„Elena Mezginaitė: žmonės man – viskas...“

Page 172

valstybės vienintelės partijos žlugimo priežastis. Ar tai, ar kitai partijai asmenybių nereikia – reikia vadų ir einančių paskui juos. Esi nusistatęs prieš partijas?

Atbuvęs anoje partijoje 25 metų prievolę, dabar į jokią nestosiu ir vaikams sakysiu. Jei nori nors ir ubagiškai gyventi, bet būti žmogus, o ne varomas į dvasinę giljotiną gyvis, turi būti kuo toliau nuo bet kurių grupių. Nesvarbu, ar jos reikalus sprendžia ant suolelio Laisvės aikštėje, ar Seime. Visu savo spindesiu atsiskleidžia ir įspūdingai skleidžia savo galybę, prie nieko neprisiriša – vienas ąžuolas ant kalnelio. Tai asmenybė. Bet miške medžiai vienas kitą paremia, sudaro atmosferą...

Miškas – tik tamsi masė, kuri vertinga jąją iškirtus ir padarius naudingą daiktą. Taip ir žmogus – masėj labiau palaužiamas pats silpniausias. Miške jis jaučiasi galingas, nors yra kaip skepetėlė vėjyje. Grįžkime prie knygos. Kodėl ji dedikuota Tėvui Stanislovui?

Tėvas Stanislovas amžinesnis nei visi miesto jubiliejai, skirti valdžiai, klerkams... Mes su Tėvu Stanislovu nuo 1970 metų dažnokai 172

susieidavom. Jis buvo pirmas, kuris paskambino ir pasveikino, kai išleidau „Laiko atodangas“. Labai atidžiai stebėjo „Kėdainių kronikų“ atsiradimą. „Kronikos“ sunkiai ėjo į knygą. Mat kai baigiau aukštąją partinę mokyklą, mane paskyrė į Kėdainių redakciją... korektoriumi už antipartinius nuopelnus. Tuometinis komunistų partijos Kėdainių rajono pirmasis sekretorius pasakė: „Neįsivaizduoju, kaip Lietuvoje galėjo būti išleista ta knyga.“ Neslėpsiu, kad pirmoji „Panevėžio meto“ dedikacija buvo ta, jog knyga skiriama miesto 500 metų jubiliejui. Tačiau... Prašiau Savivaldybėje paramos leidimui, bet gavau tik mero atsakymą raštu, kad ateičiau atsiimti rankraščio, nes pinigų miestas neturi. Tai kaip išleidai knygą? Negi iš savo – „Tėvynės“ laikraščio redaktoriaus – algos?

Teko prisiminti bendravimo su Albertu Meilumi ryšius, ir jis nedvejodamas sutiko finansuoti iš savo pensijos. Pasakė: „Manau, kad knyga pasitarnaus žmonių priartėjimui prie šitos žemės dvasios.“ „Panevėžio meto“ kronikos apima platų laikotarpį. Ar daug vargo padėjai, rinkdamas knygai medžiagą?


Articles inside

Knygą apie Panevėžį dedikavo Tėvui Stanislovui. Algimantas Kaminskas

5min
pages 171-176

Palinkėčiau meilės

3min
pages 177-180

Lėlių fanatikui – pasaulinis pripažinimas. Antanas Markuckis

2min
pages 163-166

Filosofas siūlo vaistą nuo fanatizmo. Arvydas Šliogeris

4min
pages 181-185

Rytinės, vakarinės ir kitokios Povilo varnos. Povilas Šiaučiūnas

2min
pages 167-170

Keli tūkstančiai lėlių mamos Julijos gyvenimų. Julija Blėdytė-Stepankienė

6min
pages 157-162

Kai sielos tamsoje ieškome žiburio. Jūratė Sučylaitė

6min
pages 149-156

Visa dailininko ateitis – jo paveiksluose. Vygantas Kosmauskas

3min
pages 139-142

Puikybę nugindamas tebesilenkia moters grožiui. Algimantas Masiulis

4min
pages 143-148

Garsaus architekto žvilgsnyje – stilingos moterys. Valdas Klimavičius

5min
pages 133-138

Amžinoje teatro ir gyvenimo scenoje. Julius Tamošiūnas

5min
pages 121-126

Po aktorystės atrado nematytą salą. Dalia Melėnaitė

4min
pages 127-132

Patarimas žemės keleiviui – mažiau kankinkis. Enrikas Kačinskas

4min
pages 109-114

Ilgas kelias iki kvėpuojančios skulptūros. Algirdas Varžinskas

5min
pages 115-120

Klaipėdos scenoje – ir Panevėžio pamokos. Vytautas Anužis

4min
pages 103-108

Kuo kaltas vaikas, kad gimė daugiablokių kvartale? Julius Dautartas

4min
pages 81-86

Trečio brolio Jono žodžiai. Jonas Strielkūnas

2min
pages 87-90

Gal mano likimas – kovoti su likimu? Donatas Banionis

5min
pages 91-96

Moteris ringe. Irena Bitinaitė

4min
pages 75-80

Užsitęsusios Veronikos atostogos. Veronika Vildžiūnaitė

6min
pages 97-102

Romualdas Urvinis dabar sutinka, kad Eglis iš „Franko V“ sakė tiesą

5min
pages 69-74

Gintarinio skorpiono prieglobstis – dykuma. Regina Astrauskaitė

2min
pages 65-68

Teatras: susigrąžinti žiūrovą. Rimantas Teresas

3min
pages 61-64

Rugsėjai, kai auditorijos kvepėjo šienu ir obuoliais. Elena Gabulaitė

2min
pages 57-60

Zuikienės pamokos, graudi frazė iš „Devynbėdžių“ ir ginčas dėl teisybės. Regina Zdanavičiūtė

6min
pages 51-56

Atlapos durys. Jose amžinai stovi žmogus. Algirdas Paulavičius

6min
pages 19-24

Aš ir dabar gyvenu nuo sodų žydėjimo iki kito žydėjimo. Anastazija Sučylienė

5min
pages 29-34

Eiti ligi horizonto. Ligita Kondrotaitė

3min
pages 25-28

Apie tikrąją šlovę galima kalbėt praėjus mažiausiai ketvirčiui amžiaus po mirties. Valdemaras Kukulas

4min
pages 41-46

Norėčiau būti vienišas medžiotojas su savo ginklu. Elvyra Pažemeckaitė

3min
pages 47-50

Mikelandželas sakė, kad skulptūra – didvyriškas menas, ir tai nulėmė Algimanto Vytėno gyvenimą

5min
pages 35-40

Pratarmė. Nomeda Simėnienė. „Aš visuomet mylėjau žmones...“

4min
pages 9-12

Gyvenam Panevėžy ir pasaulyje. Stasys Petronaitis

5min
pages 13-18
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.