Aiskinamasis rastas nuasmenintas by STRUCTUM

Projekto kslas, uždaviniai, darbo sudė s

Idėjos aprašymas

Tikslas – pasiūly sezoniškumo mažinimo priemones Neringos savivaldybei.

Siūloma – pėsčiųjų takas „Camino“, per visą Kuršių neriją. Laikan s aprašytos koncepcijos ir principų, kslus tako maršruto parinkimas ir žymėjimas būtų detalizuojamas sekančiame etape.

Siūlomas pėsčiųjų takas driektųsi per visą Kuršių neriją – nuo Smiltynės iki Nidos, pasinaudojant esamais miško takais, provėžomis, gyvenviečių gatvėmis bei jūros ir marių pakrantėmis. Takas būtų pažymėtas specialiais ženklais ir informaciniais elementais, o jo maršrutas būtų pritaikytas vidu nio ﬁzinio pasirengimo keliautojams.

Visas maršrutas suskirstytas į tris pilnos dienos (20-30km) etapus:

I etapas: Smiltynė – Juodkrantė

II etapas: Juodkrantė – Pervalka (arba Preila)

III etapas: Pervalka – Nida

Keliautojai gali pasirink ek starto tašką, ek ėjimo kryp9 – nuo Klaipėdos arba nuo Nidos. Esamos gyvenvietės tarp etapų natūraliai už krina nakvynės, mai nimo ir visuomeninio transporto susisiekimo galimybes. Pagrindiniai kelio punktai sutampa su esamu autobusų

Aiškinamasis raštas

maršrutu, todėl taką galima įveik dalimis, esant blogam orui, ribotam laikui ar keliautojui susidūrus su sveikatos problemoms.

Vienas iš svarbiausių tako privalumų – tai auten škas gamtos patyrimas leidžian s atsiribo nuo masinio turizmo irjaus ar mą ryšį su aplinkabeivietosistorija.Galimybėaplanky Kuršių nerijos įspūdingiausius gamtos ir paveldo objektus.

Projekto įgyvendinimas numatomas palaipsniui, remian s minimalia intervencija į aplinką –nereikalauja naujų trasų įrengimo, pakanka pritaiky esamus takus, ženklinimą ir pateik informacinius sprendimus. Papildomas maršruto patrauklumas atsirastų sukūrus jung s su kitu Kuršių marių krantu (pvz., Ventės ragu), pasitelkiant reguliarius mažųjų laivų reisus. Tai paska ntų keliautojų judėjimą be automobilio, prailgintų apsilankymo laiką ir sus printų abi puses jungiančių savivaldybių bendradarbiavimą.

Siūlomos sezoniškumo mažinimo priemonės nereikalauja didelių inves cijų, gali bū įgyvendinamos palaipsniui, pagal turimas lėšas ir poreikį. Nedisonuoja su esamomis teritorijos ir gamtos apsaugos priemonėmis. Nereikalauja naujų pastatų statybų ir kelių esimo. Generuoja papildomą lankytojų srautą iš sus metus. Pritraukiami lankytojai be automobilių, kas ypač aktualu atsižvelgiant į savivaldybės siekius, oro taršos ribojimą ir parkavimo problemas. Siūloma išnaudo tą kas jau yra: gamtą, op malų atstumą tarp gyvenviečių, žmonių poreikį keliau . Visa tai siūloma apjung .

Integracija su kitais Lietuvos ir tarptau niais projektais

Vandens kelio jung s es Vente, atvertų galimybes prisijung prie Tarptau nio Camino Lituano takų nklo ir populiarin šį maršrutą. Camino Lituano populiarumas kasmet auga, tačiau keliautojų srautą riboja skurdi esamo maršruto infrastruktūra – ypač menkas nakvynių pasirinkimasirmai nimovietųnebuvimasatskiroseatkarpose.Akivaizdiabipusėnauda,Neringos maršrutas būtų naudingas ek Camino Lituano populiarinimui, ek Camino Lituano populiarinimas pritrauktų lankytojus į Neringą. Būtų išnaudojamas Neringos privalumas, kaip įspūdingiausios gamtos ir labiausiai išvystytos turizmo infrastruktūros maršrutas.

Visa keliautojų infrastruktūra Neringoje būtų aktuali ir tarptau nio projekto - EuroVelo dviračių trasos populiarinimui.

h?ps://en.eurovelo.com/ev10/lithuania

būklės

Neringa balansuoja tarp dviejų pasirinkimų. Lik privačių savininkų „kiemu“, kur turistai reikalingi k kaip papildomas pajamų šal nis. Ar tap turistų traukos vieta, kur atvykę žmonės jaustų, kad jie laukiami vien todėl, kad atvyko.

Neringos miestas artėja prie „Venecijos varianto“, kur sezono metu turistų per daug, todėl įvedamosjų srautą ribojančiospriemonės.Tačiaupriešingainei Venecija, kuri (kaip ir nemažai kitų pasaulinio mąsto turistų traukos centrų) nestokoja turistų apskritus metus. Pasibaigus sezonui

Nida ir ki Neringos miesteliai ištuštėja, aprimsta, nebetenka socialinės gyvybės. Tačiau unikali gamta ir peizažai niekur nedingsta, todėl turis nis patrauklumas išlieka.

Trumpas sezonas lemia žemą Infrastruktūros efektyvumą. Nuola nis lankytojų srautas leistų efektyviau naudo esamą infrastruktūrą, tokią kaip apgyvendinimo įstaigos, restoranai ir lankymo objektai, kurie šiuo metu dažnai būna nepakankamai išnaudojami ne sezono metu.

Ilgesnis turizmo sezonas verslui suteiktų galimybę išlaiky darbuotojus iš sus metus, mažinant sezoninių darbuotojų poreikį ir už krinant geresnę paslaugų kokybę.

Šio pasiūlymo kontekste, svarbu pabrėž , kad visa Kuršių nerijos teritorija yra gausiai išvagota natūraliais takais, provėžomis ir miško keliukais, kurie suteikia galimybę pasiek nuošalias vietas be bū nybės es naujus takus. Šie natūraliai susiformavę maršrutai leidžia keliautojui tyrinė gamtos ir paveldo objektus, išlaikant minimalų poveikį aplinkai.

Per visą pusiasalį besidriekian s kelias bei dviračių takų sistema už krina patogų susisiekimą ek privačiu, ek visuomeniniu transportu ir leidžia keliautojams lengvai orientuo s bei pasirink ar miausią priėjimo tašką. Ši infrastruktūra suteikia puikią galimybę organizuo pėsčiųjų maršrutus išnaudojant esamus takus, be reikšmingų ﬁzinių intervencijų ar didelių inves cijų.

Priežastys ska nančios projektą įgyvendin išvengiant naujų statybų:

1. Griežta aplinkosauginė ir paveldo apsauga

Kuršių nerija yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir saugoma teritorija, todėl statybos projektai privalo a k Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą bei apsaugos reglamentą. Bet kokie statybos darbai turi bū suderin su a nkamomis ins tucijomis.

2. Sudė ngas projektų derinimo procesas

Statybos projektų derinime pritrūksta glaudaus bendradarbiavimo tarp įvairių ins tucijų, įskaitant Neringos savivaldybę, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją ir Kultūros paveldo departamentą.

3. Ilgas statybos leidimų gavimo procesas

Neringoje statybos leidimas privalomas net I grupės nesudė ngiems sta niams, įskaitant Viešinimo ir visuomenės įtraukimo reikalavimus visi procesai vyksta lėtai, todėl trunka ilgai.

4. Žemės nuomos ir naudojimo apribojimai žemės naudojimo paskir es kei mas ar sklypų formavimas apsunkintas dėl saugomų teritorijų statuso.

Funkcinė, erdvinė ir architektūrinė idėja, darnios ir tvarios koncepcijos aprašymas Siūloma kuo labiau panaudo esamus natūraliai susiformavusius pėsčiųjų takus, provėžas ir keliukus, taikant mažiausios intervencijos principą. Takai organizuojami pasitelkiant esamą infrastruktūrą – poilsio aikšteles, prieigas – vengiant naujų trasų per jautrias teritorijas.

Erdvinė struktūra pritaikoma prie gam nio reljefo, išnaudojant natūralius kraštovaizdžio takus ir vengiant statmenų perėjimų per kopas ar buveines. Tik ten, kur bū na, siūloma įreng lengvos konstrukcijos medinių takų minimalias atkarpas su minimalia invazija.

Architektūrinė išraiška – santūri, deran su gam ne aplinka: mediniai stendai, suolai, ženklinimas be ryškių elementų. Vengiama nebū nos infrastruktūros.

Darnaus vystymosi kslas – paskirstant lankytojų srautus, mažin poveikį jautrioms vietoms, išlaiky kraštovaizdžio vien sumą ir ska n atsakingą žmogaus sąveiką su gamta.

Nesiūloma staty jokių naujų pastatų ar susisiekimo komunikacijų, nes nauji statybos projektai susiduria su reikšmingais iššūkiais, kuriuos lemia griež aplinkosaugos, kultūros paveldo ir teritorijų planavimo reikalavimai.

Pasiūlymo pagrindimas

Ilgi pėsčiųjų maršrutai, tokie kaip planuojamas takas, visame pasaulyje populiarėja kaip atsakas į šiuolaikinio miesto gyventojo psichologinius poreikius. Nuola nis stresas, informacinė perkrova, skaitmeninisnuovargis ir darbo-pertraukų disbalansas ska na žmones ieško lėto, apmąstymams palankaus poilsio būdo. Tokie žygiai kaip Ispanijos Camino de San ago ar panašūs maršrutai leidžia atsiribo nuo kasdienės ru nos, grąžina dėmesingumą dabar es akimirkai, gerina emocinę pusiausvyrą ir padeda atkur ryšį su gamta bei savimi.

Pėsčiųjų žygiai suteikia galimybę pa r ne k ﬁzinį judėjimą, bet ir asmeninę kelionę – savo šką šiuolaikinę piligrimystę. Tai patrauklu žmonėms, ieškan ems prasmės, vidinės tylos, iššūkio sau, o ne masinio turizmo patogumų. Be to, lėtasis keliavimas sukuria erdvę bendrystei – pasidalytai pa rčiai su kitais keliautojais, s prina bendruomeniškumo jausmą ir mažina socialinę izoliaciją. Kuršių nerija, su savo išskir niu kraštovaizdžiu ir esama takų bei transporto infrastruktūra, puikiai nka šiai vis dažniau pasirenkamai poilsio formai, leidžiančiai žmonėms atras ne k vietą, bet ir save.

Pėsčiųjų tako per Kuršių neriją įrengimas savivaldybei suteiktų apčiuopiamą ekonominę ir socialinę naudą, mažinant šiuo metu i n ryškų sezoniškumą. Pėsčiųjų tako projektas padėtų paskirsty lankytojų srautus tolygiau metų bėgyje, padidindamas bendrą paslaugų paklausą rudenį ir pavasarį ar net žiemą Tai leistų verslams dirb stabiliau, išlaiky darbuotojus ilgiau, mažintų sezoninio užimtumo problemą. Infrastruktūra – apgyvendinimo, mai nimo, susisiekimo objektai – būtų efektyviau panaudojama.

Svarbu tai, kad siūlomo sprendimo įgyvendinimui nereikia didelių inves cijų, nereikalauja sudė ngų projektų rengimo – takas remiasi jau egzistuojančiais keliais, provėžomis ir prieigomis. Dauguma priemonių – takų sutvarkymas, ženklinimas, informacijos pateikimas – gali bū įgyvendinamos palaipsniui, per kelerius metus, derinant su kitomis vie nio turizmo ska nimo priemonėmis.Papildomasprivalumas–galimybėintegruo maršrutąį tarptau nįCamino Lituano nklą, taip prisijungiant prie populiarėjančios, kultūriškai ver ngos ir turis niu požiūriu

patrauklios pėsčiųjų trasų sistemos. Tai prisidėtų prie tako populiarinimo ir žinomumo be papildomo reklamos poreikio.

Įgyvendinimo sėkmės prielaidos

 Verslo ir savivaldybės bendradarbiavimas. Supras žmonių poreikius ir už krin infrastruktūros ir bent minimalių paslaugų pasiūlą ir ne sezono metu.

 Žmogus turi jaus s, kad jis laukiamas – aiški informacija, nedominuojantys draudimai, pro nga nakvynės kaina, veikiantys tualetai.

 Višta ar kiaušinis – kas pirmiau – infrastruktūra ar lankytojai. Sezonas yra tada, kada yra gyvybė – yra kur pavalgy , kur apsipirk , kur pernakvo . Užtektų bent ek.

Galimų išmaniųjų technologijų aprašymas

Visi išmanieji sprendimai gali bū įgyvendinami palaipsniui, autonomiškai, be bū nybės es elektros kabelius ar atlik inžinerinius žemės darbus, todėl jie idealiai nka saugomai, jautriai gam nei aplinkai. Inves cijos – palygin nedidelės, ypač, kai projekto partneriai noriai teikia savo produktus, kaip paramą savivaldybei ir savanoriškai prisideda prie socialiai reikšmingų projektų. Siūlomų išmaniųjų priemonių poveikis ilgalaikis: efektyvus lankytojų valdymas, geresnis informacijos pateikimas, infrastruktūros apsauga ir duomenų pagrindu grįs sprendimai savivaldybei.

Išmaniųjų technologijų sprendimai pėsčiųjų tako infrastruktūrai

1. Interaktyvūs informaciniai stendai su QR kodais

Techninė priemonė: Tvir nami prie maršruto pradžios ir pagrindiniuose taškuose mediniai arba metaliniai stendai su integruotais QR kodais ir NFC žymėmis.

Funkcionalumas ir nauda:

 Lankytojai gali nuskenuo QR kodą ir gau išsamią informaciją apie vietovę, gamtą, kultūros paveldą ar net aktualų orą, srautus ir rekomenduojamą kryp9.

 Informacija gali bū teikiama keliomis kalbomis, įskaitant garso gidus ir tekstus su vizualizacijomis.

 Stendai leidžia išveng perteklinio ženklinimo gamtoje.

Galimas partneris:

 WoodON – gam nės este kos baldų ir mažosios architektūros sprendimų kūrėjas; gali gamin stendus iš natūralių medžiagų, integruojant technologinius sprendimus.

 Crea ve Partner – interaktyvių vizualizacijų ir edukacinių IT turinių kūrėjas.

2. Autonominiai lankytojų srautų skaičiavimo ju kliai

Techninė priemonė: Infraraudonųjų spindulių arba vaizdo analizės pagrindu veikiantys srautų matuokliai su autonominiu mai nimu (saulės baterijos), duomenų perdavimu per GSM/LoRa nklus.

Funkcionalumas ir nauda:

 Suteikia duomenis apie lankytojų kiekį realiuoju laiku ar per tam krą laikotarpį.

 Padeda prognozuo paslaugų poreikį (pvz., papildomų tualetų, šiukšliadėžių ištuš nimo, sezono intensyvumą).

 Naudinga planuojant srautų reguliavimą jautriose teritorijose.

Galimas partneris:

 Agoris – inovatyvių sprendimų įmonė, dirban su duomenų rinkimu, išmaniosiomis sistemomis.

 NorDan / Smart window systems – gamina energiją tausojančius, išmanius langų ir ju klių sprendimus, galėtų prisidė kuriant autonomines kapsules ju klių montavimui.

3. Saugomų objektų stebėjimo sistema

Techninė priemonė: Kompak škos, žvėrių stebėjimo principu veikiančios autonominės kameros su judesio davikliais, GSM duomenų perdavimu.

Funkcionalumas ir nauda:

 Apsaugo saugomus gamtos ar kultūros paveldo objektus nuo vandalizmo ar neleis no lankymo.

 Galima naudo laikiniems stebėjimams remian s sezoniška apkrova (pvz., per paukščių perėjimo laiką).

Galimas partneris:

 Bitė Lietuva – ekia IoT sprendimus, GSM stebėjimo modulius, duomenų perdavimo plaPormas.

 Technologijų partneriai iš BTT Cloud – sprendimų debesijos valdymui ir nuotoliniam monitoringui.

4. Autonominiai šviesos ir energijos taškai

Techninė priemonė: Saulės baterijomis įkraunami autonominiai LED šviestuvai su judesio davikliais (pvz., k trumpam įsižiebia pravažiuojant keliautojui), taip pat USB krovimo stotelės poilsiui skirtose zonose.

Funkcionalumas ir nauda:

 Už krina saugumą prietemoje ar žiemos laikotarpiu, ypač arčiau gyvenviečių.

 Leidžia keliautojams pakrau išmaniuosius įrenginius be poreikio elektrinei infrastruktūrai.

Galimas partneris:

 YIT Lietuva – infrastruktūros diegimo partneris, turin s pa r es diegiant autonomines šviesos sistemas.

 Lietuvos energija (Igni s grupė) – žaliosios energe kos sprendimai atokiose vietovėse.

5. Skaitmeninė maršruto plaBorma (programėlė / svetainė)

Techninė priemonė: Interne nė sistema ar mobilioji programėlė, integruota su žemėlapiais, stendų turiniu, srautų informacija.

Funkcionalumas ir nauda:

 Galimybė lankytojams susiplanuo žygį iš anksto.

 Gau maršruto rekomendacijas pagal oro sąlygas ar apkrovą.

Galimi partneriai: