Už žemę ir žmogų Alytaus miestui, 2019 Nr. 5

Balsuokite už sąrašą nr.

Alytaus miestui LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2019 m. vasaris, Nr. 5

Saulius Bitinas: „Pradėkime kurti Alytaus miesto sėkmės istoriją“ Alytuje dirbu jau daugiau nei penkerius metus. Sėkmingai vadovavau ne vienai užsienio kapitalo įmonei. Tai parodo didelį tarptautinio verslo pasitikėjimą manimi. Aš tikiu, kad mano patirtis padėtų pritraukti investicijas į Alytaus miestą, atsirastų naujų, gerai apmokamų darbo vietų. Verslo įmonių esu vertinamas už kompetenciją – moku užsienio kalbas, išmanau personalo klausimus, suprantu, ką reiškia nuolatinis darbuotojų kompetencijų kėlimas ir socialinis rūpestis kiekvienu dirbančiuoju. Šiuo metu vadovaujamoje ir sėkmingai veikiančioje įmonėje UAB ,,Sofa Brands“ dirba beveik keturi šimtai alytiškių. Kitais metais įmonė ketina plėstis ir sukurti papildomų darbo vietų. Alytiškiai, manau, puikiai prisimena, kad įmonė UAB ,,Sofa Brands“ net du metus buvo pripažinta Alytaus metų darbdave. Taip pat labai smagu sulaukti aukštų vertinimų ne tik iš alytiškių, bet ir iš aukštų valstybės pareigūnų.

Daug metų teko keliauti po Lietuvą, Latviją ir Estiją. Teko labai dažnai lankytis ir Skandinavijos šalyse. Keliavau darbo reikalais, dirbdamas ir vadovaudamas didelėms tarptautinėms įmonėms: „Kitron“, „Kesko Senukai“, „Coca-Cola HBC Lietuva“. Pastaruoju metu gyvenu puikiame Alytaus mieste. Esu ne vienintelis atvykęs iš didmiesčio į Alytų. Draugai dažnai klausia, kaip jautiesi?

Ar nepasiilgai Kauno triukšmo?

KANDIDATAS Į ALYTAUS MIESTO MERUS SAULIUS BITINAS.

Apie tai dažnai pasikalbam su savo kolege, kuri kandidatuoja į tarybos narius šeštu numeriu mūsų sąraše – Rasa Michnovič. Ji taip pat prieš daugiau nei septynerius metus persikėlė gyventi į Alytų iš Vilniaus ir pasakoja, kad pirmą kartą į Alytų atvyko prieš daugiau kaip dešimt metų ir suprato, kad tai miestas, į kurį norisi sugrįžti. Tai miestas, kuriame gera auginti vaikus. Visiškai su ja sutinku.

Dirbdamas Alytuje, negalėjau nepastebėti šio miesto privalumų, kuriais džiaugiuosi kasdieninėje veikloje.

Viskas šalia, patogu susisiekti, taigi sutaupoma nemažai laiko. Darbovietė, parduotuvės, gydymo įstaigos, degalinės, poilsio erdvės - viskas šalia. Nuvykti į darbą užtrunka 10 minučių. Sutaupau nemažai transporto išlaidų ir laiko. Čia patogu šeimoms, auginančioms mažus vaikus.

Skaitykite 4 psl.

Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

Miestas neperkrautas. Nėra didelių transporto spūsčių, eilių prekybos centruose, kavinėse. Didelis privalumas – puikiai išvystytas dviračių takų tinklas. Nereikia pasiimti dviračio ir vežtis jo į užmiestį, kad galėtum gražioje aplinkoje pasivažinėti. Viskas yra vietoje. Žmonės čia daug draugiškesni ir ramesni nei tie, kurie amžinai užimti, stovintys automobilių spūstyse, kurie neturi laisvos minutės pasikalbėti su savo kaimynais.

Priešingai nei Vilniuje ar Kaune, kaimynai pažįsta vieni kitus ir miestas, man atrodo, yra saugesnis.

Gyvenimas Alytuje turi savo žavesio.

Nors gimiau ir užaugau kitur, mano širdis jau priklauso Alytaus miestui. Pradžioje likimas, o paskui, bėgant dienoms ir labiau susipažįstant, ir širdis pasirinko šį miestą.

Aš siekčiau, kad Alytuje būtų tvarka, gražiai sutvarkyta aplinka.

Skaitykite 5 psl.

Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?

ISSN 2538-8274

Žmonės pradeda tikėti valstybe

Per pastaruosius mėnesius su Alytaus miesto LVŽS komanda turėjau nemažai susitikimų su senjorais, verslininkais, meno kolektyvų mėgėjais, gydytojais, šauliais – savanoriais, dienos centrų bendruomenėmis.

Kalbantis, diskutuojant buvo galima jausti, kad auga pasitikėjimas valstybe. Žmonės supranta, kad jie turi balsą, jų nuomonė taip pat svarbi. Žmonės vėl pradeda tikėti savo išrinktais atstovais Seime.

Lietuvoje vyksta didieji pokyčiai, dirbama ties paprastų žmonių ir jų šeimų gerove.

Jūs turėjote pajausti visą Lietuvą apimančias Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iniciatyvas dėl vaiko pinigų, pensijų ir atlyginimų didinimo, neišskiriant nei vieno. Visos pastangos dedamos dėl kiekvieno piliečio.

Kviečiu su šiomis iniciatyvos nesustoti ir savivaldoje. Pradėkime kurti Alytaus miesto sėkmės istoriją gerais ir žmonėms naudingais darbais.

Dėkoju Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Alytaus miesto skyriaus nariams, kurie pasitikėjo manimi ir pasiūlė man, nepartiniam kandidatui dalyvauti mero rinkimuose. Šis sprendimas nei man, nei partijai delegavusiai mane, nebuvo priimtas per vieną dieną. Kartu vertinome, kokie pokyčiai įvyko ir vyksta valstybėje. Pirmą kartą per daugiau nei kelis dešimtmečius matau akivaizdžius pokyčius ekonomikoje ir socialinėje erdvėje.

Tai leidžia tikėti, kad kartu galime nuveikti dar daugiau vardan žmonių gerovės. Aš tuo tikiu.

Viskas mūsų rankose. Kviečiu kartu įgyvendinti atsiradusias naujas galimybes Lietuvai ir mūsų Alytui! Todėl noriu visų alytiškių paprašyti, kad būtinai kovo 3 dieną dalyvautumėte savivaldybių tarybų rinkimuose ir balsuotumėte tik už įrodytus darbus, kompetenciją, skaidrumą, teisingumą, profesionalumą bei patirtį, bet ne už ilgas kalbas, kurios skamba jau ne vieną dešimtmetį. Mūsų sąraše puikūs žmonės, kurie pasiruošę sąžiningai dirbti Alytui, mūsų miestui, kuriuo visi didžiuojamės.

Skaitykite 3 psl.

Sauliaus Skvernelio kalba LVŽS suvažiavime

22

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Alytui reikia investicijų ir laisvosios ekonominės zonos Kandidatas į Alytaus miesto merus Saulius Bitinas, kurį kaip jokiai partijai nepriklausantį žmogų į šį postą deleguoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Alytaus miesto skyrius, kartu su LR Seimo nariu Robertu Šarknicku susitiko su miesto verslo vadovais. Pirmasis susitikimas įvyko verslo atstovų kvietimu AB ,,Astra” mašinų gamyklos patalpose. Susitikime ir diskusijoje dalyvavo ir buvęs šios gamyklos generalinis direktorius Semionas Bondarevas.

Vėliau S. Bitinas kartu su komanda apsilankė ir kitoje lietuviškoje, per šešis šimtus darbuotojų turinčioje vienintelėje Baltijos šalyse šaldytuvų gaminimo įmonėje – AB „Snaigė“. Kalbėta apie galimas investicijas. „Įmonės, kuriose lankomės, kalba apie galimas investicijas, tačiau mieste investicijos stringa dėl elementaraus dalyko, kurį jau susitvarkė kiti didieji Lietuvos miestai. Problema yra ta, kad pramonės

rajone statyti dideles gamyklas nėra tinkamos vietos. Alytaus miestui pritraukti didesnį investuotoją neleidžia ne vien tik ploto trūkumas, bet ir tai, kad mieste nėra išskirtos laisvos ekonominės – komercinės zonos. Nors ši problema jau aptarinėjama daug metų, tačiau viskas likdavo tik graži idėja“, - sakė S. Bitinas ir tikino, kad, jeigu Alytuje tokia zona atsirastų, miestas sparčiai atsigautų. Kandidatas į merus po šių susitikimų kreipėsi į Vy-

riausybės vadovą ir iškėlė klausimą dėl LEZ statuso suteikimo Alytui.

S. Bitino nuomone, Alytuje ateityje puikiai derės verslas, gamyba ir poilsis.

Jis sako, kad sieks darnos tarp šių sričių, nes Alytaus gyventojai turi turėti darbus ir mėgautis gamtos padovanota ypatinga ir saugotina aplinka su nauja sporto, kultūros, švietimo, poilsio infrastruktūra.

LVŽS Alytaus skyriaus informacija

LVŽS RINKIMINĖ PROGRAMA Kuo arčiau Alytaus žmonių Kultūros iniciatyvų skatinimas

Rotušės aikštė – traukos centras Dainų slėnio atgaivinimas, Nemuno krantinės įveiklinimas  Kultūros įstaigų finansavimas  Meno vystymas viešuosiose erdvėse  Profesionalių ir meno mėgėjų kolektyvų finansavimas  Kultūros paslaugų prieinamumas  Dzūkiškų tradicijų puoselėjimas  

Švietimo paslaugų kokybės gerinimas

Mokyklų savarankiškumas Visos dienos mokyklos plėtra Inovacijos mokyklose Neįgaliųjų vaikų įtraukimas į švietimą  Švietimo paslaugų prieinamumas    

Socialinės miesto problemos – įveikiamos

Bendruomenės centrų plėtra Visapusiškos paslaugos senjorams ir žmonėms su negalia  Ugdysime gebėjimą atpažinti smurtą bei patyčias ir jų netoleruoti  

Draugiškas verslui ir investicijoms miestas

 Laisvosios ekonominės zonos kūrimas

 Tarptautinių investuotojų pritraukimas  Smulkaus verslo rėmimas

Sveikatos apsaugos užtikrinimas kiekvienam

Stasio Kudirkos ligoninės chirurgijos skyriaus renovacija  Galimybė tėvams palikti neįgalius vaikus kvalifikuoto specialisto priežiūroje  Sveikos gyvensenos iniciatyvų rėmimas  Sveikatos paslaugų prieinamumo didinimas 

Miesto infrastruktūros gerinimas

 Gatvių, šaligatvių ir kiemų tvarkymas  Didinsime Alytaus miesto gyvento-

jų saugumą  Gyventojų įtraukimas į poreikių išaiškinimą

Efektyvus miesto valdymas

 Gerinsime viešųjų ir administracinių paslaugų kokybę bei prieinamumą  Savivaldybės įstaigų darbuotojų kompetencijos didinimas  Savivaldybės įmonių valdymas mažiausiųjų kaštų principu

 Savivaldybės teikiamų paslaugų prieinamumas elektroniniu būdu  Korupcijai nepalankios aplinkos formavimas Alytaus mieste

Paslaugų sistema sugrįžtantiems tėvynainiams  Informacijos sklaida tarp lietuvių bendruomenių užsienyje  Efektyvi paslaugų sistema sugrįžtantiems tėvynainiams  Plėtojamas reintegracijos projektas

Alytus – miestas, kuriame gera gyventi Labai myliu savo gimtąjį miestą Alytų. Aš dirbu buhalterinėje įmonėje vyriausiąja buhaltere ir esu dviejų vaikų mama. Alytuje užaugo mano tėvai, aš su broliu, o dabar auga ir mano vaikai.

Išvykusi iš Alytaus buvau tik tuo metu, kai studijavau. Baigiau verslo administravimo studijas Kaune, esu įgijusi ekonomikos magistro laipsnį Vilniuje, tačiau nusprendžiau kurti gyvenimą Alytuje, kur man saugu ir gera – dirbti, gyventi, auginti vaikus, pilnavertiškai pailsėti. Alytus gražėja ir tampa tolerantišku bei draugišku miestu kasdien: sutvarkyta infrastruktūra, švarios gatvės, rūpestingai prižiūrimi gėlynai, tvarkingi žalieji plotai, išpuoselėtos erdvės miesto centre, atnaujinami daugiabučiai, bei kiti pastatai, neįgaliesiems pritaikytos perėjos, erdvės ir paslaugos.

2 SKAISTĖ ULČICKAITĖ

Miestas apjuostas pušynų, ąžuolyno, Nemuno vingių su piliakalniu bei vaizdingais krantų skardžiais. Čia gausu parkų ir žalumos, tokio kraštovaizdžio ir sveiko bei gaivaus oro gurkšnio galėtų pavydėti kiekvienas

ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio didmiesčių gyventojas. Kol kas šie išskirtiniai sveikatos ir dvasios turtai nėra pakankamai išnaudojami. Nors Alytus ne didmiestis, bet turi ne tik Lietuvą, bet beveik visą pasaulį apkeliavusius ir Alytaus bei šalies vardus garsinusius liaudies dainų ir šokių ansamblius ,,Varsa“, Tarškutis“, ,,Dainava“, taip pat jaunų atlikėjų simfoninį orkestrą ,,Svajonė“, įvairių stilių šokių studijas, chorus, cirką, miesto teatrą, muziejus, muzikos mokyklą, įžymųjį Baltosios rožės tiltą, dailės ir dailiųjų amatų mokyklą.

Pakankamai gerai išvystytas darželių ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklas, tarp jų profesinio rengimo centras bei kolegija. Netrūksta salių bei kitų erdvių koncertams ir renginiams.

Tačiau taisytinų ir spręstinų reikalų mieste netrūksta. Išgryninus problemas, įtraukus miesto bendruomenę į geriausių sprendimo būdų pasirinkimą, atradus miesto identitetą, galima miesto žmonių gyvenimą pagerinti iš esmės. Tik paskatinus bendruomenių narius, besimokantį ir bestudijuojantį jaunimą pamąstyti apie Alytaus perspektyvas, bei paraginus juos siūlyti idėjas ir planus joms įgyvendinti, galima tikėti, kad gimtasis miestas išliks

patrauklus ir žadins universitetų, kolegijų, bei kitų mokslo įstaigų absolventų norą grįžti čia gyventi, auginti vaikus, kurti verslą, naujas darbo vietas, plėtoti regiono infrastruktūrą ir daryti Alytų dar patrauklesne vieta gyventi, mokytis, dirbti, kurti.

Juk vykstant globalizacijai, pasinaudojant šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis bei išnaudojant virtualios erdvės galimybes geografinė vieta nėra svarbi, svarbu turėti tik gerų idėjų, nes nuo jų viskas ir prasideda. Nebūtina turėti biurą Niujorke, Londone ar Vilniuje, galima jį įkurti Alytuje, gražiame, žaliame mieste, be transporto spūsčių, ir puikiausiai pardavinėti produkciją japonams, amerikiečiams, britams ar realizuoti kitas savo idėjas.

Turime visko tiek daug, belieka tik paskatinti žmones tą pastebėti, suvokti, įvertinti ir pasinaudoti esančiomis galimybėmis. Šiandien jaučiuosi laiminga, kad gyvenu gražiame, ramiame ir saugiame mieste – Alytuje.

Skaistė Ulčickaitė, ekonomistė kandidatė į Alytaus miesto tarybos nares, LVŽS sąraše Nr. 2

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

3

LVŽS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir jo pavaduotojai Prienuose vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) XII rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime atviru balsavimu LVŽS pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas Ramūnas Karbauskis. Taip pat patvirtinti sąjungos pirmininko pavaduotojai. Jais tapo: Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narė, LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LVŽS atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė, Seimo narys Tomas Tomilinas bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Balsuojant dėl LVŽS paramos kandidatams į šalies Prezidentus, dauguma balsų nuspręsta palaikyti Saulių Skvernelį. Suvažiavime taip pat patvirtintas sąrašo į Europos Parlamento rinkimus pirmasis numeris.

Sąrašą į šiuos rinkimus, suvažiavimo sprendimu, ves ilgametis LVŽS narys ir buvęs

LVŽS suvažiavimas. Martyno Ambrazo nuotr.

Ignalinos meras, dabar vienintelis Europar- Tauta mums suteikė mandatą, todėl labai Šiuo metu LVŽS turi didžiausią frakciją Seilamentaras nuo LVŽS – Bronis Ropė. svarbu jai tarnauti, pateisinti pasitikėjimą“, – me, kurią sudaro 54 nariai. Po Seimo rinkimų Ramūnas Karbauskis nuoširdžiai dėkojo sakė jis ir pabrėžė, kad šie metai sąjungai LVŽS suformavo Vyriausybę ir kartu su ja atpartiečiams už išreikštą pasitikėjimą ir ra- bus ypatingi – laukia savivaldybių tarybų, sakingai vykdo darbų programą, kuri suforgino bendražygius išlikti stipriais bei vie- Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai. muota LVŽS rinkimų programos pagrindu. ningais, nepamiršti vertybių. „Mūsų tiksLVŽS suvažiavime dalyvavo 58 sąjunlas – įgyvendinti Lietuvos žmonių lūkesčius. gos skyrių delegatai.

LVŽS informacija

SAULIAUS SKVERNELIO KALBA LVŽS SUVAŽIAVIME Bičiuliai ir bendražygiai, man tikrai džiugu matyti tiek daug bendraminčių, tiek daug žmonių, kuriuos jungia bendri siekiai ir bendros idėjos. Šiandien bus daug kalbama apie rinkimus, nes jų artėja net treji. Visi dėlioja, prognozuoja, diskutuoja. Mano požiūris į tai paprastas. Man svarbiau ne reitingo eilutė ar gautas balsas, man svarbu, kad visų, nepaisant to, kaip jie balsuos, gyvenimai keistųsi į gerą. To principo laikiausi visada ir jo laikysiuosi toliau.

Ir šiandien laukia rinkimai. Čia, šioje salėje. Esu paskelbęs apie savo apsisprendimą kandidatuoti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Jau žinau, kad mane palaikė daug LVŽS skyrių. Noriu jiems padėkoti. Taip pat žinau, kad esu ne vienintelis iškeltas kandidatas, todėl padėkosiu ir savo konkurentui bei jį iškėlusiems skyriams.

Tai ne ta auditorija, kuriai turėčiau pasakoti apie vykdomas reformas, sprendžiamas seniai neliestas problemas, didinamas žmonių pajamas. Visa tai Jūs ir taip žinote. Todėl, negaišdamas laiko, pasakysiu svarbiausią dalyką: visi šie procesai nevyksta savaime.

Jiems reikia geros komandos, plataus politinio palaikymo, drąsos atlaikyti milžinišką spaudimą, galiausiai, jiems reikia profesionalumo.

Per dvejus metus nuo Seimo rinkimų mes sutvirtėjome visi. Sąžiningai vykdėme per rinkimus duotus pažadus.

Nors už tai buvome beatodairiškai talžomi, nuo jų nesitraukėme. Nuo urėdijų reformos iki pensijų sistemos pertvarkos, nuo „Vaiko pinigų“ iki priemonių kovai su besaikiu alkoholio vartojimu. Tai, kas anksčiau buvo tik visų partijų tuščiai žarstomi pažadai ir lengvai pamirštami žodžiai, mums tapo garbės reikalu. Klaidų buvo, bet džiaugiuosi, kad nesitraukėme. Šio principo laikysiuosi ir toliau. Mes esame ta politinė jėga, kuri padaro tai,

Saulius Skvernelis LVŽS suvažiavime. Martyno Ambrazo nuotr.

ką pažada. To principo raginu laikytis visus, su kuriais mums pakeliui. Galvokime, ką žadame žmonėms, o pažadėję – tai padarykime.

Padaryti dabar – labai gera proga. Lietuva mumis pasitikėjo Seimo rinkimuose. Turime stiprią Vyriausybę. Bendras darbas lemia gerus rezultatus ir kalbant apie ekonomiką, ir apie efektyvesnį bei skaidresnį valstybės turto valdymą, ir apie socialinę apsaugą.

Vienas lauke kariu nebūsi. Labai nuoširdžiai dėkoju visoms politinėms jėgoms, kurios dirba kartu, kurių atstovai yra ir šiame suvažiavime. Patys matėte, kaip šiemet buvo priiminėjamas valstybės biudžetas. Džiaugiuosi, kad Seime vienybę išsaugoti pavyko, kitaip dabar turėtume visai kitokią situaciją šalyje ir kalbėtume visai kitomis temomis.

Būtent todėl jaučiu didelį nerimą, galvodamas apie tai, kaip ir kokia Vyriausybė dirbs jau liepos mėnesį. Koks bus tas bendravimas su Prezidento institucija?

Kaip atrodys tie pusantrų metų iki Seimo rinkimų? Ar tikrai visos valdžios institucijos bus suinteresuotos, kad padėtis šalyje gerėtų, kad žmonės tai jaustų, kad būtų išvengta betikslių politinių rietenų, kurioms gaištama labai daug laiko ir jėgų?

Aš siūlau visiems pagalvoti, ne kas iš galimų kandidatų turi realiausius šansus, ne kuris būtų geriausias partijai, o kuris iš kandidatų būtų geriausias Prezidentas Lietuvai. Situacija visiškai aiški.

Prezidento rinkimai bus itin sudėtingi.

Pažiūrėjus į didžiąją dalį žiniasklaidos, akivaizdu, kad visiškai aiškiai formuojama nuomonė, jog Lietuva jau turi du galimus Prezidentus, tik neaišku, kuris iš konservatorių remiamų kandidatų šias pareigas užims. Nuolatiniai renginiai, debatai, šou, kur du kandidatai vienas kitą pagiria, paglosto, jokios neigiamos informacijos apie juos. Bet ar tai tikrai jiems padės?

Save matau kaip realią alternatyvą

konservatorių kandidatams. Tai sakau labai aiškiai. Turime patekti į antrąjį turą, nors, panašu, jis jau suplanuotas kitaip, ir turime suteikti žmonėms realų pasirinkimą. Tikrai nebijau pralaimėti, bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, Premjero „kėdės“ laikymusi, noru ramiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų visai į kitus asmenis, jei į rinkimus neičiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju rinkimų baigtį prognozuoti labai lengva. Su tokiais resursais, tokiu informaciniu palaikymu, tokia partine struktūra konservatoriai galėtų pergalę švęsti jau dabar.

Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad mačiau, kaip ši polinė jėga „darbavosi“ dvejus metus. Kaip visomis išgalėmis buvo siekiama stabdyti valstybės biudžetą, mokesčių reformą, pensijų sistemos pertvarką. Mačiau, kaip dabartinė kandidatė Konstituciniame Teisme buvo pasiruošusi ginti privačių pensijų fondų, o ne visuomenės interesus. Matėm ir tai, kokios pajėgos buvo mestos prieš mums priimant stambiausioms verslo grupėms nepalankius įstatymus.

Kaip kitaip, juk iki tol niekas to daryti nedrįsdavo ar nenorėdavo. Ar yra bent mažiausia viltis, kad, laimėję Prezidento rinkimus, šie kandidatai pakeis savo pažiūras? Savo ryšius? Savo vertybes?

Gana keista stebėti, kaip skiriasi dabartinės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė užimdami ankstesnes pareigas.

Netikiu tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų ginami Lietuvos, o ne siauri vienos partijos ar stambaus verslo grupės interesai. Būtent todėl dalyvauju rinkimuose.

Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio Prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones.

Tęsinys 5 psl.

2 Pokyčiai, kurių visi laukėme, prasidėjo – tęskime juos ir savivaldoje!

24

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kreipimasis į gyventojus Tikiu, kad LVŽS pradėtus pokyčius Jūs jaučiate – kyla atlyginimai, auga pensijos, o nuo pernai valstybės kiekvieną mėnesį mokami „Vaiko pinigai“ šiemet ženkliai didėja ir didės ateityje. Jūs matote ir mūsų ryžtą bei darbus vykdant dešimtmečiais vilkintas reformas, kovojant su politine korupcija bei šešėliu.

Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS pirmininkas Mums valdant Jūs turėjote progų įsitikinti, kad didelę įtaką, surenkant valstybės biudžetą ir jį padalinant Lietuvos žmonėms, padarė aktyvi kova su šešėliu bei korupcija. Drąsių politikų ryžtas padėjo į dienos šviesą išvilkti daugelį negerovių, kurios vyko mūsų valstybėje ir buvo nuo mūsų visų slepiamos. Mes su bendražygiais puikiai suvokiame, kodėl,

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Olgos Posaškovos nuotr.

tik užjudinę šį nusistovėjusį vandenį, staiga ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai ištekliai. tapome taikiniu, apie mus pradėtos kurti ne- Specialistai skaičiuoja, kad korupcija šalyje iš tikros naujienos, vien tam, kad žadintų nepa- Jūsų pavagia per 4 milijardus eurų! Didelė šios sitikėjimą Jūsų širdyse. sumos dalis negailestingai iššvaistoma ne tik Kova su dešimtis metų besiformavusia, didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose. valstybę siekiančia užvaldyti sistema nėra Mes siekiame, kad visi pinigai, kurie gali būti lengva, nes jai palaikyti nuolat investuojami nukreipti į Jūsų infrastruktūros, vaikų švieti-

mo, visų mūsų sveikatos apsaugos gerinimą, būtų sugrąžinti Jums.

Pirmuosius žingsnius mes pradėjome ir viskas, kas įvyko per šiuos metus, įvyko tik Jūsų dėka. Jūs pasitikėjote mumis. Kviečiu šį pasitikėjimą suteikti LVŽS komandai ir savivaldybėse. Mūsų komandos žmonės – paprasti, tokie patys, kaip ir Jūs – savo rankomis kuriantys darbo vietas, nuoširdžiai ir atsakingai atliekantys pareigas. Visus mus vienija bendras tikslas – norime matyti augančią, klestinčią Lietuvą. Norime matyti šalį, kurioje kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas – svarbus bei ypatingas, nes juose gyvena tokie pat žmonės, kaip ir mes.

Daugelis iš Jūsų turėjote progą ne kartą išvysti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpinasi tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. Nepamirškite savo įtakos, nes ji gali visa tai sustabdyti. Ateikite ir balsuokite savivaldos rinkimuose, išsirinkite savivaldybių tarybas, kuriose būtų visuomenės gerove suinteresuoti žmonės, išsirinkite žmogišką merą, kuris pats, būdamas toks, kaip Jūs, puikiai supras, ką galima padaryti dėl savo krašto. Žinos, kad negalima uždaryti mokyklos, kol joje yra bent vienas mokinys. Niekada nepaliks savo regiono žmonių be sveikatos apsaugos užtikrinimo. Niekada neims kyšio ir neparduos Jūsų gerovės vardan savo tikslų.

Mes norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu dirbtų specialistai, kuriems prioritetas – Lietuvos žmonių interesai, tad kviečiu atvykti į savivaldos rinkimus ir savo balsą atiduoti už LVŽS komandą, tuos, kurie niekada nenuvils Jūsų, neišduos ir neiškeis.

Kad gyvenimas provincijoje teiktų vien privalumus Gyvi regionai Jaukus būstas mažame miestelyje ar kaime, švarus oras, kiemas su sūpuoklėmis vaikams, netoliese – miškas ir ežeras, bendruomeniški santykiai su kaimynais, jokių automobilių spūsčių, jokio įkyraus didmiesčiui būdingo triukšmo su sirenomis, patogiai pasiekiamos ikimokyklinės, švietimo, kultūros ir kitos įstaigos, naminiai vietiniai maisto produktai iš kaimyno, o gal ir iš savo ūkelio. Skamba kaip idilė?

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Dabartinė ES finansinė perspektyva iki 2020 m. yra suplanuota, tačiau nekeičiant regionų plėtros politikos, ateityje Lietuvos lauktų dideli nuostoliai. Iki šiol Lietuva, skirstant ES paramą, buvo laikoma kaip vienas regionas ir, Tai daugelio Lietuvos gyventojų svajonė. nieko nekeičiant, dėl to mūsų šaliai grėsė ES Bet kartu ir daugelio gyventojų realybė. Apie fondų paramos mažėjimas po 2020 m. Tokia provinciją sklando daug nepagrįstų mitų, grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis viEuropos Parlamento narys Bronis Ropė.

LVŽS archyvo nuotr. neva provincija degraduoja, kaime liko vieni daus produktas (BVP) pagal perkamąją galią alkoholikai ir senukai. Taip, demografinė situ- jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį acija tikrai sudėtinga. Taip, yra aibė socialinių lygį, Lietuva nustotų būti tarp vadinamųjų spręsti tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Pasiekiau, problemų. Ne, kaimas dar neprarastas – nuo- Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma kad Lietuva būtų suskirstyta į du „NUTS 2“ dylat lankydamasis įvairiose Lietuvos savivaldy- pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES džio regionus. Mūsų šalyje „NUTS 2“ lygmenį atitinka Sostinės regionas ir likusi Lietuva. bėse, susitikinėdamas su miestelių ir kaimų paramos nebereikia.

Pagal statistiką apie BVP lygį, surinktą iš šių gyventojais, lankydamas jų sodybas, galiu atskirų regionų, bus planuojama ir skirstoma paliudyti, kad provincija vis dar yra gyva ir ES fondų parama. Tad tai likusiai Lietuvai, atgraži, nes daug čia gyvenančių žmonių yra KODĖL „DVI LIETUVOS“? IR KAD sižvelgiant į jos rodiklius, o ne į vidurkį, kurį iššviesūs, darbštūs ir tikri savo krašto šeiminin- ABIEJOSE BŪTŲ VIENODAI GERA kreipia sostinės statistika, ES parama neturėtų kai. Jie ir yra tikrieji herojai, palaikantys gyvymažėti. Deja, dėl buvusios Vyriausybės abejinbę regionuose. Bet tam, kad gyvenimas proO realybė yra tokia – tarp pajamų, kurias gumo, 2016 m. priimtas sprendimas skaidyti vincijoje teiktų vien privalumus, kad čia grįžtų tautiečiai iš emigracijos ir kad nepritrūktų en- gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skir- Lietuvą į du regionus yra šiek tiek pavėluotas, tuziazmo čia likusieji, kai ką galime padaryti tumai vis dar yra milžiniški. Tai gali paliudyti nes 2021–2027 m. ES finansavimas Lietuvai skiir mes, politikai. Kaip tik šiuo metu Europos kiekvienas provincijoje sunkiau besiverčiantis riamas kaip vienam regionui pagal 2014–2016 Parlamente svarstomi sprendimai, kurie turės žmogus, kuris, girdėdamas per televiziją kal- m. statistinius rodiklius.

Nepaisant vėlavimo, suskirstymas į „dvi Liebančius ekonomistus apie sparčiai augančią įtakos provincijos gyventojų pajamoms.

Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, tuvas“ yra svarbus pasiekimas ateičiai. Bet dar jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas. „Euros- svarbiau, kad šiems regionams būtų suteikti KĄ EUROPOS SĄJUNGOS tato“ duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis įgaliojimai patiems rengti savo plėtros proPOLITIKA REIŠKIA LIETUVOS yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – gramas ir jas įgyvendinti. Iš Vilniaus sudėtinga GYVENTOJŲ PINIGINĖMS? tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, įvertinti kiekvienos savivaldybės galimybes ir socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis problemas. Net ir turint geriausius norus. ToNors Europos Sąjungos (ES) politika atrodo mūsų šalyje vis dar yra 3–4 kartus mažesnis dėl Europos Parlamente pateikiau siūlymus tolima nuo kasdienio žmonių gyvenimo, tu- už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES dėl didesnių galių suteikimo vietos savivaldai, rėtume žinoti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau regionų lygmens stiprinimo. Daliai mano siūlymų jau pritarta. daugelio žmonių pajamos. Tai ypač gerai su- gyvenančios savivaldybės.

Jei mano siūlymai bus priimti – Lietuva pripranta ūkininkai, kurie gauna tiesiogines ES išNegalime dėl statistikos efekto leisti sau mokas ir, galima sakyti, nuo Lietuvos politikų prarasti didžiulių europinės paramos pinigų. valės sukurti dvi skirtingas strategijas ir taikyti derybų rezultato priklauso didelė dalis žem- Mano kelta problema, jog Lietuvoje regioninė skirtingas priemones turtingesniam Vilniaus dirbių atlyginimo. Tai tik vienas iš pavyzdžių. politika iš esmės neegzistuoja, buvo pradėta regionui ir ženkliai prasčiau besiverčiančiai

likusiai Lietuvai. Tai būtų realus įrankis su realiu finansavimu tapti savo krašto šeimininkais, o ne nurodymų, nuleistų iš Vilniaus, vykdytojais.

PINIGAI TIEMS, KAS JAU DABAR NEATLYGINTINAI DIRBA KAIMUI Dėl jau minėto paramos mažėjimo Lietuvai, kaip vienam regionui, ES parama kaimo plėtrai sudarytų tik 43 proc. vietoje galimų 70 proc. Tai reiškia, kad įgyvendinant Kaimo plėtros priemones, Lietuvai reikėtų prisidėti net 57 proc. bendro įnašo, o tai būtų didžiulės išlaidos valstybei. Todėl suskirstymas į du regionus ypač svarbus dėl šios paramos rūšies, kuri kaip tik ir yra nukreipta į tą Lietuvą už Sostinės regiono ribų.

Kalbant apie kaimo plėtrą, siekiu, kad kaimo gyvybingumą palaikantis vietos bendruomenių judėjimas nebūtų paliktas be pinigų. Europos Parlamente svarstomas mano siūlymas „LEADER“ programai skirtą finansavimą didinti iki 10 proc. visų kaimo plėtros krepšelio lėšų, kai Europos Komisija mums nepalankiai siūlo mažinti šią dalį nuo dabartinių 6 proc. iki 5 proc.

Taip pat pavyko įtikinti dalį kolegų, kad palaikytų mano teiktas pataisas, kurias priėmus kaimo bendruomenės galės mokėti atlyginimą projektus administruojantiems bei finansus tvarkantiems asmenims. Iki šiol šias atsakingas, didžiulių laiko sąnaudų, o dažnai ir asmeninių lėšų (kuras, automobilio eksploatavimas, kanceliarinės priemonės ir kt.) reikalaujančias veiklas savanoriškai apsiimdavo atlikti bendruomenių pirmininkai ar kiti bendruomeninio judėjimo aktyvistai. Tačiau neketinu laukti, kol Lietuvos žmonės pavargs ir praras entuziazmą. Esu tikras, kad atlygis už šį darbą būtų teisinga papildoma motyvacija šalia noro likti savo krašte.

Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS Europos Parlamento rinkimų sąskaitos.

5 BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

LVŽS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė: „Kodėl turi mažėti Seimo narių skaičius?“ Aktualijos LVŽS dar Seimo rinkimams skirtoje „Darnios Lietuvos“ programoje konstatavo, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis ir įsipareigojo optimizuoti valstybės tarnybą, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, tačiau kartu didinant valstybės tarnybos veiklos našumą, gerinant jos teikiamų paslaugų Lietuvos gyventojams kokybę. Nuoseklu, kad mažinant valstybės valdymo kaštus jie turi būti mažinami proporcingai: savivaldoje, Vyriausybėje, ministerijose ir... pačiame Seime.

Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS pirmininko pavaduotoja Pokyčiai valstybės tarnyboje jau pradėti – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kuris sudarys sąlygas efektyvesnei valstybės tarnybai, skaidrins tarnautojų atrankos tvarką. Peržiūrima ir Seimo kanceliarijos struktūra, sumažėjo Seimo nariams teikiamų privilegijų – pavyzdžiui, LVŽS iniciatyva Seimo Pirmininko pavaduotojai atsisakė asmeninių automobilių su vairuotoju, už valstybės skiriamas lėšas kanceliarinėms išlaidoms Seimo nariams draudžiama nuomotis automobilius, kuo ypač mielai naudodavosi ankstesnių kadencijų Seimo nariai. Matant taupymo ir viešojo sektoriaus optimizavimo politiką, iš karto kyla klausimas: o kodėl, mažėjant valstybės valdymo aparatui, tarnautojų skaičiui, nemažėja Seimo narių skaičius? Juk būtų nuoseklu aparato mažinimą pradėti patiems nuo savęs?

Antra vertus, per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos

Pradžia 3 psl.

Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais, tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį.

Ne veltui mūsų Vyriausybės ir Seimo priimtas šių metų biudžetas vadinamas „šeimų biudžetu“. Jis skirtas visiems – ir senjorui, ir studentui, ir viešajame, ir privačiame sektoriuje dirbančiam, dėstytojui ir profesoriui, gydytojui ir mokytojui, ugniagesiui ir policininkui. Konservatorių partija tai vadina „katastrofa“. Katastrofa, kad žmonės gyvens geriau?

Kai kas man priekaištauja, kad buvau policininku. Aš, kaip ir visi šios profesijos

Seimo narė Aušrinė Norkienė. Olgos Posaškovos nuotr.

POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE: NUO KIEKYBĖS PRIE KOKYBĖS Naujausi Valstybės tarnybos departa- 2018-ųjų pabaigos ir prasidėjusių 2019-ųjų mento duomenys rodo, kad per praėjusius duomenys. Bendras pareigybių valstybės metus pareigybių skaičius valstybės tar- tarnyboje skaičius yra 57568, iš jų užimtos – nyboje sumažėjo 4,3 proc., o užimtų etatų 49638. skaičius – 8,11 proc. Žengtas dar vienas žingsnis. Vyriausybės Praėjusių metų pradžioje valstybės tarny- parengtas ir Seime priimtas naujos redakboje buvo 60163 pareigybės, iš jų užimta – cijos Valstybės tarnybos įstatymas įsigaapie 54020. Ypač sparčiai pokyčiai vyksta liojo 2019 m. sausio 1 d. Tad tikimasi, kad ministerijose – pavyzdžiui, praėjusių metų 2019–2020 m. valstybės tarnautojų skaičius lapkričio pradžioje pertvarką įgyvendinusi dar labiau mažės ir tai vyks kur kas sparčiau.

Sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda Vidaus reikalų ministerija (VRM), darbuotojų skaičių susimažino nuo 235 iki 189, Sveikatos galimybė didesnį dėmesį sutelkti į kokybės apsaugos ministerijoje per praėjusius me- užtikrinimą: likusiems kelti atlyginimą, juos tus buvo ypač sumažintas vadovaujančių motyvuoti arba į darbą už didesnį atlygį pareigybių skaičius – net 22 proc., sumažėjo priimti gabesnius, didesnę darbo patirtį bei struktūrinių padalinių (nuo 34 iki 25). Panašūs geresnį išsilavinimą turinčius žmones. pokyčiai vyksta ir įstaigose prie ministerijų. Šių metų sausio mėn. paskelbti galutiniai LVŽS informacija

nimas. Juolab, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau dabar turi kur kas mažesnius parlamentus: Latvijoje yra 100, o Estijoje – 101 Parlamento narys. Suomijoje, kuri turi daugiau kaip 5 milijonus gyventojų, yra vos 200 Parlamento narių.

Tiek šie argumentai, tiek ir įsipareigojimas rinkėjams mūsų Seimo rinkimų programoje lėmė tai, kad LVŽS frakcija Seime jau net keletą kartų bandė Seimui pateikti svarstyti Konstitucijos pataisas, kuriomis pirmiausiai siekta Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, o paskui, nesugebėjus pasiekti sutarimo su kitomis Seimo frakcijomis, pasiūlytas kompromisas – šį skaičių sumažinti bent iki 121. Tačiau net ir pasiūlius tai, tapo akivaizdu, kad Konstitucijos pataisų priimti nepavyks. Tam reikia surinkti konstitucinę daugumą Seime – daugiau kaip 90 balsuojančių „už“. Tiek pritariančiųjų Konstitucijos pataisoms Seimo narių nėra. Teko girdėti įvairių kolegų pasiaiškinimų. Kartais ir labai atvirų – sumažėjus Seimo narių skaičiui bus didesnė konkurencija, tai kodėl turiu mažinti savo galimybes patekti į Seimą? Kartais ir su nuogastavimais, kad, Seimui netekus 20 narių, bus sunkiau dirbti komitetuose, komisijose. Ar tikrai? Diskutuoti būtų galima labai ilgai, ypač matant, kaip ištuštėja opozicijos užimamos darbo vietos Seimo posėdžių salėje antroje dienos pusėje.

Supratus, kad Seime susitarti nepavyks, liko tik viena galimybė – kreiptis į Lietuvos žmones, klausiant: kaip jie mano, ar Seimo narių skaičius turi būti mažinamas? Privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir yra ta galimybė visiems Lietuvos žmonėms apsispręsti, kiek turi būti juos atstovaujančių narių Seime. Lygiai taip pat, kaip tauta dėl Seimo narių skaičiaus apsisprendė, priimdama šiuo metu galiojančią Konstituciją.

Dėl to LVŽS frakcijos Seime nariai yra ir referendumo organizavimo iniciatyvinėje grupėje, aktyviai dalyvauja iniciatyvinei grupei renkant gyventojų parašus dėl referendumo surengimo. Siekdami savo programos įgyvendinimo, mes nenuleidžiame rankų – net kai to negalime pasiekti Seime, ieškome kitų alternatyvų, bendraujame ir tariamės su visuomene, prisidedame prie to, kad Lietuvos žmonės tiesiogiai galėtų priimti sprendimą, išsakydami savo nuomonę referendume.

ar kituose sektoriuose. Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141

Seimo narys. Ir dėl šios priežasties manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus maži-

Politinė reklama bus apmokėta iš Referendumo dėl Konstitucijos 55 str. keitimo iniciatyvinės grupės sąskaitos.

žmonės, niekinant ar žeminant, vadinamas „mentu“. Didžiuojuosi, kad tarnavau Lietuvos žmonėms, būdamas šios kilnios ir atsakingos profesijos atstovu. Šūkis „Ginti. Saugoti. Padėti.“ yra ne tik policijos, jis puikiai tinka ir mums. Mes giname žmogų, saugome valstybę, padedame skriaudžiamiems. Kas bijo policijos? Mūsų visuomenė? Tikrai ne – pasitikėjimas policija didžiulis. Bijo tie, kurie buvo pripratę gyventi kaip erkės prisisiurbusios prie valstybės, prie mūsų visų pinigų, bijo tie, kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms interesų grupėms, kurie lobo valstybės sąskaita, kurie „ganėsi“ valstybės įmonėse.

O bijoti tikrai yra ko – negalime ir neturime teisės pamiršti nusikaltimų. Bandymo ginklu nuversti valdžią, taip vadinamo „savanorių maišto“ metu, teroristinio akto susprogdinant Lietuvos pareigūną Jurą Abromavičių, Bražuolės tiltą, aferų kuriant ir likviduojant „LEO LT“, Visagino atominės elektrinės ir kitų energetinių projektų, kurių metu, prisidengiant kilniais tiksliais, buvo nepasivarginama tiesiog apvogti valstybę. Tai ir Rusijos „Rosatom“ bei jos

dukterinių įmonių pinigai, kurie „tekėjo“ į kai kurias partijas.

Viso to neturime teisės pamiršti ne todėl, kad reikėtų kažką „pasodinti“, bet todėl, kad juodi darbai, jeigu jie nugramzdinami, ateityje gimdo dar juodesnius darbus. Visi turi žinoti, kad tokios aferos mūsų teisėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o už juos atsakingi – ištempti į dienos šviesą, nebijant, kad visa tai bus uždengta storu, gelžbetoniniu partiniu „stogu“.

Lietuvai reikia Prezidento, kuris vykdytų ne personalinę, o nacionalinę užsienio politiką. Ir tai darytų kaip numato mūsų Konstitucija, kartu su Vyriausybe.

Lietuva ir jos žmonių interesai yra aukščiau visko.

Lietuvai reikia Prezidento-lyderio. Stebėti iš šono Lietuvoje vykstančius procesus, laukti, kur pakryps visuomenės nuomonė ar ką pasakys vadinamieji „nuomonių formuotojai“, o po to reaguoti, kaip patogiau ir asmeniškai naudingiau, kaip palankiau reitingams – tai ne lyderio, o prisitaikėlio ir veidmainio politika.

Lietuvai reikia Prezidento, dirbančio

ranka rankon, petys petin su Seimu ir Vyriausybe. Esame lūžio taške. Arba susitelksime ir laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką. Negalime taip lengvai griauti to, ką pavyko pasiekti per dvejus metus.

Noriu visiems palinkėti ryžto. Pats pajutau, kaip kartais sunku atsilaikyti, neprarasti optimizmo, motyvacijos, bet tai būtina, norint pasiekti rezultatų. Efektyviai išnaudokime turimą laiką, iki rinkimų jo nėra daug.

Nesu LVŽS narys, bet su šia politine jėga kandidatavau Seimo rinkimuose.

Jie mums buvo sėkmingi. Būtent šios politinės jėgos dėka turiu galimybę įgyvendinti tuos pokyčius, kurių laukta seniai. Visiems šios partijos nariams, partijos vadovybei noriu nuoširdžiai padėkoti už paramą ir bendrą darbą, kurio rezultatus mato, jaučia ir vertina visa Lietuva.

Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į Prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų sąskaitos.

26

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Niekas neprivers NSGK pirmininko Vytauto Bako atsiimti žodžius Aktualijos Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Komentuodamas sprendimą, V. Bakas sakė, jog valstybei dirbantys politikai turi būti pasiruošę daug kam ir daug ką paaukoti, todėl net ir po jam nepalankaus teismo sprendimo, kurį jis žada skųsti, V. Bakas neatsižada nė vieno savo išsakyto žodžio apie nerimą keliančią situaciją valstybėje. „Aš ir mano kolegos galėjome likti komforto zonoje, tyrimo medžiagą padėti į stalčių, bet tuomet niekas niekada nesužinotų tų tradicijų, kuriomis rėmėsi mūsų politinė sistema. Žmonių teisė žinoti apie žalą visuomenei darančius procesus yra svarbesnė nei siauros grupės ar pavienių žmonių teisė į privatumą ir reputaciją. Tai sieksime įrodyti ir aukštesniems teismams. Kartu darysime viską, kad korupcinėmis schemomis bei susitarimais grįstas verslo ir politikos modelis būtų neperspektyvus“, – sakė jis.

Pasak V. Bako, jis gerbia teismo sprendimą, tačiau tai nepaneigia byloje minimo verslo darytų veikų. „Teismas nusprendė, kad „MG Baltic“ reputacijai pakenkė

Seimo narys Vytautas Bakas. Olgos Posaškovos nuotr.

tyrimo pagrindu išsakyti mano teiginiai. „darymo“ modelis, korumpuojant politinę Gerbiu Teismo sprendimą, tačiau manau, sistemą, neteisėtai kišantis į politinius prokad koncerno savininkų pasirinktas verslo cesus ir pardavinėjant įtaką, suformavo

„MG Baltic“ dar 2002-aisiais parengė ilgalaikę veikos strategiją, kuria siekė sumažinti valstybinių institucijų neigiamą poveikį bei palaikyti ryšius su svarbiausiomis politinėmis institucijomis.

Siekiant įgyvendinti strategiją, buvo renkama konfidenciali, kompromituojanti informacija, kuria siekta daryti poveikį.

Koncernas siekė sukurti naują, sau itin Darydamas spaudimą Lietuvos stratepalankią politinę jėgą. ginėms įmonėms, „MG Baltic“ koncerBuvo daromas poveikis konkretiems nas siekė laimėti viešuosius konkursus. politikams, konkretūs asmenys prote- Taip pat buvo siekiama daryti įtaką teiguoti į aukšto lygmens politines po- sėsaugos institucijoms. zicijas, per politikus siekta, kad būtų Bendraudamas su valstybinėmis įmopriimami „MG Baltic“ palankūs teisės nėmis, „MG Baltic“ tarpininkavo kitoms aktai. verslo grupėms.

administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais, t. y. jose iš viso dirbo 2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai.

Svarbu pabrėžti, kad giminystės ryšiai savaime institucijose nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti naudojamasi einamomis pareigomis, gali būti siekiama naudos sau ir savo giminaičiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleisti faktai rodo, kad politinei korupcijai ir visoms jos apraiškoms, tarp jų ir nepotizmui, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nepotizmas mūsų visuomenėje tradiciškai dažniau siejamas su valstybės ir savivaldybių kontroliuojamomis organizacijomis, korumpuotais santykiais, todėl šios kadencijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ypatingą dėmesį skirs nepotizmo kontrolei.

Korupcija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas regionams skiria ypatingą dėmesį, tačiau jeigu juose nebus pažabotas nepotizmas ir kitos korupcijos formos, bus sunku įgyvendinti priemones, skirtas naujų darbo vietų kūrimui bei investuotojų paieškoms.

Skaidrumas ypač svarbus, kalbant ir apie planuojamą valstybinių institucijų padalinių perkėlimą į regionus. Todėl vienas iš pagrindinių prioritetų tampa priemonių kovai su nepotizmu tobulinimas.

Pasaulinė pažangių valstybių patirtis atskleidžia, kad politikams susitelkus į korupcijos priežastis ir sąlygas korupcijai atsirasti, gerai pasiruošus ir kryptingai šalinant

LVŽS informacija

„MG BALTIC“ VEIKLA, ĮVARDINTA NSGK PARLAMENTINIAME TYRIME

Guoda Burokienė: „Savivaldybėse „blato“ kultūrai – ne vieta“

Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė

šių žmonių reputaciją“, – teigė politikas ir sakė, kad nesiruošia nuleisti rankų. „Skųsiu šį sprendimą. Kartu su frakcijos kolegomis, visa komanda, ministrais tęsime pradėtus darbus, valant valstybę nuo savanaudiškų žmonių ir interesų, didinsime mūsų atsparumą ir gerovę. Dėkoju visiems žmonėms, kurie remia šias idėjas ir darbus, tai be galo svarbu“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. „Mes pasiryžę atsisakyti asmeninio komforto, kad tokios istorijos būtų paviešintos.

Tai nėra „Bako kova“, bet mes turime atgrasyti žmones, kurie gyvena iš korupcijos ir visų mūsų darbo“, – sakė V. Bakas. Pasak jo, Lietuva kasmet dėl korupcijos netenka virš 4 milijardų eurų.

NSGK vadovui paramą išreiškė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kova prieš korupciją yra mūsų pagrindinis uždavinys ir mūsų buvimo Seime įprasminimas.

Lietuvos žmonės deda dideles viltis, kad mums ši kova pavyks, todėl yra didelė garbė būti vienose gretose su drąsiais politikais, su kuriais tą kovos prieš korupciją vėliavą pakėlėme. Tegul niekas neturi vilčių – jokios įmonės, jokie susivienijimai, kad teismais, grasinimais arba dar kuo nors įmanoma mus sustabdyti. Mus gali sustabdyti tik vienas dalykas – tautos sprendimas netęsti šios kovos. Tauta tai pasakys savo balsais rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis.

Seimo narė Guoda Burokienė.

Olgos Posaškovos nuotr.

korupcijos atsiradimo rizikas, sukuriamas pagrindas skaidrios ir tvarios ekonomikos plėtrai, geresnei viešųjų paslaugų kokybei. Tai pabrėžiančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumą, palygino įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalies nuo visų darbuotojų rodiklius. Analizės metu nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių

DAUG KLAUSIMŲ KELIA KONKURSAI IR VIEŠIEJI PIRKIMAI Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis siekiame užkirsti kelią korupcijai, kuri, kaip lėtinė liga, tyliai griauna politinę ir administracinę sistemą. NSGK atliktas tyrimas parodė, kad korumpuoti politikai vietoj to, kad atstovautų bendrajam gėriui, jį paverčia priedanga privatiems, klaniniams ar šeimyniniams interesams įgyvendinti.

Tiek visos Lietuvos, tiek savivaldybių mastu tokie pavyzdžiai menkina visuomenės pasitikėjimą politinės valdžios institucijomis.

Skaidrumo nebuvimas ir galimas valstybės lėšų švaistymas įneša nerimo ir sumaišties į šalies gyvenimą, tai piktina paprastus žmones, kurie siekia karjeros savo jėgomis ir užsidirba lėšas sąžiningai.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bendradarbiaudamas su STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis institucijomis, dirba prie veiksmo plano, kuris turės užkirsti kelią korupcijos rizikoms ir „blato“ kultūrai savivaldybėse.

Atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausias nepotizmo intensyvumas egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausias nepotizmo intensyvumas nustatytas Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.).

Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumas augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmas išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybėje buvo įdarbinti 22 asmenys, susiję giminystės ryšiais. Nepotizmo ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. sumažėjo 14 darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais.

STT informacija

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Savivaldybių balsas, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, tampa labiau girdimu Sveikatos apsauga Šiuo metu Seime svarstomi LVŽS frakcijos siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo, įtraukiant į šį procesą regionų tarybas. Tuo tikslu siūloma sudaryti palankias sąlygas regionų atstovams reikšmingiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus sveikatos apsaugos srityje. Siekiant užtikrinti regionų, jų interesų atstovavimą, siūloma apskričių lygmeniu steigti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.

Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras

Šios tarybos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių gydytojų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų ir šioms įstaigoms ar jų darbuotojams atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų regioninėje taryboje turi būti ne mažiau kaip 1/3 visų regioninės tarybos narių.

Tai garantuotų, kad socialiniai partneriai būtų įvairiapusiškai atstovaujami ir turėtų

Ministras Aurelijus Veryga. Asmeninio albumo nuotr.

reikšmingą balsą, priimant sprendimus regione. Siekiant išvengti centrinės valdžios kišimosi į regioninių tarybų veiklą, Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų atstovai į regioninių tarybų sudėtį negalės patekti.

Tarybos teiks siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl regioninio sveikatinimo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo, sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo gerinimo regionuose. O taip pat svarstys ir derins valstybės bei savivaldybių institucijų parengtus teisės aktų projektus dėl sveikatinimo veiklos paslaugų organizavimo ir įgyvendinimo regionuose.

LVŽS įsitikinusi, kad reikia stiprinti savival-

dą ir regionų įsitraukimą į centrinės valdžios sprendimų priėmimą. Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos – vienas šio pažado, duoto dar prieš Seimo rinkimus, realizavimo etapų. Tai užtikrins didesnį regionų savarankiškumą planuojant sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat centrinei valdžiai leis geriau suprasti regionų poreikius ir juos atliepti. Kitaip tariant, regionų balsas taps labiau girdimu centrinės valdžios institucijose.

Savivaldos reikšmė didinama ir plečiant Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių įstaigų steigimo galimybes. Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams LNSS viešųjų įstaigų steigėjais galės būti ne tik

2

7

valstybė, savivaldybė bei universitetas kartu su valstybe, kaip kad yra dabar, bet ir valstybė kartu su savivaldybe, kelios savivaldybės, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe. Šiuo metu Seime svarstomi keleto Seimo narių siūlymai dėl gydymo įstaigų modernizavimo. SAM, siekdama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų situaciją, Seimui taip pat teikė siūlymus modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius. Deja, per projektų pateikimą jiems nebuvo pritarta.

Jei sveikatos priežiūros steigėjomis būtų valstybė ir savivaldybė, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių.

Priėmus šiuos siūlymus, efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu, mažintų korupcijos pasireiškimo riziką bei padėtų mažinti perkamų medicininių prekių kainas – centralizuotai perkant didesnį, kelioms ar keliolikai savivaldybių skirtą prekių kiekį, valstybės derybinės galios tik didėja. Antra vertus, dviejų steigėjų (valstybės ir savivaldybės) buvimas skatintų vietos ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, norą ieškoti abipusio sutarimo, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas regionuose.

Aktualijos Sausio mėnesį Lietuvos senjorams nerimą sukėlė tai, kad keitėsi jų pensijų išnešiotojai – Kaune, Vilniuje bei didžiojoje dalyje regionų ilgametį pensijų į namus pristatytoją „Lietuvos paštą“ pakeitė visa eilė mažų įmonių – būtent jos, o ne „Lietuvos paštas“, laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti. Natūralu, kad, neturėdamos pakankamai administracinių resursų bei tinklo visuose regionuose, laimėjusios konkursą, įmonės susidūrė su problemomis: pensijų nepavyko pristatyti senjorams įprastomis dienomis, negana to, daliai senjorų pensijos reikšmingai vėlavo.

Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Apie galimus pereinamojo laikotarpio Karbauskis kreipėsi į socialinių reikalų ir dar- nesklandumus su ministru L. Kukuraičiu bo ministrą Liną Kukuraitį bei „Sodros“ va- ir „Sodros“ laikinuoju vadovu Jezy Miskiu dovus, ragindamas užtikrinti, kad pensijos R. Karbauskis kalbėjo dar ir praėjusių metų Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, o gyven- pabaigoje, vos tik sužinojęs, kad keisis pentojams būtų atsakyta į kylančius klausimus. sijų išnešiotojai. Tuomet vykusio susitikimo „Tiek iš informacijos viešojoje erdvėje, tiek metu buvo atkreiptas dėmesys, kad reiiš privačių asmenų kreipimųsi į Seimo narius kalingos bendros pastangos, jog pensijos matyti, kad ne visi senjorai gavo pensijas gyventojus pasiektų laiku ir pokyčiai vyktų jiems įprastu laiku, kai kurie iš jų negali pri- sklandžiai. siskambinti į už pensijų išnešiojimą atsakinSausio pabaigoje „Sodra“ nutraukė sutargas įmones, ima nerimauti. Suprantu, kad tį su įmone, pensijas pristačiusia Vilniaus ir naujos įmonės, po konkurso atsakingos Kauno senjorams. Tol, kol bus surengtas konuž pensijų pristatymą, ir „Lietuvos paštas“ kursas ir paskelbtas jo nugalėtojas, pensijų daugelyje vietovių daugiau neteikia pen- pristatymą šių miestų senjorams užtikrins sijų išnešiojimo paslaugos. Tačiau turi būti „Lietuvos paštas“. „Labai tikiuosi, kad tie neužtikrinta, kad senjorus pensijos pasiektų sklandumai artimiausiu metu bus pašalinti. laiku, o apie bet kokius vėlavimus būtų infor- O žmonės, gyvenantys kituose regionuose, muojama, visuomenei atsakoma į kylančius laiku informuos „Sodrą“ apie vėluojančias klausimus. Galiausiai, turi būti užtikrinta, kad pensijas – jei tokių atvejų dar pasitaikytų. žmonės turėtų, kur kreiptis dėl informacijos Esu ministro L. Kukuraičio patikintas, kad ir kad būtų užtikrintas bendravimas su neri- tokių vėlavimų daugiau nebebus ir pensijų maujančiais žmonėmis“, – sako R. Karbauskis. išnešiojimas vyks kur kas sklandžiau. Juo la-

Pxhere.com nuotr.

biau, kad tai, jog „Sodra“ į laiku nepristaty- ministerija, mažesnes nei 238,45 Eur išmokas tas pensijas Vilniaus bei Kauno gyventojams gaunantys senatvės pensininkai, kurie yra reagavo principingai ir nutraukė sutartį su įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vidutiniškai pensijų išnešiotoju, skatins už pensijų atne- gaus po 20 Eur priemoką, tačiau kiekvienam šimą į namus atsakingas įmones ateityje pa- asmeniui senatvės pensija didės individualiai. sitempti“, – sako Seimo narys R. Karbauskis. Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų Senatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto šiam tikslui mokamos pensijos yra indeksuojamos ir skirta 20 mln. Eur. Šalpos pensija pagyvenušiais metais didės 7,63 proc. Skaičiuota, kad siems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 iki 132 Eur. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos penEur, turint pilną stažą. Nuo sausio 1 dienos sijos gavėjų. Iš biudžeto šalpos pensijų didinitaip pat mokamos priemokos iš valstybės mui ketinama skirti 0,9 mln. Eur. biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams.

Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo LVŽS informacija

2 Tamsiais vakarais gražias akimirkas dovanoja savanorystė 28

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Pilietinė visuomenė Turbūt daugelį iš mūsų tamsi ais žiemos vakarais kamuoja neramios mintys, dvejonės. Galbūt todėl ir aš ilgai ieškojau savęs, siekiau sielos bei minčių ramybės.

Ir atradau. Atradau tada, kai pakliuvau į tinkamą vietą, kur mane supantys žmonės užsiima prasminga žmogiška veikla.

Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu – kas esu, kad esu – kur esu.

Nuolat dėkoju likimui už galimybę būti žmogumi, kuris siekia ir geba padėti kitiems.

Gintarė DUŠENKAITĖ Supratau, jog, siekiant vidinės harmonijos, būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Nusprendžiau užsiimti savanoriška veikla. Natūralu, kad pirmiausia pagalbos ranką ištiesti siekiame tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu su kolektyvu ir bendruomenėmis, lankausi Kauno klinikų vaikų ligų skyriuje, kur gydosi mažiausieji mūsų visuomenės nariai.

Pabuvusi ten supranti, kad gyvenimą reikia branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis juo, jį mylėti, nes niekada nežinai, kas bus po kelių minučių. Juk nelaimė gali ištikti kiekvieną.

Vykdami į Kauno klinikas, visuomet kartu atsivežame gerą nuotaiką, linksmuosius, geruosius aktorius bei dovanas, kurias dovanoja įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, geri žmonės. Džiaugiuosi, kad, bendraujant su šiais vaikučiais, nors trumpam pavyksta praskaidrinti jiems nuotaiką, išgirsti juoką ir įdomių istorijų. Manau, kad mes, visuomenės nariai, turėtume kuo

Gintarė Dušenkaitė dalyavo akcijoje „Šviesios ir saugios perėjos“. Asmeninio albumo nuotr.

daugiau bendrauti tarpusavyje. Juk kartais pamiršta, išsiblaškę nepagalvoja, kad atproblemos išklausymas gali padėti išspręs- švaitas – tai būtina saugumo priemonė. ti bėdą ar išmokti gyventi su ja. Po tokių Mane užvaldo vienas stipriausių jausmų, susitikimų jaučiuosi bent maža dalimi pri- kai net ir pikčiausiai nusiteikusio gyvensidėjusi prie mažųjų gerovės ir prasmingai tojo akyse pamatau plačią šypseną bei praleidusi savo laiką. Labiausiai apsidžiau- padėką. Net ir sušalusi nuo žvarbaus giu, kai, atvykus po kurio laiko ir pasitei- žiemos oro, namo grįžtu laiminga ir paravus apie klinikose besigydžiusį vaikelį, sisėmusi geriausių emocijų, kurias man sužinau, kad jis „išrašytas“ – sėkmingai pa- padovanoja nepažįstamieji praeiviai. Juk sveiko ir toliau mėgaujasi paprasčiausiais kartais reikia tiek nedaug, kad praskaigyvenimo džiaugsmais! drintum dieną kitam žmogui ir, galimai, Laiminga pasijuntu ir kiekvieną rude- padėtum išvengti nelaimės kelyje. Mienį, prisidėdama prie akcijos „Šviesios ir lieji, būkite matomi! saugios perėjos“. Jos tikslas – apsaugoti Negalime pamiršti ir mūsų vyriausiųjų pėsčiuosius nuo eismo įvykio, dovano- visuomenės atstovų! Mano mylimame jant jiems atšvaitus. Juk viena dažniausių mieste – Kaune – tarptautinei senjorų avarijų priežasčių – prastas matomumas. dienai paminėti skirtas visas mėnuo. Iš Deja, dalis gyventojų gyvena neprite- to atsirado šauni tradicija – kiekvienais kliuje ir negali sau to leisti, kiti – tiesiog metais lankytis senelių namuose. Tai neį-

kainojama patirtis. Bendraudama su vyresnio amžiaus gyventojais, pasisemiu įdomiausių žinių, kurių nei istorijos vadovėliuose, nei „google“ paieškos sistemoje nerasčiau. Beje, senelių namuose būna ne tik įdomu, bet ir smagu. Nepatikėsite, jie, nepaisant amžiaus ir savijautos, geba mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Sužavėjo „jaunavedžių“ pora, kurie vienas kitą rado būtent šioje įstaigoje. Viso susitikimo metu laikėsi už rankučių, vienas kitą maitino. Gyventi, kurti, mylėti niekada nevėlu.

Pas senelius atvykstame su programa – kolektyvų, bendruomenių atstovų pasirodymais, kurie senjorus ne tik pradžiugina, bet ir paskatina kartu šokti ir dainuoti. Pastebiu, kad kartais kai kurie jauni žmonės viduje yra senesni už šiuos senjorus. Paklausus, kokia senolių energingumo paslaptis – dažnas atsakymas būna, kad senjorai kitaip nemoka gyventi, nes visą gyvenimą buvo aktyvūs. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad apimantis pilnatvės jausmas, kurį patiriu savanoriaudama, yra daug stipresnis už nuovargį.

Savanorystė mano gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis! Pažinau daug įdomių asmenybių, gavau begalę naudingų pamokų, kiekvieną akimirką išmokau ieškoti pozityvo. Svarbiausia, kad savanoriaudama jaučiuosi laiminga! Supratau, kad visada reikia stengtis palaikyti tuos, kuriuos gyvenimas tuo momentu parklupdė, nes gali būti, kad kitą akimirką tau reikės kitų palaikymo.

Visi esame žmonės ir kuo žmoniškesni būsime, tuo pasaulis, kuriame gyvename, bus geresnis, o žmonės – laimingesni.

Todėl ateityje planuoju savanoriauti dar ne viename renginyje! Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, „Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta, kai vanduo yra joje. Ne taip svarbu, kas vyksta šalia jūsų, svarbu, kas vyksta jumyse“. Todėl, linkiu Jums visiems vidinės ramybės, stiprybės, daug teigiamų emocijų ir ko geriausios kloties!

Darykite gerus darbus ir būkite apdovanoti šilčiausiais apkabinimais!

Alytus – turintis modernią ir darnią sveikatos apsaugą miestas Šiandien, kai visuomenės pasitikėjimas valdžia toks trapus, kiekvienam šiuolaikiniam politikui tenka svarbus uždavinys savo darbais tokį nusistatymą keisti, nes be pasitikėjimo kelias būna labai trumpas. Tam pirmiausia reikia išlikti žmogumi su pamatinėmis gyvenimo vertybėmis, dorybėmis, nesuvaidintais jausmais ir tik ne su akmeniu vietoje širdies.

Žengdamas žingsnį į politinius vandenis, tokį uždavinį iškėliau ir pats sau. Žinau, kad jį išspręsti galiu, nes gyvenimiška patirtis ir profesija mane to išmokė.

Be to, su žmona Rasa ir visiems trims mūsų vaikams – Rokui, Andriui ir Ievai nuolat primename, kaip svarbu nepamesti ir tvirtai laikytis pamatinių gyvenimo vertybių, kurios šiandien, taip dažnai sulaužomos ir sutrypiamos. Į Lietuvą gyventi atvykau su savo tėvais iš Sibiro, kai man buvo 19 metų. Tėvai netikėtai mėnesiui gavo kelialapį į Druskininkus. Per tą laiką Lietuva juos taip sužavėjo,

kad nusprendė pasilikti šioje šalyje gyventi.

Tokiu likimo vingiu labai džiaugiuosi ir aš, ypač tuo, kad dirbu Alytuje.

1987 m. baigiau medicinos mokslus Kauno medicinos universitete. Gydytoju dirbu virš trisdešimt metų. Savo karjerą pradėjau 1988 m. Tauragėje. Dešimt metų dirbau Kauno klinikose, vėliau – Varėnos ligoninėje, o nuo 2007 m. atvykau dirbti į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, kur buvau paskirtas Reanimacijos skyriaus vedėju. Dabartinės ligoninės direktoriaus pavaduotojo medicinai pareigos manęs neatitolino nuo tiesioginio, praktinio darbo.

Mano darbas man leidžia pamatyti, kuo gyvena kiti alytiškiai. Nuolat su jais bendrauju ir iš jų pačių lūpų išgirstu ir matau, kokias problemas jiems tenka išgyventi. Aš toks kaip ir jie, taip pat su jomis tenka susidurti. Tada pasidaro sunku tik stebėti, ir nieko nedaryti, kad būtų išspręstos.

Deja, mes nė vienas neapsaugotas nuo susirgimų, todėl šeimos gydytojo institucija turėtų būti maksimaliai priartinta prie žmogaus. Šeimos gydytojo paslaugos turėtų būti prieinamos nuolat, ne tik darbo dienomis ir darbo valandomis, bet ir savaitgaliais, bei po darbo valandų, galbūt net visą parą. Tai išspręstų vieną opiausių problemų, kai vakarais ligoninės Priėmimo skyrių užplūsta įvai-

3 DMITRIJ KAČIURIN

rių, netikėtų sveikatos sutrikimų ištikti gyventojai, susidaro didelės eilės, reiškiamas nepasitenkinimas dėl ilgo laukimo. Dažnu atveju žmonėms reikia nespecializuotos pagalbos, kuriai suteikti pakanka šeimos gydytojo ar bendrosios praktikos slaugytojo.

Alytiškiai gali pasidžiaugti ir didžiuotis, kad savo mieste turi tokią įstaigą kaip Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė. Be savivaldos, steigėjų pagalbos išlaikyti aukštą

medicinos lygį praktiškai neįmanoma. Tie žmonės, kurie bus išrinkti į savivaldą, neturėtų nusišalinti nuo šios problemos.

Labai svarbu, kad mieste būtų sukurtas paslaugų tęstinumas, o Alytaus mieste socialinių paslaugų tęstinumo problema – itin opi. Dažnai pasitaiko atvejų, kai savimi pasirūpinti negalintį pacientą reikia išleisti namo, o nėra artimųjų, kurie jį toliau slaugytų. Nemažą medikų darbo dalį sudaro socialiniai aspektai, o tai atima daug laiko iš tiesioginio jų darbo. Esu įsitikinęs, kad jeigu tai pavyktų išspręsti, pagerėtų tiek medicininės paslaugos, tiek tokių pacientų gyvenimo kokybė. Žinau, kad sugebėsiu pasiekti savo užsibrėžtų darbų įgyvendinimo, nes esu ryžtingas – ko užsibrėžiu, to atkakliai ir siekiu.

Esu įsitikinęs, kad, būnant politikoje, galima likti padoriu žmogumi ir geru specialistu, tai yra ir bus viena svarbiausių mano savybių.

Dmitrij Kačiurin VŠĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“ direktoriaus pavaduotojas, anesteziologas-reanimatologas, kandidatas į Alytaus miesto tarybos narius, LVŽS sąraše Nr. 3

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

Kaip gyvena šiandieninė mokykla? „Švietimas yra valstybės gerovės ir nacionalinio saugumo pagrindas, kuris leidžia kiekvienam asmeniui plėtoti savo sėkmingo gyvenimo visuomenėje galimybes,“ – rašoma Vyriausybės programoje.

Dažnai girdime, kad švietimas – prioritetinė sritis, kad mokytojo profesija turi būti prestižinė, kad mokykla turi ugdyti brandų, išsilavinusį žmogų. Švietimo kaita turi būtinai turėti lankstumo, prieinamumo, kokybiškumo požymių.

Daugelio švietimo darbuotojų netenkina dabartinė švietimo padėtis, sudėtinga ir mokytojo profesija, reikalaujanti visapusiškų žinių, o ir mokiniai ateina į mokyklą dažnai stokodami motyvacijos, silpnų socialinių įgūdžių.

Klasėse daugėja vaikų su specialiaisiais ugdymo poreikiais. Suprantamas dėmesys, pagalba jiems, bet dažnai dėl to nukenčia ugdymo(si) procesas.

Reikalingi mokytojų padėjėjai, tačiau jų nėra, o ir už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais neskiriamas joks

4 VALDAS RAČKAUSKAS

papildomas atlygis. Taigi, mokytojas lieka tartum vienas „kovos lauke“, nežino, kaip pasielgti sudėtingoje situacijoje, kaip dirbti su šiais vaikais. Neretai vieniems skirdami dėmesį pamirštame kitus.

Gal galėtų pagerinti šią padėtį jauni, turintys žinių, mokantys bendrauti pedagogai? Deja, jie neateina į mokyklą dirbti ne vien tik dėl mažų atlyginimų!

Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja. Mažėja ir mokinių mokyklose. O

kaip keičiasi šiomis sąlygomis švietimo sistema, mokyklos. Tinklo optimizavimas „susluoksniavo“ mokyklą, pasirodė nesveikos konkurencijos požymiai, atskirų mokyklų klasės perpildytos (kai kur net pradinukų klasėje yra daugiau kaip 24 mokiniai).

Pakito reikalavimai mokytojams ne tik individualizuojant ir diferencijuojant ugdymo procesą, bet ir naudojant informacines technologijas, dirbant su specialiųjų poreikių mokiniais ir t. t. Taigi, darbo krūvis mokytojui didėja. Didžioji dalis mokytojų stengiasi gerai atlikti savo pareigas, kurios neretai tampa kasdiene rutina. Tačiau taip aukojančių save mokytojų gretos retėja... Ką daryti? Manau, kad šiandien mokyklose (nesvarbu kokiose) nebūtinas didelis mokinių skaičius klasėse, užpildytose iki 30 mokinių. Nedidelė mokyklos bendruomenė mobilesnė, gyvybingesnė, galinti matyti kiekvieno vaiko augimą ir pažangą. Nedidelėje klasėje būtų galimybė mokytojui nukreipti didesnį dėmesį mokiniams, pasirenkant mokymo(si) metodus ir būdus. Laisvėjantis mokytojas susitelks į ugdymo kokybę, kas ir toliau lieka mokytojo darbo vertinimo kriterijumi.

Kodėl valstybinių anglų kalbos egza-

2

9

minų rezultatai geresni negu lietuvių kalbos? Gal kai kurių dalykų programos perkrautos, gal yra perteklinių reikalavimų?

Skelbiamo periodo ugdymo programų atnaujinimui metu susiduriama su sunkumais dėl viešųjų pirkimų. Labai norėtųsi, kad prie šių programų „peržiūros“ prisidėtų mokytojai profesionalai, gerai žinantys mokyklos gyvenimą, mokinių nuotaikas, tėvų pastangas ir kt. Gal ir lietuvių kalbos pamokose turime klasę dalyti į dvi grupes?

Gal tą patį reikėtų daryti chemijos, fizikos laboratorinių ir praktikos darbų metu? Juk visi matome, kad mokinių gamtamokslinis raštingumas yra žemo lygio. „Laiko nieks nesustabdys,“ – skamba vienos dainos žodžiuose. Švietimo sistema taip pat keisis, tobulės, bus taikomi nauji ar atnaujinti ugdymo metodai. Bet... su mokyklų bendruomenėmis reikia ieškoti mokyklų (ypač pagrindinių), kurias būtų galima geriau aprūpinti mokymo priemonėmis, atnaujinti pastatus, diegti IT, kelti mokytojų kvalifikaciją. Turime mokytis (ypač savivaldybių politikai) daryti racionalius sprendimus švietimo srityje, vengti sąvokų „likviduoti“ ar panašių.

Tikimės, kad ateityje nors ir mažose, bet stipriose bendruomenėse sulauksime jaunų mokytojų, nepabūgusių naujų vėjų švietimo sistemoje.

Valdas Račkauskas, Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos direktorius Kandidatas į Alytaus miesto tarybos narius, LVŽS sąraše Nr. 4

Alytus – modernus ir ekonomiškas miestas 5 GIEDRIUS ŠIRVINSKAS

Manau, kad ypatingą dėmesį mieste reikia skirti atsiperkančioms investicijoms - gatvių apšvietimo modernizavimui, daugiabučių ir bendrabučių renovacijai, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui savivaldybei priklausančiuose pastatuose. Savivalda turi skatinti bendruomenes aktyviai siekti dalyvauti Vyriausybės jau rengiamuose projektuose, ieškoti kitų galimybių.

Yra du svarbūs aspektai liečiantys atsiperkančias investicijas. Vienas as-

pektas - bendruomenės informavimas apie tai, kokios finansavimo galimybės yra, kurios investicijos yra kompensuojamos pagal būsto renovacijos programą. Pavyzdžiui, dažniausiai gyventojai nežino, kad atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas yra kompensuojamas pagal būsto renovacijos programą. Antra, labai svarbu suteikti gyventojams informaciją apie tai, kokią ekonominę naudą suteikia naujausios technologijos. Miesto savivaldybės ekspertai turi

suteikti reikalingą informaciją apie tokias investicijų galimybes ir apie naudą, kurią gyventojai gaus įgyvendinę investicijas. Tai yra vienas iš sėkmės raktų link geresnio alytiškių gerbūvio.

Giedrius Širvinskas, logistikos vadybininkas kandidatas į Alytaus miesto tarybos narius, LVŽS sąraše Nr. 5

Alytus – lyderių miestas Pastaruoju metu nuolatiniai miesto valdymo kaitos procesai ir skandalai sukuria vadovams naujus iššūkius kuriuos priimant būtinos naujos idėjos: kaip suvaldyti situaciją, bendrauti, bei numatyti veiklos ateitį, pasiruošti greitoms permainoms.

Išorės ir vidaus jėgos verčia vadovus ieškoti naujų būdų, kurie ne tik padėtų išlaikyti paslaugų kokybę, bet ir puoselėti darbuotojų moralę, kas užtikrintų įmonės stabilumą. Pastebiu, kad viena didžiausių problemų yra ne vadybos, valdymo ar rinkodaros, bet vadovavimo žmonėms problemos.

Dirbdama 13 metų draudimo versle susidariau nuomonę, kad daugumos įmonių vadovai dar ir dabar labiau siekia rezultato, pamiršdami santykių kūrimą su darbuotojais ir stiprios komandos formavimą. Siekiant šių tikslų, reikia kitokių vadovavimo formų, nes

įsakymai, komandos ar tiesiog užduočių delegavimas tapo nebeveiksmingi, todėl tampa labai svarbus lyderio vaidmuo įmonėje, kuris galėtų suburti stiprią komandą ir ji dirbtų įmonės, bei miesto labui. Lyderiais paprastai laikomi sėkmingų ir kartu pelningų įmonių vadovai. Žinoma, yra ir tokių lyderių, kurių pirmavimas ne retai neturi nieko bendra su lyderyste. Tiesiog vartojamas patrauklesnis žodžio „vadovas“ pakaitalas. Bet, ar tokie vadovaujančias pareigas užimantys ar populiarumu besimėgaujantis vadovai imasi lyderystės, spręsdami aktualias problemas? Deja, labai rėtai. Iš tiesų lyderystė yra gerokai sudėtingesnis ir nevienareikšmiškas reiškinys. Lyderiui vadovui pirmiausia reikėtų pradėti nuo savęs – analizuoti asmenines savybes ir įgūdžius, išsiaiškinus silpnąsias grandis, sutelkti dėmesį į dar-

buotojų ugdymą. Dažnas darbuotojas įmonėje, net nežino, kokia yra įmonės vizija, nes yra akcentuojamos tik pajamos. Tuo tarpu lyderystės užduotis yra susidoroti su pokyčiais, kartu įtraukiant įmonės darbuotojus, formuoti kolektyvą, siekti daugiau, negu jie gali. Netgi pati tobuliausia valdymo sistema negali pakeisti lyderystės. Todėl susidarau nuomonę ir manau, kad savivaldybės įstaigoms ir įmonėms taip pat turi vadovauti ne paprasti vadovai, o vadovai – lyderiai, kurie gebėtų suburti stiprią komandą ir dirbtų miesto gyventojų labui, nes tik turint, stiprius žmones, stiprią komandą galima pasiekti visų numatytų tikslų.

Rasa Michnovič, projektų vadovė, brokerė kandidatė į Alytaus miesto tarybos nares, LVŽS sąraše Nr. 6

6 RASA MICHNOVIČ

210

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Jūratė Marčiulaitienė: „Gyvenime laimingas esi tik tada, kai daliniesi su kitais savo patirtimi, talentu, gerumu“

7 JŪRATĖ MARČIULAITIENĖ

„Kiekvienas iš mūsų – unikali, ypatinga asmenybė, verta visko, kas geriausia šiame pasaulyje“, - įsitikinusi Jūratė Marčiulaitienė, nuolat ieškanti įkvėpimo kurti, mylėti, dirbti, padėti kitiems, svajoti, siekti, atrasti. Jūratė yra profesionali fotografė ir žurnalistė, TV laidų kūrėja, ekonomikos vadybos magistrė, daugeliui žinoma, kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žaliavalgiškos virtuvės Alytuje pradininkė, holistinės aromaterapijos praktikė.

J. Marčiulaitienė yra puiki lyderė ir Alytaus sveikuolių klubo „Ryžtas“ vadovė, savo entuziazmu užkrečianti aplinkinius gyventi sveikai ir laimingai. Ji labai atsakingai ir sėkmingai perėmė ketvirtį

amžiaus gyvuojančio sveikuolių klubo vairą iš jo įkūrėjo Vytauto Mockevičiaus.

Be jau tradicija tapusių viešų sveikuolių renginių, Jūratė organizuoja sveiko maisto gamybos, savimasažo edukacinius mokymus, kviečia įvairius lektorius iš kitų miestų ir pati skaito paskaitas fizinio ir dvasinio tobulėjimo temomis.

Ne vienas mūsų bendruomenės narys „atgimė iš naujo“ šios moters dėka. Kasdieniai ankstyvo ryto susitikimai, kurie prie mažosios Dailidės ežerėlio ištisus metus Jūratės iniciatyva vyksta jau ketvirti metai, padėjo suvokti daugelį dalykų: grūdinimosi, minčių higienos, fizinio aktyvumo, holistinio požiūrio į sveikatą, gyvenimo pilnatvės, dėkingumo vieni kitiems... Sveikuolių lyderės paragindami, pamokydami, įkvėpdami, padrąsindami,

alytiškiai tvirtai žengia sveikesnio gyvenimo link, o sveikų ir laimingų žmonių ratas Dzūkijos sostinėje tokių entuziastų dėka nepaliaujamai didėja.

Dėka J. Marčiulaitienės entuziazmo, Alytaus sveikuolių vardas skamba visoje Lietuvoje. Klubo nariai aktyviai dalyvauja tradicinėse „Ruonių maudynėse“ Palangoje, „Sportas visiems“, Sveiko maisto šventėse, „Be active“ Europos sporto savaitėse ir kitose renginiuose. Jūratė savanoriauja pati ir įtraukia kitus alytiškius į Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamų stovyklų veiklas.

Ypač didelio populiarumo sulaukė Jūratės drauge su komanda rengiami vaizdo reportažai „SVEIK ir AUK“, pasiekiami plačiam visuomenės ratui. Drauge su bendraminčiais Jūratė populiarina „Slow

Artėja savivaldos rinkimai.

Kas paskatino dalyvauti juose? „Esu jau to amžiaus ir patirties, kai atėjo laikas ne tik kaupti, bet ir dalintis. 14 metų aktyvaus darbo žiniasklaidoje, 5 metai savame versle, 6 metai darbo akademinėje bendruomenėje, 8 metai sveikos gyvensenos propagavime ir antri metai sveikuoliškoje veikloje. Per visą tą laiką sukaupiau bagažą žinių, patirčių, sutikau žmonių, kurie leido augti. Noriu prisidėti prie Dzūkijos krašto žmonių gyvenimo kokybės gerinimo. Mano troškimas, kad kiekvienas alytiškis gyventų sveikesnį ir turiningesnį gyvenimą, didžiuotųsi savo miestu, jaustųsi jame saugus ir laimingas. Tikiu, jog kartu su bendraminčiais, galime kurti klestinčią Dzūkijos sostinę. Svarbiausia – pagarba ir

dėmesys žmogui, šeimai, bendruomenei. Profesionalumas, kultūringas ir geranoriškas bendradarbiavimas – sėkmingos veiklos pagrindas. Tikiu, kad moteriškas protas ir jautrumas gali padėti susikalbėti skirtingų pažiūrų žmonėms, gali taikiai išspręsti problemas.

O darbštumas, žemaitiškas užsispyrimas bei energija leis suburti bendraminčių kolektyvą darbui ir pokyčiams.

Man svarbu, kad būsimas miesto meras būtų geras strategas, išmanytų vadybą, ne politikuotų, o dirbtų miesto žmonių labui. Būsimu miesto meru aš matau Saulių Bitiną“, - sako J. Marčiulaitienė, kandidatė į Alytaus miesto tarybos narius nuo Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos.

Food“ idėjas ne tik mūsų mieste, bet ir kitose šalies miestuose.

Visuomenei susiskirsčius į tuos, kurie iš regionų bėga ten nematydami perspektyvų, ir tuos, kurie nusprendžia likti ir prisidėti prie jų gerinimo, iš Žemaitijos kilusi, Alytuje gyvenanti J. Marčiulaitienė pasirinko pastarąjį variantą.

Aktyvi alytiškė daug metų moksleiviams ir studentams dėstė fotografijos ir video meną, kūrė gyvenimo būdo TV laidas, už kurias yra pelniusi „Dzūkijos metraštininkės“ vardą, o dabar visą savo laiką atiduoda sveikos gyvensenos propagavimui, dalijasi savo patirtimi ir žiniomis su tais, kas siekia geresnės gyvenimo kokybės sau ir savo aplinkai.

J. Marčiulaitienės iniciatyvos ir nuopelnai visuomenės sveikatai neliko nepastebėti ir visos šalies sveikos gyvensenos lyderių mastu. Ji ne tik vadovauja Alytaus miesto sveikuolių klubui, bet yra išrinkta į Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybą ir užima LSS projektų vadovės pareigas. „Sveikuolių sąjungoje dalyvauju su didžiuliu entuziazmu, nes noriu gyventi sveikoje bei darnioje dvasiškai, psichiškai ir fiziškai visuomenėje, kad žmonės būtų laimingi būdami sveiki,“ – tikino Jūratė.

Jūratė Marčiulaitienė, profesionali fotografė, TV žurnalistė, ekonomikos vadybos magistrė, sveikos mitybos ir gyvensenos propaguotoja, holistinės aromaterapijos edukatorė, Alytaus sveikuolių klubo „Ryžtas“ vadovė, kandidatė į Alytaus miesto tarybos nares, LVŽS sąraše nr. 7 Teksto aut.

Džiuginta Rasiukevičienė

Alytus – saugesnis ir pilietiškesnis miestas Teisinės žinios reikalingos ne tik valstybę, savivaldą ar privatų verslą valdančiam asmeniui. Tai turi išmanyti kiekvienas visuomenės narys. Doras, sąžiningas, gerbiantis save bei artimą, o tuo pačiu ir valstybę gali būti tik išprusęs, sąmoningas žmogus. Savo teisių žinojimas, aišku nepamirštant ir pareigų, kiekvienam visuomenės nariui suteikia įvairias galimybes, suteikia laisvę. Žvelgiant į kiekvieno asmens teises, negalima pamiršti pareigos. Iš dalies galima teigti, kad teisė išauga iš pareigos, kaip atlygis.

Darbas, atsakomybė, pareiga – yra tie tvirti, teisingi bei kertiniai teisinės visuomenės pamatai. Daugiau nei 10-ies metų darbo praktika statutinėje organizacijoje parodė, kad teisinis švietimas, teisinė pagalba reikalinga kiekvienam piliečiui.

Kartais tokia pagalba žmogui, kaip pamokymas ar patarimas, kur kreiptis, kaip greičiau išspręsti susiklosčiusius teisinius santykius, gali akimirksniu išspręsti kilusią problemą. Šiuo metu dirbdamas

8 ARINGAS JANULEVIČIUS

teisės dalyko mokytoju vis labiau įsitikinu ir suvokiu teisinio švietimo naudą ir svarbą. Teisinis ugdymas mokymo įstaigoje, taip pat bendruomenių veikla, yra ta terpė, kuri lavina visuomenišką, sąmoningą, suprantantį savo teises ir par-

eigas, konstruktyvų, gebantį panaudoti įgytas žinias visuomenės narį. Prioritetas turėtų būti – pagalba jaunimui, jų idėjų ir iniciatyvų skatinimas, jie gali pakeisti nusistovėjusią rutiną, todėl labai svarbu novatoriškais būdais parodyti, kam reikalingos žinios, kaip jas naudoti savo veiklose. Bendraujant su jaunimu, kalbant apie darbuotojų teises ir pareigas, apie darbdavių teisinį reglamentavimą, jaučiasi didelis susidomėjimas. Jauni žmonės nori žinoti, nori suprasti, nenori būti apgauti. Džiugina žingeidumas, patarimų prašymas, tai reiškia, kad visuomenei to reikia. Teko bendrauti su miesto organizacijomis, kurios savo rengiamuose projektuose, įtraukia paskaitas, seminarus, susitikimus jaunų žmonių teisiniam švietimui, tai pagirtina ir turi būti dar labiau skatinama. Reikia paminėti, kad visuomenėje pasitaiko tokių atvejų, kad daugiau žinantis dėl savanaudiškų tikslų bando sužlugdyti mažiau žinantį. Vengiant tokių situacijų, ugdant teisiškai

išprususį pilietį yra būtinas teisinių normų, principų, bei vertybių akcentavimas.

Puoselėjant išsilavinusią teisinę savivaldą, miesto gyventojus reikia mokyti netapti manipuliavimo žmonėmis, korupcinio pobūdžio nusikaltimų aukomis, o tai dažniausiai atsitinka žmogui, kuris nežino įstatymų. Dėl nuolatinės kaitos, vystymosi bei tobulėjimo, teisinę sistemą drąsiai pavadinčiau „gyva“ ir nuolat „augančia“ sistema, todėl, manau, kad teisinis švietimas turi pasiekti bendruomenes.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad savivaldos teisiniai dalykai liečia kiekvieną miesto gyventoją, todėl turi būti tvarkomi atsakingai, sažiningai, atsižvelgiant į kiekvieno visuomenės nario poreikius, taip kuriant bendrą Alytaus miesto gyventojų gerbūvį.

Aringas Janulevičius, teisininkas kandidatas į Alytaus miesto tarybos narius, LVŽS sąraše nr. 8

Alytus – miestas, kuriame auga sveiki vaikai Burnos ir dantų sveikata – neatsiejama mūsų sveikatos dalis. Tai tarsi vartai į viso organizmo sveikatą. Tačiau ne visi žmonės burnos ir dantų priežiūrai skiria pakankamai dėmesio.

Pradėjusi dirbti odontologijos klinikoje ir pamačiusi realią pacientų burnos ir dantų būklę, supratau, kad burnos higienistės darbas kabinete yra labai svarbus,

bet ne mažiau svarbus ir pacientų mokymas bei švietimas.

2016 m. vedžiau paskaitas ,,Burnos priežiūra“ vaikų dienos centruose (Alovės ir Rimėnų km.) ,,Padovanokime šypseną“. Paskaitose dalyvavo ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai. Vaikų dienos centruose supažindinau vaikus su burnos higienos priemonėmis ir parodžiau, kaip

taisyklingai jas naudoti. Kiekvieną vaiką individualiai pamokiau taisyklingai naudoti tarpdančių siūlą. Paaiškinau burnos sveikatos svarbą visam mūsų organizmui.

2017 m. bendradarbiavau su Alytaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru. Vedžiau paskaitas tėveliams ,,Pieninių dantukų priežiūra“. Mokiau tėvelius prižiūrėti savo vaikučių dantis

nuo pirmųjų dienų, nes dantys pradeda formuotis dar būnant mamos pilvelyje.

Jeigu suaugusiam žmogui, taisyklingai išsivalius dantis ir tarpdančius – 70 proc. užkertamas kelias ėduonies vystymuisi, tai vaikams, turintiems pieninius dantis, puiki burnos priežiūra 100 proc. užkerta kelią ėduoniui.

Tęsinys 11 psl.

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

11

Alytus – miestas, kuriame auga sveiki vaikai Pradžia 10 psl.

Paskaitos paaugliams vyko Alytaus miesto (Jotvingių, Putinų, Šv. Benedikto bei Adolfo Ramanausko – Vanago) gimnazijose.

Sveiki dantys yra labai svarbi laimingos vaikystės sudedamoji dalis.

2018 m. vyko paskaitos Alytaus miesto lopšeliuose – darželiuose.

Remiantis 2017 m. atlikto tyrimo duomenimis (Dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas tarp Lietuvos 15m. ir

18m. amžiaus moksleivių pagal PSO kriterijus) 75,1 proc. iš tirtų 15-mečių nustatytas bendras ėduonies paplitimas, o sveikus dantis turėjo 24,9 proc. moksleivių. Šiuo metu stebima ėduonies mažėjimo tendencija, ji nėra tokia sparti, kaip kitose Vakarų Europos ar Skandinavijos šalyse.

Siekiant pagerinti Lietuvos gyventojų burnos sveikatos būklę, svarbu ne tik taikyti modernias profilaktines ir gydomąsias priemones, bet ir ieškoti būdų, kaip pagerinti bendradarbiavimą su vaikais ir jų tėveliais. Svarbu nuo mažens jiems perduoti

sveikatos priežiūros žinias bei ugdyti įpročius per tradicinį sveikatos mokymą darželiuose ir mokyklose, taip pat informuoti per žiniasklaidą bei internetu. Svarbu savivaldybei padėtis skatinti ir formuoti teisingą sveikatos priežiūrą vaikui darželiuose, mokyklose.

Ernesta Kučinskienė, burnos higienistė, poetė, Kandidatė į Alytaus miesto tarybos nares, LVŽS sąraše Nr. 9

Alytus – miestas, kuris rūpinsis mokyklų ateitimi

10 MARYTĖ NARMONTIENĖ

Mokytojas – tai žmogus, kuriam pastaruoju metu ant pečių kraunama didžiulė našta: biurokratizmas, popierizmas, krūvos ataskaitų, atsakomybė bendraujant su vaikais, kurie įrodinėja savo teises, tačiau ne retai pamiršta pareigas. Ypatingai sunkus tapo bendravimas su mokinių tėvais, kurie nenori padėti ir dalyvauti savo vaikų ugdyme, neretai net nebendradarbiauja ir nepripažįsta savo nepilnamečių vaikų pažeidimų, pateisina mokytojų žeminimą ir įžeidinėjimus ir kitokį nederamą elgesį. Tai rodo, kad mokytojo profesija nėra „prestižinė“ ir mokytojas nėra joks „autoritetas“. Manyčiau, kad mokytojo prestižas atsigautų, jeigu būtų įgyvendinta ,,ateities mokytojo“ idėja.

Idėjos mus turėtų vienyti – nemažai tu-

Alytus – miestas su patogia infrastruktūra Alytus yra vienas seniausių Lietuvos miestų, o mums, alytiškiams, jis yra ir pats gražiausias bei jaukiausias miestas ne tik Lietuvoje, bet ko gero ir visame pasaulyje. Išlaikyti mūsų miestą tokiu pat gražiu, jaukiu ir žaliuojančiu, bei toliau jį puoselėti – visų alytiškių pareiga.

Svarbus kiekvieno miestelėno indėlis, todėl būtinas aktyvus visų dalyvavimas sprendžiant miestui aktualius klausimus.

Ne ką mažiau svarbu nei pramonės rajono plėtra yra rekreacinių erdvių kūrimas,

bei priežiūra, daugiabučių namų infrastruktūros gerinimas, vidinių erdvių įrengimas, mokslo kokybės gerinimas. Bene didžiausia mūsų šalies problema yra jaunų žmonių emigracija, ji neaplenkė ir Alytaus. Norint susigrąžinti ar pritraukti į miestą jaunus, perspektyvius, produktyvius žmones, reikia sukurti jiems patrauklią aplinką, kurioje jie norėtų gyventi, dirbti, kurti šeimas. Analogiška situacija su daugiabučiais namais. Vis daugiau jaunų šeimų kraustosi į užmies-

rėtų pasistengti ne tik valdžia, bet ir patys mokytojai bei jų auklėtiniai. Jau nekalbu apie tai, kad mokytojas turi nuolat tobulėti, pats mokytis, tobulinti savo profesines žinias. Mokytojas turi tobulinti ir savo, kaip žmogaus, asmenybę. Knygų skaitymas, teatras, kinas, koncertai, kelionės... Visa tai kainuoja, bet būtina sąlyga, kad mokytojas būtų įdomus mokiniui.

Kasmet Alytaus mieste mažėjant mokinių skaičiui miesto tarybai reikėtų pasirūpinti racionaliu mokyklų tinklo optimizavimu, mokinių srautų reguliavimu nesiekiant likviduoti švietimo įstaigų. Prieš priimant sprendimus, svarbu diskutuoti su visuomene, bendruomenėmis. Taip pat atėjo laikas užbaigti likusių darželių renovacijų procesus. Tai

9 ERNESTA KUČINSKIENĖ

svarbu ne tik dėl išorinio grožio miestui, bet ir vaikų sveikatai, efektyviam lėšų už šildymą naudojimui. Reikia pratęsti pradėtus darbus ir užbaigti darželių teritorijų aptvėrimą, pakeičiant naujomis tvoromis, nes dabartinės yra labai nesaugios vaikams. Taip pat nepamirškime, kad mokytojo, auklėtojo, virėjos ir kito darbuotojo darbas apima visą visumą, prisideda prie mokymo kokybės bei aplinkos, kurioje yra praleidžiama didelė dalis gyvenimo. Šiems paminėtiems dalykams turi būti adekvatus savivaldybės indėlis, skiriant dalinį finansavimą ir pritraukiant Europos Sąjungos finansavimą.

Marytė Narmontienė Alytaus miesto švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos mokytoja kandidatė į Alytaus miesto tarybos nares, LVŽS sąraše Nr. 10

tį, į nuosavus namus, kur susikuria sau patrauklią, jaukią aplinką, o daugiabučiuose lieka gyventi vyresnio amžiaus arba mažiau pasiturintys žmonės. Tokioje perspektyvoje daugiabučių kvartalų laukia niūri ateitis. Norint to išvengti būtina didesnį dėmesį skirti daugiabučių namų infrastruktūros gerinimui, patrauklesnių vidinių erdvių įrengimui. Jeigu pavyktų pritraukti į Alytų daugiau jaunų šeimų, galbūt netolimoje ateityje būtų galima pagalvoti ir apie naujų, modernių daugiabučių kvartalų statybą.

Gintaras Prieskienis, Pardavėjas, DNSB pirmininkas kandidatas į Alytaus miesto tarybos narius, LVŽS sąraše Nr. 11

11 GINTARAS PRIESKIENIS

Alytus – miestas, kurio mokyklų bibliotekos ugdo jauną žmogų 12 MARYTĖ ŽUROMSKIENĖ

Kiekvienos ugdymo įstaigos tikslas – užtikrinti mokinių pasiekimus bei ugdymo ir ugdymosi rezultatus.

Biblioteka mokykloje atlieka ypač svarbų kultūrinį – informacinį vaidmenį.

Mokyklos bibliotekai, kaip informacijos centrui, inovacijų iniciatorei, tenka ypatingai svarbus uždavinys

mokinių ugdymo procese. Ji užtikrina pakankamą ir kokybišką informacijos, žinių, o vadinasi ir švietimo, mokslo bei profesinės veiklos srityse prieinamumą visiems mokyklos bendruomenės nariams. Padeda mokiniams pasirinkti tolesnę mokymosi ir veiklos kryptį, lavina informacijos paieškos įgūdžius. Šiandien bibliotekininkas yra socialinis novatorius, mokytojas, padėjėjas, psichologas, mokinių draugas, pagalbininkas, renginių, susitikimų ve-

dėjas, organizatorius, akcijų, projektų vykdytojas, integruotų su ugdymo procesu veiklų dalyvis, atliekantis svarbias užduotis dialoge su mokiniais, gimnazistais, kurie yra mūsų rytojus. Inovatyvi mokykos biblioteka – švietimo sistemos siekis. Leiskime joms klestėti, o ne ribokime jų veiklas, juolab, kad bibliotekų veiklų spektras labai išsiplėtė apimdamas įvairiapusį jauno Tęsinys 12 psl.

212

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ NR.

2

Alytus – miestas, kurio mokyklų bibliotekos ugdo jauną žmogų Pradžia 11 psl.

žmogaus ugdymo potencialą. Bibliotekų pokyčiai pirmiausia yra siejami su informacinių technologijų integracija, todėl šiandien mokinys naudojasi

dideliu paslaugų spektru. Biblioteka dinamiška ir įvairialypė gimnazijos ar mokyklos ugdymo dalis, kuri apima informacinę, kultūrinę, šviečiamąją-edukacinę, socialinę ir visuomeninę sritis. Šiandien auklėjant X, Y ir Z kartas

biblioteka kaip nenuginčijamas pažangos variklis, atlieka ypatingai svarbų auklėjamąjį vaidmenį kurdama konstruktyvų bendravimą, ugdymą, tampa socialinių inovacijų erdve.

Taigi, skatinkime kultūros ir švietimo

darbuotojų veiklas, nes jų pasiaukojantis darbas neturi atlygio koeficiento žiūrint į jauno žmogaus tobulėjimą pro rytdienos langą.

Marytė Žuromskienė, Alytaus Putinų gimnazijos bibliotekos vedėja, Alytaus miesto mokyklų bibliotekininkų metodinio būrelio pirmininkė Kandidatė į Alytaus miesto tarybos nares, LVŽS sąraše Nr. 12

Alytus – miestas, kuris švietimu rūpinasi ne tik rinkimų metu 13 RIMANTAS ŽIDANAVIČIUS

Švietimas, manau, yra viena iš aktualiausių valstybės vystymosi grandžių.

Juk nuo mokinių paruošimo gyvenimui priklauso ne tik ateitis, bet ir dabartis.

Manau neteisinga sakyti, kad „mokiniai yra mūsų ateitis“. Aš manau, kad mokiniai yra mūsų dabartis, todėl turime užti-

krinti deramą jų ugdymą. Nepaskutinėje vietoje turi būti mokytojas. Savivaldybė turi aiškiai kurti švietimo planus, skatinti popamokines veiklas. Rūpestis švietimu turi būti susijęs su laikmečiu, jo keliamais iššūkiais ir turi atitikti jauno žmogaus bei jo šeimos lūkesčius, darbo

rinkos poreikius. Sieksiu darnios ir tvarios švietimo sistemos vystymosi mūsų mieste.

Rimantas Židanavičius, kandidatas į Alytaus miesto tarybos narius, LVŽS sąraše Nr. 13

Alytus – vaikus mylintis miestas Esu Vitalija Saltonienė, dirbu lopšelyje-darželyje „Volungėlė“ ikimokyklinio ugdymo auklėtoja. Šioje įstaigoje dirbu jau devynerius metus ir džiaugiuosi, kad ugdymas vyksta per pasirinktą etninės kultūros kryptį, kuri neatskiriamai susijusi su dzūkų krašto papročiais, tradicijomis, gamta. Čia puoselėjama etninė kultūra, saugomos ir populiarinamos gyvosios tradicijos.

Darželio auklėtojos darbas – tai pareiga ir atsakomybė, tačiau šiandien iki-

mokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys pedagogai nesijaučia tinkamai įvertinti.

Nemažą rūpestį už sunkų darbą kelia neadekvatus atlygis, kuris neretai sukelia neigiamas reakcijas, vidinę įtampą bei stresą.

Ikimokyklinėse įstaigose ypatingai trūksta psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų, kurie galėtų sistemingai padėti vaikams, turintiems bendravimo sunkumų ar emocinių sutrikimų.

Labai tikiu ir noriu, kad mūsų vai-

kai užaugtų motyvuoti, iniciatyvūs, nuoširdūs ir pilietiški, todėl visą savo sukauptą patirtį noriu panaudoti miesto taryboje.

Geranoriškai bendraukime ir bendradarbiaukime tarpusavyje, o vaikai, stebėdami mus, perims šį bendravimo su kitais modelį.

Vitalija Saltonienė ikimokyklinio ugdymo auklėtoja, kandidatė į Alytaus miesto tarybos nares, LVŽS sąraše Nr. 14

14 VITALIJA SALTONIENĖ

Alytus – tradicijas puoselėjantis miestas 15 EDVINAS KUČINSKAS

Aš, Edvinas Kučinskas, esu Alytaus miesto patriotas. Alytuje yra visos galimybės tobulėti ir kurti, saugu ir patogu gyventi jaunoms šeimoms. Alytus - žalias miestas, kuriame gausu natūralios gamtos. Alytų myli tiek senjorai, tiek jauni žmonės, tiek šeimos su mažais vaikų. Manau, kad mums svarbu nepamiršti dzūkiškų tradicijų, jas puoselėti ir perduoti savo vaikams, juk gyvename Dzūkijos sostinėje! Manau, kad miesto

valdžia galėtų labiau skatinti įvairias programas mūsų tradicijoms išsaugoti. 2009 m. baigiau Alytaus dailės mokyklą. 2009 m. tapau Kauno Technologijos Universiteto „Elektronikos inžinerijos“ studentu.

Po kelerių metų grįžau į Alytų. 2017 m.

Alytaus Kolegijoje įgijau „Multimedijos dizaino ir leidybos technologijų“ specialybę. 2016 m. – 2017 m. dirbau parduotuvės direktoriumi UAB „Maxima LT“.

Nuo 2017 m. spalio mėn. dirbu pardavi-

mų vadybininku UAB „Sanitex“. Sumaketavau ir iliustravau Ernestos Kučinskienės poezijos knygą „Vėjo spalvos“.

Taip pat esu Vaclovo Matažinsko poezijos knygos dzūkiška tarme „Dziedai, praudų tu rokuoji“ viršelio dailininkas.

Edvinas Kučinskas pardavimų vadybininkas, dailininkas kandidatas į Alytaus miesto tarybos narius, LVŽS sąraše Nr. 15

Alytus – draugiškas miestas jaunimui Džiaugiuosi, kad mano gimtąjį miestą vertina ir myli mano draugai. Jie sako, kad čia nepaprastai gražu, nes šiame krašte išskirtinis kraštovaizdis, žaluma, o žmonės čia kur kas labiau bendruomeniški, jų draugiškumas suteikia miestui išskirtinumo. Džiugu, kai tai pastebi svečiai. Man čia gimusiai tai gera girdėti, matyti ir patirti. Išvažiavusi studijuoti į sostinę, supratau, kad labai ilgiuosi savo miesto. Todėl pasitaikius bent menkiausiai progai skubu čia. Tokių, kurie nelieka abejingi ir grįžta į savo gimtąjį miestą yra daugiau, nei galima pagalvoti – tai

galime pastebėti savaitgaliais, kai miesto gatvėse prisipildo jaunimo. Noriu pasidžiaugti, kad Alytus jaunimui draugiškas miestas. Čia aktyviai dalyvauja ir kuriasi įvairios organizacijos. Kiekvienas gali atrasti save ir realizuoti, tik trūksta jaunimui patrauklių darbo vietų. Manau, vienas pirmųjų mano uždavinių miesto taryboje bus kartu su kolegomis rasti sprendimus, kurie palengvintų jauniems žmonėms sukurti pirmuosius verslus.

Džiaugiuosi, kad Alytuje klesti kultūrinis gyvenimas: kiekvienais metais organizuojami tradiciniai renginiai, skatinan-

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2019 m. vasaris, Nr. 5 ISSN 2538-8274 Tiražas 15 000 egz.

Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Užs. 314

16 LAURA JANKAUSKAITĖ Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorė Jūratė Marčiulaitienė Tel. 8 614 15145, el. paštas: kulturoslangas@gmail.com

tys pažinti muziejus, linksmina Dainavos muzikos festivalis, džiugina Alytaus miesto teatro festivalis, Alytaus miesto šventė ir kiti renginiai. Manau, kad mano gimtasis miestas turi perspektyvų augti ir tobulėti. Aš labai noriu tapti šio augimo dalimi. Nebūkime abejingi ir kurkime jį kartu!

Laura Jankauskaitė buvusi Alytaus miesto mokinių tarybos narė, studentė, kandidatė į Alytaus miesto tarybos nares, LVŽS sąraše Nr. 16 Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos, jeigu nenurodyta kitaip.