelgiama į tai, kad už

1.4 pav. Tradicinės klasės ir artikuliuotos klasės schema Sudaryta autorės pagal Herman Hertzberger

tradicinių klasių esančios erdvės taip pat yra mokymosi erdvės, kuriose vyksta bendraamžių sąveika ir socializacija.

Šiandien mokymo pastatų architektūroje koridorius ne tik jungia klases su kitomis mokyklos erdvėmis

į vientisą erdvinę sistemą, bet ir siūlo erdvių įvairovę vaikų papildomam mokymuisi ir bendruomenės kūrimui (žr. 1.6 pav). Pasalaro (2003) atliktas tyrimas parodė socialinę koridoriaus svarbą – vaikai mokyklose, kuriose koridoriai siūlo erdvių įvairovę, turi daugiau draugų iš kitų klasių nei mokyklose, kuriose koridorius yra siauras ir skirtas tik judėjimui. Vietoj judėjimo iš vienos klasės į kitą klasę, vaikai judėdami koridoriumi susiduria su įvairaus spektro veikla, vykstančia pastate.

Visos atskiros erdvės koridoriuje turėtų būti dalinai arba pilnai matomos. Skaidrumo (angl. transparency) veiksnys suteikia pakankamai aiškų vaizdą apie kitus, sužadina vienas kito smalsumą ir suteikia vienas kitam idėjų bei padrąsina. Skaidrumas erdvėje yra sukuriamas projektuojant atviras arba pusiau atviras erdves, angas sienose ir naudojant skaidrias medžiagas Stiklo arba kitų skaidrių medžiagų naudojimas mokyklose kuria nenutrūkstamos erdvės pojūtį. Duthilleulo (2019) atliktas tyrimas parodė, kad skaidrumo veiksnys prisideda ugdant pasitikėjimą mokyklos bendruomene, pagarbą ir vaiko savarankiškumą. Taip pat erdvių skaidrumas ir atvirumas palengvina mokymo(si) proceso stebėjimą, kartu įgalindamas geresnę natūralios šviesos sklaidą pastate.

Taigi, judėjimo suvokimas mokyklos koridoriuose keičiasi. Kiekvienas žingsnis gali sudaryti galimybę formaliam arba savarankiškam mokymuisi, socializacijai. Iš tradicinio siauro ir tamsaus koridoriaus, šiandien mokyklos koridorius užima didesnę svarbą mokymo(si) kultūroje.

1.4.

Šiandien projektuojant mokyklą svarbu atsižvelgti į dizaino parametrus, skatinančius geresnį mokymąsi, kuriuos apibrėžė mokslininkų būrys, vadovaujamas profesoriaus P. Barretto (2015) „Protingos

Veiksniai, skatinantys geresnį mokymąsi

1.5 pav. Tradicinio koridoriaus fotofiksacija © Šarūnas Mažeika

1.6 pav. Erdvių įvairovės koridoriuje fotofiksacija Mary S. Boyd mokykla, arch. Hollis + Miller © Hollis + Miller

klasės” (angl. Clever Classrooms) tyrime. Jie įrodė, kad 16% pagerėja vaikų mokymosi pažanga dėl klasės fizinių savybių.

Mokslininkai išskiria šiuos veiksnius:

• stimuliavimas – vizualinis kompleksiškumas ir spalvų naudojimas interjere;

• personalizavimas – nuosavybės jausmo kūrimas (ang. ownership) ir erdvių išdėstymo lankstumas ir jungiamumas;

• natūralumas – šviesa, temperatūra, oro kokybė, garsas ir sąsajos su gamta.

1.4.1. Spalva

Spalva yra subtilus dirgiklis, darantis ryškų poveikį žmonių gyvenimuose fiziškai, psichologiškai, fiziologiškai ir sociologiškai. Tinkamai parinkta spalva gali prisidėti prie mokinio mokymosi rezultatų. Vaikai gali būti lengvai perstimuliuojami ryškiomis spalvomis ir ekranais, tačiau baltas spalvos vidinės erdvės taip pat nėra išeitis. Vaikams reikia erdvių, kur jie galėtų susikaupti, bet ir tuo pat metu skatinančių smalsumą ir norą mokytis.

Jalil et al. (2012) atliktas tyrimas parodė, kaip skirtingos spalvos įtakoja darbo našumą, sukelia tam tikrą elgesį, sukuria neigiamą ar teigiamą suvokimą, įtakoja nuotaikas ir emocijas. Jie teigia, kad spalvų pasirinkimas yra labai subjektyvus, priklauso nuo žmogaus amžiaus. Vaikai pirmaisiais mokyklos metais renkasi šiltas spalvas, o perėję į vyresnes klases – šaltesnio atspalvio spalvas. Tai gali būti susiję su tuo, kad jaunesni vaikai yra jautresni šiltoms spalvoms, o paaugliams reikia vėsesnių spalvų, skatinančių susikaupimą mokymuisi.

Engelbrecht (2003) atliktas tyrimas parodė, kad monotoniškos klasės ir mokymosi erdvės gali sukelti nerimo, kančios ir net baimės jausmą. Todėl vaizdinė stimuliacija per spalvas yra būtina teigiamai mokymosi aplinkai kurti.

Pagrindinės spalvos ir jų psichologinis poveikis:

• Raudona – skatina kūrybiškumą; patraukia dėmesį; padidina budrumą; įkvepia veikti. Nors raudonoje aplinkoje dirbasi greičiau, tačiau daroma daugiau klaidų.

• Oranžinė – skatina kūrybiškumą; padidina budrumą; pakelia nuotaiką; sukelia teigiamas emocijas.

• Geltona – skatina kūrybiškumą; išlaiko dėmesį, pakelia nuotaiką; sukuria teigiamus jausmus; sustiprina džiaugsmą.

• Žalia – ramina, gerina informacijos įsisavinimą, sustiprina dėmesį, mažina nuovargio jausmą, skatina susikaupimą bei pasitikėjimą savimi.

• Mėlyna – ramina, sukelia saugumo ir stabilumo jausmą; skatina produktyvumą

• Ruda – skatina atsipalaidavimą, mažina nuovargio jausmą, sustiprina saugumo jausmą, padidina patikimumo jausmą

Tinkamai parinkta spalva mokymo pastate gali ne tik prisidėti prie mokinių kūrybiškumo ir emocinės gerovės, bet ir sukurti erdvei identitetą, spalvos virsti erdvės žymekliais nukreipiančiais į kitas erdves. Vienas tokių pavyzdžių yra Walterio Gropius

suprojektuoto Bauhaus Dessau meno mokyklos

interjeras (žr. 1.7 pav): mažose pagrindinių laiptų aikštelėse naudojama spalva, padedanti išryškinti architektūrinę erdvę. Lubos yra geltonos, šviesą atspindinčios spalvos, kuri traukia akį aukštyn, o žiūrovą – lipti laiptais. Šoninės sienos yra baltos, o siaura sienos juosta lango kairėje ir dešinėje – juodos spalvos. Juoda neatsispindi ir neatitraukia dėmesio nuo į erdvę sklindančios šviesos ir tarsi išnyksta prieš lango ryškumą. Priešingai, pilkos ir juodos spalvų

derinys paverčia apatinę laiptų pusę, vedančius į

viršutinius aukštus, į skulptūrinį buvimą, kurį žiūrovas suvokia geriau nei tuo atveju, jei laiptai būtų nudažyti visiškai baltai. (Ridler, 2022)

Taigi, spalvų naudojimas mokymo pastatuose gali ne tik prisidėti prie mokinio kūrybiškumo, pažangumo, emocinės būklės, bet ir prie erdvės kūrimo ir jos suvokimo. Tačiau netinkamai išmarginta erdvė, gali sukurti vizualinį triukšmą. Godwin et al.(2014) atliktas tyrimas (2014) parodė, kad vaikai neblaškomi klasės vizualinės taršos, praleidžia mažiau laiko nevykdydami užduoties ir pasiekia geresnių rezultatų nei vaikai ypatingai dekoruotose erdvėse. Todėl spalvos interjere turi būti parinktos labai atsakingai.

1.4.3. Šviesa

Natūrali šviesa yra galingas architektūros įrankis. Mokymo pastatuose natūrali šviesa užima svarbų vaidmenį. Architektai ją naudoja ne tik pritaikydami pastatui pasyvias dizaino strategijas, bet ir jos dėka užtikrina vaikų fizinį ir psichologinį vystymąsi. Gerai apšviestos mokymosi erdvės gali pagerinti našumą bei slopinti nerimą ir agresiją.

C. Maesano ir I. A. Maesano (2021) atliktas tyrimas, apimantis 13 Europos šalių, kuriuose iš viso dalyvavo 2 387 vaikai, padarė išvadą, kad akademiniai rezultatai gali padidėti iki 15 %, kai mokiniai dirba klasėse su didesniais langais – tiek dėl padidėjusios dienos šviesos, tiek dėl geriau matomo išorinio pasaulio

1.7 pav. Bauhaus Desso interjero fotofiksacija © Jörn Schiemann

Tuo tarpu „Protingos klasės“ tyrimas patvirtino, kad dienos šviesa padeda sukurti fizinio ir psichinio komforto jausmą, o jos nauda yra daug platesnė nei tik pagalba regėjimui (Barrettas et al., 2015).

Projektuojant mokymosi pastatą svarbu atsižvelgti į pastato apšvietimo lygį. Mažas apšvietimas siejamas su lėtesniu darbu, sumažėjusia koncentracija, prasta laikysena ir ilgalaikiu susilpnėjusiu regėjimu. Taip pat gali kilti problemų dėl pernelyg didelio apšvietimo svyravimų – įrodyta, kad per ryškus apšvietimas sukelia diskomfortą ir hiperaktyvumą (C. Maesano ir I. A. Maesano, 2021). Todėl norint išvengti per didelio kontrasto ir išsiblaškymo svarbu apibrėžti skirtingų šviesų galimybes:

• Šiaurinė šviesa puikiai tinka studijų erdvėms (žr. 1.8 pav). Tai atspindėta arba netiesioginė šviesa. Ji visada yra šešėlyje ir gali sukelti vėsios erdvės pojūtį. Todėl šiltos spalvos (geltona, oranžinė ir raudona), taip pat šilta apdaila (mediena), gali padėti erdvėms su šiaurine šviesa jaustis šiltesnėmis. Ši šviesa yra labiau išskaidyta, pastovi ir jai nereikalingas papildomas šešėliavimas. Tačiau turi būti naudojamos didesnės angos, kad patektų panašus šviesos kiekis, palyginti su kitomis šviesomis.

• Pietinė šviesa: yra šilta, todėl suteikia šiltos aplinkos pojūtį visą dieną. Tačiau pietiniai langai turi susidoroti su ryškiu apšvietimu, akinimu bei šilumos pertekliumi. Todėl pietiniame fasade svarbu integruoti pasyvias šildymo strategijas ir šešėliavimo būdus.

• Rytinė šviesa: yra tiesioginė rytais. Ryte ji yra šilta, o vakare – vėsi. Taip ji sukuria kintamą šviesos ir spalvų kokybę. Ji gali teigiamai paveikti nuotaiką, sumažinti depresiją ir nerimą. Tačiau, akinimas ir nepageidaujamas šilumos perteklius rytais gali būti problema.

• Vakarinė šviesa: yra tiesioginė vakarais. Ji yra kintanti, todėl netinka mokymosi erdvėms, kuriose reikalingas tolygus apšvietimas. Vakarinė šviesa yra vėsi ryte ir šilta vakarais. Tai reiškia, kad spalva ir šviesos kokybė visą dieną skirsis. Šilta vakaro šviesa iš vakarų gali prasiskverbti giliai į erdves ir sukurti įdomius šešėlius bei atmosferą.

Taigi, šiaurinė šviesa yra tinkamiausia mokymosi erdvėms, nes ji yra švelnesnė, labiau išsklaidyta ir pastovi. Tačiau kitų šviesų patekimas per langus, stoglangius ar atriumą yra taip pat svarbios mokyklos erdvėse. Natūrali šviesa skirtingose mokyklos erdvėse pasąmoningai užtikrina vaiko ryšį su išoriniu pasauliu, leidžia stebėti paros laiką ir orus.

1.8 pav Šiaurinė šviesa mokymosi erdvėje Drawing Studio, arch. Peter Cook © Richard Bryant

Projektuojant mokyklą, svarbu sukurti erdvę, kuri pasąmoningai būtų jauki, saugi, skatinanti prisirišimą. Šis prisirišimo jausmas įgalina vaikus mokyklą laikyti savo saugia, pažįstama erdve, kuri sukuria antrų namų pojūtį.

Fiziologiniai ir psichologiniai tyrimai rodo, kad erdvės personalizavimas yra svarbus veiksnys formuojant individo tapatybę ir savivertės jausmą. Suasmenintose mokymosi erdvėse geriau įsisavinama, įsimenama ir prisimenama informacija Barretto et al. (2015) tyrimo ataskaitoje, mokslininkai pateikia rekomendacijas, kurios padeda vaikams susitapatinti su „savo“ klase:

• išskirtinis, iš karto atpažįstamas mokyklos ir klasės dizainas (žr. 1.9 pav);

• dideli sienų plotai, skirti vaikų darbams eksponuoti (žr. 1.10 pav);

• kiekvienam mokiniui pritaikytos dizaino detalės (pvz.: vardu pažymėtos spintelės);

• baldai turi būti patogūs, įdomūs ir ergonomiški pagal vaikų amžių ir dydį.

Vaikai mokykloje praleidžia daugiau laiko nei bet kurioje kitoje vietoje, išskyrus savo namus. Suteikti jiems nuosavybės teisę į savo klases ir sukurti saugią mokymosi aplinką šiandien ir ateityje turėtų būti neatsiejama mokyklos projektavimo dalis.

1.4.5. Sąsajos su gamta

Gamta yra turtas, o žmogaus ryšys su ja skatina pusiausvyrą ir harmoniją. Glaudus ryšys su natūralia aplinka didina vaiko gebėjimą susikaupti ir lavina pažinimą. Li ir Sullivano (2015) atliktas tyrimas parodė, kad net gamtos vaizdai pro langus gali padidinti dėmesį ir sumažinti stresą. Kitas tyrimas, atliktas Amerikos tyrimų instituto (2005) parodė, kad vaikai laikui bėgant veikiami gamtos pagerina testų rezultatus ir išvysto empatiškesnį ir jautresnį santykį su natūralia aplinka.

Mokymo pastatų architektūra gali prisidėti prie vaiko ir gamtos ryšio kūrimo per biofilinį dizainą: vizualinių ryšių gausa su gamta, tiesioginė prieiga prie gyvosios gamtos bei žaliųjų erdvių, natūralių

1.9 pav Išskirtinis dizainas “Vittra” mokykloje. Arch. Rosan Bosch Studio © Kim Wendt.

1.10 pav Vaikų kūrybai skirtos sienos “Vittra” mokykloje. Arch. Rosan Bosch Studio © Kim Wendt.

medžiagų naudojimas pastato interjere. Pasak suomių architekto Sami Rintala (2021), pastato eksterjeras tėra forma ir simbolis kraštovaizdyje, o interjeras yra universalus matmuo, tikroji žmogaus būtis susiliečianti su visata. Todėl natūralių vietinių medžiagų pasirinkimas yra svarbus dėmuo projektuojant mokyklą.

Lietuvoje medis yra tinkamiausia natūrali vietinė medžiaga mokymo pastatų architektūrai norint sustiprinti vaiko ryšį su gamta, sukurti sveikesnę aplinką, skatinti psichinę ir fizinę vaiko gerovę, kartu didinant mokymosi potencialą. Taip pat, medžio ir žmogaus ryšys yra ryškus lietuvių kultūros požymis. Medis interjere praturtina aplinką tiek vizualiai, tiek lytėjimo prasme. Žmonės medinį interjerą suvokia kaip šiltą, kviečiantį ir atpalaiduojantį. Kelzo (2011) atliktas tyrimas atskleidė, kad moksleivių parasimpatinė nervų sistema buvo suaktyvinta, praleidus laiką klasėje, kurios interjere buvo naudojamas medis. Parasimpatinė nervų sistema mažina streso lygį ir skatina gijimo bei atsigavimo funkcijas organizme.

Be psichologinės ir fizinės naudos vaiko vystymuisi mokykloje, medis prisideda prie aplinkos gerovės. Ši medžiaga yra tvari, atsinaujinanti, mažiausiai išskirianti CO2 emisijų statybos sektoriuje. Šiandien ypatingai aktualu architektams reaguoti į klimato kaitos krizę, taikant tvarias dizaino strategijas ir naudojant vietines natūralias medžiagas, kurios remia vietinę ekonomiką.

Taigi, glaudus vaiko ryšys su gamta turi būti kuriamas dar mokykloje, kurioje vaikas praleidžia didžiąją laiko dalį. Tai pasiekti galima ne tik organizuojant mokymąsi lauko erdvėse, bet ir įsileidžiant gamtą į fizinę mokymosi aplinką per biofilinį dizainą ir medžio kaip medžiagos naudojimą.

1.5. Apibendrinimas

Atlikus literatūros šaltinių studiją apie mokymo pastatų architektūrą prieitos tokios išvados:

• Nuo pramonės revoliucijos iki XXa. antrosios pusės mokymo pastatų architektūra keitėsi atspindėdama to laikmečio tendencijas, susiformavo penki mokyklos tipai. Tačiau mokymo(si) kultūra, paremta disciplina ir į mokytoją orientuotu mokymo modeliu, nepasikeitė nuo pramonės revoliucijos laikų ir išlieka dominuojančiu ugdymo metodu

• XXIa. mokyklos tikslas yra suteikti mokiniui galimybę įgyti tris pagrindinius įgūdžius: veikti autonomiškai, sąveikauti heterogeniškose grupėse, interaktyviai naudoti įrankius. Tam reikalingas ne tradicinis, o į vaiką orientuotas ugdymo modelis ir tinkama fizinė aplinka.

• Projektuojant mokyklą svarbu užtikrinti erdvių įvairovę, tradicines klases keisti artikuliuotomis klasėmis, koridorių naudoti ne tik judėjimo funkcijai.

• Tinkamai parinktos spalvos interjere, natūralios šviesos gausa mokymosi erdvėse, gamtos vaizdai pro langą ir natūralių medžiagų naudojimas prisideda prie vaikų fizinės ir psichologinės gerovės, geresnių mokymosi rezultatų.

2. DAUGIAASPEKTĖ ANALOGŲ TYRIMŲ ANALIZĖ

2.1. Analogų pasirinkimo ir vertinimo kriterijai

Analogų studijai atlikti pasirenkami penki mokymo pastatų objektai. Kiekvienas objektas analizuojamas išskiriant 3 aspektų grupes: socialines, urbanistines, architektūrines. Kiekvienoje iš grupių išskiriami atskiri tyrimo aspektai, objekto struktūriniai elementai ir ypatumai

A. SOCIALINIAI ASPEKTAI:

A.1. – objekto paskirtis;

A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas).

B. URBANISTINIAI ASPEKTAI:

B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas);

B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas).

C ARCHITEKTŪRINIAI-MENINIAI ASPEKTAI:

C.1. – Objekto funkcinis sprendimas: C.1.1. – genplanas; C.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.).

C2. – Objekto meninis sprendimas: C.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai; C.2.2. – stiliniai ypatumai; C.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita.

C.3. – Objekto materialinė struktūra: C.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos); C.3.2. – inžinerinis –techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu).

Literatūros šaltiniai ir tiriami objektai parenkami vadovaujantis aktualumo, naujumo, originalumo bei problemiškumo principais. Taip pat studijuojama ne tik architektūros teorijos, bet ir gretimų mokslo krypčių (kultūrologijos, menotyros, filosofijos, sociologijos ir kt.) literatūra, praplečianti mąstymo ribas, inspiruojanti gilesnį architektūros problemų supratimą, atverianti platesnius kūrybinės paieškos kelius.

Objekto pavadinimas:

Mokykla Porte

Architektas: Skop

Vieta: Portas, Šveicarija

Plotas: 3 570 m2

Realizavimo metai: 2017 m.

SOCIALINIAI ASPEKTAI:

• Objekto paskirtis: edukacinė. Tai mokykla ir darželis.

• Socialinė svarba (reikšmingumas): tai vienintelė mokykla, esanti Porto miestelyje, kuriame gyvena 3 801 gyventojai. Miestelis priklauso Berto kantonui ir išsidėsto Šveicarijos šiaurės vakaruose Miestelio populiacija per pastaruosius 20 metų padidėjo 30% ir to pasekoje mokyklos steigimas buvo būtinybė.

URBANISTINIAI ASPEKTAI:

• Objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas): mokykla pastatyta gyvenamajame Porto miestelio rajone. Netoli mokyklos yra pagrindinė miesto arterija, kuri sujungia Porto miestelį su istoriniu Bjeno miestu.

• Objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas): pastatas darniai įsilieja į miestelio aplinką. Ant šlaito pastatytas pastatas išnaudoja vietos topografiją sukurdamas dviejų skirtingų lygių lauko erdves ir įėjimus iš skirtingų gatvių. Pastatas taipogi atliepia netoliese esančių Juros kalnų vaizdus.

ARCHITEKTŪRINIAI-MENINIAI ASPEKTAI:

Objekto funkcinis sprendimas:

• Genplanas: yra dviejų lygių patekimai į pastatą su keliais įėjimais. Pirmajame aukšte į mokyklą patenkama šiaurinėje sklypo dalyje. Tuo tarpu patekimas tiesiai į antrą aukštą išsidėsto sklypo rytinėje ir vakarinėje dalyse.

• Pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.): Objekto pirmojo aukšto planas yra

„gatvės” tipo (žr. 2.2 pav). Jame išsidėsto mokyklos administracinės patalpos, dirbtuvių erdvės ir virtuvė.

Antro aukšto planas (žr. 2.3 pav) primena tradicinę koridoriaus ir klasių mokyklos tipą, tačiau architektai mokymosi erdves pasuko 45 laipsnių kampu. To pasekoje koridoriuje susidarė artikuliuotos erdvės, kurios

2.1 pav. Mokyklos fotofiksacija © Simon von Gunten

skatina įvairias savarankiškas veiklas ir primena „gatvės” tipo planą. Šiame aukšte išsidėsto devynios mokymosi klasės ir trys darželio skyriai. Gretimos klasės yra sujungtos viena su kita per dideles permatomas duris, turi prieigą prie grupinių darbo erdvių. Šis išdėstymas suteikia maksimalų lankstumą dabartinėms ir būsimoms mokymo(si) metodikoms.

Objekto meninis sprendimas:

• Kompozicinio sprendimo ypatumai: objekto charakteringa stogo konstrukcija primena aplinkinių namų šlaitinius stogus, atspindi regiono kaimo istoriją ir Juros kalnų kalvas. Fasadai dėl savo kampinės padėties aprūpina mokymosi patalpas natūralia dienos šviesa iš dviejų skirtingų krypčių.

• Stiliniai ypatumai: objekto architektūra yra išraiškinga, bet tuo pačiu minimali dėl vienos medžiagos (medžio) naudojimo fasaduose.

• Semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai: kiekviena klasė atrodo kaip atskiras namelis dėka charakteringos stogo konstrukcijos. Tai sukuria jaukią ir saugią atmosferą. Medžio naudojimas interjere ramina, prisideda prie vaiko ryšio su gamta kūrimo ir geresnių mokymosi pasiekimų. Didelė dalis vidinių sienų yra sukurtos kaip magnetinės lentos nuo grindų iki lubų, kviečiančios mokinius išreikšti save, o tai skatina pasitikėjimą savimi ir erdvės personalizavimo.

Objekto materialinė struktūra:

• Medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos): pagrindinė mokyklos medžiaga naudojama objekto konstrukcijai, interjerui ir baldams yra mediena gaunama iš tvarios miškininkystės (žr. 2.4 pav). Toks sprendimas priimtas atliepiant klimato krizės problemas. Mediena – natūrali, vietinė, savyje kaupianti anglies dvideginį statybinė medžiaga. Pasirinkta surenkama medinė konstrukcija, taip mažinant atliekų skaičių statybos metu. Todėl mokyklos pastatas gali būti vertinamas kaip didelė CO2 saugykla.

2.2 pav. Mokyklos pirmojo aukšto planas © Spok

2.3 pav. Mokyklos antrojo aukšto planas © Spok

Inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu):

objektas yra įvertintas MINERGIE-A®. Tai

tvarumo sertifikatas, reiškiantis, kad pastatas

sunaudoja mažai energijos. Sijos stogo

konstrukcijoje yra ne tik konstrukcinės

inžinerinės sistemos dalis, bet ir atlieka akustines bei vėdinimo funkcijas. Taip pat pastate integruoti valdomi langai natūraliam kryžminiam

vėdinimui, naktiniam vėsinimui ir didesniam komfortui sukurti. Mokykla ne tik prijungta prie centralizuoto šilumos tiekimo, bet ir veikia kaip

komunalinė elektrinė. Ant pastato stogo įrengta daugiau nei 1100 saulės baterijų, kurios generuoja apie 300 kWp (žr. 2.5 pav). Šios

energijos užtenka pačios mokyklos energijos

sąnaudoms padengti bei papildomai aprūpinti 50 aplinkinių namų ūkių.

Taigi, šis objektas yra puikus XXIa. mokyklos pavyzdys, kurioje suprojektuotos

erdvės skatina į vaiką orientuotą mokymosi

kultūrą bei prisitaikymą prie būsimų ugdymo metodų; kuria jaukią aplinką ir atspindi šiandienos tvarumo idėjas pasirenkant natūralias medžiagas.

2.4 pav. Mokyklos interjero fotofiksacija © Julien Lanoo

2.5 pav. Pastato fotofiksacija iš viršaus © Julien Lanoo

Objekto pavadinimas:

Erlev mokykla

Architektas: Arkitema

Vieta: Haderslevas, Danija

Plotas: 5 800 m2

Realizavimo metai: 2021 m.

SOCIALINIAI ASPEKTAI:

• Objekto paskirtis: edukacinė. Pradinė mokykla.

• Socialinė svarba (reikšmingumas): Erlevo mokykla yra novatoriškas projektas (žr. 2.6 pav).

Haderslevo miestas turėjo aiškią ambiciją peržengti tradicinės mokyklos architektūros ribas. Tai įkvėpė architektus sukurti projektą, kuriame buvo eksperimentuojama su koncepcija ir statybinėmis medžiagomis. Architektai nuo pat pradžių siekė užtikrinti socialinį, ekonominį ir aplinkos tvarumą. Tai pirmoji naujos kartos medinė mokykla, įsikūrusi Haderslevo mieste Danijoje. Ji laikoma pirmąja tokio pobūdžio mokykla Skandinavijoje. Mokykla taip pat yra atvira vietos bendruomenei ir yra traukos vieta arba kelionės tikslas pramoginiame maršrute per Haderslevą. Mokyklos lauko erdvėmis galima naudotis laisvalaikiu, o vakarais pastato didžioji salė yra naudojama vietinės bendruomenės.

URBANISTINIAI ASPEKTAI:

• Objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas): mokykla stovi gyvenamojoje miesto dalyje, kuri nuo centrinės miesto dalies nutolusi 1,5 km į pietus. Ši vieta ideali mokyklai, nes yra šalia pagrindinių rajono susisiekimo arterijų.

• Objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas): objektas darniai įsilieja į aplinkinį kontekstą, kuriame vyrauja vienaaukščiai gyvenamieji namai, žalieji plotai Objektas šiaurinėje dalyje ribojasi su kapinėmis, tačiau dėl želdinų ir medžių gausos mokykla neturi vizualiųjų ryšių su kapinėmis.

ARCHITEKTŪRINIAI-MENINIAI ASPEKTAI:

Objekto funkcinis sprendimas:

• Genplanas: pagindinis patekimas į sklypą išsidėsto vakarinėje dalyje, tačiau galima patekti ir iš pietinės pusės. Buvo atsisakyta tradicinio mokyklos kiemo. Jį pakeitė nauji sprendiniai: įvairios žaliosios lauko erdvės ir uždaros pastogės, kurios suteikia galimybę laisvalaikio žaidimams ir mokymuisi lauke.

2.6 pav. Erlev mokyklos fotofiksacija © Niels Nygaard

Pastatas yra paviljono tipo. Mokykla yra suskirstyta į septynias dalis, simbolizuojanti 7 klases. Todėl nėra vieno pagrindinio įėjimo, o į pastato erdves galima patekti iš visų pusių.

• Pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.): mokyklos planas buvo sukurtas kaip paprastų ir atvirų geometrijų serija medinių kolonų tinkle (žr. 2.7 pav). Netipinėmis mokymosi erdvėmis siekta sukurti „mokymosi pasaulį miško apsuptyje“. Kadangi buvo atsisakyta tradicinio mokymo klasėje ir pereita prie metinio grupinio ugdymo, tai pastatas buvo suskirstytas į 7 klasterius, kuriuose mokosi bendraamžiai vaikai. Kiekvieną klasterį sudaro daugybė skirtingų erdvių – nuo mažų privačių nišų, iki daugiafunkcinių bendrų erdvių, pritaikytų pagal vaikų amžių. Visas erdves jungia sklandūs perėjimai.

Tokia fizinė erdvių įvairovė užtikrina į vaiką

orientuotą ugdymo kultūrą ir skatina

savarankišką darbą (žr. 2.8 pav).

Objekto meninis sprendimas:

• Kompozicinio sprendimo ypatumai: pastato kompoziciją lėmė medinių kolonų tinklas, išsidėstęs kas 3 metrus, ir maksimalus natūralios šviesos patekimo užtikrinimas į visas pastato erdves.

• Stiliniai ypatumai: objekto architektūra yra minimali

• Semantiškumo, psichologinio veikimo

aspektai: erdvių įvairovė ir medinės kolonos

jose sukuria vidinį miško pasaulį. Medis interjere sustiptina vaiko jutimine patirtį, sukuria

šiltą ir jaukią atmosferą bei stiprina vaiko ryšį su gamta. Mažos erdvės (nišos) sukuria saugumo ir

2.7 pav. Erlev mokyklos pirmojo aukšto planas © Arkitema

2.8 pav. Erlev mokyklos interjero fotofiksacija © Niels Nygaard

privatumo jausmą. Erdvių įvairovė užtikrina į vaiką orientuotą ugdymo kultūrą ir skatina savarankišką darbą.

Objekto materialinė struktūra:

• Medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos): mokyklos laikančioji konstrukcija pagaminta iš kryžminio sluoksniavimo medienos (angl. Cross Laminated Timber, CLT ). Šios inžinerinės medienos savybės buvo sumaniai išnaudotos kuriant vizualiai patrauklų pastatą ir pabrėžiant aplinkosaugines vertybes. Objekto apdailai taipogi pasirinkta mediena. Pastato eksterjeras padengtas medine lamele, o interjeras – medžio masyvo plokštėmis (žr. 2.9 pav).

Taigi, Ervel mokykla yra puikus XXIa. mokyklos pavyzdys, kurioje atsisakoma tradicinių klasių ir pereinama prie naujų udgymo metodų. Tai atsispindi architektūriniuose sprendiniuose. Erdvių įvairovė bei galimybė mokytis tiek lauke, tiek viduje ugdo laisvą ir savarankišką žmogų. O natūralių ir vietinių medžiagų panaudojimas prisideda prie vietinės ekonomikos ir tvarios statybos.

2.9 pav. Erlev mokyklos interjero fotofiksacija © Niels Nygaard

Objekto pavadinimas: Siuzanos ir Bendžamino žiemos vizualiųjų menų

centras

Architektas: Steven Holl architektai

Vieta: Lankasteris, Pensilvanija, JAV

Plotas: 3 200 m2

Realizavimo metai: 2020 m

SOCIALINIAI ASPEKTAI:

• Objekto paskirtis: edukacinė

Vizualiųjų menų centre dėstoma tapyba, piešimas, skulptūra, medžio apdirbimas, skaitmeninė grafika ir filmų kūrimas. Taip pat pastate įsikūrusios meno istorijos bei kino katedros ir „Russo” šeimos fondo galerija.

• Socialinė svarba (reikšmingumas): Franklino ir Maršalo koledžas, įkurtas 1787 m., siejasi su Bendžaminu Franklinu ir dar trimis Nepriklausomybės deklaracijos signatarais. Čia nuo seno įsišaknijęs revoliucinis mąstymas. 2020m. istoriniame koledžo miestelio teritorijoje įkurtas vizualiųjų menų paviljonas (žr. 2.10 pav). Ši erdvė siekia sužadinti studentų kūrybinę energiją, susijusią su mokymusi ir meno kūrimu.

URBANISTINIAI ASPEKTAI:

• Objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas): 3 200 m2 vizualiųjų menų centras pastatytas urbanizuotame Lankasterio mieste, pietrytinėje Franklino ir Maršalo koledžo miestelio teritorijos dalyje, kurią riboja miesto vilų užstatymas.

• Objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas): Menų centras suaktyvina pietinę koledžo miestelio dalį. Pastato šiaurinėje dalyje stovi pagrindinė koledžo miestelio širdis – 1856m. pastatytas gotikinio stiliaus pastatas su bokštu. Naujas pastatas sustiprina koledžo istorinę ašį, pratęsdamas ją į pietus ir pasiekdamas miestą. O vakaruose jis jungiasi su „Buchanano” parku (žr. 2.11 pav).

ARCHITEKTŪRINIAI-MENINIAI ASPEKTAI:

Objekto funkcinis sprendimas:

• Genplanas: yra du pagrindiniai patekimai į vizualiųjų menų centrą Pietinėje pusėje iš miesto patenkama į pirmą aukštą, o rytinėje – rampa į antrą aukštą iš senesnės koledžo miestelio pusės. Pirmame aukšte įrengtas atviras skulptūrų kiemas.

• Pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.): pastate yra didelė socialinė / cirkuliacinė erdvė su dviem pagrindiniais įėjimais skirtinguose lygiuose, kurie įgalina srautą judėti viena kryptimi. Pirmame aukšte išsidėsto skulptūros studija, forumas ir galerija, kurie traukia Lankasterio

2.10 pav. Pastato fotofiksacija iš paukščio skrydžio © Paul Warchol

bendruomenę užsukti. Antrame aukšte esančios studijos – piešimo, dizaino, grafikos, tapybos, medžio apdirbimo studijos – yra išdėstytos aplink bendrą studentų susibūrimo erdvę, kuri veikia kaip neformali darbų pristatymo erdvė. O skaitmeninės laboratorijos yra požeminiame lygyje, nes joms reikia minimalaus apšvietimo.

Objekto meninis sprendimas:

• Kompozicinio sprendimo ypatumai: architektūra yra glaudžiai susijusi su žaliuojančia, parką primenančia, miestelio aplinka. Menų centras yra vietoje, kur susikerta miestas ir mokslas, architektūra ir gamta. Architektas leido šioms priešingoms jėgoms tekėti per projektą ir aplink jį, pakeldamas konstrukciją virš žemės ir apvyniodamas centrinį „forumą“ skaidriu stiklu. Pastatas stovi kaip iškilęs paviljonas, o jo antras ir trečias aukštai primenana aitvarą (žr. 2.12 pav). Šią formą padiktavo 200 metų senumo medžiai, esantys sklype, kurie yra senesni už patį istorinį koledžo miestelį.

• Stiliniai ypatumai: paviljonas sukurtas kaip „lengvas“ ir šiuolaikinis, prieštaraujantis šalia stovinčiai „sunkiai“ 1856 m. pastato mūrinei architektūrai.

• Semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai: Koledžo šūkis yra Lux et Lex (šviesa ir teisė).

Šūkis atsispindi naujoje menų mokyklos architektūroje. Suprojektuotas lengvas ir šviesus pastatas.

Permatomos erdvės kuria lengvumo jausmą, o stiklinis fasadas užlieja pastatą šviesa.

Objekto materialinė struktūra:

2.11 pav. Mokyklos genplanas © Steven Holl architektai

• Medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos): Trijų aukštų plieninė konstrukcija remiasi į porą betoninių tūrių pirmame aukšte Permatomas stiklas apgaubia didžiąją pastato dalį, suteikdamas švelnų apšvietimą meno studentams, dirbantiems viduje dienos metu. Studijų apdailai naudojamas medis suteikia šilumos jausmą (žr. 2.13 pav).

• Inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu) Siekdami

sumažinti šildymo ir vėsinimo poreikius, architektai panaudojo dvigubą kanalinio stiklo sluoksnį su permatoma izoliacija tarp jų. Tai užtikrina aukštą

šiluminę charakteristiką ir 19% šviesos pralaidumą, idealiai tinkantį studijos šviesai. Atspindintis baseinas, įrengtas šalia pastato, suteikia fasadui

raibuliavimo efektą, taip pat tarnauja kaip lietaus vandens kaupimo bakas. Natūrali šviesa ir vėdinimas bei aktyvus plokščių šildymas ir vėsinimas užtikrino

LEED aukso sertifikatą.

Taigi, šis Steven Holl architektų suprojektuotas

žiemos vizualiųjų menų centras yra puikus paviljono pavyzdys, kurio formą padiktavo sklype esantys istoriniai medžiai, o vidinės erdvės užpildytos meno studijoms reikalinga šviesa.

2.12 pav. Pastato fotofiksacija © Paul Warchol

2.13 pav. Interjero fotofiksacija © Paul Warchol

2.5. Oachakos vizualiųjų menų mokykla

Objekto pavadinimas: Oachakos vizualiųjų menų mokykla (ang. The School of Visual Arts of Oaxaca)

Architektas: Taller de Arquitectura – Mauricio

Rocha

Vieta: Oachaka, Meksika

Plotas: 2 270 m2

Realizavimo metai: 2008 m.

SOCIALINIAI ASPEKTAI:

• Objekto paskirtis: edukacinė. Vizualiųjų menų mokykla.

• Socialinė svarba (reikšmingumas): mokykla įsikūrusi prie įėjimo į „Benito Juarez” universitetą. Objektas kuria dialogą tarp universiteto ir Oachakos miesto Veikia kaip sodas, kuriame susidaro mikroklimatas ir tampa dar vienu miesto plaučiu.

URBANISTINIAI ASPEKTAI:

• Objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas): mokykla pastatyta urbanizuotame Oachakos mieste, šiaurinėje

„Benito Juarez” universiteto miestelio teritorijos dalyje.

• Objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas): vieningos universiteto pastatų architektūrinės kalbos ir bendrojo plano nebuvimas paskatino architektą suprojektuoti meno mokyklą kaip didelį sodą su paviljonais, o ne kaip atskirą pastatą (žr. 2.14 pav).

ARCHITEKTŪRINIAI-MENINIAI ASPEKTAI:

Objekto funkcinis sprendimas:

• Genplanas: Kompleksas išdėstytas sklype numatant pagrindinį patekimą rytinėje pusėje.

2.14 pav. Pastato fotofiksacijos © Luis Gordoa, Rafael Carrillo

Sklype stovi atskiri pastatai su kiemais, įkvėpti šachmatų lentos išdėstymu (žr. 2.15 pav). Toks užstatytos ir tuščios erdvės kaitaliojimas sukuria vaizdų ir takų įvairovę. Meksikietiškomis vyšniomis apsodinti kiemai sudaro erdvų pavėsį, skirtą lauko darbams.

• Pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.): centrinėje plano dalyje suprojektuota pagrindinė paskaitų salė, iškelta ant betoninių atramų. Po ja įsikūręs pagrindinis kiemelis. Aplink jį išsidėsto stačiakampio formos meno studijų erdvės, kurias galima pritaikyti įvairioms reikmėms. Kiekviena studija orientuota į šiaurę, kurią pratęsia vidinis kiemas. Jis veikia kaip antra studija po atviru dangumi. Pietinėje komplekso pusėje yra administracinis pastatas, galerija, biblioteka. Tarp visų pastatų yra išilgi takai, leidžiantis žmonėms judėti lauke įvairiomis kryptimis (žr. 2.16 pav).

Objekto meninis sprendimas:

• Kompozicinio sprendimo ypatumai: trijų metrų aukščio augalinis piliakalnis apjuosia mokyklos kompleksą ir sukuria kraterio įspūdį, kurio viduje esanti mokykla yra pakankamai izoliuota nuo kitų universiteto miestelio pastatų. Kraterio kraštuose esantys pastatai statyti iš akmens, o studijos -iš plūktos žemės.

• Stiliniai ypatumai: pastato forma yra minimalistinė, monumentali.

• Semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai: mokyklos architektūra siekia išlikti diskretiška, tokiu būdu puoselėti kūrybinį, į save žvelgiantį meno mokyklos charakterį.

Objekto materialinė struktūra:

• Medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos): tvarumo aspektas atsispindi medžiagos pasirinkime. Dėl universiteto miestelyje statomų kitų pastatų, buvo iškasti dideli kiekiai žemės. Ji buvo panaudota objekto sienoms statyti pagal tvariausią statybų techniką – plūktos žemės. Ši organinė medžiaga ne tik suteikia pastatams charakterį

su savo nelygumais ir faktūromis, bet ir kuria mikroklimatą, puikiai tinkantį ekstremalioms Oachakos

2.15 pav. Mokyklos eskizas © Mauricio Rocha

2.16 pav. Mokyklos pirmo aukšto planas © Mauricio

miesto klimato sąlygoms, akustiškai izoliuoja klases, yra atspari vandeniui, ugniai ir termitams. Akmeniniai pastatai apjuosia „kraterio“ pakraštį, ir veikia kaip atraminės sienos, atlaikydamos žemės svorį Taip pat buvo naudojamas betonas stogams bei vieno pastato kolonoms.

• Inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu): Pastatas projektuotas pagal „Lo–TEK“ filosofiją. Studijose veikia natūralus skersinis vėdinimas. Dideli langai šiauriniuose studijų fasaduose aprūpina erdves tinkamiausiu apšvietimu.

Taigi, ši menų mokykla veikia kaip uždaras plūktos žemės sodas universiteto miestelio teritorijoje. Kiekviena studija yra kaip atskiras paviljonas, turintis savo vidinį kiemelį, pratęsdamas darbo erdvę lauke.

Vietinių medžiagų naudojimas ir „Lo–TEK“ filosofija grįstas projektas yra tvarus ir kuria vietos dvasią (lot. genius loci) Oachakos mieste

2.6. Xinglong ežero vaikų meno centras

Objekto pavadinimas:

Xinglong ežero vaikų meno centras

Architektas: REL ARCHITECTS

Vieta: Čengdu, Kinija

Plotas: 7 796 m2

Realizavimo metai: 2022 m.

SOCIALINIAI ASPEKTAI:

• Objekto paskirtis: kultūrinė ir edukacinė. Vaikų meno centras.

• Socialinė svarba (reikšmingumas): vaikų meno centras yra svarbi meno erdvė Čengdu mieste, suteikianti galimybę patenkinti vaikų poreikius unikalioje meninėje erdvėje, įkvėpti kūrybiškumo ir eksponuoti meną.

URBANISTINIAI ASPEKTAI:

• Objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas): meno centras nutolęs 34km į pietus nuo urbanizuoto Čengdu miesto centro. Jis pastatytas šiaurinėje Xinglong ežero pakrantėje, kuri skirta miesto gyventojų laisvalaikiui (žr. 2.17 pav).

• Objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas): pastatas darniai įsilieja į esamą krantinės aplinką. Ši gamtinė miesto teritorija šiaurėje ribojasi su urbanizuota miesto dalimi.

ARCHITEKTŪRINIAI-MENINIAI ASPEKTAI:

2.17 pav. Pastato fotofiksacija iš paukščio skrydžio © Arch-Exist

Objekto funkcinis sprendimas:

• Genplanas: pagrindinis patekimas į objektą išsidėsto šiaurinėje sklypo dalyje. Apskritimo formos komplekso teritorijoje išsidėsto du stačiakampiai tūriai, talpinantys skirtingos paskirties erdves. Viena yra skirta suaugusiems, o kita – tik vaikams, kurioje jie kuria unikalų, tyrą ir įdomų pasaulį. Erdvės, esančios tarp dviejų pastatų yra skirtos vaikų žaidimų lauko erdvėms.

• Pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.): pagrindinėje vaikų meno erdvėje yra dvi parodų salės, parduotuvė ir administracija, kurios sudaro ištisą vidaus erdvę. Ant stogo įrengtos įvairių dydžių ir formų erdvės, skirtos užsiėmimams po atviru dangumi (žr. 2.18 pav). Atskirame suaugusiųjų pastate yra kavinė ir ofisai Architektai judėjimo srautus padalino į tris grupes: parodos, laisvalaikio ir ofisų (žr. 2.19 pav).

Parodos srautas veikia tik pagrindiniame pastate ir tęsiasi per du aukštus. Laisvalaikio srautas įgalina lankytojus judėti per visus sklypo objektus ir lauko erdvę viena judėjimo kryptimi. Ofisų srautas veikia tik suaugųsiųjų pastate užlipus į antrą aukštą.

Objekto meninis sprendimas:

• Kompozicinio sprendimo ypatumai: architektai įkvėpti K. Malevičiaus suformuoto suprematizmo, pasirinko paprasčiausias geometrines figūras kuriant vaikų meno centrą. Jie pastebėjo, kad kvadratas ir apskritimas yra figūros, su kuriomis vaikai pirmiausia susiduria žaizdami ir suvokdami pasaulį. Todėl apskritimo ir kvadrato įvairios kombinacijos atsisipindi planuose, fasaduose bei pastato erdvėse (žr. 2.20 pav).

2.18 pav. Stogo fotofiksacija © Arch-Exist.

2.20 pav. Eksterjero fotofiksacija © Arch-Exist

2.19 pav. Cirkuliacijos diagrama © REL ARCHITECTS

• Stiliniai ypatumai: objekto architektūra minimalistinė, monumentali. Vyrauja trys spalvos: balta, raudona, mėlyna.

• Semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai: projekto bendra geometrinių figūrų ir spalvų visuma yra paprasta ir abstrakti, išlaisvinanti vaikų vaizduotę. Projekto kompozicijoje naudojamas kvadratas - patenkina laukinę vaikų vaizduotę; apskritimas – tai kvadrato sukimasis, kuris simbolizuoja judesį ir atspindi aktyvius ir pasaulį norinčius tyrinėti vaikus. Spalvų pasirinkimas taipogi įtakoja vaikus. Raudona spalva interjere skatina entuziazmą ir stimuliuoja vaizduotę. Mėlyna stogo spalva ramina, simbolizuoja fantaziją ir sklandimą danguje. Didelis baltas pagrindas – nekaltumo ir paprastumo simbolis.

Objekto materialinė struktūra:

• Medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos): pastato fasadas ir stogas pagaminti iš stiklo pluošto gelžbetonio, kurio kietumas mažesnis nei akmens, atitinkamai elastingesnis ir plastiškesnis. Grindinys pagamintos iš plauto akmens ir raudono EPDM, kuris yra minkštas ir atsparus dėmėms, sukuria tinkamą vietą vaikų veiklai. Taigi, šis projektas yra įdomus pavyzdys, skirtas vaikams žaisti, išlaisvinti vaizduotę ir pažinti meną kitu būdu. O architektūriniai sprendiniai užtikrina laisvą judėjimą per visas sklypo erdves.

2.21 pav. Juodasis apskritimas ir Juodasis kvadratas, Kazimir Malevič, 1915m.

Išnagrinėjus mokymo pastatų objektus prieitos tokios išvados:

• Kiekvienas objektas darniai įsilieja į aplinką ir vietos kultūrinį kontekstą.

• Pastatų architektūra pasižymi išraiškingumu ir įdomia koncepcija.

• Kai kurie objektai naudojami vietos bendruomenių, yra lankymosi, traukos objektai.

• Visose mokyklose dėl erdvių įvairovės pastebima ypatinga atmosfera, skatinanti kūrybiškumą, norą mokytis ir leidžianti vaikui arba studentui jaustis saugiai.

• Visuose objektuose maksimaliai užtikrinamas natūralios šviesos patekimas į mokymosi erdves.

• Stogas gali būti naudojamas kaip lauko mokymosi erdvė arba veikti kaip komunalinė elektrinė.

• Medžio panaudojimas mokymosi pastatų architektūroje ne tik užtikrina vaikų psichologinę gerovę, bet ir atliepia klimato kaitos problematiką.

Analogų tyrimo analizės apibendrinimas

3. DAUGIAASPEKTĖ OBJEKTŲ VIETOS TYRIMŲ ANALIZĖ

3.1. Druskininkai

Objekto teritorija yra Druskininkų mieste. Jame gimė vienas garsiausių šalies menininkų ir kompozitorių – M.K.Čiurlionis, kurio vardu ir bus pavadinta vizualiųjų menų mokykla.

Druskininkai – jaunas miestas, iki XVIII a. pab. dar buvęs kaimu. 1794 m. LDK - Lenkijos paskutinio valdovo Stanislovo Augusto paskelbtas gydomąja vietove ir 1837 m. įkūrus gydyklą, virto miesteliu, o vėliau ir kurortiniu miestu (Miškinis, 2002).

Druskininkuose susiformavo nevientisa, išskaidyta plano struktūra. Išskiriamos kelios miesto dalys: senamiestis (2005m. paskelbtas urbanistiniu paminklu), naujoji miesto dalis (dar vadinama Paganka), Kloniškės, Kalviškės, Ratnyčia, Raigardas ir Baltašiškė. Projektuojamo objekto sklypas yra centrinėje miesto dalyje, ribojasi su Druskininkų senamiesčio teritorija.

Pagrindinė senamiesto aikštė yra Bažnyčios aikštė, kurią riboja svarbios miesto gatvės: Vilniaus alėja, M. K. Čiurlionio, V. Kudirkos ir Taikos gatvės. Aikštės viduryje stovi mūrinė neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1931 m., architektas S. Szylleris), matoma iš daugelio Druskininkų miesto erdvių. Vilniaus alėja, anksčiau buvo viena iš pagrindinių miesto arterijų. Po 1987 m. architekto R. Mickevičius atliktos rekonstrukcijos, ji tapo pėsčiųjų alėja. M. K. Čiurlionio gatvė tapo pagrindine miesto transporto magistrale, jungiančia senamiestį su naująja dalimi – Pagankos rajonu (Miškinis, 2002)

Aikštės erdvė pietinėje pusėje organiškai susilieja su atviromis Druskonio ežero ir Vijūnėlės upelės užtvankos erdvėmis, šalia esančiu miško masyvu, tolimomis tamsaus miško kontūro perspektyvomis. Tai svarbu kurortui, kai neprarandamas natūralios gamtos ir architektūros tarpusavio ryšys bei harmoninga sąveika.

Miesto siluetas formavosi palaipsniui. Iki sovietmečio miesto panoramoje dominavo žalieji masyvai. Miesto teritorijos užstatymas buvo netankus, o pastatai neviršijo trijų aukštų. Nuo 1977 m. mieste pradėta statyti aukšti, stambūs sanatorijų kompleksai (pvz.: vienuolikos aukštų „Nemuno“ sanatorijos korpusas, architektai E. Tamoševičius ir P. Adomaitis; aštuonių aukštų „Vilniaus“ sanatorija, architektai A. ir R. Šilinskai) ir gyvenamieji namai, kurie, agresyviai iškilo žalioje miesto panoramoje, sudarkė miesto vizualinį identitetą ir pažeidė gamtos ir architektūros darną.

Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, keitėsi kurorto pobūdis. Nors ir išliko gydomoji bei reabilitacinė funkcija, kartu kuriama nauja perspektyva – plėtojamos pramoginės paslaugos, rekreacinis pažintinis turizmas, naudojant gamtinį, etnografinį bei istorinį potencialą.

Druskininkų miestą charakterizuoja medinės architektūros paveldas ir išraiškinga sanatorijų architektūra.

Lietuvos kurorto Druskininkų medinis architektūros paveldas pasižymi XIX a. pab. – XX a. pr. Europoje

plitusios kurortų architektūros bruožais bei savitomis regiono etninės statybos tradicijomis. Iki Pirmojo

pasaulinio karo pabaigos medinių pastatų stilistikoje

vyravo rusiškas stilius, kuriam būdingas gausus kiaurapjūvio dekoras Jo charakteringas požymis –

daugiasluoksniškumas, įspūdingi skaptuotų kolonų gabaritai bei laužytų linijų sandrikai virš langų (žr. 3.1 pav.). Po 1920 m., Lenkijos valdymo laikotarpiu, išpopuliarėjo šveicariškas ir vokiškas stiliai, kuriems būdinga sudėtinga stogo forma, architektūrinių elementų gausa, tūriniai švieslangiai, bokšteliai (žr. 3.2 pav.).

Daugelis mieste pastatytų medinių vasarnamių, viešbučių, vilų ir kitų pastatų stiliai buvo eklektiški. Remiantis prof. A. Miškinio tyrimais (2002), 1899 m. Druskininkuose buvo 451, o 1902 m. jau 532 mediniai pastatai. Nemažai medinių pastatų atsirado tarpukariu ir net ankstyvuoju sovietmečiu.

Dalis jų iki šiol suteikia miestui savitą charakterį ir prisideda prie visos Lietuvos medinio architektūros paveldo įvairovės.

Druskininkai taip pat pasižymi išraiškinga sanatorijų architektūra. Vienas tokių pavyzdžių yra Druskininkų vandens parkas (žr. 3.3 pav.), suprojektuotas architektų Šilinskų 1981m. Tai raiškios plastikos ir originalių konstrukcijų postmodernistinio stiliaus kompleksas, vienas ryškiausių meninių akcentų senamiestyje. Kitas Šilinskų projektas, įgyvendintas 1982m. yra Pušyno sanatorijos korpusas (žr. 3.4 pav.). Modernizmo stiliaus apvalus aštuonbriaunis, savo forma primena didelį pušies kankorėžį, nukritusį pačioje Druskininkų miesto širdyje.

3.2. Druskininkų architektūros savitumai

3 1 pav. XIX a. pab. Mineralinio vandens paviljonas parke. Neišlikęs. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės

3.3 pav. Druskininkų vandens parko fasado fragmentas © autorė.

3.4 pav. Pušyno sanatorijos fotofiksacija © Aurelija Slapikaitė Jurkonė.

3 2 pav. 1923 m. Druskininkų panorama © Biblioteka Narodowej w Warszawie

Plastiška Šilinskų architektūra įneša naujų spalvų Druskininkų mieste ir prisideda prie miesto architektūrinio identiteto kūrimo

Taigi, Druskininkų architektūra tradiciškai yra medinė architektūra, išlaikanti ypatingai jautrų santykį tarp gamtos ir architektūros. Sovietmečiu statytos išraiškingos meninės raiškos sanatorijos įnešė naujumo, praplėsdamos vietos architektūrinius savitumus. Todėl šiandien projektuojami pastatai turėtų atsižvelgti į aplinkos istorinį bei gamtinį kontekstus, miesto savitumą bei tradicijas.

Druskininkuose veikia aštuonios mokymosi įstaigos (žr. 3 lentelę). Šių pastatų architektūra yra sovietmečio tipinės statybos, nuasmenintos architektūros produktas. XX a. 3 – 4 deš. paplitus funkcionalizmo idėjoms, atsirado poreikis racionaliau ir funkcionaliau suplanuoti pastatą,

3.3. Druskininkų mokymo pastatų architektūra

atsisakyta

1. Atgimimo vidurinė mokykla, 1944m.

2. Ryto gimnazija, 1975m.

3. Saulės pagrindinė mokykla, 1999m.

4. Švietimo centras, 2004m.

5. Lopšelis-darželis „Žibutė“, 1975m.

6. Lopšelis-darželis „Bitutė“, 1990m.

7. Sporto mokykla, 1975m.

8. Druskininkų M.K Čiurlionio meno mokykla, 1976m.

3 lentelė. Druskininkų mokymo pastatų architektūra. Sudaryta autorės.

simetrijos ir reprezentatyvumo. (Vilbikienė, 2022). Mokyklos buvo pastatytos atliepiant klasikinę ugdymo paradigmą, todėl ir dabar tebeveikiančių mokyklų aplinka nėra pritaikyta pažangioms ugdymo idėjoms. O

Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos Vytauto Kazimiero Jonyno dailės skyrius šiuo metu veikia senose buvusio lopšelio - darželio patalpose, nepritaikytose tokio pobūdžio ugdymo procesui tinkamai organizuoti.

Taigi, Druskininkai žinomi išraiškinga kurorto architektūra, skirta miesto svečiams priimti, tačiau stokoja XXIa. vertybes atliepiančios mokymo(si) įstaigos miesto gyventojams. Todėl naujos mokyklos projektas mieste yra ypatingai aktualus.

3.4. Sklypo teritorijos padėties mieste vertinimas

Sklypas (žr. 3.5 – 3.6 pav.) išsidėsto ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, greta Vijūnėlės parko ir kultūros paveldo teritorijos – Druskininkų miesto istorinės dalies Netoli sklypo stovi V. K. Jonyno galerija ir Čiurlionio memorialinis muziejus. Tai puiki vieta atsirasti M.K.Čiurlionio vizualiųjų menų mokyklai. Kadangi sklypas yra matomas iš visų pusių, būsimo pastato architektūrinė išraiška privalo būti unikali ir subtiliai derėti prie gamtinės aplinkos.

3 6 pav. Sklypo teritorijos padėtis Druskininkų miesto kontekste. Sudaryta autorės

3.5 pav. Sklypo fotofoksacija nuo Vijūnėlės tvenkinio kranto © autorė

3.7 pav. Fotofiksacijos sklype © autorė

3.8 pav. Sklypo fotofiksacijos iš kitos tvenkinio pusės © autorė

3.5. Sklypo teritorijos istorinė – urbanistinė raida

Siekiant ištirti analizuojamos teritorijos istorinę – urbanistinę raidą, remiamasi istoriniuose šaltiniuose bei archyvuose išlikusia kartografine medžiaga. Chronologine seka išdėsčius teritoriją žyminčius žemėlapius (nuo XIXa. iki šių dienų), galima nusakyti, kaip ši teritorija kūrėsi, plėtėsi ir keitėsi (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. Nagrinėjamos teritorijos istorinė raida XX – XXI a. (Planų ištraukos iš Geoportal; Biblioteka Narodowa w Warszawie; Album pamiątkowe Druskienik. Bialystok, Google Earth Pro ). Sudaryta autorės.

Ištrauka iš 1837m. Druskininkų mineralinių vandens apylinkės plano Brėžinyje matyti vietovę išraižę keliai ir nedidelis kaimas. Sklypas neužstatytas. Jo teritorijoje driekiasi pelkė.

Ištrauka iš 1912 – 1914m. miestelio plano schemos Brėžinyje matomas Druskininkų kurortinio miesto gatvių tinklas su dviem pagrindinėmis aikštėmis, kurortinių vilų užstatymas.

Sklypas neužstatytas. Jo teritorijoje driekiasi pelkė.

Ištrauka iš 1935m. Druskininkų gydyklos plano

Brėžinyje matoma, kad miestas plečiasi. Naujas užstatymas Ratnyčios upės dešiniajame krante. Vakarinėje plano pusėje įsikuria Druskininkų kaimas.

Sklypas neužstatytas. Jo teritorijoje driekiasi pelkė.

Ištrauka iš 1958m. Druskininkų plano

Brėžinys mažai tesiskyria nuo ankstesnio plano. Tai liudija, kad tuo laikotarpiu neįvyko ryškesnių permainų.

Sklypas neužstatytas. Jo teritorijoje driekiasi pelkė.

Ištrauka iš 1981m. Druskininkų plano

Brėžinyje matoma, kad miesto centre išdygsta nauji, didesnio mastelio pastatai.

Nagrinėjamas sklypas neužstatytas. Šiaurinėje sklypo dalyje matomas naujas užstatymas. Pelkės teritorijoje kasamas tvenkinys.

Ištrauka iš 1983m. Druskininkų plano

Brėžinys mažai tesiskyria nuo ankstesnio plano.

Nagrinėjamas sklypas neužstatytas. Pelkės teritorijoje kasamas tvenkinys didėja.

Ištrauka iš 1989m. Druskininkų plano

Plane matomi nauji gyvenamosios paskirties užstatymai šiaurinėje dalyje. Joje taip pat įsikūrė Ryto gimnazija.

Sklypo teritorijoje pastatytas 3aukštų valčių prieplaukos pastatas su vaizdu į Vijūnėlės tvenkinį.

Ištrauka iš 2014m. Druskininkų plano

Sklypo teritorijoje pastatytas 2aukštų Vijūnėlės dvaras.

Ištrauka iš 2022m. Druskininkų plano

Sklypas neužstatytas. Ribojasi su Vijūnėlės tvenkinio krantu.

Taigi, atlikus istorinių šaltinių ir kartografinės medžiagos analizę, galima teigti, kad sklypas yra šalia istorinės miesto dalies. Sklypo teritorijoje iki 1981m. driekėsi pelkė. Vėliau jos vietoje buvo iškastas 2m gylio tvenkinys, pavadintas Vijūnėlės vardu. Sklypo teritorijoje 1989m. stovėjo trijų aukštų valčių prieplaukos pastatas, o nuo 2014m. iki 2022m. dviejų aukštų Vijūnėlės dvaras. Šiandien sklype jokių objektų nėra.

Druskininkų miestas pasižymi turtinga gamta: rekreaciniais miškais, juosiančiais miestą, miesto želdynais, vandens telkiniais (žr. 3.9 pav.). Miesto plotas, įskaitant vandenis ir miškus, užima 2296,9 ha.

Vandenys užima apie 4,9 % miesto ploto, o miškai – 66 %. Druskininkus supa Nemunas, į jį įteka Ratnyčia.

Pietinėje miesto dalyje tyvuliuoja ledyninės kilmės Druskonio ežeras, Vijūnėlės tvenkinys ir Mergelių akių ežerėlis. Nemune esančioje Meilės saloje 1960m. yra įsikūręs botaninis draustinis.

Sklypas yra vaizdingoje vietoje šalia Vijūnėlės tvenkinio. Ribojasi su Vijūnėlės parku. Sklypo reljefas yra tolygus, be jokių žymių pakitimų- nuo tvenkinio kranto iki tako yra 1m pakilimas.

3.6. Gamtinės sąlygos

3.9 pav. Gamtinių sąlygų vertinimo schema. Sudaryta autorės.

Druskininkų miesto susisiekimo tinklą sudaro tarptautinis magistralinis valstybinis kelias (Vilnius –Varėna – Gardinas), krašto keliai, rajoninės ir vietinės reikšmės keliai, Druskininkų aerodromas, vidaus vandenų – Nemuno kelias (žr. 3.10 pav.). Nuo 2022m birželio mėnesio mieste pradėjo važinėti elektroautobusai. Druskininkų savivaldybė siekia iki 2030m. pasiekti CO2 neutralumą viešojo transporto sistemoje, plėtoja vientisą dviračių takų tinklą.

Sklypo teritorijoja turi gerą susisiekimą su miesto pagrindinėmis arterijomis. Šalia sklypo yra gerai išvystyti pėsčiųjų ir dviračių takai.

3.7. Susisiekimo sistema

3 10 pav. Susisiekimo sistemos vertinimo schema. Sudaryta autorės.

Druskininkai yra kurortinis miestas, kurio istorinėje miesto dalyje telkiasi daugiausia paslaugų, prekybos ir maitinimo įstaigų, skirtų miesto svečiams priimti. Vakarinėje miesto dalyje vyrauja gyvenamosios paskirties namai, stovi mokykla (žr. 3.11 pav.).

Analizuojama teritorija yra tarsi jungtis tarp istorinės miesto dalies ir gyvenamosios miesto dalies. Sklypo rytinėje pusėje išsidėsto M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus ir V. K. Jonyno galerija, o šiaurinėje dalyje – Ryto gimnazija. Todėl sklypo teritorija yra puiki vieta atsirasti menų mokyklai.

3.8. Socialinė ekonominė infrastruktūra

3.11 pav. Socialinės ekonominės infrastruktūros vertinimo schema. Sudaryta autorės.

Druskininkų istorinės dalies užstatymo charakteris nėra vienalytis (žr. 3.12 pav.). Pagrindinių istorinių gatvių išklotinę istoriškai formavo perimetrinis užstatymas, tačiau jis buvo išardytas laisvo tipo užstatymo pastatais Vakarinėje Druskininkų miesto dalyje matomas sodybinis, miesto vilų užstatymas, formuojantis vietos charakterį.

3.9. Užstatymo tipai

3.12 pav. Užstatymo tipo vertinimo schema. Sudaryta autorės.

Atlikus daugiaaspektę vietos tyrimų analizę prieitos tokios išvados:

• Druskininkų miestas pasižymi medinės architektūros paveldu ir išraiškinga sanatorijų architektūra. Tai kuria miestui savitą charakterį, išlaikantį ypatingą santykį tarp gamtos ir architektūros.

• Kurortiniame mieste yra puikiai išvystytas paslaugų sektorius miesto svečiams. Tačiau miesto gyventojams trūksta meno mokyklos, kuri šiuo metu veikia tam nepritaikytose patalpose.

• Teritorija yra strategiškai palankioje vietoje: tarp istorinės Druskininkų miesto dalies ir gyvenamosios paskirties zonos, kurioje stovi gimnazija.

• Susisiekimo infrastruktūra yra gerai išvystyta, šalia sklypo yra pėsčiųjų ir dviračių takai.

• Teritorija pasižymi vaizdingu kraštovaizdžiu, tolimomis tamsaus miško kontūro perspektyvomis, meditacine atmosfera.

• Sklypo reljefas yra tolygus, be žymių pakitimų.

• Sklypas yra gerai apžvelgiamas iš šiaurinės ir vakarinės Vijūnėlės tvenkinio krantų

• Nuo sklypo atsiveria nuostabus vaizdas į tvenkinį.

2.1.

EKSPERIMENTINIS VARIANTINIS PROJEKTAVIMAS

Eksperimentinio variantinio projektavimo metu buvo remtasi M.K.Čiurlionio tapybos darbais, juose esančiu simbolių ir metaforų pasauliu ir bandyta jį perteikti projektuojamos mokyklos formose ir erdvėse, tinkančiose XXIa. ugdymo procesui tinkamai organizuoti.

2.1.1. M. K. Čiurlionio simbolių pasaulis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis novatoriška XIX a. pab. XX a. pr. lietuvių meno pasaulio asmenybė. Nors menininkas gimė Varėnoje, tačiau daugiausiai įtakos jo kūrybai turėjo Druskininkai, vieta, kur Čiurlionis augo, apsuptas archajinio lietuvių mitologijos ir folkloro pasaulio, pasireiškusio per papročius, dainas, liaudies meną.

M. K. Čiurlionis ypatingai domėjosi istorija, filosofija, astronomija. Tai atsispindi menininko kūryboje. Čiurlionio tapybos darbai žavi ne tik paslaptingu turiniu, nutapytų vaizdų įtaigumu, bet ir originalia menine forma. Pasak meno istorikės Rasos Andriušytės-Žukienės, menininkui yra svarbi filosofinė problematika: žmogus kaip Visatos dalis, žmogaus ir Absoliuto (dievybės, valdovo) santykis. Pagrindinės tapybos darbų idėjos yra apibendrintos (kelionė, pasaulio tvėrimas, pasaulio valdovas, gamtos stichijos, kosmoso tvarka), susijusios su pasaulio mitologija, lietuvių legendomis, pasakomis, folkloru (Andriušytė-Žukienė, 2004). Menotyrininkas, filosofas, kultūrologas Antanas Adrijauskas (2021) pasiūlė klasifikuoti Čiurlionio darbuose esančius simbolius :

• Metafiziniai susiję su pagrindinėmis būties formomis ir pirmapradėmis stichijomis.

• Kosminiai astronominiai visatoje vykstantys procesai ir kitos nežemiškų pasaulių vizijos.

• Archetipiniai „kolektyvinės pasąmonės“ vaizdiniai, kilę iš lietuvių mitologijos ir folkloro.

• Gamtos pasaulio aprėpia augalijos ir gyvūnijos formų įvairovę.

• Geometriniai koduoja įvairiuose geometrinėse figūrose (apskritimas, kvadratas, trikampis, piramidė, horizontali ir vertikali linija) slypinčias simbolines prasmes.

• Spalvų, garsų ir skaičių priklausomai nuo konkretaus tokių simbolių panaudojimo konteksto įgauna skirtingas semantines, spalvines ir akustines simbolines prasmes.

Taigi, M. K. Čiurlionis ir jo kūryba ypatingai prisideda prie Druskininkų garsinimo. Todėl norima, kad projektuojamos meno mokyklos koncepcija remtųsi Čiurlionio kūrybos simbolių ir metaforų pasauliu.

Čiurlionio tapybos darbas „Ramybė” (žr. 4.1 pav.) įkvėpė ekperimentiniam maketui „Kalnas” (žr. 4.2 pav.). Kalnas Čiurlionio kūryboje priskiriamas prie metafizinių simbolių. Tai simbolis, susijęs su dvasinių idealų paieškomis, reprezentuojantis unikalų aukščio ir bekraštės erdvės pojūtį. (Adrijauskas, 2021).

Kalno formos mokykla darniai įsilietų į parko aplinką, prisidėtų prie mistinės, paslaptingos atmosferos kūrimo. Netradicinės formos pastatas taptų traukos objektu.

Tačiau šios idėjos vystymas buvo atmestas, kadangi vizualiųjų menų mokyklai reikia daug natūralios šviesos, o kalnas asocijuojasi su tamsa.

Čiurlionio tapybos darbas „Finale” (žr. 4.3 pav.) įkvėpė ekperimentiniam maketui „Banga” (žr. 4.4 pav.). Beieškant mokyklos formos, Čiurlionio estetika netikėtai pasimatė maketo atspindyje. Jame išryškėja muzikalumas, ritmas ir garso simbolika. Dailės ir muzikos ryšys ypatingai dažnai matomas Čiurlionio kūryboje.

2.1.2. Eksperimentinė mokyklos formos paieška

1. Kalnas

2. Banga

4.2 pav. Eksperimentinis maketas „Kalnas”

4.1 pav. „Ramybė” , M. K .Čiurlionis, 1904

4.4 pav. Eksperimentinis maketas „Banga”

4.3 pav. „Finale” fragmentas, M. K . Čiurlionis, 1908

Šios idėjos vystymas buvo atmestas, tačiau Čiurlionio estetikos atradimas atspindyje skatina parinkti įdomesnės tekstūros medžiagas mokyklos apdailai, kurios atsispindėdamos tvenkinio paviršiuje, kurtų muzikinę iliuziją.

3. Jungtis

4.5

4.6

Čiurlionio tapybos darbas „Tiltai” (žr. 4.5 pav.) įkvėpė maketui „Jungtis” (žr. 4.6 pav.) Pastatas tarsi tiltas apjungia Vijūnėlės parką su šalimais esančia gyvenamosios paskirties zona. Tačiau tokia minimalistinė pastato forma neperteikia Čiurlionio estetikos aspektų. Todėl šios idėjos vystymas buvo atmestas.

4. Akmenys

Čiurlionio tapybos darbas „Jūros krantas” (žr. 4.7 pav.) įkvėpė maketui „Akmenys” (žr. 4.8 pav.).

Tai paviljono tipo pastatas, kurio skirtingos erdvės kaip pabirę akmenys išsidėsto ant Vijūnėlės kranto.

Akmuo Čiurlionio kūryboje priskiriamas prie archetipinių simbolių, dažnai minimas lietuvių liaudies mitologijoje ir tautosakoje.

pav. Eksperimentinis maketas „Jungtis”

pav. „Tiltai” , M. K .Čiurlionis, 1905

4.8 pav. Eksperimentinis maketas „Akmenys”

4.7 pav. „Jūros krantas”, M. K .Čiurlionis, 1905

Eksperimentinis maketas (žr. 4.9 pav.) netikėtai gavosi angelo formos. Iš pradžių buvo atliktas plano eksperimentas, pritaikant Čiurlionio kūryboje aptinkamus archetipinius simbolius – ratą ir žaltį. Sklype buvo išdėlioti apskritimai ir aplink juos laisva ranka išvinguriuotas „žaltys”. Planas priminė angelo kontūrus. Šis simbolis yra dažnas M. K. Čiurlionio darbuose (žr. 4.10 pav.), priskiriamas kosminei simbolikai, nežemiškų pasaulių vizijoms.

Taigi, atlikus ekperimentinį maketavimą, ieškant tinkamos formos meno mokyklai ir remiantis M. K. Čiurlionio tapybos darbais bei juose paslėpta simbolika, buvo išrinktos dvi idėjos, kurios buvo plačiau vystomos.

2.1.2. I Idėja. Angelas

• Atliepiant XXIa. ugdymo filosofiją, „angelo” formos mokykloje (žr. 4.11 pav.) siūloma koridorių paversti pagrindine mokyklos erdve, skirtą socializacijai ir savarankiškoms mokymo(si) situacijoms vykti.

• Klasių erdvės yra permatomos ir tai kuria galerijos įspūdį, kurioje pagrindinis eksponatas yra mokymo(si) procesas. Tai skatina mokinių smalsumą, motyvuoja kurti.

• Projektuojamos mokymo(si) erdvės tiek pastato viduje, tiek lauke.

• Ant stogo įrengiama terasa su vaizdu į Vijūnėlės tvenkinį.

• Genplane siūloma apjungti egzistuojančius takus, sukuriant vientisą pėsčiųjų ir dviračių taką

palei Vijūnėlės tvenkinį.

5. Angelas

4.9 pav. Eksperimentinis maketas. „Angelas”

4.10 pav. „Angelo” fragmentas, M. K .Čiurlionis, 1909

4.11 pav. I idėjos aksonometrija

1 - KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

2 - SKULPTŪROS STUDIJA

3 - CIRKULIACIJOS ERDVĖ

4 - TEKSTILĖS LABORATORIJA

5 - DIZAINO LABORATORIJA

6 - KAVINĖ

7 - MAŽOJI GALERIJA

8 - PIEŠIMO / TAPYBOS STUDIJOS

9 - SKAITYKLA

10 - TUALETAI

11 - METODINIS KAMBARYS

12 - DVIRAČIŲ PARKAVIMO VIETA

4.12 pav. I idėjos I aukšto planas ir pjūvis

• Atliepiant XXIa. ugdymo filosofiją, „akmenų” koncepcijos mokykloje (žr. 4.13 pav.) siūloma pastato pagrindinę erdvę paversti „meno saugykla”, kurioje išsidėsto archyvai, fondai, biblioteka, galerija ir kavinė. Ši erdvė skirta visiems: tiek mokiniams, tiek mokyklos svečiams. Tuo tarpu studijų erdvės, kuriose vyksta mokymo(si) procesai yra skirti tik mokiniams.

• Mokyklos koridoriaus erdvė yra „gatvės tipo” (žr. 4.14 pav.), netaisyklingos formos, skatinanti tiek savarankišką veiklą, tiek darbą grupėje.

• Visi paviljono stogai yra žaliosios terasos. Vienos pasiekiamos rampa iš lauko, kitos − tik iš vidaus.

4.13 pav. II idėjos aksonometrija

1 - APARTAMENTAI

2 - MENŲ SAUGYKLA (ARCHYVAS, BIBLIOTEKA, GALERIJA, KAVINĖ)

3 - STUDIJŲ ERDVĖS

4 - DVIRAČIŲ PARKAVIMO VIETA

4.14 pav. II idėjos I aukšto planas ir pjūvis

2.1.4. Eksperimentinio variantinio projektavimo išvados

• Projektuojamos meno mokyklos formos koncepcija remiasi Čiurlionio kūrybos simbolių ir metaforų pasauliu.

• Siūlamuose variantuose erdvės projektuojamos, atliepiant XXIa. ugdymo filosofiją

• Abu variantai yra galimi vystyti.

2.2. PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS

2.2.1. Bendrieji duomenys

• Statinio geografinė vieta – Druskininkų miestas

• Statinio funkcija – edukacinė ir kultūrinė.

• Statinio konstrukcijos – inžinerinė mediena.

• Aukštų skaičius – 2 (8,5 metrų aukščio).

• Ryšys su aplinkiniu užstatymu – esamoje situacijoje statinio sklype kitų statinių nėra. Statinį supa gamtinis Vijūnėlės parko kraštovaizdis.

• Klimato sąlygos – klimatas vidurio Europos.

• Reljefas – tolygus, be žymių pakitimų. Nuo tvenkinio kranto iki tako yra 1m pakilimas.

2.2.2. Sklypo plano sprendiniai

Siūloma praplėsti esamo sklypo ribas pietinėje pusėje (žr. 4.15 pav.), kadangi išplečiama pastato programa, kviečianti ne tik mokinius, bet ir miesto gyventojus bei miesto svečius apsilankyti pastate, mokytis meno. Praplėtus sklypo ribas į pietų pusę, tektų iškirsti dalį pušų. Tačiau jos būtų panaudotos pastato fasado apdailai.

Sklypo vakarinėje pusėje siūloma apjungti egzistuojančius takus, sukuriant vientisą pėsčiųjų ir dviračių taką palei Vijūnėlės tvenkinį. Tokiu būdu pėstieji ir dviratininkai išvengs susidūrimo su į sklypą įvažiuojančiais / išvažiuojančiais automobiliais. Rytinėje sklypo dalyje esantis įvažiavimas reikalauja korekcijos: praplėsti kelią, sudarant sąlygas tėvams privažiuoti, išleisti vaiką ir išvažiuoti. Kadangi sklypas yra jautrioje parko dalyje, lankytojams prie įėjimų į pastatą siūlomos dvi dviračių parkavimo aikštelės.

Personalui ir žmonėms su negalia sklypo šiaurinėje dalyje yra įrengtos penkių vietų automobilių stovėjimo aikštelė su gaisrinio automobilio apsisukimo aikštele. Jų dangai pasirinktas žolės korys, kuris sumažina kietųjų dangų vizualą.

Pagrindinis įėjimas į pastatą projektuojamas rytinėje pusėje. Antras įėjimas projektuojamas vakarinėje sklypo pusėje.

2.2.3. Pastato architektūrinių sprendimų koncepcija

„Iš visų kosminio dangaus pasaulio simbolių išskirtinę svarbą Čiurlionio paveiksluose įgavo rytais išnyranti ir budinanti žemę po nakties snaudulio bei šildanti dienos metu gamtos pasaulį saulė. Ji reprezentavo ne tik šilumos sklaidą, gyvybės atgimimą, stiprios energijos šaltinį, intensyvią augalijos pasaulio plėtotę, tačiau ir aktyvias kosminių ir gyvybės procesų spontaniškos sklaidos jėgas.” –

Adrijauskas, 2021, p. 179.

M. K. Čiurlionio kūryboje dominuojanti saulės, rato, pasaulio simbolika naudojama projektuojamos mokyklos koncepcijoje. Apskritimas simbolizuoja judesį, energiją, kūrybiškumą bei atspindi aktyvius ir pasaulį norinčius tyrinėti vaikus. Todėl mokykla kuriama kaip saulė su aplink ją esančiais pasauliais.

Projektuojamos mokyklos tikslas yra sukurti erdvę, kurioje visi galėtų mokytis meno. Todėl atsisakoma tradicinės uždaros mokyklos koncepcijos ir pastatas atsiveria miesto gyventojams bei miesto svečiams.

Pagrindinė mokyklos erdvė, skirta socializacijai, renginiams, savarankiškam mokymui(si) yra kaip saulė, aplink kurią išsidėsto skirtingų funkcijų apskritos erdvės (žr. 4.16 pav.). Iš jos lankytojai gali patekti į

šiuolaikinio meno galeriją, meno biblioteką, kavinę, o mokyklos mokiniai – į mokymo(si) erdves su vaizdu

į Vijūnėlės tvenkinį.

Mokymo(si) erdvės projektuojamos atsižvelgiant į XXIa. ugdymo filosofiją, užtikrinant mokymo(si) erdvių įvairovę. Mokykloje yra du mokymo(si) korpusai: fiksuotos funkcijos erdvės ir transformuojamos

4.15 pav. Sklypo planas

erdvės. Fiksuotos funkcijos korpuse veikia laboratorijos, animacijos, skulptūros klasės. Transformuojamame korpuse yra piešimo, tapybos klasės, kurių erdves galima keisti. Abu korpusus sudaro: atvira mokymo(si) erdvė, klasės, virtuvėlė, san. mazgas. Atviroje erdvėje gali vykti kelios klasės vienu metu (open–space principu). Taip pat ši erdvė skirta mokinių peržiūroms arba namų darbų ruošimui. Vasaros metu, kai pamokos nevyksta, abu korpusai gali būti nuomojami menininkams.

Antrame pastato aukšte įsikūrusi galerija ir trijų tipų terasos:

1. Virš bibliotekos veikia apskritimo formos terasa, skirta socializacijai.

2. Virš mokymo(si) korpusų esančios terasos veikia kaip lauko mokymo(si) erdvės su vaizdu į Vijūnėlės tvenkinį.

3. Virš kavinės esanti terasa skirta žolelių, daržovių auginimui, kurios naudojamos kavinės reikmėms. Ši terasa nėra atvira lankytojams.

Detali pastato programa suskirstyta pagal pastato aukštų planus ir pateikta lentelėse. Pastato bendras plotas – 4 684.8 m2 .

Pirmo aukšto bendras plotas 2 466.6 m2 Detali pirmo aukšto programa pateikta 5 lentelėje. NR. Patalpos pavadinimas Plotas, m2

5 lentelė. Pirmo aukšto

Holas / renginių erdvė 564.6

2.2.4. Pastato programa

2.

patalpų eksplikacija

4.16 pav. Koncepcijos diagramos

Pastato šerdis

Atviros erdvės Mokymo(si) korpusai Mokymo(si) korpuso erdvės Terasos

Antro aukšto bendras plotas – 2 218.2 m2 Detali antro aukšto programa pateikta 6 lentelėje.

2.2.5. Medžiaginis – konstrukcinis sprendimas

Pagrindinės medžiagos, naudojamos projekte yra mediena, stiklas, plienas. Mediena. Pastato konstrukcijos pasirinkimą lėmė Druskininkų miesto medinės architektūros tradicija ir klimato kaitos problematika. Mediena yra atsinaujinanti ir viena tvariausių statybos medžiagų, savyje kaupianti didžiulius kiekius į aplinką išmetamo anglies dvideginio (CO₂). Todėl medinei pastato konstrukcijai naudojama arčiausiai gamybos vietos išgaunama miškų valdymo tarybos (FSC) sertifikuota mediena.

Medinę pastato konstrukciją įkvėpė senovinė japonų technika. Medinė kolona, pagaminta iš laminuotos faneros (angl. Laminated Veneer Lumber) yra padalinta į keturias mažesnes dalis, o sijos praeina tarp šios

6 lentelė. Antro aukšto patalpų eksplikacija

kolonos elementų ir yra stabilizuojamos varžtais (žr. 4.17 pav.). Toks kolonos padalinimas leidžia vietoj vienos masyvios kolonos, turėti elegantišką, tas pačias apkrovas išlaikančią koloną. O erdvės atmosfera tampa lengvesne, kadangi šviesa gali pereiti per struktūrą. Prireikus, galima įmontuoti pertvaras kolonos tarpuose.

Objekto apdailai taip pat pasirinkta mediena. Pastato eksterjeras padengtas balinta medine lamele, o interjeras – balinto medžio masyvo plokštėmis. Toks sprendimas pasirinktas ne tik dėl vientisumo tarp objekto išorės ir vidaus, bet ir dėl medžio teigiamo poveikio žmonių psichologinei savijautai – sustiprina jutimine patirtį, sukuria jaukią atmosferą bei stiprina ryšį su gamta.

Stiklas. Dėl savo savybės susilieti su aplinka, stiklas naudojamas ne tik langams, bet ir interjere – stiklo sienų pertvaroms, turėklams.

Plienas. Pastato centrinėje dalyje esanti saulė yra pagaminta iš dažyto plieno (spalva RR42 Metallic gold), kurios konstrukcija tvirtinasi prie medinės pastato konstrukcijos.

2.2.6. Pastato inžineriniai sprendimai

Siekiant sumažinti šildymo ir vėsinimo poreikius, naudojamas išmanus langų šešėliavimas, leidžiantis rankiniu būdu reguliuoti į pastato vidų patenkančios saulės šviesos intensyvumą ir mažinti energijos poreikius vėsinimui. Langas yra sudarytas iš dvigubo kanalinio stiklo sluoksnio su permatoma izoliacija. Tai užtikrina aukštą šiluminę charakteristiką ir 19 % šviesos pralaidumą, idealiai tinkančią studijos šviesai. Pastatas naudoja geoterminę energiją. Geoterminės energijos gamyba sukuria daug mažesnę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją nei dauguma kitų technologijų, naudojant iškastinį kurą. Todėl žemės energijos pasirinkimas elektrai gaminti yra tvarus ir efektyvus būdas.

Taip pat ant galerijos stogo siūloma įrengti saulės kolektorius pagal Mičigano universiteto mokslininkų sukurtą dizainą. Mokslininkai pritaikę senovės japonų kirigami meną, sugebėjo užfiksuoti iki 40 % daugiau saulės šviesos nei tradicinės plokštės, tuo pačiu sumažinant pačių plokščių gamybos anglies dvideginio pėdsaką.

2.2.7. Žmonių su negalia poreikių sprendimai

Pastatas suprojektuotas taip, kad patenkintų tiek protinę, tiek fizinę negalią turinčių žmonių poreikius ir atitiktų neįgaliems keliamus reikalavimus. Automobilio stovėjimo aikštelėje numatyta vieta pritaikyta žmonėms su negalia. Visi praėjimai ir įėjimai atitinka neįgaliųjų vėžimėlių saugaus pločio reikalavimus. Į visus pastato aukštus galima patekti liftu. Kiekvieno aukšto sanitarinių mazgų blokuose įtraukiami ir spec. poreikių žmonių sanitariniai mazgai. Žmonių su negalia poreikių sprendimai pagrįsti statybos techniniu reglamentu STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“.

4.17 pav. Kolona

2.2.8. Priešgaistrinė sauga ir evakuacija

Pastatas suprojektuotas pagal statybos techninio reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga.“ Pastate numatomos trys evakuacinės laiptinės, iš kurių dvi turi tiesioginį išėjimą ant stogo. Pastate įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.

2.2.9. Pagrindiniai techniniai rodikliai

Esamo sklypo plotas – 2 500 m2 (0.25 ha)

Siūlomo sklypo plotas – 6 540 m2

Sklypo užstatymo plotas – 2 654 m2

Sklypo užstatymo intensyvumas – 0.8

Sklypo užstatymo tankis – 40 %

Žalieji plotai – 3 364 m2

Kietosios dangos – 522 m2

Projektuojamo pastato naudingas plotas – 4 684.8 m2

Projektuojamo pastato bendras plotas – 5262 m2

Pastato aukštų skaičius – 2 a.

Pastato aukštis – 9.8 m

IŠVADOS

• Švietimas yra vienas iš pagrindinių demokratinės visuomenės uždavinių, o pastatai, kuriuose vyksta mokymasis, formuoja mokymo(si) būdą ir diegia vertybinį pamatą.

• Mokykla – tai struktūra, o ne statiška erdvė. Todėl projektuojant šiuolaikinę mokyklą, svarbu apjungti XXIa. ugdymo filosofiją su ją atliepiančia fizine mokymo(si) erdve.

• Atsižvelgus į pasaulinės praktikos šiuolaikinius mokymo pastatų architektūros pavyzdžius, teorinio ir ekperimentinio tyrimo metu padarytas išvadas bei jas praktiškai pritaikius pastato projektavime, suprojektuota M.K.Čiurlionio meno mokykla Druskininkų mieste.

• Projekte atsisakoma tradicinės uždaros mokyklos koncepcijos. Meno mokykla tampa edukacine miesto erdve, kurioje ne tik mokiniai, bet ir miesto gyventojai bei miesto svečiai gali mokytis meno, stebėti šiuolaikinio meno kūrinius

• Mokyklos erdvių įvairovė bei galimybė mokytis tiek lauke, tiek viduje ugdo laisvą ir savarankišką žmogų. O natūralių ir vietinių medžiagų panaudojimas prisideda prie vietinės ekonomikos ir tvarios statybos.

• Mokykla suprojektuota atliepiant vietos kontekstą – Druskininkų miesto medinės architektūros tradiciją

NAUDOJAMI REMĖJŲ PRODUKTAI

• ARTECHNIKA. Projekte naudojama vaizdo stebėjimo įranga viešosioms erdvėms ir pastatams „Carrier TVGP-M01-0201-TUR-W” – mokyklos saugumui užtikrinti.

• BAREMA RYTAI. Naudojamos ventiliacinės grotelės.

• BAUMIT Pasirinkta išorinės sudėtinės termoizoliacinės sistema, pastato sienų šiltinimui naudojant tinkuojamą sistemą su MW plokštėmis.

• BETONO MOZAIKA. Naujam pėsčiųjų takui palei Vijūnėlės tvenkinį

naudojamas Rompox-profi-deco dviejų komponentų sintetinis dervos pagrindo surišėjas.

• FOGO. Projekte naudojamos priešgaisrinės konvejerinės užsklandos bei dviejų krypčių REV vėdinimo ir dūmų šalinimo ventiliatoriai („mcr MONSUN“).

• HYDRO BUILDING SYSTEMS LITHUANIA. Pastato viduje naudojamos The WICSLIDE 150 PS stiklinės pertvaros.

• MIDA Aukštam energetiniam efektyvumui pasiekti ant neeksploatuojamo stogo naudojama sistema TN ROOF BRM STEEL COMBI EPS 02

• NAUJIEJI ŽENKLAI Ant pastato fasado naudojamas Wall Luminaire TOMSK apšvietimas.

• PERCUSSION PLAY BALTICS Prie pastato įrengiami Emperor Chimes lauko muzikiniai varpeliai.

• SCHNEIDER ELECTRIC. Pastatas valdomas naudojant SpaceLogic KNX sistemą.

• SCHOMBURG BALTIC. Pastato pamatams hidrolizuoti naudojama AQUAFIN-RB400 elastinga hidroizoliacija.

• VEESLA. Naudojama naujausia įkrovimo technologiją, „JuiceBox“, elektromobiliams įkrauti.

• VELUX LIETUVA Stoglangiams naudojami lygaus stiklo stogo langai.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

• Adrijauskas, A. (2021). Mįslingas M. K. Čiurlionio simbolių ir metaforų pasaulis. Sovijus Tarpdalykiniai Kultūros Tyrimai, 9(1), 154-182. http://w.lkti.lt/wpcontent/uploads/2023/02/SOVIJUS-T.-9-Nr.-1-p.-153182-A.-Andrijauskas.pdf

• American Institutes for Research. (2005, January 27). Effects of Outdoor Education Programs for Children in California. https://www.air.org/resource/report/effects-outdoor-education-programschildren-california

• Andriušytė-Žukienė, R. (2004). M. K .Čiurlionis: tarp simbolizmo ir modernizmo. Versus Aureus.

• Baker, L. (2012). A History of School Design and its Indoor Environmental Standards, 1900 to Today. National Clearinghouse for Educational Facilities.

http://architecturalnetworks.research.mcgill.ca/assets/nationalinstituteofbuildingsciences-min.pdf

• Barrett, P.; Barrett, L.;Davies, F.; Zhang,Y. (2014). The impact of classroom design on pupils' learning: Final results of a holistic, multi-level analysis. Building and Environment, 89, 118-133

https://doi.org/10.1016/j.buildenv.2015.02.013

• Boys, J. (2011). Towards Creative Learning Spaces. Re-thinking The Architecture Of PostCompulsory Education. Routledge.

• Duthilleul, Y.; Blyth, A.; Imms, W.; Maslauskaite, K. (2018). Design and Learning Environments in the City of Espoo, Finland. Thematic Reviews Series. Council of Europe Development Bank, Paris.

https://coebank.org/media/documents/ School_Design_and_Learning_Environments_in_the_City_of_Espoo_Finland.pdf

• Engelbrecht, K. (2003, June 18). The Impact of Color on Learning. NeoCON.

https://docplayer.net/12451663-The-impact-of-color-on-learning-kathie-engelbrecht-assoc-iidakathie-engelbrecht-perkinswill-com-perkins-will-chicago-illinois.html

• Falson, J. (1995). The Typology of the School Building: its Importance in Educational Policies and Practices. Education (Malta), 5(3), 16-26.

https://www.um.edu.mt/library/oar/bitstream/123456789/53289/1/Education5%283%29A4.pdf

• Fisher, A.V.; Godwin,K.E.; Seltman,H. (2014). Visual Environment, Attention Allocation, and Learning in Young Children: When Too Much of a Good Thing May Be Bad. Psychological Science, 25(7). https://doi.org/10.1177/0956797614533801

• Geus, M. (2018, January 27). A critical evolution for spaces of architectural education. Maisonh. http://maisonh.nl/2018/01/27/architecture-schools/

• Gonzalez, M. F. (2018). School in Port/Skop. ArchDaily. https://www.archdaily.com/895609/schoolin-port-skop

• Hertzberger, H. (2008). Space and Learning. Lessons in Architecture 3. 010 publishers.

• Hudson, M.; White, T. (2020). Planning Learning Spaces. A practical Guide for Architects, Designers and School Leaders. Laurence King Publishing.

• Illich, I. (1972). Deschooling Society. Harper&Row.

• Ivanova, E. (2019). School building planning. Main types of systems (plans) of school buildings. World Science, 1(7(47), 18-31. https://doi.org/10.31435/rsglobal_ws/31072019/6586

• Jalil, N. A.; Yunus, R. M.; Said, N. S. (2012). Environmental Colour Impact upon Human Behaviour. Procedia - Social and Behavioral Sciences, 35, 54 – 62. https://doi.org/10.1016/j.sbspro.2012.02.062

• Kahn, L.; Latour, A. (1991). Louis I. Kahn: writings, lectures, interviews. Rizzoli International Publications.

• Kelz, Ch.; Grote, V.; Moser, M. (2011, September). Interior wood use in classrooms reduces pupils’ stress levels. [Conference]. 9th Biennial Conference on Environmental Psychology, Eindhoven, Netherlands.

https://www.researchgate.net/publication/326479468_Interior_wood_use_in_classrooms_reduces_pup ils'_stress_levels#:~:text=Wood%20was%20associated%20with%20decreased,wood%20elements%2 0(Kelz%20et%20al

• Keinys, S. (2021). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

• Kuhn, Ch. (2012, March 29). Typology: Schools. Architecture Review. https://www.architecturalreview.com/essays/typology/typology-schools

• Li, D.; Sullivan, W.C. (2015). Impact of views to school landcapes on recovery from stress and mental fatigue. Landscape and Urban Planning, 148, 149-158.

https://doi.org/10.1016/j.landurbplan.2015.12.015

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (2019). Įsakymas dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo. (2019, lapkričio 4, Nr. D1-653). https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/dcb43cb3ffaf11e990d5d63c859a8aa7

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (1999). Įsakymas dėl reglamento STR 2.01.01(2):1999

„Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga.“ patvirtinimo. (1999, gruodžio 27, Nr. 422).

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.96037/asr

• Mačiulis, A. (2009). Druskininkų miesto planinės erdvinės kompozicijos ypatumai. Urbanistika ir architektūra, 33(1), 20–27.

• Maesano, C.; Maesano, I. A. (2021). Daylight and School Performance in European Schoolchildren. Int. J. Environ. Res. Public Health, 18(1), 258. https://doi.org/10.3390/ijerph18010258

• Miškinis, A. (2002). Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, I knyga. Savastis.

• Nelson, B. (2014, November 6). School design through the decades Mosaic science

https://mosaicscience.com/story/school-design-through-decades/

• Pasalar, Celen. (2003). The Effects of Spatial Layout on Students' Interaction in Middle Schools: Multiple Case Analysis. [Dissertation, North Carolina State University]

https://repository.lib.ncsu.edu/bitstream/handle/1840.16/5083/etd.pdf?sequence=1&isAllowed=y

• Pearson, A. (2020, October 2). Winter Visual Arts Center at Franklin & Marshal College by Steven Holl Architects. Architectural Record. https://www.architecturalrecord.com/articles/14829-visual-artscenter-at-franklin-marshall-college-by-steven-holl-architects

• Pintos, P. (2021). Erlev School/Arkitema. ArchDaily. https://www.archdaily.com/971052/erlevschool-arkitema

• Ridler, M. J. (2022). Color and Architecture: Walter Gropius and the Bauhaus Wall-Painting Workshop in Collaboration, 1922-1926. Architectural Histories, 10(1), 127. https://doi.org/10.16995/ah.8308

• Sailer, K. (2018). Corridors, Classrooms, Classification – The Impact of school layout on pedagogy and social behaviours.

https://discovery.ucl.ac.uk/id/eprint/10048838/1/Sailer2018_PedagogyBehavLayout_final.pdf

• Schein, E. (1985). Organizational Culture and Leadership (3rd edition). JosseyBass.

http://www.untagsmd.ac.id/files/Perpustakaan_Digital_2/ORGANIZATIONAL%20CULTURE%20O rganizational%20Culture%20and%20Leadership,%203rd%20Edition.pdf

• Shuangyu, H. (2022). Xinglong Lake Children’s Art Center/REL ARCHITECS. Archdaily

https://www.archdaily.com/987740/xinglong-lake-childrens-art-center-relarchitects?ad_source=search&ad_medium=projects_tab.

• Štelbienė, A. (2021, gruodžio 6d.). Sami Rintala apie pasirinkimą architektūroje. Statybos ir Architektūra https://sa.lt/sami-rintala-apie-pasirinkima-architekturoje/

• Tanner, C. K..; Lackney, J. A. (2006). Educational Facilities Planning: Leadership, Architecture, and Management. Pearson Allyn and Bacon.

• Varto, J. (2022). Meninis tyrimas. Kas tai? Kas jį atlieka ir kodėl? VDA leidykla.

• Walden, R. (2015). Schools for the Future. Design Proposals from Architectural Psychology Springer.

PAVEIKSLĖLIŲ SĄRAŠAS

1.1 pav. Mokymasis lauke. Platono akademija 387 m. pr. m.e. Mozaikinės grindys iš Pompėjos. Autorius nežinomas. 11p.

1.2 pav. Mokymasis viduje. Mokyklos klasė su miegančiu mokytoju. 1672 m. paveikslas © Jan Steen. 11p.

1.3 pav. Mokymosi pastatų tipų klasifikacija pagal plano išdėstymą. Sudaryta autorės. 13p.

1.4 pav. Tradicinės klasės ir artikuliuotos klasės schema. Sudaryta autorės pagal Herman Hertzberger schemą. 16p.

1.5 pav. Tradicinio koridoriaus fotofiksacija © Šarūnas Mažeika. 17p.

1.6 pav. Erdvių įvairovės koridoriuje fotofiksacija. Mary S. Boyd mokykla, arch. Hollis + Miller © Hollis + Miller. 17p.

1.7 pav. Bauhaus Desso interjero fotofiksacija © Jörn Schiemann. 19p.

1.8 pav. Šiaurinė šviesa mokymosi erdvėje. Drawing Studio, arch. Peter Cook © Richard Bryant. 20p.

1.9 pav Išskirtinis dizainas “Vittra” mokykloje. Arch. Rosan Bosch Studio © Kim Wendt. 21p.

1.10 pav. Vaikų kūrybai skirtos sienos “Vittra” mokykloje. Arch. Rosan Bosch Studio © Kim Wendt. 21p

2.1 pav. Mokyklos fotofiksacija © Simon von Gunten. 25p.

2.2 pav. Mokyklos pirmojo aukšto planas © Spok. 26p.

2.3 pav. Mokyklos antrojo aukšto planas © Spok. 26p.

2.4 pav. Mokyklos interjero fotofiksacija © Julien Lanoo. 27p.

2.5 pav. Pastato fotofiksacija iš viršaus © Julien Lanoo. 27p.

2.6 pav. Erlev mokyklos fotofiksacija © Niels Nygaard. 28p.

2.7 pav. Erlev mokyklos pirmojo aukšto planas © Arkitema. 29p.

2.8 pav. Erlev mokyklos interjero fotofiksacija © Niels Nygaard 29p.

2.9 pav. Erlev mokyklos interjero fotofiksacija © Niels Nygaard. 30p.

2.10 pav. Pastato fotofiksacija iš paukščio skrydžio © Paul Warchol. 31p.

2.11 pav. Mokyklos genplanas © Steven Holl architektai. 32p.

2.12 pav. Pastato fotofiksacija © Paul Warchol. 33p.

2.13 pav. Interjero fotofiksacija © Paul Warchol. 33p.

2.14 pav. Pastato fotofiksacijos © Luis Gordoa, Rafael Carrillo. 34p.

2.15 pav. Mokyklos eskizas © Mauricio Rocha. 35p.

2.16 pav. Mokyklos pirmo aukšto planas © Mauricio Rocha. 35p.

2.17 pav. Pastato fotofiksacija iš paukščio skrydžio © Arch-Exist. 36p.

2.18 pav. Stogo fotofiksacija © Arch-Exist. 37p.

2.19 pav. Cirkuliacijos diagrama © REL ARCHITECTS. 37p.

2.20 pav. Eksterjero fotofiksacija © Arch-Exist. 37p.

2.21 pav. Juodasis apskritimas ir Juodasis kvadratas, Kazimir Malevič, 1915m. 38p.

3.1 pav. XIX a. pab. Mineralinio vandens paviljonas parke. Neišlikęs. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio

dailės muziejus. 41p.

3.2 pav. 1923 m. Druskininkų panorama © Biblioteka Narodowej w Warszawie. 41p.

3.3 pav. Druskininkų vandens parko fasado fragmentas © autorė. 41p.

3.4 pav. Pušyno sanatorijos fotofiksacija © Aurelija Slapikaitė Jurkonė. 41p.

3.5 pav. Sklypo fotofoksacija nuo Vijūnėlės tvenkinio kranto © autorė .43p.

3.6 pav. Sklypo teritorijos padėtis Druskininkų miesto kontekste. Sudaryta autorės. 43p.

3.7 pav. Fotofiksacijos sklype © autorė. 44p.

3.8 pav. Sklypo fotofiksacijos iš kitos tvenkinio pusės © autorė. 45p.

3.9 pav. Gamtinių sąlygų vertinimo schema. Sudaryta autorės. 48p.

3.10 pav. Susisiekimo sistemos vertinimo schema. Sudaryta autorės. 49p.

3.11 pav. Socialinės ekonominės infrastruktūros vertinomo schema. Sudaryta autorės. 50p.

3.12 pav. Socialinės ekonominės infrastruktūros vertinomo schema. Sudaryta autorės. 51p.

4.1 pav. „Ramybė”, M. K .Čiurlionis, 1904. 54p.

4.2 pav. Eksperimentinis maketas „Kalnas” 54p.

4.3 pav. „Finale” fragmentas, M. K . Čiurlionis, 1908. 54p.

4.4 pav. Eksperimentinis maketas „Banga”.54p.

4.5 pav. „Tiltai”, M. K .Čiurlionis, 1905. 55p.

4.6 pav. Eksperimentinis maketas „Jungtis”. 55p.

4.7 pav. „Jūros krantas”, M. K .Čiurlionis, 1905. 55p.

4.8 pav. Eksperimentinis maketas „Akmenys”. 55p.

4.9 pav. Eksperimentinis maketas. „Angelas”. 56p.

4.10 pav. „Angelo” fragmentas, M. K .Čiurlionis, 1909. 56p.

4.11 pav. I idėjos aksonometrija. 56p.

4.12 pav. I idėjos I aukšto planas ir pjūvis. 57p.

4.13 pav. II idėjos aksonometrija. 58p.

4.14 pav. II idėjos I aukšto planas ir pjūvis. 59p.

4.15 pav. Sklypo planas. 61p.

4.16 pav. Koncepcijos diagramos. 62p.

4.17 pav. Kolona. 65p.

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Mokymosi kultūrų palyginimas. Sudaryta autorės pagal Edgar Shein „Organizacijos Kultūrą“.

14p.

2 lentelė. Mokymosi erdvių tipų klasifikacija. Sudaryta autorės pagal Dovey ir Fisher (2014). 15p.

3 lentelė. Druskininkų mokymo pastatų architektūra. Sudaryta autorės. 42p.

4 lentelė. Nagrinėjamos teritorijos istorinė raida XX-XXI a. (Planų ištraukos iš Geoportal; Biblioteka Narodowa w Warszawie; Album pamiątkowe Druskienik. Bialystok; Google Earth Pro). Sudaryta autorės.

46-47p.

5 lentelė. Pirmo aukšto patalpų eksplikacija. 62-64p.

6 lentelė. Antro aukšto patalpų eksplikacija. 64p.

Pietinis fasadas

Vakarinis fasadas

I aukšto planas

II aukšto planas