KAVARSKO URBANISTINĖ KONCEPCIJA
INKREMENTINĖ URBANISTIKA
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO FAKULTETO III KURSO STUDENTAI:
DARBO AUTORIAI:
ATĖNĖ ALIUKONYTĖ
MARGARITA PROKOPAITĖ
MALESTA PADGORNAITĖ
OTILIJA IEVA KONČIŪTĖ
MARTYNA GIEDRAITYTĖ
KAJUS MEŠKAUSKAS
AUŠRYS LINKEVIČIUS
OVIDIJUS BAGOČIUS
RYTIS KOVECKIS
DARBO VADOVAS: LEKT. NERIJUS STANIONIS
0.1 Summary
KavarskasUrbanDevelopmentConcept – IncrementalUrbanism
The urban concept for Kavarskas is based on the principles of incremental urbanism a city-making approach that favors gradual, situation-driven change over large-scale, top-down planning. In this model, urban growth does not begin with masterplans or major investments, but rather with everyday human activity and the organic emergence of movement patterns. It starts with a path an informal trailworn into thegrass, andgrowsfromthere.
Kavarskas, a small town with a rich natural setting and untapped recreational potential, currently suffers from a fragmented structure, lacking coherent connections between nature, culture, and daily life spaces. The proposed pedestrian and cycling path network serving as the primary and guiding structure of the concept, becomes the tool to reconnectthesedisjointedelements.Thesenewpathwaysnaturallylink key areas: the Šventoji River valley, sacred and historical landmarks, beach zones, residential quarters, and informal gathering places. The network grows organically, following the land's contours and local habits,becomingalivingsystemrather thanan imposedlayout.
At the heart of this strategy is the idea of slow presence. Instead of imposing large infrastructure, the concept introduces spaces that invite peopletomoveatahumanpace spacestorest,observe,andsimplybe.
Benches and wooden loungers, designed to blend with the natural terrain, become quiet gestures of hospitality. These elements are not standalone objects but an extension of the landscape itself, gently encouragingpeopleto stay longer andconnectmoredeeply.
The town's development is envisioned as a phased process, beginning withthecreationofmovementinfrastructure—thepathsandtrails.Later stages introduce complementary recreational components, such as a riverfront beach or a nature-sensitive camping area along the Šventoji. These spaces enhance existing flows but are not treated as central
attractions. The river valley serves as a natural anchor, offering restorative experiences without dominating interventions. All materials and forms are grounded in locality: natural wood, stone, soft earth tones chosen notto standout,buttobelong.
This urban strategy avoids a fixed end-state. Instead, it embraces adaptability, modest interventions, and long-term responsiveness to community needs, seasonal rhythms, and demographic shifts. Vacant and neglected buildings, once a burden to the town’s image, are reimagined as social and communalhubs, givingthemrenewedpurpose andstrengtheningthelocalnetwork of publiclife.
Ultimately, this is not a modernization project in the conventional sense. It is a call to listen—to the land, the people, the existing patterns of use and to respond with care and clarity. Kavarskas becomes an example of how a small town can grow consciously, slowly, and meaningfully not through imposing form, but by nurturing connection andreinforcingthevalueof place.
ĮVADAS
0.2 Darbo tema
Iš pradžių atsiranda išminta veja. Ne gatvė, ne projektas, ne infrastruktūra – tik švelniai išguldytas žolės ruožas, jungiantis du taškus, tarp kurių kažkas nuėjo. Gal pirmas. Gal penktas. Gal vienas iš daugelio, bet tai tampa maršrutu, kol kas dar nematomu brėžiniu –nepaskirtu,betpasirinktu.
Taip prasideda miestas. Nenuobrėžinio,onuoporeikio.Nenuoidėjos, o nuo veiksmo. Ir būtent tai yra inkrementinės urbanistikos esmė –procesas, kuris neturi galutinės vizijos, bet turi kryptį. Ji gimsta ne iš viršaus, o iš patirties. Ne iš schemos, o iš bandymo. Kiekvienas mažas įsikišimas–artaibūtųjungtis,pavėsis,suoliukas,laikinastotelė– tampa netikatsakuįsituaciją,betirkvietimukurtitoliau.
Inkrementinė urbanistika siūlo miestui augti etapais – reaguojant, prisitaikant, išbandant. Čia vieta nėra baigtinė, o kintanti. Sprendimas nėra „teisingas“, jis yra laikinas, bet veikiantis. Tai metodas, kuriame architektūra ne tiek „planuojama“, kiek jai leidžiama atsirasti. Tokia logika ypač svarbi ten, kur miestui reikia būti gyvam, o ne reprezentatyviam.Kurreikianeidėjos,opradžios.
0.3 Temos problematika ir aktualumas
Ar kiekvienas miesto pokytis turi prasidėti nuo didelio plano – ar gali prasidėti nuo mažo sprendimo? Ar miesto struktūra visada turi būti nubrėžta,kadpradėtųveikti? Galbūt užtenka vieno impulsinio judesio, kuris dar neturi formos, bet jau keičia būvį – suteikia galimybę būti, judėti,sustoti.
Šiuolaikinė urbanistika vis dažniau grįžta prie laikinumo, prie sprendimų, kurie veikia ne dėl savo monumentalumo, o dėl gebėjimo įsiterpti į esamą ritmą. Mažieji miestai – ypač tokie kaip Kavarskas –
šiame kontekste tampa ne užbaigtais kūnais, o atviromis sistemomis, kur miestas gali prasidėti bet kur. Nenuosankryžos.Nenuoaikštės.O nuo vietos, kurioje žmogus pasirenka būti. Klausimas išlieka: ar galima miestokūrimąpradėtinenuoto,kasbūtina,onuoto,kasįmanoma?
0.4 Tyrimo objektas ir darbo tikslas
Šis projektas skirtas analizuoti galimybes, kaip mažo mastelio
įsikišimai gali sukurti sąlygas platesniam miesto atsivėrimui. Tyrimo objektu tampa Kavarskas – nedidelis miestelis su dideliu neišnaudotu rekreaciniu potencialu, kuriame šiuo metu nėra aiškios krypties, bet jaučiamastylusporeikisjudėjimui,buvimui,sugrįžimui.
Darbo tikslas – prikelti šią teritoriją šiuolaikiškais, laipsniško miesto vystymo principais, kurie remiasi ne radikaliu pertvarkymu, o subtiliu, bet tikslingu impulsu. Ieškoma, kaip vienas mažas sprendimas gali ne užpildytituštumą,opažadintigyvybę.
0.5 Darbo uždaviniai
Norint išsiaiškinti, kaip nedidelio mastelio sprendiniai gali tapti ilgalaikės miesto kaitos pradžia, pirmiausia numatoma išanalizuoti esamą Kavarsko teritorijos struktūrą, atsižvelgiant į gamtinį reljefą, judėjimo galimybes bei miesto infrastruktūrinius taškus. Itin svarbu įvertinti, kur šiuo metu formuojasi natūralūs traukos centrai ir kokie ryšiaitarpjųgalėtųbūtikuriamiarstiprinami.
Toliau siekiama apčiuopti realaus poreikio pobūdį – ne projektiniu masteliu, o kasdienybės lygmenyje: kaip šioje vietovėje galėtų vykti buvimas, judėjimas, susitikimas. Atsiranda poreikis tyrinėti, kaip gyventojamsirlankytojamsbūtųgalimasukurtierdvę, kurinereikalauja pastangųjąsuprasti,betskatinabūtijojeilgiau.
Kuriantkoncepciją,uždaviniaistampairvietosidentitetosustiprinimas, ir funkcinių zonų tarpusavio ryšių įgalinimas, kartu išlaikant lanksčią, etapais įgyvendinamą struktūrą. Svarbu išgryninti principus, kurie leistų projektui augti kartu su pačiu miestu, prisitaikant prie esamų išteklių,galimybiųbeigyventojųporeikiųkaitos.
0.6 Darbo metodika
Darbo eiga grindžiama etapiniu tyrimu ir projektavimu, orientuotu į vietos kontekstą, nuoseklų pažinimą ir galimų sprendimų formavimą. Procesasapimašiuospagrindiniusžingsnius:
● Teritorijos pasirinkimas
Kavarskas pasirenkamas dėl išskirtinio gamtinio konteksto, kultūrinės vertės ir rekreacinio potencialo. Įvertinus šios vietos savitumą ir galimybę taikyti mažo mastelio, vietos poreikius atliepiančiussprendimus,nusprendžiamačiaplėtotiprojektą.
● Pradinė teritorijos analizė
Tiriama esama situacija: gyvenamieji kvartalai, infrastruktūra, viešosios erdvės, keliai, gamtiniai elementai, kultūros paveldo objektai.Fiksuojamiryšiaitarpskirtingųmiestodaliųirjųveikimo pobūdis.
● Vietinio konteksto analizė ir vizijos formavimas
Atsižvelgiama į nacionalinius ir regioninius planavimo dokumentus, vertinamos galimybės vystyti miestą kaip rekreacijos, kultūros ir bendruomenės vietą. Formuluojama bendresnėkryptis,iškuriosvėliauvystomikonkretūssprendiniai.
● Teritorijos pažinimas iš arti
Aplankoma teritorija, atliekama aplinkos stebėsena, fiksuojami vizualiniai ir erdviniai aspektai. Bendraujama su gyventojais,
renkami jų pasakojimai, pastebėjimai, įžvalgos apie Kavarsko kasdienybę.
● Traukos taškų išskyrimas
Išanalizavus situaciją, išryškinamos teritorijos, kurios turi didžiausią galimybę veikti kaip pradžios taškai. Įvertinamas jų artumas centrui, ryšiai su gamta, galimybės pasiekti reikšmingus objektus.
● Koncepcijos kūrimas ir scenarijų modeliavimas
Kuriamos idėjos skirtingoms erdvėms – apgalvojama, kokie žmonių judėjimo, buvimo, veiklos modeliai galėtų ten vykti. Numatomosgalimybėserdveivystytisneiškarto,oetapais.
● Erdvinė išraiška ir vizualinis pateikimas
Rengiamas planinis pagrindas, kuriamos vizualizacijos, piešiniai. Fiksuojama erdvinė logika, numatomos detalės, susiejamos su platesnemiestostruktūra.
● Atskirų dalių jungimas
Visi tyrimai ir idėjos sujungiami į vientisą miesto atnaujinimo viziją.Numatomaįgyvendinimoseka,svarbiausižingsniaiirgalimi ateitiesplėtrosscenarijai.
1.1 Inkrementinė urbanistika
Inkrementinėurbanistika – tai miesto vystymo filosofija, kuri remiasi paprasta,betesmineidėja:pokytisgaliprasidėtinuomažo,ovisumagali būti suformuota ne iš karto, o per laiką. Vietoje vienos didelės vizijos –daugybė mažų žingsnių. Vietoje vienkartinio sprendimo – kintantis procesas.Vietojeužbaigtoplano–galimybėprisitaikyti.
Tai požiūris, kurisypačaktualus ten,kur miestasnėra „problema, kurią reikia išspręsti“, bet gyva sistema, kuri gali augti. Inkrementinė urbanistika priešinasi idėjai, kad miestas turi būti suprojektuotas kaip baigtinis produktas. Ji siūlo žiūrėti į miestą kaip į lanksčią bei atvirą struktūrą, kurioje vieta, laikas ir žmogaus veiksmas susijungia palaipsniui.
Šismetodasremiasikeliaispagrindiniaisprincipais:
1. Laipsniškumas: miestas vystomas žingsnis po žingsnio, leidžiant pokyčiamskauptisnatūraliai.
2. Lankstumas: kiekvienas sprendimas – ne galutinis, o koreguojamas,papildomas,išplečiamas.
3. Vietos specifika: sprendimai kyla išsituacijos, one yra įvedami iš išorės.
4. Tvarumas: naudojami jau esami ištekliai, erdvės, struktūros, siekiantjųatnaujinimo,onepakeitimo.
5. Bendruomenės įtraukimas: miesto kaita nėra perduodama iš viršaus,oformuojamakartusuvietosžmonėmis.
Inkrementinėurbanistika praktikoje jau taikoma įvairiose pasaulio vietose. Vienas žymiausių pavyzdžių – "TacticalUrbanism" judėjimas, kuris rėmėsi laikinais sprendimais: dažais pažymėtais dviračių takais, improvizuotomis poilsio zonomis ar nedideliais viešųjų erdvių eksperimentais. New York City eksperimentai su laikinais aikščių
pertvarkymais(pvz.,„TimesSquare“pėsčiųjųzona,kuriišpradžiųbuvo tiesiog padengta laikinais baldais ir dažais) parodė, kad net nebrangūs sprendimaigaliradikaliaipakeistimiestoveikimą.
Kitu pavyzdžiu galėtų būti "BetterBlock" iniciatyva JAV, kur vieno savaitgalio pokyčiai (laikinos kavinės, žalumos įvedimas, automobilių srautosulėtinimas)sukūrėilgalaikiųdiskusijųirinvesticijųgrandinę.Tai nėra didelės infrastruktūros perstatymai – tai yra vietos pajautimo atkūrimasmažaisgestais,kuriepaskatinakitusimtisveiksmų.
Toks mąstymas leidžia miestą matyti ne kaip užbaigtą tikslą, o kaip besiformuojantį kontekstą, kuriame kiekvienas elementas gali būti pradžia kažkam daugiau. Inkrementinė urbanistika suteikia erdvę pokyčiuibespaudimoviskąžinotiišanksto.
Koreikia,kad inkrementinėurbanistikaveiktųkaippraktika,oneliktų vienteoriniupasiūlymu?
● Erdvinėlaisvėmažomasteliosprendimams
● Galimybė įgyvendinti laikinus arba tarpinio pobūdžio įsikišimus
● Lankstiteisinėirplanavimosistema
● Mažųinvesticijųinfrastruktūrosgalimybės
● Funkciškaiirstruktūriškaineperkrautosteritorijos
● Vietosryšiai,leidžiantyskurtinatūraliusjudėjimoarbuvimo maršrutus
● Prieigaprieesamųišteklių:takų,statinių,gamtoselementų
● Erdvėstestavimuiirscenarijųįgyvendinimoetapais
● Galimybė teritorijai vystytis be išankstinės visumos apibrėžties
Šie elementai jau pastebimi Kavarskoteritorijoje. Neplanuotaišviršaus, neišbaigtaikigalo,betatvira–taiteritorija,kuriojegalimapradėti.
2.4 Esama situacija
ir išvažiuojant iš miesto
Esama gatvių situacija įvažiuojant
Esama apleisto pastato būklė
Esama automobilių stovėjimo aikštelės situacija
Esama koldūninė
P. Raudonikio gatvė
Dabartinė valčių ir baidarių prieplauka
Esamas laukas prie Šventosios gatvės žiedo
Esamas paplūdimys
Dabartinis praėjimas / pravažiavimas link paplūdimio
2.4.1. – Žaliosios zonos
Kavarskaspasižymiišskirtinegamtineaplinka– Šventosios upės slėnis, šaltinis, tufas ir miškai sudaro natūralią rekreacinę bazę. Miestelis supamasžalumos,tačiaužaliųjųerdviųpotencialasikišiolišnaudojamas ribotai. Nors vietos gyventojai naudojasi gamta kasdieniam poilsiui, trūkstakryptingos,integruotosgamtiniųteritorijųstrategijos.
2.4.2. – Kultūriniai / traukos objektai
Kultūrinė tapatybė grindžiama istoriniu paveldu, bendruomenės susibūrimo vietomis ir regionine atmintimi. Šiuo metu mieste nėra plačiai žinomų, išvystytų traukos centrų, tačiau potencialą turi neoficialios vietos, pavyzdžiui, susibūrimų aikštė ar koldūninė. Kultūrinis gyvenimas aktyvus bendruomenės lygmeniu, tačiau stokojamainfrastruktūrosirviešojomatomumo.
2.4.3. – Esama infrastruktūra
Kavarsko infrastruktūra funkcinė, tačiau fragmentuota – trūksta jungčių tarp miesto, gamtos ir traukos objektų. Paslaugųirtransporto pasiūla patenkina tik dalies gyventojų bei lankytojų poreikius. Nėra išvystytos turizmo infrastruktūros, kuri užtikrintų patogų, kokybišką apsilankymąsvečiams.
2.4.4. – Esančios paslaugos
Miestelyje veikia kelios pagrindinės paslaugos – maisto prekių parduotuvės, vaistinė, paštas, viešojo maitinimo vietos. Esamabazinė infrastruktūra užtikrina kasdienius gyventojų ir lankytojų poreikius. Paslaugų tinklas turi potencialo plėtrai, ypač atsižvelgiant į augantį turizmosrautąirrekreacinėspaskirtiesobjektųvystymą.
2.4.5. – Apleisti, neprižiūrimi pastatai
Miestelyje yra apleistų ar ne funkcionuojančių pastatų, kurie šiuo metu darko bendrą įvaizdį. Šie objektai potencialiai galėtų būti pritaikyti bendruomenės ar socialinėms reikmėms. Ypač aktualu atsižvelgti į senstančią populiaciją – apleistų pastatų rekonstrukcija galėtųbūtinukreiptaįvyresnioamžiausžmoniųporeikius.
2.5. IŠVADOS
2.5.1 - Stiprybės
● Ramybėsoazė: Miesto mažas mastelis ir ramybė traukia žmones, norinčius pabėgti nuo miesto triukšmo.
● Esamos lankytinos vietos: Koldūninė, bažnyčia ir baidarės yra populiariosveiklosirlankytiniobjektai.
2.5.2 - Silpnybės
● Demografinėsituacija: Senėjanti populiacija ir jaunimo išvykimas.
● Apleisti pastatai: Neprižiūrėtos erdvės mažina teritorijos patrauklumą ir kelia grėsmę jos estetikai.
● Vandens lygio kaita: Dėl upės vandens lygio svyravimų sunkiau planuoti krantų įveiklinimą.
● Parkavimo problemos: Mieste yra tik viena pagrindinė vieta automobiliamsstatyti,otairibojalankytojųsrautųgalimybes.
2.5.3 - Grėsmės
● Gyventojųmažėjimas: Auganti vyresnio amžiaus gyventojų dalis ir mažas jaunų gyventojų skaičius.
● Potencialo neišnaudojimas: Neužtikrinus infrastruktūros plėtros, vietagaliliktineišnaudotaturizmoirbendruomenėsporeikiams.
2.5.4 - Galimybės
● Globosnamai: Įrengti šiuos objektus vietoj apleistų pastatų, taip ne tik išsprendžiant jų problemas, bet ir sukuriant paklausias paslaugasvyresnioamžiausžmonėms.
● Pėsčiųjųirdviračiųtakai: Vystyti trasas, kurios jungtų miestą su gamtosirkultūrosobjektais.
● Upės krantų sutvarkymas:
• Kurti zonas baidarėms ir kitoms upės veikloms.
• Įrengti pliažus, renginių vietas ir takus su geru priėjimu prie vandens.
● Rekreacija ir apgyvendinimas:
• Kempingo zonų įrengimas turistams ir gamtos mylėtojams.
• Medinių rąstinių namų statyba, orientuota į vyresnio amžiaus žmoniųturizmąarramųgyvenimą.
● Unikalios iniciatyvos:
• Gyvūnų prieglaudos su kavinėmis ar kitomis inovatyviomis funkcijomis.
● Parkavimoinfrastruktūra:
Suplanuoti naujas parkavimo vietas, ypač šalia lankytinų objektų ar upės zonų, kad būtų patogiau vietiniams gyventojams ir lankytojams.
ANALOGŲ PAIEŠKA
Idėjinės nuotraukos iš interneto
3.1 Atelier Beter
Fuzhou,Kinija
Visą erdvinį užstatymo srautą jungia lygios, meniškos linijos, reprezentuojančius modernų stilių, kuris yra paprastas, švarus ir drąsus.
Kreivės išsiskleidžia sluoksnis po sluoksnio, sukurdamos dinamišką kraštovaizdžio erdvę; sluoksniuotos ir besikeičiančios fasado kreivės atkartoja vertikalias pastato linijas, įnešdamos šiuolaikiško meninio gyvenimopotyrį.
Sekant laipteliais pievelėje į vaikų žaidimų aikštelę, vaikų pasaulis spalvingas. Vaikai turi natūralų polinkį kopti ir norą tyrinėti pasaulį. Žaidimų aikštelės dizainas yra minimalus, todėl vaikai gali judėti per ją iš apačios į viršų, laisvai žaisti irvytis.
Gamtos įvedimas į sodą, minkštos ir šiuolaikiškos gyvenamosios erdvės kūrimas – tai mūsų „pagarba ir užsispyrimas“ gyventojams, taip pat mūsų estetinio gyvenimo „vaizduotė ir tyrinėjimas“. Šviesos ir dulkių harmonijoje Atelier Beter perteikia šiltus dizaino jausmus ir parodo erdvės įtraukumą.
3.2 Shu Chang Associates
Taichung,Taivanas
„Aqua-cultures“ yra novatoriškas parko modelis, integruojantis poilsį, kultūrą, vandens valymą ir biologinę įvairovę. KasmetTaivanevidutiniškai iškrenta97coliaikritulių– daugiaunei metinis kritulių kiekis JAV, Indijoje ir Australijoje kartu paėmus. Nepaisant šios gausos, daugiau nei 50 % kritulių prarandama, visų pirma dėl stačios
Taivanogeografijos, atogrąžų klimato ir plačiai paplitusios urbanizacijos žemesnėsevietovėse.
Šie klausimai, nors ir svarbūs ir sudėtingi, suteikia Taivanui retą galimybę tapti tarptautiniu ekologinės vandens valdymo praktikos lyderiu. Integruojant novatorišką ir simbiotinę vandens valymo sistemą, naujausias Taichung kultūros parkas gali suteikti tvarią vandens valdymo viziją ir įdomią patirtįlikusiampasauliui.
Aqua Cultures, sukurtas kaip konkursas, yra gyvas vandens ir oro filtras, kuris katalizuoja daugybę miesto programų. Vandens telkiniuose, viršūnėse ir šalia jų vykstapramoginėirkultūrinėveikla–naktimismirgaplaukiojantysžibintai, šiltomis vasaros popietėmis plaukiojimas baidarėmis ir baidarėmis, vaikai, besijuokę tankiuose nendrynuose žvalgydami žuvies, ir nuošalios tylos apmąstymų akimirkos šalia šniokščiančio vandens.
3.3 PLAT Studio
Hangzhou,China
Pengbu Central Commons yra padalintas į zonas, kad patenkintų socialinius bendruomenės poreikius. Centrinis branduolys veikia kaip „bendras“ ir socialinis kaimynystės centras. Šie pagrindiniai įtvirtinimai yra šiaurinės ir pietinės bendruomenės zonos, kuriose yra mažesnės socialinės atviros erdvės prie gyvenamųjų namų bokštų slenksčių.
Visame parke apgalvoti topografiniai ir kraštovaizdžio sprendimai labai pagerino biologinę įvairovę ir vietos oro kokybę. Padidinus medžių lajų ir susodinus vietinius bei prisitaikančius augalus, žydinčius ir vaisius ištisus metus, pagerėjo apdulkintojų buveinė, ypač pakrantėje. Vanduo tvarkomas įvairiais būdais, įskaitant pralaidžią dangą automobilių stovėjimo aikštelėje. Sistemos išvalo nuotėkį priešjampatenkantįgretimąkanalą.
3.4
Mosbach Paysagsites Landscape
Architect
Lens,France
Parkas yra sujungtas su teritorijomis, 4 pagrindiniais taškais, likusiomis „raitelių siūlėmis“ kaip pagrindine parkąpristatančiaalėja.
Eidamas miško pakraščiais, apsaugotas nuo geležinkelio linijų ir gretimų gatvių triukšmo, takas veda į labai plačią proskyną, plačią pievą su medžiais iš visų pusių. Kontekstas sužadina lankytojo smalsumą, kviečia eiti su judėjimu, tyrinėti muziejaus parką, kuris tarsi vabzdys lazdelės susilieja su gamta, pagražina kraštovaizdį, o ne jį užima. Padauginusapimtįgalimaišvengtibet kokios svetainės perkrovos ir sutrikdyti šios didžiulės programos mastą.
HIPOTEZĖ
Kavarsko, kaip šiuolaikinio rekreacinio miestelio, patrauklumas gali būti sėkmingai plėtojamas per lėtojo gyvenimo filosofiją, kuri sujungia vietos tapatybės atkūrimą, darnų santykį su gamta ir autentišką kultūrinę patirtį – tai taps esminiu veiksniu pritraukiant šiuolaikinį žmogų, ieškantį ne pramogų, o prasmingo buvimo.
IDĖJA / KONCEPCIJA
4.1.1. - Idėjinė projekto ašis
Kavarsko, kaip rekreacinio centro, potencialas slypi jo unikalioje dermėjetarp istoriniopaveldo, gamtos irramybės. Miestelio plėtra turi būti grįsta idėja, kad modernus žmogus ieško ne tik pramogų, bet ir autentiškumo, bendruomeniškumo, bei harmonijos su gamta. Plėtros filosofija remiasi prielaida, jog urbanistiniai sprendimai, išsaugantys kultūrinį identitetą ir sustiprinantys rekreacinį funkcionalumą, sukurs traukos centrą tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiemslankytojams.
4.1.2. - Pagrindinis siekis
SukurtiKavarskąkaip„lėtojogyvenimo“irsąmoningopoilsiovietą– kur miestelis tampa atsvara intensyviai miesto rutinai,kviečiantissustoti, atsikvėptiirprisiliestiprieautentiškosmažoLietuvosmiesteliodvasios.
4.1.3. - Rekreacija kaip sugrįžimo į save erdvė
Poilsis Kavarske suprantamas ne tik kaip fizinis atsipalaidavimas, bet ir kaip dvasinis, emocinis atsistatymas. Čia kuriamos erdvės, kuriose žmogus gali ne vartoti, bet patirti –gamtą,tylą,kultūrąir save.
Tai leidžia urbanistinę viziją praplėsti į holistinį rekreacinį modelį –integruotikultūrinius,emocinius,edukaciniuselementus.
4.1.4. - Lėtas miestas - greitai augančiai visuomenei
Kavarskokoncepcijainspiruota‘Cittaslow’ (Lėtojomiesto)judėjimo vertybėmis, kviečia žmogų sulėtėti ne atsisakant patogumo, bet jį interpretuojant kitaip: mažiau triukšmo – daugiau kokybiško bendravimo,mažiautransporto–daugiaujudėjimopėsčiomis.
Taisuteikiapagrindąstrategiškaiplėtotižmogmastelioviešąsiaserdves, pėsčiųjųtakus,socialinėsinfrastruktūroscentrus.
4.1.5. - Tvarus žmogaus ir gamtos santykis
Kavarskas gali tapti vieta, kur žmogus ne dominuoja prieš gamtą, bet įsilieja į jos ritmą. Plėtra remiasi tvaraus kraštovaizdžio architektūros principais,kur gamtiniairesursai – vanduo,reljefas, želdiniai–tampamiestostruktūrosdalimi,onetrukdžių.
Tai kuria pagrindą ekologiškam, „žaliam“ planavimui, kuris šiandien ypačsvarbustiekprofesionalams,tiekinvestuotojams.
4.1.6. - Tapatumo atkūrimas per erdvę
Kavarskoplėtragrindžiamamintimi,kadvietosdvasia(geniusloci)nėra kuriama – ji atkuriama. Urbanistinė vizija siekia išryškinti tai, kas jau slypivietovėje –istorijoje,gamtojeiržmoniųsantykiuose– oneprimesti dirbtinęestetikąarfunkciją.
4. 2 Koncepcija
4.2.1. - Žaliųjų zonų strateginis
įveiklinimas
Numatomas strategiškas gamtinių teritorijų pritaikymas poilsiui, sveikatingumuiirlėtamturizmui. Sukuriamosfunkcinėserdvės:parkai, takai, ramybės zonos, įveiklinta šaltinio teritorija. Tokiu būdu gamta tampa netikfoniniuvaizdu,bet iraktyviamiesto dalimi.
4.2.2. - Kultūrinių / traukos objektų prieinamumas ir patrauklumas
Neoficialios susibūrimo vietos konvertuojamos į tvarkingas viešąsias erdves su kokybišku apšvietimu, mažąja architektūra ir galimybe renginiams. Paplūdimys ir kempingas prie Šventosios tampa traukos objektais šeimoms ir turistams. Patrauklumo didinimui svarbu integruotiedukaciniusirkultūriniusnaratyvusapievietosistoriją.
4.2.3. - Plečiama infrastruktūra
Kuriama moderni pėsčiųjų ir dviračių takų sistema, sujungianti miestelį su upės pakrante bei suformuojanti trijų maršrutų sistemą (trumpas,vidutinisirilgas).Maršrutaisiūloskirtingusgamtosirkultūros potyrius, pritaikyti įvairioms lankytojų grupėms. Papildomai suplanuojamosautomobiliųstovėjimoaikštelės,užtikrinančiospatogųir tvarkingąlankytojųsrautųvaldymą.
4.2.4. –Apleistų pastatų rekonstrukcija ir įveiklinimas
Apleisti pastatai pritaikomi bendruomeninėms ar socialinėms funkcijoms – pavyzdžiui, įkuriami senelių namai ar dienos centrai. Tai ne tik atkuria urbanistinį vientisumą, bet ir sprendžia realias demografines problemas. Rekonstruoti objektai taip pat gali tapti viešojo gyvenimo centrais – bibliotekomis, amatų dirbtuvėmis ar bendruomenėscentrais.
4.2.5. - Galima tolimesnė plėtra: gyvenamųjų namų kvartalas
Numatoma gyvenamosios infrastruktūros plėtra orientuota į lėtą, tvarų gyvenimą gamtos ir kultūros apsuptyje. Kuriamas mažo tankumo gyvenamųjų namų kvartalas su integruotomis žaliomis zonomis ir paslaugų prieinamumu. Tai atliepia augantį poreikį gyventi ramioje, kokybiškojeaplinkoje,skatinantnuolatinįvietosgyventojųaugimą.
4.3 VIZIJA
Kavarsko rekreacijos vizija prasideda miesto prieigose įrengtoje automobilių aikštelėje, iš kurios svečiai persėda ant dviračių ir pajuda ramiais, žaliais takais. Važiuojant jie pasiekia Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, o nuo jos, leisdamiesi vaizdingu šlaitu, patiria sodrią upės šlaito augmeniją. Žemupyje jų laukia naujai kuriama stovyklavietė ramiam vakarui su šeima baigiantis dienai ir galimybe stebėti naktinį miškogyvenimą.Gretaįrengiamaspaplūdimyskviečiasaulėsirvandens mėgėjus, suformuodamas natūralų rekreacinį duetą su kempingu. Visi šie taškai sujungiami vientisa pėsčiųjų-dviračių infrastruktūra, kuri skatina lėtą, sąmoningą judėjimą ir lengvą grįžimą prie automobilio po įspūdžiųkupinosdienos.
Jungtys ir maršrutai
Pagrindinėdabartinėproblema –nutrūkusiosjungtystarpgyvenvietės, gamtosirkultūriniųobjektų,trukdančiosmiesteliuiveiktikaipvientisai rekreacinei sistemai. Atspirties tašku tampa Šventosios upės slėnis ir sakralinis-istorinis centras prie bažnyčios, leidžiantis organiškai susieti paveldą su gamta.Numatomasukurtiaiškiątakų struktūrą, kuri išspręs judumo ribotumą ir sudarys sąlygas be automobilio pasiekti visas traukos erdves. Infrastruktūra bus papildyta kokybiškais poilsio mazgais (stovyklavietė, paplūdimys, apžvalgos punktai) ir pritaikyta įvairausamžiauslankytojams.Apleistipastatai,konvertuojamiįsenjorų ir bendruomenės centrus, taps socialine ašimi, palaikančia miestelio demografinįbalansą.
Sezoninė teritorijos įveiklinimo programa
Kavarsko teritorijoje formuojasi sąlygos sezoninei veiklų įvairovei, pritaikytaiskirtingomstikslinėmsgrupėms.
● Šiltuoju metų laiku atsiranda galimybės organizuoti lėto turizmo savaitgalius, kurie sujungia rekreaciją gamtoje, bendruomeninius susibūrimusirlaisvalaikioveiklaspoatvirudangumi.
● Rudenį stiprėja kultūrinio turinio potencialas – istorinės ir gastronominėspatirtystampaerdvinioaktyvumoašimi.
● Žiemos laikotarpiu teritorijos infrastruktūra leidžia formuoti šviesos,judesioirterapiniogamtospatyrimomaršrutus.
● Pavasarį išnaudojamos galimybės aktyvinti sveikatingumui ir bendruomeninei sąveikai palankias zonas, ypač orientuotas į vyresnioamžiausgrupes.
Visus metus veikiantys socialiniai ir edukaciniai taškai padeda išlaikyti miestelio gyvybingumą, o sezoninis kintamumas skatina lankytojų grįžtamumą.
Idėjinės nuotraukos iš interneto
Kempingo ir paplūdimio zona
Automobiliųbeikemperiųstovėjimovietosčiaformuojamositnedidelės asmeninėssalelės,subtiliaiįkomponuotostarpmedžiųirgamtosreljefo. Kiekvienas plotas atskirtas natūraliomis augalų juostomis, o tarp jų įrengtosmažoslysvės,leidžiančiossvečiamssodintižoleles,daržovesar gėles ir taip „įsišaknyti“ vietoje net trumpam apsistojus. Infrastruktūra remiasi vieninėmis medžiagomis – mediena, skalda, žvyru – išvengiant plastiko, ryškių spalvų ir griežtos geometrijos, todėl stovėjimo erdvės vizualiai „ištirpsta“aplinkoje,papildydamosją,onekonkuruodamos.
Ši zona svarbi dviem lygiais: pirma, ji kuria intymų, raminantį buvimą, kuriame transporto priemonė tampa ne atsitiktine viešnage, bet laikinais, gamtos ritmu gyvenančiais namais; antra, ji stiprina bendruomeninįryšį,nesbendrossodininkystėspatirtisskatina dalintis, prižiūrėti ir stebėti augimo ciklą. Sukišta tarp upės ir miško, stovėjimo salelės prisideda prie bendros kempingo koncepcijos – lėto, sąmoningo buvimo gamtoje, kur kelionės tempas sulėtėja, o paprasti kasdieniai veiksmaiįgaunaprasmę.Taip sukuriamasnetik funkcionalussustojimo taškas, bet ir tylus kvietimas patirti vietą giliau, su mažiau, tačiau prasmingiau, toliau stiprinant visos teritorijos viziją – žmogaus ir kraštovaizdžioharmoniją.
DETALIZUOJAMOS TERITORIJOS
Kuriama tvari, gamtai jautri aplinka, kur žmogus ilsisi lėtai, gyvena paprastai ir jaučia ryšį su vieta. Reljefą sekantys suoleliai, mediniai gultai,žaliųjųsieneliųatskirtoskemperiųzonossudaržolysvėmis– visa infrastruktūraorganiškaiįsiliejaįkraštovaizdį.
Lankstitakųsistema reaguojaįvietiniusporeikiusirjungiakasdienybės taškus – kaip koldūninę, prie kurios atsiranda suolelis, o kartu – erdvė pabūti.
Kavarskas tampanetiksustojimovieta,betbuvimovieta – kursvarbine skuba,otylusryšyssužeme,bendruomeneirpačiusavimi.
Kavarsko „Šventosios salos“ kempinge automobilių ir kemperių stovėjimo zonos kuriamos kaip asmeninės poilsio salelės, kurios gerbia tiek gamtą, tiek žmogaus poreikį privatumui. Kiekviena stovėjimo vieta subtiliai atskirta natūraliomis sienelėmis, o tarp jų įrengtos mažos lysvės, skirtos gyventojams – čia galima pasisodinti žolelių, daržovių ar gėlių. Ilgesniam laikui pasilikę lankytojai gali kurti savo laikiną sodą, palikdami žymę šioje žemėje – nedidelę, tačiau gyvą ir prasmingą. Šios lysvės – tai ne tik funkcinis sprendimas, bet ir bendrystės gestas: jos leidžia įsišaknyti, pajusti ciklą – sodinimo, augimo, priežiūros. Toks buvimassustiprinaryšįsuvieta,ostovėjimozonatampadaugiauneitik laikinastotele – jitampa namaisgamtoje.
Visa infrastruktūra paremta natūraliomis, vietai būdingomis medžiagomis – naudojama vietinė mediena, skalda, žvyras, o takeliai ir aikštelės įrėminami ne betonu, bet augalais ar švelniai pereinančiomis žolės juostomis. Čia atsisakoma ryškių, dirbtinių elementų – nėra plastiko, intensyvių spalvų ar griežtos geometrijos. Viskas sukurta taip, kadneišsiskirtųišaplinkos,betjąpapildytų –tarsižmogausrankabūtų tikšiektiekpalietusigamtą,suteikusijaistruktūrą,betnepažeidusijos esmės.
Kempingo erdvės neerzina akies – jos guli gamtoje lyg natūralūs dariniai, susiliejančios su reljefu, tarsi išaugusios iš pačios žemės. Čia nėra griežtų ribų tarp viešos ir privačios erdvės – viskas teka, kinta, kvėpuoja kartu su aplinka. Kiekvienas kampas alsuoja ramybe, paprastumu ir gyvenimo lėtumu, kuris kviečia žmogų atsitraukti nuo įtampos,nuokasdieniotriukšmo.
Kempingas Kavarske – tai ne trumpas sustojimas, o tylus kvietimas pasilikti. Gyventi paprastai, giliau, su mažiau, bet prasmingiau. Stebėti, kaipdygstatavopasodintasalota,išgirstipaukščiusauštant,pajustirasą antbasųpėdų.Tai–vieta,kurlaikastarsisulėtėja,o kiekvienasrytasturi savokvapą,garsąiršviesą.Gyvenimasčiatekalėtai,betpilnai–sužeme pokojomisiržoletarppirštų.
5.1 Organiniai suoleliai ir gultai
Gamtoslinijųtęsinys - šventosiospakrantėjeįrengiamisuoliukaiirgultai sukurtikaipnatūraliosreljefotąsa–nekaipįsikišimasįgamtą,okaipjos interpretacija.Jųformasekakraštovaizdžiovingius –lygupėstėkmėar miško šlaito linija. Lanksti, banguojanti geometrija leidžia sėdėti, gulėti ar tiesiog stebėti gamtą, įsiliejant į ją be ribos tarp žmogaus kūno ir aplinkos. Visa mažoji architektūra pagaminta iš natūralios medienos, kurios šiltas atspalvis dera su miško, upės ir žolės koloritu. Konstrukcijose dominuoja lygiagrečiai sudėtos medinės lamelės, kurios leidžia orui ir šviesai prasiskverbti, nekuria masyvumo pojūčio –atvirkščiai, tarsi ištirpsta aplinkoje. Suoleliai tampa ne tik funkciniu elementu, bet ir emociniu tašku – kvietimu prisėsti, sustoti, atsipūsti. Gultai –vietaneaktyviambuvimui,osąmoningamlėtėjimui,žiūrėjimuiį debesis ar miško viršūnes. Tai ne objektai gamtoje, o gamta, įgavusi formą.
5.2 Suolelis
Reljefo linijų pratęsimas - šis suolelis sukurtas kaip organiška kraštovaizdžio dalis – tarsi reljefo linija, kuri pakyla ir tampa vieta prisėsti. Jo forma lankstosi kaip upės vingis ar kalvos šlaitas, suteikdama ne tik funkciją, bet ir emociją – kvietimą sustoti, pastebėti aplinką, pailsėti. Pagamintas iš natūralios medienos, suolelis savo tekstūrairspalvasusiliejasugamta–jisneišsiskiria,otampajosdalimi. Horizontalios lamelės leidžia šviesai ir orui laisvai cirkuliuoti, išlaikydamosformoslengvumąirskaidrumą.
5.3 Gultas
Lėto buvimo platforma - medinis gultas sukurtas kaip vieta lėtam, sąmoningam poilsiui. Jo banguojanti forma atkartoja natūralaus reljefo judesius –įdubas,šlaitus,tėkmę.Gultasleidžiaatsilošti,stebėtidangųar klausytis upės šniokštimo – jis kviečia į tylą, į grįžimą prie kūniško poilsio.Pagamintasišnatūralių,kvėpuojančiųmedžiagų–šiltosfaktūros medienos – jis įsilieja į aplinką be triukšmo, tarsi būtų visada buvęs čia. Taisala saloje,skirta vien tiktau.
5.4 Lanksti takų struktūra
Ryšys su vietos gyvenimu Kavarsko viešųjų erdvių struktūra kuriama kaip gyvas, prisitaikantis tinklas, kuris auga ir vystosi kartu su bendruomenės poreikiais. Takai čia nėra griežtai suplanuoti ar užbaigti – jie veikia kaip jungtys tarp svarbių taškų, kintančios pagal tai, kur žmonėseina,kurnoribūti,kuratsirandanaujosreikšmės.
Vienas iš pavyzdžių – takas, jungiantis bendrąją sistemą su atnaujinta Kavarsko koldūnine. Tai ne tik fizinis kelias, bet ir simbolinis ryšys su vietinetapatybe,skoniu,tradicija.Koldūninė– tainetikprekybosvieta, bet bendruomenės susibūrimo taškas, vieta, kur vietiniai ir lankytojai susitinka,ragauja,kalbasi.
Prie šio tako atsiranda funkciniai elementai – pavyzdžiui, suolelis šalia naujopastato –kviečiantisnetiksustotipailsėti,betirpabūtičia,pajusti vietos skonį tiesiogine ir perkeltine prasme. Tokiu būdu tako struktūra veikia kaip tarpininkas tarp infrastruktūros ir emocinės erdvės, tarp judėjimo irbuvimo.
Šisistemakurianetikpatogumą,betir vietos dvasią –nestakaičiaveda netiknuotaškoAikiB,betirnuokasdienybėsikipatirties,nuomaršruto ikiatradimo.
6.1 Etapai
I etapas – Planavimas ir projektavimas
- Esamossituacijosanalizė,teritorijosvertinimasirporeikiųnustatymas.
- Konsultacijos su vietos bendruomene ir savivaldybe.
- Projektinių sprendinių rengimas, atsižvelgiant į gamtinį kontekstą, lankytojų srautus bei prieinamumą.
- Leidimųirderinimųgavimas.
II etapas – Infrastruktūros įrengimas
- Esamų takų atnaujinimas ir naujų įrengimas (žvyro, medinių, grįstų takų sistemų įrengimas).
- Mažosios architektūros elementų montavimas: suolai, gultai, apžvalgos aikštelės, informaciniai stendai, dviračių stovai.
- Poilsio zonų įrengimas su ekologiškais sprendimais.
- Prieigos prie gamtos objektų ir lankytinų vietų pritaikymas lankytojams.
III etapas – Apželdinimas ir gamtotvarka
- Kraštovaizdžio sutvarkymas, papildomas želdinimas, invazinių rūšių šalinimas.
- Aplinkos draugiškų sprendimų integracija (pvz., natūralių medžiagų panaudojimas).
IV etapas – Komunikacija ir sklaida
- Projekto pristatymas bendruomenei, informacinių kampanijų organizavimas.
- Interaktyvūs sprendimai (pvz., QR kodų sistemos įrengimas pažintiniuosetakuose).
6.2 Finansavimo modelis
Projektas finansuojamas taikant mišrų modelį, kuris apima:
- ESfondųlėšas(pvz.,2021–2027m.regioninėsplėtrosprogramosarLIFE programos priemonės).
- Valstybės biudžeto dotacijas – per Aplinkos apsaugos ar Kultūros ministerijos programas.
- Savivaldybėsbiudžetolėšas–infrastruktūrosparengimuiirpriežiūrai.
- Privatų ar bendruomeninį finansavimą – remiantis paramos modeliu (pvz., verslo indėlis ar savanorių prisidėjimas).
- Partnerystės projektus su gamtosaugos, švietimo ar turizmo organizacijomis.
6.3 Produkto (projekto rezultatų) aprašymas
Projektu bus sukurti šie pagrindiniai produktai:
- Nauji arba atnaujinti takai: žvyro, lentų, mišrūs takai su nuorodomis irinformaciniaisženklais.
- Poilsio infrastruktūra: suoliukai, gultai, stoginės, lauko klasės, apžvalgosaikštelės.
- Mažosios architektūros elementai: iš natūralių medžiagų (mediena, metalas,akmuo),integruotiįgamtinįkraštovaizdį.
- Informaciniai stendai ir žemėlapiai: lankytiniems objektams, maršrutamspažymėti.
- Skaitmeniniaisprendimai: QRkodai,leidžiantysgautiinformacijąapie gamtą,kultūrospaveldąarekologiniussprendimus.
- Bendruomenės erdvės: edukacijai, poilsiui, savarankiškam gamtos pažinimui.
SPRENDINIAI
Žaliosios infrastruktūros sprendimai
Apibrėžimas:
Tai gamtiniais principais grįsta infrastruktūra, kuri padeda palaikyti ekosistemų funkcijas urbanizuotose ar pusiau urbanizuotose teritorijose. Ji apjungia žaliąsias (augalija, parkai, pievos, miškai) ir mėlynąsias(upės,tvenkiniai,pelkės)sistemas.
Pavyzdžiaiprojekte
● Lietaus surinkimo zonos su želdiniais (angl. rain gardens), kurios mažinanuotekųapkrovą.
● Natūralūspavėsiniaisprendimai(želdiniaivietojstoginių).
● Apželdintos krantinės – skatina biologinę įvairovę ir apsaugo krantusnuo erozijos.
● Sujungtos žaliosios erdvės (pvz., takų sistema, jungianti parką su Šventąja)skatinadarnųjudumą.
Rekreacinė prieiga prie vandens telkinių
Apibrėžimas:
Taiplanuotisprendiniai,leidžiantysžmonėmssaugiai,patogiaiirtvariai naudotisvandenstelkiniaispoilsiui,sportuiar edukacijai.
Pavyzdžiaiprojekte:
● Baidarių prieplauka, įrengta laikantis saugumo ir ekosistemų apsaugosprincipų.
● Pėsčiųjųtiltas,kurissukurianaująvizualinįirfizinįsantykįsuupe.
● Apžvalgosaikštelėsprieupės,leidžiančiosstebėtigamtą.
● Ekologiniai takai, vedantys į vandens telkinį nepažeidžiant pakrančiųaugmenijos.
Kraštovaizdžio architektūra
Apibrėžimas:
Tai erdvių planavimo sritis, kuri jungia estetiką, ekologiją ir funkcionalumą, kuriant viešąsias erdves, kurios yra harmoningos su gamtineaplinka.
Pagrindiniaiprincipai:
● Formaatitinkafunkciją –takai,suolai,tiltaiturinatūraliaiįsilietiį aplinką.
● Natūraliosmedžiagos–medis,akmuo,žvyrasvietojbetono.
● Vizualinėdermė–spalvos,siluetaiirfaktūrosderinamisugamta.
● Sluoksniavimas – takai, želdiniai ir poilsio zonos kuriami skirtinguoselygiuose,nepažeidžiantnatūralausreljefo.
Funkcinė ekologija
Apibrėžimas:
Tai principas, pagal kurį gamtiniai sprendimai į viešąją erdvę integruojami ne tik dėl estetikos, bet ir siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbiasekosistemųfunkcijas.
Pritaikymasprojekte:
● Polikultūrinis želdinimas – sodinami ne tik gražūs, bet ir naudingi augalai(pvz.,nektaringiaugalaivabzdžiams).
● Infrastruktūra, kuri tarnauja gamtai – pvz., inkilai šikšnosparniamsarpaukščiamsintegruotiįapšvietimostulpus.
● Atvirų pakrančių juostų išsaugojimas – užtikrinant natūralią migraciją,valymosiprocesus.
Tvari medžiagų panauda
Apibrėžimas:
Tai medžiagų pasirinkimas ir panaudojimas, kuris minimaliai veikia aplinkąpervisąsavogyvavimociklą– nuo gavybosikiutilizavimo.
Pavyzdžiai:
● Termiškai apdorota vietinė mediena – ilgaamžė, nenaudojant cheminiųkonservantų.
● Antrinis akmuo ar plytos – naudojamos takų dangoje ar mažosios architektūroselementuose.
● Modulinės konstrukcijos – leidžia lengvai remontuoti ar perkelti, kaireikia.
Vietovės tapatumo stiprinimas
Apibrėžimas:
Tai projektavimo kryptis, kuria siekiama stiprinti vietos savitumą, istorinę atmintį ir kultūrinę reikšmę per architektūrinius, meninius ar edukaciniussprendimus.
PritaikymasKavarsko projekte:
● StendaiapieŠventosiosupėsistorijąirmitologiją.
● Informaciniaiženklaisuvietovardžiais,senosiomisnuotraukomis.
● Bendruomenės dalyvavimas – kvietimas gyventojams siūlyti pavadinimusobjektamsarkurtimeniniusakcentus.
Medžiagų ir dizaino sprendimai – atliepiantys regiono kaimo architektūrosformas.
Naudojamos medžiagos
Projektui pasirenkamos medžiagos, kurios būdingos tradiciniams lietuviškiemskaimamsirstatybai:
● Vietinė mediena – termiškai apdorota, ilgaamžė, nenaudojant cheminių priemonių. Mediena naudota lauko baldams, apžvalgos aikštelėms, informaciniams stendams, tiltelio elementams.
● Skaldytasakmuoirlaukorieduliai – primenasenuosiuspamatusir sodybų kiemus. Jie naudojami kaip atraminės sienelės, takų pakraščiai, dekoratyviniai akcentai.
● Tradicinės čerpės ar skiedriniai elementai – gali būti pritaikomi pavėsinėse ar stogeliuose, atkuriant istorinę dvasią.
● Metalodetalės–apdirbtosrankiniubūdu,tamsintos,derinamossu mediena pagal senovinių ūkinių vartų ar tvorų stilistiką.
Formų ir stilistikos įkvėpimas
● Paprastos, vientisos linijos – atsisakoma modernių, ryškių, triukšmingų formų, pirmenybė teikiama kaimiškai ramiai, kukliai estetikai.
● Mažoji architektūra (pvz., suolai, stendai, informaciniai ženklai) kuriami pagal tradicines kaimo meistrystės proporcijas – tarsi
natūraliai „išaugę“ iš vietos aplinkos.
● Tvorų, vartelių, stulpų dizainas atkartoja senųjų Kavarsko sodybų elementus – kryžminės konstrukcijos, mediniai raižiniai, ažūriniai fragmentai.
Spalvinė paletė
● Naudojamos gamtinės, neryškios spalvos – molio, smėlio, miško žalumos, pilko akmens tonai.
● Vengiama ryškių, sintetinių spalvų – siekiama ne dominuoti, bet susilieti su aplinka.
● Medienos natūrali spalva išryškinama alyva ar vašku, o ne dažais, taip išlaikant tekstūrą.
Kultūrinis ir edukacinis aspektas
● Objektuose integruojami senųjų amatų simboliai (pvz., geležinės kalvystės detalės, stogastulpiai, senoviniai ženklai).
● Įrengiami informaciniai stendai su vietos kaimų architektūros pavyzdžiais (nuotraukos, aprašai), kad lankytojai pažintų regiono istoriją.
Apibendrinimas
Tokiesprendimainetikstiprinavietovėstapatumą,betirkuriaemocinį ryšį su krašto istorija, leidžia Kavarskui ne tiesiog „modernizuotis“, o tvariai vystytis išlaikant autentiškumą. Projektas tampa ne tik infrastruktūrosgerinimopriemone,betirkultūrinėsatmintiestęsiniu.
7.1 Pėsčiųjų ir dviratininkų maršrutai
1maršrutas - JUDĖK
Įsivaizduokite,kaippirmiejirytmečiospinduliainušviečiadviračiųtaką, o jūs, lengvu ratu sukdami pedalus, jaučiate miško kvapą ir bažnyčios varpų aidas susilieja su upės ošimu. Mažasis ratas (~1 km) apjuosia istorinį centrą ir formuoja saugią, uždarą judėjimo zoną, kuri kasdien skatinasenjorusbeišeimasaktyviaileistilaikątarpbažnyčios,šaltinioir miestelioaikštės.
2maršrutas -BENDRAUK
Vidutinis maršrutas (~3 km) leidžiasi iki Šventosios, atveria prieigą prie gyventojų susibūrimo pievos, naujojo paplūdimio ir kempingo, kur galimaprisėsti,maudytisarrengtibendruomenėsšventes.
3maršrutas - PAŽINK
Didysis ratas (~7 km) drąsiai kerta upę į kitą slėnio pusę, vesdamas į gamtos draustinį, lankytojųplatformas paukščių stebėjimui ir aktyvaus laisvalaikio zoną, taip sujungdamas rekreaciją su edukaciniu gamtos pažinimu.
7.2 Baidarių maršrutai
Šventosios upė – viena gražiausių ir ilgiausių Lietuvos upių, puikiai tinkantitiekpradedantiesiems,tiekpatyrusiemsvandensturistams.Per Kavarską einančios maršrutų atkarpos išsiskiria vaizdingais kraštovaizdžiais,ramiasroveirpatogiomissustojimo vietomis.
1maršrutas– PATIRK
Įsivaizduokite, kaip upė lėtai neša jus nuo Anykščių link Kavarsko, o aplink – besikeičiantys krantai, paukščių balsai ir kvepiantis pušynas. Tai kelionė, kurioje susilieja gamtos ritmas ir žmogaus ramybė. ~17 km atkarpa (~4–5 val.) tinka tiek pradedantiesiems,tiekšeimomssuvaikais –srovėšvelni,krantaidraugiškisustojimams.
Finišavus Kavarske, siūloma stabtelėti – pasimėgauti vietiniais koldūnais,atsigertiišŠv.Jonošaltinio,pajustimiesteliodvasiąirišlėto grįžtiįsave.
2maršrutas– ATSIPALAIDUOK
Ši ~13–14 km (~3–4 val.) kelionė iš Kavarsko į Šventupę – tai tarsi tylus pabėgimas į gamtą. Upė čia kiek sraunesnė, bet išlieka saugi, kviečianti pasiduotijostėkmeibeskubėjimo.
Maršrutas veda proatokias pievas, miško užuovėjas irramybės kupinas stovyklavietes, kur galima pasilikti nakvynei, išsivirti arbatos ant laužo irkalbėtisikisutemų.Taikvietimasbūti,onetikjudėti.
3maršrutas–IŠSIBANDYK
Kurkliai–Kavarskas (~16 km, ~4–5 val.) –taimaršrutastiems,kurieieško ilgesnėskelionėsirgilesnėspatirties.
Pakeliui laukia tikras santykis su upe – jos vingiais, staigesniais posūkiais ir atviromis atkarpomis. Tai laikas stebėti gamtą, leistis į maudynesartiesiogpabūtivienamsusavimi.KelionėbaigiasiKavarske, betpojūtisišliekailgam.
KodėltaisvarbuKavarskui?
Kavarskas – nedidelis miestas, išsidėstęs šalia Šventosios upės, su turtingu gamtiniu kontekstu. Dėl to jis puikiai tinkamas tapti žaliosios infrastruktūrosmodeliumažiesiemsLietuvosmiestams:
Miesto dydis leidžia integruoti gamtos sprendimus beveik visur. Vietos bendruomenė gali būti aktyviai įtraukiama į želdinių priežiūrą. Tai didina turistinį patrauklumą – lankytojai ieško natūralių, harmoningųvietų.
VIZUALIZACIJOS
Kempingo vizualizacija
Koldūninės vizualizacija
Dviračių tako vizualizacija
● STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai”,IXskyrius
● STR2.03.02:2001„Statiniųprieinamumasžmonėmssunegalia“
● Dviračių infrastruktūra reglamentuojama pagal STR 2.06.04:2014 ir LSTEN13227
● STR 2.06.01:2021 „Miestų ir miestelių bendrojo naudojimo teritorijos.Bendriejireikalavimai“
● STR2.06.02:2001„Želdynaiirjųįrengimas“
● STR2.03.01:2001„Statiniųgaisrinėsauga“
● STR1.01.08:2021„Statiniųklasifikavimas“
● STR2.05.05:2005„Lietausnuotekųtvarkymas“
● STR1.05.06:2010„Statinioprojektas“
● STR2.02.09:2005 –jeiprojektuojamipėsčiųjųtiltaiarlieptai.
● STR2.06.04:2003 –jeinumatomaapšvietimotinklųrekonstrukcija
● STR 1.07.01:2010 – geodeziniai ir kadastriniai matavimai, jei keičiamosribosaratliekamimatavimaiviešoseerdvėse.
● „Natura 2000“ teritorijų apsaugos reikalavimus, jei projektas vystomasBASTzonoje(pvz.,Šventosiosvidurupis).
RĖMĖJAI
Kuria funkcionalesnius, patrauklesnius ir tvaresnius miestus ir aplinkas
Aukščiausios kokybės aliuminio asortimentas, pagamintas iš mažiausiai 75% perdirbto, po vartojimo suvartoto laužo.
WOODON tai inovatyvios ekologiškos statybos įmonė sukaupusi patirtį Lietuvos bei užsienio rinkoje nuo 2009 metų.
UAB „Betono mozaika“ gamina ir parduoda kokybiškas trinkeles, plyteles, bordiūrus ir mažosios architektūros elementus.
Nordec yra viena iš pirmaujančių metalo konstrukcijų tiekėjų pastatams, fasadams, stogams ir metaliniams tiltams Europoje
Apšvietimo projektavimas, apšvietimo valdymo projektavimas
Inžineriniai sprendimai tvarios aplinkos kūrimui. Padeda miestams ir įmonėms kurti funkcionalią, estetišką ir įvairioms visuomenės grupėms pritaikytą aplinką, parenkant poreikius geriausiai atitinkančius sprendimus.
Pasaulinis lengvųjų konstrukcijų sprendimų, padedančių sukurti tvarias, gražias, išmanias ir saugias gyvenamąsias erdves, novatorius.
ŠALTINIAI
● Lydon, M., Garcia, A. Tactical Urbanism: Short-term Action for Long-term Change. Washington, DC: Island Press, 2015. ISBN 9781610915267.
● TheBetterBlockFoundation.[interaktyvus].Prieigaperinternetą: https://betterblock.org
● NYCPlazaProgram – NewYorkCityDepartmentofTransportation. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.nyc.gov/html/dot/html/pedestrians/nyc-plazaprogram.shtml
● Kavarsko fotofiksacija iš paukščio skrydžio ir kita bendrinė informacija. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/kavarskas/
● Reljefo žemėlapis: https://www.arcgis.com/apps/mapviewer/index.html?layers=c8d1 89e080b647bf80ca0898fdf605df
● ePaveldas. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt
● Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema (LIBIS). [interaktyvus].Prieigaperinternetą: https://www.libis.lt
● Anykštėnai: Anykščių krašto enciklopedija. [interaktyvus]. Prieiga perinternetą: https://www.anykstenai.lt
● Anykščių rajono savivaldybė. Strateginiai plėtros planai ir projektiniai dokumentai. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.anyksciai.lt
● Kavarskobendruomenėscentras.Projektųaprašaiirviešųjųerdvių tvarkymo dokumentai. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.kavarskas.lt
● Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. „Natura2000“teritorijųvaldymoplanai.[interaktyvus].Prieigaper internetą: https://www.vstt.lt
● Anykščių regioninio parko direkcija. Valdymo planas. [interaktyvus].Prieigaperinternetą: https://anyksciuparkas.lt
● Geografijos institutas. Straipsniai apie Šventosios upės baseino hidrologijąirkraštovaizdį.Leidinys:Geografijosmetraštis,Lietuvos mokslųakademija.
● Gamtos tyrimų centras. Biologinės įvairovės ir aplinkosaugos tyrimaiŠventosiosbaseine.Leidinys:Ekologija,2000–2024m.
● Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Urbanistikos ir architektūrosstudijos:viešųjųerdviųplanavimasregionuose.VGTU leidyklaTechnika.
● Vilniaus universitetas; buvęs Lietuvos edukologijos universitetas (LEU). Kraštotyros ir regionų analizės studentų darbai apie Anykščiųkraštą.Fakultetųarchyvai.
