BALSUOKITE UŽ LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS SĄRAŠĄ NR. 12
Sąrašo numeris
12
KAS MES IR KO SIEKIAME? LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS
Nr. 6 | 2023 M. VASARIS
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS PROGRAMA Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – gilias istorines šaknis ir tradicijas turinti politinė jėga. Valstybės bei Tautos išsaugojimo ir stiprinimo politika yra jos stiprybės pagrindas. Mes puoselėjame tradicinę šeimą, papročius, kultūrą ir kitas pamatines lietuvių Tautos vertybes. Mūsų stiprybė – ištikimybė principams ir kompetencija. Regioninė politika buvo, yra ir išliks partijos prioritetu. Atiduodami balsą už mūsų kandidatus, Jūs užtikrinate:
KAS MES IR KO SIEKIAME? RAIMONDAS IVAŠKEVIČIUS Kandidatas į Elektrėnų savivaldybės merus ir tarybos narius Už žemę ir žmogų – toks mūsų šūkis. Ar yra kas nors svarbiau už žemę, už šį visų mūsų lopšį, kuriame išvystame saulės šviesą, kuri mus maitina, rengia ir augina? Už žemę, kurioje randame amžinąjį poilsį, kai pavargsta mūsų sielos. Susiliejame su ja, ištirpstame joje, virstame jos grumsteliu ar dulkių sauja. Žmogus ir žemė – neatskiriami dalykai. Žmogaus be žemės net nebūtų. Liūdna, kad dažnai pamirštame tai ir viena ranka ją glostome, o kita – naikiname. Tokia jau, matyt, žmogaus prigimtis, toks jau jo netobulas likimas. Mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kildindami savo politinį judėjimą iš senosios Lietuvos valstiečių partijos, kuri savo veiklą pradėjo daugiau kaip prieš šimtą metų, visada pasisakėme ir pasisakome už žemės ir žmogaus vienybę. Už žmogaus pareigą ją saugoti, puoselėti ir mylėti. Visi mūsų darbai, visi mūsų ateities siekiai paremti šituo tikslu. Kadangi ir žemė, ir žmogus yra kertiniai kiekvienos valstybės pamatų akmenys, tai ir mūsų darbai bei tarnystė yra skirti būtent Lietuvos valstybės interesams puoselėti ir saugoti. Dar visai neseniai, tik prieš porą metų, mūsų sąjunga atsakingai ir labai skrupulingai vykdė valdančiosios valstybės politinės jėgos pareigas. Piliečių pasitikėjimas leido stoti prie valstybės vairo ir ketverius metus bandyti įgyvendinti savo politines nuostatas. Aišku, tai buvo koalicinė vyriausybė, todėl ne viską, apie ką kalbėjome ir rašėme iki rinkimų, galėjome paversti realybe. Koalicija, kad ir kokios formos ji būtų, reikalauja susitarimo, reikalauja atsižvelgti į partnerių požiūrius ir jų tikslus. Reikia rasti tą aukso viduriuką. Prisiimdami atsakomybę už valstybės to laikotarpio kasdienybę, jos ateitį, tuomet net negalvojome, kad jau savo kadencijos pabaigoje patirsime visai nelauktą smūgį iš šalies. Tokį smūgį, kuris
pavers niekais visus mūsų jau atliktus darbus, visus pasiekimus ir iškels problemą, kuri taps svarbiausia ir aktualiausia ne tik Lietuvai, bet ir visam globaliam pasauliui. Aišku, tai COVID-19. Apie pandemiją, kuri pareikalavo didelių papildomų išteklių ir didžiulių pastangų siekiant kontroliuoti ir stabdyti šios ligos plitimą. Tokiais atvejais niekas neišvengia klaidų, tikriausiai jų pridarė ir mūsų tuometinė Vyriausybė. Vis dėlto galime drąsiai tvirtinti, kad tuo metu sutelktos pastangos, ištekliai, vidinis partijos organizuotumas, Vyriausybės veikla neleido išplisti panikai, sumenkino, bet nesunaikino vidinio ekonominio potencialo, galutinai nesutraukė logistikos grandžių. Tai leido atlaikyti negandos puolimą, bet, kaip visada tokiais nelauktais atvejais, naujuose Seimo rinkimuose teko patirti pralaimėjimą. Taip, tai nėra sutriuškinimas, mūsų politinis judėjimas – antroji pagal mandatų skaičių politinė jėga mūsų šalies parlamente, bet tai lėmė pasitraukimą į opoziciją. Neverta vardyti tų darbų ir tų sėkmingų tuometinės Vyriausybės sprendimų, kurie lėmė ūkio valdymo atskirų grandžių pertvarką, naujų specialistų atėjimą, atlyginimų visiems darbuotojams ir pensijų kilimą bei daug kitų veiklų, turėjusių įtakos ne tik valstybės, bet ir savivaldybių problemų spren-
dimams. Paminėsiu tik vieną – tai Vievio kultūros centro statyba, kurią tuometinė Vyriausybė, Seimo kultūros komiteto pastangomis, parėmė ženklia, daugiau kaip milijono eurų injekcija. Be jos savivaldybei būtų daug sunkiau įvykdyti šį projektą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, paskutiniais metais nors ir patyrusi dalinį skilimą, kai nuo jos atsiskyrė nedidelė dalis politinio judėjimo narių, nepaisant politinių oponentų prognozių, šiandien tebėra viena stipriausių, įtakingiausių ir ištikimiausių savo skelbiamoms tradicinėms vertybėms, kurios atitinka daugumos Lietuvos piliečių pažiūras, politinė jėga. Elektrėnų savivaldybės skyrius nėra jokia išimtis, pritariame tam, ką skelbia visas politinis judėjimas, nes esame jo dalis. Didžiuojamės tuo ir vertiname tai. Mes, kaip ir jūs visi, esame žmonės, kuriems nėra svetimos žmogiškos emocijos, žmogiški norai ir tikslai, mes gyvename šalia jūsų, mums, kaip ir jums, svarbi mūsų savivaldos kasdienybė, mūsų vaikų ir vaikaičių ateitis, pagarba mūsų vyresnėms kartoms, kurios kūrė, statė ir puoselėjo bei garsino Elektrėnus, Vievį, Semeliškes ir visus mūsų savivaldybės teritorijoje gyvenimu alsuojančius kaimus ar miestelius. Mes lenkiamės ir dėkojame praeičiai, norime aktyviai dalyvauti šiandienoje ir kurti ateitį. Mes – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Elektrėnų skyriaus nariai. Mes – kaimynai, pažįstami, kaip ir jūs visi, – ištikimi savo krašto eiliniai.
• vietos gyventojų poreikius atitinkančio savivaldybės biudžeto sudarymo ir tvirtinimo procedūrų skaidrumą, skaidrų biudžetinių lėšų naudojimą; • atvirų ir atskaitingų sprendimų priėmimą, savalaikį, viešą gyventojų informavimą; • nepritarimą iniciatyvoms, kurios lemtų sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių, aplinkosauginių ir kitų įstaigų uždarymą Elektrėnų savivaldybės teritorijoje; • savivaldybės tarnautojų atsakingą požiūrį į gyventojų problemas; • reikalingas paslaugas kiekvienam bendruomenės nariui, saugios kaimynystės, bendruomeniškumo skatinimą; • rūpestį savivaldybei pavaldžių įstaigų infrastruktūra, aprūpinimu, pritaikymu įvairius poreikius turintiems bendruomenės nariams; • pagarbą žmogaus sveikatai ir jos saugojimą, trūkstamų medicinos specialistų pritraukimą; • būtinybę išlaikyti išsamų aplinkos būklės tikrinimą (monitoringą); • piliečių, visuomeninių organizacijų įtraukimą į sprendimų dėl aplinkosaugos priemonių planavimo bei įgyvendinimo priėmimo procesą; • visuomenės švietimą ir mokymą apie žaliosios energetikos priemonių įsisavinimą ir įgyvendinimą; • naujų galimybių renovuoti daugiabučius namus paiešką; • tinkamą želdynų, žaliųjų rekreacinių zonų, parkų, miškų ir gamtinio kultūros paveldo išsaugojimą.