FUNDAMENTUM ALK BRAIŽAS
TURINYS
ĮVADAS
Summary in English
Istorija
Metodika
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
Esama būklė
Reljefas
Kraštovaizdis
Gamtinė aplinka
URBANISTINĖS TERITORIJOS ANALIZĖ
Poreikiai
Apibendrinimas
ANALOGŲ STUDIJA
KONCEPCIJA
Vizija
Funkcinė schema
Plėtros, atsižvelgiant į istorines ištakas, galimybės
Medžiagiškumas
DETALIZUOJAMA TERITORIJA
DARNI PLĖTRA
Projekto finansavimo modelis
ĮVADAS
Bernardinų Kalva, nestled within the heart of Trakai, Lithuania, holds a significant historical legacy. Once a focal point for religious practice and cultural expression, the site presents an exceptional opportunity to be reimagined as a dynamic public space, fitting for modern times. It has deep historical connections to the Bernardine monks, reflecting their key role in the spiritual and community life of the area.
Strategically located near Trakai’s Old Town and famous castle complex, Bernardinų Kalva offers a natural elevation that affords scenic views of the surrounding landscape, including the lakes and historical landmarks. However, the site suffers from inadequate amenities, outdated structures, and seasonal underutilization. Current facilities include remnants of historical features and a neglected public space, failing to attract sustained public interest and engagement.
Currently, the area’s physical condition is marked by inadequate infrastructure, failing to satisfy the needs of either locals or visitors. The existing limited structures are unsuitable and inadequately connected to urban services. Furthermore, parking areas are arranged without a defined plan, often clashing with the cultural importance of the site. To address these issues, the plan aims to overhaul traffic and visitor management, guaranteeing sustainable links and transferring parking facilities to less critical locations.
Bernardinų kalva – tai istorinė Trakų bei visos Lietuvos vietovė, turinti ypatingą reikšmę. Ši kalva išsiskiria ne tik savo svarbia istorine ir gynybine funkcija, bet ir reikšmingu kultūriniu bei religiniu vaidmeniu.
Pietinėje Trakų dalyje, įspūdingoje pusiasalio aukštumoje, jau XV–XVIII amžiuje stovėjo Šv. Mikalojaus vyskupo bažnyčia, glaudžiai susijusi su bernardinų vienuolynu. 1483 m. Trakų vaivada Martynas Goštautas inicijavo šio statinio statybas –bažnyčia buvo pastatyta ant aukščiausios miesto kalvos. 1617 m. šioje vietoje įsikūrė šventojo Bernardo vienuoliai, pradėję naujo, didingo bažnyčios ir vienuolyno komplekso statybą. Statybos darbai buvo baigti ir pastatai pašventinti apie 1750 m. Šis vienuolyno kompleksas tapo svarbiu regioniniu centru, turėjusiu didelę įtaką.
1845 m. bažnyčia buvo uždaryta. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., Trakų kalva nukentėjo nuo Vokietijos artilerijos apšaudymo – vienuolyno bažnyčia buvo smarkiai nuniokota. Šalia buvusio bažnyčios ansamblio iki šių dienų galima aptikti vadinamųjų Mažosios Rasos kapinių fragmentų – tai senojo parapijos kapinyno palikimas.
Bernardinų kalvos revitalizacijos vizija kuriama bendradarbiaujant su Trakų miesto savivaldybės atstovais bei atlikus išsamią urbanistinę, gamtinę analizes, kurios padėtų išaiškinti spragas ar vietas, kurios leistų šiai vietovei iš naujo atsiskleisti kaip vienam iš svarbių Trakų epicentru bei krašto istoriniu identitetu.
Trakai – tai miestas pietryčių Lietuvoje, esantis Trakų rajono savivaldybės centre. Miestas įsikūręs maždaug 28 km į vakarus nuo Vilniaus, tarp kelių ežerų – garsiausi iš jų yra Galvės, Luka (dar vadinamas Bernardinų) ir Totoriškių. Trakai išsiskiria išskirtiniu gamtovaizdžiu – juos supa miškinga ir ežeringa aplinka, priklausanti Aukštadvario aukštumai, dėl ko šis miestas yra itin patrauklus gamtos mylėtojams bei turistams.
Projekto teritorija yra Trakų senamiesčio dalyje – vos už 500 metrų nuo miesto autobusų stoties ir apie 1 km nuo traukinių stoties. Netoli šios vietos susikerta trys svarbūs valstybiniai keliai, todėl susisiekimas su kitais miestais yra itin patogus. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, galima teigti, kad teritorija yra strategiškai patraukli: lengvai pasiekiama tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams, o dėl aplinkinės gamtos ir istorinio konteksto – itin tinkama įvairioms veikloms ar plėtrai.
ANALIZĖ
Šiandien trakų bernardinų vienuolyno liekanos – dvi manomos šv. Mikalojaus bažnyčios fasado išlikusios kolonų griuvenos. Griuvėsiai buvo palikti likimo valiai, o dalis teritorijos – apstatyta po karo. Iš tūrinio ansamblio išlikę nebent keletas mūrinių liekanų fragmentų (pvz. rytinio korpuso kampai bei stulpiniai), o kalvos viršūnę apaugo žolės bei sumedėję krūmai.
Bernardinu kalva – aukščiausia Trakų pusiasalio vieta. Jo absoliutusis aukštis siekia maždaug 174,7 m virš jūros lygio – tai apytiksliai 26 m daugiau nei Lukos (Bernardinu) ežero vandens lygis. Pietrytinėje pusiasalio pusėje taip pat yra kelios beveik 170 m aukščio kalvos, todėl šiaurinė Trakų miesto panorama įprasta laikyti kalnuota – Bernardinu kalva ir jo kaimyninės viršūnės „dominuoja“ miesto siluetą.
Reljefas pastebimai kintamas: centrinėje pusiasalio dalyje kalvų aukščiai mažėja ir, pasiekus parapinę bažnyčią bei Pusiasalio pilį, tėra tik apie 17–18 m atžymą, o priartėjus prie šiaurinio galo reljefas tampa lygesnis – vakarinėje pusiasalio dalyje ties miestu aukščiai vos 1–2 m aukštesni už ežerų lygį. Dėl šios priežasties pusiasalį raižė senovinių pelkių liekanų grioviai ir duobės – kai kur šlaitai itin statūs, bet dauguma šiaurinių daubų liko nepaliesti ir neužstatyti. Naujesniaisiais laikais kalvą dengia augmenija bei krūmai.
Kalva – esminė Trakų kraštovaizdžio komponentė. Ji iškilusi šalia senamiesčio pietų, sąveikaujant miestui ir ežerams, taigi lengvai įžiūrima nuo Salos ir Pusiasalio pilių, taip pat aplinkinių kelių. Trakų senamiestis, su Galvės, Lukos ir Totoriškių ežerais bei Salos ir Pusiasalio pilimis, susilieja į vientisą darinį – įspūdingą viso krašto kultūrinį ir gamtos vaizdą. Šis darnus rinkinys, įtrauktas į Trakų INP atnaujinimo planą, “apjungia Trakų istorijos, gamtos ir erdvės vizualinį vientisumą”. Pietinėje pusiasalio dalyje esančios kalvos (įskaitant Bernardinų kalną) pakyla virš ežerų ir medžių viršūnių, kurdamos panoraminius akcentus. Šalia Bernardinų kalno atsiveria tiesioginis vaizdas į Lukos (Bernardinų) ežerą, o nuo jos šlaitų matyti Galvės ežeras bei apylinkės miškai. Dėl to, kraštovaizdžio atžvilgiu, kalnas veikia kaip vaizdinis junginys tarp pagrindinių senamiesčio struktūrų – pilies Salos ežere, Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir kitų – bei juos supančių vandens ir miško masyvų.
Bernardinų kalvą juosia Trakų INP kraštovaizdžiui būdingi gamtiniai komponentai: miškų, kalvų ir ežerų ratas apima laisvus paupių plotus ir reljefo ekosistemas. Kalvą supa mišrūs medynai, kurie persipina su miško masyvais, pelkėmis bei pievomis aplink ežerus. Dėl reljefo variacijų ir vandens gausos Trakų apylinkėse formuojasi gausybė buveinių - pradedant beržynais ir drebulynais, baigiant pelkėmis bei lapuočių miškais. Gamtinės struktūros sudėtingumą didina ežerų ir jų pakrančių augmenija bei pereinamosios miško ir pievų zonų ekotonai. Ekosistemos potencialo atžvilgiu Bernardinų kalva, kaip nepriklausoma žalia zona šalia miesto, yra svarbi biologinė buveinė ir ekologinis koridorius – šie želdiniai padeda kurti apsaugą. Trakų istorinio nacionalinio parko reglamentas (INP) numato, kad visi naujai statomi objektai ar teritorijų pertvarkymo planai privalo būti suderinti, atsižvelgiant į apylinkės kraštovaizdžio charakteristikas ir kultūros paveldo objektų saugumo standartus. Tad bet kokie Bernardinų kalvos rekonstrukcijos projektai privalo saugoti natūralius paviršius bei architektūrinius palikimus, o teritoriją turi būti tvarkoma taip, jog būtų išlaikytas ekosistemų (vandens telkinių, miškų ir pievų) darnus funkcionavimas.
URBANISTINĖ ANALIZĖ
ESAMOS SKLYPŲ STRUKTŪROS VERTINIMAS
XIX a. pradžioje daugelis sklypų Trakuose buvo naudojami žemes ūkiui, todėl buvo būdingos sodybos su laukais. Vis dėlto, bėgant laikui, vietovė buvo vis gausiau apgyvendinama naujakuriais. Toks gyventoju gausėjimas keitė sklypų struktūrą ir paskirtį. Per daugelį metų ribos buvo atitrauktos nuo pakrantės ir dalis jų padalinta į smulkesnius. Tik keletui pavyko išsaugoti originalias ribas iki šių dienų. Dabar mieste nebeliko sklypo, kuris būtų naudojamas žemdirbystei. Mieste matomas sklypų padalijimas į dvi kategorijas: pietinėje dalyje sklypai išliko stambūs, o šiaurinėje susmulkėjo. Pagal turimas žinias mieste sklypų struktura nekito jau 30 metu.
1846 m.
2024 m.
GAMTINIŲ SĄLYGŲ VERTINIMAS
Salos gamtinį charakterį formuoja krantinė ir didesnių žalių erdvių plotai. Šiuo metu žalių zonų potencialas išpildytas tik šiaurinėje salos dalyje, esančioje arčiau Trakų pilies, kur įrengtos apžvalgos zonos.
Pasirinkto sklypo atžvilgiu - kitų žalių zonų pasiekiamumas nėra itin geras. Vienintelės suformuotos jungtys yra rytinėje teritorijos dalyje; vakarinėje driekiasi žmonių išvaikščioti takeliai, kurie byloja apie realių takų poreikį. Projekto tikslas - geriau apjungti žalias zonas.
Svarbiausia ir judriausia salos jungtis - Vytauto gatvė, palei kurią išsidėsčiusios ir viešojo transporto stotelės. Pastebima, kad reikšmingiausi dviračių ir pėsčiųjų takai driekiasi palei salos krantinę. Prieplaukų, automobilių stovėjimo aikštelių ir kita infrastruktūra išvystyta beveik tik šiaurinėje dalyje.
Pasirinktas sklypas pėstiesiems ir automobilių vairuotojams geriausiai pasiekiamas iš rytinės dalies, nes iš kitų pusių jį supa gana tankus užstatymas, nėra įrengti tvarkingi pėsčiųjų takai. Prioritetas - praplėsti pėsčiųjų judėjimo tinklą, kad sklypas taptų pasiekiamesnis iš visų pusių.
ESAMŲ STATINIŲ VERTINIMAS
GOTIKINĖ ARCHITEKTŪRA
Teritoriją stipriai formuoja Trakų pilis, kurioje dominuoja raudonų plytų ir akmens mūras. Būdingos savybės - aukštos sienos, užapvalinti langai ir stogai. Tai itin svarbus miesto identiteto aspektas.
MEDINĖ ARCHITEKTŪRA
Trakų sala pasižymi medinės architektūros gausa; ypač išsiskiria karaimų sodybos. Joms būdingi gatvės atžvilgiu galu stovintys namai su trimis langais į gatvę, raižiniais puoštos langinės ir durys, šlaitiniai stogai. Mediniai pastatai dažomi įvairiomis spalvomis – šviesiai mėlyna, sodriai ruda, geltona ir daug kitų atspalvių, suteikiančių savitumo.
ISTORINIS UŽSTATYMAS
Kitas istorinis užstatymas daugiausia religinės paskirties pastatai. Vyrauja vėlyvasis barokas ( jam priklausė ir išnykęs bernardinų vienuolynas ) bei istorizmas su neobizantinio stiliaus elementais. Dominuoja simetrija.
SOVIETMEČIO ARCHITEKTŪRA
Sovietmečiu Trakų saloje stovėjo ne tik sovietiniai daugiabučiai, bet ir visuomeniniai pastatai kaip Trakų kultūros ir meno centras. Šis pastatas priklauso sovietinio modernizmo architektūriniam stiliui, kuriam būdingas funkcionalumas ir minimalistinės formos. Jo svarbiausi elementai – masyvios betoninės konstrukcijos, dideli stiklo langai, griežtos geometrinės linijos ir minimalistinė fasado apdaila.
Dėl istorinių priežasčių - šiaurinėje Trakų dalyje labiau būdingas sodybinis, kompleksinis ir laisvo planavimo istorinis užstatymas. Pietinei būdingi vėlesnės statybos pastatai t.y. sovietmečio daugiabučiai, mokyklos ir kita.
Svarbiausi istorinės, religinės, kultūrinės ir visuomeninės paskirties objektai įsikūrę šiaurinėje miesto dalyje; tokios vietos kaip mokyklos, sporto stadionai - pietinėje. Siekiant pritraukti visuomenę į pietinę salos dalį - pasirinktoje teritorijoje numatomas kultūrinės/visuomeninės paskirties objektas.
Kadangi pagrindiniai išlikę istoriniai objektai išsidėstę šiaurinėje salos dalyje - ji išvystyta geriau. Atsiranda poreikis sukurti atspirtį ir pietinėje dalyje įrengiant bent du naujus traukos taškus bei apžvalgos vietas. Taip lankytojų srautas pasiskirstytų tolygiau.
Trakų miesto Bernardinų kalvos projektas tampa ypatingai svarbus įveikiant turimus infrastruktūros, socialinius ir kultūrinius sunkumus bei siekiant suformuoti vientisą, kviečiančią ir lengvai pasiekiamą viešąją erdvę, tenkinančią tiek vietinių, tiek atvykstančiųjų lūkesčius. Esamas statusas rodo didelius apribojimus: būtina gerinti pėsčiųjų infrastruktūrą, kad būtų patogus, saugus ir nepertraukiamas judėjimas tarp Bernardinų kalvos ir likusios miesto dalies; teritorija nėra draugiška neįgaliesiems, todėl reikalaujama įrengti specialias priėjimo priemones, užtikrinančias visoms grupėms vienodas galimybes. Be to, Bernardinų kalva yra reikšminga Trakų istorinio paveldo dalis, bet dabar ji apleista ir menkai prižiūrima, kas mažina jos istorinę bei kultūrinę vertę. Projekto realizacija turi būti nukreipta į šios teritorijos atgaivinimą, pritaikymą lankymui ir jos įtraukimą į platesnį miesto istorinės ašies vaizdą, sukuriant pėsčiųjų ir vizualinius ryšius su kitomis svarbiomis Trakų vietomis, pavyzdžiui, Trakų pilimi, bažnyčiomis ar muziejais. Šie sprendimai ne tik prisidės prie Trakų kultūrinio ir turizmo potencialo didinimo, bet ir stiprins vietos savitumą bei skatins bendruomenės įsitraukimą į miesto viešųjų erdvių atnaujinimą.
Kadangi pagrindiniai išlikę istoriniai objektai išsidėstę šiaurinėje salos dalyje - ji išvystyta geriau. Atsiranda poreikis sukurti atspirtį ir pietinėje dalyje įrengiant bent du naujus traukos taškus bei apžvalgos vietas. Taip lankytojų srautas pasiskirstytų tolygiau
ANALOGŲ STUDIJA
KONCEPCIJA
Sukurti Bernardinų kalvos apylinkėse išskirtinę viešąją erdvę, kuri įkūnija Trakų miesto istorinę ir kultūrinę svarbą, drauge užtikrinant patogią, prieinamą ir visiems atvirą aplinką. Projekto įgyvendinimas orientuotas į visuomenės poreikius – grąžinti dėmesį vietos bendruomenei, skatinti jos įsitraukimą ir stiprinti socialinę sanglaudą.
Vizija siekia ne tik atkurti šios teritorijos istorinį kontekstą, bet ir organiškai jį įtraukti į šiuolaikinį miesto audinį, sukuriant tvarias jungtis su kitomis istorinėmis vietomis, pavyzdžiui, Trakų pilimi, bažnyčiomis, muziejais. Taip Bernardinų kalva taptų ne tik reprezentacine miesto dalimi, bet ir kasdieniame gyvenime aktyviai naudojama erdve, kurioje kiekvienas žmogus galėtų patirti miesto istorijos tęstinumą ir drauge kurti naujas patirtis.
APŽVALGOS TAŠKAS
GALERIJA
RESTORANAS
DIRBTUVĖS
Bernardinų kalvos teritorijos atgaivinimo projektas remiasi principu, jog naujas turinys neturėtų ištrinti praeities pėdsakų, o veikiau juos praturtinti ir perkurti, užmezgant dialogą tarp senųjų ribų ir šiuolaikinių poreikių. Istorinės ištakos – tiek materialios, kaip buvusių Bernardinų vienuolyno kontūrai, senųjų takų trasos, pylimų liekanos, tiek nematerialios, kaip religinės, kultūrinės ir socialinės vietos reikšmės – tampa pagrindu naujam urbanistiniam ir architektūriniam sluoksniui.
Projektas siūlo „užmesti“ naują turinį ant senųjų ribų, pritaikant modernias erdves (pvz., apžvalgos aikšteles, kultūrinių renginių sales, edukacines erdves), tačiau išlaikant ir interpretuojant istorinę struktūrą – buvusių pastatų planus, sienų fragmentus, pėsčiųjų takų tinklą.
Plėtros koncepcija Bernardinų kalvoje remiasi idėja, jog teritorijos vystymas turi atspindėti ir išryškinti istorinę Trakų miesto raidą – nuo medinių pilių iki plytinių statinių. Siekiant sukurti erdvę, kuri organiškai jungtų praeitį ir dabartį, projekte bus panaudotas medinių pilių vertikalumo motyvas: ši architektūrinė charakteristika – aukštai kylantys mediniai bokštai ir konstrukcijos – simbolizuoja miesto gynybinę praeitį ir erdvinį mastelį. Tačiau ši idėja bus šiuolaikiškai interpretuojama ir derinama su mūrinių pastatų tvirtumu ir ilgaamžiškumu. Nauji elementai galėtų būti suprojektuoti taip, kad išlaikytų medinių konstrukcijų vertikalumą, bet juos papildytų plytų ir mūro detalės, kurios atkartotų gotikinio Trakų architektūros paveldo formas bei medžiagiškumą. Tokiu būdu būtų sukurtas vizualinis ir konceptualus tiltas tarp skirtingų laikotarpių – medžio lengvumo bei dinamiškumo ir plytų stabilumo bei monumentalumo. Šis derinys ne tik pabrėžtų Trakų miesto istorijos tęstinumą, bet ir įneštų naujų funkcijų bei estetinių sprendimų į Bernardinų kalvos teritoriją, pritaikant ją šiuolaikiniams visuomenės poreikiams.
DETALIZUOJAMA TERITORIJA
RESTORANAS
Projektuojamas pastatas išsiskiria lengva, ažūrine architektūrine raiška ir subtiliai įsilieja į esamą reljefą. Ši vieta istoriškai buvo Bernardinų vienuolyno sodų dalis, todėl pastato architektūroje siekta išlaikyti pagarbą gamtinei bei kultūrinei vietovės tapatybei. Siekiant sukurti glaudų ryšį su aplinka, terasose numatytos erdvės natūralioms augalų kompozicijoms, kurios papildo kraštovaizdžio integralumą. Lankytojai kviečiami mėgautis Trakų miesto kulinariniu paveldu autentiškoje gamtinėje aplinkoje.
DIRBTUVĖS
Siekiant sukurti erdvę, skirtą ne tik turistams, bet ir Trakų bendruomenės susibūrimams, numatyta kūrybinių dirbtuvių (angl. workshop) zona, pritaikyta edukacinei veiklai bei nedidelės apimties renginiams. Pastatas taip pat išsiskiria stogo terasa, iš kurios atsiveria plati Bernardinų kalvos panorama.
Bernardinų kalvos plėtros projekte ypatinga vieta skirta galerijai, kurioje bus eksponuojamos meninės parodos, laikinosios ekspozicijos, vietos menininkų kūryba bei istoriniai artefaktai. Tai erdvė, kuri ne tik papildys kalvos kultūrinį turinį, bet ir taps tiltu tarp praeities, dabarties bei ateities, įprasminant kūrybos, inovacijos ir paveldo dialogą.
GALERIJA
DARNI PLĖTRA
Projektas vykdomas Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, todėl pagrindinis finansavimas numatomas iš savivaldybės biudžeto ir galimų ES struktūrinių fondų programų, skirtų viešajai infrastruktūrai ir kultūriniams objektams. Atsižvelgiant į viešųjų pastatų – mokymosi centro, kavinės ir galerijos –reikšmę bendruomenei bei galimą poveikį vietiniam turizmui ir švietimui, tikimasi ir valstybės paramos per kultūros ar švietimo rėmimo programas. Svarbią finansavimo dalį taip pat sudaro privačių rėmėjų indėlis, kurie prisideda siūlydami savo aukštos kokybės produktus projektui. Jų produkcija bus tiesiogiai integruota į architektūrinį sprendimą, taip užtikrinant šiuolaikišką, tvarią ir estetišką aplinką.
PARTNERIŲ PRODUKCIJA
SHOMBURG BALTIC
Siūloma betono izoliacija bus panaudota rūsio ar pamatų konstrukcijose, taip užtikrinant drėgmės kontrolę visuose trijuose pastatuose.
HYDRO BUILDING SYSTEMS LITHUANIA (WICONA)
Vitrininiai stiklai bus įrengti visuose trijuose pastatuose, užtikrinant maksimalų natūralų apšvietimą: galerijoje, mokymosi centre – skaitymo zonoms, o kavinėje – vizualiniam ryšiui su aplinka.
BIPA
Mažosios architektūros objektai (suoliukai, šiukšliadėžės) bus išdėstyti aplink visus tris pastatus, kuriant patogias viešąsias erdves lankytojams ir darbuotojams.
DEXTERA
Vidaus žaliuzės bus naudojamos skaitymo ir mokymosi zonose, siekiant reguliuoti šviesos srautą; lauko apsauginės žaliuzės bus įrengtos kavinės vitrininėse dalyse, apsaugai nuo saulės ir šilumos.
TIKKURILA
Impregnantai bus naudojami medinių paviršių apsaugai, ypač lauko terasose prie kavinės bei interjere, siekiant ilgaamžiškumo ir estetikos.
PANASONIC
Panasonic kondicionieriai bus naudojami pastatų mikroklimato reguliavimui, užtikrinant komfortišką temperatūrą ir oro kokybę visuose erdvių lygiuose.
Aliumininiai fasado dangteliai bus naudojami uždengiant stiklo-fasado sandūras bei formuojant architektūrinius akcentus, pvz., galerijos kolonų apdailą.
Trinkelės bus naudojamos formuojant viešąsias prieigas prie pastatų, lauko takus ir aikšteles, taip pat integruojant į kraštovaizdžio architektūrą.
BETONO MOZAIKA
BAREMA RYTAI
ĮVADAS
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search
https://www.trakai.lt/
https://www.geoportal.lt/map/
ANALIZĖ
Milda Jakulytė-Vasil “Trakų miesto etnokonfesinis paveldas”. Lietuvos kultūros tyrimų centras, 2013
Trakų senamiesčio želdynų tvarkymo projektas
ANALOGŲ STUDIJA
https://www.archdaily.com/359050/louviers-music-school-rehabilitation-and-extension-opus-5architectes
https://www.archdaily.com/930265/embracing-ruins-wonder-architect
https://www.designboom.com/architecture/wors-architects-shelter-on-the-ruins-fortressmuseum-portugal-11-11-2021/
https://www.archdaily.com/1011969/landscape-of-traces-xrange-architects
https://www.archdaily.com/803620/santa-maria-de-vilanova-de-la-barca-aleaolea-architectureand-landscape
https://www.designboom.com/architecture/map-architects-kalo-tower-visitor-accessobservational-staircase-medieval-ruin-denmark-01-16-2017/
https://www.archdaily.com/783861/cadiz-castle-restoration-interesting-interpretation-or-harmfulto-heritage
https://www.archdaily.com/230941/coverage-of-archaelogical-ruins-of-the-abbey-of-st-mauricesavioz-fabrizzi-architectes
https://www.archdaily.com/962241/unesco-world-heritage-site-cloister-lorsch-topotek-1
https://www.dezeen.com/2024/07/30/barneys-ruins-patrick-bradley-architects/ https://arquitecturaviva.com/works/cubierta-de-parque-arqueologico-5
https://www.archdaily.com/918645/grow-out-cellar-bergmeisterwolf-architekten
UNIVERSITETO/KOLEGIJOS PAVADINIMAS: VILNIUSTECH
KOMANDOS PAVADINIMAS: ALK BRAIŽAS
STUDENTAI: Karolina Kavoliūtė, Artūras Butkus, Lukas Pernaravičius
KATEGORIJA: studentai
SAVIVALDYBĖ, TERITORIJA: TRAKAI, BERNARDINŲ KALVA
FUNDAMENTUM. BERNARDINŲ KALVOS PROJEKTAS
Idėjinė schema
Buvusios bažnyčios ir vienuolyno tūriai
Išskiriamos jų planų ribos
Buvusios ribos duoda išraišką naujoms erdvėms ir tūriams
Atliekami archeologiniai kasinėjimai ir nutiesiami apžvalgos takai, galerijos
Medžiagiškumo schema
Buvusi medinė pilis ir fasadų vertikalumas
Buvęs raudonų molio plytų vienuolynas
Nauja išraiška - vertikalios molinės lamelės
Sklypo schema
Vizualizacijos
Pjūvis 1:100
