Tau. Šeimai. Tavo kraštui!

TAU. ŠEIMAI. TAVO KRAŠTUI!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus rajono informacinis leidinys

Mieli kraštiečiai,

Nr. 1 | 2023 m. kovas

pasitikime Jūsų išmintimi, Jūsų troškimu kuo greičiau sulaukti mūsų rajone gražių permainų. Jūsų viltys ir Jūsų valia mums yra kelrodė žvaigždė. Politikoje negali būti kitų tikslų, kaip mūsų rajono visuomenės interesai.

Atsižvelgdami į juos, sukūrėme savo programines nuostatas, sudarėme kandidatų sąrašą ir siekėme sudaryti Jums kuo platesnes pasirinkimo galimybes.

Mūsų sąraše – įvairaus amžiaus, profesijų, patirties, gyvenamųjų vietovių žmonės. Visi jie aktyviai domisi rajono reikalais, visi turi pasiūlymų, ką reikia daryti, kad pažanga mūsų krašte būtų greitesnė, tvirtesnė. O mūsų kandidatė į merus Eglė Stasiškienė išsiskiria stipriu teisingumu, socialiniu jautrumu, reiklumu ir įvairiapuse kompetencija. Tokia kompetencija, kuri būtina rajono merui, kad jo veikla būtų sėkminga ir tuo pačiu teiktų gėrį Jums visiems.

Savo programą suvokiame kaip susitarimą su Jumis. Mes programą patvirtiname savo parašais, o Jūs – balsais per rinkimus. Tai reiškia, kad šį abipusį susitarimą mes privalome besąlygiškai vykdyti.

Tikimės, kad Jūs pasirinksite mūsų kandidatų sąrašą, mūsų kandidatę į merus Eglę Stasiškienę. Stipri mūsų frakcija Savivaldybės taryboje suteiks dar daugiau galimybių Eglei Stasiškienei, kaip merei, sukurti skaidriai, teisingai ir tik rajono visuomenės labui veikiančią Savivaldybę. Jūsų balsai padės mums sparčiau įgyvendinti Jums ir visai rajono bendruomenei būtinus sumanymus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus rajono skyrius

Dvylika – darną, sėkmę ir tvarką lemiantis skaičius

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos numeris savivaldybių tarybų rinkimuose – 12! Metuose yra dvylika mėnesių. Para dalijama į dvi dalis po dvylika valandų. Dvyliktą mėnesį švenčiame gražiausias šventes – Kūčias ir šv.Kalėdas.

Dvyliktą mėnesį atsisveikiname su praeitimi ir žengiame į ateitį – naujuosius metus. Dvyliktą mėnesį šviesa pradeda nugalėti tamsą, ilgėja dienos ir vėl artėja pavasaris – atgimimo metas. „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ – viena gražiausių lietuvių liaudies pasakų. Lietuvių tautosakoje dvylika – tobulumo ir sėkmės simbolis.

Turime dvylika dvylika Zodiako ženklų. Šis skaičius nuo seniausių laikų – tai kosminės tvarkos, darnos simbolis.

Viduramžiais Dangiškoji Jeruzalė buvo vaizduojama su dvylika vartų, nukreiptų į visas keturias pasaulio šalis. Visus vartus saugojo dvylika angelų. Tiek pat vartų turi hinduistų dieviškoji buveinė Vaikuntha. Graikų, hinduistų dievų panteone buvo po dvylika dievų. Kristus turėjo dvylika mokinių.

Dvylikos pentagramų ratas yra Europos Sąjungos vėliavoje. Joje dvylika žvaigždžių reiškia tobulumą ir visybę.

Per Savivaldybės tarybos rinkimus pasirinkdami mūsų sąrašą, pažymėtą dvyliktu numeriu, jūs padėsite įveikti sąstingį, greičiau priartinti rajone atgimimo pavasarį, nulemsite sėkmingą ateitį.

SĄRAŠO NR. 12

RAMŪNAS KARBAUSKIS:

kvietimas į rinkimus psl.

VYTAUTAS BAGDONAS: kiekvienas gyventojas svarbus

ARŪNAS ŠČERBAVIČIUS:

Lietuvos pieno sektorius

DANUTĖ NARVOIŠIENĖ:

sveika aplinka vaikams. psl.

Eglė STASIŠKIENĖ, kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės merus

TAU. ŠEIMAI. TAVO KRAŠTUI

Sukurkime sąlygas Vilniaus rajono gyventojams kurti asmeninę ir šeimos gerovę mylimame krašte – kurti šeimą, auginti vaikus, mokytis, dirbti, vystyti verslus,

ūkininkauti, pramogauti, gerinti sveikatą, rūpintis senjorais bei negalią turinčiais asmenimis:

SUSIGRĄŽINTI TIKRUOSIUS

VILNIAUS RAJONO

GYVENTOJUS Į RAJONĄ.

Gyventojų sugrąžinimas į Vilniaus rajoną sukurs sąlygas aktyviam Vilniaus rajono vystymui, verslų steigimui ir plėtrai, viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimui.

PASIRŪPINTI MŪSŲ ATEITIMI – VAIKAIS.

Vietų vaikų darželiuose ir mokyklose plėtra, sveika mityba, dienos centrų plėtra, STREAM padalinių įkūrimas.

GYVENTOJŲ GEROVĖS UŽTIKRINIMAS.

Šaligatvių, apšvietimo, stoginių autobusų stotelėse įrengimas, kad maži ir dideli, senjorai ir neįgalieji galėtų patogiai ir saugiai pasiekti kelionės tikslą. Komunalinių paslaugų problemų savalaikis sprendimas, kainų mažinimas, finansinė ir socialinė pagalba. Nemokamas viešasis transportas. dienos centrų plėtra, STREAM padalinių įkūrimas.

RŪPINIMASIS

GYVENTOJŲ SVEIKATA IR POILSIU.

Žaliųjų ir sporto erdvių plėtra – puiki erdvė sveikai auginti vaikus, paauglių bei jaunuolių veiklai, senjorų ir negalią turinčių asmenų poreikių užtikrinimui. Gydymo paslaugų prieinamumas ir socialinė pagalba – prioritetas.

INOVACIJOS.

Skatinsime atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą, panaudojimą, autonomiją.

2023 m. kovo 5 dieną ateikite balsuoti ir rinkimų biuletenyje:

kryžiuku pažymėkite LVŽS sąrašo numerį 12;

į langelius įrašykite penkių Jums patinkančių kandidatų numerius;

VERSLO STEIGIMO IR VYSTYMO SKATINIMAS SKIRIANT FINANSAVIMĄ.

prisidės prie kokybiškų naujų darbo vietų kūrimo, smulkiųjų šeimos verslų, ūkininkų, amatininkų, vietos turizmo plėtros.

BALSAVIMO PAVYZDYS

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA Kandidatė į merus Eglė STASIŠKIENĖ

KIEKVIENO GYVENTOJO IR

BENDRUOMENĖS NUOMONĖS SVARBA.

Į aktualių problemų sprendimų priėmimą ir lėšų skyrimą, svarbu įtraukti gyventojus ir bendruomenes, kurioms būtinai suteikiamos patalpos, finansavimas, iniciatyvos palaikymas

Mano siūlymas – organizuoti nemokamą maitinimą visiems be išimties Vilniaus rajono moksleiviams

Šiuo metu Vilniaus rajono ugdymo įstaigose dauguma moksleivių už šiltus pietus mokykloje turi mokėti patys.

Kaip padėti šeimoms, kad kiekvienas mokinys galėtų kokybiškai pavalgyti mokykloje, o šeimai netektų dėl sotaus vaiko kažko aukoti? Ir kaip tai padaryti, pernelyg nenuskriaudžiant savivaldybės biudžeto? Manau, kad toks maitinimas turėtų būti organizuojamas „švediško stalo“ principu, pasiūlant vaikams patiems apsitarnauti iš subalansuoto vaisiais, daržovėmis ir mėsos produktais asortimento. Įdėję truputį pastangų, mokyklų vadovai tikrai sugebėtų vaikų maitinimą organizuoti tausiai ir ekonomiškai, atkreipiant dėmesį į vaikų prioritetus ir tokiu būdu ne prastinant maisto kokybę, o maži-

nant jo išmetimą.

Toks mokinių maitinimo organizavimo principas būtų naudingas ir edukacine prasme – vaikai išmoktų savarankiškai priimti sprendimus ir apsitarnauti, įvertinti maisto svarbą. Maitinimo organizavimas galėtų būti integruojamas ir į moksleivių technologijų pamokas – moksleiviai pamokų metu galėtų paeiliui prisidėti prie maisto paruošimo, pavyzdžiui, daržovių supjaustymo, serviravimo, lėkščių sutvarkymo. Įkvepiančiu pavyzdžiu mums galėtų būti Japonija, kur aukščiausia pasaulyje švietimo kokybė – čia, pasibaigus pamokoms, visi mokiniai čiumpa šluotas, šluostes, dulkių siurblius ir 15 minučių patys tvarkosi savo mokyklą. Tai jokiu būdu nelaikoma vaikų išnaudojimu – prie -

šingai, tai vaikų auklėjimo, paruošimo savarankiškam gyvenimui ir pagarbaus požiūrio į savo aplinką dalis.

Kiek tokia idėja kainuotų Vilniaus rajono biudžetui? Priėmus prielaidą, kad vieno vaiko maitinimui prireiks išleisti 3 eurus (nors esu tikra, tą įmanoma suorganizuoti ir pigiau, neaukojant maisto kokybės), o nemokamą maitinimą prireiktų organizuoti 1,5 tūkstančio moksleivių (primenu, kad dalis moksleivių nemokamą maitinimą jau gauna) 175 dienas per mokslo metus, miesto biudžetui tai atsieitų apie 780 tūkst. eurų. Priminsiu, kad bendras metinis Vilniaus rajono biudžetas siekia virš 173 mln. eurų. Ką manote Jūs?

9.

Kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės merus: ko reikia Vilniaus krašto gyventojui?

tės sąlygos kurtis šeimoms. Nėra pakankamai išvystyta infrastruktūra, nėra pakankamų švietimo ir popamokinės veiklos paslaugų, problematiška situacija su sveikatos, aplinkos saugumu, bendruomenės nė neturi patalpų... Galima būtų vardinti ir vardinti problemas, tačiau vien jų vardinimas problemų neišspęs.

1.

Eglė STASIŠKIENĖ, kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės merus, nr. 1

PIrmiausia – susipažinkime.

Esu Sudervės seniūnijos gyventoja, dviejų nuostabių vaikų mama, teisininkė. 1997 m. baigusi M. Biržiškos gimnaziją. 1998 - 2004 metais studijavusi M. Romerio Valstybės valdymo fakultete bakalauro ir magistro studijas ir įgijusi teisininko kvalifikaciją. Turinti sėkmingo darbo tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje patirties. Šiuo metu esu Seimo nario Deivido Labanavičiaus patarėja bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotoja. Taip pat aktyviai savanoriauju – esu Europos Parlamento nario Bronio Ropės savanorė bei Labdaros ir paramos fondo "Švieskime vaikus" ambasadorė Vilniaus krašte. Labai glaudžiai bendradarbiauju su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis, aktyviai dalyvauju jų veikloje, padedu.

Kasdienė veikla suteikia galimybę sutikti ir bendrauti su žmonėmis, išklausyti ir padėti išspręsti jų rūpesčius, kartu pasidžiaugti džiaugsmais.

Bėgantis gyvenimas VIlniaus rajone padiktavo eilę problemų ir klausimų, kuriuos būtina spręsti.

Pirmiausia – rajone nėra sudarytos pilnaver-

Su komanda išsikėlėme pirmą tikslą – susigrąžinti tikruosius Vilniaus rajono gyventojus į rajoną. Kodėl tai yra taip svarbu? Rajone registruotų gyventojų dėka formuojamas rajono biudžetas, kurio dėka galima atlikti daug gerų darbų Vilniaus rajono gyventojų labui. Pvz., įrengti apšvietimą gyvenvietėse bei šaligatvius, kad vaikai saugiai galėtų grįžti namo, kad neįgalieji rsaugiai galėtų pasiekti savo kelionės tikslus važiuodami neįgaliojo vežimėliais ir kt. Galėtumėme vystyti rajoną, gerinti viešąsias paslaugas, atidaryti trūkstamas grupes darželinukams bei klases mokyklinukams, samdyti ir motyvuoti dirbti rajone trūkstamus pedagogus, įrengti vaikų žaidimo aikšteles, sporto aikštynus, poilsio ir pramogų zonas Vilniaus rajone.

Kitas prioritetas – pasirūpinimas mūsų ateitimi – vaikais. Sieksime kurti naujas darželinukų grupes, mokyklinukams – klases. Diegsime trumpųjų maisto grandinių principu organizuojamą maitinimą, iš ūkininkų įsigijant produkciją. Sieksime užtikrinti nemokamą visų moksleivių maitinimą. Plėsime vaikų dienos centrus, diegsime visos dienos mokyklos paslaugą, būtinai ieškosime būdų įsteigti STREAM centro padalinius visame rajone, kad vaikai galėtų gauti įtraukias švietimo paslaugas ir jiems nekiltų pagunda daugiau laiko praleisti prie telefonų ar kompiuterių žaidžiant, o ne plečiant žinias. Kalbantis su jaunimu ne kartą teko išgirsti nusiskundimus –rajone nėra ką veikti, nėra promogų, vietų sportui, neįdomu, tad pirmai galimybei pasitaikius, lėksiu į didmiestį. Jaunos šeimos skundžiasi vaikų žaidimo aikštelių trūkumu, pasibuvimo su bendruomene ribotomis galimybėmis.

Todėl stengsimės viską pakeisti. Įrengsime vaikų žaidimo aikšteles, poilsio zonas, sporto treniruoklius lauke bei patalpose. Skatinsime jaunimą kurti verslus, taip susikuriant darbo vietą sau ir kolegai. Skatinsime ir kaimo turizmo verslus – Vilniaus gyventojai mielai atsotogas praleidžia prie -

miestyje esančiose sodybose, savaigaliais taip pat siekia ištrukti iš sostinės šurmulio. O tai puikus būdas kurti verslą.

Šalia viso to, reikia pasirūpinti gyventojų ir rajono svečių gerovės užtikrinimu. Šaligatvių, apšvietimo, stoginių autobusų stotelėse įrengimas, kad maži ir dideli, senjorai ir neįgalieji galėtų patogiai ir saugiai keliauti ir pasiekti savo kelionės tikslą. Socialinis taksi, poilsio galimybės neįgalius ar slaugos reikalaujančius asmenis prižiūrintiems – taip pat prioritetinis klausimas. Ne mažiau svarbūs klausimai – komunalinių paslaugų problemų savalaikis sprendimas, kainų mažinimas, finansinė ir socialinė pagalba. Nemokamas viešasis transportas – LVŽS siekiamybė visos Lietuvos mastu.

Sieksime skatinti verslo steigimą ir vystymą, ūkininkų ūkių įkūrimą. Sieksime, kad rajone neliktų apleistų žemės plotų. Skatinsime žemės ūkio gamybos kooperaciją, sudarydami sąlygas rajone įsikurti žemės ūkioprodukcijos perdirbimo įmonėms. Darbo vietos bus kuriamos skatinant ir plečiant smulkųjį verslą bei skiriant jam finansinę paramą šeimyniniams verslams kurtis, prioritetai bus besikuriantiems žemės ūkio, gamybos, turizmo, paslaugų verslams. Norintysįsigyti paslaugų srities specialybę gaus finansinę paramą persikvalifikavimui. Skatinsime jaunų šeimų kūrimąsi kaimo vietovėse. Padėsime įsigyti gyvenamąjį būstą, jei tokia šeima įsipareigos bent trejus metusužsiimti smulkaus ir vidutinio verslo, žemės ūkio produkcijos gamyba bei nepretenduoti į socialinę paramą.

Kviesimės bendradarbiauti bendruomenes –kikevienos bendruomenės, kiekvieno gyven tojo nuomonė mums svarbi priimant sprendimus. VIetos bendruomenės taps gyventojų laisvalaikio ir saviraškos galimybių išraiškos vietomis. Remsime bendruomenių projektines veiklas, skatinančias vietos kultūros, kulinarinio paveldo, tradicijų ir istorinės atminties įamžinimą, renginius ir laisvalaikio praleidimą, įskaitant ir visuomenės sveikatinimo veiklą stiprinančias priemones.

Parengsime ir įgyvendinsime Sugrįžimo programą, pirmojo tikslo – susigrąžinti tikruosius Vilniaus rajono gyventojus į rajoną – įgyvendinimui. Kiekvienas besikuriantis bent penkeriems metams gyvenimui Vilniaus rajono savivaldybėje, galės pre-

tenduoti į vienkartinę negrąžintiną įsikūrimo išmoką. Kiekvienas gimęs rajone kūdikis gaus bent vieno tūkstančio eurų vienkartinę finansinę išmoką.

Kiekviename seniūnijos centre veiks medicinos punktas su bent kartą per savaitę atvykstančiu šeimos gydytoju. FInansiškai remsime ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programas.

Kiekvienoje gyvenvietėje įrengsime vaikų darželį. Remsime naujų ugdymo įstaigų, ypač ikimokyklinio ugdymo, kūrimąsi. Finansinės paramos sulauks pasirenkantys steigti alternatyvaus ugdymo, ekologinius, lauko vaikų darželius.

Skatinsime aukštojo meistriškumo sporto, meno, ir amatų atstovus. Sudarysime jiems sąlygas siekti profesinių aukštumų. Pasieksime, kad Vilniaus rajone susiburtų ne mažiau kaip po vieną kiekvienos sporto šakos profesionalią komandą, kurioms užtikrinsime sąlygas treniruotis ir dalyvauti profesionalų lygoje. Pasirūpinsime sporto centro ir jo padalinių steigimu, įrengiant baseiną, sveikatinimo erdves, viešbutį. Esant poreikiui ir būtinybei jame įrengsime ir krizių pagalbos centrąlaikinojo apgyvendinimonamus, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje,reabilitacijos nuo priklausomybių kliniką.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga atkakliai siekia išsaugoti kaimo mokyklas, kultūros židinius, gerinti kelius bei kaimo infrastruktūrą, didinti užimtumą, užtikrinti žmonėms medicininių paslaugų prieinamumą, sudaryti palankesnes sąlygas ir finansavimo srautą kaimų bendruomenėms, nevyriausybinių ir neįgaliųjų organizacijoms. Mūsų stiprybė – ištikimybė principams ir kompetencija. Atiduodami balsą už LVŽS kandidatus, balsuojate už geriausius Jūsų atstovus Vilniaus krašte.

LVŽS – gilias istorines šaknis ir tradicijas turinti politinė jėga. Valstybės bei Tautos išsaugojimo ir stiprinimo politika yra jos stiprybės pagrindas. Mes puoselėjame tradicinę šeimą, papročius, kultūrą ir kitas pamatines lietuvių Tautos vertybes. Mūsų stiprybė – ištikimybė principams ir kompetencija. Regioninė politika buvo, yra ir išliks partijos prioritetu.

Kviečiu atiduokite balsą už mūsų kandidatų sąrašą Nr. 12.

Nuoširdžiai Jūsų, kandidatė į Vilniaus rajono merus Eglė Stasiškienė

Aušrinė DEMŠIENĖ, kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą nr. 9

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus rajono skyriaus informacinis leidinys

LVŽS VILNIAUS RAJONO SKYRIAUS KANDIDATŲ SĄRAŠAS

Sukurkime sąlygas Vilniaus rajono gyventojams kurti asmeninę ir šeimos gerovę mylimame krašte – kurti šeimą, auginti vaikus, mokytis, dirbti, vystyti verslus, ūkininkauti, pramogauti, gerinti sveikatą, rūpintis senjorais bei negalią turinčiais asmenimis – BALSUOKITE UŽ SĄRAŠĄ NR. 12!

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

„Už kiekvieno stipraus ir ryškaus lyderio visuomet stovi tokia pat stipri, veikli, iniciatyvi, atsakinga komanda. Gebanti diskutuoti, tartis, ieškoti įvairiausių būdų bendriems sprendimams pasiekti. Didžiuojuosi puikia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus rajono skyriaus komanda. Būtent komandiškumas yra raktas įvairiausioms rajono problemoms ir iššūkiams spręsti. Visuomenei nereikia komandų aklų vykdytojų, reikia kūrėjų, kuriuos lyderis motyvuoja burtis ir bendromis jėgomis siekti bendro tikslo.“

EGLĖ STASIŠKIENĖ kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės merus

RINKIS TUOS, KURIEMS RŪPI!

Ateik KOVO 5 D. į rinkimus!

dens patrankų, nei plastikinių kulkų. Mažas rinkėjų aktyvumas – šios valdžios viltis ir tikslas.

PRADĖKIME POKYČIUS NUO SAVIVALDOS!

BALSAVIMO PAVYZDYS

PAŽYMĖKITE TIK VIENĄ K ANDI D A T Ą , UŽ KURĮ BALSUOJATE  ŽYMĖ JIMO PAVYZDYS

Alksnis ALKSNIENIS MEDŽIŲ PARTIJA

Dobilas BERŽAS MIŠK Ų PA R T IJ A, P I E V Ų PA R T IJ A

Drebanti DREBULYTĖ IŠSIKĖLĖ PATI

Eglė EGLAITĖ VISUOMENINIS RINKIMŲ KOMITE TAS „ŽALT YS“

Eglė STASIŠKIENĖ LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA Pušis PUŠIENĖ SPYGLIUOČIŲ PARTIJA Uosis UOSYS UOSIO PARTIJA

PAVYZDYS

kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

16 UOSIO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

18 PAPARČIO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

21 GILĖ S PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

22 GRIAUSTINIO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

26 PERKŪNO VISUOMENINIS RINKIMŲ KOMITETAS VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių

Daniel Vitukevič: apie mane – jauną tėtį, sėkmingą verslininką, atsakingą pilietį

Trumpai norėčiau papasakoti apie save. Esu Dalie Vitukevič, 27 metų. Jau pusę metų turiu šeimą ir labai didžiuojuosi, kad esu nuostabios dukrytės tėtis.

Baigiau Vilniaus Simono Konarskio gimnaziją. Šiuo metu esu sėkmingai veikiančios įmonės savininkas ir vadovas. Mano įmonė prekiauja gyvūnams skirtomis prekėmis. Vadovaujančios pareigos suteikė begalę kompetencijų ir visada skatina tobulėti – puikiai tvarkausi su savo darbu, įžvelgiu perspektyvas, kelti tikslus ir valdyti įgyvendinimo terminus sugebu laiku identifikuoti rizikas ir savalaikiai rasti sprendimus grėsmėms išvengti. Kadangi šį verslą sugalvojau ir sukūriau nuo pat pradžių pats, todėl turiu labai įvairiapusės patirties – nuo bendravimo su klientais, jų poreikių išsiaiškinimo, konsultavimo, rūpinimosi klientais ir jų augintiniais, iki bendradarbiavimo sutarčių pasirašymo tiek su tiekėjais, tiek su klientais. Kodėl dirbu pats sau, paklausite? Aš esu įsitikinęs, kad kiekvienas etapas suteikia neįkainojamos patirties, naudos ir skirtingų iššūkių, kuriuos labai smagu įveikti, o sėkmėmis pasidžiaugti. Man labai patinka bendrauti su klientais ir jų augintiniais pačiam, išsiaiškinti jų poreikius, pateisinti jų lūkesčius. Tai padėjo padaryti savo parduotuvę apgalvota, praktiška, geros kainos bei plataus pasirinkimo parduotuve, galinčia nuolat pateikti įvairiausių pasiūlymų ir maloniai nustebinti net įnoringiausius klientus ir jų augintinius. Smagu pasidžiaugti, kad klientai sugrįžta ir atsiveda draugus, kaimynus. Kad dėkoja už gerus pasiūlymus ir atviraudami pasipasakoja savo džiaugsmus ir rūpesčius, taip išreikšdami pasitikėjimą manimi.

Būdamas įmonės savininku ir vadovu sąmoningai šiuo momentu nusprendžiau įgyti aukštąjį išsilavinimą, nes man tikrai patinka mano profesija ir tai, ką ji gali duoti. Todėl stengdamasis tobulėti visapusiškai, šiais metais stoju mokytis ir taip įgyti profesionalių žinių susijusių su verslu, jo valdymu ir organizavimu, vadovavimu iš geriausių srities specialistų profesionalų. Esu įsitikinęs, kad studijose įgytos žinios padės ir plečiant verslą, siekiant, kad įmonė taptų dar perspektyvesne, ir asmenybės tobulinimui. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus turėtų nuolatos mokytis ir siekti įgyti vis daugiau ir daugiau žinių, leisti augti ir tobulėti savo asmenybei.

Esu darbo nebijantis ir labai mėgstantis dirbti žmogus, esu labai visuomeniškas ir komunikabilus. Man labai gera padėti kitiems, jaučiu labai didelę pasitenkinimą darydamas gerus darbus.

5.

Esu komunikabilus, dalykiškas, gebantis dirbti ir individualiai, ir komandoje.

2023 m. kovo 5 dieną ateikite balsuoti ir rinkimų biuletenyje:

kryžiuku pažymėkite LVŽS sąrašo numerį 12;

į langelius įrašykite penkių Jums patinkančių kandidatų numerius;

BALSAVIMO PAVYZDYS

Mano pomėgiai – sportas, skaitymas ir, kelionės. Tačiau dabar man svarbiausia – laikas praleistas su savo šeima, labai smagu stebėti, kaip mažoji dukrytė auga kiekvieną minutę, nustebindama savo šypsena, žvilgsniu ar klegančiu juoku. Ir tikrai taip, man labai patinka leisti laiką jaukioje namų atmosferoje su man artimais žmonėmis – su šeima, ir man svarbiausias dalykas yra – laiko praleidimas su šeima po įtemptos darbo dienos.

Turbūt kas skaitys šį mano gyvenimo aprašymą, užduos sau klausimą, tai kodėl tada aš einu į šiuos rinkimus ir juose dalyvauju, jei esu patenkintas ir taip savo gyvenimu, darbu, šeima ir tuo kaip gyvenu?

Tai atsakysiu labai paprastai ir nuoširdžiai. Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina momentas priimti svarbius sprendimus, kurie nulemia ne tik tavo, bet ir kitų žmonių tolimesnį kelią. Man daug džiaugsmo suteikia mano šeima. Noriu, kad ir kiti žmonės galėtų pajusti šią pilnatvę. Bendraudamas su žmonėmis išgirstu jų problemas, noriu ir galiu padėti jas išspręsti. Aš pats visus savo 27 –erius metus gyvenu Vaidotuose, Vilniaus rajone ir čia gyvendamas aš suprantu, ir matau visus esamus rajono minusus ir kiek daug galima būtų padaryti dėl geresnių sąlygų ir patogesnio čia gyvenantiems žmonėms gyvenimo. Aš turiu daug dar neįgyvendintų vizijų, kurias norėčiau įgyvendinti, net ne dėl savęs, bet dėl kitų jaunų šeimų! Juk ir pats dar esu jaunas ir turiu savo šeimą, puikiai žinau, ko reikia šeimoms. Todėl noriu pasistengti pagerinti tas gyvenimo sąlygas vaikams, jaunoms šeimoms ir visai Vilniaus rajono gyventojų bendruomenei. Ir žinau, kad rinkimų dėka, galėsiu būti išgirstas, o mano idėjos ir tikslai gali virsti realybę gerinant šias gyvenimo sąlygas ir gyventojų poreikius. Čia svarbu būti sąžiningam, nuoširdžiam ir tiesiog būti savimi!

Tik darydami ką nors mažo, bet gero, suprantame, kiek daug įdomių dalykų yra mūsų gyvenime. Tereikia juos susikurti patiems ir pasaulis prisipildys gėrio ir šviesos. Noriu tai parodyti žmonėms, todėl ir stengiuosi dalyvauti visuose konkursuose ir renginiuose, bendrauti su bendruomenės nariais. Noriu žmonėms būti tikru sėkmingu pavyzdžiu, kad kiekvienas iš mūsų galime parodyti ne tik savo žodžiais, bet ir realiais veiksmais, kad išspręsti visas iškilusias problemas galime išspręsti drauge ir kiekvienas iš mūsų galime sukurti po mažą gėrio stebuklą. Nes man tai iš tikrųjų rūpi.

Į šiuos langelius įrašykite penkių kandidatų numerius iš to sąrašo, už kurį balsavote.

Rolandas Šaulys: ar įmanomas Vilniaus rajone nemokamas viešasis transportas?

Lietuvos regionuose populiarėja nemokamas viešasis transportas. Skirtingai nei didmiesčiai, nemokamai vežti keleivius ryžtasi mažesnės savivaldybės. Vienas iš LVŽS rinkiminių uždavinių: nemokamas viešasis transportas tiek miesto tiek priemiesčio ribose. Tokius sprendimus išbandė ir sėkmingai naudoja Mažei -

8.

tarybos narius nr. 8

kių, Plungės, Tauragės, Šilalės, Varėnos... savivaldybės. Ir kasmet daugėja rajonų, kuriuose kelionės nekainuoja nieko ištisus metus. Pasak Mažeikių autobusų stoties vadovės, sprendimas dėl nemokamo keleivių pervežimo pasiteisino. Tokių didelių važiuojančiųjų srautų dar nėra buvę. Nemokamo viešo -

jo transporto privalumai: sumažėja gyventojų kelionių automobiliais skaičius, Lietuva ir jos miestai tampa švaresni, mažėja automobilių srautai, didesnis patogumas žmonėms. Tačiau nepakanka pašalinti bilietus, reikia išspręsti infrastruktūros klausimus. Maršrutų kryptis ir periodiškumas, stotelių kiekiai, autobusų grafikų suderinamumas (kad atvykus į stotį nereikėtų laukti pusės valandos, kol atvyks kitas autobusas). Tik tada galima tikėtis, kad sutvarkius viešojo transporto paslaugas, mažiau gyventojų naudos savo automobilį, dažniau rinksis viešąjį nemokamą transportą. Ypač tikėtina, kad atokiau nuo miesto ir miestelių gyvenantys, galės persėsti iš nuosavų automobilių į artimiausio miesto autobusą. Taip pat didelė Vilniaus krašto - rajono ir miesto problema: automobiliais užkimštos gatvės ir kiemai. Kadangi demografinės Vilniaus krašto gyventojų senėjimo tendencijos rodo, kad kvalifikuotų darbuotojų nuolatos trūksta, tai kiekvieną dieną iš ir į Vilnių vyksta gyventojai iš aplinkinių rajonų: Molėtų, Širvintų, Švenčionių ir kt. Tai, kad jie vyksta į Vilnių ar Vilniaus rajone įsikūrusias įmones nuosavu ar įmonės transportu, rodo, kad viešojo susiekimo paslauga nesutvarkyta, neprieinama ar nepatogi. Pastaraisiais dešimtmečiais nueita ekonomijos keliu. Buvę dar sovietmečiu maršrutai ir infrastruktūra, dėl aktyviai didėjančio asmeninio transporto apimčių, patyrė keliaujančių šiai maršrutais sumažėjimą, ir tuo pačiu prarasdamos rentabilumą. Vežėjai renka pinigus už pervežimą, tačiau surenkamų pinigų nepakanka, kad padengti transporto ūkio išlaikymui. Trūkstami pinigai kompensuojami iš savivaldybės biudžeto. Todėl kiekvienais metai yra „peržiūrimi“ maršrutai, jie optimizuojami, juos apjungiant, sumažinant važiavimo dažnumą, ar visai panaikinami. Daugelyje savivaldybių naudojimasis viešojo transporto paslauga yra degradavęs iki tokio lygio, kad kai kurios savivaldybės kompensuoja iki 90 procentų visų pervežimo išlaidų. Laikas peržiūrėti viešojo transporto sistema. Laikas sutvarkyti viešąjį transportą tai, kad jis būtų patrauklus Vilniaus rajono savivaldybės gyventojams ir atvykstantiems svečiams. Nemokamas važiavimas viešuoju transportu visiškai neišspręs aplinkos taršos, parkavimo ar didelių automobilinių srautų problemų, tačiau patogi gyventojams viešojo transporto paslauga sti-

priais prisidės prie šių problemų apimties sumažinimo. Pakeliui su nemokamu važiavimu reikia išspręsti ir nemažai infrastruktūrinių problemų. Stotelių kiekiai ir vietos, patogūs ir pakankami autobusų grafikai, maršrutų suderinamumas ir tęstinumas, informacijos prieinamumas... tai tik dalis tų klausimų kuriuos reikia išspręs. Ilgus metus buvo einama optimizavimo keliu, ir viešasis transportas pralaimėjo kovą prieš asmeniniais automobiliais. Net gi dabar, norit nuvykti į kaimo turizmo sodybą, pailsėti, dažnai važiuojame mašina, nei autobusu. Nepatogu. Laikas apsvarstyti ir rasti galimybę, visą viešojo susiekimo transporto ūkį, palaipsniui modernizuoti. Pereiti prie elektrinių autobusų. Pastatyti žaliosios energijos infrastruktūrą (saulės jėgainę, energijos kaupimo įrenginius) autobusų parke. Investicijos ne mažos, tačiau vertos dėmesio. Manau būnant „pionieriais“ šioje viešojo transporto ūkio modernizavimo srityje, sulauktume ir valstybės (aplinkos apsaugos ministerijos) palaikymo, kas galėtų prisidėti randant finansavimo šaltinius. Būtume pavyzdys kitoms savivaldybėms. Mažinti ekologinį pėdsaką, naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius skatinsime ir taksi parką bei pavežėjimo paslaugų plėtrą. Nemažai jau yra padaryta, kad būtų pereita prie elektra varomų automobilių, tačiau vis dar reikalingas valstybės ir savivaldybės dėmesys, modernizuoti energijos ūkį, atsiribojant nuo iškastinio ar biokuro. Sieksime, kad palaipsniui atsirastų socialinis taksi, o visas taksi ar pavežėjimo paslaugas teikiantis transportas būtų elektrinis. Jūs paskysite: „kokia čia ekologija, jei elektrai gaminti deginamos dujos ar kitas iškastinis kuras“, tačiau aktyviai plėtojama saulės ir vėjo energetika, ji derinama su energijos kaupikliais (pvz.: Kruonio HAE, baterijomis...). Lietuvoje pakankami saulės ir vėjo kiekiai, kad būtų galima pilnai apsirūpinti energija: šildymui, karštam vandeniui ruošti, elektros ir transporto poreikiams. Vilniaus rajonas – žalias rajonas. Ekologija čia ne paskutinėje vietoje. Patrauklus ir patogus elektrinis viešasis transportas, didelis rajono privalumas. Investuoti ir modernizuoti šį ūkį verta ir prasminga. Vilniaus rajonas bus švaresnis, patogiau bus tiek gyventojams tiek vykstantiems į darbą, tiek poilsiautojams.

Nemokamas elektrinis viešasis transportas su patogiais maršrutais

– Nemokamas viešasis transportas.

– Saugaus eismo elektrinėmis transporto priemonėmis organizavimas.

– Rajono autobusų parko atnaujinimas elektroautobusais.

– Sieksime, kad taksi parkas būtų elektrinis.

Nusivylėte valdžia?

Nebegalite pakęsti nekompetencijos, arogancijos, abejingumo?

Pasakykite tai garsiai –ateikite į Savivaldybių tarybų ir merų rinkimus 2023 m. kovo 5 dieną.

Pilietinis aktyvumas rinkimuose – efektyviausia protesto forma, prieš kurią valdžia nepanaudos nei vandens patrankų, nei plastikinių kulkų. Mažas rinkėjų aktyvumas – šios valdžios viltis ir tikslas.

Pradėkime pokyčius nuo savivaldos!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Vertybinė politika. Už stabilumą ir gerovę!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis

Rolandas ŠAULYS, kandidatas į Vilniaus rajono savivaldybės

Eglė Stasiškienė: jaunimas regionuose – misija įmanoma!

sienį ar didžiuosius Lietuvos miestus. To rezultatas – sparčiai senstanti kaimo bendruomenė, uždaromos mokyklos ir vaikų darželiai, kaip vaiduokliai užkaltais langais akis badantys namai.

Pakalbintas jaunimas atvirauja – nėra ką veikti tuštėjančiam gimtajam kaime, nėra nei darbo, nei pramogų, nei sporto salės, nėra kultūrinės veiklos – nieko, draugai seniai išsilakstė kas kur. Jei nesi iš sėkmingai ūkininkaujančios

šeimos ar koks verslininkas, neturi darbo vietos, neturi nei savų namų, tad ir šeimos kurti nesinori, ieškai kur išvykti – ar iki didmiesčio kokio ar iš viso emigruoti į užsienį, ten bent algos geresnės – užsidirbsim ir grįšim tėviškėn, arba ne – jei paaiškės, kad ten geriau... Siekdama sukurti geresnes sąlygas šeimoms apsirūpinti pirmuoju būstu ir paskatinti jaunas šeimas likti regionuose, praeitoje kadencijoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iniciavo ir sėkmingai įgyvendino programą, skirtą teikti paramą jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti. Nuo 2018 metų penki tūkstančiai jaunų šeimų pasinaudojo galimybe ir įsigijo būstus, dar tūkstantis jaunų šeimų laukia eilėje. Valdantieji nėra dosnūs finansuodami šią programą. Jaunimo regionuose jiems nereikia. Nereikia ir regionų jiems. Tuo tarpu jaunimas sako atvirai ir drąsiai: mums reikia galimybės išsilavinimą įgyti regionuose – nevyksim į didesnį miestą, mums reikia pagalbos įsigyjant pirmuosius namus – galėsime ir turėsime kur kurti šeimą, reikia gydymo paslaugų arti ir ugdymo įstaigų mūsų būsimiesiems vaikams reikės. Norime kultūros arčiau namų ir sveiko gyvenimo galimybių – sporto salių, baseinų, aikštynų.

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR

Eglė STASIŠKIENĖ, kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės merus

Kas galėjo patikėti, kad dar 1991 metais buvęs Lietuvos 3,7 milijono gyventojų skaičius sumažės iki 2,8 mln. gyventojų 2022-aisiais. Šį skaičių lemia vis labiau auganti emigracija, mirtys, per paskutinį dešimtmetį net 20 000 gyventojų miršta daugiau, nei gimsta. Neįtikėtina, bet per visą Nepriklausomybės trisdešimtmetį sugebėjome sumažinti Lietuvą 24,3 procentais. Mažėjantis gimstamumas, sparčiai senstanti visuomenė – ženkliai blogėjantys demografiniai rodikliai, skatina nedelsiant ieškoti sprendimų, kaip sustabdyti tokį spartų padėties blogėjimą, kaip padėti jaunimui įsitvirtinti, kaip skatinti jaunuolius kurti šeimas, gimdyti ir auginti vaikus, ir visa tai daryti regionuose.

O ką daro valdantieji šiandien? Kiekvieną

dieną girdime valdančiųjų stumiamus sprendimus dėl ugdymo įstaigų regionuose uždarymo, nes pritrūko vieno vaiko iki privalomos klasės komplektacijos, medicinos paslaugų siaurinimo arčiau gyventojų ir perkėlimo į didžiuosius miestus, nes matai, gimdančiųjų vos pora per metus pasitaiko. Vis labiau ir labiau viešosios paslaugos dirbtinai tolinamos nuo kiekvieno gyventojo. O kas belieka jaunam žmogui – gyventi ir kurti šeimą, kur nėra nei mokyklos, nei gydytojo netoliese, ar – bėgti su visa manta iš nutolusių kampelių į didmiesčius ar užsienį, nes ten tikrai bus geriau – bus laisvė, viskas ranka pasiekiama, augs dangiškieji migdolai ant betoninėse aikštėse supiltų smėlio krūvų...bus didesnis darbo užmokestis, platesnis galimybių pasirinkimas. Bet ar iš tiesų taip ir yra?

Jaunimo gyvenimas ir galimybės kaime bei mieste skiriasi. Todėl jau nieko nebestebina, kad baigusieji mokyklas pakelia sparnus į už-

BALSAVIMO PAVYZDYS

2023 m. kovo 5 dieną ateikite balsuoti ir rinkimų biuletenyje:

kryžiuku pažymėkite LVŽS sąrašo numerį 12;

į langelius įrašykite penkių Jums patinkančių kandidatų numerius;

RINKIMŲ BIULETENIS

PAŽYMĖKITE TIK VIENĄ SĄRAŠĄ, UŽ KURĮ BALSUOJATE

ŽYMĖJIMO PAVYZDYS

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA Kandidatė į merus Eglė STASIŠKIENĖ

PIRMUMO BALSAI

Į šiuos langelius įrašykite penkių kandidatų numerius iš to sąrašo, už kurį balsavote.

Pakalbintas jaunimas atsako, kad išvykę mokytis į miestus pasiilgsta šeimos ir namų, kad mielai įgiję išsilavinimą kurtų tėviškėje šeimas, vystytų verslus ar sėkmingai dirbtų. Jei būtų kur ir už ką. Jei savivaldos institucijos bei bendruomenės padėtų – įkurti vietas pramogauti, pasportuoti, užsiimti papildoma veikla ar leisti laisvalaikį, įkurti mažą versliuką ar ūkininkauti, dirbti kitiems už orų atlyginimą, nusipirkti savus namus ir kurti šeimas.

Viskas ko reikia – tai savivaldos institucijoms susiimti, ir sukurti sąlygas, jaunimui įgyti išsislavinimą, padėti įkurti darbo vietą sau, paskatinti užsiimti verslu ir padėti jį vystyti, užtikrinti trūkstamų viešųjų paslaugų gavimą, padėti apsirūpinti būstu ar net gi jį suteikti iki šeima atsistos ant kojų, paskatinti sukurti šeimą ir gimdyti vaikučius. Savivaldos institucijos ir bendruomenės turėtų stengtis padėti jaunimui atrasti savirealizacijos ir turiningos veiklos galimybes, kad jaunimui nekiltų noras pasukti populiaresniu ir lengvesniu – emigracijos ar persikėlimo į didžiuosius miestus, keliu.

Valstybės vykdomos socialinės politikos dalis – skatinti šeimas įsigyti būstą Lietuvoje, ne

emigracijoje, skatinti jaunimą kurtis regionuose ir padėti jam – turėtų tapti prioritetu. Kiekvieną jauną žmogų, jauną šeimą turime išlaikyti Lietuvoje, išvykusius skatinti grįžti į Lietuvą. Aktuali ir svarbi skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų, šeimų ir jaunimo problemų efektyvi vadyba. Bet vien to nepakanka. Nuo mažų dienų puoselėjanti vaiko priežiūra ir aplinka yra investicija į jo vystymąsi, šeimos darną, gimstamumo didinimą, ateities darbo jėgą, valstybės nuoseklią socialinę raidą. Socialinė politika turėtų apimti ir gimstamumo skatinimo programas, vaikų gerovės augimo skatinimą. Nepakanka prisidėti tiek, kad žmogus galėtų vos išgyventi, valstybė turi prisidėti prie pilnavertiško vaiko vystymo, kad jis augdamas atsiskleistų ir išskleistų savyje glūdintį potencialą, norėtų ir galėtų rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinka. Šis klausimas nėra vien materialinę paramą, bet ir politinį, ekonominį, socialinį kontekstą, apimantis klausimas. Šis kontekstas leidžia nulemti, kokioje aplinkoje vaikas augs, kokių rezultatų jis sieks jaunystėje ir pasieks tapęs suaugusiu. Konstitucijoje aiškiai įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis piliečių vaikyste, motinyste ar tėvyste, numatytos aiškios garantijos ir apsauga.

Juk nėra sudėtinga suprasti, kad taip mes kursime Lietuvą, ją auginsime ir ja rūpinsimės, atgaivinsime Lietuvos kaimus ir regionus, auginsime laimingus vaikus stipriose šeimose, gražioje ir išpuoselėtoje aplinkoje. Juk sėkmingas gyvenimas gali būti ir ne tik didmiesčiuose, ar emigracijoje, o gimtajame krašte.

Kviečiu Lietuvos savivaldybes priimti iššūkį ir į savuosius kraštus susigrąžinti jaunimą, kad Tu, Šeima ir Tavo kraštas klestėtų!

Dr. Aleksandra Minajeva

Esu Aleksandra Minajeva. Gimiau Vilniuje, 1976 metais. 1993 metais baigiau 8-tą vidurinę mokyklą. 2014 metais įgijau aukštąjį magistrinį išsilavinimą, inžinieriaus-energetiko specialybę, bei aukštąjį neuniversitetinį, veterinarijos felčerės specialybę. 2022 metais baigiau aplinkos apsaugos krypties doktorantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete ir įgijau daktaro laipsnį. Daug metų dirbau buhaltere, skyrių vadove, vėliau ūkio vedėja, Aplinkos ministro patarėja, o dabar dirbu gyvūnų gerovės užtikrinimo srityje. Daugelį metų paskyriau savęs pažinimui ir tobulinimui. Dar studijuodama magistrantūroje itin susidomėjau man artimomis žaliosiomis idėjomis, atsinaujinančiais energijos ištekliais, su kuriais vėliau susijusios ir doktorantūros studijos. Organizuodama ir vesdama kursus, seminarus ir paskaitas atradau savo pašau-

kimą – perduoti savo žinias kitiems, todėl ilgus metus dirbau lektore Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Dėsčiau atsinaujinančių energijos šaltinių, pastatų vėdinimo ir oro kondicionavimo dalykus. Puikiai išmanau pastatų renovaciją bei auditą.

Noras realizuoti žaliąsias idėjas, daryti gerus darbus gamtai ir žmogui, ypač ginant jautrių visuomenės grupių interesus, pagaliau atvedė mane į žaliųjų visuomenininkų gretas. Esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė ir nuolat augančio LVŽS Vilniaus rajono skyriaus pirmininkė.

Laisvai kalbų rusų ir anglų kalbomis. Mano pomėgiai – kinologija, gamta, knygos, rankdarbiai.

Esu atsakinga, kantri, organizuota ir savarankiška.

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA SĄRAŠO NR. 12

Vytautas Bagdonas: kad kiekvienas Vilniaus rajono savivaldybės gyventojas būtų svarbus. Ne tik prieš rinkimus.

dėliojimas ir vykdymas yra viena iš svarbių kiekvienos savivaldybės funkcijų, susijusių su daugelio gyventojų gyvenimo kokybe. Vienas iš „deguto šaukštų“ – pamirštami atokesnių kaimų gyventojai, vieškelių dulkėmis dūstantys ne vieną dešimtmetį. Taip jau sudėlioti kriterijai, kad žvyrkelių asfaltavimo nesulauks ir jų proanūkiai. Priežastis – mažas balsuotojų skaičius ir naudojimasis patikliais, geraširdžiais atokesnių vietovių gyventojais, vis dar tikinčiais priešrinkiminiais pažadais.

Kelių priežiūros ir plėtros lėšos – tai yra mūsų, mokesčių mokėtojų, nukreipiamos asfaltuoti kelius dar tik besikuriančiuose gyvenamuose kvartaluose, kur didžioji asfaltuojamo kelio dalis eina per teritoriją, naujai padalintą sklypais gyvenamųjų namų statyboms. Tokiu būdu, greta išasfaltuoto kelio esančių sklypų vertė padidinama keliais, o gal ir keliolika tūkstančių eurų. Šie pinigai atsiduria investuotojų kišenėse. Kokios tai sumos, nesunku suskaičiuoti, kai greta šių kelių esančios teritorijos padalintos į kokį šimtą ir daugiau sklypų gyvenamųjų namų statyboms. Be to, vykdant statybas, sunkiasvoris transportas neišvengiamai dalį kelio išlaužo.

ten būtų numatytas. Bet vis šis tas – vis šioks toks proveržis.

Žinoma, žinant, kad moderniausias greičio matuoklis prieš kartas nuo karto prisimenamą ir nudažomą perėja pakabintas jau porą metų, atrodo keista, kad vis dar yra svarbiau nubausti Kelių eismo taisykles pažeidžiantį ir greitį viršijantį vairuotoją, nei iš principo pasirūpinti saugiu vaikų keliu iki Čekoniškėse veikiančios mokyklos.

Kitas aspektas – infrastruktūros mokestis, kurį pagal neseniai priimtus įstatymus turi mokėti naujų namų statytojai. Įdomu, kaip ketinama jį paskirstyti? Būtų logiška manyti, kad šio mokesčio surinktos lėšos ir būtų nukreiptos į teritorijas aplink naujai statomus objektus. Tuomet savivaldybės biudžeto bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšas būtų galima objektyviai nukreipti į vietoves, kur naujos statybos nevyksta, tačiau būklė kelių – kritiška. Kaip manote Jūs?

Pagrindinė nekintanti mano nuostata – pagarba Žmogui. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos, administracijos sprendimai turi būti naudingi Vilniaus rajono gyventojams, aiškūs, skaidrūs ir suprantami. Gyventojai privalo gauti kokybiškas, finansiškai pagrįstas viešąsias paslaugas. Todėl iš esmės, tik dirbdamas taryboje žmogus gali išsamiai įsigilinti į pateiktus siūlymus ir sprendimų projektus. Visada pritarsiu sprendimams, kuriais užtikrinama kokybiška, sveika, saugi aplinka, žmonės neskirstomi į „svarbius“ ir „likusius“.

Taryboje priimama daugybė neabejotinai puikių sprendimų švietimo, sporto, kultūros, socialinių paslaugų ir kitose srityse. Tai pagirtina, to ir tikisi rajono gyventojai, atiduodami balsus už vieną ar kitą kandidatą. Ir, žinoma, tikisi, kad nebegalios patarlė – „Šaukštas deguto sugadina statinę medaus“. Deja, dalis pažadų – „būsim skaidrūs, dėmesingi, jautrūs“ –lieka užmarštyje. Visada nepritarsiu sprendimams ten, kur matau, kad kyšo interesų ausys, tvyro protegavimas, subjektyvūs interesai.. Racionalus kelių priežiūros darbų plano su-

Lietuvos automobilių kelių direkcija pirmą kartą istorijoje gavo finansavimą trims metams į priekį – to nėra buvę per visą Lietuvos istoriją. Klausimas – kas sugebės atstovėti ir apginti Vilniaus rajono gyventojų interesus ir pasiekti, kad kuo daugiau žvyrkelių būtų išasfaltuota, kuo daugiau siaubingos būklės duobėtų kelių būtų suremontuota.

O kaip su šaligatviais, kuriuos mūsų vaikai ir anūkai eina į mokyklas, ar visi pėdiname į parduotuves, o kaip su apšvietimu – kai sutemus būna gyvenvietės, kai sutemus tamsu, nors pirštu akį durk. Tiesa, netruko praeiti nei trisdešimt Nepriklausomybės metų, ir prieš pat rinkimus pagaliau atsirado apšvietimas Čekoniškėse... Šaligatvio, aišku, nėra, nepanašu, kad montuojant gatvės šviestuvus jis

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

Kokia turėtų būti ta keliams skirtų lėšų skirstymo tvarka? Išeitis labai paprasta. Pirma – kad ir kaip skausminga, valdininkams reikia atsisakyti per dešimtmečius įaugusio „kelių priežiūros lėšų skirstymo meno“. Antra – nuo penkių iki penkiolikos ar net dvidešimties procentų padidinti lėšas kelių, prie kurių privačiomis lėšomis prisideda fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, priežiūrai. Tokiu atveju lėšos, kurios, padidinus sklypo vertę, nugula investuotojų kišenėse, galėtų būti panaudotos kelių asfaltavimui, sutvarkant dvigubai ilgesnį ruožą.

Ar tęsis neobjektyvus lėšų skirstymo maratonas, valdininkų savivalė, ar ir vėl bus „svarbių“ gatvių, atitinkamai vėl būsime skirstomi į „svarbius“ ir „likusius“. Į šiuos klausimus galite atsakyti tik Jūs patys.

Todėl – būkite aktyvūs, ateikite į rinkimus. Ir būtinai dalyvaukite savivaldoje ne tik per rinkimus, bet ir po jų.

Nes kiekvienas esate svarbus! Jūsų balsas privalo būti išgirstas!

Vytautas BAGDONAS, kandidatas į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius nr. 3

Dr. Aleksandra MINAJEVA, kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius nr. 2

Europarlamentaras Bronis Ropė: pagaliau valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba atsibudo

Pagaliau Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsibudo ir pasiūlys dukart mažesnę visuomenės elektros kainą, atsižvelgus į elektros kainą biržoje. Tai reikštų, kad kompensacija visuomeniniam tiekėjui „Ignitis“ nebūtų mokama už 470 tūkst. vartotojų. Apmaudu, kad beveik visą mėnesį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovas viešojoje erdvėje ir per visuomeninį transliuotoją LRT įtikinėjo vartotojus per-

eiti pas nepriklausomus tiekėjus, nes esą tenai elektros energijos kaina yra pigesnė, net ir sumokėjus baudą už sutarties nutraukimą. Norėtųsi sužinoti, kiek vartotojų „atsikratė“ visuomeninis tiekėjas „Ignitis“? Ar tai, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovas reklamavo privatų elektros energijos tiekėjų verslą, neturėtų tokių šio vadovo veiksmų įvertinti jį paskyrusios institucijos ar etikos ir Valstybinė vartotojų

teisių apsaugos tarnyba?

Įdomu, kodėl elektros kainą ketinama mažinti per pusę, o ne pagal realias išlaidas, reikalingas elektros energijos įsigijimui iš biržos? Vertinant tai, kad elektros rinkos reguliuotojas pritartų standartiniam vienos laiko zonos tarifui nuo kovo 1 dienos, elektros kaina turėtų sumažėti nuo 56,5 iki 28 euro centų už kilovatvalandę. Dviejų laiko zonų dienos tarifas be valstybės kompensacijos siektų 32 euro centus, o nakties

– 19,3 euro centų.

Atpigus elektrai turėtų būti mažinama kompensavimo riba, kad žmonės galėtų gauti subsidiją už elektros kainą. Pavyzdžiui, elektros kainos kompensavimo riba vartotojams galėtų siekti iki 20 ct/kWh.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skaičiavimais, elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje iki 2023 m. pabaigos turėtų siekti 142,72 Eur/MWh.

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Žingsnelis po žingsnelio kartu sukurkime geresnį rytojų mums ir mūsų vaikams!

save bendraamžių būryje, išmokti bendrauti, išgirsti kitus ir būti išklausytam.

Visa tai Jums pasakoju todėl, nes pats dažnai leidžiu laiką su savo šeima vaikų dienos centre, bendraujame su atėjusiais vaikais ir matau kiekvieną dieną kokią didelę įtaką turi šis dienos centras jo mažiesiems lankytojams. Vasaros vakarais dienos centro vaikai yra laukiami su savo tėveliais, atvyksta ir jaunos šeimos. Jaukiais vasaros vakarais, skambant gitarai bei dainoms, kepame mėsą ant laužo, rengiame varžybas, žaidžiame futbolą, tinklinį, kvadratą ar stalo tenisą. Ši veikla mus visus suartina, kiekvieną dieną tampame vis stipresne ir artimesne bendruomene, sujungiančia Vilniaus rajono miesteliuose ir kaimeliuose gyvenančius. Ir draugaujame ne tik gyvenantys Pagiriuose ar Vaidotuose, vis daugiau ir daugiau sulaukiame svečių ir iš kitų rajono gyvenviečių.

O žinot kas smagiausia? Smagiausia yra stebėti, kai vienoje vietoje susirinkę skirtingų bendruomenių nariai, jaunos šeimos, turi puikios veiklos gyvendami rajone, o ne sostinėje ar kokiame didmiestyje. Svarbu ir tai, kad nereikia važiuoti į miestą ieškoti pramogų, nes viskas yra vienoje vietoje – vietoje kurioje Jūs ir mes gyvename – Vilniaus miesto rajone.

Daniel VITUKEVIČ, kandidatas į Vilniaus rajono tarybos narius nr. 5

Norėčiau Jums pasakoti apie Vaidotų parapijoje įsikūrusį vaikų dienos centrą ir tuo pačiu pakalbėti apie Vilniaus rajone įsikūrusių panašių įstaigų svarbą, bei tokių įstaigų plėtrą atsižvelgiant į Vilniaus rajonuose gyvenančius vaikus bei jaunas šeimas. Kaip bebūtų, bet vaikystė – vienas svarbiausių gyvenimo etapų, tai etapas kur patiriamas saugumas, artimųjų meilė ir rūpestis, tai etapas kai formuojamas vaiko požiūrį į save ir į jį supantį pasaulį. Tai etapas, kuomet vaikai yra visiškai priklausomi nuo juos supančios aplinkos, ir kokius pojūčius jie patirs dabar – atsilieps jų gyvenimui ateityje.

Augdami saugioje aplinkoje vaikai žino, kad gyvenime nutikus sunkumams, jie yra pakankamai stiprūs juos įveikti, o prireikus pagalbos, ži-

no, kad yra ne vieni ir jiems visada padės ir jais pasirūpins šalia esantys paslaugūs suaugusieji. Vaidotų parapijoje įsikūręs dienos centras, tai vaikų tvirtovė. Kiekvieną kartą ten lankydamasis stebiu ir matau, kaip Vaidotų, Pagirių vaikai ateina į šią vietą lyg į savo antrus namus. Ir ateina šie vaikai čia ne todėl, kad jiems negerai namuose, o todėl, kad jie žino, kad tai vieta kurioje jie visada laukiami po mokyklos, kol jų tėveliai dar darbuojasi darbe. Šioje vietoje jie gali su kitais bendraamžiais būti saugūs, paruošti namų darbus, o dirbančių specialistų pagalba ir jų sudaryta programa išmokti naujų dalykų, pavyzdžiui – groti gitara, pasigaminti lazaniją, turiningai praleisti laiką. Tai galimybė atsiskleisti vaikams, išmokti naujų būdų išreikšti save, atrasti

Edmundas Buklys: apie save

Esu baigęs socialinio darbo magistro studijas Mykolo Romerio universitete. Šiuo metu dirbu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie SADM, vyriausiuoju specialistu. Dirbau Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijoje projektų vadovu/vykdytoju, Vairavimo kursų neįgaliesiems, vairavimo instruktoriumi, Valdybos pirmininku, Asociacijos prezidentu. Pasižymiu gerais organizaciniais sugebėjimais ir atsakingumu, turiu praktinės darbo patirties informacijos teikimo, bendradarbiavimo bei bendravimo su klientais srityse, esu vadovavęs asociacijos darbuotojams, organizavau, skirsčiau bei kontroliavau darbų atlikimą, atlikinėjau viešuosius pirkimus, derėjausi dėl sąlygų, sudarinėjau sutartis, organizavau bei pravedinėjau valdybos posėdžius, kėliau ak-

Tokių popamokinių vaikų dienos centrų įkūrimas, suteikia sąlygas ir vietą vaikams po pamokų bei jaunoms šeimoms ir senjorams susiburti, rengti renginius, muges, pramogas ir jose dalyvauti. Labai mažai tėra vietų Vilniaus rajone, kur būtų galima pasidžiaugti tokia vieta bendrystei kurti ir plėtoti. Todėl jaunos šeimos susiduria su tokiomis problemomis ir vengia kurtis Vilniaus rajone, kur tokio pobūdžio infrastruktūra nėra išvystyta.

Jaunos šeimos su vaikais baiminasi, kad gyvenant Vilniaus rajone neturės čia jokios veiklos, neturės kuo užimti savo vaikus, o ir pramogų ir laisvalaikio praleisti su šeima Vilniaus rajone, dėl ko galiausiai vis tiek turės vykti į sostinę, ir prasmingai praleisti laisvalaikį kartu, ir popamokinio užimtumo vaikams užtikrinimui.

Juk saugios ir laimingos vaikystės linkime kiekvienam vaikui, aš pats esu tėtis ir ši tema aktuali ir mūsų šeimai – man, žmonai, dukrytei. Tiek

tualius klausimus asociacijos veiklos vykdymo klausimais, juos svarsčiau, priėminėjau sprendimus, rašiau projektus, juos koordinavau, atstovavau neįgaliesiems ir jų šeimos nariams. Puikiai dirbu kompiuteriu, laisvai kalbu rusų kalba, suprantu lenkų kalbą.

Neabejoju, kad mano turimos žinios, įgūdžiai, praktinė patirtis bei asmeninės savybės, tokios kaip empatija, atsakingumas, tolerancija, iniciatyvumas, komunikabilumas, sugebėjimas greitai įsisavinti žinias, gebėjimas dirbti komandoje, leis profesionaliai dirbti savivaldoje, bei galės būti sėkmingai panaudotos siekiant tarybos narių iškeltų tikslų įgyvendinimo. Gyvenu Medviediškių kaime, Dūkštų seniūnijoje. Turiu tris pilnamečius vaikus.

Esu tik už tradicinę šeimą!

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

aš, tiek jaunos šeimos, tiek rajonų bendruomenės nariai nori to paties – tai yra saugaus, patogaus ir apgalvoto gyvenimo Vilniaus rajono gyvenvietėse. Viskas ko reikia – racionalių sprendimų gyventi saugiai, moderniai, patogiai, užtikrinant kokybiškas viešąsias paslaugas – švietimą, medicinines ar socialines paslaugas.

Kandidatuoju į Vilniaus rajono savivaldybės taryba ir sieksiu tapti jos nariu, todėl, kad girdžiu ką šneka gyventojai, ir noriu, kad būtumėm visi išgirsti. Kad šie gyvenimo Vilniaus rajone minusai būtų paversti pliusais. Ir su Jūsų pagalba mes to tikrai pasieksime.

Keliu viešai klausimus ir kalbuosi apie dienos centrus vaikams, apie vietas, kur būtų rengiami bendruomenės susitikimai, apie vykstančias šventes, koncertus, rengiamas muges rajonuose, apie didesnių parduotuvių atidarymą taip pat reikia pagalvoti. Norime visi apsipirkti reikiamomis prekėmis netoli savo namų, o ne važiuoti į sostinę. Rajone nėra didesnio prekybos centro, jo nėra Vilniaus rajono miesteliuose. Pavyzdžiui, Vaidotai neturi nei vieno didesnio prekybos centro, nei vienos didesnės parduotuvės – norėdami nusipirkti ne pirmojo būtinumo prekių, pvz. skirtų kūdikio priežiūrai – turime važiuoti į Vilnių. Bet jei norime, kad šeimos kurtųsi rajone, augintų vaikus – tai logiška būtų manyti, kad vaikams skirtų būtinųjų prekių turi būti galima įsigyti netoliese.

Noriu nepamiršti paminėti ir apie būtinybę įrengti naujas vaikų žaidimo, pramogų zonas, pagalvoti ar laisvalaikio ir poilsio zonas, skirtas jaukiems vasaroms vakarams praleisti lauke su bendruomene, pvz. stovyklavietes gamtoje. Juk mes gyvenantys Vilniaus m. rajone galime sau tai leisti, gyvenant gamtos apsuptyje ir turint tiek neišnaudotų mūsų gražiosios gamtos plotų, kuriais galime protingai ir atsakingai pasinaudoti.

Aš noriu kalbėti su Jums ir vardinti begalę savo idėjų, kaip modernizuoti ir padaryti patrauklesniu gyvenimą rajone!

Aš noriu girdėti Jūsų norus ir bendradarbiauti, dėl MŪSŲ ir MŪSŲ VAIKŲ geresnio ir šviesesnio rytojaus.

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA SĄRAŠO NR. 12

TAU. ŠEIMAI. TAVO KRAŠTUI!

Ateiname dirbti Tau, kraštieti...

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

...O Tu – ateik balsuoti!

Irena Zacharova: savo ilgametę patirtį sieju su pedagogika

rajone, Ylakiuose (14 m.) ir Vilniaus krašto žmonių su fizine negalia dailės pleneruose “Teigiamos emocijos per dailę” Kauno g.-4 (14 m.) Neabejotinai, visa tai leido man suprasti, kad pasirinktas profesinės veiklos kelias, dėl kurio prasmingumo niekada neabejojau, nebuvo judėjimas viena kryptimi. Praktinėje kūrybinėje veikloje eksperimentavau sprendimų paieškose, lavinau žinių bei technologijų suvokimą ne tik tapyboje, tai pritaikiau ugdymo procese su įvairaus amžiaus ir poreikiais žmonėmis, o tai mane subrandino, kaip asmenybę. Suvokimas, kad turiu unikalią patirtį ir galimybę tęsti savo veiklą neatsisakau.

Irena ZACHAROVA, kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius nr. 7

1970 m. baigiau Šilutės raj. Saugų vidurinę mokyklą.

1993 m. baigiau Vilniaus pedagoginį universitetą ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir psichologijos specialybės kursą.

1996 m. baigiau Vilniaus pedagoginį universitetą pradinio ugdymo pedagogikos specialybės kursą.

2000 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė.

2005 m. suteiktas Lietuvos Respublikos meno kūrėjo statusas.

Savo ilgametę darbo patirtį sieju su pedago -

gika. Dailė, etnokultūra, muzika, sportas visada buvo šalia. Dirbdama mokyklose: lietuvių kalbos mokytoja, pradinių klasių mokytoja, ikimokyklinio ugdymo įstaigose auklėtojos pareigose , atvėrė mano, kaip pedagogės menininkės siekiamų rezultatų galimybių spektrą.

Meninėje kūrybinėje veikloje , etnokultūros būreliuose dirbant mokyklose puoselėjau Lietuvos senosios ir dabarties mūsų kultūros pagrindus. .Darbo patirtis paskatino mane plėsti besidominčių žmonių ratą ir keltis į platesnes erdves, dirbti dailės mokytoja su jaunimu Skuodo

Mano patirtis rodo, kad kūrybinis meninis ugdymas įvairaus amžiaus žmonėms suteikia gyvenimui spalvų. Tai ne tik žinios ir įgūdžiai. Tai yra visapusė galimybė pažvelgti ir į istorines tautos šaknis ir jas pritaikyti saviraiškoje bei visose mokymosi srityse, kurios praturtina ir įprasmina mūsų gyvenimą. Kūrybinėse stovyklose ir pleneruose pastebėjau, kad įvairaus amžiaus žmonių grupėse mes tampame kūrybiškesniais, laimingesniais, oresniais, gauname daugiau išminties. Taip pat įgauname kasdieniniame gyvenime būtinos patirties bei teisinių žinių. Juk brandaus amžiaus žmogaus žinių bagažas neįkainojamas. Dviejų amžių grupių sandūroje geriau suprantame vieni kitus ir, nepaisant amžiaus skirtumo, galime neformaliai diskutuoti pačiais įvairiausiais klausimais, praturtindami vieni kitus savo požiūriu į gyvenimo vertybes, būties klausimais.

Mūsų kultūros daigai švietimo sistemoje paliečia 700 šimtų metų istoriją, atminimą. Kai įvairiais laikais vėtrų blaškomi išlikome, kaip tauta.. Metai iš metų savo pedagoginėje praktinėje veikloje puoselėdama plėtoti ir įgyvendinti įvairias meno veiklas mūsų kultūroje būriau žmones į bendruomenes ir kolektyvus, kad įprasmintų turimą unikalią patirtį ir galimybę apsikeisti išmintimi, tradicijomis ir kartu žengti į šiuolaikinių technologijų pasaulį.

Menams skiriu išskirtinį dėmesį. Tai plati sąvo -

Tvarkinga šeima – tvarkinga visuomenė!

Jau kovo 5 dieną rinksite Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius, kuriems patikėsite labai didelę atsakomybę – atstovauti Jus Vilniaus rajono savivaldoje. Tik nuo Jūsų priklauso, kaip artimiausius ketverius metus bus rūpinamasi Vilniaus rajono gyventojais, aplinka, kultūra.

Esu įsitikinęs, kad politikai turi tarnauti tauta, dirbti jos labui – o ne atvirkščiai.

Būtent tarybos nariai ir meras yra atsakingi už tai, kaip gyvename šiandien ir kaip gyvensime ryt.

Ką siūlau Vilniaus krašto gyventojams? Pirmiausia – socialinį teisingumą.

Stengsiuosi užtikrinti viešojo transporto prieinamumą neįgaliesiems Vilniaus rajone. Skatinsiu asmenų turinčių negalią visapusišką lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus

ka, tačiau savo kūrybiniuose dailės pleneruose daugiausia dėmesio skiriu tapybai. Gal todėl, kad užaugau tame laikotarpyje, kuomet tapyba buvo pažangiausia ir labiausiai valdžią dominanti rūšis. Tapyboje dominavo Lietuvos peizažai, keramikos ir kiti meno dirbiniai. Dailės stovyklas ir plenerus rėmė valdžia ir pavieniai verslininkai. Dirbant su ypatingais žmonėmis, taip juos vadinu, nes tariant su fizine negalia, kartais juos žeidžiame, pastebėjau, kad kūrybinėje erdvėje šie žmonės tarsi išsilaisvina, atskleidžia savyje glūdėjusias didžiules galimybes, tampa drąsesni, sveikesni. Pasikeičia požiūris į gyvenimą ir į save. “Kūrybai amžius nesvarbu“ ,- tvirtino mano studentė 80-ties metų Regina Bagvilienė atėjusi pirmą kartą į dailės plenerą. Vėliau, mano paskatinta, ii tapo tautodailininke ir laimėjo Lietuvos tautodailininkų sąjungos antros vietos premiją. Tautodailininkas, ar meno kūrėjas, sulaukęs brandaus amžiaus, faktiškai priklauso ne kuriai nors kartai, o veikiau savosios kūrybos srities klubui, kurio kiekvienas atstovas gilinasi į labai specifines individualias savojo kelio klajones ar ieškojimus... Jaunystėje, kaip minėjo autorė, prarado galimybės kurti. Kaip pastebime, daugeliu atveju, jos atgimsta kitame laike.

Žmonių su fizine negalia sąjungoje, Kauno g.4 yra virš tūkstančio įvairaus amžiaus žmonių, kurie nuostabiai bendradarbiauja tarpusavyje. Čia veikia kultūriniai-meniniai mainai su įvairiomis organizacijomis. Be tapybos žmonės čia gali lankyti šokio terapijos, dainavimo, fortepijono, rankdarbių bei teatro užsiėmimus. Tai darni kultūrinė vienovė.

Dailės stovyklose ir pleneruose pasiūlytos temos visada atspindi Lietuvių tautos gyvenimą, liaudies tradicijas, kurių šaknys gludi šeimoje ir kurios tęstinumas šiandien itin aktualus mūsų tautiniam identitetui, mūsų tautinei savimonei išsaugoti.

Džiugu, kai dar šiais laikais, atostogų metu, vasaros stovyklose ar kultūros centruose pakvimpa dažais, klega vaikų balsai, skamba Lietuvių liaudies dainos , poezija bei šiuolaikinė muzika.

teisėmis ir prieinamumą prie visų visuomenės išteklių.

Stengsiuosi pritraukti investicijas, kad būtų sukurtos darbo vietos tose seniūnijose, kur didelė bedarbystė. Skatinsiu tradicinės šeimos puoselėjimą ir vertybes. Sieksiu užtikrinti šeimos saugumą visomis prasmėmis: finansine, socialine, kultūrine ir kt.

Vilniaus rajono savivaldybės taryboje tinkamai atstovausiu savo rinkėjus ir visomis išgalėmis spręsiu jų problemas. Dirbsiu atsakingai ir sąžiningai.

Esu Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos Prezidentas ir Vilniaus rajono vietos bendruomenių asociacijos „Pilietinė Unija“ Pirmininkas.

Tikiu, kad Jūs padarysite teisingą sprendimą!

Miroslav TYLINGO, kandidatas į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius nr. 10

Diana Ratkevičienė savivalda negali būti savivalė

RATKEVIČIENĖ,

Savivaldos institucijos yra kiekvienos demokratinės santvarkos pagrindas. Mūsų visų, gyventojų teisė – tiesiogiai įsitraukti į visuomenės reikalų valdymo procesą ir sprendimų priėmimą politiniais, ūkiniais, kultūriniais, ekologiniais bei kitais mūsų bendruomenei rūpimais klausimais. Tik ar to norima? Kalbant be užuolankų, savivalda iki šiol yra ne reali, o formali, mat visi galios svertai iš esmės sutelkti centrinės vietos valdžios rankose.

Svarbu suprasti, kad reali savivalda pradeda veikti tik tada, kai vietos bendruomenė gali pati nuspręsti, ko jai reikia, kiek tai kainuoja, kada tai galima padaryti ir kas tai padarys. Ji turi teisę turėti informaciją apie finansus ir daryti įtaką

11

jų paskirstymui. Šiandien tai dažniausiai atlieka centrinė vietos, o kartais ir dar aukštesnė valdžia. Valdžios kabinetuose priimami sprendimai yra aukščiau bendruomenių valios ir, deja, realių poreikių. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, pasižvalgykime aplinkui. Kažkur kitur nukeliavo žadėtas asfalto ar šaligatvio ruožas, staiga gyvenamojo kvartalo viduje gyventojams po langais pradėjo dygti mėsos cecho, kito dundančio, „kvepiančio“ pastato pamatai, ar kaminas, išmetantis dešimtis tonų teršalų. O seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenės skėsčioja rankomis ir nieko negali pakeisti. Jos tiesiog pastatomos prieš faktą. Supraskite – negalime stabdyti, tai investicijos į ateitį. O ar mūsų jaunimo, vaikų sveikata, saugi ir jauki gy-

venamoji aplinka nėra verta investicijų į ateitį? Kartą iš mokyklos grįžęs vaikas dalinosi, kad mokykloje jo klausė, kiek uždirba jo tėvai. Vaikas atsakė, kad minimumą, ir nerimavo, ar nesuklydo taip atsakydamas. O jei vaikas manęs paklaustų, kas moka tavo mokesčius? O kas juos išleidžia? Kiek tų mokesčių tenka bankui? Kiek tų mokesčių tenka valstybei? Kiek tų mokesčių tenka mūsų miestui, rajonui, kaimui, seniūnijai? Veikiausiai kiltų ir daugiau klausimų. Susimąstytume, kad mokyklos remontui ar bendruomenės šventei kažkodėl vis tiek reikės dar kartą „susimesti“. O juk žmogus turi teisę žinoti – kur nukeliauja jo sumokėti mokesčiai. Viešojo intereso prasme, nepriimtina, kad seniūnai yra absoliučiai pasyvioje pozicijoje – jiems telieka derinti bendruomenės lūkesčius prie to, kas buvo sugalvota ir patvirtinta centrinės vietos valdžios kabinetuose. Todėl prasideda finansų paklodės tampymas į visas puses, ir dažnai seniūnų rankose iš tos paklodės telieka skutai. Lėšos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kuris seniūnas žemiau nusilenks ar labiau garbins valdžią. Skirstant lėšas kelių tvarkymui, riebus kąsnis paliekamas centrinei vietos valdžiai „ypatingai svarbiems“ savivaldybės poreikiams. Todėl nieko nuostabaus, kad už šias lėšas išasfaltuojama kokia nors gatvė vos pradėtame statyti namų kvartale. Gyventojai iš atokesnių kvartalų palauks, juk jau įpratę... Jie priskiriami prie „ypatingai svarbių“ tik rinkimų laikotarpiu.

Seniūnas, mokytoja, paštininkė ir įgaliotinis buvo ramsčiai, ant kurių laikėsi kiekvieno miestelio, bendruomenės gyvenimas. Jie pirmieji ištiesdavo pagalbos ranką bėdoje, džiaugėsi šventėje. Šiandien dažnai belieka tikėtis tik klebono pagalbos. Vystomos „saugios kaimynystės programos“, statomi bankomatai, video kameros, tik žmonės dėl to netampa nei saugesni, nei laimingesni. Bendruomenė dažnai linkusi prieš negerovę užsimerkti, nes žino, kad kol atvažiuos kas nors iš centro, pažeidėjų ir pėdos bus ataušusios. Vietiniu pareigūnu būdavo pasitikima labiau. Dabar seniūnai prašo policijos atvažiuoti, kai pareigūnai turės laiko, pasivažinėti po seniūniją, kad gyventojai matytų policijos „rūpestį“.

Visgi, kai vietoje nėra įgaliotinio, ir nusikalsti pagundų daugiau.

Siekiant permainų, atramos tašku turi tapti sutelkta, kryptinga seniūnų, seniūnaičių ir vietos bendruomeninių organizacijų veikla. Vietos bendruomeninės organizacijos turi tapti konkrečiu visuomeniniu vienetu, įprasminančiu gyventojų veiklą ir suteikiančiu jiems realių galių atstovauti visuomenės interesams centrinės vietos valdžios lygmenyje. Tai sudarytų galimybes išskaidrinti ir pagrįsti finansinius bendruomenių poreikius, visuomenines seniūnaičio pareigas padarytų apčiuopiamas ir veiksmingas. Pavyzdžiui, rajono valdžiai parengus sprendimo projektą ypač gyventojams jautriais ūkinės veiklos plėtros ar kitais klausimais, projektas per seniūnijas būtų tiesiogiai nukreiptas į vietos bendruomeninę organizaciją. Pastarosios surengtų diskusijas ir seniūnijoms pateiktų argumentuotų pasiūlymų, išreikštų pritarimą ar nepritarimą. Seniūnijos pasiūlymus apibendrintų ir teiktų juos centrinei valdžiai. Betarpiškai tariantis su bendruomenėmis, finansiniai resursai būtų skirstomi teisingiau, proporcingiau ir skaidriau, nueitų užmarštin „ypatingai svarbūs“ valdininkų užmojai. Linkiu, kad netruktų išaušti diena, kai savivaldybės vadovams užuot gyrusis „aš restauravau, išasfaltavau, pastačiau, padariau...“ teks pasakyti: jūs, gerbiamieji rajono gyventojai, visas mūsų turtas, nes už jūsų sumokėtus mokesčius buvo pastatytas darželis, stadionas, mokykla, išspręsti socialiniai ir kiti savivaldos bendruomenei svarbūs klausimai, ačiū jums už tai. Nuo šiol ne mūsų, o jūsų, mieli gyventojai, nuotraukos bus pagrindiniame spaudos puslapyje.

Turime aiškų tikslą – realiai įtraukti bendruomenes į savivaldą, sudaryti galimybes bendruomenėms veiksmingai dalyvauti sprendžiant gyventojams aktualius klausimus.

Kviečiu kovo 5-ąją vyksiančiuose rinkimuose palaikyti mūsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų komandą ir suteikti mums mandatą šį tikslą įgyvendinti. Kad savivalda nustotų būti savivale.

Danutė Narvoišienė: būtina sukurti sveiką fizinę ir psichosocialinę aplinką vaikams

Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai kalbama apie sveiką gyvenseną, sveikatos stiprinimą bei sveikatos problemas. Nuo pokyčių, vykstančių suaugusiųjų gyvenime, priklauso ir vaikų gyvenimas šeimoje, ugdymo įstaigose. Ugdymo įstaiga turi sukurti sveiką fizinę ir psichosocialinę aplinką, propaguoti sveikatingumą, bendradarbiauti su šeima, kartu su tėvais rinktis sveikatos ugdymo temas. Sveikai gyvensenai didžiulę įtaką daro aktyvi veikla, aplinka, sveikos gyvensenos įgūdžiai. Šiandieniniai socialiniai veiksniai skatina vaikų pasyvią gyvenseną.Vaikai daug laiko praleidžia sėdėdami prie televizoriaus, kompiuterių, mažai sportuoja, nedaro mankštų, nenori eiti pasivaikščioti į lauką ar aktyviai žaisti lauke. Sveikatos rodikliai vaikų tarpe kasmet vis blogėja: plačiai paplitęs ėduonis, netaisyklinga laikysena, regos sutrikimai ir net psichikos susirgimai. Todėl tėvai yra pirmieji vaiko sveikatos ugdytojai. Šeimoje įgyti įgūdžiai ir įpročiai yra patvariausi ir ilgiausiai išlieka. Reguliariai organizuojant fizinę veiklą formuojasi vaiko lankstumas, vikrumas, judesių plastiškumas. Tėvai ir pe-

dagogai turi sudaryti sąlygas tenkinti vaikų fizinio judėjimo poreikius, kūno kultūros naudos supratimą. Sveikos gyvensenos ugdymas formuoja vaikų taisyklingą laikyseną, padeda išvengti nutukimo, gerina savijautą. Mankšta vaikams padeda augti stipriems, sveikiems bei suteikia gerų emocijų. Tarp pamokų reikia bent porą minučių atlikti nugaros raumenims stiprinti skirtus pratimus, siekiant išvengti netaisyklingos laikysenos. Pailsinti akis kelias minutes žiūrint į toliau esantį objektą.

Vaikai yra jautri visuomenės dalis, todėl reikalinga speciali priežiūra. Tai atlikti padeda gydytojai, kurie gali patarti tėvams dėl vaiko priežiūros nuo pirmų jo metų, pastebėti pirmuosius ligos simptomus ir užkirsti jiems kelią bei išsaugoti vaiko sveikatą. Pakankami sveikatos priežiūros ištekliai ir tinkamas jų panaudojimas padeda įžengti į suaugusiųjų pasaulį sveikiems.

Diana

kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius nr.

Danutė NARVOIŠIENĖ, kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius nr.

Ekstremalioji situacija ir kolektyvinės apsaugos statiniai

Gintaras ŽALNORA, kandidatas į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius

Gyvendami kasdieninį gyvenimą retai susimąstome, kad tam tikrais atvejais visoje šalyje ar tam tikrame jos regione gali susidaryti ekstremali situacija – padėtis, atsirandanti dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių arba karo veiksmų ir lemianti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, gamtai ir t. t. Ekstremaliosios situacijos gali susidaryti mūsų kasdieninėje darbo ir gyvenamojoje aplinkoje. Dažnai šios nelaimės nutinka netikėtai, o neretai užklumpa mus nepasirengusius. Gaisrai, potvyniai, stiprūs vėjai, įvairios techninės avarijos, purvo nuošliaužos, cheminių medžiagų išsiliejimas, radiologinės avarijos, sprogimai, riaušės, migrantų antplūdis, ginkluoti konfliktai ir kitos nelaimės gali sukelti ekstremalias situacijas, dėl kurių gali tekti laikinai persikelti į kitas, mums neįprastas, gyvenamąsias patalpas, t.y. Kolektyvinės apsaugos statinius.

Gyventojai Ekstremaliosios situacijos atveju, kaip taisyklė, glausis savo teritorinio padalinio Kolektyvinės apsaugos statiniuose. Šie statiniai skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui, apsaugantys juos nuo žalingo aplinkos poveikio bei suteikiantys apsaugą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Dažnai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros centrai, sporto salės, požeminės parka-

vimo aikštelės. Ekstremaliųjų situacijų metu šiuos pastatus galima laikinai ir greitai pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

Gyventojai dažnokai maišo slėptuves su kolektyvinės apsaugos statiniais. Taigi Slėptuvės - tai specialiosios paskirties statiniai arba specialiai įrengtos ir apsaugotos nuo išorės kenksmingo poveikio patalpos, skirtos institucijų, organizuojančių gyventojų apsaugą nuo žalingo aplinkos poveikio ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, taip pat vykdančių ekstremaliųjų situacijų ar karo meto susidariusių padarinių likvidavimo darbus, personalui.

Kolektyvinės apsaugos statiniai yra pažymėti ženklu (lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu). Šis ženklas ant pastato reiškia, kad statinys yra pasirinktas kaip galimas Kolektyvinės apsaugos statinys ir esant poreikiui bus greitai pritaikytas laikinam gyventojų prieglobsčiui.

Kolektyvinės apsaugos statiniuose apgyvendintiems gyventojams būtu suteikiamos būtiniausios paslaugos ir reikmenys, maitinimas ir geriamasis vanduo, aprūpinimas švariais drabužiais ir higienos reikmenimis, nemokamos elektros bei būtiniausios komunalinės paslaugos, psichologinė ir pirmoji medicinos pagalba.

Rekomenduojama kiekvienai šeimai sudaryti šeimos veiksmų planą, kuriame turi būti šie elementai:

-Kur galima būtų slėptis pavojaus atveju(Kolektyvinės apsaugos statinyje, savo namo slėpimuisi pritaikytoje patalpoje ar kitoje saugioje vietoje) ?

-Kaip nuspręsite evakuotis, jeigu likti vietoje negalima (automobiliu, traukiniu, autobusu ar pan.),?

-Ką darysite, jei suges ar sulūš jūsų automobilis?

-Kokie yra kiti evakavimosi keliai, jei pasirinktasis užblokuotas

-Kokius daiktus pasiimsite, jeigu reikės slėptis savo namo slėpimuisi pritaikytoje patalpoje (patalpose) ? Kitoje saugioje vietoje?

-Kokioje vietoje susitiksite su šeimos nariais įvykus nelaimei?

-Į ką galite kreiptis nelaimės atveju?

Išvykimo krepšyje turi būti:

-Žibintuvėlis su papildomais elementais;

-Svarbūs dokumentai – gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo teisės, draudimo dokumentai, turto nuosavybės dokumentai;

-Artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų);

-Radijo imtuvas su papildomais elementais;

-Akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai;

-Maisto davinys 3 paroms (72 valandoms) ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas;

-Papildomas maistas, esant specialiesiems poreikiams;

-Mechaninis konservų atidarytuvas;

-Pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas;

-Maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės;

-Žaislai ir (ar) knygos vaikams;

-Drabužiai persirengti (patogūs batai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės);

-Tualetiniai reikmenys – rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kt.;

-Šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis;

-Kaukė nuo dulkių;

-Degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę;

-Pieštukas ir popierius;

-Grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų);

-Cigaretės (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas);

-Šeimos nariams būtini medikamentai.

Pasirūpinkite vandens atsargomis (parai 2 litrai geriamojo vandens vienam asmeniui ir 2 litrai vandens maisto ruošimui, higienai. Žmogui per 72 valandas reikia turėti apie 12 litrų vandens). Laikykite vandenį, supilstytą į mažos talpos buteliukus – taip galėsite tolygiai paskirstyti svorį.

Susidarius ekstremaliai situacijai gyventojai turi būti pasirengę evakuacijai ar kitiems saugumą užtikrinantiems veiksmams. Taip kiekvienoje šeimoje turi būti paruoštas šeimos veiksmų planas bei išvy-

kimo krepšys pirmosioms 3 paroms (72 valandoms) po nelaimės Išvykstantys iš gyvenamosios vietos gyventojai privalo išjunkti visus elektros, dujų bei vandens įrenginius, pasiimti naminius gyvūnus.

Šalies gyventojų informavimas vykdomas perspėjamuoju sirenų gausmu ir balsiniais pranešimais tarp sirenų gausmo, vėliau per masinio informavimo priemones (Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją) ir trumpuoju perspėjimo pranešimu į mobilųjį telefoną specialiųjų SMS pagrindu (gyventojams, įsidiegusiems šią paslaugą). Atsižvelgiant į įvykio mastą, civilinės saugos signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Valstybės mastu šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Vilniaus rajone esančių Kolektyvinės apsaugos statinių sąrašas (Seniūnija – Kolektyvinės apsaugos statinių adresai):

Avižienių – Avižienių k., Sudervės g. 8

Bezdonių – Bezdonių k., Statybininkų g. 4; Bezdonių k., Geležinkelio g. 40

Buivydžių – Buivydžių k., Bažnyčios g. 2 (du statiniai); Buivydžių k., Bažnyčios g. 3

Juodšilių – Juodšilių k., Mokyklos g. 20; Valčiūnų k., Draugystės g.5

Kalvelių – Šumsko mstl.,Vilniaus g. 2; Šumsko mstl.; Sodų g. 2; Kalvelių k. Mokyklos g. 8; Margių g. 1 A; Pakenos k., Vilniaus g. 18

Lavoriškių – Mostiškių k., Mokyklos g. 36; Lavoriškių k., Vilniaus g.7

Maišiagalos – Maišiagala, Mokyklos g. 22

Marijampolio – Marijampolio k.; Liepų g. 19

Medininkų – Medininkų k., Medaus g. 10

Mickūnų – Mickūnų mstl.; Miško g. 2 B, Mickūnų mstl.; Mokyklos g. 6 B, Egliškių k., Egliškių g.1

Nemenčinės – Švenčionių g.12; A. Mickevičiaus g. 20; Ežero g. 14; Piliakalnio g. 36A; Kalno g. 16B

Nemėžio – Nemėžio k., V.Sirokomlės g. 2

Paberžės – Paberžės k., Mokyklos g.1; Paberžės k., Mokyklos g.1 A; Visalaukės I k. Jaunimo g.2

Riešės – Riešės k., Mokyklos g. 19

Rudaminos – Rudaminos k.; Vilniaus g.2; Rudaminos k., Gamyklos g. 64; Rudaminos k.Gamyklos g. 22A

Rukainių – Rukainių k.,Vaikų g. 5

Sudervės – Sudervės k., M.Zdziechovskio g. 1

Šatrininkų – Kyviškės, Mokyklos g. 5; Grigaičių k.,Pergalės g. 46

Zujūnų – Zujūnų k., Mokyklos g. 1

Papildomi Kolektyvinės apsaugos statiniai

Lavoriškių – Mostiškių k., Lakštingalų g. 3; Lavoriškių k., Vilniaus g. 7a

Marijampolio – Rakonių k., E.Venckevičiaus g. 9

Išsami informacija apie Kolektyvinės apsaugos statinius:https://www.lt72.lt ir savivaldybių svetainėse.

Ramūnas Karbauskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas

Kovo 5 dieną vyksiančiuose savivaldos rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kelia 52 kandidatus į merus visoje Lietuvoje. Tarp jų – profesoriai, gydytojai, Seimo nariai ir dabar pareigas einantys merai.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis kviečia žmones aktyviai išreikšti savo pilietinę poziciją, nes mažas rinkėjų aktyvumas – tai dabartinės centrinės valdžios viltis ir tikslas. R. Karbauskio teigimu, pilietinis aktyvumas rinkimuose yra efektyviausia protesto forma, prieš kurią valdžia nepanaudos nei vandens patrankų, nei plastikinių kulkų.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į merus ir savivaldybių tarybas rinkimuose iškėlė tokius kandidatus, kuriems pati valdžia nėra tikslas, o tik priemonė įgyvendinti vertybinę politiką, siekiant kiekvieno žmogaus gerovės, nepriklausomai kurioje savivaldybėje jis begyventų.

Savivalda yra valstybės struktūriniai pamatai, todėl labai svarbu, kad savivaldybėse dominuotų tradicinėms vertybėms atstovaujantys politikai, kuriems šeima, bendruomenė, saugumas nėra tik bereikšmiai žodžiai, kaip liberalioms partijoms, dominuojančioms nacionaliniame lygmenyje“, – pastebi LVŽS pirmininkas.

R. Karbauskis kviečia visus Lietuvos žmones rinktis savo būsimus atstovus savivaldose pagal jų vertybines nuostatas, patirtį ir ryžtą tarnauti žmonių gerovei. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose LVŽS sąrašai pažymėti 12 numeriu.

SĄRAŠO NR. 12

Reaguodama į sudėtingą situaciją Lietuvos pieno sektoriuje ir ūkininkų protestą dėl nesąžiningų žaliavinio pieno supirkimo kainų bei išklausiusi žemdirbių atstovus Seime, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija viešai kreipėsi į Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją ir Konkurencijos tarybą siūlydama 12 žingsnių pieno gamintojų krizei išspręsti.

Pasak LVŽS frakcijos Seime seniūnės Seime Aušrinės Norkienės, „pieno sektorius, kaip ir visas žemės ūkis, yra strateginė Lietuvos ekonomikos šaka, nacionalinio minkštojo saugumo ramstis ir gyvo kaimo pagrindas, todėl negalima ignoruoti ūkininkų išgyvenimo problemų“.

LVŽS frakcijos narys, buvęs Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigia, kad „susidarius paradoksaliai situacijai, kai maisto produktų kainos sunkiai beįkandamos pirkėjams, o maisto gamintojai nebesuduria galo su galu dėl itin žemų žaliavos supirkimo kainų, privalo nedelsiant ir ne atsainiai reaguoti Konkurencijos tarnyba“.

LVŽS prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nedelsiant:

1. Susitikti su Lietuvos pieno gamintojų atstovais ir išklausyti jų informaciją apie susiklosčiusią tragišką situaciją sektoriuje ir pasiūlymus;

2. Rasti lėšų pieno gamintojų netektoms pajamoms dėl pieno supirkimo kainų sumažėjimo kompensuoti;

3. Inicijuoti teisės aktų, susijusių su saulės elektrinių statymu ant ūkinių pastatų, pakeitimus, kurie leistų parduoti ir naudoti savo reikmėms be ribojimų nesunaudotą pagamintą perteklinę saulės elektros energiją. Sudaryti palankias sąlygas gyvulininkystės ūkiams statyti biodujų kogeneracines jėgaines.

LVŽS prašo Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos nedelsiant:

4. Grąžinti naikinamas PLNP išmokas už pie

ną ir pasiūlyti pieno gamintojams kitus finansi-

nius instrumentus, kokie buvo taikyti ankstesnių pieno kainų kritimo atvejais;

5. Ženkliai sumažėjus Lenkijos pieno perdirbimo įmonių žaliavos pirkimui iš Lietuvos pieno gamintojų, pradėti konsultacijas su Lenkijos Respublikos žemės ūkio ministerija dėl susidariusios situacijos ir Lietuvos bei Lenkijos pieno gamintojų kooperacijos perspektyvų. Įvertinti galimybes tokios kooperacijos perspektyvas aptarti ir su Baltijos šalių žemės ūkio ministrais;

6. Pradėti rimtas derybas su Lietuvos pieno perdirbėjais ir prekybininkais dėl ūkininkams palankių realių pokyčių pieno produkcijos grandinėje. Įvertinti galimybes ES BŽŪP lėšas skirti tik toms maisto pramonės įmonėms, kurios aktyviai ir sąžiningai bendradarbiauja su Lietuvos žemdirbiais;

7. Paspartinti Žemės ūkio rizikos valdymo fondų steigimą, aktyviai įsitraukiant į ūkininkų konsultavimą ir drąsinimą tapti tokių fondų dalininkais;

8. Įvertinus Lenkijos Fondų, skirtų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo skatinimui (Funduszy promocji produktów rolno-spożywczych), patirtį, išanalizuoti galimybę Lietuvoje įsteigti tokį fondą, į kurį privalomus įnašus turėtų pervedinėti maisto pramonės įmonės ir prekybininkai;

9. Peržiūrėti paramos pieno ūkiams taisykles ir sąlygas siekiant:

A) Iki 2023 m. kovą suplanuoto Valdų modernizavimo kvietimo teikti paraiškas padidinti fermų įkainius, kurie nekeisti nuo 2018 metų. Suteikti ūkiams galimybę statyti tvartus vykdant pirkimo konkursus. Supaprastinti priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ taisykles ir padidinti maksimalias projektų vertes;

B) Jau patvirtintų projektų vykdytojams leisti susimažinti pastatų parametrus ir/arba projekto pasiekimų rodiklius, atsižvelgiant į milžinišką

infliaciją (pvz., pastatų sąmatos išaugo kone dvigubai);

C) Grąžinti paramos už pieninius bulius galimybę, kuri skatina veislininkystę ir mažina ūkininkų išlaidas;

D) Atkreipiame dėmesį, kad 2022 metais pieno ūkiai paprašė tik pusę sektoriui skirtų modernizavimo lėšų dėl nepalankių paramos gavimo sąlygų. Taip liko nepanaudota apie 100 mln. eurų investicijų į pieno sektoriaus modernizavimą;

10. Pakeisti 2021-2027 m. strategiją:

A) Dabar valdos ekonominio dydžio vieneto minimali reikšmės smulkiems ūkiams padidintos dvigubai arba keturgubai. Reikėtų sumažinti šias reikšmes, taikant specialius kriterijus pieno ūkiams;

B) Leisti pasinaudoti ES parama ir pieno

Kandidatas į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius, nr. 12

Arūnas Ščerbavičius:

reaguodama į sudėtingą situaciją Lietuvos pieno sektoriuje ir ūkininkų protestą dėl nesąžiningų žaliavinio pieno supirkimo kainų, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija viešai kreipėsi į Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją ir Konkurencijos tarybą. Ši frakcija siūlo 12 žingsnių pieno gamintojų krizei išspręsti. Seimo LVŽS frakcija prašo Vyriausybės nedelsiant susitikti su Lietuvos pieno gamintojų atstovais ir išklausyti jų informaciją apie susiklosčiusią tragišką situaciją sektoriuje, įvertinti jų pasiūlymus, rasti lėšų pieno gamintojų netektoms pajamoms dėl pieno supirkimo kainų sumažėjimo kompensuoti. Žemės ūkio ministerija raginama peržiūrėti paramos pieno ūkiams taisykles, pvz. leisti pasinaudoti ES parama ir pieno ūkiams su trimis karvėmis.

ūkiams su trimis karvėmis.

LVŽS prašo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nedelsiant:

11. Atlikti išsamų pieno produktų kainodaros pieno perdirbimo ir prekybos įmonėse auditą;

12. Inicijuoti išsamią kainodaros procesų tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų patikrą, siekiant įvertinti, ar sandoriai sudaromi ir įgyvendinami laikantis sąžiningos konkurencijos.

LVŽS prašo Lietuvos Respublikos Ministrės pirmininkės ir Vyriausybės, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos informuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją apie veiksmus, kurių imtasi, ir jų rezultatus.

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA

LVŽS frakcija viešai kreipėsi į Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją ir Konkurencijos tarnybą siūlydama 12 žingsnių pieno gamintojų krizei išspręsti

EP narys Bronis Ropė: kviečiu palaikyti Eglės Stasiškienės kandidatūrą

užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui užpernai Vilniaus mieste siekė 34 760 eurų, tuo tarpu Vilniaus rajono gyventojui gerokai mažiau, tik 4667 eurai. Neteisinga, kad Vilniaus rajone gyvenantys žmonės yra diskriminuojami, jiems skiriant gerokai mažiau pinigų.

Darbo užmokestis Vilniaus rajone gerokai atsilieka nuo gaunamo Vilniaus mieste. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis „prieš mokesčius“

mas elektros rinkos liberalizavimo procesas nepažeidžia ES teisės nuostatų, Komisarė man konkrečiai neatsakė. Tad esu priverstas savo užklausą jai kartoti – ir kartosiu tol, kol visiems Lietuvos gyventojams bus aiškiai atsakyta.

„Kviečiu palaikyti ilgametę LVŽS narę Eglę Stasiškienę savivaldos rinkimuose į Vilniaus rajono mero pareigas. Vilniaus rajonas nusipelnė turėti merę, kuriai svarbu spręsti rajono gyventojų bėdas, atsižvelgti į lūkesčius ir užtikrinti, kad regionai gautų nenutrūkstamą finansavimą iš europinių lėšų. Eglė dirba LVŽS frakcijoje Seime, kur ei-

na Seimo nario Deivido Labanavičiaus patarėjos pareigas ir kartu darbuojasi LVŽS Etikos ir procedūrų komisijoje.

Eglei Stasiškienei svarbu, kad šalies regionai gautų kuo daugiau europinių pinigų tam, kad būtų galima sumažinti pajamų ir socialinę atskirtį tarp miestų ir regioninių vietovių. Tiesioginės

Vilniaus mieste praeitų metų trečiąjį ketvirtį siekė 2047,8 eurus, rajone buvo 1684,6 eurai. Pajamų nelygybė tarp miesto ir rajono gyventojų lemia tai, kad rajone gyvenantys žmonės gerokai sudėtingiau gali įpirkti išbrangusius maisto produktus ar apsimokėti už komunalines paslaugas. Šiandien esame tapę milžiniškų maisto ir energetikos kainų įkaitais. Energetikos ministerijos ir kitų jai pavaldžių įstaigų aplaidus darbas, įgyvendinant energetikos liberalizavimo procesą Lietuvoje, skriaudžia žmones, kurie ir taip vos suduria galą su galu. Gindamas Lietuvos žmonių teises, kurie yra priversti mokėti baudas už tai, kad nevykdė prievolės pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo, kreipiausi į ES Energetikos komisarę Kadri Simson, kuri yra atsakinga už Europos Sąjungos energetikos klausimus. Komisarės atsakyme teigiama, kad vartotojai turi teisę laisvai pirkti elektros energiją iš pasirinkto tiekėjo, o elektros kainos dydis priklausytų nuo liberalizuotos energijos rinkos. Deja, bet į esminį klausimą, ar Lietuvoje chaotiškai įgyvendina-

Dauguma LVŽS narių mano, kad Lietuvos Vyriausybė daro nepakankamai tam, kad pažaboti maisto produktų kainas ir reikalauja rimtų kompleksinių sprendimų. Vienas iš tokių sprendimų, kuris jau dabar leistų atpiginti maistą – lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymas maisto produktams. Kaimyninėje Lenkijoje taikomas nulinis PVM tarifas maistui, anksčiau Lenkija turėjo lengvatinį 5 proc. PVM tarifą tokiems būtiniems produktams kaip mėsa, daržovės, vaisiai, košės ar kūdikių maistas. Palyginimui Lietuvoje šiandien galioja net 21 proc. PVM tarifas maistui, todėl kyla natūralus klausimas, kodėl taikome lengvatinį apmokestinimą maitinimo sektoriui, pratęsdami lengvatas, kurios iš šalies biudžeto pareikalavo net 120 mln. eurų, tačiau pasisakome prieš maisto produktų kainų atpiginimą žmonėms?

Kviečiu palaikyti Eglės Stasiškienės kandidatūrą į Vilniaus rajono merus ir LVŽS sąrašą Nr. 12 rinkimuose į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą. Tvirtai tikiu, kad Eglė pateisins Jūsų lūkesčius, nes jai svarbu išgirsti kiekvieną žmogų ir dėti visas pastangas, kad Vilniaus rajone būtų galima gyventi oriai!“– Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

KOVO 5 DIENĄ ATEIKITE Į RINKIMUS IR RINKITĖS SĄRAŠO NR. 12 KANDIDATUS

Kviečiu š.m. kovo 5 d. palaikyti mano kandidatūrą į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą. Mano sąrašo Nr 4.

Dirbu UAB ,, Transrevis " vairuoju viešąjį transportą. Esu šios įmonės profesinės darbuotojų sąjungos pirmininkė. Rūpinuosi, kad būtų laikomąsi darbo kodekso, būtų sąžiningai paskirsyomas darbo krūvis ir atitinkamai mokami atlyginimai. Per daug metų mano sukauptos žinios ir asmeninės savybės, tokios, kaip sąžingumas, atsakingumas ir rūpestingumas, padeda siekti tikslo, kurio visada siekiu iki galo.

Tikiu, kad mano indėlis bus svarus ir sustiprins LVŽ sąjungos jėgas, padės įgyvendinti mūsų programą bei sąžiningai atstovauti žmonių lūkesčius. Gyvenu Zujūnuose.

1980–1985 m. studijavau tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje, baigęs įgijau žemės ūkio ekonomisto–organizatoriaus specialybę. 1985–1989 m. dirbau Širvintų raj. Čiobiškio kolūkyje vyr. ekonomisto pareigose, 1989–1992 m. kitose institucijose pagal savo specialybę. 1992–1997 m. dirbau Muitinės departamente prie LR FM, 1997–2017 m. Policijos departamente, PD Kriminalistinių tyrimų centre, VSAT Aviacijos rinktinėje ir VSAT Pasieniečių mokykloje. Dirbdamas statutinėse institucijose įgijau nemažai teisės aktų rengimo patirties. Nuo 2017 m. esu Pareigūnų ir karių valstybinėje pensijoje.

Dalyvavau Žemdirbių sąjūdžio steigiamajame suvažiavime. Moku rusų, anglų kalbas. Turiu du pilnamečius vaikus–sūnų ir dukrą bei trys anūkus.

Esu tik už tradicinę šeimą, tautiškumą. Domiuosi protėvių papročiais, kelionėmis (pirmiausia Lietuvoje), fotografija (apvažiavau ir nufotografavau virš 860 piliakalnių Lietuvoje), Lietuvos istorija. Dabartiniu metu gyvenu Vilniaus raj. Didžiojoje Riešėje.

Gimiau ir užaugau Telšių rajone. Baigusi vidurinę mokyklą 1983 metais įstojau į Šiaulių medicinos mokyklą ir 1986 m.baigiau įgydama medicinos felčerės specialybę. Pagal paskyrimą atvykau dirbti į Vilniaus rajoną ir jau 37 metai dirbu ir gyvenu rajone. Todėl rajono gyventojų problemos ir lūkesčiai man yra žinomi.

2006 metais baigiau Mykolo Riomerio universitetą ir įgijau viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, Tikiu, kad mano darbo patirtis ir žinios bei asmeninės savybės, kaip atsakingumas, komunikabilumas, bendravimas ir bendradarbiavimas leis sėkmingai atstovauti Vilniaus rajono interesus.

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

1970 m. baigiau Šilutės raj. Saugų vidurinę mokyklą.

1993 m. baigiau Vilniaus pedagoginį universitetą ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir psichologijos specialybės kursą.

1996 m. baigiau Vilniaus pedagoginį universitetą pradinio ugdymo pedagogikos specialybės kursą. 2000 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. 2005 m. suteiktas Lietuvos Respublikos meno kūrėjo statusas.

Savo ilgametę darbo patirtį sieju su pedagogika. Dailė, etnokultūra, muzika, sportas visada buvo šalia. Dirbdama mokyklose: lietuvių kalbos mokytoja, pradinių klasių mokytoja, ikimokyklinio ugdymo įstaigose auklėtojos pareigose , atvėrė mano, kaip pedagogės menininkės siekiamų rezultatų galimybių spektrą.

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys ir Eglė STASIŠKIENĖ, kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės merus

Janina MANKIENĖ, kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius, nr. 4

Gintaras ŽALNORA, kandidatas į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius, nr. 18

Irena ZACHAROVA, kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius, nr. 7

Danutė NARVOIŠIENĖ, kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius, nr. 13

7. 13.

EP narys Bronis Ropė: „Atsigręžkime į žmones, vos suduriančius galą su galu“

Gautame atsakyme iš Vyriausybės buvau informuotas, kad pradeda veiklą nauja valstybinė įmonė „Žemės ūkio duomenų centras“, kuri savo portale viešins ir skelbs svarbiausių žemės ūkio ir maisto produktų vidutines kainas, perdirbėjų parduodamos produkcijos vidutinę kainą skirtinguose prekybos centruose.

Žinoma, gal ir geriau nei nieko, vertinant tai, kad viešinant maisto produktų gamintojų ir prekybininkų kainas, rinka taptų skaidresnė. Vis dėlto, tam, kad būtų suvaldytos maisto kainos – reikėtų gerokai rimtesnių kompleksinių sprendimų nei vien kliautis kainų viešinimu, naiviai tikintis, kad tai įpareigos prekybininkus ar perpardavinėtojus nekelti kainų.

Pavažiavus toliau nuo Vilniaus gatvės siaurėja, dingsta šaligatviai ir viskas skendi aklinoje tamsoje, nes nėra tinkamo gatvių apšvietimo. Gyvenvietės turi turėti tam tikrą infrastruktūrą, kad žmonės galėtų gyventi ne vien mieste ir neturėtų sutemus išėję į lauką rizikuoti būti partrenktais automobilio dėl neapšviestų gatvių ir nesutvarkytų kelių. Išsirinkus ūkišką merą Vilniaus rajone ir efektyviai išnaudojus europinius pinigus galima sukurti gyventojams patrauklią aplinką.

Pastaruoju metu esame priversti išgyventi sudėtingus laikus – karas Ukrainoje, milžiniška infliacija ir maisto bei energijos kainos. Metinė infliacija praeitų metų gruodžio mėnesį vis dar buvo rekordiška ir sudarė net 21,7 proc., vidutinis mėnesio darbo užmokestis „į rankas“ praeitų metų antrąjį ketvirtį buvo 1116,2 eurai, o toks užmokestis šiek tiek padidėjo trečiąjį ketvirtį, pasiekdamas 1126,7 eurus. Vidutinio mėnesinio atlyginimo padidėjimas vos 10,5 eurų negali atsverti maisto produktų kainų, kurios per šiuos metus paaugo daugiau nei 30 proc. lyginant su užpernai.

Priemonių, kurios leistų atpiginti maistą ir elektros išteklius – ne viena. Tačiau, ar sugebės Vyriausybė priimti reikalingus sprendimus, kurie leistų pažaboti kainas? Ar nieko nebus daroma, prisidengiant pasauline ekonomine krize bei vien karu Ukrainoje?

Kainų mažinimo receptai

Lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymas maisto produktams leistų atpiginti maistą žmonėms. Kaimyninė Lenkija taiko nulinį PVM tarifą maisto produktams. Anksčiau Lenkija turėjo 5 proc. PVM tarifą tokiems maisto produktams kaip mėsa, daržovės, vaisiai, košės ir kūdikių maistas.

Ispanija pristatė 10 mlrd. eurų vertės paramos gyventojams paketą, kuriame numatyta PVM tarifą svarbiausiems produktams sumažinti iki 0 proc. pusės metų laikotarpiui. Ispanai planuoja sumažinti PVM tarifus ir aliejui bei makaronams, kurie iš 10 proc. sumažėtų iki 5 proc. Tuo tarpu, Lietuvoje šiandien galioja 21 proc. PVM tarifas maistui, kuris nugula ant tų pačių žmonių pečių, kurie šiandien turi mokėti už gerokai pabrangusius maisto produktus. Kodėl taikyti lengvatinį tarifą maisto produktams nesutinkame, žarstome milijonus maiti-

nimo sektoriui, kuriam dėl pratęstos lengvatos iš šalies biudžeto atriekiame net 120 mln. eurų.

Antra, žmonių pajamų indeksavimas leistų užtikrinti, kad žmonės galėtų įpirkti maistą ir susimokėti už komunalines paslaugas. Tokiu atveju darbo pajamos ir pensijos būtų didinamos, atsižvelgiant į infliacijos lygį, todėl leistų iš dalies kompensuoti dėl išaugusių kainų prarastas realiąsias pajamas ir išsaugoti perkamąją galią.

Pajamų indeksavimas būtų efektyvus tik tokiu atveju, jei pajamų augimas būtų susietas su infliacija ar atlyginimu augimu šalyje, o ne indeksavimu kasmet automatiškai.

Kainų lubų nustatymas būtiniausių prekių krepšeliui padėtų pasiekti, kad net ir mažiausiais pajamas gaunantys žmonės, tarp kurių ir senjorai ar vieniši tėvai, galėtų įpirkti maistą.

Kainų ribojimas gali būti taikomas, kai prekės tampa pernelyg brangios dėl infliacijos. Kainų lubų nustatymas – ne nauja priemonė, kuri leidžia kovoti su itin išaugusiomis kainomis. Lubos elektros ir dujų kainoms nustatytos ir Jungtinėje Karalystėje, kurios siekė net 80 proc. Tokiu būdu siekta apsaugoti vartotojus, kurie nebuvo sudarę fiksuoto įkainio sutarčių su savo tiekėjais, nuo nepagrįstų kainų šuolių.

Ginu Lietuvos žmones

Nenormalu, kad pernai metų gruodžio mėnesį fiksuotas net 35 proc. visų maisto produktų pabrangimas. Pienas pabrango net 50,6 proc., cukraus kaina paaugo daugiau nei dvigubai – 68,7 proc. ar paukštiena – 38,1 proc. Maisto kainoms nemažėjant, kreipiausi į Konkurencijos Tarybą ir Vyriausybę, prašydamas ištirti, ar kainų augimo nepaspartino perdirbėjų ir prekybininkų sudaryti karteliniai susitarimai, nesąžininga konkurencija ir vykdomos spekuliacijos, siekiant pasipelnyti prisidengiant ekonomine krize.

Viena vertus, džiaugiuosi, kad mano kreipimaisi į Konkurencijos Tarybą ir LR Vyriausybę, panašu, nenuėjo visiškai veltui. Lietuvos bankas ketina atlikti detalesnę maisto kainų raidos analizę ir pristatyti rezultatus jau vasario mėnesį. Kita vertus, apgailestauju, kad Vyriausybė atsisakė inicijuoti maisto tiekimo grandinės tyrimą.

Šiemet kilo ne tik maisto kainos, bet ir elektros. Lietuvai įgyvendinant elektros rinkos liberalizavimo procesą, priverstinai nepasirinkę elektros tiekėjo, buvo priversti mokėti baudas – net 25 proc. didesnė kainą už elektrą. Siekdamas išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamos mūsų žmonių teisės, ir ar pagrįstai žmonės baudžiami vien už tai, kad nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, kai tokių tiekėjų kontrolė buvo įgyvendinta atmestinai, kreipiausi į Energetikos komisarę Kadri Simson, kuri yra atsakinga už Europos Sąjungos energetikos klausimus.

Deja, bet į esminį klausimą, ar Lietuvoje atmestinai įgyvendintas elektros rinkos liberalizavimo procesas nepažeidžia ES teisės nuostatų, Komisarė man konkrečiai neatsakė. Tad esu priverstas savo užklausą jai kartoti – ir kartosiu tol, kol visiems Lietuvos gyventojams bus aiškiai atsakyta.

Vilniaus rajonas gauna mažiau investicijų

Nors Vilniaus rajonas ribojasi su miestu, rajono vienam gyventojui tenkantis tiesioginių užsienio investicijų suma gerokai skyrėsi. Pavyzdžiui, vilniečiui tenkančios užsienio investicijos laikotarpio pabaigoje 2021 metais siekė net 34 760 eurų, tuo tarpu Vilniaus rajono gyventojui tokių investicijų buvo „atriekta“ tik 4667 eurai.

Rajone gyvenantys žmonės gauna ir mažesnius atlyginimus nei sostinėje. Praeitų metų trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesio darbo užmokestis siekė 2047,8 eurus, tuo tarpu rajone sudarė 1684,6 eurus. Pajamų atskirtis tarp tų, kurie gyvena Vilniaus rajone ir mieste siekia 363,2 eurus. Tai rodo, kad stokojame socialinio teisingumo ir vienodų sąlygų gauti tą patį užmokestį, nepriklausomai, ar gyveni toliau nuo miesto ar jame.

Jau dabar galima pastebėti, kad iš mažų pajamų gniaužtų ir socialinės atskirties, Vilniaus rajoną galime išgelbėti, jei didinsime švietimo kokybę apskrityje. Mokyklos vaikams yra priskiriamos pagal gyvenamąją vietą, todėl ne paslaptis, kad dauguma tėvų ieško spragų, kurios leistų apeiti sistemą ir savo vaikus prirašyti prie tos mokyklos, kurios labiausiai norima. Dažniausiai norima mokykla yra Vilniuje, kur moksleivių pasiekimai yra aukštesni už visos Lietuvos vidurkį. Tuo tarpu, rajono mokyklose lieka mokytis mažiau pasiturinčių tėvų vaikai ar tų, kurių gyvenamoji vieta yra gerokai daugiau nutolusi nuo miesto.

Vilniaus rajone esančių švietimo įstaigų mokinių pasiekimai – itin skurdūs. Drauge paėmus visos Vilniaus rajono mokyklos užėmė tik 58 vietą tarp 60 savivaldybių. Šiuos rezultatus atskleidė žurnalo „Reitingai“ atliktas tyrimas, kuriame pastebima, kad rajono moksleiviai gavo vienus blogiausių lietuvių kalbos egzamino rezultatų. Prasčiau nei šalies vidurkis atrodo ir matematikos pasiekimai. Vilniaus rajone yra ir blogiausiai reitinguose vertinama gimnazija Lietuvoje. Apmaudu, kad tarp 50 blogiausiai Lietuvoje įvertintų gimnazijų net 13 yra Vilniaus rajone.

Tam, kad kalbėtume apie kokybišką švietimą, turime kelti ir jo finansavimo klausimus. Negalime gerinti švietimo, jei vis dar Vilniaus regione jam skiriame gerokai mažiau pinigų nei Vilniaus mieste. Vilniaus rajone vienam ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar bendrojo ugdymo mokykloje besimokančiam asmeniui teko lėšų už 5,2 tūkst. eurų, tuo tarpu mieste – 5,5 tūkst. eurų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai svarbu atstovauti kiekvieną šalies žmogų ir suteikti galimybę gyventi oriai. Deja, bet politikai bet kokiomis priemonėmis siekdami išlikti valdžioje užmiršta žmones, kurie ir išrinko juos atstovauti ir spręsti problemas. Atsigręžkime į žmones, nesivaikydami vien trumpalaikių reitingų ir įveskime PVM lengvatą maisto produktams ar įveskime saugiklius, kurie užkirstų prekybininkams galimybes pasipelnyti iš kartelinių susitarimų ar kitų laisvą rinką ribojančių priemonių. Suteikime galimybes savo vaikams gauti kokybišką išsilavinimą, kuris ateityje garantuotų gerą užmokestį ir patrauklią darbo rinkoje specialybę.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus rajono skyriaus informacinis leidinys

Gerbiamieji, nenumaldomai artėja kovo 5-oji – savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Jų metu kiekvienas rinkėjas turės du balsus, nes gaus du balsavimo biuletenius. Vienu jų bus renkamas savivaldybės meras. Čia – viskas paprasta. Tereikia nurodytoje vietoje užbraukti Jums patinkančio kandidato pavardę. Tuo tarpu kitu biuleteniu Jūs jau rinksite savivaldybės tarybos narius. Čia Jūs balsuojate ne tik už patinkančią politinę partiją ar politinį komitetą (tereikia nurodytoje vietoje užbraukti jums patinkančią partiją ar politinį komitetą), bet ir galite pasirinkti (reitinguoti) tos partijos ar politinio komiteto sąrašo konkrečius politikus. Bereikia biuletenio apačioje esančiuose penkiuose langeliuose įrašyti (reitinguoti) bent vieną mėgstamo politiko numerį rinkiminiame partijos ar politinio komiteto sąraše. Aišku, norėtųsi, kad abiejuose biuleteniuose balsuotumėte už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus (sąrašo NR. 12).

Na, o, renkant Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius, viename iš langelių pažymėtumėte mano numerį LVŽS rinkiminiame sąraše – 1. Dabar viskas Jūsų rankose.

PAVYZDYS

2 MIŠKO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

5 BERŽO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

6 KLEVO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

9 VISUOMENINIS RINKIMŲ KOMITETAS „ JŪRATĖ IR KĄSTY TIS“

12 LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA

 ŽYMĖ JIMO PAVYZDYS 1

VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

EGLĖ STASIŠKIENĖ– pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

13 PARTIJŲ KOALICIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

16 UOSIO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

18 PAPARČIO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

21 GILĖ S PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

22 GRIAUSTINIO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

Apylinkės rinkimų komisijos savivaldybės i kimų k mis jos a Vyr ausiosios rinkimų komis 2015 m. kovo 1 d. LIET U VO S R ESP UB LI K O S S AVI VA L D Y B I Ų TA RY B Ų R I NK I MA I LIE P AIČI Ų S AVI VA L D Y B Ė N R. 61 RINKIMŲ Biuletenis privalo būti antspauduotas PAVYZDYS PAŽYMĖKITE TIK VI E NĄ SĄ R A Š Ą , UŽ KURĮ BALSUOJATE P IR MUMO B A L S A I Į šiuos langelius aiškiai įrašykite penkių kandidatų n um e riu s iš to sąrašo už kurį balsavote Kandidatų pavardžių nerašyk te

Bronis Ropė: „Atsikovojome regionams priklausančius pinigus“

Bronis

ROPĖ,

Europos Parlamento narys

Regioninės politikos gairės pradėtos formuoti dar prieš draugiau nei dvidešimti metų, kai buvo priimtas Regioninės plėtros įstatymas. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą, Lietuva, pasinaudojusi Europos Sąjungos parama regionų infrastruktūrai gerinti, išleido milijardus eurų.

Regionuose matome naujomis trinkelėmis išklotus šaligatvius ir atnaujintas viešąsias erdves, tačiau čia nėra darbo vietų, o užmokesčio skirtumai lyginant su gaunamu Vilniaus mieste skiriasi gerokai. Remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, mėnesinis darbo užmokestis Vilniaus apskrityje praeitų metų trečiąjį ketvirtį prieš mokesčius sudarė 1984,6 eurų sumą, tuo tarpu, pavyzdžiui, Tauragės apskrityje toks užmokestis siekė tik 1401,6 eurus.

Kodėl gražindami regioninių miestų ir miestelių infrastruktūrą iš europinių pinigų pamiršome svarbiausią – žmones, kuriems reikia darbo vietų, gerai apmokamo kvalifikuoto darbo ir sveikatos bei švietimo paslaugų? Kas norės likti gyventi miestelyje, jei vaiką iki mokyklos reikės kas rytą vežti 20 km ar vos sudurti galą su galu dėl gerokai mažesnio atlyginimo nei sostinėje už tą patį darbą?

Lietuvos padalinimas į 2 regionus

Ryškus pajamų atotrūkis skirtingose Lietuvos teritorijose turi neigiamos įtakos visos šalies ekonominiam išsivystymui. Šiandien Vilniaus apskrityje bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pasiekė beveik 112 proc. ES vidurkio, o tai yra gerokai daugiau nei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, kur BVP vienam gyventojui svyruoja nuo 42 proc. iki 77 proc.

Nors prieš skirstant Sanglaudos lėšas 20212027 metams, Vilniaus BVP buvo mažesnis nei šiandien, iškilo reali grėsmė, kad lėšos regioninės politikos įgyvendinimui gali sumažėti dėl pagerėjusio pragyvenimo lygio sostinėje. Pirmajame Europos Komisijos pasiūlyme dėl ES daugiamečio biudžeto, Lietuva buvo traktuojama kaip ekonomiškai išsivysčiusi šalis, kuri pateko į pereinamąjį laikotarpį, todėl jai buvo pasiūlyta skirti 2 mlrd. eurų mažesnę paramą.

Matydamas šią grėsmę Lietuvai netekti ES paramos bei atsižvelgęs į skirtingą pragyvenimo lygį atskiruose šalies regionuose, Europos institu-

cijoms stengiausi įrodyti, kad egzistuoja ir „antroji“ Lietuva, kuriai būtina skirti didesnę sumą pinigų dėl gerokai menkesnio ekonominio išsivystymo lyginant su sostine.

Teko belstis į ne vienas duris, parašyti šūsnį dokumentų ir parengti ne vieną viešą pranešimą, kol pagaliau pavyko pradėti oficialiai teikti Europos Sąjungos institucijoms Lietuvos kaip dviejų atskirų statistinių regionų (Vilniaus ir likusios Lietuvos) duomenis, siekiant gauti fondų lėšas. Dviejų Lietuvos regionų statistika atskirai pradėta rinkti ir skelbti nuo 2018 metų.

Dabartinė daugiametė finansinė Sanglaudos politikos programa 2021-2027 metų laikotarpiui yra paskaičiuota pagal atnaujintą statistiką apie valstybių socioekonominę situaciją, kuri leido Lietuvai ES paramą gauti pagal palankų naują regionų klasifikavimą. Lietuvą padalinus į du skirtingo išsivystymo regionus, pavyko išlaikyti maksimalią galimą ES paramą šalies regionams.

Lietuva tapo viena iš keturių ES valstybių narių, kuri yra išskirstyta į du regionus – labiau išsivysčiusį Sostinės regioną ir likusį, mažiau išsivysčiusį Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną.

Pagal šį skirstymą ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio ir Vakarų regionui skirta didesnė ES parama, todėl paramos gavėjams teks prisidėti mažiau nuosavų lėšų nei labiau išsivysčiusiame Vilniaus regione, kur ES kofinansavimas bus 50 proc.

Peticija leido atsikovoti regionams priklausančius pinigus

Tam, kad šalies regionų ekonomika pasivytų Vilniaus – gyvybiškai svarbu išlaikyti finansavimą iš Europos Sąjungos fondų. Neatsižvelgdama į pajamų ir socialinę atskirtį tarp regionų ir Vilniaus, dabartinė Lietuvos Vyriausybė, nederindama su Europos Parlamentu, sumąstė Europos Komisijai pasiūlyti iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono perkelti 679 mln. eurų Sostinės regionui. Vyriausybės teigimu, Sostinės regionas turi didelių ES investicijų poreikių dėl Vilniaus savivaldybės ir aplinkinių savivaldybių vidaus skirtumų ir migrantų iš Baltarusijos srauto. Taip pat teigiama, kad Sostinės regionas yra ekonomikos centras, turintis didelį inovacijų potencialą, kuris didina visos šalies konkurencingumą. Neva, Vilniuje investicijos reikalingos labiau, nei, pavyzdžiui, Tauragėje, nes tai „Lietuvos ekonomikos centras, turintis inovacijų potencialą“. Aš manau,

toks požiūris atrodo ciniškai tiek Tauragės, tiek kitų Lietuvos regionų atžvilgiu. Jis dar labiau gilina atskirtį tarp Vilniaus ir „kitos“ Lietuvos. Negalėdamas taikstytis su tokia neteisybe, drauge su iniciatyviais šalies piliečiais inicijavau peticijos parengimą, kurioje reikalaujama užkirsti kelią pinigų perkėlimui iš Vidurio ir Vakarų regiono, tokiu būdu diskriminuojant čia gyvenančius ir dirbančius žmones, kurie verčiasi gerokai skurdžiau nei vilniečiai. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono gyventojams kyla reali rizika susidurti su skurdu ir nedarbu. Skurdo rizikos lygis Vidurio ir Vakarų regione siekė net 23,7 proc., o nedarbas 2021 metais sudarė 8,2 proc. Palyginimui skurdo rizika sostinės regione buvo beveik dvigubai mažesnė ir siekė – 4,8 proc. Peticijoje akcentavome, kad tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam Sostinės regiono gyventojui, siekia daugiau nei 16 tūkst. eurų, tuo tarpu Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – nesiekia net 5 tūkst. eurų. Šis skaičius vienas prasčiausių Tauragės apskrityje – čia gyventojui tenka vos 838 eurų investicijų. Minėtą peticiją, kurią pasirašė šimtai Lietuvos gyventojų, praei-

tų metų sausio 15 dieną pateikėme Europos Parlamento Peticijų komitetui.

Išties džiugina, kad triūsas renkant parašus peticijai atsipirko su kaupu – balandžio 26 dieną gavome atsakymą, kad Europos Komisija su Lietuvos Vyriausybe pasiekė kompromisą ir į Sostinės regioną perkels ne 679 mln., o tik 363,88 mln. eurų, o tai reiškia, kad regionų gyventojams atkovojome 314,9 mln. eurų, kurie liks Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui.

Pats gyvenu Ignalinoje ir kiekvieną savaitgalį, po darbo Europos Parlamente, čia sugrįžtu. Nuoširdžiai noriu, kad vis daugiau Lietuvos miestų, tokių kaip Tauragė, Utena, Marijampolė ir kiti atsigautų ir būtų gyvybingi. Vis dėlto, tai pavyks įgyvendinti, jei žmonės čia galės dirbti ir užsidirbti, o tai galima pasiekti turint išsiskyrus kryptį ir jos siekiant, atsižvelgus į regiono potencialą. Vieni iš regionų gali garsėti ir pritraukti užsieniečius savo turizmu ar sveikatingumo paslaugomis, dar kiti – pasiūlyti kvalifikuotą darbo jėgą besikuriančioms užsienio kapitalo įmonėms. Galimybių nemažai, svarbu tik nepamesti krypties ir nuoširdžiai dirbti savo kraštui.

Linkiu mūsų miestams ir miesteliams išsirinkti ūkišką, racionalų, savo kraštą mylintį miesto šeimininką ir savivaldybės tarybos komandą.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašą rasite LVŽS FB paskyroje:

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus rajono skyriaus informacinis leidinys

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

PRAMOGOS

Horoskopas

Horoskopai 2023 m. kovo 5 dienai (sekmadienis)

Avinas (Aries) kovo 21 d. – balandžio 20 d.

Sekmadienis – subtilių provokacijų metas. Svarbu neskubėti, nepykti ir būtinai nueiti balsuoti. Balsavimo kabinoje netikėtumų nebus, svarbu išsirinkti vieną iš gausybės kandidatų. Žvaigždžių išsidėstymas ryškiai signalizuoja rinktis išmintingiausią kandidatą – E. S.

Jautis (Taurus) balandžio 21 d. – gegužės 20 d.

Deja, sekmadienį ne viskas susiklostys taip, kaip norisi. Žvejybą teks atidėti ir eiti balsuoti. Tai nekainuos Jums papildomų išlaidų ir balsavimas už žalią spalvą yra geras ženklas. Mėnuliui praskrendant pro Venerą, planetos išsidėstys Vilniaus rajono pokyčiams tinkama tvarka.

Dvyniai (Gemini ) gegužės 22 d. – birželio 21 d.

Dvyniams ši diena kupina įspūdžių ir pokyčių. Vidinę palaimą atrasite tiek prie balsavimo urnos, tiek ir artimiausius bent jau ketverius metus, jeigu balsą atiduosite už dvylikto sąrašo numerio ženklo atstovą.

Vėžys (Cancer) birželio 22 d. – liepos 22 d.

Džiugi diena šio ženklo atstovams. Jausitės atsipalaidavę ir pasitikintys savimi, ypatingai – atlikdami pilietinę pareigą ir balsuodami savivaldos rinkimuose. Sėkmingas skaičius šią dieną – 12!

Liūtas (Leo) liepos 23 d. – rugpjūčio 23 d.

Gimusieji po šiuo ženklu niekuo skųstis negalės, o ir neturės kuo, nes jų išreitinguoti 12-to sąrašo atstovai papuls į savivaldybės tarybą ir užtikrins tokią miesto plėtrą, kad liūto ženklo atstovai galės didžiuotis savo išrinkta valdžia bei miestu. Mergelė (Virga) rugpjūčio 24 d. – rugsėjo 23 d.

Pastarieji metai atnešė daugybę iššūkių, tiek Jums, tiek ir Jūsų gimtinei. Jupiteris bus Mergelės žvaigždyne, o tai rodo, kad dabar pats palankiausias metas teigiamoms permainoms, bet būtinas Jūsų apsilankymas rinkimų apylinkėje. Vidinę palaimą atrasite tiek prie balsavimo urnos, tiek ir artimiausius bent jau ketverius metus, jeigu balsą atiduosite už mergelės ženklo atstovę (Kandidatė į merus Eglė Stasiškienė yra šio ženklo atstovė).

Svarstyklės (Libra) rugsėjo 24 d. – spalio 23 d.

Sapnai iš šeštadienio į sekmadienį buvo pranašiški. Jie buvo aiškūs ir konkretūs bei nurodė Jums rinktis jauną, pilną energijos kolektyvą, kuriam patikėsite Vilniaus rajono valdymą artimiausius ketverius metus. Sapne regėtas gandras pranašauja Jūsų šios dienos pasirinkimą ir/arba šeimos pagausėjimą. Skorpionas (Scorpio) spalio 24 d. – lapkričio 22 d.

Sekmadienis puiki diena išreikšti protestą ir ateiti į rinkimus. Žymėdami biuletenį, koktu, nepadarykite klaidos. Andromedos žvaigždyno įtaka lems teisingą Jūsų pasirinkimą. Sekite paskui asmenis, kurie siūlo domėtis inovacijomis, jaunuoliu grįžimu į Vilniaus rajoną.

Šaulys (Sagittarius) lapkričio 23 d. – gruodžio 22 d.

Tikėtina, kad didžiausia sėkmė laukia visose srityse skambiai girdint šūkį „TAU. ŠEIMAI. TAVO KRAŠTUI!“. Tai Jus nukreips į reikiamą rinkimų apylinkę, o ten jau žinosite, ką pažymėti.

Ožiaragis (Capricorn) gruodžio 23 d. – sausio 20 d.

Praėję aštuoneri metai karjeroje nebuvo sėkmingi, tačiau, viskas praeina. Artėjantys ketveri metai žada nuostabius pokyčius Jūsų kasdienybėje, kurie atneš netikėčiausius pozityvius rezultatus. Gatvėje sutiktas žaliai apsirengęs valstietis linki Jums tik gero. Pasitikėkite ir pasinerkite į savo stichiją – Vilniaus rajono klestėjimo kelią.

Vandenis (Aquarius) sausio 21 d. – vasario 19 d.

Sekmadienį ilgoms kelionėms nesiryžkite – tik iki artimiausios rinkiminės apylinkės. Jūsų teisingas pasirinkimas balsavimo kabinoje žada garantuotą sėkmę, o tai ramins planuojantis ateitį Vilniaus rajone. Sėkmingiausia dienos dalis – vidurdienis – 12-ta valanda ir viskas, kas susiję su skaičiumi 12.

Žuvys (Pisces) vasario 20 d. – kovo 20 d.

Norėsite rūpintis savimi ir sveikata, sportuoti ar pradėti sveikiau maitintis. Sekmadienis ypatingai sėkminga diena šiems ir kitiems pokyčiams. Vienas esminių – prie balsavimo urnos, kur Jus nukreipia Merkurijaus ženklo įtaka, o Paukščių tako energija sufleruoja iki rinkiminės apylinkės paraginti ateiti ir aplinkinius žmones. Sėkmingi dienos ženklai – išmintis, patirtis, teisingumas, skaidrumas, optimizmas ir pozityvas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus rajono skyriaus informacinis leidinys

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

TAU. ŠEIMAI. TAVO KRAŠTUI.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Tiražas 30 000 vnt. Užs. Nr. 23/02/27