Varėnos rajono labui...

VARĖNOS RAJONO LABUI...

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Varėnos skyriaus informacinis leidinys

Nr. 1 | 2023 m. sausis

Edvinas Grikšas: ateinu su konkrečiais pasiūlymais ir patirtimi!

Varėnos rajone esu gimęs ir užaugęs, po studijų buvau sugrįžęs ir darbuotis. Apie išsilavinimą ir karjerą pasakyčiau taip: esu Varėnos rajono, Panočių kaimo vaikas, gimęs 1991 m. gegužės 31 d. Mokiausi Panočių vidurinėje, o nuo dešimtos klasės - Varėnos Ąžuolo vidurinėje mokykloje. Esu įgijęs Istorijos bakalauro laipsnį Vilniaus Universitete. Vėliau Mykolo Romerio universitete įgijau Socialinių mokslų srities Vadybos krypties magistro laipsnį. Šiuo metu dirbu Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų politikos skyriaus vedėju. Anksčiau esu dirbęs privačiame sektoriuje, Lietuvos Resbublikos Seimo kanceliarijoje ir kaip, žinote, buvau Kaniavos seniūnu. Kalbant apie šeimyninę padėtį - esu vedęs (žmona Daiva). Kaniavos seniūno darbas buvo labai įdomus, įvairiapusiškas ir dinamiškas, daug bendravau su vietiniais žmonėmis. Dirbti pradėjau labai jaunas - 24 metų. Aktyviai dalyvavau Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos veikloje, ten sužinojau, kad tuo metu buvau jauniausias seniūnas Lietuvoje. Manau, kad seniūnijoje sekėsi gerai dirbti, subūrėme stiprią seniūnaičių, bendruomenių komandą. Tuo metu pavyko „uždegti“ žmones ir juos motyvuoti. Negailėjom savo laiko ir pastangų, generavome idėjas, įgyvendinome projektus. Tikiuosi, kad žmonės geruoju iki dabar atsiliepia. Tai buvo labai aktyvūs ketveri mano gyvenimo metai, o rezultatai irgi matomi. Su daugeliu gyventojų, kurie tapo ir gerais draugais, bendraujame ir šiol. Dažnai pradžiugina, kad nors ir nebedirbu seniūnijoje, vis dar sulaukiu įvairių gyventojų skambučių, prašymų patarti ar padėti. Neapsiribojau vien šia sritimi, aktyviai dalyvavau svavivaldybės administracijos veikloje, ten sutikau daug šaunių kolegų. Domėjausi visomis rajono aktualijomis, problemomis. Kartu ieškojome sprendimų. Varėnos rajonas yra didžiausias Lietuvoje ir turi tam tikrą specifiką, yra daug įvairių problemų, bet viskas išsprendžiama daug ir nuoširdžiai dirbant. Juolab, kai turime daug nuostabių ir neabejingų žmonių, kurie nori dirbti rajono labui. Taigi, noro daug, potencialo dar daugiau. Matome, jog reikia naujo polėkio, postūmio idėjų įgyvendinimui. Tą žadu ir įnešti. Darbas seniūnijoje buvo mano kelio valstybės tarnyboje pradžia. Esu susipažinęs su darbu Seime, žinau kaip viskas vyksta viduje. Dabartinės pareigos Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje plačiai apima įvairias, svarbias tiek valstybei,

tiek ir savivaldai kryptis. 2021 – 2030 metų Nacionaliniame pažangos plane „Lietuva 2030“ yra įtvirtintas horizontalusis inovatyvumo (kūrybingumo) principas, tai reiškia, kad viešojo sektoriaus institucijos turi siekti inovatyvumo, o mūsų skyrius tai koordinuoja. Kalbant apie nacionalinį lygmenį, dirbu ir atstovauju ministerijai įvairiose: socialinėse, žemės ūkio, susisiekimo, aplinkosaugos, viešojo valdymo ir kt. su inovacijomis susijusiose srityse. Tarptautinio formato taip pat daug - atstovauju Lietuvai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (EBPO) organizacijoje, Europos komisijos darbo grupėse. Neseniai prisidėjo ir NATO gynybos inovacijų tematika. Šiek tiek egzotikos darbe – esu deleguotasis Europos kosmoso agentūros tarybos narys. Tai tik dalis visų mano atliekamų darbų. Beje, savo magistro darbe, už kurį per gynimą gavau aukščiausią įvertinimą, atlikau Varėnos rajono savivaldybės inovacinės veiklos analizę.

Valstybėje ar savivaldoje galime kurti strategijas, bet jos ir liks popieriuje, jeigu į veiklą neįtrauksime visuomenės. Privalu bendrauti, diskutuoti, tartis su vietiniais gyventojais, kurių problemas ir reikia spręsti. Savivaldybės mechanizmas su taryba ir meru priešakyje turi tarnauti gyventojams, būti pagalbininku jiems visais gyvenimo atvejais.

Kurias sritis Varėnos rejone reikėtų tobulinti, jeigu trumpai – visas. Šiandien rajone einama keliu, kuris niekur neveda. Keletas aplinkos gražinimo iniciatyvų ir kultūriniai renginiai yra gerai, bet reikia ne tik to.

Turime būti konkurencingi ir patrauklūs investicijoms, išlaikyti ir pritraukti gyventi jaunas šeimas, skatinti verslumą, užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę bei didelį dėmesį skirti švietimui, vykdyti rajono susisiekimo infrastruktūros gerinimą.

Nemažai mano pažįstamų mielai gyventų Varėnos rajone, tačiau čia sudėtinga su darbais ir apgyvendinimu. Taip pat susisiekimas rajone yra prastas, nėra aiškumo dėl viešųjų paslaugų tinkamo suteikimo bei tęstinumo. Turime pradėti nuo esminių dalykų. Mūsų komandoje, prie Varėnos rajono plėtros strategijos dirba įvairių sričių ekspertai - mokslų daktarai, teisininkai, sveikatos, švietimo, viešojo valdymo, žemėtvarkos, verslo skatinimo, turizmo ir kt. specialistai. Raginu neabejingus mūsų kraštui žmones taip pat prisijungti prie komandos.

Atvykusi gyventi į Varėną, pirmiausia mėgavausi mane supančia nuostabia gamta ir kultūros renginių ar žmonių susibūrimų nesiilgėjau. Vis tik tai buvo laikinas etapas, nes miestas ir kultūra yra giliai įaugę mano asmenybės ir tapatumo dalys, suformavę poreikius bei pomėgius: teatras, kinas, gyva muzika, tapyba, rankdarbiai... Net ir gyvendama gamtoje giliai viduje žinau, kad esu miesto, didelio ir kosmopolitiško, kuriančio menines bei edukacines erdves, nubrėžiančio gaires spontaniškoms socialinėms sąveikoms, vaikas. Daug metų esu gyvenusi Vilniuje ir Kaune, teko keletą metų gyventi Stokholme, lankytis milijoniniuose miestuose – Niujorke, Meksike, Pekine, Coimbatore, Maniloje, tad gyva ir pulsuojanti miesto kultūra įpratino vartoti meną įvairiomis formomis ir su juo sieti savo laisvalaikį. Nors pirmas įspūdis apie Varėnos mieste

leidinys

Refleksija: kiek šiandien kultūros Varėnoje?

bei rajone vykstančius kultūros ir meno renginius buvo akivaizdus provincialumas ir žemesnė renginių kokybė, su laiku vis daugiau ėmiau pastebėti harmoningą vietos gyventojų kultūrinių poreikių ir jiems siūlomų meno produktų sąveiką. Natūraliai kyla tokie klausimai, kaip: kokia kultūra reikalinga čia, Varėnoje? Kokie renginiai pritraukia daugiausia dalyvių ir žiūrovų? Grybų sostine save tituluojanti Varėna sėkmingai išnaudoja šį prekinį ženklą, tad daugelis renginių yra orientuoti į liaudies ir regiono kultūrą, pabrėžiant dzūkiškumą, kaip tam tikros tarmės, vertybių, amatų bei verslų praktikas. Žmonės mėgsta masines šventes, kurių metu visas miestas pavirsta besilinksminančiu skruzdėlynu. Daug kultūros renginių organizuoja iš esmės dvi pagrindinės institucijosVarėnos kultūros centras su savo padaliniais ir Varėnos r. savivaldybės viešoji biblioteka. Varėnos kraštas yra turtingas unikaliais gamtiniais objektais, istorinėmis vietomis, savitu kraštovaizdžiu, kurie yra sėkmingai panaudojami kultūros ir meno renginių organizavimui, vis tik akivaizdus yra ir profesionalių kultūros vadybininkų bei investicijų trūkumas. Pastebiu didesnių projektų, kurie apjungtų vietos kultūros ir edukacijos įstaigas ir paverstų miestą edukacinėmis erdvėmis, stoką, nes būtent tokie renginiai skatintų vietos bendruomenės tobulėjimą ir motyvaciją didinti savo gimto krašto pridėtinę vertę. Alternatyvios kultūrinės miesto erdvės turi potencialą skatinti asmeninį kūrybiškumą, ugdyti gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių sąlygų ir išvengti kritinių situacijų, taip gerinant žmogaus gyvenimo kokybę. O tokių erdvių Varėnoje tikrai trūksta.

Tiek pasaulio, tiek ir Lietuvos miestų praktikos liudija apie tai, kad kultūros pritraukimas į miesto erdves analogiškai padidina tų miesto erdvių ekonominį patrauklumą, tad yra tie-

siogiai susijęs su būsto objektų kainų pakilimu ir investicijų pritraukimu. Kaip puikūs pavyzdžiai galėtų būti Vilniaus Užupio respublika, Kauno Šančių miesto rajono meninės praktikos ar Anykščių tapimas Lietuvos kultūros sostine 2012 m. ir nuo tada prasidėjusi sparti kultūros erdvių bei įstaigų mieste plėtra. Būtent kultūra yra tas stebuklingas įrankis, padedantis paversti tuštėjančius ar ekonomiškai skurdžius regionus ar miesto rajonus ekonomiškai patraukliais ir klestinčiais. Reikia įvertinti ir dar vieną svarbų veiksnį, be kurio būtų neatleistina analizuoti kultūros situaciją Varėnos krašte. Esant pasienio regionu ir turint ilgą sienos ruožą su Baltarusija, reikšmingas yra kultūros kaip minkštosios galios priemonės vaidmens įvertinimas ir disponavimas ja, stiprinant šio regiono saugumo pozicijas valstybėje. Su kolege profesore Virginija Jurėniene parengtoje monografijoje ,,Kultūros centrai: bendradarbiavimas, bendruomenių mobilizavimas ir edukacinės praktikos“ 2018 m. rašėme, kad kultūra yra sudėtinė nacionalinio saugumo dalis, lygiavertė kitoms valstybės veiklos sritims, garantuojančioms valstybės savarankiškumą ir tautos suverenitetą. Vietos kultūros puoselėjimas ir populiarinimas veikia kaip vietos bendruomenes mobilizuojanti ir apjungianti priemonė, skatinant vadovavimąsi patriotiškumu, vieningumu ir kitomis moralinėmis vertybėmis.

Tai, kad vietos gyventojai mielai lankosi koncertuose, spektakliuose ar kino seansuose, taip pat miesto šventėse ar masiniuose renginiuose, yra vienas kultūros vartojimo aspektas šiame regione. Kitas, ne mažiau reikšmingas momentas yra iš kitų rajonų atvykstančių žmonių kiekis, jau siejamas su kultūriniu turizmu. Ar dažnai vilniečiai, druskininkiečiai ar alytiškiai atvažiuoja ,,pasikultūrinti“ į Varėną, kai tuo tarpu varėniškiai mielai savo

kultūrinio vartojimo poreikius tenkina minėtuose aplinkiniuose miestuose? O kokie būtų užsienio svečių – tiek svečiose šalyse įsikūrusių lietuvių, tiek ir aplinkinių šalių gyventojų –srautai Varėnos miesto ar rajono kultūriniuose renginiuose? Viskas, kaip nebūtų liūdna, priklauso nuo finansų, nuo investicijų į kultūrą, kuri neretai lieka našlaitės vaidmenyje. Džiugina bent tai, kad vis tik yra pastebima šiokia tokia pusiausvyra tarp lokalios liaudiškos kultūros ir profesionalios aukštosios kultūros. Šių metų vasarą įvykęs profesionalios muzikos festivalis ,,Vasaros sonata“ taip pat apdovanojo varėniškius ir miesto svečius nuostabia galimybe pasiklausyti aukšto meninio lygio muzikos kūrinių atlikimo. O rudenį vykęs XIII-asis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis buvo malonus atradimas, leidęs geriausiais Lietuvos teatrų pastatymais mėgautis tiesiog čia, Varėnoje. Vis tik festivalio programai skirti spektakliai neretai buvo išskirtinai originalūs, net provokuojantys netikėtais sprendimais, tad vietos gyventojai ne visada galėjo įvertinti jiems pateikiamą kultūrinį produktą. Norėtųsi paskatinti aktyvesnį kultūrinį gyvenimą Varėnos mieste ir krašte, paverčiant jį reikšmingu traukos centru tiek kultūrinio turizmo sektoriuje, tiek ir didinant kultūrinį kapitalą. Provincialus mąstymas ir kiek pasenusios grybų kepurės matavimasis metai iš metų didesnių pokyčių neįneš. Tuo tarpu iš šablonų išlaisvintas mąstymas, naujų kultūros vadybininkų pritraukimas ir vis dar prieinamos galimybės gauti finansavimą meno renginiams iš ES fondų ir programų, kaip kad Culture and Creativity (Kultūra ir kūrybiškumas), galėtų pakeisti kultūros politiką Varėnos krašte bei atverti naujus kelius į šio regiono ekonominį klestėjimą.

Marijonas Čapkovskis: laikas permainoms

Nuo 2011 metų aš aktyviai dalyvauju politikoje. 2016 metais su bendraminčiais sukūrėme jūdėjimą „Laikas permainoms“ ir kartu su Liberalų sąjūdžio partija ir kandidatu į Merus A. Kašėta dalyvavome savivaldos rinkimuose ir laimėjome. Aš ir mano bendraminčiai tikėjomės, kad į rajoną ateis naujas žmogus su demokratinėmis vertybėmis, daug kadencijų dirbęs Lietuvos Respublikos Seime, ir sugebės atgaivinti rajoną, pritrauks investicijų, sukurs naujas, gerai apmokamas darbo vietas. Deja, taip neįvyko nei pirmoje, nei antroje kadencijoje. A. Kašėta ir jo komanda, kaip ir anksčiau buvusi rajono valdžia, galvoja tik apie finansiškai naudingus, ne visada racionalius projektus, nes tai pinigai. Rajone gyvenantis žmogus valdantiesiems - trečioje vietoje, po puikybių ir pinigų, nors rinkimų metu buvo žadama ir akcentuojama, kad jam rūpi rajono gyventojai bei jų problemos. Mane asmeniškai pritrenkė po rinkimų A. Kašėtos pasakyti žodžiai: „Per rinkimus mes daug ką žadėjome. Na ir ką?“. Toks jo požiūris mane papik-

tino, todėl pasitraukiau iš valdančiosios daugumos, nes įsitikinau, kad A. Kašėta nori Varėnoje sukurti kunigaikštystę. Blogybių sąrašas per dvi jo vadovavimo kadencijas susidarė ganėtinai ilgas – nebendraujama su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, nesitariama su kaimo bendruomenėmis, nėra noro girdėti žmonių prašymus, daugelis projektų yra įtartini ir ekonomškai nepagrįsti, kaip ir jų tikslingumas, lėšų švaistymas, neūkiškumas, nepotizmas, politinė korupcija, nuolat lydintys skandalai (nelegalių migrantų maitinimas, sūrių pirkimas iš Administracijos direktoriaus A. Verbicko sūnaus, teritorijų šienavimas, Grybų šventės organizavimas ir kt.).

Daug metų savivadybės taryboje matau tuos pačius veidus, kurie, siekdami išlikti valdžioje, keičia partijas tarsi kojines. Nemažai tarybos narių siekia mandatų tik tam, kad turėtų sau naudos, o ne tarnauti rajono žmonėms (gauna gerai apmokamą darbą savivaldybės įstaigose, įdarbina savo gimines ir draugus). Už tai visada palaikydavo savo „kunigaikščių“ projektus.

Tokia situacija rajone negali toliau tęstis. Į rajono tarybą turi ateiti nauji ambicingi ir sąžiningi žmonės, kurie kitaip mąsto ir turi kitokią rajono viziją nei A. Kašėta („Gamtos ritmu“...). Jeigu A.Kašėta liks valžioje dar vienai kadencijai, Varėnos rajonas bus galutinai nustekentas. Jis gal ir geras politikas, bet nepasižymi empatija ir, panašu, nesuvokia, kad valdžia turi tarnauti rajono žmogui.

LVŽS Varėnos skyrius iškėlė kandidatą į merus – jauną ir perspektyvų žmogų Edviną Grikšą. Dirbdamas Varėnos rajono savivadybės administracijos Kaniavos seniūnu, jis užsitarnavo žmonių pasitikėjimą ir pagarbą. Gimęs ir augęs Varėnos rajone, čia baigė Varėnos „Ąžuolo“ vidurinę mokyklą, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, gerai žinantis Varėnos kraštą bei jo žmones. Šiuo metu Edvinas dirba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, vadovauja Inovacijų politikos skyriui bei kaupia tiek nacionalinę, tiek ir tarptautinę patirtį. Jaunas, protingas, energingas ir perspektyvus - būtent toks žmogus turi vadovauti mūsų kraštui.

Doc. dr. Aistė VITKŪNĖ-BAJORINIENĖ

kandidatė į Varėnos rajono savivaldybės tarybą

Edvinas Grikšas: Varėna – neišnaudoto potencialo kraštas

Varėna – pats nuostabiausias žemės kampelis! Tą kartoju nuolat ir visiems. Turime verslo šakų, kuriomis esame garsūs Lietuvoje. Žinoma, daugiausia tai siejama su miškininkyste, miško gėrybėmis ir turizmo sektoriumi - kas nėra visiška tiesa. Turime kūrybingų ir verslių vietos gyventojų, kurie stengiasi kaip išmanydami, kuriasi ir kuria darbo vietas įvairiose sferose. Verslumo skatinimas turėtų būti viena iš pamatinių paradigmų, nuo kurios prasideda rajono plėtra ir augimas visomis prasmėmis. Siekiant tolygesnio vystymosi, Lietuva yra padalinta į du regionus: Sostinės regioną, kuriame Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pasiekė beveik 112 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio bei Vidurio-Vakarų Lietuvos (VVL) regioną (čia patenka ir mūsų Varėna), kuriame BVP vienam gyventojui regionuose svyruoja nuo 42 proc. iki 77 proc. Toks regionų padalijimas padeda nukreipti daugiau investicijų į mažiau išsivysčiusį regioną, sumažinti ekonominius ir socialinius netolygumus, taip pat užtikrina regioninės politikos įgyvendinimo priemonių ilgalaikį poveikį tolygiai ir tvariai plėtrai. Šiuo metu yra įgyvendinamos 9 skirtingos investicinės veiklos, skirtos Vidurio-Vakarų Lietuvoje, kuriomis skatinama: 1) startuolių vystymas, akseleravimas ir plėtra; 2) inovacijų pasiūla; 3) netechnologinių inovacijų plėtra; 4) inovacijos vieša-

jame sektoriuje; 5) mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimas tarptautinėse iniciatyvose; 6) tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas; 7) reikalingų darbuotojų įgūdžių, reikalingų prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos, ugdymas; 8) mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) bei kitų subjektų darbuotojų gebėjimų ugdymas; 9) trumpų vertės kūrimo grandinių formavims ir plė-

tra tarp MVĮ VVL regionuose. Šioms investicinėms veikloms įgyvendinti yra skiriamas daugiau nei 380 mln. Eur finansavimas – daugiausia subsidijų forma ir koncentruojantis į MVĮ, startuolius ir perkančiasias organizacijas. Mes turime galimybę Varėną pozicionuoti kitaip! Turime milžinišką neišnaudotą potencialą. Pirmiausia, reikia kryptingai koncentruoti savivaldybės administraciją į vieną iš pri-

oritetų – verslumo skatinimą (deja, šiuo metu tam skirtas tik vienas etatas). Administracijos mechanizmas turi teikti realią pagalbą vietos verslininkams. Antra, reikia aktyviai naudotis tiek nacionalinėmis, tiek ir tarptautinėmis iniciatyvomis. Vienas pavyzdžių - bendradarbystės centrai „Spiečius“. Tokie centrai šiuo metu veikia Alytuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje, Kėdainiuose, Visagine, Birštone, Rokiškyje, Utenoje, Plungėje ir Ukmergėje (iš viso - 13 miestų). Čia pradedantieji verslininkai gali ne tik nemokamai gauti visiškai įrengtą darbo vietą, bet ir verslo konsultacijas, mentorių paslaugas. Be verslumo skatinimo ir plėtros paslaugų, tokių kaip konsultacijos, mentorystė, verslo įgūdžių ugdymas ir informaciniai renginiai, „Spiečiaus“ rezidentai turi galimybę dirbti komandoje su kitų sričių verslininkais, tarpusavyje dalintis patirtimi ir drauge kurti naujus verslus. Skaičiuojama, kad anksčiau įkurtų „Spiečių” narių apyvarta 2020 metais, kai šalies verslų veiklą ribojo karantinas, paaugo 68%, kas penktas narys (20%) pradėjo vykdyti eksportą, o daugiau nei dešimtadalis narių (12%) pritraukė naujų investicijų. O gal dabar, nuotoliniam darbui vis labiau skverbiantis į didmiesčių darbotvarkes bei miestams dūstant nuo kamsčių, pats laikas svarstyti ir apie bendradarbystės erdves (angl. co-working spaces) mūsų rajone, pušynų apsuptyje? Tai yra tik viena iš daugelio iniciatyvų, kurias įgyvendinsime mūsų, Varėnos rajone.

...Tęsinys kitame numeryje

Dalius Lukminas: dirbau ir dirbsiu Varėnos rajono labui!

kalauro laipsnį. Nuo 2015 m. iki 2022 m. balandžio mėnesio ėjau Varėnos seniūnijos seniūno pareigas. Nuo ko prasidėjo jūsų kelias į politiką? Domėjimasis politika prasidėjo 1989 m., kilus sujudimui Lietuvoje, įsikūrus Sąjūdžiui, pasirodžius laikraščiui „Respublika“, kurio laukdamas spaudos kioskuose pavėluodavau į paskaitas. Sekdavau įvykius spaudoje, televizijoje, dalyvaudavau tuo metu organizuojamuose mitinguose, akcijose, bet kaip stebėtojas, kaip statistinis vienetas. Šiai dienai, manau, įgyta patirtis dirbant privačiame versle, valstybinėje įstaigoje, savivaldoje ir valstybės tarnautojo darbo stažas labai pasitarnautų dalyvaujant rajono politiniame gyvenime.

Savo profilyje Facebook paskyroje esat įkėlęs ne asmeninę, o savo šeimos nuotrauką, o tai nėra įprasta. Ką jums reiškia šeima? Šeima man didžiausias turtas ir tai ne tik žmona ir dukra. Man brangi visa giminė, su kuria stengiuosi palaikyti kuo artimesnį ryšį, bendrauti, rodyti dėmesį. Šeima - tai mano stiprybė ir pasididžiavimas. Šeimoje gaunu palaikymą ir sąžiningas pastabas, patarimus ir savalaikę kritiką. Harmonija, supratingumas, atjauta ir susikalbėjimas yra šeimos stiprybės.

Dalius LUKMINAS, LVŽS kandidatas į Varėnos rajono savivaldybės tarybą

Kaip pristatytumėte save?

Esu Dalius Lukminas, gimęs 1974 m. balandžio 21 d. Gimimo vieta – Valkininkai, užaugau Matuizose. Matuizos man kaip gimtinė, nes čia ir lopšelis-darželis lankytas, ir devynmetė mokykla pabaigta. Po mokyklos baigimo išvykau studijuoti į Vilnių, į tuometinį statybos technikumą, mokslai sekėsi puikiai, baigiau savo studijas su pagyrimu ir sugrįžau dirbti į Matuizas. Man patinka stabilumas, pastovu-

mas, nepatinka blaškymasis ir nuolatinis kažko ieškojimas, todėl darbų nesu daug pakeitęs. Didžiausią savo gyvenimo dalį esu pradirbęs su bendraminčiais įkurtoje įmonėje, vėliau įsidarbinau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriuje. Čia išdirbau 5 metus ir dirbdamas supratau, kad, norint daugiau pasiekti karjeroje, reikia aukštojo mokslo, todėl 2014 m. Klaipėdos universitete įgijau vadybos specialybės ba-

Ar esate už tradicinę šeimą? Kodėl? Esu už tradicinę šeimą, ir net pats žodis „tradicinė“ neleidžia kitaip galvoti. Bet kokioje srityje tradicijų laužymas jau yra rizika. Gamtoje, nuo mažiausio augaliuko iki didžiausio gyvūno viskas vyksta taip, kaip „gamtos sudėliota“ ir žmogus bejėgis ką nors pakeisti. Šeima yra darnaus vystymosi pagrindas.

Esat matuiziškis, šaknis įleidęs Varėnoje. Kuo jums ypatingas šis kraštas?

Taip, esu matuiziškis, nuo 1994 m. gyvenantis Varėnoje. Man ypatingas šis kraštas vien tuo, kad ir mano, ir mano žmonos proseneliai, seneliai ir tėvai augo ir dirbo Varėnos krašte, čia mūsų giminės

istorija, artimųjų kapai, čia viskas yra labai mums artima ir sava.

Jūs puikiai pažįstate vietos žmones, žinote Varėnos rajono gyvenimą. Kokių pokyčių norėtumėte šiame krašte?

Dar bedirbant Nacionalinėje žemės tarnyboje, o vėliau ir Varėnos seniūnijos seniūnu, reikėjo daug važinėti po Varėnos rajoną. Turėjau puikią galimybę pažinti šį kraštą, pabendrauti su žmonėmis. Esu lengvai bendraujantis, greitai bendrą kalbą randantis, todėl turiu daug pažįstamų, o mane pažįstančių, manau, yra dar daugiau. Kaip ir daugelis rajono gyventojų, norėčiau pokyčių, po kurių būtų gera ir patogu gyventi Varėnos rajone tiek jaunoms šeimoms, tiek ir senjorams.

Eilę metų dirbote seniūnu Varėnos seniūnijoje. Kokių klaidų esate padaręs ir kaip jas taisytumėte, jeigu turėtumėte tokią galimybę?

Kas nedirba – tas neklysta. Manau, esminių klaidų nesu padaręs, dirbdamas seniūnu turėjau du patyrusius pavaduotojus, su kuriais tariausi, įsiklausydavau į jų pastabas, tad sklandus komandinis darbas duodavo gerų rezultatų.

Esate pasirengęs dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose 2023 m. Kokią komandą pasirinkote?

Pasirinkau Edvino Grikšo suburtą geriausią ir perspektyviausią komandą su žmonėmis, kuriuos gerai pažįstu ir pasitikiu.

Kokios yra svarbiausios jūsų vertybės?

Moku įsiklausyti į kitą nuomonę, esu atsakingas ir pareigingas, nebijau prisiimti atsakomybės.

Ar turite savo moto? Kokiu šūkiu šiame gyvenimo etape vadovaujatės?

Savo gyvenime vadovaujuosi ir turiu keletą šūkių. Pagrindiniai jų: „Kai nori atlikti darbą – ieškai priemonių, kai nenori – ieškai priežasčių.“ Ir „Jei atlieki darbą – tai tik labai gerai, jei bet kaip – tai geriau net nepradėk“.

...O Tu – ateik balsuoti!

Sveikatos priežiūra Varėnos rajone – tikrai galime daugiau!

Jaunius GRIKŠAS,

Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys

Sveikatos priežiūros paslaugų kokybę lemia ne tik teikiamų paslaugų įvairovė, medicinos technologijų lygis, medicinos įrangos galimybės, bet ir valdymo bei vadybos instrumentų taikymas organizuojant sveikatos priežiūrą, tinkamai informuojant visuomenę. Vienas svarbių vadybos rodiklių daugelyje šalių yra įstaigų administracijos gebėjimai įvertinti, kokie gyventojų poreikiai ir kaip pacientai vertina teikiamas paslaugas, medicinos per-

sonalo darbo kokybę. Svarbus faktorius pacientų pasitenkinimui gerinti yra jo informavimas apie teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, ligų prevencijos programas. Pacientui, kaip paslaugos gavėjui, informacijos prieinamumas apie sveikatos priežiūros įstaigą, jos darbuotojus ir teikiamas paslaugas yra svarbus, nes tokia informacija skatina visuomenės narius optimaliai naudotis sveikatos priežiūros sektoriaus teikiamomis paslaugomis ir sti-

prina konkrečios gydymo įstaigos vaidmenį. Šiuo metu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinama sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos reforma siekiama sudaryti kokybiškų, prieinamų ir saugių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visiems gyventojams. Sveikatos sistemos reforma orientuota siekiant prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, demografinių pokyčių ir augančių pacientų lūkesčių gauti savalaikį, kokybišką ir saugų gydymą, taip pat efektyviai išnaudoti regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą bei žmogiškuosius išteklius, išgryninus reikalingiausias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Varėnos rajonui yra galimybė dalyvauti Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšomis finansuojamuose projektuose, kurių dėka atsirastų galimybė atnaujinti ar pirkti modernią medicinos įrangą. Dalyvaujant minėtuose projektuose būtų galimybė taip pat modernizuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo infrastruktūrą pritaikant naujų sprendimų įgyvendinimą, didinti valstybinių prevencinių programų aprėptis, modernizuoti priėmimo ir skubios pagalbos bei intensyviosios terapijos skyriaus infrastruktūrą, išplėtoti skaitmeninių technologijų ir telemedicinos paslaugų teikimo infrastruktūrą. Vienas iš jų - „Telemedicinos paslaugų, nuotolinių konsultacijų teikimas Priėmimo - Skubiosios pagalbos skyriuose“. Projekte jau dalyvaujančios rajonų ligoninės (Varėnos ligoninės tarp jų nėra) jau gavo inovatyvius prietaisus – mobilias telekonsultacijų stoteles, aprūpintas aukštos rezoliucijos kameromis, kurių pagalba jų Priėmimo skyriaus gydytojai turės galimybę konsultuotis nuotoliniu būdu su 3 centrų (Vilniaus universiteto Santaros klini-

kos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir Lietuvos sveikatos universiteto ligoninės Kauno klinikos) Skubios pagalbos skyrių gydytojais. Projektas finansuojamas ES fondo lėšomis, kartu su mobilia telekonsultacijų stotele rajono ligoninėms bus pristatyta ir papildoma įranga, kaip echoskopas, elektrokardiografas ir kita įranga. Laiku suteikta kokybiška pagalba neretai lemia paciento sveikatos būklę, mažina gyventojų mirtingumą, gerina reabilitacijos rezultatus. Pradėjus naudoti telemedicinos stotelę, daugumos šių problemų galima būtų išvengti. O reguliariai konsultuojantis su aukštesnio lygio specialistais, augtų ir Varėnos ligoninės gydytojų kompetencija. Varėnos rajono sveikatos priežiūros įstaigose, kaip ir daugelyje kitų šalies įstaigų, yra begalė problemų. Tai ir gydytojų specialistų trūkumas, pernelyg didelis šeimos gydytojų darbo krūvis, per mažai dėmesio skiriama ligų prevencijai, konkrečiam paciento atvejui, sudėtinga gydymo įstaigų valdysena. Teikiant paraiškas dalyvauti projektuose, atsirastų galimybė ES lėšomis atnaujinti sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą ir įrangą, tuo pačiu pritraukti į mūsų rajoną gydytojų ir slaugytojų (kurių šiuo metu itin trūksta); atnaujinti Vaikų ligų skyriaus veiklą; padidinti darbuotojų darbo užmokestį; efektyviai paskirstyti žmogiškuosius išteklius; išgryninti reikalingiausias Varėnos rajono gyventojams asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei plėsti naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo spektrą (pvz. reabilitacijos bei slaugos paslaugas namuose).

Varėnos rajono sveikatos priežiūros probleminių klausimų yra daug, jų sprendimo būdų - dar daugiau.

...Plačiau apie tai kituose numeriuose.

Ramutė Stankevičienė: sveikata – neįkainojama

Vieną gražią 2020 metų žiemos dieną sustojo pasaulis – buvo paskelbta Covid-19 pandemija, visi bijantys ir nebijantys buvo priversti izoliuotis ir du metus gyventi lengvesniame arba sunkesniame karantine.

Manau, kad nereikia priminti ką kiekvienas išgyvenome karantino metu... Buvo baisu, tačiau likę karantino padariniai visuomenei, bendruomenėms irgi ne ką gražesni...

Kai 2020 metų kovo mėnesį Lietuvos vyriausybė paskelbė karantiną ir Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi organizuoti sveikatos apsaugos įstaigų veiklą, jos metu visoje Lietuvoje buvo masiškai uždaryti vaikų ligų skyriai, tiksliau - jie buvo pertvarkyti į Covid‘inius skyrius. Šiuose skyriuose buvo gydomi karščiuojantys asmenys, o personalas perskirstytas į kitus skyrius, kuriuose nuspręsta, kad reikia papildomos pagalbos.

Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Varėnoje. Vaikų ligų skyrius, kuris buvo neseniai atnaujintas ir suremontuotas (yra 6 lovos ligoniukams, iš jų 2 lovos infekcinėmis ligomis sergantiems vaikams), buvo uždarytas ir jame buvo gydomi Covid-19 sergantys, karščiuojantys ligoniai. Tačiau, visai netrukus po Varėną ėmė sklisti kalbos,

kad ir po karantino mūsų Varėnos vaikų ligų skyrius nebus atidarytas! Mes ėmėmės veiksmų, netylėjom, klausėm, laukėm...

Per kelias savaites mums pavyko surinkti 2250 parašų iš asmenų, kurie prieštaravo Vaikų ligų skyriaus uždarymui, ir reikalavo, kad Varėnos priėmimo - skubiosios pagalbos skyriuje budėtų vaikų ligų gydytojas - pediatras. Į Varėnos rajono gyventojų “šauksmą” buvo nenoriai atsiliepta, gavome tokį atsakymą: “kai tik nustos galioti SAM ir Valstybės vadovo keliami reikalavimai siekiant suvaldyti pandemiją, ir kai karantinas bus nutrauktas, Varėnos vaikų ligų skyrius savo veiklą atnaujins”. Taip “Jie” mums sakė 2021 metų rugsėjo mėnesį. Praėjo metai... Įdomu kas nutiko, kad per metus vaikų ligų skyrius vis dar neatnaujino veiklos? Karantinas juk baigėsi, suvaržymų nebeliko, tik viena kita rekomendacija. Varėna nedidelis miestelis, visi vieni kitus pažįsta ir iš pačių medikų girdisi kalbos, kad vaikų ligų skyrius turėtų atnaujinti savo veiklą, nes yra daug saugiau sergantį –vemiantį ir/ar viduriuojantį vaiką paguldyti į skyrių parai laiko stebėjimui ir skysčių organizme atstatymui, negu su nurodymais

paleisti į namus, juo labiau išsiųsti į Alytų ar Vilnių, kur dažnai sergantys vaikai po patikros paleidžiami namo su „lengva“ ironija.

Atsakymas paprastas – Vaikų ligų skyrius yra nuostolingas! Kaip ir visoje Lietuvoje, daugumos iš jų darbo net nesiruošiama atnaujinti. VŠĮ Varėnos ligoninė taip pat neketina įsigyti licencijos priėmimo - skubiosios pagalbos veiklai su vaikais ir nesiruošiama atnaujinti Varėnos vaikų ligų skyriaus veiklos. Nes mūsų vaikai, mūsų ateitis yra - nuostolis!?

Mes auginame Z kartą – tūkstantmečio vaikus, kurie yra stipriai veikiami viso pasaulio, technologijų ir šeimos ypatumų. Tai auganti karta, kuri išskirtinai dėmesinga sau ir susikoncentravusi į save. Tai reiškia, kad užaugusi ši karta, prisimins ką dėl jos gerovės dabartinė valdžia „padarė“. Vaikams reikia skirti ypatingą dėmesį – Jie mūsų ateitis, o ne nuostolis! Turime suremti pečius ir ieškoti geriausių sprendimų Varėnos rajonui, kurie atlieptų visų amžiaus grupių poreikius, o ne dangstytis poįstatyminiais teisės aktais ir apsimesti, kad problemų nėra. Sveikata pinigais nepamatuojama ir žodžio „nuostolingas“ čia būti NEGALI!

Audrius Žydelis: Varėna – mano NAMAI

Buvau ką tik baigęs mokyklą, jaunas, maksimalistas, norėjau būti savarankiškas, turėti daug čia ir dabar, todėl, kaip ir daugelis tautiečių, iškeliavau laimės ieškoti svetur. Kaip ir dauguma, įsivaizdavau, kad užsienyje viskas lengva ranka pasiekiama, kad tai bus mano išsigelbėjimas. Tiek metų gyvenęs ir dirbęs, galiu drąsiai pasakyti, kad užsienyje gyvenimas nėra lengvas, kaip ir nėra lengvas niekur ir niekam, kas negimė prabangoje. Lengvo gyvenimo užsienyje iliuzija labai dažnai nuvilia žmones, sugniuždo ir sužlugdo viltis ir svajones. Mano kelio emigracijoje pradžia taip pat buvo sunki - teko išmokti kalbą, prisitaikyti prie kultūros, susirasti draugų ir kurti gyvenimą nuo pagrindų. Ilgai laimės ieškojau - 15 metųkol galiausiai supratau, kad tikrai geriau ir lengviau nei Lietuvoje niekur nėra ir pasiryžau vėl viską pakeisti iš pagrindų ir sugrįžti gyvenimą kurti savame krašte. Gyvenant užsienyje galima tikrai nemažai užsidirbti, tačiau to kaina yra daug darbo valandų, taip pat viršvalandžiai. Ilgos darbo valandos, nuovargis, susikon -

centravimas į pinigus (kurie dažniausiai yra emigrantų tikslas) trukdo žmogiškam bendravimui esant ten, taip pat bendravimui su čia, Lietuvoje, likusiais artimais žmonėmis. Taip pat sunku yra tobulėti, nelieka laiko kelti savo kultūros lygį, lankyti muziejus, teatrus, koncertus ir kt. Tuomet tampi svetimas ne tik artimiesiems, bet ir pats sau. Ir taip viskas ratu. Pradžioje gyvenimo užsienyje taip nutiko ir man. Tik vėliau supratau, kad turiu sustoti, pažvelgti į save iš šono ir kažką keisti, kadangi vien pinigai laimės neatneša. Pradėjau sportuoti, lankytis įvairiuose renginiuose, skyriau daug daugiau laiko savo tobulėjimui. Tada ir įvyko lūžis –supratau, kad arba turiu dirbti ne mažiau kaip po 12 val., kad turėčiau daugiau pinigų, arba galiu dirbti mažiau, bet turėti savo gyvenimą. Ir galiausiai tapo aišku, kad tiek pat galiu užsidirbti ir Lietuvoje. Jeigu esi darbštus, tą patį atlygį gali uždirbti bet kur.

Džiaugiuosi sugrįžęs į savo NAMUS. Kad ir kaip atrodytų sudėtinga viską pradėti iš pradžių, tikiu, kad viskas bus taip,

kaip turi būti.

Lietuvoje jaučiuosi puikiai – sava kalba, savi žmonės, tradicijos, graži gamta, nebrangūs laisvalaikio praleidimo būdai. Nors lietuviai dažniausiai skundžiasi, kad ne gyvena, bet egzistuoja dėl mažų atlyginimų, tačiau drąsiai galiu pasakyti, kad aš tik egzistavau emigracijoje, o grįžęs čia džiaugiuosi gyvenimu. Vieno gero dalyko užsienyje tikrai išmokau – tai optimizmas! Lietuviams labai trūksta optimizmo ir geresnės nuotaikos, bet gyvenimas čia yra geras ir gražus!

Turiu daug idėjų, kurias tikiuosi įgyvendinti ateityje, taip pat tikiuosi aplinkiniams suteikti daugiau optimizmo ir džiaugsmo gyvenimu.

Audrius ŽYDELIS, LVŽS kandidatas į Varėnos rajono savivaldybės tarybą

KRYŽIAŽODIS

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI! VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

Demokratija – valdymo sistema, kai visa valdžia kyla iš piliečių valios / tai tautos valdymas, kuris šiandien dažnai suprantama kaip daugumos valdymas. Suvokus, kad visa tauta vienu metu negali valdyti, ši teisė perleidžiama daugumai – tokiu būdu daugumos išrinktieji įgyvendina daugumos valią. Tam, kad būtų įgyvendinta daugumos valia yra tam tikra sistema - rinkimai, kurie kuria demokratiją ir didina visuomenės pasitikėjimą institucijomis. Laisvi rinkimai yra būtina demokratijos sąlyga. Rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Jie negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – teisėtais, jeigu vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus - visuotinę, lygią, tiesioginę rinkimų teisę ir slaptą balsavimą.

Ąžuolas Kuprys: Kodėl Jūsų balsas yra svarbus?

Iš rinkėjų negali būti atimama teisė laisvai, patiems pareikšti savo tikrąją valią rinkimuose, rinkimų sistema turi būti grindžiama pagarba žmogaus teisėms, turi būti garantuojama rinkimuose dalyvaujančių rinkėjų laisva valios išraiška renkant tautos atstovus į atstovaujamąją instituciją.

Konstitucijoje yra įtvirtintos aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisės. Aktyvioji rinkimų teisė, tai asmenų galimybė, teisė ir tuo pačiu pareiga dalyvauti atitinkamų viešosios valdžios institucijų rinkimuose laisvai pasirenkant, už kurį iš iškeltų kandidatų ar kuriuos kandidatus balsuoti. Pasyvioji rinkimų teisė, tai galimybė asmeniui Konstitucijos ir rinkimų įstatymų nustatyta tvarka kandidatuoti į atitinkamos renkamos viešosios valdžios institucijos narius, taigi siekti būti išrinktam. Tačiau tai tik viena pusė. Didelę dalį lemia žmogaus vidinė būsena ir jo noras atlikti pilietinę pareigą –dalyvauti rinkimuose. Bendraudamas su žmonėmis, dažnai išgirstu nuomonę, kad „mano balsas nieko nelemia ir jis negali nieko nuspręsti“. Priešingai, kiekvienas balsas yra labai svarbus ir kiekvieno žmogaus balsas formuoja ir nulemia rinkimų rezultatus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad nė viena rinkimų sistema neužtikrina, kad nustatyti rinkimų rezultatai atspindės kiekvieno rinkimuose dalyvavusio rinkėjo balsą ir kad kiekvienas kandidatas, už kurį balsavo bent kiek rinkėjų, dalyvaus skirstant mandatus, bet svarbu, kad ji nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams ir kad nebūtų sudaroma prielaidų neatspindėti daugumos rinkėjų valios. Todėl labai svarbu įgyvendinti savo pilietinę teisę - pareigą.

Visiems abejojantiems ar verta dalyvauti rinkimuose ir eiti balsuoti už pasirinktą kandidatą/ kandidatus priminsiu keletą pavyzdžių iš pasaulio ir Lietuvos istorijos. Štai 2000 metais JAV vyku-

siuose prezidento rinkimuose Alas Goras vos per vieną rinkimų kolegijos balsą pralaimėjo Džordžui Volkeriui Bušui. Perskaičiavus rinkimų rezultatus Floridos valstijoje, paaiškėjo, kad Bušas laimėjo 0,009 procento (t. y. tik 537 balsais). Jeigu tuo metu - 2000-ųjų lapkritį, kai vyko rinkimai, Floridoje balsuoti būtų atėję dar 600 rinkėjų, kurie palaikė Alą Gorą, tai jis galėjo būti išrinktas JAV prezidentu. Tokia yra vieno balso galia. Panašių situacijų buvo ir Lietuvoje, būtent pas mus – Varėnos rajone. 2015 metais vykusiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Varėnos – Eišiškių rinkimų apygardoje balsavimo teisę iš viso turėjo 30217 rinkėjų. Balsuoti atėjo 10844 rinkėjai, tai praktiškai tik 1/3 visų turėjusių teisę ateiti. Už laimėjusį kandidatą balsavo 5449 rinkėjai, už kitą kandidatą – 5145 rinkėjai, ir 250 balsavimo biuletenių buvo pripažinti negaliojančiais. Išrinktas kandidatas laimėjo tik 304 balsais.

2019 metais Varėnos rajono savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose balsavimo teisę turėjo 20140 rinkėjų, balsuoti atėjo 11061 rinkėjų, t. y. kas antras balsavimo teisę turintis gyventojas. Už dabartinį merą balsavo 5298 rinkėjai. Tai reiškia, kad valdyti rajoną ir spręsti svarbias vietos problemas, dabartiniam merui patikėjo tik kas ketvirtas balsavimo teisę turintis rinkėjas.

Būtent per rinkimus kiekvienas pilietis įgyvendina savo teisę kartu su kitais dalyvauti valdant savo šalį, išsirenka savo atstovus, kurie turi dirbti žmonių labui. Organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus.

Rinkimų kampanijos metu rinkėjai gauna ne tik informaciją apie pačius kandidatus, bet ir daug populistinių pažadų ateičiai. Labai

svarbu kiekvienam rinkėjui suprasti ir atsirinkti, kurie pažadai gali virsti darbais, o kurie tik ir liks tuščiais žodžiais, sakomais tik su tikslu laimėti rinkimus. Rinkimų kampanijos tikslas nėra vien tik pasirodyti kas gražesnis ar geresnis, tačiau tai laikas rinkėjui susipažinti su informacija apie kandidatus ir apsispręsti už ką balsuoti, išrinkti tuos, kas gali tinkamai atlikti pavestas funkcijas. Rinkimai puiki galimybė ne tik išrinkti savo pasirinktą kandidatą, bet ir išreikšti savo nuomonę dėl esamos valdžios ir jos sprendimų tinkamumo/netinkamumo. Kiekvienas balsas yra labai svarbus, jis turi būti išgirstas, nes balsas prie balso ir taip gaunama daugumos valia. Pagalvokite apie kiekvieną kandidatą - kuo jis bus naudingas ne tik pavieniam rinkėjui, jo šeimai, bet ir visai bendruomenei. Kokie kandidato pažadai gali virsti darbais ir padėti gerinti rajono situaciją. Puikiai visi žinote, kad dėl Covid-19 ir karo Ukrainoje situacija Lietuvoje yra ganėtinai įtempta, nacionalinė ir pasaulinė ekonomika svyruoja ties krizės riba, kainos kyla, žmonės netenka darbo. Turime visi kartu dirbti, pritraukti investicijas, kurti naujas darbo vietas, nes šiuo metu Varėnos rajone laisvų darbo vietų praktiškai nėra, o bedarbių daugėja. Problemų yra daug visose srityse, reikia rimtai ir komandoje dirbti visiems, o ne žiūrėti tik savo interesų. Taigi, raginu visus ateiti ir balsuoti išmintingai, pasirinkti ar ir toliau gyvensime gamtos ritmu, ar pagaliau pradėsime kurti darbo vietas, taisysime prastą rajono situaciją, pradėsime bendradarbiauti su kitomis savivaldybėmis taip, kad būtų naudinga mūsų krašto žmonėms, atsižvelgsime į žmogų – į jo problemas, ir pradėsime jas spęsti.

S P R Ę S K I T E J Ū S !!!

Virgis Valentukevičius: augau, augsiu ir klestėsiu.

Varėna – tai mūsų gimtasis kraštas turintis didelį potencialą tapti ne tik vizualiai bet ir ekonomiškai patraukliu, kurį reikia tinkamai atskleisti ir reikiama linkme nukreipti. Kad ir šiai dienai, Varėnos kraštas su lig kiekviena diena auga ir gražėja. Jame kuriami įvairūs nauji takai takeliai, plečiama infrastruktūra rekreacijai, renovuojami statiniai, mažėja žvyro dangos kelių ir pan. Bet ar to užtenka? Ar tai, tik graži skraistė, kuri apgaubia mūsų kraštą ir jį padaro vizualiai patrauklesniu?

Kiek Varėnos krašto gyventojai spėja pasidžiaugti vizualiai patraukliu mūsų krašto kraštovaizdžiui, kai už kasdieninių rūpesčių ir nerimo dėl sunkėjančios ekonominės padėties laisvą laiką nuo darbo skiria papildomų pajamų gavimui iš grybų ar iš uogų, arba tuo išpuoselėtu kraštovaizdžiu pasidžiaugia pro automobilio, traukinio ar autobuso lan-

gą kasdien vykdami darbuotis į kitus miestus, nes savo gimtajame mieste neatrado darbo.

Ar tai atspindi augantį ir klestintį kraštą? Manau, ne. Kraštas auga, bet neklesti.

Siekiant pagyvinti Varėnos krašto ekonominį patrauklumą, susijusį su šio krašto klestėjimo pradžia, turi būti sudarytos tinkamos ir patrauklios sąlygos investuotojams kurti naujas ar plėsti Lietuvoje jau esamas ir veikiančias jų rinkas mūsų krašte. Juk ir Varėnoje nestinga darbo jėgos, stinga tik didesnės darbo pasiūlos.

Žinant ir gebant pasiūlyti bei priimti inovatyvius sprendimus dėl gimtojo krašto žemės efektyvaus bei racionalus panaudojimo, užmezgus glaudžius ryšius su Lietuvos verslo, pramonės konfederacijomis, viešbučių ir turizmo asociacijomis, tikiu, kad galima pritraukti į mūsų gimtąjį kraštą naujų investuotojų, kurie sukurtų naujas darbo vie -

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

tas ir pagyvintų esamų darbo sąlygų konkurencingumą ir užtikrintų geresnę ir šviesesnę ekonominę ateitį vietos gyventojams. Be to, nuo 2024 m. savivaldybių laukia nauji iššūkiai, nes miestuose ir miesteliuose esančios žemės patikėtiniu vietoje Nacionalinės žemės tarnybos taps savivaldybės. Tai puiki proga pačiai vietos savivaldai spręsti kaip efektyviausiai ir racionaliausiai panaudoti jiems patikėjimo teisę perduotą valstybinę žemę.

Nekritikuoju šios dienos situacijos mūsų krašte, bet vadovaudamasis plačiai paplitusiu posaku, „jei nori kažką pakeisti, pradėk nuo savęs ir įkvėpk kitus“, nusprendžiau kandidatuoti į Varėnos rajono tarybą ir išnaudoti įgytas ilgametes (16 metų) žinias žemėtvarkos srityje mūsų krašto žemės efektyviam bei racionaliam panaudojimui ir pakeisti nusistovėjusį požiūrį ir tvarkas.

VARĖNOS RAJONO LABUI...

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Tiražas 5 000 vnt. Užs. Nr. 23/01/02

Ąžuolas KUPRYS, Varėnos rajono tarybos narys