Už žemę ir žmogų, 2023 m. Nr. 2

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Nr. 12

EIKIME KARTU SĖKMĖS KELIU!

Kandidato į merus Vytauto Krikščiūno programa

• Sieksiu, kad savivaldoje visi sprendimai būtų priimami atvirai, skaidriai ir būtų įsiklausyta į žmonių nuomonę. Miesto ir rajono gyventojus skatinsiu aktyviai dalyvauti savivaldos valdyme ir veikloje. Šiam tikslui įgyvendinti įsipareigoju skirti dalį savivaldybės biudžeto lėšų, kurios būtų naudojamos bendruomenių idėjų įgyvendinimui (dalyvaujamasis biudžetas).

• Užtikrinsiu, kad kiekvienas bendruomenės narys gautų jam reikalingas paslaugas, rūpinsiuosi, jog pažeidžiamiausi bendruomenės nariai neliktų vieni, sprendžiant iškilusius sudėtingus klausimus, susijusius su jų gyvenimo aplinkybėmis.

• Sieksiu, kad seniūnijose atsirastų universalūs sporto aikštynai, kaimiškose vietovėse sėkmingai veiktų mokyklos ir bibliotekos.

• Atsakingai planuosiu ir organizuosiu socialines paslaugas, kontroliuosiu bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę Radviliškio mieste ir rajone, taip pat socialinių paslaugų įstaigų išlaikymą.

• Sieksiu priartinti bendruomenės nariams socialinių, švietimo (ypatingą dėmesį skiriant Trečio amžiaus universitetui, vaikų dienos centrams, bendruomenės švietimo ir užimtumo centrams), sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamas paslaugas.

• Gerinsiu investavimo sąlygas tiek smulkiam ir vidutiniam verslui, tiek stambiajai pramonei bei užsienio investuotojams, sieksiu sumažinti mokestinę naštą. Siekiant į savivaldybę pritraukti investuotojus, daugiau dėmesio skirsiu infrastruktūros remontui, įrengimui bei pritaikymui.

• Skatinsiu socialinio būsto plėtrą, atnaujinimą bei ieškosiu sprendimų pažeidžiamų ir neturinčių tinkamo būsto asmenų aprūpinimo juo proceso spartinimui, laukiančių socialinio būsto eilių mažinimui.

• Didelį dėmesį skirsiu vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, daugiabučių namų kiemų vidaus keliams (gatvėms) ir jų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), susisiekimo infrastruktūrai, vedančiai į lankytinus objektus įrengti ar taisyti.

Atiduodami balsą už mane, Jūs gausite patirtį ir atsakingą bei racionalų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą savivaldybėje.

VYTAUTAS KRIKŠČIŪNAS KANDIDATAS Į

RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS MERUS

LVŽS Radviliškio skyriaus programa

LVŽS – gilias istorines šaknis ir tradicijas turinti politinė jėga. Mes puoselėjame tradicinę šeimą, papročius, kultūrą ir kitas pamatines lietuvių Tautos vertybes. Mūsų stiprybė – ištikimybė principams ir kompetencija. Regioninė politika buvo, yra ir išliks partijos prioritetu. Atiduodami balsą už mūsų kandidatus, Jūs užtikrinate:

• vietos gyventojų poreikius atitinkančio savivaldybės biudžeto sudarymo ir tvirtinimo procedūrų skaidrumą, efektyvesnį biudžeto planavimą;

• bendruomenių deleguotų atstovų įtraukimą į savivaldybės įmonių valdymo organų sudėtį;

• nepritarimą visoms be išimties iniciatyvoms, kurios lemtų švietimo įstaigų rajone naikinimą; švietimo kokybės gerinimą;

• reikalingas paslaugas kiekvienam bendruomenės nariui, saugios kaimynystės, bendruomeniškumo skatinimą;

• rūpestį savivaldybei pavaldžių kultūros įstaigų infrastruktūra, aprūpinimu, pritaikymu įvairius poreikius turintiems bendruomenės nariams;

• pagarbą žmogaus sveikatai; būtinybę išlaikyti ne tik sveikatos priežiūros, bet ir švietimo, socialines, aplinkosaugines ir kitas įstaigas;

• tinkamą atstovavimą gyventojų interesams, užkertant kelią ,,auksiniams“ projektams, efektyviai vykdomą korupcijos prevenciją;

• spartesnę rajono infrastruktūros plėtrą (keliai, gatvės, vandentiekis ir nuotekų surinkimas, melioracija);

• piliečių, visuomeninių organizacijų įtraukimą į sprendimų dėl aplinkosaugos priemonių planavimo bei įgyvendinimo priėmimą, tinkamą dėmesį želdynų, parkų, žaliųjų zonų priežiūrai ir plėtrai;

Sąrašo

Nr. 12

• ilgalaikį vietos plėtros strategijos kūrimą, skiriant rajono ekonomikos stiprinimui prioritetinę veiklos kryptį, nustatant konkurencingus mokesčius;

• didesnį savarankiškumą ir atsakomybę savivaldybės administracijai, išnaudojant kiekvieno specialisto galimybes už subalansuotą darbo užmokestį.

Vytautas Krikščiūnas:

Esu vienas pirmųjų, išdrįsusių Nepriklausomybės pradžioje pradėti ūkininkauti. Šiuo metu esu vienas stambiausių ūkininkų ne tik rajone, bet ir Lietuvoje. Po keliolikos metų pertraukos vėl sugrįžau į aktyvią vietos politiką ir 2019 metais gavęs iš rinkėjų nemažą pasitikėjimą buvau išrinktas į rajono savivaldybės Tarybą. 2021 metais po neeilinių mero rinkimų naujasis meras manimi pasitikėjo ir Tarybos pritarimu tapau mero pavaduotoju.

Gimiau 1963 metų vasarą Liaudiškių kaime. Šeimoje buvo jauniausiu iš keturių vaikų. Kad viską reikia užsidirbti savo jėgomis, supratau pakankamai anksti: mano tėvai stengėsi kiekvieną minutę kažką daryti ir papildomai užsidirbti, todėl daug dirbo ir po pagrindinio darbo. Tėvai laikė dvi karves. Tuo metu sovietų valdžia net kolūkiečiams draudė turėti daugiau nei vieną karvę, tad gyvuliams trūkdavo šieno ir kito pašaro. Su broliu eidavome šienauti griovių, pamiškių ir ten, kur dar būdavo neišdalytų ganiavų. Taip pat kolūkyje akmenis rinkau, šieną myniau ir dirbau prie žolės granulių agregatų. Taip pat ravėjau burokus, auginau triušius ir dirbau kitus darbus – būdamas moksleivis už užsidirbtus pinigus galėjau nusipirkti dviratį, o vėliau ir motociklą, nors dar buvau tik devintokas.

Po mokslų dabartiniame

A.Stulginskio universitete agronomo išsilavinimą įsidarbinau „Lenino“ kolūkyje Vainiūnuose, kur susipažinau su Aurimu Gaidžiūnu. Kai tik padvelkė reformų vėjas ir buvo leista savarankiškai ūkininkauti bei atėjo Lietuvos nepriklausomybės laikai, ilgai nemąsčiau ir sugrįžau atgal į senelių žemę. Čia prieš daugiau nei šimtą metų senelis Juozas savo rankomis pasistatė namą, tvartą ir kitus sodybos pastatus.

Trauka savo gimtai žemei buvo tokia stipri, kad čia įsikūrė ir mano vaikai Laurynas, Giedrė ir Gabrielius. Visi trys taip pat pasirinko agronomo specialybę ir ūkininkauja kartu.

Kai 1989 metais valdžia leido ūkininkauti savarankiškai,

buvau antrasis rajono ūkininkas gavęs ūkininko pažymėjimą pagal naująjį valstiečių

ūkio įstatymą. Vos 15 hektarų

dydžio sklype auginome daržoves, tačiau toks ūkis priklausomas nuo didelio skaičiaus

žmonių, todėl pakeičiau ūkininkavimo kryptį didindamas

ūkį ir jame augindamas javus.

Auginant daržoves neabejotinai ūkis gaus daugiau pinigų, bet tam reikės nemažai rankų darbo, todėl daugiau kaip keliolikos hektarų ūkio ir neturėsi. Arba bus per daug iššūkių. Bet turint daug hektarų geriau auginti javus – visas darbas bus technologiškai mechanizuotas, derlių galima nuimti moderniais kombainais. Taip su šeima sukūrėme vieną sėkmingiausių ūkių Lietuvoje.

1997 metais buvau išrinktas Lietuvos ūkininkų sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininku. Ši žemdirbius vienijanti organizacija buvo nevyriausybinė ir neturėjo politinių ambicijų. Todėl pasirinkau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Ji, žinoma, nėra vienintelė, bet labiausiai atstovauja kaimą ir jame gyvenančiųjų interesus. Šios partijos vertybinės nuostatos labiausiai atitiko mano įsitikinimus ir pasaulėžiūrą, todėl tapau šios politinės partijos nariu. Su ja per 2000 metų savivaldos rinkimus buvau išrinktas į Tarybą. Lietuvos ūkininkų sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininko pareigos bei darbas savivaldybės Taryboje reikalavo daug laiko ir pastangų, nors tuo pačiu metu kūriau ūkį ir jį stambinau. Teko pasirinkti: politikavimas ar ūkininkavimas?

Iki 1999 metų mano ūkis buvo tik 70 ha dydžio, o vėliau ėmiau iš banko paskolą ir ūkį plėčiau po 100 ha per metus. Ūkis padidėjo iki 800 ha dydžio, o su nuomojamomis žemėmis su vaikais dirbu daugiau nei 2000 hektarų ūkyje. Pasinaudodamas ES fondų parama ir keliolika metų investavęs didžiules savo lėšas, džiaugiuosi, kad ūkis labai modernizuotas ir itin sėkmingas.

Per 2019 metų savivaldos rinkimus vėl sutikau kartu su bendraminčiais iš LVŽS Radviliškio skyriaus kandidatuoti į savivaldybės Tarybą. Dabar, kai ūkis ne tik atsistojo ant ko-

jų, bet jame savarankiškai darbuojasi ir mano atžalos, aš noriu kažką prasmingo nuveikti ir kitoje sferoje, pavyzdžiui, vietos savivaldoje. Turiu nemažai įvairiapusės patirties tiek organizavimo, tiek vadovavimo srityse bei kalną įvairių idėjų, sumanymų, kurie, mano įsitikinimu, būtų labai naudingi rajonui ir reikalingi visiems gyventojams. Kaip ūkininkas ir kaip verslininkas, esu pateikęs nemažai paraiškų projektams, kurie buvo įgyvendinami ir Europos Sąjungos fondų lėšomis, ir visi buvo sėkmingi. Todėl puikiai žinau, kad galima ir reikia atsakingai tvarkytis ir su viešaisiais finansais.

2021 metais Taryba pritarė mano kandidatūrai į vicemero postą. Išrinktas į šias pareigas nesėdėjau rankų sudėjęs. Pirma domėjausi Savivaldybės įstaigų veikla ir iš karto pateikiau krūvą pasiūlymų. Kaip ūkiškas žmogus, nesuprantu, kaip galima taip neūkiškai dirbti savivaldybės struktūroje. Susipažinęs su „Radviliškio šilumos“ pirkto biokuro peripetijomis, prašiau biokurą pirkti iš karto visam sezonui vasarą ar rudens mėnesiais, o ne dalimis šildymo sezono metu. Tokiu būdu galima išlošti, nes vasarą biokuro kaina yra gerokai mažesnė nei perkant šildymo sezono metu. Kitas mano pateiktas pasiūlymas buvo dėl pavėžėjimo įmonės „Emtra“ teikiamų paslaugų. Deja, administracijos vadovai nenorėjo išgirsti siūlymo paslaugas skaidyti į mažesnius vienetus, kad visi vežėjai būtų plačiau pasiskirstę po rajoną. Juk jei vežėjas bus arčiau žmonių, tai ir žinos realią situaciją ir ją galės spręsti nedelsdami. Kaimo žmogui, neturinčiam nuosavo transporto, sunku pasiekti rajono centrą, ir taip jis nebegali išsikapstyti iš skurdo spąstų. Tuo pačiu metu peržiūrėjau, kaip naudojami tarnybiniai automobiliai. Man pavyko įrodyti valdininkams, kad savivaldybės automobiliai naudojami neracionaliai ir jų kiekis per didelis. Todėl nebuvo perkami nauji automobiliai nei 2021, nei 2022 metais. Bet tai ne vienintelis darbas, kurį pavyko pasiekti. Esu smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo komisijos pirmininkas. Pirmą kartą savivaldy-

bės istorijoje parama smulkiam verslui išaugo iki rekordinių aukštumų. Jei ankstesniais metais parama buvo vos 40 tūkst. eurų, tai šiemet vienkartinėmis išmokomis sumokėta apie 200 tūkst. eurų smulkiesiems verslininkams. Taip pat paraginau vietos ūkininkus prisidėti prie vietinės reikšmės kelių tvarkymo, kai buvo sumažintas žemės mokestis. Šiam pasiūlymui, kaip ir dėl „Radviliškio šilumos“ perkamo biokuro, buvo jaučiamas nemažas pasipriešinimas. Spaudoje net pasirodė mane žeminančių straipsnių, o idėjos išvadintos „naudos gaudymu“, nors mano, kaip ir visų LVŽS narių tikslas, yra visų rajono žmonių gerovė.

Savivaldybės teritorijoje esančius vietinės reikšmės kelius tvarkyti privalu, o idėja, kad prie kelių tvarkymo priežiūros darbų finansavimo prisidėtų ir kiti, nėra visiškai nei utopinė, nei neįgyvendinama.

Su kolegomis paruošėme tvarkos aprašą ir ledai pajudėjo - ne vienas kelias buvo išasfaltuotas su gyventojų ar juridinių asmenų prisidėjimu. Juk vietinės reikšmės keliais naudojasi ne tik žemdirbiai, bet ir gyventojai, verslas. Būtina skirti didesnį dėmesį rajono keliams, gatvėms, kiemams, kurių būklė nėra labai gera.

Esu pastebėjęs, kad labai sunku išjudinti esamą tvarką savivaldybėje ir jos administracijoje.

O pokyčiais nėra suinteresuoti tie, kurie už tai algą gauna. Tas nenoras keistis, įsigilinti, ana-

lizuoti, kaip padaryti ūkiškiau arba taupant savivaldybės pinigus, labai mane nustebino. Norėtųsi realių pokyčių savivaldoje, o tam reikia pasitikėjimo iš rinkėjų. Jei rajono žmonės pasitikės manimi ir būsiu išrinktas meru, tai pirmiausias mano tikslas būtų peržiūrėti, kaip naudojamos biudžeto lėšos. Matau, kad trūksta ūkiškumo ir taupumo panaudojant mokesčių mokėtojų pinigus. Būtina išsireikalauti iš administracijos atsakingų specialistų didesnę projektų įgyvendinimo ir jų vykdymo kontrolę. Šiuo metu tai nėra daroma arba daroma su tam tikru tikslu. Manau, kad būtina peržiūrėti kai kurių įstaigų struktūrą, nes per išpūstus etatus yra švaistomas biudžetas. Puikiausias to pavyzdys – Daugyvenės draustinis-muziejus. Ne vieną ir ne du kartus bandžiau koalicijos partnerius ir administraciją įtikinti peržiūrėti šios įstaigos etatinę struktūrą atsisakant didelio skaičiaus sargų įrengiant kitokias apsaugos sistemas. Apgailestaudamas turiu pasakyti, kad neužtenka būti vicemeru ar turėti Taryboje keturis mandatus, nes į tikrai dėmesio vertus pasiūlymus net neįsiklausoma. Būnant meru, tokie pasiūlymai virstų realybe, o ne tik neišgirstais žodžiais net ir koalicijos partnerių tarpe.

Todėl tikiuosi Jūsų palaikymo mero ir Tarybos rinkimuose.

Be Jūsų esame niekas – su Jumis galime padaryti viską!

„Sėkmingo ūkininkavimo patirtį galima panaudoti ir savivaldoje. Tam reikia Jūsų pasitikėjimo LŽVS komanda!“

Geras permainas politikoje sukuria darbštūs ir sąžiningi žmonės

Daug metų visuomenė

įtarė, kad kažkas mūsų šalies politikoje ne taip. Šių dienų valdžios atstovai savo nesiskaitymo su įstatymais ir žmonėmis jau nebesivargina slėpti. Rodos viskas aišku kaip ant delno.... iki rinkimų. Tačiau per rinkimus kažkaip atsitinka, kad nemažai žmonių vėl „pakimba“ ant gražių kalbų ir viliojančių pažadų kabliuko. Išradingumas patraukti rinkėjų dėmesį savaime nebūtų joks blogis. Tokiu jis tampa tuomet, kai rinkėjai klaidinami gerai skambančiais, bet tuščiais pažadais, kai nuslepiami su įstatymais prasilenkiantys interesai, kai įžūliai menkinami konkurentai.

Kad taip nenutiktų renkant naują Radviliškio rajono savivaldybės Tarybą ir merą, būtų pravartu atkreipti dėmesį ne tik į renkamą asmenybę, bet ir į ją delegavusios politinės partijos vertybes bei iki šiol vykdytą politiką. Gerbdami kiekvieno rinkėjo teisę ir laisvę pasirinkti savarankiškai iš daugelio kandidatų, suteikiame galimybę geriau pažinti mūsų – LVŽS kandidatų – asmenybes ir nuveiktus darbus. O taip pat priminti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) buvo ir liko ta politinė jėga, kuri pirmoji išdrįso ne tik ištirti, įvardinti, kas šalies politikoje negerai, bet ir su dideliu ryžtu, atsidavimu, atsakomybe veikia visuomenės ir valstybės naudai, ilgalaikei jos ateičiai. „Valstiečių“ parlamentinės daugumos metais atsirado pinigų ir gynybai, ir socialinėms reikmėms, nes jie nebuvo grobstomi. Žmonės vėl panoro grįžti į gimtą kraštą ir kurtis regionuose, nes LVŽS dirbo kurdama šviesų ateities scenarijų ir jį realizavo konkrečiais sprendimais bei priemonėmis. LVŽS ir jos iškeltiems kandidatams nėra „savos“ ir „svetimos“ Lietuvos, „savo“ Radviliškio. Yra mūsų visų vie-

na Lietuva, visų mūsų mylimas vienas Radviliškio kraštas.

AURIMAS GAIDŽIŪNAS:

„ŽMOGŲ

Mielas kraštieti, tikrai esame pažįstami – iš arti, ar iš tolėliau. Juk esu Radviliškio krašto vaikas, gimęs ir užaugęs Skėmiuose, gyvenantis Baisogaloje. Čia su žmona įkūrėme verslą, vėliau – sporto klubą, užauginome du vaikus. Čia esu vertinamas, tapau Baisogalos miestelio garbės piliečiu. Nuo mažens dirbęs žemę, pats kūręs ir nuosekliai vystantis žemės ūkio verslą, pažįstu gyvenimą ir žmones, kasdien dalinamės džiaugsmais ir rūpesčiais.

Visuomet buvau veiklus žmogus, todėl natūraliai atėjo metas, kai šeimyninis, visuomeninis gyvenimas išsiplėtė ir į politinę veiklą. LVŽS gretose esu nuo 2000 m. dėl tų pačių vertybių ir bendraminčių.

Nuo 2015 m. renkamas LVŽS Radviliškio skyriaus pirmininku. Mano pažiūros buvo ir lieka labai aiškios – už tradicinę šeimą, jos stiprinimą, už geresnes sąlygas vietos verslams vystyti, už aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, už tautinės savasties išsaugojimą.

Į Radviliškio rajono savivaldybės tarybą pirmą kartą buvau išrinktas 2015 m., kraštiečių pasitikėjimas mane lydėjo ir 2016 m. – į Seimą. Gerai suprantu tiek savivaldos veiklos principus, tiek šalies politinį gyvenimą. Dirbdamas Seime buvau vienas aktyviausių narių. Vi-

sus keturis kadencijos metus dirbau taip, kaip ir gyvenu –veikliai, sąžiningai, atsakingai, nuosekliai, kaskart įsiklausydamas ir į kitų nuomonę. Elgdamasis garbingai neiššvaisčiau rinkėjų pasitikėjimo, todėl 2020 m. rinkimuose į Seimą konservatoriui, buvusiam merui A. Čepononiui pralaimėjau vos kelių šimtų balsų skirtumu. Mano reputacija buvo ir liko nepriekaištinga. Nepasidaviau lobistų, žurnalistų ir oponentų intrigoms ar interesų grupių įtakoms. Po kadencijos Seime man ne gėda žvelgti į akis tiems, kurie manimi pasitikėjo. Dalyvavimas politikoje pridėjo vertingos patirties, išplėtė požiūrį ir galimybes. Dirbdamas Seimo kaimo reikalų komitete galėjau prisidėti sprendžiant žemdirbiams iškylančius iššūkius. Sprendimai buvo priimami tokie, kurie kiek įmanoma labiau išsaugotų mūsų žemdirbių konkurencingumą Europos Sąjungoje, nepadarant žalos žemės ūkio gamybai, kaimo žmonių gyvenimo kokybei. Patikėkite, svarstant klimato kaitos, žaliojo kurso ir kitus ES dokumentus, tai nebuvo taip jau paprasta padaryti. Žemdirbių organizacijos pripažįsta, kad į jų siūlymus ir pastabas būdavo atsižvelgiama.

Stengiausi padėti ir savivaldai, mūsų rajono verslui. Mano kvietimu tuomet rajone lankėsi ir su vietos verslo atstovais bendravo Seimo pirmininkas V. Pranskietis, Ekonomikos ir inovacijų ministras V. Sinkevičius.

O juk iki 2016 m. regioninė po-

mi viešąjį interesą, mažindami nereikalingą biurokratinę naštą verslui, žemdirbiams, gyventojams, didinome savivaldos savarankiškumą. Padėjome pagrindus stipresnei ir laimingesnei Lietuvai. Įgyvendinome daug naujų priemonių, gerinančių šeimų pajamas – vaiko pinigai, nemokami vaistai vyresniems senjorams, pagalba pirmo būsto įsigijimui regionuose ir kt. Tai tik dalis nuveiktų darbų, pareikalavusių daug energijos, atsidavimo, brandaus požiūrio. Ir vakar, ir šiandien reikia susitelkimo ne į problemų konstatavimą, bet labiau – į išmintingus veiksmus jas sprendžiant. Kiekvienas padarykime nuo savęs, ką galime.

litika buvo visiškai apleista. Būtent LVŽS valdymo metais Radviliškį pasiekė tiek valstybės lėšų, kiek jų nebuvo pasiekę niekada anksčiau. 2016-2020 m. Seimas ypač didelį dėmesį skyrė valstybės valdymo tobulinimui, savivaldos stiprinimui, regioninei politikai. Per kadenciją valstybės biudžeto skiriamos dotacijos savivaldybėms padidėjo 23 proc.

Asmeniškai rūpinausi, kad dešimtmečiais remonto nematę Baisogalos gimnazijos pastatai būtų atnaujinti. Mokykla finansavimą gavo laiku ir galėjo sklandžiai organizuoti renovacijos darbus 2017–2020 m. laikotarpiu. Įpusėjus darbams, mano kvietimu mokyklą aplankė tuometinis premjeras S. Skvernelis. 2020 m. rugsėjį mokiniai įžengė į apšiltintą mokyklą, visiškai atnaujintą sporto salę, valgyklą, pirmo aukšto koridorius ir kabinetus. To nebūtų pavykę padaryti be pagarbos kiekvienam žmogui, gebėjimo išgirsti ir susikalbėti, nedelsiant rasti sprendimus diskusijų ir demokratijos keliu. Veikdami kartu ir iš širdies, galime išties daug.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos gretose yra daug patikimų, darbščių, patyrusių politikų, kurių dėka valstybė judėjo augimo ir progreso keliu. Buvau šios skaidrios, atsakingos ir savo Tėvynę mylinčios komandos dalimi.

Asmeniškai aš kartu su kolegomis pateikiau daugiau nei 60 teisės aktų projektų. Dirbome nuosekliai ir aiškiai ginda-

Mieli Radviliškio krašto žmonės, ateikime visi į rinkimus. Neleiskime, kad už mus spręstų kiti, kad mūsų indėlį į rajono ar šalies valdymą nuvertintų. Nėra nesvarbaus balso, žmogaus, nuomonės, pasirinkimo veiksmo. Vienas balsas į balsadėžę nėra šiaip sau veiksmas, – tai veiksmas dėl savo pačių gyvenimo ir to, ką paliksime po savęs.

Juk žmogų pažinsi iš jo darbų. Esame darbšti, kūrybinga, daug ištvėrusi tauta, nusipelnanti valdžios struktūrose turėti savo kraštui ištikimiausius žmones, čia suleidusius šaknis, čia realizuojančius šviesias idėjas. Tuos, kurie myli, kuria, dirba. O ne tuos, kurie griauna, naikindami tautines vertybes, kalbą, tradicijas, socialines normas, ekonomiką, žmonių sveikatą. Ne tuos, kurie, gaudydami naujas madas, didina socialinę atskirtį rajonuose. Mūsų Radviliškio kraštas klestės, jei nepataikausime savo ir kitų silpnybėms, jei nepasiduosime apgaulėms. Būkime budrūs, kad mūsų kartos lietuviams netektų naujų praradimų skausmas, – saugokime savo krašte šeimas, vaikus, pasitikėjimą savimi, potencialą ateičiai. Kovo 5-ą dieną vieningai ženkime savo žingsnį link atsakomybės.

PAŽINSI IŠ DARBŲ“

Jonas Povilaitis: „Man svarbios tiek kaimo, tiek miesto bėdos“!

Savarankiško gyvenimo pradžia buvo tuomet, kai iš Kelmės kilęs ir Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijęs inžinieriaus mechaniko specialybę įsidarbinau Radviliškio rajono melioracijos statybos valdyboje ir visus darbo metus atidaviau Radviliškio rajonui. Iš jų 32 metus savivaldybėje vyr.inžinieriaus-mechaniko, žemės ūkio skyriaus vedėjo ir mero pavaduotojo pareigose. Po tiek darbo metų rajone mane žmonės apibūdina – žemaitis, tvirtas, užsispyręs, bet teisingas.

Ketvirtį amžiaus dirbant rajono taryboje su valstiečiais, nepriklausomai pozicijoje ar opozicijoje, pavyko nemažai padaryti, kad Radviliškio rajonas taptų patrauklesnis tiek čia gyvenantiems, tiek ir svečiams. Mums nėra nepriimtinų partnerių – svarbiausia, kad jie siektų tų pačių tikslų. Tačiau laikmečio intensyvumas kelia naujus iššūkius ir būtina keisti nusistovėjusią tvarką. Artėja rinkimai ir žmonės vėl sunerimę - už ką balsuoti? Visi save giria, netgi žada neįgyvendinamų dalykų. Vieni visur mato blogį, melą, bet nesiūlo jokių sprendimo būdų. Pranciškonas vienuolis tėvas Benediktas yra sakęs: ,,Pasaulis yra pavojinga vieta gyventi ne dėl blogų žmonių, bet dėl nieko nedarančių.“

Mes ir toliau pilni ryžto ir iniciatyvos realiomis priemonėmis spręsti vietines rajono žmonių problemas, siekti žymiai spartesnės kaimo ir miesto plėtros, didinti vietinės valdžios aktyvumą ir atsakomybę. Per 2019 metų savivaldybės Tarybos rinkimus buvo išrinkti keturi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai. Šią kadenciją ir vėl teko dirbti valdančioje daugumoje ir turėjome mero pavaduotojo postą. Buvo sunku pasirinkti, ar dirbti valdančioj daugumoje, ar likti opozicijoje. Dauguma skyriaus narių pasisakė už tai, kad labiau save kaip politinė jėga galime realizuoti dirbdami daugumoje. Mums buvo svarbu realizuoti savo programą, kurios tikslas – grąžinti demokratiją, kad tiek Radviliškio miesto, tiek ir rajono gyventojai tiesiogiai dalyvautų sprendimų priėmime.

Daugumą mūsų partijos programos punktų pavyko įgyvendinti, tačiau ne visada buvome išgirsti ir koalicijos partnerių.

DARNUS ŽMOGUS IR VISUOMENĖ

Savivaldos rūpestis žmogumi yra neatsiejamas nuo rūpesčio jo sveikata. LVŽS visada pabrėžia, kad regionai nusipelno kokybiškos sveikatos priežiūros, kai dėl sveikatos priežiūros paslaugų sudėtingumo vietoje jų neįmanoma suteikti, turi veikti efektyvi pavežėjimo iki nacionalinių centrų sistema. Šią kadenciją buvo baigiama rekonstruoti Radviliškio ligoninė, nupirkta nemažai naujos įrangos, įrengtas druskų kambarys. Nors mes ir nepritarėme, bet buvo uždaryti du medicinos punktai kaime. Tik gyventojai gali vertinti teikiamų paslaugų kokybę. Priimtas sprendimas dėl trūkstamų gydytojų (rezistentų) skatinimo dirbti Radviliškio rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įmonėse. Teikėme pasiūlymus dėl rajono viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų mėnesio darbo užmokesčio maksimalių dydžių nustatymo, tačiau nebuvome išgirsti. Daug vilčių dėjome į naujus asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovus. Tik gaila, kad kartas nuo karto spaudoje pasirodo straipsnių apie atmestinai, nemandagiai ar kitaip netinkamai suteiktas medicinines paslaugas, jau nekalbant apie korupcijos apraiškas. Liaudyje sakoma – šaukštas deguto medaus statinę sugadina. Mus jaudina, kad planuojama pertvarka nesunaikintų asmens sveikatos priežiūros įmonių ir nenutolintų medicinines paslaugas. Tai būsimos rajono tarybos rūpestis ir pareiga.

Švietimas, kultūra, sportas – raktas į visuomenės pažangą ir asmeninį tobulėjimą. Visi mes gerbiame rajono švietimo, sporto, kultūros darbuotojus ir

sieksime, kad mokykla būtų ne tik mokymosi vieta, bet ir kultūros židinys, plėtojantis švietimo ir kultūros sąveiką, propaguojantis sveikos gyvensenos būdą. Stengsimės kiek galima daugiau išlaikyti mokyklų, kad mokiniai į mokyklas nebūtų vežiojami dideliais atstumais, ypatingai pradinių klasių. Mus jaudina moksleivių mokymo kokybė. Dar vis pasitaiko nusiskundimų dėl nekokybiško moksleivių maitinimo. Taip pat svarbu plėsti galimybes senjorams ir neįgaliesiems dalyvauti kultūros renginiuose, sportuoti, nes tai viena iš priemonių, gerinančių gyvenimo kokybę, psichologinę bei fizinę sveikatą. Rajono valstiečiai neabejingi sportui. Teko dalyvauti sporto rėmimo komisijos darbe, todėl gerai žinomos sporto problemos. Nesenai spaudoje buvo kritikuojama rajono taryba dėl atskirų klubų rėmimo. Viename tarybos posėdyje pasisakiau, kad prioritetines sporto šakas reikia remti pagal atskirą, o ne pagal bendrąją sporto rėmimo programą. Tokia praktika taikoma kituose rajonuose. Partijos kolega buvęs Seimo narys A. Gaidžiūnas – aktyvus sporto rėmėjas organizuojantis sporto ir kultūros renginius nuosavoje sporto arenoje Baisogaloje. Jis taip pat remia krepšinio komandą „Auridana“, kuri dalyvauja respublikos mažų miestelių lygoje ir užima prizines vietas.

DARNI EKONOMIKA

Savivaldybės veikloje biudžetas – jos širdis. Nuo to, kaip mes suplanuojame pajamas ir racionaliai paskirstome išlaida atrinkdami prioritetines sritis bei atsakingai valdydami ir prižiūrėdami galime tenkinti rajono žmonių poreikius. Pusę praėjusios kadencijos teko vadovauti biudžeto,ekonomikos ir ūkio reikalų komitetui. Bandžiau analizuoti ir aiškintis dėl kokių priežasčių kasmet lieka nepanaudota nuo 4 iki 6 mln. eurų biudžeto lėšų. Žinant dabartinį infliacijos lygį savivaldybė prarado penktadalį 2022 metais nepanaudotų lėšų. Kur atsakomybė? Kokios priežastys tai lemia? Augant ekonomikai gaunamos viršplaninės pajamos, kurių nespėjama panaudoti, laiku neįsavinamos investicijos, netobulas planavimas ir finansų valdytojų atsakomybės stoka. Mūsų frakcija matydama, kad galimai bus nemažas nepanaudoto biudžeto likutis teikė-

me pasiūlymus dėl nemokamo rajono gyventojų pavežėjimo miesto ir priemiestiniais maršrutais, dėl žemės ūkio paskirties žemės mokesčio sumažinimo (taryba pritarė), siūlėme daugiau lėšų skirti kelių priežiūrai ir remontui. Bendraudami su ūkininkų sąjunga pasiūlėme, kad 2023 metams žemės ūkio paskirties žemės mokestis liktų vienas procentas. Papildomai surinkti 300 tūkst. eurų iš žemės mokesčio buvo skirti kaimiškųjų seniūnijų kelių priežiūrai ir eksploatacijai. Tais keliai važinėja ne vien ūkininkai. Padėjome parengti metodiką sudarant galimybę kooperuotomis gyventojų ir verslo lėšomis, prioriteto tvarka, įrengti inžinierinius statinius (keliai, gatvės, kiemai, vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai).

Gyventojų ar verslo lėšos sudaro iki 20 % kaimo vietovėje ir 30% mieste. Manau, kad ateinančią kadenciją būtina tobulinti biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, biudžetą tikslinti du kartus metuose, o kitu laiku paskirstyti viršplanines pajamas. Ne mažiau svarbus ir investicijų pritraukimo klausimas, naujų darbo vietų kūrimas, laisvųjų ekonominių zonų plėtra.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga –žemiškiausia partija, o žemė niekada neišduoda, tik kartais ją išduoda žmonės!

DARNUS VALDYMAS

Naujasis vietos savivaldos įstatymas iš esmės keičia savivaldybės valdymą. Dar laikas nuo laiko tiek savivaldybėje, tiek savivaldybės įmonėje pasitaiko korupcijos apraiškų. Svarbu tai visiškai išgyvendinti skelbiant visus turimus duomenis ir reguliariai viešinti veiklos ataskaitas. Vis dar neišvengiami giminystės ar kiti artimi ryšiai. Ypač svarbu, kad gyventojai visos bendruomenės tiek ir šakinės (švietimas, kultūra, medicina) jaustų ir matytų, kad jų dalyvavimas ir patarimas priimant jiems aktualius sprendimus naudingas visiems. Didelio gyventojų susidomėjimo sulaukia aplinkosauginiai klausimai, kurie artimiausiais metais bus ypač aktualūs. Būtent savivaldybės taryba turi rodyti pavyzdį ir reikalauti realių įgyvendinimo priemonių iš visų savivaldybės įmonių, orga-

nizacijų ir kiekvieno darbuotojo. Ne paslaptis, kad šiandien valstybės tarnyboje stinga darbuotojų ir tą turime spręsti didinant jų atlyginimus.

KOKIO MES NORIME MERO?

LŽVS – tai gilias tradicijas turinti politinė jėga per daugelį metų neįsivėlusi į jokius korupcijos skandalus. Žmonės yra įsitikinę, kad politinėms partijoms privalu gerbti žmones ir nepamiršti atsakomybės, todėl atsiribojame nuo intrigų, populizmo, siaurų politinės veiklos tikslų ir nesuprantame tų, kurie keisdami partijas arba einantys nesuderinamas pareigas su tarybos nario pareigomis, vedami asmeninių interesų, dalyvauja rinkimuose Mes siekiame, kad aplink būtų daugiau gerumo, pagarbos, paramos, užuojautos vienas kitam ir nepakantumo abejingumui, pykčiui, melui ir pavydui. Tokius reikalavimus mes keliame mūsų partijos keliamam kandidatui į merus. Sutinku, kad nebus lengva pasirinkti būsimą merą, o dar sunkiau juo pasitikėti. Gyvename pasaulyje, kuriame žodis nebūna vertybė. Belieka pasikliauti konkretaus kandidato garbe, rimtais ketinimais, sugebėjimu būti lyderiu ir geru rajono šeimininku. Ar galime pasitikėti kandidatais, kuriems tinka bet kurios partijos puoselėjamos vertybės? Štai trys kandidatai, buvę konservatorių partijos nariais. Greičiausia – tai asmeninių tikslų siekimas. Analizuojant naują vietos savivaldos įstatymą matome, kad būsimo mero galios didėja ir tikrąją to žodžio prasme tampa rajono šeimininku. Tik suformavus naują ir stiprią komandą galima daryti greitus ir rajonui reikalingus sprendimus. Save aukštinantys ir visus atsakymus žinantys visada gražiai kalbės. Mero posto siekia valstybės tarnautojai , verslininkai, ūkininkai. Verslo žmonės žino, kaip sunkiai uždirbami pinigai bei mokami mokesčiai į biudžetą ir ieško racionalių būdu juos išleisti. Dažnai girdime, kaip pasikeitė Kauno miesto savivaldybės veikla, kai meru buvo išrinktas verslininkas. Toks yra ir mūsų LŽVS Radviliškio skyriaus iškeltas kandidatas, kuris gali formuoti naują visų savivaldybės struktūrų požiūrį į žmogų, pareikalauti atsakomybės, skatinti iniciatyvas, išnaudojant kiekvieno specialisto galimybes siekiant tikslo, mažinti partinę įtaką savivaldoje.

Kęstutis Dambrauskas: „Diskusijose

Kęstuti, Radviliškio rajono savivaldybės taryboje ši kadencija Jums buvo pirmoji. Nepaisant to, sulaukėte gana didelio pasitikėjimo: dalį kadencijos vadovaujate Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komitetui, einate Etikos komisijos pirmininko ir Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas. Kaip vertinate pirmąją savo kadenciją?

Ką pavyko, o, galbūt, nepavyko įgyvendinti?

Visada gali būti geriau, bet vertinu pozityviai. Kaip jau minėjote, Švietimo, kultūros ir sporto komitetui pirmininkavau tik dalį kadencijos. Komitete turime puikų jaunų ir patyrusių politikų derinį, todėl dirbti su tokiais žmonėmis –didelis malonumas. Komitetas dirbo produktyviai ir operatyviai. Į posėdžius kolegos visada ateidavo pasiruošę, išnagrinėję svarstomus sprendimų projektus, todėl tik retais atvejais mūsų diskusijos užsitęsdavo. Džiaugiuosi, kad komitete visada diskutavome demokratiškai, be jokių pykčių ar asmeniškumų. Tik tokiose diskusijose gimsta tiesa ir priimami teisingi sprendimai. Man tai gera patirtis ateičiai. Jeigu Dievas duos dar kada gyvenime šansą tapti tarybos nariu, kitame komitete savęs neįsivaizduoju.

Kalbant apie Etikos komisiją, pirmininko postas pagal savivaldos įstatymą ir tarybos darbo reglamentą priklauso opozicijai. Tačiau iš karto po 2019 m. vykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų susiklostė įdomi situacija, kai nei viena opozicinė partija ar komitetas šio posto nenorėjo, kitaip tariant, nepasiūlė kandidatų į šį postą. Man šis postas pasirodė įdomus, aš iššūkių nebijau, todėl gavęs pasiūlymą sutikau. Etikos komisijos darbas iš esmės priklauso nuo gaunamų skundų skaičiaus arba nuo to, kaip politikams sekasi derinti viešus ir privačius interesus. Reikia akcentuoti, kad etikos komisija nėra sudaryta iš teisininkų, kodėl priimti tam tikrus sprendimus nėra lengva, daug diskutuojame, konsultuojamės su savivaldybės administracijos teisininkais.

Per kadenciją priėmėte daug skirtingų sprendimų. Gal galėtumėte išskirti svarbiausius klausimus, kurie buvo svarstyti

EIKIME KARTU SĖKMĖS KELIU!

komitete ir taryboje? Ar Jums, kaip Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkui, svarbiausi buvo sprendimai, susiję su švietimu?

Švietimo, kultūros ir sporto komitetui svarbiausi buvo klausimai, susiję su rajono švietimu, kultūra ir, be abejo, sportu. Daug diskutavome apie rajono mokyklų tinklo pertvarką, Tūkstantmečio mokyklų projektą, vaikų maitinimą mokyklose, apie atskirų sporto šakų rajone finansavimą, prisidėjome prie ilgalaikės rajono kultūros strategijos rengimo. Buvau grupės, rengusios rajono mokyklų tinklo pertvarkos planą, narys. Svarbiausiu prioritetu švietimo srityje LVŽS laiko vienodai kokybišką išsilavinimą visiems Lietuvos vaikams – tiek gyvenantiems didmiesčiuose, tiek ir regionuose, todėl į rajono mokyklų tinklo optimizavimą žiūrėjau atsargiai. Manau, kad nereikia skubėti uždaryti nei vienos mokyklos. Labai nesinori, kad vyktų švietimo įstaigų prieinamumo atitolinimas nuo šeimos gyvenamos vietos. Tūkstantmečio mokyklų projektas iš esmės nėra bloga idėja, tačiau kyla grėsmė, kad bus sukurtas elitinių mokyklų tinklas, kadangi valstybės finansinę paramą gauna ir taip stiprios mokyklos. Nors, ko gero, turėtų būti atvirkščiai ir stiprinti turėtume silpnesnes mokyklas. Kalbant apibendrintai, formuojama palanki erdvė

privataus švietimo sektoriaus suklestėjimui, ypač didmiesčiuose.

Batsiuvys be batų. Yra toks posakis. Rajonui kol kas vadovavo tik pedagogai, tačiau švietimo rezultatai nėra džiuginantys. Kokias pagrindines rajono švietimo problemas Jūs išskirtumėte?

Remiantis galimybių ir grėsmių analize, pagrindinės grėsmės arba problemos yra didesnis nei šalyje bei apskrityje nesimokiusių mokinių skaičius, mažėjantis pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius, mažėjantis vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius, mažėjantis bendrojo lavinimo mokytojų skaičius ir apskritai blogėjantys mokinių mokslo rezultatai. Pagrindiniai sprendimo būdai yra jaunų kvalifikuotų pedagogų pritraukimas į rajoną. Šiam tikslui pasiekti reikia ilgalaikio savivaldybės plano, numatyti, kokiais būdais jauni pedagogai būtų skatinami atvykti dirbti: galbūt finansinė paskata – stipendija, gal finansinė pagalba būsto įsigijimui, gal kvalifikacijos tobulinimui skirtos papildomos lėšos, gal priedai prie atlyginimo ar pan. Reikia apie tai diskutuoti. Dar vienas būdas spręsti problemas – gerai besimokančių, aukštus rezultatus pasiekusių ir (arba) asmeninę pažangą padariusių mokinių skatinimas. Skatinimas turėtų paliesti skirtingo amžiaus mokinius,

turiu galvoje, skatinti turėtume ne tik mokyklas baigusius mokinius, kurie buvo aktyvūs ar puikiai išlaikė egzaminą ar egzaminus, surinkę šimtą balų, bet ir jaunesnių klasių gerai besimokančius mokinius – juos būtų galima apdovanoti mokslo metų pabaigoje. Mokiniai mūsų rajone turi galimybę įgyti profesinį išsilavinimą, atitinkantį vietos verslo poreikius, tačiau palyginti nedaug vietinių mokinių renkasi profesines studijas būtent Radviliškio verslo ir technologijų centre. Norėtųsi šią situaciją pakeisti pozityvia linkme. Gal šią situaciją padėtų pakeisti aktyvesnis rajono mokyklų ir centro bendradarbiavimas.

Per keturių metų kadenciją kartu su koalicijos partneriais nuveikėte nemažai rajonui naudingų darbų: gatvių ir kiemų asfaltavimas, nuotėkų ir vandentiekio tinklo plėtra, dėmesys smulkiam ir vidutiniams verslui, dialogas su rajono ūkininkais dėl žemės mokesčio. Dirbdamas taryboje, turbūt, pastebėjote ne tik teigiamus, pozityvius, bet ir nerimą keliančius dalykus, rajono problemines sritis. Kam reikėtų skirti didžiausią dėmesį naujai išrinktam merui ir tarybai?

Radviliškio rajone nedarbo lygis aukštesnis nei šalyje ar apskrityje. Būtina ieškoti būdų, kaip kurti naujas darbo vietas, skatinti ir remti vietos verslininkus, kitaip tariant, rei-

kia tinkamai panaudoti investicinį kapitalą ir pritraukti naujus investuotojus. Investuotojai įprastai pritraukiami, kuomet nori paremti kokią nors idėją arba kuomet siekia užsidirbti. Dažnai investuojama į idėją, kuri gali virsti verslu. Mes tų idėjų kol kas netransliuojame ir šis procesas užsitęsė. Gera naujiena, kad šioje tarybos kadencijoje pradėta spręsti jaunų, kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo į rajoną problemą. Turiu galvoje, rezidentus, kuriems numatytas studijų finansavimas, įsipareigojant tam tikrą laiką po studijų dirbti Radviliškio ligoninėje. Pozityvia linkme pajudėjo sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas modernia, šiuolaikine medicinos technika – taryboje ne kartą tvirtinome medicinos technikai įsigyti skirtas lėšas. Įsteigus turizmo ir informacijos centrą, suintensyvėjo informacijos apie savivaldybės teritorijoje teikiamas turizmo paslaugas sklaida. Tikėtina – tai gali padėti į rajoną pritraukti daugiau turistų. Nesame Palanga ar Druskininkai, visgi būtų malonų, jei turistų skaičius išaugtų. Nesame orakulai, bet pabandykime paspėlioti, kaip atrodys nauja tarybos sudėtis po savivaldybių tarybų ir merų rinkimų?

Genys margas, o pasaulis dar margesnis. Būsima tarybos sudėtis irgi bus marga. Manau, kad koaliciją po rinkimų sudarys trys arba net keturios partijos ar komitetai. Kodėl taip sakau? Neabejoju, kad būsimoje kadencijoje savo atstovus taryboje turės daugiau partijų negu šioje. Kažkas atsirieks didesnę torto dalį, kažkas – mažesnę, tačiau nebus vienos dominuojančios jėgos. Viskas priklausys nuo rinkėjų aktyvumo. Bus bent kelios partijos, kurios gaus du, tris ar keturis mandatus. Antras turas lauks ir kandidatų į merus – nėra vieno ryškaus kandidato, galinčio surinkti penkiasdešimt procentų rinkėjų balsų ir jau po pirmo turo švęsti pergalę. Rinkimų naktį (pirmo turo) prasidės koalicijos dėlionės ir galimos paramos kandidatams antrame rinkimų ture. Nors tos koalicijos dėlionės vyksta ir dabar… Žiūrėsime, kaip jas pakoreguos rinkėjai.

gimsta tiesa ir priimami teisingi sprendimai“

Gimė 1963 m. rugpjūčio 10 d. Liaudiškių kaime, Aukštelkų seniūnijoje. 1986 metais baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, Agronomijos fakultetą. 1986–1990 m. dirbo kolūkyje. 1990 metais pradėjo ūkininkauti. 1997–2003 metais V. Krikščiūnas buvo išrinktas Lietuvos ūkininkų sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininku. 2000–2003 m. buvo išrinktas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu. 2019–2023 m. išrinktas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu. Nuo 2021 m. liepos 23 d. pradėjo eiti Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos

Gimė 1965 m. liepos 13 d. Radviliškio rajone, Skėmių kaime. Panevėžio hidromelioracijos technikume įgijo techniko-mechaniko kvalifikaciją. Po studijų dirbo Radviliškio melioracijos statybos valdyboje, kolūkyje, Vainiūnų agroservise. 2000 m. įregistravo įmonę „Auridana“. Baisogaloje įkūrė sporto klubą, prisidėjo prie šeimos sveikatos centro steigimo. 2015 m. išrinktas į Radviliškio rajono savivaldybės tarybą. Nuo 2016 m. iki 2020 m. –Lietuvos Respublikos Seimo narys.

Gimė 1948m. sausio 14 d. Kelmės rajone ir ten baigęs vidurinę mokyklą. Lietuvos žemės ūkio akademijoje įsigijęs inžinieriaus mechaniko specialybę pradėjo dirbti Radviliškio raj. Nuo 1995 m. iki šiol yra rajono tarybos narys, nuo 2003 iki 2011 m. mero pavaduotojas. Šiuo metu dirba puse etatu inžinieriumi Savivaldybės įmonėje UAB,,Radviliškio vanduo“. Jis yra medžiotojų klubo ,,Kiršinas“ pirmininkas, Lietuvai pagrąžinti draugijos Radviliškio skyriaus valdybos narys. Vedęs. Turi dvi dukras.

Gimė 1988 m. sausio 25 d. Radviliškyje. Baigė Radviliškio Lizdeikos gimnaziją. 2007 m. įstojo į Šiaulių universitetą. 2011 m. baigė bakalauro studijas, įgijo lietuvių filologo specialybę. 2013 m. baigė kalbotyros magistrantūros studijas. 2018 m. apgynė daktaro disertaciją, yra humanitarinių mokslų daktaras. 2016 iki 2020 m. dirbo Seimo nario A.Gaidžiūno padėjėju-sekretoriumi. Šiuo metu dirba Radviliškio raj. savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centre. Nuo 2019 m. Radviliškio raj. savivaldybės tarybos narys.

Gimė 1967 m. balandžio 5 d. Grinkiškyje, Radviliškio rajone. Mokėsi tuometinėje Grinkiškio vidurinėje mokykloje. 1987 m. baigė Kauno ekonomikos technikumą, įgijo planavimo autotransporte specialybę. Šiuo metu dirba Grinkiškio kredito unijoje administracijos vadove. Grinkiškio bendruomenės narė, anksčiau ėjo Grinkiškio seniūnijos seniūnaitės pareigas. Grinkiškio seniūnijoje organizuoja proto mūšius, pati juose aktyviai dalyvauja. Turi keturis vaikus.

Gimė 1967 m. rugpjūčio 25 d. Dapšionių kaime, Radviliškio rajone. 1992 m. baigė tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijo agronomo specialybę. Šiuo metu ūkininkauja kartu su broliais. Šeimos ūkiai kartu dirba apie 1 100 ha žemės, verčiasi augalininkyste, gyvulininkyste, sodininkyste ir daržininkyste. Nuo 2007 m. iki 2019 m. buvo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys.

Gimė 1964 m. vasario 7 d. Rūdžių kaime, Radviliškio rajone. Mokėsi Grinkiškio vidurinėje mokykloje. 1985 m. baigė Panevėžio politechnikumą, įgijo techniko-technologo specialybę. Po studijų dirbo Panevėžio „Ekrano“ gamykloje montuotoja. Vėliau – tuometiniame Grinkiškio tarybiniame ūkyje atsarginių dalių sandėlininke, kasininke ir buhaltere. Nuo 2000 metų yra individualios įmonės savininkė. Našlė.

Gimė 1959 m. spalio 27 d. Pociūnų kaime, Pakruojo rajone. Baigė Pakruojo vidurinę mokyklą. Nuo 1983 m. dirbo AB „Žemės ūkio bankas“ Radviliškio skyriuje buhaltere. 1987 m. baigė Vilniaus finansų ir kredito technikumą, įgijo buhalterės specialybę. Šiuo metu dirba AB „Lytagra“ prekių žinove. Ištekėjusi, turi dukrą.

Gimė 1964 m. gegužės 29 d. Šiluvoje, Raseinių rajone. 1982 m. baigė Šiluvos vidurinę mokyklą. Savo augalininkystės ūkį pradėjo kurti 2001 metais. Pradėjo nuo 3 ha. žemės. Šiuo metu dirba daugiau negu 300 ha. plotą. Sutvarkęs apleistus pastatus, įsirengė modernias patalpas derliui, technikai laikyti. Vedęs. Turi du vaikus.

Gimė ir iki šiol gyvena Radviliškyje. 1990 m. baigė Radviliškio V. Valsiūnienės vidurinę mokyklą. Įstojo ir baigė tuometį Vilniaus kooperacijos technikumą. Specialybė – prekių žinovė. Nuo 1997 m. iki 2000 m. dirbo AB „Lietuvos telekomas“ buhaltere. Nuo 2000 m. iki šiol dirba kartu su sutuoktiniu Vilmantu Paškausku jo įkurtoje įmonėje. 2008 m. baigė Šiaulių universitetą, tarptautinės ekonomikos bakalauro studijas.

Gimė 1964 m. rugsėjo 4 Dapkaičių k., Raseinių r. 1982 m. baigė Grinkiškio vid. mokyklą ir įstojo į tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1987 m. baigė LŽŪA ir pradėjo dirbti Grinkiškio tarybiniame ūkyje inžinieriumi-mechaniku. 1991 m. su bendraminčiais įkūrė mažąją bendriją ,,Parama“. 1996 m. įkūrė Vilmanto Paškausko įmonę, kuri užsiima žemės ūkio technikos remontu, javų kūlimo paslauga.

Gimė 1986 m. spalio 13 d. Acokavuose, Radviliškio rajone. 2006 m. baigė Šiaulėnų Marcelino Šikšnio vidurinę mokyklą. Studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, 2010 m. ją baigė, įgijo agronomo specialybę. Dirbo UAB „Agrokoncernas“. Acokavų bendruomenės narė. Augina du sūnus.

Gimė 1944 m. kovo 4 d. Zarasuose. 1968 m. baigė tuometinį Leningrado pedagoginį-industrinį technikumą, įgijo gamybinio mokymo meistro specialybę. Ilgai vadovavo UAB „Ievroka“. Šiuo metu yra Pašušvio bendruomenės pirmininkas. Aktyviai dalyvauja kultūrinėje veikloje, kartu su bendruomenės nariais kuria spektaklius, juose vaidina. Mėgsta keliauti, domisi literatūra ir gamta. Vedęs. Turi du sūnus.

Gimė 1949 m. vasario 19 d. Radviliškyje. 1975 m. baigė tuometinį Vilniaus valstybinį V. Kapsuko universitetą. Įgijo ekonomisto speci- alybę. Dirbo AB „Žemės ūkio bankas“ Radviliškio skyriaus valdytoja, vėliau – Radviliškio r. savivaldybės audito ir kontrolės tarnybos vyriausiąja specialiste. Nuo 1995 iki 2000 metų buvo Radviliškio r. savivaldybės tarybos narė. Mėgsta keliauti, skaityti. Ištekėjusi. Turi du vaikus.

Gimė 1961 m. gruodžio 20 d. Vainiūnų kaime, Radviliškio rajone. 1980 m. baigė Baisogalos vidurinę mokyklą. Studijavo Vilniaus statybos technikume, 1985 m. jį baigė. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Radviliškio r. žemės ūkio valdyboje. Nuo 1989 m. iki dabar dirba VĮ Radviliškio miškų urėdijoje (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio regioniniame padalinyje). Laisvalaikiu mėgsta medžioti.

1. Vytautas Krikščiūnas

2. Aurimas Gaidžiūnas.

5. Jolanta Mižutavičienė

4. Kęstutis Dambrauskas

14. Rimantas Meškauskas

25. Valentinas Judickas

24. Stanislava Vanda Daniškevičienė

23. Edmundas Širvinskas

22. Rima Baltraušaitytė

13. Janina Naumovienė

3. Jonas Povilaitis

21. Vilmantas Paškauskas

15. Daiva Paškauskienė

12. Romualda Žalgevičienė

11. Dalius Čapaitis

Radviliškio skyriaus kandidatų sąrašas

Gimė 1958 m. birželio 29 d. Gyvena Kunigiškių kaime, Radviliškio rajone. Baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, įgijo kūno kultūros ir sporto dėstytojos specialybę. Yra dirbusi tuometinėje Radviliškio sporto mokykloje, Radviliškio Gražinos pa- grindinėje mokykloje. Šiuo metu dirba Radviliškio rajono Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijoje kūno kultūros mokytoja. Kunigiškių bendruomenės pirmininkė. Mėgsta bendrauti ir bendradarbiauti su jaunimu, organizuoti renginius, teikti pagalbą kitiems.

Gimė 1992 m. sausio 7 d. Gyvena Liaudiškių kaime, Radviliškio r. 2011 m. baigė Radviliškio Lizdeikos gimnaziją, 2015 m. – Aleksandro Stulginskio universitetą, įgijo agronomo specialybę. Nuo 2011 m. eina direktoriaus pareigas IĮ „Eko kuras“, nuo 2016 m. yra UAB „Lauryno transportas“ direktorius, ūkininkauja. Vedęs. Turi sūnų. Lenktyniauja, 2021 m. tapo Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionu. Laisvalaikiu skraido (ultra lengvojo orlaivio pilotas nuo 2010 m.), mėgsta medžioti, keliauti.

Gimė 1972 vasario 9 d., Kėdainių r. Įgijęs profesinį išsilavinimą. 1993 m. dirbo Baisogalos kultūros namuose elektriku. Net penkiolika metų užsiėmė individualia veikla. Šiuo metu yra individualios Zitos Šimkevičienės įmonės – kavinės vadovas. Baisogalos bendruomenės tarybos narys. Domisi muzika, kultūra. Užsiima technikos tvarkymu, mėgsta keliones. Vedęs, turi tris vaikus.

Gimė 1963 m. liepos 25 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis. Baigė Šiaulių pedagoginį institutą, įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogės specialybę. Vėliau studijavo Klaipėdos universitete pradinio mokymo pedagogiką, Šiaulių universitete – socialinę pedagogiką. Šiuo metu dirba socialine pedagoge Radviliškio rajono Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijoje. Acokavų bendruomenės pirmininkė.

Gimė 1966 m. rugpjūčio 15 dieną. Radviliškyje.

1992 metais baigė Gedimino technikos universitetą, kur įgijo inžinieriaus-ekonomisto specialybę. Šiuo metu dirba Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio biuro vadove. Turi nemažą patirtį ne tik konsultuojant žemdirbius buhalteriniais klausimais. Ištekėjusi. Turi dukrą.

Gimė 1966 m. birželio 14 d. Gyvena Pociūnėlių kaime, Radviliškio rajone. Baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, įgijo socialinio pedagogo specialybę. Šiuo metu dirba Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijoje. Ištekėjusi. Turi tris vaikus. Mėgsta skaityti knygas, domisi floristika, propaguoja sveiką gyvenseną.

Gimė 1987 m. liepos 24 d. Kėdai- niuose. Mokėsi Šeduvos gimnazijoje. 2010 m. baigė Šiaulių universitetą, įgijo ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogės specialybę. Žinias gilino magistratūroje, 2015 m. Šiaulių universitete baigė švietimo kokybės vadybos studijas. Šiuo metu dirba Radviliškio lopšelyje-darželyje „Eglutė“ ikimokyklinio ugdymo auklėtoja. Laisvalaikiu mėgsta fotografuoti. Ištekėjusi. Turi dvi dukras.

Gimė 1955 m. kovo 26 d. Gyvena Vaidulių k., Radviliškio r. Baigė Vilniaus finansų kredito technikumą, įgijo buhalterės specialybę. Dirbo Egidijaus Sluckaus įmonėje buhaltere, gamybinio susivieniji- mo „Žemūktechnika“ ekonomiste, tuometinio TSRS Valstybinio banko Radviliškio skyriaus buhaltere. Šiuo metu dirba ūkininko Vytauto Krikščiūno ūkyje finansininke. Ištekėjusi, turi du vaikus.

Gimė 1964 m. spalio 16 d. Kaulinių kaime, Aukštelkų seniūnijoje. 1982 m. baigė Valerijos Valsiūnienės vidurinę mokyklą. 1982–1986 metais studijavo Lietuvos Žemės Ūkio Akademijoje, Ekonomikos fakultete, įgijo žemės ūkio buhalterinės apskaitos specialybę. Nuo 1987 metų dirba žemės ūkio bendrovėje „Draugas“. Yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.

Gimė 1971 m. kovo 9 d. Radviliškio mieste, geležinkeliečių šeimoje. Mokėsi Valerijos Valsiūnienės vidurinėje mokykloje. 1986 m. įstojo į Panevėžio hidromelioracijos technikumą, įgijo techniko-hidrotechniko specialybę. Nuo 1991 m. dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“. Ištekėjusi, vyras Valdas. Gyvena Radviliškio mieste. Laisvalaikiu užsiimu daržininkyste ir sodininkyste.

Gimė 1962 metais. Po vidurinės mokyklos ji pabaigė buhalterijos kursus Vilniaus kolegijoje. Šiaulių universitete studijavo ekonomiką ir turiu bakalauro laipsnį.

Šiuo metu yra Rusbita įmonės vadovė ir vadovauja nedidelei Baisogalos miestelyje esančiai įmonei, kurioje be jos dar dirba ir trys darbuotojai.

Turi tris vaikus.

Gimė 1957 m. sausio 15 d. Pakutenių kaime, Radviliškio rajone. 1996 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. Kurį laiko užsiiminėjo individualia veikla – individualiai dirbo veterinarijos gydytoju. Šiuo metu dirba UAB „Šiaurinė lapė“ veterinarijos gydytoju. Laisvalaikiu mėgsta skaityti knygas, važinėti motociklu. Vedęs. Turi du vaikus.

Gimė 1960 m. balandžio 12 d. Latakų kaime, Raseinių rajone. 1977 m. baigė Raseinių profesinę mokyklą, kur įgijo traktorininko specialybę.Šiuo metu ūkininkauja. Mėgsta medžioti, domisi numizmatika. Išsituokęs. Turi du vaikus.

Gimė 1965 metais vasario mėnesį Birjočių kaime Radviliško rajone. Mokėsi Radviliškio Durpyno ir Radviliškio 3 vidurinėje mokyklose (1972–1980 metai). 1984 metais įgijo agronomo išsilavinimą Rietavo TŪT Tytuvėnų filiale, 1984–1990 metais mokėsi LŽŪA, 1990 metais įgijo žemės ūkio gamybos organizavimo ir ekonomikos specialybės baigimo diplomą. Nuo 1992 m. pavasario ūkininkaujasu vyru Eimantu. 4 vaikai.

Gimė 1984 m. gegužės 8 d. Raseiniuose. Mokėsi Kalno vidurinėje mokykloje. 2004 m. baigė Kėdainių profesinio rengimo centrą, įgijo kirpėjo specialybę, 2006 m. Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykloje įgijo viešbučio ir turizmo komplekso darbuotojo speci- alybę. 2015 m. Šiaulių valstybinėje kolegijoje suteiktas finansų profesinio bakalauro laipsnis. Ištekėjusi. Turi dukrą.

6. Dalia Balčiūnienė

30. Živilė Radavičienė

28. Pranciškus Jakovlevas

27. Algirdas Šarauskas

20. Inga Masiliūnienė

19. Audronė Vaitkevičienė

18. Elena Januševičienė

17. Rūta Šadbarienė

16. Danutė Garuckienė

9. Laima Šlekienė

7. Laurynas Krikščiūnas

29. Danutė Masandukienė

26. Birutė Radžiūnienė

10. Irena Janulienė

8. Egidijus Šimkevičius

LVŽS pirmininko

Ramūno Karbauskio palinkėjimas kandidatui į

merus Vytautui Krikščiūnui

Rajonui reikia pirmiausiai ūkiško, dėmesingo, atsakingo ir skaidraus Mero. Atėjo laikas tikriems pokyčiams ir Radviliškio rajono savivaldybė turi tapti progreso pavyzdžiu... Tu buvai vicemeras šioje kadencijoje, sukaupei daug politinės patirties prie jau turimos ūkininkavimo, verslo ir kitokios asmeninės patirties. Svarbiausia iš esamo mero klaidų bei paklydimų galėjai pasimokyti ir jų nebedaryti. Atvirumas, bendravimas su visais savivaldybės gyventojais ir sprendimai, kurie atitinka bendruomenės interesus yra tas kelias, kuris leis pralaužti tuos sąstingio ledus, daug metų laikančius sukaustytą rajoną. Radviliškio rajono savivaldybės taryboje reikalinga stipri ir didelė LVŽS komanda, kad interesų grupės nebegalėtų nulemti rajono plėtros krypčių. Tai turi atspindėti visos savivaldybės bendruomenės valią, o tai savaime suprantama Tavo vedamai valstiečių komandai. Neabejoju, kad esi pasiruošęs dirbti visiems savivaldybės žmonėms, kurie bus Tavo tikrieji darbdaviai. Dirbsi ir šeimoms bei bendruomenėms net pasikeitus tavo statusui iš vicemero į merus. Tikrai žinau, kad Radviliškio rajonas yra tradicinių vertybių, tautinių tradicijų savivaldybė. Visai kaip ir gretima Šiaulių rajono savivaldybė, o tai absoliučiai sutampa ir su Tavo, ir su vietinio skyriaus bei jų narių, ir taip pat visos LVŽS kaip politinės partijos požiūriu. Už naują kokybę, skaidrumą, pokyčius ir visų gyventojų bendrystę, kuriant gerovę kiekvienam ir klestintį kraštą visiems. Tu prisiimi šį nelengvą iššūkį ir kvieti pokyčius pradėti jau šių vietos savivaldos rinkimų metu... Tu tikrai rasi kelią į kiekvieno žmogaus širdį kviesdamas eiti sėkmės keliu. Tai sakyk ir visiems bendruomenių, įmonių, įstaigų vadovams. Nežemink nei vieno, bet sakyk atvirai, ką Tu siūlai rajonui ir viso Jūsų nuostabaus krašto žmonėms. Būk tvirtas ir rodyk ryžtą tapti savo rajono tikru vadovu, nebijančiu prisiimti atsakomybės už sprendimus.... Visi žmonės tai turi pajausti, kad Tu kandidatuoti ne dėl pagalbos savo komandai, o dėl to, jog tapęs meru galėsi dar daugiau savęs atiduoti Radviliškiui ir rajonui bei kiekvienam šios savivaldybės gyventojui. Turi šypsotis ir sakyti, jog nori būti kiekvieno radviliškiečio meru, nuo naujagimio iki senjoro, kiekvienam dėmesingas ir kiekvienam pasiekiamas. Tavo garbės ir principų reikalas parodyti, jog meras kartu su Taryba gali dirbti daug geriau ir gerokai pakelti valdžios, kaip tarnaujančios kiekvienam savivaldybėje gyvenančiam žmogui, prestižą. Tu asmeniškai paspausi ranką kiekvieno naujagimio tėvams, surasi laiko paguosti kiekvieno mirusio artimuosius. Tu kartu su piliečiais sodinsi medžius, sirgsi už sporto komandas, sveikinsi pirmokus ir linkėsi sėkmės mokyklas pabaigusiems abiturientams. Tu kartu su visais kursi ateitį rajonui, kuriame kiekvienas jausis namuose, kuriame bus saugu ir gera kiekvienam! Eik sėkmės keliu!

Politinė reklama, apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos

SVARBI INFORMACIJA RINKĖJAMS: prašome nepainioti LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS su Lietuvos žaliųjų partija.

Mūsų sąrašas yra biuletenio apačioje ir pažymėtas 12 numeriu.

PK sąskaitos. Spausdino SIA "Poligrafijas grupa Mūkusala". Tiražas 10000 vnt. Užs. Nr. 23/01/24.