Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2022 m. rugsėjis UŽ
Visada svajojau apie augantį ir klestintį savo gimtąjį miestą Panevėžį. Sutvarkyta miesto inf rastruktūra džiaugiasi gyventojai, jaunimas ku ria šeimas ir siekia karjeros aukštumų, o jų atža los saugiai ir linksmai tobulėja darželiuose bei vi sos dienos mokyklose. Mokyklas baigę abiturien tai sėkmingai studijuoja Panevėžyje veikiančio se aukštosiose mokyklose, dalyvauja tarptauti nėse mainų programose, įgavę reikiamas kom petencijas pasilieka Panevėžyje kurti savo karje ros ir verslų. Tik saugiai besijaučiantis panevėžie tis bus suinteresuotas likti savo gimtajame mies te, kurti šeimą, rūpintis savo vaikais ir tėvais, bei oriai sulaukęs senatvės mėgautis anūkų draugija. Šiandien matome Europos Sąjungos lėšų pa galba atnaujintus kai kuriuos parkus, skverus, ga tves ar aikštes, tačiau iki šiol neatnaujinta autobu sų stotis, šaligatviai, nėra pakankamai automo bilių stovėjimo vietų, nevykdoma kvartalinė re novacija, nediegiami alternatyvios energijos šal tiniai, nepakankami atliekų tvarkymo sprendimai. Gyventojai mielai keistų automobilius į dviračius, tačiau trūksta dviračių takų ne tik mieste, bet ir priemiestyje, iki šiol aktualios įsisenėjusios pro blemos – buvo tik laiko klausimas, kuomet pra dės griūti seni statiniai, pvz. „Ekrano“ užtvanka. Kuomet valdantieji savo sprendimais nega li užtikrinti piliečių apsaugos, savivalda tampa ta struktūra, kuri savo reguliavimo apimtimi gali ir turi tiesiogiai padėti gyventojams. Pavyzdžiui, pa brangus automobilių degalams, savivaldybės yra pajėgios ir turėtų imtis konkrečių veiksmų pade dančių gyventojams nevaržomai judėti ir pasiūly ti nemokamą viešąjį miesto ir priemiestinį trans portą, sutankinti maršrutus, kad kuo daugiau gy ventojų galėtų pasiekti savo kelionės tikslus.
Panevėžys gali būti geresnis Ramūnas KARBAUSKIS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas
LVŽS kandidatas į Panevėžio
DeividasPANEVĖŽIOLAIMINGĄŠEIMĄLabanavičius:auginkimePanevėžį!
Visas mano paminėtas neigiamų veiksnių spektras valstybėje išties kelia nerimą. Tačiau tu rime tikėti valstybės ateitimi. Tai turi būti kiekvie no politiko, kiekvieno valstybės tarnautojo prio ritetas. Reikalingos taiklios priemonės, kurios padė tų valstybei augti. Kristi jau daugiau nebegalime leisti. Būtina užkirsti kelią tolesniam Tautos skaldy mui. Be to, esami iššūkiai reikalauja aiškaus priori tetų susidėliojimo. Kokio mero reikia Panevėžiui? Panevėžys nusipelnė sąžiningo, ambicingo ir empatiško mero. Vadovo, kuris neabejingas kie kvieno panevėžiečio problemoms ir geba jas iš miesto merus Deividas Labanavičius
Mūsų valstybėje vidaus politikos ir šalies ekonomikos problemos nurašomos, ekonomika ir visuomenė paliekama savieigai, regionų poli tikos apskritai nebeliko, pasakant vieną stebu klingą frazę, kuri turėtų nuplauti bet kokią da bartinės valdžios atsakomybę – vyksta karas. Mums kartojama, kad Lietuva tokioje prasto je padėtyje, nes Ukrainoje vyksta karas, nieko pa daryti negalime. Bet palaukite, pirma pagal dydį ES ekonomika Vokietija sugebėjo sumažinti mo kesčius degalams, darė įvairių nuolaidų ir tai pri stabdė kainų augimą. Bet tai nebuvo argumentas mūsų valdžiai priimti atitinkamus sprendimus, ku rie pasiteisino kitose valstybėse. Lenkijos teritorijoje, vos tik kirtus Lietuvos sie ną, matome lietuviškas parduotuves, bet jau su gerokai pigesniais maisto produktais. Tačiau nie kas neanalizuoja ir niekas nevertina, kodėl pas mus tokia situacija, kodėl kainos kyla kasdien, ko dėl užtenka valdžiai tik atsakyti, kad kainos kyla vi sur ir ko jūs norit, ir visi nutyla? Ekonomistai nevyniodami nieko į vatą sako, kad infliacijos lygis skirtingose valstybėse priklauso nuo tų valstybių vyriausybių sprendimų. T.y. kitos valstybės ieško sprendimų ir juos diegia, nes reikia padėti žmonėms. Siaurus klano interesus norima perkelti į savivaldą Negana to, be visų ekonominių dirgiklių ir to, kas mus veikia globaliai, turime labai didelių pro blemų valstybės viduje, kurios susijusios su funda mentaliais dalykais, lemiančiais mūsų, kaip valsty bės, kaip Tautos išlikimą – kėsinimaisi į mūsų vals tybingumą, kalbą, šeimos sampratą. Absurdiškiau sia yra tai, kad valstybės, valstybingumo ir tautiš kumo susinaikinimo mechanizmą įjungė valdžia! Tauta kasdien skaldoma, apie jokią toleranciją kitai, nei valdžios nuomonei nėra net kalbos. Kaž kur pradingo ir žodžio laisvė. Jos nebeliko. Bet ku ris prieštaraujantis žmogus sutrypiamas su žemė mis. Neapykantos kalba apsiginklavusius jau ma tome ne tik socialiniuose tinkluose. Šių priemonių sąveika, nelikus objektyvumo, pagarbos ir žodžio laisvės, tampa tiksinčia bom ba visuomenei, kurią stengiamasi paversti nemąs tančių mankurtų armija. Liko tik interesai, viena dienė kultūra, kuri bus pamiršta jau rytoj. Niekas negalvoja apie amžinas vertybes, kūrybą visose valstybės gyvenimo srityse ir tai, ką paliksime atei ties Neganakartoms.to, ši valdžia rūpinasi, kad tų ateities kartų net nebūtų, nes šeimos jiems tapo atgyve na ir su šeimų politika jiems ne pakeliui apskritai. Taigi, dabartinė centrinė valdžia net nesislėp dama atstovauja tik siauriems savo klano intere sams. Juos norima perkelti ir į miestus bei mies telius. Kristi žemiau nebegalima Visa tai, apie ką dabar sakau, nėra tik nuojau tos ar pagrindo neturinčios mintys. Nerimą kelia objektyvūs skaičiai ir institucijų ataskaitos. Korup cijos atvejų skaičius per metus taip pat smarkiai iš augo, o valdžia to kažkodėl nemato, nesprendžia.
klausyti ir Daugelisišspręsti.išJūsų turėjote progą ne kartą išvys ti, kaip korumpuoti savivaldybių politikai rūpina si tik savimi, kaip jie išvedami su antrankiais. To kie atvejai menkina valdžios prestižą, griauna pa sitikėjimą valdininkais, o vis nesibaigiantys teismi niai procesai menkina teismų ir teisėsaugos auto ritetą. Demokratinėje valstybėje taip neturėtų bū ti, korupcija turėtų būti pažabota jai dar net ne pasireiškus.Artėjalaikas, kada Jūs taip pat galėsite turėti įtaką miesto valdžios formavime. Dabar turite pui kų kandidatą Deividą Labanavičių, kuris neabejo tinai sugebėtų užtikrinti gerą miestiečių gyveni mo kokybę, būtų dėmesingas kiekvienam. Galiu drąsiai teigti, kad šis kandidatas į merus yra pasi ruošęs puoselėti aukštą moralę, vertybių kultūrą ir įsiklausyti į visų gyventojų norus bei lūkesčius. Tai būtų meras, kuris būtų greta savo miesto žmonių ir kai jiems sunku, ir kai lengva. Panevėžį valdęs meras rūpinosi miesto inf rastruktūra, bet pamiršo paprastą žmogų ir įsi senėjusias problemas. Nors teigiamų pokyčių nepastebėti negalima ir juos tęsti būtina, tačiau šiandien Panevėžiui reikia mero, kuris sugrąžin tų ir kurtų miestą žmonėms. Mero, kuris būtų ar čiau žmonių, girdėtų juos, bendrautų, dalyvautų bendruomenių gyvenime. Kad Deividas geba vienu metu įgyvendin ti daug skirtingų tikslų, jausti žmonių poreikius, gerbti kiekvieną, būti ištikimu pamatinėms ver tybėms ir tradicijoms, jis jau ne kartą įrodė. Tik Jūs turite teisę nuspręsti, kokia kryptimi pasuks Jūsų miestas. Linkiu padaryti patį geriau sią pasirinkimą, vardan gerų ateities darbų!
VAIKAI PIEŠIA MYLIMIAUSIĄ MIESTĄ
Davidas M. Beasley, Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos vykdomasis direktorius teigia, kad „nėra tokio precedento nuo Antrojo pasauli nio karo“. Daug Ukrainos ūkių praleido kritinius so dinimo sezonus. Europos trąšų gamyklos smarkiai mažina gamybą dėl didelių energijos kainų. Ūki ninkai mažina trąšų kiekį, tad kyla grėsmė kito der liaus dydžiams. Dėl ko kyla nuogąstavimų Lietuvoje viešėjusio Europos Komisijos nario, atsakingo už žemės ūkį Janusz Wojciechowski tei gimu, svarbu dėti visas pastangas, kad nei ES, nei pasaulio neištiktų maisto trūkumas. Kol kas mais to produktų iš ES eksportuojame daugiau nei im portuojame. Komisaras neslepia, kad krizę ES že mės ūkis jaučia nevienodai. Stipriau reaguoja de galų, energijos, trąšų ir pan. kainoms jautrūs sek toriai. Tačiau pripažįstama, kad pasauliniu mastu maisto trūkumas tikrai pasijaus vis labiau, ypač tose trečiosiose šalyse, į kurias ES eksportuoja didžiau sius kiekius grūdų ir jų produktų.
Tikslas – atkurti valstybingumą 1902 m. spalio 17 d. įvykusiame slaptame var pininkų suvažiavime Dabikinės dvare (Šiaulių aps krityje) buvo nutarta steigti Lietuvių demokratų partiją. Suvažiavimas išrinko komisiją programai rengti. Į ją įėjo Kazys Grinius, Povilas Višinskis, Jo nas Vileišis, Jurgis Šaulys, Jonas Bortkevičius. Programa buvo išspausdinta „Varpe“. Joje teig ta, kad galutinis partijos tikslas – atkurti Lietuvos valstybingumą. Tačiau partijoje ideologinės vie nybės nebuvo. Dalis partiečių atsiskyrė nuo de mokratų ir įkūrė Lietuvos valstiečių sąjungą (to liau SteigiamasisLVS).
Aš nelabai sutikčiau su kai kurių politikų teigi niais, neva ES nėra grėsmės dėl apsirūpinimo mais tu. Matydamas situaciją Lietuvoje, įžvelgiu tenden cijas, kad dėl konkurencinių sąlygų skirtumo, dėl nacionalinės valdžios abejingumo, dėl vis labiau augančios naštos, žemdirbiai praranda bet kokią motyvaciją užsiimti veikla, kuri jiems dažnai tampa nuostolinga. Ūkiai užsidarinėja, likviduojasi, ypač smulkesni ir vidutiniai, prarandame gamybos pa jėgumus. Žemės yra, žmonių, galinčių ją dirbti, yra, tačiau ūkiai likviduojasi. Jeigu ši tendencija dar la biau sustiprėtų, sušlubuotų ir galimybės apsirū pinti maistu, ypač tam tikrais produktais. Be abe jonės, pirmiausia tai pasireikštų papildomu kainų augimu.Jokiu būdu nereikia išsigąsti ir neišmintingai bandyti išvengti krizės užpildant visus sandėliukus ir garažus maisto atsargomis. Mano tikslas yra iškel ti šią temą į politines diskusijas, įtraukti į sprendimų priėmimą tiek žemdirbius atstovaujančias organi zacijas, tiek vartotojus. Išlaikyti žemės ūkio pajėgu mus mums visiems – maisto valgytojams – ne ma žiau svarbu nei žemdirbiui. Nors žemės ūkio profe sijos nėra pačios madingiausios, tačiau maistas „iš mados“ neišeis niekada. Šiandien dar aktualesne tampa maisto švais tymo tema. Ši problema aktuali visoje maisto tie kimo grandinėje, pradedant žemės ūkio produk tų gamyba ir baigiant sandėliavimu, perdirbimu, transportavimu, prekyba ir vartojimu. Europos Są jungos šalys įsipareigojo iki 2030 m. siekti perpus sumažinti maisto atliekų susidarymą visoje mais to grandinėje „nuo lauko iki stalo“. Maisto atliekų prevencija įtraukta į Europos Komisijos naująjį žie dinės ekonomikos paketą. Daug metų keliu šį klau simą ir Lietuvoje. Pirmiausia maisto švaistymą tu rėtume pažaboti viešose įstaigose: mokyklose, li goninėse, socialinėse įstaigose ir pan. Be abejonės, jei vietinį maistą laikytume prioritetu viešuosiuose pirkimuose, tai taip pat leistų išvengti maisto atlie kų susidarymo tiek ūkiuose, tiek transportavimo
metu, skatintume vietos ekonomiką, o taip pat ga lėtume užtikrinti pačią šviežiausią produkciją var totojams, iš kurių didelė dalis yra vaikai mokyklose. Laiko nėra daug Ką galime padaryti, kad stabilizuotume mais to kainas ir išlaikytume maisto produkcijos gamy bos pajėgumus, kad užtikrintume pakankamai saugaus, sveiko maisto už prieinamą kainą varto tojams? Pirma priemonė šito išvengti – ES tiesiogi nių išmokų žemdirbiams suvienodinimas. Ties šiuo uždaviniu kartu su žemdirbiais atkakliai dirbame jau ne pirmus metus. Europos Komisija pasinaudojant krizių rezer vu, ES žemės ūkio sektoriui siūlo 500 mln. eurų ver tės paramos rinkinį, iš kurio būtų remiami labiau siai nuo karo Ukrainoje padarinių nukentėję ga mintojai. Lietuvai numatyta suma iš šio paketo yra 7,7 mln. Eur. Tad dar kartą raginu Vyriausybę į šią galimybę nežiūrėti atsainiai ir prisidėti prie šios su mos visais leistinais 200 proc. Pasinaudokime galimybe į strateginį žemės ūkio planą įtraukti paramą tiksliajai (precizinei) žemdirbystei. Šis žemdirbystės būdas modernių technologijų dėka leistų siekti Žaliojo kurso tikslų, mažinant perteklinį brangų tręšimą bei sumažinti priklausomybę nuo trąšų tiekėjų.
Prof. Arūnas GUMULIAUSKAS, istorikas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – viena seniausių politinių partijų Lietuvoje. Jos ištakos siekia dar 1888 m., kada įkurta Varšuvos lietu vių studentų draugija „Lietuva“. Pastaroji savęs partija nelaikė, nes kėlė kur kas didesnius tiks lus – tarnauti Lietuvai. Jų svarbiausia realizavi mo priemonė turėjo būti laikraštis. 1888 m. birželio 29 d. Marijampolėje įvykusia me bendrame „Lietuvos“ draugijos ir Maskvos uni versiteto studentų atstovų suvažiavime buvo nu tarta įkurti periodinį leidinį. „Varpas“ (1889–1905) turėjo sutelkti lietuvių liberaliąją inteligentiją. Kita vertus, jis turėjo aiškią socialinę – politinę progra mą, numatančią ugdyti lietuvių tautinę savimonę, kelti krašto kultūrinį ir ekonominį lygį, įgyvendin ti tautos vienijimo ir politinio savarankiškumo už davinius. Lietuvoje „Varpas“ užėmė „vidurio“ pozi ciją tarp katalikiškosios dešiniosios ir socialdemo kratinėsAtsižvelgdamikairiosios.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | UŽ LAIMINGĄ PANEVĖŽIO ŠEIMĄ2
į tai, kad Lietuva buvo agrari nis kraštas, varpininkai leido valstiečiams periodinį leidinį „Ūkininkas“ (1890–1905). Taip ūkininkai bu vo inkorporuoti į varpininkų rėmėjų stovyklą. Ilgai niui aplink „Varpą“ susiformavo tam tikra organiza cinė struktūra, kasmet rengusi savo suvažiavimus.
Nukainuoto, akcijinio maisto lentynos ištuš tinamos vis greičiau, žmonės renkasi pigesnius produktus, o kylančios maisto kainos yra viena aktualiausių visuomenės temų. Tačiau naciona linės politikos lygmeniu apie maisto kainų krizę pas mus diskutuojama mažai. Kas vyksta pasaulyje? Pasaulio banko prezi dentas David Malpass praneša, kad per kelias sa vaites šalių, taikančių maisto eksporto apribojimus, skaičius šoktelėjo 25 proc., buvo įvestos naujos po litinės intervencijos, turinčios įtakos prekybai mais to produktais. Tokie apribojimai stipriai veikia mais to kainas ir nėra laužti iš piršto. „Breakthrough Ins titute“ maisto ir žemės ūkio analitiko Alex Smith teigimu, mes vis dar esame pačioje šios krizės pra džioje ir dar nepastebime visų struktūrinių iššūkių, su kuriais susiduria Ukrainos žemės ūkio gamyba. Įstrigę grūdai Didžiuliai kiekiai grūdų įstrigę Rusijoje, Ukrai noje, Baltarusijoje. Grūdų bei aliejaus eksporto ir trąšų gamybos sutrikimai augina maisto kainas vi same pasaulyje. Nuo tada, kai vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, pasaulinės kviečių kainos padi dėjo maždaug 21 proc., miežių – 33 proc. Kai ku rių trąšų kainos išaugo net 40 proc. Pasaulinės alie jaus atsargos, jau ir taip smarkiai nukentėjusios nuo karo, mažėja toliau. Indonezija, vykdanti daugiau nei trečdalį pasaulinio augalinio aliejaus eksporto, pradėjo visiško palmių aliejaus eksporto draudimo įvedimą, sukeldama pavojų destabilizuoti pasauli nę augalinio aliejaus rinką, kurioje jau ir taip stebi mos aukščiausios kainos. Puikiai žinome apie Ukrainoje, vienoje didžiau sių maisto eksportuotojų, užminuotus laukus ir ki tokį Rusijos vykdomą žemės ūkio naikinimą. Ukrai nos ūkininkai negali gauti reikalingų trąšų ir kitų medžiagų. Rusų armija sprogdina ūkininkų dega lų saugyklas, tad lieka nepakankamai degalų trak toriams ir kitai ūkio technikai. Darbuotojai pasi traukia, kad stotų į kovą arba išvyktų iš šalies, to dėl daug ūkių lieka bejėgiai. Rusijos karas suma žins Ukrainos 2022 m. derlių ir to pasekmės palies daugelį šalių, kurios priklauso nuo Ukrainos kvie čių, kukurūzų ir aliejaus tiekimo.
Pasaulinė maisto kainų krizė – ruoškimės
Europos Komisija sugrąžino nacionalinius stra teginius planus valstybėms narėms su pastabomis ir suteikė papildomo laiko koreguoti juos, atsižvel giant į susidariusią padėtį dėl karo Ukrainoje ir pa saulinę maisto krizę. Tad Vyriausybė kartu su visuo menės atstovais prie apskrito stalo turi labai rimtai padirbėti prie šio dokumento korekcijų, kad Euro pos Komisija galėtų patvirtinti iki galo išdiskutuo tus, Lietuvos maisto gamintojams ir vartotojams reikalingus kompromisus. Jau kelis kartus raštiškai dėl to kreipiausi į Vy riausybę, tačiau laiko yra nedaug, tad raginu tiek žemdirbius, tiek vartotojus savo iniciatyva kreiptis į savo rinktus politikus ir kuo skubiau kelti šiuos klau simus politinėje darbotvarkėje.
šios partijos suvažiavimas įvyko 1905 m. gruodžio 5 d. per Didįjį Vilniaus Seimą. Jis priėmė programinę rezoliuciją, kurioje buvo išdės tyti artimiausi partijos veiksmai. Jais LVS tikėjosi or ganizuoti krašte visuotines nepaklusnumo carinei administracijai akcijas. Partijos nariai gynė priva tinę nuosavybę, ūkininkų interesus. Galima teig ti, kad nuo LVS įsteigimo prasidėjo trinarės parti nės sistemos kūrimo procesas krašte, kuris baigė si 1922 m. pradėjus veikti Lietuvos valstiečių liau dininkų sąjungai (toliau LVLS). Tad LVS laikytina se niausia centristine politine jėga Lietuvoje. 1915 m. Vokietijai okupavus Lietuvą, daugelis politinių veikėjų pasitraukė į Rusiją. Čia vyko toles nis partinių organizacijų steigimo procesas. Pasisakė už privačią žemės nuosavybę 1917 m. kovo mėn. Petrograde įkurta Lietuvos socialistų liaudininkų partija, kuri nebuvo ideolo giškai vienalytė. 1917 m. rugsėjo–spalio mėnesiais įvykusioje Lietuvos socialistų liaudininkų partijos II konferencijoje dėl nesutarimų dešiniųjų pažiūrų veikėjai buvo pašalinti iš partijos. Pastarieji 1917 m. lapkričio 29 d.–gruodžio 1 d. įvykusiame suvažia vime Voroneže įkūrė Lietuvos socialistų liaudinin kų demokratų partiją. Jos programos tikslas buvo atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Res publiką.1918 m. pabaigoje Lietuvos socialistų liaudi ninkų demokratų partijos veikėjų pastangomis at gaivinta Lietuvos valstiečių sąjunga kaip savaran kiška partinė organizacija. LVS pasisakė už privati
nę žemės nuosavybę, siūlė sudaryti valstybinį že mės fondą ir iš jo žeme aprūpinti bežemius bei ma žažemius. Dėl to ši partinė organizacija buvo po puliaresnė nei socialistai liaudininkai demokratai. Valstiečiai nusprendė susivienyti Norėdamos sustiprinti politinę įtaką, abi vals tiečių partijos nusprendė susivienyti. 1922 m. gruodžio 3–5 d. įvykusiame bendrame suvažiavi me įkurta LVLS. Jos pirmininku tapo M. Sleževičius. Naujoji partija išliko parlamentinės santvarkos bei demokratinės respublikos šalininke. Jos įtaka pa didėjo 1924 m. birželio mėnesį, nutraukus koali ciją su krikščionimis demokratais ir perėjus į opo ziciją. Trečiajame Seime valstiečiai liaudininkai tu rėjo 22 atstovus ir kartu su socialdemokratais bei tautinių mažumų atstovais sudarė daugumą. Par lamentui vadovavo J. Staugaitis, o Vyriausybei – M. Sleževičius.Po1926 m. valstybės perversmo valstiečiai liaudininkai nebuvo vieningi. Vieni jų liko pasyvūs ir prisidėjo prie perversmo padarinių legalizavimo, kiti dalyvavo pasipriešinimo tautininkų valdžiai ju dėjime. 1936 m. vasario 1 d., paskelbus draugijų įstatymą, partija nebuvo perregistruota ir nustojo veikusi. Tiesa, toliau slapta veikė jos Centro komi tetas, ėjo Valstiečiaispauda.liaudininkai reikšmingai pasidarba vo atkuriant bei stiprinant Lietuvos valstybę. Jie savo įtaka valstybėje parlamentarizmo laikotar piu mažai kuo nusileido krikščionims demokra tams ir buvo pagrindiniais pastarųjų konkurentais kovoje dėl valdžios.
Iš praeities puslapių
Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys
„Būtina suderinti išmaniųjų šviesoforų darbą taip, kad neliktų automobilių kamščių. Automo biliams stovint spūstyse nuo triukšmo ir taršos kenčia gyventojai bei augmenija. Privalo būti sutvarkyti ar iškeldinti, pačiame miesto centre, šalia vaikų žaidimų aikštelės ir vai kų lopšelio darželio Sirupio gatvėje, esantys komunalinių atliekų konteineriai, kadangi šiukšlės mėtosi po visą vaikų žaidimo aikštelę. “ Aušrytė Vanagienė, bendrosios praktikos slaugytoja „Senstantis Panevėžys, griūvantys inžineriniai statiniai, prastos būklės ir apleisti pastatai tikrai nėra tai, kas prisidės prie Panevėžio klestėjimo ir augimo, nemotyvuos jaunimo likti Panevėžyje, kuomet tik už šiek tiek daugiau nei šimto kilometrų – Vilnius, Kaunas. Mies tai, kur platus aukštojo mokslo institucijų pasirinkimas, nauji namai ir butai, ofisai bei didesni atlyginimai ir platesnės galimybės įkurti savo pirmąjį verslą ar gauti pirmąjį darbą. “ Marius Verbiejus, projektų vadovas PANEVĖŽIEČIAI SIŪLO:
darželinukams, mokiniams ir studentams. Stipendijos ir motyvacinė sistema besimokantiems ir ketinantiems savo gyvenimą kurti Panevėžyje. Bendradarbiavimas tarp savivaldybės, moksleivio/studento ir organizacijų dėl ateities karjeros. Visos dienos mokykla, įtraukus neformalus švietimas. Nuoseklus moksleivių skaičių klasėse mažinimas, didinant klasių ir pedagogų skaičių. Vaikų ir jaunimo pilietinės veiklos skatinimas. Pagalba besikuriančioms jaunoms šeimoms, skatinant jas kurtis ir gyventi Panevėžyje. Išskirtinis dėmesys ir pagalba kiekvienam panevėžiečiui. Nemokami teatrai, parodos, koncertai, ekskursijos, edukacijos. Meno ir kultūros įstaigų bei menininkų skatinimas ir rėmimas, finansavimo projektams didinimas. Bendruomenių veiklos skatinimas, įtrauktis ir parama. Socialinių iniciatyvų skatinimas ir parama. Lanksti ir aiški stambiagabaričių ir sezoninių atliekų surinkimo sistema. Žaliųjų Panevėžio zonų išsaugojimas ir plėtra. Namų ir pastatų kvartalinė renovacija, apimanti ir alternatyvių energijos šaltinių sistemų diegimą bei kompleksinį teritorijos tvarkymą: vaikų žaidimo aikštelių įrengimas, šaligatvių bei dviračių takų įrengimas, automobilių stovėjimo aikštelių vietų plėtra, atliekų surinkimo sistemų diegimas ir kt.
Jau šiandien prisidėkite prie Jūsų svajonių Panevėžio kūrimo, pateikite Jums aktualias problemas
„Panevėžys labai nedraugiškas šunims. Būtina pakeisti šunų vedžiojimo taisykles. Būtina gy ventojams su vaikais organizuoti paskaitas apie šunis ir elgesį su jais. Taip pat būtinos visiems ki nologų konsultacijos. Tokie elementarūs dalykai sumažintų benamių šunų skaičių, reikėtų ma žiau lėšų šunų vakcinacijai nuo pasiutligės bei sterilizacijai, beglobių gyvūnų priežiūrai ir išlaiky mui. Sutaupytas lėšas būtų galima nukreipti į šunų vedžiojimo bei sporto aikštelių įrengimą, edu kacinius užsiėmimus. “ Šunų savininkai bei mylėtojai
Savanorystės skatinimas. Aukštesnio lygio sveikatos priežiūra, eilių poliklinikoje mažinimas. Medicinos ir slaugos personalo Panevėžyje skaičiaus didinimas. Aktyvios ir sveikos gyvensenos nuo mažų dienų skatinimas.
2022 m. rugsėjis 3 LVŽS Panevėžio miestui 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimų programoje siūlo: PANEVĖŽYS – KLESTINTIS MIESTAS
Patogus ir greitas susisiekimas autobusu, automobiliu, dviračiu ar pėstute. Nemokamas viešasis transportas mieste ir priemiestyje. Elektromobilių įkrovimo tinklo plėtra, alternatyvių netaršių transporto priemonių tinklo "reikia –važiuoju" plėtra. Smulkaus verslo kūrimo ir plėtros skatinimas. Patrauklių, gerai apmokamų darbo vietų kūrimo skatinimas. Atvykstamojo turizmo skatinimas bei vietos ir užsienio kapitalo investicijų pritraukimo skatinimas. Persikvalifikavimo rėmimas ir bendradarbiavimo su valstybės institucijomis bei verslais skatinimas. Trečiojo amžiaus universiteto tinklo plėtra. Saugumo Panevėžyje užtikrinimas: nusikaltimų, karo ar epidemijų, gaisrų ar sausros atveju. Saugios kaimynystės programos plėtra, aplinkosaugos bei policijos rėmėjų tinklo plėtra. Slėptuvių ir kolektyvinės apsaugos statinių ir priemonių inventorizacija, nuolatinė kontrolė ir plėtra.
"Neužsisėdėk namie, panevėžieti!", skirta visoms amžiaus grupėms, programa. Savarankiško gyvenimo namų senjorams, vienišiems, neįgaliems asmenims steigimas. Vaikams, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms susibūrimams skirtų viešųjų erdvių įrengimas ir plėtra. Gyvūnus auginančių gyventojų poreikių ir problemų sprendimas. Visokeriopa pagalba sunkiai gyvenantiems asmenims. Panevėžiečių ir miesto svečių įtrauktis į kasdienį Panevėžio gyvenimą.
„Šiandieną Panevėžyje gyvenantys seni tėvai, kurių vaikai išvykę į užsienį, vieniši senjorai, susiduria su maitinimo, priežiūros, aprūpini mo drabužiais paslaugų poreikiu. Neišvengiamai jiems stinga ir ben dravimo, kuris kiekvienam žmogui yra būtinas bet kokiame amžiu je. Kasdienė komunikacija daro įtaką jų emocinei būsenai ir sveikatai. Manau, daug senjorų, vienišų ar neįgaliųjų asmenų galėtų gauti vi sas šias paslaugas savarankiško gyvenimo namuose, kur jiems padėtų ne tik personalas, bet ir jie patys galėtų padėti vieni kitiems. Mieste būtinas didesnis specialistų, galinčių teikti medicininę ir socialinę pagalbą skaičius. Šias specialybes galėtų supaprastinta tvar ka įgyti ir savo aplinkoje tokių paslaugų poreikį turinčių giminaičių ar timieji.“ Solveiga Morkūnienė, socialinė pedagogė ir
Aukštojo mokslo ir studijų institucijų tinklo plėtra Panevėžyje. Moksleivių ir jaunuolių įtrauktis į miesto gyvenimą, profesinio pašaukimo, karjeros pasirinkimo skatinimas, Nemokamasmentorystė.maitinimas
„Netvarkingai atrodo miestas, kuomet nešienaujami sklypai. Kyla klausimas ar savivaldybė ne pajėgi įpareigoti savininkų? Trūksta dviračių takų, dėl ko ši transporto priemonė dar ilgai nebus populiari nei jaunimo, nei suaugusiųjųJaunimastarpe.pasigenda viešųjų erdvių, kuriose galėtų susiburti ir turiningai leisti laisvalaikį. “ Brigita Švilpienė, vyriausioji specialistė
pasiūlymus, padėsiančius auginti geresnį Panevėžį! 1. ____________________________________________________________ 2. ______________________________________________________________ 3. ______________________________________________________________ - parašydami elektorinį laišką mums: panevezys2023@gmail.com - parašydami žinutę Facebook socialinio tinklo paskyroje: Panevėžio miesto valstiečiai ir žalieji - atvykdami pas mus!
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | UŽ LAIMINGĄ PANEVĖŽIO ŠEIMĄ4 LVŽS Panevėžio miesto skyriaus veiklos, darbai ir bičiuliai Mūsų Panevėžio miesto skyrius aktyviai dalyvauja ir organizuoja įvairias veiklas, renginius, šventes, konkursus, dalyvauja ekskursijose, mėgaujasi kultūriniais renginiais, savanoriauja. Ir Jūs galite tapti mūsų draugiškos bendruomenės dalimi! Sekite mūsų "Facebook" socialiniame tinkle: Panevėžio miesto valstiečiai ir žalieji Sekite naujausią informaciją apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą Prenumeruokite ir žiūrėkite OPOZICIJOS TELEVIZIJĄ opozicija.tv Aktyviai dalyvaujame LVŽS veikloje LVŽS sąskrydis Biržų r., Pačeriaukštėje Vasario 16 dienos minėjimas LVŽS XIV suvažiavimas Marijampolėje Kovo 11 dienos minėjimas Kovo 11 dienos minėjimas
2022 m. rugsėjis 5 Padedame beglobiams gyvūnams Dalyvaujame Molio lipdymo edukacijoje su puodžiumi Mindaugu, kuris papasakojo, kaip žiedžiami puodai ar kiti dirbiniai iš molio. Naisių žemės istorijos muziejusEkskursija į Naisius: Saulės aikštė Laimės ežeras ir Triušių sala Naisiai: XII festivalis šeimai. ŽOLINĖSNaisių vasaros teatras Ukrainiečių aktorių trupės „Nezazemleni“ spektaklis „Karo spiralė“ Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos minėjimas Interaktyvus pabėgimo kambarys apie kovą su klimato kaita. „Misija: Žaliasis kursas“
kurios
Deja, šie antiinfliaciniai projektai valdančiųjų buvo atmesti ir nepasiekė svarstymų. LVŽS frakci jos nuomone, toks valdančiųjų požiūris yra netei singas, nes pirmiausia reikia pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais žmonėmis ir padėti jiems išgyventi.
Dėmesys – šeimoms LVŽS frakcija ypatingą dėmesį skiria šeimoms, jų stiprinimui ir gerovės auginimui. „Mes matome aiškią valstybės viziją, kurios pagrindas yra šeima“, – sako A. NerimąNorkienė.keliair kiti klausimai: šiuo metu labai svarbu spręsti šalies gyventojų saugumo klausi mus. LVŽS frakcija mato daug neišspręstų klausi mų ir pagrįstai nuogąstauja dėl nuolatinio informa cijos trūkumo. Pavyzdžiui, grėsmės atveju, ar viso je Lietuvoje suveiks pavojaus sirenos? Bręsta dar viena problema, sveikatos sistemos problema. Be prieštaringai vertinamos reformos, įsigalioja naujas 2022 metų vaistų kainynas. Ir iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo dingsta kai kurie vaistai ir apie 300 000 pacientų juos turi pirkti už savo lėšas. Kodėl priimtas toks sprendimas?
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime
Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS frakcijos Seime
Pirmiausia reikėtų atsisakyti naudoti brangų kurą šildymui ir ieškoti alternatyvų, statyti naujus šildymo katilus. Šilumos gamintojai ir tiekėjai turi modernizuoti savo šilumos perdavimo trasas, taip sumažinant pačios šilumos gamybos kiekį ir pati riamasEnergetikossąnaudas.ir
Anot LVŽS frakcijos narių, gyventojai gali susi tvarkyti patalpas – susimontuoti energetiniu po žiūriu geresnius langus, susimontuoti šiltesnes du ris, apsišiltinti balkoną. Su kaimynais sutarus susi tvarkyti laiptines – susimontuoti laukinių durų ri botuvus, kad būtų visada uždarytos, apšiltinti stog langį ir pan. Šiuos darbus galima daryti jau dabar. Tačiau norint turėti didesnį efektą reikia imtis pas tato renovacijos. Jei su kaimynais sunku rasti su tarimą didesnių darbų atlikimui, verta apsvarstyti tik šilumos sistemos atnaujinimą mažesne imtimi ir modernizuoti vien šilumos punktą.
„Juk nesunku paskaičiuoti, kad opozicinių frak cijų atstovai praėjusiuose Seimo rinkimuose surin ko tik kiek mažiau nei pusę rinkėjų balsų. Todėl da bartinė Seimo dauguma tiesiog arogantiškai igno ruoja pusės Lietuvos rinkėjų valią. Iš valdančiosios Seimo pusės tarsi jaučiame nuolatines patyčias, ku rios skirtos ne tik mums, bet ir didelei daliai Lietu vos žmonių“, – sako LVŽS frakcijos seniūnė A. Nor kienė.Protestuodama
Taip pat labai svarbu žmonėms pasiūlyti vals tybės finansuojamą taip vadinamą mažąją šilumos punktų renovaciją, jei nėra galimybės atlikti viso namo renovacijos. Ir galiausiai Valstybinė energe tikos reguliavimo taryba privalo atidžiau vertinti energijos gamintojų patiriamas sąnaudas ir užti krinti sąžiningą tarifą gyventojams.
Aušrinė „Mes matome aiškią valstybės viziją, pagrindas yra tvirta šeima“ seniūnė
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | UŽ LAIMINGĄ PANEVĖŽIO ŠEIMĄ6
Dūmos atstovai bei propagandinė šios šalies žiniasklaida tiesiogiai grasina Lietuvai karu. Dabar jau žinoma, kad tokia reakcija nebuvo nu matyta, galimos grėsmės nebuvo derintos su Sei mo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų„Užsieniokomitetais.politika yra labai svarbi. Nuo jos, kaip matome, priklauso ekonomika, energetika, o ypač valstybės saugumas. O dabar atrodo, kad viskas daroma, kad tik valstybė būtų išbalansuo ta, o priešininkas išerzintas. Ar tikrai visa Lietuva palaiko tokią užsienio politikos kryptį?" – klausia A. Norkienė.Beto,LVŽS frakcijos nuomone, netekus įpras to tranzitinio srauto Rytai–Vakarai, šalies transpor to, logistikos ir tranzito sistemai, šalies pramonei ir ekonomikai, didžiausioms valstybės valdomoms įmonėms bus suduotas ilgalaikis neigiamas po veikis. Regionams – jokio dėmesio Kelių sektoriuje taip pat trūksta ilgalaikės stra tegijos, kurios pagrindu būtų galimybė laiku pa rengti projektus, laiku suplanuoti šalies investici jas, ES lėšas, o rangovams tinkamai organizuoti savoVyriausybėveiklą stokoja dėmesio ir regionams. Praktiškai nebeliko regioninės politikos, kuri ska tintų darbo vietų kūrimą ir investicijas, infrastruk tūros atsinaujinimą. Valdantieji nepateikia projek tų ir planų, kaip bus dengiamos valstybės skolos ir kaip bus investuojami pasiskolinti pinigai. Pasi gendame skolintų lėšų ir jų, kaip ateityje pridėti nę vertę valstybei ir jos žmonėms kursiančių in vesticijų naudos analizės. Susidaro toks įspūdis, kad šios kadencijos val dantieji nesugeba teigiama kryptimi vystyti vals tybės, kompetentingai spręsti problemas, pri imti reikalingus visuomenei sprendimus. Mato me, kad daugelis svarbių klausimų stringa. Todėl iš šios kadencijos valdančiųjų teigiamų pokyčių jau nesitikime.
Žalinga užsienio politika Taip pat frakcija negali nepastebėti, jog ven giama objektyvios nutrauktų santykių su Kini ja analizės. Kas padengs valstybės ir verslo pati riamus nuostolius dėl nenoro atstatyti santykius taip, kaip pranešė oficialūs Kinijos asmenys Lietu voje – išsprendžiant Taivaniečių atstovybės pava dinimo klausimą. Ar Vyriausybė pasiruošė agresyviai Rusijos re akcijai ir retorikai dėl dalies tranzitinių krovinių į Ka liningrado sritį sustabdymo? Ar buvo kreiptasi į są jungininkus dėl itin jautraus Kaliningrado tranzito klausimo?Rusijos
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė įsitikinusi, kad val dantieji prarado ryšį su krašto žmonėmis, tačiau vi saip ribojo opozicijos galimybes atstovauti Lietu vos žmonių interesus.
Aplinkos ministerijos turi sutar ti dėl kito sezono šildymo strategijos. Išanalizuoti prognozes ir esant poreikiui tiekti daugiau bioku ro į rinką iš valstybės valdomų miškų.
Norkienė:
Valdantieji konservatoriai ir liberalai per dvejus metus valdžioje parodė, kad jiems vi siškai nerūpi šalies gyventojų gyvenimo koky bė ir tradicinės, šimtmečiais puoselėtos lietu viškos vertybės, o dauguma „buldozerio“ prin cipu priimamų sprendimų uždengiama skam biais politiniais šūkiais.
„Mes ne tik įvardiname problemas, kurias sprendžiant pasigendame valdančiųjų valios, bet ir siūlome labai konkrečius pasiūlymus ir įstatymų pataisas, kurios gali prisidėti prie šalies gyventojų skurdo ir turtinės atskirties mažinimo. Taip pat siū lome stiprinti tradicines vertybes ir suteikti dides nę paramą tradicinėms šeimoms, kurios šimtme čiais buvo ir yra mūsų visuomenės pagrindas. Ta čiau Seimo dauguma mums tiesiog net neleidžia pateikti šių pasiūlymų svarstymui“, – sako A. Nor kienė. Ignoruoja pusę rinkėjų Anot jos, nuolatinis nesiskaitymas, neatsižvel gimas ne tik į racionalius, protingus pasiūlymus, bet ir tada, kai yra formuojamas posėdžių grafi kas, darbotvarkės, parodo tai, kad valdantieji visiš kai nesidomi realiu šalies žmonių gyvenimu.
Jau dabar aišku, kad pabrangusios trąšos, pašarai ir maistiniai grūdai didina ir toliau didins maisto kainas. Šios Vyriausybės plane nenumaty ta mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) smar kiai brangstantiems maisto produktams. Todėl vie na iš pagrindinių bėdų ta, kad nėra planuojama jo kių priemonių maisto produktų kainų reguliavimui. Neramina šildymo sezonas Daugelį neramina artėjantis šildymo sezonas. Frakcijos nariai pasidalino patarimais, kurie gali pa dėti išgyventi šį sunkų laikmetį.
dėl nesiskaitymo su Lietuvos rinkėjų nuomone, opozicija dvi savaites posėdžia vo istorinėje Kovo 11-osios salėje, kai konservato rius Jurgis Razma atėmė teisę opozicijai pirminin kauti posėdžiams, net ir opozicinėms darbotvar kėms. Pasiūlymus atmetė Pasak A. Norkienės, vienintelis kelias pažaboti ignoravimą Seime yra vieningas opozicijos darbas. „Pavasario sesijos metu susitelkėme ir pasiekė me tai, kad mums buvo leista įrašyti keturis opozi cijos pasiūlytus klausimus: iki 2024–2025 m. regu liuoti elektros mažmenines kainas buitiniams var totojams, atšaukti prievartinį elektros tiekėjo pasi rinkimą ir užtikrinti visuomeninį elektros tiekimą be 25 proc. baudos, mažinti PVM tarifą maisto pro duktams, neapmokestinamą pajamų dydį sulyginti su minimaliu atlyginimu, nedidinti kuro akcizų tari fo iki 2024 metų“, – sako A. Norkienė.
Tai, kas šiandien vyksta su mokytojais ir jų auklėtiniais, atsispindės visose valstybės srityse artimiausioje ateityje. Jei bus pakankamai ski riama dėmesio kultūrai, tautiškumui, istorijai –ateities kartos mylės Lietuvą ir bus pilietiškos. Jei valstybė investuos į mokytoją, suteiks jam visus reikalingus resursus įgyti kuo didesnę kompe tenciją – tuo daugiau jis užaugins gerų, geban čių logiškai mąstyti ir kurti asmenybių.
Guodareikalas?BUROKIENĖ, LVŽS frakcijos Seime seniūnės pavaduotoja
Vasara tuo ir ypatinga, kad galime bent šiek tiek pakeisti įprastinį gyvenimo ritmą, pailsėti, pa keliauti. Ir kol gyventojai leidžia sau daugiau atsi palaiduoti ir paišlaidauti, ekonomistai gi pataria jau dabar pradėti kontroliuoti savo išlaidas, nes tokios aukštos infliacijos nebuvo nuo praėjusio amžiaus. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duo menimis, liepos mėnesį metinė infliacija pagal var totojų kainų indeksą Lietuvoje sudarė 21,6 proc. ir toliau kopia aukštyn. Vis didėjanti infliacija daugiau mažiau palie tė visas Europos Sąjungos (ES) šalis. ES šalių val džia atėjo gyventojams į pagalbą ir pritaikė inflia cijos mažinimo priemones, reguliuojančias elek tros energijos, dujų, kuro ir maisto produktų kai nas. Tai padaryti leido ES Tarybos atnaujinta Direk tyva, kuria remiantis visos valstybės narės gali tai kyti lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio tari fus arba neapmokestinamą pridėtinės vertės mo kestįES(PVM).šalių pavyzdžiai aiškiai parodo, kad valdžia žmonėms padėti gali. Tačiau Lietuvoje valdantieji suka tą pačią plokštelę – nei PVM, nei akcizų ma žinimas, nei išmokos gyventojams nepadės. O tai, kas valdančiųjų yra padaryta, net šalies Preziden tas Gitanas Nausėda yra įvertinęs – „šios priemo nės praktiškai nesprendžia infliacijos problemos“.
Infliacijos padariniai – tik pačių gyventojų
Bet, tautiškumo ir kultūros vietą mokyklo se kraštutiniai liberalai siekia pakeisti pasakomis apie du princus. Aktyvų laisvalaikį ir sportą – nar kotikais. Vietoje disciplinos ir susikaupimo klasėje – siūloma leisti naudotis telefonais ir triukšmau ti. Specialistai, ekspertai ir net mokslininkai tam pa patyčių aukomis, jei jų žinios prieštarauja ne kompetentingai valdžiai.
Dar niekada nepriklausomos Lietuvos istorijoje jaunų žmonių ateitis nebuvo programuoja be lie tuvių kalbos, be žinių, be pagarbos tradicijoms, be pilietiškumo, be gebėjimo mąstyti ir priimti spren dimus. Su tokia politika Lietuvos nebeliks... Jau da bar daug mąstančių ir negalinčių susitaikyti su tuo, kas vyksta Lietuvoje, palieka mūsų šalį. Taip netu rėtųMesbūti...nespėjome padaryti, kad mokytojo pro fesija būtų gerbiama ir vertinama, kad aukštasis mokslas būtų nemokamas visiems jo siekiantiems. Jūs, mokytojai, esate verti daug daugiau, nei Jums šiandien siūloma. Bet mes ir toliau darysime vis ką, kad pedagogo darbas Lietuvoje taptų išskirtinai gerbiamas, vertinamas ir oriai atlyginamas. Kad Jūs kiekvieną dieną pasitiktumėte smalsius ir žingei džius moksleivius bei juos užtikrintai lydėtumėte į prasmingą mokslo ir žinių kelionę.
Ir kitos ES šalys narės nacionaliniu lygiu kom pensuoja kylančias energetikos sektoriaus (dujų, kuro), maisto ir kitų produktų kainas savo šalies gyventojams. Pvz. Belgija, Latvija, Estija, Čekija tei kia papildomas finansines subsidijas, siekiant su mažinti augančią energijos išteklių kainų naštą, skiria įvairias išmokas gyventojams, Lenkija ma žina PVM tarifus įvairiems vartojimo produktams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai lin kiu neprarasti sveiko proto ir kovoti už kiekvie ną mokyklą, kiekvieną mokytoją. Rūpinkitės, kad daugiau vaikų galėtų gauti geriausią išsilavinimą kuo arčiau savo namų, kad vaikui nereikėtų pu sę dienos leisti varginančiose kelionėse į už ke liasdešimt kilometrų esančias mokyklas. Kuo dau giau skirkite dėmesio mokytojų paruošimo pro gramoms, jų darbo sąlygoms ne tik šalies mies tuose, bet ir kaimuose. Į švietimo procesą įtrau kite moksleivių tėvelius, senelius, vietines ben druomenes.Darykite viską, kad dėl išsilavinimo kokybės būtų tikri ne tik tie tėvai, kurie turi pakankamai pinigų leisti savo atžalas į privačias mokyklas. Ne kurkite tik vienam garsios šeimos švietimo vers lui palankios sistemos. Galų gale, negriaukite, o statykite mokyklas, šalia jų – sporto aukšteles vaikams ir bendruomenėms. Užaugęs žmogus Jums už tai padėkos savo darbais Lietuvai. Linkė damas Lietuvai visko, kas geriausia, sveikinu visus su Mokslo ir žinių diena! Ypač tuos, kuriems šian dien prasideda naujas gyvenimo etapas – moky kla.
Dar niekada valstybės politikoje nebuvo tiek nepagarbos žmogui, mokytojui, šeimai, ži nioms. Dar niekada taip nebuvo apleista regio nų politika. Dar niekada darantys kažką gražaus savo kraštui nebuvo rodomi, kaip priešai, nebu vo tokio kultūros ministro ir valdžios padėjėjų, kurie draustų kultūrą ir kultūrinius renginius, gąs dintų kultūros žmonės ir siektų juos paversti savo politikos įrankiais.
Vasara netruks prabėgti, artinasi ruduo, žie ma. Daliai gyventojų papildomai pinigines patuš tins netrukus prasidėsiantys mokslo metai, neri mą kelia iki istorinių aukštumų pakilusi elektros energijos kaina biržoje, artėjantis šildymo sezo nas. Reikia nepamiršti, jog gyvename didelio ne apibrėžtumo sąlygomis, todėl yra daug rizikų, galinčių dar labiau paveikti kainų augimą. Seime stengėmės antiinfliacinį paketą paruošti dar praė jusią žiemą, tačiau valdantieji mūsų siūlymus blo kavo dar pateikimo stadijoje, taip palikdami gy ventojus savo jėgomis kapstytis kylančių kainų liūne. Taip, kiekvienas namų ūkis turi apgalvoti sa vo galimybes ir įvertinti rizikas, tačiau nemažiau svarbu ir Vyriausybei apsaugoti savo gyventojus nuo dar neregėtos infliacijos padarinių ir nepalik ti savo piliečių likimo valiai, kaip nutiko su „Perlo Energijos“ klientais, kuriems tebuvo pademons truotas atsainus ir nejautrus premjerės požiūris, mestelint frazę „patys kalti“...
Mokytojai verti daug daugiau
2022 m. rugsėjis 7
Ramūnas KARBAUSKIS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas
Jei valdantiesiems trūksta fantazijos, kaip pa dėti gyventojams, pakanka pasižiūrėti į ES šalių Vy riausybių priimtus sprendimus. Ranką savo žmo nėms ištiesė net ir tokios turtingos šalys kaip Pran cūzija, Vokietija, Austrija ir kt. Pvz. Prancūzijoje tai koma 18 centų nuolaida už litrą bet kurių dega lų, gamtinių dujų kainos įšaldytos iki 2021 m. spa lio mėn. lygio, o elektros kainų didėjimo riba yra 4 proc. Šeimų pašalpos, stipendijos studentams, pensijos, pašalpos neįgaliesiems padidintos iki 4 proc. O sunkiai gyvenančioms šeimoms papildo mai skiriama 100 eurų išmoka, prie kurios papil domai išmokama po 50 eurų už kiekvieną šeimo je esantį vaiką iki 18 m. Vokietija patvirtino mokesčių lengvatų pake tą, kuris orientuotas į mažas ir vidutines pajamas gaunančius piliečius: dirbantys asmenys gaus iki 1200 eurų atlygį su darbu susijusioms išlaidoms padengti. Bazinė gyventojų pajamų mokesčio len gvata padidinta 363 eurais, apmokamą darbą dir bantys asmenys, dirbantys savarankiškai ir preky bininkai gaus vienkartinę 300 eurų energijos kai nų kompensavimo išmoką. Benzino mokestis už li trą sumažėjo 30 centų, dyzelino – 14 centų už litrą. Visiems piliečiams viešojo transporto bilietas kai nuoja 9 eurus per mėn. Vienkartinė 200 eurų išmo ka skiriama socialinės paramos išmokas gaunan tiems. Taip pat skirtos subsidijos už šildymo ener gijos sunaudojimą namų ūkiams, atsižvelgiant į as menųAustrijaskaičių.patvirtino jau trečią pagalbos priemo nių paketą ir namų ūkiams, ir privačioms įmonėms. Papildomos 500 eurų pragyvenimo išmokos skir tos kiekvienam šeimos asmeniui ir 250 eurų skir ta kiekvienam šeimoje esančiam vaikui. Papildo mos 300 eurų pragyvenimo išmokos skirtos seny vo amžiaus žmonėms, bedarbiams ir nepasiturin tiems asmenims. Vienkartinės 180 eurų pašalpos skirtos nepasiturinčioms šeimoms. Gyventojams gamtinių dujų ir elektros energijos mokestis buvo sumažintas iki 90 proc., taip pat skirta žemės ūkio dyzelino sąnaudų kompensacija.
KRYŽIAŽODIS PANEVĖŽĮ
1 2 3
15. Prie įvažiavimo į miestą stūksantys objektai, kurie yra reikšminga miesto istori jos dalis. Prieš daugiau nei šimtmetį Panevė žyje jų veikė 9 ir jie buvo pagrindinis miesto ekonominis variklis. 16. 1925 m. įsteigtas Panevėžio muziejus yra vienas seniausių Lietuvos regioninių muzie jų ir viena seniausių miesto kultūros įstaigų. 18. Kurių lietuvių bajorų statytuose trijuo se namuose Panevėžyje, Vasario 16-osios g., įsikūręs miesto kraštotyros muziejus? 20. Piliakalnis arba Čičinsko kalnas. 21. Pučiamųjų instrumentų orkestras Pane vėžio muzikiniame teatre ruošiantis koncer tines programas. 22. Svarbiausia ir didžiausia šventė mieste 23.rugsėjį.1964 m. Panevėžyje įkurtas krepšinio 26.klubas.1951 m. gimęs fleitininkas, Panevėžio muzikinio teatro steigimo iniciatorius, ilga metis teatro direktorius, simfoninio orkestro telkėjas ir dirigentas, teatro meno vadovas.
HORIZONTALIAI:
ką buvusi miesto prekybos centru, kur vyk davo turgūs, o aplinkui būdavo išsidėstę smuklės. Kiek vėliau įsikūrė pirmosios par duotuvės, o tarpukariu steigėsi bankai.
9. Vieta, kur priglaudžiami nebereikalingi daiktai, kuriuos nebrangiai įsigiję nauji šei mininkai suteikia jiems antrą gyvenimą.
2. Geležinkelis Aukštaitijoje pradėtas tiesti dar XIX a. pab., panašiu metu ėmė kursuoti traukiniai iki Panevėžio.
10. Seniausias Panevėžio parkas.
28. Aktorius, ilgametis liaudies operetės tea tro telkėjas ir režisierius, gyv. 1933–2011 m. 29. Šio teatro gimimas Panevėžyje 1940 m. siejamas su ekscentriško ir talentingo 33-ejų metų režisieriaus pavarde. 32. Dvaras, kur gimė Stanislovas Kerbedis, garsus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas. 33. Docentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vytauto Didžiojo universite to Muzikos akademijos dėstytojas, režisie rius nuo 2005 metų Panevėžio muzikinia me teatre sukūręs 12 miuziklų ir operečių. 35. Šiauliuose gyvenančio kraštiečio daili ninko Viliaus Purono dovana gimtajam Pa nevėžiui, pastatyta Nevėžio pakrantėje prie Bendruomenių rūmų. 36. Penktas pagal dydį Lietuvos miestas. 38. 1993 metų gruodžio mėnesį įkurtas Pa nevėžio teatras. 39. 1980 m. suformuotas tvenkinys rytinia me Panevėžio miesto pakraštyje. UŽ PANEVĖŽIOLAIMINGĄŠEIMĄ 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39
VERTIKALIAI:
Politinė reklama apmokėta iš LVŽS sąskaitos. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Tiražas 5 000 vnt. Užs. Nr. 22/09/05 Leidinį rengia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga el. paštas www.lvzs.ltinfo@lvzs.lt
APIE
5. Miesto dalis kairiajame Nevėžio krante.
27. 1971 m. Zalenso Broniaus sukurta iš gra nito, Sausio 13-osios skvere esanti, skulptū ra, įtraukta į Kultūros vertybių registrą.
7. 1992 m. Lietuvių liaudies pasakos moty vais Panevėžio lėlių vežimo teatre pastaty tas spektaklis (dail. Gintautas Skrickas).
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | UŽ LAIMINGĄ PANEVĖŽIO ŠEIMĄ8
1. Jauniausias tarp 1918 m. Vasario 16-os ios aktą pasirašiusių signatarų. 1915 m. grį žęs į Lietuvą ir apsistojęs Panevėžyje plati no lietuvybę, kartu su kitais aktyviais pane vėžiečiais iš vokiečių valdžios gavo leidimą steigti gimnaziją, bet lėšų švietimo įstaigai išlaikyti skirta nebuvo. 1915 m. spalį Panevė žyje įkurta gimnazija buvo labai svarbi bū simai Lietuvos valstybei. Remiantis kai ku riais šaltiniais, ji laikoma pirmąja lietuviška gimnazija. 1915 m. dar mokyta rusų kalba, o nuo 1916-ųjų pamokos vestos tik lietuviškai. 3. Galerija, kurioje eksponuojama daugiau nei 1000 Japonijos, Kinijos bei kitų kultūrų porceliano gaminių nuo XVIII a. iki pat šių 4.dienų.Upė, abipus kurios įsikūręs vienas didžių jų Lietuvos miestų šiaurės Lietuvoje – Pane 6.vėžys.Vienintelis Lietuvoje muliažų muziejus po atviru dangumi. 8. Panevėžio lėlių vežimo teatro įkūrėjas. 12. Ši aikštė – trikampė miesto šerdis, į kurią visuomet suėjo svarbiausios gatvės, ilgą lai
11. 1980 m. skulptorės Veronikos Vildžiūnai tės skulptūra Panevėžio „Saulėtekio“ pro gimnazijos kieme. 13. Žymus krašto muzikas, dainų švenčių or ganizatorius ir dirigentas, nenuilstantis XX a. vidurio operetės puoselėtojas Panevėžy je, gyv. 1892–1984 m. 14. Dvaras, didingai stūksantis už maždaug 20 minučių kelio nuo Panevėžio, anksčiau priklausęs Bistramų giminei, kurios vienas iš giminaičių buvo Henrikas Senkevičius, šia me dvare rengęs žymiąją lenkų trilogiją. 17. 1998 m. Alfrido Pajuodžio organizuoto skulptorių simpoziumo metu sukurta ir Lais vės aikštėje pastatyta skulptūra. 19. Kino centras. 24. Chorvedys, kompozitorius, pirmųjų mu zikinių spektaklių Panevėžyje autorius, pe dagogas, vargonininkas, tremtinys, gyv. 1886–1960 m. 25. Vienas iš aktyviausių kunigų Aukštaitijos krašte, knygnešys, pasižymėjo labai aktyvia visuomenine veikla ir buvo vienas iš lietu viško verslo organizatorių Panevėžio mieste. 30. Aukštaitijos sostinė švęsianti 519-ąjį 31.gimtadienį.Vasario16-osios gatvėje Panevėžyje įsi kūręs teatras. 34. 2016 m. įkurtas lėktuvų muziejus api mantis lauko ekspoziciją po atviru dangu mi ir vidaus ekspoziciją, kur dvejose vidinė se salėse galima susipažinti su stebinančio mis aviacijos istorijos detalėmis bei garsių Lietuvos ir užsienio lakūnų gyvenimo aki 37.mirkomis.Stambiausias dabartinis Europos lauki nis žvėris, kurį gyvą galima sutikti Panevė žio rajone, Girelės viensėdyje.