Mūsų miestas

Ligoninių sujungimo detektyvas. Kodėl pamiršti darbuotojai?

Nuo šių metų pradžios oficialiai į vieną Klaipėdos universiteto ligoninę sujungtos trys gydymo įstaigos: Klaipėdos jūrininkų, Klaipėdos universitetinė ir Palangos reabilitacijos ligoninės. Klaipėdos universiteto ligoninė tapo viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikianti aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas. Tačiau procesas nėra labai sklandus.

„Sujungus tris pajūrio gydymo įstaigas į vieną, atsirado aukščiausio lygio medicinos centras, kuris turi potencialo tapti ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir viso regiono traukos centru. Universitetinio lygio gydymo įstaigos atsiradimas suteiks galimybių visiems – miestui, universitetui, mokslininkams, gydytojams, pacientams. Tikiu, kad ilgainiui jis subalansuos ir pacientų srautus, taip suteikiant postūmį visam Vakarų Lietuvos gydymo įstaigų tinklui“, – pasireiškė sveikatos apsaugos ministras Arūnas

Dulkys.

Naujajai gydymo įstaigai laikinai vadovauti, kol bus išrinktas naujas nuolatinis vadovas, paskirtas buvęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga. Praėjo mėnuo, o būtent prie J. Sąlygos vadovautos Jūrininkų ligoninės kilo nemenkas skandalas. Vasario pradžioje klaipėdietei paskelbus dvi nuotraukas, kuriose užfiksuota didžiulė pacientų, lau -

Seimo narės

Ligitos Girskienės

komentaras:

„Nesiginčysiu, kad Klaipėdos ligoninėse reikėjo tam tikrų permainų ir aš joms tikrai būčiau pritarusi. Reikėjo spręsti problemas dėl pastatų renovacijos, ilgamečių vadovų rotacijos, besidubliuojančių paslaugų ir pan. Klaipėdiečiai jau daug metų laukia vieno modernaus priėmimo skyriaus. Tikiuosi sulauksime, nes impulsyvi, neapgalvota ligoninių pertvarka steigiant naują Klaipėdos universiteto ligoninę, kol kas kelia daugiau problemų nei duoda naudos eilėse belaukiantiems pacientams.

m. vasaris Nr. MM005

Vasario pradžioje klaipėdietė paskelbė dvi nuotraukas, kuriose užfiksuota didžiulė pacientų, laukiančių registracijos pas kardiologą prie Klaipėdos Jūrininkų ligoninės. „Facebook“ nuotr.

Skaityti daugiau 2 psl.

Ligoninių sujungimo detektyvas.

Kodėl pamiršti darbuotojai?

ƒ Atkelta iš 1 psl.

kiančių registracijos pas kardiologą prie Klaipėdos Jūrininkų ligoninės, eilė, kilo didžiulis triukšmas. Ligoninės atstovai pripažino, kad pas kai kurių specialybių gydytojus patekti iš tiesų sudėtinga. Sureagavęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, esą šiuose nuotraukose „telpa visos sisteminės šalies sveikatos sistemos bėdos“.

Tą dieną, kurą ir užfiksuotas ažiotažą sukėlusi eilė, konsultacijai pas kardiologą užsiregistravo net 850 pacientų. Tačiau visi jie tik užregistruoti į laukimo eilę. Kitą mėnesį pas kardiologą pateks mažiau nei pusė jų, nes per mėnesį išdalinama apie 300 „talonėlių“.

Teigiama, esą Klaipėdoje per mažai kardiologų, todėl jie nespėja priimti visų pageidaujančiųjų. Įdomu, ar sujungus tris ligonines situacija pasikeis?

Ministerija aiškinasi

Po šio fakto Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškinasi, kaip gydymo įstaigose organizuojamas pacientų registravimas ir kokių priemonių gydymo įstaigos imasi, kad būtų užtikrinta teigiama pacientų patirtis, registruojantis konsultacijai. Ministerija po rezonansinių įvykių

Klaipėdoje, kuomet pacientai buvo priversti laukti registracijos lauke, gydymo įstaigoms išsiuntė užklausas, kuriose prašoma pateikti duomenis apie pacientų registravimo

praktikas.

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys teigė, kad pacientų registracijos tvarka buvo palikta gydymo įstaigų vadovų atsakomybei, tačiau gauta signalų, kad uostamiesčio praktika galėjo būti taikoma ir kitose šalies gydymo įstaigose.

„Ministerija gavo pranešimų, kad pacientai ir kitur yra statomi į gyvą eilę. Iki šiol aprašu buvo nurodomi pacientų registravimo būdai, o pati tvarka palikta gydymo įstaigų vadovų atsakomybei. Deja, faktai rodo, kad kai kurie vadovai neišlaikė išbandymo organizuoti registraciją pacientams patogiausiu būdu“, –teigia ministras.

Nėra vadovo

Kol kas nuolatinis ligoninės vadovas neišrinktas. Ministras A. Dulkys, paklaustas, kada paaiškės vadovo pavardė, teigė, jog konkursas gali užtrukti ilgiau nei planuota, nes, atrodo, sulaukta per mažai pretendentų.

Iš pradžių dokumentus buvo pateikę septyni kandidatai, bet praėjusią savaitę liko tik keturi, nes trys neatitiko reikalavimų.

„Mane pasiekė pastebėjimai, kad konkurse, ko gero, buvo pernelyg dideli biurokratiniai reikalavimai

dėl tam tikrų dokumentų. Tarsimės, galbūt pratęsime konkursą”, – sakė

A. Dulkys, kuris tars lemiamą žodį, kas iš geriausiai komisijos įvertintų kandidatų taps KUL vyriausiuoju gydytoju.

Ministras teigė, jog net ir pratęsus konkursą, naujasis vadovas turėtų paaiškėti antrame šių metų ketvirtyje.

Pikti liežuviai plaka, esą ministerijai neįtiko galimi kandidatai. Matyt, norima esminių pokyčių.

Iki šiol tiek Universitetinei, tiek Jūrininkų vadovauja sovietmetį menantys vadovai: Vinsas Janušonis gydymo įstaigai vadovauja 41 metus (nuo 1982 m.), Jonas Sąlyga – 31 metus (nuo 1992-ųjų).

Reikalingas vadybininkas

Tačiau klaipėdiečiai išsiilgę pokyčių. Vienas jų pakomentavo straipsnį apie ligoninių sujungimą: „Apskritai jūs matėt, kokios ten apgailėtinos sąlygos? Kalbame apie sovietinį palikimą. O ligoninės kaip atrodo? Slaugos personalo trūkumas, maistas tragiškas, visa kita – irgi (nepatenkinamai). Ten reikia geros vadybos, o ne kažkokio vyr. gydytojo profesoriaus, kuris nieko nesuvokia apie modernią vadybą ir valdymą. Vadovauti ligoninei turi aukščiausios klasės vadovas – vadybininkas! O su medicina (turėtų būti) susiję pavaduotojai. Kažkodėl privačios ligoninės ar medicinos centrai, kad ir su kliento priemokomis, gaudamos valstybės kompensacijas gali būti fantastiškai gražios. Ir kokybė (gydymo) ten kita. O mūsų ligoninė išvis atsilikusi. Yra ir pozityvių ten dalykų, bet iš esmės ten nesąmonė ir chaosas“.

Seimo narės

Ligitos Girskienės komentaras:

Kol kas nematyti ir konservatorių ministro Klaipėdai pažadėtų milijonų. O pinigų reikia ne tik įrangos atnaujinimui, bet ir darbus paliekančių medikų išeitinėms kompensacijoms, atostoginiams sumokėti. Savivaldybė visai nušalinta nuo naujos ligoninės valdymo ir negauna informacijos apie reorganizacijos eigą. Žmonės pikti, nes mėnesiais negali patekti pas reikiamus specialistus, kurių, dėl nestabilių darbo sąlygų, sparčiai mažėja. Nenoriu būti blogu pranašu, bet kol kas ir džiaugtis nėra kuo“.

Raimondo Tamošausko, maistininkų profesinės sąjungos pirmininko, komentaras:

„Nesiimu vertinti sujungimo būtinumo ar nereikalingumo, pacientų eilių, darbo organizavimo, vadovo konkurso ir t. t. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į tuos, apie kuriuos šitoje istorijoje mažai kalbama, apie šių įstaigų darbuotojus. Visi mes stebime kasdien prastėjančią situaciją dėl medicininių paslaugų prieinamumo, bet neskubėkime kaltinti ten dirbančių specialistų ar kito personalo. Dažniausiai tai ne jų, bet sistemos problemos. Ir dirba jie ne šiltnamio sąlygomis. Prisiminkime Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybės istoriją dėl nepakeliamų darbo sąlygų. O kaip dvejų metų senumo istorija mūsų dabartinio mero draugo vadovaujamoje ligoninėje, kai darbuotojai prabilo apie mobingą įstaigoje? Prie viso to dar prisideda vykstančios reformos ir nežinomybė dėl būsimo vadovo. O ir konkursas vyksta kaip slapta karinė operacija - tik retkarčiais išgirstame, kiek yra ir kiek liko kandidatų. Pavyzdys galėtų būti Vilniaus valstybinio operos ir baleto teatro vadovo konkursas, kai viskas vyko pa-

slapčia ir darbuotojai apie nugalėtoją sužinojo tik konkursui pasibaigus. Matome, kokios aistros užvirė.

Kuo toliau, tuo labiau įvairiose mūsų šalies gyvenimo sferose bijoma įsiklausyti į darbuotojų nuomonę. O ypač keista, kai tai vyksta biudžetinėse įstaigose, kurios finansuojamos iš mūsų visų sumokėtų mokesčių.

Darbuotojų įtraukimas į visus reorganizacijos procesus yra būtinas. Lietuvos įstatymai numato galimybę darbuotojų atstovams dalyvauti stebėtojų tarybose. Tačiau tam reikalinga steigėjų valia. Miestas, kaip steigėjas, privalo keisti įstaigų įstatus juose numatant darbuotojų atstovų dalyvavimą įmonės stebėtojų tarybose. Tai yra mūsų visų interesas apsaugant įmones, teikiančias viešąsias paslaugas, nuo tapimo draugų lesyklėlėmis. Ir konkursai vadovų pareigoms užimti turi būti vieši su privalomu kandidatų prisistatymu kolektyvams. Ir atrankos komisijose darbuotojų atstovai galėtų dalyvauti ne tik stebėtojo teisėmis.“

Atkelta iš 1 psl.

Jauni specialistai ir jaunos šeimos stumiamos į užribį

nuomai, kalbos kursams. Numatoma skirti kompensaciją (2 000 eurų) būsto nuomos kaštams padengti ir 400 Eur lietuvių kalbos kursams. Į motyvacinę paskatą galės pretenduoti 64 specialybių atstovai, nusprendę apsigyventi ir dirbti Klaipėdoje.

Iš pirmo žvilgsnio būtų įspūdinga suma. Tačiau vidutinė tinkamo gyventi buto nuomos kaina Klaipėdoje –mažiausiai 350 eurų per mėnesį. Per metus nuomai reikėtų skirti 4200 eurų. Tad Savivaldybės skiriama parama sudarytų mažiau nei pusę nuomos išlaidų.

Tačiau kol kas neteko girdėti, kad kas nors būtų pasinaudojęs tokia parama.

Parama nepasiturintiems

Dr. Konstantino Lotiuk komentaras:

Klaipėda nori tapti ambicingu, jaunus specialistus bei studentus pritraukiančiu miestu, tačiau realybėje didžiausią dėmesį skiria skurstantiems ir socialinės paramos reikalingiems žmonėms, kurie siekia ne kurti pridėtinę vertę, o prašyti vis daugiau paramos.

Užtat išsilavinę, ambicingi ir į gyvenimą besikabinantys specialistai paliekami likimo valiai. „Jie protingi, sugebės ir patys savimi pasirūpinti“, - iki šiol gajus požiūris. Todėl pastarieji renkasi tas savivaldybes, kuriose sulaukia didesnio dėmesio.

„Klaidingai manoma, kad valstybė turi pasirūpinti tik visišką skurdą pasiekusiais žmonėmis. Nepakanka kalbėti tik apie mažas pajamas gaunančius žmones. Aišku, reikia ir jais rūpintis. Tačiau jie ir taip gauna pakankamai dėmesio ir paramos sulaukia tiek savivaldos, tiek valstybės lygmeniu. Tačiau jaunimui, jaunoms šeimoms, dar tik pradedantiems kurti pridėtinę vertę žmonėms, išsinuomoti ar įsigyti būstą tampa tikru iššūkiu“, - sako politologijos mokslų daktaras Konstantinas Lotiuk.

Klaipėdos miesto ilgalaikiuose strateginio planavimo dokumentuose yra užsibrėžtas siekis, kad gyventojų skaičius augtų. Tačiau vis dažniau gyventojai, turintys didesnes pajamas, keliasi į kaimyninę Klaipėdos rajono savivaldybę. Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per paskutinius metus Klaipėdos rajonas pagausėjo 3 244 gyventojais. Gyventojų netenkina gyvenimo kokybė Klaipėdos daugiabučių namų kvartaluose (ypač pietinėje miesto dalyje),

kur dauguma namų yra energiškai neefektyvūs, neestetiškos išvaizdos, viešųjų erdvių ir kiemų infrastruktūra susidėvėjusi ir nepatraukli, nesutvarkyti želdiniai, trūksta vietų automobiliams statyti. Dėl to žmonės siekia susikurti naują gyvenimo kokybę individualių namų kvartaluose užmiestyje.

Tačiau pernai gyventojų skaičius didėjo ir Klaipėdoje. Deja, įtakos turėjo teigiama tarptautinė migracija –daugiau žmonių imigravo negu emigravo. Daugiausiai atvyko pabėgėliai iš Ukrainos. O tai anaiptol ne pačią didžiausią pridėtinę vertę kuriantys bei aukščios kvalifikacijos specialistai.

Kaip

viliojami specialistai?

Siekiant pritraukti Vakarų regiono ir kitų regionų moksleivius studijuoti Klaipėdoje, 2023 m. numatoma skirti 30 stipendijų po 150 Eur 10 mėnesių laikotarpiui Klaipėdos aukštųjų mokyklų I kurso studentams.

Be to, Savivaldybė, siekdama didinti uostamiesčio patrauklumą investuotojams, patvirtino finansinę paskatą aukštos kvalifikacijos specialistams pritraukti iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio. Nuo šiol į Klaipėdą persikelti nusprendę specialistai iš kitų šalies miestų ir užsienio valstybių galės pretenduoti į finansinę paskatą būsto

Užtat siekiant paremti mažas pajamas gaunančias šeimas ar pavienius gyventojus, pramos mastai kur kas didesni. Kadangi lėšos skiriamos iš miesto ir centrinio biudžeto, tai sumos susidaro įspūdingos.

Skiriamos kompensacijos už šildymą, vandenį, atliekų išvežimą ir kitoms būsto išlaikymo išlaidoms. Siekiama, kad namų ūkiai, pritaikius paramą, už šildymą mokėtų ne daugiau kaip dešimtadalį nuo į rankas gaunamų pajamų. Paramos prašytojų ratas žymiai plečiasi.

Šeimoms, auginančias mokyklinio amžiaus vaikus, teikiami nemokami pietūs, nemokamas maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose, parama mokinio reikmenims įsigyti.

Skurstantiesiems taip pat teikiama parama ir maisto produktais.

Socialinio būsto poreikis

Klaipėdos miesto savivaldybėje sudarytame asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše įrašyti 505 asmenys ir šeimos, laukiančios socialinio būsto nuomos. 2023 m. planuojama nupirkti 9 socialinius būstus. Didžiausias poreikis yra vieno kambario butų pirmame aukšte. Jei nebus pasiūlos, bus įsigyjami 2 kambarių butai.

2022 m. buvo parengtas jau ketvirto socialinio būsto fondo gyvenamojo namo (60 butų) statybos techninis projektas. Šiemet jį numatyta pradėti statyti. Numatoma rangos darbų pradžia – 2023 m.

„Įvertinus patirtį aprūpinant būstais socialinės paramos reikalingas šeimas, Klaipėdoje būtų galima pradėti statyti municipalinius būstus, kurie galėtų būti nuomojami jaunoms šeimoms, arba miestui reikalingų profesijų atstovams. Ne vienoje Europos Sąjungos šalyje yra pritaikytas municipalinio būsto modelis, kuris užtikrina saugią ir ilgalaikę būsto nuomą tiems, kas neturi galimybių būstą nusipirkti ar nuomotis rinkos kainomis. Savivaldybės stato būstus ir juos nuomoja, taip užtikrindamos visuotinai prieinamą būstą. Tačiau Lietuvoje nei valstybės, nei savivaldos lygmeniu jaunos šeimos bei jauni specialistai neturi jokios galimybės pretenduoti į panašią paramą. Tik 2018 m. priimtas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas numato galimybę kompensuoti dalį iš banko gautos paskolos: neauginančioms vaikų – 15 proc., auginančioms 1 vaiką – 20 proc. auginančioms 2 vaikus – 25 proc. auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc. Tokia parama atrodo net ne simbolinė, o juokinga. Juolab žinant, kad, pagal tą patį įstatymą, būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta.

Jeigu, šiuo metu, socialinio būsto programa yra skirta daugiau mažas pajamas gaunantiems, socialiai remtiniems gyventojams, tai municipalinis būstas būtų skirtas jauniems, baigiantiems mokslus ir tik pradedantiems mieste įsikurti žmonėms, šeimoms. Nepriimtina sutelkti dėmesį vien į mažas pajamas gaunančius gyventojus. Jauni žmonės, gaunantys vidutines pajamas, neišgali ne tik įsigyti, bet ir išsinuomoti padoraus būsto. Jie nepatenka į socialiai remtinų asmenų kategoriją, tačiau ir pasiturinčiais jų nepavadinsi.

Turime suprasti, kad mes negalime iškart kiekvieno miestiečio padaryti turtingais, bet galime kiekvienam miestiečiui suteikti saugumo jausmą jam pasiūlydami naujausią, aukščiausios kokybės gyvenamąjį būstą. Toks būstas būtų draugiškas šeimai, padėtų formuoti miesto bendruomenes.

Daug darbų jau yra padaryta – numatytos galimos tokio būsto statybos vietos, yra bendradarbiaujama kartu su Švedijos municipalinių būstų asociacija (SABO), ku-

„Jaunimui, jaunoms šeimoms, dar tik pradedantiems kurti pridėtinę vertę žmonėms, išsinuomoti ar įsigyti būstą tampa tikru iššūkiu“, - sako dr. Konstantinas Lotiuk.

riama teisinė bazė. Kad ir kokios reformos dabar vyktų mieste, paprastai miestiečiai to nepajaučia. Municipalinis būstas iškart sprendžia socialinio saugumo, emigracijos, demografines problemas bei kardinaliai pakeičia tiek miesto, tiek regiono veidą.

Klaipėdos mieste šią programą įgyvendinti paprasčiausia, nes mieste nėra grąžintinos žemės, o visa miesto teritorija yra jau suskirstyta detaliaisiais planais. Municipalinį būstą būtų galima statyti net trijose vietose – šiaurinėje, už ligoninių miestelio, Liepų gatvės tęsinyje, už Dangės upės, bei pietinėje dalyje, Taikos prospekto tęsinyje. Municipalinio būsto projektui įgyvendinti rinktumėmės pastarąjį variantą. Nes čia didžiausia gyventojų koncentracija, daug švietimo įstaigų, taip pat ir ikimokyklinio ugdymo.

Miestas turi galimybę pastatyti tiek papildomo būsto, kiek reikia patenkinti eilėse gauti socialinius būstus esančių klaipėdiečių poreikius. Tokiu būdu galima sukurti tokį rezervą, kad kiekvienas žmogus, turintis teisę gyventi Lietuvoje ir turintis oficialų darbą bei pajamas, galėtų gauti savivaldybės skiriamą būstą. Už būstą nuomos mokėti nereikėtų, būtų mokamas tik komunaliniai ir administravimo mokesčiai. Pagausėjus šeimai, pagal poreikį, būstas būtų keičiamas didesniu ir atvirkščiai. Municipalinio būsto programa turėtų veikti su dabar veikiančia socialinio būsto programa. Savivaldybės tikslas – mažinti gyventojų socialinę atskirtį. Tokiu būdu mažėtų socialinio būsto poreikis turi, o pradėtų vyrauti municipalinis būstas“.

Jaunos šeimos ir jauni specialistai paramos sulaukia tik popieriuose.

Rinkliavos lėšos abejotiniems projektams

Vietinė rinkliava, kurią atvažiavę į centrinę Klaipėdos miesto dalį sumoka transporto priemonių savininkai, nepasiteisino. Norinčiųjų atvažiuoti automobiliais iki senamiesčio ar kitų centre įsikūrusių įstaigų ne tik nesumažėjo, bet ir padaugėjo. Pasitvirtino skeptikų prognozės, kad šis mokestis buvo įvestas ne tam, kad sureguliuotų transporto srautus ir skatintų gyventojus rinktis viešąjį transportą, o tik siekiant pasipinigauti.

stovėjimą senamiestyje reikėdavo mokėti tik darbo dienomis.

Liūto dalį, net 1,052 mln. eurų arba 28 proc., surinktų lėšų atsiriekė rinkliavą administruojanti įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“.

904,5 tūkst. eurų išleista transporto kompensacijoms mokėti.

Na, o likę pinigai, galima sakyti, ištaškyti.

Klaipėdoje aplink miesto centrą neužtenka aikštelių automobiliams statyti, todėl jų savininkai mašinas palieka, kur tik randa laisvą vietą.

Pastarąjį argumentą įrodo faktas, kad iš rinkliavos surinktos lėšos naudojamos ne papildomoms stovėjimo vietoms įrengti ar esamoms plėsti, o ištaškomos įvairiems abejotiniems projektams bei elementarioms miesto tvarkymo reikmėms.

Praėjusiais metais vairuotojai į

Klaipėdos miesto biudžetą sumokėjo beveik keturis milijonus eurų - beveik pusantro milijono eurų daugiau nei 2021-aisiais.

Rinkliavą administruojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinio transportas“ vadovas Andrius

Samuilovas paaiškino, esą tokiam augimui įtakos turėjo kelios priežastys. „Mieste išaugo transporto srautas. Visi matome, kad mašinų skaičius tikrai yra didelis. Stovėjimo vietų užimtumas išlieka 80-90 proc. Taip pat prisidėjo parkavimo zonų išplėtimas bei rinkliavos tarifų padidėjimas. Išplėstoje mėlynojoje zonoje surinkome apie 100 tūkst. eurų daugiau“, - sakė A. Samuilovas. 2022 m. tarifas už valandos stovėjimą raudonojoje zonoje pabrango nuo 90 centų iki pusantro euro. Ir jis galioja visą savaitę. Iki tol už

Vietinės rinkliavos už automobilių statymą panaudojimas 2022 metais:

Sritis kuriai panaudotos vietinės rinkliavos už automobilių statymą lėšos Finansavimo šaltinis

1 Darnaus judumo priemonių

miestui priklausančių elektromobilių

stotelių eksploatavimas ir priežiūra

Pasiteiravus, kodėl už šias lėšas nebuvo įrengta nė viena parkavimo aikštelė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus atsakė, kad rinkliavos lėšos skirstomos pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą tvarką.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintuose Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis

vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatuose nustatyta, kad „šia rinkliava siekiama page-

rinti miesto ekologinę būklę, sumažinti automobilių srautus raudonojoje, geltonojoje, mėlynojoje ir žaliojoje zonose, surinkti lėšų, kurios bus naudojamos vietoms automobiliams statyti Klaipėdos mieste įrengti ir eksploatuoti, eismo saugumo gerinimo priemonėms įrengti, rinkliavai administruoti, viešojo transporto nuostoliams dengti ir viešajai transporto infrastruktūrai vystyti bei prižiūrėti, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nenumatytoms viešojo transporto lengvatoms finansuoti“.

Tuo pačiu R. Mockus suskubo

perspėti, kad „2022 m. automobilių stovėjimo aikštelės buvo įrengtos iš kitų Savivaldybės biudžeto lėšų“.

O jų, pagal R. Mockaus pateiktą informaciją, buvo įrengta nemažai: atkarpoje nuo Taikos pr. 7 iki Taikos pr. 11 („Avitela“ iki „Norfos“) daugiabučių kiemuose įrengta 101 automobilių stovėjimo vieta; įrengta automobilių stovėjimo aikštelė Danės g. 9 (21 vieta).

Tiesa, R. Mockus paminėjo, kad pradėti automobilių stovėjimo vietų daugiabučių kiemuose J. Janonio g. 26–28, Malūnininkų g. 2, 10, 8, Smilties pylimo g. 3, Sportininkų g. 5, 9 įrengimo darbai (planuojama įrengti iš viso 233 vietas). Projekto vertė 1,25 mln. Eur. Tačiau šiuos darbus numatyta vykdyti tik 2023-2024 m. Paminėjo, kad atliekama automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo daugiabučių kiemuose projektų ekspertizė: Taikos pr. 59, Kauno g. 3, 7, 9; Kauno g. 13, 15, 17, 19, 23, 23A, 25; Kauno g. 29, 31, 33, 35, 39, 39A, 41; Kauno g. 45, 47. Šiais metais taip pat numatyta pradėti vykdyti automobilių stovėjimo vietų įrengimo daugiabučių namų Kauno g. 29 ir Kauno g. 45 kiemuose pirkimo procedūras.

Klaipėdos miesto savivaldybė neskuba įrengti automobilių stovėjimo aikštelių.

Tačiau žinant, kiek trunka projektavimo ir viešųjų pirkimo procedūros, šių aikštelių reikės palaukti ne vienerius metus.

Seimo narės Ligitos Girskienės komentaras:

„Kiek prisimenu, to tarybos sprendimo pirmajame variante net buvo įrašyta nuostata, kad rinkliava bus įvesta tuomet, kai bus pastatytos kelios aikštelės automobiliams saugoti senamiesčio prieigose, kad į centrą atvažiavę žmonės galėtų po jį vaikščioti pėsčiomis. Vėliau tas sakinys dingo, o buvo įrašyta, kad tos aikštelės bus įrengiamos už surinktus pinigus. Tačiau rinkliava galioja jau antrą dešimtmetį, o apie automobilių saugojimo aikštelę niekas nebekalba. Šios rinkliavos įvedimo bei daugiabučių kiemuose stovinčių gyventojų ir įmonių automobilių apmokestinimo vienas karščiausių „prastūmėjų“ buvo Artūras Šulcas. Tuo metu jis teigė, kad pagrindinis šios sistemos tikslas buvo išlaisvinti centrinę miesto dalį nuo automobilių ir sumažinti taršą kietosiomis dalelėmis. Bet per tuos metus net ir ne specialistui aišku, kad tikslas nepasiektas – automobilių nesumažėjo, o tarša netgi padidėjo. Gal išties reikėjo pirma pastatyti ir įrengti aikšteles senamiesčio prieigose? O iš pateiktų skaičių matyti, kad ir praėjus pusantro dešimtmečio Klaipėdos miesto savivaldybėje niekas nesikeičia – tikrai kyla pagrįstų įtarimų, kad ši rinkliava tebuvo reikalinga „pasipinigavimui“. Naujos aikštelės neįrengiamos, o imituojant veiklą prisigalvojama įvairiausių abejotinos vertės projektų, kad būtų pagrindas surinktas lėšas įsisavinti“.

Už automobilių stovėjimą pernai surinkta rekordinė suma.

Kodėl trukdoma senjorams būti kūrybingiems?

2014 m. buvusias A. Rubliovo mokyklos patalpas Klaipėdos miesto savivaldybė suremontavo ir perdavė kultūros centrui Žvejų rūmams organizuoti ir kuruoti veiklą, vėliau pavadinta Bendruomenės namais. Pirmoji čia įsikėlė Pagyvenusių žmonių asociacija, vėliau ir kitos aktyvios nevyriausybinės organizacijos, kurios iki tol glaudėsi įvairiuose miesto kampeliuose. Taip atsirado Bendruomenės namai, tuo metu sukvietę aktyvius miesto meno mėgėjų kolektyvus po viena pastoge.

Šiuo metu Bendruomenės namuose veiklą vykdo 20 kolektyvų. Jų veikla nėra niekaip finansuojama. Išskyrus, kartą per metus savivaldybė per kultūros centrui Žvejų rūmams skirtą finansavimą kolektyvams skiria 3000 eurų dalinėms transporto išlaidoms apmokėti. Padalinę šią sumą iš veikiančių 20 kolektyvų gauname po 150 eurų. Pagal nuostatus, finansavimą (parašius prašymą) kolektyvas gali gauti, jeigu vyksta į Klaipėdos miestą, Lietuvą (tarptautiniuose projektuose), Kultūros centrą reprezentuojantį renginį.

Nelygu kiek gauta paraiškų, suma yra padalijama po lygiai. Išdalinus visiems prašantiesiems kolektyvams, gauname vos trečdalis sumos, kurios reikia kelionei. Poreikis būtų padidinti skiriamą sumą bent iki 6000 eurų, kad kolektyvai bent kar-

tą per metus dėl vienos koncertinės kelionės galėtų nesukti galvos dėl apmokėjimo.

Taigi, senjorų mėgėjų meno kolektyvai veiklą vykdo savo lėšomis, meno vadovai atlikėjus mokina ir menines programas ruošia be atlygio, kolektyvo nariai savo lėšomis rūpinasi sceniniais koncertiniais kostiumais ir kelionės išlaidomis.

„Kita situacija apsunkinanti senjorų mėgėjų meno kolektyvų veiklą ir saviraišką bei užimtumą yra jų rašomų projektų neįvertinimas ir nefinansavimas. Nes senjorų kolektyvų paraiškos vertinamos bendrai su visomis ir taip konkuruoja su profesionaliais atlikėjais ir menininkais. Ne vieną kartą buvo keliamas klausimas dėl senjorų kultūrinių socialinių projektų vertinimo, bendrauta su Kultūros skyriaus atstovais, buvo tikimasi, kad bendras pasitarimas, ko-

Ambicijos naujos, problemos senos

Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijoje ir įgyvendinimo veiksmų plane išdėstyta vizija iki 2030 m. tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu, kuris būtų geriausia vieta gyventi, dirbti, ilsėtis ir investuoti Baltijos regione. Gražūs žodžiai, tačiau nepateikta jokių būdų, kaip išspręsti įsisenėjusias problemas: užbaigti nesibaigiančias statybas senamiestyje, likviduoti miesto taršos šaltinius, išspręsti viešųjų tualetų stygių ir kt.

Planai

Numatyta, kad reikia augti šiose srityse: jūrinės ekonomikos, bioekonomikos, pažangios pramonės ekonomikos bei kūrybinės ir paslaugų ekonomikos.

Tuo pačiu turėtų būti sukuriamos palankios sąlygos verslui, investuotojams ir talentams, inovatyvi ir ateities ekonomikos poreikius atitinkanti švietimo ir mokslo sistema, o miestas turėtų tapti patraukliu, įtraukiančiu ir pasiekiamu regiono centru.

Todėl, kad būtų solidžiau ir skambėtų įtikinamai Strateginio plano rengėjai prisidengia skydu, esą tikslai įgyvendinami kartu su partneriais – Klaipėdos valstybinio jūrų direkcija, Klaipėdos LEZ valdymo bendrove, Klaipėdos universitetu, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Klaipėdos pramonininkų asociacija.

Realybė

Tačiau šiems siekiams koją kiša trečių šalių sprendimai – dvi privačios pigių skrydžių oro kompanijos paskelbė, kad naikina du skrydžius į Palangą iš vieno Londono bei Glazgo oro uostų. Jei regionas būtų patrauklus, skrydžių tikrai niekas neatšauktų. Priešingai, steigtų naujus maršrutus.

Klaipėdietis inžinierius ekonomistas Algimantas Šniepis, turintis beveik dvidešimties metų vadovau-

jamojo darbo patirtį, apžvelgdamas vieno žiniasklaidos šaltinio antraštes pamėgino pailiustruoti, kaip Klaipėdai sekasi įgyvendinti ambicingus tikslus. „Cituoju kelias LRT antraštes: „Klaipėdos miesto savivaldybės klerkai nesusitvarko su savo pareigomis“, „Turistams Klaipėda įsimins kaip statybvietė?“, „Į senamiestį patekti keblu, o viešųjų tualetų problema nesprendžiama dešimtmečiais“, „Nemiga, stresas, pykinimas ir vėmimas: klaipėdiečių gyvenimą kartina tarša, nepaguodžia ir specialistai – visiškai išguiti smarvės nepavyks“, „Klaipėdos valdžia pripažįsta: žiemai pasiruošti nespėjo, tad miesto gatvės – prastos būklės, kelininkų laukia baudos“, „Iš Klaipėdos išprašytas Dragūnas nenuleidžia rankų: apskundė draudimą koncertuoti, jo užnugaryje – tūkstantinė gerbėjų minia“ ir t. t. Paskutinioji antraštė gal kiek ir iškrenta iš konteksto, tačiau pirmosios iliustruoja dešimtmečiais nesprendžiamas problemas – biurokratinį vilkinimą ir nekompetenciją, negebėjimą užtikrinti gatvių dangos valymo žiemą, niekaip neišsprendžiamą blogų kvapų problemą bei viešųjų tualetų stoką senamiestyje. Nereikia jokių ypatingų strategijų, nereikia išradinėti naujų planų, tiesiog imkime ir susitvarkykime. Kaip normali subrendusi ir pažengusi visuomenė. Kaip tai padaryti? Tartis su miesto bendruomene, rasti žmonėms ir miestui reikalingus sprendimus, įtraukti į

sprendimų priėmimą visų suinteresuotų šalių atstovus. Peržiūrėti savivaldos kokybės vadybos sistemas, jas tobulinti, įgalinti savivaldą veikti efektyviau. Be to, diegti racionalaus išteklių panaudojimo ir išmanaus miesto sprendinius, kurie paspartintų miesto perėjimą prie „žaliosios“ energetikos, didintų įmonių konkurencingumą ir padėtų įgyvendinti klimato ir aplinkosaugos tikslus“,pastebėjo bei sprendimo būdus siūlė A. Šniepis.

Socialinė grąža?

Jam taip pat užkliuvo tezė, esą „įgyvendinant strategiją turi būti užtikrintas tinkamas Savivaldybės funkcijų vykdymas, aukščiausios ekonominės ir socialinės grąžos užtikrinimas“.

„Pavartotas terminas „socialinė grąža“ labai neapibrėžtas. Šioje strategijoje tai tik tezė. Nepaaiškinta, kaip užtikrinti tą socialinę grąžą. Problema ta, kad miesto investicijos nesukuria pridėtinės socialinės vertės. Kuo daugiau skiri lėšų socialinei paramai, sveikatos apsaugai, tuo miestas surenka mažiau lėšų iš GPM.

Ką daryti? Progresyviuose Europos miestuose, kuriuose savivalda siekia skaidrumo, atvirumo ir rūpinasi savo miestiečiais, yra įdiegtas ir taikomas socialinės investicijų grąžos (SROI –Social Return on Investment) metodas.

Pavyzdžiui, įgyvendinant miesto investicijų planą ir vykdant viešuosius

reguojant nuostatus pagerins situaciją, tačiau pasikeitimų ir supratimo nėra“, - stebėjosi kultūros centro Žvejų rūmų bendruomenės namų kultūrinės veiklos specialistė Lina Papievytė – Krivickienė.

Ji teigė, kad pastaraisiais metais, kuomet nė vieno kolektyvo pateikta paraiška negavo jokio finansavimo, tiesiog yra atsisakoma dalyvauti, kurti. Senjorai praranda motyvaciją vykdyti bet kokią veiklą, kadangi jaučiasi ignoruojami, nesuprasti ir nereikalingi.

„Kokius mes norime matyti senjorus, savo tėvus ir senelius...... dejuojančius, besiskundžiančius, ar dainuojančius, šokančius ir užsiėmusius savo mylima veikla. O tam reikia tikrai labai nedaug. Šiek tiek daugiau dėmesio, supratimo ir lėšų“, - įsitikinusi L. Papievytė – Krivickienė.

pirkimus pirkimų dalyviams galima nustatyti papildomas sąlygas, kurios miestui kurtų pridėtinę socialinę vertę. Būtų galima reikalauti pažeidžiamų socialinių grupių tokių, kaip jaunimo, neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių, įdarbinimo rangovo ar tiekėjo

įmonėse, kurių užsakovas Savivaldybė. Tokiu būdu ne tik būtų sumažinta finansinė našta Savivaldybei, turinčiai užtikrinti socialinę paramą, bet būtų kuriamas ekonomiškai ir socialiai sveikesnis miestas“, - vieną iš išeičių pasiūlė A. Šniepis.

Lina Papievytė – Krivickienė ragina nenurašyti senjorų ir skirti jiems deramą dėmesį.

A. Šniepis ragina nekurti ypatingų strategijų. Jo manymu, reikia tiesiog susitvarkyti.

Atgaivinant senamiestį –trypčiojimas ir blaškymasis

Klaipėdos miesto istorijos entuziastai įsitikinę, kad Klaipėdos miesto savivaldybė skiria per mažai dėmesio miesto istorijos puoselėjimui bei pokario ir sovietinės okupacijos metais padarytos žalos kompensavimui, sugriautų pastatų atstatymui, sunaikintų erdvių atkūrimui.

Strateginiame miesto plane numatoma galimybę prisidėti prie Savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektų sutvarkymo, iš da-

lies finansuojant valdytojų vykdomus tvarkybos darbus. Numatoma, kad Savivaldybė kasmet prisidės mažiausiai prie penkių kultū-

Aivaro Kurskio komentaras:

ros paveldo objektų tvarkybos. Tikimasi, kad ši priemonė paskatins ir kitus saugomų kultūros paveldo objektų valdytojus tvarkyti

„Tie pavieniai bandymai finansuoti penkių objektų rekonstrukciją, prisidėti atstatant Šv. Jono bažnyčios varpinę ir planai atstatyti didįjį Memelburgo pilies bokštą tėra lašas jūroje. Senosios Klaipėdos istorija miesto vadovams nerūpi ir nėra reikalinga. Puikus pavyzdys trypčiojimas ir blaškymasis dėl vadinamosios Atgimimo aikštės rekonstrukcijos. Nuo 1991 m. jos vaizdas nepakito. Gerai nors tiek, kad po ja neįrengs požeminės automobilio saugojimo aikštelės. Dar liko vilties, kad kada nors bus atkurtas istorinis Klaipėdos centras su birža ir Biržos gatve. O tą buvo galima padaryti dar prieš 20 metų. Vyko Muzikinio teatro pastato, vadinamojo Dangės skvero priešais jį projektavimas ir rekonstrukcija, taip pat ruošiamasi rekonstruoti Biržos tiltą. O kodėl jo neatkūrus tokio, koks jis buvo kelis šimtus metų iki 1944 m., kuomet sovietai subombardavo visą miesto centrą? Jeigu tie asmenys, kurie atsakingi už miesto plėtrą, būtų į šiuos projektus pažiūrėję kompleksiškai miesto patrioto, o ne sovietinių tradicijų puoselėtojo akimis, turėtume galimybę atkurti visą Naujamiesčio kvartalą: ir Biržos, ir senojo pašto prie upės pastatą, ir net ištaisyti pokario metais padarytą nusikaltimą - ištiesintą Biržos gatvę, atkurti pakreiptą Biržos tiltą. Tačiau, deja, buvo praleista proga turėti kažką panašaus, ką turi lenkai Gdanske ir Elbinge.

Klaipėdiečio teigimu, tai liudija akivaizdžias spragas miesto istorijos žiniose tų miesto administracijos darbuotojų, kurie atsakingi už tolimesnę Klaipėdos, kaip seno Prūsijos miesto, plėtrą.“

savo pastatus. Be to, Savivaldybė finansiškai prisidės prie Šv. Jono bažnyčios bokšto atstatymo. Savivaldybės taryba sutiko priimti Savivaldybei viešosios įstaigos „Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas“ dovanojamus du trečdalius šios įstaigos

Manto Maciko komentaras:

dalininkų dalių. Todėl šiai įstaigai kaip dalininko įnašas 2023 m. bus perduota 170 tūkst. Eur (tokia suma reikalinga bokšto projektavimo darbams). Viešoji įstaiga įgyvendins bokšto statytojo, projektavimo ir statybos rangos darbų užsakovo teises ir pareigas. 75 metrų aukščio bokšto atstatymas turėtų kainuoti apie 3 mln. Eur, visos bažnyčios –apie 16 mln. Eur. Tikimasi, kad Šv. Jono bažnyčios atstatymas ateityje leis atkurti Antrojo pasaulinio karo metu nukentėjusį Klaipėdos senamiestį.

„Klaipėdos senamiesčio ir naujamiesčio atkūrimui reikalingos konsultacijos su Gdansko, Elbingo, Drezdeno atstovais, prisidėjusiais prie šių miestų atstatymo. Pokario architektų siekis atkurti tai, kas buvo sunaikinta II-ojo pasaulinio karo metu, tapo architektūriniu renesansu ir istorinio teisingumo sugražinimu Lenkijoje ir Vokietijoje. Rezultatas - šie miestai tarp labiausiai turistų lankomų Baltijos jūros šalių regione. Šiuo keliu būtina pasekti ir Klaipėdai. Deja, 30 metų trukusios stagnacijos ir postmodernizmo paieškos tapo aklaviete visai kultūros ir architektų bendruomenei. Istorinis miesto siluetas buvo sudarkytas 2006 m. atsiradus K ir D pastatams. Pasigendama įsiklausymo ir į bendruomenių nuomonę, kuomet vyko diskusijos apie Atgimimo aikštės architektūrinę ateitį. Nekreipiamas dėmesys į tai, jog šioje vietoje prieškariu stovėjo ištaigingas Biržos gatvės kvartalas. Būtent Frankfurtas po vietos savivaldos inicijuotų diskusijų su privačiu verslu atkūrė istorinį Dom Romer kvartalą. Kodėl Klaipėda negali turėti savojo analogo su Biržos kvartalu?

Dabartiniams Klaipėdos miesto architektams, kultūros paveldo atstovams bei sprendimų priėmėjams trūksta nuoširdaus įsigilinimo į Klaipėdos miesto istoriją, pagarbos XIX ir XX a. architektūriniams stiliams bei urbanistinei užstatymo struktūrai.

Būtina nustatyti griežtas taisykles Kultūros paveldo ir vertingųjų savybių turinčių objektų rekonstrukcijai, saugoti senąją gatvių struktūrą ir medžiagiškumą, o taip pat - sustabdyti kelią savavališkiems griovimams ir architektūriniams eksperimentams, parengiant senamiesčio ir naujamiesčio atkūrimo koncepciją remiantis išlikusiais brėžiniais bei foto fiksacijomis“.

Klaipėdoje yra ir vienas kitas geros praktikos pavyzdžių, kai privatus investuotojas geba atkurti istorinį statinį ir pritaikyti jį naujai paskirčiai. Deja, kol kas tai tik pavieniai atvejai.

Parama verslui –kompresas mirštančiajam

Sausio mėnesį buvo priimtas svarbus Klaipėdai ir miestiečiams dokumentas – Strateginės veiklos planas iki 2025 m. Kitaip tariant, tai veiksmų, kurie bus įgyvendinami per artimiausius dvejus metus, gairės. Be kitų tikslų jame iškeltas ir vienas svarbiausių - gerinti verslo ir investicinę aplinką Klaipėdos mieste.

Sunku nesutikti, kad tai labai svarbus tikslas, nuo kurio priklauso miesto gyventojų gerovė. Visi vienu balsu sutaria ir niekas tam neprieštarauja. Tačiau apmaudu, kad visus gerus planus įgyvendinti kliudo sustabarėjęs mąstymas ir murdymasis smulkmenose.

Penki punktai

Visuomenei paskelbtame pranešime spaudai išvardyti net penki punktai, kaip bus gerinama verslo ir investicijų aplinka:

1. pilies ir bastionų komplekso restauravimas ir atgaivinimas: II etapas – pilies didžiojo bokšto atkūrimas (2023-2024 m.); III etapas – vakarinės kurtinos atkūrimas ir įveiklinimas;;

2. Ekologinio kempingo įrengimas Smiltynėje;

3. Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijoje iki 2030 m. numatytų priemonių įgyvendinimas;

4. Viešųjų paslaugų smulkiojo ir vidurinio verslo subjektams teikimas verslo inkubatoriuje KUFA.

5. Verslo plėtros sąlygų gerinimas (išlaidų kompensavimas per paskatas).

Klaipėdietės Aistės Jermolajevos manymu, tik trys punktai susiję su aptariama tema. „Tiek pilies bokšto atkūrimas, tiek kempingas Smiltynėje yra svarbūs projektai, tačiau tikrai tai ne tokios svarbos, kad nulemtų bendrą miesto ekonominę

plėtrą“, - stebisi klaipėdietė. Keista, kad trečiasis punktas nurašytas iš skandalingos ir fiasko pasibaigusios Mėlynojo proveržio strategijos. Nors visi rodikliai rodo, tą pripažįsta ir Savivaldybės specialistai, kad strategija neveikia ir jos įgyvendinti nepavyks, tačiau Klaipėdos

Aistės Jermolajevos komentaras:

„Strateginės veiklos plane teisingai įvardijama, kad smulkusis ir vidutinis verslas yra vienas pagrindinių ekonomikos variklių. Sunku su tuo nesutikti. Tačiau šitos programos sudarytojai įsivaizduoja, kad verslas yra kažkokia neapčiuopiama būtybė, kuriai nei nereikia gyvenamosios vietos, kuri neturi nei šeimos, nei vaikų. Kadangi kitose programose net neužsiminta, kad mieste bus statomos naujos mokyklos ar vaikų darželiai. Juk asmuo, gyvenimui ir darbui norinti pasirinkti Klaipėdą, norėtų ir gauti minimalų socialinių paslaugų paketą – vietą mokykloje ar darželyje vaikui, patogią gyvenamąją vietą ir puikią miesto infrastruktūrą. Tačiau šios sritys Klaipėdoje kažkodėl plėtojamos atskirai ir viena su kita nesusijusios. Jei kuriamos darbo vietos, net nesusimąstoma, ar tikrai būtent jų reikia miestui. O jei ruošiamasi statyti mokyklas, tai pasirenkamas toks projektas, kuris bus įgyvendinamas dešimtmetį.

Taip pat skelbiama parama naujoms įmonėms yra juokinga. Suprantama, kad ne miesto savivaldybės administracija nustato mokesčius ir jų dydžius, tačiau miesto administracija galėtų sukurti mechanizmą, kad jaunam verslui kurį laiką kompensuotų sumokamus mokesčius. Manyčiau, tai būtų kur kas didesnė parama verslui nei konsultacijų Kultūros fabrike organizavimas.“

miesto politikai toliau užsispyrę pritaria šitam susikompromitavusiam planui.

Parama ar patyčios?

Kaip paramą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams dokumente įvardijama parama naujai įsteigtoms

įmonėms: rengiami konkursai dėl dalinio finansavimo, organizuojamos konsultacijos, iš dalies kompensuojamos patalpų nuomos išlaidos, organizuojami bendruomenės renginiai, bus sukurta ir startuos KKI inkubavimo programa.

Savivaldybė, siekdama didinti uostamiesčio patrauklumą investuotojams, patvirtino finansinę paskatą aukštos kvalifikacijos specialistams pritraukti iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio. Nuo šiol į Klaipėdą persikelti nusprendę specialistai iš kitų šalies miestų ir užsienio valstybių galės pretenduoti į finansinę paskatą būsto nuomai, kalbos kursams, taip pat pasinaudoti gyvenamosios vietos paieškos paslauga ir konsultuotis kitais su persikėlimu į uostamiestį susijusiais klausimais. Paskata pritraukti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistus į Savivaldybę numato 2 000 Eur būsto nuomos kaštams padengti ir 400 Eur lietuvių kalbos kursams. Skamba gana patraukliai, bet... Į motyvacinę paskatą galės pre-

tenduoti 64 specialybių atstovai, nusprendę apsigyventi ir dirbti Klaipėdoje!

O kaip su siekiais iki 2030 – ųjų pasiekti 190 000 gyventojų?

Taip pat priminsime, kad vidutinė padoraus buto nuoma kainuoja apie 300-350 eurų per mėnesį.

Dar viena citata iš strategijos: „Uostamiestyje nuolat vykdomos verslumo skatinimo iniciatyvos, kurias planuojama vykdyti ir įgyvendinti keliomis kryptimis. Stengiamasi išnaudoti kūrybinio inkubatoriaus infrastruktūrą, teikiamas verslumo paslaugas ir kompetencijas. Vykdomas nuoseklus startuolių ekosistemos Klaipėdoje vystymas. Verslo bendruomenės savo veiklą verslumui skatinti vykdo labai aktyviai. Prie jaunimo skatinimo ypač prisideda specialiai šiam tikslui susikūrusi asociacija „Startup Klaipėda“, asociacija „Mano miestas Klaipėda“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei bendradarbystės erdvės „Light House“, „Spiečius“, Kultūros fabrikas. Vykdomi įvairūs konkursai, verslo skatinimo renginiai, klaipėdiečių verslumo ir finansinio raštingumo ugdymui pasitelkiami aukštųjų mokyklų lektoriai, vyksta moterų verslumo skatinimo iniciatyvos, mokymai, teikiama parama startuoliams, telkiamasi į jaunimo verslumo skatinimo iniciatyvas, rašomi projektai.

Tai labai svarbu, nes vis dažniau sutinkama jaunų žmonių, kurie nori gyventi ir verslą kurti būtent šiame mieste, o kai kurie, pagyvenę Vilniuje ar Kaune, sugrįžta į Klaipėdą argumentuodami, kad čia geresnės sąlygos verslui, kūrybai ir net gyvenimui“.

Atleido darbuotojus

Iškart po informacijos apie Strateginio veiklos plano patvirtinimą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“ įspėjo 70 darbuotojų apie numatomą atleidimą. Įmonė apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, bendrovėje šiuo metu dirba 416 darbuotojų. 100 proc. „Espersen Lietuvos“ akcijų valdo Danijos „Espersen“.

Amžinos Klaipėdos problemos –spūstys ir daugiabučių kiemai

Liepų gatvių tęsinys ir įvažiavimo gatvė į Slengių gyvenvietę – dar viena probleminė susisiekimo tarp miesto ir priemiesčių vieta. Pabaigus Baltijos prospekto ir Šilutės plento transporto mazgo statybas būtina spręsti minėtosios sankryžos problemą. Tačiau pavieniui nei Klaipėdos miesto, nei Klaipėdos rajono savivaldybės šio mazgo neišnarplios. Tam būtinos ne dviejų, o trijų institucijų pastangos.

Būtina rekonstrukcija

Prieš dešimtmetį rekonstruotas vadinamasis Palangos plentas ir įrengtos naujos sankryžos tapo nebepralaidžios. Rytais ir vakarais piko valandomis važiuojantys į Klaipėdą arba grįžtantys į Slengius priversti gaišti laiką milžiniškose spūstyse.

„Eizos mokymo centro“ vadovas Dovydas Eiza įvardijo priežastį: „Įvažiuoti ir išvažiuoti iš Gindulių galima vienintele pagrindine Dangaus gatve. O ji yra siaura, tėra dviejų eismo juostų abiem kryptimis. Todėl Sendvario seniūnijos gyventojams kelionė ir namų ir grįžimas atgal yra didelis galvos skausmas. Daugelis stengiasi nevažiuoti piko valandomis, arba rinktis kitus maršrutus. Tačiau ir tie patenka į spūstis kituose ruožuose. Jeigu būtų galimybė praplatinti šią gatvę, spūsčių būtų galima išvengti, arba jos būtų ne tokios milžiniškos“, - svarstė D. Eiza.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas pripažįsta, kad miesto ir rajono bendradarbiavimas yra reikalingas ir būtinas. „Mūsų rajono priemiestinės teritorijos sparčiai auga. Čia kasmet įsikuria po 2-3 tūkstančius naujų gyventojų. Daug iš jų dirba, mokosi ar gydosi būtent mieste, todėl svarbiausia yra susisiekimas. Ir tai ne tik jau esamo kelių ar šaligatvių tinklo sutvarkymas, kas ir yra daroma, bet ir naujų transporto jungčių su miestu nutiesimas.

Pirmieji žingsniai dėl to jau padaryti. Yra rengiamas Sendvario seniūnijos, Slengių, Mazūriškių, Triušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas, kur numatyti nauji įvažiavimai į Klaipėdą, jie tikėtina padės sumažinti transporto grūstis. Tačiau puikiai suprantame, kad vienas Klaipėdos rajonas to neišspręs. Čia reikia trišalio susitarimo tarp Klaipėdos, Klaipėdos rajono ir Automobilių kelių direkcijos, kad tos jungtis atsirastų“, - išeitis siūlė B. Markauskas.

Jis taip pat siūlė bendrai spręsti kelio į Priekulę nuo Jakų žiedo rekonstrukcijos problemą. Eilę metų žadama šį kelią rekonstruoti, ta-

čiau darbai iki šiol nėra pajudėję, nors šiam keliui remontas jau itin reikalingas.

Reikia tilto

D. Eiza taip pat numatė dar vieną šioje Klaipėdos dalyje anksčiau ar vėliau atsirasiančią problemą transporto bėdą – Šalių dvaro apylinkėse Arimų, Ragainės ir Vėluvos gatvėse sparčiai statomuose kvartaluose įsikursiančių gyventojų automobiliai.

„Jau dabar reikėtų ieškoti galimybės statyti dar vieną tiltą per Dangę, kad šio priemiesčio gyventojai turėtų patogų susisiekimą su miestu. Vieta tiltui galėtų būti numatyta Pievų gatvės tęsinyje iš kurio lengvai įvažiuotum į Šiaurės prospektą“, - sakė D. Eiza.

Tačiau iki 2030 m. nė vienas iš minėtųjų projektų nėra įtrauktas į Klaipėdos miesto strateginį veiklos planą.

Dovydas Eiza stebisi, kad plečiamos aikštelės automobiliams laikyti tuose kvartaluose, kur automobilių yra mažiau. O „miegamuosiuose“ miesto

Stringa plėtra

Daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelių projektavimas, įrengimas ir atnaujinimas Klaipėdos mieste vykdomas tik tuose kvartaluose, kur yra renovuotų namų. Kadangi pietiniuose miesto kvartaluose tokių labai mažai, todėl ir tokių namų gyventojai apie praplėstas aikšteles, kuriose tilptų visi automobiliai, gali tik pasvajoti.

D. Eiza teigia, kad galimybė laikyti automobilį savo kieme daugeliui pietinės Klaipėdos dalies gyventojų yra beveik neįmanoma.

„Pats gyvenau viename tų kvartalų, tai galiu patvirtinti, kad grįždamas namo 19-20 valandą automobiliui vietą rasi tik kito namo kieme. Jeigu išvis rasi. Todėl po darbo daugelis klaipėdiečių tiesiog lenktyniauja, kuris greičiau grįš namo, kad galėtų rasti laisvą vietą savo automobiliui. Man keista, kad tokia, atrodytų, menka problema, taip ilgai sprendžiama. Plečiamos aikštelės tuose kvartaluose, kur automobilių yra mažiau. O „miegamuosiuose“ miesto rajonuose ši problema išvis nesprendžiama“, -

stebėjosi D. Eiza.

Savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 3 d. įsakymu yra patvirtintas Prioritetinis kiemų rekonstravimo darbų sąrašas, kuris parengtas atsižvelgiant į dangų, bendrą kiemo būklę, darbų tęstinumą, ar aplink yra modernizuotų daugiabučių namų. Pagal šį sąrašą šiemet planuojama tęsti pradėtus darbus J. Janonio g. 26, 28, Malūnininkų g. 2, Švyturio g. 8, 10, Smilties Pylimo g. 3, Sportininkų g. 5, 9 kiemuose bei Statybininkų pr. nuo 9 iki 27, Žardininkų g. nuo 2 iki 18 kiemuose. Šių dviejų teritorijų kiemuose planuojama įrengti daugiau kaip 550 automobilių statymo vietų. Taip pat planuojama ir naujų projektų įgyvendinimo pradžia kiemuose: Kauno g. 29, 31, 33, 35, 39, 39A ir Kauno g. 45, 47, Šilutės pl. 18, 20, 22, 24. Šių projektų įgyvendinimas bus tęsiamas ir 2024–2025 m.

Gali prisidėti gyventojai

Daugiabučių namų kiemų infrastruktūrą gerinti ir aikšteles plėsti gyventojai gali inicijuoti patys, tačiau turi įsipareigoti dalį sumos sumokėti patys.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2021 m. balandžio 29 d. patvirtino Fizinių ar juridinių asmenų, pageidaujančių prisidėti savo lėšomis prie Klaipėdos miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų infrastruktūros gerinimo, pasiūlymų teikimo tvarkos aprašą. 2022 m. gautas pirmas gyventojų prašymas prisidėti 10 proc. sava dalimi prie automobilių stovėjimo aikštelių projektavimo, įrengimo. Pirmieji tapo daugiabučio namo Naujakiemio g. 15 gyventojai. Šiemet aikštelė bus suprojektuota, o 2024 m. ji bus įrengta.

rajonuose ši problema išvis nesprendžiama.

Piko valandomis Liepų gatvėje susidaro didelės spūstys.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas.

A.Stankus: „Daryti gera nėra lengva, bet malonu“

Sunku atrasti socialinį projektą prie kurio nebūtų prisidėjęs klaipėdietis kineziterapeutas Audrius Stankus. Žinant, kad vyras dirba kūdikių namuose bei ligoninės priimamajam, studijuoja ir net tarnauja zakristijonu Kristaus Karaliaus bažnyčioje, atrodo, kad vienam žmogui net ir pusės veiklos būdų per daug.

A. Stankus yra baigęs verslo bei kineziterapijos studijas, šiuo metu mokosi masažo technikos. Yra atlikęs praktiką Klaipėdos universitetinėje ligoninės Radioterapijos ir onkologijos skyriuje. Dirba Klaipėdos Respublikinėje ligoninės priimamajame. Taip pat yra Klaipėdos katalikų Kristaus karaliaus bažnyčios zakristijonas.

- Ar žmonės šiais laikais tiki Dievą? Ar tik ateina pasirodyti?

- Tikinčiųjų dar yra. Tačiau į bažnyčia vis dar eiti gėda. Jei sovietiniais laikais tikėti buvo draudžiama ir už tai galėdavo bausti, tai šiais laikais labai paisoma draugų ir aplinkinių nuomonės: „O ką draugai pasakys?“ Tad labai dažnai žmonės į bažnyčia ateina ne per Mišias, o anksti ryte. Kad galėtų pabūti vieni, pamedituoti.

– Audriau, kur tiek pasiryžimo daryti gerą kitiems?

– Esu kilęs iš didelės šeimos. Daug ką veikdavome. Mano tėvelis aktyvus. Tai iš vaikystės atėjo įprotis, kad negalima sėdėti rankas sudėjus ir kažko laukti. Reikia neužmiršti, kad savo gyvybingumu kuriame aplinką ne tik sau, bet ir artimiesiems. Turėjau ir vis dar turiu daugybę veiklų. Atrodo, kad prie kurios beprisiliesčiau – man jos visos tinka. Daryti gera tikrai nėra paprasta ir lengva. Viso to išmoko gyvenimiška patirtis ir charakteris.

Vieno projekto man niekad neužtenka. Apmaudu, kad nepavyko įgyvendinti ilgus metus puoselėtos idėjos sukurti kaimelį seneliams. Planavau paveldėtame žemės sklype įkurti gyvenvietę, kur būtų gyvenę senjorai. Savotiškus senelius namus, tačiau kiekvienas gyventojas būtų gyvenęs atskirame namelyje. Deja, pagal tos savivaldybės Bendrąjį planą toje vietoje galima tik žemės ūkio veikla, o sklypo paskirties keitimas kainuoja didelius pinigus, kurių neturiu. Todėl idėjos teko laikinai atsisakyti.

– Prie kokių socialinių projektų dar prisidedate?

– Šiuo metu prisidedu prie tokių projektų kaip „Stipri ir veikli bendruomenė“, nuo 2005 m. dalyvauju Klaipėdos Dvasinės pagalbos jaunimo centro (DPJC) veiklose. Kiekvienais metais mėgstu įsikūnyti ir

į Kalėdų senelio personažą. Dažnai tai darau už „ačiū“, o jei matau, kad žmonės gali skirti keletą eurų – paprašau, nes juk saldainiai ir kelionė kainuoja. Jau kelerius metus prisidedu prie vaikų svajonių įgyvendinimo. Randu laiko tiek ilgalaikiams, tiek vienadieniams projektams. Daryti gera yra smagu.

– Prieš kelerius metus įgyvendinote „Džiaugsmo savaitgalis už gyvybę?

– Taip, tai buvo 2017-aisiais, Advento ir Šv. Kalėdų laikotarpiu. Savaitgaliais, kai nebudėdavau darbe, prie Klaipėdos dramos teatro, Lietuvininkų aikštėje, Kalėdų senelis laukdavo mažiausiųjų ir jų tėvelių. Drauge šokdavome, žaisdavome, o galiausiai tiesiog apsikabindavome bei nusifotografuodavome. Ši iniciatyva gimė spontaniškai. Atsibudau ryte ir mąsčiau, ką čia tokio nuveikus, kad būtų ir linksma, ir įdomu. Reakcijos buvo tik pozityvios.

– Visuomenėje įprasta, kad žmonės linkę daryti gerus darbus Šv. Kalėdų ar jų laukimo periodu. Ar jums pačiam šiuo metu kyla didesnis noras skleisti gerumą?

– Ne veikla mane susiranda, o aš veiklą. Nemanau, kad tik didžiosios metų šventės sustiprina norą daryti gerus darbus. Juk savo artimą mylime ne tam tikrais periodais, o visuomet. O jei kada ta meilė ir aprimsta – ji vis tiek rusena. Dažnai jos užgesinti neįmanoma. Taip ir su gerumu – jį skleisti reikia nuolat. Net juodžiausiomis dienomis negalime visko mesti, juk po to bus tik dar sunkiau. Visuomet, kai gera ir kai bloga, sakau sau, kad tai praeis.

– Kokią grįžtamąją naudą

jums teikia savanorystė, pagalba žmonėms?

– Turėti daugiau yra gerai, o kokius turtus kaupti pasirenkame kiekvienas individualiai. Išmokau žvelgti į vartotojiškumą kitaip. Verčiau nepirksiu dovanų, bet skirsiu laiko konkrečiam žmogui, nueisiu drauge prie jūros ar į par-

ką. Aš vertinu vidinį džiaugsmą, artimo meilę be blizgučių.

– Kaip nusprendžiate kur sutelkti savo jėgas? Juk savanorystės projektų ir socialiai remtinų grupių yra išties daug.

– Tiesą sakant, nesirenku, bet dalyvauju ten, kur galiu ir kiek ga-

liu. Noriu, kad projektai ar renginiai duotų naudą ne man, bet aplinkiniams. Pastaruosius trejus metus prie socialinių, visuomeninių projektų prisijungiu rečiau, nes turiu daug laiko skirti mokslams. Visgi dažnai, vos radęs laisvo laiko, padarau ką nors gero ir neįpareigojančio. Net ir miego sąskaita. – Kuris socialinis projektas jums pačiam yra įsimintiniausias?

– Performansas „MIRŠTU, KAIP NORIU GYVENTI“, kurį organizavo organų donorystę Lietuvoje skatinantis Irenos Matijošaitienės fondas. Ši akcija kvietė žmones ateiti ir stovint specialioje renginio erdvėje patirti neapibrėžtą laukimo jausmą, laukiant pusvalandį, valandą ar visą parą – tiek, kiek leis galimybės. Aš noriu gyventi ir parodyti, kad gyvendamas ir džiaugdamasis laisve galiu nuveikti labai daug gero. Darant gera – nieko neskauda, nes tu miršti, kaip nori gyventi darydamas gera.

– Kaip manote, kas galėtų mūsų visuomenę skatinti dalintis gerumu? Jei kas nors paklaustų, nuo ko pradėti, kaip atrasti stiprybės, ką atsakytumėte?

– Stiprybės savaime negausi, jos nenusipirksi, ji neatsiras išgėrus energinio gėrimo ar prarijus kelias tabletes. Stiprybė atsiranda kaip dovana ir atlygis už tavo darbą, meilę, tai lyg paskata. Iš pradžių reikia labai daug veikti, greit pavargsti. Tada vėl keliesi ir vėl ari, vėl griūni ir vėl keliesi – svarbu nepasiduoti. Toliau bus lengviau, motyvacija tik didės ties kiekvienu įgyvendintu geru darbu.

Klaipėdietis kineziterapeutas Audrius Stankus dirba kūdikių namuose bei ligoninės priimamajame, studijuoja ir tarnauja zakristijonu Kristaus Karaliaus bažnyčioje.

Klaipėda - (ne) draugiškas miestas jaunimui

Klaipėdos miestas deklaruoja norįs tapti draugišku miestu jaunimui, tačiau pastudijavus Klaipėdos miesto savivaldybės strateginius dokumentus, kurie susiję su jaunimu, akivaizdu, kad dėmesio šiai socialinei grupei skiriama per mažai.

Kažkodėl mūsų uostamiesčio politikai orientuojasi į masinius tarptautinius renginius, kurie vyksta vieną du kartus per metus, į kuriuos atvažiuoja keli šimtai dalyvių. Tačiau renginiai trunka vos kelias dienas, ir tas laikinas jaunų žmonių antplūdis į miestą baigiasi.

Ką reikia daryti, kad jauni žmonės veržtųsi į Klaipėdą ne aplankyti vieną renginį, o norėtų čia mokytis, dirbti ir gyventi?

Klaipėda gyva ne tik per šventes

Prieš dvidešimt metų Klaipėdos universitete studijavo beveik 10 000 jaunų žmonių. Šiemet šio aukštojoje mokykloje liko vos 2500 studentų, net keturis kartus mažiau nei 2002 m. Klaipėdietė Gabrielė Bočkutė, kaip ir didžioji dauguma miesto jaunimo studijas pasirinko ne savo gimtajame mieste. Šiuo metu mergina studijuoja farmakologiją Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Kaip teigia pati Gabrielė, ji būtų mielai pasilikusi arčiau šeimos ir pasirinkusi Klaipėdą, tačiau studijų krypčių pasiūla Klaipėdos universitete yra ribota. Galima pasidžiaugti, kad mergina pasiryžusi baigusi mokslus grįžti gyventi į uostamiestį. „Norėčiau, kad Klaipėdoje šurmuliuotų jaunimas ne tik vasarą, kad jauni žmonės čia norėtų atvykti ir pasilikti, kad stojant į aukštąsias mokyklas Klaipėda skambėtų kaip vienas iš

populiariausių pasirinkimų. Juk čia mes turime jūrą, kurios niekada neatstos Vilniaus ar Kauno parkai, alėjos ar aikštės“, - apie savo misiją kalbėjo G. Bočkutė. Sausio mėnesį buvo patvirtintas

Klaipėdos miesto strateginės veiklos planas, kuriame yra numatytas skirsnis, skirtas jaunimo reikalams. Ir kas gi geriau įvertins numatytų tikslų aktualumą, jei ne patys jauni žmonės?

„Pripažinsiu, veiklos plane yra numatyta nemažai jaunimui aktualių klausimų, tačiau savo turiniu ir tikslais jie yra neambicingi ir toli gražu nepatenkinantys relių poreikių“, – savo vertinimą pateikė G. Bočkutė

Stipendijos išrinktiesiems

„Norima pritraukti Vakarų regiono ir kitų regionų moksleivius ir jaunuolius Klaipėdoje studijuoti, dirbti ir gyventi, pristatyti Klaipėdą kaip studijų, verslo ir draugišką jaunimui miestą. Tam 2023 m. bus skiriama 30 stipendijų Klaipėdos aukš-

tųjų mokyklų I kurso studentams (po

150 Eur 10 mėnesių laikotarpiui),“

- rašoma Strateginės veiklos plane.

„Miestas nori pritraukti jaunimą studijuoti, todėl skirti stipendijas logiškas sprendimas. Tačiau 30 stipendijų yra tarsi „paukščiuko” uždėjimas, tarsi kažkas daroma, bet realy-

bėje šis skaičius yra visiškai nereikšmingas. Vien tik Klaipėdos valstybinė kolegija šiais mokslo metais pasirašė sutartis su 930 pirmakursių. Ir tai tik viena aukštoji Klaipėdos mokykla. O mieste mes jų turime net aštuonias! Preliminariai skaičiuojant, gauti tokią stipendiją gali vos 0,5 proc. Klaipėdoje studijuojančių asmenų. Be to, neaiškūs kriterijai, kurios aukštosios mokyklos gaus stipendijas, o kurios ne? Ir pagal kokius kriterijus bus atrenkami studentai?“ – svarstė G. Bočkutė.

Per mažai savanorių

„Jaunimo savanoriškos tarnybos įgyvendinimo Klaipėdos mieste programa, kuria siekiama finansuoti savanorišką veiklą organizuojančių organizacijų vykdomas jaunimo savanoriškos tarnybos programas. 2023 m. planuojama iš dalies finansuoti vieną savanorišką veiklą organizuojančią organizaciją bei į programą įtraukti 15 savanorių“, - apie jaunimo savanorystę rašoma dokumente. Šis punktas taip pat sulaukė merginos kritikos. „Planuojama finansuoti vieną savanorišką veiklą organizuojančią organizaciją bei į programą įtraukti 15 savanorių. Kodėl tiek mažai? Juk kalbame apie Klaipėdos miestą. Ar tikrai 15 savanorių įsitraukimu galime tvirtinti, kad tai pakankamas skaičius? Žinant, kad jaunimu

laikomi nuo 14 iki 25 metų amžiaus jaunuoliai, Klaipėdoje tokių yra 20648 (Registrų centro duomenys)“, - stebėjosi G. Bočkutė.

Formalus

įdarbinimas

2022 m. Klaipėdoje buvo įgyvendinta Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa. Dalyvauti joje norą išreiškė 14 įmonių, kurios vasarą dviem mėnesiams įdarbino 37 mokyklinio amžiaus jaunuolius. 2023 m. planuojama ir toliau organizuoti šios programą vykdymą ir pritraukti 14 darbdavių bei įdarbinti 37 jaunuolius. G. Bočkutės teigimu, tai yra nulinių ambicijų tikslai. „Jei programa pernai buvo sėkminga ir darbdaviams pavyko įdarbinti 37 jaunuolius, kodėl šiemet nedidinti pajėgumo ir nebandyti plėsti šio projekto?

Palanga puikiai pasižymi nepilnamečių įdarbinimu vasaros metu. Klaipėda – 10 kartų didesnis miestas ir galėtų įdarbinti ne mažiau kaip 500 moksleivių“, - aukštesnių siekių stygiumi stebėjosi G. Bočkutė.

Taigi Klaipėdoje neturime ambicingų planų.

„Manau viena pagrindinių priežasčių yra tai, kad savivaldoje sprendimus priima asmenys, kuriuos nuo jaunimo skiria kelios dešimtys metų.

Taip, vyresni valdininkai yra sukaupę patirtį įgyvendinant projektus, bet tik jauni žmonės, gali atnešti naujų, veržlių ir drąsių idėjų miestui,“ – argumentavo G. Bočkutė.

Mergina yra vienas iš retų akty-

vaus ir neabejingo jaunimo pavyzdžių. G. Bočkutė prisijungė prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir dalyvaus Klaipėdos miesto Tarybos rinkimuose. Būdama Tarybos nare G. Bočkutė siektų atstovauti jaunimo interesams: skatinti jaunimo įtraukimą į politiką, spręsti su mokslu ir karjera susijusius klausimus, skirti daugiau dėmesio laisvalaikio ir kultūros skatinimui.

Mergina norėtų, kad Klaipėda išnaudotų savo turimą potencialą ir taptų patrauklia „Verslo atostogų“ sostine. „Daugybė Vilniaus ir Kauno įmonių organizuoja tokias „darbostogas“ Birštone, Druskininkuose. Klaipėda turi būti viena iš prioritetinių lokacijų, suteikianti tinkamą infrastruktūrą ir pramogas,“ – priduria G. Bočkutė.

Jūrinė ekonomika – ne tik krova

„Mano vizijose Klaipėda bus stiprus jūrinis miestas bei Baltijos šalių centras. Klaipėda - tai vartai į jūrine valstybe. Tačiau kol kas mes tikslingai tolstame nuo mano išsakytos vizijos ir artėjame prie to, kad tapsime tik miestu prie jūros“, - įsitikinęs kapitonas Romas Karmazinas.

R. Karmazinas ragina suprasti, kad jūrinė ekonomika, nėra vien tik krova uoste. Visi pasaulio miestai, priėjimą prie vandens išnaudoja įvairiomis kryptimis, todėl ir Klaipėdoje turi atsirasti modernus, šiuolaikiškas požiūris į jūrą ir jos teikiamą potencialą gyventojams, verslui ir miesto svečiams.

Uosto svarba tiek miestui, tiek valstybei neabejoja ir dabartinės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovai. Ne veltui strateginiuose miesto plėtros planuose yra siekiama išnaudoti miesto prie vandens pranašumus. Todėl planuojama plėtoti pramoginę laivybą vidaus vandenyse – parengus techninę dokumentaciją įkurti vidaus vandenų uostelius Dangėje bei mažųjų laivų prieplauką Kuršių mariose.

Pagal parengtą veiksmų planą dėl Dangės pritaikymo laivybai 2023 m. planuojama įrengti penkias pontonines prieplaukas, skirtas vandens autobusui švartuoti (galinė stotelė – Botanikos sode, likusios keturios stotelės – Tauralau-

kio, Žolynų, Dangės vingio, Liepų). Planuojama, kad navigacijos Dangėje sezonas prasidės balandžio 1 d. ir truks 180 dienų.

R. Karmazinas teigiamai vertina šį projektą. Taip pat neabejoja, kad būtina įrengti pramoginių laivų prieplauką įrengti Kuršių marių pakrantėje.

„Čia galėtų būti modernus nacionalinis pramoginių laivų uostas su visa reikiama infrastruktūra. Tačiau nevertėtų užmiršti ir Smiltelės upės žiočių. Čia jau yra susiformavusios laivybos tradicijos, veikia laivelių savininkų bendruomenė. Reikėtų tik išvalyti akvatoriją ir įrengti prieplaukas“, - įsitikinęs R. Karmazinas.

Jis išskyrė keturias svarbias sritis, kurias reikėtų puoselėti:

1. Pramoginė laivyba: skatinti pramoginę laivybą, įrengti jai reikalingą infrastruktūrą pietinėje miesto dalyje bei Smiltalės upelio žiotyse;

2. Jūrinė kultūra: inicijuoti jūrinių pramogų, verslo ir švenčių atsiradimą.

Atidaryti buriuotojų mokyklą pietinėje miesto dalyje. Pagerbti jūrinės istorijos atminimą, įrengti Klaipėdai ir Lietuvai nusipelniusių jūrininkų atminimo alėją. Klaipėdos vizualinį veidą orientuoti į jūriškumą, įrengti daugiau jūriniam regionui būdingos augalijos mieste.

3. Dangės įveiklinimas: keleivių pervežimas Dangės upe galėtų tapti ne tik patogiu judėjimo sprendimu miesto ir užmiesčio gyventojams, bet ir patrauklia pramoga miesto svečiams. Turėtume spartinti reikalingos infrastruktūros įrengimą: pritaikyti krantinių infrastruktūrą, įrengti poilsio zonas, apžvalgos aikšteles, judėjimo takelius.

4. Pagarba jūrinei profesijai: skatinti jaunimą, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu organizuoti motyvacines ir supažindinančias su profesija akcijas regiono vidurinėse mokyklose. Tuo pačiu reikėtų gerinti studentams skirtą infrastruktūrą: bendrabučius, mokymosi erdves, suteikti šiuolaikiškas mokymosi priemones.

Kapitonas Romas Karmazinas.

Gabrielė Bočkutė, farmacijos studijų magistrantė

Pramogos

Klaipėdos miestas 11

Klaipėdos sportas –griaunama, kad statytume

„Sporto politika Klaipėdoje stebina – iš miesto biudžeto finansuojamos komandos, kurios nepasiekia jokių reikšmingų rezultatų. Kalbu apie krepšinio ir futbolo klubus. Tačiau ignoruojama sparčiai populiarėjanti ir vis daugiau jaunųjų klaipėdiečių pritraukianti sporto šaka ledo ritulys. Jai neskiriamas joks finansavimas, net neplanuojama miesto lėšomis statyti sporto salę, skirtą žiemos sporto šakoms“, - stebisi Klaipėdos Kineziterapijos ir reabilitacijos klinikos savininkas Jurandas Altuchovas.

Šias ir kitas mintis J. Altuchovas išsakė susipažinęs su Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Strateginės veiklos planu.

Ir išties, pastudijavus naująjį Strateginės veiklos planą, į aki krenta įvairios keistenybės. Be gražių žodžių šioje strategijoje mažai apčiuopiamų ir naudingų projektų.

Plane rašoma, kad sporto srityje siekiama sukurti ir įgyvendinti motyvuojančios sporto sistemos (fizinio aktyvumo ir aukšto sportinio meistriškumo) modelį, didinti kūno kultūros ir sporto paslaugų prieinamumą miesto gyventojams bei toliau investuoti į sporto infrastruktūros atnaujinimą.

2023 m. miestas planuoja parengti dengto futbolo maniežo statybos techninį projektą ir pradėti vykdyti jo statybos rangos darbus, pradėti rengti Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos pastato (maniežo) renovacijos techninį projektą,

tęsti miesto bendrojo ugdymo mokyklų stadionų atnaujinimą, nuo 2024 m. vykdyti naujos sporto salės šiaurinėje miesto dalyje statybos darbus, pastatyti Klaipėdos sunkiosios atletikos centrą.

Tolimesnės ateities planuose numatyta pastatyti regioninį futbolo stadioną. Tam tikslui 2023 m. planuojama atnaujinti galimybių studiją, 2024 m. – suorganizuoti architektūrinį konkursą, 2025 m. – pa-

Eglės Vaupšaitės, Klaipėdos baseino sporto dalies vadovės, komentaras:

„Sveikintina, kad pagaliau atkreiptas dėmesys į lengvosios atletikos maniežo atnaujinimą. Sprendimas atnaujinti miesto stadionus - sveikintinas, tačiau jie labai retai naudojami ir dažniausiai stovi tušti arba net užrakinti.

Prie šio plano įgyvendinimo turėtų būti pridėta ir jų įveiklinimo programa.

Tam galėtų būti pasitelkiama bendruomenė, skirti jai deramą dėmesį ir pagalbą. Plėtros plane figūruoja futbolo ir sunkiosios atletikos centrai. Tačiau sporto objektų Klaipėdoje, kurie reikalauja dėmesio yra ir daugiau“.

rengti techninį projektą. Klaipėdos mieste įgyvendinamas vienas iš tikslų – kurti pažangią ir pilietišką visuomenę, skatinant jaunimo, su jaunimu dirbančių ir bendruomeninių organizacijų veiklą, iniciatyvas ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje. 2023 m. Savivaldybė tęs jaunimo organizacijų stiprinimo ir jaunimo politikos plėtojimo bei jaunimo savanoriškos tarnybos įgyvendinimo Klaipėdos

mieste programų dalinį finansavimą. Siekiant vykdyti atviro darbo su jaunimu ir darbo su jaunimu gatvėje plėtrą šiaurinėje ir centrinėje miesto dalyse, Klaipėdoje nuo 2023 m. numatoma pradėti iš dalies finansuoti 2 naujas programas – atviro darbo su jaunimu Klaipėdos mieste ir darbo su jaunimu gatvėje Klaipėdos mieste.

Pasak J. Altuchovo, puiku, kad greta mokyklų atnaujinti ir toliau at-

naujinami sporto aikštynai. Tačiau jie tušti!

„Reikia ne tik, kaip sakoma, investuoti į betoną, bet ir sudominti jaunimą, įtraukti į sportines veiklas. Neužtenka pastatyti krepšinio stovą ar futbolo vartus. Reikia stengtis, kad šie sporto aikštynai nestovėtų tušti. Jeigu to nebus daroma, tai ir strategijoje užsibrėžti tikslai liks tik skambios deklaracijos“, - pastebėjo klaipėdietis.

Jurando Altuchovo, Neįgaliųjų reikalų tarybos nario komentaras:

„Strategijoje yra tikrai gerų dalykų. Vienas jų – planuojamas statyti dengtas futbolo maniežas. Jei šis projektas bus įgyvendintas, tai bus tikrai pozityvus dalykas. Taip pat sveikintina ir sunkiosios atletikos sporto centro statybos idėja. Klaipėda yra senas šios sporto šakos tradicijas puoselėjantis miestas. Kad ir kaip vertintume kai kuriuos trenerius, jie išugdė nemažai puikių sunkiaatlečių ir šiai sporto šakai davė tikrai daug. Todėl reikia nesustoti ir siekti naujų tikslų.

Tačiau stebina tai, kad nebekalbama apie daugiafunkcio sporto centro buvusios antrosios vandenvietės statybas. Negi per dvejus-trejus metus nieko nebus padaryta? O juk planuota statyti ir ledo ritulio, ir tinklinio, ir teniso sporto šakoms pritaikytą paviljoną.

Todėl stebina ledo ritulio sporto šakos ignoravimas. Klaipėdoje yra kelios vaikų komandos, gal penkios suaugusiųjų komandos. Tačiau jos visos priverstos treniruotis vieno prekybos centro privačioje ledo arenoje. Suaugusiesiems

ten skirtas laikas arba 22 valandą, arba 7 ryte. Tai nenormalu. Strategijoje kalbama gana aptakiai, nenurodant skaičių, bet, manyčiau, kad irklavimo ir dviračių sporto treniruotes Klaipėdoje lanko tikrai mažiau vaikų nei ledo ritulio užsiėmimus. Tačiau šią bendruomenės dalį miesto valdžia ignoruoja. Nors tai yra labai brangi sporto šaka. Vien reikalingą įrangą nupirkti kainuoja šimtus eurų ir daugiau. Lėšų yra. Skiriama šimtai tūkstančių eurų profesionaliems krepšinio ir futbolo klubams. Tačiau kokius rezultatus rodo minėtosios komandos? Nekvestionuojų paramos profesionaliems klubams. Bet jei remiame jas mūsų visų pinigais, tai norisi kur kas geresnių rezultatų.

O žinote, kas labiausiai prajuokino? Miestas numatė statyti naują sporto salę šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje. Tam skiria daugybę pinigų ir administracinių resursų. Tačiau vos prieš kelis mėnesius nugriovė visiškai

gerą ir neseniai remontuotą salę miesto centre šalia piliavietės! Griauti seną, kad būtų pastatyta nauja - tai akivaizdžiausias neūkiškumo pavyzdys“.

Atnaujinti sporto aikštynai Klaipėdoje atgyja tik per didžiąsias šventes. Paprastai jie dūla nenaudojami.

Seimo nario Valiaus Ąžuolo komentaras:

„Sveikinu Ligitos sprendimą prisiimti atsakomybę už klaipėdiečių ateitį. Klaipėda yra trečias miestas pagal gyventojų skaičių, svarbiausias Vakarų Lietuvos pramonės ir kelių, geležinkelių ir jūrų transporto centras, tačiau šiuo metu asocijuojasi su provincijos miesteliu prie jūros. Susidaro įspūdis, kad pastaruosius keliolika metų Klaipėda net nesistengia išnaudoti savo potencialo ir gyvena įsijungusi autopiloto režimą. Nematyti miesto vadovų pastangų.

Mūsų mylimo uostamiesčio išrinkti atstovai reti svečiai ir centrinės valdžios institucijose, todėl klaipėdiečių lūkesčiai dažnai lieka neišgirsti.

Galiu tik pasidžiaugti savo kolegės Seimo narės, Ligitos Girskienės aktyvumu dirbant Seime. Ji - viena aktyviausių Seimo narių pagal individualiai pateiktų įstatymų projektų skaičių. Visada pasiruošusi argumentuotai oponuoti ir apginti savo poziciją.

Kviečiu klaipėdiečiu rinktis vertybėmis vienijamus žmones, o ne postų ir valdžios, bet kokiomis priemonėmis siekiančius.“

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užsakymo Nr. 1846822. Tiražas 15 000 egz. Spausdino „Polska Press Sp. z o. o. oddziaI Poligrafia”

„Mūsų miestas” leidėjas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Gedimino pr. 28 LT-01104.