Už laimingus Raseinių krašto žmones

UŽ LAIMINGUS RASEINIŲ KRAŠTO ŽMONES

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA

„Žmonės manęs klausia, kodėl Seimo nario mandatą noriu iškeisti į Raseinių rajono mero? Mano atsakymas labai paprastas ir aiškus – būdamas meru, su jau sukaupta patirtimi ir jūsų pagalba, aš galiu mūsų krašto žmonėms nuveikti daugiau.“

DR. ARVYDAS NEKROŠIUS: MANO TIKSLAS – SUGRĄŽINTI SAVIVALDĄ ŽMONĖMS

Nusprendžiau kiek daugiau papasakoti apie save, nes gal ne visi žino, ką aš veikiau iki tapdamas Seimo nariu. Gal bus kam įdomu susipažinti ir naujai atrasti mane.

Gimiau, užaugau ir baigiau mokslus Raseiniuose. Pirmąją klasę (jei gerai pamenu, 1 b) pradėjau lankyti tuometinėje Šaltinio vidurinėje mokykloje (dabar

Šaltinio progimnazija). Pirmoji mokytoja –Vitalija Barakauskienė. Mokykla buvo naujai pastatyta, aplink nebuvo jokių medžių, šalia stovėjo nebaigti statyti daugiabučiai namai. Tai buvo naujausia mokykla rajone su geriausia tuometine infrastruktūra, sporto baze, inventoriumi ir puikiu mokytojų kolektyvu. Pirmasis mokyklos direktorius buvo iš Betygalos

kilęs fizikos mokytojas šviesaus atminimo a. a. Arvydas Bradulskis. Tai buvo nuostabus vadovas, rodantis tinkamą pavyzdį jaunajai kartai. Turėjo labai tvirtus pilietinius įsitikinimus, aukštą moralę ir žmogiškumo pradą, pasėtą mokykloje. Buvo griežtas, bet kartu ir labai malonus mokiniams.

Daugiau informacijos apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Raseinių skyriaus programą, mūsų komandą ir siūlomas idėjas rasite interneto svetainėje www.arvydas.lt arba su telefonu nuskenavę šį kodą:

kandidatai į Raseinių rajono savivaldybės tarybą ir merus

Mūsų rinkimų programa ir siūlomos idėjos Raseinių kraštui

Prof. dr. Arūnas Gumuliauskas: LVŽS – viena seniausių partijų Lietuvoje

2 psl.

Mūsų

12 psl.

15 psl.

Tęsinys 16 psl. »

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS NUMERIS RINKIMUOSE – 12

RAMŪNAS KARBAUSKIS: ARTĖJANTYS RINKIMAI TAPS IŠBANDYMU REGIONAMS

sumažinti mokesčius, akcizus degalams, padeda verslui ir taip pristabdė kainų augimą. Mūsų valdantieji praktiškai nesiėmė jokių veiksmų, kad pasiruoštų krizei. Kur ekonomikos gelbėjimo, energetinės krizės įveikimo, kainų augimo suvaldymo, pagalbos verslui planai?

Ekspertai nevyniodami žodžių į vatą sako, kad infliacijos lygis skirtingose valstybėse priklauso nuo tų valstybių vyriausybių sprendimų. Kitos valstybės ieško jų ir juos taiko, nes reikia padėti žmonėms.

Neapykantos kalba apsiginklavusius jau matome ne tik socialiniuose tinkluose.

Šių priemonių sąveika, nelikus objektyvumo, pagarbos ir žodžio laisvės, tampa tiksinčia bomba visuomenei, kurią stengiamasi paversti nemąstančių mankurtų armija.

galėtų tinkamai atstovauti žmonių lūkesčiams. Be komandos būtų labai sunku dirbti, nes kitos politinės jėgos stengtųsi visais būdais pakenkti ir trikdyti darbą.

Už naują kokybę, skaidrumą ir visų gyventojų bendrystę, kuriant gerovę kiekvienam ir klestintį kraštą visiems. Balsuokite už patikimą ir rūpestingą žmonėms kandidatą dr. Arvydą Nekrošių!

RAMŪNAS KARBAUSKIS NORITE STABILUMO IR DĖMESIO ŽMONĖMS NE TIK SAVIVALDYBĖJE, BET IR ŠALYJE?

Mūsų valstybėje vidaus politikos ir šalies ekonomikos problemos nurašomos, ekonomika ir visuomenė paliekama savieigai, regionų politikos apskritai nebeliko, pasakant vieną stebuklingą frazę, kuri turėtų nuplauti bet kokią dabartinės valdžios atsakomybę – vyksta karas, nėra pinigų.

Mums kartojama, kad Lietuva tokioje prastoje padėtyje, nes Ukrainoje vyksta karas, neva nieko valdantieji padaryti negali. Bet palaukite, kitos šalys randa galimybių

Negana to, be visų ekonominių dirgiklių ir to, kas mus veikia globaliai, turime labai didelių problemų valstybės viduje. Jos susijusios su fundamentaliais dalykais, lemiančiais mūsų, kaip valstybės, kaip Tautos, išlikimą – kėsinamasi į mūsų valstybingumą, kalbą, šeimos sampratą. Absurdiškiausia yra tai, kad valstybės, valstybingumo ir tautiškumo susinaikinimo mechanizmą įjungė valdžia!

Tauta kasdien skaldoma, apie jokią toleranciją kitai nei valdžios nuomonei nėra net kalbos. Kažkur pradingo ir žodžio laisvė. Jos nebeliko. Bet kuris prieštaraujantis žmogus sutrypiamas su žemėmis.

Dabartinė centrinė valdžia net nesislėpdama atstovauja tik siauriems savo klano interesams. Juos norima perkelti ir į miestus bei miestelius. Todėl artėjantys rinkimai taps tikru išbandymu regionams. Balsuokite atsakingai, nes šie rinkimai parodys, kur link pakryps šalies likimas.

Raseinių kraštui reikia jauno, dėmesingo eiliniam žmogui, atsakingo, skaidraus ir turinčio didelę patirtį bei kompetenciją politikoje mero. Laikas pokyčiams, meras negali užsidaryti nuo bendruomenės, tik atvirumas, bendravimas su visais miesto gyventojais ir sprendimai, atitinkantys bendruomenės interesus, yra tas kelias, kuris leis kraštui atsigauti.

Rajono taryboje labai reikalinga stipri ir didelė LVŽS komanda, kad interesų grupės nebegalėtų nulemti miesto plėtros krypčių, o meras

Būtinai ateikite į savivaldybių tarybų ir merų rinkimus 2023 metų kovo 5 dieną, ir balsuokite už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus į tarybą.

Raseinių LVŽS skyrius subūrė kompetentingus kandidatus. Būtinai palaikykite juos balsuodami. Už naują kokybę, skaidrumą ir visų gyventojų bendrystę. Pradėkime pokyčius nuo JŪSŲ savivaldos!

PROF. DR. ARŪNAS GUMULIAUSKAS:

LIETUVOS VALSTIEČIŲ

IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA – VIENA SENIAUSIŲ PARTIJŲ LIETUVOJE

uždavinius. Dėl tautinio atgimimo sąjūdžio idėjinės diferenciacijos ėmė rastis naujų periodinių leidinių, atspindėjusių politinių pažiūrų poliarizaciją. „Varpas“ čia užėmė „vidurio“ poziciją tarp katalikiškosios dešiniosios ir socialdemokratinės kairiosios.

Jonas Bortkevičius. Programa buvo išspausdinta „Varpe“. Joje teigta, kad galutinis partijos tikslas – atkurti Lietuvos valstybingumą. Tačiau joje nebuvo ideologinės vienybės, nes siekta atstovauti visai lietuvių tautai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – viena seniausių politinių partijų Lietuvoje. Jos ištakas galima aptikti dar 1888 m. įkurtoje Varšuvos lietuvių studentų draugijoje „Lietuva“, kuri tiesiogiai inicijavo periodinio leidinio „Varpas“ (1889–1905) leidybą. Leidinys turėjo aiškią socialinę ir politinę programą, numatančią ugdyti lietuvių tautinę savimonę, kelti krašto kultūrinį ir ekonominį lygį, įgyvendinti tautos vienijimo ir politinio savarankiškumo

Kadangi Lietuva buvo agrarinis kraštas, varpininkai leido valstiečiams periodinį leidinį „Ūkininkas“ (1890–1905). Taip ūkininkai buvo inkorporuoti į varpininkų rėmėjų stovyklą. Ilgainiui aplink „Varpą“ susiformavo tam tikra organizacinė struktūra, vadinama varpininkais. Ši organizacija kurį laiką buvo tautinio judėjimo centras, kuriame veikė ir katalikų dvasininkija. Minėtas faktas iliustravo gana plačias varpininkų politines pažiūras. Jie kasmet rengė savo suvažiavimus, viename jų (1902 m. spalio 17 d.) nutarta steigti Lietuvių demokratų partiją. Suvažiavimas išrinko komisiją programai rengti. Į ją

įėjo Kazys Grinius, Povilas Višinskis, Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys,

Vis labiau aštrėjo Antano Smetonos, Juozo Bagdono, Jono Jablonskio nesutarimai su labiau eilinių valstiečių interesams atstovaujančiais Juozu GabriuParšaičiu, Felicija Bortkevičiene, Petru Višinskiu, Andriumi Bulota, Ernestu Galvanausku. Galiausiai, pasiekus nesutarimą, jaunieji partijos nariai – Ernestas Galvanauskas, Danielius Alseika ir kt. atsiskyrė nuo demokratų ir įkūrė Lietuvos valstiečių sąjungą.

Steigiamasis Lietuvos valstiečių partijos suvažiavimas įvyko

1905 m. gruodžio 5 d. per Didįjį Vilniaus Seimą. Tad „valstiečiai“

laikytini seniausia vidurio arba centristine politine jėga Lietuvoje.

1915 m. Vokietijai okupavus

Lietuvą, daugelis politinių veikėjų pasitraukė į užsienį. Čia jie aktyviai

veikė, kad būtų atkurta nepriklausoma Lietuvos Respublika. Kalbant apie valstybės valdymą, „valstiečių“ požiūriu, jis turėjo būti demokratinis. Ne kartą buvo aiškiai pasisakyta už demokratinę Lietuvą su renkamu Seimu, apimančią etnines žemes. 1918 m. pabaigoje atgaivinta Lietuvos valstiečių sąjunga kaip savarankiška partinė organizacija. Tuo metu valstiečių organizacija buvo populiaresnė nei socialistai liaudininkai demokratai. Seimas buvo išrinktas 1920 m. ir jame dominavo dvi politinės jėgos - Krikščionių demokratų blokas ir

ARŪNAS GUMULIAUSKAS

Prezidentas Dr. KAZYS GRINIUS

UŽ LAIMINGUS RASEINIŲ KRAŠTO ŽMONES! 3

vos valstiečių sąjunga (1990 m. rugpjūčio 18 d.), politinių jėgų paletėje užėmusi jai istoriškai būdingą centro kairės poziciją.

Partija, toliau ieškodama naujų politinių nišų, bandė plėsti savo įtaką šalyje. Svarbiu jos istorijoje įvykiu tapo Žaliųjų frakcijos, kuri kėlė žemės ekosistemos stabilumo problemą, įsteigimas. Tad 2012 m. partija pervardinta į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų

sąjungą (LVŽS)

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR

ŽALIŲJŲ

SĄJUNGOS VALDYBĄ SUDARO:

• Ramūnas Karbauskis

• Aurelijus Veryga

• Ligita Girskienė

• Kristina Kirslienė

• Arvydas Nekrošius

• Aušrinė Norkienė

• Bronis Ropė

• Giedrius Surplys

LIETUVOS VALSTIEČIŲ LIAUDININKŲ SĄJUNGOS SUEIGOJE KALBA

MYKOLAS SLEŽEVIČIUS

Valstiečių liaudininkų blokas. Tais pačiais metais priimtoje partijos programoje deklaruotos plačios demokratinės laisvės.

1922 m. gruodžio 3–5 d. vykusiame suvažiavime įkurta Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. Jos pirmininku tapo Mykolas Sleževičius (gimęs 1882 m. Dremblių vienkiemyje, Viduklės valsčiuje, Raseinių apskrityje). Į partijos vadovybę

įėjo žinomi krašte inteligentijos atstovai Felicija Bortkevičienė, Kazys Grinius, Jonas Krikščiūnas, Vladas Lašas, Jonas Staugaitis, Zenonas Toliušis, Jonas Vileišis. Partija išliko parlamentinės santvarkos ir demokratinės respublikos šalininke.

Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo dalis valstiečių liaudininkų dalyvavo pasipriešinimo tautininkų valdžiai judėjime. 1936 m. vasario 1 d., paskelbus draugijų įstatymą, partija nebuvo perregistruota ir nustojo veikusi. Tiesa, toliau slapta veikė jos Centro komitetas, ėjo spauda.

Raseiniškis Mykolas Sleževičius būrė įvairius žmones, formavo viešąją nuomonę. Tad nėra ko stebėtis, kad 1926 m. jo vedami valstiečiai liaudininkai tapo tais, kurie formavo valdančiąją daugumą.

Kazys Grinius buvo Vinco

Kudirkos bendražygis. Jis turėjo didelį autoritetą visuomenėje kaip „Varpininkas“, kaip gydytojas, kaip žmogus, kuriam nieko neprikiši –sąžiningas, tvirtas patriotas.

Valstiečiai liaudininkai ženkliai pasidarbavo, atkuriant bei vystant Lietuvos valstybę. Antai K. Grinius buvo išrinktas trečiuoju šalies Prezidentu (1920–1922 m. šeštojoje Vyriausybėje ėjo Ministro Pirmininko pareigas), o M. Sleževičius, vadovaudamas antrajai ir ketvirtajai Vyriausybėms, daug prisidėjo prie pergalės Nepriklausomybės kovose. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui J. Vileišiui einant Lietuvos laikinosios sostinės burmistro pareigas (1921–1931 m.), Kaunas pergyveno didžiausią visų sričių pažangos laikotarpį ir iškilo iki europinio lygio miesto. Be to, antrojoje Vyriausybėje jis ėjo krašto apsaugos, o ketvirtojoje – Finansų ministrų pareigas. Tuo tarpu F. Bortkevičienę galima laikyti žymiausia moterimi tarpukario politikoje. Ji 1926 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje kartu su Gabriele Petkevičaite-Bite balotiravosi į šalies prezidentus.

1988 m. Lietuvoje prasidėjus tautinio atgimimo sąjūdžiui, susidarė sąlygos daugiapartiškumui. Savo veiklą atnaujino ir atsikūrusi Lietu-

Galima teigti, kad LVŽS kryptingai veikia propaguodama tautiškas bei žaliųjų vertybes. Ji sugebėjo pritraukti į savo narių ar rėmėjų gretas specialistų, kurie gerai suvokia visos visuomenės gyvenimo rūpesčius ir siūlo joms įveikti politinius sprendimus. Kita vertus, nepaisant įvairių politinių nišų paieškų, partija išlaikė savo idėjines tarpukario tradicijas bei toliau išliko vidurio arba centro kairės pozicijose. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – praktiškai vienintelė parlamentinė partija Lietuvoje, ginanti NACIONALINĮ INTERESĄ!

ZIGMAS PRANCKUS: RASEINIUOSE TURI ATSIRASTI PAMINKLAS MYKOLUI SLEŽEVIČIUI

advokatu. Gyvendamas Vilniuje, M. Sleževičius daug dėmesio skyrė visuomeninei veiklai. 1907–1908 m. redagavo laikraščius „Lietuvos ūkininkas“, 1910 m. „Lietuvos žinios“, 1911 m. žurnalą „Bendrija“. 1909 m. Vilniuje įkūrė kultūros draugiją „Rūta“. Lietuvos demokratų partijos veikėjas, nuo 1912 m. centro komiteto pirmininkas, dalyvavo anticarinėje ir kultūrinėje veikloje.

Tai vienas įžymiausių tarpukario Lietuvos demokratinio judėjimo veikėjų, tris kartus vadovavęs koaliciniams Ministrų kabinetams, buvęs užsienio reikalų ir teisingumo ministru, ilgametis Valstiečių liaudininkų partijos pirmininkas, Seimų atstovas. Tai spalvinga asmenybė, ilgus metus dirbusi visuomenininko, politiko, kultūrininko, teisininko darbus. Raseinių kraštui turi būti garbės reikalas pastatyti paminklą šiam nusipelniusiam Lietuvai politikui.

Mykolas Sleževičius gimė 1882 m. vasario 21 d. Drembliuose (Viduklės vlsč., Raseinių apsk.). Abu tėvai buvo kilę iš bajorų šeimų. Tėvas Feliksas Sleževičius ilgą laiką nuomojo ūkius iš vietos dvarininkų ar caro valdininkų. Motina – Petronėlė (buv. Vizgirdaitė). Iš viso šeimoje augo trys sūnūs: Mykolas, Juozas ir Kazys. Buvo lietuvis. Krikštytas katalikų bažnyčioje, tačiau realiame gyvenime buvo laisvamanis ir pasisakė už tai, kad kiekvienas žmogus gali pats apsispręsti, kurią religiją jis nori išpažinti. Buvo vedęs Domą (buv. Pavalkytė). Vaikų neturėjo. Įsidukrino (augintinę) Mariją, jos vyras Mečislovas Mackevičius II pasaulinio karo metais kalėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje.

Buvo aktyvus Lietuvos valstybės politikos ir visuomenės veikėjas. Teisininkas. Už dalyvavimą

1896 m. Mintaujos gimnazijos katalikų mokinių, atsisakiusių melstis rusų kalba, streike pašalintas iš gimnazijos (vėliau grąžintas).

1902 m. studijuodamas Odesoje

įsitraukė į lietuvišką veiklą. Nuo

1907 m. baigęs Odesos universitetą gyveno Vilniuje, dirbo teisme, vėliau advokatų padėjėju, nuo 1913 m.

Per I pasaulinį karą gyveno Rusijoje, buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1917 m. vienas Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos kūrėjų, 1917–1922 m. jos pirmininkas. 1918 m. pradžioje Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje pirmininko pavaduotojas, pirmininkas. 1918 m. bolševikų valdžios suimtas, kalintas Voroneže. 1918 m. gruodį grįžo į Lietuvą. 1918-12-25 iki 191903-11 ir 1919-04-12 iki 1919-10-06 Lietuvos Ministras Pirmininkas; organizavo šalies gynimą nuo Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenės intervencijos, prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo. 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo, 1922–1923 m. – I, 1923–1926 m. –II, 1926–1927 m. – III Seimo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos atstovas. Derybų su Sovietų Rusija delegacijos narys, su kitais 192007-12 pasirašė Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartį. 1920–1924 politikų įsteigto visuomeninio Vyriausiojo Lietuvos gynimo komiteto, kuris savanoriškais pagrindais organizavo šalies gynimą, pirmininkas.

1920–1921 m. Mažojo Seimo narys, prisidėjo prie švietimo sistemos kūrimo. Nuo 1926-06-14 iki 1926-1217 Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras. Jo vadovaujama vyriausybė parengė ir 1926-09-28 pasirašė Lietuvos–SSRS nepuolimo ir neutraliteto sutartį.

Per Gruodžio septynioliktosios perversmą (1926 m.)

M. Sleževičiaus vyriausybė, kuri nesiėmė kontrpriemonių prieš perversmininkus, buvo nuversta. Nuo 1927 m. Kaune dirbo advokatu (gynė 1935 m. Suvalkijos valstiečių streiko dalyvius), nuo 1935 m. Lietuvos advokatų tarybos narys, 1938 m. - pirmininkas. Tarptautinio banko, Kredito banko ir kitų bankų juriskonsultas, globojo Lietuvos jaunimo sąjungą. 1922–1936 m. (su pertrauka 1926-06–12) Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos centro komite -

to pirmininkas.

M. Sleževičius, būdamas demokratinių pažiūrų, pirmiausia savo artimųjų aplinkoje, pagal galimybes spaudoje, nelegaliuose partijos narių susirinkimuose nuolat kritiškai vertino A. Smetonos demokratinių laisvių suvaržymą, nedemokratišką Seimo, savivaldybių (autoritariniu laikotarpiu kurį laiką buvo Kauno savivaldybės narys) rinkimų tvarką, cenzūrą, kitus valdžios apribojimus, kurie atėmė galimybę daugumai gyventojų dalyvauti šalies politiniuose įvykiuose. Nepaisant pareikštos kritikos, Prezidentas A. Smetona toliau neketino daryti nuolaidų opozicijai, taigi neišsipildė M. Sleževičiaus 1939 m. spaudoje puoselėta mintis, kad visi be išimčių užmirštų savo smulkius partinius reikalavimus ir jungtųsi apie tokius dalykus, kurie yra bendri visam kraštui – „apie išlaikymą Lietu-

vos laisvės ir nepriklausomybės“. Tikrovėje iki SSRS okupacijos pradžios valdžią savo rankose laikė Prezidentas A. Smetona, jis ir buvo pagrindinis autoritarinės valdžios architektas.

Būdamas prityręs politikas, suprato grėsmę Europos demokratijai ir iš J. Stalino bei A. Hitlerio pusės. Skaudžiai reagavo Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, Lietuvoje įsikūrus SSRS daliniams. Vienintelis iš to meto politikų 193910-10 tarp Lietuvos ir SSRS pasirašytą Savitarpio pagalbos sutartį (pagal ją SSRS grąžino Lietuvai Vilniaus kraštą, bet įsileido 20 tūkst. Raudonosios armijos karių) vertino kritiškai. Jis jau tada ligos patale viešai pareiškė, kad „nebėra laisvos Lietuvos“. Dauguma kitų politikų tik pozityviai vertino 1939 m. Vilniaus sugrąžinimo sąlygas. 1939 m. rudenį M. Sleževičius sunkiai susirgo ir lapkričio 11 d. mirė. Palaidotas Kaune.

ZIGMAS PRANCKUS

KANDIDATAS Į TARYBOS NARIUS NR. 4

M. Sleževičiaus 140-ųjų gimimo metinių minėjimas Paupio k., Viduklės sen.

M. Sleževičius (centre) – Ketvirtojo ministrų kabineto Ministras Pirmininkas

UŽ LAIMINGUS RASEINIŲ KRAŠTO ŽMONES! 5

ALGIMANTAS MIELINIS: ARTĖJANTYS SAVIVALDOS RINKIMAI TAPS LEMIAMI ŠALIAI

skleidėjai, o ne eiliniai žmonės.

Savivalda ne išimtis, čia taip pat visko pasitaiko. Daug triukšmo, bet atliktais darbais neblizgama. Todėl atėję į savivaldos rinkimus kovo

dėmesio ar galimybių.

ALGIMANTAS MIELINIS

KANDIDATAS Į TARYBOS NARIUS NR. 5

Negaliu ramiai stebėti, kas vyksta aplinkui. Bandoma dekriminalizuoti narkotikus, įteisinti 72 skirtingas lytis ir jų partnerystę, susipykta su visais šalies kaimynais, elektros kainos šovė į dausas, infliacija drasko ne vienam kišenes, bet Vyriausybė žiūri tik savo interesų, valdančiąją partiją purto pedofilijos skandalas, žmonės pašiurpę nuo tokio valdymo, jaučiasi užmiršti ir niekam nereikalingi.

Artėjantys savivaldybių tarybų ir merų rinkimai lems tolesnę šalies raidą. Nes paprastai savivaldos rinkimai rodo kokios bus tendencijos renkant kitą Seimą.

Labai norisi, kad kitas Seimas būtų daugiau valstietiškas, kad būtų grįžtama prie valstybės ištakų –labiau rūpinamasi realia žmonių gerove visais lygiais, o ne šūkiais demonstruojami pseudopasiekimai, kuriuos jaučia tik patys

5 d. balsuokite itin atidžiai. Rinkitės patirtį turinčius ir darbą išmanančius kandidatus. Mūsų – valstiečių skyriaus kandidatai turi bene daugiausia patirties dirbant tiek savivaldoje, tiek Seime. Daugiausia turime įvairių sričių inžinierių, pedagogų, agronomų, ekonomistų, teisininkų, ūkininkų, medikų, filologų ir t. t. Savo rate rastume kompetentingų narių visiems Tarybos komitetams ir komisijoms. Mūsų komanda pasiruošusi dirbti petys petin mūsų krašto žmonėms.

Esame lūžio taške. Arba su žmonių pagalba laimėsime, arba leisime, kad mus grąžintų į beveidę ir bejausmę, šaltą ir abejingą žmogui politiką.

Senoliai sakydavo, kad tauta, pamiršusi savo šaknis, tradicijas, savo kalbą ir kultūrą – pasmerkta mirčiai. Todėl svarbu stiprinti nacionalinę valstybę ir savivaldą, ugdyti pasitikėjimą ja. Lietuva – visų mūsų namai. Privalome pasiekti, kad juose norėtųsi gyventi, o laikinai išvykusiems – visada sugrįžti. Kiekvienas pilietis turi žinoti, kad savas kraštas jam suteiks galimybę dirbti, kurti šeimą, auginti vaikus, turėti namus, užtikrintą ir ramią senatvę. Bet, svarbiausia, kad čia neliktų vietos žmonių skaldymui bei segregacijai į vertesnius ir nevertus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visada pasisakė už Lietuvos vienybę, pamatines Tautos vertybes. Palaikydami mūsų sąrašą Tarybos rinkimuose ir iškeltą kandidatą į merus dr. Arvydą Nekrošių, galite būti tikri, kad tiek nacionalinėje politikoje, tiek savivaldoje Jums atstovaus tradicinėms vertybėms ištikima komanda. Mūsų politikai dės visas pastangas Jūsų gyvenimo kokybei užtikrinti – medicinos prieinamumui, švietimo ir kultūros įstaigų puoselėjimui, darbo vietų

kūrimui, kelių tiesimui ir kitos reikalingos infrastruktūros statybai.

Šiandien mums visiems labai svarbu, kad kaip Tauta tik stiprėtume, neleistume niekam laužyti mūsų tikėjimo Tėvyne. Todėl darykime darbus, kurie mūsų valstybę stiprins, o ne skaldys į šipulius.

Norinčius palaikyti partiją, iš tiesų puoselėjančią tradicines vertybes, nacionalinius interesus ir tautinę savimonę, kviečiu balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Rinkimų sąraše mūsų numeris 12.

Algimantas Mielinis (g. 1962 m. gruodžio 24 d. Jūkainiuose, Raseinių r.) – Lietuvos ir Raseinių rajono savivaldybės politinis ir visuomenės veikėjas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, zooinžinierius. Ūkininkas.

• 2000–2011 m. Raseinių rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis specialistas, maisto produktų inspektorius.

• 2011–2012 m. Raseinių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis specialistas, maisto produktų inspektorius.

• Nuo 2011 m. Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys.

• 2012–2015 m. Raseinių rajono savivaldybės meras.

• 2015–2016 m. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius.

• 2016–2018 m. Raseinių rajono savivaldybės mero patarėjas.

• 2019–2020 m. LR Seimo pirmininko pavaduotojo padėjėjas.

• 2020–2023 m. Seimo nario patarėjas.

• Kaimų bendruomenių „Viduklė“ ir „Sujainiai“ narys.

• Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus narys.

• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

TADAS GALINAITIS: MYLĖTI DARBĄ, SAVO KRAŠTO ŽEMĘ IR ŠEIMĄ

norisi būti ten, kur gimei? Turbūt kažko panašaus savęs klausęs yra ne vienas kaime ar nedideliame Lietuvos miestelyje gimęs ir augęs žmogus. Ne išimtis ir aš. Ir tikiu, kad atradau formulę, pagal kurią susidėlioja mano vertybių piramidė: mylėti darbą, žemę ir šeimą.

TADAS GALINAITIS

KANDIDATAS Į TARYBOS NARIUS NR. 9

Kokia jaunų žmonių ateitis mažesniuose miesteliuose? Ar įmanoma neišvažiuojant susikurti saugią šiandieną sau ir galvoti apie rytdieną savo vaikams? Kuo užsiimti ir ką veikti, kai pasaulis atviras, tačiau

Mylėti darbą, kurį darai, išmokė tėvų pavyzdys: gimiau mokytojos ir ūkininko šeimoje, todėl nuo mažens jaučiau, kad už profesijos pavadinimo yra kažkas gerokai daugiau. Pirmiausia tai atsakomybė, pagarba, o galiausiai tikėjimas, kad savo darbu gali kurti, keisti ir auginti. Ir nesvarbu, augini javus ar žmones, –kiekvienas darbas yra svarbus ir reikalingas, tik privalai jį daryti nuoširdžiai ir atsakingai.

Vedamas tėčio pavyzdžio ir pats tapau ūkininku, baigiau agronomi-

jos ir ekologijos studijas, kad ūkyje gebėčiau pritaikyti naujausias technologijas, ūkininkauti išmaniai ir žinoti, kad pats su malonumu valgyčiau duoną, keptą iš mano ūkyje augintų javų. Mano tikslas –ne tik iš hektaro uždirbti daugiau, bet galvoti ir apie tausojančias technologijas, saugančias dirvožemį ir ekosistemą ateities kartoms. Nuo to prasideda meilė savam kraštui – juk turi tikėti, kad po tavęs čia augs vaikai ir vaikų vaikai, todėl turi mylėti ir saugoti žemę tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasmėmis.

Ir būtent vaikų atsiradimas buvo trečia mano formulės dalis, sudėliojusi atsakymus į visus klausimus. Reikia kurti, puoselėti ir atiduoti visą energiją tam, kad būtent čia būtų gera gyventi ne tik pačiam, bet norėtųsi grįžti ir vaikams. Tikiu, kad

šios trys vertybės yra svarbios ne vienam kraštiečiui, todėl norėčiau, kad savivaldoje būtų kuo daugiau sprendimų, padedančių jas įtvirtinti.

LIETUVOS VALSTIEČIŲ

VIDA AČIENĖ: RAJONO POLITIKAI TURI GALIMYBES PADĖTI SAVO KRAŠTO ŽMONĖMS

Ar gali kas nors prieštarauti, kad visos priemonės skirtos žmonėms?

Aš dalyvavau svarstymuose ir balsavau už tai, kad visa tai skirta mums – lietuviams, kad mums mūsų šalyje būtų geriau gyventi. Tai buvo labai įdomus ir produktyvus laikotarpis, kuriuo tiek aš, tiek komanda, su kuria dirbau ir dirbu iki šiol, jautėmės gerai.

pasišaipyti. Man tai yra svetima. Kitų žeminimas, neturint argumentų, įrodančių savo pranašumą, yra yda. Niekada neieškojau lengvų kelių, visos darbinės veiklos pagrindas buvo atsakomybė ir pareiga žmonėms.

darbų.

Mano kelio į politiką pradžia buvo 2016 metai. Tada buvau išrinkta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše ir tapau Seimo nare. Patikimiausias šaltinis ir maloniausias darbas man buvo nuolatinis bendravimas su žmonėmis – gilinausi į jų rūpesčius, lūkesčius ir pasiūlymus, atsižvelgiant į juos gimdavo teisės aktų pakeitimai, gerinantys žmonių gerovę pasiūlymai.

Dirbdama Seimo Biudžeto komitete ir kitose darbo grupėse, vadovaudama Migracijos komisijai, turėjau galimybę teikti teisės aktų pakeitimus socialinei atskirčiai mažinti, regionams stiprinti, pagalbos priemones jaunoms šeimoms. Būtent tuo laikotarpiu „gimė“ vaiko pinigai, didėjo senjorų pensijos, mokytojų, gydytojų atlyginimai, ženkliai pigo kompensuojamieji vaistai, o nuo 75 metų žmonėms vaistai tapo nemokami. Atsirado parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti regionuose. Ir tai ne galutinis sąrašas.

VIDA AČIENĖ

Ekonomistė, 2005–2016 m. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Projektų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė, Žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja. 2016–2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo narė. 2020–2023 m. Seimo narių Aušrinės Norkienės ir Eugenijaus Jovaišos patarėja. Šiluvos piligrimų kryžių kelio paramos fondo steigėja ir dalininkė. Kandidatė į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Nemakščių sen.

Būdama Seimo nare niekada nebuvau abejinga savo krašto žmonėms, dažnai dalyvaudavau jų susibūrimuose, kiek galėdavau stengiausi padėti. Neskirsčiau žmonių į gerus ar blogus, nedariau iš politikos skandalų. Politikui nereikia pačiam susigalvoti temų, jas diktuoja pats gyvenimas, svarbu neužsidėti karūnos ir nenutolti nuo žmonių. Kuriantis, didelę atsakomybę turintis žmogus paprastai lieka šešėlyje, nes stovėti ant „bačkos”, kai nuoširdžiai dirbi, paprasčiausiai nelieka laiko.

Manau, kad rajono politikai turi galimybių padėti savo krašto žmonėms, nes jie yra artimiausi patarėjai.

Deja, tenka pastebėti, kad politikų atitrūkimas nuo visuomenės vis dar yra gana paplitęs mūsų visuomenėje. Bendravimas suaktyvėja tik artėjant rinkimams, atsiranda vadinamųjų gelbėtojų, menkinančių visa tai, kas padaryta, ir nepraleidžiama proga dažnai iš to

Įsipareigojimai šeimai, galima sakyti, baigti, vaikai jau užauginti, todėl visą savo darbinį potencialą dabar galiu skirti darbinei veiklai žmonių labui. Manau, kad mano įgyta patirtis tarnautų dirbant Tarybos nare.

Didžiausią nerimą man kelia mūsų regionų ateitis. Raseiniai taip pat. Čia aš gimiau, augau ir man šis kraštas iki šiol pats mieliausias.

Mūsų rajone yra sukurta puiki infrastruktūra, bendruomenės turi savo namus, keliai nors ir nėra patenkinamos būklės, bet yra miesteliuose veikiantys vaikų darželiai – kaimas dar gyvas ir mielas gyventi. Rajono strateginė padėtis ypač gera, Lietuvos vidurys, tačiau Damoklo kardas pakibo virš Raseinių ligoninės, kelioms gimnazijoms ateityje gresia panaikinimas, jaunimo užimtumas tūno kažkur šešėlyje. Mūsų žmonės jau baigia pamiršti, kad yra kultūros namai, kuriuos renovuoja vietos politikai jau beveik 2 kadencijas ir kt. Daug dar yra užleistų ir būsimų

Visi mes esame žmonės su savo matymu, ydomis, pomėgiais. Niekada nesirgau pavydo liga, niekada man netrukdė kitų mano bendražygių sėkmė. Nelaikau savęs gelbėtoja. Turiu savo nuostatas ir jomis vadovaujuosi. Priimant sprendimą būtina atsižvelgti į bendruomenės interesus, kaip tai palies vietos gyventojus, išklausyti visus argumentus, ieškoti sąlyčio taškų.

Manau, kad raseiniškiams svarbu turėti ligoninę, gerą ugdymo infrastruktūrą, jaunimo užimtumo tinklą.

Daugelis sprendimų pastaruoju metu priimami siekiant vieno tikslo –lėšų taupymo. Manau, kad svarbiausia yra žmogus, o ne aritmetinis naudos skaičiavimas. Manau, kad vien tik finansinę naudą skaičiuojantys politikai užmaskuoja lyderystės stoką.

Džiaugiuosi nuveiktų darbų rezultatais. Mane visada tai motyvavo. Nebijau klysti, nepasisekusių dalykų nevertinu kaip nesėkmės, vertinu kaip galimybę surasti kitą būdą sėkmei pasiekti. Kandidatuoju į Raseinių rajono tarybą, turėdama tikslą – sukurti palankesnes sąlygas žmogui gyventi, kurti šeimą, smulkiam verslui plėtotis, rajonui visapusiškai stiprėti.

VIDA AČIENĖ

KANDIDATĖ Į TARYBOS NARIUS NR. 6

2016–2020 M. LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS FRAKCIJA SEIME

UŽ LAIMINGUS RASEINIŲ KRAŠTO ŽMONES! 7

EDGARAS JUŠKA: KULTŪRA VAKAR, ŠIANDIEN IR RYTOJ

sutinku, kad stiprinama ir tobulinama Raseinių miesto kultūros centro techninė ir ūkinė pusė, skiriamas nemažas finansavimas įvairiems projektams ir šventėms, tačiau turėtume rasti būdų sutvirtinti ir periferijos (miestelių, kaimų) padėtį ir būklę, ne tik skirdami lėšų bazei atnaujinti, bet ir jauniems, perspektyviems specialistams pritraukti, motyvuodami ir skatindami juos normaliomis darbo sąlygomis ir padoriu atlyginimu.

EDGARAS JUŠKA

KANDIDATAS Į TARYBOS NARIUS NR. 7

Pakalbėkime apie kultūrą. Pats daug metų dirbu šioje srityje, todėl matau, kokia yra situacija valstybės ir rajono lygmeniu, kokie pokyčiai vyksta, kokia visuomenės ir bendruomenės reakcija, todėl pačiam labai aktualu apie tai kalbėti, iškelti problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų.

Pradėkime nuo to, kad kultūros darbuotojo gyvenimo orumas ir prestižas valstybės mastu yra sėkmingai mindomas ir menkas. Sunkiai rasite šios srities specialistą, kuris, be savo tiesioginių pareigų, nedirbtų kur nors antraeilio darbo tam, kad išlaikytų savo šeimą. Valstybės reikalavimai ir spaudimas kultūros darbuotojams didėja (dėl išsilavinimo, renginių kokybės, kompetencijos), o kiek per metus didėja šios srities specialisto atlyginimas?

Už tą sumą neverta būtų eiti savaitgaliui apsipirkti į prekybos centrą. Kiek Raseinių rajonas turi iki galo sutvarkytų ir renovuotų kultūros centrų pagal europinius standartus? Turbūt vieną – Ariogaloje. Kiek yra tokių, kur būtų gėda atsivesti svečią ir raudonuotum iš gėdos?

Atsakymas – daug. Ant kelių pirštų galima suskaičiuoti, kiek kultūros padalinių turi kokybišką, modernią ir solidžią materialinę bazę su nauja garso aparatūra, leidžiančia įgarsinti didesnius ir profesionalesnius meno kolektyvus, apšildomas koncertines sales, veikiančias sanitarines ir higienos patalpas. Vienintelis punktas, turintis galimybę normaliai aptarnauti renginį, kalbant apie scenos apšvietimą ir garsą, yra Raseiniai (nors šiuo metu renovuojamas pagrindinis miesto pastatas). Sunku priartinti kultūrą prie kokybės ir gero meninio lygio, jei vargstame, kuriant meno kolektyvų sceninį įvaizdį (aprangą), aprūpinant juos instrumentais, mažinant finansavimą jų reprezentacinėms išvykoms. Taip,

Apima liūdesys, pyktis ir pavydas, pamačius Estijos ar kitos išsivysčiusios šalies kultūrinę padėtį ir situaciją, kur dominuoja kitoks –pagarbus, atsakingas ir produktyvus valstybės požiūris į kultūros darbuotoją, – kasmet adekvačiai kylantys atlyginimai, geros ir normalios darbo sąlygos, patraukli, šiuolaikiška, „vakarietiška“ kultūros politika, stiprinanti žmonių motyvaciją, kelianti šią profesiją į autoritetingą ir prestižišką lygmenį, orientuojantis į kaimo vietoves, jų kultūrinį puoselėjimą ir gyvavimą.

Kultūra nėra išskirtinė sritis, čia turi vykti ir vyksta natūralūs reiškiniai: darbuotojų rotacija, optimizavimas, kompetencijos kėlimas, struktūros pokyčiai ir t. t. Įstaigos įvaizdis ir darbo kokybė labai priklauso ir nuo vadovo savybių, darbuotojų išskirtinumo, darbo patirties, išsilavinimo, stažo, motyvacijos, mikroklimato, strategijos, darbo krūvio pasidalinimo, padalinių išsidėstymo ir statuso. Kalbant apie Raseinių rajoną, manau, beveik kiekviena seniūnija (ne tik Raseinių) turėtų disponuoti savo tvirtomis galimybėmis ir galiomis –tvirta materialinė bazė, kompetentingų įvairių sričių darbuotojų (kultūrinių renginių organizatorių, meno vadovų, garso režisierių, šviesos operatorių, scenografų, ūkvedžių, aptarnaujančio personalo) komanda, objektyviai ir pagal galimybes paskirstytas darbo krūvis ir padorus atlygis.

Žinoma, mano vizija sunkiai įgyvendinama, bet siekti ir stengtis reikia. Ne tik dėl to, kad kiltų kultūros meninis lygis, būtų užimtos žiūrovų kėdės ir salės, bet ir dėl to, kad augtų patriotiškumo, pasididžiavimo ir autentiškumo jausmas, noras sugrįžti ir dirbti čia savo žmonių labui, tikėjimas, džiaugsmas ir meilė tam, ką geriausiai moki daryti ...

Raseinių rajono kultūros centro kultūrinių renginių koordinatorius

Edgaras Juška

Raseinių rajono kultūros centras renovuojamas ne vienus metus

VILMA KMITIENĖ: AR BENAMIŲ GYVŪNŲ

GLOBOS NAMAI BŪTINI? TAIP!

pirkti šią paslaugą iš aplinkinių rajonų, kuriuose jie yra įsteigti. Artimiausi beglobių augintinių namai tolokai – Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje.

VILMA KMITIENĖ

KANDIDATĖ Į TARYBOS NARIUS NR. 44

Kaip ir kiekviename mieste, taip ir mūsų, manau, reikalingi benamių gyvūnų globos namai. Kadaise savivaldybė žadėjo tokius įrengti, bet ilgainiui projektas nugrimzdo į nežinią.

Pagal galiojančią tvarką, savivaldybė turi arba steigti gyvūnų globos namus, arba

Įkūrus tokius namus mūsų rajone, būtų galima išgelbėti sunkiai sužalotus šunis, kates ir kitus gyvūnus, užtikrinti gyvūnų gerovę pagal LR galiojančius teisės aktus, pagal galimybes prisidėti prie gyvūnų vakcinacijos, kastracijos, lėtinių ligų diagnostikos ir kitų būtinų skubių procedūrų. Radus sunkiai sužalotą gyvūną, reikiama pagalba būtų suteikta nedelsiant, nelaukiant specialistų iš kitų rajonų.

Būtų galima ne tik gelbėti gyvūnus, bet ir pasirūpinti pamestais ar neprižiūrimais gyvūnais. Jiems surasti naujus namus, grąžinti atgal pas šeimininkus, jei buvo pasiklydę. Kastruotos katės būtų paleidžiamos atgal į savo buveines.

Įkūrus benamių gyvūnų globos namus, būtų galima išgelbėti ne vieną gyvybę

VIOLETA MIELINIENĖ: BŪTINA TOBULINTI SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO SISTEMĄ

kad tiek rajono ir ne tik gyventojų atsiliepė į Leono bėdą: aukojo maisto, drabužių, net televizorių, pirko Leono pagamintus bulvių skustukus. Viskas būtų puiku, bet iš karto kyla klausimas: kur visus tuos metus buvo seniūnas, socialiniai darbuotojai? Negi metų metus niekam nebuvo įdomu, kaip pačiame rajono pakraštyje mažoje sukrypusioje trobelėje gyvena vienišas judėjimo negalią turintis žmogus?

Plačiai eskaluojamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas šiuo atveju nesuveikė, tad dvi savaites pati mergaitei tiekiau maistą. „Neįveikiama“ problema buvo išspręsta.

Šios ir panašios istorijos, deja, tampa liūdna mūsų kasdienybe. Galime tik įsivaizduoti, kiek mūsų palyginti nedideliame rajone dar esama pamirštų, neaplankytų, vienišų ir be vilties laukiančių ...

Tiek biudžetinės įstaigos, tiek visuomenininkai ir savanoriai gali ir turi sutelkti pastangas, kad suteiktų socialinę pagalbą asmenims, kurie nesugeba patys pasirūpinti.

MIELINIENĖ

Vyriausybė yra prikūrusi gausybę paramos programų, kurias kaip deleguotas funkcijas įgyvendina vietos savivalda. Programų tikslas – rūpinimasis neįgaliais, vienišais, socialiai pažeidžiamais asmenimis. Tam yra skiriama penktadalis Raseinių rajono savivaldybės biudžeto lėšų, tačiau vis dar tenka susidurti su situacijomis, kurios netelpa į jokius pagalbos rėmus.

Pakalbėkime apie tuos neįgalius ir vienišus asmenis, kurie neturi artimųjų arba artimieji jais nepasirūpina. Neretai tokie žmonės gyvena atokiau nuo gyvenviečių, vienkiemiuose ir dėl sveikatos problemų ar senyvo amžiaus nesugeba paprašyti paramos, pasinaudoti teisėtai priklausančiomis vienokiomis ar kitokiomis socialinėmis paslaugomis. Senyviems žmonėms itin sunku prisiversti prašyti pagalbos, dažnai jie būna ramūs ir santūrūs arba net visiškai nusivylę gyvenimu ir nebetiki, kad gali kas nors pasikeisti.

Prisiminkime neseniai socialiniuose tinkluose nuskambėjusią Raseinių rajono gyventojo Leono istoriją. Protu nesuvokiama, kaip vienišas, judėjimo negalią turintis žmogus ne vienus metus išgyvena gaudamas vos daugiau nei 100 eurų per mėnesį. Už tokius pinigus, atrodytų, net pramisti neįmanoma. Vyriškis neišgali įsigyti malkų savo trobelei apšildyti, nors kompensacija už kurą jam, be abejo, priklauso. Laimei, atsitiktinai pas Leoną užsuko socialiai atsakingas pilietis, kuris, išvydęs tokią situaciją, neliko abejingas – istorija pasidalino socialiniuose tinkluose. Džiugu,

Nesinori nieko kaltinti – visų dideli darbo krūviai, bet … Bent kartą per metus aplankyti tokius atokiai gyvenančius vienišus senelius ir neįgaliuosius juk galima rasti laiko. Beje, kai pagaliau Savivaldybės tarybą pasiekė sprendimo projektas dėl Leono atleidimo nuo mokesčio už atliekų surinkimą ir tvarkymą, visi rajono tarybos nariai tam pritarė. Pripažinkite, jeigu ne visuomeniški gyventojai, jūs ir dabar nežinotumėte, kad rajono pakrašty gyvena vienišas, socialiai pažeidžiamas žmogus, jau seniai beviltiškai laukiantis, kad jį pamatytų, išgirstų ir padėtų bėdoje.

Panašių istorijų – ne viena. Pavyzdžiui, psichikos negalią turintis asmuo gyvena be elektros, baisiomis antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau iš savo būsto nesutinka vykti į socialinės globos namus. Nesutinka, tai nesutinka – atsakingos tarnybos numoja ranka. Ir toks žmogus paliekamas likimo valioje. Gerai nors tiek, kad seniūnija atveža malkų ir už pašalpos lėšas nuperka maisto.

Manau, galima rasti būdų realios situacijos nesuvokiančiam žmogui, suteikti saugias, švarias, šviesias gyvenimo sąlygas. Tai mūsų, rajono gyventojų, rūpestis šalia esančiu.

Dar viena situacija, kurioje teko dalyvauti pačiai. Į Savivaldybę kreipėsi moteris su problema: ji skubiai turi gultis į ligoninę, tačiau nėra kas atneš maisto vienai namuose liekančiai neįgaliai dukrai. Moteriškė verkdama pasakojo, kad kreipėsi į kelias socialinių paslaugų įstaigas, tačiau šios paaiškino, jog taip greitai nespės sutvarkyti dokumentų ir suteikti paslaugų, kurios galbūt net nepriklauso. Puikiai suprantama situacija: biudžetinės įstaigos turi vadovautis teisės aktais ir galbūt negalėjo suteikti pagalbos šiuo atveju. Tačiau kas trukdė socialinių įstaigų darbuotojams tiesiog žmogiškai padėti, nukreipti bėdos ištiktą moterį į organizacijas, kuriose talkina savanoriai, galintys nugabenti maistą neįgaliam asmeniui.

Peršasi išvada, kad vien biudžetinių įstaigų veikla ne visuomet pajėgi išspręsti paprastas žmogiškas problemas. Norint iš tiesų padėti socialiai pažeidžiamiems asmenims, būtina stiprinti socialinių įstaigų ir bendruomenių, visuomenininkų, savanorių bendradarbiavimą. Tuo tikslu kaimų bendruomenėms reikia skirti tikslinių lėšų, kad bendruomenės nariai galėtų suteikti elementarią socialinę pagalbą toje teritorijoje gyvenantiems senyviems, neįgaliems, savimi pasirūpinti negalintiems asmenims: pristatyti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, nupirkti produktų ar vaistų, pagelbėti buityje. Taip, rajone kursuoja nemokami autobusai, tačiau tikrai ne kiekvienas pagyvenęs ar neįgalus žmogus yra pajėgus nueiti iki autobuso stotelės.

Seniūno, socialinių darbuotojų, kaimynų, giminių ir visuomeniškų piliečių iniciatyva pirmiausia reikėtų identifikuoti pagalbos stokojančius asmenis, išsiaiškinti jų sveikatos būklę, specialiuosius poreikius, jeigu reikia, padėti dėl neįgalumo nustatymo, sutvarkyti dokumentus dėl priklausančių socialinių paslaugų ir stebėti, kad asmuo būtų prižiūrimas.

Rajone būtina tobulinti socialinių paslaugų teikimo sistemą. Galima būtų įsteigti pranešimų sistemą apie būtiną socialinę pagalbą (ar bent telefono numerį), kuriuo būtų galima skambinti patiems arba informuoti anonimiškai dėl vienišų ir gyvenimo užribyje atsidūrusių asmenų problemų. Gautą signalą turėtų vertinti seniūnijų ir socialiniai darbuotojai, savanoriai ir visuomenininkai, jie bendromis pastangomis vienkartinius ar rimtus ilgalaikius sunkumus išspręstų. Norint sukurti gerovės valstybę, pirmiausia turime pasirūpinti tais, kurie arčiausiai mūsų – savo rajono socialiai jautria visuomenės dalimi.

RAMUTĖ MANGIRDIENĖ: BŪTINA PADĖTI JAUNIMUI DIRBTI IR UŽSIDIRBTI

gyventojai ir kitų miestų gyventojai, skirtumai yra milžiniški. Tai gali paliudyti kiekvienas regionuose sunkiau besiverčiantis žmogus.

Jis, girdėdamas per televiziją kalbančius politologus ir ekonomistus apie sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką, kylančius atlyginimus, jaučiasi tarsi ne tos šalies gyventojas.

RAMUTĖ MANGIRDIENĖ

KANDIDATĖ Į TARYBOS NARIUS NR. 13

Jau kuris laikas egzistuoja „dvi Lietuvos“ ir jos palaipsniui tolsta viena nuo kitos. Provincijoje gali nebelikti jokio ekonominio gyvenimo. Taip pastaruoju metu prognozuoja žymūs Lietuvos ekonomistai.

O realybė yra dar baisesnė – tarp pajamų, kurias gauna didmiesčių

Dažnas valdžios atstovas neturi žalio supratimo, ką reikia daryti. Vietoj esminių politinių sprendimų jie formuoja tik gražią viešąją nuomonę už pinigus, savęs parodymą, fotografavimą. O žmonės ir toliau vargsta regionuose savo vargus.

Valstiečiai, siekdami mažinti jaunimo išvykimą iš Raseinių rajono į didžiuosius miestus ar užsienį, siūlo skatinti ir plėtoti startuolių ekosistemą, sudaryti palankias sąlygas kūrybinių industrijų veiklos plėtrai, laisvai samdomų specialistų pritraukimui ir įsikūrimui. Tiesiog būtina mokyti jaunimą dirbti ir užsidirbti savame krašte.

GEDRIMA RAMUCKIENĖ: NUO GAISRO NUKENTĖJUSIEMS – PAGALBA IŠ SAVIVALDYBĖS

prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (11 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5 proc.), neatsargus rūkymas (3 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2 proc.), padegimai (2,6 proc.) ir t. t.

GEDRIMA RAMUCKIENĖ

KANDIDATĖ Į TARYBOS NARIUS NR. 36

Per metus Lietuvoje vidutiniškai kyla daugiau kaip 8 300 gaisrų. Iš jų apie 30 proc. užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose. Pagrindinės gaisrų priežastys –pašalinis ugnies šaltinis (19 proc.), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (17 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (19 proc.), elektros įrenginių,

VYTAUTAS

Po gaisro dažnu atveju gyvenamosios patalpos tampa netinkamos gyventi ir žmonės priversti ieškoti pagalbos. Vieniems padeda kaimynai, priglaudžia miestelio gyventojai ar giminaičiai, bet ne visi laikinos pagalbos sulaukia. Vieni nenori tapti našta, kiti paprasčiausiai neturi dokumentų ar pinigų nuomotis laikinas patalpas.

Savivaldybė ir seniūnijos pagal galimybes, jei į jas kreipiasi, padeda, bet ši pagalba apsiriboja smulkia vienkartine išmoka ar technine pagalba. Retais atvejais padedama socialiniu būstu, bet ir jis būna nutolęs nuo buvusios gyvenamosios vietos ar darbo. Tenka eikvoti laiką ir pinigus važinėjimams iki buvusių namų, norint juos pradėti tvarkyti.

Manau, kad savivalda galėtų

padėti suteikiant laikiną gyvenamąjį plotą vietoje – kur sudegė žmonių namai. Būtų atvežamas konteineris, pritaikytas gyventi, su minimaliais higieniniais reikalavimais. Žmogus galėtų tvarkytis nuodėgulius vietoje. Būtų mažiau streso ir finansinių išlaidų.

Laikinas būstas galėtų būti su-

teikiamas nemokamai pusmečiui seniūnui rekomendavus. Tokio tipo nameliai nebrangiai kainuoja ir nebūtų didelė našta savivaldybės biudžetui, tačiau žmonėms padėtų išvengti stresinės situacijos po gaisro, leistų ramiai grįžti prie aplinkos tvarkymosi ir įprasto gyvenimo savo kieme.

DUDURAVIČIUS: NE ŽODŽIAIS, O DARBAIS ĮGYVENDINSIME SAVO PROGRAMĄ

puikiai parodo apgailėtina infrastruktūros, ar tai būtų vandentvarkos, ar kelių, būklė. Ką jau kalbėti apie kelių priežiūrą ir žvyrkelių tvarkymą. Ne vienas važiuodamas duobėtais rajono keliais keiksnoja valdžią. O kur dar žiemą ledu virtę kaimo keliai, kaip tokiais vaikai vežami į mokyklas?

Nutrauktas sportas gimnazijoje dėl finansavimo panaikinimo. Nevyksta šokiai pagyvenusiems žmonėms. Bočių bendruomenė neturi tinkamų sąlygų repeticijoms.

VYTAUTAS DUDURAVIČIUS

KANDIDATAS Į TARYBOS NARIUS NR. 38

Bet kuriam turėjusiam reikalų su biurokratais, savivaldos departamentų vadovais ar tarybos nariais, ne kartą susidaro įspūdis, kad jų prioritetas yra ne gyventojų, o privatūs verslo interesai. Jie eilinius miestelio ar kaimo žmones prisimena tik prieš rinkimus. Visi ateina su gražiais šūkiais apie valdžios artumą kiekvienam žmogui. Tačiau viskas labai greitai baigiasi po rinkimų, kur nors ties pirmo savivaldybės administracijos kabineto slenksčiu.

Ribotus savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų vadovų gebėjimus

Aktualus ir neprižiūrimo bešeimininkio nekilnojamojo turto klausimas. Apgriuvę pastatai ne tik gadina kaimo vaizdą, bet ir kelia tiesioginį pavojų. Ten landžioja vaikai, lankosi benamiai, iki nelaimės vos keli žingsniai.

O kur dar visiškas aktyvumo trūkumas sprendžiant gyventojų socialines problemas, bent jau mėginti užlopyti švietimo bei sveikatos apsaugos sistemų spragas. Kur pastangos išlaikyti mūsų ligoninės skyrius, kad jie nebūtų uždaryti? Ar nuo šiol turėsime kaskart susirgę registruotis į milžiniškas eiles norėdami patekti pas specialistą už 100 kilometrų?

Gyvenimas regione vis sunkesnis, vis rečiau užsuka autobusai, duris užveria pašto skyriai, uždaromos kaimo mokyklos, bibliotekos, nelieka ilgamečių kultūros darbuotojų, atleidžiami meno vadovai ir t. t. Senjorų užimtumas vis prastėja.

Apleisti daugiabučių kiemai, trūksta parkavimosi vietų, nėra suformuotos kiemų teritorijos, iki galo aišku, kas ką turi prižiūrėti – vasarą nupjauti žolę, o žiemą nuvalyti sniegą ar pabarstyti slidžius takelius.

Visa tai lemia gyvenimo kokybę mūsų krašte. Juk nuo to priklauso mūsų vaikų apsisprendimas ateitį kurti gimtajame krašte ar išvažiuoti nusivylus jo perspektyvomis. Mes privalome dėti visas pastangas siekiant išsaugoti jaunimą, kitaip mūsų kraštas bus pasmerktas amžinam merdėjimui.

Ar tikrai mes nusipelnę tik tokios valdžios ir tokio gyvenimo?

Ar galime turėti tokius savivaldybės politikus ir tokią administraciją, kuri matytų miestelių ir kaimų poreikius, kuri nemanytų, kad tartis gali pati su savimi, kuri girdėtų žmonių nuomonę, svarbiausius sprendimus priimtų pasitarusi su bendruomene?

Keista, bet atrodo, kad tokia padėtis visus tenkina. Tiksliau, tenkina vietos politikos ir verslo elitą. Eiliniai žmonės nusivylę politikais

dažnai tyliai paburba, pasipiktina šeimos rate ar pasikalba su kaimynu. Neina į rinkimus ir toliau leidžia vešėti ilgamečiams rajono politikams, kurie ir toliau daro gerokai mažiau nei galėtų.

2023 m. kovo 5 d. ateikite į Raseinių rajono savivaldybės tarybos ir mero rinkimus, ir balsuokite už mūsų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąrašo kandidatus į tarybą, už tokius politikus, kurie neskirstys į savus ir svetimus, tokius, kuriems svarbiausia bus ne asmeninė nauda ar partinės intrigos, o Raseinių krašto žmonės!

Mūsų programa yra pagrįsta realiais siūlymais ir numatytais darbais. Ji nėra pagyrūniška ir utopinė –ji atspindi žmonių lūkesčius.

Būdamas tarybos nariu sieksiu, kad žmonėms svarbūs sprendimai būtų priimami tik atsiklausus gyventojų, kad būtų realios diskusijos visiems patogiu laiku, o ne fiktyvios „konsultacijos“ vidudienį, kai didesnė dalis gyventojų dirba ar turi kitų reikalų.

Manau, kad gyventojai, jausdami, kad yra išklausomi taps aktyvesniais krašto patriotais. Bus daugiau įdomių iniciatyvų ir naudingų pasiūlymų.

TOKS GALĖTŲ BŪTI MOBILUS NAMELIS NUO GAISRO NUKENTĖJUSIEMS ŽMONĖMS

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS NUMERIS RINKIMUOSE –

VIKTORAS VEŽBAVIČIUS: MYLIME SAVO KRAŠTĄ IR GERBIAME KIEKVIENĄ ŽMOGŲ

druomenei. Būtų puiku, jei baigtųsi pagyrų – pažadų ir patyčių viešojoje erdvėje skleidimas. Savivaldybės tarybą sudarys įvairių partijų atstovai. Svarbu, kad visi Tarybos nariai norėtų ne tik save parodyti, susireikšminti, bet ir dirbtų Raseinių rajono žmonėms, rūpintųsi jais, o ne savo asmeniniais reikalais ar savo įvaizdžiu.

specialistų.

Šiame sąraše mano Nr. 16, o kaip nepartinė kandidatė yra mano žmona Nijolė Vežbavičienė, jos Nr. 24! Mes abu, kaip jauni pedagogai, prieš 42 metus pradėję ir tęsę savo pedagoginę veiklą įvairiose Raseinių rajono ugdymo įstaigose, mylime savo kraštą, gerbiame kiekvieną žmogų ir linkime pačio geriausio!

VIKTORAS VEŽBAVIČIUS

KANDIDATAS Į TARYBOS NARIUS NR. 16

Artėja rinkimai į Raseinių rajono savivaldybės tarybą. Aš anksčiau buvau partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys. Nelikus šiai partijai jau keleri metai priklausau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Ši sąjunga savo politinę veiklą grindžia vertybine politika – gerovės visiems Lietuvos žmonėms siekimu, tradicinės šeimos, lietuvybės, kultūros tradicijų, gamtos puoselėjimu. Visos šios vertybės man pačios svarbiausios! Esu pakankamai tolerantiškas, gerbiu kiekvieną žmogų, jo pasirinkimą, tikėjimą, tačiau tradicinė šeima yra vyro ir moters sąjunga. Nepri-

tariu ir tiems šeimų žygiams, akcijoms ar kitiems renginiams, nes tos reklamos dažnai daro ir neigiamą poveikį. Nesuvokiamas ir narkotinių medžiagų legalizavimo klausimas. Kodėl ir ką darome? Negi mums nesvarbu, kokie bus mūsų vaikai, anūkai? Kodėl tolstama nuo tautinių vertybių?

Norėčiau, kad naujai išrinktoje Taryboje būtų daugiau dėmesio paprastiems žmonėms, kad būtų daugiau aiškumo, geranoriškumo, įsiklausymo, kad priimami sprendimai būtų apmąstyti ir pasverti, pateikti ir žinomi ben-

LINAS MOCKUS: BŪDAMAS KAIMO

SENIŪNAIČIU, PUIKIAI ŽINAU PROBLEMAS

Pritariu Arvydo Nekrošiaus kandidatūrai į Raseinių rajono savivaldybės merus. Pirma, tai yra jaunas, energingas gimęs, užaugęs ir gyvenantis Raseiniuose žmogus.

Antra, tai išsilavinęs žmogus: mokslininkas, energetikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.

Trečia, tai kompetentingas: 2016–2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas, 2020–2023 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys. Ketvirta, tai tikras patriotas, Lietuvos šaulių sąjungos narys. Penkta, tai kultūringas, taktiškas ir mielai bendraujantis žmogus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai tik noriu palinkėti geriausios sėkmės! O visus rajono žmones prašau atvykti kovo 5 d. ir balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą Nr. 12! Šios sąjungos sąraše yra daug atsakingų ir puikių žmonių, įvairių profesijų kompetentingų

VIDMANTAS TIJŪNAITIS: GYVENIMAS

KAIME TURI PRIVALUMŲ IR TRŪKUMŲ

LINAS MOCKUS

KANDIDATAS Į TARYBOS NARIUS NR. 15

Esu ūkininkas, žinau duonos ir darbo vertę. Domiuosi politika, esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Raseinių sk. valdybos narys, Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių sk. narys. Politinėje veikloje

taip pat pasirinkau kaimo žmonėms artimą politinę partiją – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Šioje sąjungoje esame bendraminčiai –žinome, dėl ko skauda kaimo žmogui, kas jam kelia nerimą. Kartais atrodo, kad Lietuva, visą dėmesį sutelkusi į ūkio raidą, į bendrojo produkto kūrimo rodiklius, pamiršta žmogų. Tačiau jie turėtų susimąstyti dėl mažėjančio gimstamumo, dėl senstančios tautos, dėl ištuštėjusių kaimų, kuriuose tiek mažai likusių mokyklų ar nėra medicinos įstaigos, todėl dažnai tenka galvoti, kaip nuvažiuoti į miestą pas gydytoją.

O kaip dėl jaunų šeimų, kurių vis mažėja regionuose? Joms reikia daugiau dėmesio ir motyvacijos čia likti. Būdamas kaimo seniūnaičiu, puikiai žinau problemas, su kuriomis susiduria regiono jaunimas ir jaunos šeimos. Daug opių problemų laukia operatyvių sprendimų. Žinodamas tas problemas, norėčiau jas spręsti, jei būčiau rajono Taryboje.

VIDMANTAS TIJŪNAITIS

KANDIDATAS Į TARYBOS NARIUS NR. 17

Visa Lietuva yra puiki šalis gyventi. Tolygesnis gerovės paskirstymas leistų mažesnių miestelių ar kaimo gyventojams būti ramesniems dėl savo pajamų. O tai žmonėms reikštų galimybę įgyvendinti savo svajonę gyventi kaime be didesnių trūkumų

ir naudotis visuotinai pripažįstamais privalumais. Pastaruoju metu šeimos, ypač grįžusios iš užsienio į Lietuvą, būsto ieško ne mieste, o kaime arba netgi vienkiemyje.

Gyvenimas kaime turi savo privalumų ir trūkumų. Čia švarus oras, pigesnis būstas ir pragyvenimas, gerokai ramiau nei didmiesčiuose, vaikams augti saugesnė aplinka. Galima patiems užsiauginti ekologiško ir visada šviežio maisto. Atrodo, utopija, bet ne viskas taip gražu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Didžiausia problema –kvalifikuoto darbo stoka. Vaikus auginantiems – infrastruktūros trūkumas, nėra darželių, mokyklos toli. Reikia įveikti didelius atstumus duobėtais ir prastai prižiūrimais keliais.

Mano didžiausias noras –prisidėti darbu Raseinių rajono taryboje sprendžiant šias visiems aktualias problemas. Kviečiu palaikyti valstiečių sąrašą.

NIJOLĖ VEŽBAVIČIENĖ

KANDIDATĖ Į TARYBOS NARIUS NR. 24

2023 M. KOVO 5 D. ATEIKITE Į RINKIMUS IR BALSUOKITE UŽ LIETUVOS VASLTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS KANDIDATUS

UŽ LAIMINGUS RASEINIŲ KRAŠTO ŽMONES! 11

ANDRIUS ŠEBELSKIS: ŽMONIŲ IR JŲ TURTO SAUGUMAS – VALSTIEČIŲ PRIORITETAS

nogeninei padėčiai būna kur kas veiksmingesnis.

Šios programos tikslai – tapatūs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos siekiams užtikrinti saugią aplinką, didinti bendruomenės vaidmenį sprendžiant aktualias saugumo problemas.

Visi turi kasdienius darbus ir rūpesčius, ne visada žino, kokias priemones ir būdus gali naudoti saugodami savo aplinką. Todėl labai svarbu žmones įtraukti į aktyvesnį tarpusavio bendravimą ir veikimą kartu, užtikrinti glaudų ryšį su bendruomenės pareigūnu.

Raseinių rajone šiuo metu veiklą vykdo 51 saugios kaimynystės grupė. Jų steigimu ir įveiklinimu užsiima policijos bendruomenės pareigūnai. Lietuvoje šios programos plėtrai pagrindą sudarė 2003 metais patvirtinta Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa. Saugi kaimynystė – puiki alternatyva aktyviems ir bendruomeniškiems gyventojams, kuriems rūpi, kad jų kieme, daugiabutyje, gatvėje ar rajone gyventi, dirbti ir auginti vaikus būtų saugu.

Įrodyta, kad tada, kai patys gyventojai imasi rūpintis savo namų saugumu ir išdrįsta policijai pateikti informaciją apie įtartiną veiklą savo kaimynystėje, poveikis krimi-

Aktyvių grupių nariai turi turėti tinkamas priemones, apmokomi ir konsultuojami.

Dar viena labai svarbi priemonė, užtikrinanti aplinkos saugumą –vaizdo stebėjimo kameros. Jų pagalba galima užtikrinti įsilaužimų ir vandalizmo prevenciją, pėsčiųjų saugumą, eismo stebėjimą ar nepageidaujamo elgesio aptikimą.

Šiuo metu rajone stacionarių kamerų diegimas yra gana gerai išplėtotas. Vaizdo stebėjimo kameros įrengtos įvairiose Raseinių rajono savivaldybės seniūnijų vietose – prie statomų objektų, mokyklų teritorijose, prie šiukšlių konteinerių, gausesnių susibūrimo vietų ir pan.

Viešosios tvarkos skyrius daug dėmesio skiria mobiliųjų kamerų įsigijimui ir aptarnavimui. Visgi turėtume daugiau kalbėti ir apie mobiliąsias kameras, jos yra daug efektyvesnės nei stacionarios. Daug kas žino stacionarių kamerų vietas ir jas gali apeiti, pasirenkant kitus kelius savo nusikalstamai veikai. Tik tiek, kad prie mobilių kamerų reikia papildomo laiko jas perkelti

vis į naują vietą.

Tokių kamerų įsigijimas turi būti derinamas su tinkamu teritorijų apšvietimu. Vaizdo fiksavimo kokybė nuo to labai priklauso ir turi įtakos nusikaltimo išaiškinimui.

Pagrindinės kaimų, miestelių sankryžos, pėsčiųjų takai, teritorijos aplink galimas žmonių susibūrimo vietas turi būti tinkamai, pagal visus reikalavimus apšviestos.

KVIEČIAME KURTI SAUGIĄ KAIMYNYSTĘ

1. Susipažinkite su savo kaimynais ir sušaukite susirinkimą, į jį pasikvieskite Jūsų teritoriją aptarnaujantį bendruomenės pareigūną.

2. Pasikeiskite telefono numeriais, kad esant reikalui galėtumėte nesunkiai juos rasti. Tai puiki proga susipažinti su visais, kurie gyvena jūsų name, gatvėje bei aplinkoje.

3. Išsirinkite saugios kaimynystės grupės atstovą – lyderį ir jo padėjėjus. Įvardinkite problemas, kurios yra aktualios jūsų aplinkai. Išskirkite svarbiausias problemas. Sudarykite veiklų planą, kurį norėtumėte įgyvendinti su policijos pareigūnais ar kitomis institucijomis.

4. Sukurkite bendravimo platformą: Facebook, Whatsapp, Viber, Telegram ar kitą. Informuokite apie tai visus kaimynus. Įtraukite į grupę bendruomenės pareigūną. Aktyviai dalinkitės informacija, kuri gali būti vėliau reikšminga.

5. Susitarkite su patikimais kaimynais, kad kai jūsų nėra pasaugotų namus, išimtų spaudą iš pašto dėžutės. Už tai būkite pasiruošę apsaugoti jų namus, kai jie bus išėję ar išvykę.

6. Siekdami padidinti namo (kiemo) saugumą, kartu aptarkite ir sudarykite priemonių planą, kurį norėtumėte į gyvendinti kartu su policijos bei seniūnijos ar kitų institucijų darbuotojais.

7. Skatinkite savo kaimynus nebūti abejingus ir kreiptis į policiją pamačius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą, pasirūpinkite, kad jaunimas Jūsų gyvenamoje teritorijoje turėtų kuo užsiimti.

8. Sutvarkykite ir išvalykite savo aplinką! Į šią veiklą įtraukite visus – vaikus, paauglius, pagyvenusius žmones. Grafičiai, šiukšlės, apgriuvę pastatai, apleisti automobiliai, palikta technika praneša potencialiems nusikaltėliams, kad jūs nesirūpinate savo gyvenamosios aplinkos saugumu, sudarote sąlygas kilti nusikaltimams.

SAUGIOS KAIMYNYSTĖS NAUDA:

• Žmonių grupės tampa bendruomenėmis.

• Kaimynai pradeda sveikintis.

• Žmonės jaučiasi ramiau ir saugiau.

• Sumažėja nusikalstamumas – jam čia netinkama terpė.

• Įsigilinę ir supratę vieni kitų problemas ir poreikius bendruomenė, policija ir savivalda padeda ir dirba kartu, o ne kovoja dėl teisių ir pareigų.

9. Kreipkitės į seniūną ar tam tikrą savivaldybės padalinį, prašydami jų pagalbos išspręsti šias problemas. Pasikonsultuokite su policijos, seniūnijos ar draudimo specialistais apie priemones, padėsiančias padidinti gyvenamosios aplinkos saugumą ir inicijuokite jų įgyvendinimą.

10. Suderinkite su kaimynais, parinkite vietą ir pakabinkite stendą su aktualia prevencine informacija apie apsaugos nuo nusikaltimų būdus, saugią kaimynystę ir kt., parinkite vietą ir pakabinkite stendą su saugios kaimynystės ženklu. Jis informuos potencialius nusikaltėlius, kad šiame name ar gatvėje gyvena neabejingi, aktyvūs ir iniciatyvūs žmonės, nepakantūs į vairioms blogybėms.

ANDRIUS ŠEBELSKIS

KANDIDATAS Į TARYBOS NARIUS NR. 14

KANDIDATAS Į RASEINIŲ RAJONO TARYBOS NARIUS IR MERUS

1. Dr. ARVYDAS NEKROŠIUS Raseiniuose gimiau, užaugau ir baigiau mokslus, dirbau mokslinį darbą Aleksandro Stulginskio universitete, dėsčiau studentams, šiuo metu esu Seimo narys. Raseiniuose gyvenu su šeima, auginu vaikus. Tai mano tėviškė, mano šeimos namai. Esu mokslininkas, energetikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. 2016 m. buvau išrinktas į Seimą. 2020 m. žmonės suteikė teisę jiems atstovauti Seime antrą kadenciją. Priklausau Lietuvos šaulių sąjungai. Esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas, kandidatas į Raseinių rajono savivaldybės merus.

KANDIDATAI Į RASEINIŲ RAJONO TARYBOS NARIUS

2. KĘSTUTIS UŽEMECKAS

Teisininkas, VRM pensininkas. 1993–2015 m. Raseinių r. policijos komisariato statutinis pareigūnas. 2016–2019 m. LRS pirmininko pavaduotojo padėjėjas. 2019–2023 m. Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, mero pavaduotojas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Raseinių skyriaus pirmininkas. LVŽS Raseinių sk. valdybos narys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarybos narys. Raseinių krašto istorijos muziejaus archyvų fondo eksponatų teikėjas (neatlygintinai). Kandidatas į savivaldybės tarybos narius. Gyv. Raseinių m. sen.

3. RIMAS GUNEVIČIUS Ūkininkas. 2019–2023 m. Raseinių rajono savivaldybės Tarybos narys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Raseinių skyriaus narys. LVŽS Raseinių sk. valdybos narys. Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus pirmininkas. Medžiotojas. Kandidatas į Raseinių rajono savivaldybės tarybos narius.Gyv. Viduklės sen.

4. ZIGMAS PRANCKUS, Agronomas. Lietuvos valstiečių sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės narys. Pirmasis, ilgametis LVŽS Raseinių sk. pirmininkas. LVŽS Raseinių sk. valdybos narys. 1995–1997 m., 2000–2007 m., 2021–2023 m. Raseinių rajono savivaldybės Tarybos narys. Kandidatas į savivaldybės tarybos narius. Gyv. Raseinių sen.

5. ALGIMANTAS MIELINIS Zooinžinierius. 2012–2015 m.

Raseinių rajono savivaldybės Meras. 2015–2016 m. Raseinių r. savivaldybės Administracijos direktorius. 2016–2018 m. Raseinių r. savivaldybės mero patarėjas. 2019–2020 m. LRS Seimo pirmininko pavaduotojo padėjėjas. 2020–2023 m. Seimo nario Arvydo Nekrošiaus patarėjas. LVŽS Raseinių skyriaus narys. LVŽS Raseinių sk. valdybos narys. Kaimų bendruomenės „Viduklė“ narys. Kaimų bendruomenės „Sujainiai“ narys. Kandidatas į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius.Gyv. Raseinių m. sen.

6. VIDA AČIENĖ

Ekonomistė. 2005–2016 m. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Projektų vertinimo sk. vyriausioji specialistė, žuvininkystės programų dep. direktoriaus pavaduotoja. 2016–2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo narė. 2020–2023 m. Seimo narių Aušrinės Norkienės ir Eugenijaus Jovaišos patarėja. Šiluvos piligrimų kryžių kelio paramos fondo steigėja ir dalininkė. Kandidatė į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius.Gyv. Nemakščių sen.

7. EDGARAS JUŠKA

Pedagogas. Renginių vedėjas. 2011–2015 m. ir 2015–2019 m. Raseinių rajono savivaldybės Tarybos narys. 2002–2023 m. Raseinių rajono kultūros centro Kultūrinių renginių koordinatorius. RRKC mėgėjų teatro „Braižas“ aktorius, mišraus choro „Šatrija“ narys, bardas, RKL rungtynių komentatorius, IQ kovų dalyvis. Kandidatas į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Raseinių m. sen.

8. VIOLETA MIELINIENĖ

Buhalterinės apskaitos ekonomistė, magistrė. Viešojo administravimo bakalaurė. 2011–2013 m. Raseinių rajono savivaldybė Tarybos sekretorė. 2013–2015 m. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja. 2015–2023 m. Raseinių rajono savivaldybė Tarybos ir mero sekretoriato vedėja. Ūkininkė. Kaimų bendruomenės „Sujainiai“ narė. Kandidatė į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius.Gyv. Raseinių m. sen.

9. TADAS GALINAITIS

Agronomas – ekologas. Ūkininkas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Kandidatas į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Šiluvos sen.

10. ARTŪRAS RAULIČKIS

Inžinierius-mechanikas. Ilgametis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Raseinių sk. pirmininkas. 20212023 m. UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ Padalinio darbų vadovas. IQ kovų dalyvis. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Kandidatas į savivaldybės tarybos narius. Gyv. Raseinių m. sen.

11. BENEDIKTAS SILIŪNAS

Pedagogas. Raseinių rajono meno m-klos direktoriaus pavaduotojas. Laisvai kalba lenkų, anglų, rusų ir prancūzų kalbomis. Lietuvių-lenkų kalbų vertėjas. Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos „Nemunas“ tarybos narys. Tarptautinių žmogiškųjų resursų koordinatorius - ekspertas. Lektorius. Kandidatas į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Ariogalos sen.

12. DARIUS PECKUS

Lietuvių filologijos ir teatrologijos magistras. Ūkininkas. Lietuvos klojimo teatrų draugijos narys, Lietuvos aviakonstruktorių federacijos narys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Kandidatas į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Viduklės sen.

13. RAMUTĖ MANGIRDIENĖ

Administratorė. 2006–2019 m. UAB „Danspin“ operatorė. 2021–2023 m. Raseinių specialiosios mokyklos sekretorė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė. LVŽS Raseinių sk. valdybos sekretorė. Kandidatė į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Raseinių sen.

14. ANDRIUS ŠEBELSKIS

Kūno kultūros mokytojas – treneris. 2011–2017 m. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas. 2017–2019 m. Viešojo saugumo tarnybos prie VRM

Klaipėdos dalinio Vyresnysis specialistas. 2019–2023 m. UAB „BROSTA“ vairuotojas. Ūkininkas. Kandidatas į savivaldybės tarybos narius. Gyv. Viduklės sen.

15. LINAS MOCKUS

Ūkininkas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Raseinių sk. valdybos narys. Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių sk. narys. Kandidatas į savivaldybės tarybos narius. Gyv. Betygalos sen.

16. VIKTORAS VEŽBAVIČIUS

Pedagogas. 1983–1991 m. Raseinių žemės ūkio profesinės mokyklos

Specialybės meistras – mokytojas. 1991–1997 m. Šaltinio vidurinės mokyklos mokytojas. 1997–2021 m. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos ūkvedys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Kandidatas į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Raseinių sen.

17. VIDMANTAS TIJŪNAITIS

Ūkininkas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Raseinių sk. valdybos narys. Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių sk. narys. Kandidatas į savivaldybės tarybos narius. Gyv. Viduklės sen.

18. JŪRATĖ ŠUKEVIČIENĖ

2007 m. Vytauto Didžiojo Universitete įgytas Vokiečių kalbos filologijos bakalauras. 2013–2017 m. VšĮ Ariogalos PSPC - sveikatos statistikė. Nuo 2018 m. UAB „SSF“, UAB „BUCI“ – darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė. Moka vokiečių, anglų, ispanų ir rusų kalbas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė. Kandidatė į savivaldybės tarybos narius.Gyv. Ariogalos sen.

19. IEVA RAGALIAUSKAITĖ

Medikė. 2018–2023 m. Kauno klinikų Vyr. specialistė. Moka anglų, rusų, prancūzų kalbas. Kandidatė į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Pagojukų sen.

20. VYTAUTAS ULINSKAS

Blinstrubiškių socialinės globos namų socialinio darbuotojo padėjėjas. 1993–2009 m. Raseinių rajono policijos komisariato Policininkas. 2009–2017 m. Viešojo saugumo tarnybos Sargybos viršininkas. Medžiotojas. Kandidatas į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Paliepių sen.

21. TOMAS PRANCKUS Agronomas. Ūkininkas. 2010–2023 m. Ūkininkas. 2010–2023 m. UAB „Agrokoncernas“ konsultantas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Kandidatas į savivaldybės tarybos narius.Gyv. Raseinių sen.

22. ARVIDAS VALINČIUS VRM pensininkas. 1994–2009 m. Raseinių r. PK Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas. 2009–2011 Kauno AVPK Raseinių r. PK Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas. 2011–2013 m. Šiaulių AVPK Raseinių r. PK Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Kandida-

tas į savivaldybės tarybos narius. Gyvena Šiluvos sen.

23. ALGIRDAS ŽUKAUSKAS

Teisininkas, VRM pensininkas. Nemakščių bendruomenės „Santalka“ valdybos narys. Kandidatas į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Nemakščių sen.

24. NIJOLĖ VEŽBAVIČIENĖ

Pedagogė. 1981–1984 m. Raseinių pirmosios vidurinės mokyklos Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 1985–2008 m. Raseinių technologijos ir verslo mokyklos Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 2008–2023 m. Raseinių rajono Švietimo pagalbos tarnybos metodininkė. Kandidatė į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius.Gyv. Raseinių sen.

25. ALBERTAS BRAZAS

Teisininkas, VRM pensininkas. Kooperatyvo „AGROAVES GROUP“ apsaugos darbuotojas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Kandidatas į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Raseinių m. sen.

26. DARIUS ŠEVELIS

Ūkininkas. Medžiotojas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Kandidatas į Raseinių rajono savivaldybės tarybos narius. Gyv. Šiluvos sen.

27. OVIDIJUS ČĖSNA

Technikas - mechanikas. VRM pensininkas. Kooperatyvas „AGRO AVES GRUP“ Vyr. sargas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Kandidatas į savivaldybės tarybos narius. Gyv. Raseinių m. sen.

28. VILIJA ČIAPIENĖ Ekonomistė. Ūkininkė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė. Kandidatė į Raseinių rajono savivaldybės tarybos narius.Gyv. Ariogalos sen.

29. ARMINAS PETRAUSKAS AB „Šatrija“ sukirpėjas. Dviračių entuziastas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Kandidatas į Raseinių rajono savivaldybės tarybos narius. Gyv. Raseinių m. sen.

30. ANTANAS BARČAS Technikas-mechanikas. 1981–1986 m. Raseinių technologijos ir verslo mokyklos gamybinio mokymo meistras. 1986–1991 m. Remonto statybos valdybos tiekėjas, inžinierius mechanikas. 1991–1992 m. AB

„Mirkliai“ vyr. mechanikas. 1992–1996 m. UAB „Izora“ sandėlininkas.

UŽ LAIMINGUS RASEINIŲ KRAŠTO ŽMONES!

1996–2022 m. Ūkininkas. 2015–2016 m. UAB „Danspin“ sandėlio darbuotojas. 2019–2022 m. UAB

„Norvelita“ sandėlininkas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Kandidatas į savivaldybės tarybos narius. Gyv. Paliepių sen.

31. JOLETA PECKUVIENĖ

Medikė. 1993–1999 m. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės medicinos sesuo. 1996–1999 m. Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės med. felčerė. 1999 –2008 m. VšĮ Raseinių PSPC med. felčerė. 2008–2023 m. VšĮ Raseinių GMPS GMP skubios med. pagalbos slaugos specialistė. 2017–2023 m. VšI Raseinių GMP administratorė slaugai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė. Kandidatė į Raseinių rajono savivaldybės tarybos narius. Gyv. Raseinių m. sen.

32. DANAS MEŠKAUSKAS Technikas-mechanikas. Ūkininkas. Kandidatas į Raseinių rajono savivaldybės tarybos narius.Gyv. Pagojukų sen.

33. JONAS ANTANAITIS

2015–2023 m. UAB „Argimetas“ aikštelės vadovas. Elnių ir danielių augintojas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Raseinių sk. narys. Kandidatas į Raseinių rajono savivaldybės tarybos narius.Gyv. Raseinių sen.

34. ZITA GRABAUSKIENĖ Ūkininkė, bitininkė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė. Kandidatė į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Nemakščių sen.

35. EDVINAS GIEDGAUDAS UAB „Bordena“ operatorius. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Kandidatas į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Šiluvos sen.

36. GEDRIMA RAMUCKIENĖ Ūkininkė, bitininkė - gėlininkė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė. Kandidatė į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Betygalos sen.

37. VAIDA KROPAITIENĖ

Agronomė. 1993–2003 m. UAB „Agra Corporation“. 2003–2022 m. UAB „Agroplanas“ direktorė. Gabšių kaimo bendruomenės narė. Kandidatė į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Raseinių sen.

38. VYTAUTAS DUDURAVIČIUS Veterinarijos gydytojas. 1992–2007 m. Individualios veterinarijos įmonės privatus veterinarijos gy-

dytojas. 2007–2013 m. KB „REVETA“ veterinarijos gydytojas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Ramonų kaimo bendruomenės narys, TAU narys, Lietuvos pensininkų sąjungos Raseinių bendrijos „Bočiai“ narys. Kandidatas į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyvena Raseinių m. sen.

39. DEIVIDAS LIORANCAS Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Kandidatas į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyvena. Šiluvos sen.

40. VILMA SIRIŪNAITIENĖ Technologė. 2002–2023 m. UAB Vairuojame.lt mokymo centro profesinio skyriaus vadovė. Kandidatė į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyvena Raseinių m. sen.

41. VALDAS MONKUS 2016–2023 m. UAB „ARCUSA“, elektrikas. 2006–2015 m. Raseinių policijos komisariato Patrulių būrio patrulis. 2015–2016 m. UAB „NAFTRUS“ sandėlininkas. Kandidatas į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius.Gyv. Paliepių sen.

42. ASTA LISTAUSKIENĖ

Ūkininkė. Kandidatė į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Pagojukų sen.

43. ŽILVINAS GUNEVIČIUS Automechanikas. Ūkininkas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Raseinių sk. narys. Medžiotojas. Kandidatas į savivaldybės tarybos narius. Gyv. Raseinių m. sen.

44. VILMA KMITIENĖ Lietuvos šaulių sąjungos narė. UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos darbuotoja UAB „Palink“ kasininkėpardavėja. Kandidatė į Raseinių r. savivaldybės tarybos narius. Gyv. Raseinių m. sen.

45. ZIGMAS DAMKUS

Technikas elektrikas. ESO elektrikas. Medžiotojas. Kelionių motociklu entuziastas. Kandidatas į savivaldybės tarybos narius. Gyv. Kalnujų sen.

46. SVAJŪNAS NORKUS

VRM pensininkas. 1993–2015 m. Raseinių r. policijos komisariato Vyriausiasis postinis. 2016–2023 m. UAB „Bordena“ gamybos operatorius. Kaulakių kaimų bendruomenė, narys. Kandidatas į savivaldybės tarybos narius. Gyv. Pagojukų sen.

47. IEVA GRINAVECKIENĖ

Verslininkė. Ekonomistėorganizatorė. 1998–2023 m. UAB „Rakada“ direktorė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė. Kandidatė į savivaldybės tarybos narius. Gyv. Raseinių m. sen.

MŪSŲ RINKIMŲ PROGRAMA

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – gilias istorines šaknis ir tradicijas turinti politinė organizacija. Tarpukario politinių tradicijų tęsėja ir viena seniausių partijų Lietuvoje. Mes puoselėjame tradicinę šeimą, papročius, kultūrą ir kitas esmines vertybes. Mūsų prioritetas – skaidri ir efektyvi regioninė politika. Atiduodami balsą už mūsų kandidatus, Jūs būsite tikri, kad:

1. savivalda priartės prie žmonių, ji bus atvira ir pasiekiama visuomenei, savo veikloje taikys aukščiausius efektyvios vadybos bei skaidrumo standartus, iki minimumo sumažins biurokratizmą, miesto ir infrastruktūros plėtrą planuos atsižvelgdama į savivaldybės gyventojų poreikius bei atsakingai disponuos bendraisiais finansiniais ištekliais;

2. gyventojai ir visuomeninės organizacijos bus aktyviai informuojamos ir skatinamos dalyvauti svarbiausių sprendimų priėmimo procesuose;

3. išsaugosime savivaldybei pavaldžias įmones ir jų teikiamas paslaugas, efektyvinsime jų darbą, kad būtų užtikrinta palankiausia teikiamų paslaugų kokybė ir kaina;

4. bus gerinama kelių infrastruktūra ir priežiūra, vystomi inžineriniai tinklai – vandentiekio, apšvietimo ir pan., tvarkomos viešosios erdvės pritaikant gyventojų poreikiams;

5. bus didinama turizmo infrastruktūros, paslaugų ir produktų įvairovė. Menas ir kultūra taps priemone, gerinančia gyvenimo kokybę;

6. gerinsime investavimo sąlygas smulkiam (šeimos) ir vidutiniam verslui, stambiajai pramonei bei investuotojams. Naujai įvertinsime taikomą mokestinę naštą rajone;

7. bus sudaromos palankios sąlygos jaunimo idėjų įgyvendinimui, savanorystei, pilietinės visuomenės rėmimui, saugios kaimynystės programai, plėsime stebėjimų kamerų įrengimą;

8. populiarinsime fizinį aktyvumą ir sudarysime sąlygas gyventojams sportuoti pagal pomėgius.

DR. ARVYDAS NEKROŠIUS: MANO TIKSLAS – SUGRĄŽINTI SAVIVALDĄ ŽMONĖMS

išsimokėtinai už paskutinius pinigus nupirko itin brangiai kainuojantį kompiuterį. Tai ateityje padarė man milžinišką įtaką tobulėjant ir siekiant mokslininko ir galiausiai politiko karjeros aukštumų.

Su klasės draugais teko padirbėti mokyklos radijuje. Pertraukų metu leisdavome naujausią muziką iš kasečių ir vėliau atsiradusių kompaktinių diskų. Vėliau sukūriau pirmąjį mokyklos tinklalapį. Priminsiu, kad čia tie laikai, kai dar nebuvo Google ir kitų IT gigantų.

klasę. Sveikata pasitaisė ir mokslai sekėsi vis geriau, dalyvavau olimpiadose, mokiausi programavimo ir t. t.

Sakyčiau, toks keistas sutapimas, kad mokykloje mane mokė du būsimi Raseinių rajono merai. Petras Vežbavičius mokė fizikos ir astronomijos, o Algirdas Gricius – istorijos ir politologijos. Pamokų metu, ypač vyresnėse klasėse, rasdavome laiko padiskutuoti ir apie politiką.

Lietuvoje biodujų laboratorijoje. Čia su kolegomis tyrinėjome įvairias biologiškai skaidžias medžiagas, bandėme nustatyti jų energetinį potencialą, ruošėme technologines schemas biodujų jėgainėms, kurios pradėjo kurtis Lietuvoje.

Vėliau, trečioje klasėje, su mokytoja ir visa klase persikėlėme į Raseinių katalikiškos dvasios pradinę mokyklą. Čia buvo sustiprintos tikybos pamokos, lankiau tautinių šokių būrelį. Pabaigus pradinę mokyklą, su visa klase sugrįžome į Šaltinio vidurinę. Čia mus sujungė kartu su iš kaimo mokyklų perkeltais vaikais į didesnę klasę. Joje buvo per 30 mokinių. Tapome legendine 5e klase.

Mokytojai turėjo nemažai vargo suvaldyti tokį skaičių vaikų, o ir mes buvome itin rinktinė publika. Kas nepateko į elitines a, b ir c klases, pateko į ... e klasę. Iki 10 klasės mokslai sekėsi vidutiniškai (vidurkis buvo tik apie 7-8), tuo metu nemažai sirgau, tad buvo kiek sunkiau palaikyti gerą mokymosi lygį.

Lankiau įvairius būrelius – biologijos, istorijos, su klasioku Šarūnu Balčaičiu leidau mokyklos laikraštį „Versmė“, nes turėjome kompiuterius ir mokėjome maketuoti CorelDraw programa. Iki šiol esu be galo dėkingas tėvams, kurie tuo metu

Dabar smagu vaikščioti aplink Šaltinio progimnaziją, daug augmenijos, medžių ir krūmų. Dalį jų su bendraklasiais sodinome per darbų pamokas. Dar ir dabar prisimenu, kaip kiekvieną rudenį mes tvarkydavome kapines. Kiek ten mūsų naudingo darbo buvo, sunku dabar pasakyti, bet už tai klasė gaudavo autobusą ekskursijai iš savivaldybės. Bent jau taip mums sakydavo, kad dirbtume nebambėdami.

Pereinant į 11 klasę atsirado profiliavimas. Teko rinktis humanitarinius (sustiprinta literatūra, kalbos ir pan.) ar realinius (sustiprinta matematika, fizika ir pan.) mokslus.

Niekas dar nežinojo, kas čia per sistema ir kaip vyks mokslai. Beveik du trečdaliai mokyklos vaikų pasirinko humanitarinius mokslus, nes tikėjosi, kad mokytis bus lengviau.

O aš pasirinkau realinį profilį. Galvojau, kad man gamtos mokslai labiau patinka, juose daugiau logikos ir taisyklių, matematika taip pat sekėsi neblogai. Vaikystėje daug skaičiau mokslinių enciklopedijų, domėjausi fizikos ir astronomijos pasiekimais, tad sprendimas buvo gana akivaizdus. Iki šiol džiaugiuosi šiuo pasirinkimu, nes vėliau tai turėjo milžiniškos įtakos, kai pasukau mokslininko keliu.

Sujungus klases patekau į 11 hr

Galiausiai baigiau mokyklą, išlaikiau 5 egzaminus – lietuvių kalbos, matematikos, užsienio kalbos, fizikos ir informatikos. Reikėjo tik 4, bet norėjau laikyti papildomą fizikos egzaminą.

Daug bendraklasių ir draugų stojo į statybos inžineriją, aš pasirinkau energetikos inžinerijos mokslus. Tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete baigiau energetikos inžinerijos bakalaurą. Mokytis universitete patiko, ypač braižyba, elektronika ir elektros tinklų projektavimas.

Visada grįždavau savaitgaliais pas tėvus. Mes nebuvome turtingi, bet jie man padėdavo kiek išgalėdavo, suruošdavo maisto kelioms dienoms ir duodavo pinigų autobuso bilietams. Taip palaikiau nuolatinį ryšį su šeima ir gimtuoju miestu – Raseiniais.

Tuometinis mano bakalauro darbo vadovas pasiūlė tęsti studijas ir imtis mokslinio darbo. Įsidarbinau Agroenergetikos katedros biodujų laboratorijoje vyr. laborantu ir įstojau į magistrantūros studijas. Papildomai pradėjau dirbti privačioje Kaune veikiančioje įmonėje, kuri Raseiniuose įrenginėjo verdančio sluoksnio biokuro katilą. Įgijau labai vertingos praktinės patirties dirbdamas visoje Lietuvoje. Daug laiko skyriau darbui universitete. Kaip sakoma –po darbo vėl į darbą. Vakarais dirbdavau moderniausioje ir seniausioje

Galiausiai parašiau magistratūros baigiamąjį darbą, jis paliko didelį įspūdį mano darbo vadovui ir komisijos nariams. Tad darbo vadovas, matydamas, kad man patinka mokslinis darbas, nes jį dirbau kruopščiai ir atsakingai, pasiūlė studijuoti doktorantūrą.

Bet aš labiau norėjau sugrįžti į gimtuosius Raseinius, padėti tėvams, sukurti šeimą ir čia įleisti savo šaknis. Bandžiau įsidarbinti Raseinių šilumos tinkluose, naiviai tikėdamas, kad su tokia patirtimi tikrai priims į darbą. Tačiau tuometinis vadovas pirmu klausimu pasiteiravo, kas mano tėvai. Išgirdęs, kad paprasti ir neįtakingi žmonės, pasakė, kad vietos man neturi. Net nesivargino pasižiūrėti mano gyvenimo aprašymo ar pasiteirauti kokios patirties turiu. Tuo metu gavau neįkainojamą pamoką apie politiką ir stipriai pyktelėjau, kad nepotizmas ir protekcionizmas mūsų rajone taip įsigalėjęs.

Prisimindamas šį įvykį puikiai suprantu jaunus žmones, kurie nori sugrįžti į gimtąjį kraštą, dirbti, prisidėti prie bendros gerovės, bet jiems užkertamos galimybės. Man labai norisi išgyvendinti tokias tradicijas iš mūsų gyvenimų, kad žmonės būtų vertinami, priimami į darbą pagal kompetenciją, o ne pažintis.

Tad, negavus darbo gimtajame mieste, teko keisti planus ir priėmus vadovo pasiūlymą sugrįžti atgal į universitetą. Čia studijavau doktorantūroje ir tęsiau laboranto ir mokslininko karjerą. Po kelerių metų,

DR. ARVYDAS NEKROŠIUS KANDIDATAS Į MERUS

MOKYKLOJE LABIAU PATIKO TIKSLIEJI MOKSLAI

LABORATORIJOJE KABOJO PRASMINGI ŽODŽIAI

Atkelta iš 1 psl. »

Aleksandro Stulginskio universitete apgyniau daktaro disertaciją ir tapau aplinkosaugos srities technologijos mokslų daktaru.

Daug dirbau mokslinėje laboratorijoje ir mokiau studentus braižybos, energetikos, elektros tinklų projektavimo ir t. t. Mokslinis darbas, derinamas su jaunosios kartos mokymu, man labai patiko.

Atėjo pasaulinė krizė, privačiame sektoriuje praktiškai neliko darbų, žmonės masiškai netekdavo darbų, konservatorių vyriausybė

rėžė visiems atlyginimus, tad teko ieškoti papildomo darbo. Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai buvo nedideli, o gyventi kaip nors reikėjo. Įsidarbinau Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Čia studentams dėsčiau apie elektros tinklus.

Lietuvai paskelbus apie planus šalyje statyti atominę elektrinę, nusprendžiau gilinti žinias ir šioje srityje. Lankiau Tokijo Technologijos instituto kursus būsimiems atominės energetikos pramonės darbuotojams. Įgijau itin daug žinių apie atominę energetiką, saugą, ABWR reaktorius, apskritai apie atominę elektrinę.

Su kolegomis mokslininkais esu parašęs daugiau kaip 20 įvairių mokslinių straipsnių, esu vadovavęs 10 bakalaurų ir 2 magistro baigiamiesiems darbams. Visi jie tapo savo sričių specialistais, sėkmingai apgynė savo darbus ir dirba gerai apmokamus darbus Lietuvoje. Tobulinau gebėjimus ir gilinau žinias įvairiose stažuotėse užsienyje.

Jaučiau, kad galiu daugiau nuveikti savo kraštui ir Lietuvai. Norėjosi ne tik likti pasyviu stebėtoju, bet ir daryti įtaką šalyje vykstantiems politiniams procesams. 2014 m. įstojau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS). Nuo tada prasidėjo mano politinė veikla.

Tuo metu žmonės manęs klausė,

kodėl pasirinkau būtent šią partiją?

Nes jos reitingai tuo metu buvo žemumoje. Atrodo, siekiant tikslų ir pokyčių šalyje būtina rinktis galingą partiją, kuri turėtų daug narių ir ambicijų. Tokios tuo metu buvo trys pagrindinės partijos – Darbo, Socialdemokratų ir Konservatorių. Mano prioritetai buvo kiek kitokie. Rinkausi vertybinę pusę. Valstiečių partija turi gilias istorines šaknis, tarpukariu Lietuvai davė vieną prezidentą – Kazį Grinių, tris premjerus (vienas nuo Raseinių krašto –Viduklės), pirmas moteris kandi-

dates į prezidentus, daug prisidėjo prie šalies nepriklausomybės kovų. Ši partija buvo vienintelė neįsivėlusi į korupcijos skandalus. Tai buvo puiki terpė pirmiesiems politiko žingsniams. Šioje partijoje itin vertinama žmonių kompetencija, postai nėra dalinami už pažintis. Todėl mano pasirinkimas buvo logiškas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

2016 m. LVŽS Raseinių skyrius išreiškė didelį palaikymą ir iškėlė mano kandidatūrą vienmandatėje Raseinių-Kėdainių apygardoje į

Lietuvos Respublikos Seimą.

Žmonės palaikė mano ir partijos idėjas, tad buvau išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Mane palaikė net 62 proc. mūsų krašto gyventojų. Toks didelis pasitikėjimas man buvo kiek netikėtas ir itin įpareigojantis, tad stengiausi nuo pat pirmųjų dienų aktyviai bendrauti su žmonėmis ir atstovauti jų interesams visais klausimais, net jei tai buvo ir ne Seimo nario darbas.

Nuo pat pradžių mano gebėjimus pastebėjo partiečiai ir suteikė galimybę užimti itin aukštas pareigas partijoje ir apskritai Seimo vadovybėje. Buvau išrinktas partijos pirmininko pavaduotoju, o Seime buvau paskirtas Seimo pirmininko pavaduotoju.

Su aukštomis pareigomis ateina ir didelė atsakomybė. Daug važinėjau po Raseinių-Kėdainių apygardą, susitikau su gausybe žmonių. Dažnos diskusijos su ūkininkais, mokytojais, medikais, ugniagesiais, kaimo bendruomenių nariais, jaunimu ir paprastais žmonėmis praplėtė mano žinias, leido neatitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir aktualijų. Todėl balsuodamas dėl įstatymų visada žiūrėjau žmonių naudos.

Seime dalyvavau Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos veiklose. Taip pat buvau Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos delegacijos pirmininku.

Per šį laikotarpį teko nuveikti itin daug gerų ir prasmingų darbų Lietuvai. Visko nesurašysiu dėl vietos trūkumo, paminėsiu kelis pagrindinius. Praktiškai po 10 metų diplomatinio šaltuko, su kolegomis pavyko atnaujinti Lietuvos ir Lenkijos santykius. Vadovavau referendumo dėl pilietybės išsaugojimo darbo grupei parlamente. Atlikau

APGYNĘS DISERTACIJĄ DAUG DIRBAU SU BIODUJOMIS TEKO PASIMOKYTI

PARTIJOS VEIKLOJE VISADA BUVAU AKTYVUS PIRMOJI NUOTRAUKA SEIME KARTU SU STEIGIAMOJO SEIMO NARIAIS

Tęsinys 18 psl. »

DIDŽIAUSIAS LAIMĖJIMAS

būtinus pokyčius Seimo kanceliarijoje, panaikinau perteklines funkcijas ir privilegijas. Uždraudėme parlamentarams automobilių nuomą. Uždarytas autoūkis. Atvėriau Seimo duomenis visuomenei, pradėjome komitetų ir komisijų posėdžių transliacijas internetu. Buvo įdiegtos elektroninių dokumentų valdymo sistemos, taip praktiškai atsisakant popieriaus. Įvesta reprezentacinių dovanų apskaita. Atlikti vidaus auditai ir t. t. Teikiau įvairius įstatymų projektus, pritraukiau į Raseinių ir Kėdainių apygardas investicijų ir valstybės lėšų projektams. Pastatytas memorialas partizanams Kryžkalnyje, skirtos lėšos sporto infrastruktūrai, keliams ir pan.

Nuo 2019 m. esu Lietuvos Šaulių sąjungos narys. Tai buvo mano antroji priesaika Tėvynei, kuria labai didžiuojuosi. Manau, kad kiekvienas pagal galimybes turi prisidėti prie krašto gerovės ne tik darbais, bet ir esant reikalui apginti mūsų laisvę ir nepriklausomybę.

Visą praeitą kadenciją dirbau sąžiningai ir stropiai, todėl užsitarnavau žmonių pasitikėjimą ir 2020 m. mane išrinko antrajai kadencijai. Šiuo metu Seime esu Eko-

nomikos ir Europos reikalų komitetų narys bei Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys. Apie nuveiktus darbus plačiau galite pasiskaityti mano socialiniuose tinkluose. Ten praktiškai kiekvieną dieną keliu įrašus apie svarbiausius įvykius. Kviečiu stebėti naujienas gyvai sekant mano profilį, o ne per televizorių ar radiją.

Esu sąlyginai jaunas politikas, todėl gal pernelyg mažai žinomas mūsų krašte, politiniai oponentai bando skleisti melą apie mane, kad aš ne raseiniškis, kad mano tėvai nevietiniai. Manau, kad gana neblogai pristačiau savo gyvenimą itin glaudžiai susijusį su mūsų kraštu –Raseiniais.

Šiais metais Raseinių valstiečių skyrius mane delegavo kandidatu į rajono merus ir tarybą. Vienas pagrindinių tikslų – sugrąžinti savivaldą žmonėms. Kad kiekvienas rajone gyvenantis kraštietis būtų laimingas važiuodamas sutvarkytais ir prižiūrimais keliais, kad galėtų naudotis nauja infrastruktūra, būtų gaunamos kokybiškos paslaugos ir t. t. Man labai svarbus jūsų palaikymas šiems tikslams pasiekti. Balsuokite už mane ir mano komandą.

Mieli kraštiečiai, atėjo metas sugrąžinti pasitikėjimą savivalda. Pasiryžau kandidatuoti į Raseinių rajono savivaldybės merus ir kartu su Jūsų pagalba spręsti aktualias mūsų krašto problemas. Mano didžiausias noras, kad savivalda taptų atvira ir pasiekiama visuomenei, savo veikloje taikytų aukščiausius efektyvios vadybos bei skaidrumo standartus, iki minimumo sumažintų biurokratizmą, miesto ir infrastruktūros plėtrą planuotų atsižvelgdama į gyventojų poreikius bei atsakingai disponuotų bendraisiais finansiniais ištekliais.

Šiems tikslams pasiekti reikia telkiančio mero, kuris gebėtų strategiškai mąstyti, turėtų patirties dirbant su ministerijomis, Vyriausybe ir Seimu. Aš turiu šios patirties, tad tapęs meru galiu tinkamai atstovauti visiems Raseinių rajono gyventojams ir pateisinti lūkesčius.

Mano, kaip kandidato į Raseinių rajono merus, rinkimų programos pagrindas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Raseinių skyriaus rinkimų programa. Ji yra realistiška ir atspindi savivaldybės galimybes. Mūsų programoje nerasite populistinių lozungų ar utopinių idėjų.

Mano pagrindiniai trys asmeniniai įsipareigojimai Jums:

1. Sudarysiu galimybę visiems norintiems teikti pasiūlymus ir dalyvauti rajono valdyme. Organizuosiu gyventojų apklausas ir mini referendumus svarbiausiais savivaldos klausimais rajone.

2. Nepakantumas galimos korupcijos ir nepotizmo apraiškoms. Daug dėmesio skirsiu biurokratizmo mažinimui, viešųjų pirkimų procedūrų revizijai, duomenų atvėrimui visuomenei, pavaldžių savivaldybei institucijų nuolatinei veiklos ir valdymo priežiūrai.

3. Savivaldybės Energetinės bendrijos įsteigimas – taip bus užtikrintas nepriklausomumas nuo elektros energijos tiekėjų ir aprūpinta savivaldybė bei jai pavaldžios institucijos pigesne energija.

Daugiau įsipareigojimų Jums ir prioritetų galite rasti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Raseinių skyriaus rinkimų programoje.

– ATŠILĘ SANTYKIAI SU LENKIJA SUSITIKIMAS SU LENKIJOS SEIMO PIRMININKU MAREK KUCHCINSKI

2019 M. TAPAU LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS NARIU

Prieš analizuojant politikų programas kviečiu susipažinti su savarankiškosiomis (šalies Konstitucijos ir įstatymų nustatytomis (priskirtomis) savivaldybių funkcijomis, kad galėtumėte jas kritiškai įvertinti ir atskirti realius pažadus.

VALDYMAS, PLANAVIMAS, ADMINISTRAVIMAS

• Savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas;

• vietinių rinkliavų nustatymas;

• savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo;

• biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas, viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių ir kitų savivaldybės juridinių asmenų, regionų plėtros tarybų steigimas;

• savivaldybėms įstatymuose priskirtų geodezijos ir kartografijos darbų, išskyrus savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymą, organizavimas ir vykdymas;

• savivaldybės strateginio planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas.

ŠVIETIMAS IR ŠVIETIMO PAGALBA

• Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas;

• švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas;

• bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, gyvenančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, neatlygintino pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;

• ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas;

• maitinimo paslaugų organizavimas teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose, įgyvendinančiose mokymą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas.

SOCIALINĖ RŪPYBA IR VIEŠOJI TVARKA

• socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas planuojant ir orga-

nizuojant socialines paslaugas, kontroliuojant bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas;

• sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas;

• paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka;

• dalyvavimas sprendžiant gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo klausimus, viešųjų ir sezoninių darbų organizavimas;

• dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones;

• savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas;

• butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles;

• socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas;

• dalyvavimas vykdant vaiko teisių apsaugą, prevencinė pagalba vaikui ir šeimai, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimas;

• Šeimos kortelės programos įgyvendinimo priemonių organizavimas ir koordinavimas savivaldybės teritorijoje.

KULTŪRA, ETNOKULTŪRA, TURIZMAS IR POILSIS, VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

• Gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų, teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybių viešųjų bibliotekų

steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra);

• informacinės visuomenės plėtros įgyvendinimas;

• kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas;

• sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;

• alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių kontrolė.

SVEIKATA IR GYDYMO ĮSTAIGOS

• Pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas), išskyrus visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimą ir visuomenės sveikatos stebėseną;

• savivaldybių sveikatinimo priemonių planavimas ir įgyvendinimas; parama savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūrai.

TERITORIJA, KRAŠTOVAIZDIS IR ARCHITEKTŪRA

• Medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas;

• teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas;

• specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka;

• statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka;

• dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant regionų plėtros planus;

• savivaldybės saugomų teritorijų steigimas, apsauga ir tvarkymas;

• kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar)

vykdymas, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas;

• adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

APLINKA IR EKOLOGIJA

• Aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga;

• šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas;

• komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas;

• sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas;

• ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas.

KELIAI IR TRANSPORTAS

• Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas;

• keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas.

PREKYBA IR JOS ORGANIZAVIMAS

• Prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų valdomų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas;

• leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

BRONIS ROPĖ: PRADĖKIME GALVOTI APIE SAVO ŽMONES BRONIS ROPĖ

Šiandien Lietuvos žmonių pečius slegia energijos ir ekonominė krizė. Vis dar išliekanti gana aukšta infliacija ir nepingantys maisto produktai bei paaugusios būsto paskolų įmokos verčia gerokai susiveržti diržus. Jei Vilniaus mieste dar galima išgyventi, nes čia žmonių atlyginimai aukštesni, ką daryti regionų gyventojams, kurie uždirba gerokai mažiau, nors turi įpirkti tuos pačius pabrangusius maisto produktus ar elektros energiją? Vidutinis mėnesio darbo užmokestis Vilniuje praeitų metų trečiąjį ketvirtį siekė

1 984,6 eur „prieš mokesčius“, Raseinių rajono savivaldybėje toks užmokestis buvo net 539,2 eur mažesnis ir siekė tik 1 445,4 eurus. Kiek dar Lietuvos žmonės kentės būdami milžiniškų kainų įkaitais?

GINU LIETUVOS ŽMONES

Nenormalu, kad pernai gruodžio mėnesį fiksuotas net 35 proc. visų maisto produktų pabrangimas. Pienas pabrango net 50,6 proc., cukraus kaina paaugo dar daugiau – 68,7 proc., paukštienos –38,1 proc. Maisto kainoms nemažėjant, kreipiausi į Konkurencijos tarybą ir Vyriausybę, prašydamas ištirti, ar kainų augimo nepaspartino perdirbėjų ir prekybininkų sudaryti karteliniai susitarimai, nesąžininga konkurencija ir vykdomos spekuliacijos, siekiant pasipelnyti prisidengiant ekonomine krize.

Gautame atsakyme iš Vyriausybės buvau informuotas, kad veiklą pradeda nauja valstybinė įmonė „Žemės ūkio duomenų centras“, kuri savo portale viešins ir skelbs svarbiausių žemės ūkio ir maisto produktų vidutines kainas, perdirbėjų parduodamos produkcijos vidutinę kainą skirtinguose prekybos centruose.

Žinoma, gal ir geriau nei nieko,

vertinant tai, kad viešinant maisto produktų gamintojų ir prekybininkų kainas rinka taptų skaidresnė. Vis dėlto tam, kad būtų suvaldytos maisto kainos, reikėtų gerokai rimtesnių kompleksinių sprendimų nei vien kliautis kainų viešinimu, naiviai tikintis, kad tai įpareigos prekybininkus ar perpardavinėtojus nekelti kainų.

Viena vertus, džiaugiuosi, kad mano kreipimaisi į Konkurencijos tarybą ir LR Vyriausybę, panašu, nenuėjo visiškai veltui. Lietuvos bankas ketina atlikti detalesnę maisto kainų raidos analizę ir pristatyti rezultatus jau vasario mėnesį. Kita vertus, apgailestauju, kad Vyriausybė atsisakė inicijuoti maisto tiekimo grandinės tyrimą.

Pernai kilo ne tik maisto, bet ir elektros kainos. Lietuvai įgyvendinant elektros rinkos liberalizavimo procesą, vartotojai, nepasirinkę elektros tiekėjo, buvo priversti mokėti baudas – net 25 proc. didesnę kainą už elektrą. Siekdamas išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamos mūsų žmonių teisės ir ar pagrįstai žmonės baudžiami vien už tai, kad nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, kai tokių tiekėjų kontrolė buvo įgyvendinta atmestinai, kreipiausi į ES Energetikos komisarę Kadri Simson, kuri yra atsakinga už Europos Sąjungos energetikos klausimus.

Deja, bet į esminį klausimą, ar Lietuvoje atmestinai įgyvendintas elektros rinkos liberalizavimo procesas nepažeidžia ES teisės nuostatų, Komisarė man konkrečiai neatsakė.

Tad esu priverstas savo užklausą jai kartoti – ir kartosiu tol, kol visiems Lietuvos gyventojams bus aiškiai atsakyta.

KAIP SUMAŽINTI KAINAS

Lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymas maisto produktams leistų atpiginti maistą žmonėms. Kaimyninė Lenkija taiko nulinį PVM tarifą maisto produktams. Anksčiau Lenkija turėjo 5 proc. PVM tarifą tokiems maisto produktams kaip mėsa, daržovės, vaisiai, košės ir kūdikių maistas. Nenuostabu, kad lietuviai masiškai plūsta į Lenkiją nusipirkti pigesnio maisto.

Ispanija pristatė 10 mlrd. eurų vertės paramos gyventojams paketą, kuriame numatyta PVM tarifą svarbiausiems produktams sumažinti iki 0 proc. pusės metų laikotarpiui. Ispanai planuoja sumažinti PVM

tarifus ir aliejui bei makaronams, kurie iš 10 proc. sumažėtų iki 5 proc. O Lietuvoje šiandien galioja 21 proc. PVM tarifas maistui. Jis nugula ant tų pačių žmonių pečių, kurie šiandien turi mokėti už gerokai pabrangusius maisto produktus. Man nesuvokiama, kodėl dabartinė vyriausybė net nesvarsto lengvatinio tarifo maistui galimybės, tačiau žarsto milijonus maitinimo sektoriui, kuriam dėl pratęstos lengvatos iš šalies biudžeto atriekiame net 120 mln. eurų. Antra, žmonių pajamų indeksavimas leistų užtikrinti, kad žmonės galėtų įpirkti maistą ir susimokėti už komunalines paslaugas. Tokiu atveju darbo pajamos ir pensijos būtų didinamos, atsižvelgiant į infliacijos lygį, tai leistų iš dalies kompensuoti dėl išaugusių kainų prarastas realiąsias pajamas ir išsaugoti perkamąją galią. Pajamų indeksavimas būtų efektyvus tik tokiu atveju, jei pajamų augimas būtų susietas su infliacija ar atlyginimų augimu šalyje, o ne indeksavimu kasmet automatiškai.

Kainų lubų nustatymas būtiniausių prekių krepšeliui padėtų pasiekti, kad net ir mažiausias pajamas gaunantys žmonės, tarp kurių ir senjorai ar vieniši tėvai, galėtų įpirkti maistą.

Kainų ribojimas gali būti taikomas, kai prekės tampa pernelyg brangios dėl infliacijos. Kainų lubų nustatymas – ne nauja priemonė, kuri leidžia kovoti su itin išaugusiomis kainomis. Ši priemonė buvo naudota būsto nuomos kainoms Jungtinėse Amerikos Valstijose, kad grįžę po Antrojo Pasaulinio karo kariai, kurie sukūrė šeimas, galėtų susimokėti už nuomą ir išlaikyti namus. Lubos elektros ir dujų kainoms

nustatytos ir Jungtinėje Karalystėje. Tokiu būdu siekta apsaugoti vartotojus, kurie nebuvo sudarę fiksuoto įkainio sutarčių su savo tiekėjais, nuo nepagrįstų kainų šuolių.

Išsaugojome regionų pinigus padalinant Lietuvą į du regionus.

Dirbant Europos Parlamente drauge su LVŽS Seimo frakcijos nariais ir aktyviais piliečiais išsaugojome regionams skirtus pinigus iš ES investicinių fondų.

Ryškus pajamų atotrūkis skirtingose Lietuvos teritorijose turi neigiamos įtakos visos šalies ekonominiam išsivystymui. Šiandien Vilniaus apskrityje bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pasiekė beveik 130 proc. ES vidurkio, o tai yra gerokai daugiau nei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione, kur BVP vienam gyventojui svyruoja nuo 42 proc. iki 77 proc.

Nors prieš skirstant Sanglaudos lėšas 2021–2027 metams, Vilniaus BVP buvo mažesnis nei šiandien, iškilo reali grėsmė, kad lėšos regioninei politikai įgyvendinimui gali sumažėti dėl pagerėjusio pragyvenimo lygio sostinėje. Pirmajame Europos Komisijos pasiūlyme dėl ES daugiamečio biudžeto Lietuva buvo traktuojama kaip ekonomiškai išsivysčiusi šalis, kuri pateko į pereinamąjį laikotarpį, todėl jai buvo pasiūlyta skirti 2 mlrd. eurų mažesnę paramą.

Matydamas šią grėsmę Lietuvai netekti ES paramos bei atsižvelgęs į skirtingą pragyvenimo lygį atskiruose šalies regionuose, Europos institucijoms stengiausi įrodyti, kad egzistuoja ir „antroji“ Lietuva, kuriai būtina skirti didesnę sumą pinigų dėl gerokai menkesnio ekonominio išsivystymo, lyginant su sostine.

Teko belstis į ne vienas duris, parašyti šūsnį dokumentų ir pareng-

ti ne vieną viešą pranešimą, kol pagaliau pavyko pradėti oficialiai teikti Europos Sąjungos institucijoms Lietuvos kaip dviejų atskirų statistinių regionų (Vilniaus ir likusios Lietuvos) duomenis, siekiant gauti ne mažesnes fondų lėšas. Dviejų Lietuvos regionų statistika atskirai pradėta rinkti ir skelbti nuo 2018 metų.

Dabartinė daugiametė finansinė Sanglaudos politikos programa 2021–2027 metų laikotarpiui yra paskaičiuota pagal mūsų pastangomis atnaujintą statistiką apie valstybių socioekonominę situaciją,

kuri leido Lietuvai ES paramą gauti pagal palankų naują regionų klasifikavimą. Lietuvą padalinus į du skirtingo išsivystymo regionus, pavyko išlaikyti maksimalią galimą ES paramą šalies regionams.

Lietuva tapo viena iš keturių ES valstybių narių, kuri yra išskirstyta į du regionus – labiau išsivysčiusį Sostinės regioną ir likusį, mažiau išsivysčiusį Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną.

Pagal šį skirstymą ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio ir Vakarų regionui skirta didesnė ES parama, todėl paramos gavėjams

teks prisidėti mažiau nuosavų lėšų nei labiau išsivysčiusiame Vilniaus regione, kur ES kofinansavimas bus 50 proc.

LVŽS – regioninė politinė jėga, kuriai svarbu atstovauti mažuose šalies miestuose ar kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms. Ilgą laiką įgyvendinta šalies regioninė politika buvo orientuota vien į infrastruktūros gerinimą, tiesiant šaligatvius ar gražinant parkus, negalvojant apie čia gyvenantį žmogų, kuriam reikia darbo. Žmonės iš regionų nebūtų priversti išvažiuoti, jei

čia būtų įmonių, kurios galėtų pasiūlyti padorų darbo užmokestį. Todėl naudojant likusius europinius pinigus, būtina kviesti įmones, kurios galėtų statyti gamyklas, fabrikus ar vystyti kitus verslus, sukuriančius darbo vietas regionuose.

Kviečiu pasitikėti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatais į Raseinių rajono savivaldybės tarybą bei dr. Arvydu Nekrošiumi, siekiančiu tapti Raseinių meru. Esu įsitikinęs, kad ši komanda begės ūkiškai ir racionaliai tvarkytis Raseinių krašte.

RIMAS GUNEVIČIUS: ŪKININKAI SUSIDURIA SU IŠŠŪKIAIS, BET LIEKA OPTIMISTAIS

dantys mažesnius nei 50 ha ūkius.

Paprastai, tai būna šeimos ūkiai, kurie dirba ir triūsia, augina maistą bei kuria ateitį savame kaime ar miestelyje.

Šeimos ūkininkai dirba savo ūkiuose patys, darbus dalinasi artimųjų rate, kartais pasamdo pavienius darbuotojus didesniems darbams nudirbti. Jie aktyviai įsilieja į kaimo bendruomenę, prisideda prie renginių finansavimo, remia kultūrą ir puoselėja tradicines vertybes.

Pavyzdžiui, augalininkystė, kurioje energetinės sąnaudos mažesnės, šiuo metu yra geriausioje situacijoje iš visų žemės ūkio sektoriaus dalyvių. Ypač šiais metais, kai užauginta produkcija buvo sausa ir nereikėjo jos papildomai dar ir džiovinti.

Nerastume žmogaus, kuris pabandytų paneigti, kad ūkininkai yra didžiausi savo krašto patriotai. Jie yra atsakingi už viešųjų gėrybių teikimą daugiau nei pusėje ES teritorijos.

Ūkininkų veiklos specifika lemia, kad jų artima aplinka, kurioje gali įvykti sąveika su vietos bendruomene – jos įtraukimas ir vystymas – pirmiausia glaudžiai siejasi su vietove, kuriose veikia ūkis. Ūkininkų vaidmuo pakankamas, pradedant poveikiu aplinkai, kaimelio ar miestelio aplinkos ekologinei būsenai socialinei bendruomenės gerovei ir pan.

Smulkieji ir vidutiniai ūkiai ypač svarbūs siekiant užtikrinti tvarią kaimo vietovių bei miestelių plėtrą, jų gyvybingumą ir stabilų apsirūpinimą šalies gyventojus maistu. Be to, jie yra dalies gyventojų pragyvenimo šaltinis, nuo kurio priklauso ir šalies ekonomikos vystymasis. Tai įvairūs vežėjai, perdirbėjai ir galiausiai maisto pramonė, kuri iš ūkiuose užaugintos produkcijos gamina maistą.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 120 tūkst. ūkininkų, maždaug 70–75 proc. iš jų – smulkieji ūkininkai, val-

Ūkininkai ne tik gamina žemės ūkio produkciją, bet ir atlieka svarbų socialinį, kultūrinį, aplinkosaugos vaidmenį ir taip palaiko kaimo gyvybingumą.

Apmaudu, kad šių ūkių mūsų šalyje vis mažėja. Šią problemą pagrinde lemia ekonominiai, socialiniai ir demografiniai veiksniai.

Patys ūkininkai dažnai pastebi, kad toliau ūkininkauti darosi sunku dėl nepakankamų pajamų, neteisingo atlygio už pagamintą produkciją ir sugaištą laiką. Bet to, ne visuomet patrauklus pasirodo ir ūkininko gyvenimo būdas.

Jaunas žmogus ieško naujų perspektyvų, geresnio gyvenimo ir lengviau uždirbamų pinigų. Tuo metu žemės ūkis, priklausomai nuo pasirinktos srities, turi savų ypatumų. Pavyzdžiui, gyvulininkyste užsiimantis ūkininkas prie ūkio pririštas ištisus metus. Tačiau augalininkystė, daržininkystė ar sodininkystė yra labiau sezoniniai užsiėmimai.

Šiandien šalies ūkius neišvengiamai veikia ir energetikos išteklių bei kainų krizė. Tiesa, jos poveikis skirtingo pobūdžio žemės ūkio veikloms yra nevienodas. Su didesnėmis sunkmečio pasekmėmis susiduria ūkiai, kurių darbas imlesnis energetinėms sąnaudoms.

Tačiau jei kalbėtume apie sodininkystę ir daržininkystę ar grybų auginimo verslą, pagrindinės problemos yra susijusios su energetinėmis sąnaudomis, pastoviai temperatūrai palaikyti, šildymui, šaldymui ir saugojimui, nes jie realizuojami palaipsniui ištisus metus. Ne išimtis yra ir gyvulininkystės sektorius. Energetinės sąnaudos apima vėdinimo, šildymo bei elektros energijos išlaidas. Jos ypač jaučiamos modernizuotuose ūkiuose, kur veikia pieno melžimo robotai ir kitos gyvūnų gerovę palaikančios priemonės.

Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas kelia vis naujų iššūkių žemės ūkui. Norint juos suvaldyti, reikia nestandartinių sprendimų. Skaitmeninimas, tikslusis ūkininkavimas duoda akivaizdų efektą, todėl turėtume šiomis galimybėmis pasinaudoti. Tai leistų transformuoti mūsų žemės ūkį į aukštesnį lygį, padarytų jį konkurencingesnį bendroje rinkoje.

Pandemija mus išmokė dirbti kitaip. Dabar problemas galime spręsti nuotoliniu būdu, todėl nebereikia gaišti laiko keliaujant iš vienos vietos į kitą. Tai suteikia daug vilčių, nes skaitmeninių technologijų diegimas ir vartojimas kaimo bendruomenėse turi didelį potencialą. Nepriklausomai nuo vietovės, dabar galima teikti labai daug įvairių paslaugų – nuo konsultavimo ir buhalterijos tvarkymo iki elektroninės prekybos.

Suteikus reikalingos informacijos ir žinių, kaip stiprinti smulkiuosius ūkius, modernizuoti jų veiklą ir didinti konkurencingumą, ilgainiui žemdirbiai patys sugebės geriausiai pasirūpinti savo ūkių plėtra ir išmoks valdyti gamybines rizikas.

Žengdami šiuo keliu, galime ne tik padėti kaimui išsilaikyti, bet ir keisti visuomenės požiūrį į kaimiškas vietoves ir sudaryti dar daugiau galimybių jaunimui. Svarbiausia suteikti žmonėms žinių ir išmokyti jas panaudoti.

Prie šių tikslų gali prisidėti ir savivalda, padėdama nustatyti teisingą mokestį už žemę, skirti lėšų žemės ūkio plėtrai reikalingos infrastruktūros ir melioracijos finansavimui ir įsiklausyti į ūkininkų nuogąstavimus.

KĘSTUTIS UŽEMECKAS: VERTYBĖS-POLITIKA-STRATEGIJA IR PASIRINKIMAS

kimuose balsuodami už LVŽS kandidatus būsite tikri, kad bus atviras bendradarbiavimas, dalykinės informacijos pateikimas, pagal pageidavimą Jūsų įsitraukimas į savivaldos reikalus. Rinkitės kompetentingus, profesionalius Tarybos narius. Raginu balsuoti už LVŽS kandidatą į merus – Dr. Arvydą Nekrošių ir LVŽS kandidatus į savivaldybės Tarybos narius.

KĘSTUTIS UŽEMECKAS

KANDIDATAS Į TARYBOS NARIUS NR. 2

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Raseinių skyriaus sąraše – kandidatai, kuriems rūpi mūsų kraštas. Mūsų vertybės tradicinės – šeima, kultūra, krašto papročiai, teisės viršenybė. Prioritetai – skaidri ir efektyvi politika, visuomenės įtraukimas į strateginių veiklos planų rengimą ir priemonių planavimą bei dalyvaujamojo metinio biudžeto rengimą, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas į gyventojų poreikius tenkinančias veiklas, sveikos gyvensenos puoselėjimas.

Mūsų sąraše įvairios patirties turintys žmonės pasirengę įsiklausyti, dirbti komandoje ir siekti, kad į komandinį darbą įsitrauktų kuo didesnis ratas mūsų rajono gyventojų.

Tarp mūsų yra įvairių sričių specialistų, partijai priklausančių ir nepartinių žmonių, kurie pritaria ir palaiko partijos vertybes. Mūsų sąrašas parodo mūsų politinę brandą ir vertybinių nuostatų svarbą. Politinė jėga, deklaruojanti vienas vertybes, o realybėje vykdanti priešingus darbus ir savo vertybių išsižadanti dėl valdžios – trumpalaikė ir nieko verta. Tad kviečiu rinkėjus būti aktyvius, pasidomėti partijų deklaruojamomis vertybėmis, programomis, keliamais kandidatais į rajono merus ir tarybą.

Savivaldybės Tarybos narių rin-

Politiko kelią pasirinkau prieš šešerius metus, ketverius pastaruosius metus esu Raseinių rajono Tarybos narys, Mero pavaduotojas, Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto narys. Patirtį kurią įgijau prieš politiko kelią ir pastarųjų šešerių metų politikos srityje skatina dirbti toliau ir kviesti gyventojus labiau įsitraukti į savo krašto ateities strategijų formavimą.

Manau, kad kelerių metų ar net kelerių kadencijų patirtį turintys politikai žino savivaldybės savarankiškąsias ir valstybės deleguotas funkcijas, strateginių planų rengimo metodikas ir biudžeto rengimo, bei perskirstymo tvarkas.

Mūsų vienas iš LVŽS Raseinių skyriaus programos siekių – įtraukti gyventojus į savivaldos priemonių, finansų planavimą, siekti savalaikių planų vykdymo, susitarti dėl prioritetinių krypčių ir darbų. Kiekvieną kartą iškilus naujos idėjos ar naujiems iššūkiams atnaujinti prioritetus kartu pasitarus.

Kiekvienas asmuo siekiantis Tarybos nario mandato ir gyventojai, norėdami įvertinti pažadus, turėtų susipažinti ir žinoti kokie yra Raseinių rajono savivaldybės strateginės veiklos planai, kokios priemonės juose numatytos ir kaip suformuotas biudžetas, tai ne vien Tarybos narių ar savivaldybės vadovų darbo rezultatas.

Gerbdamas kiekvieną politiką ir vertindamas mūsų savivaldybės administracijoje dirbančius specialistus, galiu drąsiai teigti, kad didžiausia našta planuojant savivaldos veiklas ir priemones, bei vykdant suplanuotus darbus, tenka administracijos specialistams. Profesionalūs ir puikūs savivaldybės specialistai politikams padeda, pataria ir rengia daugybę dokumentų, teisės aktų, planų bei projektų.

Tobulinti strategiją, numatomas priemones ir planus visuomet reikia, nes tai garantuoja nuoseklų gerovės augimą bei ėjimą pirmyn. Teikiant siūlymus dera nepamiršti, kad nemaža dalis funkcijų yra privalomos, deleguotos valstybės, o jų vykdymą finansuoja valstybė arba privalo finansuoti ir įgyvendinti savivaldybė. Todėl labai svarbu įvertinti visumą, susikalbėti ir numatyti, bei pasiūlyti teikiamų ar keičiamų priemonių įgyvendinimo finansavimo šaltinius.

Raseinių rajono savivaldybės

strateginiuose planuose daugelis priemonių planuojama ilgesniam laikotarpiu nei vienos Tarybos kadencija, todėl siekdamas aktyvios pilietinės visuomenės, gyventojų įsitraukimo trumpai noriu pristatyti strateginių planų programas ir pagrindines priemones, taip pat jų suderinimą su 2023 m. planuojamu biudžetu.

Tai pagrindinės priemonės, numatytos Raseinių rajono savivaldybės 2023–2025 metų strateginiame veiklos plane, kurių finansavimas planuojamas ir atliekamas kiekvienais metais tvirtinant biudžetą. Kviečiu visus išsamiau susipažinti su šiais planais ir 2023 m. biudžetu Raseinių rajono savivaldybės tinklalapyje ar Teisės aktų bazėje ir kartu tobulinti juos bei siekti efektyvaus priemonių įgyvendinimo. Tik kartu veikdami galime pasiekti pageidaujamų ir geriausių rezultatų.

Taigi Raseinių rajono savivaldybės 2023–2025 metų strateginiame veiklos plane yra:

ŠVIETIMO PAŽANGOS IR JAUNIMO UŽIMTUMO PROGRAMA Įgyvendinimui numatoma skirti 20 459 156 Eur

1. Ugdymo įstaigų veiklos organizavimo užtikrinimo finansavimas.

2. Švietimo pagalbos tarnybos veiklos organizavimo finansavimas.

3. Asmens duomenų apsaugos kokybės Raseinių rajono švietimo įstaigose užtikrinimo finansavimas.

4. Ugdymo įstaigų socialiai remiamų mokinių maitinimo finansavimas.

5. Ugdymo, maitinimo ir pavėžėjimo lėšos socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui.

6. Neformaliojo švietimo sistemos, vaikų ir suaugusiųjų užimtumo įvairovės bei mokymosi visą gyvenimą finansavimas.

7. Neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimas.

8. Atviros jaunimo erdvės veiklų finansavimas.

9. Ugdymo įstaigų materialinės bazės gerinimo finansavimas.

Į

šių planų rengimą daug indėlio yra įdėję savivaldybės administracijos specialistai, savivaldybės įstaigų ir įmonių darbuotojai, bei aktyvūs ir pilietiški rajono gyventojai. Tai didelis darbas, už kurį darbuotojams neretai pamirštama padėkoti.

„Turintyspatirtįiratsakomybęjaučiantyspolitikaineturėtų švaistytispažadais,juolabmeluotigyventojams,kadjieateis irpatenkinskiekvienolūkesčius,pristatysšvietimo,sveikatos, kultūros,socialiniųirsportoįstaigų,išasfaltuosvisusžvyrkelius iratleisvisusnuodaugeliomokesčių.Taitiesiogpopulizmasir saldusmelasrinkėjui“,–KęstutisUžemeckas

SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMO PROGRAMA Įgyvendinimui numatoma skirti 8 861 345 Eur Laukiama papildomų lėšų iš valstybės biudžeto ir ES

1. Socialinių pašalpų mokėjimas socialiai remtiniems asmenims.

2. Šildymo išlaidų kompensacijų (kito kuro) mokėjimas.

3. Laidojimo pašalpų mokėjimas.

4. Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų mokėjimas.

5. Nakvynės namų veiklos užtikrinimo finansavimas.

6. Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimas už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijų finansavimas.

7. VšĮ Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centro veiklos finansavimas.

8. Raseinių pagalbos šeimai namų veiklos finansavimas.

9. Blinstrubiškių socialinės globos namų veiklos finansavimas.

10. Raseinių socialinių paslaugų centro vykdomų paslaugų finansavimas.

VALDYMO TOBULINIMO PROGRAMA Įgyvendinimui numatoma skirti 8 066 057 Eur

1. Rajono savivaldybės administracijos veiklos finansavimas.

2. Rajono Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos veiklos finansavimas.

3. Tarybos veiklos finansavimas.

4. Mero tarnybos veiklos finansavimas.

5. Valstybės perduotų Savivaldybei funkcijų vykdymo finansavimas.

6. Mokinių pavėžėjimo į ugdymo įstaigas išlaidų kompensavimas.

7. Kitų lengvatinio keleivių vežimo išlaidų kompensavimas.

8. Keleivių vežėjų nuostolių, susidariusių vykdant keleivių pavėžėjimą reguliariaisiais maršrutais, kompensavimas.

9. Trūkstamų specialistų pritraukimo gyventi ir dirbti rajone finansavimas.

10. Paskolų grąžinimas, palūkanų ir paskolų aptarnavimo išlaidų apmokėjimas.

KULTŪROS, TURIZMO IR VERSLO APLINKOS GERINIMO PROGRAMA Įgyvendinimui numatoma skirti 2 778 478 Eur

1. Raseinių rajono kultūros centro veiklos finansavimas.

2. Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos veiklos finansavimas.

3. Raseinių krašto istorijos muziejaus veiklos finansavimas.

4. Religinio turizmo Šiluvoje skatinimo programos finansavimas.

5. Kultūros projektų rengimas ir bendrasis finansavimas.

6. VšĮ „Atrask Raseinius" veiklos skatinimas.

7. Raseinių rajono kultūros centro renginių finansavimas.

KOMUNALINIO ŪKIO PRIEŽIŪROS BEI REMONTO DARBŲ PROGRAMA

Įgyvendinimui numatoma skirti 2 746 015 Eur

1. Seniūnijų gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo finansavimas.

2. Savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių eksploatacijos ir remonto finansavimas.

APLINKOS APSAUGOS IR VISUOMENĖS SAUGUMO UŽTIKRINIMO PROGRAMA Įgyvendinimui numatoma skirti 2 437 980 Eur

1. Komunalinių atliekų tvarkymo finansavimas.

2. Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos vykdymo finansavimas.

3. Viešosios tvarkos užtikrinimo prevencinių priemonių vykdymo finansavimas.

4. Priemonių, reikalingų aplinkos būklei stebėti, gerinti bei gamtinei aplinkai gausinti, įsigijimo finansavimas.

5. Bešeimininkių gyvūnų priežiūros finansavimas.

6. Administracijos direktoriaus rezervas.

SVEIKOS VISUOMENĖS FORMAVIMO PROGRAMA

Įgyvendinimui numatoma skirti 1 893 224 Eur

1. Raseinių kūno kultūros ir sporto centro veiklos finansavimas.

2. Sporto klubų veiklos dalinis finansavimas.

3. Asociacijos „Raseinių krepšinis“ dalinis finansavimas.

4. Raseinių rajono savivaldybės viešosiose asmens sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas teikiančiose įstaigose dirbančių specialistų kelionės išlaidų kompensavimas.

5. Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos (VSB) įgyvendinimo finansavimas.

6. Aktyvaus laisvalaikio zonos įrengimo „Raseikos“ parke finansavimas.

7. VšĮ Raseinių ligoninės materialinės bazės gerinimo finansavimas.

INVESTICIJŲ PROGRAMA

Įgyvendinimui numatoma skirti 1 145 833 Eur

1. Raseinių rajono kultūros centro Raseiniuose, Vytauto Didžiojo g. 10, rekonstravimo, infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams finansavimas.

2. Kelių, gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, viešųjų erdvių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros finansavimas.

3. Investavimas į UAB „Raseinių vandenys“.

4. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir seniūnijų pastatuose finansavimas.

KAIMO PLĖTROS IR BENDRUOMENĖS AKTYVINIMO PROGRAMA

Įgyvendinimui numatoma skirti 526 500 Eur

1. Kaimo bendruomenių, vietos veiklos grupių ir kitų su kaimo plėtra susijusių NVO veiklos rėmimas.

2. Žemės ūkio plėtrai reikalingos infrastruktūros ir melioracijos finansavimas.

3. Žemės ir miškų ūkio vystymo finansavimas.

KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMO PROGRAMA

Įgyvendinimui numatoma skirti 146 000 Eur

1. Kultūros vertybių apsaugos priemonių finansavimas.

2. Simono Stanevičiaus sodybos-memorialinio muziejaus infrastruktūros atkūrimo ir pastatų, tvorų remonto ir restauracijos finansavimas.

RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO PROGRAMA

Įgyvendinimui numatoma skirti 129 000 Eur

1. Raseinių rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų rengimo finansavimas.

Raseinių rajono savivaldybės 2023–2025 metų strateginiam veiklos planui įgyvendinti numatyta 49 mln. 189 tūkst. Eur.

NORITE STABILUMO IR DĖMESIO ŽMONĖMS NE TIK SAVIVALDYBĖJE, BET IR ŠALYJE?

Būtinai ateikite į savivaldybių tarybų ir merų rinkimus

2023 m. kovo 5 d ir balsuokite už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus į tarybą.

Raseinių LVŽS skyrius subūrė kompetentingus kandidatus. Būtinai palaikykite juos balsuodami. Už naują kokybę, skaidrumą ir visų gyventojų bendrystę. Pradėkime pokyčius nuo JŪSŲ savivaldos!

Norėdami palaikyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus į Raseinių rajono savivaldybės tarybą ir merus, atlikite šiuos veiksmus:

1. Būtinai ateikite į 2023 m. kovo 5 d. savivaldos rinkimus.

2. Savivaldybės tarybos rinkimų biuletenyje pažymėkite X ženklu apskritimą ties 12 numeriu

3. Surašykite penkis kandidatų pirmumo numerius (eiliškumas nėra svarbus).

2023 m. kovo 5 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI RASEINIŲ SAVIVALDYBĖ NR. 38 RINKIMŲ BIULETENIS

12 LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA

4. Savivaldybės mero rinkimų biuletenyje pažymėkite X ženklu apskritimą ties Arvydas NEKROŠIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ MERŲ RINKIMAI RASEINIŲ SAVIVALDYBĖ NR. 38 RINKIMŲ BIULETENIS

ARVYDAS NEKROŠIUS

5. Biuletenius įmeskite į urną ir vakare laukite jums palankių rinkimų rezultatų.

• atsinaujinančiai energetikai,

• tvariam ir konkurencingam žemės ūkui,

• kultūrai,

• kalbos puoselėjimui,

• regionų plėtrai ir infrastuktūros gerinimui,

• švietimo ir medicinos prieinamumui regionuose,

• vidaus ir užsienio politikai, grindžiamai diplomatija ir kompetencijomis.

LVŽS sako NE!

• Visuomenės skaldymui,

• kalbos ir tradicijų niekinimui,

• tradicinės šeimos, kaip konstitucinės normos ir valstybės pamato, neigimui,

• regioninės politikos žlugdymui,

• mokyklų ir gydymo įstaigų regionuose uždarymui,

• narkotikų dekriminalizavimui ir alkoholio prieinamumo didinimui,

• kompetencijų stokai valstybės valdyme,

• nepamatuotai užsienio politikai ir diplomatinių kelių atsisakymui,

• teisės pamynimui,

• politikų įtakai žiniasklaidoje ir žiniasklaidos priemonių išnaudojimui propagandos tikslais.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. Nr. 23147. Tiražas 10 000 vnt. Spausdino UAB „Šiaulių spaustuvė“.

Daugiau informacijos apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Raseinių skyriaus programą, mūsų komandą ir siūlomas idėjas rasite interneto svetainėje www.arvydas.lt arba su telefonu nuskenavę šį kodą:

2023 m. kovo 5 d.