Į Neringą žmonės važiuoja ne dėl didmiesčio šurmulio ar prekybos centrų – pagrindinis šio krašto traukos centras visada buvo ir tebėra unikali gamta: Kuršių marios, kopos, miškai ir laukinė ramybė. Todėl mūsų siūlomos idėjos organiškai kyla iš pačios vietos dvasios – jos orientuotos į aplinkos pažinimą, gamtos patyrimą ir harmoningą santykį su ja.
Nesiekiame kurti dirbtinio pramogų parko – priešingai, siūlome sprendimus, kurie stiprina ryšį su kraštovaizdžiu, įtraukia lankytojus per edukaciją, judėjimą, žaidimą ir estetiką. Šios iniciatyvos padėtų kurti prasmingą turinį tiek vietiniams gyventojams, tiek svečiams – ypač šeimoms, jaunimui, aktyviems keliautojams ir visiems, kurie atvyksta į Neringą ieškodami tikrumo, gylio ir natūralumo.
Interaktyvūs pažintiniai takai Kuršių Nerijoje
(rugsėjis – balandis)
Neringa – unikali gamtos ir kultūros teritorija, tačiau dabartiniai pažintiniai takai dažnai nebeatitinka šiuolaikinio lankytojo poreikių. Daugelyje vietų pasivaikščiojimo maršrutai tėra išvažinėti traktorių keliukai, vedantys pro vienodus, besikartojančius peizažus. Takai dažnai nėra aiškiai pažymėti, nėra informacinių stendų, šiukšliadėžių ar vietų atsipūsti. Vaikščiojimas čia tampa monotonišku, o šeimoms su vaikais ar lankytojams, ieškantiems edukacinės vertės, dažnai pritrūksta įdomumo ir veiklos.
Tam, kad Neringos gamtinės vertybės būtų prieinamos patrauklia forma, siūloma sukurti modernų, interaktyvų pažintinį taką, kuris lankytojui siūlytų daugiau nei tiesiog
pasivaikščiojimą. Tai būtų tarpdisciplininis gamtos, kultūros, žaidimo ir edukacijos derinys, sukuriantis įsimintiną patirtį visai šeimai.
(šias idėjas pasiūlėme remiantis kitų Lietuvos pažintinių takų idėjomis – Jomantų miško, Dūkštos, Karmazinų, Ščiuro rago bei kitų gamtos vietų).
Takus siūloma kurti pagal tris pagrindinius principus:
1. Edukacinis – pažinti gamtą ir kultūrą per žaidimą. Takas galėtų turėti aiškią temą –pavyzdžiui, Kuršių nerijos gamtos paslaptys arba Baltų mitologijos takas, su stotelėmis, skirtomis tiek biologiniam pažinimui, tiek kultūriniam pasakojimui.
Kiekvienoje stotelėje lankytoją pasitiktų:
• Informaciniai stendai apie aplinką: kokie medžiai čia auga, kokie gyvūnai gyvena, kuo jie išskirtiniai.
• Vizualinės užduotys, pvz.: „Kieno čia akis?“ – kubeliai su nuotrauka vienoje pusėje (gyvūno akis), o kitoje – atsakymas.
• Sensoriniai elementai: pvz., galima paliesti žievės pavyzdžius, pauostyti eterinių aliejų kvapus, pasiklausyti paukščių balsų paspaudus garso mygtuką.
• Mitologijos skulptūros: Perkūnas, Žemyna, Bangpūtys ar kitos baltų dievybės išdrožtos iš medžio. Greta – stendas su trumpu pasakojimu ir sąsaja su gamta.
2. Interaktyvus – patirtis per veiklą. Svarbiausia – įtraukti lankytoją į veiklą. Kiekvienas posūkis ar vingis turėtų turėti atradimą
Pavyzdžiai:
• Surask paukštį medyje – mažos skulptūros ar dekoracijos, pasislėpusios tarp šakų, skatina stebėti aplinką.
• Fiziniai iššūkiai – rąstų takeliai, tinklai, perėjimai tarp medžių, balanso išbandymai.
• Kliūtys gamtos įkvėptu stiliumi – kamienai, kuriuos reikia apeiti, žingsnių akmenys ar nedidelis labirintas vaikams.
3. Patogus ir tvarus – pritaikytas ilgesniam buvimui. Kad takas būtų funkcionalus ir draugiškas visiems lankytojams:
• Įrengiamos šiukšliadėžės, poilsio suoleliai, stoginės nuo lietaus ar saulės;
• Aiškus maršrutas su rodančiais ženklais ir nurodytu atstumu;
• Galimybė pritaikyti dalį tako žmonėms su ribotu judumu – bent trumpesnę, pritaikytą atkarpą;
• Informaciniai žemėlapiai ir QR kodai – galimybė išmaniuoju telefonu sužinoti papildomos informacijos, pvz., pažiūrėti gyvūno vaizdo įrašą, išgirsti paukščio giesmę ar net išklausyti mitologinį pasakojimą.
Galimi partneriai: Streetpark (šiukšliadėžių įrengimas, kurios negadintų kraštovaizdžio)
Mitologiniai savaitgaliai
(rugsėjis – gruodis)
Kuršių nerija – tai ne tik išskirtinis gamtos stebuklas, bet ir kraštas, apipintas senaisiais pasakojimais, mitais, archajiškomis tradicijomis. Šiame išskirtiniame gamtiniame fone siūlome kurti teminius savaitgalius, kurie atgaivintų vietos mitologiją, gyvą istoriją ir žmonių vaizduotę, siūlydami gilias, įtraukiančias patirtis visai šeimai ir kultūra besidominčiai auditorijai. Mūsų siūlomos veiklos jungia teatrą, istoriją, edukaciją ir technologiją, kviesdamos
lankytojus ne tik stebėti, bet ir aktyviai dalyvauti – tai būtų renginiai, kuriuose Neringos
miškai, kopos ir miesteliai tampa scena gyviems pasakojimams.
„Neringos mitų naktis“
Vakarinės interaktyvios ekskursijos miškuose ar pajūrio takuose, kuriose vaidinamos scenos
iš senųjų kuršių, žvejų ar mitologinių būtybių pasakojimų. Žibintų šviesoje lankytojai
tampa pasakojimo dalimi – susitinka laumes, vėjus, jūrinius demonus ar legendinius karius. Tai ne tik pramoga, bet ir gyva edukacija apie Kuršių nerijos paveldą, pasiekianti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
„Vikingų stovykla“
Istorinė edukacinė erdvė, kurioje lankytojai gali:
• susipažinti su rekonstruotais vikingų laikų šarvais, ginklais, amatais;
• stebėti amatų dirbtuves – kalvystę, medžio drožybą, odininkystę;
• pasimatuoti kario šalmą, paimti į rankas kalaviją, išbandyti savo jėgas kovinių žaidimų zonoje;
• sužinoti apie Kuršių ryšį su vikingų pasauliu, jų prekybos kelius, laivų formas, bendravimo su gamta būdus.
Ši veikla tinkama visai šeimai – tiek kaip edukacija, tiek kaip atraktyvi laisvalaikio forma.
„Mitologinis audiogidas“
Interaktyvi mobilioji programėlė, leidžianti savarankiškai keliauti po Kuršių neriją ir klausytis mitologinių, istorinių pasakojimų, susietų su konkrečiomis vietovėmis. Pavyzdžiui:
• stovint prie Raganų kalno – išgirsti senąsias kalbančių skulptūrų istorijas;
• žingsniuojant per mišką – klausytis pasakojimo apie dvasias, saugančias medžius;
• einant palei marias – sužinoti apie undines ir marių valdovą.
Audiogide būtų naudojami profesionalūs balsai, muzika, garsiniai efektai, kurie kurtų kinematografišką atmosferą, pasiekiamą bet kuriuo metų laiku.
„Ugnies apeigos“ – žiemos saulėgrįžos šventė
Archajiška, jauki, bendruomeninė šventė, organizuojama tamsiausiu metų laiku – gruodžio 21ąją, žiemos saulėgrįžos vakarą. Tai būtų ritualinis renginys, įkvėptas senųjų kuršių tikėjimo ir gamtos ciklų:
• ugnies ceremonija pajūryje;
• gyvos muzikos pasirodymai su folkloro ir modernių garsų sinteze;
• simboliniai apeiginiai veiksmai: norų rašymas ir metimas į ugnį, saulės rato kūrimas, archajiškų dainų giedojimas;
• karšti gėrimai, pasakojimai apie žiemos dievybes, žvaigždžių stebėjimas.
Ši šventė taptų alternatyva komercinei Kalėdų karštligei – tai gili, lėta, prasminga patirtis, kviečianti pasitikti šviesą ne per vartojimą, o per kultūrinį susibūrimą.
Parodos bei ekspozicijos
(rugsėjis –balandis)
Neringa jau ir dabar garsėja savo unikalia gamta ir subtilia estetine aplinka. Tačiau šias vertybes galima dar labiau sustiprinti pasitelkiant meną, interaktyvumą ir vizualinį išradingumą –sujungiant gamtos grožį su kūrybine raiška. Siūlome kelias koncepcijas, kurios ne tik pritrauktų lankytojus, bet ir įtrauktų juos į aktyvų patyrimą, ypatingai ne sezono metu.
Fotografijų ekspozicijos gamtoje
Įrengti atviras fotografijų galerijas po atviru dangumi, kuriose būtų eksponuojamos:
• laukinės gamtos nuotraukos;
• žymių Lietuvos ir užsienio gamtos fotografų darbai;
• konkursinės vaikų ir moksleivių fotografijos, kurioms būtų įsteigtas specialus prizas.
Tokios ekspozicijos būtų įrengtos prie pažintinių takų, marių pakrantėse ar miestelių aikštėse, integruotos į natūralų kraštovaizdį. Jos skatintų lankytojus lėtinti žingsnį, stebėti aplinką ir susipažinti su Kuršių nerijos biologine įvairove per meninį žvilgsnį.
Konkurso elementas padėtų įtraukti bendruomenes, ypač mokyklas, skatintų kūrybiškumą ir gamtos pažinimą per objektyvą. Lankytojai galėtų balsuoti už labiausiai patikusias nuotraukas tiek vietoje, tiek internetu.
Ledo skulptūrų ekspozicija su šviesų instaliacija
Žiemos metu, kai lankytojų srautai natūraliai mažėja, leiskime Kuršių marių pakrantei suspindėti. Kviečiame organizuoti ledinių skulptūrų festivalį, kuriame dalyvautų skulptoriai iš Lietuvos ir užsienio.
Skulptūros galėtų vaizduoti:
• Kuršių nerijos mitologinius veikėjus;
• gyvūnus, paukščius, augalus;
• stilizuotus gamtos simbolius – vėją, bangą, ugnį.
Visa ekspozicija būtų papildyta interaktyviomis šviesų instaliacijomis, kurios vakare paverstų šią erdvę magiška – švytinčios skulptūros, spalvoti šešėliai, švelni muzika. Tai taptų viena iš pagrindinių žiemos traukos vietų, skatinančių žmones atvykti net ir šaltuoju sezonu.
Šviesų instaliacijos ant medinių takelių
Vienas paprasčiausių, bet itin efektingų būdų praturtinti takus – įrengti subtilias šviesų instaliacijas, kurios nušviestų takelius per mišką ar pelkes, sukurdamos jaukią, paslaptingą atmosferą.
Instaliacijos galėtų:
• atkartoti gamtos motyvus – lapus, gyvūnų pėdsakus, bangų formą;
• keistis priklausomai nuo metų laiko ar paros;
• būti judančios arba reaguoti į praeivių judėjimą.
Tai padarytų pasivaikščiojimus ne tik saugesnius, bet ir ypatingai patrauklius – tarsi vaikščiotum per šviesos taką gamtoje.
Kuršių nerijos laukinių gyvūnų skulptūros ar modeliai
Švietimui ir vizualiai estetikai siūlome įrengti laukinių gyvūnų skulptūras ar tikroviškus modelius palei takus arba parodų erdvėse:
• jūrinis erelis, tupintis ant šakos;
• europinė audinė, pasislėpusi tarp nendrių;
• pilkoji gervė, stovinti pelkėje.
Šios skulptūros ne tik papuoštų aplinką, bet ir turėtų aprašus bei QR kodus, kuriuos
nuskenavus būtų galima klausytis gyvūnų balsų, sužinoti įdomybių apie jų elgseną ir apsaugą.
Tai sustiprintų gamtos pažinimo patirtį, ypač vaikams.
Interaktyvūs žemėlapiai – patogiam srautų paskirstymui
Siekiant išvengti lankytojų grūsčių populiariausiose vietose, siūlome sukurti išmaniuosius
žemėlapius, kuriuos žmonės galėtų naudotis telefone ar informaciniuose stenduose. Šie
žemėlapiai:
• rodyti realiu laiku žmonių pasiskirstymą populiariausiuose maršrutuose;
• siūlyti alternatyvius mažiau žinomus takus ar lokacijas;
• integruotų teminius maršrutus – „pažink gyvūnus“, „šviesų kelias“, „fotografijos takas“ ir pan.
Galimi partneriai: Lucidus (apšvietimo sprendimai takuose),
Automobilių paroda Nidos oro uoste (gruodis)
Nidos oro uostas šiuo metu veikia – jis priima mažus orlaivius, tačiau reguliarių skrydžių nėra, vykdomi tik užsakomieji reisai. Oro uosto teritorija prieinama lankytojams, čia periodiškai vyksta įvairūs renginiai, aviacijos šventės. Todėl ši unikali vieta puikiai tiktų organizuoti išskirtinę, prestižinę klasikinių, prabangių ir retų automobilių parodą.
Parodos išskirtinumas būtų ne tik eksponuojami automobiliai, bet ir pati vieta – aerodromas su vaizdu į Kuršių marias. Tai suteiktų renginiui unikalumo, nes dažniausiai tokios parodos organizuojamos prekybos centrų aikštelėse ar kitose neformalesnėse erdvėse. Ši paroda būtų orientuota į aukštesnio lygio, oficialų automobilių renginį, pritraukiantį ne tik entuziastus, bet ir platesnę, prestižinėmis transporto priemonėmis besidominčią auditoriją.
Į renginį būtų kviečiami ne tik žmonės, turintys unikalius ar modifikuotus asmeninius automobilius, tačiau ir kolekcininkai bei muziejų atstovai. Tokiu būdu būtų užtikrinta, jog automobiliai šioje parodoje iš tiesų būtų unikalūs ir verti pamatyti gyvai. Todėl verta apgalvoti partnerystes su Lietuvos automobilių muziejais bei automobilių kolekcininkais.
Bendradarbiavimas su žinomais automobilių entuziastais ir influenceriais, kurie galėtų tapti renginio ambasadoriais, dar labiau galėtų užtikrinti renginio populiarumą. Žmonės važiuotų į renginį ne tik pamatyti parodos, tačiau taip pat ir susitikti su savo mėgstamais influenceriais bei pamatyti jų automobilius gyvai.
Įkvėpimas – renginiai užsienyje, pavyzdžiui, automobilių paroda ant ledo Šveicarijoje, į kurią atvyksta žmonės iš viso pasaulio, taip pat automobilių kūrėjai ir žinomi prekių ženklų atstovai.
Nors Lietuvoje tokį mastą pasiekti sudėtingiau, tokie pavyzdžiai rodo, kad išskirtiniai renginiai automobilizmo tema sulaukia didelio susidomėjimo.
Renginio veiklos:
• Parodos erdvė, kurioje automobiliai būtų eksponuojami atskirose zonose;
• Galimybė automobilių entuziastams pristatyti savo kolekcijas, bendrauti su bendraminčiais;
• Maisto, gėrimų, suvenyrų zonos (palapinės aplink parodos teritoriją);
• Papildomos veiklos platesnei auditorijai – ledo arena ar nedidelė kartingų trasa šalia.
Iššūkiai ir sprendimai:
• Kaip pritraukti automobilių savininkus iš didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno) atvykti pademonstruoti savo automobilius?
o Renginį pateikti kaip oficialų, prestižinį įvykį;
o Siūlyti logistikos sprendimus – kelionių paketus, organizuoti transportą (autobusus), skatinti atvykimą viešuoju transportu;
o Užtikrinti automobilių saugumą ir tinkamas sąlygas jų eksponavimui;
o Užtikrinti, kad parodoje dalyvautų išskirtiniai, unikalūs automobiliai, kurių gatvėje nepamatysi.
• Kaip sudominti kolekcininkus ir muziejus bendradarbiauti?
o Komunikacija per asmeninį kontaktą: muziejai ir kolekcininkai dažnai atsiliepia
į asmeninius kvietimus, todėl svarbu kurti individualizuotus pasiūlymus, o ne siųsti bendrus kvietimus masiškai;
o Pasiūlyti mainų vertę: galimybė reklamuoti savo kolekciją, užmegzti ryšius su bendraminčiais, patekti į žiniasklaidos akiratį ar renginio katalogą (ar net gauti simbolinį apdovanojimą) gali būti stiprus motyvatorius;
o Įtraukti į organizacinį procesą: pasiūlyti muziejui ar kolekcininkui tapti renginio partneriu ar net komisijos nariu, taip sukuriant emocinį ryšį su renginiu; Šis renginys galėtų tapti vienu iš išskirtinių Neringos metų renginių, sujungiančiu automobilizmo, aviacijos ir Kuršių nerijos unikalumo elementus.
Sugrįžtančio pavasario savaitgaliai
(kovas – balandis)
Sugrįžtančių paukščių savaitgalis
Pavasarį Neringos kraštovaizdis atgyja kartu su grįžtančiais paukščiais, todėl „Sugrįžtančių paukščių savaitgalis“ būtų skirtas pažymėti šį svarbų gamtos ciklo momentą. Tai būtų turiningas renginys visai šeimai, skatinantis aplinkos pažinimą ir meilę gamtai.
Pagrindinės veiklos apimtų inkilų kėlimo akciją kartu su specialistais, kurioje dalyviai mokytųsi, kaip taisyklingai pagaminti ir iškelti inkilus skirtingoms paukščių rūšims. Taip pat
vyktų kūrybinės dirbtuvės vaikams, kuriose būtų gaminami paukščių siluetai, plunksnų koliažai ar net sukonstruojami mini paukščių stebėjimo nameliai.
Paukščių stebėjimo ekskursijos su ornitologais vestų dalyvius į Kuršių nerijos miškus, kopas ar pakrantės zonas, kur gyvai būtų stebimi paukščiai, jų elgesys ir balsai. Vakarinėje programos dalyje – paskaitos su žymiais Lietuvos ornitologais, diskusijos apie migruojančių paukščių svarbą ir išsaugojimą, o vakare – išskirtinis patyrimas: „Garsų girios“ seansas, kurio metu specialios garso instaliacijos leistų klausytis paukščių balsų tamsoje, kuriant magišką ryšį su gamta.
Miško maudynės: integracija su jūra ir kopomis
Miško maudynės (jap. „shinrin-yoku“) – tai sąmoningo buvimo gamtoje praktika, kai per lėtą, meditacinį vaikščiojimą žmogus giliai atsipalaiduoja ir susilieja su aplinka. Neringa, su savo unikalia gamtine sandara – mišku, kopomis ir jūra – tam idealiai tinka.
Renginio metu būtų organizuojami vedami miško maudynių seansai, kurių metu profesionalūs gidai padėtų lankytojams patirti gamtą per visus pojūčius: klausantis pušų ošimo, jaučiant smėlio šilumą, kvėpuojant jūros oru ir liečiant medžių žievę. Tam tikri maršrutai galėtų jungti miško takus su kopų viršūnėmis ir baigtis jūros pakrantėje, suteikiant harmoningą potyrį visame
Neringos kraštovaizdžio spektre.
Papildomos veiklos: kvėpavimo praktikos miške, garso meditacijos su gamtos garsais, eterinių aliejų sesijos, kur naudojami augalai, būdingi Kuršių nerijai. Tokie užsiėmimai skatintų sąmoningą poilsį, padidintų turistų įsitraukimą ne sezono metu ir skatintų tvarų turizmą.
Orientaciniai žaidimai Neringos gamtoje
Orientaciniai žaidimai – tai aktyvus, įtraukiantis būdas tyrinėti gamtą, jungiantis pramogą, edukaciją ir bendruomeniškumą. Neringoje siūloma organizuoti kelis skirtingo lygio orientacinius žygius ar žaidimus, kurie būtų pritaikyti įvairaus amžiaus dalyviams – nuo vaikų iki patyrusių žygeivių.
Renginiuose būtų naudojami teminiai maršrutai: „Paukščių pėdsakais“, „Legendų takais“, „Gamtos lobiai“ – kiekvienas jų turėtų atitinkamas užduotis: surasti paslėptus objektus, įminti
mįsles, atlikti ekologines užduotis, fiksuoti gyvūnų pėdsakus ar atpažinti augalus. Užduotys galėtų būti integruotos į mobiliąją aplikaciją arba pateiktos kaip spausdintas žemėlapis.
Svarbu, kad būtų įsteigtas prizinis fondas – tai motyvuotų dalyvius, ypač vaikus ir jaunimą. Mokyklos, šeimos ar draugų komandos galėtų varžytis dėl prizų – nuo simbolinių dovanų iki
gamtinės patirties prizų (pvz., nemokama ekskursija, nakvynė gamtoje ar net kelionė laivu). Tai
būtų puiki proga paskatinti aktyvų laisvalaikį gamtoje ir gilinti pažintį su Kuršių nerijos unikaliu pasauliu