Nidos meno kolonijos žurnalas Nr. 5 / Nida Art Colony Log 05 by Vytautas Michelkevicius

VDA NMK rėmėjai / VDA NAC projects were supported by:

Leidėja Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija Publisher Nida Art Colony, Vilnius Academy of Arts Taikos str. 43, LT-93121 Neringa, Lithuania, tel. +370 469 20 370 (Nida), fax +370 469 20 371 (Nida), info@nidacolony.lt, www.nidacolony.lt, www.vda.lt

A cooperation project in the framework of the exchange programme with Central and Eastern Europe, initiated by the liaison office of the Swiss Arts Council Pro Helvetia in Warsaw, www. prohelvetia.pl

Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio mobilumo programa

LR kultūros ministerija / Ministry of Culture of the Republic of Lithuania Neringos savivaldybė / Neringa Municipality Kultūros rėmimo fondas / Lithuanian Culture Support Foundation Europos kultūros fondas / European Cultural Foundation

Partneriai / Partners:

Sudarytojas / Editor Vytautas Michelkevičius Dizainerė / Designer Laura Grigaliūnaitė Dėkojame už vaizdus ir tekstus / Thanks for images and texts: menininkams rezidentams ir kitiems autoriams / artists-inresidency and others Lietuvių kalbos redaktorė / Lithuanian copy-editor Indrė Makauskaitė Vertėjai / Translators: Agnė Pulokaitė ir patys autoriai / and authors Anglų kalbos redaktorius / English copy-editor John W. Fail Dėkojame už energiją / Thanks for the energy: Rasa Antanavičiūtė, Linas Ramanauskas, Daina Pupkevičiūtė ir praktikantė / and to intern Sacha Waldron (GB, kuratoriaus asistentė / curatorial assistant 01‒05, 2013)

Kuršių nerijos nacionalinis parkas / National Park of Curonian Spit Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus ir kultūros centras / The Writer Thomas Mann Museum and Cultural Centre (Neringa) Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga / Lithuanian Interdisciplinary Artists’ Association www.artnews.lt www.echogonewrong.com

ISBN 978-609-447-118-6

ISSN 2029-8048

Dėkojame / Thanks: Lina Michelkevičė, Algis Kovaliovas ir visi, prisidėję prie žurnalo NMK taryba / NAC board: prof. Arvydas Šaltenis (pirmininkas/ chairman), doc. dr. Ieva Kuizinienė, Ūla Tornau, Mindaugas Gapševičius, Brigita Urmanaitė, Goda Giedraitytė, Lukas Brašiškis Tiražas / Copies 1 000 Pastaba: anglų kalbos stilius netaisytas, siekiant palikti kalbėjimo įvairovę / Note: these texts were translated into English or Lithuanian with the intent of preserving individual creative styles. This project has been funded with support from the European Commission. This publication [communication] reflects the views only of the author, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein.

Turinys / Table of contents Kritinis turizmas Nidoje kasdien Vytautas Michelkevičius...................4 Apibrėžti turizmą iš naujo Rasa Antanavičiūtė..................8

Everyday critical tourism in Nida Vytautas Michelkevičius...................4 Redefining tourism Rasa Antanavičiūtė...........8

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI Keliautojo širdyje Distruktur ............12 Šaktarpis Michelle Mantsio...............18 Tiki pavėsinė Justin Tyler Tate............ 24 Spinduliai (saulė saulėje) Adrien Siberchicot ..........28 Nida iš kurmio perspektyvos, arba Pogrindžio antropologija Laima Kreivytė .................32 Vidutiniškas menas, arba Meno sampratos vidurkis Nidoje Hannah Öllinger & Manfred Rainer..............36 Diena kopose ir rūkytos žuvys vakarienei Sisters From Another Mister ........40 Tunelį į Kaliningradą Danius Kesminas............45 Ekskursijos: paneigti ir suasmeninti turizmą Nastja Säde Rönkkö........48

PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS In the traveler’s heart Distruktur...... 12 Šaktarpis Michelle Mantsio.........18 Tiki-Hut Justin Tyler Tate.......... 24 Beams (the sun within a sun) Adrien Siberchicot................28 Nida from the Perspective of a Mole, or Underground Anthropology Laima Kreivytė.........................32 The Average Art Hannah Öllinger & Manfred Rainer .........36 A Day on the Dunes and Smoked Fish for Dinner Sisters From Another Mister .........40 Tunnel to Kaliningrad Danius Kesminas.........45 Walking Tours: the subversion and personalisation of tourism Nastja Säde Rönkkö.........48

Podlaska maska Pipa / Silvia Ambrogi........52 Beieškant Simono(s) Lina Žigelytė........58 Pasyvus judėjimas kaip procesas ir rezultatas Kolektyvas „Synops“........62 Esė ir objektai-intervencija Thomo Manno namelyje Nidoje Wilhelm Klotzek........68 Kuršių piloto sugrįžimas Community Upward........86 Pasidaryk pats naktinės ekskursijos Taavi Suisalu........90 Keletas daiktų Arūnas Gudaitis & Laura Stasiulytė........94

PARODOS

Podlaska maska Pipa / Silvia Ambrogi.........52 Searching for Simon(e) Lina Žigelytė..................58 Drifting as a process and as a result Synops Collective..................62 Essay and sculptural objects-intervention in Thomas Mann House in Nida Wilhelm Klotzek.......................68 The return of a Curonian (kursh) pilot Community Upward............86 Diy nightseeing tours Taavi Suisalu...................90 Several things Arūnas Gudaitis & Laura Stasiulytė............94

Kurorto istorijos. Skaidrumas............98 Savos teritorijos............... 109

EXHIBITIONS Stories of Holiday Resort: Transparency......98

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

Aproppriated Territories......109

Objektų ir lėlių teatro dirbtuvės...........114 Baltų mitai Tarptautinis kostiumų ir tekstilės projektas..........116 Contrabbando Migruojančių meno akademijų laboratorija Nidoje..........118

WORKSHOPS Workshop of Objects and Puppet Theatre.........114 Baltic myths International project of costumes and textile........116 Contrabbando MIGAA laboratory in Nida........118

Paslaugų dizainas Nidoje..........132 Tarptautinis dizaino vadybos seminaras..........134 Ne ta vieta..........142

Service design in Nida........... 132 International Design Management Seminar........... 134

SIMPOZIUMAS

Wrong Place........... 142

Interformato simpoziumas Apie kritinį turizmą, vietiškumą ir postromantinį būvį..........144

SYMPOSIUM

prakeiktieji smėlyje..........147 Neskubant: diena Nidos meno kolonijoje, arba Kaip sukurti ir instaliuoti kūrinį naujoje aplinkoje..........152 Projektas Contingent Movements Archive..........156 Nidos meno kolonijos skonis.........162

Inter-format symposium On Critical tourism, site-specificity and postromantic condition........... 144 the wretched in the sand..........147 Taking time: a day in the Nida Art Colony - or how to create and install work in a new environment.........152

Keliaujant kraštovaizdžiais.........166

Project Contingent Movements Archive..........156

Nidos kolonijos mirties mačas.........172

The Taste of Nida Art Colony.........162

Kaip padaryti turistinę nuotrauką?.........174

Travelling through. Landscapes.........166

Knyga Turistai kaip mes: kritinis turizmas ir šiuolaikinis menas.........180

Nida Colony Death Match.........172

Kolonijos kronika: 2013 m. sausis–rugsėjis...........184

How to Take a Tourist Photo.........174 A book Tourists like us: Critical Tourism and Contemporary Art.........180

Cronicle of the Colony, January‒September 2013...........184

Kritinis turizmas Nidoje kasdien / Everyday critical tourism in Nida Vytautas Michelkevičius

Nida yra puiki vieta būti nekasdieniu turistu, pajusti individualų dėmesį sau ir aplinkai bei išvengti turistų minių. Tačiau kaip pasikeičia žvilgsnis į ją, kai čia atsiduriama ne romantiškam savaitgaliui ir gaivioms vasaros savaitėms, bet visam laikui? Na, bent daliai savo gyvenimo ir darbo laiko. Kada, apsigyvenęs kurorte, iš turisto tampi vietiniu ir kaip tada pradedi vertinti turistus? Vienaip ar kitaip jie atneša ne tik finansinės, bet ir intelektinės naudos, nes tampa apmąstymo objektu. Be to, turistų figūros bei žvilgsniai formuoja ir keičia vietiniams įprastą peizažą – išryškina tai, ko jie anksčiau nepastebėjo ir nevertino. Taip staiga apleistos vietos tampa lankytinos arba atvirkščiai. Kritinis turizmas – viena iš aktualių temų, kėlusių nerimą Nidos meno kolonijai 2013-aisiais ir dalį 2012ųjų, kai buvo vykdomas Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos ir Šveicarijos Valė kantono aukštosios meno mokyklos (Ecole Cantonale d’Art du Valais, ECAV) bendradarbiavimo projektas „Apie svečiavimąsi ir perkėlimą: menininkų rezidencijos ir kultūrinė produkcija atokiuose kontekstuose“, remiamas „Pro Helvetia“ (Šveicarijos menų tarybos) ir kitų rėmėjų. Radus bendraminčių Šveicarijoje, užsimezgė aktyvus maršrutas tarp alpinių ir jūrinių peizažų, jungiantis iš pirmo žvilgsnio labai skirtingus, tačiau bendrų problemų siejamus

Nida is a great place for being a non-mundane tourist, where you can focus on yourself and the enviroment while avoiding tourist crowds, but how does the experience of this place change when you find yourself stuck here forever, or at least for a considerable part of your life and work time, as opposed to romantic weekends and refreshing summer weeks?

When do you turn from a tourist into a local if you settle in a resort, and how do you regard the tourists then? One way or another, they bring value, not only in the financial sense but also intellectually, becoming objects of contemplation. In addition, the figures and gazes of tourists shape and change the landscape familiar to the locals, emphasizing the aspects that the latter have failed to notice and appreciate. In this way, deserted places become destinations, and vice versa. Critical tourism is one of the main issues that was haunting Nida Art Colony in 2013 and part of 2012, when On Hosting and Displacing: Artistic Residencies and Cultural Production in Remote Contexts, a collaboration between VAA NAC and Switzerland’s L’Ecole Cantonale d’art du Valais (ECAV) supported by the Swiss Arts Council Pro Helvetia and other sponsors, was underway. The discovery of like-minded partners in Switzerland launched an active route between alpine and marine landscapes, which connected ostensibly very different contexts that nevertheless faced similar problems. While traveling and reflecting, we learned to answer the Swiss question “what is the highest mountain in Lithuania?” with another one: “what is the deepest sea in Switzerland?”. That is not the point, however. Back from one of the trips to Switzerland, I was driving through Juodkrantė (a resort town in the Curonian spit) and enjoying the view of the smooth coastline and the vast horizon. Then a thought crossed my mind: people climb a mountaintop to see the horizon and the panorama, while at the seaside you see them immediately. That also rearranges the movement trajectories from vertical to horizontal.

kontekstus. Keliaudami ir reflektuodami išmokome į šveicarų klausimą „Koks kalnas Lietuvoje aukščiausias?“ atsakyti klausimu „Kokia jūra Šveicarijoje giliausia?“ Bet ne tai svarbiausia. Grįžęs iš vienos kelionės po Šveicariją ir važiuodamas per Juodkrantę gėrėjausi lygia pakrante ir atsiveriančia plačia horizonto perspektyva. Tuomet toptelėjo mintis, jog žmonės kopia į viršukalnę tam, kad išvystų horizontą ir panoramą, o pajūryje juos matai iš karto. Taip pat keičiasi ir judėjimo trajektorija – nuo vertikalios į horizontalią. Rezidencijos savaime dalyvauja pasaulinio turizmo veikloje siųsdamos ir priimdamos menininkus bei kuratorius, tačiau retai apmąsto šį savo indėlį. Kuo skiriasi į kurortą kelioms savaitėms atvykstantis menininkas ir kuratorius nuo poilsiautojo? Į šiuos ir kitus klausimus (apie autentiškumą ir jo konstravimą, turisto žvilgsnio galią, kraštovaizdžio sumuziejinimą, vietos vaizdinį konstravimą, postromantizmą, šiuolaikinį egzotinimą, vietos savitumą ir pasaulinį susietumą) bandėme atsakyti su bendrakuratore Federica Martini per bendrų veiklų programą: rezidencijas Nidoje ir Sjere (Šveicarija), menininkų intervencijas, dirbtuves, paskaitas ir galop per interformato simpoziumą „Apie kritinį turizmą, vietiškumą ir postromantinį būvį“.

Residencies themselves participate in the global tourist activity, sending and hosting artists and curators, yet rarely reflect on this contribution of theirs. What makes an artist or a curator arriving to a resort location for a few weeks different from a holidaymaker? We tried to address this and other issues (authenticity and its construction, the power of the tourist gaze, museification of landscape, visual construction of the place, post-romanticism, site-specificity and global connectivity) together with the project’s co-curator Federica Martini through a program of shared activities: residencies in Nida and Sierre (Switzerland), artistic interventions, workshops, lectures and, finally, through the Inter-format Symposium on Critical Tourism, Site-specificity and Post-Romantic Condition. The symposium, held in Nida on May 16-19, 2013, was the cornerstone event of the yearlong critical tourism program, and featured a mind-blowing welcome lecture by the Klaipėda university-affiliated geographer Ramūnas Povilanskas (LT), a conceptual dinner on the roof terrace served by the artists Marika Troili and David Larsson (SE), and Adrien Siberchicot’s (FR) “green flash at sunset” performance on the Parnidis dune. More than 40 curators, artists, researchers and scholars met at the symposium for four days and had an endless dinner discussing issues of critical tourism.

Simpoziumas, kaip kertinis kritinio turizmo metinės programos renginys su visus pirmą vakarą užbūrusia geografo iš Klaipėdos universiteto Ramūno Povilansko paskaita, menininkų Marikos Troili ir Davido Larssono (SE) konceptualia vakariene terasoje ant stogo ir Adrieno Siberchicot (FR) „Žaliojo blyksnio per saulėlydį“ performansu ant Parnidžio kopos, vyko 2013 m. gegužės 16–19 d. Nidoje. Daugiau kaip 40 kuratorių, menininkų, tyrėjų ir mokslininkų susitiko simpoziume ir keturias paras tęsė nesibaigiančią vakarienę kritinio turizmo temomis. Dalis menininkų ir tyrėjų kūrinių sugulė į šį žurnalo numerį, dalis virto interformato simpoziumo diskursą plėtojančia knyga „Tourists like us. Critical Tourism and Contemporary Art“ (sud. Federica Martini ir Vytautas Michelkevičius, ECAV ir VDA

Some of the artists’ and researchers’ works are featured in this issue of the log, while others are published in a separate book titled Tourists Like Us: Critical Tourism and Contemporary Art (eds. Federica Martini and Vytautas Michelkevičius, ECAV and VAA NAC, 2013), which further develops the discourse of the Inter-format Symposium. You will find its annotation and contents in this log, though now I suggest we take a quick tour of the following pages. Critical tourism explorations and interventions are arranged in the log along sections (residents’ portfolios, exhibitions, workshops and symposium interventions) and seasons: from winter to summer via spring.

NMK, 2013). Jos aprašymą ir turinį rasite žurnalo puslapiuose, o dabar kviečiu trumpai perbėgti visą žurnalą. Jame kritinio turizmo ieškojimai, tyrinėjimai ir intervencijos išdėstomi sekcijomis (rezidentų darbų rinkiniai, parodos, kūrybinės dirbtuvės ir simpoziumo intervencijos) ir sezonais – nuo žiemos per pavasarį iki vasaros.

2013 saw artists – I almost wrote ‘tourists’ – coming to the Colony’s residency program from countries ranging from Brazil to Australia, including the already usual ones such as the U.S., Germany and Finland. In our open calls we had also specified the priority regions of South America and Southeast Europe (the Balkans), so we had residents from Serbia and Romania as well.

2013-aisiais menininkai (vos nepasakiau turistai), lankęsi Kolonijos rezidencijų programoje, buvo atvykę iš įvairių šalių, pradedant Brazilija ir baigiant Australija. Neskaitant Kolonijai įprastų valstybių, tokių kaip JAV, Vokietija ir Suomija. Tiesa, kvietimuose teikti paraiškas buvome nurodę ir prioritetinius regionus: Pietų Amerika ir Pietryčių Europa (Balkanai), tad turėjome rezidentų ir iš Serbijos bei Rumunijos. Vienas pradinių kritinio turizmo programos etapų buvo knygų tomis temomis įsigijimas. Lentynos pasipildė keliolika pavadinimų, tyrinėjančių turizmą ir jo aspektus, ypač besisiejančius su kritine teorija ir šiuolaikiniu menu. Kultūros kritikas Jurijus Dobriakovas (LT), pabuvęs skaitymo rezidencijoje Kolonijoje, padėjo šiek tiek sutrumpinti skaitytinų knygų apie turizmą mūsų bibliotekoje sąrašą. Jo tekstas išsidėliojo kaip žodynėlis tarp esminių sąvokų – jį galite rasti knygoje „Tourists like us. Critical Tourism and Contemporary Art“ arba www.echogonewrong.com. Kas atsitinka, kai vienai kultūrai įprastą (turistinį) objektą perkeli į kitą kultūrą ar net klimato juostą? Taip padarė Justinas Tyleris Tate’as (EE, CA) – sukonstravo „Tiki pavėsinę“ (Tiki-Hut) ant užšalusių Kuršmarių speiguotą sausį, temperatūrai nukritus iki –20 °C, ir maišė atogrąžų kokteilius. Iš tiesų tiki pavėsinė – tai iš polineziškos kultūros kilusi paplūdimio stoginė, kuri Nidoje suveikia kaip metafora, perkelianti globalius artefaktus į lokalią erdvę. Taip lyg ironiškai nurodo, kad turizmo pramonė sunaikina vietinius skirtumus ir vartotojams pateikia tai, ko jie tikisi. Jei jie atvyksta į pajūrį, tai ir tikisi ten pamatyti su pajūriu siejamus objektus (šiaudines pavėsines ir kokteilius), nesvarbu, kad tai Baltijos jūra sausį ir pro ausis švilpia –20 °C vėjas. Žiema nėra pats tipiškiausias metas turizmui Nidoje nagrinėti, tačiau būtent kitoks klimatas pa-

One of the initial stages of the Critical Tourism program was the purchase of books on related topics. We added a dozen titles dealing with tourism and its aspects, particularly those cross-cutting with critical theory and contemporary art, to our shelves. Culture critic Jurij Dobriakov (LT), who spent a week in a reading residency at the colony, helped us with somewhat narrowing down the list of must-read books on tourism in our library. His resulting text took the form of a spectral glossary of the key concepts in the field, which you can find in the book Tourists Like Us: Critical Tourism and Contemporary Art or at www.echogonewrong.com.

What happens when you displace a (touristic) object typical of one culture to another one, or even to a different climate zone? This is exactly what Justin Tyler Tate did by constructing his Tiki Hut on the frozen Curonian Lagoon in January at -20 Celsius and mixing tropical cocktails in it. The real Tiki hut is a beach shed originating in the Polynesian culture, while in Nida it acts as a metaphor transferring global artifacts to a local site. In this way, it seems to ironically point out that the tourist industry obliterates the local differences and offers the consumers what they desire. If they come to the seaside, they expect to see the objects they associate it with (straw sheds and cocktails), despite the fact that it is the Baltic Sea in January and there is freezing -20 C wind howling past the ears. Winter is not the most typical time for exploring tourism in Nida, yet it is precisely the different climate that allows one to open up an unexpected

deda atskleisti visai netikėtą požiūrį į peizažą. Tai pavyko menininkei Michellei Mantsio (AU), kuri užsiėmė peizažo meniniu tyrimu ir konceptualizavo asmeninius pasivaikščiojimus.

perspective on the landscape. Australia-based artist Michelle Mantsio, who engaged in artistic research of the landscape and conceptualized her personal walks, succeeded in that.

Natūralu, kad ištirpus ledui ir sniegui padaugėjo menininkų, tyrinėjančių turizmą, tad pavasarį ir vasarą ekskursijos, pasivaikščiojimai, žymėjimai ir žemėlapiavimai tapo vienu pagrindinių menininkų tyrimų objektų ir net formatu. Lina Žigelytė (LT) sukūrė teminį audiogidą, Nastja Säde Rönkkö (FI) kvietė į suasmenintas ekskursijas vienas su vienu po Nidą be dokumentavimo galimybių, Laima Kreivytė (LT) bandė įlįsti į pagarsėjusius Nidos rūselius, o pasivaikščiojimo kaip formato meninėje praktikoje panaudojimą užbaigė Taavi Suisalu (EE) organizuojamos pasidaryk pats naktinės ekskursijos gūdžiomis lapkričio ir gruodžio naktimis.

Naturally, when the ice and snow melted, the number of artists who explored tourism increased, thus in spring and summer guided tours, walks, taggings and mappings became one of the primary objects and even formats of the artists’ researches. Lina Žigelytė (LT) produced a thematic audio guide, Nastja Säde Rönkkö (FI) invited people to personalized guided walks of Nida without the option of documentation, Laima Kreivytė (LT) tried to get into the famed cellars (where most of the locals spend summers, when they rent their apartaments to tourists) of Nida, and Taavi Suisalu’s (EE) nightseeing DIY tours on gloomy November and December nights concluded the employment of the walk as an artistic practice format.

Turistai (ypač vokiečių pensininkai), vasara, varnos ir kitos Nidos ypatybės sugulė šmaikščioje Wilhelmo Klotzeko (DE) esė, o du menininkių kolektyvai – „Synops“ (CH) ir „Sisters From Another Mister“ (CH, LT, GB) – peržaidė turistinę medžiagą (žemėlapius, atvirukus ir t. t.) ir autentiškumo klišes savo kūriniuose.

Tourists (especially German retirees), summer, crows and other Nida features found their way into Wilhelm Klotzek’s (DE) witty essay, while two artist collectives (Synops (CH) and Sisters from Another Mister (CH, LT, UK)) reworked touristic materials (maps, postcards etc.) and authenticity clichés in their works.

Galop ištuštėjusį rugsėjį du menininkai Hannah Öllinger ir Manfredas Raineris (AT) bandė pažvelgti į patį meną kaip turistą ir išsiaiškinti, kokia Nidoje yra vidutiniško meno samprata – apklausė bene 70 Nidoje sutiktų žmonių, daugiausia vietinių.

Finally, in the solitary September, Austrian artists Hannah Öllinger & Manfred Rainer attempted to consider art itself as a tourist and find out what the average notion of art was in Nida, surveying about 70 people they met there, most of them locals. As always, there were plenty of exhibitions and student workshops at the colony. One of them, the MIGAA lab, focused on an atypical phenomenon that can nevertheless be understood as a form of (local) tourism as well – smuggling.

Kaip ir visuomet, Kolonijoje netrūko parodų ir studentų dirbtuvių. Vienos iš jų – Migruojančių meno akademijų laboratorija – tyrinėjo netipišką, tačiau taip pat (vietiniam) turizmui priskirtiną reiškinį – kontrabandą. Taigi, kviečiame pavartyti šį numerį kaip (turistinį) gidą po Nidą.

All of this said, you are welcome to flip through this issue of the log as a (tourist) guide to Nida.

Apibrėžti turizmą iš naujo / Redefining tourism Rasa Antanavičiūtė

Nidos rezidencijų programa ir Nidos meno kolonija (NMK) kaip susitikimų vieta yra kur kas arčiau turizmo industrijos nei įsivaizduojame. Pagal Pasaulio turizmo organizacijos apibrėžtį, visi mūsų svečiai yra turistai: turistai – tai žmonės, „keliaujantys ir apsistojantys vietose jiems neįprastoje aplinkoje ne ilgiau kaip vieniems metams iš eilės laisvalaikio, verslo ar kitais tikslais“1. Taigi, organizuodami tarptautines rezidencijas, simpoziumus ir seminarus geriname Lietuvos Valstybinio turizmo departamento statistiką.

Nida artist-in-residency programme and Nida Art Colony as a meeting place is much closer to the tourism industry than we imagine. According to the definition of the World Tourism Organisation all of our guests are tourists: tourists are people “travelling to and staying in places outside their usual environment for not more than one consecutive year for leisure, business and other purposes”1. Thus, by organising international residencies, symposiums and seminars we simply improve statistics of Lithuanian State Department of Tourism.

Man dar prireiks laiko, kad tai įsisąmoninčiau, nes stereotipiškai įsivaizdavau, kad turistai važiuoja į Nidą autobusais (tada jie panašūs į besisukiojančių mechaninių galvų prisodintas platformas), aplanko privalomas turistines vietas ir dingsta. Arba kelioms dienoms atvažiuoja kemperiais, pamažu praslenka pro Koloniją, valgo kietai virtus kiaušinius, vaikšto tik takeliais, skaito tik valstybės institucijų įrengtus stendus ir yra šiek tiek apduję. Arba atklysta su didelėmis kuprinėmis autostopu, neskustom barzdom, miega kopose ir taip pat netrukus traukia tolyn. Turistas pats savaime turi neigiamą atspalvį – jis paviršutiniškas, nuobodus, nesusimąstydamas vartoja viską, kas jam siūloma. Tikra priešingybė mūsų svečiams – smalsiems ir jautriems intelektualams, ieškantiems „neturistinių“ Neringos kampelių ir intymių patirčių. Atrodo, kad tiek Kolonijos komandai, tiek jos svečiams verta peržiūrėti stereotipines nuostatas ir liautis

I will need some time to realise this, because stereotypically I imagined that tourists go to Nida by bus (they look like platforms full of mechanical whirling heads), visit compulsory touristic attractions and disappear. Or they come in campers for couple of days, pass the Colony slowly, eat hard boiled eggs, always follow the walking tracks, read only officially installed information stands, and are slightly spaced-out. Or they arrive with huge backpacks by hitchhiking, have unshaved beards, sleep in the dunes and leave rather soon, as well. The term ‘tourists’ in general has a negative undertone – they are superficial, boring, and consume everything that is offered without consideration. They are the true antithesis of our guests, who are

Technical Manual. Collection of Tourism Expenditure Statistics, No. 2, World Tourism Organization, 1995, p. 10.

pūstis prieš paprastus kelionių organizatorius ir turistus. Kitas reikalas, kad turizmas būna specifinis: masinis, gydomasis, ekoturizmas, atsakingasis, kritinis arba darnusis, kultūrinis ir t. t. 2013 m., vykdydama projektą apie svečiavimąsi ir perkėlimą, su Šveicarijos Valė kantono aukštąja meno mokykla NMK bandė „pačiupinėti“ atokių šiuolaikinio meno centrų, įsikūrusių turistinėse vietovėse – Kuršių nerijoje ir Šveicarijos Alpėse, – ypatumus. Vadinome tai kritiniu turizmu. Tai apėmė tiek atsakingąjį turizmą, tiek turizmo industrijos kritiką. Būtų gerai, kad atsakingasis, arba sąmoningasis, turizmas taptų Kolonijos kasdienybe – ne visada leisdamasi į kelionę (ir kviesdama į Nidą svečių) pagalvoju, kur ir kaip važiuoju, ką veikiu nuvažiavusi ir kas iš viso to išeina. O turizmo kritika, nebūtinai negatyvi, lydės Koloniją tol, kol Neringa bus turistinė vietovė – mums teks vis iš naujo formuluoti savo santykį su masinio ir kitų atmainų turizmo atstovais, daugiau ar mažiau jiems atsiverti, siūlyti arba nesiūlyti naujų paslaugų, naudotis, bendradarbiauti ar ignoruoti. Na, ir vertinti, komentuoti bei pristatyti Kuršių neriją kaip kultūrinį kraštovaizdį, teminį parką ar gamtinį Disneilandą. Pavyzdžiui, jau beveik dešimtmetį Kuršių nerijos nacionalinis parkas ravi kopas – neva siekdamas išlaikyti autentišką (tikriausiai tiksliau būtų sakyti – turistams įprastą) kopų vaizdą. Sunku apsispręsti, gamta ar turistas svarbiau... Šiame Nidos meno kolonijos žurnalo numeryje susipažinsite su pirmaisiais kritinio turizmo apibrėžimo (kontūravimo?) rezultatais. Vis dėlto tai tik pradžia. Pasirodo, nuo turizmo Nidoje nepabėgsi. Verskim pirmą lapą be išankstinių įsitikinimų.

curious and sensitive intellectuals, looking for non-touristic Neringa spots and intimate sensations. It seems that it is worth it for the Colony team as well as for our guests to review the stereotypical assumptions and stop priding ourselves over ordinary tourism operators and tourists. Another important thing is that tourism can be diverse: mass, medical, eco-tourism, responsible, critical or sustainable tourism, cultural tourism, etc. In 2013, while carrying out a project on hosting and displacing with the Swiss School of Art of Valais Region, the Colony had an opportunity to grope and define the particularities of contemporary art centres based in touristic areas – the Curonian Spit and Swiss Alps. We called it critical tourism, and in our case the term encompassed both responsible tourism and critique of the tourism industry. On one hand, it would be good if responsible tourism became the Colony’s routine. Not always before setting off on a trip (or inviting people to Nida) do I take into account where and how am I going, what am I doing there, and what are the consequences of my travelling. On the other hand, critique of tourism, not necessarily negative, is and will be part of the Colony’s life as long as Neringa is a touristic destination. We will have to define our attitudes towards mass and other types of tourism again and again; to decide whether to open up for it to a greater or lesser extent; to get or not to get

engaged in offering it new services; to use, cooperate with or ignore tourists altogether. Well, also to evaluate, comment and present the Curonian Spit as a cultural landscape, theme park or Disneyland-scape. About ten years ago, for example, the National Park started to weed the dunes – ostensibly seeking to preserve their authentic image (more precisely – trying to maintain the scenery tourists are used to seeing). It is obviously difficult to decide what is more important – nature or tourist? In this NAC Log you will get to know the first results we got while defining (outlining?) critical tourism. However, this is just a start. It turns out that it is impossible to ignore tourism in Nida. Let us turn the first page without prior convictions.

2013 m. sausio‒rugsėjo rezidentai / Residents in January‒September 2013

Teminės kritinio turizmo rezidencijos / Thematic Critical Tourism residencies Žiema / Winter Justin Tyler Tate (EE, CA) Gustavo Jahn & Melissa Dullius / Distruktur (DE, BR) Jurij Dobriakov (LT)

Pavasaris / Spring Adrien Siberchicot (FR) Gilles Furtwängler (CH)

Vasara / Summer Silvia Ambrogi / Pipa (BR) Nastja Säde Rönkkö (FI) Lina Žigelytė (LT) Wilhelm Klotzek (DE), Goethe instituto Vilniuje stipendininkas / Goethe Institut Vilnius grant holder Stéphanie Giorgis & Maëlle Cornut / Synops Collective (CH) Laima Kreivytė (LT), Neringos savivaldybės stipendininkė / Neringa Municipality grant holder Amelia Prazak, Milda Lembertaitė, Michelle Houston / Sisters From Another Mister (CH, LT, GB)

Ruduo / Autumn Hannah Oellinger & Manfred Rainer (AT), AiR Krems stipendininkai / grant holder Taavi Suisalu (EE) Petr Zhukov & Nikita Pavlov / Upward Community (RU)

Individualios rezidencijos / Individual residencies

Žiema / Winter

Juliana Mrvová (SK) Franziska Reinbothe (DE)

Pavasaris / Spring

Valentinas Klimašauskas (LT)

Anna Clawson & Nicole Ward (GB, N.I.) Brett Sroka (US)

Vasara / Summer

Veronica Bruce (US)

Danius Kesminas (AU) Renja Leino (FI) Jonas Jurcikas (LT)

Teminės technoekologijų rezidencijos menininkai (bus pristatyti kitame žurnalo numeryje) / Techno-ecologies residents (to be featured in next issue) Nestori Syrjälä (FI), Grit Ruhland (DE), Daniela Palimariu & Claudiu Cobilanschi (RO), Isidora Todorovič & Andrea Palašti (RS)

T-R-A-C-E-S.net residencies (23rd March-31st May) / Natalia Borissova

Michelle Mantsio (AU)

Distruktur

(BR, DE)

Gustavo Jahn & Melissa Dullius

Keliautojo širdyje / In the traveler’s heart 16 mm filmas, 20 min, Lietuva, Vokietija, Brazilija, 2013 / 16mm film, 20min, Lithuania, Germany, Brazil, 2013

Kai 2012 m. spalį pirmą kartą kelioms dienoms apsilankėme Nidoje, filmavome kameras nukreipę tiesiai į saulę. Tuomet pasivadinome „Saulės garbintojais“. Kai po kelių mėnesių, 2013 m. sausį, atvykome į rezidenciją Nidos meno kolonijoje, norėjome sukurti filmą, kuris atgaivintų protėvių laikus. Tai turėtų būti aišku iš pasakojimo – jiems nepažįstamoje ir laukinėje aplinkoje egzistuojantys veikėjai, taip pat iš to, kaip būtų filmuojami veiksmai ir aplinka. Norėjome sukurti ir nufilmuoti tokį filmą, kuris būtų galėjęs atsirasti senais laikais, dar prieš atsirandant technologijoms ir kinui. Tokį, kuris atgaivintų praeitį, kurio vaizdai perkeltų žiūrovą per neatmenamų laikų bedugnę.

The first time we visited Nida, during a couple of days in October 2012, we produced images by pointing our film camera directly at the sun. We then became self-proclaimed ‘Sun Worshipers’. Some months later, in January 2013, when we set off for the residency at Nida Art Colony, we imagined to make a film that would evoke ancestral times. This would be made evident through the narrative - with characters moving in an ambient wild and unknown to them - as well as in the way that the actions and the space would be filmed. We wanted to conceive and shoot a film that could have been originated in a remote era, before technology and cinema existed.

A film that would refresh the past, made of images that might place a viewer over the abyss of immemorial times.

Kaip turėtų atrodyti filmas, sukurtas tolimoje praeityje gyvenusių žmonių? Jei tarp senovės graikų ar viduramžių pagonių būtų buvę kino kūrėjų, kokie būtų buvę jų filmuoti vaizdai ir įrašyti garsai? Pirmoje scenoje matome, kaip filmo veikėjas pasirodo ant jūros kranto. Keliautojo atributai aiškiai nurodo jo kilmę ir kultūrą: pončas ir skrybėlė yra tipiški gaučo iš Pietų Amerikos apdarai, o žvaigždė ir saulė ant jo drabužių yra pačių seniausių civilizacijų simboliai.

How would a film shaped by the perception of someone from a distant past look like? If there had been filmmakers among the ancient Greeks, or among the pagan communities of the Middle Ages, what would the filmed images and recorded sounds been like?

In the first scene of the film a character appears on the seashore. The Traveler carries around evidence about his origins and his culture: The poncho and the hat are typical for the gaucho from South America and the star and sun symbols on his clothes and flag are part of the imagery of most ancient civilizations.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Distruktur

Kadras iš filmo / Shot from film

Kai Keliautojas ims labiau tyrinėti aplinką, jis sutiks į save panašų, kažką, kas galėtų būti jo antrininkas. Kompasas parodys, kad jis juda į pietus. Keliautojo maršrutas nuves jį iki susitikimo su savo antrininku arba grąžins į kelionės pradžią.

As the Traveler advances, exploring the space, he will approach someone similar to him, someone who might be his double. A compass will show that he is heading south. The path of the Traveler will lead him to an encounter with this double, or back to his point of departure.

Keliautojas įkūnija iš praeities ateinančių Pietų idėją, tų mitinių Pietų, kuriuos savo novelėje „Pietūs“ aprašė Jorge Luisas Borgesas. Tarp kitų nuorodų, kurias matome filme, yra Aleisterio Crowley „Book 4“ (liet. „4 knyga“), kurioje aprašomi magiški ritualai ir jų metu naudojami apdarai; taip pat Pierre’o Vergerio nuotraukos, darytos jorubų teritorijoje Afrikoje, ir jose matomi ritualiniai objektai; ir pagaliau saulės simbolika, būdinga viso pasaulio kultūroms.

The Traveler embodies an idea of the South that relates to the past, a mythical South, as the one described by Jorge Luis Borges in his short story ‘The South’. Other references that find resonance in the film are the ‘Book 4’ by Aleister Crowley, in which the form and the garments of magic rituals are described; the photographs made by Pierre Verger in Yoruba territory in Africa and the ritual objects that appear in them; and sun symbology from multiple cultures of the world.

During the first weeks in Nida we explored the space, scouting possible locations. This defined the geography of the film, the path to be crossed by the Traveler. The sequences that structured the script were influenced primarily by the space. Later it grew from images that we found there, either in reality – someone singing alone in the forest at dawn- or in dreams -a man with marble teeth placed over his eyes. Day by day we designed and manufactured the costumes, props, and the background that appears in the film.

Per pirmas savaites Nidoje mes tyrinėjome aplinką, ieškojome galimų lokacijų. Tai nulėmė filmo geografiją, kelią, kurį Keliautojas turės nueiti. Scenarijaus struktūrą daugiausia lėmė erdvė. Vėliau jį pildė čionykščiai vaizdai – būta jų iš realybės, kaip antai miške auštant dainuojantis žmogus, ar iš sapnų plotmės, kaip marmuriniais dantimis akis užsidengęs vyras. Diena iš dienos mes kūrėme ir gaminome kostiumus, butaforijas ir aplinką, kurią matome filme. Vienoje iš Kolonijos patalpų įkūrėme laboratoriją – joje rankomis galėjome ryškinti 16 mm juostą, kurią naudojome filmuodami.

In a storage room at the colony we built a film lab to hand-process all the 16mm negative we shot. During the shooting we exchanged roles constantly: one of us worked the camera and directed while the other acted. Artists that were also in the residency program, and a friend who came from Berlin to visit for a few days, gave us assistance in specific moments.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Distruktur

Kadras iš filmo / Shot from film

Filmuodami nuolat keitėmės vaidmenimis: vienas filmavo ir režisavo, kitas vaidino. Kiti tuo metu rezidavę menininkai, kaip ir porai dienų iš Berlyno mūsų aplankyti atvykęs draugas, – visi ypatingais momentais mums padėjo.

Our shooting unit consisted of film cameras and a sound recorder, costumes and provisions. For the transport we placed everything on a sledge so we could slide it over the snow to the locations: the dunes, the beach, the forest, and the frozen lake. In the evenings we processed the negative shot during the day.

Our last morning in Nida was also the first day after the winter. The landscape became suddenly green. The sun that the Traveler carried in his chest and his flag during the whole film was shining bright in the sky. It was the end of our journey in Nida for the moment, the end of the winter, and the beginning of spring. Filmavimui turėjome kino kamerų, garso įrašymo aparatą, kostiumų ir maisto. Transportui naudojome ‘In the traveler’s heart’ was produced during a roges – ant jų susidėdavome visus reikalingus residency at Nida Art Colony and was commisdaiktus ir jomis pasiekdavome filmavimo vietas sioned by the Contemporary Art Centre in Vilnius kopose, paplūdimyje, miške ir užšalusiose mariose. with support of the Nida Art Colony and GoetheVakarais ryškindavome dieną nufilmuotą juostą. Institut Vilnius. Mūsų paskutinis rytas Nidoje sutapo su pirma diena po žiemos. Peizažas staiga sužaliavo. Saulė,

„Keliautojo širdyje“ buvo sukurtas rezidencijos Nidos meno kolonijoje metu ir užsakytas Šiuolaikinio meno centro Vilniuje (parėmė Nidos meno kolonija ir Goethe institutas Vilniuje). Pirmą kartą filmas parodytas kaip dviguba 16 mm projekcija Šiuolaikinio meno centre Vilniuje per parodą „Ritualinis kambarys“ (kuratorės Ūla Tornau ir Asta Vaičiulytė).

Filmuojant / Making-of

The film was shown for the first time as a double 16mm projection at the CAC in Vilnius, in an exhibition curated by Ula Tornau and Asta Vaiciulyte titled ‘Ritual Room’.

Filmuojant / Making-of

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Distruktur

kurią Keliautojas visą filmą nešiojo ant savo krūtinės ir vėliavos, skaisčiai sužibo danguje. Tai buvo mūsų kelionės Nidoje pabaiga (bent jau šiam kartui), žiemos pabaiga ir pavasario pradžia.

Michelle Mantsio

(AU)

Šaktarpis Žodžiu „šaktarpis“ Nidos žvejai vadina padėtį, kai marių vanduo būna užšalęs, tačiau nepakankamai stiprus, kad atlaikytų žmogaus svorį. Tuomet žvejai negali plaukti žvejoti, tačiau taip pat negali vaikščioti ledu ir užsiimti poledine žūkle. Jiems telieka laukti, kol aplinka taps svetingesnė. „Šaktarpis“ atskleidžia, kaip galima tyrinėti aukštį ir gylį pasitelkus atpažįstamus peizažo tropus, tarkim, horizonto liniją, tačiau tuo pat metu tyrinėti struktūrą ir naratyvą per abstrakciją. Darbo tikslas – pažvelgti į tai, kaip mes konstruojame santykius su aplinka per abipusius svetingumo judesius. Čia nagrinėjamas žmogaus santykis ne tik su peizažu, bet ir su aplinkos svetingumu – taip kvestionuojamas mūsų pačių asmeninis svetingumas jos atžvilgiu.

Šaktarpis is a term fishermen in Nida use for the stalemate that occurs when the lagoon has frozen, yet is not firm enough to hold human weight. Stalemate occurs, as the fishermen cannot take their boats out to fish, yet cannot walk out onto the ice and ice fish either. They wait for the hospitality of their environment. Šaktarpis is an exploration of how you might explore elevation and depth through the recognisable tropes of landscape, such as using a horizon line yet at the same time exploring pattern and narrative through abstraction. The aim was to develop a flexible and malleable response between how we construct relationships to environments through hospitable gestures that are reciprocated. The work explores human relationship not only to landscape, but also to the notion of the hospitality of environments and in turn questioning our individual hospitality towards it in return.

Procesas Process Žiemą marių vanduo užsitraukia ledu ir taip suteikia galimybę eiti vandeniu (arba ledu). Tokią galimybę ir peizažo pasikeitimą lemia gana šaltas oras (žemiau 0 °C) – šaltumas sudaro įspūdį, kad aplinka nesvetinga. „Šaktarpio“ esmė – patirti aplinkos svetingumo sąlygas. Pasitelkusi logiką, tyrinėjau laiko ir erdvės santykį, stengiausi šią vietą patirti

In winter the lagoon freezes over, providing you with the option to experience walking on water (or ice). This experience is precipitated by the weather being cold enough (below zero degrees) to support this change in the landscape, where in its coldness, it feels like a hostile environment. Šaktarpis is based on exploring the conditions of hospitality of an environment, where I have employed a logic, in which I have explored the relationship of time and space in attempting to develop a more hospitable experience of this location. Time and space sound

svetingiau. Laikas ir erdvė, atrodo, abstraktūs terminai, tačiau deramai tai suvokti padėjo mano taikyta praktika – ėjimas. Laiką apibrėžė tai, kiek kiekvieno apsilankymo metu galėdavau ten išbūti, erdvę – tai, kaip toli man kaskart pavykdavo nueiti. Mano supratimas vystėsi per ėjimą, kaskart kitaip įveikiant išsikeltą tikslą. Dar būdama studijoje galėdavau suplanuoti dieną, tačiau vos tik atsidurdavau ten, pasireikšdavo patirties anomalijos, retkarčiais jos nepaklusdavo mano pirminei logikai ir taip leido geriau suvokti vietą.

Landscape Historically the suggestion is that people were first introduced to landscapes in paintings and then saw landscapes in real life1. Since this perceptual shift, landscape has been an ideological juncture. It generously supports how humans and their experience of their environment might meet with the more abstracted propositions of art such as line, space and depth.

Peizažas Istoriškai žmonės pirmiausia peizažą pamatė paveiksluose, tik vėliau – realiame gyvenime1. Nuo šio suvokimo poslinkio peizažas tapo ideologine sandūra. Ji parodo, kaip žmogus ir jo aplinkos patyrimas susitinka su abstraktesnėmis meno kategorijomis, tokiomis kaip linija, erdvė ir gylis.

Ėjimas Ėjimas yra tarsi formalus žymės, linijos, formavimas. Pradedama nuo taško, tuomet, sekant nueitu keliu, linija nužymi buvimą erdvėje. Mene, vos ant popieriaus lapo nupiešęs li-

1 http://www.thefreedictionary.com/landscape.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Michelle Mantsio

like abstract terms, yet walking was a practice I employed that efficiently supported how this might be understood. Time was based on how long I could stay out there each visit. Space was based on measuring how far I would venture out onto the ice. It was a shifting negotiation, where my understanding developed through the embodied practice of walking. I could sit in my studio and attempt to plan the day, but once I was out there, the anomalies of the experience manifested and they at times defied my initial logic and brought a more nuanced understanding of the location.

3 diena / Day 3 Data / Date 03 02 2013 Temperatūra / Temperature +1 °C Laikas / Time 16.39 Vietoje praleistas laikas / Time on site 45.19 min Atstumas ant ledo / Distance on ice 50.9 m Žmonių skaičius / People 4 Pynimo laikas / Weaving time 8.4 hrs x 2

4 diena / Day 4 Data / Date 04 02 2013 Temperatūra / Temperature +3 °C Laikas / Time 14.59 Vietoje praleistas laikas / Time on site 33.52 min Atstumas ant ledo / Distance on ice 30 m Žmonių skaičius / People 1 Pynimo laikas / Weaving time 6.22 hrs x 2

7 diena / Day 7 Data / Date 12 02 2013 Temperatūra / Temperature ‒2 °C Laikas / Time 14.28 Vietoje praleistas laikas / Time on site 57 min Atstumas ant ledo / Distance on ice 412 m Žmonių skaičius / People 2 Pynimo laikas / Weaving time 10.48 hrs x 2

niją, per gylio ir aukščio kategorijas sukuri erdvę. Šios ėjimo linijos ir peizažai įkūnija tai, kas vyksta, kai žmogiška patirtis verčiama erdvės abstrakcijomis, matomomis mene. Eidamas gali patirti momentą, kai suvoki esąs tarp. Tarp to, ką palikai, ir to, kas yra dar nepasiektas kelionės tikslas. Tai apčiuopiamas momentas, linijos sandūra, kurią atpažinus sukuriamas svetingumo pojūtis, kai esi pagautas erdvėje ir laike. Ar dažnai patirdami peizažą šio svetingumo jausmo keliamą malonumą įvardijame kaip pirmumą? Ar galima šį pojūtį paversti tam tikra save išlaikančios ir save apibrėžiančios sveikatos valdysenos forma? Ar vertėtų? Sąlyginis meno kūrinio pagrindas nagrinėja meno potencialą suteikti galimybę stipresnei ir lengviau pasiduodančiai patirčiai, kur ėjimas peizažu yra lanksti saviterapijos technika.

Walking is like the formal construction of a mark, the line. You begin as a point and then given your meander the line is constructed as a demarcation of your location in space. In art, as soon as you draw a line on a piece of paper, you have constructed space through elevation and depth, which is an incredibly succinct technique. These walking lines or landscapes generously offer sympathetic embodiments that support a translation of human experience to the abstractions of space found in art. In doing so I am suggesting that they open up the potential of how you might consider walking as an engagement or exploration of hospitable environments for self-support. There is a quality to walking where you may have a moment of identifying that you are in between. In between, what you have left behind, yet not quite at your destination. It is a palpable moment, a juncture in a line that in its recognition can create a sensation of hospitality, where space and time hold you. Do we often assimilate through our experience of landscape, the pleasure of this hospitality as an embodiment of firstness? Could this sensation be furthered, as a form of self-sustaining and self-determining governmentality of health? Should it? The conditional basis of the artwork explores the potential of art to enable a more robust and flexible experience employing walking the landscape as a malleable technique for self-support.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Michelle Mantsio

Walking

T-R-A-C-E-S.net residencies (23rd March-31st May) / Natalia Borissova

Justin Tyler Tate

(EE, CA)

Tiki pavėsinė / Tiki-Hut „Tiki pavėsinė“ – tai baras, kurio sumanymui įkvėpimo semtasi iš Polinezijos kultūros, kur gurkšnojami atogrąžų kokteiliai, tokie kaip „Piña Colada“, „Strawberry Daiquiri“, „Mojito“ ir „Margarita“. Ji tarsi atkeliavusi iš atogrąžų, kur saulė, smėlis ir baseinas. Simbolis šalia pusiaujo esančių vietų, kur visus metus šilta ir saulėta. „Tiki pavėsinė“ – tai įvietinta instaliacija, kuri tamsiausiu ir šalčiausiu metų laiku iškilo kaip įmanoma šiauriau esančioje vietoje. Nors ji nebuvo šildoma, vis tiek buvo šviesos ir šilumos šaltinis, nuskaidrinantis žiemos tamsą. „Tiki pavėsinė“ – tai pusiau instaliacija, pusiau performansas, priklausantis serijai kitų panašių po pasaulį išsibarsčiusių instaliacijų, kurias lėmė vietos specifika, santykis su vietos auditorija ir dokumentacijos forma (žr. „Lemonade Stand“, „Soft Wood Basketball Court“, „Climbing Wall“, vėliau šias instaliacijas papildys dar viena). „Tiki pavėsinė“ yra meninė instaliacija, apsimetanti esanti tiesiog baras, kad pritrauktų gausesnę publiką. Kūrinio tikslas – pasitelkus tiki pavėsinės formatą panagrinėti, kaip tarpusavyje susiję ir bendrauja objektai ir aplinka, žiūrovai ir objektai, žiūrovai ir menininkai, pagaliau menininkai, produktai ir meno rinka.

A tiki-hut is a bar, loosely inspired by Polynesian culture, which serves tropical cocktails such as Pina Coladas, Strawberry Daiquiris, Mojitos and Margaritas. But more than that, it is representative of a tropical lifestyle: of the sun, the sand, and relaxing by the pool; it is an icon for those places close to the equator which stay warm and sunny all year round. Tiki-Hut is a site-specific installation to be built during the coldest and darkest part of the year while being as far north as possible. While it won’t actually be heated, the work will serve as a beacon of warmth and light, shining through the dark of winter.

Autentiška kultūrinės ir dvasinės šilumos patirtis laukia tavęs šaltą ir tamsią lietuvišką žiemą.

Tiki-Hut is part installation, part performance, belonging to a series of site-specific installations, located around the world, which rely on the landscape, documentation, and physical engagement with both local and remote audiences; see Lemonade

While the work represents itself as a bar, Tiki-Hut is art installation masquerading in order to access a wider audience; the work is meant to investigate how interaction or relationships happen between objects, the environment, viewers to objects, viewers to artists and between artists, products and the art market through the simplified format of a Tiki-Hut.

Daugiau / See more at http://justintylertate. weebly.com/tiki-hut-2013.html

A unique experience of cultural and psychological warmth awaits you in the cold and the dark of the Lithuanian winter.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Justin Tyler Tate

Stand, Softwood Basketball Court, Climbing Wall and a forthcoming installation.

T-R-A-C-E-S.net residencies (23rd March-31st May) / Natalia Borissova

Adrien Siberchicot Spinduliai (saulė saulėje) / Beams (the sun within a sun)

The Green Flash Project was an invitation to observe the sunset from the summit of the Parnidis Dune in Nida, Lithuania.

Projekto „Green Flash“ metu kvietėme stebėti saulėlydį nuo Parnidžio kopos Nidoje. „Spinduliai (saulė saulėje)“ – tai filmuotų, fotografuotų, garsinių ir tekstinių dokumentų, įamžinančių šį pusiau surežisuotą įvykį, rinkinys. Jie gali būti rodomi įvairiais būdais.

Beams (the sun within the sun) is a collection of video, photo, sound and text documentation of this semistaged event. The display takes various forms.

(FR)

T-R-A-C-E-S.net residencies (23rd March-31st May) / Natalia Borissova

Saulė leidžiasi lygiai 21.41. Nueiti iki apžvalgos aikštelės užtrunka apie 15 minučių. Saulė gali būti matoma arba ne. Gali išvysti žaliąjį spindulį arba ne.

The sunset will take place at 21:41 precisely. It takes around 15 minutes to reach the observation deck. You may see the sun or not. You may see the green flash or not.

Gali pamatyti horizonto liniją, spalvų perėjimus.

You may see the horizon line, the separation of colours.

Gali būti filmuojamas.

You may be filmed.

Feel free to take the goggles and share them with the others. Feel free to take a map. Open the map only when you reach the observation deck. The souvenir shops may be closed. Jei nori, gali pasiimti akinius nuo saulės ir dalytis jais su kitais. Gali pasiimti žemėlapį. Atsiversk jį tik pasiekęs apžvalgos aikštelę.

Feel free to have some sparkling wine. Feel free to have some dessert. Feel free to have a conversation.

Suvenyrų parduotuvės gali būti uždarytos. Feel free to believe in geocentricism. Feel free to believe in heliocentricism. If it rains, you may need an umbrella. Gali tikėti geocentrizmu. Gali tikėti heliocentrizmu. -Jei lis, tau gali prireikti skėčio.

-A: Įrašinėju. Ar matai mane? B: Taip. A: Ar matai mane? B: Taip. A: Ar matai mane? B: Taip. A: Velnias. B: Tau reikia pasilenkti, tau tikrai reikia prigulti. A: Gerai. Matai mane? B: Ne... Dabar viskas gerai. Bet tu atsargiai, nes... A: Pala... Taip? B: Dabar gerai. Nesimatai, bet neturėtum judėti. A: Gerai. B: Pasilenk, kiek tik gali, nes matyti kažkokie taškeliai. Kartais būna tikras vargas. A: Taip gerai? B: Taip, matyti tik apatinis. A: Tas ana ten? B: Taip. A: Šūdas, reikia pakelti. Vėlu. B: Aha. A: Klausyk... B: Jei nori, kad padėčiau, sakyk. A: Pala... Aš tik... Štai taip... Tikiuosi, laikysis... B: Panašu į jungtuves.

A: I’m recording. Can you see me? B: Yes. A: Can you see me? B: Yes. A: Can you see me? B: Yes. A: Shit. B: You need to bend down, you really need to lay down I think. A: Ok. Can you see me? B: No… Now it’s fine… But be careful because... A: Wait… Like this? B: Now it’s ok, I can’t see but you should not move at all. A: Ok. B: Bend down, the more you can because they are some extra pixels… Sometimes it’s a pain. A: Is it good? B: Yeah, you see only the bottom one. A: The one over there? B: Yes. A: Shit, I have to pick up… I’m late. B: Yeah. A: Listen… B: If you want me to do something, tell me. A: Wait… I will just… This… I hope it will stick... B: It looks like a wedding.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Adrien Siberchicot

Jei nori, gali atsinešti šampano. Gali turėti deserto. Gali kalbėtis.

Laima Kreivytė

(LT)

Nida iš kurmio perspektyvos, arba Pogrindžio antropologija / Nida from the Perspective of a Mole, or Underground Anthropology „Pogrindinio“ Nidos gyvenimo tyrimas prasidėjo gerokai anksčiau nei projektas Nidos meno kolonijoje. 1996 m. „Baltos lankos“ išleido pirmą Neringos Abrutytės poezijos knygą „Rojaus ruduo“. Eilėraščių kalba, sintaksė, vaizdinija, ironijos persmelkta nuoga emocija – viskas atrodė įkvepiančiai. Jau kitą dieną tuziną posmų mokėjau mintinai, tačiau dozė buvo per maža. Reikėjo skubiai rasti Neringą.

Research into Nida’s “underground” life had started much earlier than the project in Nida Art Colony. In 1996, the publishing house “Baltos lankos” published Neringa Abrutytė’s first poetry book Autumn of Paradise. The language, syntax and images of her poems as well as the raw emotions drenched with irony – all that seemed rousing. Within one day I knew a dozen of her verses by heart but it was insufficient. I had to find Neringa as quick as possible.

On the back cover of the book it was Ant galinio knygos written that the poetviršelio buvo paraess had been born in šyta, kad poetė gimė 1972 in Nida. Having 1972 m. Nidoje. Ationly the scarce data tranzavom su drauge of Neringa’s black neturėdamos jokių and white newspaper duomenų, išskyrus photograph from the nespalvotą Neringos newspaper, I hitchnuotrauką laikraštyhiked with a friend to je. Kitą rytą dulkiant Gyvenimas jachtoje – mažai erdvės, bet daug laisvės / Life on a boat: squeezed space and absolute freedom. Nida, 2013 Nida. In the drizzling lietui pamačiau aukštą rain of the next mornliauną merginą, vasnojančią pro „Agilos“ kino teatrą. Paskui buvo Pušing, I noticed a tall slender girl passing by the kinas per naktį išnuomotam kambarėly, angliškos, cinema theatre Agila. A meeting was followed by prancūziškos, vokiškos eilės. Nida iš kurorto tapo reading Pushkin throughout the night in a rented poezijos miestu.

Kitą vasarą jau apsistojau pas Neringą, ji gyveno skladuke, nes vasarą butas buvo išnuomotas poilsiautojams. Rūsys buvo kukliai, bet tvarkingai įrengtas, stovėjo dvi lovos, pro pailgus langelius buvo matyti pušynas. Jaučiausi romantiškai ir šiek tiek „nelegaliai“, it kokia poezijos partizanė. Pradėjau pastebėti daugiau „partizanaujančiųjų“ ir jų „slaptaviečių“. Prisiminiau jas Nidos meno kolonijai paskelbus kritinio turizmo rezidenciją. Prabėgus 17 metų nuo pirmo apsilankymo Nidos skladuke daug kas pasikeitė. Neringa su dukra dabar gyvena Kopenhagoje. Nemažai jos bendraamžių taip pat išvažiavo į kitas šalis. Bet sezoninis Nidos gyvenimas liko toks pats: vasarą vietos gyventojai išsikrausto į garažus, malkines, rūsius ir palėpes, o savo namus, butus ir net skladukus išnuomoja poilsiautojams. Skelbimuose rūsiai vadinami „cokoliniu aukštu“. Nidoje sutikusi vasarojančią Neringą vyliausi, kad ji žino magišką užkeikimą, atversiantį slaptas nidiškių duris. Tačiau visos abrakadabros ir „Sezamai, atsiverk!“ subyrėjo jau po pirmo bandymo patekti į Neringos skladuką. „Pogrindinis“ meno projektas nesužavėjo rimtai nusiteikusios jos mamos. Supratau, kad menas ir poezija – jokie ne burtažodžiai, o fotografija ir tyrimas primena skandalų ieškančius

room, as well as English, French, and German verses. For a resort town, Nida turned out to be a poetic one. Next summer I stayed with Neringa, who then lived in skladukas (a cellar) because in the summer her flat was being rented. The cellar was modest but tidy, but there were two beds, and through little narrow windows you could see pinewoods. I was in a romantic mood and also felt a little bit “illegal”, as if a courtesan of poetry. I started to notice better the “partisans” like me and their “retreats”. And I remembered them when Nida Art Colony announced the residency on critical tourism.

Much has changed in those seventeen years since I visited a cellar in Nida for the first time. Neringa now lives with her daughter in Copenhagen. A good few of her contemporaries have also left for foreign lands. Seasonal life in Nida, however, remains the same: in summer, locals move to garages, woodsheds, cellars and attics in order to rent

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Laima Kreivytė

Bendri rūsių koridoriai primena gyvenamąsias patalpas. Už durų girdėti Marijos radijas / Common coridors in the basements decorated like living space. One can hear a broadcast of Catholic Radio Maria behind the closed doors. Nida, 2013

žurnalistus. „Neregėtos Neringos“ vizija subliuško. Neįmanoma du kartus patekti į jaunystės rūsį! Vadinasi, reikės ieškoti kitų būdų.

their houses, flats, and even cellars to holidaymakers. Cellars are diplomatically called “socle level”. Having met Neringa on her holidays in Nida, I expected her to know a magic word to open the secret doors of the houses in Nida. But all of the abracadabras and open sesames! fell to bits after my first attempt to enter Neringa’s cellar. “Underground” art projects made no impression whatsoever on her serious-minded mother. I understood that art and poetry don’t have the power of magic words whereas photography and research reminded them more of journalists looking for scandals. My vision of “unseen Neringa” has collapsed. You can’t step into a youth’s cellar twice! Which meant I had to look for other ways.

To search for underground Neringa, one has to employ underground methods. Rise with the sun and creep into cellars. Drive around looking for cellars like paparazzis. Peek through the cracks in windows. Pretend to be a tourist, tennant, customer, or a collector of exotic things. Stand breathlessly behind the door of the cellar and listen to a monotonous recital of a rosary. If you fail to get in, you can walk around and make sound recordings of what’s happening from the outside. Invisible Neringa remains so; its secret life Vasarą dirbantys studentai rūsyje gyvena trise / Three students can only be imagined by hearing a working in summer share the basement space. Nida, 2013 conversation through an open window of a cellar. It may be, though, Pogrindinės Neringos reikia ieškoti pogrindiniais that it is better this way – instead of intruding into metodais. Keltis su saule ir sėlinti į rūsius. Kaip the lives of strangers followed by feelings of fear, paparacėms važinėti po garažus. Spoksoti pro shame, and distrust, instead try to catch the sounds lango plyšius. Apsimesti turiste, nuomininke, pirand reconstruct inner space and its inhabitants kėja, egzotikos rinkėja. Stovėti sulaikius kvapą according to them. už skladuko durų ir klausytis, kaip monotoniškai per Marijos radiją kalba rožinį. Jei nepavyksIf you want to access Nida’s underground, one ta įeiti, galima apeiti, o vidinę erdvę – įgarsinti. month is not enough – you have to settle here for Nematoma Neringa ir lieka nematoma, jos slaptą a year, maybe two. Get to know. Talk. Go to Mass gyvenimą galima tik įsivaizduoti, nugirdus pokalbį

Norint patekti į Neringos „požemius“, reikia čia apsigyventi ne mėnesiui, o metams, gal net dvejiems. Susipažinti. Kalbėtis. Sekmadieniais eiti į mišias. Užsirašyti į biblioteką. Susitikti žiemą vienintelėje kavinėje. Pajūrio peizažas pro skladuko langą / A local landscape through the basement window. Nida, 2013 Tada pamažu slaptas pasaulis pradėtų artėti. Ir dabar atsivėrė tik tos durys, kurių on Sundays. Subscribe to the library. Meet up in gyventojai buvo mano draugai ar draugų draugai. the one and only cafe open in winter. Then slowly Visiems ir visoms už tai dėkoju. O šimtai kadrų the secret world will start to come closer. For now iš Nidos, Pervalkos, Preilos ir Juodkrantės rūsių, I have only managed to open the doors of friends palėpių, malkinių, garažų, pavėsinių ir kitų išraor friends of the friends. I am grateful for that from dingai gyvenimui pritaikytų erdvių klojasi į kol kas nematomą Neringos žemėlapį, all of them. Meanwhile, hundreds of photographs of cellars, attics, woodsheds, garages, summerhouses and other kurio kontūrai tampa vis ryškesni. places imaginatively fitted for living in Nida, Pervalka, Preila and Juodkrantė are slowly forming a yet invisible map of Nida whose contours are getting sharper with time. Projekto idėja / Concept Cooltūristės Fotografavo / Photographs by Laima Kreivytė, Dalia Mikonytė, Santa Lingevičiūtė

Mažą trobelę vidiniame kieme nuo smalsių praeivių žvilgsnių saugo tinklas / A net protects a small cabin in the inner yard from the curious gaze. Pervalka, 2013

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Laima Kreivytė

pro pravirą rūsio langą. Bet gal taip net įdomiau – ne brautis į svetimus gyvenimus ir kaskart susidurti su baime, gėda bei nepasitikėjimu, o gaudyti garsus ir pagal juos atkurti vidaus erdvę ir jos gyventojus.

Hannah Öllinger & Manfred Rainer (AT)

Rezidentai pagal apsikeitimų programą su rezidencija Kremse / Residents within residency exchange programme with AiR Krems (AT)

Vidutiniškas menas, arba Meno sampratos vidurkis Nidoje / The Average Art 2013 m. rugsėjį 68 Nidos gyventojai dalyvavo apklausoje ir atsakė į klausimus apie tai, kaip jie supranta meną.

In September 2013 sixty-eight people of Nida answered a survey questioning their understanding of art. The people of Nida like art. Two people explicitly say that they don’t like art.

Nidos žmonės mėgsta meną. Du tvirtai pareiškė, kad menas jiems nepatinka. Beveik 70 proc. apklaustųjų kartais ir patys tą meną kuria. Tik vienas žmogus pareiškė turintis ir geresnių užsiėmimų.

Almost seventy percent at least sometimes make art themselves. Only one person declared that he or she has something better to do.

Daugiau nei 60 proc. teigia turintys meno kūrinių, 18 proc. – ne, 15 proc. sakė, deja, neturintys tam finansinių galimybių.

Over sixty percent of the people own art, eighteen percent don’t, and fifteen say that they unfortunately can’t afford art.

REZIDENTﾅｲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Hannah ﾃ僕linger & Manfred Rainer

Nidos žmonės linkę kasdien eiti žiūrėti meno į muziejus.

The people of Nida tend to see art in museums every day. They are mainly interested in contemporary art.

Jiems įdomiausias šiuolaikinis menas. Dauguma žmonių menui mielai išleidžia šiek tiek pinigų, kitiems patinka menas, kurio negalima nusipirkti, treti teigia, kad meno kūrinys negali niekam priklausyti, nes menas turi būti viešas. Vienas žmogus pareiškė galintis dėl meno išleisti daug pinigų, tačiau ši apklausa, deja, anoniminė. Vidutinis meno kūrinys yra paveikslas. Paprastai vidutinis meno kūrinys būna įkvepiantis, taip pat gražus ir spalvingas.

The majority of people would spend a little money on art, followed by people who like art which can’t be bought and those who say that nobody should own an artwork, because art should be public. One person would spend a lot of money on art, but unfortunately this survey is anonymous. The average artwork is a painting. Mainly, the average artwork is inspiring, followed by beautiful and colourful. It is rather not small or deformed. Good art is first of all tasteful. Then it is interesting and touching. Political and participatory art forms are the least attributed as good art by the people of Nida.

Geriau jau didesnis ir nedeformuotas. Geras menas visų pirma yra skoningas. Jau paskui – įdomus ir jaudinantis. Politinis ir kviečiantis dalyvauti menas Nidos gyventojų vertinamas mažiausiai. Žmonėms vis tiek svarbiausia į meno kūrinį žiūrėti. Beveik pusė apklausos dalyvių nori rodyti meną kitiems. Ketvirtadalis nori būti meno kūrinių savininkais ir – čia menininkai gali su palengvėjimu atsipūsti – niekas nenori meno naikinti. Visų pirma, menas turi skatinti žmones mąstyti. Taip pat turi sukelti stiprių emocijų. Daugiau nei pusė teigia, kad meno negali būti per daug, kiti patikslina, kad per daug negali būti tik gero meno. Žmonėms atrodo svarbu suprasti meno kūrinį. Nepaisant to, estetinės meno kūrinio formos pajautimas paprastai esti svarbesnis už jo supratimą. Menas turi daryti įtaką visuomenei. Trečdalis mano, kad jau vien egzistuodamas menas daro įtaką visuomenei. Pasak vieno žmogaus, joks meno kūrinys nėra padaręs visuomenei įtakos. Du apklausos dalyviai nesutiko atsakyti į šį klausimą.

People still want to primarily look at art. Almost half of the participants want to show art to other people. One quarter wants to own art and - artists can breathe a sigh of relief - nobody wants to destroy it. First of all, art should make people think. It should also provoke big emotions. Over half of the people say there can’t be enough art, followed by those who specify that there can’t be enough good art. People find it important to understand an artwork. Nevertheless, the aesthetics of an artwork tend to be more essential than understanding it. Art should have an influence on society. One third thinks that already through its existence, art has an influence on society. One person thinks

that art never had any influence on society. Two respondents deliberately chose not to answer this question. The question if people have ever met an artist is positively answered by overwhelming ninety-two percent. The rest of the people describe themselves as artists. People of Nida generally would like to meet artists.

Manoma, kad ne kiekvienam skirta būti menininku. Trečdalis visų apklausos dalyvių ir dauguma tų, kurie patys kuria meną, mano, kad menininku gimstama. Dauguma mano, kad menininkai savo išvaizda niekuo neišsiskiria, kiti – kad menininkas dėvi ekscentriškus drabužius, tretiems menininkas panašus į prancūzą. Žmogus tampa menininku dėl įgimto talento arba dėl to, kad nori rasti savo tikrąjį „aš“. Vienas žmogus mano, kad menininku tampama norint padaryti įspūdį moterims. Didžiausias menininko užsiėmimas – laukti įkvėpimo.

It is believed that not everybody can be an artist. One third and the majority of people who make art themselves think that one is born as an artist. People mainly think that an artist looks normal, followed by people who think that an artist wears eccentric clothes, followed by those who think that an artist looks like a French man. A person becomes an artist because of a born talent or because they want to find their true selves. One person thinks that people become artists to impress women. An artist is primarily occupied with waiting for inspiration.

Kiti menininkų projektai / More projects by artists – www. conversationseries.info

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Hannah Öllinger & Manfred Rainer

Į klausimą, ar kada nors gyvenime yra matę menininką, teigiamai atsakė 92 proc. apklausos dalyvių, kiti menininkais apibūdino patys save. Daugumai Nidos gyventojų sutikti menininkus patinka.

Sisters From Another Mister (CH, LT, GB)

Amelia Prazak, Milda Lembertaitė, Michelle Houston

Diena kopose ir rūkytos žuvys vakarienei / A Day on the Dunes and Smoked Fish for Dinner

Meną tiesiogiai veikia gyvenimo sąlygos ir kontekstas, kuriame esame. Reziduodamos Nidos meno kolonijoje dirbome prie serijos intervencijų ir kvestionavome klajoklišką savo veiklos prigimtį: kiek laiko reikia išgyventi tam tikroje vietoje, kad būtum daugiau nei praeivis? Turisto sąvoka ir keliavimas iš vienos vietos į kitą, migravimas, persikėlimas, sienų kirtimas. Ant medžiagos išspausdintos keliaujančios kopos, judantis sienos žymėjimo stulpas ar perdarytų atvirukų serija – tai linksmas ir poetiškas būdas kritiškai pakomentuoti aplinką, kurioje esame? Mūsų tyrimų ir veiklos tema yra erdvė, o tai tam tikra prasme universalu. Erdvė yra labai platus terminas, vartojamas apibrėžti tam, kas tuo pat metu yra ir fiziška, ir socialu bei psichologiška. Erdvė – tai toks neapčiuopiamas ir įvairiareikšmis

Art is directly influenced by the living conditions and context of where we stay. Whilst on residency at Nida Art Colony we have worked on a series of interventions questioning the nomadic quality of our practice: how long do we have to live in a place, not to be just passers by? The notion of the tourist and travelling from one place to another, migrating, shifting and crossing borders. Whether through a travelling dune made out of a plastic printed sheet, a floating and moving border marker or a series of re-made postcards, we are posing a critical comment on the environment we have inhabited, accompanied with humour and poetry. Our research and practice focuses on space, which

is, to a certain extent, universal. Space is a very broad term used to “define” something which is simultaneously physical, social and psychological. Space is an entity, having a non-tangible and diverse meaning, which operates through human thought and action. We work in this way to, if possible, create a more objective

artwork where the individual stance is questioned. Enquiring into the distinction between experience and interpretation in ethnographically inclined collaborative artworks and how does our individual life experience merge into one piece? However, in Nida this notion was challenged as one of our members was brought up just a few kilometres away in the neighbouring city of Klaipėda. How can we, as a collective, be objective when one of our members is relatively local, with prior experiences of the place? Are we already filled with preconceptions? Does this mar our projected expectations of the place?

Lietuvos ir Rusijos sienos ženklinimo stulpas ir jo interpretacija studijoje / Russian-Lithuanian border marker and its interpretation in the studio

viena iš mūsų yra beveik vietinė, turinti prisiminimų apie šią erdvę – ar tai reiškia, kad esame pasmerktos išankstiniams nusistatymams? Ar mūsų lūkesčiai apie šią vietą yra iš anksto numatyti?

From the porch outside the colony, sitting on a comfortable sofa in what we turned into our make-shift office, one encounters daily coaches full of transitory tourists, driving past and making their way to the top of the hill to the sun dial and viewing platform, a wooden peninsular which juts out overlooking the sand dunes and the Russian boarder. The migrating sand dunes are undoubtedly beautiful, and it is no surprise that that is the image Nida projects, Sėdėdamos ant laikinu mūsų biuru tapusios patogios sofos the spectacle of nature. People come Nidos meno kolonijos lauko terasoje, stebime vienai dienai čia here trying to capture its essence in užsukančius turistų pilnus autobusus – jie traukia tiesiai prie a photograph, concerned of getting didžiosios kopos, kur stovi saulės laikrodis ir įrengta apžvalgos the right picture. The image of realaikštelė – medinis pusiasalis, nukreiptas į kopas ir Rusijos sieną. ity is “transformed”, schematised Keliaujančios smėlio kopos, be abejo, nuostabiai gražios, tad visai through media, creating anew and nekeista, kad Nidos kuriamas įvaizdis – gamtos reginys. Atvythis in itself is a spectacle. Even after kėliai stengiasi užfiksuoti jį nuotraukoje, įnikę išgauti tinkamą an extended stay you are never there vaizdą. Realus vaizdas transformuojamas kitoje laikmenoje, ir long enough to actually witness the taip gimsta naujas reginys. Nors žvelgdamas į kopas ir turi tokių

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Sisters From Another Mister

subjektas, kuris pasireiškia per žmogaus protą ir veiksmus. Taip mes stengiamės, jei įmanoma, sukurti kuo objektyvesnį meno kūrinį, kuriame būtų kvestionuojama individuali padėtis. Gilintis į skirtumą tarp patirties ir interpretacijos grupiniuose etnografiniuose meno kūriniuose ir klausti, kaip individualios mūsų gyvenimo patirtys susijungia į vieną. Vis dėlto Nidoje šis mūsų sumanymas susvyravo, nes viena mūsų narė yra užaugusi Klaipėdoje, esančioje vos už kelių dešimčių kilometrų. Kaip mes, kaip grupė, galime būti objektyvios, jei

lūkesčių, net ir pabuvus čia gana ilgai neįmanoma savo akimis pamatyti, kaip jos migruoja. Kurdamos „When Fake Moves Dunes“ norėjome sugretinti tikrą ir susintetintą šio reginio patyrimą ir ištirti, kokių lūkesčių turi į jį žiūrintysis. Tie, kurie patraukia toliau nei apžvalgos aikštelė ir nusileidžia kopomis žemyn, atsiduria prie pirmojo iš daugelio ženklinimo stulpų, skiriančių nacionalinį parką, niekieno žemę, nuo Rusijos. Lietuvos ir Rusijos siena, einanti pusantro kilometro smėlio kopomis per nacionalinį parką, pažymėta devyniais

migration of the dunes, one projects an expectation of this when viewing them. In When Fake Moves Dunes, we set out to explore the juxtaposition of the real and synthesised experience of the spectacle and the expectations which the spectator projects upon it. For those that go further than the viewing platform, wandering down into the dunes you encounter the first of many borders, the one that divides you to the National Park, a no-man’s-land to Russia.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Sisters From Another Mister

3 m aukščio stulpais. Šis geopolitinis aktas, kai erdvė padalijama griežta linija, atskiriančia dviejų šalių teritorijas, yra žmogaus prasimanymas. Stulpai pastatyti ant nuolat judančio ir kintančio paviršiaus; ši erdvė nėra pastovi, ir vis dėlto, kaip bet kurios kitos erdvės, jos ribos griežtai nustatytos ir apibrėžtos. Jos abi nuolat kinta ir taip tampa, pasitelkiant Michelio Foucault terminą, heterotopija – kitoniška erdve, tuo pat metu ir fizine, ir dvasine, o riba – kažkas sudėtinio, persunkto dviprasmybės.

Situated in the National Park, within the sand dunes across the 1.8 mile breadth of the spit, is the Russian-Lithuanian border, mapped out by nine, three-meter high border markers. The idea of geopoliticising and imposing something fixed, marking the periphery of a space with a line that divides the territory of the two states, is a manmade concept. The markers are imposed onto something that is ever moving and changing; it is not a fixed space, yet like any other region it has had its boundaries defined into a fixed and rigid concept. The two

Keliavimas kuria fikcinį santykį tarp žvilgsnio ir kraštovaizdžio. Ir nors žodį „erdvė“ vartojame apibūdinti vietų kartojimuisi, tai yra tam, kas apibrėžia kelionę, turėtume nepamiršti, kad yra erdvių, kuriose individas jaučiasi esąs žiūrovas, nekreipiantis pernelyg daug dėmesio į reginį. Tarsi žiūrovo pozicija būtų reginio esmė, tarsi žiūrovo pozicijoje esantis žiūrovas pats sau būtų reginys... keliautojo erdvė tad gali būti nevietos prototipas.1

exist in a constant state of flux and thus become, using the idea of Michel Foucault, a heterotopia, which is a space of otherness, simultaneously physical and mental. The border is a complexity filled with ambiguity.

Travel <…> constructs a fictional relationship between gaze and landscape. And while we use the word “space” to describe the frequentation of places which specifically defines the journey, we should still remember that there are spaces in which the individual feels himself to be a spectator without paying much attention to the spectacle. As if the position of spectator were the essence of the spectacle, as if basically the spectator in the position of a spectator were his own spectacle… the travellers space may thus be the archetype of non-place.1 Kai po dienos, praleistos šiame nepaprastame kraštovaizdyje, vėl sėdi į autobusą, jis tave nuveža After the coach collects you from a day out on this į Nidos centrą, kur gali atsikvėpti, apsilankyti extraordinary landscape one takes a respite in the turizmo informacijos centre ir įsigyti atvirukų, centre of Nida town, where you can find the tourist kuriuos išsiųsi šeimai ir draugams arba pasiliksi office, a mandatory pit stop to collect handfuls of kaip prisiminimą. Šie atvirukai – dirbtiniai, mopostcards to be sent to family and friends and to mentiniai vaizdai, kuriantys kitokią realybę nei be kept as mementos. These postcard images exist ta, kuri iš tiesų egzistuoja. Tai vartojimo tikslams as a composed account, a created snapshot which sukurti vaizdai, kurie iš esmės yra tos nevietos, project a different reality to what is actually in sukonstruoti vaizdiniai, tarsi prabylantys į žiūrovą: existence. They are consumable representations, which in essence, are non-places, constructed im„Aš ten buvau.“ ages that say to the spectator “I have been here.” Augé M. Non-Places. Introduction to an Anthropology of Supermodernity, London: Verso, 1995, p. 86.

(AU, LT)

Tunelį į Kaliningradą / Tunnel to Kaliningrad Menininkas Danius Kesminas yra Australijos lietuvis, tačiau Lietuvoje, kaip Nidos meno kolonijos rezidentas, viešėjo tik antrą kartą. Sakydamas, kad per vos mėnesį laiko rezidencijoje nieko neįmanoma spėti, jis tik paantrina bemaž kiekvieno išsakomai nuomonei – Nidoje laikas bėga kitaip. Prieš pat išvykdamas Danius baigė vieną iš Kolonijoje pradėtų darbų – „Tunelį į Kaliningradą“. Kalbėdamas apie tunelį ir dar kol kas tik tylų planą „nutiesti“ tokį patį iš Kaliningrado Nidos kryptimi, o vėliau – dar vieną iš Australijos, Danius aiškina, kad apie sienas kalba visi (menininkai), tačiau mažai jų kalba apie jungtis ir ryšius. Anot menininko, „sienos yra tik regimojo pasaulio triukai“, „sienos esti tik mūsų galvose“, tačiau esama galimybių jas apeiti – būtent taip ir įvyksta pokyčiai.

Artist Danius Kesminas is Australian of a Lithuanian origin and yet while on residency in Nida Art Colony, it was only his second time in Lithuania. He says it’s impossible to manage something in only one month of a residency and that’s exactly what most will agree with - time in Nida has a different pace.

Before leaving Nida, Danius finalized one of the artworks he started while on residency: “Tunnel to Kaliningrad”. While talking about the concept of the tunnel, Danius suggests, that everybody is talking about walls and only a few of artists talk about connections. According to the artist, “the walls are only the tricks of the tangible world”, and “these walls are only in our heads”, but there are some possibilities to bypass them, and that’s when real changes begin. As to bypassing the walls, Danius has a silent plan to build another of those tunnels in Kaliningrad, in the direction of Nida, and then one more in Australia, the country he’s born and raised at. Danius Kesminas calls his artistic practice “magical tourism”, and while at it, asks “Why am I born in Australia?”, partly rhetorically. When talking about his creative sources he adds that sometimes his work is born as an attempt to escape the reality: “and this little tunnel is also escapist. It’s possibilities. It’s connections, communicating, and that’s what I enjoy about art.”

Savo meninę praktiką Danius Kesminas vadina maginiu turizmu ir pusiau retoriškai klausia: „Kodėl aš gimiau Australijoje?“ Tebesvarstydamas savo kūrybines motyvacijas priduria, kad kartais jo kūryba gimsta ir bandant pabėgti nuo tikrovės: „Šis tuneliukas taip pat yra pabėgimo kelias. Bet jis simbolizuoja ir galimybes, jungtis, komunikaciją – visa tai, kas man svarbu mene.“

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Danius Kesminas

Danius Kesminas

„Čia taip gražu, tad pastatyti Nidos viduryje kokią nors kvailą skulptūrą yra tiesiog įžeidimas“, – griežtai apie savo nuostatas kurti meno objektą, kuris slepiasi miške ir integruojasi į aplinką, kalbėjo Danius.

Kartais susitelkdamas ir būdamas nepajudinamai rimtas, Danius pabrėžia, jog jam pačiam labai svarbu, kad meno kūrinys būtų daugiasluoksnis – įkūnytų rafinuotą žinią, tačiau domintų net ir vaikus. Atrodo, kad slapto tunelio projektas pasiekė šį tikslą – jis užmena mįslę, mat užrašas skelbia, kad veda į Kaliningradą, skatina elementarų smalsumą, kaip ir kas šį daiktą čia sutvėrė, sutelkia menininko svarstymus apie Europos Sąjungos reikalingumą, įvairius politikos, ekonomikos, istorijos klausimus ir kt.

Tačiau galop Danius priduria, kad labiausiai kurdamas tunelį į Kaliningradą mėgavosi ne mito kūrimo procesu, o realiu darbu su „Teleportu“ pakrikštytą struktūrą tarp aukštų Nidos pušų jam pagelbėjusiu pastatyti meistru Algiu ir drožėju Mariumi. Būtent tai ir buvo magiška.

At the end Danius admits: “What I really loved about this project was working with Algis, that was fantastic. He was funny - the whole idea of it, he was great to work with, it was magical. And the woodcarving was made by Marius.”

Daina Pupkevičiūtė

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Danius Kesminas

When asked about his decision to construct a tunnel in the forest, integrating it into the landscape, he is quite strict and critical: “Don’t ruin my experience of Nida by some sculpture, don’t ruin it. Everything’s so beautiful there, so it’s just insulting to me to build some stupid sculpture.” From time to time, as he speaks, Danius Kesminas concentrates and becomes unbelievably serious. He stresses out that it is of a vital importance to him that an artistic object would be “multilayered and sophisticated, but it would also appeal to the children.” It seems that he’s reached this goal with his secret tunnel project: the tunnel becomes a riddle as the name indicates that it leads to Kaliningrad, thus provoking a curiosity - how and who has build this thing here? The tunnel is also artists’ reflexion on the European Union and Lithuania’s need to be a part of it, as well as various political, economical, historical and other issues.

Nastja Säde Rönkkö (FI)

Ekskursijos: paneigti ir suasmeninti turizmą / Walking Tours: the subversion and personalisation of tourism

Vietoje, kurią kasmet aplanko šimtai tūkstančių turistų, kalbėti apie turizmą labai patogu. Nastja Säde Rönkkö Nidos meno kolonijos rezidencijoje praleido du mėnesius (2013 m. birželį ir liepą), per tą laiką dirbo prie kritinio turizmo temos. Iš pirmo žvilgsnio aišku, kad ši tema vienaip ar kitaip susijusi su turizmo kritika. Abiem atvejais – ir sutikdami su tuo, ir ne – būsite teisūs. Šiaip ar taip, kritinis turizmas yra dar naujas tyrimų laukas tiek akademinėje, tiek meno srityse. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija su Valė kantono aukštąja meno mokykla Šveicarijoje (Ecole cantonale d’art du Valais, ECAV) 2012–2013 m. vykdė meninės praktikos ir tyrimų programą „Apie svečiavimąsi ir perkėlimą: menininkų rezidencijos ir kultūrinė produkcija atokiuose kontekstuose“. Čia ir gimė kritinio turizmo samprata, vėliau ji buvo plėtojama

Dealing with the subject of tourism is very convenient in a place which is overloaded with hundreds of thousands of tourists every year. The phrase “critical tourism” at first glance obviously refers to a critique of tourism. However, critical tourism is an expanding area of research in academic and artistic contexts. Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts, together with Swiss partner ECAV (Ecole cantonale d’art du Valais), led the artistic practise and research programme “On Hosting and Displacing: Artistic Residencies and Cultural Production in Remote Contexts” throughout 2012 and 2013.

In this framework, the approach of critical tourism was born and further developed during the Inter-format Symposium On Critical Tourism, Site-specificity and Post-romantic condition. This interdisciplinary approach uses critical theory to approach different issues of tourism mostly in remote, wild and appealing places (both visually and atmospherically, such as the Baltic beaches or Swiss Alps). The approach invites artists to rethink touristic phenomena and create work which questions this subject. In some cases artists are critical towards the subject; however, in other cases, they take on the roles of tourists to further understand toursitic habits and practices.

blindfolded girl // one step after the other // blond hair // Trust // trust // What do you mean by hierarchy of senses? // openness // She needed my sunglasses to hide from the light // delve deep into // senses // stories of navigation // birdsongs of Eskimos // Something everyone should put themselves through // Time and pace and holding my hand // Guinea pig // different perspective // Have you been here before? // peacefulness //

interformato simpoziume „Apie kritinį turizmą, vietiškumą ir postromantinį būvį“. Šiam tarpdalykiniam požiūriui pasitelkiama kritikos teorija, leidžianti nagrinėti skirtingus su turizmu susijusius aspektus, ypač turizmą atokiose, laukinėse, tačiau vizualiai ir atmosferiškai išskirtinėse vietose (kaip Baltijos pajūris ir Šveicarijos Alpės). Taip pat kviečia menininkus pergalvoti turizmo reiškinį ir kurti jį kvestionuojančių kūrinių. Vieni menininkai į šią temą bandė pažvelgti kritiškai, kiti nusprendė patys tapti turistais ir elgtis kaip jie, kad geriau suprastų jų motyvus ir veiksmus.

Artist Nastja Säde Rönkkö subverts the very idea of a guided tour and makes it in the contrary to the usual practice. She organises personal oneto-one guided tours in the beautiful landscape of the Curonian Spit without a possibility to make documentation. The artist carefully designs different guided tours and invites any person to join them. No documentation is possible during the walk, however after some time has passed she writes together with this person memories from this specific walk.

Rönkkö paneigia tradicinę ekskursijos idėją ir savąją kuria kitaip, nei įprasta turizmo praktikoje. Ji rengia asmenines ekskursijas po nuostabią Kuršių nerijos gamtą, tačiau per jas neleidžia nieko dokumentuoti. Menininkė kruopščiai parengia skirtingus maršrutus ir kviečia į juos prisijungti

In this project you can experience pictures after/ before the walks and memories after them. The very walk itself is left to your imagination which is framed by the title of the walk, a documentary picture of the artist and participant and memories in a form of keywords.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Nastja Säde Rönkkö

Take Me Anywhere Tour // 14th of June 2013 //

pavienius dalyvius. Vaikščiojant dokumentuoti negalima, tačiau praėjus kuriam laikui ji su kompanionu užrašo iš pasivaikščiojimo išlikusius prisiminimus. Šioje projekto dokumentacijoje galite pamatyti prieš ekskursiją ar po jos darytas nuotraukas, taip pat perskaityti pasivaikščiojus užrašytus prisiminimus. Pats pasivaikščiojimas

As the artist says: The project “Walking tours” considered the nature of tourism and the subjective experience of remoteness in an age when the live event has become increasingly mediated through the smartphone screen, and the value of ‘authentic’ experience subordinated to the validation of the social networks. Participatory one-to-one walking tours focused on the subjective experience of landscape and the history of Nida and its surroundings. The tours used the language of tourism, with themes

I Want to Marry a Lighthouse Keeper // 14th of June 2013 // song in my head // migraine // We talked about nuclear power in Lithuania // The story was finished and the light went on // Why did he take her? // lighthousekeeping // I thought this would be more romantic // mosquitoes //

vis dėlto paliktas kiekvieno mūsų vaizduotei, kurią šiek tiek nukreipia to pasivaikščiojimo pavadinimas, dokumentinė menininkės ir dalyvio nuotrauka bei kaip raktažodžiai užrašyti prisiminimai. Kaip sako menininkė, „projektas „Ekskursijos“ tyrinėjo turizmo prigimtį ir subjektyvią atokumo pajautą šiais laikais, kai „gyvas“ įvykis vis dažniau patiriamas išmaniojo telefono ekrane, o „autentiška“ patirtis pirmiausia turi būti įvertinta socialiniuose tinkluose.

such as ‘Mysteries of the Sea Tour’. Yet, rather than guiding somebody into an experience of a place, the walks sought to reflect on the subjective observations shared by two strangers. Within the context of the theme of the walks, we engaged in conversations about the social, economic and political landscape of Nida; our personal ex-

Landscape of Memory and Desire // 1st of July 2013 // This is our first stop // longing // freedom // Denmark // personal memories // collective memory // One can learn to navigate from the flight patterns of desert pigeons. // You need water. // solitude // There was a mutual agreement on the acceptance of death on the height of happiness. //

Atsižvelgdami į tai, kokia ekskursijos pavadinimo teminė kryptis, diskutuodavome apie Nidos socialinį, ekonominį ir politinį peizažą, taip pat apie savo asmenines patirtis skirtingose srityse nuo istorijos, konfliktų, atokumo, romantinių ir postromantinių sąvokų apie laukiniškumą iki ekologinių krizių, sienų politikos ir kt. Turistinio gido vaidmuo, kaip ir specifinė informacija, kurią tokio pobūdžio leidiniai pateikia, buvo aptarti kalbantis, skaitant ir per kitokius užsiėmimus pasivaikščiojimų metu.“ Jūs turite progą patirti šiuos individualius pasivaikščiojimus dar kartą bent tokiu ribotu netiesioginiu būdu ir pasitelkdami savo vaizduotę mėginti atkurti tai, ką patirdavo pasivaikščiojimų dalyviai. Vizualinių ir tekstinių patirčių trūkumas gali jus pastatyti į keistą padėtį, kur vien jūsų dalyvavimas ir įsitraukimas gali užpildyti pasakojimą. Jei nė karto nesate buvę Nidoje, galbūt imsite ieškoti raktažodžių ar vietų internete, o gal pajusite poreikį patys čia atvykti ir išbandyti maršrutus.

periences of history, conflict, remoteness, romantic/ post-romantic notions of wilderness, ecological crises, the politics of borders, and so on. The role of a (tourist) guide, and the very particular knowledge this produces was questioned through conversations, readings and other interventions during the walks. You are welcome to experience the individual walks again in the very limited mediated form and use your own imagination to recreate what was experienced by two participants of the walks. The lack of visual and textual experiences might put you in the strange situation where only your participation and involvement could complete the narrative. If you have never been in Nida, maybe you will find yourself googling the keywords and places or maybe you will feel the urge to check the routes and come to the place.

Vytautas Michelkevičius

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Nastja Säde Rönkkö

Dalyvaujant šiose individualiose ekskursijose buvo koncentruojamasi į subjektyvią peizažo patirtį, Nidos ir ją supančių vietų istoriją. Jose buvo vartojamas turizmo žargonas ir temos, kaip antai maršrutas „Jūros paslaptys“. Tačiau užuot kvietę patirti vietą, pasivaikščiojimai ragino apmąstyti subjektyvius pastebėjimus, kuriais tarpusavyje dalijasi du nepažįstamieji.

Pipa / Silvia Ambrogi (BR)

Podlaska maska* * Lenkiškas žodis, reiškiantis „Palenkės kaukė“ – Rytų Lenkijos Palenkės Bialos apskrityje menininkė keliavo ir rinko receptus, prieš atvykdama į Nidos rezidenciją / Polish word which means “a mask from Podlaska” (Biała Podlaska is a county in Eastern Poland, where the artist was travelling and collecting recipes before Nida residency)

„Podlaska maska“ – tai kelionė per maistą, kaip jis gaminamas, kaip žmonės perduoda žinias ir receptus, apie tai, kas jį supa ir kas yra aplink. Tai taip pat apie žmones, kurie jį gamina, iš dalies. Jų gaminius ir dalykus, kurių jie išmoksta, kuriuos laiko savais. Taip pat apie tai, kaip vienas pasaulis įeina į kitą, kaip suvokiamas naujas peizažas, kalba ir visa, kas su juo susiję.

Podlaska maska is a voyage through food, how its made, how people pass on knowledge and recipes, through what surrounds it and what’s around it. It’s also about the people that make it, in a way. Their offerings, the things they learned, what they know as theirs and what they are willing to share. It is also about how one world comes into another, and how one perceives a new landscape, language and everything else that comes with it.

Pipa keliavo per Lietuvą ir Lenkiją ir gamino su vietiniais žmonėmis.

Pipa was travelling through Poland and Lithuania and cooking together with local people.

Receptai pasiekiami / Recipes online www.podlaskamaska.cc

Amerikietiškas elis

American style ale

4,5 kg miežių (šviesiojo elio salyklas) 300 g Miuncheno salyklo 60 g kviečių salyklo (lengvam vasaros eliui) 300 g karamelinio salyklo

4.5 kg barley (pale ale malt) 300 grams München malt 60 grams of wheat malt (for a light summer ale) 300 grams of caramel malt

Sumalkite salyklą. Į 40 l talpos plastikinį indą su filtru įpilkite 13,5 l +50 ºC temperatūros vandens. Supilkite maltą salyklą ir išmaišykite. Uždenkite ir palikite 10 minučių.

Grind the malts. Put 13.5 liters of water at 50ºC into a plastic 40 liter container with a filter. Add the ground malts, stir. Cover and leave for 10 minutes.

Tada įpilkite 10 l beveik verdančio vandens ir maišykite. Vandens temperatūra turėtų būti apie +65 ºC. Indą užsukite ir apklokite antklode, kad temperatūra išsilaikytų. Palikite valandai. Būtent

Add 10 liters of almost boiling water and stir. When it gets to 65ºC, cover, and put a blanket on top, so it keeps the temperature. Leave for 1 hour.

(Now is when the malt starts to convert into sugar.The temperature is related to grade of alcohol and sweetness of the beer.For sweeter beer, water and malt mix should be close to 70ºC; for drier beer temperature should be around 62ºC)

Vandenį nukoškite ir užkaitinkite atskirame inde iki virimo temperatūros. Tada supilkite atgal į indą su salyklu. Temperatūra turėtų siekti +78 ºC, jeigu vanduo per karštas, įpilkite šalto (visuomet matuokite pilamo vandens kiekį). Šiame etape inde turėtų būti 38 l vandens, tad iki reikiamo kiekio pripilkite +80 ºC temperatūros vandens. Tada vandenį perkoškite ir perpilkite į puodą.

Drain the liquid and heat it up to boiling point. Add it back to the plastic container with the malts. You will increase the temperature to 78ºC. If needed add cold water (always measure the amounts of water you are adding). In this stage you want to get to 38 liters, so you will need to add more water at 80ºC. Filter back to the pot, discard the malts.

Vos užvirus įberkite 20 g apynių. Virkite neuždengę apie valandą. Įberkite dar 30 g apynių aromatui, išmaišykite ir atvėsinkite iki +20 ºC.

Add 20 grams of hops (Simcoe was used) just after boiling point is reached. Boil uncovered for 1 hour. Add more 30 grams of hops for aroma, mix and cool it down to 20ºC.

Per sterilizuotą sietelį perpilkite alų į sterilizuotą indą – taip atskirsite apynius. Įpilkite 150 ml skystų mielių ir išmaišykite. Laikantis šio recepto turi išeiti apie 27 l alaus.

Transfer to a sterilized container trough a sterilized sieve, to filter the hops, then add 150 ml of liquid yeast, and mix. At this case you should have around 27 liters of beer.

Alų laikykite vėsioje patalpoje tris–penkias dienas. Po šios, pirminės, fermentacijos galima imtis antrinės: perpilkite butelių turinį į kitus sterilius indus – taip perfiltruosite ant dugno susikaupusias drumzles, ir palikite dar 5–10 dienų. Po antrinės fermentacijos alus turėtų būti skaidresnis ir be nuosėdų.

Take to cool place and leave it for 3 to 5 days for primary fermentation. After that you may bottle or start a secondary fermentation: transfer to another container (making sure the sediments in the bottom don’t go to the new container) and leave it for 5-10 more days. You should get a clearer beer without sediments.

Po šio etapo elį galima išpilstyti į butelius ir palikti brandintis tris savaites.

Bottle. Mature for 3 weeks before drinking.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Pipa / Silvia Ambrogi

šiuo metu salyklas skyla į cukrus. Nuo vandens temperatūros priklausys alkoholio kiekis ir alaus saldumas. Saldžiam alui vandens ir salyklo mišinio temperatūra turėtų siekti apie +70 ºC, sausesniam alui – apie +62 ºC.

Troškintas triušis (à la Juozas Laivys) Marinatui: Alyvuogių aliejaus 1 česnako Čiobrelių Raudonėlių Česnakų laiškų Sultiniui: 1 triušio galvos Vandens Kvapiųjų pipirų Laurų lapų Troškiniui: Pjaustytų morkų 1 perpus perpjauto svogūno Prieskoninių žolelių (bazilikų, salierų lapų, česnakų lapų, dilgėlių) Triušio galvos sultinio Jeigu triušį skerdžiate, darykite tai vienu smūgiu į galvą ir iškart perpjaukite gerklę, įpjaukite sausgyslę virš letenos – už čia jį pakabinsite, dirti kailį pradėkite nuo letenos, darykite tai nedideliu peiliu. Visas procesas žingsnis po žingsnio http://www.raising-rabbits.com/slaughtering-rabbits.html Nudirkite kailį ir nuo galvos – iš jos virsite sultinį.

Rabbit in Casserole for the marinade: olive oil garlic thyme oregano garlic leaves for Bouillon: 1 rabbit head water allspice bay leaves for the casserole : sliced carrots small onions cut in half herbs (basil, celery leaves, garlic leaves, nettle) bouillon of the head of rabbit. If you kill the rabbit: one hit in the head and quickly cut in the neck. make an incision above the paw between the tendon in order to hang it. start cutting the skin by the leg with a small knife. step-by-step: http://www.raising-rabbits.com/slaughtering-rabbits.html

Remove the coat on the head, which should be used for a broth (bouillon) Cut the rabbit into pieces. (legs, chest and back ) and prepare the marinade, passing through a processor garlic, olive oil and herbs. Let marinate for about 4 hours. Prepare Bouillon, boiling his head with water, bay leaf and allspice for about 2 hours on low heat.

Supjaustykite triušį gabalais (atskirkite letenas, krūtinę ir nugarą) ir paruoškite marinatą: susmulkinkite česnaką bei prieskonius ir sumaišykite su alyvuogių aliejumi. Triušieną marinuokite apie keturias valandas.

Į ketaus puodą (keptuvę) įpilkite truputį aliejaus ir apkepkite triušieną, kol apskrus. Sudėkite pjaustytas morkas ir svogūnus, pakepinkite.

In an iron pot, put a little oil, sautée the rabbit pieces until golden. Add onions and carrots, then sautée until golden. Place in a casserole: chopped garlic leaves, the bouillon, parts of the sautée, the remaining marinade, a bit of water and a bunch of basil. Take the casserole to the oven or grill and leave for 1, 5 hours in medium heat. Just before serving, add the celery leaves, nettles and leave covered for another 10 minutes. Į puodą, kuriame troškinsite, sudėkite pjaustytus česnakų laiškus, supilkite sultinį, pakeptas daržoves ir triušieną, likusį marinatą, įpilkite šiek tiek vandens ir įdėkite ryšelį bazilikų. Orkaitėje ar kepsninėje puodą palikite troškintis pusantros valandos vidutinėje temperatūroje. Prieš patiekdami į troškinį įpjaustykite salierų lapų ir dilgėlių, uždenkite ir palikite 10 minučių.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Pipa / Silvia Ambrogi

Triušio galvą vandenyje su laurų lapais ir kvapiaisiais pipirais virinkite ant silpnos ugnies dvi valandas.

Akacijų blyneliai Akacijų žiedus skinkite tada, kai dalis jų dar neišsiskleidę, tačiau jau kvepia. Patartina tai daryti neužterštose vietose. Nuskynę nurinkite vabzdžius, jeigu jų yra. Žiedų neplaukite. Blynelių tešlai: 1 1/2 puodelio miltų 3 1/2 a. š. valgomosios sodos 1 a. š. druskos 1 v. š. baltojo cukraus 1 1/4 puodelio pieno 1 kiaušinis 3 v. š. lydyto sviesto

Acacia Flower Pancakes Harvest the acacia flowers when a small part of the flowers are still closed, but carry the scent. They should be taken from places without pollution. Remove bugs, if any. Do not wash the flowers. For the pancake: 1 1/2 cups all-purpose flour 3 1/2 teaspoons baking powder 1 teaspoon salt 1 tablespoon of white sugar 1 1/4 cups milk 1 egg

Į didelį dubenį supilkite miltus, sodą, druską ir cukrų. Masės viduryje padarykite duobelę, supilkite pieną ir lydytą sviestą, įmuškite kiaušinį ir maišykite iki vientisos masės.

3 tablespoons melted butter In a large bowl, sift together the flour, baking powder, salt and sugar. Make a well in the center and pour in the milk, egg and melted butter and mix until smooth. Dip flowers in batter pancake and fry in hot oil.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Pipa / Silvia Ambrogi

Akacijų žiedų kekes mirkykite į blynelių tešlą ir kepkite karštame aliejuje.

Lina Žigelytė

(LT)

Beieškant Simono(s) / Searching for Simon(e) Fragmentai iš garso takelio / Fragments from a sonic wanderlust across Nida

Viskas prasidėjo nuo žodžių žaismo ir noro suasIt is a short dreamy detective-like story, an invitameninti erdvę. Taip atsirado savadarbis žemėlapis tion to listen and look around in Nida with more ir praeitį animuojantis garso takelis. Pažįstamoje attentiveness than usual. It is a meditation about topografijoje suskamba Nidos utopiją puoselėjandistances and intimacies, a search for something čių fragmentų repertuaras. Kai kurie elementai that resounds, like the fisherman Simon and the nuspėjami: bangų mūša, žuvėdrų klyksmas, uostą philosopher Simone. Where they here? What is it paliekančio laivo gausmas. Šie fragmentai susipina they did here? How might arrival to a remote site su fantasmagorišku pasakojimu. Jo veikėjai – affect us? The soundtrack is accompanied by an Simona ir Simonas: prancūzų filosofė Simone de artist book-map. Beauvoir, Nidoje apsilankiusi 1965 m. vasarą, ir Once upon a time, not your time, legendinis žvejys, neišvengiamai besivaidenantis nor my time, but one time, beyond čia, nes jis, kaip ir daugelis vietos žvejų, dėl tikėjimo kitokia the woods, beyond the seas, beyond ateitimi išsižada įprastos veiklos. Įsiklausyti į erdvę kviečianhigh mountains there was a land. It tis pasivaikščiojimas tampa kinematografiška meditacija apie was known as a sand desert, a fishing atstumus ir atmintį, tikėjimą ir abejones, kūnus ir santykius. port, a moose safari, a berry paradise, and the site of crow hunting... ... Kartą, labai seniai, buvo kraštas. Ir garsas apie jį sklido toli toli. Tai buvo smėlio dykuma, žvejybos uostas, briedžių safaris, uogų rojus, varnų medžioklės taškas... ... Tu stebi praeivius. Mariose matai rūdijančius laivus ir juose paliktus senus drabužius. Tu dairaisi žvejų, bet jų beveik nelikę. Žvejys Simonas, kaip ir prieš du tūkstančius metų, pakeitė profesiją. Kaip ir anuomet, jis mėgina eiti vandeniu ir išlikti.

... You are bored from standing in one place and start walking along the lagoon towards the dunes. You watch passers-by. You see rusting boats in the lagoon and old clothes left in them. You look for fishermen, yet they have almost disappeared. Simon the fisherman, like two thousand years ago, has changed his occupation. Once again he tries to walk on water and survive. He is told that in spite of his ordinary background he will inspire others to believe. He will agitate belief in the future

... Faraway, the Big dune is opening up, diving into the lagoon. The year is 1965. Between shrubs and sweet peas you see a couple. Him and her. They are from France. The Soviet press calls them

Rankomis daryto leidinio fragmentas / Fragment of the hand-made publication

... Tolyje tu jau matai į marias įsirėmusią Didžiąją kopą. Dabar 1965-ieji. Tarp smiltlendrių ir pelėžirnių, palei rugiaveidžių kupstus žengia pora. Jis ir ji. Du prancūzai. Sovietų laikraščiai juos vadina vyru ir žmona, bet jie niekada nesituokė. Jeanas Paulis Sartre’as ir Simone de Beauvoir. Du filosofai. Rašytojai. Kopų smėliu slenka jų šešėliai. Jeanui ir Simone iš paskos – valdžios akylai prižiūrima delegacija. Daugelio akys nukreiptos į jį, bet tu žvelgi į ją. Tu prisimeni, kad prieš dvidešimt metų ji parašė garsųjį sakinį „Moterimi negimstama – ja tampama…“

a husband and a wife, but they never married. Jean Paul Sartre and Simone de Beauvoir. Two philosophers. Authors. Their shadows drift across the dunes. Behind Jean and Simone, a delegation of watchful statesmen follows. Most of them have their eyes set on him, yet you look at her. You remember that twenty years ago she wrote the famous sentence: One is not born a woman, but becomes one. Simone, a few years ago the most important Soviet Lithuanian literature magazine thought you were a man. Yet you are not a man and not even a dyke. In fact, you reproached those lesbians for whom male clothes have become an indispensable uniform rather than part of a playful masquerade.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Lina Žigelytė

Jam teigiama, kad būdamas paprastas žmogus pasaulio pakrašty sugebės kitiems įpūsti tikėjimą. Tikėjimą tuo, kad ši vieta išliks, kad jos neištiks krizė, kad čia visada trauks svetimšaliai, kad čia nesikeis ypatingas gyvenimo ritmas ir skonis. Kaip ir anuomet, Simonas žavi beveik naiviu uolumu...

of this land, which will not be struck by crisis and will always draw strangers. He will make others believe that the particular rhythm and flavor of life here will remain. Once again Simon charms with almost naive dedication...

... Simone, prieš porą metų svarbiausias sovietinės Lietuvos literatūrinis žurnalas tave palaikė vyru. Bet tu ne vyras ir net ne lesbietė. Tu net peikei tas lesbietes, kurioms vyriški drabužiai tapo neišsižadama, niekuomet nekeičiama uniforma, o ne žaismingu kostiumu...

You keep looking at the dune. You would be curious to strike up a chat with Simone, who once was taken for Simon. You two would drink a bottle of red wine from plastic cups. You would ask her what brought her over here and what is it she misses most. You would wonder if she feels comfortable walking on sand in tights and you would let her know that this way sand can make blisters. You would take her some place you find intriguing. Say, to the border with Russia. You are alone. The sea is to your right. You pass two fishermen on the beach. One of them has long rubber boots on, the other

... Tu vis dar žiūri į kopą. Tau būtų įdomu pasikalbėti su Simone, kartą pavadinta Simonu. Tu išgertum su ja ant kopų butelį raudonojo vyno iš plastikinių puodelių. Norėtum jos paklausti, ko ji čia atvyko pamatyti ir ko jai trūksta. Paklaustum, ar patogu eiti per smėlį su pėdkelnėmis, ir pasakytum, kad taip smėlis gali nutrinti nuospaudų. Tu nusivestum ją ten, kur tau įdomu. Tarkim, prie pasienio su Rusija... ... Tu esi sau. Tavo dešinėje – jūra. Tu praeini pro du žvejus pakrantėje. Vienas avi aukštais guminiais batais, kitas plikut plikutėlis. Jie stovi šalia savo meškerių, greta vienas kito. Anas, nuogas, gražus kaip dievas. Galbūt ir jis vardu Simonas. Akimirką supranti, kad jo visai norėtum. Jis atrodo nerūpestingai, valiūkiškai. Plikas kaip vaikas, statantis pakrantėje smėlio pilį... ... Pamažu tu prieini skersai paplūdimio sustatytų neaukštų stulpų eilę. Tarp jų – iš senų tinklų nuvytos virvės. Geltonas STOP ženklas draudžia kirsti šią ribą. Jokia valstybės siena neatrodė tokia netikra. Prisimeni visus tave kadaise kvotusius pasienio darbuotojus ir muitininkus. Prisimeni lagaminus, kuriuos vertė nakčia atsegti, arbatos dėžutes, kuriose ieškojo draudžiamų medžiagų. Prisimeni klausimus, tikrus ir sugalvotus atsakymus, nejaukumą žvelgiant aplinkiniams į veidus... ... Tau reikia grįžti. Prisimeni kišenėje likusį pirkinių sąrašą. Eini atgal pakrante, tada laiptais, tada mediniu takeliu, asfaltu, pamiške. Nusileidi į miestelį. Tavęs, kaip ir vakar, paklausia: „Ar turite „Ačiū“ kortelę?“ one is entirely naked. They stand next to their fishing rods, next to each other. The naked one is as handsome as a Greek god. Perhaps this one is called Simon. For a moment you realize you want him. He looks carefree and irresistible. Naked as child making a sand castle on the beach.

materials. You remember their questions and your answers – sincere ones and those you made up. You remember the feeling of anxiety as you looked around at others waiting in line. It is time to return. You remember a shopping list in your pocket. You go back. Across the beach, then up the stairs, then you follow the wooden footpath, then you are on the pavement, walking along the forest. You are back in town. Once again, like yesterday, you are asked: “Do you have your loyalty card?”

Rankomis daryto leidinio fragmentas (jį galima įsigyti Kolonijoje) / Fragment of the hand-made publication (you could get it in the colony)

Garso takelį galima atsisiųsti lietuvių ir anglų kalbomis https://soundcloud.com/ linazigelyte/beieskant-simonos / Sound track is online in English and Lithuanian: https://soundcloud.com/ linazigelyte/searching-forsimone

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Lina Žigelytė

Slowly you approach a row of poles built across the beach. Between them – a rope, made of old fishing nets. A yellow STOP sign bans from trespassing. No state every border looks as unconvincing. Images of border patrol and customs officers you ever faced spring up. You recall bags you were ordered to open in the middle of the night and tea tins through which they searched for prohibited

Kolektyvas „Synops“ / Synops Collective

(CH)

Stéphanie Giorgis & Maëlle Cornut

Pasyvus judėjimas kaip procesas ir rezultatas / Drifting as a process and as a result Rugpjūtį kolektyvas „Synops“ dalyvavo kritinio turizmo rezidencijoje Nidoje. Ta proga sukurtas tinklaraštis, kuriame dvi kolektyvo narės rodė savo darbus ir visos rezidencijos metu reguliariai atnaujindavo tinklaraštį įrašais iš Šveicarijos ir Lietuvos. Tinklaraštis gimė kaip erdvė meninės praktikos būdu dalytis tuo, kaip kolektyvo narės jaučia ir patiria aplinką, taip pat jų gyventojo ir turisto statusu. Suprasti, ką reiškia būti kritišku turistu, buvo stengiamasi fiziškai pajuntant erdvę – pirminę, neapdorotą Nidos medžiagą. Tyrimo pradžioje ėjome į kopas, važinėjome dviračiais, lankėmės prie sienos ar jūros. Per šiuos apsilankymus išsi-

The Collective Synops participated in the Critical Tourism Residency in Nida, during the summer month of August. For the occasion, a blog was created to display the works of its two members who made updates regularly from Switzerland and Lithuania throughout the duration of the residency period. The blog was conceived of as a platform for sharing through artistic practice between the members of Synops and to archive the impressions and experiences of the collective’s members with place as well as their status as inhabitants and tourists. Their inquiry into how to be a critical tourist was carried out mainly through physical experience

Kolektyvas keliavo iš skirtingų pozicijų. Geografinis ir konceptualus keliavimas iš vienos pozicijos į kitą sukūrė pasyvaus judėjimo sampratą: pasyvus judėjimas erdvėse, požiūrio taškuose, koncepcijose. Visose šiose situacijose pasyvus judėjimas yra tarsi būdas stebėti, tyrinėti, sukurti projektą, taip pat atsitraukti. Pasyvus judėjimas (taip pat lėtas judėjimas pasroviui, pavėjui) taip pat glaudžiai susijęs su migruojančiomis kopomis – tai reikšmingas gamtinis reiškinys Nidoje ir visoje Kuršių nerijoje. Tinklaraštyje akcentuojami keli „Synops“ projektai iš kritinio turizmo rezidencijos periodo ir jų kolektyvinis tyrimas, susijęs su kultūriniais peizažais, požiūriais, laikiškumu ir žemėlapiais. Šio tyrimo

Pasiklysk, instaliacija / Get Lost, installation

with the territory – the primary raw material of Nida. The first steps of the research involved going to the dunes, bicycling, and visiting the border or the sea. Once an element was chosen from these visits, then the site was revisited in an attempt to try to look at it differently, and reinterpret elements in order to either frame a specific point of view or to deconstruct the landscape through making processes visible. Both Stéphanie Giorgis and Maëlle Cornut intentionally avoided typical tourist images, or tried to turn them into something else. In these projects, the Collective travelled from different positions. Both the geographic and conceptual travel between positions inspired the concept of drifting-drifting in places, in points of view, in concepts, in scales. Drifting in all these situations is a way to observe, research and built a project, as well as a way of standing back. Drifting is also closely related to the drifting dunes issue that is a significant natural phenomenon taking place in Nida and across the Curonian Spit.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Kolektyvas „Synops“ / Synops Collective

rinkdavome vieną elementą, paskui apsilankydavome toje vietoje dar kartą – stengėmės pažvelgti į ją kitaip, naujai interpretuoti elementus, kad suformuotume tam tikrą požiūrio tašką arba dekonstruotume peizažą ir atidengtume jame vykstančius procesus. Stéphanie Giorgis ir Maëlle Cornut sąmoningai stengėsi išvengti tipinių turistinių vaizdų arba paversti juos kuo nors kitu.

The blog highlights several projects from Synops’ Critical Tourist Residency period and their collective investigation regarding cultural landscapes, points of view, temporality, and maps. This research materialized itself in the production of works realized with various media including photo, drawing and video. With the intention of playing off of this question of regard and the transmission of experience, the time of the residency was fragmented into three phases. In the first phase, Stéphanie arrived solo to Nida and communicated with Maëlle who was still in Sion, Switzerland. Next, Maëlle joined Stéphanie in Lithuania where they shared several days together. Finally, Stéphanie returned to Vevey, Switzerland and Maëlle stayed behind at Nida until the end of the residency. The blog is visible via: www.synops.ch Fasadai / Façades

rezultatas buvo darbai, sukurti įvairiomis priemonėmis, tai yra fotografija, piešimas, videokūriniai. Siekiant susidoroti su šiuo žvilgsnio ir patirties perdavimo klausimu, rezidencijos laikas buvo suskirstytas į tris fazes. Per pirmą fazę Stéphanie viena atvyko į Nidą ir per atstumą bendravo su Maëlle, kuri vis dar buvo Sione, Šveicarijoje. Vėliau Maëlle prisijungė prie Stéphanie Nidoje, jos kartu praleido kelias dienas. Galop Stéphanie grįžo į Vevę Šveicarijoje, o Maëlle liko Nidoje iki rezidencijos pabaigos. Tinklaraštį galite rasti adresu www.synops.ch

Prancūzų kalboje un point de vue (liet. „požiūris, žiūrėjimo taškas“) gali būti suprantamas dvejopai. Pirmoji reikšmė – kas matoma, fizinė vieta ar

In French, un point de vue (a point of view) can be understood in two ways. The primary significance being: what is seen, the physical place or spot from where something is witnessed or viewed. A secondary meaning is: what is done, or how an element or concept observed is interpreted subjectively. While the first definition references the literal side of the term “view” – a knowing the eyes allow to see – in the secondary definition, the subjective is emphasized, and “view” is understood as a individual perspective, or stance. The work developed by Stéphanie during the residency is based on this double dimension of a point of view. She confronts the experience and physical discovery of a place with the representations of this notion via maps, photographs and video.

Ar su žemėlapiu, ar su dviračiu, ar su „Google Maps“, ar pėsčiomis kritinio turizmo rezidencijoje Stéphanie susitelkė į vietos – pažįstamos ar atrastos – suvokimą. Dirbo su ritmu, laikiškumu ir skirtingų medijų kodais. Tyrinėjant suvokimą kyla klausimų apie įspūdžių kaitą, priklausančią nuo konteksto ir nusiteikimo. Interneto suteikiamų didžiulių informacijos apsikeitimo galimybių fone Stéphanie darbai atmeta déjà vu (jau matytas). Savo videokūriniais ar per vaizdų pažįstamumo estetiką ji konstruoja ir kvestionuoja išgalvotą kolektyvinę atmintį, išgyvenamą per kitų patirtis. Kritinio turizmo rezidencijos metu atlikdama tyrimą Maëlle Cornut susitelkė ties kultūrinio peizažo problema. Dekonstruodama stulbinantį šių skirtingų vietų vizualinį poveikį per bandymą suprasti jų kūrimo procesus, ji savo projektu naujai interpretavo sukūrimą kaip gamtinių procesų ir ilgalaikių žmogaus veiksmų sąveiką, taip parodė, kad Kuršių nerija yra ne vien laukinė, bet ir sukonstruota erdvė. Vėliau Maëlle bandė rekonstruoti šį reiškinį. Pasitelkė meninių priemonių, kad atskleistų šių procesų, kai konstruojama tai, kas „tipiška“, ir tai, kas „natūralu“, sudėtingumą. Šis metodas atrodė tinkamas kelti klausimams apie turistų požiūrį ir galop kurti užuominoms apie geresnį šių procesų suvokimą bei sudaryti prielaidoms atsitraukti nuo pirminių jausmų apie „nepaliestą gamtą“ ir egzotikos poveikio. Žiūrint į skirtingas turistines vietas, tampa aišku, kad kai kurių regionų tipiškumas būna rekonstruotas – pateikiama tai, kas tradiciška ir turėtų toliau būti matoma. Štai Nidoje žvejų nameliai vis dar statomi laikantis tam tikrų estetinių reikalavimų: fasado spalvos (raudona, mėlyna ir balta), medinės puošybos detalės, tam tikra namukų forma ir dydis. Panaši situacija ir Valė, vienoje turistų gausiausiai lankomų Šveicarijos vietų. Šiame kalnuotame

Whether with a map, on a bike, using Google Maps or by foot, during the Critical Tourism Residency, Stéphanie focused on perceptions of place - known or discovered through working with rhythm, temporality and codes of different medium. Researching issues of perception raises questions about the change of impressions depending on the context and the frame. Interested in the information exchange enabled by the Internet, Stéphanie’s work plays-off of the déjà vu (the already seen.) Either by the loops of her videos or through the aesthetics of familiarity in images, she constructs and questions a fantasized collective memory lived through the experience of others.

Maëlle’s Cornut based her research during the Critical Tourism Residency primarily on the issue of the cultural landscape. Deconstructing the astonishing visual impact of these different places through understanding the processes of their creation, her project was then to reinterpret, showing how the Curonian Spit is not simply a wild space but a constructed one, its construction resulting from a combination of natural processes and longterm human interventions. Next, Maëlle worked on how to rebuild and restage these phenomena. Using artistic means to show the complexity of the processes involved in the construction of both the “typical” and the “natural” seemed an accurate method for questioning touristic attitudes and ultimately creating clues for a deeper understanding of these processes and for moving beyond initial feelings of “untouched nature” and the impact of the exotic. Looking at different touristic places, it becomes obvious that the typicality of some regions is often restaged, with a precise idea of what is traditional and should still be shown. In Nida, the former fish-

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Kolektyvas „Synops“ / Synops Collective

taškas, iš kurio stebima ar žiūrima, antroji – kas daroma, kaip elementas ar idėja yra subjektyviai interpretuojami. Pirmuoju atveju nurodoma į tiesioginę žodžio „žiūrėjimas“ reikšmę, antruoju pabrėžiamas subjektyvumas, o žodis „požiūris“ suprantamas kaip individuali perspektyva, pozicija. Stéphanie rezidencijoje sukurtas darbas paremtas šia dvejopa žiūrėjimo taško dimensija. Vietos patirtį ir atradimą ji priešpriešina jos reprezentacijoms žemėlapiuose, nuotraukose, videodarbuose.

Nežinia kur, piešinys ant sienos / Somewheres, wall drawing

regione daug kur matyti trobelės, kurios taip pat pastatytos paisant tam tikrų reikalavimų: jos medinės, lakuotos šviesiai ar tamsiai ruda spalva, akmeniniais stogais, ant langų ir turėklų kabo vazonai su snapučiais. Tiek Nidos, tiek Valė atveju įdomu tai, kad šiose vietose tvyrantis jausmas panašus į tą, kurį jaučiame teminiuose parkuose ar stebėdami modelių kolekcijas: įspūdis toks, tarsi tai būtų surežisuota, o ne kad būtum nusikėlęs laiko mašina atgal. Stebint, lyginant ir galop kvestionuojant skirtingų turistinių regionų panašumus, yra būdas, kaip įveikti tam tikrą naivumą. Kritiškas turistas gali tai pasiekti įdėmiai stebėdamas kontekstus, pavyzdžiui, bandydamas suprasti rodymo, eksponavimo procesus ir „natūralaus“ režisavimą.

ermen's houses were and continue to be constructed with specific aspects: the colors of the facades (red, blue and white), the wooden decorations, the particular shape and size of the houses. The same situation is also visible in Valais, one of the most touristic places in Switzerland. In this mountainous region, the chalet is found almost everywhere, and respects specific rules of style as well: made out of wood, with a light to dark brown varnish, stone roofs, geraniums pots hung from windows and railings. In both cases, weather in Nida or Valais, it is interesting to notice that the feeling that permeates the experience of these places is similar to what is

Žemėlapiuojant piešimą / Mapping Drawing

Dalis „Synops“ per rezidenciją Nidoje atlikto darbo buvo bandymas rekonstruoti kertinius aspektus, atskleidžiančius vis dar vykstančius procesus, kai konstruojama tai, kas „tipiška“ – taip pasyvaus judėjimo patirtis iš naivios tampa sąmoningesnė. Visus darbus galima peržiūrėti / You can see all the works www.synops.ch

Part of Synops’s work during Nida residency was to look into the restaging of key aspects that illustrate the ongoing practices involved in the construction of “typical,” as a means of encouraging the experience of drifting from a naïve to a more conscious position and perspective.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Kolektyvas „Synops“ / Synops Collective

Kai kalbama apie Nidą, laukinė gamta rekonstruojama ir smėlio kopų felt at a theme park or when looking at a collection of models: it atveju. Tikra tiesa, kad daugumoje is an impression of something being staged and not the expected vadovų ir atvirukų vaizduojamos sensation of traveling “back in time.” Observing, comparing Nidos kopos yra įspūdingos ir graand finally questioning similarities between different touristic žios. Vis dėlto, nors jos įtrauktos į regions becomes a way of overcoming a kind of UNESCO pasaulio paveldo sąrašą naivety. A critical tourist may also achieve this ir yra keliose interneto svetainėse, smėlio kopos goal by looking closely at contexts, for example ne visuomet aiškiai pristatomos kaip kultūrinis by trying to understand processes of displaying peizažas. Atsigręžus į šių kopų kilmės istoriją, and the staging of the “natural.” paaiškėja, kad jos atsirado dėl gamtos veiksnių, tokių kaip vėjas ir jūros keliama erozija, tačiau taip Regarding Nida, the concept of wild nature is also pat ir dėl žmogaus įsikišimo, tarkim, miško naikirestaged with the sand dunes issue. It is true that nimo XVII amžiuje. Tiesą sakant, žmogaus veikla these dunes, shown in most guides and postcards of ir dabar akivaizdi – iš to, kaip statoma krantinė ar Nida, are impressive and beautiful. Still, outside of kaip jau daugiau nei šimtmetį sodinami medžiai. their classification as a UNESCO World Heritage Vaikštant miške į akis krinta tai, kad medžiai yra site, and a few websites, the sand dunes are not skirtingo dydžio – tai rodo jų amžiaus skirtumus. always clearly presented as a cultural landscape. Medžiai ir toliau sodinami geometrine tvarka – taip Looking into the origin and creation of these dunes, aiškiai suformuojami miško plotai. Takų gausa net it becomes clear that they originate from both ir labiausiai saugomose teritorijose akivaizdžiai natural causes such as wind and sea erosion, as rodo žmogaus buvimą ir poveikį. well as long-term human interventions such as the major deforestation of the 16th century. In fact, human involvement is still evident in the construction of the protective seashore and the manner in which trees have been planted for over a century now. While walking in the forests it is possible to observe the difference in height of the trees, indicating their age. The very geometrical way the trees continue to be planted, clearly defines each plot, leaving behind a visual marker. The abundance of paths even in the most protected areas also reveals human presence and impact.

Wilhelm Klotzek

(DE)

Goethe instituto Vilniuje stipendininkas / Goethe Institut Vilnius grantee

Esė ir objektai-intervencija Thomo Manno namelyje Nidoje / Essay and sculptural objects-intervention in Thomas Mann House in Nida „Daugkartiniai Thomo Manno festivalio lankytojai gardžiai juokėsi iš prasto būdo Nidos Varnos, kuri ėmėsi Heimat, identiteto, istorijos, meno ir Kuršių nerijos gamtos temų nerodydama jokios pagarbos. Tačiau net ir juokdamiesi jie negalėjo nepastebėti, kad linksmoje ir išmaniai sukurptoje esė menininkas iš Berlyno Wilhelmas Klotzekas išdėstė svarbius pareiškimus. Prireikė ilgų metų, kol jo revoliucinga teorija, paaiškinanti, kaip kuriama literatūra (spendžiant spąstus skriejantiems teksto fragmentams), pasiekė Thomo Manno namelį. Todėl neišvengiamai namelio kultūrinė istorija turės būti perrašyta.“

“Long-standing visitors to the Thomas Mann festival, had to laugh heartily at the bad-tempered Crow in Nida, who approached themes of Heimat, identity, history, art and nature on the Curonian Spit, without an ounce of respect. While laughing, however, they could not have helped realising that this amusing, and cleverly packaged essay, contained important statements from the Berlin artist Wilhelm Klotzek. Years had to go by before his revolutionary theory, explaining how works of literature were created, (through the trapping of flying text-fragments), in the Thomas Mann house, arrived. As a result the cultural history of the house must, necessarily, be rewritten.”

Michael Leiserowitz

Menininko ir rašytojo Wilhelmo Klotzeko intervencija „Nie da in Nida“ (liet. „Niekad ten, Nidoje“) susijusi su to paties pavadinimo esė, kurią autorius parašė rezidencijos Nidos meno kolonijoje metu 2013-aisiais. Esė svarstomas pats rašymo aktas ir teorijos apie tai, kaip gimė Thomo Manno esė „Mano vasarnamis“. Autorius tyrinėja pačią isto-

The intervention, “Nie da in Nida” (Never there in Nida), from the artist and author Wilhelm Klotzek is related to the same self-titled essay, which he wrote within the frame of an artist’s residency in Nida 2013. The essay deals with the act of writing itself, as well as theories on how ‘My Summer house’, an essay by Thomas Mann, came to be.

rijos rašymo sąvoką pasitelkdamas vietinės Varnos poziciją. Ši griežtai kritikuoja vokiečių turistus ir tai, kaip užrašyta Kuršių nerijos istorija. „Žodžiai – lentos“ ekspozicijos salėse yra vadinamieji laisvi teksto fragmentai (arba, kaip juos vadina pats Klotzekas, Drugiai), skriejantys per parodą ir primenantys apie žodžių laisvę bei jų skulptūrinę, materialinę vertę. Šiuo atžvilgiu ir Klotzekas, ir Mannas dirba su ta pačia medžiaga –

Tekstu

Laikinai sugauti teksto fragmentai antrame aukšte (studija) / Temporarily trapped text fragments on the 1st floor (Study room) Manno Maxima, spauda ant odos, prikalta ant dirbtine oda aptrauktos plokštės, 2013 / Manno Maxima, leather print nailed on faux leather board, 2013

He explores the notion of history writing, through slipping into the perspective of a local Crow, who in turn is deeply critical of German tourists as well as the way in which the history of the Curonian Spit has been recorded. The ‘word-boards’ that you find throughout the exhibition rooms, are socalled ‘free text fragments’ (or Moths as Klotzek calls them), that fly through the exhibition, reminding one of the freedom of words, as well as the sculptural materiality they posses. Seen from this perspective, both Klotzek and Mann are working with the same material: Text

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Wilhelm Klotzek

Lempa. Manno lampo yra vienas objektų iš menininko esė. Tai laisva Thomo Manno skaitymo lempos kopijos reprodukcijos interpretacija, todėl užima svarbiausią vietą tekste. / The lamp: Manno Lampo is a further object from the artist’s essay. It is a freely interpreted reproduction of a copy of Thomas Mann’s reading lamp, and as such, takes a key role within the text.

Niekad ten, Nidoje Wilhelm Klotzek Kas bus dabar? Gal iš pradžių pavadinimas, tada jau visai neblogai atrodys. Pavadinimo galima puikiausiai įsitverti, tada žinai, kokia kryptimi viskas galėtų eiti. Nors tas „eiti“ gal nebūtų teisinga, nes mano kojos tik kadaruoja įsitvėrusios pavadinimo.

„Niekad ten, Nidoje.“ Iš tiesų tai dabar čia turėtų prasidėti tekstas. Čia, Nidoje. Tačiau jo, negi kam nuostabu, niekad nėra (kai reikia). Užtat Thomo Manno laikais tekstas, regis, dar buvo, dar Nidoje. Jei kai kurie klausytojai dabar mano, kad tekstas rašomas, turiu jus šioje vietoje pataisyti, nes tekstas negaminamas, neruošiamas, tas tekstas yra, jį tik reikia pagauti. Tekstą turbūt galima įsivaizduoti kaip plaštakę. Žodžiu, tekstas – tai gaudoma plaštakė. Aišku, būna tikrai gerų ir visai niekam tikusių gaudytojų, tuos labai gerus galima vadinti autoriais. Suprantama, autoriai nelaksto gatvėmis su tinkleliu rankoje mėgindami sugauti tekstą, nors iš nevilties, aišku, jau būta ir taip. Ne, autorius tyko ir sėlina pėdsakais. Norint eiti į tokią tekstų medžioklę reikalinga šiokia tokia tekstų uoslė. Man pačiam nebūtina kur nors važiuoti, nei toli, nei arti, nei dar kur nors. Kartais savo tekstus randu, pavyzdžiui, po kilimu arba už šaldytuvo, ten, kur šiaip niekad nevaloma. Tekstas gerai slepiasi, jis maskuotės meistras, nes kas gi tikėtųsi aptikti tekstą stiklainio su dešrelėmis etiketėje, banalioje reklamoje ar už nešvarių baisiai išdykusio vaiko ausų? Tačiau grįžkim prie plaštakės pavyzdžio. Blogiausia, ką galima padaryti plaštakei, tai ją pagauti, suspausti ir įdėti į plokščią dėžutę su pertvarėlėmis. Aišku, peteliškė vis dar bus graži, bet jau negyva! Taip nutinka ir tekstams, tada jie irgi būna tiesiog negyvi.

NEGYVI. Žodžiu, reikia ką nors sugalvoti, kad tos plaštakės liktų gyvos, aš verčiau tik trumpam sugaunu tekstus, o paskui juos vėl paleidžiu. Šitaip tekstai galiausiai vėl išsilaksto. Atsiprašau, kaip? Aš irgi nesuprantu, bet klausimas, ar tekstus vis reikia suprasti, ne rei kia su pras ti irgi ne pro tin gas. Butelis, ąsotis, tiesiog paleiskit kit kit kit juos. Galbūt dėl to mūsų nusiteikimo visada suprasti iki smulkiausios detalės tekstai ir tampa negyvi. Suprantate šitaip ait otė yn šviesa skrydis šuo sto Pasilenk šviesa garbanius šuo akmuo ix yps niekas garsiai išsitempęs

wears

bdavo ne namas žolės kamienas kis. gumul tankmė tenai kadangi šauk stop start varškė kakarinė pyragas

Never in Nida Wilhelm Klotzek What comes now? Perhaps the title first, which looks pretty good for a start. One can certainly ‘hold on’ to a title like that. At any rate, one knows in which direction it might go. Although, perhaps ‘go’ isn’t correct, as while I hold on to the title, my legs dangle freely.

And actually, the text should start here now. Here in Nida. Not surprisingly, however, it’s never there when one needs it. Though it seemsthat for Thomas Mann the text was still present in Nida. Now if certain listeners at this point believe that a text is written, I must correct you. A text is not produced nor created; the text already exists, it must only be captured. Perhaps one might imagine a text as a moth. Text in the form of a moth that might be captured. There are of course very good and absolutely abysmal hunters. The good ones can be referred to as authors. Now, authors don’t run through the streets with a net trying to catch text, although this has certainty occurred through desperation. No sir! An author lies in wait, or goes on the prowl, and in order to refine this kind of hunting technique, a certain textual sensibility is required. I personally don’t need to go anywhere special… far or wide, or wherever. For example, sometimes I find text under the carpet at home or behind the fridge; places thatone rarely cleans. Texts are great hiders, masters of deception. Who would have thought that you might find a text in the caption on a pack of sausages, or behind the unwashed ear of an especially mischievous child? But let’s get back to the example of the moth. The worst thing you can do to a moth is catch it, pin it down and pack it away in a specimen box. Of course the moth is still beautiful, but dead! Exactly the same can happen with texts. They are then also simply dead.

DEAD So one must consider what can be done to keep them alive. I personally favour a method of momentary capture, before setting them free again. Thus the texts always tumble apart in the end. What? Excuse me? I don’t understand either, but to question if one must always understand the texts, must also un stand smart not wrong jug, why don’t yo yo yo you simply set it free? Perhaps it’s our desire to always understand every small detail of the text that causes its death. Understan dyou so sais not house mouse dog get up. Buck light

da rollu stand

nder woo light

dbe flight

cruise

clump

cricket

thicket

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Wilhelm Klotzek

Never in Nida’

Matot, štai jis, tas tekstas, praskrenda. Nieko nenujausdamas nutupia man ant peties ir čirškauja dainelę. Ką? Plaštakės nečirškia? Negi manot, kad tekstas laikosi kokių nors taisyklių? Dar gražiau!

Pasakojimas apie baisiai piktą varną „Nelengvas varnos gyvenimas“, – galvojo sau varna vėl tupėdama ant vieno suoliuko žaliame plote prie Nidos uosto. Didžioji Joninių šventė jau buvo praėjusi, scena, ant kurios šiais metais vėl vyko visokie folkloriniai pasirodymai, jau buvo išardyta, visokie ėdesio kioskai – irgi. Tačiau varnos pilve tebeburbuliavo, tikriausiai ji pastarosiomis dienomis ir vėl persilesė. Vėl viskas susidėjo į krūvą: kukurūzų burbuolės, dešrigaliai, šakotis, seni vaisiai, rūkytos žuvys ir garsi muzika. Kiekviena kita varna, suprantama, būtų apsidžiaugusi tokiu dideliu pasirinkimu, bet tik ne šitoji! Mat ji – ir tai puikiai žinojo visos kitos varnos – buvo labiausiai surūgusi varna visoje Kuršių nerijoje. Netgi kormoranai aplenkdavo ją iš tolo. Ji nemėgo saulės, nemėgo lietaus, žiema bjaurėjosi lygiai taip pat kaip vasara, tiesą sakant, kaip bet kuriuo metų laiku. Dėl to dažnai tupėdavo ant „savo“ suoliuko žaliame plote ir niurzgėdavo. Jei pro šalį einantys pusiasalio svečiai kalbėdavosi apie gražų orą, varna stengdavosi bambėti dar garsiau, nes ir žmonių ji nemėgo. Aš ir pats nežinau, ar toji varna mėgo pati save, ilgą, toli baltiškuosius anal(ini)us siekiančią, istoriją turinčios varnų šeimos atžala. Ji buvo įsitikinusi, kad gimė ne ten, kur turėjo, nes iš tiesų jautėsi karveliu keršuliu, prancūziškos kilmės. Ji būtų norėjusi rankioti bagečių ir kruasanų trupinius ChampsÉlysées Paryžiuje, o atsigaivinti gurkštelti kelis lašus tikro šampano. Būtų vedusi Bretanės keršulę ir... Ne, ji buvo čia, Nidoje, toks keistas kampelis, kur saulė kyla ir leidžiasi vandenyje, siaubinga. O tų kelių prancūzų kalbos nuotrupų, kurių išmoko iš visokių plastikinių butelių etikečių, niekas nenorėjo klausytis. Užtat netgi kelios varnos stengėsi išmokti įvairių kalbų, kad tik nugriebtų duonos trupinių netoliese esančiame kempinge.

Kalbos pavyzdžiai, nesusipratimai, tautų susikalbėjimas 1. Turistas: „Atsiprašau, gal pasakysit, kur čia yra tualetas?“ Vietinis (lietuviškai): „Ten, toliau, paskutiniame name šitoj gatvėj, gausit puikaus šakočio.“

2. Turistas: „Koks autentiškas šių vietų patiekalas?“ Padavėjas (lietuviškai): „Paskutinis autobusas į Smiltynę išvažiuoja 21 valandą.“

tight cos yps Blow strong

call stop cake

dog start tart nought

stone

lout

tight

And now you see, here it comes, the text flying by. Oblivious to all, it sits on my shoulder, and chirps us a song. What? Moths can’t chirp? Do you really think that text abides by any rules? That would be nice!

“A crow’s life is not an easy one” thought the crow, while she perched once again upon the bench in the park of Nida’s port. The big midsummer festival was now over. The stage where various folkloric recitals had taken place as well as various foodstalls, had already been dismantled. The crow’s belly, however, still gurgled. She’d probably over-eaten these last few days. Various things had merged once again; corn on the cob, sausage-ends, Chimney-cake, old fruit, smoked fish and loud music. Of course, every other crow would be over the moon with such a rich and elaborate spread, but not this crow! She was, as every other crow knew, the worst tempered crow on the whole of the Curonian Spit. Even the Cormorants gave her a wide berth. She wanted no sun, nor rain. She loathed the winter as much as she did the summer, as all the other seasons too. That’s why she was often perched on her bench in the park, complaining. If visitors to the island should walk past her, remarking on the beautiful weather, she would try to complain even louder, as she also loathed people. I don’t know if the crow even liked herself, the offspring of a crow family with a long history, reaching far back into the Baltic a(n)nals. She was certain she’d been born in the wrong place. She felt she must in reality be a turtle-dove, with French origins. She would have loved to nibble at a baguette or croissant on the Champs-Elysees in Paris, and then refresh herself with a few drops of real Champagne. She would then marry another turtle-dove from Brittany and… No, she was here, in Nida, in the strange spot where the sun rose and vanished into the water. Frightful! And no one wished to hear the spattering of French she had amassed from different plastic bottle labels. Instead, there were a few crows who tried to learn various languages, but only in order to obtain more bread crumbs at the nearby international camping ground.

Linguistic Examples, Misunderstandings, International Relations: 1. Tourist: (in German) “Excuse me, you know where the toilet is here?” Resident: (in Lithuanian) “Behind there, in the last house on the street, you can find amazing Chimney cake”

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Wilhelm Klotzek

The Story of the Bad-tempered, Grumpy Crow

3. Turistas: „Kur čia paplūdimys?“ Vietinis (lietuviškai): „Išskyrus pirmadienius, žuvys visada šviežiai rūkytos.“

4. Turistas: „Iš kur Jūs taip gerai kalbate vokiškai?“ Vietinis (lietuviškai): „Rekomenduočiau Jums dviračiu nuvažiuoti iki Mirusių kopų.“ Tokiu lėkštu elgesiu su kalba varna šlykštėjosi, ji siekė kitų tikslų. Greta domėjimosi prancūziška gyvensenos kultūra ji mėgino jėgas kurdama vadinamąją išeivių literatūrą. Mat, kaip jau minėta anksčiau, ji jautėsi esanti ne toje vietoje, kur turėtų būti. Apskritai galbūt tai ir buvo prastos nuotaikos priežastis?

Dauguma varnos parašytų tekstų buvo surūgę tekstai, pilni bjaurių aprašymų ir piktų sutrumpinimų. „Blogesnio / geresnio pasaulio aprašymai“ – taip vadinosi varnos pirmas kūrinys, išleistas sovietmečiu. Šiame kūrinyje ji prisiminė Galilėjaus klausimą, ar dvigalvė karvė (su viena širdimi) laikytina vienu gyvūnu, ar dviem, ir pamėgino perkelti jį į tuometę politinę situaciją. Tačiau iškart, vos tik lyrikos tomelis pasirodė, ją sukritikavo rašytojus prižiūrintys rusų funkcionieriai. Klausimas, ar lietuvių kilmės varna gali išleisti lyrikos knygą ir ar netrukus nepasirodys pirmoji estų kirmėlės lašiniuose novelė, suskaldė komitetą. Juk apskritai dar nė nebuvo galvojama apie gyvūno knygos leidimą. Tad slaptu balsavimu nutarta uždrausti lyrikos rinktinę, ne be spaudimo iš „paties viršaus“.

Iš išlikusių egzempliorių dabar norėčiau perskaityti vieną tų juodų kaip varnas tekstų. Juodas dangaus apdaras krkrkrkrkr jds dngs pdrs raudona raudona raudona riksmas iš uogienės žaros giliai tamsoj tupėt krebždėt labai krkrkrkrkr protinga ne blogai

2. Tourist: (in German) “Which meal is authentic for this area please?” Waiter: (in Lithuanian) “The last bus to Smiltyne goes at 9pm”

Tourist: (in German) “Where is the way to the beach?” Resident: (in Lithuanian) “Except for Mondays, there is always freshly smoked fish available”

4. Tourist: (in German) “Why do you speak so good German?” Resident: (in Lithuanian) “I would recommend a cycling tour to the Dead Dunes”

The crow resisted such trivial handling of language for she had other aspirations. In addition to her interest in the French way of life she also endeavored to write Exile Literature. Most of the texts she wrote were bad-tempered texts, full of miserable descriptions and sulkily curtailed sentences. ‘Descriptions of a Worse/Better World’ was the title of her first volume, which she published during the Soviet era. Amongst other questions, the crow referred to Gallileo’s query of whether a cow with one heart, but two heads, should be considered one animal, or two, which she then related to the current political situation. Shortly before the publication of this volume, however, she was criticized by the Russian Author’s Supervisory Committee. The question of whether a crow may publish Lithuanian poetry, as well as if a novel written entirely in bacon, and authored by an Estonian maggot should be allowed to surface, split the committee. The question of whether or not to publish a book by an animal had not yet been entirely thought through. The committee agreed with an anonymous vote to forbid the publication of the volume, though not without a certain pressure ‘from upstairs’.

I would now like to read from one of the remaining raven-black texts: Black the Sky’s Cloak Black, the sky’s cloak Krkrkrkrkr Blck, th sks clk Red red red Cry From jammy redness

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Wilhelm Klotzek

garuoja alsuoja nesirimuoja krkr viskas niekad čia niekad ten

skonis sausas miškas sukultas kripta raudona iš uogienės žaros krkrkrkr juodas plunksnų apdaras Tėvynė vis dar toli Varnos rašytojos pastangas kuršių paukščių pasaulis ignoravo, jiems rūpėjo tik tuoktuvės ir kur gauti palesti. Taigi varna ir vėl tupėjo ant savo suoliuko žaliame plote prie Nidos uosto. Žvelgė niūriai, nors diena buvo tokia graži, netgi eilėraštį kurti jai šiandien nesisekė. Pro šalį slinko pražilusi Vokietijos masė, pasinėrusi į prisiminimus apie kitą vietą kitu laiku. „Saugokitės ir stipriai laikykitės už turėklų, laipteliai dar iš socialistinių laikų!“ – plyšauja vokiškas balsas su ryškiu baltišku atspalviu. „Saugokitės ir stipriai laikykitės už turėklų, laipteliai dar iš socialistinių laikų“, – atkartoja Ingė iš Darmštato statydama koją už kojos. Ji užsirašė į „Tėviškėn į Klaipėdos kraštą“, penkių dienų kelionę autobusu į savo tėvų gimtinę, su vokiškai kalbančiu kelionės vadovu. Pietums „Nidos smiltėje“ – autentiški regiono patiekalai ir dar gaivusis gėrimas ar alus už papildomą sumą, vienas euras, visai nebrangu. Čia bent jau galima nebrangiai atostogauti ir vaizdas beveik toks pat kaip pas mus. Kaip pas mus Darmštate, Hamburge, Miumelmansberge, Nekarzulme, Prerau, Uzedome, žodžiu, Vokietijoje. Ir visur tie juokingi ženklai, mėlynas kvadratas su juokingomis žvaigždutėmis ratu, bylojantys apie „infrastruktūros“ atnaujinimą. „Anksčiau šito nebūtų buvę“, – sako Vytautas, jam 43-eji, vokiškai kalbantis kelionės vadovas iš Kauno rodo į vieną iš perpildytų šiukšliadėžių prie kelio, iš kurios virsta ne tik valgio likučiai, bet ir didžiausias vokiečių bulvarinis laikraštis. Keliauninkai juokiasi. Patys nežinodami, kodėl. Betgi juoktis draugijoje lengviau ir smagiau. Ingė nesiklausė, bet vis tiek juokiasi su visais. Tiesą sakant, jai čia visai ne iki juokų, šiose vietose, iš kurių buvo priversta bėgti būdama dvejų metų. Jos šešerių metų sesutė mirė, kai ilgas savaites teko eiti „į vakarinę Reicho dalį“.

Deep in the darkness Cower eatures boldly Krkrkrkrkr

End Never here Never there Taste Dry Wood Shattered grave Red From jammy redness krkrkrkr Black, the feather cloak Heimat Still ever away

Her work as an author was largely ignored by the avian community, which seemed only interested in mating and ingestion. And so the crow perched on her bench in the park of Nida’s port. Grumpily she looked out on the beautiful day that would not even permit her to write one single poem. Shuffling past her were Germany’s graying masses, occupied with their memories of another place and another time. “Be careful please, and hold on to the hand rail, these steps are still from the Soviet era!” blares a German voice with a strong Baltic accent. “Be careful please, and hold on to the hand rail, these steps are still from the Soviet era!” repeats Inge from Darmstadt, while she places one foot in front of the other. She had booked ‘Heim ins Memelland’ (visit the Memel homeland), a five day bus tour through her parents homeland, with a German speaking guide. For lunch at the ‘Memelklause’ there was an authentic dish from the region including a soft drink or a beer for an added surcharge of one euro, which was a bargain. At least here one could still go on a good value holiday, and it also almost looked exactly the same as back home. Like back in Darmstadt, Hamburg-Mümmelmannsberg, Neckarsulm, Prerow, Usedom, Germany basically. Renovated houses and renovated streets. And all around these funny signs with the blue square and the comic little stars that dance in a circle, drawing awareness to the strong ‘focus on infrastructure’.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Wilhelm Klotzek

Clever no Bad To be, wine No rhyme Krkr

Įsismaginusius keliauninkus nutraukia garsi rusiška eurotech muzika, plyšaujanti iš pravažiuojančio „BMW“ rusiškais numeriais. Verkos Serdiučkos „Dolce & Gabanna“. „Ir šito anksčiau nebūtų buvę“, – šūkteli Detlefas, 68-erių, gimęs Reino krašte. Jis kelionėje lydi savo žmoną. Šįsyk nesijuokia niekas. Mister America Walk on by Your supermarket dream Mister America Walk on by The liquor store supreme

Ar iš to kas juoksis, tada nežinojo ir lietuvių fotografas ir Zappos draugijos pirmininkas Saulius Paukštys, kai jam kilo idėja miesto viduryje pastatyti Zappos biustą. Wilna? Wilno? Vilnius? Kaunas? Na, tai kaip dabar ten? Sutarkim, kad bus Vilnius! Žodžiu, Franko Zappos biustas Lietuvos sostinėje, nors Frankas Zappa niekada ten, Vilniuje, nebuvo. Bet nesvarbu, kas jau čia prašys įrodymų? Gal čia svarbu tik gestas arba idėja, kad Zappa galėjo būti ten. Arba svarbus tik paženklinimas, kurio siekta, pavyzdžiui, ženklas, kad galbūt buvo tokia tikimybė, jog Frankas Zappa ketino pagalvoti apie tai, kad gal vyks į Vilnių. Ne, palaukit, jau žinau: galbūt simbolis yra vien jau pastatyti biustą tokio žmogaus, kuris mąsto kitaip. Frank, fränk, frauke, Frankas Wilno, Wilna, Vilnius Wilni, saulės paukštis Frankas Zappa pralenkė laiką mintimis. Taigi paminklas jam reikštų, kad norima pažiūrėti, kiek tos mintys gali, ypač ką tik išlaisvėjusioje Lietuvoje dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Tos mintys vis dėlto nesugebėjo tiek, kiek kai kas manė, nes prie Čiurlionio menų gimnazijos, kaip numatyta, biusto buvo nuspręsta nebestatyti, jis buvo perkeltas prie poliklinikos. Bet vis tiek buvo toliau mintijama, tiesiog ne toje vietoje, kurioje buvo ketinama, o pasislėpus nuošaliau. Už krūmokšnių prie poliklinikos dabar bus mintijama apie „kitokį mintijimą“ paminklu kitaip mintijančiajam. „Manau, kad Karalių rūmai Berlyne yra nuostabi proga miesto centre padaryti matomą Berlyno istoriją.“ Kartais tiesiog geriau nieko negalvoti, ypač jei kiti daug minčių neturi, o dar stato paminklą. Tai kaip ten su tąja istorija? Gal yra analogijų su tekstu?

“You wouldn’t have seen that, back then” said Vytautas, a 43 year old German-speaking tour guide from Kaunas, pointing to an overflowing rubbish bin on the side of the road from which, amongst food leftovers, a German ‘Bildzeitung’ newspaper poked out. The tour group laughed without really knowing why. But it’s always better and easier to laugh in a group.

The affected composure of the tour group was interrupted. Loud Russian Euro-techno-music coming out of a passing BMW with Russian plates, blared ‘Dolce & Gabbana’ from Verka Serduchka. “You wouldn’t have seen that, back then either!” called out Detleff, a 68 year old born-and-raised Rheinlander, who was accompanying his wife on the tour. This time, no one laughed. Mister America Walk on by Your supermarket dream Mister America Walk on by The liquor store supreme Salius Paukstys, the Lithuanian photographer and chairman of the Lithuanian Zappa Fan Club, was also unsure if anyone would laugh at his idea for a Frank Zappa bust to be placed in the middle of town. Wilna? Wilno? Vilnius? Kaunas? Well, which one is it? We’ll agree on Vilnius! So, a Frank Zappa bust in the capital of Lithuania, although Frank Zappa was never in Vilnius. But it doesn’t matter anyway, who needs this kind of evidence? Maybe it’s just about the gesture, or the idea, that Frank Zappa could have been there. Or maybe it’s just a statement that one might want to make, for example, a statement to say that if Zappa had had the opportunity, he might have considered thinking about coming to Vilnius. No, wait, I’ve got it: maybe it’s simply symbolic to install a bust of someone who thought differently.

Frank, fränk, frauke, Frankas Wilno, Wilna, Vilnius Wilni, The sun bird. In his way of thinking, Frank Zappa was way ahead of his time. And a memorial to him might mean that one might want to ask: “How advanced are we in our thinking?” in a freshly emancipated Lithuania at the start of the nineties.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Wilhelm Klotzek

Inge hadn’t been listening, but she’d laughed with the others all the same. Actually it wasn’t easy for her to laugh in this place, the place she had had to flee when she was only two years old. Her then six year old sister had died on the week long march in the direction of the ‘Westliches Reichsgebiet’.

Žodžiu, istorija zvimbia kaip storas karkvabalis, išsirenki gražiausią ir storiausią „bimbalą“ ir dar kelis kitus, ne tokius gražius, ir turi istoriją. Toks gražučiukas istorijos šašlykas, nes juk (ne tik) vokiečių kalboje kartais neatskirsi istorijos nuo istorijos (pasakojimo). O gal ir nėra jokio skirtumo, nes tik tai, kas mus pasiekė per pasakojimus, ir yra istorija, pavyzdžiui, miesto. Tad rašant istoriją visada vyksta didelė atranka. Ir stovi tada prieš nerealiai didelį istorinį pastatą, dvidešimt kartų didesnį už tave patį. Ir šiuo atveju istorija pasireiškia milžinišku pastatu, tada neišvengiamai galvoji: „Taip, būtent taip ir turėjo būti!“ Nes, nori ar nenori, esi prieš istorinį faktą ir negali jo ignoruoti. Nors istorija galėtų būti ir kita. Pavyzdžiui, istorija apie pelių šeimyną Frau, kuri žiemos atostogas leisdavo pelių viešbutyje Nidoje, dar keleri metai prieš valdžią paimant kačių režimui. Arba istorija apie smėlio smiltį Sebastianą, jau šimtmečius klajojusį per Kuršių neriją ir tik prieš kelis dešimtmečius įkliuvusį Mirusioje kopoje. Arba apie vėją Valtraudą, būkit tikri, Valtrauda visad stengėsi pūsti prieš politinę vėjo kryptį, tačiau liovusis kopoms keliauti įsmuko į didelę skylę ir neišsikapsto iš tapatybės krizės. O ką gi čia veikia visi tie lietuviai, rusai, vokiečiai, kuršiai ir pan.? Negi jie visi manosi turintys ką nors bendra su Kuršių nerija? O varna tebetupėjo ant savo suoliuko žaliame plote prie Nidos uosto. O gal Nidden uosto? Bet Nida man labiau patinka. Suprantama, ir ji išmanė visus tuos istorinius politinius klausimus, nes juk gyveno su jais. Visos tos skirtingos kalbos, tapatybės ir perspektyvos. Kartais, kai apie tai susimąstydavo, jai tikrai susisukdavo galva. Ingė turėjo prisėsti, jai baisiai skaudėjo kojas, evangelikų bažnyčią apžiūrės kitą dieną, nuo pat ryto žingsniavo per Nidą, ir reikėjo padaryti pertrauką. Ji atsisėdo ant suoliuko žaliame plote prie Nidos uosto ir pasakė sau: „Pirmiausia atsikvėpsiu!“ Štai ir vėl toji vokiečių kalba! Varnai per nugarą šaltis perbėgo, ji net pašiurpo. Toji vokiečių kalba, kuria čia kurį laiką kalbėta dar prieš Dabar, buvo glaudžiai susijusi ir su Kuršių nerijos varnų bendruomenės likimu. Rūsčią žiemą įlanka užšaldavo, o Baltijos jūra nebuvo idealūs vandenys žuvauti, nes ir ji vietomis užšaldavo. Taigi žiemomis, kai baigdavosi atsargos, žmonėms neretai tekdavo badauti. Niekur aplink jokių žuvų ir triušiai aukodamiesi nesisiūlė. Tad pasiėmę savo tinklus žvejai eidavo į medžioklę, ne, ne į teksto medžioklę ir ne skraidančių žuvų medžioti, nes jų nebuvo tada, nėra ir šiandien. Jie eidavo medžioti varnų. Įsitaisydavo tykoti netoli pakrantės ir laukdavo. Laukdavo nieko nenutuokiančių varnų, kurios susirinkusios pakrantėje snapu iš ledo gabalų traukdavo sušalusius smulkius gyvius. Kol jos kapodavo, siurbdavo ir šaldavo, iš pasalų artindavosi žvejai. Nespėdavo varnos susivokti, o žvejas jau išskleisdavo virš jų tinklą. Varnas apimdavo panika, nes jos nežinodavo, kas čia su jomis vyksta,... ir

Thought was not as advanced as many had thought, as the planned location for the bust (in front of the National Music Academy in Vilnius) was rejected, and instead the bust was repositioned near a hospital. Nevertheless, thought was advanced, but not at the location where it was thought to be, but somewhere a little more hidden. Now it would be behind the bushes of the hospital, that someone might be reminded by the memorial to someone who thought differently, to think differently. “I think that the Stadtschloss Berlin is a wonderful opportunity to, once again, prominently display the history of Berlin in the city centre”. Sometimes it’s also just better not to think too much about it, especially when other people are erecting monuments without much thought.

Are there some analogies to the text? So history is like a mass of big beetles flying around and one must choose the most fat and beautiful ‘buzzer’ and a few others which are less beautiful, and there you go, the (hi)story is done. What we have is a rich and beautiful ‘history-shashlik’. Now, in German language, the difference between ‘Geschichte’ (history) and ‘Geschichte’ (story) can often be very small. And maybe there is no difference because only that which is told and handed down is valid history, like a city’s history for example. So in every history writing session a process of selection takes place. And then you stand in front of an overpoweringly imposing ‘historical building’ which is twenty times bigger than yourself and, inevitably, you think: “yes, it must have been exactly like that!” because whether you like it or not, it has become a historical fact that you can’t ignore. Although history might have been completely different. For example, the story of the ‘Frau’ family of mice, that spent their (its supposed to be like a childrens story) winter holidays in ‘Hotel Mouse’ in Nida, before the cat regime rose to power a few years later. Or the story of Sebastian, the grain of sand that had been wandering the Curionian Spit since the dawn of time and who was now trapped in the ‘Dead Dunes’. And you can be sure that Waltraud the wind had always tried to blow against the political current, but since the drifting sand dunes had been stopped, she had fallen into a deep hole and was herself caught in an identity crisis. And what are the Lithuanians, Russians, Germans, Curonians etc actually doing here? Surely they can’t all believe that they have something to do with the Curonian Spit, can they? And all the while the crow sat perched on her bench in the park of the port of Nida, or Nidden, but I prefer Nida! And naturally she was also well aquainted with all these historical-political questions, as she lived with them daily. Sometimes, when she thought about the different languages, identities, and perspectives, she would feel quite faint. Inge had to sit down as her feet were in terrible pain. She would visit the Evangelical church another time as she’d been marching through Nida all day and now she needed a break. She sat down on a bench in the park of Nida’s port and said to herself “Phew, just a moment to catch my breath!”.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Wilhelm Klotzek

Yeah, how did it go again, History?

trakšt trakšt

trakšt

žvejai joms dar gyvoms nukąsdavo galvas ir taip nugalabydavo. Paskui sumesdavo negyvas varnas į puodą ir išsivirdavo gardžią sriubą arba užmovę ant virbų išrūkydavo pačių pasistatytose varnų rūkyklose. Štai koks likimas! Tokia mirtis aplankė daug varnų šeimų, ir niekas nepastatė joms namo-muziejaus, neatspaudė jų pašto ženkle. „Koks istorijos klastojimas!“ – pamanė varna ir nuo minties apie tokią neteisybę vos nenukrito nuo parko suoliuko. Dabar ir Ingė pastebėjo ant suoliuko tupinčią ir vos nenukritusią varną. Varna lėtai pasuko galvą ir pažvelgė Ingei į akis. „Tu tikrai išalkusi, mažyte“, – tarė Ingė ir išsitraukė iš striukės celofaninį maišelį. „Ne!“ – prieštaravo varna, bet Ingė jos nesuprato. Ingė išpurtė savo maišiuką, į kurį susidėdavo parduotuvinius sausainius, ir pabėrė trupinius ant žemės. „Na? Negi nepatinka, juk skanūs trupiniai?“ – paklausė Ingė varnos. Varnai galvoje netilpo – ką toji moteris sau mano, kas ji tokia? „Na, nespoksok taip, lesk! Juk tikrai esi alkana!“ Varna nesitvėrė iš pykčio. Tokių dalykų dar nebuvo patyrusi. Juk, pirmiausia, ji net neragaudavo šitų pirktinių dalykų. Šitų sausų, neskanių, skrandį erzinančių, atseit, vietoje šviežiai keptų sausainių iš „Maximos“. Ir apskritai ji lesiodavo tik vietinės kepyklėlės sausainius. O, antra, negi toji moteris tikrai mano, kad JAI, varnai, reikia išmaldos? Jei ji, varna, medžioja tekstus, tai maisto jau tikrai susiras! Įsižeidusi varna nusisuko ir nuskrido. Ingė nulydėjo ją akimis, purtydama galvą ir nelabai suprasdama. Taigi, čia, Kuršių nerijoje, visi rimtai užsiima medžiokle, čia jau turistų patarimai nereikalingi. Sakyčiau, kad Thomas Mannas irgi buvo nepaprastas medžiotojas, dėl to jam čia taip patiko. Bet kaip jam pavykdavo iš savo mažo darbo kambario sugauti tekstus? Kaip jis tai darydavo? Negi su pailginamu teleskopo kotu, ant kurio galo kadaruodavo tinklas, negi mosuodavo juo iškišęs pro siaurą mansardos langelį? Esu tikras, kad tekstas „Mano vasarnamis“ Thomui Mannui buvo geras laimikis, nes „Nidos briedžiai“, aprašyti kaip sukryžminti jaučiai, arkliai, elniai, kupranugariai ir buivolai, leidžia spręsti apie itin gyvybingą teksto egzempliorių. Na, taip, gal tas tekstas jam nukrito. Gal jam net nereikėjo jo partiesti ar medžioti, gal jis pats atėjo. Tokių dalykų irgi būna. Thomas Mannas darsyk nuėjo į darbo kambarį peržiūrėti vieno savo rytojaus tekstų. Besėdint jam ėmė

And there it was again, that German language! Shivers ran down the crow’s back and she got goose bumps. This German, that a few years before now had been widely spoken here, was very closely linked to the fate of the crow community in the Curonian Spit.

No, they hunted crows. They would lie down near the beach on the lookout and wait. They would wait for unsuspecting crows that would gather on the beach to pick out the smallest creatures from between the ice. And while they picked and sipped and froze, the fishermen would sneak up from behind. And before the crows would know what hit them, the fishermen had thrown their nets over their heads. The crows would panic, not knowing what was going on and... knack

knack

...the fishermen would bite at the head of these living crows to kill them. Later they would throw the dead crows in a cooking pot and make themselves a delicious soup, or they would put them on a stick and smoke them in their home-made crow-smoking ovens. What a fate! In this way many crow families met their death, and no-one had built them a house or a museum or put them on a postage stamp. “What a swindle!” thought the crow, and while considering the inequality, almost lost her balance on the bench. At this moment, Inge noticed the crow who had been sitting, and had now nearly fallen from the park bench. The crow slowly turned her head, and looked Inge in the eyes. “You must be hungry, my little one” said Inge, and fumbled in her jacket pocket for a plastic bag. “No!” said the crow, but Inge couldn’t understand. Inge scrabbled a few dry crumbs, that were still left over from the supermarket baked goods bag, and threw them on the ground. “Well? Don’t you like it? They’re tasty crumbs” Inge said to the crow. The crow didn’t get it, who did this woman think she was? “Come on, don’t gawp like an idiot, eat! You must surely be hungry!” Inge added. The crow was beside herself with anger. This was way beyond anything she’d experienced. Firstly, she did not feed on junk from the supermarket; these dried-out, over-baked, disgusting, stomach-corrupting pastries from MAXIMA supermarket. And anyway she only picked at pastries from local bakeries. And secondly, did this woman really believe the SHE, the crow, was dependent on HER donations? If she could manage to hunt text as a crow, then she could surely, at the very least, find herself food!! The crow, offended, turned away and flew off. Inge looked on with a certain look of bewilderment and shook her head. Yes, they had a lot of experience with hunting on the Curonian Spit and needed no tips from tourists. I would say that Thomas Mann was an exceptional hunter, which is why he liked it so much here. But how did he manage to catch text from his small study room? How did he do it? Was it with a telescopically extended stick, on which hung a net, which he would extend out of the

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Wilhelm Klotzek

During the harsh winters the lagoon would freeze over and the Baltic sea couldn’t particularly recommend itself as an ideal fishing option either as it also was frequently frozen. It was often the case that the inhabitants would suffer from hunger as their supplies depleted. No fish for far and wide and the rabbits didn’t exactly volunteer themselves for sacrifice much either. So the fishermen would pack their nets up and go on the hunt. No, not on the hunt for text, nor on the hunt for flying fish as now, just as well as back then, they didn’t exist there.

rodytis, kad raidės vis susilieja ir išsidėsto į naujus žodžių žaidimus. Jis pasitrynė akis. Pasikasė nugarą. Negi jau tikrai buvo toks pavargęs? Pamėgino susikaupti, bet nepavyko. Žodžiai vis šokinėjo aplink. Thomas padėjo tekstus į šalį ir papurtęs galvą nusprendė eiti miegoti. Kitą rytą papusryčiavęs atidarė savo darbo kabineto duris. Ir negalėjo patikėti tuo, ką pamatė: kambarys buvo nusėtas didelių ir mažų tekstų, tarp jų buvo ir itin gražių egzempliorių. Jis negalėjo paaiškinti, kaip tie tekstai pas jį atskrido. Žvilgsniu perbėgęs kambarį pastebėjo, kad pernakt buvo palikęs uždegtą šviesą ir atdarą langą. Tai, kad tekstai, elgdamiesi kaip plaštakės, tamsoje ieško šviesos, buvo naujiena ir jam. Kuo atsargiausiai surinko dideles ir mažas tekstų dalis ir sudėjo jas į nedidelę dėžutę. Paskui žirklėmis pragręžė skylučių, kad įeitų oro ir kad tekstų fragmentai nenumirtų. Štai taip atsirado gražus Thomo Manno tekstas „Mano vasarnamis“.

Iš vokiečių kalbos vertė Kristina Sprindžiūnaitė

Wilhelmas Klotzekas – antrasis Goethe instituto Vilniuje stipendininkas, 2013 m. birželį ir liepą rezidavęs Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje. XVII Thomo Manno festivaliui sukurti jo kūriniai pristatyti liepos 14 d. Thomo Manno memorialiniame muziejuje. Perskaitytas tekstas, atgulęs ant popieriaus, ir skulptūriniai bei paveiksliniai objektai Manno namelyje gyveno iki 2013 m. vasaros pabaigos.

Nie da in Nida, spauda ant odos, prikalta ant dirbtine oda aptrauktos plokštės, 2013 / Nie da in Nida, leather print nailed on faux leather board, 2013

small attic window of the summer house, and wiggle it back and forth? I’m pretty sure that the essay ‘My Summer house’ was a lucky catch, as his description of the ‘Nida Elk’ as a mixture of cow, horse, camel and buffalo, points towards a lively text specimen. And, yes, perhaps this text just came to him. Maybe he didn’t have to catch or hunt it, maybe it came of it’s own volition. This can happen, sometimes.

He tried to concentrate, but could not. Again and again the words would dance around. Thomas lay the text to one side, and shook his head, deciding to go to bed. On the following morning after breakfast, he opened the door of his study. He could not believe what he saw; his study was littered with large and small texts, and amongst them some very beautiful specimens. He couldn’t explain how all this text had come to him. He looked around the room and noticed that he had left the light on overnight, and that he had also left the window open. That texts behave much like moths, searching for light in the dark, was also new to him. He gently collected the texts and fragments of text into a small box. Afterwards, he punched air holes in the lid, so that the text fragments would not die. And that is how Thomas Mann came to the beautiful text ‘My summer house’.

Translated from German by Catherine Fudakowski

Wilhelm Klotzek is a second artist residing in Vilnius Academy of Art Nida Art Colony with the grant of Goethe Institute Vilnius. His residency period extended throughout June and July 2013. The presentation of his works, created for Thomas Mann festival, took place the 14th of July 2013, in Thomas Mann museum. The text he read, put on paper, and his sculptural-painted objects inhabited Thomas Mann house until the end of summer of 2013.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Wilhelm Klotzek

Thomas Mann went once again to his study in order to read over one of his texts from the morning. As he sat there, it occurred to him that the letters kept blurring and rejoining one another in a new word play. He rubbed his eyes. He scratched his back. Was he really that tired?

Community Upward (RU)

Kuršių piloto sugrįžimas / The return of a Curonian (kursh) pilot Videofilmas apie dvasinį tyrimą / Video film of spiritual research, režisierius / directed by Piotr Zhukov (RU)

Atmintis. Kalbu apie atmintį, kurią sudaro ne žodžiai, ne vaizdai, ne faktai, bet kuri yra kažkas neatsiejamo nuo miglos. Tai net ne asmeninė atmintis, o veikiau tai, kaip individas atsimena save patį jį supančioje visuomenėje, kultūroje. Kalbu apie dvasias. Ne tas vaiduokliškas istorijas, tačiau švelnų, kartais stiprų ryšį su tais, kuriuos mylėjome, kurie mums buvo artimi, tačiau kurių dabar nebėra. Bendravimas, kurį galima perskaityti tik per kolektyvinę atminties struktūrą, susijusią su kultūra. Per kurią formuojasi erdvė, o tada vėl formuoja save pačią. Bet yra ir žmonės. Tie, kurie apsilanko vietose iš smalsumo, poreikio, šiaip leisdami laiką arba net prieš savo valią. Tačiau ten pasilikę net ir mažais veiksmais neišvengiamai keičia peizažą. Šie nema-

Memory. I’m talking about memory which consists neither of words, nor images, nor facts, but is something inalienable from the haze. It’s not even a personal memory, but how an individual memorizes himself in his society, the culture around.

I’m talking about spirits. Not ghostly stories, but gentle or, sometimes, intense interaction with those who we loved, who was close and now passed. The interaction which can only be read through

REZIDENT킨 DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Community Upward

tomi, kintantys, nykstantys žingsniai per kopų smėlį piešia horizontą. Juose asmeninės ir kolektyvinės atminties peizažai kuria formas. Filmas. Štai kuršių pilotas. Jis grįžo ir klajoja. Jis pasimetęs, vienišas ir niekas nešildo jam širdies. Gal jis atkeliavo iš už horizonto, o gal jis pasirodė tik šiame seanse, atlydėtas mediumo, sukaupęs atmintį.

a collective structure of memory, interconnected with culture. Through which forming the space and then back forming itself. But there are people. Those who come to place out of curiosity, leisure, need or, even, against their will. But in a small deeds they stay in the landscape and change it inevitably. The invisible, but structuring footsteps on the dunes’ sand - disappearing, but changing them hugely, are the attractors that determine the general horizon. Through which landscapes of personal and collective memory form shapes.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Community Upward

Thomas Mannas mėgaujasi brendžiu Nidos miške / Thomas Mann enjoying a glass of brandy in Nida forest

Žmonės yra dalis peizažo, tačiau su jais neįmanoma užmegzti ryšio. Yra žmonių, kurie pasakoja istorijas. Visuomet atsiranda vietos meilei ir sielvartui. Ir garsui. Jis sklinda iš švyturio – jis rodo kelią, suteikia peizažui ritmą. Videofilmas. Dokumentas. Įsileiskit jį į savo širdis. Atsiverkit.

The film. Here is a Curonian pilot. He returned and wanders. But he is lost and with no one to warm his heart, he is alone. Maybe he came from under the horizon to try to get over, or he may be appears just in the séance, leaded by a medium, accumulating the memory in the scape. Of course the people that form the scape are to be in the sight, but impossible to interact with. And there are people who tell the their stories. And there is always a place for love and sorrow. And the sound. It’s formed by the lighthouse, the one who leads the one who gives the rhythm for the landscape, for sight. The video. Document. Just let it into your hearts. Let yourself believe.

Taavi Suisalu

(EE)

Pasidaryk pats naktinės ekskursijos / diy nightseeing tours

Turizmas, kaip kultūrinės elgsenos forma, yra konstruojamas, be kita ko, takelių, tvorų, kelių, nurodymų, rodyklių, darbo valandų, suolų, nuorodų, apžvalgos aikštelių, lankstinukų, ženklų, žemėlapių, simbolių, vadovų ir kt.

Tourism as a form of cultural behaviour is structured among other things by footpaths, fences, roads, instructions, arrows, opening hours, benches, pointers, viewing platforms, brochures, signs, maps, symbols, guides and so forth.

Pasidaryk pats naktinės ekskursijos – tai serija renginių, tyrinėjančių tamsiąją nesezoninės Nidos pusę, diy nightseeing tours are series of events which explore the dark pavyzdžiui, naktinį mišką, kai kelią side of off-season Nida (e.g. nightlife (forest)) guided only by rodo tik besidairanti švyturio akis. the exposing gaze of the lighthouse. The lack of sight allows Prastas matomumas leidžia turistams tourists to adjust the proportion of (their) visual sensations in vietoj regėjimo pojūčių įjungti kitus overall experience to a minimum, giving more breadth to other žmogaus kūno instrumentus ir atveinstruments inherent in human bodies and (more) space for ria daugiau erdvės pasakojimams unguided narratives. Participants are suggested not to carry any be gido. Dalyviams buvo pasakyta lights on them with the exception of a camera with a flash which neimti jokių šviesos priemonių, išthey are encouraged to use. These photographs will skyrus fotoaparatą su blykste – juo hopefully alleviate the practically non-existent naudotis jie buvo skatinami. Tikimės, kad šios representation of night time in Nida. nuotraukos praskins kelią beveik neegzistuojančiai naktinės Nidos vaizdavimo tradicijai. In these events a tour is considered, depending on the specifics (of the event), as a narrative, a cultural Šių renginių metu ekskursija (priklauso nuo renperformance, a black-box situation, an exhibition ginio detalių) laikoma pasakojimu, kultūriniu pera format which is open for collaboration with other formansu, juodąja dėže, paroda – formatu, kuris residents and willing parties. atviras bendradarbiavimui su kitais rezidentais ir norinčiaisiais.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Taavi Suisalu

Pasidaryk pats naktinių ekskursijų lankstinukų, kurie yra kaip savarankiškai atliekamų ekskursijų ir pasakojimų be gido vadovai, galima rasti Nidos turizmo informacijos centre.

diy nightseeing tours brochure, which is a guide for self-performed tours and unguided narratives, is available at Nida’s tourist office.

T-R-A-C-E-S.net residencies (23rd March-31st May) / Natalia Borissova

Arūnas Gudaitis & Laura Stasiulytė

(LT)

Keletas daiktų / Several things Rezidentai Šveicarijoje / Residents in Switzerland, Villa Ruffieaux & ECAV Vienos dienos renginys. Darbai ir procesai. Renginys vyko av. Max Huber 6, Sjeras, Šveicarija. Spalio 3 d. 16 val. / One day event. Works and Processes. The event took place at Avenu Max Huber 6, Sierre. October 3 at 6pm

Savo naujajame projekte „[In Letters]“ Laura Stasiulytė domisi protinio nuovargio, išsekimo reiškiniu – nuovargio, prieš kurį miegas bejėgis. Ji tiria atvejus, kurie nuo XX a. pirmos pusės aprašomi literatūroje, ypač menininkų laiškuose, biografijose ir dienoraščiuose bei išrašuose apie menininkų periodinius apsilankymus sanatorijose ar pensionuose. Ji ieško panašumų tarp istorinių aprašymų bei streso ir išsekimo, būdingų XXI a. pradžiai.

Laura Stasiulytė in her new art project “[In Letters]“ is interested in the phenomenon of mental fatigue, distress or weariness; fatigue that is impossible to sleep off. She researches the cases where this is mentioned in literature from the first half of the twentieth century, in particular the letters, biographies and diaries of artists and reports of their periodical visits to

(kairėje / left) Suoliukas, Valmonto klinika, Glionas, nespalvota fotografija / The Bench, Clinique Valmont, Glion. b/w photograph, 16 x 20 cm

Kitas Stasiulytės domėjimosi objektas – šalis kaip specifinių ir konkrečių vietų metafora. Kai į interneto svetainės ebay.com paieškos laukelį ji įvedė žodžius „senieji šveicariški atvirukai“, buvo nukreipta į skyrių „Topographical: rest of the world“ – tai ir tapo jos naujojo projekto ašimi. Arūnas Gudaitis tęsė darbą prie jau pradėto projekto „Pieces and Parts“, kuriame remiamasi Vakarų skulptūros palikimu. Jis gilinasi į kultūrinį pensions and sanatoriums. Her interest extends to observing the similarities between historical descriptions of fatigue and the kinds of stress and weariness commented upon at the beginning of the twenty first century. She explores her interest in the country as a metaphor for specific and particular places. When she entered the key words ‘Swiss old postcard’ into the website eBay, she found it led her to the section ‘Topographical: Rest of the World’, and this became an axis for her new art project. Arūnas Gudaitis has continued to research his ongoing project “Pieces and parts”, which is based on the sculptural heritage of Western culture. This project explores the cultural artwork of migration

Ekspozicijos fragmentai / Documentation of the show

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Arūnas Gudaitis & Laura Stasiulytė

(dešinėje / right) Baseinas, piešinys, mėlynas tušas ant popieriaus / Swimming pool, Drawing, blue ink on paper, 20 × 30 cm

migracijos tarp originalo, kopijos ir fragmento reiškinį, tai yra kaip šie pokyčiai nulemia naujas interpretacijas ir rekonstrukcijas. Kelios svarbesnės temos Gudaičio darbuose yra meno vertybės, kolekcionuojami dalykai ir mainai.

between the original, the copy and the fragment, etc., and the way that these shifts can precondition new interpretations and reconstructions. Some of the key themes in Gudaitis’ work include art treasures, collectables and exchange phenomenons.

Lauros Stasiulytės ir Arūno Gudaičio rezidavimas Villa Ruffieux rezidencijoje (Fondation du Château Mercier) yra dalis tęstinio mainų projektų svetingumo ir perkėlimo tema tarp Valė kantono aukštosios meno mokyklos ir Vilniaus dailės akademijos.

The residency of Laura Stasiulytė and Arūnas Gudaitis in September-October 2013 at Villa Ruffieux, Fondation Château Mercier is part of a long-term exchange program on the subject of hosting and displacing between Ecole Cantonale d’Art du Valais and Nida Art Colony of Vilnius Academy of the Arts.

REZIDENTŲ DARBAI IR TEKSTAI / PORTFOLIOS AND TEXTS BY RESIDENTS / Arūnas Gudaitis & Laura Stasiulytė

Kadras iš videokūrinio / Still from video: Sierre/Crans. 1920. Le Teleferique No 28

Vasaros atostogų reziumė – paroda / Resumé of Summer Holidays – exhibition Kurorto istorijos. Skaidrumas / Stories of Holiday Resort: Transparency Kuratorės / Curators Dovilė Daunoravičiūtė & Ugnė Bužinskaitė (LT)

Kokios istorijos kuriamos kurorte? Kaip jos kuriamos ir kas už tai atsakingas? Poilsiautojai ar kurortas, jo aplinka? O gal kurortas – tik mitas, sukurtas patogesniam mūsų gyvenimui? Parodoje skirtingi jaunieji šiuolaikiniai menininkai orientuojasi į savo ir į kito kasdienybės transformacijas per atostogas, taip mezgasi naujos skaidrios ir neskaidrios kurorto istorijos...1 Nors Lietuvoje jau baigėsi gerbiamo poeto Juozo Erlicko eilėse įamžintas „būtasis dažninis ruduo“, mintys vis dar prisirišusios prie vasaros. O vasaros pabaigoje prestižiniame Lietuvos kurorte – Nidoje – buvo surengta paroda „Kurorto istorijos. Skaidrumas“. Tokiu sumanymu lankytojams pasiūlyta apžvelgti meninių interpretacijų spektrą, nagrinėjantį ne tik poilsiautojų atostogų patirtis, bet ir pačių menininkų išgyventus, o galbūt pramanytus vaizdinius bei jų scenarijus. 1

Tekstas iš parodos anotacijos. / Text from exhibition statement.

What stories are being told in a resort? How are they being told and who is responsible for that? Holidaymakers or the resort, or its environment? Or could it be that a resort is just a myth made for our comfort? In this exhibition young contemporary artists talk about transformations of their and others’ everydayness during the holidays, and how new (non)transparent resort stories are being born.1 Frequentative past autumn, once immortalized in verses of Honourable Juozas Erlickas, has already stepped into Lithuania but the mind still lingers in summer. At the end of the summer in Lithuania’s prestigious resort Nida an exhibition Stories of Holiday Resort: Transparency was held. Visitors were invited to look at holiday experiences of the holidaymakers as well as scenarios and images that artists underwent or maybe imagined.

First of all – the posters of the exhibition turned out to be a reason for my visit. They were bright, pop-styled as if invitations to a light holiday concert. Having entered the exhibition hall you realise that the poster was a trick, whether intentional or not. The space of the exhibition does not remind one of a prestigious resort whatsoever, as the hangar of Nida Art Colony is dark, damp, moulderParodos plakatas / Exhibition poster (dizainas / design Laura Grigaliūnaitė) ing and not at all transparent. Thus the concept of transparency that is Šios parodos kuratorių Dovilės Daunoravičiūtės ir in itself opaque and changing within a context of Ugnės Bužinskaitės idėja po Nidos meno kolonijos usage (that you begin to understand while reading angaro stogu apskliaudė grupę jaunųjų menininkų resort stories) became a central figure. (14), kurie savo sumanymus ir vizijas perteikė įvairiomis medijomis, todėl vienoje erdvėje buvo Lina Fishey’s photographs Eros Dens, Morpheus’ galima išvysti ne tik tapybos, fotografijos, grafikos Lairs and Thanatos’ Feather-Beds along with a darbų, bet ir tekstilės, vitražo kūrinių bei meninių canvas Imprints by Inga Mrazauskaitė enticed instaliacijų. Nenorėdama skaitytojo šioje gausoje me to submerge myself into the exhibition more paklaidinti, dalijuosi keliais asmeniniais įspūdžiais. profoundly. The authors highlight the importance of a rest (sleeping) place, and by mystifying it alPirmiausia – parodos plakatas, kuris ir tapo mano ludes to secret, concealed holiday moments, the vizito kaltininku. Buvo ryškus, popsiškas, tarsi “imprints” of which are encoded in the images of kvietimas į nuotaiką skaidrinantį koncertą per the messed-up bed sheets. atostogas. Tačiau įžengęs į parodos erdvę suvoki, kad plakatas tyčia ar netyčia buvo apgaulė. Parodos Constantly articulated in private and public conerdvė anaiptol neprimena prestižinio kurorto, Nidos texts, the term of “ethics” is topical in Gretsim’s meno kolonijos angaras – tamsus, drėgnas, irstantis textile work Back to Textiles. Presented in a form of ir visiškai neskaidrus. Taigi, parodos pavadinime embroidered white panties, here the long-forgotten akcentuotai skaidrumo sąvokai, kuri pati savaime idea of a chastity-belt is revived.

PARODOS / EXHIBITIONS / Kurorto istorijos. Skaidrumas / Stories of Holiday Resort: Transparency

Curated by Dovilė Daunoravičiūtė and Ugnė Bužinskaitė, the exhibition in Nida Art Colony joined a group of fourteen young artists who produced artworks in various media – from painting, photography, and graphic artworks to textile, stained-glass works and installations. Having no intention to overwhelm the reader with the abundance of works that were produced I will only share several personal impressions.

yra „neskaidri“ ir kinta su kontekstu, kuriame vartojama (tai pradedi suvokti skaitydamas kurorto istorijas), atiteko centrinis vaidmuo. Labiau pasinerti į šį kurorto istorijų sūkurį sugundė Linos Fisheye fotografijos „Eroto guoliai“, „Morfėjaus migiai“ ir „Tanato patalai“ bei Ingos Mrazauskaitės drobė „Įspaudai“. Autorės išryškina poilsio (miegamosios) vietos svarbą ir ją mistifikuodamos nebyliai užsimena apie slaptas, nutylimas atostogų akimirkas, kurių pėdsakai užkoduoti sujauktų patalų atvaizduose.

100

Segments of love and sweet romanticism are present in other works as well. In a context of contemporary art they managed to bring new colours as well as not only intrigue but also surprise with their innovative decisions. Would you have enough courage to wear women’s high-heels on a staff? And from that high above the ground, would you manage to notice a mushroom in the outer wood? Digressing from intimate themes and irony, in his work ...left an indelible mark (2013) Jonas Laurušonis visualizes the ideas of superficiality

Parodos angare fragmentas / Fragment of the show in the old hangar

No less original was Karolis Vaivada’s decision to frame resort stories in a pavilion made of transparent panels. In the brightly illuminated interior of the pavilion, a visitor can relax and bathe in a shimmering of lights and thus cut himself or herself adrift from strict geometrical urban shapes. Young graphic artist Shaltmira presented an outstanding work called She, the Moose. A Family Portrait (2013) where in a dark background a grotesque scenario so characteristic of the artist’s works is being depicted. Speaking generally, the exhibition reshaped the stereotype of sunny summer holidays as calm and sweetly romantic and in a context of contemporary art invited viewers to rethink established myths and peripheries of resort life that usually have no relation with reality whatsoever. Many questions have been raised and the visitors where expected to find their own answers. These are thus the opaque stories of transparency.

Review by Eglė Jankauskaitė

Thoughts on a resort and transparency by some of the artists who participated in the exhibition

Nuolat viešai ir privačiai artikuliuojamas terminas – moralės normos – aktualus Gretsim, pristačiusiai tekstilės darbą „Back to Textiles“. Čia modernia forma, išsiuvinėtų baltų kelnaičių pavidalu, atgimė seniai pamiršta nekaltybės diržo idėja. Meilės ir saldžios romantikos segmentų nepasigendama ir kituose darbuose, šiuolaikinio meno kontekste jie sužibėjo naujomis spalvomis ir

Shaltmira A resort – it is a clear defined silence, the discomfort of which one avoids by putting on headphones. It is a name forgotten the same moment you shake the hand, a bite offered by a stranger, a jar of beer received as a present, five minutes on sand and the urge to piss, a night spent hiding from rain in a hangar, aromatherapy of rotten fruits in a bin, books of philosophy and culinary left by someone on a breakfast table, contemplating ideas while looking in front of you, immersion, sleepless night with acrylic paint, piano and music sheet from a tablet, not giving a f**k about anything, gang vandalism in cafes, miscalculating waitresses, laugh, paintings with poppies for 700 litas, aching muscles.

PARODOS / EXHIBITIONS / Kurorto istorijos. Skaidrumas / Stories of Holiday Resort: Transparency

and impermanence that are also present in the works of Marija Strazdaitė and Pijus Cicėnas. Artists search for it in the surrounding environment, manifesting as a game of breaking, suddenly emerging and disappearing reflections and flashes of light. Inspiration comes from the destructive power of sea waves.

Transparency is a gradual refusal to reject and avoid people, a growing interest in one’s surroundings, getting into conversations, finding focal points, a contact, a change of a direction so that you go the same one rather that the opposite, openness, true emotion.

Vytautas Viržbickas, Buvo viena vieta, instaliacija, 2013 / There was a place, installation, 2013

Karolis Vaivada sugebėjo ne tik suintriguoti, bet ir nustebinti novatoriškais sprendimais. Ar rastumėte savyje drąsos avėti moteriškais bateliais ant kojūkų? O taip pakylėti arčiau dangaus ar įžiūrėtumėte pamiškėje augantį grybą? Kiek nutoldamas nuo intymių temų ir ironizuodamas paviršutiniškumą bei laikinumo idėjas savo kūrinyje „... paliko neišdildomą žymę“ (2013) mėgina vaizduoti Jonas Laurišonis. Jos turi sąsajų su Marijos Strazdaitės ir Pijaus Cicėno pristatytais darbais. Jų menininkai ieško poilsiautojus supančioje aplinkoje, kurią sukuria lūžtantys, pasirodantys ir staiga išnykstantys šviesos atspindžiai bei žybsniai. Kūrybinio įkvėpimo semtasi ir iš jūros bangų dūžiams būdingo destrukcijos vyksmo. Ne mažiau originalus pasirodė ir Karolio Vaivados sprendimas kurorto istorijas įrėminti iš skaidrių plokščių sukonstruotame paviljone. Ši idėja tapo patrauklia instaliacija. Skaisčiai apšviestoje vidinėje jos erdvėje žiūrovui suteikta galimybė atsipalaiduoti ir išsimaudyti mirgančių vaizdinių aibėje, atsiplėšti nuo miestui būdingų griežtų geometrinių kontūrų ir konkretumo. Drąsiai galima teigti, kad bendrame kontekste išsiskiria jaunosios grafikės Shaltmiros drobė „Briedžių briedė. Šeimos portretas“ (2013). Tamsiame fone vaizduojamas autorės darbams būdingas groteskiškas scenarijus.

102

A resort is first and foremost a holiday place. People come here to have a rest, escape from everyday life. A resort is usually associated with warm climate, and also something exotic. People here relax more, their behaviour changes. The rhythm of life slows down comparing it with a usual urban one. It thus changes a sensation of time – having slowed down it nonetheless passes quickly. What is important here apart from having a rest is communication with people, starting new friendships or maintaining the old ones. Transparency is a bright sky of a resort. It is the most transparent environment I can imagine. Transparency is related with materials, and their characteristic of transmiting light. The more light it transmits the more transparent it is; whereas the light symbolizes truth, justice and wellness. That is why the concept of transparency assumes similar meanings.

Apžvalgos autorė Eglė Jankauskaitė

Dalyvavusių menininkų (ne visų) mintys apie kurortą ir skaidrumą

Lina Fisheye A resort is... a place.

I. A place where the majority expect to finally start to live, enjoy pleasures of life and be that someone that in everyday life they cannot be, for everydayness turns them into work machines and projections of what others expect of them. Vacational experience for a considerable sum of money, however, shows that one cannot escape oneself, that one does not actually know what life one is dreaming about and what one wants. Days pass thinking of money (how expensive everything is, how to save up, how come others have more), of work (I would better work than spent money for this disgusting food, lie in a crowded beach or walk with a bunch of idiots), about underestimated cosiness and the prosperity of one’s proper home (having come back from holidays one would evaluate the impressions with something as banal as “home sweet home”).

Shaltmira „Kurortas – tai labai aiški tyla, to diskomforto vengi ausinių kaištukais, tą pačią sekundę pamirštamas vardas ranką paspaudus, nepažįstamojo įsiūlytas kąsnis nueinant, dovanotas bokalas, penkios minutės ant smėlio ir noras pamyžti, naktis lyjant angare, pūvančių vaisių šiukšlinėj aromatherapy, kažkieno paliktos filosofijos ir kulinarijos knygos prie pusryčių stalo, idėjų gromuliavimas žiūrint prieš save, nugrimzdimas, bemiegė naktis su akrilu, fortepijonas ir natos iš tableto, viskas px, grupinis vandalizmas kavinėse, apsiskaičiavusios padavėjos, žvengimas, aguonų paveikslai po 700 litų, skaudantys raumenys.

II. In resort towns, families go for show-off walks with their welltrimmed offspring, favouring them with shiny knick-knackery and shutting their mouths with sweets in order to prolong their idyllic happiness while heading towards a rented room. There a child will get a soaking for pissed pants, a guy will have to listen to a hardly understandable monologue about young girls’ legs and boobs he overlooked in a cafe and their horsey smiles. His holidayish desire will be confronted with a negative answer by turning on him feverish buttocks. III. It is a place where THIS happens for the FIRST time: having got parents’ permission to watch the sun go down, hidden in dunes teenagers touch each other with their tongues for the first time. IV. In a resort young girls squeeze their ripening sexes into skimpy bathing suits and wriggle in the sun like cats always having one eye set to see if anyone is impressed by that. Guys stub out cigarettes in sand and play cards, rinsing down with cold beer, then dance their solid bodies away in a volleyball pitch or plunge into the cold sea like oily seals. Later they dry their wet glittering bodies so that a silicon blondie bitches about him shielding her from sun – for now her eyes are set on the other one with a thick golden collar, with a shoulder-bag full of money and an iPhone in his hands. In the evenings youngsters

PARODOS / EXHIBITIONS / Kurorto istorijos. Skaidrumas / Stories of Holiday Resort: Transparency

Taigi, įprastai nekvestionuojamas, ramumu ir saldžia romantika dvelkiantis saulėtų vasaros atostogų stereotipas, patekęs į šiuolaikinio meno kontekstą, žiūrovui pasiūlė permąstyti nusistovėjusius, dažnai menką sąlytį su realybe turinčius kurorto gyvenimo aktualijų mitus bei periferijas. Čia pat iškelta daugybė klausimų, į kuriuos atsakymų patikėta ieškoti pačiam žiūrovui. Galima teigti, kad neskaidri skaidrumo prasmė skverbėsi kone visur, o painiomis užuominomis pasufleruotos paslaptys savyje slepia intrigą, kurią kiekvienam individualiai vaizduotėje atskleidžia jo asmeninė patirtis.

Skaidrumas – tai atmetimo reakcijos ir žmonių vengimo laipsniškas nykimas, susidomėjimas aplinka, leidimasis į pokalbį, išsiaiškinimas esminių taškų, kontaktas, prasilenkimą keičiantis ėjimas į vieną pusę, atvirumas, tikra emocija.“

test here their “weaponry”: hardness, length, wetness, dexterity of fingers, and training of puting on a condom. Chicks are still guarding their crotch for a prince though sometimes jump the track. Those over 25 puff joints and fuck all over the place for they believe deeply that one has to live hot, die young. Sometimes the adventures result in a positive pregnancy test which leads to a case I.

Karolis Vaivada „Kurortas – tai visų pirma atostogų vieta. Žmonės atvažiuoja į kurortą tikėdamiesi pailsėti, atsigauti nuo kasdienybės. Kurortas daugeliui asocijuojasi su šilto klimato vieta, dažnai tai dar ir egzotiška vieta. Jame žmonės paprastai labiau atsipalaiduoja, pasikeičia jų elgsena. Neretai sulėtėja ir gyvenimo tempas, palyginti su įprastu miesto tempu. Dėl to pasikeičia ir pats laiko pojūtis, jis irgi sulėtėja, tačiau ir greitai praeina. Be poilsio, kurorte svarbus ir bendravimas, naujų pažinčių radimas ar esamų santykių vystymas.

V. Those over 30 spend their money in a more moderate way for they already know the price of earning them; they smoke weed and drink but less than before for a hangover is bitter now. Or they practice yoga, but only when the sun goes down. They start reading books in forests, observe families and try to convince themselves that they still have time or that they were not made for that.

Gretism, Back to Textiles, siuvinėjimas, 2011 / embroidery, 2011

Skaidrumas – tai giedras kurorto dangus. Tokią įsivaizduoju skaidriausią aplinką. Skaidrumas pirmiausia susijęs su medžiagomis, jų ypatybe praleisti šviesą. Kuo daugiau šviesos medžiaga praleidžia, tuo ji skaidresnė. O šviesa mums dažniausiai asocijuojasi su tiesa, teisingumu, gėriu. Todėl ir skaidrumo sąvoka įgauna panašių prasmių.“

104

VI. Those who are over 40 and still do not have a family spend time going out with those who are in a similar situation and usually overdo with drinking, eating and gossiping. If they have a family, they are usually perked up, have their children grown (those from variant III). You can see it perfectly from their faces (thick layers of powder) and clothes which

„Kurortas – tai vieta, kur... ... dauguma tikisi pagaliau gyventi, leisti sau mėgautis malonumais ir būti tuo, kuo niekada negali būti kasdienybėje, kuri juos paverčia darbo mašinomis ir kitų norų projektoriais... Tačiau kurorto patirtis už nemenką sumą pinigų parodo, kad nuo savęs niekur negali pasprukti, kad net nežinai, apie kokį gyvenimą svajojai ir ko nori. Dienos prabėga galvojant apie pinigus (kaip brangu, kaip sutaupyti, šitie turi daugiau) arba apie darbus (geriau dirbčiau užuot leidęs pinigus už tokį bjaurų maistą, prikimštą pliažą ir vaikščiojęs su ta mase durnių), apie nuvertintą namų jaukumą ir ten paliktą šiltą pribezdėtą gerovę (grįžusieji atostogų įspūdžius įvertins fraze „Visur gerai, bet namie geriausia“). ... šeimos vakarais demonstratyviai vedžioja savo papuoštus palikuonis, apdovanoja juos blizgančiais niekučiais ir saldainiais užkemša burnas, kad ilgiau truktų jų laimės idilė, taip trapiai plazdenanti ore iki posūkio į nuomojamą kambarį, kur vaikas bus aprėktas už prisiusiotas kelnes, vyras gaus sunkiai virškinamą tekstą apie kavinėje nužiūrėtas jaunų mergų kojas, papus ir jų šypsenas lyg arklio žabtus, į kurortinį geismą sutuoktiniui bus atsakyta neigiamai – atsukti nuo įdegio karščiuojantys sėdmenų pusrutuliai.

Pirmame plane – Vytauto Viržbicko instaliacijos dalis, antrame plane – Shaltmira, Briedžių briedė. Šeimos portretas, 2013 / In the foreground – part of Vytautas Viržbickas installation, in the background – Shaltmira, The Moosest of the Cow Moose. Family portrait, 2013

are emphatically stylish, youthful: tiger prints or snow white, high-heels, long, red-polished nails; if it is a guy from Vilnius he would definitely wear a jumper and Vans shoes; if he comes from another city he is decorated with linen shirt, jacket and jeans; if from the provinces – a costume is guaranteed.

... PIRMĄ kartą TAI nutinka: pasislėpę kopose paaugliai pirmąkart liečiasi lūpomis ir liežuviais, gavę tėvų leidimą vieni palydėti saulę ir tučtuojau sugrįžti. ... dienomis jaunos mergaitės įspraudžia savo nokstančias lytis į menkus maudymosi kostiumėlius ir riečiasi saulėje it katės per

VII. Withered flowers – those sad ladies and gentlemen who come to improve health; it does not go easy however, for sick thoughts and traumatic pasts can hardly be cured by iodine, and that is what usually eats one’s health.

PARODOS / EXHIBITIONS / Kurorto istorijos. Skaidrumas / Stories of Holiday Resort: Transparency

Lina Fisheye

morčių, žvelgdamos aplink, ar daro įspūdį. Jaunuoliai čia pat smėlyje gesina cigaretes ir pliekia kortomis gerdami šaltą alų, tada stangrius kūnus šokdina žaisdami tinklinį arba it ruoniai taukuoti, nebijantys šalčio, neria į jūrą. Išlipę į krantą džiovina savo patreniruotą kūną taip, kad saulę uždengtų silikoninei blondinei, o ši prunkščia nepatenkinta, nes laukia kito – su stora auksine grandine ant kaklo ir riešo, su pinigų prigrūsta piderastke, to, kuris su „iPhone“ nuolat tvarko verslo reikalus. Vakarais čia žalias jaunimas bando savo lytį (kietumą, gelmę, drėgmę, pirštų miklumą) ir praktikuojasi užsimaukšlinti prie partnerio prezervatyvą. Jaunos mergiotės tik žiūri, ant ko kimba, bet dar saugo savo tarpkojį princui, nors kartais nuklysta. Tie, kam per 25, lengva sąžine pučia, uosto ir dulkinasi, kur papuola, nes tiki, kad reikia live hot, die young ir kol jaunas viską pabandyti. Kartais nuotykiai baigiasi netikėtu teigiamu nėštumo testu ir čia kurortas pasireiškia jau kaip pirmas variantas. ... tie, kam jau 30 ir daugiau, saikingai leidžia savo uždirbtus pinigus, nes jau žino jų svorį, mažiau pučia ir geria, nes pagirios nebe tokios lengvos. Arba jogą praktikuoja, bet tik saulei besileidžiant. Ima skaityti knygas pušynuose, nužiūrinėti šeimas ir bando įtikinti save, kad dar ne laikas arba kad tam nesutverti.

Karolis Vaivada, Šviesos erdvė, 2013 / Light of Space, 2013

VIII. A resort variant – sad creatures of various ages who wet their pillows with tears, whereas sun, wind and sea weighs them with this ponderous existentialism. Some start going to church; others write poems and the rest leave a resort due to depression and bad weather.

... tie, kam daugiau nei 40 ir kurie neturi šeimos, vaikšto su savo lyties tokiais pačiais vienišiais ir dažnai padaugina alkoholio, maisto bei pletkų. Jei turi šeimą, būna, kaip sakoma, atsigavę, prakutę, vaikus paauginę (tai tie iš trečio varianto). Atsigavimas itin gerai matyti iš veido (daug pudros) ir drabužių: pabrėžtinai jaunatviški, tigro imitacija

106

IX. Those belonging to a resort category are characterised by greeting sun, early morning jogging, breathing, Nordic walking poles and raw eating. Their age could hardly be defined: more vintage that grey-haired. Marital status bears no importance though often you would meet a pregnant one, a divorced one or a widow(er)...

... nužydėjusios pienės – tos liūdnosios ponios ir ponai – atvažiuoja sveikatos pagerinti, bet jiems tai sunkiai sekasi, nes įkvėptas jodas sargdinančių minčių ir traumuojančios praeities negydo, o tai dažniausiai sugriaužia sveikatą.

Transparency in this context is this kef, orgasm, ecstasy, catharsis that all of the above mentioned groups experience one way or another. It is this short and fragile moment when you believe, having had luck to catch your fortune and hold it firmly in your hands.

Marija Strazdaitė

... bet kokio amžiaus vienišoms, ašaromis pagalves drėkinančioms būtybėms saulė, vėjas ir jūra sukelia gelžbetoninį, gniuždantį, egzistencinį krūvį: vienos ima mestis, kitos – kurti poezijos, trečios palieka kurortą dėl ūmai užvaldžiusios depresijos ir prasto oro. ... atkeliauja tie, kurie rytais sveikina saulę, bėga, kvėpuoja, užsiima om, šiaurietiškom lazdom, žaliavalgyste. Sunku nusakyti amžių: panašiau į ąžuolo statinėse pabuvusį nei į žilą, bet būna visokių. Šeimos padėtis taip pat nesvarbi, nors dažnai pamatysi besilaukiančią, išsiskyrusį ar jau palaidojusį antrąją pusę. O skaidrumas (kurorto kontekste) – tai tas kaifas, orgazmas, ekstazė, katarsis, kurį skirtingais pavidalais patiria ir skirtingai pavadina visų mano išvardytų kurorto kategorijų atstovai. Tai ta trapi akimirka, kai, atrodo, pavyko sučiupti savo gyvenimą it laimės paukštį, neišpešus nė vienos plunksnos.

A resort – is a state of being when you see everything from new perspective. Transparency is light.

Inga Mrazauskaitė A resort is a place that is not home. Transparency is something that is not hidden.

Marija Strazdaitė „Kurortas – tai būsena, kai pamatai viską naujai. Skaidrumas – tai šviesa.“ Inga Mrazauskaitė „Kurortas – tai, kur ne namai. Skaidrumas – tai, kas nepaslėpta.“

Živilė Minkutė A resort is a catwalk of light dresses fluttering in sun, relaxed back and bare feet, transparent crowds of people that jam the space but does not occupy the mind. Transparency is noncommittal silence when everything had already been said or just nobody cares about that. It is a ray of sun before having touched the surface of a lake.

PARODOS / EXHIBITIONS / Kurorto istorijos. Skaidrumas / Stories of Holiday Resort: Transparency

arba akinamas baltumas, kulnai aukšti, nagai raudoni, ilgi; jei vyras – būtinai su džemperiu ir vansais, jei iš Vilniaus, jei iš kito miesto – su lininiais marškiniais ir švarku bei mėlynais džinsais, jei iš provincijos – kostiumas garantuotas.

Živilė Minkutė „Kurortas – tai besiplaikstančių lengvų suknelių podiumas ir atpalaiduota nugara, basos pėdos ir skaidrios minios, užkemšančios erdves, bet neužimančios vietos mintyse. Skaidrumas – tai neįpareigojanti tyla, kai viskas pasakyta arba tiesiog nerūpi. Tai neatšokęs ežero paviršiuje saulės spindulys.“

Rūta Songailaitė Skaidrumas (transparency) – skied room ass. Kurortas (resort) – coo rawer tas.

Rūta Songailaitė „Skaidrumas – skied room ass. Kurortas – coo rawer tas.“

Pijus Cicėnas „Kurortas – aplinka, menama ramybės ir gamtos sąveika. Tarytum reprezentatyvaus metropoliško miesto paveikslo diskomfortas. Tai tokia vieta, kurią valdo pinigai. Vieni žmonės tampa patarnautojais, kiti apsimeta karaliais. Skaidrumas – lengvumo ir trapumo atspindys, švarumo ir permatomumo sintezė. Tai naivus ir intymus pajautos atodūsis kasdienio pasaulio ritme. Tai materija, suteikianti sodraus psichologinio paralelizmo realybės ir objektyvumo formatui. Tai refleksijos ir mistifikacijos savotiška interpretacija.“

108

Pijus Cicėnas A resort is an environment where nature and tranquility interplay. As if a discomfort of a representative metropolic cityscape. A place ruled by money. Some people serve, others play kings. Transparency – a reflection of ease and friability, a synthesis of cleanliness and lucidity. It is a naive and personal sigh of sensation in a rhythm of everyday life. It is a substance that provides one with rich psychological parallelism in the format of reality and objectivity. It is kind of a peculiar interpretation of mystification and reflexion.

Paroda / Exhibition

Kuratorė / Curator Eglė Mikalajūnė (LT)

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos organizuojama paroda „Savos teritorijos: puolimas, gynyba ir kūryba“ atidaryta viename gražiausių Lietuvos nacionalinių parkų – Kuršių nerijoje – kaip Thomo Manno festivalio dalis. Šio festivalio temą – „Tėvynės ieškojimas“ – įkvėpė Czesławo Miłoszo knyga tokiu pačiu pavadinimu. Thomas Mannas ir Czesławas Miłoszas – tai du pasaulinio garso rašytojai, vienas – vokietis, kitas – lenkas. Kurį laiką jiedu gyveno dabartinėje Lietuvos teritorijoje (Mannas kelerius metus vasarojo Nidoje, Miłoszas Šiaurės Lietuvoje praleido savo vaikystę). Abu jie mylėjo savo tėvynę, tačiau dėl politinių aplinkybių jų santykis su gimtąja žeme buvo probleminis. Pãroda kreipiamasi į visus ją supančius kontekstus: gamtinį, kultūrinį ir politinį, meninį ir kūrybinį, bandoma rasti juos jungiančias gijas. Kaip pagrindinė tema parodoje iškyla vadinamo-

The exhibition Aproppriated Territories, organized by VAA Nida Art Colony, is opening in one of the most beautiful national parks of Lithuania – the Curonian Spit – for the 17th Thomas Mann Festival. The festival’s theme - In Search for Homeland was inspired by Czesław Miłosz’s book under the same title. Two world famous writers – Thomas Mann and Czesław Miłosz, a German and a Pole – lived in the present Lithuanian territory for some

PARODOS / EXHIBITIONS / Savos teritorijos / Aproppriated Territories

Savos teritorijos: puolimas, gynyba ir kūryba / Aproppriated Territories: Attack, Defence and Creation

ji tėvynė – teritorija, kurią suvokiame, jaučiame, norime matyti kaip savą. Tėvynė gali būti ir jauki gimtoji

Robertas Narkus, Žvaigždės yra skylės, 2010 / Stars are Holes, 2010

gūžta, ir gigantiški politiniai konstruktai – valstybės, ir apie futbolo komandas besiburiančios bendruomenės, ir mokslu pagrįstos tiesos, kuriomis pasitikėdami jaučiamės saugūs.

time (Mann spent several summers in Nida, Miłosz spent his childhood in the Northern Lithuania). Both of them loved their homeland, but due to political circumstances their relationship to the motherland has been problematic. The exhibition refers to all kinds of surrounding environments – natural, cultural- political and artistic-creative – and tries to find the threads that connect them. The main subject of the exhibition is the so called “homeland” - a territory that we perceive, feel and define as ours. “Homeland” may refer to the native cosy nest as well as gigantic political construct – state, to a community of soccer fans or a scientific truth, which we trust and which gives us the feeling of security.

Savų teritorijų gynimas dažniausiai siejamas su aštriais konfliktais – nuo sirgalių rietenų ir kaimynų barnių iki mokslinių disputų ir žmonių gyvybes nusinešančių karų. Parodoje į savų teritorijų kūrimą, jų puolimą ir gyny-

110

The defense of one’s own territory is very often bound with conflict – football fan riot, neighbours’ quarrel, scientific dispute or even wars stipulating loss of human lives. Creation, attack and defence of one’s own territory is viewed through a brighter lens in the exhibition – playfully, with a sense of humor, finding beauty even in conflict situations. Aggressive fans’ chants are paralleled with romantic bird singing, imperial dreams are represented on

Société Réaliste, Kultūros valstybės. Didesnė Europa, 2008 / Culture states: Greater Europe, 2008

PARODOS / EXHIBITIONS / Savos teritorijos / Aproppriated Territories

Žemėlapyje matyti išpampusi Europa, sudaryta iš „svajonių valstybių“ – Lietuva čia apima karaliaus Mindaugo laikų teritoriją, Austrija – XIX a. Austrijos imperiją, Švedijai priklauso dabartinės Suomijos ir Estijos žemės. Kadangi į skirtingų valstybių „svajones“ dažnai įeina tos pačios teritorijos, išsiklaipiusioje Europoje atsiranda dublikatų, pavyzdžiui, keturi Vilniūs, trys Briuseliai, dvi Prahos ar dvi Airijos salos. / The map shows bloated Europe, made of “dream states”: Lithuania covers the territory of King Mindaugas times; Austria – the Austrian Empire; Sweden stretches through the present Finnish and Estonian grounds. Since different states often dream about the same territories, distorted Europe includes duplicates – there are for ex. four Vilnius, three Brussels, two Prague and two islands of Ireland.

Mark Lewis, Algonkvino parkas ankstyvą kovą, 2002 / Algonquin Park Early March, 2002

a caricature map, a human desire to bring order to the surrounding world is taken to the extreme by arranging the words of the book in alphabetical order.

bą žvelgiama per skaidresnę prizmę – žaidybiškai, su humoru, grožio randama net ir konfliktinėse situacijose. Agresyvios sirgalių skanduotės lyginamos su romantišku paukščių čiulbėjimu, imperialistinės valstybių svajonės įkūnijamos karikatūriniame žemėlapyje, žmogiškas siekis įvesti tvarką jį supančiame pasaulyje privedamas iki kurioziško kraštutinumo, kai knygos žodžiai sudėliojami abėcėlės tvarka.

112

Neither particular “homelands”, nor identifications with them are important in the exhibition. It is not about “homelands”, but about mechanisms, which create “homelands”, mosaics generated by “homelands”, and the processes stimulated by their friction.

Parodoje nėra svarbu konkrečios tėvynės ir tapatinimasis su jomis; ji skiriama ne tėvynėms, bet tėvynes kuriantiems mechanizmams, tėvynių sudaromoms mozaikoms, jų tarpusavio trinties skatinamiems procesams.

Marcus Coates, Ne sezonas, 2000 / Out of Season, 2000

PARODOS / EXHIBITIONS / Savos teritorijos / Aproppriated Territories

Mikko Kuokinki, The Order of Things, Karlsruhe: Mark Pezinger Verlag, 2012

Objektų ir lėlių teatro dirbtuvės / Workshop of Objects and Puppet Theatre 2013 m. rugsėjo 23 – spalio 6 d. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijoje vyko Objektų ir lėlių teatro kūrybinės dirbtuvės. Tai VDA Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedros vykdomo projekto dalis iš renginių ciklo, skirto scenografijos mokyklos 85 metų jubiliejui paminėti. Gamtos ir ramybės apsuptyje patirties sėmėsi trijų Lietuvos aukštųjų mokyklų jaunieji kūrėjai ir svečias iš Slovakijos: VDA trečio ir ketvirto kursų scenografai, VDA Telšių fakulteto baldų dizaino studentė, Slovakijos dailės akademijos lėlių specialybės studentas, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros antro kurso lėlininkės bei Kauno technologijos universiteto Garso ir vaizdo katedros

114

From September 23- October 6, 2013 Nida Art Colony hosted a Workshop of Objects and Puppet Theatre. It was a part of the project dedicated to commemorate the 85th anniversary of the scenography school which is organized by the Department of Monumental Arts and Scenography of Vilnius Academy of Art. Surrounded by nature and quiet, young artists from three Lithuanian academies broadened their experiences. Among the

The workshop was run by scenographer Giedrė Brazytė, directors Jūratė Januškevičiūtė and Karolina Jurkštaitė, and composer Antanas Jasenka. Lectures were delivered by guest tutors: Rimas Driežis, a director of Vilnius Puppet Theatre Lėlė, theatre composer Martynas Bialobžeskis, and Ewa Piotrowska, a manager and director of Warsaw Puppet Theatre BAJ.

Projektą rėmė Kultūros ir rėmimo fondas, Vilniaus dailės akademija, Nidos meno kolonija. Prie projekto prisidėjo Kauno technologijos universitetas ir Klaipėdos universitetas.

The project was sponsored by the Culture Support Foundation, Vilnius Academy of Art, and Nida Art Colony. Kaunas University of Technology and Klaipėda University have also supported the project.

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS / WORKSHOPS / Objektų ir lėlių teatro dirbtuvės / Workshop of Objects and Puppet Theatre

antro kurso studentai. Dirbtuvėms vadovavo scenografė Giedrė Brazytė, režisierės Jūratė Januškevičiūtė ir Karolina Jurkštaitė, kompozitorius Antanas Jasenka, paskaitas skaitė lektoriai svečiai: Vilniaus „Lėlės“ teatro režisierius Rimas Driežis, teatro kompozitorius Martynas Bialobžeskis ir Varšuvos lėlių teatro „BAJ“ direktorė bei lėlių teatro režisierė Ewa Piotrowska.

participants were third and fourth year scenography students from VAA, furniture design students from Telšiai Department of VAA, puppetry students from the Academy of Fine Art and Design in Slovakia, second year puppeteers from Klaipėda University, Faculty of Arts, Department of Directing, and second year students from Kaunas University of Technology, Department of Audiovisual Arts Technologies.

Baltų mitai / Baltic Myths Tarptautinis kostiumų ir tekstilės projektas / International project of costumes and textile

Liepos 4 d. prasidėjęs Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto organizuojamas tarptautinis kostiumų ir tekstilės projektas „Baltų mitai“ liepos 10 d. persikėlė į Nidos meno koloniją, kur ir toliau vyko atviros kūrybinės dirbtuvės. Projekto metu Lietuvos ir Latvijos studentų sukurtos eksperimentinės kolekcijos pristatytos liepos 14 d. Nidos meno kolonijoje. Projekte pristatomi VDA Telšių fakulteto aprangos ir mezgimo dizaino specialybių, Latvijos dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros, Latvijos dailės akademijos Latgalos filialo tekstilės specialybės ir Rygos technikos universiteto Technologijų instituto Aprangos ir tekstilės katedros studentų atstovų (projekto dalyvių) sukurti eksperimentiniai kostiumai, kurių įkvėpimo šaltinis – baltų mitologija.

116

Five days later after having been launched on July 4, the international project of costumes and textile Baltic Myths organized by Telšiai Faculty of Vilnius Art Academy (VAA) moved to Nida Art Colony (NAC) where creative open workshops continued. During the project students from Lithuania and Latvia made experimental collections that on July 14 were presented in NAC. The project presents experimental costumes inspired by Baltic myths and designed by the students (project participants) from VAA Telšiai Faculty (Clothing and Knitting Design Program), Costume Design Department of the Art Academy of Latvia, Latgala Branch of the Art Academy of Latvia (Textile Program), and Clothing and Textile Department of the Institute of Technology of Riga Technical University.

The site of Nida Art Colony was chosen because it fit well with the project idea – common sea and woods unite Baltic mythology.

Projektui vykdyti pasirinkta Nidos meno kolonija, nes tai patraukli erdvė, tinkanti projekto idėjai – bendra jūra ir miškas vienija baltų mitologiją. Projektui pasirinktas lietuvius ir latvius vienijantis tautosakos kūrinys – pasaka-mitas, kuriam Lietuvoje prigijo pavadinimas „Eglė žalčių karalienė“, o Latvijoje – „Žalčio nuotaka“ (lat. Zalkša līgava).

Programos organizatorė ir vadovė / Organizer and Director of the Programme Zita Inčirauskienė, VDA Telšių fakultetas Projekto kuratorės / Curators of the Project: Žydrūnė Kriūkaitė-Juciuvienė, VDA Telšių fakultetas; Mara Kalnina, Latvijos dailės akademija; Vidmina Stasiulytė, menininkė ir kostiumo dizainerė Fotosesijos autorė / Photo shoot by Vidmina Stasiulytė Modeliai / Models: Inga Jūdre, Polina Rumbeštaitė Projekto dalyviai / Project Participants: Simona Remeikaitė, Kristina Balsytė, Rytė Krakauskaitė, Erika Jankauskaitė, Polina Rumbeštaitė, Uršulė Gužaitė, VDA Telšių fakultetas; Evija Šaitere, Latvijos dailės akademija; Inga Jūdre, Latvijos dailės akademijos Latgalos filialas; Ieva Bratuškina, Dita Miska, Rygos technikos universiteto Technologijų institutas; Alma Teresė Urbonaitė, VDA bakalaurė, kostiumo dizainerė

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS / WORKSHOPS / Baltų mitai / Baltic Myths

The work of folklore chosen for the project was a tale-myth common to Lithuanians and Latvians called Eglė the Queen of Serpents (Eglė žalčių karalienė) in Lithuania, and Serpent’s Bride (Zalkša līgava) in Latvia.

Contrabbando* Migruojančių meno akademijų laboratorija Nidoje / MIGAA laboratory in Nida

Rugsėjį Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijoje organizuotų Migruojančių meno akademijų tarptautinių kūrybinių dirbtuvių tema – „Kontrabanda“. Mes kontrabandą suprantame kaip rizikingą, dinamišką, konfliktišką ir kūrybišką situaciją, kurioje konfrontuojančios pusės pateisina savo veiksmus, siekdamos materialios ar nematerialios naudos. Nida yra ties pasieniu su Kaliningrado sritimi, kuri istoriškai buvo ir šiandien tebėra aktyvi kontrabandos gabenimo zona, todėl pokalbių ir darbo tema kėlė ir vietos specifikos klausimų.

* Kontrabanda (it. contrabbando < contra „prieš“ + bando „vyriausybės įsakas“) – neteisėtas prekių ir kitų daiktų gabenimas per valstybės sieną. / In Italian contrabbando – contra ‘against’ + bando ‘government order’ – illegal smuggling of goods through state borders.

Smuggling was the main theme of the Migrating Art Academies international creative workshop. Smuggling was considered to be a risky, dynamic, conflicting and creative situation, in which confronting sides justify their own actions for the reward of both material and non-material benefits. Nida is on the border with Kaliningrad Region (Russia), an area with a long history of smuggling, and where smugglers are still active. Issues of local specifics will be pertinent to discussions and will reflect in work produced.

Per kūrybines dirbtuves jauniesiems menininkams buvo siūloma įvairiai ir tarpdalykiškai panagrinėti kontrabandos reiškinį. Buvo nagrinėjami negatyvūs (neigiama įtaka valstybės finansų sistemai ir visuomenės saugumui, nelegalus prekių, daiktų ir žmonių gabenimas per sieną, kibernetinės atakos, virusai ir pan.) ir pozityvūs (kultūros ir švietimo kontrabanda, knygnešiai, pašto balandžiai, kultūriniai ir socialiniai protestai, universitetai tremtyje,

118

The creative workshops for emerging artists aimed at a multifaceted and interdisciplinary analysis of smuggling. Negative and positive aspects of smuggling were discussed, the former being the negative in-

Migruojančių meno akademijų platforma skirta naujovėms ir patirčiai dalytis mokant meno ir atliekant meno tyrimus. Tai universitetų ir nepriklausomų organizacijų tinklas, apimantis visą Europą (tarp dalyvaujančių šalių – Suomija, Prancūzija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Jungtinė Karalystė, Rusija). Laboratorija „Fireplace: Contrabbando“ remiama Europos Sąjungos programos „Kultūra“, Šiaurės šalių kultūros kontaktų biuro ir Lietuvos Kultūros rėmimo fondo. Laboratoriją organizuoja VDA Fotografijos ir medijos meno katedra su Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.

fluence on state security and finance systems, the illegal trafficking of people, cybernetic attacks, viruses and so on, the latter including cultur-

al-educational smuggling, book spreaders, homing pigeons, cultural-social protests, universities in exile, attempts to break through authoritative state information firewalls and illegal visual aesthetics. Some provocative themes (e.g. quantum world) were also offered.

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS / WORKSHOPS / Contrabbando

bandymai įlaužti autoritarinių valstybių informacines ugniasienes, nelegalios vizualinės estetikos ir pan.) kontrabandos aspektai. Buvo pasiūlyta ir provokuojančių temų, pavyzdžiui, apie kvantinį pasaulį.

Apie medžiagą 01-CB-05a / On the substance: 01-CB-05a Anka Helfetova

Pagrindinis sėkmingos kontrabandos principas – vežamas objektas turi būti labai gerai paslėptas arba atrodyti kaip kažkas kitas. Situacija. Tu susiduri su įtartina medžiaga.

The chief principle of successful smuggling: the smuggled object must be very well hidden or seem to be something else.

Ar norėtum pabandyti (pauostyti)? Na, ir kaip? Ką jautei? Pasiimk šiek tiek su savimi. 01-CB-05a – tai kodas iš Nikelio ir Struntzo mineralų klasifikacijos pagal jų cheminę sudėtį. Šis kodas žymi anglį. Tu ką tik pauostei viso organinio gyvenimo pagrindą.

Situation. You are facing a suspicious substance. Would you like to try (sniff)? How was it? What did you feel? Take some home. 01-CB-05a is a code in the Nickel-Struntz classification, a scheme for categorizing minerals based upon their chemical composition. It encodes Carbon. You have just sniffed the basis of all organic life.

120

Itališkas vaizdelis / Italian View Emanuela Marenz Kultūrinė kontrabanda, performatyvus veiksmas, fotografija, atvirukai, 2013 m. rugsėjis / Cultural Contrabbando, performative action, photography, postcards, September 2013

My art practice is related with the belief that photography holds the power of giving the sense of the portrayed place to the viewer.

During my visit in Nida, Lithuania, I got to know that this small town in the Curonian Spit is commonly related to the Mediterranean scenery. Even Thomas Mann described this landscape of “inexpressible beauty and Būdama Nidoje sužinojau, kad šis miestelis Kuršių nerijoje dažnai siejamas su Viduržemio jūros peizažu. Net Thomas Mannas šį „neišreiškiamo grožio ir unikalios aplinkos“ peizažą aprašė kaip „Itališką vaizdelį“ (1930). Man, kaip italei, tai pasirodė įdomus atsitiktinumas, tad nusprendžiau apmąstyti supančią panoramą – atkurti itališką vaizdelį ir nelegaliai perkelti vienos vietos idėją pristatant kitą vietą. Naudodama fotografijas iš Nidos sukūriau keletą atvirukų, pristatančių Italijos stereotipus, ir išplatinau juos Nidoje, norėdama pamatyti, ar galėčiau sutrikdyti žiūrovus.

uniqueness of its surroundings” as the Italian View (1930). Being Italian, I found this as an interesting accident and decided to contemplate the surrounding panorama to re-create an Italian View and then contraband the idea of one place by presenting another one. I made some postcards picturing Italian stereotypes by using photographs I took in Nida, and then I disseminated them through the town and waited to see if I could trick the viewers.

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS / WORKSHOPS / Contrabbando

Mano meninė praktika privertė įsitikinti, kad fotografija turi galią vaizduojamos vietos pojūtį perduoti žiūrovui.

Quantum Mikko Waltari Fotografė / Camera operator Agnieszka Pokrywka

Kaip kontrabanda įvežti kičą į akademinę šiuolaikinio meno parodą ir atlikti tai ypač skaidriu būdu...

122

How to smuggle kitsch in to an academic, contemporary art exhibition and to do it in an extremely transparent way…

T-R-A-C-E-S.net residencies (23rd March-31st May) / Natalia Borissova

Baimės kelias Objektas Saulius Leonavičius

Kūrybinėms dirbtuvėms „Contrabbando“ pasirinkau Hakimo Bey tekstą „L. A. Z. Laikinos autonominės zonos, ontologinė anarchija, poetinis terorizmas“ (T. A. Z. The Temporary Autonomous Zone, Ontological Anarchy, Poetic Terrorism). Šis tekstas vertė svarstyti, kaip konkreti institucija gali būti panaudota įsibrauti į įteisinantį meno lauką. Poetinio terorizmo strategijos, kurias siūlo Bey, skamba kaip manifestai ir tik iš dalies susilieja (ištirpsta) kasdienos paviršiuose. Anarchija prasideda viduje, paskiros širdies tamsoje. Žaltinių karolmedžių (lot. Anadenanthera colubrina; vilca, huilca) sėklų mišinys naudojamas Pietų Amerikos genčių gydymo ceremonijoms. Žaltinis karolmedis – tai au-

124

Way of Fear Object

For the creative workshop Contrabbando I chose the text T. A. Z. The Temporary Autonomous Zone, Ontological Anarchy, Poetic Terrorism by Hakim Bey. The text invited one to contemplate how a particular institution could be used to intrude into the legitimising field of art. The strategies of poetic terrorism that Bey suggests sound like manifests and only partly dissolve into the trivial surfaces. The anarchy comes from the inside, from the darkness of an individual heart. Seeds of vilca (Lat. Anadenanthera colubrina) are used by South American Indians in traditional healing ceremonies. Vilca is a plant-teacher that has a strong effect on both the physical body and

Per kūrybines dirbtuves pagaminau instrumentą, kuriuo mišinį galima pūsti į nosį sau pačiam.

consciousness. It arouses intense visions and opens up secret, unseen components of reality. A shaman (curandero) usually blows in the mixture through one’s nose with a bamboo tube. During the workshop I made an instrument that you can use to blow in the mixture for yourself.

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS / WORKSHOPS / Contrabbando

galas mokytojas, jis stipriai veikia tiek fizinį kūną, tiek mentalinę, sąmonės, erdvę. Sukelia stiprias vizijas ir atveria nematytus tikrovės dėmenis. Paprastai šamanas (curandero) mišinio ilgu bambukiniu vamzdeliu įpučia žmogui per nosį.

Legalizuokime kontrabandą / Legalise contraband Saulius Leonavičius

Kaip daiktas ar tekstas gali tapti priemone kitam turiniui? Kuo skiriasi cementiniai blokeliai, prikimšti cigarečių, nuo aktyvisto galvos, prikimštos antivalstybinės informacijos? Klausimas, kurį atsinešiau į Nidos meno kolonijoje vykusias dirbtuves „Contrabbando“*, buvo toks: ar (kaip) institucija gali tapti sabotažo laboratorija? Ypač institucija, esanti keli kilometrai nuo imperijos sienos, o kultūriniame lauke veikianti kaip reprezentacinė balto kubo ar akademijos erdvė. Ar joje galimi ideologiškai prieštaringi sumanymai, radikalūs visų galiojančių normų atžvilgiu? Ar šioje erdvėje galima atskleisti ir pervertinti nusikaltimo reikšmes, jei nusikalstama tik institucijų subordinuotoms normoms? Ar tokios kūrybinės dirbtuvės gali tapti įvykiu, kurio reikšmė būtų įvertinta pavojaus matu? Manau, kad šiuolaikiniame lietuvių mene atviros, matomos formos politinio aktyvizmo pasireiškia nedaug ir gana fragmentiškai. Kino teatro „Lietuva“ pro-testo laboratorija ar vis pasikartojanti Alytaus [meno streiko] bienalė – tik pora

Notes from Contrabbando* creative workshop, organised by Migrating Art Academies (MigAA) in Nida Art Colony (NAC). How an object or a text could become a means for a different content? What is the difference between concrete blocks stuffed with cigarettes and an activist’s head stuffed with anti-state information? The question which I brought into Contrabbando* workshop in NAC is this: (How) can an institution become a laboratory of sabotage? This in particular concerns an institution situated a few kilometres away from the border of an empire; an institution, which however plays a representative role in cultural field as a white cube or as an academic space. Can ideologically conflicting ideas, radical in relation to any existing norms, be possible within such institution? Can the meaning of an offense be explained and re-evaluated in a situation where only subordinated norms of an institution have been disobeyed. Can such creative workshop become an event the meaning of which would be measured according to the amount of threat?

ryškesnių pavyzdžių. Kiek menininkams (vis dar ar jau nebe) aktuali institucinė kritika, sunku nuspėti, mano paviršutinišku žvilgsniu meno erdvėje institucinės prieštaros nepastebimos ar nesureikšminamos. Viena priežasčių galbūt yra pačios institucinės kritikos, kokia ji vystėsi Vakaruose nuo 7 deš., kairuoliškumas. Naujosios kairės idėjos Lietuvoje dar tik dygsta, tai rodo vieši Karlo Marxo tekstų skaitymai Vilniuje ar Gilles’io Deleuzo vardo populiarumas Vilniaus dailės akademijoje. Nidos meno kolonija ir Migruojančios meno akademijos (Migrating Art Aca-

126

In my opinion political activism barely appears in contemporary Lithuanian art and if it does, it is very fragmented. Cinema house “Lietuva” protest laboratory or constantly reappearing Alytus [art strike] biennial are only a few examples. It

Ontologinė kontrabanda – tai nelegalus iracionalių veiksnių importavimas į tikrovės erdvę. To, kas nesuderinama su racionalumo logikos struktūromis: (ne)prieštaringumo dėsnis, individuacijos principas ir atsitiktinumo koncepcija. Daug kūrybinėse dirbtuvėse įgyvendintų darbų susiję su vietos, lokacijos, teritorijos, erdvės klausimais. Tikriausiai nuspėjama – kai dvi savaites gyveni tokioje gražioje vietoje tokiu gražiu metų laiku, pati erdvė mintį iš svajonių ar prisiminimų verpetų išsuka į kontempliavimą to, kas yra Čia ir

is hard to predict how much institutional critique is (still/no longer) important to artists, but as per my point of view, institutional contradictions are unnoticeable or not valid in the art world. One of the reasons might be the left-wing nature of this institutional critique, the way it started to emerge in the West in the sixties. The ideas of the new left are only slightly appearing in Lithuania – this can be identified from public readings of K. Marx in Vilnius or the popularity of G. Deleuze’s name in Vilnius Art Academy. MigAA and NAC are both closely related to Vilnius Art Academy, therefore pretensions regarding provocative initiatives within these institutions are understandable.

Dabar. Keliuose darbuose atsirado pačios vietovės dokumentų: miškas, kopos, Ontological contravanduo. Gerardo Monteso de Ocos Valadezo darbas „The Leak“ – pro lubas band is an illegal lašantis vanduo į galerijoje pastatytą kibirą – jautriausiai aktyvuoja tą Čia ir import of irrational Dabar pojūtį, stipriausiai aktualina esamą laiką. Kūrinio plastika kreipiasi į factors into reality – natūralią jėgų pusiausvyrą, nubrėžiama esminių gamtos dėsnių diagrama. Taip of something which is pat taikliai panaudojamas institucijos kontekstas – parodų salės stoglangis, per incompatible with the kurį laša vanduo, labai primena dažną komunalinių butų problemą – pavojų structure of rational būti užlietam iš viršaus. Gerardo pasiūlytas veiksmas – pačiam žiūrovui pilti logics – the law of non-contradiction, the vandenį per atsiradusį įtrūkį – į vieną sujungia medžiagą ir veiksmą. Į kibirą principle of individukrintantys lašai atveria laiko (laukimo) dimensiją, o gravitacijos ir materijos ation and the concepvertikalė ir horizontalė nubrėžia fizikinės erdvės modelį. Mane jaudina šio darbo kasdieniškumas ir po juo esanti atida. Ne iš viršaus į apačią, ne iš tion of randomness. apačios į viršų, ne iš šono, bet akis į akį. Būti esamam, auginti ir formuoti esamą, dabarties akimirką. A lot of work carried out during the workshop was related to place, location, territory, space. One Kultūros kriminologijoje atkreipiamas dėmesys could predict that living in such beautiful environį šiaip jau akivaizdų faktą – kiekvienas iš mūsų ment during this beautiful season for two weeks nuolatos darome mažesnius ar didesnius nusižengiturns your thought from the memory-dream flow mus, pradedant neleidžiamoje vietoje pereita gatve, into the contemplation of the Present. „The Leak“ baigiant iš „Torrent“ parsisiųstu filmu. Smulkūs by Gerardo Montes de Oca Valadez in which water kasdieniai nusikaltimai kartojasi ir dažniausiai drips into a bucket on the gallery floor through the kaip tokie net neįvardijami. Kultūros kriminololeak in the roof most of all emphasizes the present gija – tai ir didesni, reikšmingi galiojančių normų time. It very much reacts to the sense of Here and sutrikdymai, įvardijami kaip kultūros permainos, Now. The plastics of the work comes from the balkai vertinama ne jų faktinė, bet simbolinė reikšmė. ance of natural forces and the diagram of the basic Supratimą, kas yra nusikaltimas ir jo kontrolė, laws of nature is drawn. Institutional context has been touched upon as well – the leaking skylight

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS / WORKSHOPS / Contrabbando

demies, MigAA) glaudžiai susijusios su Vilniaus dailės akademija, todėl pretenzijos jose rengti kultūringas provokacijas yra suprantamos.

of the gallery space refers to a very frequent communal flat formuoja konkrečioje kultūroje jam problem of being flooded from the above. The suggestion by priskiriamos reikšmės. Kartkartėmis Gerardo to the spectators to pour the water through the leak by padarydami mažų nuodėmių atsithemselves connects material and action into one. Water drops duriame daugiau ar mažiau kritiniu leaking into a bucket open up the dimension of time (waiting) atstumu nuo bendrų normų ir taisywhereas vertical and horizontal lines of gravitation and matter klių, pažadiname rezistencijos dedefine the model of the physical space. I am thrilled by the monus. Kartais esame nubaudžiami, simplicity of this piece and the idea behind it. Not from the top sugėdinami arba pagąsdinami, bet to the bottom, not from the bottom to the top, not from the side, tai irgi tampa kasdienybės dalimi ir but from the eye to eye. To be present, to capture and to shape beveik neturi įtakos mūsų savivokai, the present moment. savigarbai ir tapatybei. Smulkūs nusikaltimai gyvena mūsų paviršiuje, Cultural criminology points out quite an obvious fact that we all yra toleruojami, bet kartu yra ir viena keep committing smaller or bigger offenses all the time. It starts jautriausių asmenybės dalių. Nusiwith a street crossed over in a wrong way and continues with illegally downloaded movies from torrent sites – kaltęs žmogus yra pažeidžiamas, minor daily crimes go on even being unidentified užsidengia veidą rankomis. Apie tai, ką neteisėto as such. Cultural criminology also points out sigpadarėme, galime pasakoti tik artimiesiems, tai nificant disturbances of existing norms known as mūsų paslaptys ir jas labiausiai saugome. Akimircultural changes and observed due to their symbolic ka, kai nusižengimas tampa mūsų istorijos dalimi, rather than factual significance. Understanding of yra jautriausia ir aktualiausia tirti bei pažinti, šioje an offense and offense control are dependent on a erdvėje asmeniška ir vieša susijungia ir taip aktuparticular culture and the meaning of an offense in alinama, tampa bendru naratyvu. this culture. By constantly committing small sins we find ourselves within a critical distance from

128

Chaoso menininkas gali elgtis bauginančiai, jis netgi gali elgtis it grand guignol, tačiau niekada negali sau leisti pasinerti į dvokiantį negatyvumą, mirtį, mėgavimąsi kito kančia. Net jei tai atrodo kaip įtūžis ar kandumas, bet kas, besinaudojantis nematoma trečiąja akimi, gali matyti skirtumą tarp revoliucingo, gyvybę nešančio, ir reakcingo, mirtį skatinančio meno. Vaizdiniai, kuriuos pasirinkome, turi tamsos galių, tačiau visi atvaizdai yra kaukės, o už jų glūdi energija, kurią galime paversti šviesa ir malonumu.

Artist of the chaos can behave in a threatening manner, he can even behave as grand guignol, but he can never allow himself to dive into a stinky negativity, death, enjoyment of torture. Even if it looks like rage, anyone – with the help of an invisible third eye – can see the difference between life-bringing revolutionary art and death-bringing reactionist art. Images we choose have dark power; however all images are masks behind which energy exists that can be transformed into light and pleasure.

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS / WORKSHOPS / Contrabbando

Marija ir Greta dvi kūrybinių dirbtuvių savaites darė beveik nepastebimas intervencijas Nidos meno kolonijos erdvėje: po truputį keisdavo regimą tvarką, tačiau taip, kad pakeitimai kitiems liktų erdvėje iki suvokimo. Perstumdavo daiktus iš įprastos vietos į kitą, palikdavo klaidingų nuorodų ar informacijos, paruošdavo niekieno maistą ir t. t. Per dvi savaites atliko keliasdešimt tokių nepastebimų pakeitimų ir įvardijo

common rules and norms; we wake up the daemons of the resistance. Sometimes we get punished or threatened, however this does not influence our dignity or self-awareness and become part of our daily lives. Minor offenses inhabit our outer layers and turn into a tolerated but fragile part of our personality. Having committed a crime one covers his face with his hands. Something we did illegally can only be told to the close ones – these are our secrets, something we hide most. The moment an offense becomes a part of our history is the most fragile and the most significant to observe, here the private and the public interconnects into a common narrative.

juos tik projekto pabaigoje. Manau, kad tai puikiai sužaistas žaidimas, kai partneris tik nujaučia, kad galbūt dalyvauja kažkur, ko pats nesuvokia. Šauni užuomina apie persiklojančias tikroves ir mūsų sąmoningumą. Nesu tikras, ar kontrabandininkui verta grįžti ir muitininkams papasakoti apie tik ką iškrėstą triuką, gal geriau istoriją pasakoti kitiems bendrininkams? Marijos ir Gretos veiksmai buvo organiški ir juose įkrauta emocija labiausiai suprantama tuo metu gyvenusiesiems Nidos meno kolonijoje. Manau, kad tai atvejis, kai kūrinys gyvuoja tik tam tikrą laiką tam tikroje situacijoje ir akimirksniu išgaruoja atvėrus duris.

Marija and Greta were doing almost unnoticeable interventions into NAC space for the whole two weeks. They did some minor changes of the existing visible order in a way which allowed those changes to remain unperceived by others. Things were moved away from their usual places, fake notes with information were left in the space, food was cooked by/for someone who did not exist and so on. In two weeks time lots of unidentified changes of this kind were made and they were only disclosed as the project finished. I think this is the game well played in which the partner could only suspect he is into something he does not understand. This is a good reference to interlinking realities and our awareness. I am not sure whether it is wise for a contrabandist to turn back and tell the customs about what he has just done, he would rather tell his story to his accomplices. All actions which Maria and Greta had taken seemed organic and the emotion in them was definitely felt by the ones staying in NAC at the time. I think this is the case where the artwork exists only at a certain time in a certain situation and disappears as soon as the door is opened.

Baigiantis antrai stovyklos savaitei, mano naivų norą atpažinti sąmokslo galimybes puikiai veikiančioje struktūroje pakeitė supratimas, kad anarchija pirmiausia gimsta širdyje, auga ir vystosi transformuodama visas žmogaus dalis ir gali reikštis nenuspėjamomis formomis. Nicko Degtyarevo ir Našios Degtyarevos sukurtas videodarbas „Borderline“ rezonuoja labai intuityviu, emocijos, pojūčio lygmeniu. Autoriai nurodo, kad tai darbas, skirtas kintančiam (istorijoje ir atmintyje) laiko suvokimui. Statiškas ir tekantis laikas. Pažodžiui nekomentuodamas kontrabandos temos, videodarbas yra nuoroda į ribų plastiką ir virpėjimą. Riba tarp dviejų ekranų, riba tarp mūsų ir jų horizonto, riba tarp esamo ir tuščio. Bet kuri linija gali būti išdidinta iki lauko, kiekvienoje akimirkoje telpa visos iki tol buvusios akimirkos. Horizontas neegzistuoja, tai tik galvos pakreipimo kampas. Neryškios sienos gali būti peržengtos nepastebint ar likus nepastebėtam. Žodis smuggle kilęs iš skandinaviško smog, o šis reiškia „rūkas“.

130

By the end of the second week of the laboratory my naïve hope to identify chances of conspiracy in a functioning structure was overcome by understanding that anarchy is firstly born inside one’s heart, that it grows and develops transforming all consisting parts of a human and that it can appear in unpredictable forms. The video work „Borderline“ by Nick Degtyarev and Nadia Degtyareva resonates on a very intuitive level of emotion and sense. The authors indicate that this work is aimed at a variable (in history and in memory) perception of time – static time and dynamic time. Without literally commenting on contraband, this work refers to the plastics and vibration of the verge – the verge between two screens, between our horizon and their horizon, between the present and the empty. Any line can be expanded to a field, any moment contains all moments of the past. The horizon does not exist, it is just an angle of the position of one’s head. Blurred boundaries could be crossed over without noticing or without being noticed. The word smuggle comes from Scandinavian smog which refers to fog.

Recently I started to understand that intervention which crosses the line between allowed and prohibited, right and wrong, good and bad is a means to recognize the conditional and fearful nature of this line. All thirteen works presented in this exhibition contain an element of illegal intervention into existing order. A stolen bolt from Koenigsberg Palace, pseudo-drugs, instructions of hacking the organizer’s email, postcards with false landscapes, transportation of goods across the border or a visionary journey to the unconscious – all these actions appear very subtle, poetic, transcending the ethics of an offense. Languages which operate in art field allow for more than one interpretation of the same fact – this could be used when discovering alternative versions of reality. However it is not easy to evoke changes in the system or at least to evoke reaction – especially when existing system does not seem that problematic or unacceptable to the majority of artists. For that reason MigAA Contrabando* has worked out as a possibility of breaching the inner boundaries. There are many ways to cross the line – to erase it, not to notice it, to ignore it – but first one needs to identify and admit the contrabandist within oneself and to allow this contrabandist to do one’s job. When the last unfulfilled wish wins against an officer inside your head – then perhaps our surrounding landscape starts to change.

Meno lauke veikiančios kalbos sukuria daugiau nei vieną bet kurio fakto interpretaciją, tuo galima pasinaudoti atrandant alternatyvias tikrovės versijas. Tačiau išprovokuoti sistemos pokyčius ar bent reakciją nėra ir nebus paprasta, tuo labiau kad ir daugeliui menininkų veikiančios sistemos nėra nei labai problemiškos, nei nepriimtinos. Todėl MigAA „Contrabbando“* suveikė daugiau kaip vidinių, prote nubrėžtų sienų pažeidimo galimybė. Yra daug būdų peržengti ribą: ištrinti, nematyti, ignoruoti. Bet pirmiausia reikia atpažinti ir pripažinti kontrabandininką savyje ir leisti jam dirbti savo darbą. Kai paskutinis neišpildytas noras nukaus paskutinį pareigūną tavo galvoje, tuomet galbūt ir peizažas aplink mus ims keistis.

Tekste neleidžiamai panaudotos ištraukos iš Hakimo Bey, Hanso Haacke ir Kristupo Saboliaus tekstų. / Extracts from works of Hakim Bey, Hans Haacke and Kristupas Sabolius have been illegally used in this text. * 62 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja šešėlinę prekybą (informacija iš www.beseselio.lt). / 62 % of Lithuanians tolerate shadow market (www.beseselio.lt).

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS / WORKSHOPS / Contrabbando

Pastaruoju metu imu vis labiau suprasti, kad intervencija, peržengianti ribas tarp galima ir draudžiama, teisinga ir klaidinga, gerai ir blogai, yra priemonė, leidžianti atpažinti tų ribų sąlygiškumą ir pamėkliškumą. Visuose 13 parodoje pristatytų darbų esti nusikalstamos intervencijos į esamą tvarką. Pavogtas varžtas iš Karaliaučiaus karaliaus rūmų, pseudonarkotikai, instrukcijos, kaip įsibrauti į parodos kuratoriaus elektroninį paštą, melagingas Nidos peizažų ženklinimas, produktų ir prekių gabenimas per valstybės sienas ar vizionieriška kelionė už sąmonės ribų – visi šie veiksmai atsiskleidžia kaip labai subtilūs, poetiniai, transcendentuojantys nusikaltimo moralę.

Paslaugų dizainas Nidoje / Service design in Nida Paslaugų dizainas – nauja sritis, nukreipta į vertės kūrimą žmogui per nepriekaištingą paslaugos procesą. Naudodamiesi paslaugų dizaino įrankiais ir principais, Dizaino katedros studentai (trečio kurso bakalaurantai ir pirmo kurso magistrantai) pirmiausia turėjo rasti naujų paslaugų galimybių Nidos kontekste. Atlikus analizę, pagal siūlomas koncepcijas buvo kuriami apčiuopiami paslaugų prototipai. Atliekant bandymus tai padėjo išsiaiškinti realių vartotojų poreikius ir lūkesčius. Pagal gautas įžvalgas paslaugų koncepcijos buvo tobulinamos, kad taptų kuo realesnės. Praktikos vadovas Deividas Juozulynas

Socialinis projektas skaitiniams Mainų erdvė / Social project for readings Exchange Point Studentai / Students: Justė, Gerda, Lina, Vilius

132

Studentai / Students: Eglė, Dominyka, Justinas, Rūta, Laura

Service design is a new field dedicated to the creation of value by well provided service. Using instruments and principles of service design, the students (3 MA and 1 BA) had to identify the possibilities for new services in Nida. Having done the analysis, prototypes of services for the newly proposed concepts were created; during the testing period these prototypes helped to understand needs and expectations of potential users. Applying the results of a testing, the concepts of services were elaborated in order to bring them closer to reality.

Lecture Deividas Juozulynas, Workshop Supervisor

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS / WORKSHOPS / Paslaugų dizainas Nidoje / Service design in Nida

Susikurk savo atviruką, iniciatyva lauko bare „Kaštonas“ / Make Your Own Postcard, initiative in the open air pub Kaštonas

Tarptautinis dizaino vadybos seminaras / International Design Management Seminar Nidos restorano istorijos / Stories of Nida restaurant

On the last week of April of 2013 Nida Art Colony was swathed with ideas of design management as at that time a seminar on design management and creative workshop took place. The international project iniciated by Vilnius Art Academy and the Nordic Council of Ministers office in Lithuania was thus inaugurated. Students and professors from different design fields from Lithuania and foreign countries were invited to Restorano bufetininkė Zita Pelekienė, 1968 (nuotrauka iš asmeninio Z. Pelekienės Nida. During the workshop, interarchyvo) / Restaurant’s barmaid Zita Pelekienė, 1968 (photo from personal Z. Pelekienė archive) disciplinary groups of participants explored as diverse themes as creation of interactive design products and services, visual narrative, recognition of the brand of design, identity of Nida, design heritage and history, and also prepared five unique solutions to case studies.

134

Paskutinę 2013 m. balandžio savaitę Nidos meno kolonijoje praūžė dizaino vadybos idėjų uraganas. Tuo metu vyko dizaino vadybos seminaras ir kūrybinės dirbtuvės. Taip prasidėjo tarptautinis projektas, inicijuotas Vilniaus dailės akademijos ir Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje. Į Nidą jis sukvietė Lietuvos ir užsienio universitetų skirtingų dizaino sričių studentų ir dėstytojų. Kūrybinėse dirbtuvėse tarpdalykinio pobūdžio grupės gilinosi į interaktyvių dizaino produktų ir paslaugų kūrimo atvejus, vizualaus pasakojimo, dizaino ženklo atpažinimo, Nidos identiteto, dizaino paveldo ir istorijos problemas. Buvo parengti penki unikalūs atvejų sprendimo būdai. Vienas jų, kurio idėjas pavyko iš dalies įgyvendinti šią vasarą, susijęs su legendiniu restoranu „Neringa“, atidarytu Nidoje 1961 metais. Restorano pastatas – modernios architektūros pavyzdys, ne kartą perstatytas, keitęs pavadinimus ir šeimininkus. Įgyvendinant projektą tyrinėtos restorano istorijos, jas

Poilsiautojai restorano „Neringa“ terasoje, 1967 (B. Aleknavičiaus nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo) / Holidaymakers on the terrace of restaurant “Neringa”, 1967 (photo by B. Aleknavičius from Lithuanian Central State Archive)

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS / WORKSHOPS / Tarptautinis dizaino vadybos seminaras / International Design Management Seminar

Restorano „Neringa“ pastatas Nidoje, 1966 (A. Garunkščio nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo) / Restaurant “Neringa”, 1966 (photo by A. Garunkštis from Lithuanian Central State Archive)

One of them that was partly put into practice this summer, is related with a legendary restaurant Neringa that was opened in Nida in 1961. The building of the restaurant is an example of modern architecture; it was rebuilt several times, its title underwent numerous changes, and throughout its existence it belonged to different hosts. During the project, the narratives related with the restaurant were analysed and then interpreted with the help of design artefacts, people’s stories and legends. Photographs depicting a 1962 visit of Lithuanian Americans to Curonian Spit that have never been published before were found in Lithuanian Central Archives. Architectural and interior design details as well as the style of the sixties

siekta interpretuoti į pagalbą pasitelkus dizaino of the 20th century and a special atmosphere of the artefaktus, žmonių pasakojimus ir už pastato slybuilding are beautifully reflected in those pictures. pinčias legendas. Naujai atrastos anksčiau niekur One of the sources for inspiration was recollections nepublikuotos Lietuvos centriniame valstybės and photographs from the personal archive of Zita archyve saugomos fotografijos, kuriose puikiai Pelekienė, a restaurant’s long-term barmaid. Anotatsispindi pastato architektūros ir interjero deher important finding is the work of the master of talės, XX a. 7 deš. stilius ir ypatinga restorano Lithuanian photography Antanas Sutkus were we dvasia. Jose užfiksuotos akimirkos, kai 1962 m. can see an imposing portrait of J. P. Sartre as he is JAV lietuviai lankosi Kuršių nerijoje. Svarbiu sitting in Nida restaurant. It belongs to a famous įkvėpimo šaltiniu tapo Zitos Pelekienės, ilgametės series of pictures depicting philosopher’s1965 jourrestorano bufetininkės, prisiminimai ir asmeninio ney to Lithuania although up until archyvo nuotraukos. Svarbus atradimas – Lietuvos now A. Sutkus thought it had been fotografijos meistro Antano Sutkaus fotografija iš jo garsiosios taken in Kaunas. Jeano Paulio Sartre’o 1965 m. kelionės Lietuvoje serijos, kurioje matome įspūdingą filosofo portretą, užfiksuotą sėdint Nidos restorane (lig šiol Sutkus manė, kad ši fotografija padaryta Kaune).

JAV lietuviai pietauja Nidos restorane, 1962 (B. Bučelio nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo) / Lithuanians from USA visiting Nida restaurant, 1962 (photo by B. Bučelis from Lithuanian Central State Archive)

Projekto metu bendradarbiaujant su restoranu „Kitchen“ buvo sukurta ir pagaminta speciali šokolado serija. Šokolado grafinio dizaino stilius – originali 7 deš. dizaino interpretacija šiems laikams, kelių skirtingų raštų junginys – saldainių dėžutės „Nida“ (dail. Teresė Ivanauskaitė, 1934–2013) motyvai ir magnetolos „Neringa“ (1959) šriftas.

Together with a restaurant, Kitchen, a special series of chocolates was made. Its graphic design is a contemporary interpretation of the sixties Lithuanian graphic design: motives of a box of cholocates Nida (originally designed by Teresė Ivanauskaitė (1934-2013)) and a font of a taperecorder Neringa (1959).

Karolina Jakaitė

136

Team of the Project: Dovilė Gabalytė, VAA 2nd year student of design management; Gerda Vilkevičiūtė, VAA 2nd year student of design; Anna-Kaisa Varjus, Lapland University; Karolina Jakaitė, design historian, a lecturer at design management program at VAA; Julija Reklaitė, architect, author of exposition concepts; Tomas Gedminas, director of restaurant Kitchen.

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS / WORKSHOPS / Tarptautinis dizaino vadybos seminaras / International Design Management Seminar

Projekto komanda: Dovilė Gabalytė, VDA dizaino vadybos MA II kurso studentė; Gerda Vilkevičiūtė, VDA Dizaino katedros MA II kurso studentė; Anna-Kaisa Varjus, Laplandijos universiteto dizaino MA II kurso studentė; Karolina Jakaitė, dizaino istorikė, VDA dizaino vadybos programos lektorė; Julija Reklaitė, architektė, ekspozicijos koncepcijos autorė; Tomas Gedminas, restorano „Kitchen“ direktorius

Fotografija / Photo by Karolis Milaševičius

Nidos lietpalčiai / Nida raincoats Fotografė / Photographer Rasa Kuzmauskaitė Modeliai / Models Reda, Ugnė, Adas Idėja / Concept Grupė „E“ Vadyba / Management Augustė Vyšniauskaitė

Idėja gimė 2010 m. vasarą, kai Nidos meno kolonijoje vyko Vilniaus dailės akademijos dizaino trečiakursių praktika. Užsiėmimų tikslas – kurti inovatyvius suvenyrus Kuršių nerijos tematika. Vienas šio darbo rezultatų – lietpalčiai su Nidos žemėlapiu. Dizaino vadybos projekto metu studentų grupės „E“ sukurtos idėjos buvo iš dalies adaptuotos gaminant eksperimentinius prototipus. Lietpalčiai padovanoti seminare dalyvavusiems dėstytojams ir studentams iš Lietuvos bei kitų Europos šalių. Stebėjome žmonių reakcijas ir klausėme jų nuomonės, bandėme sužinoti, ar esant pasiūlai jie norėtų įsigyti tokį drabužį. Sulaukus teigiamų vertinimų, nuspręsta plėtoti šį projektą, tai yra pagaminti daugiau tokių lietpalčių ir pamėginti įvesti į rinką naują suvenyrą, kuris inovatyviai reprezentuotų Nidą. Rankų darbo lietpaltis visuomet primins jums vasarą ir nuostabiai praleistą laiką Nidoje. Asimetriškas lietpaltis išmargintas stilizuotu Nidos miesto žemėlapiu, tinkamas dėvėti visais metų laikais visuose pasaulio miestuose. Galimybė ant šios medžiagos piešti permanentiniu žymekliu leis

138

The idea was born back in 2010 during summer workshops of third year design students of Vilnius Academy of Arts at Nida Art Colony. The main purpose of the workshops was to create innovative souvenirs for Nida on the topic of the Curonian Spit. The raincoat with margins of the Nida map was one of the results of this workshop.

Experimental raincoats were made to be as a present for International Design Management seminar participants (containing students and lecturers from all over the world). We collected everybody’s observations and opinions, asking if they would buy this object as a souvenir. In case, we heard many positive evaluations, so we decided to produce more raincoats, to be sold as souvenirs of Nida. And everyone, can now enjoy it. The purpose of

pasižymėti aplankytas Nidos vietas, patirtus įspūdžius ar kitų metų planus.

A handmade raincoat will always give you soft memories of summer and perfect times spent in Nida. The asymmetric raincoat is inspired by the town of Nida and is decorated with the margins of the town map. You can wear this raincoat during all seasons and at all the places around the world! An opportunity to draw with a permanent marker on this raincoat will help you mark all the places you have been, you want to go or will go next year! Be inspired and make Nida as personal as you want! Our purpose is to help you get involved into the life of Nida and give you an opportunity to create a unique raincoat for yourself!

Mūsų tikslas – skatinti jus įsitraukti į Kuršių nerijos gyvenimą ir padėti susikurti unikalų, personalizuotą lietpaltį.

Daugiau / More on www.facebook.com/nidaraincoat

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS / WORKSHOPS / Tarptautinis dizaino vadybos seminaras / International Design Management Seminar

this design management project is to introduce a new product, which is able to present Nida in a very innovative way.

140

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS / WORKSHOPS / Tarptautinis dizaino vadybos seminaras / International Design Management Seminar

Ne ta vieta / Wrong Place Simpoziumo dirbtuvės / Symposium workshop

Vadovas ir kuratorius / Tutor-curator Barnaby Drabble (CH)

Vienas iš per dirbtuves sukurtų kūrinių, autorius Danielius Masiulis / One of the works made during workshop, author Danielius Masiulis

142

T-R-A-C-E-S.net residencies (23rd March-31st May) / Natalia Borissova

Interformato simpoziumas / Inter-format symposium

Programa / Programme http://nidacolony.lt/en/projects/ symposium/inter-format-symposium-2013

Apie kritinį turizmą, vietiškumą ir postromantinį būvį / On Critical tourism, site-specificity and postromantic condition VDA Nidos meno kolonija, 2013 m. gegužės 16–19 d. / Nida Art Colony, May 16-19, 2013 Kuratoriai / Curators Federica Martini (CH) & Vytautas Michelkevičius (LT)

Šiais laikais, kai paveldo, tvarumo ir ekologijos keliai vis dažniau kertasi su turizmu, atokiose vietovėse dirbantys menininkai ir turistai paprastai stebi tuos pačius kultūrinius objektus: ikoninius peizažus, vietos kultūrą ir autentiškus žmogaus sukurtus daiktus, išgalvotas tradicijas ir nostalgiją. Vienas šios susiklosčiusios padėties padarinių, kaip savo esė „Ne ta vieta“ (Wrong Place) teigia Miwon Kwon, yra tai, kad didėjantis meno sistemos mobilumas, apimantis tiek centrus, tiek atokesnes vietoves, privedė prie romantizuoto kultūros darbuotojo įvaizdžio. Simpoziumu

144

Patiekalas iš konceptualios vakarinės Nidos meno kolonijos skonis / A dish from the dinnerperformance The Taste of Nida Art Colony

In a time where heritage, sustainability and ecology increasingly cross the path of tourism, artists working in remote contexts and tourists often share the observation of similar cultural objects: iconic landscape sites, vernacular culture and authentic artefacts, invented traditions and nostalgia.

siekta kvestionuoti meno praktikas ir kritinį turizmą siejančius panašumus tarpdalykiniame kontekste. Ar šiuolaikiniame mene perkėlimai įgauna romantinės išvykos formą, ar jie paremti svetingumu ir mainais? Ir kas nutinka viešnagės metu? Koks ryšys (kompetencijų tinklas) gali išsivystyti postromantinio atsitraukimo situacijoje? Kaip išvengti tos egzotikos, kurią šios vietos gali sukelti, ir (arba) kaip kritiškai ją „perskaityti“? Kaip elgtis su šiais dviem naujais kolonijų žanrais – menine ir turistine, – kurie abu konceptualiai ir fiziškai suteikia peizažui kitą formą?

The symposium was a 4-day-long event (May 16-19 2013) as a part of the project On Hosting and Displacing co-organised by Nida Art Colony (LT) and Ecole Cantonale d’Art du Valais/ Sierre (CH). Over 40 art professionals (artists, curators, researchers, producers, etc.) shared their experiences and made artistic interventions. Some of them are presented in the following pages

Simpoziumas truko keturias dienas (nuo gegužės 16 iki 19 d.) ir buvo Nidos meno kolonijos su Valė kantono aukštąja meno mokykla Šveicarijoje rengto projekto „Apie svečiavimąsi ir perkėlimą“ (On Hosting and Displacing) dalis. Daugiau nei 40 dalyvių (menininkų, kuratorių, tyrėjų, mokslininkų ir kt.) dalijosi savo patirtimi ir kūrė menines intervencijas. Keletą jų pristatome kituose puslapiuose.

Knygų apie kritinį turizmą paroda / Exhibition of the books on Critical Tourism

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium

Keturių rūšių bulvių patiekalai iš konceptualios vakarienės Nidos meno kolonijos skonis / Four potato dishes from the dinner-performance The Taste of Nida Art Colony

One effect of this condition, as Miwon Kwon highlights in the essay “The Wrong Place”, is that the increasing mobility of the art system, involving both centres and remote situations, has led to romanticising the image of the cultural worker. The symposium aims at bringing into question correspondences between artistic practices and critical tourism in a trans-disciplinary context. In contemporary artistic practices, do displacements take the form of a romantic expedition or are they based on hospitality and exchange? And what happens in the stay? What kind of connection/ network of competence can be developed in a situation of post-romantic retreat? How to avoid and/or critically read the exoticism potential arisen by these sites? How to deal with these two new genres of colonies – artistic and touristic ones – that are both conceptually and physically re-shaping the landscape?

Raktiniai žodžiai ir klausimai

Key-words and key-questions:

• Menininkas kaip turistas • Meninės ir kuratorystės praktikos atokiose vietovėse kaip svetingumas • Kritinis turizmas ir kultūrinių erdvių pervertinimas • Peizažo muziejinimas ir vietos istorija • Turistinis žvilgsnis ir vietovių konstravimas • Įžymybių lankymas (angl. sightseeing) kaip meninis tyrimas • Nostalgiškasis turizmas postkolonijinėse vietovėse • Peizažas ir šiuolaikinės egzotiškumo formos • Tapatybės peizažas ir įvietintos meninės intervencijos • Lokalumas ir standartizuotos tapatybės • Kritiniai meniniai veiksmai Alpėse ir pajūryje • Vietiniai Nidos ir Sjero fenomenai (sniegas, užtvanka, gintaras, smėlis, liaudies kultūra) • Surežisuotas autentiškumas ir tradicijų interpretavimas • Postromantinė tapybiškumo patirtis • Meninės veiklos perkėlimas į provincijos (Alpių) meno kolonijas ir rezidencijas • Atsitraukimas, bendradarbiavimas ir kultūrinė produkcija

• The artist as tourist • Artistic and curatorial practices in remote contexts as hospitality • Critical tourism and re-mapping culturescapes • Museification of landscape and local histories • Touristic gaze and the construction of places • Sightseeing as artistic research • Nostalgia tourism in post-colonial contexts • Landscape and contemporary forms of exoticism • Identity landscape and site-specific artistic interventions • Localism vs. standardized identities • Critical artistic actions in alpine and seaside contexts • Site-specific materials in Nida and Sierre (snow, dam, amber, sand, vernacular culture) • Staged authenticity and interpreting tradition • Post-romantic experiences of the picturesque • Dis-placing artistic practices in rural / alpine artistic colonies and residencies • Networked retreat for cultural production

Konceptuali vakarienė Nidos meno kolonijos skonis terasoje / Conceptual dinner-performance The Taste of Nida Art Colony on the terrace

Daugiau apie simpoziumą skaitykite / More on the symposium: Jacquelyn Davis, „To Tour or Not: On Critical Tourism, SiteSpecificity & the Post-Romantic Condition“, in: Afterimage, 2013, Vol. 41, No. 2, http://vsw.org/afterimage/2013/09/15/ online-exclusive-to-tour-or-not/. Laura Ķeniņš, „How To Be A Critical Artist-Tourist. Observations on Art, Tourism and the 2013 Nida Interformat Sympo-

146

sium“, in: Arterritory.com, 2013-06-02, http://www.arterritory. com/en/texts/reviews/2353-how_to_be_a_critical_artist-tourist/. Danutė Gambickaitė, „Nekritiško kritiškumo slėniuose. Tarptautinis simpoziumas „Interformatas“ Nidos meno kolonijoje“, in: Artnews.lt, 2013-07-01, http://www.artnews.lt/nekritisko-kritiskumo-sleniuose-tarptautinis-simpoziumas-interformatas-nidosmeno-kolonijoje-19508.

prakeiktieji smėlyje / the wretched in the sand

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium

Veda Popovici (RO)

Pasistenk bent jau suprasti: jei smurtas prasidėjo tik šį vakarą, ir jei žemė niekad iki šiol nematė išnaudojimo ir priespaudos, tuomet galbūt šie šūkiai prieš smurtą ir gali padėti tašką. Bet jeigu visas šis režimas, kaip ir tavo idėjos prieš smurtą, yra tūkstančio metų priespaudos pasekmė, tuomet net ir būdamas pasyvus stojiesi į engiančiųjų gretas.

Try to understand this at any rate: if violence began this very evening and if exploitation and oppression had never existed on the earth, perhaps the slogans of non-violence might end the quarrel. But if the whole regime, even your non-violent ideas, are conditioned by a thousand-year-old oppression, your passivity serves only to place you in the ranks of the oppressors.

Puikiai žinai, kad mes esame išnaudotojai. Taip pat žinai, kad puolėm savintis pirmiausia auksą ir metalus, vėliau „naujai atrastų žemynų“ naftą, ir kad visa tai galiausiai susigabenome į senąsias šalis. Tai, be abejo, davė puikių rezultatų, kaip rodo mūsų rūmai, katedros ir didieji industriniai miestai; o kai iškildavo nuosmukio grėsmė, kolonijų rinka padėdavo mums sušvelninti arba nukreipti jos pasekmes. Sausakimša turtuolių, Europa suteikė savo

You know well enough that we are exploiters. You know too that we have laid hands on first the gold and metals, then the petroleum of the ‘new continents’, and that we have brought them back to the old countries. This was not without excellent results, as witness our palaces, our cathedrals and our great industrial cities; and then when there was the threat of a slump, the colonial markets were there to soften the blow or to divert it. Crammed with riches, Europe accorded the human status de jure to its inhabitants. (...) Chatter, chatter: liberty, equality, fraternity, love, honour, patriotism and what have you. All this did not prevent us from making anti-racial speeches about dirty niggers, dirty Jews and dirty Arabs. High-minded people, liberal or just soft-hearted, protest that they were shocked by

gyventojams de jure žmogaus statusą. <...> Kalbos, kalbos: laisvė, lygybė, brolybė, meilė, garbė, patriotizmas ir kas tik ne. Tačiau visa tai neapsaugojo mūsų nuo antirasistinių kalbų apie purvinus juodžius, purvinus žydus ir purvinus arabus. Didžiadvasiai protai, liberalūs ar tiesiog minkštaširdžiai, tvirtina buvę priblokšti tokio nenuoseklumo; tačiau jie buvo arba suklaidinti, arba nesąžiningi, nes mūsuose nebuvo nieko nuoseklesnio už rasistinį humanizmą – juk europietis tapdavo žmogumi tik kurdamas vergus ir monstrus.

such inconsistency; but they were either mistaken or dishonest, for with us there is nothing more consistent than a racist humanism since the European has only been able to become a man through creating slaves and monsters.

(excerpt from Jean-Paul Sartre’s preface to Frantz Fanon’s “Wretched of the Earth”)

In 1961, Franz Fanon’s Wretched of the Earth is published in France with a preface by Jean-Paul Sartre.

148

Ištrauka iš Jeano-Paulio Sartre’o pratarmės Frantzo Fanono knygai „Žemės prakeiktieji“

The event, by way of publicizing one of the great works of anti-colonial literature, affirmed (once more) the necessity and urgency of anti-colonial and de-colonial struggle in Europe. Sartre’s contribution, a Western voice confronted with the urgency of the anti-colonial project, is a landmark for the history of the White, Western position in the anti- and de-colonial struggle.

1961 m. Prancūzijoje pasirodė Frantzo Fanono knyga „Žemės prakeiktieji“ (Les damnés de la terre), kuriai pratarmę parašė Jeanas-Paulis Sartre’as. Vieno svarbiausių antikolonialistinių darbų pasirodymas tik dar kartą įrodė antikolonialistinės ir dekolonialistinės kovos būtinybę Europoje. Sar-

tre’o balsas už šio projekto svarbą – ryškus ženklas baltųjų vakariečių pozicijos antikolonialistinės ir dekolonialistinės kovos istorijoje. Praėjus ketveriems metams Jeanas-Paulis Sartre’as su Simone de Beauvoir keliauja į Nidą. Garsiojoje nuotraukoje matome tamsiai apsirengusio baltojo vyro siluetą, sunkiai einantį kopomis grumiantis prieš vėją. Smėlio kopos galėtų būti bet kur, tačiau būtinai simbolizuoja protinės ir fizinės imperijos paribius.

Four years later, Jean-Paul Sartre together with Simone de Beauvoir travel to Nida. A famous picture depicts a dark-clothed lonely white man, walking on sand dunes effortfully in the strong wind. The sand dunes could be anywhere, but necessarily evoke a margin of a mental or physical empire.

Not just a tourist, Sartre is there as a Western leftist intellectual taking a trip to the land of the new other, the East, the Soviet empire, communism. The wretched in the sand merges the two historical events into a new event in the sands of Nida: the artist, dressed in black recites Sartre’s hystorical text in the midst of Nida sandscape. The body of the tourist, once Sartre’s, becomes the body of an Eastern European woman who speaks of the demise

Sartre’as čia ne vien turistas, jis – vakarietis, kairysis intelektualas, atvykęs į kitų žemę, į Rytus, į sovietinę imperiją, į komunizmą. „Prakeiktieji smėlyje“ susieja šiuos du istorinius įvykius į vieną naują įvykį Nidos kopose: juodai apsirengusi menininkė skaito istorinį Sartre’o tekstą vidury Nidos smėlynų. Turisto siluetas, kartą buvęs Sartre’o, dabar priklauso moteriai iš Rytų Europos, kalbančiai apie Europos mirtį, antikolonializmą ir Baltojo Vyro tikėjimą. Per šį performansą žvelgiama į tai, kam kyla pavojus, kai šio performanso atlikėja, moteris iš pokomunistinės Rytų Europos, atgaivina Sartre’o antikolonialistinį tekstą šioje atokioje vietovėje, kurioje jis yra lankęsis.

of Europe, anti-colonialism and the faith of the White Man. The performance explores what is at stake when such a performer, a woman, an Eastern, a post-communist reenacts Sartre’s anti-colonial writing in a remote location he once visited. Sand, Algeria, the West, Europe, margin, communist, empire, tourism are critically used to redefine our (myself and the participants) positions. Questions such as: What is North, South, West and East? Who is the Wretched? How Western/European do the participants/public feel? And what is this Europeanism: guilt, shame, pride, desire? are launched with the action.

Smėlis, Alžyras, Vakarai, Europa, The remote dark figure in the sand becomes a body riba, komunistinis, imperija, turizperforming the possibilities of linking anti- and demas – šios sąvokos pasitelkiamos coloniality of the South with Eastern Europe, all norint kritiškai permąstyti ir naujai masked in the act of tourism. The devouring figure apibrėžti mūsų (mano ir dalyvių) of the tourist is reapropriated in an emancipatory poziciją. Veiksmo metu keliami tokie perspective. The dunes of Nida, a widely known klausimai: Kas yra Šiaurė, Pietūs, tourist attraction become the battleground for a new Vakarai, Rytai? Kas yra Prakeiktiesubjectivity, emerging from the joint ji? Kiek vakariečiais ar rytiečiais experiences of refusing the desire for Europe from the East and the South. dalyviai (auditorija) jaučiasi esantys? Ir kas yra „europietiškumas“: kaltė, gėda, pasididžiavimas, troškimas? Nutolusi tamsi figūra smėlyje tampa kūnu, atliekančiu performansą, Pietų antikolonializmą ir dekolonializmą susiejantį su Rytų Europa, visa tai paslėpus po turizmo kauke. Turistus traukiančios Nidos kopos tampa naujo subjektyvumo kovos lauku – subjektyvumo, kylančio iš Rytų ir Pietų bendrų patirčių atsisakant Europos svajonės.

150

Studentės Eglės Bertašiūtės žemėlapiavimas simpoziumo temomis: Jeano-Paulio Sartre’o tekstas apie vėjo formuojamą kopų reljefą susitinka su jo figūra iš ikoniškos Antano Sutkaus fotografijos / Student Eglė Bertašiūtė mapping for the symposium: Jean-Paul Sartre’s text about wind shaped relief of the sand dunes meets with the figure of the philosopher taken from iconic photograph by Antanas Sutkus on Neringa map

Neskubant: diena Nidos meno kolonijoje, arba Kaip sukurti ir instaliuoti kūrinį naujoje aplinkoje / Taking time: a day in the Nida Art Colony - or how to create and install work in a new environment Liesje de Laet (BE)

Waking up. Looking. Opening. Preparing. Showering. Dressing. Eating. Drinking. Preparing. Starting. Mailing. Wasting time. Answering. Questioning. Contacting. Preparing. Walking. Viewing. Watching. Stopping. Wandering. Wondering.

Pabundi. Žvelgi. Atidarai. Ruošiesi. Prausiesi. Rengiesi. Valgai. Geri. Ruošiesi. Pradedi. Rašai laiškus. Švaistai laiką. Atsakinėji. Keli klausimus. Susisieki. Ruošiesi. Eini. Žvalgaisi. Stebi. Nustoji. Klajoji. Stebiesi. Dairaisi. Renki. Lieti. Žiūrinėji. Čiupinėji. Vaikštai. Slampinėji. Praeini pro šalį. Seki. Galvoji. Abejoji. Bėgi. Eini. Sustoji. Pajauti. Imi. Čiupinėji. Žiūri. Padedi į šalį. Eini. Klajoji. Randi. Pastebi. Sieki. Renki. Ieškai. Slampinėji. Atsirenki. Išbandai. Susieji. Bandai. Augini. Apžiūrinėji. Permąstai. Sugrįžti.

152

Looking. Picking up. Touching. Beholding.Handling. Walking. Sauntering. Passing by. Observing. Thinking. Doubting. Running. Walking. Stopping. Perceiving. Taking. Handling. Looking.

Arriving. Dropping. Overlooking. Combining. Placing. Displacing. Displaying. Going. Lunching. Meeting. Chatting. Describing. Wandering. Locating. Taking. Deciding. Starting.

Atvyksti. Išsikrauni. Peržiūri. Susieji. Pastatai. Perstatai. Eksponuoji. Eini. Pietauji. Susitinki. Kalbiesi. Nupasakoji. Klajoji. Išdėstai. Paimi. Nusprendi. Pradedi.

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium

Putting away. Walking. Wandering. Finding. Noticing. Reaching. Collecting. Searching. Sauntering. Selecting. Testing. Relating. Trying. Growing. Scanning. Thinking over. Returning.

Materialising. Colouring. Ordering. Scanning. Placing. Arranging. Framing. Determining. Focusing. Installing. Slowing. Intensifying. Chatting. Pausing. Drinking. Refocusing. Colouring. Laying. Handling. Caring. Displaying. Showing. Forming. Mantling. Arranging.Puzzling. Positioning. Changing. Concentrating. Chatting. Talking. Explaining. Questioning. Altering. Focusing. Colouring. Stopping. Letting. Preparing. Meeting. Walking. Talking. Thinking. Chatting. Planning. Shopping. Choosing. Discovering. Find-

Įkūniji. Spalvoji. Užsakai. Apžiūrinėji. Pastatai. Dėlioji. Sustatai. Nusprendi. Susikaupi. Įrengi. Nurimsti. Užsivedi. Plepi. Stabteli. Gurkšnoji. Pergalvoji. Spalvoji. Sudėlioji. Čiupinėji. Rūpiniesi. Eksponuoji. Rodai. Formuoji. Apdengi. Dėlioji. Suki galvą. Ieškai vietos. Keiti. Susikaupi. Plepi. Kalbiesi. Aiškini. Keli klausimus. Keiti. Susikaupi. Spalvoji. Sustoji. Palieki. Ruošiesi. Susitinki. Vaikščioji. Kalbi. Galvoji. Plepi. Planuoji. Perkiesi. Renkiesi. Atrandi. Surandi. Renki. Išeini. Vaikščioji. Kalbi. Galvoji. Plepi. Planuoji. Atvyksti. Įrenginėji. Nusirengi. Plaukioji. Mėgaujiesi. Sušyli. Bėgioji. Džiūsti. Guli. Rengiesi. Dediesi daiktus. Išeini. Eini. Kalbi. Plepi.

154

ing. Collecting. Leaving. Walking. Talking. Thinking. Chatting. Planning. Arriving. Installing. Undressing. Swiming. Enjoying. Warming. Running. Drying. Laying. Dressing. Packing. Leaving. Walking. Talking. Chatting. Looking. Finding. Arriving. Dropping. Meeting. Starting. Preparing. Cooking. Mixing. Talking. Eating. Drinking. Chatting. Eating. Drinking. Leaving. Slowing. Reviewing Preparing. Resting.

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium

Ieškai. Randi. Atvyksti. Išsikrauni. Susitinki. Pradedi. Ruošiesi. Gamini valgyt. Maišai. Kalbi. Valgai. Geri. Plepi. Valgai. Geri. Išeini. Sulėtini. Peržiūri. Ruošiesi. Ilsiesi.

Projektas / Project Contingent Movements Archive Hanna Husberg (FI), Laura McLean (AU), Kalliopi Tsipni-Kolaza (GR) Performatyvi paskaita-pasivaikščiojimas per interformato simpoziumą „Apie kritinį turizmą, vietiškumą ir postromantinį būvį“ / The Contingent Movements Archive: A (Performative Lecture) Walk

Viena Nidos meno kolonijos surengto simpoziumo dalių buvo performatyvi paskaita-pasivaikščiojimas, kai su dalyviais leidomės į kelionę po Kuršių nerijos gamtą. Ieškodami paralelių tarp nerijos ir Maldyvų salų geografijos bei istorijos, kūrėme peizažą, kuriame ryškėjo bendri sąlyčio taškai su mūsų projektu „Contingent Movements Archive“, parengtu Maldyvų paviljonui 55-ojoje Venecijos bienalėje. Kelionę pradėjome prie saulės laikrodžio, vėliau kirsdami kopas nusileidome prie marių ir ėjome toliau per miškus Lietuvos ir Rusijos sienos (Kaliningrado srities) link. Keliavome pasieniu, o kirtę pelkynus atsidūrėme pajūryje, kur šalčiu alsuojanti Baltijos jūra priešinosi šiltam, ankstyvam pavasariui. Tam tikrose vietose stabtelėdavome pakalbėti. Aptardavome Maldyvus ir Neringą siejančius istorinius panašumus bei keistas jungtis. Smėlis mums buvo kaip drobė iliustruoti savo istoriją, o vieta buvo tarsi scena. Eidami pasieniu svarstėme, kaip smėliui, paukščiams ir jūrai visai nė motais ši siena, kaip abejinga ir jūra, kelianti grėsmę Maldyvų saloms ir jų kultūrai.

As part of Nida Art Colony’s symposium on Critical Tourism, Site-Specificity and Post-Romantic Condition, we took participants on a performative lecture walk engaging with the landscape of the Curonian Spit. Drawing connections between the geographies and histories of the spit and those of the island nation of the Maldives, it became a proxy landscape, in which we traced connections being explored in our project the ‘Contingent Movements Archive’, developed for the inaugural Maldives Pavilion at the 55th Venice Biennale. Beginning at the sundial on the hill, and crossing the dunes to the lagoon, we continued walking through the forest towards the border between Lithuania and Russia (Kaliningrad region). Following the borderline, and traversing the swampland, we emerged at the coast, where the near freezing Baltic Sea provided a refreshing contrast to the hot, early spring. In specific locations we would stop to talk. Examining historical similarities and strange connections between the Maldives and Neringa, the sand be-

156

came a canvas for us to illustrate our story, and each location a stage. Skirting the border-zone, we reflected on the indifference of the sand, the birds, and the sea to this border, and the similarly indifferent sea that threatens the existence of the Maldivian islands, and hence Maldivian culture.

Atsodintų pušų jūroje iškilusi sala, aukščio sulig aukščiausiu Maldyvų atolu / An island in the reforested sea of pines, as high as the highest of the Maldivian atolls

Tik pradėjus masinį atsodinimą Kuršių neriją pavyko išgelbėti. Grėsmė Maldyvų išlikimui taip pat sukelta žmogaus, tik šiuo atveju didesnio masto. Atmosferos pokyčiai lemia jūros vandens kilimą, o tai gali tapti viso salyno išnykimo priežastimi. Išvengti šio scenarijaus kur kas sunkiau. Trumpalaikiai, vietiniai ir finansiškai prieinami sprendimai skiriasi nuo ilgalaikių, globalių ir brangiai atsieinančių.

We considered this relationship between nature and culture. How do they evolve together? Should culture be protected from natural forces, or should its existence reflect an earth in flux? Both spit and islands have been altered by manmade causes. In Neringa, deforestation loosened sand dunes that swallowed entire villages. Only mass replanting eventually saved the spit. Threats to the permanency of the Maldives are also manmade, but on a larger scale. Atmospheric changes are causing sea level rise, which might cause the disappearance of

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium

Aptarėme gamtos ir kultūros ryšį. Kaip jos kartu vystosi? Ar kultūrą reikia apsaugoti nuo gamtos jėgų, ar kaip tik leisti jai atspindėti nuolatinę žemės kaitą? Kaip Kuršių nerija, taip ir salos jau buvo paliestos žmogaus rankos. Iškirtus medžius Kuršių nerijoje, išlaisvintas smėlis prarijo ištisus kaimus.

Vaikščiodami režisuodavome scenas, kuriomis tyrinėjome žmogaus ir gamtos sąsajas mituose bei legendose. Toliau spausdinamas tekstas buvo perskaitytas mums sutūpus ant kalvelės, kurią it salą supo medžių jūra...

the entire archipelago. Defending against this scenario is much more complex. Short term, local, and affordable options differ to long term, global and expensive ones. On our walk we set scenes to examine the confluence of human agency and ecological contingency in myth and legend. The text below finds us perched on a rise in the forest, an island amongst the trees…

Ištraukos iš teksto, skaityto vaikščiojant Maldyvai laikosi ant 12 povandeninių kalnų plynaukščių, kylančių iš 4 tūkst. m gylio jūros dugno. Šios plynaukštės, esančios 100 m po vandeniu, vadinamos Maldyvų atolais. Šiuose atoluose auga koralų kolonijos – jos suformuoja kūgines,

Fragments of the text read during the walk The Maldives rest upon twelve plateaus of underwater mountains that rise steeply from the sea floor four thousand meters below. The plateaus lying a hundred meters below the sea’s surface

Sutvirtinimai, neleidžiantys Kuršių nerijos kopoms judėti / Barriers keeping the moving dunes of the Curonian Spit in place

tarsi cukruotas viršūnes. Didelė dalis šių plynaukščių yra pasislėpusios po vandeniu, tačiau kartais viena kita iškyla virš jūros ir taip suformuoja salą.

158

are the Maldivian atolls. These plateaus are home to colonies of coral, which form sugar cone-like peaks. Most of the plateaus are submerged, but occasionally they rise a meter or two above the sea and form an island.

Seniai seniai Maldyvuose nebuvo kokosų ir gyvenimas ten buvo nelengvas. Tarp pirmųjų Maldyvų gyventojų atsirado vyras, kuris buvo pasiryžęs padaryti ką nors, kad išgelbėtų salos gyventojus. Žmonės mirdavo vienas po kito. Šiek tiek patyrinėjęs, jis paruošė stebuklingą gėrimą. Nuėjo į kapines ir prieš palaidojant kiekvienam vyrui, moteriai ir vaikui į burną įlašindavo mikstūros. Ateinančiomis savaitėmis mirčių skaičius nepakito, tačiau netrukus iš kiekvieno palaidoto žmogaus burnos iššovė po žalią stiebą, iš jų išaugo po jauną

A long time ago there were no coconuts on the islands of the Maldives, and life was difficult. Among these first Maldivians, there was a fandita man who was determined to do something to save the islanders. People were dying in great numbers. After much research, he prepared a secret magic mixture. The fandita man went to the graveyard, and before the burial he put a bit of the mixture in the mouth of every dead man, woman and child. During the following weeks the deaths continued unabated, but before long out of every mouth of every buried skull a green shoot came out that grew

Rusijos vėliava Arkties vandenyno dugne, 2007 / Russian flag on the Arctic seabed, 2007

into a young coconut palm. Soon the Maldives islands were covered with coconut trees, however only a few people remained alive to witness this splendour. They learnt to make use of everything the tree gives, and after some time the people were able to increase in numbers. When the husk is removed from the coconut, one can still see three holes that look like a face. Two are the eyes and the soft one is the mouth, the hole out of which the shoot of the new coconut tree comes.

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium

Povandeninis susitikimas Maldyvuose, 2009 / Underwater cabinet meeting in the Maldives, 2009

kokosą. Netrukus Maldyvai pasipuošė kokosų miškais, tačiau stebėti šio stebuklo liko vos keli gyventojai. Jie išmoko gauti naudos iš visko, ką palmė duoda, ir po kurio laiko žmonių ėmė daugėti. Nuo kokoso nulupęs žievę, vis dar gali matyti tris į veidą panašias skylutes. Dvi – lyg akys, o trečioji, minkštesnė – lyg burna, iš jos išdygsta naujo kokoso daigas.

The Seven Years War between Prussia and Austria, from 1756 to 1763, led to the massive deforestation of the Curonian spit, as trees were used to build naval ships. This let the sand dunes free, and the dunes started shifting and covered entire villages. As the situation got worse, the Prussian government funded large-scale reforestation in

Lietuvos ir Rusijos siena / Lithuanian-Russian border

<...> Dėl nuo 1756 iki 1763 m. tarp Prūsijos ir Austrijos vykusio Septynerių metų karo Kuršių nerijoje which as many as eight hundred inhabitants were masiškai kirsti medžiai – iš jų kariuomenei statyti involved at a time for a hundred years. Part of the laivai. Nebelaikomos medžių, kopos ėmė laisvai emblem of Neringa today symbolises villages judėti ir po smėliu palaidojo ištisus kaimus. Kai lost beneath the sands of the Curonian Spit. The situacija dar labiau pablogėjo, Prūsijos vyriausybė landscape of Neringa has been secured by human parėmė didžiulio masto medžių sodinimą, per intervention, and ever since the Maldives were 100 metų jame sudalyvavo net 800 covered by coconut trees, the future has looked vietos gyventojų. Dalis Neringos bright to the islanders too. Nowadays the coconut palm, known herbo simbolizuoja po Kuršių nerijos as the Maldivian palm, occupies the position of honour in the smėliu palaidotus kaimus. Neringos Maldives national emblem. peizažas buvo apsaugotas žmogaus rankos, o nuo tada, kai Maldyvuose In November 1989 a conference on global warming and sea level užderėjo kokosai, salos gyventojų rise was organised in Malé, the capital of the Maldives. Unforateitis nušvito. Šiais laikais kokotunately the 1989 Malé Declaration was overshadowed by the sas, žinomas Maldyvų palmės varpolitical changes taking place in the Eastern Bloc, and although du, užima garbingą vietą Maldyvų the rise of the sea was declared inevitable, and the conclusion nacionaliniame herbe.

160

Palaidotos Prancūzijos ir Prūsijos karo belaisvių stovyklos atminimo vieta / Commemoration of the buried prison camp from the Franco-Prussian War

judėjimas, kuris ragina Jungtines Tautas suteikti Arkčiai bendros nuosavybės statusą. Specialiai tam sukurta vėliava buvo iškelta Arkties vandenyno dugne – taip simboliškai atsakyta į Rusijos veiksmą.

In 2007 Russia planted its flag on the Arctic seabed, in a symbolic gesture claiming territory up to the North Pole, as this region offers opportunities for oil drilling. At present there is a collective movement petitioning the UN to grant the Arctic the status of a global commons, and a specially designed flag has been planted on the Arctic seabed in a symbolic counter action.

www.contingentmovementsarchive.com

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium

<...> 1989 m. lapkritį Maldyvų sostinėje Malėje surengta konferencija apie visuotinį atšilimą ir jūros lygio kilimą. Deja, 1989 m. Malės deklaraciją nustelbė politiniai įvykiai Rytų bloke. Ir nors jūros lygio kilimas jau tada buvo pavadintas neišvengiamu, o išvadose buvo raginama imtis priemonių, taip niekas ir nebuvo padaryta, kad situacija pasikeistų. Praėjus 20 metų, Mohamedo Nasheedo vyriausybės iniciatyva surengtame susitikime, vykusiame Maldyvų vėliavomis išpuoštame povandeniniame kabinete, įkurtame seklioje lagūnoje, buvo pasirašytas dokumentas, kuriuo raginama imtis priemonių, reached that action was needed, little kad būtų sumažintas anglies dioksido išskyrimas. Tai vyko prieš was done to mitigate the situation. pat viršūnių susitikimą Kopenhagoje. Twenty years later Maldivian flags decorated a shallow atoll lagoon in the underwater cabinet meeting held <...> by Mohamed Nasheed’s government, at which they signed a document 2007 m. Arkties vandenyno dugne Rusija iškėlė savo vėliavą – calling for global cuts to carbon šiuo simboliniu aktu pasisavino teritorijas Šiaurės ašigalio link, emissions, shortly before the Comat šis regionas turtingas naftos. Šiuo metu vyksta kolektyvinis penhagen Summit.

Nidos meno kolonijos skonis / The Taste of Nida Art Colony Marika Troili & David Larsson (SE)

Interformato simpoziumo „Apie kritinį turizmą, vietiškumą ir postromantinį būvį“ metu mes, Marika Troili (SE) ir Davidas Larssonas (SE) gaminome ir patiekėme konceptualią trijų patiekalų vakarienę – taip pateikėme pasiūlymų „vietinei“ Nidos meno kolonijos, nuolat kintančios tarptautinės erdvės, virtuvei. Vakarienę gaminome naudodami ingredientus ir gaminimo technikas, pasiskolintas iš šiuolaikinio menininko klajokliško gyvenimo, stengdamiesi įsivaizduoti, ką reikštų būti puodu menininko rezidencijoje. Įkvėpimo sėmėmės iš niekur ir iš visur, atskleidėme „vietinės“ ir „tautinės“ virtuvės koncepcijas ir žaidėme su jomis. Tarp naudotų ingredientų buvo 20 kg bulvių, rūkytų žuvų iš Nidos ir 23 karatų aukso lapų. Maisto kultūra tapo ypač svarbi konstruojant vietinę ir tautinę tapatybę, ji pasitelkiama kaip prekių ženklo sklaidos įrankis. Paragauti vietinių patiekalų – privalomas pirmas žingsnis kiekvienam turistui, norinčiam susipažinti su nauja ir kitokia kultūra. Maistas suteikia žodžiais neišreiškiamų žinių, kitokių nei gauname vaikštinėdami turistiniais maršrutais ar gido vedamoje ekskursijoje lankydami istorinius

162

For the Interformat symposium on Critical Tourism, site specificity and postromantic condition we, Marika Troili (SE) and David Larsson (SE), cooked and served a conceptual three course dinner introducing a proposal for the “local” cuisine of Nida Art Colony – an international place in constant flux. The dinner was a composition of ingredients and cooking techniques derived from the nomadic life of a contemporary artist and tried to imagine what it would be like to be a pot in the kitchen of an artist residency. The inspiration for the dinner came from nowhere and everywhere, and revealed and played on the construction of the “local” and “national” cuisine. Ingredients included 20 kilos of potatoes, smoked fish from Nida, and 23 carat gold leaves to mention but a few.

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium

Food culture has come to play a major part in the construction of local and national identity, used as a tool for national branding. Tasting the local cuisine is a mandatory first step for a tourist to paminklus. Nacionalinių patiekalų approach a new and different culture. The food brings you a tacit ragavimas net gali atstoti apsilanknowledge different from sightseeing or guided tours of some kymą toje vietoje, iš kurios jie kilę. old historic monument. Experiencing a specific food culture can Užuot skridus į toliausius žemės even serve as a substitute for actually visiting a place. Instead kampelius, galima tiesiog nueiti į of flying across the globe you can vietinį švedų, italų ar kinų restoraną, simply walk to your local Swiss, kad pajustum tolimų kraštų skonį. Italian or Chinese restaurant down the street and breathe the air and feel Viena vertus, supratimas, kas yra išskirtinė „vietinė“ virtuvė, the taste of a faraway land. atrodo gana aiškus ir stabilus. Pavyzdžiui, marinuotos silkės ir mėsos kukuliai gali būti laikomi tipiniais švediškais patiekalais, On the one hand, the notion of a nors nei vienas, nei kitas nėra švediškas. Švediški mėsos kukuspecific “local” cuisine seems to be liai, kuriems tarptautinės šlovės sulaukti padėjo IKEA, iš tiesų pretty clear and stable. For examyra kilę iš turkiško köfte, kurį į Švediją kareiviai atnešė XVI ple, pickled herring and meatballs amžiuje. O štai marinuotos silkės, kurias švedai tvirtina esant could be considered typical Swedish autentišku vietiniu patiekalu, iš tiesų paplitusios visose šalyse food, however none of them are very aplink Baltijos jūrą. Nuvykęs į Lietuvą gali nustebti, kad daugelis Swedish. The Swedish meatballs that vietiniais pristatomų patiekalų tau gerai žinomi, ruošiami beveik IKEA made famous worldwide in taip pat, kaip ir tavo šalyje. fact comes from the Turkish köfte and was brought to Sweden by soldiers in the 16th century, and the

164

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium

Be abejo, Nidos meno kolonija yra geografinė vieta. Tačiau tai taip pat yra vieta, kur žmonės pickled herring that Swedes like to claim their atvyksta ir išvyksta. Vieni lieka mėnesiams, kiti – genuine local dish can be found in all the countries vos kelioms dienoms, todėl Kolonija kaskart vis around the Baltic sea. When going to Lithuania kitokia, nauja. Čia žmonės ne tik kuria meną, you may discover that many dishes presented as gyvena ir kalba apie jį, bet ir įsivelia į diskusijas local Lithuanian food are something you very well apie tai, kaip, pavyzdžiui, paruošti tikrus ir gerus recognize, prepare in an almost identical way, and barščius. Diskusija gali trukti valandų valandas. O call traditional in your home country. jei pabandytume įsivaizduoti Nidos meno koloniją kaip naują žemyną vietovėje, nė iš tolo neprimenančioje No question, Nida Art Colony is a geographical site. Still, it is a jos dabartinės geografinės situacijos, place where people come and go. Some stay for months, others retkarčiais arčiau Milano, Kopenhafor days only, and the Colony is therefore always different, and gos ar Vilniaus? Ir Kolonija taptų always new. It is not only a place where people make, live and vieta, kur mes sugalvojome naujus talk about art, but they also engage in discussions about, for barščių ruošimo būdus, galbūt „Baršexample, the authentic, or best way of cooking Borscht – that čius 2.0“. well known beetroot soup. That can be discussed for hours, but what if we imagine Nida Art Colony as a new continent, a site remote from its geographical situation as well as from its national belonging, sometimes closer to Milan or Copenhagen then to Vilnius? Then the colony could be a place where we come to invent new ways of making Borscht, perhaps Borscht 2.0.

Keliaujant kraštovaizdžiais / Travelling through. Landscapes Frauke Materlik (DE, NO) Performatyvi paskaita-pasivaikščiojimas / Performative lecture walk

The flight to Riga was scheduled for 5:30 in the morning, boarding was completed. An announcement from the pilot informed us: ‘We cannot take off due to technical problems. Please disembark.’ Next to the plane, there was a car from the airport security waiting - which seemed odd as it was supposed to be a technical problem. We were

Skrydis į Rygą buvo numatytas 5.30 val. ryto, laipinimas buvo baigtas. Pilotas pranešė: „Dėl techninių nesklandumų lėktuvas pakilti negali. Prašom išlaipinti keleivius.“ Šalia lėktuvo stovėjo oro uosto apsaugos automobilis – tai pasirodė įtartina, juk problema buvo įvardyta kaip techninė. Autobusas mus nuvežė į kitą pakilimo tako galą, tuo metu keleiviai balsu skaitė karščiausias naujienas išmaniųjų telefonų ekranuose: „Dėl sprogimo grėsmės nebus vykdomi jokie skrydžiai per šį 6 val. ryto. Mums belaukiant skrydžio į Rygą, darbininkai skrenda malūnsparniu į darbą jūroje / 6am. Offshore employees getting to work by helicopter while we oro uostą.“ Skrydžio wait for our flight to Riga. atidėjimas, kuris iš pradžių pasirodė būtaken by bus to the other end of the runway while siąs trumpas, galop peraugo į dešimties valandų passengers read out the latest news from mobilelaukimą; įprasta kelionė atskleidė gana trapią phone screens: ‘Due to a bomb threat, there are no infrastruktūrą. Bėgant valandoms laukimo salėje flights to or from this airport.’ What at first seemed mąsčiau, ar ši kelionė išties reikalinga. Ko tikiuosi a minor delay turned into a ten hour wait, an oriš savaitgalio Baltijos šalyse? Galėjau nuspręsti dinary journey suddenly revealing a rather fragile nevažiuoti. Tačiau mane domino tarpdalykinis infrastructure. Hours at the transit lounge gave me simpoziumas, kurio tema buvo panaši į mano time to reflect: Is this trip really necessary? What veiklos sritį. Taigi patraukiau išsikeisti savo maisto do I expect from a weekend in the Baltic? I could talono į pyragą su kava. have decided not to travel. However, I was looking forward to an interdisciplinary symposium which

166

As preparation for the trip to Nida, I tried to get a somewhat clearer picture of the place I was going to, between critical tourism and the joy of travelling I wanted to flip through guide books and recent information. In Germany at that time, I started at the local book store, enquiring whether there was any literature on the Curonian Spit. Yet, there was nothing to be found except of one magazine covering all Baltic states on a rather few pages. And, as one might expect, historical books on Ostpreussen with photos of Dunes.

Kraštovaizdis? Landscape? Mano indėlis į simpoziumą prasidėjo nuo mano jau kurį laiką vykdomų kraštovaizdžio tyrinėjimų bei jo suvokimo būdų ir priemonių: kraštovaizdis kaip planavimas, kraštovaizdis kaip būklė, kurią reikia kontroliuoti ir prižiūrėti, kraštovaizdis kaip įkvėpimo šaltinis.

The starting point for my contribution to the symposium was my ongoing work on the subject matter of landscape, modes and tools of landscape perception – landscape as a state of planning, landscape as a condition in need of control and maintenance, landscape as a source of inspiration. Working on the topic of landscape allows to investigate and research the relation between human and surroundings, to involve historical and current aspects

Kraštovaizdžio tema suteikia galimybių nagrinėti ryšį tarp žmogaus ir aplinkos, įterpti istorinių ir šiuolaikinių aspektų tarp ekologijos ir ekonomikos, mitų, žinių ir pasakojimų. Šiuolaikinės Vakarų minties kontekste gimsta naujos idėjos apie erdvinius santykius ir stiprų žmogaus prisirišimą prie fizinės aplinkos tiek centrinėse, tiek periferinėse teritorijose. „Kraštovaizdis gali būti suvokiamas kaip mūsų visuomenės išraiška, kaip materializavusis laiko dvasia. <...> Vystantis visuomenei, kraštovaizdis, erdvė irgi keičia savo formą“, „yra sudedamoji žmogaus egzistencijos kismo dalis“ (Framke, 1989). Kraštovaizdžio terminas yra kultūriškai apibrėžtas. Pagal plačiai paplitusią sampratą Mikołajus Kopernikas „gamtą“ pavertė dalyku, kurį galima moksliškai tyrinėti ir klasifikuoti. Didėjanti distancija tarp mūsų ir supančio pasaulio ir palaipsniui atsirandantis abstrakcijos pojūtis leidžia į gamtą žiūrėti kaip į kraštovaizdį.

bet ween ecology and economy, myths, knowledge, and narratives. The contemporary Western knowledge industry deals with the development of new ideas on the relationship of spatial issues and people’s deep connection to their physical surroundings, in central as well as in peripher areas. ‘Landscape can somehow be seen as an expression of our society, as materialized zeitgeist. (...) Landscape, space is somewhat shaped at the same time as the development of society’ and ‘is an integral part of the dynamics of human existence’ (Framke, 1989). The term ‘landscape’ is culturally defined. In our common understanding, Copernicus marks the strongest turn of ‘nature’ into a subject to be scientifically researched and categorized. An increasing distance to the surrounding world and a gradually developing sense of abstraction

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium

Ruošdamasi kelionei į Nidą stengiausi susidaryti bent kiek aiškesnį vaizdą apie vietą, į kurią važiuoju; kai galva nebūdavo užimta minčių apie kritinį turizmą ir keliavimo džiaugsmą, norėjau vartyti kelionių vadovus ir skaityti naujienas. Dar būdama Vokietijoje nuėjau į vietinį knygyną ieškoti literatūros apie Kuršių neriją. Tačiau nieko neradau, išskyrus vieną žurnalą, kur keliuose puslapiuose buvo trumpai aptartos visos Baltijos šalys. Ir, kaip ir galima numanyti, daug istorinių knygų apie Rytų Prūsiją, iliustruotų kopų nuotraukomis.

key-words and questions revolved around issues close to my practice. And so I went to exchange my food voucher into coffee and cake.

Ši vadinamoji didėjanti distancija tarp mūsų ir supančio pasaulio yra vis dar vykstantis procesas. „Aplinka virsta kraštovaizdžiu vos sąmoningai į ją pažvelgus“ (Küster, 2012).

Už paviršiaus

Behind the surface.

Savo darbuose dažnai svarstau, kokios yra menininko, kaip nomadiškos figūros, klajojančios realiais ir atmenamais (prisimintais?) kraštovaizdžiais, galimybės ir ribos. Bėgant metams savo vietą atradau gana atokiose vietovėse (žvelgiant iš žemyninės Europos pozicijų): Skandinavijoje, Grenlandijoje, konteinervežyje ir buriniuose laivuose. Kodėl? Ten galiu šviežiai į viską pažvelgti, kūrybiškai atsijungti, idealiu atveju be interneto ir informacijos pertekliaus. Taip sukuriamas balansas tarp bendravimo su supančia aplinka ir žvilgsnio iš šalies. Atokioje vietovėje turiu galimybę sulėtinti greitį, tai yra rasti naują žiūros tašką. Ypač įdomūs pajūrio peizažų tyrinėjimai – juose ryškus ribotumo patyrimas. Ribotumas gali būti apibrėžiamas kaip virsmo zona, buvimas nuolatinės kismo būsenos, erdvė tarp žinomo ir nežinomo. Iš tokių vietų ir kelionių atsivežtiems įspūdžiams apdoroti ir apmąstyti reikia laiko. Tik dabar galiu perdirbti ir įtvirtinti prieš dvejus metus vykusios kelionės medžiagą ir dalis jos įpinti į esamą situaciją. Atrodo, kad kiekvieną vietą turiu aplankyti bent du kartus. Grįšiu į Grenlandiją, kaip ir būtinai grįšiu į Nidą. Gal tai yra reikalinga, kad apčiuoptum jos... ką? Prasmę? Kraštovaizdį? Tai, kas slypi už paviršiaus?

In my work, I often wonder about the possibilities or limits of the artist as nomadic figure, that moves through the actual or remembered landscapes. Over the years, I have chosen to place myself in rather remote locations (seen from a continental European perspective), in Scandinavia, Greenland, onboard a container vessel and sailing boats. Why? These are periods of time which allow for a refreshed vision, creative detachment, preferably without any internet connection and generally too much information from afar. It is about the balance of an interaction with the respective surroundings, and the perspective of an outsider. A remote place offers me deceleration, thus allows for a renewed focus. Particularly interesting are the studies of coastal landscapes

Upernavikas. Nida

where the experience of liminality is prominent. Liminality can be described as a transformative zone, to be in ’a state of flux’, in the space between the known and the unknown. Experiences and impressions from such residencies and research trips take time to process and reflect. Only now I am able to process and embed material from a journey I did two years ago and to include threads into a recent show. It seems I always have to visit a place at least twice. I am returning to Greenland, and I will also return to Nida. Maybe this is necessary to be able to grasp its – what? Sense? Landscape? The ‘behind the surface’?

Vienas mano vykdomų tyrimų nuvedė iki šiaurės vakarų Grenlandijoje esančio Upernaviko. Keli žodžiai apie istoriją: beveik 30 metų buvusi Danijos karalystės kolonija, dabar Grenlandija tampa suverenia valstybe. Iš medžiotojų ir žvejų šalies kultūros virsta industrializuota visuomene sociokultūrine, ekonomine ir kraštovaizdžio prasme. Grenlandija turi nuspręsti,

168

allows to consider nature as landscape. This socalled ‘increasing distance to the surroundings’ is a still-ongoing process. ‘Surroundings turn into ‘landscape’ as soon as you consciously look at them.’ (Küster, 2012)

Upernavik. Nida. One of my research projects has taken me to Upernavik in the Northwest of Greenland. Shortly about the background: Greenland has been a colony of the Kingdom of Denmark for almost 300 years,

kiek mineralai, nafta ir sunkioji pramonė taps jos naujosios ekonomikos statramsčiais. Šie ateities pokyčiai atsispindės ir kraštovaizdžio infrastruktūroje. Pasirinktos vietos laikomos tinkamomis tapti industrinėmis bazėmis toli nuo kranto (COWI AS, 2011). Dalyvavau susitikimuose su miesto planavimo departamento atstovais ir man suteikė informacijos apie naujausius planus, pavyzdžiui, sužinojau, kur planuojama statyti didžiulius oro uostus, konteinerių terminalus, kad anksčiau negyvenamose teritorijose bus įkurta naujų gyvenviečių čia dirbti atvyksiantiems emigrantams. Susitikusi su valdininkais visuomet pabrėžiu, kad esu kraštovaizdžio architektė – taip nesileisdama į ilgas kalbas paaiškinu savo domėjimosi priežastį. Būdama Nidoje sužinojau, kad Kuršių nerijos kraštovaizdis suformuotas žmogaus rankų: pradėtas projektuoti kopų specialisto iš Danijos, sukurtas iš atvežtų augalų, kuriuos pasodino darbininkai, atkeliavę iš už anapus marių (daugiausia moterys). Dabar valdininkai nori iškirsti medžius ir vietoj daniškų prisodinti paprastųjų pušų. Galima sakyti, kad šis kraštovaizdis susiformavo veikiamas įtampos ir bendravimo tarp įvairių kultūrų.

now developing into a sovereign nation. Within the next years, Greenland experiences the transformation from a hunter- and fishing culture to an industrialized society on a sociocultural, economical and landscaped level. Greenland has to ascertain to what extent minerals, oil and heavy industry become pillars of their new economy. These upcoming transformations will to a large degree be conveyed in the landscape infrastructure. Selected areas have been ‘considered suitable’ to be converted into bases for offshore industries (COWI AS, 2011). I had meetings with the town planning department, permitting me access to recent planning stages, e.g. revealing placement of large airports, container terminals, new neighbourhoods for immigrant workers in previously uninhabited areas. When meeting with authorities, I always mention my background as landscape architect. It seems to help to ‘get to the point’ without having to give further explanations in my interest.

Nida. Kopų tvarkymas / Nida. Dune management

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium

Upernavikas. Ateities planai / Upernavik. Plans for a Future

Žvelgiant į Upernaviką ir Nidą meniniame kontekste, kraštovaizdžio vaizdavimas yra be galo svarbus tautinės tapatybės suvokimui ir formavimui. Remdamasi tuo, ką mačiau Skandinavijoje, kalnuotame Lichtenšteine ir visai neseniai Nidoje, supratau, kad kraštovaizdis yra būtinas norint save suvokti ir pateikti kitiems. Tačiau mūsų senelių laikais romantizuotai ir idealizuotai vaizduoti kraštovaizdžiai dabar yra retenybė. Ir vis dėlto kraštovaizdis pasirodo esąs suvokiamas kaip nekintantis.

In Nida, I learned that the environment on the Curonian Spit is man-made, designed by a Danish Dune inspector, created with imported plants, put into place by guest workers (mainly women) from the mainland. Now the authorities want to remove trees, and replace the Danish trees with Scots Pine. This landscape can be described as environment shaped by intercultural influences and interaction.

Looking at Upernavik and Nida within an artistic context, the representation of landscape is of major importance in understanding and shaping of a national identity. From my experiences in Scandinavia, the alpine regions in Liechtenstein, and recently Nida, I have realized that landscape has been essential for the selfunderstanding and promoting of these respective regions. However, the romanIlulisato ledo fiordas Grenlandijoje buvo įtrauktas į UNESCO sąrašą, tisized and idealized dėl to keturgubai padaugėjo turistų ir tai tiesiogiai prisidėjo prie klimato landscapes portrayed kaitos (Nuotrauka iš oficialios Grenlandijos turizmo svetainės www. greenland.com) / The Ilulissat icefjord in Greenland is on the UNESCO during the generalist, which has lead to a four-fold increase of tourists, witnessing firsttions of our greathand results of climate change. (Photo source: www.greenland.com – The offical tourism site of Greenland) grandpar-ents hardly exist anymore today. Yet, landscape appears to be perceived as unĮ mišką changing. Atokumas gali būti suvokiamas ne tik kaip erdvinė Upernavik and Nida are two liminal and rather ir geografinė padėtis, bet ir kaip dvasinė būsena. remote places in a coastal setting, each affected Nidoje pasiūliau surengti dirbtuves, per kurias by a history which is closely connected to foreign fiziškai tyrinėtume Nidos meno kolonijos aplinregimes. In both places, landscape and people’s ką. Po dviejų dienų paskaitų, pokalbių valgant ir connection to their respective environments are apskritai daug kalbų šia tema pasiūliau ramią ir major issues. introvertišką veiklą. Dalyviai turėjo nueiti nuo pagrindinio pastato iki susitikimo vietos miške, tačiau galėjo eiti tik po vieną, ne grupėmis. Patariau eiti nevienodu greičiu, iš pradžių su batais, tada basomis. Per visą šį užsiėmimą turėjome tylėti. Dėmesį reikėjo sutelkti ties kintančiu ėjimo greičiu, santykiu tarp individo judesio ir sąstingio. Vieną kartą ėjome uždengtomis akimis – staiga garsai, bangos ir Upernavikas ir Nida – dvi ribinės ir gana atokios vietos pajūrio regione, paveiktos istorijos, kurioje būta svetimo režimo. Abiejose vietose kraštovaizdis ir žmonių ryšys su juos supančia aplinka yra kertiniai.

170

Remoteness can be understood not just as a spatio-geographical condition but also as a state of mental awareness. At Nida, I proposed a workshop to physically explore the surroundings miško paklotės kvapas tapo svarbūs. of NAC. After two days of lectures, dinner conversations and Kita užduotis buvo susijusi su nepagenerally so much to talk to about, I suggested a quiet and inžįstamų, svetimų judesių tyrinėjimu, troverted moment. The participants were asked to walk from the siekiant apčiuopti fizinius įpročius, main building to a meeting point in the woods, and to walk one o tada, išėjus iš įprastos komforto by one and not in a group. I proposed to walk at various speeds, zonos, ieškoti naujų judesio formų. in the beginning with shoes and later on bare feet. During the Iš pradžių visuomet būna sunku neentire workshop, we would not talk. The focus was on the change galvoti apie tai, kaip atrodai, tačiau of speed, the relationship between the individual’s movement dalyviai greitai suprato, kad niekas and the standstill. One sequence was done blind-folded, where į juos nežiūri, niekas nefotografuoja, suddenly the sounds of the surroundings, the waves, the smell tai buvo grynai asmeninis, intymus of the forest floor, became prominent. Another task dealt with momentas. Apie kraštovaizdį lenthe exploration of unfamiliar moves, attempting to become gva kalbėti teoriškai. Tačiau vertėtų aware of physical habits and then leaving the usual comfort nepamiršti ir pamąstyti apie mastą, zone to explore new movements. In the beginning it is always savo vietos radimą aplinkoje. O a challenge not to think of oneself’s appearance, however, the tai visai neblogai galima padaryti participants quickly realized that nobody was watching, there mažinant įspūdžių ir informacijos were no photos being taken, it was a truely personal and undiskiekį – taip atgaivinti dėmesio centrą turbed moment. It is easy to become theoretical on the subject ir pojūtį. matter of landscape. However, remembering and reflecting on the issue of scale, of the positioning of oneself within an environment should be considered as well. And O tada? this can quite effectively be done by a reduction of impressions and information to thus allow for Beveik per visą simpoziumą neišėjau iš Nidos a refreshed focus and sense. meno kolonijos patalpų. Buvo netikėta atsidurti autobuse, vežančiame į Vilnių. Juk galėjau nuspręsti čia neatvažiuoti. O dabar nekantriai laukiu sugrįžti dviem mėnesiams 2014 metais. And then? During the entire symposium, I hardly left the NAC grounds. Suddenly finding myself on the coach to Vilnius came as a surprise. I could have decided not to come in the first place. Now I am looking forward to return for two months in 2014. Kritinis turizmas Vilniuje? / Critical tourism in Vilnius?

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium

Into the Woods.

Nidos kolonijos mirties mačas / Nida Colony Death Match Yulia Startsev (DE, RU)

Kadrai iš videožaidimo / Screenshots from video game

„Turizmo ir virtualios The collision of tourism and virtual reality cast doubt on the reality of either realybės susidūrimas experience. Familiarity and alienation occur in the same moment; which of kelia abejonę dėl jų these is dominant, is difficult to say. This suspension of disbelief flooding abiejų patyrimo realureality was an aspect I wanted to explore in the Interformat Symposium on mo. Artimumas ir suCritical Tourism in 2013, with the work named Nida Colony Death Match, I svetimėjimas įvyksta produced a highly realistic 3D environment which replicated the Nida tą pačią akimirką; sunku pasakyti, kuris jų ima viršų. Sustabdyti tą Colony and its surroundings, where netikėjimą realybe ir buvo vienas aspektų, kurį norėjau patyrinėti we were all staying. In a communal interformato simpoziume „Apie kritinį turizmą, vietiškumą ir playing of the game, the main differpostromantinį būvį“. Pristačiau darbą „Nidos kolonijos mirties ence between the digital space and mačas“ – labai realistiškai atkūriau Nidos meno kolonijos, kur the place we were sitting together, mes buvome apsistoję, ir ją supančios aplinkos 3D simuliakrą. was that the Symposium attendees Toliau buvo kolektyvinis žaidimas, kur vienintelis skirtumas tarp could kill each other. realios erdvės, kurioje gyvenome, ir skaitmeninės buvo tai, kad pastarojoje dalyviai galėjo vienas kitą žudyti.

172

Ištrauka iš Yulia Startsev, „Digital Déjà vu: Digital Games and the Uncanny Space of Tourism“, in: Tourists like us: Critical Tourism and Contemporary Art, Sierre: ECAV, Nida: VAA NAC, 2013, p. 133–142.

Videožaidimą nemokamai galima pasiekti šiuo adresu / A video game may be accessed for free at http://io-ae.com/nida.html

Fragment from the text by Yulia Startsev “Digital Deja Vu: Video Games and the Uncanny Space of Tourism” from the book Tourists like Us: Critical Tourism and Contemporary Art, Vilnius Academy of Arts Press and ECAV, 2013.

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium

Žaidimas buvo priimtas su humoru ir nešališka kritika. Keli žmonės klausė, kodėl sukūriau tokį žiaurų žaidimą, vienas žaidimo dalyvis pasikeitė vardą į Medijų Menas Mirė.“

The game was greeted with humour and some detached criticism. Several individuals asking why I had designed the game to be so violent, and one participating player changed their name to “media art is dead”.

Kaip padaryti turistinę nuotrauką? / How to Take a Tourist Photo Päivi Raivio & Justin Tyler Tate (EE, CA)

„Išsiųsti žinutę.“ Vankuveris, Britų Kolumbija, Kanada A. Tai turi atrodyti taip, tarsi nuotraukos žiūrovui sakytum: „Taika!“ B. Tai reiškia, kad viskas yra gerai, arba „OK“. C. Tai sako žiūrovui, kad viskas yra gerai; taip pat gali būti atliekama dviem rankomis – tai reiškia „nerealiai“.

174

“Sending a message” – Vancouver, British Colombia Canada A) This is as if you are telling the viewer of the photograph “Peace!”. B) This signifies that everything is alright or “OK”. C) This says to the viewer, “everything is good”, and can also be performed with both hands to indicate “super good”.

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium „Nusifotografuok su vietiniu.“ Helsinkis, Suomija A. Vietinis. B. Tu.

“Take your picture with a local” – Helsinki, Finland A) Local B) You

„Imituok skulptūrą.“ Luisvilis, Kentukis, JAV A. Įsižiūrėk, kokia skulptūros rankų, kojų, liemens ir galvos padėtis. B. Fotografuokis tokia pačia poza.

“Mimic a Statue” – Louisville, Kentuckey USA A) Look how the arms, legs, torso and head of the statue are positioned. B) Position your arms, legs, torso and head the same.

„Aš pats.“ Didysis Kanjonas, Arizona, JAV A. Ištiesęs ranką su fotoaparatu nusitaikyk į save ir nusifotografuok.

“Selfie” – Grand Canyon, Arizona, USA A) Point your camera at yourself as you outstretch your arm and take a picture.

„Nenatūralus pasilenkimas.“ Budapeštas, Vengrija B. Kojas arba koją pastatyk taip, kaip paprastai pasilenkdamas nestatai. C. Rankas arba ranką ištiesk taip, kaip paprastai jų nelaikai. D. Pasilenk.

“Un-natural leaning” – Budapest, Hungary B) Position your leg, or legs, in such a way that you would not normally use while casually leaning C) Configure one or both of your arms in a way which you would not normally hold them. D) Lean.

„Įprastas pasilenkimas.“ Budapeštas, Vengrija D. Pasilenk.

176

“Casual leaning” – Budapest, Hungary D) Lean.

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium „Vogue.“ Roma, Italija A. Įsivaizduok, kokios būna supermodelių pozos. B. Išmesk tokią pozą.

“Vogue” – Rome, Italy A) Imagine how supermodels position their bodies. B) Strike a pose.

„Pašok!“ Kaljaris, Italija C. Darant nuotrauką pašok.

“Jump!” – Cagliari, Italy C) Jump as the photo is being taken.

178

„Bendrauk su skulptūra.“ Talinas, Estija A. Užmegzk su skulptūra fizinį kontaktą. B. Vaizduok, tarsi ji būtų gyva.

“Interact with a statue” – Tallinn, Estonia A) Come into physical contact with a statue. B) Pretend as though it is alive.

„Žaidžiant su perspektyva.“ Paryžius, Prancūzija A. Atsistok per atstumą nuo paminklo, skulptūros ar kito objekto. B. Žaisk su perspektyva, kad atrodytų, jog tu fiziškai bendrauji su tuo objektu.

“Playing with perspective” – Paris, France A) Create a distance between a monument, statue or other landmark and yourself. B) play with the perspective so that it looks like you are physically interacting with the landmark.

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium „Mano pimpaliukas monumentalus.“ Nida, Lietuva A. Susirask falo formos monumentą. B. Rask tokią poziciją tarp monumento ir fotoaparato, kad atrodytų, tarsi monumentas kyšo tau iš klyno. „Aš-koja.“ Pietinis Paplūdimys, Florida, JAV C. Nufotografuok savo kojas kokiame nors fone.

“My wiener is monumental” – Nida, Lithuania A) Find a monument which is phallic-shaped. B) Position yourself between the statue and the camera so that the perspective makes it appear as though the monument is coming from your pants. “Leg-selfie” – South Beach, Florida, USA C) Take a picture of your legs with anything as a background.

Knyga / A book Turistai kaip mes. Kritinis turizmas ir šiuolaikinis menas / Tourists like us: Critical Tourism and Contemporary Art

Knyga „Tourists like us: Critical Tourism and Contemporary Art“ (liet. „Turistai kaip mes. Kritinis turizmas ir šiuolaikinis menas“) atveria naują diskusijų lauką ten, kur susikerta šiuolaikinis menas ir kritinis turizmas. Kritinio turizmo sąvoka, tapusi bendru atspirties tašku teoriniams ir meniniams tyrimams, kviečia darsyk kvestionuoti autentiškumo idėją, turisto žvilgsnį, kraštovaizdžio sumuziejinimą, vietos vaizdinį konstravimą, postromantizmą, šiuolaikinį egzotinimą, vietos savitumą ir pasaulinį susietumą. Knygoje daug dėmesio skiriama menininko ir meno institucijos vaidmeniui kelionių kultūros amžiuje. Kaip asmeninės ir institucinės praktikos kinta priėmimo, svečiavimosi, perkėlimo ir kultūrinės klajūnystės akivaizdoje?

Federica Martini & Vytautas Michelkevičius (eds.), Tourists like us: Critical Tourism and Contemporary Art, Sierre: ECAV, Nida: VAA NAC, 2013, 264 p.

180

Lygindami du itin skirtingus, bet kartu panašius kraštovaizdžius – šveicariškas Alpes ir baltiškas kopas bei paplūdimius – meno istorikai, aplinkos istorikai, geografai, tyrėjai, kuratoriai ir menininkai žengia į ganėtinai naują kritinio turizmo sritį tarpdalykiniame kontekste. Visi kartu jie svarsto, kaip globalaus kultūrinio turizmo fone kritiškai nagrinėti ir suprasti viliojančius, atokius kraštovaizdžius. Knygą sudaro ne tik kritinė diskusijų šia tema apžvalga, bet ir vaizdinė medžiaga, dokumentai ir meninių intervencijų šiose dviejose turistinėse scenose aprašymai. Šis leidinys užbaigia daugiau kaip metus trukusius mainus tarp Valė kantono aukštosios meno mokyklos Sjere (Šveicarija) ir Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos. Knygoje apžvelgiamos sąvokos, rezidencijos, parodos, dirbtuvės ir simpoziumas, kurie sudarė 2012–2013 m. tyrimų ir rezidencijų programą „Apie svečiavimąsi ir perkėlimą: menininkų rezidencijos ir kultūrinė produkcija atokiuose kontekstuose“.

SIMPOZIUMAS / SYMPOSIUM / Interformato simpoziumas / Inter-format symposium

182

184

186

188

Santrumpos / Abbreviations: VDA ‒ Vilniaus dailės akademija / VAA ‒ Vilnius Academy of Arts; NMK ‒ VDA Nidos meno kolonija / NAC ‒ Nida Art Colony of the VAA; VF ‒ VDA Vilniaus fakultetas / VAA Vilnius Faculty; KF ‒ VDA Kauno fakultetas / VAA Kaunas Faculty; KLF ‒ VDA Klaipėdos fakultetas / VAA Klaipėda Faculty; TF ‒ VDA Telšių fakultetas / VAA Telšiai Faculty; ŠMC ‒ Šiuolaikinio meno centras, Vilnius / CAC ‒ Contemporary Art Centre, Vilnius; ECAV – Valė kantono aukštoji meno mokykla / Ecole Cantonale d’Art du Valais

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija – tai: 5 menininkų rezidencijų studijos (65 kv. m), 3 konferencijų ir dirbtuvių erdvės, 63 nakvynės vietos; daugiau informacijos internete www.nidacolony.lt Nida Art Colony, a branch of Vilnius Academy of Arts, invites artists, designers, architects, art researchers and curators to apply for a residency or to organize an event: seminar, workshop, summer / winter school, conference, etc. The colony has 5 A.I.R. studios, 63-bed guest house, 5 multifunctional spaces (53–423 sq. m) and digital audio-visual and print laboratory.

Paraiškų teikimo terminas / Application deadline: vasario 15 d. – rezidencijoms nuo birželio iki kitų metų gegužės / February 15 – for residencies from June till May of the following year

Artist-in-residency and art & education place on the Baltic Sea coast

More info at / daugiau informacijos www.nidacolony.lt Nida Art Colony, Vilnius Academy of Arts, Taikos str. 43, LT-93121 Neringa, Lithuania, info@nidacolony.lt Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, Taikos g. 43, Neringa, LT-93121, info@nidacolony.lt