Už teisingus ir skaidrius sprendimus

UŽ TEISINGUS IR SKAIDRIUS SPRENDIMUS

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių rajono skyriaus informacinis leidinys Nr.

1 | 2023 m. vasaris

Mieli kraštiečiai

Mes pasitikime jūsų išmintimi, jūsų troškimu kuo greičiau sulaukti rajone gražių permainų. Jūsų viltys ir jūsų valia mums yra kelrodė žvaigždė. Politikoje negali būti kitų tikslų, kaip mūsų rajono visuomenės interesai.

Atsižvelgdami į juos, sukūrėme savo programines nuostatas, sudarėme kandidatų sąrašą. Jame matote kur kas daugiau asmenų nei jų gali būti išrinkta į Telšių rajono savivaldybės tarybą. Siekėme sudaryti jums kuo platesnes pasirinkimo galimybes, antra vertus – pristatome savo skyriaus komandą: visi jos dalyviai padės išrinktiems pagal mūsų sąrašą Savivaldybės tarybos nariams.

Mūsų sąraše – įvairaus amžiaus, profesijų, patirties, gyvenamųjų vietovių žmonės. Visi jie aktyviai domisi rajono reikalais, visi turi pasiūlymų, ką reikia daryti, kad pažanga mūsų krašte būti greitesnė, tvirtesnė. O mūsų kandidatas į merus Imantas Motiejūnas išsiskiria stipriu teisingumu, socialiniu jautrumu, reiklumu ir įvairiapuse kompetencija. Tokia kompetencija, kuri būtina rajono merui, kad jo veikla būtų sėkminga ir tuo pačiu teiktų gėrį jums visiems.

Savo programą suvokiame kaip susitarimą su jumis. Mes programą patvirtiname savo parašais, o jūs – balsais per rinkimus. Tai reiškia, kad šį abipusį susitarimą mes privalome besąlygiškai vykdyti. Tikimės, kad jūs pasirinksite mūsų kandidatų sąrašą, mūsų kandidatą į merus Imantą Motiejūną. Stipri mūsų frakcija Savivaldybės taryboje suteiks dar daugiau galimybių Imantui Motiejūnui, kaip merui, sukurti skaidriai, teisingai ir tik rajono visuomenės labui veikiančią Savivaldybę. Jūsų balsai padės mums sparčiau įgyvendinti jums ir visai rajono visuomenei būtinus sumanymus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių rajono skyrius

Nepalaužiama valia, aštrus protas ir jautri širdis – toks turi būti rajono meras

Mes kandidatu tiesioginiuose mero rinkimuose iškėlėme Imantą Motiejūną. Be abejo, galvojome ir apie kitus kandidatus, tačiau po kruopščių svarstymų vis dėlto pasirinkome Imantą. Norime paaiškinti, kodėl.

Naujai išrinkto mero pareigos iš esmės skirsis nuo dabartinių. Meras tampa vykdomosios valdžios atstovu – tiesiogiai atsakingu už visų įstaigų veiklą, taip pat ir pačios svarbiausios rajone – Savivaldybės administracijos. Tuo pačiu jis privalės organizuoti ir Savivaldybės tarybos veiklą, nors jos nariu nebus. Merui bus būtina labai plati kompetencija vadovauti Savivaldybės įstaigoms, kuriose dirba keli tūkstančiai žmonių, kuruoti įvairias sritis (socialinės ir sveikatos apsaugos, kultūros, sporto, švietimo bei kitas), organizuoti didžiulio ūkio priežiūrą ir vystymą, stiprinti Savivaldybės ryšius su bendruomenėmis. Itin svarbu ir tai, kad naujasis meras, norėdamas sėkmingai vadovauti, privalės sugebėti analizuoti ir taikyti teisės aktus. Mero kasdiene duona taps sudėtingų dokumentų bei projektų nagrinėjimas.

Mes patys savęs klausėme ir ieškojome atsakymų.

Ar Imantas turi patirties vadovauti? Taip, turi, kadangi vadovavo ir policijos komisariatui, ir seniūnijai, ir Savivaldybės administracijai.

Ar gerai išmano Savivaldybės įvairiapusę veiklą? Ar sugebės nagrinėti specifinius su Savivaldybe susiju-

sius dokumentus ir projektus? Taip, veiklą išmano, sudėtingų dokumentų nagrinėjimas jam nebus naujiena, kadangi, minėjome, vadovavo seniūnijai, Savivaldybės administracijai.

Ar sugebės analizuoti ir taikyti teisės aktus? Taip, sugebės, kadangi daug metų dirbo teisėsaugos sistemoje, baigė teisės studijas.

Ar sugebės greitai suvokti problemas, jas analizuoti ir priimti sprendimus? Imantas policijoje dirbo pačioje sudėtingiausioje srityje – kriminalių tyrimų. Neabejotinai šis darbas išugdė gilius analitiko gebėjimus, o sprendimus reikėjo priimti ir vykdyti greitai bei kruopščiai.

Savivaldybė turėjo daug merų. Kuo Imantas skirtųsi nuo ankstesnių? Visų pirmiausia asmeninėmis savybėmis: reiklumu, tvarkingumu, gebėjimu greitai ir gerai spręsti problemas, įvairiapuse kompetencija. Jis toks žmogus, kuris ne tik siūlo, bet ir padaro. Merui, kaip sakoma, reikalingas „tvirtas stuburas“.

Tai reiškia gebėjimą vadovauti išmintingai, teisingai ir jautriai. Tai reiškia, kad atmetamos bet kokios visuomenės interesams priešingos iniciatyvos, nebijoma nei politinio, nei kitokio spaudimo, keršto, šmeižto.

Pasakysime trumpai: nepalaužiama valia, aštrus protas ir jautri širdis – svarbiausios būsimo mero asmeninės savybės. Ir jas visas Imantas turi. Toks ir turi būti naujasis meras.

Dvylika – darną, sėkmę ir tvarką lemiantis skaičius

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos numeris savivaldybių tarybų rinkimuose – 12!

Metuose yra dvylika mėnesių. Para dalijama į dvi dalis po dvylika valandų. Dvyliktą mėnesį švenčiame gražiausias šventes – Kūčias ir šv.Kalėdas.

Dvyliktą mėnesį atsisveikiname su praeitimi ir žengiame į ateitį – naujuosius metus. Dvyliktą mėnesį šviesa pradeda nugalėti tamsą, ilgėja dienos ir vėl artėja pavasaris – atgimimo metas.

„Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ – viena gražiausių lietuvių liaudies pasakų. Lietuvių tautosakoje dvylika – tobulumo ir sėkmės simbolis. Turime dvylika dvylika Zodiako ženklų. Šis skaičius nuo seniausių laikų – tai kosminės tvarkos, dar-

nos simbolis.

Viduramžiais Dangiškoji Jeruzalė buvo vaizduojama su dvylika vartų, nukreiptų į visas keturias pasaulio šalis. Visus vartus saugojo dvylika angelų. Tiek pat vartų turi hinduistų dieviškoji buveinė Vaikuntha. Graikų, hinduistų dievų panteone buvo po dvylika dievų. Kristus turėjo dvylika mokinių.

Dvylikos pentagramų ratas yra Europos Sąjungos vėliavoje. Joje dvylika žvaigždžių reiškia tobulumą ir visybę.

Per Savivaldybės tarybos rinkimus pasirinkdami mūsų sąrašą, pažymėtą dvyliktu numeriu, jūs padėsite įveikti sąstingį, greičiau priartinti rajone atgimimo pavasarį, nulemsite sėkmingą ateitį.

Mano pozicija: nieko neatidėlioti rytdienai, vadovauti – tvirtai ir ryžtingai

bau policijoje, eidamas įvairias pareigas. Statutiniai pareigūnai anksti išleidžiami į pensiją, nors, regis, dar galėtų dirbti ir dirbti. Buvau iškilmingai išlydėtas į pensiją, nors man pačiam buvo kiek nejauku ir keista – taip anksti... Negalėjau sėdėti sudėjęs rankas, tapau Tryškių seniūnu. Taip man buvo iš esmės nauja patirtis ta prasme, kad civilinėse valdymo struktūrose labai daug neapibrėžtumo, net nekonkretumo, galimybių delsti, įsivelti į nevaisingus ginčus, ko nė su žiburiu nerastum statutinėje tarnyboje.

Imantas MOTIEJŪNAS, LVŽS kandidatas į Telšių rajono savivaldybės merus ir tarybą

Įpratau prie tvarkos ir dalykiškumo

Privalau paaiškinti, kodėl nusprendžiau dalyvauti mero rinkimuose. Kaip žinote, anksčiau dir-

Taip jau nutiko, kad nusprendžiau dalyvauti ir politikoje, manydamas, kad Telšių rajono savivaldybėje įmanomi geri pokyčiai ir kad galiu juos sukelti ar bent pastūmėti į priekį. Tapau ir Savivaldybės administracijos direktoriumi. Kai kas sako – buvau pernelyg griežtas. Ne, buvau reiklus ir, manyčiau, teisingas visiems darbuotojams. Statutinėje tarnyboje įprasta: gavai įsakymą – vykdai, davei įsakymą – vykdo tavo pavaldinys. Vykdydavome operatyviai, sykiu ir kruopščiai: klaidos nuvestų klystkeliais, pakenktų. Buvau įpratęs: susirenkame, trumpai, aiškiai, dalykiškai aptariame užduotis ir išsiskirstome dirbti. Statutinėje tarnyboje viskas tvarkinga: nusipelnei – esi skatinamas, nusižengei – sulauki bausmės.

Reikėdavo – „trenkdavau kumščiu į stalą“

Deja, civilinėje tarnyboje pastebėjau polin-

kį ir norą reikalus vilkinti, net aiškinti, kad taip ir anaip daryti negalima ar neįmanoma. Supratau – išsisukinėjama, tekdavo (perkeltine prasme)

„trenkti kumščiu į stalą“, trumpai ir aiškiai nurodyti iki kada ir kas turi būti padaryta. Ne vieną teko įspėti, kad bus griežtai, bet teisingai nubaustas. Ne visiems tai patiko, kai kurie nulėkė ieškoti įtakingų politikų užtarimo. Nustėręs išgirsdavau raginimus: tai „jonukų“, tai „onučių“ neliesti, nes jie yra partijų nariai, ragintojų saviškiai. Mane perspėdavo: neperlenk su tais, kurie turi užtarėjų, lazdos, kitaip pačiam blogai baigsis. Nesunku rajone buvo pastebėti dar vieną negerą tendenciją. Savivaldybė didžiules pinigus sumas išleidžia prekėms, darbams, paslaugoms pirkti. Ne vienu atveju laimėdavo „pusbrolių“, partijų „bičiulių“ firmos. Na, čia jau buvo sukurta tam tikra metodika, kaip saviems sudaryti tinkamas sąlygas. Pasakiau: ne, to nebebus. Negalime mokėti už ką nors brangiau, jei įmanoma įsigyti pigiau. Vėlgi ne kartą sulaukiau įspėjimų: ko lendi ne į savo daržą, nuo seno taip yra ir kitaip būti negali. Neišsigandau, pasistengiau, kad informacija apie viešuosius pirkimus pasiektų kuo daugiau galinčių dalyvauti konkursuose, kad neliktų gudrių protekcionistinių galimybių leisti konkursuose laimėti tik „reikalingoms“ firmoms. Ir gana greitai įsitikinau – tikrai „perlenkiau lazdą“, bandydamas užsukti negarbingo ir

rajonui žalingo pasipelnymo „kranelius“. Susibūrę „ilgametę patirtį“ tokiems reikalams turintys politikai nusprendė žūtbūt mane atleisti iš pareigų.

Ši patirtis paragino mane nepasiduoti. Supratau, kad rajono valdžios lygmeniu daug ką reikia keisti. Antraip Savivaldybė, kaip institucija, neišsilaisvins iš „bičiulių“ gniaužtų.

Turiu aiškius principus

Yra ir daugiau ne mažiau svarbių aplinkybių, paskatinusių mane dalyvauti mero rinkimuose. Mero statusą suvokiu ne kaip asmeninę gerovę (atlyginimą) suteikiančią galimybę. Žinau, kaip ir ką galima rajone gerąja prasme keisti, tobulinti. Ir tai padaryti greičiau. Išdėstau esminius savo principus: žmonės nori gyventi ramiai ir saugiai. Tai reiškia: dirbantys nori gauti geresnius atlyginimus, praradus darbą laisviau rasti kitą; visi norime, kad vaikai būtų saugūs mokyklose, gautų kuo geresnį išsilavinimą, nes jis užtikrina gražesnę jų ateitį. Visi tikimės, jei, neduok Dieve, susirgtume, gydytis čia pat, savo mieste ir rajone. Visi trokštame, kad senatvėje ar praradus sveikatą, gautume tinkamą ir jautrią socialinę pagalbą. Visi viliamės, kad miestas ir rajonas neįklimptų į sąstingį, o sparčiai vystytųsi, suteikdamas gerovę visiems jo žmonėms. Greitesni ir geresni pokyčiai, esu įsitikinęs, įmanomi.

Jūs esate verti geresnės ir savo, ir rajono ateities

ne pažangos, ryžtingai spręsime senas ir naujas problemas, kursime tokį rajoną, kuriame būtų gera gyventi visiems žmonėms.

Vilma Rumšienė

Telšių rajono savivaldybės tarybos narė, Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos Telšių rajono skyriaus pirmininkė

Aptikome suvešėjusį blogybių daržą

Man nebuvo paslaptis rajono politikoje, taip pat ir Savivaldybėje, suvešėjusios tokios ydos, kaip įsišaknijęs artimųjų ar politikų įdarbinimas, kartais neracionalus biudžeto panaudojimas, landos korupciniams reiškiniams, susvetimėjimas mūsų žmonių atžvilgiu. Visi girdėdavome, kad Savivaldybėje įstrigdavo žmonių prašymai, kildavo nusivylimas rajono valdžia. O ir teisėsaugos pareigūnai ne kartą savo tyrimais sudrebino Savivaldybę. Tikėjausi, kad visa tai įmanoma pakeisti, sukuriant tikrai vien visuomenei atstovaujančią Savivaldybę. Tokią, kurios šeimininku esate jūs visi, o ne grupelės valdžioje įsitvirtinusių politikų.

Vilma RUMŠIENĖ, LVŽS kandidatė į Telšių rajono savivaldybės tarybą

Beveik prieš keturis metus pirmą kartą gyvenime buvau išrinkta Telšių rajono savivaldybės tarybos nare. Mandatą, davusi priesaiką, į rankas paėmiau su viltimi, kad visi kartu sieksime rajo -

MŪSŲ SĄRAŠO NR. 12

Tikėdamiesi rimtų permainų, 2019 metais nusprendėme dalyvauti sudaromoje koalicijoje, tačiau mums nuolat kliudė meras su savo bendrapartiečių „komanda“. Galiausiai į koaliciją buvo įtraukti ir mero bendrapartiečiai. Matyt, tai buvo klaida.

Gana greitai supratome, kad Savivaldybėje veikia ryšiai „tu – man, aš – tau“, ciniškos pareigų dalybos partiniu ar giminystės principu, nuo-

latiniai bandymai paveikti, kad viešuosius pirkimus laimėtų „bičiulių“, „pusbrolių“, .,pusseserių“ firmos. Atvirai pasakysiu – labai sukrėtė, kai pamačiau, kaip nuo atsakomybės dangstomi valdiškoje tarnyboje dirbantys partijų nariai. Pasirodo, buvo suklestėjęs ir favoritizmas – reiškinys, kai geresnės pareigos suteikiamos ir didesnis atlyginimas mokamas už tai, kad esi kam nors artimas, savas. Pamačiau, kad neturintys partinių, giminystės ryšių darbuotojai nėra objektyviai vertinami, nors dirba gerai.

Netrukus įsitikinome, kad Savivaldybėje labai trūksta biudžeto pinigų panaudojimo ir atliktų darbų kontrolės. Nemanau, kad kontrolės stoka buvo vien tingėjimas ar aplaidumas. Ne, tokia sistema buvo naudinga, norint „uabizuoti“ Savivaldybę ir naudotis savais tikslais jos ištekliais.

Labai nemaloniai nustebino tai, kad kai kurie įtakingi asmenys Savivaldybėje priimami labai dėmesingai, pagarbiai, netgi nuolankiai ir pataikaujant, nors jų pageidavimai ne ką daug turėjo bendro su rajono visuomenės interesais. Tuo tarpu žmonės mums skųsdavosi negaunantys atsakymų į savo prašymus ar priimami atsainiai, net atžagariai.

Pasiduoti – negalima, permainos – įmanomos

Nė euro nekainuoja netvarkos pašalinimas, landų galimai korupcijai užkimšimas, nesąžiningo įdarbinimo galimybių panaikinimas. Nė euro nereikia išleisti, norint biudžeto pinigus skirti tik

pačioms būtiniausioms reikmėms, taip greičiau sukuriant gražius pokyčius Telšiuose ir rajono miesteliuose. Jokių papildomų išlaidų nereikia, kad viešųjų pirkimų konkursai vyktų skaidriai, kad darbai būtų atliekami maksimaliai greitai ir kokybiškai. Trumpai tariant, nieko nekainuoja skaidriai veikiančios, vien tik visuomenei atstovaujančios ir ryžtingai, tvarkingai jos problemas sprendžiančios Savivaldybės sukūrimas. Mūsų principinės pozicijos, nuolatiniai prieštaravimai dėl neteisybės, savanaudiškumo, netvarkos, biurokratizmo, darbų atlikimo aplaidumo ir vilkinimo bei panašių dalykų labai nepatiko ne vienam „patyrusiam“ rajono politikui. Todėl ta koalicija, kuriai mes priklausėme, brutaliai buvo sugriauta, o vietoje principingai, reikliai dirbančio Imanto Motiejūno Savivaldybės administracijai vadovauti paskirtas „minkštas“, paklusnus asmuo. Jis kartu su meru užtikrino, kad čia mano minimi negeri reiškiniai nebūtų su šaknimis išrauti iš Savivaldybės.

Man akivaizdu, kad geri pokyčiai rajone neįmanomi, kol nebus sukurta tik visuomenei atstovaujanti Savivaldybė, kol neišravėsime iš jos visų piktžolių. Padarykime tai ir labai greitai pamatysime, kaip sparčiau keičiasi rajonas, teikdamas gėrį jums visiems. Mes negalime pasiduoti, neleisime, kad kas nors savintųsi tai, kas priklauso visiems rajono žmonėms. Neleisime žlugdyti rajono ateities. Jūs esate verti geresnės ir savo, ir rajono ateities.

Tvirtai užtrenksime duris „pusbroliams“ ir „puseserėms“ dėl bet kokių Savivaldybės užsakymų, pareigų konkursų, biudžeto lėšų skyrimo. Taip sutaupysime šimtus tūkstančių ir juos skirsime piliečių, bendruomenių pasiūlymams įgyvendinti, Telšių, rajono miestelių ir kaimų projektams.

Kandidatas

PAVYZDYS

MŪSŲ SĄRAŠO NR. 12

2 MIŠKO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

5 BERŽO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

6 KLEVO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

9 VISUOMENINIS RINKIMŲ KOMITETAS „ JŪRATĖ IR KĄSTY TIS“ VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

12 LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA IMANTAS MOTIEJŪNAS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

13 PARTIJŲ KOALICIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

16 UOSIO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

18 PAPARČIO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

21 GILĖ S PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

22 GRIAUSTINIO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

26 PERKŪNO VISUOMENINIS RINKIMŲ KOMITETAS VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių

Mes žinome, mokame, galime

Mes kėlėme ir palaikome spartesnės Telšių rajono raidos idėją, sukūrimą tokios gerovės, kuri mūsų žmones bei jų vaikus skatintų pasilikti gimtajame rajone.

Mūsų vertybės: patriotiškas, teisingas, sąžiningas, išsilavinęs ir pilietiškas žmogus; aktyvi visuomenė; valdžia be korupcijos, susvetimėjimo, neveiklumo; kiekvieno gyventojo asmeninis saugumas; griežta kova su nusikalstamumu; galimybė ne tik dirbti bet ir uždirbti; klestintis žemės ūkis; efektyvios sveikatos priežiūros paslaugos ir visavertį gyvenimą suteikianti socialinė apsauga.

LVŽS Telšių skyrius ypatingą dėmesį skiria saugios ir patogios aplinkos užtikrinimui. Šioje srityje numatome:

• tęsime rajoninių kelių ir gatvių, priklausančių Telšių miestui ir seniūnijoms, priežiūros, rekonstravimo, remonto, tiesimo bei asfaltavimo darbus, skiriant žymiai daugiau lėšų;

• užtikrinsime gatvių apšvietimą bei priežiūrą Telšių mieste bei rajono gyvenvietėse;

• rūpinsimės, kad miesto bei rajono gyventojams būtų teikiamos pigesnės, savalaikės ir kokybiškos komunalinės paslaugos;

• inicijuosime sodų bendrijų kelių tvarkymą;

• spartinsime buitinių nuotekų tinklų įrengimo plėtrą;

• nuolat peržiūrėsime UAB „Telšių autobusų parkas” maršrutus, atsižvelgdami

į gyventojų poreikius. Telšiuose ir rajono teritorijoje keleivių vežimas išliks nemokamas.

VALDYMO, PLANAVIMO, ADMINISTRAVIMO SRITYJE

Savivaldybė – tai arčiausiai žmonių esanti valdžios institucija, todėl labai svarbu, jog ji būtų atvira ir pasiekiama visuomenei, savo veikloje taikytų aukščiausius efektyvios vadybos bei skaidrumo standartus, iki minimumo sumažintų biurokratizmą, miesto ir infrastruktūros plėtrą planuotų atsižvelgiant į rajono gyventojų poreikius bei atsakingai disponuotų bendraisiais finansiniais ištekliais. Todėl užtikrinsime:

•

į gyventojų poreikius orientuoto Savivaldybės biudžeto sudarymo ir tvirtinimo procedūrų skaidrumą;

• aktyviai informuosime visuomenę ir skatinsime dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose dėl vietinių rinkliavų nustatymo, Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymo, naudojimo bei disponavimo; biudžetinių įstaigų steigimo ir išlaikymo klausimais.

SVEIKATOS APSAUGOS SRITYJE

Savivaldos rūpestis žmogumi yra neatsiejamas nuo rūpesčio jo sveikata. Rajono valdžia privalo garantuoti sąlygas pasitikrinti sveikatą, gydytis, rūpintis sveika gyvensena. Mūsų nuostatos šioje srityje:

• plėtosime slaugos ir medicinos paslaugų prieinamumą kaimiškų vietovių gyventojams;

• skirsime dėmesį Telšių regioninės ligoninės ir PSPC teikiamų paslaugų nuolatiniam kokybės gerinimui, operatyvesniam paslaugų suteikimui bei sveikatos įstaigų plėtrai;

• sudarysime palankias sąlygas jauniems specialistams atvykti dirbti į rajono sveikatos priežiūros įstaigas.

ŠVIETIMO SRITYJE

Efektyvesnis švietimas įgalina išugdyti vaikų vertybines orientacijas, leidžiančias tapti dorais, siekiančiais žinių, savarankiškais, atsakingais, patriotiškai nusiteikusiais žmonėmis. Švietimo srityje:

• užtikrinsime kokybiškų švietimo paslaugų teikimą formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigose; pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai paslaugų plėtrą ir ugdymosi sąlygas, kurios atitiktų higienos normas ir mokyklų aprūpinimo standartus;

• skatinsime ir remsime suaugusiųjų mokymąsi visą gyvenimą;

• sieksime, kad visiems pradinių klasių mokiniams būtų teikiamas nemokamas, kokybiškas maitinimas;

• plėsime nemokamas, lengvai prieinamas, neformalaus ugdymo ir jaunimo užimtumo paslaugas rajone.

EKONOMIKOS, VERSLO, ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS SRITYSE Svarbiausias uždavinys šioje srityje – tinkamas ir subalansuotas Savivaldybės biudžetas, skolų mažinimas, proporcingas lėšų paskirstymas visoms sritims. Maksimaliai panaudosime Europos Sąjungos, valstybės, kitų šaltinių teikiamas finansines galimybes ir, įgyvendindami naujus projektus, pagyvinsime rajono ekonomiką. Plėtodami šią sritį:

• Inicijuosime ir remsime siūlymus gerinančius verslo kūrimą ir plėtrą;

• remsime smulkų ir vidutinį verslą, ūkininkus, kitus verslo subjektus;

• mažinsime žemės ir žemės nuomos bei nekilnojamojo turto mokesčių tarifus;

• toliau tęsime ir efektyvinsime kaimo plėtros priemonių įgyvendinimą, ypatingą dėmesį skiriant kaimo turizmui, kaimo verslams, tautinio paveldo produktų ir gaminių gamybai, siekiant išlaikyti ir pritraukti jaunimą, skatinti kurti šeimos verslus;

• sieksime, kad ūkininkai būtų išgirsti, o jų problemos sprendžiamos;

• teiksime pagalbą bendruomenėms kuriant darbo vietas.

KULTŪROS IR S PORTO SRITYJE

Mums svarbu, kad išliktų ir stiprėtų regioniniai švietimo ir kultūros centrai – bibliotekos, jaunimo centrai ir kitos įstaigos, skatinančios kultūrinį visuomenės kūrybingumą, bendruomenių stiprėjimą, savanorišką kultūrinę veiklą. Todėl:

• ir toliau kasmet skirsime lėšų miesto ir kaimo kultūros centrams, bendruomenėms, jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms bei bendruomenių iniciatyvoms;

• remsime religines bendruomenes;

• remsime profesionalų sportą, skatinsime fizinį aktyvumą ir sveikatingumą vietos bendruomenėse, plėtosime sporto aikštynų infrastruktūrą, kad visi gyventojai turėtų vienodas galimybes sportuoti.

SOCIALINĖS APSAUGOS SRITYJE

Šeimos puoselėjimas ir palankios aplinkos šeimai sukūrimas yra ilgalaikė ir vertingiausia investicija į žmogų. LVŽS visada nuosekliai pripažino, kad vyro ir moters santuoka grindžiama šeima yra patikimiausias institutas, sudarantis geriausias sąlygas visiems jos nariams, kaip asmenybėms, visapusiškai atsiskleisti bei socialiniams įgūdžiams formuotis. Mes remsimės principu, kad nė vienas žmogus negali būti paliktas be socialinės globos, jei ji jam būtina, todėl:

• plėsime dienos užimtumo paslaugas neįgaliesiems asmenims, senjorams ir vaikams;

• vystysime integralios pagalbos teikimą asmeniui namuose;

• gerinsime socialinių paslaugų teikimą ir prieinamumą miesto ir kaimo gyventojams;

• Plėsime kompleksinių paslaugų šeimai teikimą.

Esame pasirengę darniam darbui ir tikime, kad įgyvendinsime numatytus tikslus.

MŪSŲ SĄRAŠO NR. 12

Ir Telšiuose, ir rajone neturi likti pamirštų „užkampių“. Mes sukursime ir įgyvendinsime programą, ką kasmet būtina padaryti Telšiuose, rajono miesteliuose ir gyvenvietėse. Mums svarbu, kad žmonės geresnes gyvenimo sąlygas turėtų visur. Nuoseklus ir tvirtas šios programos įgyvendinimas sukurs gražius pokyčius jau artimiausiais metais.

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d.

NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

Ko neturi būti ir ką darysime kitaip

Analizuodami, apibendrindami Telšių rajono savivaldybės veiklą, mes nustatėme kai kuriuos reiškinius ir tendencijas, keliančias nerimą, trukdančias pažangiai rajono plėtrai, paverčiančias Savivaldybę tarsi įtakingų politikų „uabu“. Mes ne tik įvertiname klaidas ar piktavališkus veiksmus, tačiau ir numatome, ką reikia daryti kitaip, kad Savivaldybė būtų išlaisvinta iš protekcionizmo, nepotizmo, neatsakingo lėšų naudojimo gniaužtų ir kitų visam rajonui bei jo žmonėms kenkiančių reiškinių.

Pašalinsime delsimą, aplaidumą, įdiegsime reiklią tvarką

Respublikos gatvės rekonstrukcija ne tik leido suprasti, kad nesugebama, o gal ir nenorima, greitai bei ryžtingai spręsti problemų, kažkodėl nuolaidžiaujama vangiai dirbantiems statybininkams. Vis dėlto būtina atsigręžti į tuos metus, kai gatvės rekonstrukcijos konkursą laimėjo liūdnai rajone pagarsėjusi bendrovė, vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partijos nario. Manytume, tuomečiai valdantieji sudarė sąlygas nei gatvių rekonstrukcijos patirties, nei jai reikalingos technikos neturinčiai UAB „Techsis“ laimėti konkursą ir tai buvo esminė priežastis, lėmusi lėtą, vangią rekonstrukciją, skirtų pinigų didelės dalies nepanaudojimą.

Kad tokios ar panašios situacijos nesikartotų, tereikia, kad rajonui vadovautų reiklus, kompetentingas meras, kad Taryboje dominuotų ne su kai kuriais verslininkais susisaistę asmenys. Sąžiningas viešųjų konkursų rengimas, griežta atliekamų darbų terminų ir kokybės kontrolė neleis susidaryti tokioms situacijoms, kaip dėl Respublikos gatvės rekonstrukcijos, Menų mokyklos statybos ar daugybę metų užtrukusio Telšių kultūros centro remonto.

Darysime tai, kas svarbiausia ir būtiniausia

Panašius liūdesį keliančius vaizdus, kaip Telšių dienos centre, regime daugelyje vaikų darželių-lopšelių, mokyklų, kultūros įstaigų. Kodėl?

Atsakymas čia aiškus – Savivaldybėje niekada nebuvo aiškių planų, ką ir kada remontuoti. Kita priežastis – dažnai pinigai būdavo skiriami ne pačioms būtiniausioms reikmėms, o pagal „bičiulystę“.

Mes sudarysime aiškius planus, ką reikia daryti pirmiausia, ką šiek tiek vėliau. Sudarysime ne vien savo nuožiūra, o konsultuodamiesi su įstaigų kolektyvais, bendruomenėmis. Pinigai bus skiriami ir darbai atliekami ne pagal „bičiulystę“, o bendruomenių ir įstaigų kolektyvų poreikius. Veikdami kryptingai, tvarkingai, tokias įsisenijusias problemas išspręsime kuo greičiau.

„Pusbroliams“ durys bus užvertos

Ne kartą valstybės institucijos nustatė, kad Savivaldybės rengiami viešųjų pirkimų konkursai pažeidė skaidrumo, nešališkumo bei kitus principus. Ne kartą matėme, kad dažnai konkursus laimėdavo „pusbrolių“, pusseserių ar partijų narių „bičiulių“ firmos.

Specialiųjų tyrimų tarnyba konstatavo, kad Savivaldybės administracijoje bene penktadalis darbuotojų susiję giminystės ryšiais – matome labai stipriai įsišaknijusį nepotizmą. Panaši padėtis tikriausiai yra ir Savivaldybės įmonėse. Papildome, kad labai įtartinai daug valstybės tarnyboje yra dviejų partijų, kurių atstovai nuo se

no dominuoja Savivaldybėje, narių. Mes griežtai smerkiame tokius reiškinius ir visomis pastangomis sieksime užkirsti kelią nepotizmui, protekcionizmui. Tokiu būdu bus kuriamos rajone profesionaliai, darniai ir produktyviai veikiančios įstaigos, o tarnyba jose nebus vien giminaičių ar partijų narių privilegija.

Visur žmonės nori gyventi jaukiai ir patogiai Džiaugiamės, kad gražėja Telšiai, miesteliai, gerėja keliai ir gatvės. Vis dėlto gražios permainos labiausiai pastebimos Telšių ir miestelių centruose, o „pašaliai“ lieka tarsi užmiršti. O būtent nuo centrų nutolusiose miesto ir miestelių dalyse gyvena daugiausiai žmonių. Laikas energingiau tvarkyti ir nutolusias nuo centrų Telšių ir miestelių dalis, kad visur žmonėms būtų patogu ir jauku gyventi.

Už tas pačias sumas galima nuveikti daugiau Ar įmanoma rajone padaryti daugiau? Kai kurie politikai guodžiasi – padarytume, jei būtų daugiau pinigų. Paklauskime: o ką jie darė, kad tų pinigų būtų daugiau? Deja, investicijomis Telšių rajonas atsilieka nuo kaimynų.

Jei Savivaldybės valdantieji nežarstytų pinigų ne pačioms būtiniausioms reikmėms, greičiau pamatytume gražias permainas Telšiuose ir miesteliuose. Taigi pinigus pirmiausia reikia skirti tokiems projektams, kurie mūsų žmonėms labiausiai reikalingi.

Jei nebūtų steigiami pertekliniai etatai, priedais apdalijami „saviškiai“, tai sutaupytume daug pinigų. Jei skaidriai vyktų viešųjų pirkimų konkursai, vėlgi sutaupytume šimtus tūkstančių eurų. Ne vien pinigų stoka, o ir jų panaudojimo tikslingumas yra viena didžiausių problemų dabartinėje Savivaldybėje. Mes raginame: būtina taupiai, racionaliai naudoti rajono biudžeto pinigus ir už tas pačias sumas bus įmanoma pada-

kur kas daugiau.

ryti

Respublikos gatvė

Telšiškius piktinančios Respublikos gatvės rekonstrukcijos trikdžius nulėmė nesąžiningas viešųjų pirkimų konkursas, reiklumo ir kontrolės stoka.

Pelėsis, Dienos centras Supelijusios Telšių dienos centro patalpos rodo, kad valdantiesiems nesvarbu net vaikai.

Aikštelė prie Germanto II Taip atrodė aikštelė prie „Germanto“ progimnazijos. Apmaudu, bet panašių vaizdų matome ir prie kitų švietimo įstaigų, daugiabučių kiemuose ar miesteliuose. Taip negali būti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių rajono skyriaus informacinis leidinys

VILMA RUMŠIENĖ

IŠSILAVINIMAS: aukštasis. Socialinio bakalauro laipsnis.

VEIKLA: ūkininkė, ŽŪK „Pienas LT “ valdybos narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė, Telšių rajono savivaldybės tarybos narė.

„Apie save galiu pasakyti tai, kad iš prigimties esu gan aktyvus žmogus, kuris mėgsta įsitraukti į įvairias veiklas. Esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė, šias pareigas einu jau septynerius metus. 2019 m. tapau Telšių rajono savivaldybės tarybos nare. Per šiuos ketverius metus išgirdau daugybę žmonių prašymų, nusivylimų, skundų. Džiaugiuosi, kad galiu jiems padėti, bei ištiesti pagalbos ranką. Juk būtent toks ir turi būti tarybos nario darbas – tarnauti žmogui. Apart politinių vėjų, esu ŽŪK „Pienas LT“ valdybos narė ir žinoma – ūkininkė. Kartu su vyru Evaldu, Tryškių seniūnijoje, ūkininkaujame jau daugiau nei 20 metų. Auginame galvijus bei dirbame žemę. Čia esame įkūrę 7 darbo vietas. Ūkininkaudama puikiai suprantu su kokiomis problemomis susiduria mūsų kolegos ūkininkai, ko jiems trūksta, kokios pagalbos jiems reikia iš mūsų vietinės valdžios. Taip pat manau, kad vietos valdžiai turi būti svarbu skatinti smulkaus bei vidutinio verslo kūrimąsi, kad jis įkurtų daugiau naujų darbo vietų. Atsirastų galimybė mažinti nedarbo, emigracijos lygį ir ugdyti verslumą. Ne mažiau svarbu ir netrukdyti dirbti įvairiais biurokratiniais reikalavimais, nes dabar, steigiant verslą ar tvarkant tam tikrus formalumus, dažnai tenka pereiti tikrą kliūčių ruožą.

Manau, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra puikus pasirinkimas kiekvienam lietuviui, telšiškiui. Mūsų partija vienintelė Lietuvoje, kuri yra pasisakanti už tradicinę šeimą bei jos vertybes. Mūsų kandidatai į Telšių rajono savivaldybės tarybą – rajonui atsidavę ir daug dėl jo gerbūvio padarę žmonės, kurių tikslas – dar daugiau naudingų darbų Jums ir rajonui. Tad raginu kiekvieną Telšių krašto gyventoją atvykti kovo 5 dieną į savo rinkiminę apylinkę ir palaikyti mus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, nes mūsų tikslas vienas ir vienintelis – Jums ir rajonui naudingi darbai.“

Vilmos Rumšienės numeris valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 2

REMIGIJUS PUPLAUSKAS

Kandidatės nr. 2

IŠSILAVINIMAS: aukštasis universitetinis (Lietuvos žemės ūkio universitetas) įgytas aplinkos inžinerijos magistro kvalifikacinis laipsnis.

VEIKLA: vaikų dienos centro vadovas, individuali veikla, darbų vadovas, Telšių r. sav. tarybos narys.

Kandidato nr. 3

PETRAS KUIZINAS

„Į Lietuvos ir valstiečių žaliųjų sąjungą įstojau dar 2010 m. Tada mūsų skyriuje buvo apie 40 narių. Džiugu matyti, kad mūsų skyrius šiai dienai yra visiškai atsinaujinęs. Dažnai sulaukiame naujų narių papildančių mūsų komandą. Smagu, kad dauguma jų yra jauni žmonės, kupini įvairiausių idėjų. Šią partiją prieš 13 metų pasirinkau būtent todėl, nes ji atstovauja žmonių interesus, neturi sąsajų su „verslo grupuotėmis“, pasisako už tradicinę šeimą, bei vertybių išsaugojimą. Būdamas opozicijoje pastebėjau daugybę spragų rajono valdyme. Kaip į laisvas darbo vietas įdarbinami žmonės, kurie nėra tos srities specialistai, o tik palankūs tam tikroms politinėms partijoms asmenys, nesugebantys tinkamai atlikti savo funkcijų. Taip pat neskaidriai vykstantys viešųjų pirkimų konkursai, ko pasekoje švaistomos Telšių rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Esu iš tų žmonių, kuris neapkenčia neteisybės, tad visais būdais stengsiuosi tai išgyvendinti.“ Remigijaus Puplausko numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 3

IŠSILAVINIMAS: aukštasis universitetinis, studijavo Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto Pedagogikos fakultete. Suteikta švietimo įstaigų vadovo II kategorija.

VEIKLA: Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, Upynos kaimo bendruomenės narys, šaulių sąjungos narys, buvęs Telšių rajono savivaldybės meras.

„Esu ilgametis politikas. 2007 m. buvau išrinktas Telšių rajono savivaldybės tarybos nariu. Sekančioje kadencijoje tapau mero pavaduotoju. 2015 m. buvau išrinktas Telšių rajono savivaldybės meru. Šiai dienai einu Telšių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas. Esu įgijęs pradinio mokymo ir kūno kultūros mokytojo specialybę, nemažai laiko dirbau matematikos ir fizikos mokytoju, užėmiau Upynos pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas. Būtent todėl man yra labai svarbi mokinių švietimo kokybė mūsų rajone. Juk jie – mūsų ateitis.

Manau, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra pats geriausias pasirinkimas kiekvienam Telšių rajono gyventojui, nes mūsų komandą sudaro įvairių specialybių atstovai, kurie moka ir žino kaip padėti paprastam rajono gyventojui.“

Petro Kuizino numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 4

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA SĄRAŠO NR.

LINARAS VAITKUS

IŠSILAVINIMAS: aukštasis (Šiaulių kolegija) įgyta medicinos felčerio specialybė.

VEIKLA: Telšių Greitosios pagalbos skyriaus vedėjas, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų sąjungos valdybos narys, Telšių skyriaus pirmininkas.

„Esu 47 metų telšiškis, gimęs Mitkaičių kaime, augęs Telšiuose. Studijavau Šiaulių kolegijoje, medicinos felčerio specialybę. Po studijų pradėjau dirbti Telšių r. Greitosios pagalbos skyriuje, medicinos felčeriu. Čia dirbu jau apie 25 metus, šiuo metu einu skyriaus vedėjo pareigas, esu Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narys, Telšių skyriaus pirmininkas. Kadangi didžiąją savo gyvenimo dalį paskyriau būtent medicinai ir žmonių gyvybių gelbėjimui, puikiai suprantu sveikatos apsaugos srities spragas mūsų rajone. Slaugos ir medicinos paslaugų prieinamumas privalo būti suteikiamas ne vien tik miesto ir didžiųjų miestelių gyventojams, bet ir tiems, kurie gyvena kaimiškose vietovėse. Mums privalo būti svarbus kiekvienas Telšių rajono gyventojas.

Mieli telšiškiai, kviečiu Jus visus kovo 5 dieną atvykti į savo rinkiminę apylinkę ir palaikyti mus – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Linkiu visiems išlikti saugiems ir laimingiems. Už sveikus Telšius!”

Linaro Vaitkaus numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 5

Kandidato nr. 5

DAIVA PUPLAUSKIENĖ

IŠSILAVINIMAS: aukštasis universitetinis (Kauno Technologijų universitetas), Viešojo administravimo magistro kvalifikacinis laipsnis. Aukštasis universitetinis (Klaipėdos universitetas), socialinio darbo bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

VEIKLA: Europos Parlamento nario Bronio Ropės padėjėja Lietuvoje (Telšių apskrityje).

Kandidatės nr. 6

VITALIJA JOKŠIENĖ

IŠSILAVINIMAS: aukštasis universitetinis magistro laipsnis – tarptautinis žmogiškųjų išteklių valdymas ir darbo teisė.

VEIKLA: personalo vadovė Latvijos kapitalo įmonėje Šiauliuose.

„esu darbo santykių reguliavimo, personalo atrankos ir valdymo bei darbo teisės entuziastė padedanti darbdaviams ir darbuotojams rasti kompromisus įvairiose darbinės situacijose. Baigusi magistrą Londone, stažavausi ES Komisijoje Briuselyje - prisidėjau prie ES agentūros “Single Resolution Board“ įkūrimo. Vėliau sekė darbai įvairiose tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip EMC, DELL, UNILEVER ir k.t.. Mano specializacija – darbo santykių reguliavimas, žmogiškųjų išteklių valdymas. Po ilgų metų mokslo ir darbo užsienyje su šeima nusprendėme grįžti ir kurti savo gerbūvį gimtuosiuose Tryškiuose. Mano įsitikinimu Telšių rajono gyventojai pajustų teigiamus pokyčius jeigu į savivaldybės valdomų įmonių kertinius postus pavyktų pritraukti stiprius atitinkamų sričių specialistus. Tai padėtų išvengti situacijų kuomet dėl kompetencijų stokos nepavyksta laiku įsisavinti lėšų ar laiku atlikti tam tikrus įsipareigojimus, užbaigti projektus. Atranka į valstybės tarnybą turėtų būti nuolat tobulinama, aplikavimo procesas paprastinamas ir skaidrinamas. Taip pat norėtųsi kad ir toliau būtų gerinama pažeidžiamiausių visuomenės grupių: vaikų ir senjorų gyvenimo kokybė atsižvelgiant į jų socialinius poreikius. Tikiu, kad bendru darbu pasieksime, jog Telšių rajonas vėl būtų tvarkingas, jaukus ir svetingas.”

Vitalijos Jokšienės numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 7

„Gimiau, augau ir dirbu Telšiuose. Esu dviejų vaikų mama. Mėgstu vaikščioti gamtoje ir klausyti audio knygas. Baigiau studijas Klaipėdos kolegijoje bei Klaipėdos universitete ir įgijau socialinio darbo bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Tačiau visada turėjau noro siekti kažko daugiau ir mano svajonės pildėsi. Baigusi vienas studijas pradėjau kitas. Studijavau Kauno technologijos universitete ir įgijau Viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį. Baigtos aukštojo mokslo studijos man padėjo įprasminti ir realizuoti savo svajones, troškimus bei pasiekti užsibrėžtų tikslų asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Dirbau Dūseikių socialinės globos namuose socialinės darbuotojos padėjėjos, o vėliau socialinės darbuotojos, Telšių „Ateities“ progimnazijoje raštinės administratorės, ŽŪK „EKO Žemaitija“ direktorės pareigose. Šiuo metu dirbu Europos Parlamento nario Bronio Ropės padėjėja Lietuvoje (Telšių apskrityje). Darbuodamasi B. Ropės komandoje, turiu galimybę tiesiogiai dalyvauti ES teisėkūroje ir siekti, kad europiniai sprendimai būtų palankūs Lietuvos ir Telšių krašto žmonėms. Aš, kaip nauja kandidatė į Tarybą, siekiu įnešti naujų idėjų, siekių, prisidėti prie mūsų krašto gerovės, puoselėti gyventojų lūkesčius, kad Telšių rajonas būtų patrauklus gyventi kiekvienam. Jaučiu atsakomybę už savo gimtąjį kraštą.”

Daivos Puplauskienės numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 6

Kandidatės nr. 7

Kandidatės nr. 8

MONIKA ŽELVIENĖ

IŠSILAVINIMAS: aukštasis, socialinio darbo bakalauro laipsnis.

VEIKLA: finansinių paslaugų konsultantė.

„Gimiau 1989 metais Telšiuose. Dabar jau 13 metų su šeima gyvename Baltininkų kaime. Esu ištekėjusi, turiu sūnų ir dukrą.

2012 metais baigiau socialinio darbo studijas, įgytos žinios paskatino gilintis į žmogaus psichologiją. Keletą metų dirbau Lietuvos pašte, todėl teko bendrauti su daug įvairių žmonių, iš arti mačiau jų džiaugsmus ir vargus. Šiuo metu dirbu finansinių paslaugų konsultante ir ūkininkaujame su šeima. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą ėmiau aktyviai dalyvauti Luokės V. Kleivos gimnazijos gyvenimą: esu gimnazijos Tarybos narė, tėvų komiteto narė. Taip pat dalyvauju Luokės kultūros centro veikloje, dainuoju, esu Baltininkų kaimo bendruomenės narė.

Mano pomėgiai: dainavimas, muzika, knygų skaitymas, domiuosi psichologija, mokausi anglų kalbą.

Tikiu, kad jauni, aktyvūs žmonės su naujomis idėjomis, energija politikoje, tai klestintys Telšiai! Būtina išspręsti įsisenėjusias Telšių miesto problemas, pritraukti investicijas ir vėl atgaivinti miestą!”

Monikos Želvienės numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 9

VIOLETA BENDĖ

IŠSILAVINIMAS: aukštasis, geodezijos bakalauras.

VEIKLA: mokytojo padėjėja.

„Gimiau, augau, mokiausi ir daug metų dirbau Sedoje, Mažeikių rajone. Baigiau Sedos vidurinę mokyklą, Mažeikių vaikų muzikos mokyklą, vėliau įgijau geodezijos bakalaurą, tačiau pagal specialybę niekada nedirbau. Mane visada traukė menai, o matyt, iš tėčio paveldėtas muzikalumas, visada mane vedė į muziką. Dirbau kultūros centro direktore, kultūrinių renginių organizatore, šiuo metu dirbu mokytojo padėjėja. Užauginau 4 nuostabius vaikus, kuriais labai didžiuojuosi. Kadangi mamos šaknys Telšių rajonas, matyt vidinis balsas, prieš 11metų, atvedė mane ten, kur turiu būti – į Telšius. Kandidatuodama į Telšių rajono savivaldybės tarybą tikiuosi būti naudinga saugojant ir puoselėjant lietuviškas, žemaitiškas tradicijas, tobulinant kultūros ir meno sritį.”

Violetos Bendės numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 8

Kandidatės nr. 10

Kandidatės nr. 9

ELENA NORKIENĖ

IŠSILAVINIMAS: aukštasis, ekonomikos magistro kvalifikacinis laipsnis. Apsiginti vidaus auditoriaus, vyr. dėstytojos, lektorės vardai.

VEIKLA: dirba kontrolės audito srityje, skaitytos paskaitos kolegijų studentams ekonomikos, buhalterinės apskaitos ir audito srityse. Individuali veikla.

„Dirbau trijose stambiose įmonėse vyr. finansininke. Nuo 2000 metų Savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnyboje - kontrolierės pavaduotoja. Laisvu po darbo metu, skaičiau paskaitas Žemaitijos ir Socialinių mokslų kolegijų studentams ekonomikos, buhalterinės apskaitos, finansų ir audito srityse. Vadovavau studentų diplominiams darbams. Dabartiniu metu vykdau individualią veiklą - teikiu konsultacijas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais, vykdau pagal sutartis finansinę apskaitą. Per dirbtus 21 metus Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyboje esu nustačiusi eilę teisės aktų nesilaikymo atvejų, neteisėto biudžeto lėšų panaudojimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, lėšų švaistymo ir grobstymo atvejų. Įžvelgiau Savivaldybės valdininkų sisteminį negebėjimą užtikrinti skaidrų viešųjų pirkimų vykdymą. Matydama visa tai, nutariau įstoti į Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos gretas ir kartu kovoti su valdininkų savivale, neteisėtais biudžeto lėšų naudojimais, neskaidriai vykdomais viešaisiais pirkimais, mobingo naudojimu savo pavaldinių atžvilgiu, „saviškių“ įdarbinimu laisvose bei įsteigiamose darbo vietose. Pasitikiu šia sąjunga nes ją sudaro kompetentingų, sąžiningų, išsilavinusių, įvairių specialybių žmonių būrys, pasirengęs dirbti Telšių rajono žmonių labui, viešai ir atsakingai priiminėti įvairius sprendimus, informuojant visuomenę apie atliekamus darbus, naudojamas lėšas.“

Elenos Norkienės numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 10

VYTAUTĖ KUPČINSKIENĖ

IŠSILAVINIMAS: teisės ir teisėsaugos institucijų studentė.

VEIKLA: UAB „Tasmana” įmonės atstovė.

„Nusprendžiau kandidatuoti į Telšių rajono savivaldybės taryba kaip LVŽS TELŠIŲ SKYRIAUS narė ir siekti Jūsų pasitikėjimo. Nebijau imtis iniciatyvos ir atsakomybės, nes žinau, kad pokyčiai priklauso nuo mūsų ir juos turime kurti kiekvienas. Noriu matyti savo miestą atgimstantį ir gyvybingą – atvirą pokyčiams, naujovėms ir galimybėms. Noriu matyti Telšiuose iniciatyvius, dirbti ir užsidirbti galinčius žmones, orius senjorus, klegančias šeimas, pasirinkusias šį miestą kaip geriausią vietą auginti savo vaikus. Tikiu, kad kartu galime tai įgyvendinti.” Vytautės Kupčinskienės numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 11

Kandidatės nr. 11

RAMŪNAS LAURINAVIČIUS

VEIKLA: dirba su inžineriniais tinklais, turi sau priklausančią įmonę.

POMĖGIAI: sportas, aktyvi veikla.

„Gimiau 1978 metais Telšiuose, čia ir užaugau. Šiuo metu dirbu visoje Lietuvoje, o daugiausiai savo gimtąjame mieste. Dirbu su inžineriniais tinklais. Esu įmonės savininkas ir direktorius. Taip pat esu sodo bendrijos pirmininkas, noriai sprendžiu iškilusias sodiečių problemas pagal savo galimybes. Laisvalaikiu mėgstu sportuoti, laiką leisti aktyviai. Esu už aktyvų jaunimą. Kartu su jaunaisiais telšiškiais sportuoju, juos remiu rajoninėse salės futbolo varžybose.

Noriu savo gimtuosius Telšius matyti skaidrius ir gyvybingus. Noriu, kad kiekvienas Telšių krašto gyventojas būtų išklausytas ir suprastas. Tikiu, kad mes galime tai pasiekti. Tad kovo 5 dieną kviečiu savo balsą skirti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai.”

Kandidato nr. 12

KĘSTUTIS KASPARAVIČIUS

IŠSILAVINIMAS: aukštesnysis. Baigė Kauno politechnikos technikumą.

VEIKLA: ūkininkas.

Ramūno Laurinavičiaus numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 12

„Gimiau ir augau Telšių rajone. Mokiausi Rūdupių pradinėje, Biržuvėnų aštuonmetėje ir Luokės vidurinėje mokyklose. Baigiau Kauno politechnikos technikumą. Vėliau pradėjau dirbti Telšių autotransporto įmonėje. Vadovavau Kuršų žemės ūkio bendrovei. Kartu su žmona užauginome 3 vaikus. Abu sūnūs ūkininkauja Degaičių seniūnijoje, o dukra su šeima gyvena užsienyje. Šiuo metu ūkininkauju Degaičių kaime, esu ūkininkų sąjungos narys. Remiu Degaičių sporto klubą, taip pat esu jo steigėjas. Esu daugkartinis svarsčių kilnojimo čempionas europiniu, bei pasauliniu mastu.

Tikiu, kad veikdami visi kartu galime sukurti gražesnį rytojų kiekvienam Telšių krašto gyventojui!”

Kęstučio Kasparavičiaus numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 13

PAŽYMĖKITE TIK VIENĄ SĄRAŠĄ, UŽ KURĮ BALSUOJATE

12 PIRMUMO BALSAI

Į šiuos langelius įrašykite penkių kandidatų numerius iš to sąrašo, už kurį balsavote.

PAVYZDYS

PAVYZDYS 1

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA Kandidatas į merus Imantas Motiejūnas

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

RAJONO SAVIVALDYBĖS

Kandidato nr. 13

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių rajono skyriaus informacinis leidinys

ALGIRDAS TARVAINIS

IŠSILAVINIMAS: agrarinių mokslų daktaras.

VEIKLA: ūkininkas, ilgametis politikas, buvęs Telšių rajono savivaldybės kontrolierius, Telšių rajono savivaldybės tarybos narys.

„Esu ilgametis politikas, daug metų paskyriau būtent Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, ne vienerius metus buvau Telšių skyriaus pirmininku. Šiuo metu esu Telšių rajono savivaldybės tarybos narys. Praeityje dirbau Telšių rajono savivaldybės kontrolieriu, jau daug metų ūkininkauju Pavandenės kaime.

Kandidato nr. 14

AIRIDA LAURINAVIČIENĖ

Mieli, Telšių krašto žmonės, garbė ir pareiga suformuoti naują rajono valdžią tenka Jums, miesto ir rajono seniūnijų gyventojams. Sprendimas renkantis rajono vadovą privalo būti apgalvotas ir išanalizuotas įvairiomis prasmėmis: patirties, praeities ir ateities galimybių. Mūsų kandidatas į merus Imantas Motiejūnas turi didžiulį vadovaujamosios patirties bagažą, tai padeda dirbti komandoje, suprasti ir išklausyti rajono gyventojus. Ši komanda yra pasiruošusi dirbti Telšių krašto žmonėms, tad mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, laukiame Jūsų palaikymo kovo 5 dieną vyksiančiuose savivaldos rinkimuose.“

Algirdo Tarvainio numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 14

IŠSILAVINIMAS: aukštasis universitetinis visuomenės sveikatos mokslų bakalauras

VEIKLA: visuomenės sveikatos priežiūros specialistė.

„Gyvenu ir dirbu Telšiuose. Mano išsilavinimas – aukštasis universitetinis biomedicinos krypties bakalauro laipsnis (Visuomenės sveikatos mokslai). Dirbu Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Visuomenės sveikatos specialiste. Esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių skyriaus komandos narė. Ryžtingai esu pasirengusi nuoširdžiai ir sąžiningai dirbti žmonėms. Noriu ir sieksiu būti naudinga Telšiams, mūsų visų mylimai Žemaitijos sostinei, jos darbštiems ir atkakliems gyventojams. Noriu realiais darbais, o ne tuščiais žodžiais pelnyti Jūsų pasitikėjimą. Už sąžiningą, nuoširdų darbą žmonėms ir klestinčius Telšius!” Airidos Laurinavičienės numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 15

Kandidatės nr. 15

GITANA LIPSKIENĖ

IŠSILAVINIMAS: aukštasis universitetinis (Vilniaus universitetas) įgytas viešojo administravimo.

VEIKLA: KU „Germanto lobis“ kreditų vadybininkė.

„Esu Telšių krašto žmogus. Vilniaus universite įgijau viešojo administravimo išsilavinimą, šiuo metu dirbu Kredito unijoje „Germanto lobis“, kreditų vadybininke. Užauginau 2 vaikus. Laisvu laiku mėgstu skaityti knygas, keliauti. Tačiau mano pagrindinė ir mylimiausia veikla – sportas. Esu Lietuvos jėgos trikovės čempionė ir rekordininkė, Europos štangos spaudimo vicečempionė, pasaulio štangos spaudimo vicečempionė.

Kandidatės nr. 16

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausau jau ne vienerius metus. Mačiau kaip ši partija augo, keitėsi ir stiprėjo. Žinau, kad mūsų komanda yra tvirtai pasiruošusi darbui vardan Telšių krašto. Kiekvienas gyventojas privalo būti pamatytas, išklausytas ir išgirstas.“

Gitanos Lipskienės numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 16

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

EDITA LYGUTAITĖ

IŠSILAVINIMAS: baigė Yoga Vedanta Forest Academy Lenkijoje.

VEIKLA: jogos mokytoja.

„Gimiau 1974 metais Telšių mieste. Iš prigimties esu žemaitė. 1992 metais baigiau dabartinę V.Borisevičiaus gimnaziją. Lenkijoje mokiausi Yoga Vedanta Forest Academy. Šiuo metu dirbu užuolaidų salone, praktikuoju ir dirbu jogos mokytoja. Neseniai baigiau Shanti Academy Ajurvedos kerala masažo kursus. Domiuosi tradicine kinų medicina taip pat senovine Tibeto gydymo technika, pasiekiau Reiki Method of Natural Healing pirmąją pakopą, įgijau mokymų sertifikatą. Laisvalaikio pomėgiai knygos, sportas, muzika. Mano prioritetai yra skaidrumas, įsiklausymas į mūsų bendruomenės poreikius ir nuomones, o svarbiausia šeimos vertybės ir sveikatos apsauga, kas šiuo metu yra labai aktualu.”

Editos Lygutaitės numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr17.

JUSTAS DAPKUS

Kandidatės nr. 17

IŠSILAVINIMAS: Rietavo žemės ūkio technikume įgyta techniko specialybė, vadybos bakalauras (Klaipėdos universitete).

VEIKLA: Gadūnavo seniūnijos seniūnas

„Gimiau Dilbės kaime Telšių rajone. Mokiausi Lauko Sodos aštuonmetėje mokykloje, ją baigęs įstojau į Rietavo žemės ūkio technikumą, įgijau techniko mechaniko specialybę. Studijavau Klaipėdos universitete, įgytas vadybos bakalauras. Buvau įsteigęs kooperatyvą „PASAGA“, ten atlikome padangų restauravimo darbus. Vėliau dirbau Telšių miškų urėdijoje. Po kiek laiko įstojau dirbti į Telšių apskrities priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, kur išdirbęs 24 metus išėjau į pensiją kaip statutinis valstybės pareigūnas. Šiuo metu esu Gadūnavo seniūnijos seniūnas. Kviečiu visus Telšių rajono gyventojus rinkimų dieną palaikyti mūsų kandidatą į merus Imantą Motiejūną ir mūsų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komandą. Mes galime užtikrinti skaidrumą Telšių rajone!”

Justo Dapkaus numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 18

Kandidato nr. 18

GIEDRĖ MIKALAUSKAITĖ

IŠSILAVINIMAS: Aukštasis universitetinis (Šiaulių universitetas).

VEIKLA: Telšių rajono savivaldybės Varnių kultūros centro direktorė.

„Gimiau 1986 m., užaugau Varniuose, čia gyvenu ir dabar. Esu įgijusi aukštąjį išsilavinimą Šiaulių universitete, baigiau muzikos pedagogikos studijas. Šiuo metu studijuoju Vilniaus universitete Šiaulių akademijoje. Praeityje dirbau Varnių kultūros ir jaunimo centre kultūrinių renginių organizatore, Tverų gimnazijoje muzikos pedagoge. Šiuo metu užimu Varnių kultūros centro direktorės pareigas. Tapusi Telšių rajono savivaldybės tarybos nare įsiklausyčiau į visų bendruomenių poreikius, nieko nepalikčiau nuošalyje. Visi nuveikti darbai privalo būti sąžiningi, skaidrūs, turi būti kuriamas bendrasis gėris. Esu įsitikinusi, kad mūsų komanda gali tai padaryti. Kviečiu kovo 5 dieną vyksiančiuose savivaldos rinkimuose palaikyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą!”

Giedrės Mikalauskaitės numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 19

nr.

...O Tu – ateik balsuoti!

Kandidato nr. 20

ARŪNAS ANDRIJAUSKAS

VALDAS KAČINSKIS

IŠSILAVINIMAS: teisės profesinis bakalauras, teisininko kvalifikacija (Socialinių mokslų kolegija).

VEIKLA: ūkininkas, Gedrimų seniūnaitijos seniūnaitis, Gedrimų bendruomenės tarybos narys.

„Esu tikras telšiškis. Gimiau čia 1987 m., šiuo metu gyvenu Gedrimų kaime. Socialinių mokslų kolegijoje baigiau teisės studijas. Šiuo metu ūkininkauju. Savo ūkyje auginu galvijus. Stengiuosi būti aktyvus visuomeninėje veikloje, tai tarsi vienas iš mano pomėgių. Esu Gedrimų seniūnaitijos seniūnaitis, Gedrimų bendruomenės tarybos narys. Visada stengiuosi savo vietinės bendruomenės gyventojams padėti taip, kaip išgaliu. Jau daugelį metų priklausau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Aš, kaip ūkininkas, matau ir suprantu, kad būtent ši partija geriausiai supranta visų mūsų kolegų problemas. Juk nemaža dalis mūsų komandos ir yra ūkininkai. Mes puikiai suprantame kokios pagalbos ūkiams reikia iš mūsų vietinės valdžios. Kviečiu kovo 5 dieną savo balsą atiduoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ir mūsų keliamą kandidatą į merus - Imantą Motiejūną.“ Valdo Kačinskio numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 20

IŠSILAVINIMAS: baigė Rietavo aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, įgijo agronomo specialybę.

VEIKLA: ūkininkas, verslininkas.

„Visą savo gyvenimą gyvenau Telšių rajone. Esu ūkininkas, auginu galvijus. Taip pat esu Žarėnuose įsteigęs įmonę, kurioje gaminame briketus iš durpių. Būdamas ūkininku ir verslininku, įkūriau nemažai darbo vietų, taip mažindamas nedarbingumo lygį kaimiškose vietovėse. Praeityje buvau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių skyriaus pirmininku, 2020 m. tam tikrą laiko tarpą užėmiau Telšių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas. Tai nebuvo mano pirmoji kadencija šiose pareigose, Telšių rajono savivaldybėje tarybos nariu buvau dar ir anksčiau.

Buvau vienas iš tų, kuris matė kaip kūrėsi pati Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iš naujo. Mačiau kaip ji stiprėjo, tvirtėjo ir augo. Augo ir pati partija, ir Telšių skyrius. Manau, kad mes jau esame pakankamai stiprūs ir mūsų komanda yra pajėgi atstovauti žmonių interesus Telšių rajone. Mieli Telšių krašto žmonės, pareiga išrinkti naująją rajono valdžią atitenka būtent Jums, tad kviečiu kovo 5 dieną savo balsą skirti mums, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai ir mūsų keliamam kandidatui į merus –Imantui Motiejūnui. Mūsų tikslas vienas ir vienintelis – Jums ir rajonui naudingi darbai.“

Arūno Andrijausko numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 21

VACLOVAS RINGYS

Kandidato nr. 21

IŠSILAVINIMAS: inžinierius, techninis bakalauras (Žemaitijos kolegija).

VEIKLA: buvęs Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas, NVO tarybos narys, KASP savanorių kūrėjų sąjungos narys, Telšių m. seniūnijos Vietos bendruomenės tarybos narys.

„Apie save galiu pasakyti tai, kad esu gan aktyvus žmogus visuomeninėje veikloje. Esu Telšių miesto seniūnijos Išplėstinės seniūnaičių sueigos narys, priklausau KASP savanorių kūrėjų sąjungai, Telšių miesto seniūnijos Vietos bendruomenės tarybos narys, ilgametis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Telšių skyriaus narys. Esu dirbęs VSAT pasienio apsaugoje vyriausiuoju šauliu ir pamainos viršininku, KAM, KASP vienos iš apsaugos kuopų objektų sargybiniu, Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadu, vėliau šios rinktinės mechaniku-ginklininku. Nuo 2015 m. iki pat dabar užimu LŠS, 6-osios šaulių rinktinės, 3-čios apsaugos kuopos pamainos vyresniojo pareigas. Mano išsilavinimas - inžinerijos bakalauras. Jį įgijau 2005 m. baigęs Žemaitijos kolegiją. Vienos iš mano stipriausių savybių yra komunikabilumas, nuoširdumas, bei sąžiningumas. Tad būdamas tarybos nariu stengčiausi, kad kiekvienas Telšių krašto gyventojas būtų suprastas ir išgirstas.

Mieli telšiškiai, kviečiu kovo 5 dieną palaikyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, bei mūsų keliamą kandidatą į merus – IMANTĄ MOTIEJŪNĄ. Mes galime užtikrinti skaidrumą Telšių rajone!

Kandidato nr. 22

Vaclovo Ringio numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 22

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d.

NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

ASTA VESELIENĖ

IŠSILAVINIMAS: aukštasis (baigė Žemaitijos kolegiją, įgijo muzikos pedagogo specialybę).

VEIKLA: dirba Telšių centre „Viltis” užimtumo specialiste.

„Telšiai – mano gimtasis miestas. Čia gimiau, augau, gyvenu ir auginu dvi savo atžalas. Esu už tradicinę šeimą, dorovę, tautiškumą , pilietiškumą. Įgijusi muzikos pedagogo specialybę ilgus metus dirbau Janapolės, Upynos mokyklose muzikos mokytoja. Šiuo metu dirbu Telšių centre „Viltis“, žmonių su proto kompleksine negalia, užimtumo specialiste. Domiuosi švietimo pokyčiais tiek Lietuvoje tiek Telšių rajone. Taip pat man yra aktualūs reikalai liečiantys neįgaliuosius asmenis, jų gerovė, saugumą, integraciją į visuomenę.

Kviečiu visus Telšių rajono gyventojus kovo 5 dieną, palaikyti mūsų kandidatą į merus Imantą Motiejūną ir mūsų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komandą. Mes galime užtikrinti skaidrumą Telšių rajone!”

Astos Veselienės numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 24

Kandidatės nr. 24

LILIJANA PLEINIENĖ

IŠSILAVINIMAS: aukštasis (VU Šiaulių akademija, bakalauro kvalifikacinis laipsnis).

VEIKLA: pradinio ugdymo pedagogė.

„Esu kilusi iš Panevėžio, studijavau Šiaulių universitete. Tačiau didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenu Telšiuose, mieste kurį pamilau visa širdimi. Čia jau daug metų dirbu Telšių ,,Kranto“ progimnazijoje pradinių klasių mokytoja. Esu aktyvi, energinga ir mėgstu sportą. Pastebiu problemas aplink ir visada ieškau būdų, kaip jas spręsti. Todėl gavusi pasiūlymą iš partiečių tapti kandidate į Telšių rajono savivaldybės tarybą, nusprendžiau neatsisakyti. Tapusi tarybos nare koncentruočiausi į tris man labiausiai skaudamas sritis. Pirmiausia turi keistis požiūris į švietimą. Veikiama taip, kad atsakomybę dalintųsi tėvai, mokytojai, mokykla ir vaikai kartu. Svarbu pritraukti jaunus mokytojus, kelti profesijos prestižą. Antra Telšių potencialo išnaudojimas turizmo srityje. Istorijos ir išskirtinumo nepakanka, svarbu sudaryti sąlygas turizmo infrastruktūrai, patogiai svečių viešnagei. Trečias rūpimas klausimas yra tvarumas. Trūksta bendros visų organizacijų ir įstaigų vizijos bei politikos Telšių rajone dėl klimato kaitos. Svarbu ne laukti rytojaus, o jį kurti.“

Lilijanos Pleinienės numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 25

MARIUS JONIKAS

Kandidatės nr. 25

IŠSILAVINIMAS: aukštasis (teisinis išsilavinimas), įgyta elektros įrenginių ir eksplotavimo elektromonterio kvalifikacija.

VEIKLA: dirba UAB „Žilinskis” elektromontuotoju, darbų vykdytoju.

Kandidato nr. 26

„Gimiau 1986 m., užaugau Varniuose, sukūrus savo šeimą įsikūrėme Žarėnų miestelyje. Esu igijęs aukštąjį neuniversitetinį teisinį išsilavinimą. Taip pat esu igijęs elektros įrenginių ir eksplotavimo elektromonterio kvalifikaciją. Dvyliką metų dirbau valstybės tarnyboje, tame tarpe dirbdamas statutiniu pareigūnu. Esu komunikabilus žmogus, tad nebijau save realizuoti įvairiose veiklose, naujose darbo srityse. Jau šešeri metai dirbu UAB „Žilinskis“ elektromontuotoju, darbų vykdytoju. Mano šeima – tai mano didžiausia vertybė! Būtent todėl ir pasirinkau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, nes ji atstovauja žmonių interesus, pasisako už vertybių išaugojimą ir puoselėjimą. Man svarbus mano gimtas kraštas, kuriame auga mano vaikai. Tapęs tarybos nariu įsiklausyčiau į jaunųjų šeimų poreikius, problemas, kurios nėra svetimos ir pačiam. Tikiu, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra pajėgi šias problemas išspręsti. Aš, kaip šios komandos dalis, esu pasiruošęs teisingai ir atsakingai dirbti Telšių miesto ir rajono gyventojams. Kviečiu kovo 5 dieną vyksiančiuose savivaldos rinkimuose palaikyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, bei atiduoti savo balsą už mūsų kandidatą į merus Imantą Motiejūną!“ Mariaus Joniko numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 26

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių rajono skyriaus informacinis leidinys

ALBINAS SLAVINSKIS

IŠSILAVINIMAS: aukštasis (Lietuvos žemės ūkio akademija, baigė mechanizacijos studijas).

VEIKLA: ūkininkas.

Kandidato nr. 27

JURGITA POCĖ

„Esu baigęs mechanizacijos studijas Lietuvos žemės ūkio akademijoje ir įgijau aukštąjį išsilavinimą. Per savo gyvenimą užėmiau nemažai pareigų. Daugelį metų išdirbau Telšių rajono savivaldybės administracijos, Kaimo plėtros skyriaus vedėju, ŽŪK „Eko Žemaitija“ direktoriumi. Kalbant apie visuomeninę veiklą, šiuo metu užimu Kredito unijos „Germanto lobis“ paskolų komiteto pirmininko pareigas, teko būti Kaimo rėmimo fondo valdybos pirmininku. Šiai dienai ūkininkauju Rainiuose, groju kapeloje. Praeityje jau teko būti Telšių rajono savivaldybės nariu, tad puikiai žinau ko reikia žmonėms, su kokiomis problemomis jie susiduria, kokios pagalbos jiems reikia iš mūsų vietinės valdžios. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje esu labai ilgą laiko tarpą. Teko matyti visą jos keitimąsį, augimą, bei stiprėjimą. Niekada net neteko suabejoti mūsų partijos skaidrumu, kompetencijomis. Visada palaikiau LVŽS keliamas vertybes, jomis vadovaujuosi ir gyvenime. Mūsų komandą šiuose rinkimuose sudaro didžiulis būrys įvairiausių specialybių atstovų: ūkininkai, mokytojai, teisininkai, ilgamečiai politikai. Ši tvirta komanda gali užtvirtinti teisingus sprendimus Telšių rajono savivaldybėje ir užkirsti kelią neskaidriam biudžeto naudojimui. Kovo 5 dieną palaikykime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, bei mūsų kandidatą į merus – IMANTĄ MOTIEJŪNĄ. Už teisingus ir skaidrius sprendimus! Albino Slavinskio numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 27

IŠSILAVINIMAS: taikomoji ekologija (Šiaulių universitetas). Socialinis darbas (Klaipėdos valstybinė kolegija)

„Esu diplomuota ekologijos specialistė, šį išsilavinimą įgijau Šiaulių universitete. Turiu patirties dirbant buhalterijos pozicijoje: įgyvendinau ir kontroliavau įmonės buhalterinę apskaitą, vykdžiau kitas su buhalterine apskaita ir įmonės finansais susijusias veiklas, tvarkiau ir archyvavau dokumentus. Pasižymiu puikiais komandinio darbo, tarpasmeninio bendravimo ir atidumo įgūdžiais, kadangi praeityje užėmiau verslo paslaugų vadybininkės pareigas. Pagrindinės mano kompetencijos yra tokios, kaip: ekologijos ir apskaitos žinios, komunikaciniai įgūdžiai, greita orientacija į pokyčius, bei aukšta darbo etika.

Virš dešimtmečio gyvenau užsienyje, tačiau Telšių rajono gyventojų problemos man nėra svetimos. Jos nėra svetimos ir mūsų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komandai. Tikiu ir žinau, kad mes esame pajėgūs jas išspręsti. Kovo 5 dieną kviečiame savo balsą skirti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai ir, žinoma, mūsų kandidatui į merus – IMAN -

TUI MOTIEJŪNUI.”

Jurgitos Pocės numeris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – nr. 30

Kandidatės nr. 30

RINKIMŲ BIULETENIS

PAŽYMĖKITE TIK VIENĄ SĄRAŠĄ, UŽ KURĮ BALSUOJATE

12

ŽYMĖJIMO PAVYZDYS 1

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA

Kandidatas į merus Imantas Motiejūnas

PIRMUMO BALSAI

PAVYZDYS

Į šiuos langelius įrašykite penkių kandidatų numerius iš to sąrašo, už kurį balsavote.

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA SĄRAŠO NR. 12

RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

Ramūnas Karbauskis: kieno pusėje valdžia –

Lietuvos žmonių ar elektros monopolio?

tartimis užtikrinamas savivaldybių energetinis poreikis, o investiciniai projektai orientuojami į savivaldybių įmonių galimybes aprūpinti gyventojus pigia elektros energija.

Elektros rinkos liberalizavimo efektas galimas tik tuo atveju, kai rinkoje ims veikti ne kelios, o keliasdešimt įmonių, dalis jų turi siekti ne maksimizuoti pelną, o tenkinti visuomenės poreikį apsirūpinti pigia elektros energija. Tai, kas dabar vyksta energetikos sektoriuje, panašu į sąmoningą sabotažą, nes didžiosios energetikos įmonės stabdo naujų energetikos projektų įgyvendinimą, siekdamos išsaugoti savo monopolinę padėtį energetikos rinkoje ir naudotis gaunamais viršpelniais.

Europos valstybės ieško skubių sprendimų ir sprendžia gyventojų bei verslo problemas kompensacijomis ar energetinių resursų kainų lubomis, užtikrinant galimybes apmokėti sąskaitas. Gaila, kad Lietuvoje, vietoje skubių planų energetikai užsitikrinti girdime tik pareiškimus, kad verslas turėjo įvertinti rizikas, o gyventojams nėra taip jau blogai, nes Ukrainoje blogiau. Taip, Ukrainoje vyksta karas. Ten agresorius naikina energetinę infrastruktūrą. Tačiau tai vyksta ten, o mums reikia Ukrainai padėti pagal mūsų galimybes ir pasirūpinti savo valstybe.

Kas būtina padaryti, siekiant suvaldyti dabartinę situaciją ir ateityje tokioje nebeatsidurti?

Pirmiausia, būtina kompensuoti gyventojams ir verslui energetinių resursų kainas, kad gyventojai nepanirtų į energetinį skurdą, o verslas galėtų tęsti veiklą ir išliktų konkurencingas. Šiam tikslui geriausiai tiktų kainų lubos, kompensuojant energijos gamintojams skirtumą tarp jų gamybos kaštų, galimybės uždirbti minimalų pelną iki nustatytų kainų lubų. Akivaizdu, kad tam gali trukdyti faktas, jog didžiausia energetikos įmonė AB „Ignitis“ buvo dali-

nai privatizuota. Reikalinga skubiai priimti įstatymo pataisas, kad energetikos rinkoje, įvykus pokyčiams, kurie gali daryti įtaką ir didinti gyventojų energetinį skurdą, mažinti verslo konkurencingumą, visos energetinės įmonės, kuriose valstybei priklauso ne mažiau 50 proc. akcijų, turi dirbti visuomenės interesams, atsisakant pelno maksimizavimo tikslų.

Elektros rinkos liberalizavimas būtų įmanomas tik tada, kada AB „Ignitis grupė“ prarastų monopolio padėtį ir į elektros energijos rinką ateitų savivaldybių įmonės, kurios galėtų sudaryti ilgalaikes sutartis su energetikos projektų vystytojais. Jos taip pat galėtų prisiimti garantijas, kurios reikalingos bankams, jog šie galėtų finansuoti naujus energetinius projektus. Atkreipiu ypatingą dėmesį į ilgalaikes sutartis ir garantijas, nes bankai gali pareikalauti valstybės garantijų savivaldybių įmonių sudaromoms sutartims, ko nepadarius, „Ignitis“ ir toliau diktuos sąlygas elektros rinkoje, o mažos kainos ilgalaikėse energijos tiekimo sutartyse bus nepasiekiamos savivaldybių įmonėms ir tų savivaldybių gyventojams. Kalbos apie savivaldybių įmonių investicijas į energetikos resursų gamybą skamba labai optimistiškai, bet nukelia kainų mažėjimo efektą dar keleriems metams. Optimaliausias kelias į energijos kainų mažėjimą yra kombinuotas, kada ilgalaikėmis su-

Valstybė turi leisti verslui ir savivaldybėms ieškoti sprendimų Valstybė turi skatinti verslo ir savivaldybių įmones investuoti į energijos gamybą. Valstybė taip pat turi sutelkti maksimalias pastangas į elektros energijos perdavimo galimybių didinimą, skatinti investicijas į energijos kaupimą ir atsinaujinančios elektros energijos virtimą bazine elektros energija. Valstybė privalo minimizuoti elektros kainų svyravimus, susijusius su jos gamybos pikais ir mažesniu kiekiu. Teigiama, kad investicija į saulės elektrines ant žmonių stogų išgelbės visą Lietuvą nuo energetinio skurdo. Bet pamirštama pasakyti, kad ketinama padidinti energijos palaikymo tinkle kainą, kuri elektros gamybą savo saulės elektrine gerokai pabrangins. Taip pat netolimoje ateityje dėl intensyvios saulės elektrinių plėtros mažos įtampos tinkluose turėsime didelių problemų su tinklu, žmonėms, kurie norės pasistatyti elektromobilių krovimo stoteles ar pasididinti įvado galia, tai itin brangiai atsieis. Todėl labai svarbu ieškoti mažiau tinklus apkraunančių technologijų, labiau orientuotis į aukštesnės įtampos tinklus. Taip pat labai svarbu skatinti biometano gamybą. Tai neišnaudotas potencialas, kuris leistų nors dalinai tenkinti ne tik dujų poreikį, bet ir gamintų stabilius kiekius elektros bei šilumos energijos. Taip būtų vienu šūviu nušaunami du zuikiai – gaminama elektra bei šiluma ir kartu sprendžiama nuotekų išvalymo, organinių atliekų sutvarkymo, kvapų panaikinimo ir kitos panašios problemos regionuose.

Vėjo jėgainė jūroje – negeras sprendimas Kalbant apie vėjo jėgainių parką Baltijos jūro -

je, ekspertai tai vertina neigiamai. Padidėjo galingumai antžeminėse vėjo jėgainėse ir vertinant aptarnavimo, statybos kaštus jūroje nebeapsimoka to daryti. Jūroje išgauta energija pagal savo kainą bus daug didesnė, nei pagaminta ant žemės. Būtų gerai, kad valdžia, kuri šiandien mato tik vieną projektą ir jį stumia, iš karto garsiai ir viešai pasakytų, kokią jūroje pagamintos energijos kainą jie garantuos vartotojams. Kol kas to negirdime ir tai kelia dar daugiau abejonių. Jei Vyriausybė ir toliau, atmesdama verslo, savivaldybių projektus ir toliau stums tą jūros projektą, tada galėsime teigti, kad jie bando eilinį kartą išplauti pinigus, o ne išspręsti brangios energijos problemą. Net neabejojama, kad statant vėjo jėgainių parką jūroje, susidursime ir su ekologinėmis problemomis, todėl visada yra išeitis ieškoti gamtai draugiškų projektų.

Šiemet Europos Sąjunga 0,5 mlrd. eurų skyrė Europos įmonėms, kurios plėtos vandenilio projektus. Kaip žinia, vandenilis gali pakeisti iškastinį kurą ar gamtines dujas tiek pramonės sektoriuje, tiek buityje, taip sumažinant anglies dioksido emisiją iki nulio. Be to atskiros investicijos galimos ir į taip vadinamą žaliąjį vandenilį, kuris yra priemonė saugoti susidariusį elektros perteklių. Dabar gi sakoma, kad neturime, kur saugoti iš atsinaujinančių energijos išteklių susikaupusios perteklinės energijos. Būtent vandenilis sprendžia žaliosios elektros energijos saugojimo problemą. Perteklinę elektros energiją pavertus žaliuoju vandeniliu, jį būtų galima tiekti į dujų perdavimo sistemą, ten laikyti ir saugoti vamzdynuose iki tol, kol prireiks. Tuomet iš vandenilio vėl būtų galima pasigaminti švarią energiją, kurią būtų galima panaudoti net kaip kurą transportui arba kaip žaliavą pramonei. Tačiau iš valdžios tokių iniciatyvų negirdime, o visas progresyvus pasaulis sparčiai orientuojasi į vandenilio pusę.

Sakydamas, kad tai galimybių metas, noriu pasakyti, jog Lietuva netolimoje ateityje gali tapti elektrą eksportuojančia šalimi, o jos savikaina būtų viena mažiausių Europos Sąjungoje, tačiau valdžia turi priimti atitinkamus sprendimus, kurie būtų naudingi Lietuvai. Darbo imitacijoms nėra laiko, o pinigų plovimas projektams, kurie šiandien šaliai ekonomiškai nenaudingi, labiausiai nuskriaus elektros vartotoją – tai jau yra nusikaltimas.

Bronis Ropė: „Atsikovojome regionams priklausančius pinigus“

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Regioninės politikos gairės pradėtos formuoti dar prieš draugiau nei dvidešimti metų, kai buvo priimtas Regioninės plėtros įstatymas. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą, Lietuva, pasinaudojusi Europos Sąjungos parama regionų infrastruktūrai gerinti, išleido milijardus eurų.

Regionuose matome naujomis trinkelėmis išklotus šaligatvius ir atnaujintas viešąsias erdves, tačiau čia nėra darbo vietų, o užmokesčio skirtumai lyginant su gaunamu Vilniaus mieste skiriasi gerokai. Remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, mėnesinis darbo užmokestis Vilniaus apskrityje praeitų metų trečiąjį ketvirtį prieš mokesčius sudarė 1984,6 eurų sumą, tuo tarpu, pavyzdžiui, Tauragės apskrityje toks užmokestis siekė tik 1401,6 eurus.

Kodėl gražindami regioninių miestų ir miestelių infrastruktūrą iš europinių pinigų pamiršome svarbiausią – žmones, kuriems rei-

kia darbo vietų, gerai apmokamo kvalifikuoto darbo ir sveikatos bei švietimo paslaugų? Kas norės likti gyventi miestelyje, jei vaiką iki mokyklos reikės kas rytą vežti 20 km ar vos sudurti galą su galu dėl gerokai mažesnio atlyginimo nei sostinėje už tą patį darbą?

Lietuvos padalinimas į 2 regionus

Ryškus pajamų atotrūkis skirtingose Lietuvos teritorijose turi neigiamos įtakos visos šalies ekonominiam išsivystymui. Šiandien Vilniaus apskrityje bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pasiekė beveik 112 proc. ES vidurkio, o tai yra gerokai daugiau nei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, kur BVP vienam gyventojui svyruoja nuo 42 proc. iki 77 proc.

Nors prieš skirstant Sanglaudos lėšas 20212027 metams, Vilniaus BVP buvo mažesnis nei šiandien, iškilo reali grėsmė, kad lėšos regioninės politikos įgyvendinimui gali sumažėti dėl pagerėjusio pragyvenimo lygio sostinėje. Pirmajame Europos Komisijos pasiūlyme dėl ES daugiamečio biudžeto, Lietuva buvo traktuojama kaip

Ramūnas KARBAUSKIS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas

ekonomiškai išsivysčiusi šalis, kuri pateko į pereinamąjį laikotarpį, todėl jai buvo pasiūlyta skirti 2 mlrd. eurų mažesnę paramą.

Matydamas šią grėsmę Lietuvai netekti ES paramos bei atsižvelgęs į skirtingą pragyvenimo lygį atskiruose šalies regionuose, Europos institucijoms stengiausi įrodyti, kad egzistuoja ir „antroji“ Lietuva, kuriai būtina skirti didesnę sumą pinigų dėl gerokai menkesnio ekonominio išsivystymo lyginant su sostine.

Teko belstis į ne vienas duris, parašyti šūsnį dokumentų ir parengti ne vieną viešą pranešimą, kol pagaliau pavyko pradėti oficialiai teikti Europos Sąjungos institucijoms Lietuvos kaip dviejų atskirų statistinių regionų (Vilniaus ir likusios Lietuvos) duomenis, siekiant gauti fondų lėšas. Dviejų Lietuvos regionų statistika atskirai pradėta rinkti ir skelbti nuo 2018 metų.

Dabartinė daugiametė finansinė Sanglaudos politikos programa 2021-2027 metų laikotarpiui yra paskaičiuota pagal atnaujintą statistiką apie valstybių socioekonominę situaciją, kuri leido Lietuvai ES paramą gauti pagal palankų naują regionų klasifikavimą. Lietuvą padalinus į du skirtingo išsivystymo regionus, pavyko išlaikyti maksimalią galimą ES paramą šalies regionams.

Lietuva tapo viena iš keturių ES valstybių na-

rių, kuri yra išskirstyta į du regionus – labiau išsivysčiusį Sostinės regioną ir likusį, mažiau išsivysčiusį Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną.

Pagal šį skirstymą ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio ir Vakarų regionui skirta didesnė ES parama, todėl paramos gavėjams teks prisidėti mažiau nuosavų lėšų nei labiau išsivysčiusiame Vilniaus regione, kur ES kofinansavimas bus 50 proc.

Peticija leido atsikovoti regionams priklausančius pinigus

Tam, kad šalies regionų ekonomika pasivytų Vilniaus – gyvybiškai svarbu išlaikyti finansavimą iš Europos Sąjungos fondų. Neatsižvelgdama į pajamų ir socialinę atskirtį tarp regionų ir Vilniaus, dabartinė Lietuvos Vyriausybė, nederindama su Europos Parlamentu, sumąstė Europos Komisijai pasiūlyti iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono perkelti 679 mln. eurų Sostinės regionui. Vyriausybės teigimu, Sostinės regionas turi didelių ES investicijų poreikių dėl Vilniaus savivaldybės ir aplinkinių savivaldybių vidaus skirtumų ir migrantų iš Baltarusijos srauto. Taip pat teigiama, kad Sostinės regionas yra ekonomikos centras, turintis didelį inovacijų potencialą, kuris didina visos šalies konkurencingumą. Neva, Vilniuje investicijos reikalingos labiau, nei, pavyz-

džiui, Tauragėje, nes tai „Lietuvos ekonomikos centras, turintis inovacijų potencialą“. Aš manau, toks požiūris atrodo ciniškai tiek Tauragės, tiek kitų Lietuvos regionų atžvilgiu. Jis dar labiau gilina atskirtį tarp Vilniaus ir „kitos“ Lietuvos. Negalėdamas taikstytis su tokia neteisybe, drauge su iniciatyviais šalies piliečiais inicijavau peticijos parengimą, kurioje reikalaujama užkirsti kelią pinigų perkėlimui iš Vidurio ir Vakarų regiono, tokiu būdu diskriminuojant čia gyvenančius ir dirbančius žmones, kurie verčiasi gerokai skurdžiau nei vilniečiai. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono gyventojams kyla reali rizika susidurti su skurdu ir nedarbu. Skurdo rizikos lygis Vidurio ir Vakarų regione siekė net 23,7 proc., o nedarbas 2021 metais sudarė 8,2 proc. Palyginimui skurdo rizika sostinės regione buvo beveik dvigubai mažesnė ir siekė – 4,8 proc. Peticijoje akcentavome, kad tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam Sostinės regiono gyventojui, siekia daugiau nei 16 tūkst. eurų, tuo tarpu Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – nesiekia net 5 tūkst. eurų. Šis skaičius vienas prasčiausių Tauragės apskrityje – čia gyventojui tenka vos 838 eurų investicijų. Minėtą peticiją, kurią pasirašė šimtai Lietuvos gyventojų, praeitų metų sausio 15 dieną pateikėme Europos Par-

lamento Peticijų komitetui.

Išties džiugina, kad triūsas renkant parašus peticijai atsipirko su kaupu – balandžio 26 dieną gavome atsakymą, kad Europos Komisija su Lietuvos Vyriausybe pasiekė kompromisą ir į Sostinės regioną perkels ne 679 mln., o tik 363,88 mln. eurų, o tai reiškia, kad regionų gyventojams atkovojome 314,9 mln. eurų, kurie liks Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui.

Pats gyvenu Ignalinoje ir kiekvieną savaitgalį, po darbo Europos Parlamente, čia sugrįžtu. Nuoširdžiai noriu, kad vis daugiau Lietuvos miestų, tokių kaip Tauragė, Utena, Marijampolė ir kiti atsigautų ir būtų gyvybingi. Vis dėlto, tai pavyks įgyvendinti, jei žmonės čia galės dirbti ir užsidirbti, o tai galima pasiekti turint išsiskyrus kryptį ir jos siekiant, atsižvelgus į regiono potencialą. Vieni iš regionų gali garsėti ir pritraukti užsieniečius savo turizmu ar sveikatingumo paslaugomis, dar kiti – pasiūlyti kvalifikuotą darbo jėgą besikuriančioms užsienio kapitalo įmonėms. Galimybių nemažai, svarbu tik nepamesti krypties ir nuoširdžiai dirbti savo kraštui. Linkiu mūsų miestams ir miesteliams išsirinkti ūkišką, racionalų, savo kraštą mylintį miesto šeimininką ir savivaldybės tarybos komandą.

Valdantieji nesibodėdami skleidžia žinią, kad jiems pavyko priimti sveikatos sistemos reformą reglamentuojančius teisės aktus. Tai esą leis padidinti sveikatos paslaugų teikimo kokybę, sumažins pacientų laukimo eiles ir priartins paslaugas arčiau gyventojų. Tačiau kokios prielaidos tiems skambiems pažadams yra sukurtos? Ar jos iš viso sukurtos?

Pradėkime nuo pozityvių dalykų. Kas iš tiesų startuoja, tai greitosios medicinos pagalbos sistemos reforma. Tai tikrai galima vadinti reforma, nes keisis ir paslaugų organizavimas, į tai bus investuojama, o ir logika aiški. Vietoje kelių dešimčių skirtingų steigėjų įstaigų atsiras viena tarnyba. Tokia, kaip policija ar priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Ji turės užtikrinti ir vieningą automobilių parko atnaujinimą, ryšio užtikrinimą, veiksmingus pagalbos algoritmus, darbuotojų mokymą bei techninį aprūpinimą, efektyvesnį ekipažų išdėstymą. Bus didinamas ir budinčių brigadų skaičius. Viskas tam, kad pagalba žmones pasiektų greičiau ir būtų labiau kvalifikuota. Viskas aišku. Ši reforma buvo suplanuota ir aptarta dar praėjusioje kadencijoje, tačiau jos įgyvendinimui sutrukdė COVID pandemija. Dabar ji juda ir turi ne tik valdančiųjų, bet ir opozicijos palaikymą. Juo labiau, kad reformai skirtos kelios dešimtys milijonų eurų europinių investicijų.

Na, o kas vyksta kitose srityse, sunkiai gali paaiškinti ir kiti skambiai įvardinamos reformos architektai ir organizatoriai.

Pradėkime nuo ligoninių. Pirmiausia sveikatos apsaugos ministerija, grasindama savivaldai tuo, kad nebus skiriamos europinės investicijos, sugebėjo įtikinti devynias savivaldybes, kad jų ligoninių dalininke taptų ir sveikatos apsaugos ministerija. Tai reiškia, kad norint priimti kokį nors sprendimą dėl ligoninės veiklos, jos struktūros ir pan.

reikės jau ne tik savivaldybės tarybos, bet ir ministerijos pritarimo. Teigiama, kad taip bus užtikrintas geresnis bendradarbiavimas, geriau nusprendžiama kur ir kokias paslaugas vystyti ir pan. Tačiau ar tikrai taip? Ministerija vis tiek tarsis su kiekviena savivaldybe atskirai, o tai nesukuria jokių prielaidų skirtingų savivaldybių gydymo įstaigoms bendradarbiauti tarpusavyje. Tai nesukuria jokio tinklo, kaip buvo siūloma praėjusioje kadencijoje, kuomet buvo siūloma jungti ligonines į regioninius tinklus, jų centre turint vieną didelę galingą ligoninę, kuri būtų galėjusi padėti mažesnėms savo partnerėms personalu, kompetencija ir kt. Dabar vietoje to ministerija įsivelia į įstaigų mikrovadybą, o ne į politikos formavimą. Paprastai kalbant, savivaldybės sprendimai tampa labiau riboti, o papildomos vertės tai nesukuria. Dar įdomiau, kad ministerija tapo tik papildomai devynių gydymo įstaigų dalininke, o tai taip pat tam tikras signalas mažesnėms ligoninėms, kurių dalininke ministerija tapti nepanoro. Panašu, kad jose nematoma ir įstaigos ateities. O tai ne didintų, bet mažintų paslaugų prieinamumą.

Vienas iš pačių kontraversiškiausių ir žalingiausių sprendimų – tai įstatyminis leidimas sujungti šeimos klinikas ar poliklinikas ir ligonines. Tai neatsitiktinai vadinama sistemos posūkiu 30 metų atgal, nes sujungus įstaigas į tokius darinius, kiltų grėsmė, kad vargstančios ligoninės, kuriose yra nedaug pacientų, pradėtų siurbti pinigus iš šeimos gydytojų, kurių regionuose ir taip trūksta. Sumažėjus finansinėms paskatoms, gali tapti dar sunkiau pritraukti į regionus šeimos gydytojus. O tuomet tai taptų tikra sveikatos katastrofa. Nes nesant šeimos medicinos, kaip ir švietimo, tas regionas būtų pasmerktas greitam išnykimui, nes jokia jauna šeima nenorėtų vykti ten gyventi. Dar keisčiau atrodo visokios fantazijos dėl įstaigų bendradarbiavimo sutarčių, nes jos bendradarbiauja ir dabar. Reformos kūrėjai neturi atsakymų kaip išvengs mano išvardintų grėsmių, kurių jie ir neneigia, nes iki šiol neaišku kaip būtų finansuojami tokie nauji dariniai.

Teigiama, kad tai leis išplėsti šeimos gydytojo komandą. Tačiau šie sprendimai niekaip nesusiję su šeimos gydytojo plėtra. Dar praėjusioje kadencijoje komanda buvo išplėsta, įtraukiant į ją tokius specialistus, kaip kineziterapeutas, burnos higienistas, gyvensenos medicinos specialistas ir pan. Tam nereikėjo jokios reformos. Vienintelis dalykas kurio trūko, tai finansų, kad visus tuos specialistus būtų galima įdarbinti. Todėl didinome šeimos medicinos finansavimą. Teigiama, kad jis didės ir toliau, tik labai nedaug. Kasmet papildomai planuojama skirti apie 10 milijonų eurų. Tai yra juokingai maža suma, nes ji tikrai neleis išpildyti duodamų pažadų. Vietoje to, sveikatos sistemos rezerve yra sukaupiama apie 500 milijonų eurų, kurie visus metus gulės nenaudojami.

Taigi tam, kad būtų geresnė šeimos medicina, nereikėjo jokios reformos, tereikėjo ir toliau didinti šios srities finansavimą bei mažinti biurokratiją. Tačiau biurokratija nemažinama, o finansavimas augs tik simboliškai.

Dar viena labai svarbi sritis – tai slaugos ir globos integracija, apjungiant dvi sistemas: socialinę ir sveikatos. Tai reiškia, kad atsirastų vienin-

ga sistema, kuri parinktų tai, kas žmogui tuo metu reikalinga. Nebebūtų blaškymosi tarp slaugos namuose, slaugos ligoninių bei ilgalaikės globos namų. Kol žmogus galėtų būti namuose, jam ir turėtų būti teikiamos slaugos paslaugos namuose. Prireikus, jis būtų guldomas į slaugos ligoninę, bet būklei pagerėjus, galėtų vėl grįžti namo. Ir tik tais atvejais, kai nėra rimtų sveikatos problemų, bet reikia labiau socialinės priežiūros, būtų nukreipiama į ilgalaikę globą. Tačiau panašu, kad ši reforma jau užbuksavo, nes sveikatos apsaugos ministras nerodo jokios lyderystės, o gal ir neturi šitoje srityje jokios kompetencijos. Tuo tarpu politiškai stipresnė socialinės apsaugos ir darbo ministerija kaip visuomet randa milijonus priežasčių, kaip procesą stabdyti. Taigi, abejotina ar ši reformos dalis iš viso prasidės.

Na, o visi kiti sprendimai yra kosmetiniai ir nieko iš esmės nekeičia. Tai daugiau tuščios kalbos ir nedideli pakeitimai. Todėl regionams prireiks didelės išminties ir lankstumo, kad jų turima sistema nebūtų sugriauta ir sugadinta, kad šeimos medicina neišnyktų dėl nemokšiškų centrinės valdžios sprendimų.

Aurelijus Veryga: „Ar tai, kas skambiai vadinama sveikatos reforma, iš tiesų yra reforma?“

Aurelijus VERYGA, LR Seimo narys, kandidatas į Kauno miesto savivaldybės merus

Aurelijaus Verygos kalba Seimui svarstant narkotikų dekriminalizavimą

Pradėti pasisakymą norėčiau žiūrėdamas į į kolegą Paulių Saudargą ir kitus, kurie tik ką kalbėjo apie valstybės saugumą, apie tai, kad mes turime būti kaip Šveicarija, apie tai, kad turime turėti namuose A kategorijos ginklą.

Aš esu už tai, bet aš nenorėčiau, kad A kategorijos ar kokios nors kitos kategorijos ginklas patektų pas žmogų, kuris dabar nebūtų baudžiamas pagal baudžiamąją atsakomybę, nors žino, kad perka narkotikus iš narkotikų gaujų, remia nusikalstamus verslus, krauna pinigus kažkam, kas prekiauja žmonėmis bei kas užsiima narkotikų kontrabanda.

Narkotikų temos negalima lyginti su alkoholiu ar tabaku, nes tai yra absoliučiai skirtingi dalykai, todėl, kad tabakas ir alkoholis yra legalios prekės. Taip, iki tam tikro amžiaus nelegalu, bet iš principo tai nėra kažkoks kriminalas. Todėl yra didelis skirtumas, ir aš nežinau, ar po visų šitų sprendimų, jeigu jie bus priimti, neatsitiks taip, kad ir šitie ginklai atsidurs pas žmones, kurie “kvailioja” vartodami nelegalias narkotines medžiagas.

Aš noriu akcentuoti, kad šitų medžiagų vartojimas kelis kartus padidina šizofrenijos susirgimo riziką. Pacituosiu švedų studiją. 45 tūkstan-

čiai švedų karių buvo stebėti 15 metų ir buvo stebėta, ar jie vartojo kanapes, ar nevartojo. Taigi, buvo pastebėta, kad jeigu tas žmogus pavartojo kanapes bent penkis kartus (sutiksite, jog čia nėra daug, jauni žmonės kvailioja tikrai didesnį skaičių kartų), jo rizika susirgti šizofrenija padvigubėjo, o jeigu jis pavartoja bent penkiasdešimt kartų, jo rizika susirgti šizofrenija išaugo penkis kartus. Tas pats buvo pastebėta ir kitose studijose, kur buvo vertinama kitų psichozinių susirgimų rizika ir panašiai. Tai čia yra ne juokas ir kolegos, ką mes siunčiame visuomenei? Kokią žinią? Išskirdami pirmiausiai vieną medžiagą. Tai mes, kaip Seimas, pasakome, kad yra tokia, suprask, kažkokia, gal lyg ir mažiau pavojinga medžiaga, kas yra šiaip didelė netiesa. Netgi vertinant jūsų siūlymus, siūlote padidinti baudas. Gal ir atrodytų iš pirmo žvilgsnio teisinga, bet žinot, jeigu narkomanas turėtų pinigų, jisai neitų vogti. Arba kaip Laisvės partijos nariai, kurie siūlo legalizuoti žolę, nerankiotų Palangoje pinigų „kebabams“. Dabar jis nesukrapšto penkių eurų nusipirkti „kebabą“, bet sumokės du tūkstančius eurų baudos kelintą kartą pagautas rūkantis žolę...

Tai iš tikrųjų neišspręs šios baudos jokių pro -

blemų. Todėl, kad tie žmonės, lygiai kaip neblaivūs vairuotojai, kurie kelintą kartą yra pagaunami vairuojantys be teisių. Iš tokių žmonių teisių antrą, trečią kartą neatimsi. O jų baudų susikaupia net po 15-16 tūkstančių eurų. Turtingų tėvelių vaikus pagavus rūkant žolę, tėvai sumokės tuos 2 tūkstančius eurų ar panašiai. Ir ką tai išspręs? Nieko. Nes tie, kas turi pinigų, tiesiog susimokės baudą ir bus vis tiek nesuinteresuoti jokių problemų spręsti.

Taigi šis klausimas yra visiškai neparuoštas. Jis yra nesuderintas su Prokuratūra, kuri aiškiai indikuoja, kad tokie sprendimai sukurs sąlygas lengvesniam narkotinių medžiagų platinimui. O gal to ir siekiama, nes žmonės, kurie teikia šiuos siūlymus ir viską daro, kad procedūriškai šitas klausimas atsidurtų Seime, neslėpė, kad jų tolimasis tikslas yra legalizuoti narkotines medžiagas, bent jau kanapes.

Jie važinėja po užsienio valstybes, fotografuojasi kanapių parduotuvėse, pateikia tai kaip nuostabius pavyzdžius ir taip toliau.

Tai neapgaudinėkim nieko ir nespekuliuokim jaunų žmonių įkalinimu. Todėl, kad jie nėra įkalinami už mažo kiekio narkotikų turėjimą, už nar-

kotinių medžiagų vartojimą. Jiems gi nėra skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Kam jūs meluojate ir kam spekuliuojate šitais dalykais?

O jeigu žmogus iš tikrųjų daro kitus nusikaltimus, tai ką jūs siūlote, jų irgi nebausti? Jeigu jis, būdamas priklausomas, sužalos kažką vairuodamas arba apvogs, tai jam irgi gal reikia atsakomybės tada netaikyti?

O šiaip visi žmonės, kurie nori gydytis, jiems jokia atsakomybė atėjus į Priklausomybės ligų centrą nėra, nebuvo ir nebus taikoma. Jokia – nei administracinė, nei baudžiamoji, nei dar kažkokia. Todėl, kad joks gydytojas niekam apie atvykusį pacientą gydytis (net jeigu jis atiduoda su savimi turėtas narkotines medžiagas) neprivalo jo „priduoti“ ir jam nebus jokios baudžiamosios atsakomybės. Mes buvome teikę siūlymą, pagal kurį ne galimybė, o privaloma būtų pagalba, privaloma konsultacija, privalomas gydymas būtų kaip sąlyga išvengti bet kokios, ne tik baudžiamosios, bet gal ir administracinės atsakomybės. Nes iš tikrųjų priklausomą žmogų reikia ne bausti, o gydyti. O šis projektas yra absoliučiai blogas ir tikrai kviečiu balsuoti prieš.

Eglė Stasiškienė: jaunimas regionuose – misija įmanoma!

kas kur. Jei nesi iš sėkmingai ūkininkaujančios šeimos ar koks verslininkas, neturi darbo vietos, neturi nei savų namų, tad ir šeimos kurti nesinori, ieškai kur išvykti – ar iki didmiesčio kokio ar iš viso emigruoti į užsienį, ten bent algos geresnės – užsidirbsim ir grįšim tėviškėn, arba ne – jei paaiškės, kad ten geriau... Siekdama sukurti geresnes sąlygas šeimoms apsirūpinti pirmuoju būstu ir paskatinti jaunas šeimas likti regionuose, praeitoje kadencijoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iniciavo ir sėkmingai įgyvendino programą, skirtą teikti paramą jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti. Nuo 2018 metų penki tūkstančiai jaunų šeimų pasinaudojo galimybe ir įsigijo būstus, dar tūkstantis jaunų šeimų laukia eilėje. Valdantieji nėra dosnūs finansuodami šią programą. Jaunimo regionuose jiems nereikia. Nereikia ir regionų jiems.

Eglė STASIŠKIENĖ,

Kas galėjo patikėti, kad dar 1991 metais buvęs Lietuvos 3,7 milijono gyventojų skaičius sumažės iki 2,8 mln. gyventojų 2022-aisiais. Šį skaičių lemia vis labiau auganti emigracija, mirtys, per paskutinį dešimtmetį net 20 000 gyventojų miršta daugiau, nei gimsta. Neįtikėtina, bet per visą Nepriklausomybės trisdešimtmetį sugebėjome sumažinti Lietuvą 24,3 procentais. Mažėjantis gimstamumas, sparčiai senstanti visuomenė – ženkliai blogėjantys demografiniai rodikliai, skatina nedelsiant ieškoti sprendimų, kaip sustabdyti tokį spartų padėties blogėjimą, kaip padėti jaunimui įsitvirtinti, kaip skatinti jaunuolius kurti šeimas, gimdyti ir auginti vaikus, ir visa tai daryti regionuose.

O ką daro valdantieji šiandien? Kiekvieną dieną girdime valdančiųjų stumiamus sprendimus dėl ugdymo įstaigų regionuose uždarymo, nes pritrūko vieno vaiko iki privalomos klasės komplektacijos, medicinos paslaugų siauri-

nimo arčiau gyventojų ir perkėlimo į didžiuosius miestus, nes matai, gimdančiųjų vos pora per metus pasitaiko. Vis labiau ir labiau viešosios paslaugos dirbtinai tolinamos nuo kiekvieno gyventojo. O kas belieka jaunam žmogui – gyventi ir kurti šeimą, kur nėra nei mokyklos, nei gydytojo netoliese, ar – bėgti su visa manta iš nutolusių kampelių į didmiesčius ar užsienį, nes ten tikrai bus geriau – bus laisvė, viskas ranka pasiekiama, augs dangiškieji migdolai ant betoninėse aikštėse supiltų smėlio krūvų...bus didesnis darbo užmokestis, platesnis galimybių pasirinkimas. Bet ar iš tiesų taip ir yra?

Jaunimo gyvenimas ir galimybės kaime bei mieste skiriasi. Todėl jau nieko nebestebina, kad baigusieji mokyklas pakelia sparnus į užsienį ar didžiuosius Lietuvos miestus. To rezultatas – sparčiai senstanti kaimo bendruomenė, uždaromos mokyklos ir vaikų darželiai, kaip vaiduokliai užkaltais langais akis badantys namai.

Pakalbintas jaunimas atvirauja – nėra ką veikti tuštėjančiam gimtajam kaime, nėra nei darbo, nei pramogų, nei sporto salės, nėra kultūrinės veiklos – nieko, draugai seniai išsilakstė

Tuo tarpu jaunimas sako atvirai ir drąsiai: mums reikia galimybės išsilavinimą įgyti regionuose – nevyksim į didesnį miestą, mums reikia pagalbos įsigyjant pirmuosius namus – galėsime ir turėsime kur kurti šeimą, reikia gydymo paslaugų arti ir ugdymo įstaigų mūsų būsimiesiems vaikams reikės. Norime kultūros arčiau namų ir sveiko gyvenimo galimybių – sporto salių, baseinų, aikštynų.

Pakalbintas jaunimas atsako, kad išvykę mokytis į miestus pasiilgsta šeimos ir namų, kad mielai įgiję išsilavinimą kurtų tėviškėje šeimas, vystytų verslus ar sėkmingai dirbtų. Jei būtų kur ir už ką. Jei savivaldos institucijos bei bendruomenės padėtų – įkurti vietas pramogauti, pasportuoti, užsiimti papildoma veikla ar leisti laisvalaikį, įkurti mažą versliuką ar ūkininkauti, dirbti kitiems už orų atlyginimą, nusipirkti savus namus ir kurti šeimas.

Viskas ko reikia – tai savivaldos institucijoms susiimti, ir sukurti sąlygas, jaunimui įgyti išsislavinimą, padėti įkurti darbo vietą sau, paskatinti užsiimti verslu ir padėti jį vystyti, užtikrinti trūkstamų viešųjų paslaugų gavimą, padėti apsirūpinti būstu ar net gi jį suteikti iki šeima atsistos ant kojų, paskatinti sukurti šeimą ir gimdyti vaiku-

čius. Savivaldos institucijos ir bendruomenės turėtų stengtis padėti jaunimui atrasti savirealizacijos ir turiningos veiklos galimybes, kad jaunimui nekiltų noras pasukti populiaresniu ir lengvesniu – emigracijos ar persikėlimo į didžiuosius miestus, keliu.

Valstybės vykdomos socialinės politikos dalis – skatinti šeimas įsigyti būstą Lietuvoje, ne emigracijoje, skatinti jaunimą kurtis regionuose ir padėti jam – turėtų tapti prioritetu. Kiekvieną jauną žmogų, jauną šeimą turime išlaikyti Lietuvoje, išvykusius skatinti grįžti į Lietuvą. Aktuali ir svarbi skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų, šeimų ir jaunimo problemų efektyvi vadyba. Bet vien to nepakanka. Nuo mažų dienų puoselėjanti vaiko priežiūra ir aplinka yra investicija į jo vystymąsi, šeimos darną, gimstamumo didinimą, ateities darbo jėgą, valstybės nuoseklią socialinę raidą. Socialinė politika turėtų apimti ir gimstamumo skatinimo programas, vaikų gerovės augimo skatinimą. Nepakanka prisidėti tiek, kad žmogus galėtų vos išgyventi, valstybė turi prisidėti prie pilnavertiško vaiko vystymo, kad jis augdamas atsiskleistų ir išskleistų savyje glūdintį potencialą, norėtų ir galėtų rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinka. Šis klausimas nėra vien materialinę paramą, bet ir politinį, ekonominį, socialinį kontekstą, apimantis klausimas. Šis kontekstas leidžia nulemti, kokioje aplinkoje vaikas augs, kokių rezultatų jis sieks jaunystėje ir pasieks tapęs suaugusiu. Konstitucijoje aiškiai įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis piliečių vaikyste, motinyste ar tėvyste, numatytos aiškios garantijos ir apsauga.

Juk nėra sudėtinga suprasti, kad taip mes kursime Lietuvą, ją auginsime ir ja rūpinsimės, atgaivinsime Lietuvos kaimus ir regionus, auginsime laimingus vaikus stipriose šeimose, gražioje ir išpuoselėtoje aplinkoje. Juk sėkmingas gyvenimas gali būti ir ne tik didmiesčiuose, ar emigracijoje, o gimtajame krašte.

Kviečiu Lietuvos savivaldybes priimti iššūkį ir į savuosius kraštus susigrąžinti jaunimą, kad Tu, Šeima ir Tavo kraštas klestėtų!

kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės merus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių rajono skyriaus informacinis leidinys

Europos Parlamento narys Bronis Ropė rekomenduoja

„Daiva Puplauskienė – Jūsų, mieli telšiškiai, kandidatė, kuri puikiai žino krašto bėdas, nes čia gimė, augo ir dirba. Daiva darbuojasi mano komandoje nuo 2016 metų – bendrauja su žmonėmis Telšių ir Šiaulių apskrityse, dalyvauja bendruomenių renginiuose ir kelia aktualius klausimus, kurie svarbūs Jūsų krašte gyvenantiems žmonėms.

Visa mano komanda nuveikė nemažai, kad regionams skirti europiniai pinigai būtų išsaugoti ir Jūsų savivaldybei. Paaugus bendrajam vidaus produktui Vilniaus apskrityje, kuris šiandien yra labai arti 130 proc. ES bendrojo vidaus produkto, iškilo reali grėsmė, kad lėšos Lietuvos regioninės politikos įgyvendinimui gali sumažėti dėl pagerėjusio pragyvenimo lygio sostinėje. Teko

belstis į ne vienas duris, parašyti šūsnį dokumentų ir parengti ne vieną viešą pranešimą, kol pagaliau pavyko pradėti oficialiai teikti Europos Sąjungos institucijoms Lietuvos kaip dviejų atskirų statistinių regionų (Vilniaus ir likusios Lietuvos) duomenis, siekiant gauti ES fondų lėšas. Lietuvos padalinimas į du regionus – labiau išsivysčiusį Sostinės regioną ir likusį, mažiau išsivysčiusį Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną, leido išsaugoti Lietuvai, tame tarpe ir Telšių kraštui, papildomus 2 mlrd. eurų.

Sužinoję, kad dabartinė Vyriausybė, nederindama su Europos Parlamentu, sumanė iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono perkelti 679 mln. eurų Sostinės regionui (nors vidutinis mėnesio atlyginimas Sostinės regione – vienas didžiausių,

nes praeitų metų trečiąjį ketvirtį prieš mokesčius sudarė net 1984,6 eurų, kai Telšių apskrityje siekė mažesnę sumą – 1575,1 eurus), inicijavome Europos Parlamentui peticiją. Peticijoje reikalavome užkirsti kelią pinigų perkėlimui, tokiu būdu diskriminuojant Vidurio ir Vakarų regione gyvenančius ir dirbančius žmones, kurie verčiasi gerokai skurdžiau nei vilniečiai. Sunkus darbas, su komanda renkant parašus peticijai atsipirko su kaupu – balandžio 26 dieną Europos Komisija informavo, kad su Lietuvos Vyriausybe pasiekė kompromisą ir į Sostinės regioną perkels ne 679 mln. eurų, o tik 363,88 mln. eurų, o tai reiškia, kad regionų, taip pat ir Telšių apskrities gyventojams atkovojome 314,9 mln. eurų.

Telšiai Daivai – gimtasis kraštas, todėl neabe -

joju, kad ji visomis išgalėmis sieks, kad Jūsų apskritį pasiektų europinių fondų investicijos, kurios svarbios ekonomikos skatinimui, ir būtų prieinamos gydymo bei švietimo paslaugos.

Daivai dirbant mano komandoje svarbu atsižvelgti į Telšių apskrities gyventojų lūkesčius ir siekti, kad čia būtų patrauklu gyventi kiekvienam, nes ji jaučia atsakomybę už savo gimtąjį kraštą.

Kviečiu palaikyti Daivą ir LVŽS sąrašą Nr. 12 rinkimuose į Telšių rajono savivaldybę. Dirbame Lietuvos regionams ir jų žmonėms!“

– Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

NR. 12

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA SĄRAŠO

Erikas Volskis, Luokės seniūnijos seniūnas, Saulius Širvys, Ryškėnų seniūnijos seniūnas ir Justas Dapkus, Gadūnavo seniūnijos seniūnas, kviečia ateiti į Telšių rajono savivaldybės tarybos rinkimus š. m. kovo 5 d. ir balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo nr. 12 kandidatus bei rekomenduoja balsuoti už kandidatą į merus Imantą Motiejūną

RINKIMŲ BIULETENIS

PAŽYMĖKITE TIK VIENĄ SĄRAŠĄ, UŽ KURĮ BALSUOJATE

2023 m. kovo 5 dieną ateikite balsuoti ir rinkimų biuletenyje:

kryžiuku pažymėkite LVŽS sąrašo numerį 12;

į langelius įrašykite penkių Jums patinkančių kandidatų numerius;

12

PIRMUMO BALSAI

ŽYMĖJIMO PAVYZDYS 1

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA Kandidatas į merus Imantas Motiejūnas

Į šiuos langelius įrašykite penkių kandidatų numerius iš to sąrašo, už kurį balsavote.

Mieli

garbė ir pareiga suformuoti naująją rajono valdžią atitenka Jums, miesto ir rajono seniūnijų gyventojams.

Kovo 5 dieną kviečiame atvykti į savo rinkiminę apylinkę ir palaikyti mus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, bei mūsų kandidatą į merus – Imantą Motiejūną.

Už pokyčius rajone, už skaidrius sprendimus, už laimingus Telšių krašto žmones!

Horoskopas

Horoskopai 2023 m. kovo 5 dienai (sekmadienis)

Avinas (Aries) kovo 21 d. – balandžio 20 d. Sekmadienis – subtilių provokacijų metas. Svarbu neskubėti, nepykti ir būtinai nueiti balsuoti. Balsavimo kabinoje netikėtumų nebus, svarbu išsirinkti vieną iš penkiasdešimties kandidatų. Žvaigždžių išsidėstymas ryškiai signalizuoja rinktis išmintingiausią kandidatą.

Jautis (Taurus) balandžio 21 d. – gegužės 20 d. Deja, sekmadienį ne viskas susiklostys taip, kaip norisi. Žvejybą teks atidėti ir eiti balsuoti. Tai nekainuos Jums papildomų išlaidų ir balsavimas už žalią spalvą yra geras ženklas. Mėnuliui praskrendant pro Venerą, planetos išsidėstys rajono pokyčiams tinkama tvarka.

Dvyniai (Gemini ) gegužės 22 d. – birželio 21 d.

Dvyniams ši diena kupina įspūdžių ir pokyčių. Vidinę palaimą atrasite tiek prie balsavimo urnos, tiek ir artimiausius bent jau ketverius metus, jeigu balsą atiduosite už dvylikto sąrašo numerio ženklo atstovą.

Vėžys (Cancer) birželio 22 d. – liepos 22 d.

Džiugi diena šio ženklo atstovams. Jausitės atsipalaidavę ir pasitikintys savimi, ypatingai – atlikdami pilietinę pareigą ir balsuodami savivaldos rinkimuose. Sėkmingas skaičius šią dieną – 12!

Liūtas (Leo) liepos 23 d. – rugpjūčio 23 d.

Gimusieji po šiuo ženklu niekuo skųstis negalės, o ir neturės kuo, nes jų išreitinguoti 12-to sąrašo atstovai papuls į savivaldybės tarybą ir užtikrins tokią rajono plėtrą, kad liūto ženklo atstovai galės didžiuotis savo išrinkta valdžia bei rajonu. Mergelė (Virga) rugpjūčio 24 d. – rugsėjo 23 d.

Pastarieji metai atnešė daugybę iššūkių, tiek Jums, tiek ir Jūsų gimtinei. Jupiteris bus Mergelės žvaigždyne, o tai rodo, kad dabar pats palankiausias metas teigiamoms permainoms, bet būtinas Jūsų apsilankymas rinkimų apylinkėje. Sėkmingos raidės I ir M.

Svarstyklės (Libra) rugsėjo 24 d. – spalio 23 d.

Sapnai iš šeštadienio į sekmadienį buvo pranašiški. Jie buvo aiškūs ir konkretūs bei nurodė Jums rinktis jauną, pilną energijos kolektyvą, kuriam patikėsite rajono valdymą artimiausius ketverius metus. Sapne regėtas gandras pranašauja Jūsų šios dienos pasirinkimą ir/arba šeimos pagausėjimą.

Skorpionas (Scorpio) spalio 24 d. – lapkričio 22 d. Sekmadienis puiki diena išreikšti protestą ir ateiti į rinkimus. Žymėdami biuletenį, koktu, nepadarykite klaidos. Andromedos žvaigždyno įtaka lems teisingą Jūsų pasirinkimą. Sekite paskui asmenis, kurie siūlo domėtis inovacijomis bei investicijomis. Vidinę palaimą atrasite tiek prie balsavimo urnos, tiek ir artimiausius bent jau ketverius metus, jeigu balsą atiduosite už savo ženklo atstovą (Imantas Motiejūnas yra šio ženklo atstovas).

Šaulys (Sagittarius) lapkričio 23 d. – gruodžio 22 d.

Tikėtina, kad didžiausia sėkmė laukia visose srityse skambiai girdint šūkį „Už teisingus ir skaidrius sprendimus“. Tai Jus nukreips į reikiamą rinkimų apylinkę, o ten jau žinosite, ką pažymėti. Ožiaragis (Capricorn) gruodžio 23 d. – sausio 20 d.

Praėję aštuoneri metai karjeroje nebuvo sėkmingi, tačiau, viskas praeina. Artėjantys ketveri metai žada nuostabius pokyčius Jūsų kasdienybėje, kurie atneš netikėčiausius pozityvius rezultatus. Gatvėje sutiktas žaliai apsirengęs valstietis linki Jums tik gero. Pasitikėkite ir pasinerkite į savo stichiją – rajono klestėjimo kelią. Vandenis (Aquarius) sausio 21 d. – vasario 19 d.

Sekmadienį ilgoms kelionėms nesiryžkite – tik iki artimiausios rinkiminės apylinkės. Jūsų teisingas pasirinkimas balsavimo kabinoje žada garantuotą sėkmę, o tai ramins planuojantis ateitį Telšių rajone. Sėkmingiausia dienos dalis – vidurdienis - 12-ta valanda ir viskas, kas susiję su skaičiumi 12. Žuvys (Pisces) vasario 20 d. – kovo 20 d. Norėsite rūpintis savimi ir sveikata, sportuoti ar pradėti sveikiau maitintis. Sekmadienis ypatingai sėkminga diena šiems ir kitiems pokyčiams. Vienas esminių – prie balsavimo urnos, kur Jus nukreipia Merkurijaus ženklo įtaka, o Paukščių tako energija sufleruoja iki rinkiminės apylinkės paraginti ateiti ir aplinkinius žmones. Sėkmingi dienos ženklai – išmintis, patirtis,teisingumas, skaidrumas, optimizmas ir pozityvas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių rajono skyriaus informacinis leidinys 24

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

TELŠIŲ SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

PAREIŠKIMAS

Mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių rajono skyriaus nariai, dalyvaudami Telšių rajono savivaldybės ir mero rinkimuose, esame pasiruošę su rinkimuose dalyvaujančiais oponentais garbingai konkuruoti idėjomis, įžvalgomis, pasiūlymais.

Neketiname nepagrįstai kritikuoti savo oponentų, juo labiau juos žeminti ar šmeižti – tokia mūsų pozicija.

Kreipiamės į oponentus, kviesdami taip pat būti sąžiningais, stabdyti manipuliacijas faktais ir aplinkybėmis. Esame įsitikinę, kad dabar pats laikas vertinti valdančiosios daugumos, o ypač –aukščiausių Savivaldybės vadovų – mero bei Savivaldybės administracijos direktoriaus – veiksmus ir tikruosius tikslus.

Mūsų skyriaus keliamas kandidatas į merus Imantas Motiejūnas 2021 metais, nepateikus jokių pagrįstų argumentų, buvo atstatydintas iš Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų.

Esame tikri, kad kai kurie politikai ir su jais susijęs verslininkai ėmėsi šios iniciatyvos, nes Imantas Motiejūnas, vadovaudamas Savivaldybės administracijai, buvo įdiegęs tokį viešųjų pirkimų valdymą, kuris panaikino galimybes konkursus, ypač statybos darbų, laimėti „pusbrolių“, „partijos bičiulių“ firmoms. Be to, buvo sustiprinta visų darbų tempų ir kokybės bei biudžeto lėšų kontrolė. Tuo buvo itin nepatenkinti kai kurie verslininkai ir jų globojami politikai.

Mūsų kandidatas į merus Imantas Motiejūnas nepakluso perspėjimams būti nuolaidžiam,

nors puikiai suprato, kad reikli jo pozicija kainuos pareigas. Taip ir įvyko. Tai akivaizdus įrodymas, kad Imantas neturi jokių savanaudiškų tikslų ir nėra niekam nieko įsipareigojęs. Imantas Motiejūnas – naujos kartos politikas, vadovas, kuriam rūpi Telšių miesto ir rajono gerovė. Mūsų keliam kandidatui į merus nėra „savų“ ir „savesnių“. Visi puikiai žinote, o dažnas ir susidūrėte, kad priklausomybė partijai Telšių rajono savivaldybės įstaigose buvo tarsi garantas gauti pareigas. Tai patvirtina kai kurių partijų narių gausa Savivaldybės administracijoje ar kitose įstaigose. Imantas Motiejūnas, vadovaudamas Savivaldybės administracijai, siekė įvesti tvarką, griežtai reagavo į neveiklumą ar aplaidų pareigų atlikimą. Akivaizdu, kad tuo buvo nepatenkinti užimantys pareigas,

bet neturintys tam kompetencijos asmenys. Kai kurioms partijoms priklausantys žmonės ieškojo įtakingų politikų užtarimo. I. Motiejūno principingumas dėl kai kurių asmenų iššaukė dar vieną kai kurių rajono politikų nepasitenkinimo bangą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei jos keliamas kandidatas į merus Imantas Motiejūnas griežtai smerkia bet kokias savanaudiškas veikas ir nepotizmą. Mūsų tikslas, kad Telšių rajono savivaldybė taptų tokia visuomenei atstovaujanti institucija, kurios vadovai kartu su rajono gyventojais kurtų bendrą rajono gėrį, būtų pasirengę veržliai, tiksliai ir greitai spręsti įsisenijusias ar naujai susikaupusias problemas, kuriems skaidrumas, teisingumas, piliečių interesų viršenybė būtų nepalaužiama vertybė.

2023 m. kovo 5 dieną ateikite balsuoti ir rinkimų biuletenyje:

kryžiuku pažymėkite LVŽS sąrašo numerį 12;

į langelius įrašykite penkių Jums patinkančių kandidatų numerius;

BALSAVIMO PAVYZDYS

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA Pirmininkas Ramūnas Karbauskis

šiuos langelius įrašykite penkių kandidatų numerius iš to sąrašo, už kurį balsavote.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos Spausdino SIA „Poligrāijas grupa