Už žemę ir žmogų, 2023 m. Nr. 6

KAS MES IR KO SIEKIAME?

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS PROGRAMA

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – gilias istorines šaknis ir tradicijas turinti politinė jėga. Valstybės bei Tautos išsaugojimo ir stiprinimo politika yra jos stiprybės pagrindas. Mes puoselėjame tradicinę šeimą, papročius, kultūrą ir kitas pamatines lietuvių Tautos vertybes. Mūsų stiprybė – ištikimybė principams ir kompetencija. Regioninė politika buvo, yra ir išliks partijos prioritetu. Atiduodami balsą už mūsų kandidatus, Jūs užtikrinate:

KAS MES IR KO SIEKIAME?

RAIMONDAS IVAŠKEVIČIUS

Kandidatas į Elektrėnų savivaldybės merus ir tarybos narius

Už žemę ir žmogų – toks mūsų šūkis. Ar yra kas nors svarbiau už žemę, už šį visų mūsų lopšį, kuriame išvystame saulės šviesą, kuri mus maitina, rengia ir augina?

Už žemę, kurioje randame amžinąjį poilsį, kai pavargsta mūsų sielos. Susiliejame su ja, ištirpstame joje, virstame jos grumsteliu ar dulkių sauja. Žmogus ir žemė – neatskiriami dalykai. Žmogaus be žemės net nebūtų. Liūdna, kad dažnai pamirštame tai ir viena ranka ją glostome, o kita – naikiname. Tokia jau, matyt, žmogaus prigimtis, toks jau jo netobulas likimas. Mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kildindami savo politinį judėjimą iš senosios Lietuvos valstiečių partijos, kuri savo veiklą pradėjo daugiau kaip prieš šimtą metų, visada pasisakėme ir pasisakome už žemės ir žmogaus vienybę. Už žmogaus pareigą ją saugoti, puoselėti ir mylėti. Visi mūsų darbai, visi mūsų ateities siekiai paremti šituo tikslu. Kadangi ir žemė, ir žmogus yra kertiniai kiekvienos valstybės pamatų akmenys, tai ir mūsų darbai bei tarnystė yra skirti būtent Lietuvos valstybės interesams puoselėti ir saugoti. Dar visai neseniai, tik prieš porą metų, mūsų sąjunga atsakingai ir labai skrupulingai vykdė valdančiosios valstybės politinės jėgos pareigas. Piliečių pasitikėjimas leido stoti prie valstybės vairo ir ketverius metus bandyti įgyvendinti savo politines nuostatas. Aišku, tai buvo koalicinė vyriausybė, todėl ne viską, apie ką kalbėjome ir rašėme iki rinkimų, galėjome paversti realybe. Koalicija, kad ir kokios formos ji būtų, reikalauja susitarimo, reikalauja atsižvelgti į partnerių požiūrius ir jų tikslus. Reikia rasti tą aukso viduriuką. Prisiimdami atsakomybę už valstybės to laikotarpio kasdienybę, jos ateitį, tuomet net negalvojome, kad jau savo kadencijos pabaigoje patirsime visai nelauktą smūgį iš šalies. Tokį smūgį, kuris

pavers niekais visus mūsų jau atliktus darbus, visus pasiekimus ir iškels problemą, kuri taps svarbiausia ir aktualiausia ne tik Lietuvai, bet ir visam globaliam pasauliui. Aišku, tai COVID-19. Apie pandemiją, kuri pareikalavo didelių papildomų išteklių ir didžiulių pastangų siekiant kontroliuoti ir stabdyti šios ligos plitimą. Tokiais atvejais niekas neišvengia klaidų, tikriausiai jų pridarė ir mūsų tuometinė Vyriausybė. Vis dėlto galime drąsiai tvirtinti, kad tuo metu sutelktos pastangos, ištekliai, vidinis partijos organizuotumas, Vyriausybės veikla neleido išplisti panikai, sumenkino, bet nesunaikino vidinio ekonominio potencialo, galutinai nesutraukė logistikos grandžių. Tai leido atlaikyti negandos puolimą, bet, kaip visada tokiais nelauktais atvejais, naujuose Seimo rinkimuose teko patirti pralaimėjimą. Taip, tai nėra sutriuškinimas, mūsų politinis judėjimas –antroji pagal mandatų skaičių politinė jėga mūsų šalies parlamente, bet tai lėmė pasitraukimą į opoziciją. Neverta vardyti tų darbų ir tų sėkmingų tuometinės Vyriausybės sprendimų, kurie lėmė ūkio valdymo atskirų grandžių pertvarką, naujų specialistų atėjimą, atlyginimų visiems darbuotojams ir pensijų kilimą bei daug kitų veiklų, turėjusių įtakos ne tik valstybės, bet ir savivaldybių problemų spren-

dimams. Paminėsiu tik vieną – tai Vievio kultūros centro statyba, kurią tuometinė Vyriausybė, Seimo kultūros komiteto pastangomis, parėmė ženklia, daugiau kaip milijono eurų injekcija. Be jos savivaldybei būtų daug sunkiau įvykdyti šį projektą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, paskutiniais metais nors ir patyrusi dalinį skilimą, kai nuo jos atsiskyrė nedidelė dalis politinio judėjimo narių, nepaisant politinių oponentų prognozių, šiandien tebėra viena stipriausių, įtakingiausių ir ištikimiausių savo skelbiamoms tradicinėms vertybėms, kurios atitinka daugumos Lietuvos piliečių pažiūras, politinė jėga. Elektrėnų savivaldybės skyrius nėra jokia išimtis, pritariame tam, ką skelbia visas politinis judėjimas, nes esame jo dalis. Didžiuojamės tuo ir vertiname tai. Mes, kaip ir jūs visi, esame žmonės, kuriems nėra svetimos žmogiškos emocijos, žmogiški norai ir tikslai, mes gyvename šalia jūsų, mums, kaip ir jums, svarbi mūsų savivaldos kasdienybė, mūsų vaikų ir vaikaičių ateitis, pagarba mūsų vyresnėms kartoms, kurios kūrė, statė ir puoselėjo bei garsino Elektrėnus, Vievį, Semeliškes ir visus mūsų savivaldybės teritorijoje gyvenimu alsuojančius kaimus ar miestelius. Mes lenkiamės ir dėkojame praeičiai, norime aktyviai dalyvauti šiandienoje ir kurti ateitį. Mes – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Elektrėnų skyriaus nariai. Mes –kaimynai, pažįstami, kaip ir jūs visi, – ištikimi savo krašto eiliniai.

•vietos gyventojų poreikius atitinkančio savivaldybės biudžeto sudarymo ir tvirtinimo procedūrų skaidrumą, skaidrų biudžetinių lėšų naudojimą;

•atvirų ir atskaitingų sprendimų priėmimą, savalaikį, viešą gyventojų informavimą;

•nepritarimą iniciatyvoms, kurios lemtų sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių, aplinkosauginių ir kitų įstaigų uždarymą Elektrėnų savivaldybės teritorijoje;

• savivaldybės tarnautojų atsakingą požiūrį į gyventojų problemas;

•reikalingas paslaugas kiekvienam bendruomenės nariui, saugios kaimynystės, bendruomeniškumo skatinimą;

•rūpestį savivaldybei pavaldžių įstaigų infrastruktūra, aprūpinimu, pritaikymu įvairius poreikius turintiems bendruomenės nariams;

•pagarbą žmogaus sveikatai ir jos saugojimą, trūkstamų medicinos specialistų pritraukimą;

•būtinybę išlaikyti išsamų aplinkos būklės tikrinimą (monitoringą);

•piliečių, visuomeninių organizacijų įtraukimą į sprendimų dėl aplinkosaugos priemonių planavimo bei įgyvendinimo priėmimo procesą;

•visuomenės švietimą ir mokymą apie žaliosios energetikos priemonių įsisavinimą ir įgyvendinimą;

•naujų galimybių renovuoti daugiabučius namus paiešką;

•tinkamą želdynų, žaliųjų rekreacinių zonų, parkų, miškų ir gamtinio kultūros paveldo išsaugojimą.

MAŽA

DALELYTĖ SAVIVALDYBĖS AKTUALIJŲ

MŪSŲ POŽIŪRIU

ka ar savivaldybės specialistų negebėjimas pažvelgti kiek toliau į priekį. Minėtas didžiųjų miestų artumas leidžia laisviau kvėpuoti gyventojų užimtumo, nansų srityse, otai mažina socialinės paramos poreikius, tačiau jie, veikdami kaip dideli traukos centrai, sukuria naujas problemas, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos apsaugos srityse.

RAIMONDAS IVAŠKEVIČIUS

Kandidatas į Elektrėnų savivaldybės merus ir tarybos narius

Mūsų Elektrėnų savivaldybė yra ganėtinai kompaktiška ir nedidelė teritorija, išsidėsčiusi palei labai svarbią valstybei automobilių magistralę, kuria kasdien į vieną ar kitą pusę pralekia tūkstančiai automobilių. Atstumai tarp seniūnijų ir savivaldybės centro – Elektrėnų daug mažesni nei, sakykime, kaimyninėje Trakų savivaldybėje, kur Trakus nuo Onuškio seniūnijos kraštinio taško skiria daugiau kaip keturios dešimtys kilometrų. Be to, mūsų savivaldybė yra pusiaukelėje tarp dviejų pagrindinių šalies miestų – sostinės Vilniaus ir Kauno.

Ši geogra nė padėtis suteikia savotiškų privilegijų, nors, reikia pripažinti, kelia ir labai rimtų problemų. Tos problemos skiriasi nuo vadinamųjų periferinių savivaldybių, pavyzdžiui, tokių kaip Skuodo ar Naujosios Akmenės, nors, akylai pažvelgus, neabejotinai galima surasti ir bendrų, kamuojančių visos valstybės savivaldą. Gyvenimas keičiasi, nuolat juda, o įstatymai, kurie nustato vidines ir išorines valstybės veiklos taisykles, nėra lyg Šv. Rašte už ksuotos nepajudinamos dogmos, todėl juos kartais būtina peržiūrėti, pritaikyti pagal pakitusias aplinkybes, o tai ne visada pavyksta.

Dar praėjusio amžiaus pabaigoje gyventojų pajamų mokesčiai, kurie yra pagrindinis savivaldybių biudžetų pripildymo aruodas, likdavo toje administracinėje teritorijoje, kurioje pilietis dirbdavo. Jei šiandien tebegaliotų tokia nuostata, tai mūsų savivaldybės biudžetas būtų nuolat kamuojamas nansinio alkio ir visąlaik reikalautų dotacijų iš centro.

Ir šiandien be dotacijų daugelis savivaldybių, ypač kaimiškųjų ir labiau nutolusių nuo didelių centrų, neišsiverčia, bet tai jau lemia kiti, visam kraštui būdingi veiksniai. Tokie kaip emigracija, demogra ja, bedarbių skaičius, infrastruktūros stoka ir kt. Nors mūsų savivaldybę daugelis šių problemų taip pat neaplenkė, bet ne visos jos buvo ir yra tokios skausmingos

kaip kitur. Geogra nė padėtis suteikia galimybes rasti geriau mokamą darbą Vilniuje ar Kaune, šalia pagrindinės automobilių magistralės kuriasi logistikos centrai. Žemas užimtumo stokojančiųjų skaičius kartu su dalinėmis ar tiesioginėmis valstybės skiriamomis dotacijomis valstybės perduotoms funkcijoms vykdyti leidžia ganėtinai neblogai pripildyti biudžetinę piniginę, kurioje savivaldybės nansų specialistų, išmintingai kontroliuojančių išlaidas, pastangomis metų pabaigoje dažnai susidaro viršplaninis likutis, o jį papildomai galima skirti naujai kylančioms ar jau įsisenėjusioms problemoms spręsti.

Kaip ir kiekvienoje šeimoje, taip ir savivaldybėje problemų visada pakanka. Jei pavyksta vienas išspręsti, tai, žiūrėk, iškyla naujos. Ir ne visada tai lemia akylumo sto-

Prieš kelerius metus tai buvo mažai aktualu, bet dabar jau akivaizdu, kad mūsų švietimo įstaigose trūksta specialistų. Ir ne užsienio kalbos mokytojų, kaip dar visai neseniai buvo įprasta, o tiksliųjų mokslų, chemijos, biologijos ir kt. Tenka juos „importuoti“ iš tų traukos centrų, bet tai galutinai neišsprendžia problemos. Mūsų manymu, gal vertėtų savivaldybei, gerai viską apsvarsčius ir paskaičiavus, dalį virš plano gautų nansinių išteklių skirti, sakykime, gyvenamosioms patalpoms įsigyti. Jose būtų galima apgyvendinti švietimo ar sveikatos apsaugos srityse trūkstamus specialistus ir šitaip skatinti persikelti į mūsų savivaldybę dirbti ir nuolat čia gyventi. Iš pradžių tai galėtų būti vadinamasis tarnybinis būstas, o padirbus ilgesnį laiką leisti jį išsipirkti rinkos kainomis. Gal pavyktų tokiu būdu „prisikalbinti“ jaunus specialistus sugrįžti ar visam laikui persikelti į Elektrėnus ar Vievį... Vertėtų pabandyti, nes įvairios paramos, apmokant kelionės išlaidas ar vien tik skiriant papildomus priedus, visgi nepadeda įveikti šios problemos švietimo srityje.

Kita problema – tai ikimokyklinių įstaigų stoka Vievyje. Ją būtina išspręsti ir tai reikėtų daryti atidžiai pažvelgus į dabar veikiančias savivaldybės įstaigas šitame mieste, peržiūrėti jų užimtumą, funkcijų dubliavimą ir pan. Gali būti, kad šios problemos sprendimas nėra jau toks sudėtingas, tereikia racionaliai perskirstyti vykdomas funkcijas, nukreipti į ne visai užpildytas erdves tuose pačiuose Elektrėnuose ir tokiu būdu iš dalies ar visiškai atlaisvinti dalį pastato ar pastatų, įkuriant vaikų darželį.

Atskira kalba apie sveikatos apsaugą. Tai neužgyjantis skaudulys ne vien tik mūsų, bet ir kitose savivaldybėse. Nesibaigiantis šios srities optimizavimo vajus, šeimos gydytojų trūkumas ir daugelis

kitų, dažnai iš viršaus vykdomų pertvarkos veiksnių lėmė sunkiai išsprendžiamą problemą, kai pagalbos reikalaujantis pacientas turi įveikti „kryžiaus kelius“ ar laukti ištisus mėnesius, kol pateks pas specialistą didžiuosiuose miestuose. Kad ir kiek savivaldybė stengiasi sukurti palankią aplinką jos žinioje esančiose šios srities įstaigose, bet tai vis vien neišsprendžia specialistų stokos problemos. Gal ir čia vertėtų pritaikyti jau aukščiau minėtą siūlymą dėl tarnybinio būsto. Aišku, kol to nėra, reikia racionaliai apskaičiuoti, apgalvotai paremti šeimos gydytojų mobilumą, kad specialistas tam tikromis savaitės ar mėnesio dienomis galėtų pats atvykti pas ligonį, o ne vien negaluojantys virtine plauktų į jo nuolatinę darbo vietą. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje tai tikrai neduos reikiamo rezultato. Visa tai reikalauja radikalaus ir gerai apgalvoto sprendimo.

Problemų tikrai yra daug daugiau, ne vien tik jau minėtos. Dalį galime patys išspręsti ar bent jau pabandyti išspręsti, kitas galime tik paveikti, bet ir tai ne visai sėkmingai. Pavyzdžiui, ne dėl savivaldybės kaltės susidarė tokia situacija, kad Vievio gyventojai, grįždami automobilių magistrale iš Vilniaus, negali įvažiuoti į patį miesto centrą, privalo daryti lanką per Abromiškes. Aišku, viadukas per magistralę reikalavo kapitalinio remonto, bet tuo pačiu metu geležinkelių vykdoma tunelio statyba po pervaža iš Maišiagalos į Vievį realiai perskyrė Vievį į dvi dalis, sukurdama tikrai nereikalingą situaciją. Jei darbus vykdančios organizacijos būtų glaudžiau bendradarbiavusios ir bendravusios, jei valstybės institucijos, kurios privalo kontroliuoti darbų eigą, galvotų ne vien tik apie tai, kaip įsisavinti Europos Sąjungos skiriamas lėšas, bet ir apie gyventojus, to tikrai buvo galima išvengti. Deja, tai tik rodo, kad valstybėje dažnai „kairė nežino, ką daro dešinė“. Savivaldybės raštai ir pokalbiai menkai ką galėjo pakeisti. Ne savivaldybė yra užsakovas ir ne savivaldybė skiria projektines lėšas. Belieka tik kartu su visais apsišarvoti kantrybe ir guostis tuo, kad ateityje visa tai neabejotinai atneš apčiuopiamą naudą.

Problemos niekada nesibaigia ir nesibaigs. Jas spręsdami dažnai susiduriame su valstybės interesais, kurių objektai išsidėstę mūsų savivaldybės teritorijoje. Ir tie interesai ne visada atitinka savivaldybės siekius ar požiūrį, ne visada atneša tikrą bei apčiuopiamą naudą. Kai kuriuos klausimus galime patys išspręsti ir juos reikia spręsti, bet yra ir labai įsisenėjusių problemų, kurios reikalauja valstybinio lygmens sprendimų, ir savivaldybė tegali tik nuolat apie jas priminti.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios nariai mes esame, visada stengėsi ir stengiasi nesimėtyti kaltinimais ar nesidrabstyti „purvais“ savo politinių oponentų atžvilgiu. Šio Lietuvos politinio judėjimo Elektrėnų skyrius taip pat stengiasi rasti bendrą kalbą su kitų politinių partijų atstovais. Tai nereiškia, kad būtina vengti diskusijų ar aršesnės polemikos. Tai reiškia, kad tokioms diskusijoms pasibaigus visos politinės jėgos ir judėjimai turi vieną ir svarbiausią tikslą – tarnauti savo krašto, savo savivaldybės žmonėms. Taip mes stengėmės dirbti besibaigiančioje kadencijoje, taip, jei gyventojai mus parems ir patikės, mes dirbsime ir toliau. Tarsimės, diskutuosime, svarstysime klausimus ir ieškosime bendrų sprendimų...

„PAVASARIO LINKSMYBĖS“

mieste) arba pasiųsti kokį nors paprastą žmogelį ten, kur buvo pasiųstas vienos valstybės karo laivas.

bonių gatvėje, prie marių, aukcione parduotus 2 žemės sklypus (3C ir 3D). Kiek pamenu, su žemės savininkais atsiskaityta. Jie gavo kompensaciją. Dėl kompensacijos už žemę į savivaldybę kreiptis nereikėjo. Kompensacija buvo paskaičiuota Elektrėnų žemėtvarkos skyriuje, o sprendimą priėmė Vilniaus apskrities viršininkas.

VYTAUTAS VĖŽELIS

Elektrėnų savivaldybės tarybos narys

„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą...“ Šitaip prieš 300 metų poemoje „Metai“ rašė garsus XVIII a. rašytojas Kristijonas Donelaitis, įvardydamas paprastų žmonių (tuomet būrų) svarbias moralines vertybes: darbštumą, sąžiningumą, kuklumą, paprastumą. Šios vertybės ir šiuo metu mums visiems aktualios. Panašius reikalavimus kandidatams į savivaldybės tarybos narius ir merus kels ir mūsų savivaldybės rinkėjai. Todėl kandidatai turėtų tinkamai elgtis ir puoselėti aukščiau minėtas moralines vertybes, kovoti su savo ydomis.

Elektrėnų savivaldybėje gera gyventi žmonėms, nes tai pusiaukelė tarp Vilniaus ir Kauno, geras susisiekimas, nuostabi gamta. Vievis įsikūręs prie ežero, oElektrėnai – prie vandens saugyklos, vadinamos Elektrėnų mariomis, bet, manau, labiau reikėtų kalbėti apie tai, ko nepadarėme arba ką padarėme ne taip, kaip norėtų Elektrėnų savivaldybės gyventojai, paprasti žmonės, gal per mažai su jais kalbėjomės. Todėl politikams nereikėtų pykti dėl kritikos ir tuo atveju, jeigu priimti sprendimai ir teisėti, bet galbūt nepagalvota apie galimas pasekmes ir žmonių reakciją.

Elektrėnų savivaldybėje svarbiausi vadovai yra meras ir administracijos direktorius, bet ne mažiau svarbus ir įtakingas yra vyriausiasis architektas. Jis kontroliuoja bendrųjų, specialiųjų, detaliųjų planų rengimą, statybos leidimų išdavimą, jis gali leisti, gali neleisti, gali vilkinti (pvz., žemės grąžinimo procedūras

Nors trumpai reikėtų vėl pakalbėti apie žemės reformą, kuri palietė beveik kiekvieną lietuvį ir labai supriešino žmones. Net ir po 20-ies metų, išlaisvinus suvaržymus rekreacinėse Elektrėnų marių pakrantėse, prasidėjus statyboms ir daugėjant užtvertų kelių, žmonės pyksta ir ieško kaltųjų. Todėl norėčiau priminti, kad iki 2001 m. miestuose laisva (neužstatyta) žemė natūra nebuvo grąžinama. Tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad laisva (neužstatyta) žemė gali būti grąžinama natūra, buvo pakeisti teisės aktai ir visa tai pradėta įgyvendinti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką teritorinis žemėtvarkos skyrius privalėjo kreiptis į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių su prašymu, kad būtų pretendentui į miesto žemę suformuoti sklypai, atlikti kadastriniai matavimai, nustatyta žemės paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis, servitutai ir t. t. Kai savivaldybės administracijos parengta miesto žemės nuosavybės teisių atkūrimo byla pasiekdavo žemėtvarkininkus, Vilniaus apskrities viršininkas priimdavo sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Pateikiu pavyzdį: dauguma elektrėniškių nuo senų laikų mėgo Mažiklės maudyklę, bet vėliau atsirado problema, nes pretendentai norėjo susigrąžinti žemę natūra. Automobilių stovėjimo ir krepšinio aikštelės buvo įrengtos nelegaliai, todėl savivaldybės administracija kelerius metus pavilkino, bet vis vien, galimai bijodama teismų, suformavo žemės sklypą su Mažiklės maudykle. Ne visi ir žinojo, kad ši maudyklė su automobilių stovėjimo ir krepšinio aikštelėmis yra privačioje žemėje. Seniūnas tvarkė aplinką, rinko šiukšles, remontavo sulaužytą inventorių, o žemės paveldėtojai (Česlovas su Antanu) ramiai ir toliau bitininkavo ir laukė, kada savivaldybės vadovai tesės pažadą nuomoti arba pirkti iš jų šį gražų 0,62 ha rekreacinės žemės plotelį, nes vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais ten nebuvo galima vykdyti jokių statybų. Gerai, kad mūsų savivaldybėje yra tokių ramių ir nepiktų žmonių kaip aukščiau minėti piliečiai, kurie paveldėję žemę neužtvėrė kelių ir leido elektrėniškiams kelerius metus laisvai ir nemokamai naudotis savo nuosavybe, kol žemę teko parduoti.

Dabar trumpai apie didelį visuomenės susidomėjimą sukėlusį faktą – Gei-

Nors apie Elektrėnų marias, labiau nutolusias nuo miesto centro (pvz., buv. Karkučių kaime), dar yra nemažai valstybinės miesto žemės, į kurią niekas nepretendavo arba pretendentai pasirinko kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, dalis elektrėniškių mano, kad savivaldybės vadovams liberalams reikėjo geriau pagalvoti, įvertinti riziką, neparduoti laisvos valstybinės žemės ir palikti tuos 7 ha Geibonių g. paežerės (sklypai 3C ir 3D) ateinančioms kartoms.

Norėčiau pasidžiaugti, kad po praėjusių metų šalto ir lietingo pavasario ir vasaros pradžios Dievas pasigailėjo žemdirbių ir rugpjūčio mėnesį buvo karštos ir saulėtos dienos. Ūkininkų laukuose be poilsio dienų dirbo kombainai, į saugyklas buvo vežami sausi grūdai. O tuo metu, rugpjūčio 15 d., per Žolinę, vyko pakartotinis tradicinis Naisių vasaros festivalis. Tūkstančiai žmonių plūdo į Naisius ne tik paklausyti Gyčio, Liudo ar kitų atlikėjų dainų, bet ir solidarizuotis su puolamu ir demonizuojamu Ramūnu Karbauskiu, kurio „valstiečiai“ aiškiai ir nuosekliai pasisako už tradicinę krikščionišką vyro ir moters šeimą, nepritaria narkotikų dekriminalizavimui.

Nelengva šiuo metu ir miesto žmonėms, todėl, nekalbėdamas apie žemdirbių problemas, geriau paminėsiu keletą labai darbščių ir sumanių ūkininkų vardų, kurių yra daug nedidelėje Gilučių seniūnijoje: tai Saulius ir Kristina, Juozas ir Virginija, Gintaras ir Rita, Kęstutis ir Miglė.

Esu Elektrėnų savivaldybės tarybos narys, „valstiečių“ ir konservatorių frakcijos seniūnas, tarybos daugumoje dirbame kartu su Liberalų sąjūdžio atstovais. Aktyviai dalyvauju posėdžiuose ir pasisakau aktualiais klausimais, bet tenka balsuoti ir prieš arba susilaikyti, nes gausios liberalų frakcijos vadovai kartais mano, kad nebūtina tartis su mažesniais koalicijos partneriais, todėl gerai neapgalvotais, neaptartais sprendimais prisidaro bėdų ne tik sau, bet ir gyventojams.

Mieli rinkėjai, kovo 5 d. savivaldos rinkimuose balsuokite už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus. Mūsų sąrašo Nr. 12. Išrinkime ir savivaldybės vadovą – politiką, kuris turėtų ne tik ambicijų, bet ir gebėjimų rūpintis savivaldybe. Būsimas meras (-ė) turi jausti žmonių gyvenimo pulsą, rasti laiko išklausyti ir įsigilinti į žmonių problemas. Todėl visiems būtina ateiti į rinkimus ir balsuoti.

ERIKA ALEKNAVIČIENĖ

Kandidatė į Elektrėnų savivaldybės tarybos nares

Šiandien noriu pakalbėti daugeliui žmonių aktualia tema.

Šiuo metu mokausi kosmetologo specialybės, tai mano aistra ir noras kuo daugiau sužinoti apie grožį. Baigusi studijas teiksiu profesines paslaugas klientams kosmetologijos srityje, padėsiu puoselėti estetiką ir grožį. Mano tikslas – padaryti klientą laimingą. Elektrėnų MPC rengia daug puikių specialistų, kaip mes, studentai, juokaujame, įstaigos viduje bet kurioje situacijoje rasi specialistą, kuris tau padės, nesvarbu, ar automobilis sugedo, ar reikia elektros darbus atlikti, ar masažo...

Jau dabar suvokiu, jog Elektrėnų mieste bus sunku rasti darbo vietą arba atidaryti savo grožio saloną, nes mieste jų turime tikrai nemažai. Vis dėlto dauguma gerų meistrų išvažiuoja į didžiuosius miestus ir ten pasilieka, taip mūsų savivaldybė praranda nemažai gerų specialistų, nekalbu vien apie grožio paslaugų sritį.

Nenoriu išsiplėsti, tad apie tai, kodėl rašau šį straipsnį. Mūsų Elektrėnų miestui labai trūksta patalpų ar biuro, kuriame galėtų įsikurti visi asmenys, kuriantys savo smulkiuosius verslus ar suteikiantys paslaugas žmonėms, kur būtų jauki aplinka, prieinama ir visiems patogi vieta. Man, jaunai mamai, labai aktualu, jog galėčiau eiti į darbą su mažais vaikais, kad būtų erdvė vaikučiams. To reikia ir mūsų klientams, juk miestas jaunėja!

Būdama tarybos narė stengsiuosi, kad Elektrėnų mieste turėtume biurą smulkiajam verslui ir grožio specialistams, kurie galėtų pasilikti Elektrėnų savivaldybėje, ją garsinti savo darbais, taip pat pritraukti daugiau jaunimo ir šeimų į šį miestą. Kad žmonės norėtų iš svetur atvykti čia, o ne ieškotų paslaugų didžiuosiuose miestuose.

BŪKIME AKTYVŪS IR PILIETIŠKI KOVO 5 DIENĄ!

ALGIRDAS GROTUZAS

Kandidatas į Elektrėnų savivaldybės tarybos narius

Neseniai sutikau vieną savo pažįstamą verslininką. Besišnekučiuodami priėjome prie dabartinės valdžios temos, kalbėjome apie jos vykdomos politikos įtaką verslui ir žmogaus gyvenimo kokybei. Draugiškai sutarėme, kad „viršūnėlės“ tiek atitrūkusios nuo „šaknelių“, jog mano, kad galės egzistuoti netgi jas visiškai numarinusios. Ir čia mano

pašnekovas pradėjo tiesiog girtis ir savimi didžiuotis, esą jis dar nė karto nebuvęs balsuoti, nes niekad neranda, už ką galėtų atiduoti savo balsą. Dėl to esą jo sąžinė yra visiškai rami, nes nėra prisidėjęs prie tokios valdžios išrinkimo...

Ar taip ir yra iš tiesų? Vieni balsavo už „gražiuosius“, kiti – už „linksmuosius“, treti – už „skraidančius“, ketvirti – už... O tu kartu su puse balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, nedalyvaudamas balsavime, balsavai už dabartinę situaciją, už tokią valdžią, kuri dabar yra, ir neturi mo-

ralinės teisės ja skųstis. Tad tvirtai sutrauk sėdmenis ir kantriai lauk kitų rinkimų, nes jeigu ši valdžia eilinį kartą tave „paturės“, kaltinti galėsi tik save.

Reziumė. Nėra nedalyvaujančių rinkimuose. Vieni rinkėjai dalyvauja aktyviai, t. y. eidami balsuoti, kiti dalyvauja pasyviai, neidami balsuoti. Paradoksas tas, kad dažniausiu atveju didžiausią įtaką rinkimų rezultatams turi pasyvūs balsai, nes tie, kas nedalyvavo balsavime, tikrai nebūtų balsavę už tuos, kurie laimėjo rinkimus.

2023 m. kovo 5 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI VILNIAUS SAVIVALDYBĖS NR. 8

RINKIMŲ BIULETENIS

12 LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA (Pirmininkas Ramūnas Karbauskis)

PIRMUMO BALSAI

Į šiuos langelius aiškiai įrašykite penkių kandidatų numerius iš to sąrašo, už kurį balsavote. Kandidatų pavardžių nerašykite.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys

2023 m. vasaris | ISSN 2538-8274

Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. Nr. 3.3/2023-381. Tiražas 10 000 vnt. Spausdino LĮ „Kriventa“