Už laimingą Kauno šeimą

Aurelijus Veryga: sugrąžinti Kauną kauniečiams

– Per tris dešimtmečius Lietuva labai pasikeitė. Daugelyje sričių pasivijome senąsias ES valstybes. Pasikeitė ir Kaunas. Ilgesnį laiką Kauno nematę ir jį aplankę svečiai pastebi, kad miestas pagražėjo, susitvarkė. Tvarkomos gatvės, atnaujinami šaligatviai, daugėja naujų pastatų. Auganti ekonomika, mokesčių surinkimas, ES investicijos leido sukurti gražias ir gyventojams pritaikytas erdves, investuoti į svarbiausią infrastruktūrą. Kauną itin palaikiusi buvusioji LVŽS Vyriausybė Kauno miestui skyrė iš tiesų reikšmingas investicijas. Tai leido vykdyti ne vieną svarbų projektą, pvz., S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija, mokslo muziejaus „Mokslo sala“ įkūrimas. Tačiau įvyko ir kitų pokyčių, kurie, mano manymu, yra gera proga pakalbėti ne tik apie asfaltą, betoną ir trinkeles. Pakalbėti apie tai, kas atsitiko su Kauno bendruomenėmis ir Kauno miesto vadovų santykiu su gyventojais. Manau, kad tai taip pat iš esmės pasikeitė ir tikrai ne į gerąją pusę. Diskutuojant su įvairiomis Kauno miesto bendruomenėmis, jų atstovai pastebėjo, jog miesto politika iš esmės mažina gyventojų norą burtis į bendruomenes. Galimybės joms veikti tampa vis mažesnės, o ir gyventojų išsakomos pastabos dėl miesto erdvių planavimo, vandenviečių apsaugos ir kitų jautrių klausimų yra negirdimos. Jau nekalbu apie tai, jog aplink vykstantys iššūkiai (tvarumo, žaliojo kurso, demograniai ir kt.) kelia naujus reikalavimus tiek valstybėms, tiek miestams.

Visas mano paminėtas neigiamų veiksnių spektras valstybėje išties kelia nerimą. Tačiau turime tikėti valstybės ateitimi. Tai turi būti kiekvieno politiko, kiekvieno valstybės tarnautojo prioritetas. Reikalingos taiklios priemonės, kurios padėtų valstybei augti. Kristi jau daugiau nebegalime leisti. Būtina užkirsti kelią tolesniam Tautos skaldymui.  Be to, esami iššūkiai reikalauja aiškaus prioritetų susidėliojimo. Kokio mero reikia Kaunui? Kaunas istoriškai garsėja kaip valstybingumo ir kultūros židinys, nepabijojęs priimti mūsų valsVaida Pranarauskaitė. Nemokamas viešasis transportas – misija įmanoma 3

Mūsų valstybėje vidaus politikos ir šalies ekonomikos problemos nurašomos, ekonomika ir visuomenė paliekama savieigai, regionų politikos apskritai nebeliko, pasakant vieną stebuklingą frazę, kuri turėtų nuplauti bet kokią dabartinės valdžios atsakomybę – vyksta karas. Mums kartojama, kad Lietuva tokioje prastoje padėtyje, nes Ukrainoje vyksta karas, nieko padaryti negalime. Bet palaukite, pirma pagal dydį ES ekonomika Vokietija sugebėjo sumažinti mokesčius degalams, darė įvairių nuolaidų ir tai pristabdė kainų augimą. Bet tai nebuvo argumentas mūsų valdžiai priimti atitinkamus sprendimus, kurie pasiteisino kitose valstybėse.    Lenkijos teritorijoje, vos tik kirtus Lietuvos sieną, matome lietuviškas parduotuves, bet jau su gerokai pigesniais maisto produktais. Tačiau niekas neanalizuoja ir niekas nevertina, kodėl pas mus tokia situacija, kodėl kainos kyla kasdien, kodėl užtenka valdžiai tik atsakyti, kad kainos kyla visur ir ko jūs norit, ir visi nutyla? Ekonomistai nevyniodami nieko į vatą sako, kad in iacijos lygis skirtingose valstybėse priklauso nuo tų valstybių vyriausybių sprendimų. T.y. kitos valstybės ieško sprendimų ir juos diegia, nes reikia padėti žmonėms. Siaurus klano interesus norima perkelti į savivaldą Negana to, be visų ekonominių dirgiklių ir to, kas mus veikia globaliai, turime labai didelių problemų valstybės viduje, kurios susijusios su fundamentaliais dalykais, lemiančiais mūsų, kaip valstybės, kaip Tautos išlikimą  – kėsinimaisi į mūsų valstybingumą, kalbą, šeimos sampratą. Absurdiškiausia yra tai, kad valstybės, valstybingumo ir tautiškumo susinaikinimo mechanizmą įjungė valdžia! Tauta kasdien skaldoma, apie jokią toleranciją kitai, nei valdžios nuomonei nėra net kalbos. Kažkur pradingo ir žodžio laisvė. Jos nebeliko. Bet kuris prieštaraujantis žmogus sutrypiamas su žemėmis. Neapykantos kalba apsiginklavusius jau matome ne tik socialiniuose tinkluose. Šių priemonių sąveika, nelikus objektyvumo, pagarbos ir žodžio laisvės, tampa tiksinčia bomba visuomenei, kurią stengiamasi paversti nemąstančių mankurtų armija.  Liko tik interesai, vienadienė kultūra, kuri bus pamiršta jau rytoj. Niekas negalvoja apie amžinas vertybes, kūrybą visose valstybės gyvenimo srityse ir tai, ką paliksime ateities Neganakartoms.to, ši valdžia rūpinasi, kad tų ateities kartų net nebūtų, nes šeimos jiems tapo atgyvena ir su šeimų politika jiems nepakeliui apskritai. Taigi, dabartinė centrinė valdžia net nesislėpdama atstovauja tik siauriems savo klano interesams. Juos norima perkelti ir į miestus bei miestelius.

Kaunas gali būti pavyzdžiu kitiems

Audronėpsl.Jankuvienė. Istorinė prezidentūra – podukros vietoje 7 psl. Pokalbis su LVŽS kandidatu į Kauno miesto merus AURELIJUMI VERYGA

tybingumą simbolizuojantį paminklą – Vytį, kai sostinės valdžia, aukštinanti surūdijusių vamzdžių kultūrą, išdidžiai jo atsisakė.  Kaunas galėtų ir turėtų būti kelrodžiu miestu, pavyzdžiu. Kad misija įmanoma, tai rodo istorija. Kaunas jau turėjo išties gerą LVŽS merą – Joną Vileišį. O dabar turime puikų kandidatą Aurelijų Verygą, kuris neabejotinai sugebėtų užtikrinti gerą miestiečių gyvenimo kokybę ne tik miesto centre, bet ir nutolusiuose nuo miesto centro rajonuose. Jis pasiruošęs puoselėti kultūrą ir įsiklausyti į visų gyventojų norus bei lūkesčius. Net neabejoju, kad tai būtų meras, kuris keltų pasididžiavimo Kaunu ir buvimo kauniečiais dvasią. Tai būtų meras, kuris ir bėdoje, ir miesto šlovės akimirkomis būtų greta savo miestoKaunąžmonių.aštuonerius metus valdė meras-technokratas. Jis rūpinosi miesto infrastruktūra, verslo plėtra. Teigiamų pokyčių nepastebėti negalima. Juos tęsti reikia. Tačiau šiandien Kaunui reikia tokio mero, kuris sugrąžintų ir kurtų Kauną žmonėms. Mero, kuris būtų arčiau žmonių, girdėtų juos, bendrautų, dalyvautų bendruomenių gyvenime.KadAurelijus geba vienu metu įgyvendinti daug skirtingų,  bet svarbių tikslų, jausti žmonių poreikius, įvykių pulsą, puikiai ir su pagarba kiekvienam komunikuoti, būti toliaregišku, ištikimu pamatinėms vertybėms ir tradicijoms, jis jau ne kartą įrodė. Be jokios abejonės, sprendimas yra pačių kauniečių rankose. Tad linkiu Kaunui padaryti patį geriausią pasirinkimą, nes tinkamas žmogus tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku gali padaryti daugybę naudingų darbų!

– Kaip galėtumėte įvertinti dabartinę miesto situaciją? Ar Kaunas iš tiesų padarė didelę pažangą ir jau viskas yra nuveikta?

Ramūnas KARBAUSKIS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys Nr. 1 | 2022 m. rugpjūtis UŽ KAUNOLAIMINGĄŠEIMĄ Tęsinys 2 psl. >

Kristi žemiau nebegalima Visa tai, apie ką dabar sakau, nėra tik nuojautos ar pagrindo neturinčios mintys. Nerimą kelia objektyvūs skaičiai ir institucijų ataskaitos. Korupcijos atvejų skaičius per metus taip pat smarkiai išaugo,  o valdžia to kažkodėl nemato, nesprendžia.

šios partijos suvažiavimas įvyko 1905 m. gruodžio 5 d. per Didįjį Vilniaus Seimą. Jis priėmė programinę rezoliuciją, kurioje buvo išdės tyti artimiausi partijos veiksmai. Jais LVS tikėjosi or ganizuoti krašte visuotines nepaklusnumo carinei administracijai akcijas. Partijos nariai gynė priva tinę nuosavybę, ūkininkų interesus. Galima teig ti, kad nuo LVS įsteigimo prasidėjo trinarės parti nės sistemos kūrimo procesas krašte, kuris baigė si 1922 m. pradėjus veikti Lietuvos valstiečių liau dininkų sąjungai (toliau LVLS). Tad LVS laikytina se niausia centristine politine jėga Lietuvoje. 1915 m. Vokietijai okupavus Lietuvą, daugelis politinių veikėjų pasitraukė į Rusiją. Čia vyko toles nis partinių organizacijų steigimo procesas. Pasisakė už privačią žemės nuosavybę 1917 m. kovo mėn. Petrograde įkurta Lietuvos socialistų liaudininkų partija, kuri nebuvo ideolo giškai vienalytė. 1917 m. rugsėjo–spalio mėnesiais įvykusioje Lietuvos socialistų liaudininkų partijos II konferencijoje dėl nesutarimų dešiniųjų pažiūrų veikėjai buvo pašalinti iš partijos. Pastarieji 1917 m. lapkričio 29 d.–gruodžio 1 d. įvykusiame suvažia vime Voroneže įkūrė Lietuvos socialistų liaudinin kų demokratų partiją. Jos programos tikslas buvo atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Res publiką.1918 m. pabaigoje Lietuvos socialistų liaudi ninkų demokratų partijos veikėjų pastangomis at gaivinta Lietuvos valstiečių sąjunga kaip savaran kiška partinė organizacija. LVS pasisakė už privati

– Miesto politikai turėtų padaryti viską, kad čia būtų patogu ir gera kurti šeimą, saugu auginti vaikus, jauku sulaukti brandaus amžiaus. Šeimos kiekviename savo gyvenimo etape susiduria su labai skirtingais poreikiais. Pirmiau sia, miestas turi būti patrauklus besikuriančioms šeimoms. Kaunas akademinis miestas, kuriame veikia net keli universitetai, o studijuoti kasmet atvyksta tūkstančiai jaunuolių. Dalis jų apsispren džia sukurti šeimas ir likti Kaune, tačiau susidu ria su būsto problemomis, nes studentiški ben drabučiai nėra pati tinkamiausia vieta gyventi šei mai. Todėl Kaune galėtų startuoti studijuojančių šeimų aprūpinimo būstu programa. Šeimoms, susilaukusioms vaikų, turi būti su darytos sąlygos saugiai ir sveikai auginti vaikus bei suteikti jiems tinkamą išsilavinimą, nepriklau somai nuo šeimos pajamų. Pastarųjų metų ne sėkmės švietime rodo, kad susiduriame su sis teminėmis problemomis. Viena iš jų – perkrau tos klasės. Todėl mieste turėtų būti daroma vis kas, kad bent jau pradinėse klasėse vaikų skai čius neviršytų 21. Norint, kad tėvai galėtų ramiai sugrįžti į dar bą vaikui pradėjus lankyti mokyklą, būtina pasi rūpinti, kad bent pirmoje ir antroje klasėje, kuo met vaikui pačiam sudėtinga grįžti į namus, būtų užtikrinta nemokama „visos dienos“ mokykla. Čia vaikai būtų ne tik mokomi, bet tuo pat metu būtų užtikrinami ir kiti jų poreikiai. Vienas tokių svarbių poreikių – galimybė augti sveikam. Kaunas galėtų tapti pavyzdžiu Lietuvai, pasi

į tai, kad Lietuva buvo agrari nis kraštas, varpininkai leido valstiečiams periodinį leidinį „Ūkininkas“ (1890–1905). Taip ūkininkai bu vo inkorporuoti į varpininkų rėmėjų stovyklą. Ilgai niui aplink „Varpą“ susiformavo tam tikra organiza cinė struktūra, kasmet rengusi savo suvažiavimus.

Tikslas – atkurti valstybingumą 1902 m. spalio 17 d. įvykusiame slaptame var pininkų suvažiavime Dabikinės dvare (Šiaulių aps krityje) buvo nutarta steigti Lietuvių demokratų partiją. Suvažiavimas išrinko komisiją programai rengti. Į ją įėjo Kazys Grinius, Povilas Višinskis, Jo nas Vileišis, Jurgis Šaulys, Jonas Bortkevičius. Programa buvo išspausdinta „Varpe“. Joje teig ta, kad galutinis partijos tikslas – atkurti Lietuvos valstybingumą. Tačiau partijoje ideologinės vie nybės nebuvo. Dalis partiečių atsiskyrė nuo de mokratų ir įkūrė Lietuvos valstiečių sąjungą (to liau SteigiamasisLVS).

– Manau, kad taip. Ir nors paradoksalu taip sakyti, bet turbūt atėjo laikas kalbėti apie tai, kaip sugrąžinti Kauną kauniečiams. Sakote, o kas tą Kauną iš kauniečių atėmė? Papasakosiu tik ke letą pavyzdžių, mano išgirstų iš miesto gyvento jų. Neabejoju, jų yra ir daugiau. Kaip manote, kas yra tikrieji savivaldybei pri klausančių pastatų ir erdvių šeimininkai? Turbūt sutiksite, kad jų šeimininkai yra ar bent jau turėtų būti patys miestiečiai. Savivaldybė (o tiksliau jos vadovai) tėra tik šio turto administratoriai, priva lantys šį turtą atsakingai prižiūrėti bei adminis truoti. Jei sutinkate su mano požiūriu, turbūt su tiksite ir su tuo, kad miestiečių bendruomenės, saviraiškos kolektyvai ir kt., nesiekiantys pelno ir nevykdantys komercinės veiklos, turėtų turėti galimybę miesto erdvėmis ir patalpomis naudo tis neatlygintinai. Juo labiau, kad tų erdvių tikrai netrūksta. Tačiau šiuo metu net ir pagyvenusių žmonių chorai, patys mokantys savo vadovams bei perkantys sau aprangą, tokiomis patalpomis naudotis neatlygintinai praktiškai negali. O turė tų būtiVisuomeninėsatvirkščiai. iniciatyvos, buriančios mies tiečius neformalioms veikloms, saviveiklai, sa viugdai, socializacijai ir kt., turėtų būti visokerio pai skatinamos.Kitasiliustratyvus pavyzdys – tai ištuštėjusios ir gyventojams sunkiai prieinamos Savivaldybės erdvės bei ten esantys tarnautojai. Kadaise ga na intensyviai šurmuliavusi Savivaldybė dabar dažniausiai yra gerai saugoma ir uždara erdvė. O miestiečio galimybė susitikti priėmime ir pasikal bėti su meru gyvai yra ribota. Šios dvi iliustracijos yra tik pavyzdžiai, rodan tys miesto vadovų nutolimą nuo miestiečių. Tai būtinai turi pasikeisti. – Kaunas, būdamas antruoju pagal dy dį Lietuvos miestu, neišvengiamai susiduria su miestus kankinančiomis aplinkosaugos ir tvarumo problemomis. Ar šioje srityje turė tumėte ką pasiūlyti? – Žmogui svarbu ne tik pastatai ar gatvės. Kiekvienas iš mūsų turime suvokti, kad savo gy venimu turime palikti teigiamą, o ne neigiamą pėdsaką. Kažką sukurti, o ne sugriauti ar suga dinti. Gamta mums vis dažniau primena, kad el giamės neatsakingai ir turime keisti savo požiūrį. Pasaulyje tai populiariai vadinama žaliuoju kursu. Ar Kaunas gali ką nors nuveikti šioje srityje? Ma nau, ne tik gali, bet ir turi. Nauja ES finansinė perspektyva leis pasirū pinti, kad Kaunas ir jo gyventojai mažiau kentėtų nuo transporto taršos. Todėl visas Kauno viešasis transportas turėtų palaipsniui pereiti prie elektra varomų transporto priemonių. Taip pat turėtume sekti Talino pavyzdžiu ir Kauno gyventojams viešasis transportas turėtų tapti nemokamu. Tai neabejotinai paskatintų dalį gyventojų persėsti iš savo asmeninių automobi lių į viešąjį transportą. Ir tai tik vienas pavyzdys, kaip Kauno miestas gali prisidėti prie žaliojo kur so irMiestotvarumo.erdvės turi būti itin patogios dvirati ninkams, o su dviračių susisiekimu susijusi infras truktūra turi būti vystoma taip, kad netrukdytų ir nekeltų saugumo problemų pėstiesiems. Euro pai apsisprendus dėl ambicingų tikslų pereiti prie elektromobilių, mieste turi atsirasti patogi jų įkro vimoBeinfrastruktūra.to,miestasturi plėtoti ir saugoti savo plau čius – žaliąsias erdves. Jų galėtų atsirasti ir dau giau. Vis daugiau rasime pavyzdžių pasaulyje apie pastatus dengiančius vertikalius želdinius ar net ant namų stogų atsirandančius mini dar želius ar žaliąsias erdves. – Miestą galima padaryti patraukliu ir pa togiu, bet miestas be miestiečių negalėtų eg zistuoti. Šalies demografinė situacija išlieka blogėjanti, gyventojų mažėja. Kokius spren dimus būtų galima pasiūlyti Kaunui, kad jis išliktų, o gal net ir augtų?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | UŽ LAIMINGĄ KAUNO ŠEIMĄ2 < Pradžia 1 psl. Aurelijus Veryga: sugrąžinti Kauną kauniečiams

Tai tik keletas idėjų, kurias, gavę miesto gy ventojų pasitikėjimą, esame pasiryžę įgyvendin ti kauniečių labui. Visus, norinčius susipažinti su mūsų siūlymais ir idėjomis išsamiau, kviečiu perskaityti mūsų parengtą programą Kaunui, ir, jei turite pasiūlymų, susisiekti su mūsų komanda el. paštu kaunaslvzs@gmail.com. – Dėkojame už pokalbį. Kalbėjosi Aurimas Dirgėla nę žemės nuosavybę, siūlė sudaryti valstybinį že mės fondą ir iš jo žeme aprūpinti bežemius bei ma žažemius. Dėl to ši partinė organizacija buvo po puliaresnė nei socialistai liaudininkai demokratai. Valstiečiai nusprendė susivienyti Norėdamos sustiprinti politinę įtaką, abi vals tiečių partijos nusprendė susivienyti. 1922 m. gruodžio 3–5 d. įvykusiame bendrame suvažiavi me įkurta LVLS. Jos pirmininku tapo M. Sleževičius. Naujoji partija išliko parlamentinės santvarkos bei demokratinės respublikos šalininke. Jos įtaka pa didėjo 1924 m. birželio mėnesį, nutraukus koali ciją su krikščionimis demokratais ir perėjus į opo ziciją. Trečiajame Seime valstiečiai liaudininkai tu rėjo 22 atstovus ir kartu su socialdemokratais bei tautinių mažumų atstovais sudarė daugumą. Par lamentui vadovavo J. Staugaitis, o Vyriausybei – M. Sleževičius.Po1926 m. valstybės perversmo valstiečiai liaudininkai nebuvo vieningi. Vieni jų liko pasyvūs ir prisidėjo prie perversmo padarinių legalizavimo, kiti dalyvavo pasipriešinimo tautininkų valdžiai ju dėjime. 1936 m. vasario 1 d., paskelbus draugijų įstatymą, partija nebuvo perregistruota ir nustojo veikusi. Tiesa, toliau slapta veikė jos Centro komi tetas, ėjo Valstiečiaispauda.liaudininkai reikšmingai pasidarba vo atkuriant bei stiprinant Lietuvos valstybę. Jie savo įtaka valstybėje parlamentarizmo laikotar piu mažai kuo nusileido krikščionims demokra tams ir buvo pagrindiniais pastarųjų konkurentais kovoje dėl valdžios.

– Ar galima sakyti, kad stebime savotišką Kauno miesto valdžios atitolimą nuo miesto bendruomenės?

rūpindamas visų savivaldybės ugdymo įstaigose besimokančių vaikų nemokamu maitinimu, užti krinant sveiką ir kokybišką maistą, pilnai įdiegiant „švediško stalo“ principą, mokant vaikus atsakin go maisto vartojimo. Tai leistų visiems vaikams ugdyti sveikos mitybos įpročius, o šią priemo nę sugretinus su tinkamu fizinio aktyvumo or ganizavimu, galima būtų turėti sveikiausią kartą Lietuvoje. Tam Kaunas, turėdamas tiek Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, tiek Lietuvos spor to universiteto specialistų potencialą, būtų dau giau nei pajėgus. – Kokios, Jūsų manymu, dar sritys yra svarbios? – Miesto gyvenimo sričių yra daug, tačiau norėčiau išskirti dar vieną. Tai kultūra. Garsusis Anglijos premjeras V. Čerčilis karo metais, kai bu vo bombarduojamas Londonas ir buvo kalba ma apie lėšų didinimą gynybai kultūros sąskaita, griežtai atsakė: „Nė vieno penso nuo kultūros, an traip dėl ko mes tuomet kariaujame“. Ir nors mes taip pat šiuo metu turime svarbių poreikių, tačiau negalime pamiršti ir to, kas mai tina mūsų dvasią. Kaune galėtų atsirasti kaunie čio kultūros pasas. Tai įrankis, kuris jau pasiteisi no vaikams, o Kaune ilgainiui galėtų tapti priei namu kiekvienam miesto gyventojui ir skatintų aktyvesnį teatrų, parodų, koncertų ir kitų kultū ros renginių lankymą.

Iš praeities puslapių

Prof. Arūnas GUMULIAUSKAS, istorikas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – viena seniausių politinių partijų Lietuvoje. Jos ištakos siekia dar 1888 m., kada įkurta Varšuvos lietu vių studentų draugija „Lietuva“. Pastaroji savęs partija nelaikė, nes kėlė kur kas didesnius tiks lus – tarnauti Lietuvai. Jų svarbiausia realizavi mo priemonė turėjo būti laikraštis. 1888 m. birželio 29 d. Marijampolėje įvykusia me bendrame „Lietuvos“ draugijos ir Maskvos uni versiteto studentų atstovų suvažiavime buvo nu tarta įkurti periodinį leidinį. „Varpas“ (1889–1905) turėjo sutelkti lietuvių liberaliąją inteligentiją. Kita vertus, jis turėjo aiškią socialinę – politinę progra mą, numatančią ugdyti lietuvių tautinę savimonę, kelti krašto kultūrinį ir ekonominį lygį, įgyvendin ti tautos vienijimo ir politinio savarankiškumo už davinius. Lietuvoje „Varpas“ užėmė „vidurio“ pozi ciją tarp katalikiškosios dešiniosios ir socialdemo kratinėsAtsižvelgdamikairiosios.

3. Dviračių ir kitų aplinkai draugiškų transporto priemonių takų, jungiančių gyvenamuosius rajo nus ir rekreacijos zonas, nuomos ir parkavimo vietų tinklo plėtra.

Mūsų tikslas – sveika aplinka ir solidari bendruomenė Mūsų veiklos kryptys ir darbai šiam tikslui pasiekti: I. Kauno žaliasis kursas: žmogui ir aplinkai palanki gyvensena

Aplinkos ministerija siūlo įpareigoti didžiuo sius Lietuvos miestus užtikrinti, kad visas mies tų viešasis transportas būtų varomas tik elektra arba kitais atsinaujinančiais energijos ištekliais. Vilnius jau paskelbė, kad iki 2030 m. planuoja, jog ne mažiau nei 55 proc. visų viešojo transporto priemonių sudarys elektra, o kiti 45 proc. – alter natyviais degalais varomos transporto priemonės. Tuo tarpu Kauno savivaldybės atstovai tik ak centuoja, kad Kauno miestas didžiules investicijas į viešąjį transportą yra padaręs dar 2018-2020 m. Ir, pasak Kauno miesto savivaldybės atstovo M. Au gustaičio, „įsigytos transporto priemonės gal ir pri taikytos važiuoti naudojant AEI (atsinaujinančiuo sius energijos išteklius), bet kol kas nežinome, ar yra pajėgumų pateikti pakankamai šio kuro į rin ką ir ar bus tinkamai pritaikyta infrastruktūra.“ Dar priduria: „Jei savivaldybėms bus skirtas finansavi mas, mes, žinoma, tuos planus stengsimės ir įgy vendinti. Tik dabartiniu momentu, su turimomis lėšomis, nemanome, kad tai realu“. Pritariu, kad tokiems ambicingiems tikslams yra būtinas papildomas finansavimas.

Vaida PRANARAUSKAITĖ, Seimo narių Aurelijaus Verygos patarėja ir Astos Kubilienės padėjėja, LVŽS Kauno miesto skyriaus pirmininkė

Nepritardama tokiam Vyriausybės sprendi mui, inicijavau peticiją. Su EP nariu B. Rope ir ki tais Lietuvos piliečiais išsiunčiau ją EP Peticijų komi tetui bei susirašinėjau su Europos Komisijos komi sare E. Ferreira. Argumentavome, jog šios lėšos bū tinos Kauno ir kitų Vidurio ir vakarų Lietuvos regio no miestų bei kaimų darniam vystymuisi užtikrinti. Negi Kauno m. savivaldybės vadovai nežino jo, kur tokio dydžio lėšas būtų galima panaudoti? O mums pavyko: net 314,9 mln. eurų liks Vidu rio ir vakarų Lietuvos regionui! Dabar Kauno miesto vadovams atsiveria gali mybė prašyti LR Vyriausybės skirti lėšų ambicin giems projektams įgyvendinti. Pvz. prašyti dalį šių ES fondų lėšų skirti elektrobusų įsigijimui ir elektrinio viešojo transporto įkrovimo vietų inf rastruktūros sukūrimui. Misija įmanoma. Juo labiau, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ jau yra numatyta skirti lėšų refor mos „Judame neteršdami aplinkos“ (priemonės: „T1. Miesto ir priemiestinio viešojo transporto prie monių parko atnaujinimas, skatinant naudoti al ternatyviaisiais degalais varomas transporto prie mones“ ir „T32. Viešojo transporto prieinamumo ir naudojimosi juo didinimas“) įgyvendinimui. Be to, viešojo transporto atnaujinimui galima panaudo ti ne tik šiame plane ar 2021–2027 m. ES fondų ski riamas, bet ir Klimato kaitos programos bei pagal galimybes skiriamas savivaldybių biudžeto lėšas. Siūlome ambicingesnį žingsnį Be jokios abejonės, viešojo transporto prie monių parko atnaujinimas būtų siejamas su ma žesne ridos savikaina. Tačiau vargu, ar tik suma žėjusi bilietų kaina kauniečiui taptų rimta paska ta rinktis viešąjį transportą. Tam reikia kur kas am bicingesnio žingsnio – nemokamo viešojo trans porto paslaugos teikimo, leisiančio žymiai suma žinti transporto priemonių skaičių ir padėsiančio gyventojams sutaupyti pinigų. Beje, nemokamo viešojo transporto paslauga iš esmės nėra nauja idėja. Antai Talino gyventojai viešuoju transportu nemokamai važinėja jau nuo 2013-ųjų ir šiuo metu net 11-oje iš 15 Estijos savi valdybių yra teikiamos nemokamos viešojo trans porto paslaugos.

KAUNAS – DARNUS MIESTAS

5. Gyventojų poreikiams pritaikyta atliekų tvarkymo sistema kartą per metus organizuojant stam bių gabaritų ir specifinių (medžių lapų ir kt.) atliekų surinkimą iš namų. Pavojingų buitinių atliekų su rinkimo vietų įdiegimas bei pasirūpinimas jų saugumu.

II. Miesto erdvė – patogi kiekvienam kauniečiui 1. Žaliųjų erdvių (skverų, natūralių pievų, „žaliųjų“ sienų ir kt.) plėtra miesto teritorijoje. Nemuno ir Neries krantinių pritaikymas poilsiui ir fiziniam aktyvumui bei sporto veikloms. Dengtų scenų įren gimas Draugystės, Dainavos, Santarvės parkuose ir Čečėnijos nepriklausomybės aikštėje. Žaliųjų plo tų kūrimas terasose ir ant namų stogų.

4. Nematerialaus kultūros paveldo pažinimas ir gausinimas organizuojant paskaitas, seminarus, pramoginius renginius ir valstybines bei kalendorinesda,šventes.kaddyzelinu

1. Mikrorajonų bendruomenių stiprinimas; jų įtraukimas į aktualių klausimų svarstymą ir spren dimų įgyvendinimą; nemokamų patalpų suteikimas bendruomenių veiklai kiekvienoje seniūnijoje. Organizacijų skatinimas prisidėti prie miesto estetinio vaizdo formavimo.

Nemokamas viešasis transportas – misija įmanoma

2. Studijuojančių šeimų, bendradarbiaujant su aukštojo mokslo įstaigomis, integravimas į Kauno miesto bendruomenę sukuriant patogias gyvenimo sąlygas – Studijuojančių šeimų aprūpinimo būs tu programa, suteikiant galimybę studijuojančiai šeimai savivaldybės skiriamame būste likti gyventi dar penkerius metus po studijų baigimo su sąlyga, jei liekama dirbti Kauno mieste.

3. Bendradarbiavimas su bendruomenėmis ir NVO įgyvendinant Savivaldybės lygmens švietimo, kultūros raiškos, sveikatinimo, aplinkos apsaugos projektus.

Tačiau Kauno miesto savivaldybės atstovai ty lėjo, kai LR Vyriausybė viešai įvardijo siekį perkel ti beveik 700 mln. eurų ES lėšų iš Vidurio ir vakarų Lietuvos (taigi, tame tarpe ir Kauno miesto) į Sos tinės regioną.

4. Dėmesys išteklius tausojančiam atliekų perdirbimui įdiegiant bei tobulinant biologinių/mais to ir tekstilės atliekų rūšiavimo ir surinkimo sistemą.

varomos transporto priemonės sąnaudos 1 km yra 0,34 Eur, dujomis – 0,16 Eur, o elektra – 0,05 Eur. Beje, didžiąją įprastinį kurą naudojančių auto busų dalį bet kuriuo atveju reikės keisti per arti miausius trejus metus, nes Nacionaliniame ener getikos ir klimato srities veiksmų plane 2021 – 2030 m. numatyta, kad iki 2025 m. netaršių sunkiųjų (M3 kategorijos) transporto priemonių kiekis turi suda ryti ne mažiau kaip 80 procentų. Žinoma, reikėtų įsivertinti, kad dalis įmonės są naudų, pavyzdžiui, transporto priemonių draudi mo įmokos, infrastruktūros ir transporto priemo nių priežiūros išlaidos beveik nepakis. Išskyrus dar buotojų darbo užmokesčio išlaidas dėl padidėjusio vairuotojų skaičiaus poreikio, kurį nulems elektri nių transporto priemonių eksploatavimas. Vis dėl to šių kintamųjų įtaka sąnaudoms bus mažesnė nei sutaupytos lėšos, susijusios su išlaidomis de galams.Ilgalaikėje perspektyvoje dar reikėtų įvertinti ir elektros baterijų keitimo išlaidas (gamintojų duo menimis, baterijų gyvavimo ciklas yra 8 metai, jų kaina 2020 m. siekė apie 50 proc. elektrinio auto busoVisomsvertės).išlaidoms įvertinti reikėtų detalios at naujinimo galimybių studijos. Be to, reikėtų svars tyti apie nuolatinį surenkamą ir papildomą finan savimoTačiaušaltinį.nemokamas ekologiškas viešasis trans portas su racionaliai išdėliotais maršrutais ir tvar karaščiais ne tik sumažintų triukšmo lygį, oro tar šą, CO₂ kiekį ir išmetimo metu susidarančias smul kias daleles, kurios daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai, automobilių skaičių mieste, bet ir leistų gyventojams gerokai sutaupyti pinigų bei padidin ti socialinių, kultūrinių ir kitų paslaugų prieinamu mą visiems miesto gyventojams. O svarbiausia, kad nemokamas viešasis trans portas gali tapti viena iš rimtų paskatų studijas Kaune baigusiems jauniems žmonėms likti mū sų mieste.

O 2020 m. vasario 29 d. Liuksemburgas tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kurioje visų rūšių viešojo transporto paslaugos teikiamos nemokamai. Liuk semburgo pavyzdžiu planuoja sekti ir Malta – vie šasis transportas bus nemokamas nuo spalio 1 d. Lietuvoje nemokamo viešojo transporto paslauga nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. teikiama Tau ragėje. Šiame mieste, suteikus nemokamo visuo meninio transporto galimybę, pastebėta, kad gy ventojai viešąjį transportą pradėjo rinktis dažniau, t.y. priemiestyje keleivių srautas augo 40 proc., mieste – net 60 proc. Kiek kainuotų miestui, jei viešojo trans porto paslauga gyventojams būtų teikiama nemokamai? 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Kauno autobusai“ transporto parką sudarė 296 autobusai, 55 mažos talpos autobusai, 149 troleibusai. Dabartinėmis sąlygomis miestui nemoka mos viešojo transporto paslaugos gyventojams teikimas kainuotų apie 35 mln. eurų per metus. Remiantis viešai skelbiama UAB „Kauno autobu sai“ ataskaita, 2021 m. šios įmonės sąnaudos sie kė 34,526 mln. eurų, o 2020m. – 32,541 mln. eurų. 2021 m. įmonei skirta net 13,438 mln. eurų subsi dijų – tai 34,2 proc. daugiau nei 2020 m. Tačiau šias sąnaudas būtų galima reikšmingai sumažinti, atnaujinant viešąjį transportą elektro busais. Remiantis SĮ „Susisiekimo paslaugos“ duo menimis, buvo nustatyta kiekvienos transporto rū šies ir tipo nuvažiuojama metinė rida, kuri pateik ta ir pagal kiekvieną degalų rūšį. Daroma prielai

1. Nemokamas viešasis transportas; viešojo transporto maršrutų, grafikų tobulinimas mieste ir srautų derinimo galimybė su Kauno rajono savivaldybe; miesto autobusų parko atnaujinimas elek trobusais.2.Elektromobilių greitojo įkrovimo stotelių plėtra, jų racionalus išdėstymas mieste.

5. Kauno architektų ir urbanistų ekspertų tarybos veiklos atgaivinimas.

Nr. 1 | 2022 m. rugpjūtis 3 LVŽS Kauno miesto skyriaus programa 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams

2. Kompleksinis miesto kvartalų tvarkymas derinant namų renovaciją, vaikų žaidimų aikštelių, laisvalaikio zonų, automobilių stovėjimo vietų įrengimą.

4. Viešųjų erdvių, žaliųjų zonų, dviračių, pėsčiųjų takų, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų, vie šojo transporto infrastruktūros planavimas ir derinimas su nekilnojamojo turto vystytojais ir vietos bendruomenėmis; gyvenimo kokybės gerinimas priemiestinėse miesto teritorijose.

III. Įtrauki bendruomenė, skatinanti pilietinę veiklą ir saviraišką

3. Siekiant išvengti spūsčių gatvėse racionaliai ir intensyviai planuojami bei organizuojami ga tvių tiesimo ir remonto darbai visoje miesto teritorijoje. Kasmet kiekvienoje seniūnijoje išasfaltuoja ma ar suremontuojama bent viena gatvė. Šaligatvių įrengimas ir atnaujinimas.

sios vinys, mediena išpuvusi, metalas surūdijęs ir nebeatlieka savo konstrukcinės paskirties bei neužtikrina saugumo vaikams. Toks inventorius kelia tiesioginį pavojų ir yra didelės rizikos ma žiesiemsGyventojųsusižeisti.pastaba – šioje vietoje labai trūksta sūpynių ir kitų atrakcijų patiems ma žiausiems, iki 6 metų vaikučiams, ir, žinoma, ki tų lavinančių lauko pramogų. Treniruokliai ir ki tas lauko inventorius taip pat yra stipriai nusi dėvėjęs ir turi būti atnaujintas. Būtų tikslinga įrengti papildomų suoliukų. Vaikų žaidimų aikštelės – vieta, kurioje vai kai praleidžia didžiąją dalį savo laisvalaikio, re alizuoja savo fantazijas, susiranda pirmuosius draugus, išmoksta pažinti aplinką, patys save ir vieni kitus. Ideali aikštelė – tai saugi, kūrybiš kumą ir bendravimą ugdanti erdvė, kurioje nė vienam nestinga veiklos.

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o so cialinio aktyvumo ir integracijos rodikliai yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. Vyres nio amžiaus ir negalią turintys žmonės gyve na ties skurdo riba. Vieniši, socialinę atskir tį patiriantys asmenys dažniau susiduria su emocinėmis ir psichologinėmis problemomis. „Socialinis receptas“ yra vienas iš efektyvių būdų didinti vyresnio amžiaus žmonių sociali nę integraciją, padedant įveikti fizines, psicho logines ir socialines problemas. Teigiamos emocijos gydo Šios problemos sprendžiamos pirminės sveikatos priežiūros lygmeniu. Kai vienišas, so cialinių, emocinių ir kitų sunkumų turintis paci entas kreipiasi į šeimos gydytoją, pastarasis nu kreipia į artimiausioje bendruomenėje vykdo

„Socialinis receptas“: reikalingos patalpos bendruomenėms

Aušra DAUGĖLIENĖ, Seimo nario Aurelijaus Verygos padėjėja mas veiklas bei užsiėmimus. Šeimos gydytojo komandos narys padeda pasirinkti veiklas, ku rios būtų priimtinos besikreipiančiajam. Veiklų spektras platus: nuo aktyvaus judė jimo sporto, šokių iki tapybos ar meditacijos. Šiuo receptu siekiama pagerinti paciento emo cinę būklę, sumažinti vienišumo jausmą bei tuo pačiu mažinamas šeimos gydytojų krūvis, nes pacientai, gaudami teigiamų emocijų, mažiau serga depresija, kankinančiomis nemigomis ir pan.Pasaulio sveikatos organizacija pastebi, kad gydytojų skatinimas užsiimti fizine ar socialine veikla yra vienas iš veiksmingų būdų gerinti vy resnio amžiaus žmonių sveikatą. „Socialinis receptas“ aktyviai taikomas Di džiojoje Britanijoje, Kanadoje, Švedijoje, Norve gijoje, Nyderlanduose, Singapūre. Kur susitikti, koncertuoti, bendrauti?

Kovo 11-osios g. 39, 54, 56 namų vaikų žaidimų aikštelės Sukilėlių pr. 94 kiemas Naugardiškių parko vaikų žaidimų aikštelės inventorius

parkuose yra įrengta vaikų žaidimo aikštelių, lauko sporto inventoriaus ir kitų pra mogų įrenginių. Šis inventorius privalo būti pri žiūrimas pagal Lietuvos higienos normas. Aki vaizdu, kad nemaža dalis parkų, kuriuose vai kų žaidimo aikštelės ir inventorius stipriai nu sidėvėjęs, privalo būti atnaujinta dėl saugumo ir komforto naudotis. Keli iš apžvelgtų parkų yra Girstučio, Dainavos, Naugardiškio, taip pat Lampėdžių paplūdimys. Šalia Lampėdžių paplūdimio vaikų žaidimų aikštelėje yra netinkamų ir nesaugių naudotis įrenginių. Čiuožykla išlūžusi, šonuose išlindu

yra netenkinamos būklės, arba jų išvis nėra ša lia namų, nors aplink didelės žaliosios zonos.

Kovo 11-osios gatvės namų kiemuose vai kų žaidimų aikštelių inventorius senas, stipriai nusidėvėjęs ir nesaugus. Trūksta naujo inven toriaus bei dangos. Taip pat likusi dalis seno sovietinio inventoriaus, kita dalis pašalinta ne kokybiškai, palikus kyšančius metalo strypus virš žemės paviršiaus. Dažnas inventorius ne turi sertifikato lentelės ir jame nepateikta jokia įrengimo informacija. Žalioji zona yra didelė ir laisvo ploto daug, tad būtų galima įrengti di delę naują vaikų žaidimų aikštelę, kuria galėtų džiaugtis kelių daugiabučių vaikai. Draugystės gatvės namų gyventojai turi lū kesčių, kad būtų atnaujintos ir suremontuotos sūpynės, įrengta daugiau pramogų vaikams bei nutiesta danga.

A. Smetonos alėjos 51 namo aikštelėje rei kia švaraus smėlio, suremontuoti ir pakeisti naujomis supuvusias lentas, praplėsti žaidimo pramogų asortimentą. A. Juozapavičiaus prospekte esanti aikšte lė yra pilna nesaugaus inventoriaus. Sūpynės sulūžusios jau daug metų ir vaikai negali jomis naudotis, čiuožyklos šonas sulaužytas, medie na ir metalas supuvę, todėl pavojingi. Aikštelę būtinaSukilėliųatnaujinti.pr.prie 94 namo yra tik senos sū pynės ir jokios kitos pramogos vaikams žaisti. Bet didelis laisvas plotas, kuriame galima įreng ti puikią, modernią žaidimų aikštelę, kuria ga lėtų džiaugtis aplinkinių namų mažieji gyven tojai.Miesto

Tačiau gerinant žmonių emocinę būklę bei didinant vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, susiduriama su dar viena problema. Nerimą ke lia Kauno miesto savivaldybės požiūris į ben druomenių veiklą. Šiais metais Kaunas paskelbtas Europos kul tūros sostine. Kaunas „pilnas kultūros“, tačiau gyventojai, bendruomenių pirmininkai skun džiasi dėl patalpų trūkumo rengti įvairius sam būrius, organizuoti muzikines veiklas ir pan. Patalpos reikalingos ne tik dėl bendruo menės gyvenimo kokybės gerinimo, bet ir dėl švenčių, sporto renginių kokybės, parodų, su sitikimų. Labai svarbu, kad kultūros renginiai pasiektų visus gyvenančius konkrečiame mi krorajone.Bendruomenė nėra popierinė organizaci ja, tik įregistruota Registrų centre ir atitinkanti tam tikrus kriterijus. Bendruomenė – žmonės, kuriantys, bendraujantys, sportuojantys ir mu zikuojantys. Kiekvienoje seniūnijoje – erdvė ben druomenei Galimybės gyventojams naudotis patalpo mis nauda būtų akivaizdi – tai laisvalaikio pra leidimas, sveikatingumas, aktyvumas vyresnio amžiaus žmonėms. Būtų skatinama bendruo menės kultūrinė ir socialinė plėtra. Šviečiant vi suomenę būtų galima pritraukti daugiau lanky tojų, aktyvių bendruomenės narių. Kiekviena bendruomenė, konkrečioje se niūnijoje turėdama patalpas, taptų savarankiš kesnė, galėtų tenkinti socialinius narių porei kius, stiprintų susitelkimą, didėtų tarpusavio pa sitikėjimas, bendruomeninė veikla turėtų teigia mą poveikį mažinant gyventojų emocinį skurdą. Savo rinkimų programoje numatome, kad Kauno miesto bendruomenėms būtų suteikta galimybė naudotis laisvomis patalpomis kiekvienoje seniūnijoje pagal seniūnijos administracijos sudarytus salių užimtumo grafikus. Vaikų žaidimų aikštelės: nesaugios, netvarkingos ir nykios Darius KINDURYS, procesų inžinierius

Vaikystei reikia laisvės ir polėkio! Patys spalvingiausi mūsų prisiminimai – tai akimir kos iš vaikystės, kuomet visiškai panirę į žai dimą būname savimi, kuriame ir džiaugiamės pasaulio paprastumu. Esu mažamečio tėtis, drauge su šeima mėgstame keliauti, lankytis parkuose, vaikų žaidimų aikštelėse, kuriose pastebėjau įvairių problemų. Daugiau pabendravęs su vaikų tė vais, supratau: visiems labai svarbu, kad vai kų žaidimų aikštelės būtų saugios, kokybiškai pagamintos ir prižiūrimos. Apsilankęs skirtin gose miesto vietose, įsitikinau, kad nemažai jų Raudondvario pl. 190 – 190A daugiabučių namų aikštelė

Raudondvario pl. 190–190A namų gyven tojų vaikai neturi jokios žaidimų aikštelės. Yra tik apleista su ištrupėjusiu asfaltu krepšinio aikštelė, o žalioji zona ir veja pilna naminių gy vūnėlių ekskrementų. Šalia namo ant kuolo su krautos senos, neutilizuotos padangos, greta stovi metaliniai strypai be paskirties.

Daugelio aikštelių bendrinės problemos yra šios: sulūžusios sūpynės, čiuožyklos, smėlio dė žės, žaidimų aikštelės neturi dangos, smėlio dė žėse užterštas smėlis. Taip pat labai trūksta ma žųjų sūpynių, skirtų patiems mažiausiems, iki 6 metukų vaikučiams, kuriems reikalingos sūpy nės su apsaugomis ir atlošu. Aikštelėse trūksta tvarkos, nepjaunama žolė. Kauno mieste gyvenančios šeimos augi na mūsų visų ateitį – vaikus. Jos turi lūkesčių ir pasigenda aktyvesnių paskatų, kad bendros vi suomenės pastangos pagerintų mūsų visų gy venimo kokybę.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | UŽ LAIMINGĄ KAUNO ŠEIMĄ4

Dvi Kauno pusės

Ką gi, Neries krantinės parko darbai jau eina link pabaigos ir belieka tikėtis, kad ši bendra er dvė nebus užstatyta kotedžais.

O pasiteiravus, ar Sąjungos aikštės teritori joje bus statomi gyvenamieji namai, Savivaldy bės atstovas atskleidė, kad pagal konkursą lai mėjusios kompanijos „Exodus“ projektą santy kinai nedidelė dalis dabartinės Sąjungos aikštės teritorijos galėtų būti užstatyta gyvenamosios paskirties pastatais.

Didžiuojuosi, kad esu kaunietė, myliu savo miestą ir jo žmones. Tačiau yra kas bado akis. Didžiuotis mes visi turime kuo, nes tik Kaune yra didžiausias miesto Ąžuolynas. Tik Kaune vie ni seniausių funikulierių Europoje. Tik Kaune se niausias Lietuvoje aerodromas ir vis dar veikian tis, vadinamas S. Dariaus ir S. Girėno vardu. Tik Kaune yra keturi saulės laikrodžiai, vienas jų di džiausias Lietuvoje. Tik Kaune veikia vienintelis pasaulyje Velnių, arba A. Žmuidzinavičiaus kūri nių ir rinkinių muziejus. Tik Kaune galima grožė tis M. K. Čiurlionio paveikslais. Ir kiek dar daug nepaminėtų nuostabių vie tų, kurios žavi ne tik mieste gyvenančius, bet ir atvykusius svečius. Tačiau yra ir kita Kauno pusė, kuri nepuo šia ir bado akis. Kaip žinia, šiais metais Kaunas yra Europos kultūros sostinė. Šiuo metu Kaunas vadinamas viena didele Europos scena. Ar tikrai ta scena tokia didelė? Kyla pagrįstų abejonių, ypač kai apvažiuoji Kauno parkus bei aikšteles. Išskyrus miesto centrą, jose nėra vietų, tinkamų koncer tams ar kitiems renginiams, surengti, t.y. jos net nėra pritaikytos didesnių mašinų, atvežančių scenas,Alternatyvaįvažiavimui.galėtų būti įrengtos staciona rios pakylos su stogeliu, galinčios apsaugoti at likėjus nuo lietaus, tačiau jų taip pat nėra. Apie tai nebuvo pagalvota įkuriant parkus prieš gerą dešimtmetį ar seniau. Bet kodėl tai neatlikta at naujinant arba įrengiant Santarvės parką, Čečė nijos nepriklausomybės aikštę, Draugystės bei DainavosVadinasi,parkus?Kauno miesto savivaldybė no ri, kad mūsų ansambliai ar atlikėjai dainuotų ir šoktų ant grindinio ar pėsčiųjų tako, nes vargu ar vos beišgyvenantys kolektyvai turės lėšų su mokėti už pakylos ar mobilios scenos nuomą. Beje, jei ne bendruomenių organizuojami renginiai, tai vargu ar minėtose vietose vyktų kultūrinių renginių apskritai, neminint plačiai išreklamuotų parkų atidarymo švenčių. Kaune yra ir nuošalesnių, apleistų vietų. Vili jampolės gyventojai nuogąstauja dėl Sąjungos aikštės likimo, buvusios pagrindinės šio mikro rajono urbanistinės erdvės. Anksčiau ši vieta bu vo mėgiama pasivaikščiojimų, vyresnių žmonių susibūrimo vieta su žaidimų aikštele vaikams ir treniruokliais. Dar 2014 m. buvo nuspręsta, kaip ateityje atrodys ši aikštė. Tačiau metai bėga, o situacija nesikeičia: sovietų laikų statinys griūva ir toliau kelia pavojų gyventojams ir svečiams. Tiesa, 2018 m. vietos gyventojai buvo infor muoti, kad visuomeninės paskirties žemė pa keista į gyvenamosios paskirties. Be to, 3,9 ha užimantis aikštės žaliasis plotas sumažintas iki 2,4 ha. Gyventojams sujudus, Kauno savivaldy bės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius tuomet paaiškino, kad „Vilijampolės teritorijoje visas dėmesys ir fi nansavimas skiriamas greta esančiai teritorijai –Neries krantinės parko sutvarkymui“.

Nr. 1 | 2022 m. rugpjūtis 5

Šarūnas ALEKSYNAS, LVŽS Kauno m. skyriaus narys

Nesutvarkyti ar neįrengti šaligatviai yra kitas didžiulis mūsų miesto skaudulys. Šaligatviais ne įmanoma saugiai praeiti pėstiesiems ar prava žiuoti neįgaliesiems, dauguma daugiabučių na mų šaligatvių yra nesutvarkyti. Beje, šaligatviai netvarkomi ne tik kiemuo se, bet ir šalia judrių pagrindinių gatvių. O štai kai kurios gatvės apskritai neturi šaligatvių. Pa vyzdžiui, Romainių mikrorajone pagrindinė Ro mainių gatvė yra be šaligatvių, šalikelės netvar komos, nors jomis kasdien vaikai eina ir grįžta iš mokyklos. Analogiška situacija ir Rokų gatvė je. Liūdnas vaizdas ir didžiojoje Savanorių pros pekto dalyje, Dainavos, Šilainių mikrorajonuose. Subliuško ir šiemetinės Kauno valdžios pasi didžiavimas. Neseniai sutvarkytose gatvėse atsi vėrė duobės dėl nekokybiškai atliktų darbų. Ne vieną kartą gyventojai piktinosi, kai naujai išas faltuota gatvė, nepraėjus keliems metams, vėl rausiama, nes keičiamos komunikacijos. O kai sunerimę gyventojai dėl iškilusių pro blemų kreipiasi į Savivaldybę, ne visada pavyksTaip atrodo Sąjungos aikštė

vivaldybės skiriame būste likti gyventi dar pen kerius metus po studijų baigimo, su sąlyga, jei liekama dirbti Kauno mieste. Gimstamumo rodikliai Lietuvoje tenden cingai prastėja – anot statistikos, jaunos šei mos pirmojo vaiko susilaukia vidutiniškai 28-erių metų. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžio je Kauno mieste 0–15 metų amžiaus gyvento jų skaičius siekė 46,4 tūkst. ir sudarė 16 proc. visų miesto gyventojų. Šios amžiaus grupės gyventojų dalis 2010–2020 m. laikotarpiu Kauno miesto savivaldybė je sumažėjo 7,7 proc. Vilniuje šis rodiklis tuo pačiu laikotarpiu augo 22,3 proc., Klaipėdoje – kukliau, 4,2 proc. 2019 m. vaikų iki 15 metų skaičius Kauno mieste pradėjo nesmarkiai aug ti: 2019 m. 0–15 metų gyventojų skaičius išau go 1 proc., 2020 m. – 2 proc. Tačiau šis kuklus augimas pernelyg mažas, kad būtų galima at sikvėpti. Tam, kad kauniečiai drąsiai kurtų šei mas ir augintų vaikus, svarbu ieškoti sprendi mų, kaip jiems padėti su pirmuoju būstu. Ir paskutinis aspektas, kurio pasigendu Kaune – aktyvesnis jaunimo įtraukimas į mies tui aktualių sprendimų priėmimą ir veiklas. Be „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ren ginių, kuriuose galėjo savanoriauti visi pagei daujantys, mieste stinga jaunimo įtraukimą į miesto valdymą skatinančių iniciatyvų. Juk mes, jaunoji karta, trokštame būti tikrais savo miesto šeimininkais ir prisidėti jį kuriant tokį, kuriame būtų gera gyventi kiekvienam. ta prisibelsti. Savivaldybės administracijos dar buotojai vangiai atsako į siunčiamus laiškus ir prašymus. Gyventojų prašymai, skundai, ypač susiję su daugiabučių statybomis, kažkur pasi meta.Šią liepą vėl nuskambėjo istorija, kai nepai sydama protesto parašų ir Architektų tarybos nepritarimo, Kauno miesto savivaldybės admi nistracija palaimino daugiaaukščio, įterpto tarp vieno-dviejų aukštų individualių namų, staty bą A. ir J. Vokietaičių g. 3. Nors naujasis pastatas „sutankins“ erdvę beveik dvigubai, nes bus pa statytas vos 15 metrų atstumu, Miesto planavi mo ir architektūros skyriaus vedėjas pasidžiau gė, kad devynių aukščio pastatas buvo suma žintas iki Suprantu,septynių.kad ne visada galima rasti visas puses tenkinantį sprendimą, bet Kauno gyven tojams norėtųsi didesnio abipusio supratimo ir racionalesnio valdžios noro tvarkyti ir gražinti mūsų miestą.

Kaip žmogus ne iš didmiesčio dažnai pa šiepiamai išvadinamas „kaimiečiu“, taip jau nimui vis dar atkakliai klijuojamas maištau jančios, besisvaiginančios, laisvės reikalau jančios visuomenės dalies stereotipas. Neva, jaunimui terūpi „fylingas“ ir kad tik greičiau būtų legalizuotos kanapės. O tiesa tokia, kad jaunimui taip pat rūpi, kokiame mieste, kokioje šalyje gyventi, įleisti šaknis, ruoštis kurti šeimą ir karjerą. Anot Lietuvos statistikos departamento, 2021 m. pradžioje jaunų asmenų (14–29 m.) skaičius Kauno miesto savivaldybėje siekė 49,1 tūkst. ir sudarė 16,7 proc. visų miesto gyven tojų. Tad ar Kaune gera gyventi jaunam, savęs tebeieškančiam žmogui? Juk studijuoti Kau ne atvyksta jaunimas iš įvairių Lietuvos kam pelių. Ar Kaunas patrauklus jiems, baigusiems studijas, neišvažiuoti, o likti kurti pridėtinę ver tę mūsų mieste? Atsakyčiau, kad ir taip, ir ne. Trūksta nemokamų renginių Negvildenant darbo vietų ir darbo užmo kesčio aspektų, kurie glaudžiai susiję su kon krečia jauno žmogaus kvalifikacija ir gebėji mais, jaunimui pirmiausiai norisi kokybiško užimtumo.Džiugu, kad Kaune gausu renginių, vis dėl to tik nedidelė jų dalis gyventojams prieinama nemokamai. Dauguma renginių vyksta centre, o atokesniuose mikrorajonuose renginius or ganizuoja nebent aktyvios vietos bendruo menės. Erdvių kokybiškam laiko praleidimui ir sportavimui gamtoje Kaune taip pat tikrai ga lėtų būti daugiau. Kol miesto savivaldybė gvildena dilemą, kokio glotnumo trinkelėmis grįsti Senamiesčio grindinį, daugelyje Kauno mikrorajonų susirinkusiam jaunimui belieka slampinėti be veiklos. O juk erdvių yra, būtų galima įrengti daugiau treniruoklių, įvairių sporto šakų aikštelių, kad jaunimas galėtų aktyviai leisti laiką lauke – tai ir sveika, ir daug naudingiau, nei minkyti kompiuterio ar telefono mygtukus. Elektriniai paspirtukai – nebent virtuo zams Europos Sąjungoje įsivyraujant „žaliojo kurso“ bangai, žmonės skatinami išlipti iš au tomobilių ir sėsti ant dviračių, lipti ant paspir tukų – tai ir sveika, ir mažiau teršia aplinką, ir turi teigiamą poveikį klimato kaitos švelnini mui. Idėja, be abejo, gera, tačiau pabandžius faktiškai nuvykti iš taško „A“ į tašką „B“ Kau no mieste, pavyzdžiui, elektriniu paspirtuku, reikia būti tikru virtuozu. Tokioms transporto priemonėms tikrai dar nėra pritaikytos reikia mos infrastruktūros, jau nekalbant apie paspir tukininkų ir dviratininkų keliamus pavojus pės tiesiems, kai tenka prasilenkti siaurose pėsčių jų gatvelėse, nes kitokio kelio tiesiog nėra. Iš nutolusių mikrorajonų pasiekti centrą tikras iš šūkis.Regis, „žaliojo kurso“ tikslus Kaune ketina ma įgyvendinti ne gerinant infrastruktūrą, o didinant apmokestinimą ir dar labiau apsun kinant prieigas. Ar dėl pakilusių automobilio parkavimo įkainių miestas išties taps žalesnis, jei nebus sukurtos patrauklios alternatyvos tar šioms susisiekimo priemonėms? Reikalinga pirmojo būsto programa Dar vienas, labai svarbus klausimas, ku ris kyla kiekvienam mokslus Kaune baigusiam jaunuoliui – būstas. Siekiant išlaikyti jaunimą Kaune, svarbu pasiūlyti patrauklių apgyvendi nimo galimybių, kaip antai įvairios savivaldy bės būsto programos Skandinavijos šalyse, ar LVŽS įgyvendinta paramos pirmojo būsto įsi gijimui programa, kuri didmiesčiuose, taip pat ir Kaune, įgyvendinama nebuvo. Mūsų komandos siūlymas – parengti Studi juojančių šeimų aprūpinimo būstu programą, suteikiant galimybę studijuojančiai šeimai sa

Inesa JURONIENĖ, verslo vadybininkė

Kokiame mieste nori gyventi jaunas žmogus?

4. Atvykstamojo turizmo (medicininio, kultūrinio,

ir kt.) skatinimas. 5. Kauniečio kortelės/programėlės, apimančios

II. Bendradarbiavimo tarp viešojo Kauno atnaujinimas. kulinarinio įvairias lengvatas, įdiegimas. Sugeneruokime

1. Tolygus vietos ir užsienio kapitalo investicijų skatinimas sukuriant vienodai palankias są lygas (nuo infrastruktūros iki biurokratizmo mažinimo), steigiant didesnę pridėtinę vertę ku riančias darbo vietas.

4. Efektyvių įsidarbinimo, persikvalifikavimo galimybių kūrimas bendradarbiaujant su pro fesinio rengimo centrais, Užimtumo tarnyba, darbdavių organizacijomis, kursų organizatoriais.

Kauniečio kortelė – graži vizija ar įgyvendinama siekiamybė?

sektoriaus, verslo ir akademinės bendruomenės plėtotė 1. Tarptautinių ryšių ir partnerystės su Europos miestais skatinimas siekiant pritraukti in vesticijas.2.Valdžios, verslo, kultūros ir mokslo atstovavimo partnerystės nacionaliniu ir tarptauti niu mastu stiprinimas. 3. Verslo tarybos prie

Taigi, priemonių, galinčių pritraukti daugiau turistų į mūsų Kauną, gali būti daug ir įvairių. Svar biausia, kad Kauno miesto savivaldybė, orientuo damasi į Kauno bendruomenės plėtros strategi ją, taptų tvirta parama kauniečiams ir mieste vei kiančioms organizacijoms.

2. Pramonės zonų Aleksote ir kt. kūrimas ir įveiklinimas; bendradarbiavimas su Kauno rajo no savivaldybe pritraukiant investuotojus į Kauno laisvąją ekonominę zoną.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | UŽ LAIMINGĄ KAUNO ŠEIMĄ6 LVŽS Kauno miesto skyriaus programa 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams KAUNAS – VERSLUS MIESTAS Mūsų tikslas – gerai apmokamų darbo vietų steigimas ir miesto gyventojų užimtumo didinimas Mūsų veiklos kryptys ir darbai šiam tikslui pasiekti: I. Patrauklių, gerai apmokamų darbo vietų steigimo skatinimas

3. Darbo vietų steigimo sau (smulkiojo verslo) skatinimas; rinkliavų lengvatų besikurian čioms mažoms verslo įmonėms nustatymas (verslo liudijimų už simbolinę kainą sąrašai ir kt.).

m. savivaldybės veiklos

Vilius MEŠKAUSKAS, UAB „Pažangios idėjos“ direktoriusTurizmas galėtų tapti Kauno regiono eko nomikos ir verslo plėtros varikliu, nes šis sekto rius pritraukia investicijas, sukuria darbo vietas ir didina pajamas. Statistikos departamento duomenimis, per 2021 metus Kauno miesto apgyvendinimo įstai gos sulaukė 165 037 svečių, kurie čia praleido 334 762 naktis. Palyginti su 2020 metais, svečių skai čius padidėjo 17 proc., o nakvynių skaičius padi dėjo 21 Nepaisantproc. gerėjančio rezultato, šie skaičiai vis dar smarkiai atsilieka nuo 2019 metų rodiklių, kuomet Kauną aplankė net 349 530 turistų. Kau ną labiausiai pamėgę turistai iš Vokietijos, Latvijos, Ukrainos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės. Suprantama, 2019 – 2020 metais didžiausią įtaką sumažėjusiam turizmo srautui turėjo CO VID-19 pandemija, o šiais metais – vykstantis ka ras tarp Ukrainos ir Rusijos. Rekordines aukštu mas siekianti infliacija įtakos atvykstamojo turiz mo srautui turėjo mažai, nes apgyvendinimo pas laugų kainos augo nežymiai, o kainų augimas vie šojo maitinimo įstaigose mažai įtakoja turistų pa sirinkimą dėl vienos ar kitos kelionių krypties.

Jei negalima pakeisti vykstančių globalių po kyčių eigos, tai dar nereiškia, jog Savivaldybė ne gali pakreipti situaciją teigiama linkme. Taigi, no rint skatinti atvykstamąjį turizmą, reikėtų galvo ti, kaip:a)intensyviau reklamuoti Kauną užsienyje. Šiuo metu bendradarbiavimo ar partnerystės su tartis pasirašyta su 14 miestų, o ketinimų proto kolas – su 13 miestų. Taigi, savivaldybės darbuotojai turėtų peržiū rėti šių miestų oficialiuose tinklalapiuose pateik tą informaciją apie Kauną ir, jei reikia, ją koreguo ti. Be to, didinti miestų – partnerių skaičių, įsiver tinant jų potencialą bendradarbiauti verslo, kul tūros, švietimo ir kitose srityse; b) glaudžiau bendradarbiauti ne tik su Kauno rajono ar kitomis savivaldybėmis, bet ir kaimyninėmis šalimis, sudarant įdomius turistinius maršrutus. Antai Kauno rajono savivaldybė kartu su Latvija vykdo projektą: „Gyvenimas prie upių: turizmo produktų kūrimas, remiantis ankstesne ir dabartine Baltijos šalių istorija“. Įgyvendinant šį projektą, įtraukiami tiek žiniasklaidos ir turizmo profesionalai, tiek verslininkai, pramogų sferos atstovai ir kultūros sričių specialistai; c) skirti daugiau dėmesio patrauklesniam Kauno miesto pristatymui oficialioje Kauno sve tainėje: https://visit.kaunas.lt. Ši oficiali Kauno in ternetinė svetainė išties smarkiai patobulėjo per pastaruosius keletą metų, tačiau, kodėl užsie nio turistai turėtų rinktis Kauną, taip ir lieka ne aišku, t.y. nėra susistemintos ir patraukliai pateik tos informacijos vienoje vietoje. Taip pat neaišku, ar miesto svečiams suteikiama galimybė užsisa kyti ekskursiją. Naršant po šį tinklalapį, supranti, kad užsienio turistui pateikiami įdomūs maršru tai be gido paslaugos. Gal reikėtų remtis populia ria ir įprasta užsienyje praktika, kai sutartu laiku ekskursantai surenkami iš visų vietos viešbučių? Savaime suprantama, kad ekskursijų organi zavimas nėra savivaldybės darbuotojų rūpestis, tačiau jų pagalba siūlant racionalias idėjas būtų labaid)sveikintina;daugiaudėmesio skirti pačių populiariau sių Kauno miesto renginių ir objektų viešinimui. Pavyzdžiui, turistų pritraukimui Šiaurės Airijos Ne wry, Mourne ir Down regionas fiksuoja organi zuojamų renginių skaičių ir prioritizuoja 5 pavyz dinius nuotykių festivalius bei jų viešinimą.

daugiau pajamų iš turizmo

Kazimieras RIMEIKIS, UAB „Anona“ vykdantysis direktorius, buvęs tarptautinės LIONS organizacijos 131 apygardos gubernatorius Kone dveji metai „kovidinių“ suvaržymų didumai įmonių gerokai apsunkino veiklą. Ne išimtis ir Kaune veikiančios įmonės, kurios griežtų karantinų laikotarpiu neturėjo galimybės vykdyti prekybos, teikti paslaugų, aptarnauti klientus. Sudėtingu laikotarpiu išryškėjo graži verslo ir piliečių sinergija – suprasdami situacijos rimtumą, žmonės organizavosi savanoriškas verslo palaikymo akcijas, tokias, kaip „Remiu smulkųjį verslą“, dalinosi verslininkų skelbimais socialiniuose tinkluose ir pan. Verslas savo ruožtu stengėsi ne tik kapstytis iš sudėtingos situacijos, bet ir prisidėti prie įvairių socialinių iniciatyvų. Toks verslo bendradarbiavimo su gyventojais pavyzdys akivaizdžiai įrodo, kad visuomenė jau subrendusi save priimti ne kaip individą, o kaip bendruomenės, ypač savo miesto, dalį, pasiryžusią susitelkti ir dalintis. Savo sąmoningumą kauniečiai įrodė ir gausiai šelpdami bei remdami nuo karo bėgančius Ukrainos piliečius. Pavyzdžiui, Kazimiero mugės metu Kauno „Lions“ klubų organizuotoje akcijoje „Ateik barščių, paremk Ukrainą!“ kauniečiai dosniai suaukojo net 33 tūkstančius eurų! Ir tai ne vienintelis sėkmingas toks renginys mūsų mieste.Esu įsitikinęs, kad tokį gyventojų bendra darbiavimą su vietos verslininkais tikslinga per kelti į naują abipusio pasitikėjimo lygmenį. Tu riu pasiūlymą Kauno miesto savivaldybei: įdieki me kauniečio kortelę, kuri suteiktų galimybę pi lietiškiems, savo miestą mylintiems verslams pa siūlyti išimtinai Kauno gyventojams skirtas akci jas ir lengvatas, o gyventojams – įsigyti prekes ir paslaugas iš Kaune įsikūrusių verslų. Tokia kaunie čio kortelė turėtų būtų patogi naudoti tiek jau nimui, tiek mažiau draugaujantiems su kompiu teriu žmonėms. Manau, geriausias būtų kombi nuotas sprendimas – statiniams duomenims nau doti QR kodą, o didesnės apimties ir kintančius duomenis pasiekti naudojant NFC „Near Field Communication“ artimojo lauko ryšio technolo giją. Tai padėtų išplėsti kortelės funkcionalumą ir ją taikyti asmens identifikavimui, leidimų sis temai, nuolaidų suteikimui, o taip pat informa cijos pateikimui pagal atitinkamus požymius, sa kykime, priminti apie nemokamus profilaktinius patikrinimus pagal amžiaus grupes. Savo ruožtu miesto savivaldybė galėtų pasiūlyti kauniečiams lengvatas už savo teikiamas paslaugas: apmokes tinant automobilių stovėjimo aikšteles ar lankant savivaldybei priklausančias įstaigas, pavyzdžiui, netrukus Nemuno saloje atsiversiančią vandens pramogų erdvę. Mano siūlomas projektas nėra naujiena. Miestiečio kortelės projektas sėkmingai veikia, pavyzdžiui, Palangoje. Čia vietos verslininkai, pa geidaujantys dalyvauti palangiškio kortelės pro jekte, suteikia išskirtines nuolaidas ir akcijas mies to gyventojams, o miesto Savivaldybė priima sprendimus dėl įvairių lengvatų, pavyzdžiui, su teikia galimybę kortelės turėtojams nemokamai lankytis kurorto muziejuje, nemokamai išduoda viešosios bibliotekos skaitytojo pažymėjimą. Matydamas, kokie vieningi ir susitelkę gali būti Kauno gyventojai sudėtingais laikotarpiais, esu užtikrintas, kad toks sinerginis projektas bū tų sėkmingas Kauno miesto verslo ir gyventojų bendradarbiavimo pavyzdys.

5. Didinant kultūros paslaugų prieinamumą, kauniečio kultūros paso, skirto Kauno miesto teatrų, muziejų, koncertų, meno galerijų ir parodų lankymui, edukacinių ir kitų programų pas laugoms, įdiegimas; Kauno kultūros paslaugų žemėlapio sudarymas.

Nr. 1 | 2022 m. rugpjūtis 7 LVŽS Kauno miesto skyriaus programa 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams

Istorinė

3. Ryšių su miesto kūrybinėmis organizacijomis stiprinimas reprezentuojant, finansuojant ir įgyvendinant kultūrinius projektus, įtraukiant miesto rašytojus, dailininkus, kompozitorius ir ki tų meno sričių profesionalus į įvairias bendruomeniškumo programas.

3. Gynybinių Kauno fortų tvarkymas ir įveiklinimas; derybos su Krašto apsaugos ministerija dėl teritorijos Griunvaldo g. perėmimo miesto reikmėms ir muziejauskt. parodos ir ekspozicijos, gyvenimas bei veikla betarpiškai susiję su tarpukario Kau no, kaip laikinosios sostinės, istorija. Miesto garbės reikalas Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus steigėjas yra Kultūros ministerija. Istorinė pre zidentūra tėra tik vienas iš devynių šio dailės muziejaus padalinių. Jam pačiam netrūksta rū pesčių dėl neseniai pasibaigusios centrinių rū mų, Juozo Zikaro namų-muziejaus ir prasidėju sios K. Žilinsko dailės galerijos rekonstrukcijos. Dar 2014 m. parengto Istorinės preziden tūros investicijų projekto ateitis buvo ir tebė ra miglota. Neatrodo, kad Kultūros ministerijai šis objektas būtų prioritetinis. Praėjusioje kadencijoje kaip Seimo narė teikiau pasiūlymą, kad Istorinei prezidentū rai bent aplinkos tvarkybos darbams (teritori jos ir pastato apšvietimui, tvoros rekonstrukci jai, grindinio išlyginimui, prezidentų skulptū rų pagrindų suformavimui, suolelių atnaujini mui) iš bidužeto būtų skirta valstybės mastu tikrai kukli suma – 321 tūkstantis eurų. Tačiau Vyriausybė, greičiausiai ne be Kultūros minis terijos pozicijos, pasiūlymo į biudžeto projek tą neįtraukė.NorsIstorinės prezidentūros kompleksas yra vieša erdvė, gausiai lankoma kauniečių ir turistų, ji nepriklauso Kaunui. Todėl Savivaldy bei visai neskauda galvos dėl šio kultūros pa minklo rekonstrukcijos ar sodelio priežiūros. Anksčiau dar skyrusi lėšų teritorijos priežiūrai, miesto Savivaldybė nebeskiria ir jų. Peršasi išvada: Istorinė Lietuvos Respubli kos prezidentūra liks podukros vietoje, jei ir to liau nepriklausys Kaunui. Miesto garbės reika las – turėti reprezentacinę ir tvarkingą Istorinės prezidentūros erdvę.

1. Kauno nekilnojamojo kultūros paveldo pastatų inventorizavimas; įrašymo į Kultūros verty bių registrą procedūrų spartinimas; laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinančių į Kultūros ver tybių registrą inicijuotų įtraukti pastatų apsaugą, taikymas; Nekilnojamojo kultūros paveldo ap saugos įstatymo pataisų inicijavimas.

1. Kultūros finansavimo iš miesto biudžeto didinimas. „Iniciatyvos Kaunui“ ir „Kauno akcen tai“ programų plėtotė.

2. Kūrybinių/edukacinių stipendijų miesto menininkams įsteigimas.

Konjunktūrinis sprendimas Tarpukariu buvęs valstybės prezidento re zidencijos pastatas sovietmečiu pavirto pio nierių rūmais, vėliau mokytojų namais, o 1989 m. pabaigoje perduotas Vytauto Didžiojo ka ro muziejui. Nuo 2004 m. šie rūmai pateko Lie tuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijos žinion.2005 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus oficialiai perda vė istorinius Lietuvos Respublikos prezidentū ros rūmus Kaune Nacionaliniam M. K. Čiurlio nio dailės Tuometmuziejui.taibuvo „politiškai korektiškas“, konjunktūrinis, mažai ką bendra su Kauno in teresais turintis sprendimas. Tų metų kovo mėnesį miesto Taryba jau buvo pritarusi idėjai steigti Kauno miesto muziejų. Kur jam įsikurti? Istorinė prezidentūra tam tiko visomis prasmė mis: visa jos istorija ir veikla neatsiejama nuo Kauno raidos, politinio visuomeninio, kultūri nio Tačiaugyvenimo.Istorinė prezidentūra labiau dėl su bjektyvių, nei dėl objektyvių priežasčių, kaip tik tuo metu buvo perduota Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. O miesto muzie jų priglaudė Kauno arkivyskupijos kurija, leidu si jam laikinai įsikurti vyskupo Motiejaus Valan čiaus, o vėliau – kardinolo Vincento Sladkevi čiaus namo pirmajame aukšte. Prezidentų veikla neatsiejama nuo Kauno Kad būtų buvę žymiai logiškiau miesto muziejų įkurti Istorinėje prezidentūroje, at skleidžia, pavyzdžiui, vien Istorinės preziden tūros surengtų lauko parodų tematika: „Kau nas – laikinoji sostinė“ (2007 m.), „Miesto ir valstybės šventės laikinojoje sostinėje 1918–1940 m.“ (2008 m.), „Mes prie Nemuno užau gę“ (2009 m.), „Važiuojam! Transportas laikino joje sostinėje“ (2010 m.), „Svietelio marios pla čiausios: Lietuvos žemės ūkio ir pramonės par odos Kaune 1922–1936 m.“ (2012 m.), „Vardan tos Lietuvos! Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gyvenimo skrydis“ (2013 m.), „Pirmojo pasauli nio karo ženklai Kaune“ (2014 m.), „Dingęs Kau nas (2015 m.)“, „Miesto bitės: žmonės ir jų dar bai Kaune 1918–1940 m.“ (2016 m.), „Europa Kaune“ (2022 m.) ir kt. O ir visų trijų prezidentų. kuriems skiriamos kytis miesto muziejuose, teatruose, ekskursi jose, edukaciniuose užsiėmimuose. Kaip ir nacionaliniu mastu, kasmet kiekvie nam Kauno moksleiviui būtų skiriama tam ti kra biudžeto lėšų suma ir sudaromas šiai pro gramai skirtų paslaugų žemėlapis.

II. Kultūros paveldo objektų apsauga ir įveiklinimas

Tai didintų kultūros paslaugų prieinamu mą, taip pat būtų kryptinga finansinė paska ta miesto kultūros ir meno įstaigoms.

Audronė JANKUVIENĖ

KAUNAS – KURIANTIS MIESTAS

LVŽS iniciatyva visoje Lietuvoje nuo 2019 m. įdiegtas kultūros pasas. Jo teikiamomis galimybėmis gali naudotis visi Lietuvos mo kiniai– ne tik pradinukai, bet ir besimokantys 5–12 klasėse. Vienam mokiniui per metus bu vo skiriama 15 eurų, šiemet ši suma sumažin ta iki 12 Kasmeteurų.ši programa vis labiau įsitvirtina ir populiarėja. Šiemet moksleiviai gali rinktis iš daugiau nei 4000 kultūros ir meno paslaugų. Lankymasis teatruose, muziejuose, parodose, įvairios ekskursijos padeda pažinti šalies kul tūrą, istoriją ir paveldą, o kūrybinės dirbtuvės, laboratorijos ir kiti edukaciniai užsiėmimai –puiki galimybė mokiniams įgyti žinių ir plės ti akiratį, paįvairinti ugdymosi procesą perke liant jį į netradicines erdves, skatinti vaiko kul tūrinių įpročių formavimąsi. Mūsų manymu, šią iniciatyvą galima iš plėsti – ir Kaune įdiegti kauniečio kultūros pasą, papildomai skatinant moksleivius lan

Mūsų tikslas – visuomenei atviras kultūros sektorius, profesionaliojo meno ir visų kauniečių saviraiškos plėtotė

Lietuvos Respublikos prezidentūra – podukros vietoje Audronė JANKUVIENĖ, Seimo narių patarėja Istorinė Lietuvos Respublikos preziden tūra turėtų būti viena iš svarbiausių, istoriš kai reikšmingiausių ir reprezentacinių mies to vietų. Tačiau kuo toliau, tuo labiau ji pra randa reprezentacinę vertę, kuri iš esmės palaikoma tik muziejaus darbuotojų entu ziazmu ir pastangomis. Istorinė prezidentūra atspindi tarpukariu ypatingai suklestėjusio Kauno istoriją. Pasta tui yra suteiktas kultūros paminklo statusas. Sodelyje stovi visų trijų čia dirbusių ir gyve nusių prezidentų Antano Smetonos, Aleksan dro Stulginskio ir Kazio Griniaus skulptūros. Tačiau nedaug kas žino, kad net skulp tūros neturi deramai suformuotų pagrindų. Kompleksą juosianti tvora (paveldo objektas), 1935 m. įrengta pagal dailininko Jono Juozo Burbos projektą, niekada nebuvo restauruo jama, kai kurie segmentai avarinės būklės. Jau kelis dešimtmečius pastatas ir komplekso te ritorija nematė rimtų tvarkybos darbų. Vals tybės saugomas kultūros paminklas skendi tamsoje, neapšviestos ir prezidentų skulp tūros. Grindinys ir takeliai išsiklaipę, duobėti. Apleistumo įspūdį dar labiau sustiprina šalia visu grožiu švytinti rekonstruota Mairo nio universiteto gimnazija, milijoninėmis lė šomis tvarkoma Vilniaus gatvė, pagaliau re montuojama Švč. Sakramento bažnyčia. O Is torinė prezidentūra kaip podukra nesulau kia deramo dėmesio nei iš miesto, nei iš ša lies valdžios.

I. Parama kultūros įstaigoms ir kūrybinėms organizacijoms, kultūros paslaugų pri einamumo didinimas

Mūsų veiklos kryptys ir darbai šiam tikslui pasiekti:

4. Kultūros tarybos prie Kauno m. savivaldybės veiklos atgaivinimas.

Kauniečio kultūros pasas

2. Savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos veiklos ir reglamento to bulinimas.3.Paveldotvarkos programų finansavimo didinimas įveiklinant ir visuomenės poreikiams pritaikant kultūros paveldo statinius. III. Kultūros infrastruktūros sukūrimas, plėtra, modernizavimas 1. Naujų kultūros objektų statyba ir įrengimas (M. K. Čiurlionio koncertų rūmai, Teatro fabri kas Nacionaliniame Kauno dramos teatre).

2. Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros, buvusių Moksleivių ir vaikų laisvalaikio rū mų rekonstrukcija; Vytauto parko atkūrimas; Lietuvos sporto muziejaus įkurdinimas Kauno Spor to halėje. Šiuolaikinio meno ir parodų centro įkūrimas ir kt.

– Jūs ištisus dešimtmečius buvote Lietuvos sporto istorijos kūrėjas. Mes su skaitytojais labai džiaugiamės, kad Jūsų pasiekimų sąraše puikuo jasi ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kry žius, ir narystė Europos gamtos mokslų akademi joje, ir šiemet suteiktas akademiko laipsnis Lie tuvos olimpinėje akademijoje. Esate pavyzdys, kad skriejantys metai nėra priežastis užsidaryti tarp keturių kambario sienų. Belieka Jums palin kėti neišsenkančios energijos ir geležinės sveika tos. O ko Jūs palinkėsite mūsų komandai ir skai tytojams?

Trys siužeto linijos Aurelijaus Verygos fotografijose

Antai sportinio ėjimo atstovas Valdas Kazlauskas tam, kad tris kartus pagerintų pasaulio rekordą, aplink Že mę apėjo du kartus. O jei kalbame apie dvasios ugdymą, tai yra kur kas sudėtingesnis procesas. Jeigu būtų lengva išug dyti gerą žmogų, tai mūsų visuomenė jau seniai turė jo būti atsikračiusi tokių ydų, kaip pavydas, pyktis ar neapykanta. Bet jos vis dar egzistuoja...

– Esu iš tų žmonių, kurie sako, jog meilę spor tui reikia ugdyti nuo mažų dienų, paskatinant vaiką žengti gilyn į sporto pasaulį. Kas, jei ne medalis ar pa gyrimo raštas (be tėčio ir mamos) paskatins tai dary ti? Tad šiose varžybose medaliais ir būdavo apdova nojami visi dalyviai. Beje, medalius ant kaklo jiems dažniausiai kabin davo kiti įžymūs sportininkai, pavyzdžiui, Austra Sku jytė. Taigi, labai stengiausi, kad tas mažas žmogutis susidraugautų su sportu. – O kaip kilo idėja pasirūpinti ne tik mažai siais, bet ir sporto veteranais? – Kai šlovės spinduliai priblėsta, gera žinoti, kad šalia yra artimi žmonės, kurie padės žengti nauju gy venimo etapu. Tai ypač aktualu buvusiems sportinin kams, kurių žvaigždės ryškiai žibėjo sovietmečiu, nes jų honorarai, palyginti su dabartiniais, tebuvo kačių ašaros. Dažnas dėl sportinės karjeros paaukojo gali mybę turėti net ir šeimą, tad iškilo tiesiog žmogiška būtinybė pasirūpinti Lietuvą garsinusiais žmonėmis. Mano ir daugybės gerų žmonių pastangų dėka (pavyzdžiui, architektė Audronė Kaušpėdienė supro jektavo pastatą nemokamai) Prienuose iškilo globos namų korpusas, kuriame iki šiol gyvena keletas pra eityje garsių sporto žmonių.

– Visiems linkiu sėkmės, sveikatos ir išlikimo Žmo gumi bet kokiomis aplinkybėmis, o Jūsų komandai – išsaugoti Sporto muziejų Kaune ir priimti raciona lius sprendimus. – Ačiū už pokalbį. Kalbėjosi Aurė Pranaitytė

– Taip. Kūno stiprinimui ir puoselėjimui reikia mil žiniško juodo darbo, laiko, pastangų ir gero trenerio.

– Organizavote daugybę sportininkų pagerbi mo renginių, su bičiuliais išleidote ne vieną knygą, išugdėte pasaulio rekordininką, inicijavote ne vie no garsaus pastato statybą, populiarinote naujas sporto šakas. Kur slypi sėkmės receptas?

„Mažuose pasaulio kampeliuose maži žmonės darydami mažus, gerus darbus pamažu kei čia pasaulio veidą“, - sako prozininkė, dramaturgė Vanda Juknaitė. Vargu, ar Praną Majauską, ilgametį Lietuvos sporto muziejaus direktorių, naujų sporto ša kų (sportinių šokių, atletinės ir ritminės gimnastikos, karatė) Lietuvoje populiarintoją, buvu sį Lietuvos atletinės gimnastikos federacijos pirmininką, vieną iš neįgaliųjų sporto pradinin kų, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus ir „Gerumo plytos“ savininką, būtų gali ma pavadinti mažu žmogumi... Beje, išvardinti tik keli svarbūs biografijos faktai – ypatingų pasiekimų yra daugiau. tamsu, ypač – žiemą, – kalbėjo jis. – Tamso je paaštrėja visi pojūčiai, o šviesų nutvieksto miesto vaizdas yra visiškai kitoks. Man be ga lo įdomu, kaip tos spalvos „žaidžia“, ieškau ge riausios, tinkamiausios vietos, iš kurios tos spal vos, tos šviesos geriausiai atsiskleistų… Tai tar si „naktinė medžioklė“.“ Paroda keliaus ir į kitas miesto erdves. LVŽS Kauno m. skyriaus inf.

Liepos mėnesį Seimo narys Aurelijus Ve ryga kauniečius nustebino labai netikėtu sa vo – fotomenininko talentu. Galerijoje „Balta“ veikusi pirmoji jo autorinių fotografijų paroda „Pakeliui“ kasdien sulaukdavo būrio bičiulių, smalsuolių ir meno gerbėjų. „Aš niekada savęs nelaikiau menininku, o ir mano fotografijos darbų paroda vadinasi la bai paprastai – „Pakeliui“. Šis žodis yra daugia prasmis: gali būti „pas kažką“, „ su kažkuo“, „iš kažkur“, – kalbėjo A. Veryga. – Didžioji dalis fo tografijų ir buvo padarytos pakeliui, važinėjan tis motociklu. Pastebėjęs įdomesnį, mano akiai išskirtinį vaizdą, iškart suku iš kelio, traukiu iš kišenės telefoną ir fiksuoju… Taip taip, tai ne profesionalia technika, o mobiliuoju telefonu darytos nuotraukos. Tiesiog gal esu žmogus, kuris pamato kažką daugiau.“ „Aurelijus – kuklus žmogus, bet pavyko įkalbėti, – šypsojosi galerijos šeimininkė Jolan ta Šmidtienė. – Be galo atsakingai ir ypatingai kruopščiai – kaip medikas – Aurelijus jai ruo šėsi. Jo pastabi akis pamato labai jautrius, sub tilius dalykus. Džiaugiuosi, kad paroda vyksta čia, nes po pandemijos galerijoms labai trūks ta lankytojų.“Pristatydamas parodinius darbus, A. Very ga išskyrė tris siužeto linijas. „Pirmoji, kurią turbūt labiausiai mėgstu, prasideda žodžiais iš šventojo Rašto „…dulke buvai…“ Fotografijose matome apleistus, ap griuvusius pastatus. O juk juose kažkada virė gyvenimas, kažkada lakstė mažos ir didesnės pėdutės, žmonės užaugo, kūrė gyvenimą, gim dė vaikus… Galiausiai suseno, išėjo Anapilin, o pastatai susmigo žemėn. Ir kažkada jų taip pat nebeliks. Tai tarsi priminimas, kad viskas yra lai kina – prasideda ir baigiasi. Šios nuotraukos –tai tarsi noras laiką truputį pratęsti.“ Antroji siužeto linija – tai mūsų gyvenimo spalvos.„Mokslininkai tvirtina, kad gyvūnai ar vabz džiai pasaulį mato kitaip, – aiškino Aurelijus. –Ir žmonių esti, kurie mato kitaip. Nes iš kur mes žinome, kad visi matome vienodai? Ir aš ban dau tą matymą užfiksuoti…“ Trečioji linija susijusi su tamsa ir šviesa. „Labai mėgstu vaikščioti po miestą, kai Parodos atidarymo akimirkos

Tad su gerbiamu Pranu ir kalbamės apie svajonę įkurdinti Lietuvos sporto muziejų Kauno Sporto halėje, gyvenimo pakilimus ir smūgius bei įtraukiantį sporto pa saulį, kuriam paaukota daugiau nei šešiasdešimt metų. – Gerbiamas Pranai, jau keli mėnesiai Lietu vos sporto muziejaus salėje kabo ir Jūsų, buvusio ilgamečio Lietuvos sporto muziejaus direktoriaus, portretas. Kokie jausmai Jumyse gyvena šiandien, t.y. jau užvėrus daugybę metų puoselėto muzie jaus duris? – Sudėtinga būtų išskirti vieną konkretų jausmą. Visų pirma, liūdesys. Šiuolaikiniame pasaulyje viskas skaičiuojama pinigais, tad žinau, kad ilgamečio Kauno sporto veteranų klubo ansamblio „Ąžuolynas“ nemo kamos repeticijos Sporto muziejuje jau nevyks. Kaip, greičiausiai, nebeliks ir nepaprastai gražios tradicijos sukviesti mažuosius, jaunuosius ir veteranus sporti ninkus, minint Lietuvai svarbias šventes ir įvykius. Antra, pasididžiavimas, kad per daugelį metų pa vyko įkurti unikalias bokso legendos Algirdo Šociko bokso bei Jono ir Jadvygos Ramanauskų cirko istori jos ekspozicijas. Pelnius pasitikėjimą, gauti olimpiečių, pasaulio ir Europos čempionų bei rekordininkų prizus, asmeninius daiktus. Pavyzdžiui, LR Prezidento Valdo Adamkaus, Gintaro Umaro, Romo Ubarto, Vidos Ven cienės medalius ir taures.

vien rožėmis ir medaliais klotas. Ištinka ir traumos, ir pralaimėjimai. Galiausiai, ateina ir ta diena, kai spor tinius batelius tenka užkabinti ant vinies ir priprasti prie minties, kad dėmesį TV ekranuose užkariaus nau ja sportoKalbantžvaigždė.šiatema, netgi turiu tokį mėgstamą po sakį: „Jei žūsta dvasia, žūsta ir kūnas“. – Žinau (teko keletą kartų ir pačiai dalyvau ti), kad iki karantino kasmet pavasarį organizuo davote Kauno vaikų darželių auklėtiniams varžy bas „Greičiau, vikriau, taikliau“ ir jose apdovano davote visus dalyvius. Ar galite atskleisti paslap tį, kodėl taip darydavote?

– Visada sakiau, kad žmogus turi veikti ne vienas. Mano gyvenimo kelyje buvo daug puikių bičiulių, ku rie ėjo su manimi koja kojon. Žinoma, ir mano myli ma žmona, kuri kantriai nešė visą buitį ant savo pečių. Šiandien jiems visiems esu labai dėkingas. Už palaiky mą, padrąsinimą, pagalbą ir suteiktą galimybę akty viai keisti Lietuvos sporto „veidą“.

O dvasinis ugdymas, mano nuomone, net ir spor tininkams yra būtinas, jau vien todėl, kad jis padeda palaikyti vidinę pusiausvyrą. Juk sportininko kelias ne

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | UŽ LAIMINGĄ KAUNO ŠEIMĄ8

Sporto istorijos riteris

Trečia, nerimas dėl paties Sporto muziejaus liki mo. Nežinau, kodėl dabartinis Kauno meras šiam mu ziejui nesurado vietos Kauno Sporto halėje. Juk tai bū tų puiki proga varžybų pertraukėlių metu halės lanky tojams pasigėrėti eksponatais ir atnaujinti sporto ži nias. Aš visada buvau už tai, kad sporto trofėjai negu lėtų saugyklose, o taptų įkvepiančiais pergalės sieki mo pavyzdžiais ir liudininkais. Belieka tikėtis, kad ši miesto vadovo pozicija dar pasikeis, nes stadionas Vilniuje, kur turėtų persikelti Sporto muziejus, lig šiol nepastatytas... – Ar tiesa, kad Jūs visada buvote vienas iš tų, kurie stengėsi ugdyti ne tik žmogaus kūną, bet ir dvasią?

Pokalbis su ilgamečiu Lietuvos sporto muziejaus direktoriumi PRANU MAJAUSKU

INTERVIU

III. Tinkamos ugdymo(si) ir darbo sąlygos švietimo sektoriaus atstovams

Sėkminga mokymosi pradžia pradinėje mo kykloje yra išskirtinai svarbi tolesniam vaiko mo kymuisi ir jo sėkmei ateityje. Tai rodo ir mokinių pasiekimų tarptautinių vertinimų rezultatai, ir Lie tuvos mokslininkų tyrimų išvados. Nekyla abejo nių: ugdymo kokybei yra svarbi mokytojo kvali fikacija. Džiaugiamės, kad mūsų pradinių klasių mokytojai siekia išradingai perteikti žinias, nau doja įvairius ugdymo metodus ir priemones bei nuolat mokosi ir dalijasi patirtimi. Čia norėčiau pa dėkoti Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ug dymo skyriaus bei Kauno švietimo inovacijų cen tro darbuotojams. Ar gali padėti mokytojams sa vivaldybė, atsakinga už ugdymo organizavimą? Vilniaus universiteto mokslininkų 2021 m. tyri me apklausti geriausių rezultatų pasiekę mokyto jai įvardijo svarbius mokinio sėkmės faktorius: in dividualizuotą darbą su mokiniais, turinčiais mo kymosi sunkumų; lankstų pamokos organizavimą, atsižvelgus į mokinių ugdymosi poreikius; moki nių pasitikėjimo savimi skatinimą. To pasiekti pa dėtų mažesnis mokinių skaičius klasėje, teikian tis mokytojui daugiau galimybių pažinti kiekvie ną mokinį. Kitaip tariant, laikas, skiriamas vienam mokiniui, yra svarbus ugdymo kokybei. Lietuvoje didžiausias leidžiamas mokinių skai čius pradinėje klasėje yra 24 vaikai. Bet ar turėtu me to siekti? Pradžiai orientuokimės į EBPO vals tybių vidurkį – 21 mokinį. Tai svarbu siekti ugdy mo kokybės, taip pat ir pasirengiant priimti indi vidualių poreikių vaikus. Kaune 2022 m. pavasa rį net 385 klasėse mokinių skaičius buvo didesnis. Suprantame: tam prireiks ir daugiau mokytojų, ir daugiau patalpų, ir daugiau lėšų. Spręskime šias problemas drauge, mūsų vai kų ateitis to verta!

4. Edukacinių maršrutų – programų, supažindinančių su Kauno kultūros paveldu bei gam tinėmis vertybėmis, parengimas.

1. Visų pakopų (ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įs taigų tinklo formavimas kiekvienoje seniūnijoje; bendradarbiavimas su vietos bendruomenė mis ir projektų vystytojais (pvz., Vilijampolėje ir Aleksote bus vykdoma ugdymo įstaigų plėtra).

Mūsų tikslas – užtikrinti kokybiškas ugdymo ir nuolatinio mokymosi sąlygas kiekvienam kauniečiui Mūsų veiklos kryptys ir darbai šiam tikslui pasiekti: I. Ugdymo įstaigų veiklos įvairovė, parama bendruomenių iniciatyvoms pasirenkant savitą formalųjį ir neformalųjį ugdymą

1. Savito ugdymo krypčių ar atskirus mokomuosius dalykus pasirinkusių (gamtamoksli nio-inžinerinio (STEAM), humanitarinio, meninio profilio ir t.t.) mokyklų stiprinimas, jų infras truktūros sukūrimas ir (arba) modernizavimas. Paskatos mokykloms dalyvauti sveikatą stipri nančių, darnių mokyklų ir kt. tinkluose.

2. Nemokamo „Visos dienos mokyklos“ modelio, derinančio formalųjį ir neformalųjį švieti mą, įgyvendinimas pradinio ugdymo įstaigų pirmosiose ir antrosiose klasėse pasitelkiant įvai rius finansavimo šaltinius, įskaitant ir Savivaldybės papildomai skiriamas lėšas.

II. Daugialypių mokymosi visą gyvenimą programų pasiūla

Vaida PRANARAUSKAITĖ, Seimo narių Aurelijaus Verygos patarėja ir Astos Kubilienės padėjėja, LVŽS Kauno miesto skyriaus pirmininkė

Nr. 1 | 2022 m. rugpjūtis 9 LVŽS Kauno miesto skyriaus programa 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams KAUNAS – ŽINIŲ MIESTAS

2. Palaipsnis mokinių skaičiaus mažinimas pradinėse klasėse iki 21 mokinio siekiant užti krinti geresnę pradinio ugdymo kokybę.

3. Nemuno salos Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro, kitų kultūros įstaigų edukacinių programų parengimo bei įgyvendinimo inicijavimas.

4. Vaikų ir jaunimo pilietinės veiklos plėtotė skatinant mokyklų bendradarbiavimą su NVO, valstybės institucijomis, profesinėmis organizacijomis.

Visos dienos mokyklos modelis: pažanga ir nauda

2. Tęstinio/profesinio mokymo programų, lengvinančių integraciją į darbo rinką, pritaiky mas3.neįgaliesiems.ParamaTrečiojo amžiaus universitetui ir kitų nevyriausybinių organizacijų programoms, skirtoms tenkinti vyresnio amžiaus kauniečių žinių, saviraiškos ir aktyvaus dalyvavimo visuo menės gyvenime poreikius.

Metas rūpintis vaikų ateitimi

3. Vaikų su specialiaisiais poreikiais integravimas į ugdymo procesą užtikrinant galimybę gauti švietimo paslaugas kiekvienos seniūnijos veikiančiose bendrojo ugdymo įstaigose; pa kankamo mokytojo padėjėjų, kitų pedagoginės pagalbos darbuotojų etatų skaičiaus užtikrini mas (etatai – paskui mokinį). Palaipsnis tokių ugdymo įstaigų skaičiaus didinimas. kos, neturi galimybės teikti kontaktinių konsultaci jų po mokinių formalių pamokų, nes mokiniai tie siog tuo metu nebebūna mokykloje. Tuo tarpu tai kant visos dienos mokyklos modelį tokios proble mos nebebus. Taip pat užtikrinama galimybė tė vams efektyviau bendrauti su švietimo pagalbos specialistais atvykus pasiimti vaikų. Visi mes norime, kad ateityje mūsų vaikai pa siektų kuo daugiau. Visos dienos mokyklos mo delis užtikrina vaikams individualizuotą ir maksi maliai jam pritaikytą mokymą, užimtumą ir sau gią aplinką iki vakaro, tėvams – ramybę jų darbo laikotarpiu, mums, kaip visuomenei – geriau pa ruoštus gyvenimui žmones. Akivaizdu, kad visos dienos mokyklos modelio įgyvendinimas tiesiog būtinas ir jį reikėtų įgyvendinti kuo greičiau.

Jurgita MITĖ, VDU Švietimo akademijos studentė

1. Darbuotojų perkvalifikavimo bei kvalifikacijos tobulinimo programų parengimo ir įgy vendinimo inicijavimas bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis ir verslo įmonėmis.

Kiekvienais metais prieš naujų mokslo me tų pradžią būsimų pirmokų (ir ne tik pirmokų) tėvams kyla klausimas – kur pasidėti vaikams po pamokų? Kartais septynmetis paliekamas saugoti tiesiog vyresniems broliams ar sese rims, kaimynui, močiutei arba juo pasitikima, ir vaikas namuose paliekamas vienas. Namų dar bus su vaikais tėvai ruošia jau po savo darbų, kai vaikai po visos dienos jau būna pervargę ir nebejaučia jokios motyvacijos kažką dirbti. Dėl itin didelio švietimo pagalbos specialis tų trūkumo ir dėl to kylančios apkrovos pamokų metu kai kurie mokiniai lieka be minėtų specia listų konsultacijų arba su itin minimaliu jų kiekiu. Dar viena dažnai kylanti problema – moki niams teikiama pavėžėjimo paslauga dažnai de rinama prie mokinių pamokų tvarkaraščio ir už sitęsusi klasės valandėlė ar norima neformalaus ugdymo pamoka gali reikšti tai, kad į namus iš mokyklos vaiką turės parvežti tėvai. Šias problemas padeda spręsti visos dienos mokyklos modelis. Pateisino lūkesčius 2018–2019 m. buvo vykdomas pilotinis Švie timo ir mokslo ministerijos (ŠMM) projektas „Vi sos dienos mokyklos modelių išbandymas“. Ja me dalyvavo 38 mokyklos visoje Lietuvoje, iš jų devynios – Kauno mieste. Visos dienos mokyklos modelio lūkesčiai pa siteisino: tai yra puiki priemonė sudaryti lygias galimybes visiems vaikams naudotis švietimo, socialinėmis, sveikatos priežiūros ir kultūros pas laugomis, ji turi būti plečiama telkiant ir koor dinuojant savivaldybėse skirtingų sričių paslau gas ir Pagališteklius.visos dienos mokyklos modelį dirbu sioms mokykloms pavyko pasiekti tikrai gerų re zultatų: pagerėjo mokinių pasiekimai, ypač indi viduali pažanga. Mokiniams buvo sudarytos są lygos rinktis įvairesnius ugdymosi metodus, or ganizuojant ugdymą labiau atsižvelgta į moki nių individualius poreikius, padidėjo mokymo si ir švietimo pagalbos prieinamumas, daugiau laiko skirta mokinių fiziniam aktyvumui ir svei katos įgūdžiams ugdyti. Taip pat pagerėjo mokyklos bendruomenės bendradarbiavimas ugdymo procese, kokybiš kiau vystomos mokinių socialinės ir emocinės kompetencijos, pagerėjo mokinių savijauta ir mokyklos mikroklimatas. Visos dienos mokykla padėjo jautriau sioms mokinių grupėms – socialinę riziką pati riantiems, specialiųjų ugdymosi poreikių turin tiems, atvykusiems iš užsienio vaikams: daugu ma mokyklų įtraukė šių grupių vaikus į visos die nos mokyklos veiklas. Didelė dalis mokyklų, da lyvavusių projekte, iki šiol taiko visos dienos mo kyklos modelį. Lėšos – iš Savivaldybės biudžeto Visos dienos mokyklos tikslas – sudaryti sąly gas kokybiškam, socialiai teisingas ir lygias galimy bes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymui(si) visą darbo dieną saugioje aplinkoje. Toks modelis yra taikomas Anglijoje, Graikijoje, Vo kietijoje, Portugalijoje, Suomijoje. Šiose šalyse vi sos dienos mokyklos yra finansuojamos valstybės lėšomis, organizuojant formalųjį, neformalujį ug dymą, maitinimą, priežiūros paslaugas. Darbą vi sos dienos mokyklos šiose šalyse baigia 16–18 val., paslaugas teikia pedagogai, mokytojų asistentai, neformaliojo švietimo specialistai/pedagogai, so cialiniaiNorspartneriai.visosdienos mokyklos modelyje ne tik teikiama priežiūros paslauga, bet ir užtikrinamas vaikų ugdymas, sudaroma individualizuota pro grama, tačiau pilotinio projekto vykdymo metu buvo pastebėta, kad nėra skiriamos lėšos moki nių užimtumui po pamokų organizuoti, nors pa gal šį modelį toks užimtumas yra būtinas. Iki šiol užimtumui užtikrinti buvo naudojamos tik projek tinės arba tėvų mokamos lėšos. Tačiau, mano nuo mone, tai neabejotinai turi būti skiriama iš Savival dybės biudžeto, galbūt įtraukiant ir mokinių kultū ros pasui skiriamas lėšas. Sprendžiamos ir kitos problemos Tokiu modeliu galima išspręsti ne tik dirbančių tėvų problemas, bet ir pedagogų (ypač švietimo pagalbos specialistų) trūkumą. Švietimo pagalbos specialistai, net ir dirbdami ilgiau nei trunka pamo

4. Viešųjų erdvių pritaikymo fiziniam aktyvumui gerinimas: lauko treniruoklių įrengimas ir atnau jinimas, vaikų sportinių žaidimų aikštelių visoms amžiaus grupėms pritaikymas. Sporto infrastruktū ros ugdymo įstaigose sutvarkymas ir modernizavimas.

3. Kauniečių fizinio aktyvumo skatinimas diegiant pagalbines išmaniąsias programėles. Fizinio pa jėgumo vertinimo sistemos įgyvendinimas, vaikų fizinio pasirengimo stebėsena bei reguliarių ataskai tų viešinimas. Bendradarbiavimas su Lietuvos sporto universiteto specialistais ir studentais didinant fi zinio ugdymo pamokų efektyvumą, patrauklumą.

Mūsų veiklos kryptys ir darbai šiam tikslui pasiekti: I. Visuomenės sveikatos stiprinimas atsižvelgiant į fizinių, psichologinių ir socialinių svei katos veiksnių dermę

Tačiau tam, kad ES mastu priimtos priemo nės teiktų realią naudą Lietuvos pacientams, svarbu, kad pati Lietuva būtų pasirengusi jas įgyvendinti. Dabartiniams valdantiesiems užsi mojus „reformuoti“ gydymo įstaigas, ypač regi onuose, pacientai nerimauja, kad sumažėjus ga limybėms laiku patekti pas gydytoją, tai neigia mai atsilieps ir onkologinių susirgimų diagnosti kai beiTadgydymui.norisipalinkėti, kad Europos Sąjungai siekiant proveržio gydant vėžį, Lietuva tiek naci onaliniu, tiek savivaldos lygmeniu atliktų namų darbus ir prisijungtų prie šio proveržio realio mis, pacientui naudingomis priemonėmis. Pavyz džiui, sveikatos politikai, šeimos gydytojai bei vi suomenės sveikatos biurų specialistai galėtų skir ti daugiau dėmesio onkologinių ligų prevencijos programoms ir ankstyvajai diagnostikai, kad ligą pavyktų „pagauti“ laiku, nespėjus jai progresuoti.

6. Proaktyvios ir šiuolaikiškos žalingų įpročių prevencijos vykdymas ne tik teikiant informaciją apie priklausomybių žalą, bet ir kuriant laisvalaikio alternatyvas, skatinančias gyvenimą be psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Užtikrinta visiems prieinama priklausomybių konsultantų pagalba.

1. Visokeriopos pagalbos nėščiosioms didinimas: socialinės mentorystės paslaugų priklausomy bių turinčioms būsimoms mamoms plėtra. Siekti sklandžiau identifikuoti ir operatyviai padėti krizi nio nėštumo atvejais. Nemokamų žindymo ir rūpinimosi naujagimiu kursų prieinamumo didinimas. Sklandesnio ir greitesnio pogimdyminės depresijos aptikimo ir gydymo skatinimas. Emocinės pagal bos paslaugos teikimas.

KAUNAS – SVEIKAS MIESTAS

9. Vyresnio amžiaus ir negalią turinčių žmonių atskirties mažinimas vykdant projektą „Socialinis receptas“.

1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas plečiant šeimos gydytojo ko mandą bei mažinant gydytojui biurokratinį darbą, taip pat įtraukiant į komandas gyvensenos medici nos specialistus, kineziterapeutus, socialinius darbuotojus ir kt.

Tuo tarpu kviečiu Jus nebūti abejingus sa vo sveikatai. Rūpinkimės ja patys. Pastebėję pir muosius nerimą keliančius signalus, nedelskime kreiptis į specialistus. Kad net išgirsta diagnozė „vėžys“ nereikštų mirties nuosprendžio. Būkime sveiki!

2. Visų akušerijos paslaugas teikiančių Kauno gydymo įstaigų skatinimas įgyti naujagimiui palan kios ligoninės statusą.

II. Sveikatos priežiūros paslaugų įvairovės ir jų kokybės didinimas

cientai turėtų vienodas galimybes gauti efekty viausią gydymą, 2020 m. rudenį Europos Parla mente (EP) įsteigtas Specialusis kovos su vėžiu komitetas iš 34 narių, tarp kurių – LVŽS garbės pirmininkas, Europos Parlamento narys iš Lietu vos Bronis Ropė. Jis subūrė šios srities specialistus bei inicijavo viešąsias konsultacijas tiek su spe cialistais, tiek su onkologinę ligą patyrusiais pa cientais.Džiaugiuosi, kad dirbant kartu, pavyko sė kmingai įtraukti Lietuvos pacientams reikalin gas pataisas į Europos kovos su vėžiu planą. Pavyzdžiui, Lietuvai aktualios nuostatos ap ima paslaugų prieinamumo nelygybės tarp Ry tų ir Vakarų Europos klausimus. Kitaip tariant, akcentuojama, kad su vėžiu susijusios paslau gos turi būti vienodai prieinamos tiek gyvenan čiam Lietuvoje, tiek Nyderlanduose. Be to, kalba ma apie ankstyvos vėžio diagnostikos programų peržiūrą, vaistų prieinamumo bei kainų klausi mus, pasitelkiant centralizuotus europinius bū tiniausių vaistų pirkimus. Iki šiol Lietuva, kaip ir kitos mažosios valsty bės narės, vėžio gydymui skirtus vaistus buvo priverstos pirkti individualiai, ir dėl to mokėjo už juos daug brangiau, nei didžiosios valstybės. Ti kimasi, kad apjungus pirkimus, ES galėtų įsigy ti vėžio gydymui skirtus vaistus gerokai pigiau. Taip pat B. Ropė įtraukė pasiūlymus dėl vė žio gydymo kokybės standartų nustatymo, sie kiant, kad vėžio gydymo būdai būtų vienodi vi sose ES šalyse narėse. Kitaip tariant, kad pacientas galėtų būti už tikrintas, jog Lietuvoje gaus ne prastesnės koky bės gydymą, nei gautų svetur. Įtrauktos pataisos, skatinančios skirti didesnį dėmesį personalizuo tos medicinos ir gydymo būdų platesniam taiky mui, klinikinių tyrimų apimties plėtimui Vidurio ir Rytų Europos regione. Šiuo metu Lietuvoje, lyginant su Vakarų Euro pos šalimis, klinikinių tyrimų atliekama nedaug.

7. Psichikos sveikatos gerinimas, skiriant esminį dėmesį patyčių ir savižudybių prevencijai.

5. Masinių sporto renginių, juos finansuojant per "Iniciatyvos Kaunui" programą, organizavimas. Intensyvesnis Kauno miesto sportininkų rėmimas.

3. Aukščiausių bendravimo ir aptarnavimo standartų diegimas visose Savivaldybei priklausančio se sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos paslaugų kokybės užtikrinimas skatinant gyventojų grįžta mojo ryšio sistemos efektyvumą.

8. Gyventojų sveikatinimo politikos stiprinimas, bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis, remian tis jų patirtimi, naudojant ES fondų lėšas. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro vei klų plėtotė dalyvaujant Europos sveikų miestų tinkle. Didesnis nevyriausybinių organizacijų teikiamų sveikatinimo ir aktyvaus laisvalaikio veiklų projektų finansavimas.

ba ieškoti informacijos apie gydymą, išgyvena mumo rodiklius, neretam prireikia psichologi nės Gyvenamepagalbos. beribio interneto laikais, tad infor macijos rasti nesunku (tiesa, nelengva atsirinkti, kuri informacija teisinga, o eksperimentuoti sa vo sveikata nereiktų). Kur kas sunkiau susitaiky ti su gydymo eigoje neišvengiamai laukiančiais pokyčiais: negalavimu, dažnai – plaukų neteki mu, operacija (kuri kartais baigiasi amputacija ir visam likusiam gyvenimui pakeičia kūną) bei lū kesčiu, kad gydymas galiausiai bus sėkmingas. Nelengva pasitikėti ir specialistu, į kurio rankas patikime savo likimą. Mano artimiausią žmogų onkologinė liga už klupo dar 1997-aisiais. Tebepamenu didžiulį neri mą, sumaištį, nežinią ir begalinę viltį, kad ligą pa vyks įveikti. Mums pasisekė – gydymas buvo sė kmingas, ligos nebeliko. Tačiau patirti išgyveni mai ir šiandien skatina prisidėti, kad kuo mažiau žmonių susidurtų su šia diagnoze ir nebūtų pri versti išgyventi tokios sunkios patirties. Tiek pasaulyje, tiek Europos Sąjungoje onko loginės ligos vis dar pasiglemžia neleistinai daug gyvybių, suluošina neleistinai daug gyvenimų. Sąlygos turi būti vienodos Kad pasiektume proveržio gydydami onkolo gines ligas, kad visų Europos Sąjungos šalių pa Kad diagnozė „vėžys“ nereikštų mirties

Mūsų tikslas – visuotinai skatinama sveikos gyvensenos kultūra, sukurtos prielaidos sveikatos išsaugojimui ir kokybiškų sveikatos paslaugų prieinamumui ją praradus

RūtanuosprendžioBIČIUVIENĖ,

Europos Parlamento nario Bronio Ropės biurų vadovė Lietuvoje

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | UŽ LAIMINGĄ KAUNO ŠEIMĄ10

LVŽS Kauno miesto skyriaus programa 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams

4. Kauniečių skatinimas pasinaudoti visomis pagal amžių priklausančiomis profilaktinėmis svei katos patikromis. Šių patikrų vykdymo gerinimas, pasitelkiant Lietuvos sveikatos mokslų universite to specialistus.5.Slaugos į namus paslaugų plėtotė. Bendradarbiavimas su slaugos specialistus rengiančiomis aukštosiomis mokyklomis siekiant įtraukti studentus į šių paslaugų efektyvesnį teikimą. llgalaikės slau gos ir ilgalaikės globos paslaugų tinklo ir jų integracijos plėtra. Savivaldybės paramos didinimas ilga laikės slaugos ir ilgalaikės globos paslaugų gavėjams.

Lietuvoje onkologinėmis ligomis kasmet suserga apie 18 tūkstančių žmonių. Su vėžio diagnoze gyvena apie 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Ir ši statistika nėra tiesiog skaičiai lentelėse. Tai tikrų žmonių tikri likimai, tikros istorijos, išgyvenimai. Pandemija turėjo neigiamos įtakos tiek on kologinių ligų diagnostikai, tiek gydymui – ne retas net pajutęs pirmuosius onkologinio susirgi mo simptomus, uždelsė kreiptis į specialistus. Dėl karantino apribojimų gyventojams buvo sun kiau sulaukti reikiamo gydymo, nors kiekviena pradelsta diena onkologijoje gali būti lemiama. Suluošina neleistinai daug gyvenimų Kai į namus įsėlina diagnozė „vėžys“, aukš tyn kojomis apsiverčia ne tik sergančiojo, bet ir jo artimųjų rutina, planai, kasdienis gyvenimas ir profesinė veikla. Išgirdęs diagnozę, žmogus sku

Namų darbus galima atlikti jau šiandien Skamba biurokratiškai ir sunkiai supranta mai? Ir vis dėlto, jei šios Kovos su vėžiu plano nuostatos taptų kūnu, diagnozė „vėžys“ vis re čiau pasibelstų į mūsų, kaimyno ar artimojo du ris, o gydymas dažniau baigtųsi sėkme.

6. Pagalbos užtikrinimas šeimoms, prižiūrinčioms asmenis su negalia, emociniais ar raidos sutri kimais, sergančius demencija. Socialinio atokvėpio ir dienos priežiūros vietų steigimas. Paramos užti krinimas teikiantiems hospiso paslaugas pasitelkiant įvairius įrankius (pvz., atleidimas nuo mokesčių).

2. Sveikos mitybos ugdymo įstaigose diegimas. Kartą per dieną nemokamas moksleivių maitini mas Savivaldybei priklausančiose bendrojo ugdymo įstaigose „švediško stalo” principu. Vaikų atsako mybės skatinimas siekiant mažinti maisto švaistymą. Nuolatinio visų amžiaus grupių gyventojų švieti mo subalansuotos ir sveikatai palankios mitybos klausimais gerinimas.

Toks mokinių maitinimo organizavimo prin cipas būtų naudingas ir edukacine prasme – vai kai išmoktų savarankiškai priimti sprendimus ir apsitarnauti, įvertinti maisto svarbą. Maitini mo organizavimas galėtų būti integruojamas ir į moksleivių technologijų pamokas – moksleiviai pamokų metu galėtų paeiliui prisidėti prie mais to paruošimo, pavyzdžiui, daržovių supjaustymo, serviravimo, lėkščių sutvarkymo. Tokia praktiška gyvenimiška patirtis moks leivius augina savarankiškais. Kartą prie maisto ruošimo prisidėjęs mokinys labiau įvertins mais to vertę ir rečiau jį išmes. Įkvepiančiu pavyzdžiu galėtų būti Japonija, kur aukščiausia pasaulyje švietimo kokybė – čia, pasibaigus pamokoms, mokiniai čiumpa šluotas, šluostes, dulkių siurblius ir 15 minučių patys tvar kosi savo mokyklą. Tai jokiu būdu nelaikoma vai kų išnaudojimu – priešingai, tai vaikų auklėjimo, paruošimo savarankiškam gyvenimui ir pagar baus požiūrio į savo aplinką dalis. Kiek pareikalautų lėšų iš biudžeto? Visų pirma, esame įsitikinę, kad organizuo jant nemokamą maitinimą „švediško stalo“ prin cipu, viena pietų porcija kainuotų kur kas mažiau nei 4Antra,eurus.nemažą dalį maisto produktų būtų galima įsigyti iš aplink Kauną, pavyzdžiui, Kauno rajone įsikūrusių ūkininkų – tad finansinė nau da pasiektų ir juos, be to, tėvai galėtų būti ra mūs dėl mokykloje tiekiamų produktų šviežu mo ir Priėmuskokybės.prielaidą, kad vieno vaiko maitinimui prireiks išleisti 3 eurus (nors tą įmanoma suorga

taps neįkandamas, tad vietoje karštų, valgykloje gamintų pietų nemaža dalis vaikų tenkinsis iš na mų įdėtu sumuštiniu. Kaip padėti šeimoms, kad kiekvienas Kauno mokinys galėtų kokybiškai pavalgyti mokykloje, o šeimai netektų dėl sotaus vaiko aukoti, pavyz džiui, vasaros atostogų? Siekiant paskatinti Kauno šeimas gimdyti vai kus ir tokiu būdu gausinti miesto gyventojų skai čių, svarbu galvoti, kaip užtikrinti finansines pas katas ne tik vaiko besilaukiančiai ar ką tik susilau kusiai šeimai. Juk kiekviena vaiką planuojanti šei ma suvokia, kad nėštumo ir gimdymo, ar vaiko priežiūros atostogomis išlaidos vaiko auginimui nesibaigia. Kad kūdikiui ūgtelėjus teks pasirūpin ti jo patekimu į darželį, mokyklą, aprūpinti vaiką jo auginimui reikalingomis priemonėmis. Tad Kauno miesto savivaldybė, reaguodama į sudėtingą finansinę situaciją, kurioje pastaruo ju metu atsidūrusios vaikus auginančios šeimos, turėtų ieškoti galimybių organizuoti nemokamą maitinimą VISIEMS be išimties Kauno mokslei viams. Taip, kaip yra Suomijoje, kur, nepaisant są lyginai aukšto pragyvenimo lygio, mokiniai mai tinami nemokamai. „Švediško stalo“ principas Kaip tai padaryti, pernelyg nenuskriaudžiant miestoManome,biudžeto?kad toks maitinimas turėtų būti or ganizuojamas „švediško stalo“ principu, pasiūlant vaikams subalansuotą vaisiais, daržovėmis, pie no ir mėsos produktais asortimentą. Įdėję trupu tį pastangų, mokyklų vadovai tikrai sugebėtų vai kų maitinimą organizuoti tausiai ir ekonomiškai, atkreipiant dėmesį į vaikų prioritetus ir tokiu bū du ne prastinant maisto kokybę, o mažinant jo išmetimą.Jukparduodant maistą porcijomis neretas kažką lėkštėje palieka, tokiu būdu kasdien val gykla išmeta didelius maisto kiekius. Suteikus nizuoti ir pigiau, neaukojant maisto kokybės), ne mokamą maitinimą organizuojant 175 dienas per mokslo metus, Kauno biudžetui tai atsieitų apie 13 mln. eurų. Priminsiu, kad bendras metinis mies to biudžetas siekia apie 480 mln. eurų. Ar vizija paskatinti kauniečius turėti vaikų, o kiekvieną mokinį pamaitinti šiltais ir kokybiškais pietumis verta tam skirti 2,7 proc. miesto biudže to? Mūsų komanda įsitikinusi – taip. Prilygtų vaiko pinigams 2016–2020 m. LVŽS Vyriausybė išreiškė aiškią politinę valią remti Lietuvos vaikus ir įvedė vaiko pinigus kiekvienam Lietuvos vaikui. Jei mums pa vyktų pasiekti šį mūsų programinį tikslą – papil domai paremti mokyklinio amžiaus vaikus, nemo kamai juos maitinant, šeimoms tai būtų vaiko pi nigų išmokos dydį siekianti papildoma finansinė parama, kuri neabejotinai teigiamai atsilieptų kie kvienos vaiką auginančios šeimos piniginei. Miesto biudžetas turi būti leidžiamas taip, kad gyventojams būtų sudarytos kuo palankesnės są lygos Kaune kurtis, dirbti, gyventi ir auginti vaikus. Labai norisi, kad ši mūsų vizija taptų kūnu, ir nei vienam Kauno moksleiviui namuose nebetek tų išgirsti: „Atleisk, šiandien tau nupirkti pietų ne venimoįstengsiu“.ritmas paskatina neigiamų emocijų liūną. Todėl nėščiosioms skirti seminarai apie psi chikos sveikatą ir jos stiprinimą prieš ir po gimdy mo, taip pat su tuo susijusių projektų ir programų įgyvendinimas bei bendradarbiavimas su įvairio mis nevyriausybinėmis organizacijomis galėtų pri sidėti prie būsimų mamų emocinės būklės gerini mo. Taip pat šeimos gydytojo komandos apmo kymas skirti pirmuosius depresijos požymius galė tų paskatinti ankstyvą diagnostiką bei efektyves nį ir operatyvesnį gydymą nukreipiant pas reika lingusSpecialistųspecialistus.įsitraukimas reikalingas ir spren džiant nėščiųjų priklausomybių problematiką. Šiuo metu vyrauja daug įrankių, kurių pagalba siekiama pažaboti psichoaktyvių medžiagų vartojimą tarp nėščiųjų, tačiau siekiant suvaldyti sunkesnius atve jus, tikslinga diegti inovatyvius pagalbos modelius, pavyzdžiui, socialinės mentorystės paslaugas. Pas tarųjų efektyvumą sąlygoja individualus kontaktas, emocinių poreikių tenkinimas, ilgalaikis rūpestis ir priežiūra. Be kita ko, svarbu užtikrinti įvairių moky mų bei leidinių, pavyzdžiui, teikiančių informaciją apie psichoaktyvių medžiagų įtaką vaisiaus sveika tai, prieinamumą ir tikslingą sklaidą. Nėščiosioms aktuali informacija, susijusi su sveikatos stiprinimu, turi būti pasiekiama, nuose kli, patikima bei nuolat atnaujinama. Įvairialypė pa galba, įtraukiant specialistus, gali reikšmingai pri sidėti prie būsimų mamų ir jų vaikų sveikatingu mo bei gerovės.

Nr. 1 | 2022 m. rugpjūtis 11

Jei užklumpa neigiamų emocijų banga Be kita ko, sveikatos stiprinimui svarbus rūpes tis emocine būkle. Ankstyvas depresijos, psicholo ginių sutrikimų ar krizinio nėštumo atvejų aptiki mas turėtų būti prioritetine sritimi. Neretai nutinka taip, jog gimus naujagimiui realybė prasilenkia su ankstesniais planais, o nauji iššūkiai ir pasikeitęs gy

Gintarė VELIČKIENĖ, Seimo nario Aurelijaus Verygos padėjėja Drąsiai galima teigti, kad didžiausia žmoni jos vertybė yra gyvybė, kuria itin svarbu pradėti rūpintis, saugoti bei puoselėti jai dar neužgimus. Dėmesys, sveikatos gerinimas ir visokeriopa pa galba nėščiosioms galėtų paskatinti gimstamu mo didėjimą, užtikrinti sveikų ir laimingų šeimų bei darnios visuomenės funkcionavimą. Pasaulio sveikatos organizacijos strategijoje, Otavos chartijoje bei kituose svarbiuose dokumen tuose ypač reikšmingą vietą užima sveikatos sti prinimo proceso idėjos. Jas apima mokymas, kaip saugoti ir palaikyti sveikatą bei sveikos gyvense nos principų, t.y., subalansuotos mitybos, fizinio ak tyvumo, emocinės ir dvasinės gerovės bei žalingų įpročių prevencijos, taikymas. Todėl visuomenės, o šiuo konkrečiu atveju, nėščiųjų, švietimas, reikalingos informacijos tei kimas, tinkamų sąlygų sudarymas bei skatinimas rinktis sveikatai palankius sprendimus yra neatsie jama ir būtina sveikatos stiprinimo proceso dalis. Kodėl svarbi sveika mityba Subalansuota mityba tiesiogiai susijusi su svei katos puoselėjimu, imuniteto stiprinimu, nuotaikos gerinimu ir nutukimo prevencija. Tačiau dėl infor macijos gausos ir įvairovės būsimoms mamoms neretai sunku įvertinti jos patikimumą, todėl at siranda tikimybė pakenkti ne tik sau, bet ir būsi mai Todėlatžalai.centralizuotai ir periodiškai organizuoja mi kursai, kurių metu būtų teikiama supaprastinta ir aktuali informacija apie reikalingus maisto pro duktus, jų derinimo ir gamybos būdus, būtų itin naudingi nėščiosioms. Taip pat reikalingas nacionalinio ar vietos val džios aparato bendradarbiavimas su prekybos cen trais, siekiant paskatinti juos išskirti nėščiosioms vertingus maisto produktus. Tai sukurtų aplinką, kurioje sveikas pasirinkimas taptų lengvesniu pasi rinkimu, nereikalaujančiu daug pastangų papildy ti mitybos racioną sveikatai palankiomis prekėmis. Visos įstaigos – palankios naujagimiams Mityba svarbi ne tik būsimai mamai, bet ir jos vaikui. Žindymas krūtimi aprūpina svarbiausiomis medžiagomis, būtinomis sveikam kūdikio vysty muisi ir augimui bei turi ypatingą biologinį ir emo cinį poveikį.Tačiaudėl įvairių priežasčių kartais susiduriama su sunkumais, nulemiančiais nesėkmingą žindymo patirtį. Todėl svarbu nėščiąsias šviesti žindymo privalumų ir būdų klausimais ne tik teoriškai, bet ir praktinėmis priemonėmis. Itin reikšmingą pagalbą šioje situacijoje galėtų

suteikti medicinos darbuotojai, kurie prižiūri nau jagimį pirmosiomis paromis arba tie, kurie atlieka sveikatos patikrą jau grįžus namo.

vaikui galimybę pačiam įsidėti tai, ko nori ir tiek, kiek nori, maisto išmetimą (bei atitinkamai – iš laidas šiam maistui įsigyti) galima reikšmingai su mažinti. Matydamas prieš akis visą pateiktą mais to asortimentą, iš jo tikrai kažką išsirinks net ne valgus, išrankus vaikas.

Rūta ir Eimantas BIČIAI Šiuo metu Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose, neskaičiuojant priešmokyklinio amžiaus vaikų, mokosi daugiau kaip 31 tūks tantisMaistomoksleivių.kainoms augant kaip ant mielių, jos neišvengiamai pakilo ir mokyklų valgyklo se. Neabejotina, kiekviena mokyklinio amžiaus vaiką auginanti šeima jau sulaukė, arba rugsė jį sulauks, vaiko prašymo kasdieniams pietums valgykloje duoti didesnę sumą. Mūsų siūlymas – organizuoti nemokamą maitinimą visiems Kauno moksleiviams. Kiek pietūs kainuos rytoj? Mokiniams, kurie mokosi priešmokyklinio ug dymo klasėse, taip pat pradinio ugdymo pirmojo je ir antrojoje klasėje, mokykloje skiriami nemoka mi pietūs. Daliai moksleivių dėl nedidelių šeimos pajamų skiriamas nemokamas maitinimas (ir šie vaikai neretai gėdijasi „varguolio“ etiketės bei jau čiasi nejaukiai, kai išskiriami iš kitų vaikų dėl savo socialinės padėties). Visgi diduma Kauno mokslei vių už šiltus pietus mokykloje turi mokėti. Mūsų, kaip tėvų, patirtis rodo, kad anksčiau kainavę apie 3 eurus, pastaruoju metu pietūs vie nam vaikui pabrango maždaug iki 4 eurų (kon kreti pietų kaina, be abejo, priklauso nuo moky klos bei pasirinkto patiekalo). Tai reiškia, kad vie no vaiko pietūs mokykloje šeimai gali siekti net 70 eurų per mėnesį. O jei šeimoje mokyklinukų ne vienas, net ne ypač reikšmingai pakilusi suma už vaiko maitinimąsi mokykloje šeimos biudže te atkerpa visai nemenką dalį. Ir tai – didžiulės, 20 proc. siekiančios infliacijos bei į kosmosą šovusių kainųNekontekste.vienaišeimai teks susiveržti diržus, kažko atsisakyti ar kažką įsigyti kukliau. Neabejojame, toks mokyklinių pietų brangimas ne vienai šeimai

Atleiskite, vaikai, šiandien mokykloje liksite nevalgę

Rūpestis gyvybe jai dar neužgimus

Todėl reikėtų siekti, kad visos gimdymo įstai gos Kaune turėtų naujagimiams palankios ligoni nės statusą, o šeimos gydytojo komanda būtų ap mokyta padėti mamoms, susiduriančioms su sun kumais žindant.

Tačiau vien tik džiaugtis ir prašyti pagal bos iš savo augintinio neužtenka, privalu rū pintis gyvūno gerove, užtikrinti jam reikalin gas gyvenimo sąlygas, tinkamai maitinti ir rū pintis jo sveikata.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | UŽ LAIMINGĄ KAUNO ŠEIMĄ12

Tais atvejais, kai augintiniui nutinka nelai mė ar matome, kad jo fizinė būklė blogėja ir asmeninių žinių jau nebepakanka, kreipiamės į specialistus, kuriuos rengia LSMU Veterina rijos akademija.

O kodėl tokių specialistų poreikis tik didės?Visame pasaulyje vis didėja žmonių po puliacija, daugėja vienišų, pagyvenusių, tu rinčių negalią žmonių. Europos Komisija pro gnozuoja, kad 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena seniausių bendrijoje, daugiau nei

Prof. Jūratė JANKAUSKIENĖ, Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

priešuždegiminiu poveikiu (juo puikiai gydomos odos opos, žaiz dos,Teigiamąnudegimai).poveikį ragenai turi propolio ir medaus lašų kompleksas. Vartojamas 2–5 proc. propolio tirpalas ir 5–10 proc. tepalas. Propolio preparatai taikomi vokų uždegimams, mikro biniams, virusiniams keratitams, nudegimams, opoms gydyti. Nustatyta, kad medaus ir 2 ar 5 proc. propolio mišinyje ilgą laiką (2 metus) išsau gomi biologiškai aktyvūs proteininės kilmės jun giniai.

Natūralus bičių pienelis dažniausiai vartoja mas kaip pagalbinė žmogaus organizmą stipri nanti priemonė kartu su kitais medikamentais. Bičių pienelis gerina sunkiųjų metalų išsiskyrimą iš organizmo, mikrocirkuliaciją, stiprina akių ka piliarus, saugo nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio, turi įtakos tinklainės fermentų aktyvu mui. Tai stiprus antioksidantas, slopinantis kola geno destrukciją, trombocitų agregaciją, maži nantis pabrinkimą bei amžiaus sąlygotą akių li gų riziką.Gydomosios bičių pienelio savybės: bakte ricidinis ir bakteriostatinis poveikis (kai ištinka auksinis stafilokokas, streptokokai, žarnyno laz delė), stabdo virusų dauginimąsi, aprūpina or ganizmą mineralinėmis medžiagomis, mikroele mentais, vitaminais, hormonais, skatina augimą, regeneraciją, ląstelių diferenciaciją, stiprina tin klainės kapiliarų sieneles ir gerina akių audinių kraujotaką, plečia smulkiąsias kraujagysles, didi na eritrocitų, hemoglobino kiekį, mažina choles terolio kiekį, skatina geltonosios dėmės audinių regeneraciją ir saugo akis nuo žalingų ultravio letinių spindulių poveikio. Liofilizuotas bičių pienelis taikomas pasi reiškus distrofijai, senatviniam išsekimui, hipoto nijai, nudegimams, pūlinėms odos ligoms, trofi nėms opoms, aterosklerozei, širdies ir kraujagys lių, nervų sistemos ligoms, taikant reabilitaciją, ypač vyresnio amžiaus asmenims, gydant po traumų, nudegimų, pūliuojančių žaizdų. Bičių pienelio skyrimą, jo gydomosios do zės parinkimą turi kontroliuoti gydytojas. Nere komenduojama bičių pienelio naudoti vaikams, paaugliams, atsargiai preparatas vartojamas kli makteriniu laikotarpiu. Bičių pienelis ir jo prepa ratai nenaudojami ir sergantiems antinksčių li gomis ar arterine hipertenzija. Patariama nevartoti bičių pienelio antro je dienos pusėje ir ypač vakare, kad nesutrik tų miegas. Perdozavus bičių pienelio, padažnė ja pulsas, didėja arterinis kraujospūdis, parausta veidas, gali svaigti galva, pasireikšti pykinimas. Tad nepasitarę su gydytoju šio preparato verčiau nevartokite.Taigi,visi bičių produktai – savaip nuosta būs ir ypatingi su ten užkoduotomis galingo mis maistingosiomis ir vitaminizuojančiomis savybėmis.Pabandykite ir įvertinkite patys, nepamirš dami pasitarti su gydytoju.

Lietuvoje naudojami bičių produktai (me dus, žiedadulkės, bičių duonelė, pienelis, pro polis) – vertingi natūralūs produktai tiek įver tinus cheminiu, tiek radiacijos požiūriu. Šiandieniniame pasaulyje žmogus veikiamas radiacijos, užterštos aplinkos (pesticidų, atliekų, sunkiųjų metalų, nuodingųjų dujų ir dulkių, che mijos). Bičių produktuose, skirtingai nei daugely je vaistų, esantys natūralūs molekulių izomerai yra artimesni žmogaus organizmui, jie lengviau įsisavinami, sukelia mažiau pašalinių poveikių. Šiuo metu bičių produktai (medus, žiedadul kės, propolis, bičių pienelis) plačiai naudojami ir oftalmologijoje. Ilgametė mano darbo patirtis gydant akių ligas parodė, kaip veiksmingai bi čių produktai gali pakeisti įprastus, neretai ge rokai brangesnius vaistus. Tad pasidalinsiu ke letu patarimų, kuriuos, viliuosi, sėkmingai pritai kysite, rūpindamiesi savo akių bei viso organiz mo sveikata. Medus pasižymi tokiomis gydomosiomis savybėmis: lengvai rezorbuojami angliavande niai (gliukozė ir fruktozė) organizmui suteikia energijos, mažina uždegimą, naikina mikrobus, stiprina imuninę sistemą, padeda iš organizmo šalinti nuodingąsias medžiagas, stiprina vege tacinės nervų sistemos veiklą, gerina žaizdų gi jimą, stiprina širdį, gerina virškinimą. Medaus tepalai (jo mišiniai su pikiu) taiko mi žaizdoms, opoms, nudegimams gydyti. Ligo niams po operacijų, sulėtėjus gijimo procesams, turėtų būti dažniau rekomenduojamas medus su propoliu, žiedadulkėmis, bičių duonele, bi čių pieneliu. Medaus lašai pasižymi priešuždegiminė mis, regeneracinėmis, antitoksidacinėmis savy bėmis.Medaus lašai taikomi sausų akių sindromo gydymui, esant ašarų plėvelės vientisumo su trikimui, trauminių nepūlingų keratitų, erozijų, Greivso keratopatijų gydymui, įvairių sisteminių ligų (reumatoidinio artrito, kitų jungiamojo audi nio, odos ligų) sukeltoms keratopatijoms gydy ti bei profilaktikai, ragenos paviršinėms drums timsNerekomenduojamagydyti. medaus lašų naudo ti žmonėms, kuriems medaus produktai suke lia alergiją.Mažesnės koncentracijos (20 proc.) medaus lašai mažiau dirgina akis. 20–30 proc. lašai varto jami tris kartus per dieną. Jie gerai toleruojami, nedirgina akių ir gali būti vartojami 3–4 savaites. Bičių žiedadulkės vartojamos tinklainės aterosklerozės, neuropatijos, trumparegys tės, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos atvejais.Bičių žiedadulkės skatina kraujo kūnelių ga mybą, jų diferenciaciją, regeneracinius organiz mo procesus, sveikimą po sunkių ligų, lėtina se nėjimo, involiucinius procesus, mažina choles terolio kiekį kraujo serume, koreguoja kalio, kal cio, magnio ir kitų mineralų bei mikroelementų kiekį jų stokos atvejais bei pasižymi antioksida ciniuNustatytaspoveikiu. teigiamas žiedadulkių vartojimo poveikis kraujo ląstelėms, imuninei sistemai, ser gant navikais, sunkiomis somatinėmis ligomis, atstatomuoju laikotarpiu po įvairių ligų bei trau mų. Bičių žiedadulkės vartojamos tinklainės ate rosklerozės, neuropatijos, trumparegystės, am žinės geltonosios dėmės degeneracijos atvejais. Bičių duonelei būdingos šios gydomosios savybės: aprūpina žmogaus organizmą visomis svarbiausiomis biologinėmis medžiagomis, sti prina imuninę sistemą, šalina iš organizmo nu odingąsias medžiagas, saugo vegetacinę nervų sistemą, gerina kraujotaką, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina medžiagų apykaitą. Propolis turi antiseptinį, priešvirusinį ir bak tericidinį poveikį, stimuliuoja imuninę sistemą ir dažniausiai naudojamas uždegiminių akių susir gimų (keratito, keratokonjunktyvito) ir akies ar vokų nudegimų, žaizdų gijimui. Propolio gydo mosios savybės: slopina ligų sukėlėjų (bakterijų, virusų, grybelių) aktyvumą ir juos naikina, ma žina uždegimą, stiprina imuninę sistemą, mal šina skausmą, stimuliuoja audinių regeneraciją, skatina epitelizaciją, žaizdų, opų gijimą, stiprina vegetacinę nervų sistemą, šalina iš organizmo nuodus ir toksinus, gerina mikrocirkuliaciją, sau go ląstelės Propoliomembranas.aliejuspasižymi

Tokių specialistų poreikis tik didės Prof. Rolandas STANKEVIČIUS, LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas Specialistų, ypač egzotinių gyvūnų, po reikis nuolat auga. Visi, norintys daugiau sužinoti apie savo augintinius, išmokti juos pažinti, susipažinti su dresūros pagrindais bei išmokti jais tinkamai rūpintis, gali pasi rinkti Gyvūno ir žmogaus sąveikos bakalau ro studijų programą LSMU VA. Galima rink tis šias specializacijas: kinologija, felinologi ja, žirgininkystė, egzotiniai gyvūnai. Jokių amžiaus ribų studijoms nėra. Juk mokomės visą gyvenimą.

trečdalį visuomenės sudarys 65 metų ir vyres nio amžiaus gyventojai. Taigi šiame konteks te socialinis kontaktas tampa labai svarbus. Gyvūnai, gyvenantys mūsų namuose, da ro didelį poveikį žmonių gerųjų savybių vys tymui. Kai šalia mūsų yra gyvūnas, ir nesvar bu, ar tai šuo, ar katinas, ar kitas egzotinis gy vūnas (jūros kiaulytė, driežas, vėžliukas ir t.t.), mes iš jų mokomės gailesčio, gerumo, rūpi nimosi kitais ir tai bent trumpam padeda už miršti kasdienius rūpesčius bei atsiradusias problemas.Darvienas svarbus aspektas, kaip žmo nės renkasi savo augintinį: jei tai šuo, šeimi ninkas jį renkasi pagal savo vidines savybes. Vieniems patinka maži, žaismingi, ramūs šu nyčiai, kitiems – agresyvūs koviniai šunys. Ka dangi esame nevienodi, tai dar kitiems patin ka ropliai, vorai ar kiti egzotiniai gyvūnai. Daugelis vienišų žmonių turi augintinius, su kuriais gali bendrauti, pasivaikščioti, pasi kalbėti, pasirūpinti jais, tai užpildo bendravi mo trūkumą. Gyvūno ir žmogaus sąveika yra svarbi ir žmogaus sveikatai. Gyvūnai augin tiniai dalyvauja asistuojamoje terapijoje, jų buvimas šalia teigiamai veikia širdies funkci jas, kalbantis su gyvūnu ar jo glostymas ma žina įtampą, kraujo spaudimą bei neigiamas emocijas. Kalbėdamiesi, glostydami ir žais dami su savo gyvūnu mes teigiamai veikia me savo sveikatą. Turbūt todėl nesurasdami šilumos ir palaikymo tarp žmonių, negalėda mi atsikratyti kasdienės įtampos, mes vis tik nukreipiame savo akis į savo augintinį, o jis vi sada pasiruošęs padėti.

Sveikų akių receptas su bičių produktais

1. Kauno miestas – ekstremalių sveikatai situacijų koordinavimo centras. Miestas yra tinka moje geografinėje padėtyje, vyrauja galimybė integraliai veikti karo medicinos tarnybai, aukšto sioms bei profesinio rengimo mokykloms, rengiančioms sveikatos specialistus, galinčius užtikrin ti metodinį ir tiesioginį nacionalinį situacijos koordinavimą.

Nr. 1 | 2022 m. rugpjūtis 13 LVŽS Kauno miesto skyriaus programa 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams

3. Visokeriopa pagalba prie visuomenės saugumo prisidedančioms organizacijoms (pvz. Lie tuvos šaulių sąjungai, Raudonajam Kryžiui ir kt.); Kauno miesto policijos rėmėjų tinklo plėtra, už tikrinant jų materialųjį aprūpinimą.

Aurelijus VERYGA, Seimo narys, kandidatas į Kauno miesto merus Turbūt daugeliui žodis „saugumas“ asoci juojasi su nusikaltimų nebuvimu, geru policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ar kitų svar bių tarnybų darbu. Tačiau egzistuoja ir dar vie nas saugumo elementas. Tai galimybė gauti ne atidėliotiną pagalbą įvykus rimtai sveikatos pro blemai ar traumai. Ir šis saugumas priklauso ne tik nuo greito sios medicinos pagalbos, kurią Kaunas turi išskir tinai gerą, darbo. Net ir mieste, kuomet greitoji pa galba yra netoli, jos atvykimas užtrunka nuo kelių iki keliolikos minučių. To yra gerokai per daug, kad pradėjus virpėti širdies skilveliams, o kraujui iš šir dies nebepatenkant į gyvybiškai svarbius organus, žmogus išgyventų. Ypač jautrios tokiam kraujo tie kimo sutrikimui yra mūsų smegenys. Todėl kai ku riais atvejais žmogaus galimybė išgyventi priklau so nuo kiekvieno iš mūsų. Mokslininkai teigia, kad kiekviena pavėluota gaivinimo minutė sumažina šansus atgaivinti žmo gų maždaug 10 proc. Tai reiškia, kad jei 5 minutes bus blaškomasi ir nepradedama teikti pagalba, šan sai atgaivinti žmogų jau sumažėja perpus. Bet tam, kad visuomenė galėtų tinkamai įsitraukti, miestas gali ir turi nuveikti kelis svarbius darbus. Ar viską reikia palikti atsitiktinumui? Turbūt visi esate girdėję ne vieną tiek gerą, tiek liūdną istoriją, kuomet viešoje vietoje (prie oro uos to, už automobilio vairo, gatvėje, parduotuvėje ar kt.) sukniubus žmogui įvykiai vystosi labai skirtin gai. Turime sėkmės istorijų, kuomet šalia esantys žmonės nesutrinka, imasi teikti pagalbą, jei reikia, gaivina, kviečia pagalbą ir jau vėliau skaitome apie išgelbėtą gyvybę. Tačiau yra ir tokių istorijų, kurios baigiasi tragiškai, nors nelaimė įvyksta gausiai žmo nių lankomoje vietoje, o šalia būna net automati nis išorinis defibriliatorius, kuris būtų galėjęs atsta tyti reikiamą širdies darbą, tačiau jo niekas net ne bandėKolatnešti.kasgalimybė sulaukti tinkamos pagalbos viešoje vietoje žmogui, kuris dėl sutrikusio širdies darbo prarado sąmonę, valgydamas užspringo ar dėl traumos masyviai kraujuoja, yra labiau atsitik tinumas. Tačiau ar viską reikėtų palikti atsitiktinu mui? O jei didžioji dalis kauniečių mokėtų teikti pirmąją pagalbą dėl sutrikusio širdies darbo pra radus sąmonę, užspringus ar patyrus traumą, kuo met žmogus smarkiai kraujuoja? Ar tuomet nebū tume saugesni visi? Manau, kad dėl tokio tikslo verta pasistengti ir mieste turėtų būti įgyvendinti du svarbūs pokyčiai. Kaunas buvo pirmasis Pirmiausia mieste turėtų būti išplėtotas auto matinių išorinių defibriliatorių tinklas. Tai įrenginiai, kurie sutrikus širdies darbui ir pradėjus virpėti šir dies skilveliams atstato normalų širdies ritmą. Tei kiančiam pagalbą nereikia turėti medicininių žinių ir mokėti nustatyti širdies ritmo sutrikimus, įrengi nys tą padaro pats ir defibriliaciją įvykdo tik tuo met, kai tai būtina. Tokių įrenginių Kaune jau yra ne vienas, tačiau jų dar yra gerokai per mažai. Jų tinklas turėtų būti platus ir pasiekiamas kiekvienoje Kauno vietoje ėji mo atstumu, nes įvykus nelaimei tokį įrenginį tektų tiesiog atsinešti. Įprasta tokius įrenginius išdėstyti ten, kur susirenka daug žmonių (prekybos centruo se, stotyse ir pan.). Tačiau, kaip ir minėjau, to, kas yra dabar nepakanka, kad tinklas būtų veiksmingas. Kaunas yra pirmasis Lietuvos miestas, kuriame šie įrenginiai ne tik pradėjo atsirasti viešose vieto se, bet ir buvo prijungti prie greitosios medicinos pagalbos tarnybos. Vadinasi, paėmus tokį įrenginį iš jo laikymo vietos, medikai apie tai informuojami automatiškai ir gali išsiųsti pagalbą neatidėliodami. Būtent toks tinklas turėtų būti suplanuotas ir plačiai išdėliotas mieste. Automatinių išorinių defibriliato rių vietos turi būti aiškiai pažymėtos. Taip pat labai

2. COVID-19 pandemijos metu įkurtos karštosios linijos pakeitimas į nacionalinio konsultavi mo centrą ekstremalių situacijų metu, o įprastinėmis sąlygomis – nuotolinių konsultacijų norin tiems pasitarti dėl sveikatos problemų vykdymas. 3. Efektyvi kibernetinių incidentų atsiradimo ir plitimo prevencija; ypatingos svarbos duo menų apsaugos gerinimas.

Mūsų veiklos kryptys ir darbai šiam tikslui pasiekti:

4. Slėptuvių ir kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų apsaugoti gyventojus nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, peržiūrėjimas, tvarkymas ar įrengimas.

1. Nemokamų pirmosios medicinos pagalbos kursų organizavimas. Mobiliosios programėlės pagalba apmokytų gyventojų pasitelkimas.

4. Kasmetinių kritinių tarnybų pratybų organizavimas ir įgūdžių tobulinimas pasitelkiant NVO.

KAUNAS – SAUGUS MIESTAS

Mūsų tikslas – pasirengusios ir savo užduotis žinančios bei galinčios atlikti institucijos, tinkama veiksmų koordinacija, saugus gyventojas ir miestas

5. Tinkamos infrastruktūros, skirtos rengti pilietinio visuotinio pasipriešinimo dalyvius, su kūrimas.6.Erdvių, pritaikytų transformacijai į sveikatos paslaugų teikimo vietas, steigimas; automati nių išorinių defibriliatorių tinklo mieste plėtra. II. Gyventojų įtraukimas į efektyvų civilinės saugos veiklų vykdymą

I. Viešojo saugumo ir miesto parengties ekstremalioms situacijoms užtikrinimas

5. Saugios kaimynystės programos plėtra. Pandemija parodė, koks svarbus bendradar biavimas tarp skirtingų institucijų ir organizacijų: Lietuvos policijos, Lietuvos šaulių sąjungos, sveika tos priežiūros įstaigų, Raudonojo kryžiaus ir kt. Nele galių migrantų krizė atskleidė kitus galimo bendra darbiavimo aspektus. Tačiau yra dvi prielaidos, ku rios leistų būti pasirengus iš esmės bet kokiems iš šūkiams. Pirmoji – tai reikiamos infrastruktūros, įran gos ir specialistų turėjimas. Būdamas arti šalies ge ografinio vidurio, Kaunas galėtų tapti tokių grėsmių koordinavimo centru Lietuvai. Tą galima padaryti bent jau sveikatos srityje, skiriant reikiamus išteklius į Kauną praėjusios vyriausybės perkeltam Ekstrema lių sveikatai situacijų centrui, kuriant jo ryšius su ka ro medicinos tarnyba, greitąja medicinos pagalba, priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Kaune veikiančiais ir reikiamus specialistus rengiančiais universitetais. Turi būti įrengtas ir tinkama įranga aprūpintas ope racijų valdymo centras. Dar iki pandemijos teko lan kytis JAV ir stebėti tarnybų rengimąsi masinėms ne laimėms: specialistų mokymą, programinę įrangą, kuri įvykus nelaimei leidžia greitai paskirstyti nuken tėjusiuosius į gydymo įstaigas ir paskui juos rasti, nes kiekvienas nukentėjęs gauna specialų kodą, leidžian tį sekti jo judėjimą. Programinė įranga palengvina ir pasirengimui reikalingų išteklių planavimą, o esant reikalui ir paskirstymą. Dalis miesto erdvių gali būti transformuotos ir pritaikytos pagalbos teikimui. To kia praktika itin išplėtota Izraelyje. Tačiau ir pati geriausia įranga, programos, au tomobiliai ir kt. patys nieko nepadaro. Viską padaro juos valdantys ir jais besinaudojantys žmonės. Ne abejoju, kad Kaunas, kaip ir kiti miestai turi susida ręs galimų grėsmių sąrašą. Tai ir galimi dideli gais rai strateginėse vietose, užtvindymai, avarija Jona vos chemijos gamykloje ir t.t. Jau nekalbu apie si tuacijas, kuomet gali įvykti masinis autoįvykis, ar di versija masinės šventės metu, kuomet pagalbos ga li prireikti daugybei žmonių. Viskam turi būti ruošia masi ir pasiruošta. Ar girdėjote ir matėte kada nors, kad Kaune vyktų visas miesto tarnybas ir susijusias organizacijas (tokias, kaip Lietuvos šaulių sąjunga, Raudonasis kryžius ir pan.) įtraukiančios praktinės, ne stalo pratybos? Matyt, būtume pastebėję, jei to kios būtų vykusios. Tai, kad jų nėra, neleidžia susifor muoti kritiškai svarbiems bendradarbiavimo ryšiams tarp svarbių organizacijų, ugdyti praktinius įgūdžius. Ar daug žinote, kaip tokiose situacijose turėtų elg tis gyventojai? Jei nežinote, vadinasi, turime kur pa dirbėti, kad tokios civilinės saugos ir kritinių tarnybų praktinės pratybos vyktų nuolat.

Kai brangi kiekviena minutė

2. Rekomendacijų, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu, parengimas ir išplatinimas.

svarbu išdėlioti ir nuorodas, kur juos galima rasti. Tačiau joks įrenginys pats pas žmogų neatei na ir jam pagalbos nesuteikia. Tą turi padaryti ap mokytas juo naudotis praeivis ar įstaigos, kur įvy ko nelaimė darbuotojas. Vadinasi, reikia mokytis ir mokyti. Tereikia iniciatyvos Kaunas galėtų sudaryti sąlygas kiekvienam no rinčiam išmokti teikti pirmąją pagalbą tą padaryti nemokamai ir reguliariai atnaujinti žinias. Galinčių to mokyti mieste yra daugiau nei pakankamai. Te reikia noro ir tinkamo organizavimo. Toks mokymas turi būti ne teorinis, o prakti nis, sudarant galimybes kiekvienam praktiškai iš bandyti, kaip atliekamas išorinis širdies masažas, kaip teikiama pagalba užspringus, kaip reikia už dėti ar užsidėti turniketą, kuriuo stabdomas masy vus kraujavimas iš galūnių. Kaunas jau pagarsėjo renginiu, kur masiškai buvo mokoma tokios pagal bos. Tačiau toks mokymas neturėtų likti proginiu. Tai turi būti Izraelyjesistema.paplitusi praktika tokius apmokytus žmones apjungti į savotišką pagalbos teikėjų tin klą, registruojant juos mobilioje programėlėje. Įvy kus nelaimei greta esantys ir pirmąją pagalbą mo kantys teikti žmonės gauna žinutę apie nelaimės vietą ir kvietimą ateiti padėti teikti pagalbą. Tokia praktika buvo pradėta diegti ir Lietuvoje, tačiau ne tapo sistema. Kaunas galėtų tapti pirmu miestu Lie tuvoje, kur tokia praktika taptų masine. Sutikite, kad jaustumėtės saugiau, jei viešoje vietoje sukniubus žmogui atsirastų ne vienas mo kantis teikti pagalbą ir būtų veikiama, o ne pani kuojama. O jeigu nelaimė? Jei būtų galima nuspėti nelaimes, žinoti jų laiką ir problemos mastą, tai jau nebūtų problema, nes būtų labai aišku kam reikia pasiruošti. Tačiau nelai mės paprastai užklumpa netikėtai ir joms reikia bū ti pasiruošus nuolat. Išorės grėsmės, pandemija ir kitos nenumaty tos problemos parodė, kad esame itin pažeidžiami ir dažnu atveju ruošiamės tik ištikus negandai. Tai galima pakeisti ne tik plėtojant civilinės saugos inf rastruktūrą, rengiant specialistus, apmokant gyven tojus, bet ir reguliariai organizuojant praktines pra tybas kartu su policija, priešgaisrine gelbėjimo tar nyba, medikais, šauliais ir kitomis organizacijomis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | UŽ LAIMINGĄ KAUNO ŠEIMĄ14

(Ne) laimingi miesto žmonės

Tadas DAUGĖLA, VDU studentas Ekstremalios situacijos nutinka tuomet, ka da mažiausiai tikiesi. Tačiau nenumatytiems atvejams pasiruošti reikia. Ir neatidėliotinai. Nepaisant to, kad mūsų vidaus reikalų minis trė Agnė Bilotaitė sako, kad „neturime galvoti, kaip slėptis“, manau, priešingai. Kaune valstybei priklausančių slėptuvių nėra. Nemažai jų įsigijo privatūs asmenys, o kitos – su nykusios. Todėl savo 2023 m. savivaldos rinkimų programoje numatėme įvertinti gyventojų saugai reikalingų statinių būklę. Kuo skiriasi kolektyvinės apsaugos statinys nuoKolektyviniaislėptuvės? apsaugos statiniai – tai statiniai, kuriuos ekstremaliųjų situacijų atveju galima pa naudoti gyventojų trumpalaikei kolektyvinei ap saugai. Jų poreikį savivaldybės teritorijoje nusta to savivaldybės administracija. Slėptuvės – specialiosios paskirties statiniai, skirti apsaugoti valstybės institucijų darbuoto jus, kurie ekstremaliųjų situacijų metu priima gy vybiškai svarbius sprendimus, valdo susidariu sias ekstremalias situacijas bei organizuoja įvy kusių nelaimių padarinių šalinimo darbus. Slėp tuvių poreikį šalyje nustato Vyriausybė.

Tuščios dar Kauno gatvės, Kartkartėm praeiviai užklysta. Jie klaidžioja iš vienatvės, Praeities skausmas ištirpsta. Eini tiesia miesto gatve, Pakeleivių akys susitinka. Meilės ugnelė tviska širdyje, Tyras džiaugsmas apninka. Studentiško šurmulio sklidina Ant slenksčio jau nauja diena. Paslapčių, vilties ji apšviesta Jaunystės veiduose – šypsena.

Tu nuo gimimo man kalbėjai, Vis mokei, kol užauginai, Aš tuos žodžius į širdį dėjau Ir saugau juos lig šiol tenai. Kad saulę galima pasiekti, Aš, Mama, iš Tavęs seniai jau išgirdau! Kad duoną reik mokėti riekti Ir ja dalintis su visais. Kad niekam nelinkėčiau blogio, Mylėčiau šeimą visados, Tegul po Tavo, Mama, stogu Nebūna žmogiškos klaidos.

Būkime atviri: šią sekundę, minutę, mūsų tauta persmelkta pesimizmo, mūsų miestas taip pat. Ką daryti? Bet kaip čia jausies laimingas, kai seny vi žmonės, pavadinti senjorais, įsižeidžia, nes neužtenka monetų maistui ir vaistams, jie pasigenda tinkamo, tikslingo gydymo, pa garbos, dėmesio, rūpesčio, atjautos. O kai ne įgalaus jaunuolio paklausi, o kaip gi Tau seka si, jis šauna „puikiai“. Ar tikrai, perklausi, nes sunku patikėti sėkmės receptu. Pasirodo, ne įgalusis šiandien uždirbo 20 eurų neoficialiai, ir tai jam yra didžiuliai pinigėliai. Gėda, liūd na, pikta, kada viskas gražiai atrodo tik do kumentuose...Esuįsitikinusi, kad suinteresuota vykdo moji valdžia gali sukurti sąlygas jaunimui, šeimai likti mieste ir kurti, dirbti sau ir mūsų miestui, sudaryti sąlygas neįgaliesiems tiks lingai mokytis, įgyti profesiją pagal sugebė jimus ir dirbti. Mieste turi būti sukurtos dar bo vietos neįgaliesiems, o darbdaviui – mo tyvacinė sistema, paskata įdarbinti neįgalųjį. Senyviems žmonėms svarbu jaustis oriems, reikalingiems, kad drąsiai galėtų teigti drau gui iš Vilniaus ar Klaipėdos – o čia tai bent mūsųDuomenysmiestas!   ir kitų laimingiausių pasau lio miestų Airijoje, Japonijoje, Singapūre pa tirtis rodo, kad piliečių pasitenkinimas mies to gerove sukuriamas tada, kai įvyksta stai gus ekonominis šuolis į viršų mieste ar vals tybėje.  Išaušta lauktas šviesus rytas, Miestas vis dar miega. Virš stogų jau saulė ritas, Sveikina gimstančią dieną.

O kur ieškoti informacijos įvykus ekstre maliai situacijai mieste? Kauno miesto savivaldybės puslapyje gyven tojams pateikiamas kolektyvinės apsaugos stati nių sąrašas, tinkamų naudoti susidarius ekstrema liai situacijai mieste. Tačiau neįgudusiems interne to vartotojams gali būti šiek tiek sudėtingiau su rasti sąrašą. Kitos šalies savivaldybės šį sąrašą pa teikia tiesiog žemėlapyje: taip daug paprasčiau susiorientuoti, kuris kolektyvinis statinys yra ar čiau gyventojų namų. Sąrašas gana platus; jame 254 objektų pava dinimai. Absoliuti dauguma kolektyvinių statinių yra ugdymo įstaigos, darželiai, bet yra ir maldos namų, sporto maniežų, arenų, teatrų bei fortų. Deja, ne visi šie statiniai turi po žeme įrengtus rū sius, kurie apsaugotų nuo oro pavojų. Kolektyvinės apsaugos statiniuose apgyven dinimas gali būti trumpalaikis apsaugant gyven tojus nuo gyvybei kylančių grėsmių iki jie bus evakuoti į saugesnes teritorijas. Šie pastatai la biau skirti surinkti žmones į vieną vietą, kur būtų teikiama bendra humanitarinė pagalba. Gyventojai, neturintys saugių slėptuvių na muose, turi žinoti artimiausius kolektyvinius sta tinius. Jie žymimi specialiais ženklais, kurie pri tvirtinti ties pastato įėjimu. Tai lygiakraštis mėly nas trikampis oranžinio fono kvadrate. Saugi patalpa namuose Esant ekstremaliai situacijai gyventojai gali slėptis ir savo namuose, kuriuose yra įrengti rū siai. Nors miestas auga ir nauji namai dygsta kaip grybai po lietaus, tačiau retas kuris namas jį turi. Norint įsirengti rūsį po namu, namo statybos kai na padidėja iki 30 proc.

Laura GREVĖ, vaistininkė

Prof. Jūratė Jankauskienė, „Ateina nauja diena“ Sapne vedi mane už rankos Ryškios vaivorykštės paliest... Ten, kur griaustinis nesitranko, Kur trykšta versmės išminties.

Dr. Vytautas Šiaudytis, „Motulei mano brangiai“ Ta meilės motinos galia Padėjo rasti žemėj laimę, Aš, Mama, Tau skiriu eiles, Kurios atplaukia man iš saulės. Virginija Ruškienė, „Kaunui“ Mano mieste, gimtasis, vieninteli, Dviejų upių sraunių apsupty. Kaip džiaugiuos, kad galėjau čia gimti. Tau dėkoju už tai, kad esi. Mano Kaune, karus išgyvenęs, Tu per amžius didingas buvai. Tavo gyslomis laisvė sruvena, Tave gerbiam ir mylim labai. Kauno Soboras, Katedra, Rotušė –Tai kiekvieno kauniečio širdis! Ąžuolyne garsiam medžiai ošia, Jį kiekvienas atvykęs lankys. Nuostabu, mano miestas vis puošias Naujomis, skaisčiomis spalvomis. Iš širdies Tau skiriu gėlių puokštę, Miesto šventę mes kuriam visi. Aurelijaus Verygos nuotrauka

Tad ką daryti? Gyventojai, gavę informaciją apie staiga kilusią grėsmę, gali trumpam laikui (iki 2-3 parų) pasislėpti tiesiog savo namuose: saugio se gyvenamose ar negyvenamose patalpose, kur minimalus durų ir langų kiekis, lengvai užsandari nama, yra Kiekvienuosevanduo.namuose turėtų „snausti“ išvy kimo krepšys su būtiniausiais daiktais šeimos iš gyvenimui pirmosioms 72 valandoms. Įvertinsim saugai reikalingų statinių būklę Suomijoje, Švedijoje, Izraelyje, Šveicarijoje yra įrengtos slėptuvės, kurios, esant poreikiui, talpin tų iki 80 proc. šalies gyventojų. Taikos metu šios slėptuvės naudojamos įvairiems visuomenės po reikiams, t.y. virsta požeminėmis stovėjimo aikšte lėmis, sporto, pramogų centrais. Kiekvienoje slėp tuvėje yra sudedamųjų lovų, pirmosios pagalbos priemonių, geriamojo vandens talpos. Suomijoje įstatymais reikalaujama, kad po kiekvienu daugi abučiu būtų slėptuvė. Seime jau pasigirsta kalbų, kad reikia rengti įstatymo pataisas, po kiekvienu naujai statomu visuomeninės paskirties statiniu numatant pože minesSavoslėptuves.rinkimų programoje nusibrėžėme tikslą peržiūrėti, sutvarkyti arba įrengti slėptuvių ir ko lektyvinės apsaugos statinių. Manau, vykdomoji valdžia privalo skir ti išskirtinį dėmesį socialiai pažeidžiamoms grupėms, kad žmogus galėtų gyventi mūsų visuomenėje su minimalia pagalba iš šalies. Dažna situacija: dirbanti šeima, turinti su augusį neįgalų vaiką, išvyksta į kitą Europos šalį gyventi ir dirbti, palikdami senyvus tė vus mūsų mieste. Nėra kam rūpintis seno liais, našta vėl krenta miestui, valstybei. O jei šeimai būtų sukurtos palankios sąlygos, tos problemos nebūtų. Antra vertus, Kaune labai stinga globos ir slaugos įstaigų, kuriose būtų deramai pa sirūpinta silpniausiais. Tam reikia skirti kur kas daugiau lėšų iš biudžeto. Dabar gi vietų tokiose įstaigose labai trūksta, tam skiriama per mažai lėšų. Gal Kaunas ir netaps laimingiausiu mies tu pasaulyje, bet tapti geriausiu Lietuvoje –tikslas pasiekiamas.

Ekstremalios situacijos: turime pasirengti nenumatytiems atvejams

Bizūnas mamoms – motyvas dirbti?

Lidžita KOLOSAUSKAITĖ, advokato padėjėja Iki šiol buvo galima teigti, kad Lietuva pasi žymi šeimoms palankia vaiko priežiūros atosto gų suteikimo tvarka, kuri pakankamai ciniškai keičiama, argumentuojant „motinų motyvavi mu grįžti į darbo rinką“. Beveik pusę kadencijos valdančioji dauguma buldozeriu stūmė ir tebestumia partnerystės įsta tymą, lyg seksualinių mažumų atstovai sudarytų daugumą Lietuvos Respublikoje. Kaip paaiškėjo, kai kas iš valdančiųjų taip ir galvoja – TS-LKD par tijos narė Jurgita Sejonienė prisipažino mananti, kad LGBTQ bendromenei priklauso koks... milijo nas lietuvių. Tuo tarpu „mažumoje“ likusios tradi cinės orientacijos šeimos apsunkinamos ne tik vis kylančiomis elektros, dujų kainomis, žadamu ne kilnojamojo turto mokesčiu, bet ir menkstančio mis socialinėmis garantijomis. Iki 2022 m. rudens  pasirinkus gauti vaiko prie žiūros išmoką iki vaikui sueis vieneri metai moka ma 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio. Pasi rinkus išmoką gauti iki vaikui sueis dveji metai: nuo nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogų pa baigos iki vaikui sueis vieneri metai mokama 54,31 proc., vėliau iki vaikui sueis dveji metai – 31,03 proc.  Nuo 2022 m. rudens pasirinkus vaiko priežiū ros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėn., vaiko prie žiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuoja mojo uždarbio dydžio.  Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėn., vaiko priežiū ros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėn. bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 mėn. iki vaikui sueis 24 mėn. – 30 proc. kom pensuojamojo uždarbio dydžio. Nesunku apskaičiuoti, kad mamoms, auginan čioms vaikus iki 24 mėn., išmokos sumažės 15,34 proc. Tai itin ženklu, įvertinant 20 proc. siekiančią infliaciją ir bendrą pragyvenimo lygį. Lietuvoje, kitaip nei Vakarų Europoje, mažai to kių šeimų, kurios galėtų pragyventi iš vieno darbo užmokesčio, o tai reiškia, kad mamos nebus mo tyvuojamos grįžti į darbą po 18 mėn. Jos bus ver čiamos grįžti į darbą po 18 mėn., nes kitaip netu rės lėšųDarbopragyvenimui.rinkaitie6mėn. esminės įtakos nedary tų, tačiau motinos ryšiui su vaiku, psichologiniam komfortui įtaka milžiniška. Juk kuo mažesnis vai kas išleidžiamas į ugdymo įstaigą, tuo daugiau ne rimo ir streso tiek mamai, tiek ir jos mažyliui. Negana to, atsiranda neperleidžiamos 2 mėn, tėvystės atostogos, kuriomis galės pasinaudoti tik vaiko tėvai, jas bus galima imti visas iš karto arba dalimis, pakaitomis. Jei kuris nors iš tėvų nepasi naudos savo atostogų dalimi, kitas jos perimti ne galės ir apmokamų atostogų trukmė sumažės, tai gi už minėtus du mėnesius nebus mokama.  Šių atostogų poreikis teisintas ES direktyva, nors direktyvos 16 straipsnis leidžia nustatyti pa lankesnes sąlygas nei numatyta jos nuostatose, ji neįpareigoja bloginti esamos situacijos. Dėl to bū tų buvę teisinga tuos 2 mėn. tiesiog pridėti prie 12 ar 24 mėn. Konstitucijosatostogų.22str.

Nukainuoto, akcijinio maisto lentynos ištuš tinamos vis greičiau, žmonės renkasi pigesnius produktus, o kylančios maisto kainos yra viena aktualiausių visuomenės temų. Tačiau naciona linės politikos lygmeniu apie maisto kainų krizę pas mus diskutuojama mažai. Kas vyksta pasaulyje? Pasaulio banko prezi dentas David Malpass praneša, kad per kelias sa vaites šalių, taikančių maisto eksporto apribojimus, skaičius šoktelėjo 25 proc., buvo įvestos naujos po litinės intervencijos, turinčios įtakos prekybai mais to produktais. Tokie apribojimai stipriai veikia mais to kainas ir nėra laužti iš piršto. „Breakthrough Ins titute“ maisto ir žemės ūkio analitiko Alex Smith teigimu, mes vis dar esame pačioje šios krizės pra džioje ir dar nepastebime visų struktūrinių iššūkių, su kuriais susiduria Ukrainos žemės ūkio gamyba. Įstrigę grūdai Didžiuliai kiekiai grūdų įstrigę Rusijoje, Ukrai noje, Baltarusijoje. Grūdų bei aliejaus eksporto ir trąšų gamybos sutrikimai augina maisto kainas vi same pasaulyje. Nuo tada, kai vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, pasaulinės kviečių kainos padi dėjo maždaug 21 proc., miežių – 33 proc. Kai ku rių trąšų kainos išaugo net 40 proc. Pasaulinės alie jaus atsargos, jau ir taip smarkiai nukentėjusios nuo karo, mažėja toliau. Indonezija, vykdanti daugiau nei trečdalį pasaulinio augalinio aliejaus eksporto, pradėjo visiško palmių aliejaus eksporto draudimo įvedimą, sukeldama pavojų destabilizuoti pasauli nę augalinio aliejaus rinką, kurioje jau ir taip stebi mos aukščiausios kainos. Puikiai žinome apie Ukrainoje, vienoje didžiau sių maisto eksportuotojų, užminuotus laukus ir ki tokį Rusijos vykdomą žemės ūkio naikinimą. Ukrai nos ūkininkai negali gauti reikalingų trąšų ir kitų medžiagų. Rusų armija sprogdina ūkininkų dega lų saugyklas, tad lieka nepakankamai degalų trak toriams ir kitai ūkio technikai. Darbuotojai pasi traukia, kad stotų į kovą arba išvyktų iš šalies, to dėl daug ūkių lieka bejėgiai. Rusijos karas suma žins Ukrainos 2022 m. derlių ir to pasekmės palies daugelį šalių, kurios priklauso nuo Ukrainos kvie čių, kukurūzų ir aliejaus tiekimo. Davidas M. Beasley, Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos vykdomasis direktorius teigia, kad „nėra tokio precedento nuo Antrojo pasauli nio karo“. Daug Ukrainos ūkių praleido kritinius so dinimo sezonus. Europos trąšų gamyklos smarkiai mažina gamybą dėl didelių energijos kainų. Ūki ninkai mažina trąšų kiekį, tad kyla grėsmė kito der liaus dydžiams. Dėl ko kyla nuogąstavimų Lietuvoje viešėjusio Europos Komisijos nario, atsakingo už žemės ūkį Janusz Wojciechowski tei gimu, svarbu dėti visas pastangas, kad nei ES, nei pasaulio neištiktų maisto trūkumas. Kol kas mais to produktų iš ES eksportuojame daugiau nei im portuojame. Komisaras neslepia, kad krizę ES že mės ūkis jaučia nevienodai. Stipriau reaguoja de galų, energijos, trąšų ir pan. kainoms jautrūs sek toriai. Tačiau pripažįstama, kad pasauliniu mastu maisto trūkumas tikrai pasijaus vis labiau, ypač tose trečiosiose šalyse, į kurias ES eksportuoja didžiau sius kiekius grūdų ir jų produktų.

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Aš nelabai sutikčiau su kai kurių politikų teigi niais, neva ES nėra grėsmės dėl apsirūpinimo mais tu. Matydamas situaciją Lietuvoje, įžvelgiu tenden cijas, kad dėl konkurencinių sąlygų skirtumo, dėl nacionalinės valdžios abejingumo, dėl vis labiau augančios naštos, žemdirbiai praranda bet kokią motyvaciją užsiimti veikla, kuri jiems dažnai tampa nuostolinga. Ūkiai užsidarinėja, likviduojasi, ypač smulkesni ir vidutiniai, prarandame gamybos pa jėgumus. Žemės yra, žmonių, galinčių ją dirbti, yra, tačiau ūkiai likviduojasi. Jeigu ši tendencija dar la biau sustiprėtų, sušlubuotų ir galimybės apsirū pinti maistu, ypač tam tikrais produktais. Be abe jonės, pirmiausia tai pasireikštų papildomu kainų augimu.Jokiu būdu nereikia išsigąsti ir neišmintingai bandyti išvengti krizės užpildant visus sandėliukus ir garažus maisto atsargomis. Mano tikslas yra iškel ti šią temą į politines diskusijas, įtraukti į sprendimų priėmimą tiek žemdirbius atstovaujančias organi zacijas, tiek vartotojus. Išlaikyti žemės ūkio pajėgu mus mums visiems – maisto valgytojams – ne ma žiau svarbu nei žemdirbiui. Nors žemės ūkio profe sijos nėra pačios madingiausios, tačiau maistas „iš mados“ neišeis niekada. Šiandien dar aktualesne tampa maisto švais tymo tema. Ši problema aktuali visoje maisto tie kimo grandinėje, pradedant žemės ūkio produk tų gamyba ir baigiant sandėliavimu, perdirbimu, transportavimu, prekyba ir vartojimu. Europos Są jungos šalys įsipareigojo iki 2030 m. siekti perpus sumažinti maisto atliekų susidarymą visoje mais to grandinėje  „nuo lauko iki stalo“.  Maisto atliekų prevencija įtraukta į Europos Komisijos naująjį  žie dinės ekonomikos paketą. Daug metų keliu šį klau simą ir Lietuvoje. Pirmiausia maisto švaistymą tu rėtume pažaboti viešose įstaigose: mokyklose, li goninėse, socialinėse įstaigose ir pan. Be abejonės, jei vietinį maistą laikytume prioritetu viešuosiuose pirkimuose, tai taip pat leistų išvengti maisto atlie kų susidarymo tiek ūkiuose, tiek transportavimo metu, skatintume vietos ekonomiką, o taip pat ga lėtume užtikrinti pačią šviežiausią produkciją var totojams, iš kurių didelė dalis yra vaikai mokyklose. Laiko nėra daug Ką galime padaryti, kad stabilizuotume mais to kainas ir išlaikytume maisto produkcijos gamy bos pajėgumus, kad užtikrintume pakankamai saugaus, sveiko maisto už prieinamą kainą varto tojams? Pirma priemonė šito išvengti – ES tiesiogi nių išmokų žemdirbiams suvienodinimas. Ties šiuo uždaviniu kartu su žemdirbiais atkakliai dirbame jau ne pirmus metus. Europos Komisija pasinaudojant krizių rezer vu, ES žemės ūkio sektoriui siūlo 500 mln. eurų ver tės paramos rinkinį, iš kurio būtų remiami labiau siai nuo karo Ukrainoje padarinių nukentėję ga mintojai. Lietuvai numatyta suma iš šio paketo yra 7,7 mln. eur. Tad dar kartą raginu Vyriausybę į šią galimybę nežiūrėti atsainiai ir prisidėti prie šios su mos visais leistinais 200 proc. Pasinaudokime galimybe į strateginį žemės ūkio planą įtraukti paramą tiksliajai (precizinei) žemdirbystei. Šis žemdirbystės būdas modernių technologijų dėka leistų siekti Žaliojo kurso tikslų, mažinant perteklinį brangų tręšimą bei sumažinti priklausomybę nuo trąšų tiekėjų. Europos Komisija sugrąžino nacionalinius stra teginius planus valstybėms narėms su pastabomis ir suteikė papildomo laiko koreguoti juos, atsižvel giant į susidariusią padėtį dėl karo Ukrainoje ir pa saulinę maisto krizę. Tad Vyriausybė kartu su visuo menės atstovais prie apskrito stalo turi labai rimtai padirbėti prie šio dokumento korekcijų, kad Euro pos Komisija galėtų patvirtinti iki galo išdiskutuo tus, Lietuvos maisto gamintojams ir vartotojams reikalingus kompromisus.

Pasaulinė maisto kainų krizė – ruoškimės

Jau kelis kartus raštiškai dėl to kreipiausi į Vy riausybę, tačiau laiko yra nedaug, tad raginu tiek žemdirbius, tiek vartotojus savo iniciatyva kreiptis į savo rinktus politikus ir kuo skubiau kelti šiuos klau simus politinėje darbotvarkėje.

Nr. 1 | 2022 m. rugpjūtis 15

įtvirtina privataus gyveni mo neliečiamumą, kuris reiškia, kad asmuo turi bū ti saugomas nuo nepagrįsto kišimosi. Šeimos gyve nimas yra viena sričių, kuriai taikoma ši garantija –ne valstybė, o pati šeima turėtų spręsti, kas dirbs, kas augins vaikus, kas plaus indus ir kas išneš šiukš les. Priimant tokį reglamentavimą, neįvertinta, jog yra šeimų, kur vienas iš tėvų dirba užsienyje arba tiesiog tiek menkai prisideda prie buities ir vaikų auginimo, jog objektyviai nesugebės vienas pasi rūpinti kūdikiu. Taip pat neatsižvelgta į tėvų, ku rie gyvena skyriumi, neturi reikiamo darbo stažo arba jei vienas iš tėvų yra miręs, interesus. Ką da ryti tokiais atvejais? Grįžti į darbą vos po 14 mėne sių, kai dažnas kūdikis negeba savarankiškai vaikš čioti ir valgyti, t.y. nėra pasirengęs lankyti darželio? Motyvuoti moteris dirbti nėra blogai, tačiau bizūną vadinti motyvavimu – tiesiog neetiška. Gy venimas turi savą dinamiką: yra laikas dirbti, yra lai kas vaikus auginti ir nebūtina to daryti vienu metu. Belieka tikėtis, kad pasikeitus politinei situaci jai bus prisiminta tradicinė, vaikus auginanti šeima ir bus sudarytos bent jau ne prastesnės sąlygos nei buvusios iki 2022 m. rudens. Siekiant, kad vaikus auginančios motinos ne būtų mažiau patrauklios darbdaviams, tikslinga svarstyti subsidijas, finansinę paramą verslo inici atyvoms, skatinti lankstų darbo grafiką ar nuoto linio darbo Motinosgalimybes.grįžimąįdarbo rinką bet kokiu atve ju turėtų motyvuoti priimtinas darbas, orus užmo kestis ir vaiko pasirengimas lankyti darželį, o ne šei mai gresiantis skurdas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | UŽ LAIMINGĄ KAUNO ŠEIMĄ16 Mūsų šiokiadieniai: šventės, talkos, susitikimai Po mėginimo suniokoti Kauno kalėdinę eglutę operatyviai prisidėjome organizuojant eglutės artkūrimo darbus Dalyvavome kraujo donorystės, Lietuvos šaulių sąjungos ir kitose veiklose Pynėme maskuojančius tinklus Ukrainos kariams Pasaulinę žemės dieną Panemunės šile tradiciškai kėlėme inkilus Minėjome Laisvės gynėjų dieną Lankėmės Panemunės socialinės globos namuose ir VšĮ „Būk laisvas“ LVŽS Kauno miesto skyriaus komanda aktyviai dalyvauja miesto gyvenime: organizuoja talkas ir renginius, savanoriauja „Maisto banke“ ir Lietuvos samariečių bendrijoje, lanko šaunius senjo rus globos namuose. Jau tradiciškai keliame inkilus, sodiname medžius ir daliname fondo „Švieskime vaikus“ knygeles, rengiame jų pristatymą. Rusijai užpuolus Ukrainą, organizavome šiltų vilno nių kojinių mezgimo Ukrainos kariams akciją – rinkome žmonių aukojamus siūlus ir drauge su Kauno bočių bendrijos bei BC „Girsta“ senjorėmis mezgėme kojines. Viso Ukrainos kariams išsiuntė me per 300 porų šiltų kojinių. Be to, aktyviai dalyvaujame Lietuvos šaulių sąjungos veikloje ir kraujo donorystės akcijose. Neužmiršdami praeities, kuriame dabartį ir viltingai žvelgiame į ateitį. Su EP nario Bronio Ropės komanda, BC „Girsta“ ir LPS „Bočiai“ Kauno bendrijos mezgėjomis išsiuntėme beveik 300 porų kojinių Ukrainos kariams

Nr. 1 | 2022 m. rugpjūtis 17 Per Kauno dienas šiltai bendravome su kauniečiais ir miesto svečiais Kartu su BC „Girsta“ bendruomene organizavome Gedulo ir vilties dienos minėjimą prie Tremtinių memorialo Petrašiūnų kapinėse Kaip Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ savanorės ir ambasadorės dovanojome fondo knygas ir organizavome jų pristatymusPalikome savo ženklą ateities kartoms, sodindami medžius Nacionaliniame miškasodyje Su Kauno Šilainių bendruomenės centro narėmis, „Eivenos“ nare Dale Kverevičiūte ir 12 poetų organizavome fotodrobių parodą „Eiliuotos akimirkos“

Vita SINIAUSKAITĖ, tvaraus gyvenimo aktyvistė Žmonės pradeda suprasti, kad tvarus gy venimo būdas padės išsaugoti žemę ateities kartoms. Tvari ekonomika – tai ateities eko nomika, paremta efektyviu ir atsakingu ište klių naudojimu, finansine atsakomybe ir ino vacijomis. Kiekvieną dieną, kad ir ką bedarytumėte, ko kia veikla beužsiimtumėte, tai turi įtakos plane tai – nuo maisto, kurį valgote, iki automobilio, kurį vairuojate. Žinoma, tai nereiškia, kad dabar privalote valgyti vien daržoves ir pradėti važinė tis dviračiu. Bet pamėginti valgyti mažiau mėsos produktų ir vairuoti tik tuomet, kai tikrai reikia – net tokie menki pokyčiai sumažintų neigiamą poveikįKodėlaplinkai.tvariai gyventi svarbu? Toliau neribo tai naudojant žemės išteklius ir teršiant aplinką, iškyla pavojus ne tik aplinkai ir gyvūnams, bet ir patiems žmonėms. Ir maži pokyčiai sumažin tų „anglies pėdsakus“ (veiksniai, sukeliantys šil tnamio efektą). Savivaldybė ir/ar savivaldybės valdomos įmonės turi aktyviai įsitraukti į tva rios gyvensenos skatinimą – per viešojo trans porto gerinimą ir prieinamumą, pastatų renova ciją, aplinkos apželdinimą, dviračių takų įrengi mą, atliekų rūšiavimą bei optimizavimą. ES ska tina tokius projektus. Būtina tuo pasinaudoti. Ne dėl to, kad pelninga, bet ir naudinga – ir gyven tojams, ir aplinkai! Pagrindiniai tvaraus gyvenimo principai: 1. Taupyti energiją. Naudojant mažiau ener gijos, sumažės anglies emisija. Galite šiek tiek sumažinti šildymą, nenaudoti skalbinių džiovy klės, jei yra galimybė, išdžiovinti lauke, ištrauk ti iš elektros lizdo nenaudojamų prietaisų jungi klius. Užsandarinkite langus, duris, sienas, nebus plyšių ir šilumos nuostolių. Savivaldybės įmonės galėtų aktyviau įsitraukti į daugiabučių renova ciją ir/ar skatinti gyventojus individualiai apšil dyti savo gyvenamuosius būstus.

O 2020 m. žygio pėsčiomis aplink mūsų šalį „Už švarią Lietuvą!” metu nuorūkų jau nebe rinkome, nes tai fiziškai neįmanoma. Tačiau radome 6305 vienetus įvairių rūkorių paliktų atliekų, o tai 12,05 proc. nuo viso žygio metu rasto šiukšlių kiekio. Daugiausia tai cigarečių pakeliai, šiek tiek žiebtuvėlių ir elektroninės cigaretės! Taip, elektroninių cigarečių atlie kos ir jų tarša yra naujas iššūkis.

Ir maži pokyčiai sumažintų „anglies pėdsakus“

12. Nešvaistykite maisto. Jei liko maisto nuo pietų ar vakarienės, galbūt galite panaudoti pus ryčiams ar priešpiečiams, ar užšaldyti. Net duo na tinka užšaldymui. Maisto išmetimas lygus vaizduotės ir išradingumo trūkumui, kaip pa naudoti likučius. Jei vis dėlto maistas netinka mas vartojimui, kompostuokite, jei turite tokią galimybę. Masinis maisto atliekų surinkimas iš dalies pašalintų problemą.

14. Naudokite gamtai draugiškas valymo priemones. Daugelis valymo priemonių chemi kalų pavojingi ir gamtai, ir žmogui. Tradicinės priemonės – soda, druska bei actas – ekologiš kos ir idealiai tinkamos valymo darbams atlikti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | UŽ LAIMINGĄ KAUNO ŠEIMĄ18

16. Namuose auginkite vazoninius augalus. Jie valo orą, gamina deguonį – kardinis papar tis (Bostono papartis) bei vėzdūnė arba papė džialapis tinkami auginti drėgnose patalpose, kur veisiasi pelėsis, nes šie augalai naikina pelė sio sporas. Benjamino figos ar fikuso medis tin kamas auginti, kur daug baldų ir kilimų, o mie gamajame idealus augalas - trijuostė sansevje ra aprūpins deguonimi ir naktį. Jei galite, augin kite gėles savo sode ar plotelyje prie namų. Pa dėkite vietinėms bitėms ir vabzdžiams. Bitėms ypač patinka alyvos, levandos, kininė visterija, mėtos, saulėgrąžos, aguonos, juodaakė Susan arba plaukuotoji rudbekija, lantanos, sausme džiai, žioveiniai, šilokai, ežiuolės. Bitės aktyvios nuo kovo iki rugsėjo, jei tik temperatūra virši ja 10°C.17.Keiskite šaldytuvus ir šaldiklius kas 10 metų. Apskaičiuota, kad 7 proc. visos namų energijos sunaudoja šaldytuvas su šaldikliu. Bet koks naujas agregatas naudos mažiau energijos nei jūsų šaldytuvas pirktas prieš 10 metų. 18. Nepjaukite žolės per dažnai. Sutaupysite degalų, energijos, sumažinsite anglies dioksido emisijas, padėsite gyvajai gamtai – vabzdžiams ir smulkiems gyvūnams. Taigi, jei galite laikykitės šių visų ar kelių principų. Kol politikai ir didieji verslo gigantai trypčioja vietoje, kiekvienas pilietis gali prisidėti prie gamtosaugos. Padarykime, ką galime šian dien, dabar, nelikime stebėtojais, būkime poky čių dalyviais! Parengta pagal informaciją iš wessexwater. co.uk; theguardian.co.uk - 50 simple ways to ma ke your life greener; wers/flowers-for-beessouthernliving.com/garden/flo

Aš esu įsitikinęs, kad miesto vadovai ir specialistai turėtų imtis griežtų priemonių pažaboti tokį aplinkos teršimą, o ne apsiri boti tik daliniu šių teršalų surinkimu. Aš, kaip miesto gyventojas, Lietuvos pilietis, turiu teisę į švarią ir saugią aplinką, kuri nekenk tų mano ir mano vaikų sveikatai bei neda rytų žalos mūsų gamtai. O tam reikia nuola tinio gyventojų švietimo, kuriuo turi pasirū pinti cigarečių gamintojai, visuomenės svei katos biurai ir savivaldybės. Be abejo, ir mes patys turime netoleruoti šiukšlintojų ir su drausminti tai darančius.

9. Saugokite vandenį. Susitvarkykite čiau pus. Naudokite mažesnio diametro dušo gal vutes. Nešvaistykite be reikalo. Jei skalbiate, tai daug drabužių, o ne keletą.

7. Užsiauginti savo daržo gėrybių. Savaran kiškai augindami daržoves ir vaisius, nenaudo kite pesticidų, kurie teršia vandenį, gruntą ir orą. Šių gėrybių nereikia niekur vežti – nenaudosite degalų (naftos produktų), kaip juos degina sun kvežimiai, veždami prekes į parduotuves.

15. Apsipirkite dažnai ir po truputį. Planuo dami į priekį galite prisipirkti prekių „2 už 1 kai ną“ ir pan., daugiau nei jums prireiks. Pasisten kite pirkti ir vartoti daugiau vietinių produktų. Jiems patekti į parduotuves reikia mažiau laiko ir energijos sąnaudų. Gi braškės iš Graikijos keliaus ilgiau nei iš vietinio Lietuvos rajono. Apsipirkinė kite vienas – draugai ar kiti šeimos nariai gali pa skatinti pirkti tai, ko jums galbūt visai nereikia.

5. Naudoti atsinaujinančius energijos šalti nius. Jei įmanoma, atsisakyti dujinio ir/ar kieto kuro šildymo ir įsirengti saulės baterijas. Dyze linius ir/ar benzininius automobilius pasikeisti į elektromobilį.6.Perdirbti ir/ar dar kartą panaudoti. Visas perdirbamas šiukšles rūšiuoti. Jei yra galimybė, dalį daiktų naudoti pakartotinai. Vietoj naujų baldų galbūt verta įsigyti vintažinius geros koky bės naudotus baldus?! Sugedusį prietaisą dažnai verta sutaisyti, suplyšusį drabužį – susiūti ir t.t.

13. Dėvėkite tvarios mados drabužius. Ma dos industrija yra viena taršiausių. Atsisakykite greitos vienadienės mados drabužių. Laikykitės taisyklės „ar aš tai dėvėsiu 30 kartų?“. Rinkitės iš mintingai. „Antrų rankų“ parduotuvėse drąsiai pirkite natūralios odos švarkus, diržus, nebijoki te pirkti džinsinės aprangos.

prekybos ženklu (Fairtrade).

ūkiai yra ypač taršūs – užteršia vandenį ir že mės gruntą, sukelia šiltnamio efektą.

Netikiu, kad rūkorius, mėtantis tuščius ci garečių pakelius ant žemės, nemėto nuorū kų. Taigi, padauginkite 6000 vienetų žygio metu rastų pakelių vidutiniškai iš 20 cigare čių ir žinosite, koks galimai kiekis nuorūkų iš keliavo į aplinką. Ir tai tik mūsų nužygiuota me 1363 km siaurame takelyje.

Ir todėl aš klausiu, o kaip į šias problemas reaguoja gamintojai ir miestų vadovai? Ga mintojams ne kartą rašėme laiškus su kvieti mu spręsti šias problemas. Reakcijos jokios.

8. Aukokite nenaudojamus, bet dar tinka mus daiktus. Drabužius, techniką, kurių nebe naudojate, atiduokite kažkam, kas naudos, ar į labdaros organizacijas.

2. Valgyti mažiau mėsos. Gyvulininkystės

4. Atsisakyti popieriaus. Dokumentus spaus dinti tik tuomet, kai reikia. Jei įmanoma, visus raštus perkelti į elektroninę erdvę. Parduotuvė se vietoj popierinių kvitų sudaryti galimybę gau ti sąskaitos išrašą elektroniniu būdu. Vakaruose popierinio kvito galima atsisakyti ir jį gauti į nu rodytą pirkėjo elektroninį paštą.

10. Pirkite produktus, pažymėtus sąžiningos Nuorūkos aplink mus ir ...mumyse

Giedrius BUČAS, VšĮ „Už švarią Lietuvą“ vadovasNe žibutės pavasarį pirmosios išlen da iš po sniego, o visos mūsų „pamestos“ šiukšlės, tarp jų ir nuorūkos. Pamestos –rašau kabutėse, nes pamesti nuorūką yra mažai tikėtina, dažniausiai jos būna išme tamos. Nuorūkos visur – mieste, parke, miške, vandenyje, nuorūkos „šviežios“, suirusios, apirusios, sušlapusios, nuo prabangių ciga rečių iki kontrabandinių. Jos metamos tie siog toje vietoje, kur baigėsi rūkymo aktas, nes nėra po ranka šiukšlių dėžės, nors labai dažnai jos randamos „neįkritusios“ į šiukšlių dėžę ar keli metrai šalia jų. O nuorūkos neiš nyks kaip pernykščiai lapai ar sniegas. Cigarečių filtrai gaminami iš celiuliozės acetato, paprastai tariant, iš plastiko. Todėl nuorūkos neišnyksta, jos lėtai, lėtai irsta į smulkias daleles, į kitaip vadinamą mikro plastiką, kuris pasiskleidžia mūsų aplinkoje – vandenyje, dirvožemyje, ore, vėliau papuo la į žmonių organizmus. Mokslininkai ištyrė, kad kūdikiai gimsta su mikroplastiko dalelė mis savo mažame kūnelyje. Be nikotino cigarečių sudėtyje yra dau gybė kitų cheminių junginių, tarp jų arsenas, formaldehidas, cianidas, švinas, anglies mo noksidas. Didžioji dalis šių cheminių medžia gų lieka cigaretės filtre, t.y. nuorūkoje. Ir tai reiškia, kad jos irstant nuorūkai taip pat pasi skleidžia mūsų aplinkoje. Viena nuorūka, pa tekusi į vandens telkinį, užteršia 1 m³ van dens. Kenksmingos medžiagos įvairiuose or ganizmuose lieka daugybę metų, kol suyra. Dėl pasyvaus cigarečių rūkymo, suke liančio tokias pat sveikatos problemas kaip ir rūkymas, daugelyje šalių įstatymiškai ribo jamas rūkymas darbo ir viešosiose vietose. Ir tai, tikiu, išsprendžia ir šiukšlinimo problemą. 2019 m. žygiuodami pėsčiomis aplink Kauną 5 km atstumu per 2 valandas 19 žmo nių surinkome apie 8000 vienetų nuorūkų.

11. Važinėkitės automobiliu, kada tikrai rei kia. Išmokite ekonomiško vairavimo. Tarkime, neverta spausti greičio pedalo, jei priekyje de ga raudonos šviesos šviesoforas, ir pan. Jei ats tumas nedidelis, nėra skubos ir neturite sveika tos problemų, galite pasivaikščioti ir/ar važiuo ti dviračiu. Naudokitės viešuoju transportu, taip sumažinsite šiltnamio dujų emisijas.

3. Naudoti perdirbamas ir daugkartines priemones. Atsisakyti vienkartinio plastiko, ku ris dažniausiai patenka į sąvartynus bei vande nynus ir sukelia grėsmę gyvajai aplinkai bei gy vūnijai. Todėl daugkartinių puodelių, stalo įran kių, maišelių naudojimas yra puiki alternatyva vienkartiniams gaminiams. Ieškokite pakuo čių su PCR ženklu (perdirbtas plastikas, ang. post-consumer recycled plastic), jį naudoja Do ve, REN, L’Oréal Elvive ir kiti gamintojai.

menduojama nevartoti deginantis saulėje ar so liariume, nes petražolė padidina jautrumą ultra violetiniams spinduliams.

Tikroji mirta Auginti mirtą namuose nėra sudėtinga, ta čiau reikia žinoti kelias pagrindines taisykles: ji nepakenčia sausros, todėl nuo pavasario iki ru dens laistykite dažnai, atidžiai sekdami, kad že mė vazonėlyje neperdžiūtų, bet ir liedami nepra raskite saiko – mirta taip pat netoleruoja ir užsi stovėjusio vandens. Tai augalas, kuriam nuo senų laikų skiria mas ypatingas dėmesys. Senovėje ji buvo lai koma vaisingumo simboliu, vėliau tapo vestu vinės aprangos atributu, įkūnijančiu tyrumą ir nekaltybę. Mirtosnuo seno  buvo auginamos dėl ete rinių aliejų, esančių lapuose, o jų vaisiai –vartoti kulinarijoje. Italijoje mirtų lapais gydomos skran džio, kepenų ir galvos smegenų ligos. Eterinis mirtų aliejus tonizuoja žmogaus organizmą bei skatina šlapimo išsiskyrimą. Juo patariama gy dyti lėtinį bronchitą, tonzilitą, pradinę plaučių tuberkuliozės  stadiją, širdies ir šlapimo pūslės ligas bei Paruoštaisvandenligę.išmirtų lapų tepalais gydomos odos žaizdos, pūliniai, nudegimai bei daugelis kitų ligų. Kad greičiau suaugtų lūžę kaulai, ant lūžių vietų patariama dėti mirtų lapų antpilo kompresus. Mirtų uogų nuoviras naikina plei skanas.  Pipirmėtė Kvapnus, 30–100 cm aukščio žolinis augalas turi daug eterinių aliejų, dėl kurių naudojamas vaistiniuose preparatuose. Iš jos ir kitų vaistažo lių pagaminta arbata reguliuoja žarnyno veiklą, ramina nervus. Iš lapų išskirtas mentolio tirpalai išoriškai vartojami nuo migrenos, kvėpavimo ta kų gleivinės uždegimo, slogos, astmos. Geriamieji tirpalai plečia kraujagysles, maži na kraujo spaudimą. Sergantiems burnos gleivi nių uždegimu, patartina burnos ertmę skalauti pipirmėtės arbata. Pipirmėtė nemėgsta nuolati nės drėgmės, todėl nepatartina dažnai laistyti. Džiovinant negalima laikyti krūvoje, nes šie au galai greitai pradeda kaisti. Levandos Šie augalai savo kvapu moka sumažinti ne rimą. Pasižymi antibakteriniu poveikiu. Be to, le vandos turi daug kalcio, geležies, vitamino A ir vitamino C, kitų veikliųjų medžiagų. Kalifornijos universiteto mokslininkai tvirtina, jog levandos pasižymi itin stipriu antibakteriniu poveikiu ir kai kuriais atvejais nuo ligų gina ne prasčiau už an tibiotikus. Raudonėlis Dekoratyvus, iki 50 cm aukščio užaugantis augalas turi eterinių aliejų, kurie vartojami gydy mo tikslais. Jis turi virškinimą gerinančių savybių, gelbsti esant vidurių užkietėjimui, pūtimui. Au galas vartojamas kaip raminanti priemonė sudir gus nervų sistemai. Raudonėlio preparatai skati na atsikosėjimą, prakaitavimą, turi antiseptinio, priešuždegiminio, skausmą malšinančio povei kio. Raudonėlio užpilu galima skalauti gerklę, iš jo daryti kompresus sąnarių ligoms, bėrimams gydyti. Iš nuoviro galima ruošti vonias. Rozmarinas Kvapnioji žolelė, o gal reikėtų sakyti – krū mas, dažnas svečias virtuvėje bei – vaistinėlė je. Kambaryje ant palangės mažutis krūmelis kuo puikiausiai auga. Jis dažnai naudojamas su trikus virškinimui, esant virškinamojo trakto mo torikosYpačsutrikimams.plačiainaudojamas rozmarino eterinis aliejus, kuris dezinfekuoja ir naikina blogą burnos kvapą yra puikus tonizatorius smegenims, tinka ir depresijos, nuovargio bei užmaršumo atvejais. O jei jūsų oda sausa, jai puikiai tiks priemonės su eteriniu rozmarinų aliejumi. Dar vartojamas nuo plaukųKvėpuojantslinkimo. rozmarinais pakyla nuotaika, at siranda naujos energijos. Eterinis aliejus naudo jamas peršalus, skaudant gerklei. Kadangi yra an tiseptikas, tinka gydant kvėpavimo takų infekci jas malšina galvos, raumenų, sąnarių skausmus. Įmasažuokite jo į skaudamą vietą ir atsipalaiduo kite. Karštos vonios su šiuo eteriniu aliejumi pa dės sergant reumatu. Rozmarinai gaivina patalpą stipriu, bet neįkyriu aromatu. Šio augalo lapuose yra iki 2 procentų eterinio aliejaus. Petražolė Sėjamoji petražolė – tai dvimetis augalas, ku rio šakniavaisis yra baltas, panašus į morkos. Pa vasarį iškastas petražolės šakniavaisiai naudo jami ir sveikatai gerinti. Tiesa, augalo sėklos tu ri gausesnes eterinių aliejų atsargas nei šaknia vaisis, todėl naudojamas vaistiniams prepara tamsPetražolėsgaminti. preparatai turi atsikosėjimą ge rinančių, skausmą malšinančių, bei priešužde giminių savybių, todėl labai veiksmingos arba tos, esant šlapimo takų infekcijai, skatina virški nimą, gerina apetitą, netgi didina potenciją ša lina nemalonų burnos kvapą – tereikia pakram tyti lapelį. Šio augalo preparatai mažina prakai tavimą, skausmą vabzdžių įgėlimo vietose. Reko

Lakišius Šiuo metu vis populiaresnis tampa šis auga las. Prekyboje galima įsigyti kaip svyrantį deko ratyvų augalą, kuris žiedais lepins visą vasarą. Žy dintis lakišius žaliavai netinka. Skinamos 15 cm ilgio stiebų viršūnės su dar neprasiskleidusiais žiedynais. Lakišiaus preparatai skatina prakaita vimą, medžiagų apykaitą, diurezę, turi uždegimo ir alergijų slopinimo poveikį, veikia virškinimą ge rinančiai, stabdo kraujavimą, skatina širdies vei klą, padeda, kai sergama artritu, rachitu, kepe nų, kasos Lakišiausligomis.dedama į įvairias vaistažolių ar batas. Liaudies medicina lakišiumi gydo alergi ją, odos ligas (pūlinius, votis). Užpilu prausiamas inkštiruotas ir spuoguotas veidas. Iš nuoviro da romos vonios vaikams odos išbėrimo, galvos se borėjos ir plaukų „riebalavimosi“ atvejais.

Vilmantas SIROTKA, LSMU Veterinarijos akademijos asistentas, žemės ūkio mokslų magistras Vaistažolės žmonijos istorijoje buvo patys pirmieji vaistai nuo ligų. Fitoterapija ir dabar yra labai populiari. Mokslininkai priskaičiuoja daugiau nei dvylika tūkstančių įvairiausių Lie tuvoje augančių vaistinių augalų rūšių. Paskutinius dešimt metų paskyriau studi joms, dėl to labai džiaugiuosi. Pasidalinsiu su rinkta informacija apie vaistinguosius namuose auginamus augalus. Visų pirma, padalinčiau kambarinius augalus į tris grupes – dekoratyviniai kambariniai auga lai, prieskoninės žolelės ir vaistažolės. Pirmieji ap jungtų kambarines gėles puošniais lapais ir žie dais: fikusai, palmės, lianos, kaktusai, vaismedžiai ir t.t., antroje būtų vaistingieji augalai, o trečioje prieskoninės žolelės. Medėjantis alavijas (alijošius) Buityje labiau žinomo kaip alijošiaus, kilusio iš Pietrytinės Afrikos, gydomosios savybės buvo garbinamos dar senovės Egipte. Oranžine spal va pasipuošusi žiedų kekė ant alavijo žiedkočio pasirodo ne dažniau kaip kas penkerius-šešerius metus, o kartais ir dar rečiau. Alijošius nereikalau ja ypatingos priežiūros, tačiau nemėgsta nuolati nės drėgmės. Vaistams geriausia tinka antrame čių ar dar senesnių augalų nuplauti šaltu virin tu vandeniu ir nusausinti lapai. Juos skinti gali ma ištisus Alijošiumimetus.gydomos opos, egzemos, nušali mai, naujos ar įsisenėjusios, gilios ar pūliuojan čios žaizdos, o tepalu – kai kurios odos ligos. Po arbatinį šaukštelį šviežias alavijo sul tis  gerti rekomenduojama sergantiems gas tritu, mažakraujyste ar vidurių užkietėji mu. Keletą lašų jo sulčių pravartu įsilašin ti į nosį sloguojant, sulčių mišinys su medu mi – vaistas sergantiems plaučių tuberkulioze. Šio palangių gyventojo preparatų nerekomen duojama vartoti nėščioms moterims, sergan tiems kepenų, tulžies pūslės ligomis, hemoroju mi, cistitu, viduriuojant. Pelargonija Pelargonijoje yra daug eterinių aliejų, lemian čių jos gydomąsias savybes. Vien buvimas šalia augalo mažina stresą bei įtampą. Teigiamas po veikis nuotaikai, organizmo tonusui sustiprėja panirus į pelargonijos užpilu „pagerintą“ vonią –tereikia saują šviežių pelargonijų ūglių ir lapų už pilti verdančiu vandeniu. Po 5–10 minučių nuko šus, supilti į Pelargonijosvonią.preparatai padeda menopauzės metu, užpuolus depresyviai nuotaikai. Pelargoni jų eterinis aliejus turi stiprių antibakterinių savy bių, todėl juo galima gydyti įvairias gleivinės bei odos žaizdas, ligas. Šio vaistingojo augalo prepa ratai gydo nuo viduriavimo, dirgliojo žarnyno sin dromo, gerina virškinamojo trakto, kepenų vei klos funkcijas.

Vaistinei žaliavai yra naudojami šalavijų lapai, ku rių preparatai vartojami kvėpavimo takų ligoms gydyti, vartojama kaip prakaitavimą mažinanti priemonė, pasižymi nervų sistemą raminančiu poveikiu, slopina pieno liaukų sekreciją, todėl vartojami nutraukiant kūdikių maitinimą krūtimi.

Informacija parengta, pagal „Prieskoniniai au galai ir jų vartojimo žinynas“, „Gydomoji augalų ga lia 1000 liaudies medicinos patarimų“, VU Botani kos sodo specialistų leidinius, delfi.lt ir kitus šaltinius.

Petražolė

Šalavijas Šalavijo preparatai pasižymi uždegimą maži nančiu, sutraukiančiu, dezinfekuojančiu poveikiu.

Kalankė Iš Afrikos kilusi kalankė, liaudies medicinoje dažniau vadinama naminiu ženšeniu. Jos lapai pailgi, sultingi, kraštuose prisagstyti mažų lape lių, žiedai geltoni, raudoni, violetiniai, oranžiniai. Dauginasi kalankė ant žemės nukritusiais lapų kraštuose augančiais „vaikais“ – mažais lapeliais, arba sėklomis. Kalankė gali augti esant sausam orui, tačiau nemėgsta tiesioginių saulės spindu lių. Augalą reikia laistyti saikingai, reguliariai tręš ti pavasarį ir vasarą. Vaistams vartojami lapai, ku riuos rinkti galima ištisus metus. „Naminis ženšenis“ – veiksmingas vaistas nuo opų ir žaizdų. Kalankės sultys yra pirmasis padėjėjas malšinant nudegimo skausmus, spar tinant jų bei kitų žaizdų gijimą, slopinant uždegi mus, gydant stomatitą ar parodontozę. Vaistinė melisa Daugiametis, citrinos kvapo žolinis augalas, kurio šakniastiebis ir stiebas, apaugęs plauke liais, šakoti. Parenkant vietą namuose reiktų ži noti, kad augalą reikia saugoti nuo skersvėjų, jis bijo Vaistamsšalčio. vartojama žolė – ūglių viršūnės ir lapai. Iš jų gaminami nuovirai, užpilai, melisa įei na į raminančių bei virškinimą gerinančių vaista žolių mišinių sudėtį. Dėl melisos turimų veiklių jų medžiagų ji ramina skausmą, turi antibakte rinį poveikį, taip pat mažina kraujospūdį, plečia kraujagysles. Šis augalas taip pat teigiamai vei kia virškinamojo trakto veiklą, slopina pykinimą ir vėmimą.Melisos lapai tinka gydyti sunkiai gyjančias žaizdas, jų mišinukai – geriausias vaistas nuo mėšlungio, arbata ramina širdį, slopina neurozę. Vonia su melisos nuoviru ne tik gardžiai kvepės, bet tai pat ir veiks raminančiai.

Čiobrelis Čiobrelio preparatai pasižymi atsikosėjimą lengvinančiu, antiseptiniu, spazmolitiniu, virški nimą gerinančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, skausmą malšinančiu ir kiek raminančiu poveikiu. Vartojamas peršalus, sergant bronchitu, laringi tu, tracheitu. Čiobrelio žolės nuoviras puikus virš kinamojo trakto sutrikimams šalinti. Jo aromati nėmis voniomis ir kompresais mažinami radiku lito, sąnarių skausmai. Tai ir antimikrobinė prie monė, vartojama esant burnos ertmės uždegi miniams procesams.

Nr. 1 | 2022 m. rugpjūtis 19

Išoriškai naudojami rankoms ir kojoms mirky ti, burnai ir gerklei skalauti esant dantenų, glei vinės uždegimui, daromi pavilgai gydant sunkiai gyjančias žaizdas ir opas. Pasak kai kurių šalavijų tyrėjų, šis augalas padeda lengviau spręsti įvai rius uždavinius. Todėl šalavijus reikėtų kambary je auginti protinį darbą dirbantiems žmonėms.

Žaliuojančios palangės

Iš raidžių, kurios yra kita spalva pažymėtuose langeliuose, sudėliosite mums, kiekvienam kauniečiui ir lietuviui, brangų žodį.

9.standartąKaunegimęs buvęs Amerikos statistikos asociacijos prezidentas. Kaip dėstytojas laikomas vienu iš statistinės demogra jos tyrimų pradininkų JAV 10. Kaune gimęs Lietuvos rusų kilmės pulkininkas ir Prancūzijos verslininkas, įkūręs baleto trupę, kuri gastroliavo nuo Paryžiaus iki Australijos, nuo JAV iki Argentinos 11. Radioaktyvusis, tamsoje švytintis elementas, vartojamas medicinoje ir techni12.kojeSeimo nario, buvusio sveikatos apsaugos ministro, 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklo savininko inicialai 13. Kauno miesto teritorija, esanti vakariniame Senamiesčio pakraštyje, prie Nemuno ir Neries santakos 14. Jungtinės Karalystės raidžių kodas pagal ISO 3166-1 standartą 15. Sala Mozambiko sąsiauryje, šalia šiaurės vakarinių Madagaskaro salos krantų, pri16.klausanti MadagaskaruiMuzikosgarsas,darvadinamas o 17. Stambios papūgos, turinčios žalią, raudoną, mėlyną ir geltoną plunksnų dangą, jas galima pamatyti ir Kauno zoologijos sode 18. Žodžio bąla būtasis laikas 19. Instagramo trumpinys 20. Gyvūno organų sistema, sudaryta iš specializuotų ląstelių – neuronų 21. Stacionarinė gydymo, pro laktikos ir reabilitacijos įstaiga, kurioje gydoma daugiausia gamtinėmis priemonėmis (klimatu, mineraliniu vandeniu, gydomuoju purvu) 22. Nekaltumo įrodymas tuo, kad įtariamasis nusikaltimo metu buvo kitur 23. Įrankis, adata, skirta pradurti skylėms tankiose, kietose medžiagose 24. Senovinis svorio vienetas, iš pradžių prilygęs maždaug 273 g 25. Laisvoji ekonominė zona angliš26.kai Ploto matavimo vienetas, plačiai naudojamas matuojant nedidelius žemės plo27.tus Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, teatro vadovo padėjėjas trupės reikalams, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros profesorius 28. Poetės, gyvenusios ir kūrusios ketverius metus Palemone, inicialai 29. Kauno herbe vaizduojamas gyvūnas su auksiniu lotynišku kryžiumi tarp ragų 30. Kaune gimusio ir augusio „Nerijos“ ansamblio vokalisto, Baltijos šalių konkurso „Liepojos gintaras“, Antano Šabaniausko premijos laureato inicialai 31. Automobilių tiltas per Nemuno kanalą Kaune, jungiantis Karaliaus Mindaugo prospektą Kauno centre ir Nemuno salą 32. Lietuvos visuomenės veikėjas, generolas, Kauno Karo mokyklos viršininkas, paskutinės tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministras 33. Vienoje jogos sistemų (hatha jogoje) tam tikra kūno padėtis, padedanti medituoti. UŽ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | UŽ LAIMINGĄ KAUNO ŠEIMĄ20 1 4 7 9 12 18 30 2 3 4 3 5 21 24 6 7 27 8 9 10 10 14 11 12 13 16 19 14 28 5 15 16 17 18 8 15 19 22 20 2 21 25 22 23 31 24 13 25 26 6 17 27 11 23 28 29 30 26 31 20 29 32 33 KRYŽIAŽODIS VERTIKALIAI: 1. Buvęs Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris, Kauno „LKKA-Kaunas“ (LMKL) moterų komandos vyr. treneris 2. 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklo savininkas, buvęs Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas 3. Ilgiausias kalendoriaus laikotarpis, skaičiuojamas nuo kokio nors svarbaus įvykio  4. Cheminis sidabro simbolis 5. Automobilio arba traktoriaus važiuoklė su 7.6.transmisijaKiekinisskaitvardisLaisvėsstatulos,Knygnešio skulptūros, pirmųjų lietuviškų monetų, bareljefo Nežinomo kareivio kapui autorius 8. Žodis, reiškiantis gerovę, gėrį ir gali būti naudojamas sveikinantis 9. Aukščiausio akademinio laipsnio san10.trumpaLietuvos krepšininkas, olimpinis ir pasaulio čempionas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, Kauno miesto garbės pi11.lietisAvilio plyšys bitėms lėkti 12. Žibalo parduotuvė 13. Gobeleno technika išaustas audinys, turintis sudėtingą gūrinį siužetą biblinėmis, mitologinėmis ar istorinėmis temomis 14. Lietuvos valiuta 15. Vienintelis plekšniažuvių šeimos atstovas, pasitaikantis ir Lietuvoje 16. Lengvo, minkšto, plastiško, kalaus metalo 17.simbolisAudiniu aptraukti rėmai, naudojami te18. Indijos viceprezidentas,atre 2019 m. viešėjęs Kaune ir pasiūlęs paminklu pagerbti indų nacionalinį didvyrį Mahatmą Gandį 19. Geriausias akrobatinio skraidymo be apribojimų meistras pasaulyje, 2000 m. Kaune praskridęs po pėsčiųjų tiltu aukštyn ratais 20. Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovo, Fortūnos diplomo už daktaro Janušo Korčako vaidmenį I. Paliulytės spektaklyje „Liūdnas Dievas“ savininko inicialai 21. Kauno muzikinio teatro solistas, nuo 2002 m. kasmetinio tarptautinio sceninės muzikos festivalio „Operetė Kauno pilyje“ vienas steigėjų ir organizatorių 22. Ąžuolo vaisius 23. Plūkto molio grindys įvairiuose stati24.niuoseGyčio Norvilos knyga „... valtis“ 25. Didžiausias džiazo festivalis Lietuvoje –„Kaunas... “, užgimęs kartu su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu 26. Kodas, naudojamas jūsų tapatybei patvirtinti, kai jungiatės prie el. bankininkystės ar el. paslaugų 27. Aplikacijos ar svetainės naudojimo žemėlapis ir elementai (klaviatūra, mygtukai, formos ir įvairūs interaktyvūs elementai) 28. Apvalus ar kitokios formos, dažniausiai pailgas indas su uždara ertme viršuje, panašus į vazą 29. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomas techninės būklės tikrinimas, apimantis transporto priemonės ir priekabos tapatumo nustatymą ir jų techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą 30. Mecenatas, padovanojęs net 1683 meno kūrinių kolekciją savo jaunystės mies31.tui KaunuiVienintelis pasaulyje muziejus, garsėjantis didžiule kolekcija (apie 3000 eksponatų), pradėta rinkti dailininko Antano Žmuidzinavičiaus. HORIZONTALIAI: 1. Vienas iškiliausių Lietuvos poetų, Kauno miesto Garbės pilietis, apdovanotas Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo medaliu „PRO ECCLESIA ET PONTIFICE“ 2. Bari antonimas 3. Nata 4. Vienas rečiausių cheminių elementų. Gamtoje jis aptinkamas difuziškai išbarstytas įvairiuose polimetalinėse rūdose 5. Populiari operos arba operetės dainininkė; primadona 6. Virvė su paslankia kilpa gale laukiniams gyvūnams gaudyti 7. Dėkojant sakomas žodis, ačiū 8. Ukrainos raidžių kodas pagal ISO 3166-1 Politinė reklama. Apmokėta iš LVŽS sąskaitos. Spausdino SIA „Poligrā jas grupa Mūkusala“. Tiražas 100 000 vnt. Užs. Nr. 22/07/26 Leidinį rengia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga el. paštas www.lvzs.ltinfo@lvzs.lt

KAUNOLAIMINGĄŠEIMĄ