Savivaldos rinkimų programa (Marijampolė)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2023 m.

SAVIVALDOS RINKIMŲ PROGRAMA

ne tik saviems. Marijampolė – Tau!“

LVŽS kandidatas į Marijampolės merus Kęstutis Tumelis:

„Jeigu versle paslaugos būtų nekokybiškos arba iš viso nebūtų teikiamos, toks verslas sužlugtų kitą dieną, tačiau toleruojama, kai savivaldybės įstatymu nustatytos paslaugos vėluoja arba teikiamos prastai ir žmonės netenka kantrybės. Taip neturi būti, “ – sako Kęstutis Tumelis, kurio kandidatūrą į Marijampolės merus iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kitąmet keturiasdešimtmetį švęsiantis verslininkas šiuo metu dirba su Lietuvos ir užsienio kompanijomis duomenų saugumo ir programavimo srityse. Jis pabrėžia, kad tikslumas, atsakingumas ir operatyvumas lemia sėkmę bei teigiamą partnerių požiūrį jo versle. „Ne išimtis ir savivaldybės reikalai, kuriems taikyčiau tuos pačius principus, nes savivaldybės „klientai“ – visi miesto žmonės, kurie tikisi žmogiško santykio, greito sprendimo ir pagalbos. Mano rūpestis – per maksimaliai greitą laiką perorganizuoti savivaldybės darbą taip, kad nė vienam gyventojui netektų nusivilti biurokratais, kurie Lietuvoje laikomi lėčiausiai dirbančiais ir, kaip žmonės sako, dedantys daugiau pastangų nieko nedaryti, nei padaryti gerai ir padėti žmogui“, – sako K. Tumelis.

jampoliečiai – tai žmonės, kurie ir yra pati Marijampolė, mes sukūrėme šį miestą kartu tokį, koks jis yra dabar.

» Pats esate marijampolietis ir Jums gerai žinomos šio krašto problemos, kodėl neišvykote, tarkim, į sostinę arba į užsienį, kur gabiems jauniems žmonėms siūloma daugybė galimybių?

Mano abu tėvai yra marijampoliečiai, tad aš esu ne pirmoji karta Marijampolėje. Mama buvo pradinių klasių mokytoja, dabar dirba vaikų darželyje pavaduotoja. Tėtis – IT specialistas. Turiu brolį ir dvi seseris, auginu dukrytę. Esame didelė šeima, kuri turi žmogiškų svajonių ir lūkesčių šiame mieste – kad visiems būtų gera ir saugu, kad niekas net negalvotų Marijampolės keisti į kitą miestą, kad baigę mokslus grįžtų čia.

Visą mano karjerą lydėjo daugybė projektų, kurie susiję su žmonių geresne savijauta, esu dirbęs prie darbuotojų skatinimo programų, kurios naudą juto ir darbdavys, ir darbuotojas. Matau, kad tai galima puikiai pritaikyti savivaldybei ir tai nieko nekainuos, jei marijampoliečiai norės – reikės mano, kaip mero ir kaip administracijos vadovo, žinių ir pastangų. Tai, ką išmokau studijuodamas verslą iš Ričardo Bransono (angl. Richard Branson), Iljos Laurso, Algirdo Karaliaus, žinau, kaip pritaikyti ne versle, o viešajame sektoriuje – būtent savivaldybėje. Ir šiandien domiuosi didžiųjų kompanijų vystymo strategijomis, nepraleidžiu jokių naujovių. Aš tikiu, kad galima daug pasiekti mūsų mieste, todėl turiu didelių vilčių bei lūkesčių miesto valdžiai. Žinau, kad pats galiu būti labai naudingas Marijampolei. Nenoriu, kad tai, ką ką tik pasakiau, manęs nepažįstantys žmonės, perskaitytų kaip puikybės išraišką. Jokiu būdu nesipuikuoju, mane pažįstantys tai žino. Aš noriu būti naudingas ir savo sukauptą patirtį nuoširdžiai panaudoti gimtam miestui, kuriame auga ir augs mano vaikai. Visą savo gyvenimą žinojau, jog čia mano namai, čia užaugau, dirbu, gyvenu ir čia pasensiu. Miestas visada mane saugojo, visada buvo mano prieglobstis ir namai. Nors ir trumpam išvažiuodavau iš Marijampolės, vis laukdavau, kada galėsiu vėl grįžti. Marijampolė – tai ne tik vieta, kuri turi vardą ar vietą. Grožio jai teikia ne pastatai ar gatvės, bet žmonės – visada mieli, pozityvūs ir draugiški. Mari-

» Kalbant su Jumis, atrodo, kad Jūs labai pozityviai mąstantis žmogus, kuris negaili gražaus žodžio nei marijampoliečiams, nei pačiam miestui. Bet, jeigu pasiryžote būti meru, dažniau teks susidurti su nemaloniais dalykais?

Tiesa, kaip ir visose bendruomenėse, nėra namų be dūmų. Aš manau, kad mano pozityvumas ir energija padėtų tuos dūmus išsklaidyti greičiau. Man taip pat labai svarbūs tam tikri principai ir taisyklės. Nebūčiau tolerantiškas ar užmerkiantis akis prieš tuos, kurie naudojasi savo padėtimi, išnaudoja miesto resursus savo reikmėms ir panašiai. Su komanda esame rimtai ir kovingai nusiteikę prieš negeroves, korupciją, įstatymų pažeidėjus, bet drauge esame laisvi dirbti su sąžiningai kuriančiais miestą, jo kultūrinį, sporto gyvenimą. Matydami tokią miesto viziją, lengviau tvarkysimės su tuo, kas nėra pozityvu.

» Žmonės labai nusivilia politikais, ypač, kai mato, jog jie tik daug kalba, bet kai ateina laikas ką nors padaryti, taip ir nepadaro. Užuot padėję visiems, renkasi savo ratą ir jo interesus. Matome, kas vyksta centrinėje valdžioje – Seimo daugumoje ir Vyriausybėje. Buvo daug pažadų, bet darbų nematyti... Atrodo, kad niekas paprastų žmonių ir jų problemų net nemato...

Aš jaučiu ir matau, ką matote ir Jūs. Tik noriu pabrėžti, kad nereikia nusivilti, ne visi politikai yra tokie. Galbūt ši valdančioji dauguma ir siekia, kad kuo daugiau žmonių nusiviltų ir neateitų į rinkimus, nes kuo mažesnis procentas ateis, tuo daugiau galimybių turi šita valdžia išsilaikyti. Todėl visus labai kviečiu ateiti į rinkimus ir išreikšti savo valią balsais. Kviečiu visus tokiu būdu protestuoti prieš tas negeroves, kurias matote. Nerinkite šitos valdžios partijos atstovų niekur: nei į savivaldą, nei į Seimą. Tegul jiems būna pamoka ir ženklas, kad Lietuvos žmonės ne kokie tarnai, neišmanėliai ar dar kažkokie, kaip šitos valdžios atstovai mėgsta sakyti. Balsuokite už „valstiečius“ ar už ką norite, tik ne už juos. Dėl pasirinkto kelio noriu pasakyti labai konkrečiai – visada jaučiau, jog turiu atiduoti duoklę Marijampolei, nes tai mano miestas. 2008 metais įsitraukiau į politinę veiklą ir netrukus 2011 metais išdrįsau dalyvauti savivaldos rinkimuose pirmuoju numeriu. Susi-

pažinau su begale nuostabių žmonių, visuomenininkų, kuriuos vedė vieningas tikslas – puoselėti Marijampolę. Tikėjau, jog jauni žmonės – Marijampolės ateitis. Tačiau pradėjus politiko karjerą, teko ir smarkiai nusivilti. Supratau, jog jaunas, „nesugadintas“ žmogus taip pat turi ir trūkumų –jis yra pažeidžiamas vien dėl to, kad neturi patir-

Marijampoliečiai – tai žmonės, kurie ir yra pati Marijampolė, mes sukūrėme šį miestą kartu tokį, koks jis yra dabar.

ties. Todėl pastaruosius metus skyriau politiniam tobulėjimui bei verslo skatinimui. Per šiuos metus mačiau, kaip Marijampolė kilo ir gražėjo, tačiau pastebėjau ir daug neteisybės.

» Kokios?

Mačiau, kaip skirstomi žmonės į partinius ir ne. Mačiau, kaip vienus priima šypsodamiesi, o kitus išveja, nes gali tai sau leisti. Mačiau tą nelygybę tarp žmonių, kurie visi turėtų būti lygūs. Šokiruodavo atvejai, kai paramos gavimo galimybę spręsdavo ne teisės aktai, o darbuotojo požiūris į tave. Pagaliau perrašytos taisyklės. Retas, kuris iš mūsų suprantame, jog marijampoliečiai – darbdaviai, o savivaldybės, t. y. visų mūsų, darbuotojas – tarnautojas, kuris turi padėti. Reikėjo daug metų, kol pasikeitė požiūris į policininkus, kad šie pareigūnai yra tam, kad mus saugotų, o ne būtų laikomi baudėjais. Naiviai tikėjausi, jog kada nors problemos savaime išsispręs ir įsivyraus Marijampolėje bent pakenčiama teisybė. Tačiau klydau – vieni žmonės keitė kitus. Nusistovėjusi tvarka taip ir liko – matyt, likti toje komforto zonoje yra patogu. 2016 metais pagaliau nušvito mano dienos ir pamačiau šviesą tunelio gale, kai mano senas draugas, policijos pareigūnas, nepriekaištingos reputacijos žmogus Dainius Gaižauskas nusprendė dalyvauti rinkimuose į Seimą. Tai buvo mano atspirties taškas tikėti, jog pagaliau turėsiu bendražygį šiame kelyje. Aplink šį žmogų 2018 metais susibūrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyriaus žmonės, dalyvavo savivaldos rinkimuose ir septyni iš jų buvo išrinkti atstovauti mums, marijampoliečiams.

LVŽS vertybės ir ideologija man buvo labai artima, dėl to pažadėjau, jog kitais rinkimais, jei būsiu pakviestas, mielai prisijungsiu prie komandos ir tęsiu pradėtus darbus bei vykdysiu LVŽS

vardu duotus pažadus. Todėl šiandien, būdamas 39 metų, dalyvaudamas trečiuose savivaldos rinkimuose, galiu drąsiai pasakyti, jog esu pasiruošęs atiduoti duoklę Marijampolei. Matau mūsų miestą išpuoselėtą, su gražiais parkais, pastatais. Tačiau taip pat matau ir kirmėles geriamajame vandenyje, ir žmonių sąskaitas už neva „atliktas“ butų ūkio paslaugas, neįmanomus gyventi socialinius būstus, kuriems pagailėta pinigų, nes ne visi žmonės lygūs. Matau nesiskaitymą su žmonėmis, kurie ateina tiesiog gauti jiems priklausančios pagalbos. Matau policijos pareigūnus, kuriuos verčia dirbti nešildomose patalpose prie 16 laipsnių temperatūros. Matau išrinktuosius žmones ir įmones, matau ir tuos, kurie jau pavargo stengtis su jais kovoti.

» Energijos kainos. Ką galėtumėte pažadėti marijampoliečiams ir ką padarysite, jog kainos už šildymą ir elektrą mažėtų?

Su LVŽS kolegomis jau esame aptarę, kad dėsime visas pastangas, jog savivaldybės galėtų bendradarbiauti su vietos verslu, kuris numatęs investicijas į atsinaujinančią energetiką. Šešėlinė LVŽS Vyriausybė rengia dokumentus, kurių pagrindu būtų galima tokiam verslui suteikti valstybės garantijas ir jis, neprašydamas nė vieno euro iš valstybės biudžeto, galėtų sudaryti sutartis ir vystyti verslą, galintį savivaldybei pasiūlyti gerokai mažesnę kainą, nei šiandien gali pasiūlyti „Ignitis“. Jei dabartinė Vyriausybė tokius pasiūlymus ignoruoja, aš tikiuosi, kad jie kitų Seimo rinkimų nelaimės. Laimės tie, kurie tikrai nuoširdžiai rūpinasi Lietuvos žmonėmis, o ne savo interesais. Netrukus su LVŽS kolegomis pristatysime ir daugiau ambicingų projektų tiek energetikos, tiek kitose srityse. Apibendrinant galima teigti, kad einant kryptingai ir priimant teisingus sprendimus, Marijampolė gali būti žymiai patrauklesnė ir investicijoms. Kai investuotojai patikės, jog gali laimėti konkursus – bus kuriamos ir naujos darbo vietos, ir verslai. Kai darbuotojai patikės, jog konkursuose laimės kvalifikacija, o ne pažintys – sąžiningai laimėję dirbs miestui, o ne „užtarusiems“ atiduos duoklę. Kaip suprantate, visa tai teigiamai atsilieps gyventojams visomis prasmėmis, todėl vėl grįžtu prie to, nuo ko pradėjau, į vi-

sas savivaldybės paslaugas žiūrėsime pro padidinamąjį stiklą. Aš tikiu, galime pasiekti, kad Marijampolė būtų visiems, ne tik saviems.

„Į savivaldybės paslaugas žiūrėsiu pro padidinamąjį stiklą“

LVŽS kandidatas į Marijampolės merus Kęstutis Tumelis

Pratarmė

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – gilias istorines šaknis ir tradicijas turinti politinė jėga. LVŽS yra Pirmosios Lietuvos Respublikos politinių tradicijų tęsėja ir viena seniausių politinių partijų Lietuvoje. Tai vidurio arba centristinė politinė šalies jėga. Jai artimos Kazio Griniaus ir Romualdo Ozolo politinės bei moralinės idėjos.

Valstybės ir Tautos išsaugojimo bei stiprinimo politika yra LVŽS stiprybės pagrindas. Ilgaamžė partijos istorija įpareigoja puoselėti tradicinę šeimą, papročius, kultūrą ir kitas pamatines lietuvių tautos vertybes. Kiekvienoje visuomenėje išpažįstamos skirtingos vertybės, o partijos atstovauja skirtingiems požiūriams apie tai, kas svarbu ir siektina sėkmingai valstybės raidai. Nuosekli ir sąžininga XXI amžiaus partija privalo viešai deklaruoti vertybines pozicijas aktualiausiais klausimais, dėl kurių galimas esminis visuomenės nesutarimas.

LVŽS yra partija, aiškiai matanti jautriausias vertybines takoskyras ir kiekvienoje iš jų užimanti nuosekliais balsavimais įrodytą poziciją. Svarbiausia vertybinė mūsų amžiaus takoskyra bus nacionalumo ir globalumo susidūrimas. Globalizacija yra neišvengiamas procesas. Valstybės tikslas – išsaugoti tapatumą, istoriją, kalbą ir kultūrą. Valstybinė kalba yra Lietuvos piliečius telkiantis pamatas. Mes esame vienintelė

iš visų parlamentinių partijų, nuosekliai ginanti valstybinės lietuvių kalbos statusą.

Iš šio principo – išlikti savimi – kyla kitos mūsų pamatinės vertybės: vyro ir moters šeima, o ne lyčių pasirinkimas, pagarba žodžio laisvei ir religijų įvairovei, o ne vienos tiesos diktatas, demokratija, o ne autoritarizmas, piliečių įgalinimas ir įtraukimas dalyvauti valstybės gyvenime, o ne įsakinėjimas ir panieka piliečių nuomonei. Pagaliau esame už sveiką gyvenimą, o ne laisvę narkotikams ir kitoms priklausomybėms, už visas elgesio normas, kurios skatina pagarbų sugyvenimą visuomenėje, o ne vis stipresnę priešpriešą. Savo principų laikymasis ir pagarba kitokiems ir kitaip mąstantiems yra neatsiejama LVŽS politinio kodekso dalis.

Šiandien kaip niekada svarbu rinktis pamatinėms tautos vertybėms ištikimus žmones, todėl rinkdamiesi balsuoti už LVŽS būsite tikri, kad nacionalinėje politikoje ir savivaldoje Jums atstovaus kompetentingi ir savo pažiūrų nekeičiantys žmonės. Mūsų stiprybė – ištikimybė principams ir kompetencija. Atiduodami balsą už LVŽS kandidatus, balsuojate ne tik už geriausius Jūsų atstovus regionuose, bet ir užtikrinate, kad regioninė politika išliks prioritetu ir nacionaliniu – Seimo ir Vyriausybės –lygmeniu.

Nacionalinės politikos aspektai

1. Valdymas, planavimas, administravimas Savivaldybė – tai arčiau žmonių esanti valdžios institucija, todėl labai svarbu, jog ji būtų atvira ir pasiekiama visuomenei, savo veikloje taikytų aukščiausius efektyvios vadybos bei skaidrumo standartus, iki minimumo sumažintų biurokratizmą, miesto ir infrastruktūros plėtrą planuotų atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų poreikius bei atsakingai disponuotų bendraisiais finansiniais ištekliais. Todėl užtikrinsime į vietos gyventojų poreikius orientuoto savivaldybės biudžeto sudarymo ir tvirtinimo procedūrų skaidrumą.

Aktyviai informuosime visuomenę ir skatinsime dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose dėl vietinių rinkliavų nustatymo, savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymo, naudojimo bei disponavimo; biudžetinių įstaigų steigimo ir išlaikymo, viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių bei kitų savivaldybės juridinių asmenų, regionų plėtros tarybų steigimo klausimais. Įtrauksime bendruomenių deleguotus atstovus į savivaldybės įmonių valdymo organų sudėtį.

Sieksime, kad savivaldoje visi sprendimai būtų priimami atvirai, skaidriai ir būtų įsiklausyta į žmonių nuomonę. Šiam tikslui įgyvendinti įsipareigojame skirti dalį savivaldybės biudžeto lėšų, kurios būtų naudojamos bendruomenių idėjoms įgyvendinti (dalyvaujamasis biudžetas).

2. Švietimas ir pagalba švietimui Svarbiausias LVŽS prioritetas ir tikslas švietimo srityje – vienodai kokybiškas išsilavinimas visiems Lietuvos vaikams – tiek gyvenantiems didmiesčiuose, tiek ir regionuose, todėl, vykdydami savarankiškąsias savivaldybės funkcijas, mes užtikrinsime savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas. Ypatingą dėmesį skirsime ikimokykliniam ugdymui užtikrinti. Sieksime užtikrinti kokybiškam ugdymo procesui organizuoti reikalingos infrastruktūros įrengimą ir priemonių įsigijimą savivaldybės ugdymo įstaigose, pavežėjimo nuo namų iki ugdymo įstaigos paslaugos teikimą. Rūpinsimės, kad vaikai ugdymo įstaigose gautų sveiką maistą, stiprinsime žalingų įpročių prevencijos programas. Skatinsime ir stiprinsime tautiškumo ir pilietiškumo ugdymą. Daug dėmesio skirsime mokyklų bendruomenėms, aktyviam mokytojų, tėvų ir mokinių tarpusavio bendravimui. Sieksime, kad mokyklų tarybose į tėvų nuomonę svarbiausiais vertybiniais klausimais būtų įsiklausoma. Sudarysime galimybes kiekvienam vaikui kartą per metus dalyvauti nemokamoje vasaros stovykloje.

Organizuosime ir koordinuosime švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymą. Tenkindami mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius bei norėdami padėti vaikams tapti aktyviais visuomenės piliečiais, skatinsime neformalųjį vaikų švietimą. Skatinsime suaugusiųjų mokymąsi visą gyvenimą. Didelį dėmesį skirsime pedagogų kompetencijų tobulinimui.

Inicijuodami švietimo reformą valdantieji iš esmės siekia sukurti elitinių mokyklų tinklą, kadangi valstybės finansinę paramą gauna ir taip stiprios mokyklos. Be to, formuojama palanki erdvė privataus švietimo sektoriaus suklestėjimui nuskurdinto, sumenkusio, sumažėjusio valstybinio švietimo sektoriaus sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kokią potencialią žalą švietimo bendruomenei gali atnešti valdančiųjų veiksmai, LVŽS priešinsis visoms be išimties iniciatyvoms, kurios ne tik sudarytų sąlygas Lietuvoje atsirasti elitinių privačių ugdymo įstaigų tinklui, bet ir lemtų švietimo įstaigų regionuose naikinimą bei švietimo atitolinimą nuo šeimos gyvenamosios vietos.

3. Socialinė rūpyba

Užtikrinsime, kad kiekvienas bendruomenės narys gautų jam reikalingas paslaugas, rūpinsimės, jog pažeidžiamiausi bendruomenės nariai neliktų vieni, spręsdami iškilusius sudėtingus klausimus, susijusius su jų gyvenimo aplinkybėmis, su kuriomis jie be išorinės pagalbos negali susidoroti. Skatinsime saugią kaimynystę, bendruomeniškumą ir tarpusavio pagalbą bei palaikymą.

Atsakingai planuosime ir organizuosime socialines paslaugas, kontroliuosime bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimą ir išlaikymą. Rūpinsimės sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymu.

Rūpinsimės, jog socialinės pašalpos ir kompensacijos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, būtų teikiamos operatyviai. Sieksime priartinti bendruomenės nariams socialinių, švietimo (ypatingą dėmesį skiriant Trečiojo amžiaus universitetams, vaikų dienos centrams, bendruomenės švietimo ir užimtumo centrams), sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamas paslaugas.

Organizuosime ir plėsime Šeimos kortelės programos įgyvendinimo priemones, taip siekiant gerinti regiono demografinę situaciją.

4. Kultūra, etnokultūra, turizmas ir poilsis, visuomenės informavimas Bendruomenės gyvenimo kokybė glaudžiai susijusi su kultūros plačiąją prasme lygiu.Todėl įsipareigojame rūpintis savivaldybei pavaldžių kultūros įstaigų infrastruktūra, aprūpinimu, pritaikymu įvairius poreikius turintiems bendruomenės nariams.

Užtikrinsime organizacinę, materialinę bei kt. paramą kultūros sklaidai. Rūpinsimės gyventojų bendrosios kultūros ugdymu ir etnokultūros puoselėjimu, informacine visuomenės plėtra, gyventojų poilsio organizavimu, sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymu.

Vienas iš LVŽS prioritetų savivaldybėse – kultūros paveldo ir istorijos pažinimo skatinimas, kultūros vertybių bei kultūrinio paveldo apsauga, identifikavimas. Skirdami finansavimą vystysime vietinį turizmą, įvairias veiklas, skatinančias pažinti kultūros paveldo objektus, susipažinti su jų istorija (ypatingą dėmesį skiriant vaikams). Raginsime vietos bendruomenes įsitraukti į vietos įžymybių bei turizmo objektų žymėjimo, aptarnavimo ir informavimo veiklas. Vystysime partnerystę su kitais Lietuvos, Europos, pasaulio miestais, siekdami geriau apsaugoti kultūros paveldą, pasidalinsime gerąja patirtimi įveiklinant, pritaikant pakartotiniam naudojimui kultūros paveldo objektus bei skleisime žinią apie turimas kultūros vertybes.

Siekdami skatinti tiek vietinį, tiek atvykstamąjį turizmą, vykdysime turizmo paslaugų įvairovės ir infrastruktūros plėtrą, turistinio potencialo ir žinomumo užsienio rinkose didinimą. Inicijuosime regioninių turizmo klasterių steigimą bei patariamųjų turizmo tarybų prie savivaldybių administracijų sudarymą. Skatinsime kaimo turizmą, lokalios gyvenimo kultūros, kulinarinio paveldo puoselėjimą bei pažinimą.

5. Sveikata ir gydymo įstaigos

Teisė į sveikatą ir jos apsaugą yra fundamentali žmogaus teisė. Akcentuodami, kad žmogaus sveikata turi būti saugoma nuo vaikystės, pasisakome už sveikatą visose politikose. Sveikatos išsaugojimas turi būti esmine sąlyga tiek miestų planavime, tiek švietimo sistemoje, tiek kitose srityse. Todėl, nuosekliai tęsdami savo sveikatos politiką, pasisakome už tai, kad būtų sudarytos visos sąlygos šeimoms susilaukti ir auginti sveikus vaikus, o savivaldoje veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos gautų naujagimiui palankios ligoninės statusą; kiekvienoje ugdymo įstaigoje būtų užtikrintas sveikatai palankus vaikų maitinimas ir reikiamas fizinis lavinimas; aplinka planuojama taip, kad prisidėtų prie visuomenės sveikatos stiprinimo, o ne jos griovimo.

Žmogui susirgus sveikatos priežiūros paslaugos turi būti profesionalios ir kaip įmanoma arčiau vietos gyventojų. Todėl pasisakome prieš dabartinės valdžios sprendimus, kurie kelia esminę grėsmę šeimos medicinai ir kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms regionuose. Švietimo ar socialinių paslaugų mažinimas regionuose mažina jų patrauklumą ir skatina gyventojų judėjimą į didžiuosius miestus. Siekiant išlaikyti regionų gyvybingumą, juose būtina išlaikyti ne tik sveikatos priežiūros, bet ir švietimo, socialines, aplinkosaugines ir kitas įstaigas.

Dėl šios priežasties LVŽS įsipareigoja remti tik tokias ligoninių tinklų optimizavimo sąlygas, kurios sąlygotų optimalų sveikatos apsaugos įstaigų prieinamumo ir paslaugų kokybės santykį. Kiekvienas Lietuvos gyventojas – nesvarbu ar jis gyvena mieste, ar kaime – turi teisę į vienodai kokybiškas ir priei-

« Pradžia 3 psl.

namas gydymo paslaugas.

Mes atsakingai vykdysime savivaldybei priskirtas funkcijas sveikatos priežiūros srityje, rūpinsimės sveikatinimo priemonių planavimu ir įgyvendinimu, parama savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūrai.

6. Aplinka ir ekologija, architektūra, keliai ir transportas Siekdami įgyvendinti konstitucines, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų teisės aktuose įtvirtintas piliečių teises į sveiką ir švarią aplinką, nuosekliai ir atsakingai įgyvendinsime Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatytas priemones. Didelį dėmesį skirsime išsamiam aplinkos monitoringui, piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų įtraukimui į sprendimų dėl aplinkosaugos priemonių planavimo bei įgyvendinimo priėmimą. Skatinsime visuomenės švietimo ir mokymo aplinkosaugos klausimais priemonių įgyvendinimą, skirdami papildomą finansavimą visuomeninių organizacijų projektams. Rūpinsimės savivaldybėms priskirtu triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimu.

Planuodami miestų ir regionų plėtrą pagal galimybes vadovausimės tvarumo bei žiediškumo principais. Didelį dėmesį skirsime tinkamai želdynų, žaliųjų rekreacinių zonų, parkų bei miškų sanitarinei priežiūrai ir plėtrai, biologinės įvairovės, gamtinio kultūros paveldo išsaugojimui. Skatinsime visuomeninio taršaus transporto keitimą į aplinkai draugišką transportą, darnaus judumo priemonių įgyvendinimą. Skatinsime savivaldybės įmones ir įstaigas diegti atsinaujinančios energijos priemones, siekiant taupyti energijos išteklius bei modernizuoti pastatus, siekiant didinti energetinį pastatų efektyvumą.

Sieksime, kad aplinka, kurioje gyvena mūsų bendruomenė, būtų ne tik patogi, bet ir estetiška. Todėl atsakingai vykdysime savivaldybei priskirtas funkcijas, tokias kaip teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas, statinių naudojimo priežiūra. Aktyviai dalyvausime darbo grupių, rengiančių regionų plėtros planus, veikloje. Ypatingą dėmesį skirsime savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai ir tvarkymui, būklės stebėsenai. Parengsime ilgalaikius želdynų ir želdinių tvarkymo planus savivaldybėse.

Didelį dėmesį skirsime vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, daugiabučių namų kiemų vidaus keliams (gatvėms) ir jų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), susisiekimo infrastruktūrai, vedančiai į lankytinus objektus įrengti (taisyti).

Skatinsime savivaldybės ir visuomenės bendradarbiavimą, partnerystę, siekiant sparčiau atnaujinti nusidėvėjusią ir šiandienos poreikių neatitinkančią infrastruktūrą.

Plėtosime elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą savivaldybėse.

Diegsime modernias, saugų eismą užtikrinančias priemones. Sudarysime ir peržiūrėsime pavojingų vietų sąrašus ir nedelsiant imsimės sprendimų saugiam eismui užtikrinti.

LVŽS prioritetas – susisiekimo tarp miestų ir atokiausių regionų didinimas, todėl didelį dėmesį skirsime tarpmiestiniam susisiekimui pagerinti. Nuostolingais maršrutais organizuosime pavežėjimo paslaugą (socialinis taksi), ieškosime būdų kooperuotis su aplinkinėmis savivaldybėmis, teikiant šią paslaugą bendrai visam regionui.

7. Ekonomika

Lietuvos miestai ir regionai turi tapti geriausia vieta gyventi, dirbti, ilsėtis ir investuoti. Įgyvendindami savivaldybėms priskirtas savarankiškąsias funkcijas, kursime ilgalaikes inovatyvias vietos plėtros strategijas, numatydami vietos ekonomikos stiprinimą kaip prioritetinę veiklos kryptį. Planuodami plėtrą ir teritorijų vystymą numatysime vietas laisvų pramonės ekonomikos zonų įsikūrimui. Gerinsime investavimo sąlygas tiek smulkiam ir vidutiniam verslui, tiek stambiajai pramonei bei užsienio investuotojams, sieksime sumažinti mokestinę naštą.

Siekdami į savivaldybę pritraukti investuotojus, daugiau dėmesio skirsime kokybiškai infrastruktūrai įrengti bei pritaikyti. Ne mažiau svarbu ieškoti sprendimų palankios aplinkos talentams ir aukštos kvalifikacijos specialistams pritraukti, sukūrimui. Siekdami mažinti jaunimo išvykimą iš regionų į didžiuosius miestus ar užsienį, skatinsime plėtoti startuolių ekosistemą, sudaryti sąlygas kūrybinių industrijų veiklai plėstis, laisvai samdomiems specialistams įsikurti savivaldybėje.

Stiprinsime viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės galimybes nevyriausybiniam sektoriui, su-

darydami sąlygas teikti dalį socialinių paslaugų. Savivaldybėje sudarysime palankias sąlygas vietos smulkiajam verslui, vietos ūkininkų produkcijai realizuoti, palengvinsime prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkas savivaldybės ar jos valdomų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose.

8. Visuomenės apsauga ir gynyba. Civilinė sauga – savivaldybėms deleguota funkcija. Šiuo neramiu metu būtina skirti maksimaliai dėmesio civilinės saugos užtikrinimui tiek šalies miestuose, tiek regionuose. Reaguodami į geopolitinę situaciją, didelį dėmesį skirsime savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo planų rengimui ir esamų planų tobulinimui, gyventojų evakavimo planų parengimui. Užtikrinsime įvairių civilinės saugos pratybų savivaldybėje vykdymą. Organizuosime aktyvesnį gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais bei pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Užtikrinsime profesionalų ir atsakingą ekstremalių situacijų valdymą savivaldybės teritorijoje, pagalbos teikimą nukentėjusiems ekstremalių įvykių ir ekstremalių situacijų metu. Skirsime papildomą finansavimą gyventojų kolektyvinės apsaugos statinių tinkamam parengimui bei pritaikymui.

Siekdami tinkamai organizuoti reagavimą ir savivaldybės gyventojų apsaugą galimos ginkluotos invazijos į šalį atveju, daug dėmesio skirsime bendradarbiavimui su karo komendantais, organizuosime pasitarimus, mokymus, pratybas.

Aktyviau bendradarbiausime su policija ir kitomis viešąją tvarką bei gyventojų saugumą užtikrinančiomis institucijomis. Sieksime mažinti nusikalstamumą užtikrindami saugią gyvenamąją aplinką. Skatinsime visuomenines organizacijas kartu su teisėsaugos institucijomis vykdyti prevencines priemones, skirdami finansavimą įvairiems projektams ir akcijoms įgyvendinti.

LVŽS Marijampolės skyriaus programa 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams

Marijampolė – VERSLUS MIESTAS

Mūsų tikslas – gerai apmokamų darbo vietų steigimas ir miesto gyventojų užimtumo didinimas.

Mūsų veiklos kryptys ir darbai šį tikslą pasiekti:

I. Patrauklių, gerai apmokamų darbo vietų steigimo skatinimas

1. Tolygus vietos ir užsienio kapitalo investicijų skatinimas sukuriant vienodai palankias sąlygas (nuo infrastruktūros iki biurokratizmo mažinimo), steigiant didesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas.

2. Pramonės zonų kūrimas ir įveiklinimas; bendradarbiavimas su Sūduvos krašto savivaldybėmis pritraukiant investuotojus į Marijampolės laisvąją ekonominę zoną.

3. Darbo vietų steigimo sau (smulkiojo verslo) skatinimas; rinkliavų lengvatų besikuriančioms mažoms verslo įmonėms nustatymas (verslo liudijimų už simbolinę kainą sąrašai ir kt.).

4. Efektyvių įsidarbinimo, persikvalifikavimo galimybių kūrimas bendradarbiaujant su profesinio rengimo centru, Užimtumo tarnyba, darbdavių organizacijomis, kursų organizatoriais.

II. Bendradarbiavimo tarp viešojo sektoriaus, verslo ir mokslo bendruomenės plėtotė

1. Tarptautinių ryšių ir partnerystės su Europos miestais skatinimas siekiant pritraukti investicijas.

2. Valdžios, verslo, kultūros ir mokslo atstovavimo partnerystės nacionaliniu ir tarptautiniu mastu stiprinimas.

3. Verslo tarybos prie Marijampolės savivaldybės veiklos atnaujinimas.

4. Atvykstamojo turizmo (medicininio, kultūrinio, kulinarinio ir kt.) skatinimas.

5. Marijampoliečio kortelės/programėlės, apimančios įvairias lengvatas, įdiegimas.

Marijampolė – KURIANTIS MIESTAS

Mūsų tikslas – visuomenei atviras kultūros sektorius, profesionaliojo meno ir visų marijampoliečių saviraiškos plėtotė.

Mūsų veiklos kryptys ir darbai šį tikslą pasiekti:

I. Parama kultūros įstaigoms ir kūrybinėms organizacijoms, kultūros paslaugų prieinamumo didinimas

1. Kultūros finansavimo iš miesto biudžeto didinimas. Sūduvos krašto kultūros programų plėtotė.

2. Kūrybinių/edukacinių stipendijų miesto menininkams įsteigimas.

3.Ryšių su miesto kūrybinėmis organizacijomis stiprinimas reprezentuojant, finansuojant ir įgyvendinant kultūrinius projektus, įtraukiant Marijampolės krašto rašytojus, dailininkus, kompozitorius ir kitų meno sričių profesionalus į įvairias bendruomeniškumo programas.

4. Kultūros tarybos prie Marijampolės savivaldybės veiklos atgaivinimas.

– Tau!“

Marijampolė – DARNUS MIESTAS

Mūsų tikslas – sveika aplinka ir solidari bendruomenė.

Mūsų veiklos kryptys ir darbai šį tikslą pasiekti:

I. Marijampolės žaliasis kursas: žmogui ir aplinkai palanki gyvensena

1. Nemokamas viešasis transportas; viešojo transporto maršrutų, grafikų tobulinimas mieste ir kaime; miesto autobusų parko atnaujinimas elektrobusais.

2. Elektromobilių greitojo įkrovimo stotelių plėtra, jų racionalus išdėstymas savivaldybėje.

3. Dviračių ir kitų aplinkai draugiškų transporto priemonių takų, jungiančių gyvenamuosius rajonus ir rekreacijos zonas, nuomos ir parkavimo vietų tinklo plėtra.

4. Dėmesys išteklius tausojančiam atliekų perdirbimui įdiegiant bei tobulinant biologinių/ maisto ir tekstilės atliekų rūšiavimo ir surinkimo sistemą.

5. Gyventojų poreikiams pritaikyta atliekų tvarkymo sistema kartą per metus organizuojant stambių gabaritų ir specifinių (medžių lapų ir kt.) atliekų surinkimą iš namų. Pavojingų buitinių atliekų surinkimo sistemos įdiegimas savivaldybėje.

II. Miesto ir kaimo erdvė – patogi kiekvienam sūduviui

1. Žaliųjų erdvių (skverų, natūralių pievų, „žaliųjų“ sienų ir kt.) plėtra miesto ir kaimo teritorijose. Šešupės krantinės pritaikymas poilsiui ir fiziniam aktyvumui bei sporto veikloms. Dengtų scenų įrengimas seniūnijose.

2. Kompleksinis miesto kvartalų tvarkymas derinant namų renovaciją, vaikų žaidimų aikštelių, laisvalaikio zonų, automobilių stovėjimo vietų įrengimą.

3. Siekiant išvengti spūsčių gatvėse racionaliai ir intensyviai planuojami bei organizuojami gatvių tiesimo ir remonto darbai visoje miesto teritorijoje. Kasmet kiekvienoje seniūnijoje išasfaltuojama ar suremontuojama bent viena gatvė. Šaligatvių įrengimas ir atnaujinimas.

4. Viešųjų erdvių, žaliųjų zonų, dviračių, pėsčiųjų takų, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų, viešojo transporto infrastruktūros planavimas ir derinimas su nekilnojamojo turto vystytojais, verslo atstovais bei vietos bendruomenėmis; gyvenimo kokybės gerinimas miesto ir kaimo teritorijose.

5. Marijampolės architektų ir urbanistų ekspertų tarybos veiklos atgaivinimas.

III. Įtrauki bendruomenė, skatinanti pilietinę veiklą ir saviraišką

1. Mikrorajonų bendruomenių stiprinimas; jų įtraukimas į aktualių klausimų svarstymą ir sprendimų įgyvendinimą; nemokamų patalpų suteikimas bendruomenių veiklai kiekvienoje seniūnijoje. Organizacijų skatinimas prisidėti prie miesto ir kaimo estetinio vaizdo formavimo.

2. Bendradarbiavimas su bendruomenėmis ir NVO įgyvendinant Savivaldybės lygmens švietimo, kultūros raiškos, sveikatinimo, aplinkos apsaugos projektus.

3. Nematerialaus kultūros paveldo pažinimas ir gausinimas organizuojant paskaitas, seminarus, pramoginius renginius ir valstybines bei kalendorines šventes.

5. Didinant kultūros paslaugų prieinamumą, marijampoliečio kultūros paso, skirto Marijampolės miesto teatrams, muziejams, koncertams, meno galerijoms ir parodoms lankyti, edukacinėms ir kitoms programų paslaugoms, įdiegimas; Marijampolės kultūros paslaugų žemėlapio sudarymas.

II. Kultūros paveldo objektų apsauga ir įveiklinimas

1. Marijampolės nekilnojamojo kultūros paveldo pastatų inventorizavimas; įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūrų spartinimas; laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinančių į Kultūros vertybių registrą inicijuotų įtraukti pastatų apsaugą, taikymas; Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisų inicijavimas.

2. Savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos veiklos ir reglamento tobulinimas.

3. Paveldotvarkos programų finansavimo didinimas įveiklinant ir visuomenės poreikiams pritaikant kultūros paveldo statinius.

III. Marijampolės savivaldybės kultūros ir gamtos erdvių – muziejų, teatro, parkų ir kt. Erdvių - pritaikymas edukacijos reikmėms

1. Marijampolės atviros prieigos STEAM centro, kitų kultūros įstaigų edukacinių programų, suderintų su bendrojo ugdymo uždaviniais, parengimas ir įgyvendinimas bendradarbiaujant su mokytojais.

2. Edukacinių maršrutų - programų parengimas, siekiant supažindinti su Sūduvos krašto muziejais, kultūros paveldu bei gamtinėmis vertybėmis, pavyzdžiui, „Sūduvos krašto piliakalniai“, „Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai - marijampoliečiai“, ,,Sūduvos krašto saugomos teritorijos“, ,,Senovinių automobilių ir motociklų muziejus „Kubilkiemis“ ir kt.

3. Kultūros ir gamtos paveldo objektų aplinkos pritaikymas neįgaliesiems, grindžiamas universalaus dizaino principais (tinkamumas įvairaus pajėgumo ir galimybių žmonėms, daugiafunkciškumas, ergonomiškumas, intuityvus naudojimas).

4. Naujų kultūros objektų statyba ir įrengimas.

IV. Kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus plėtra

a.i.1. Marijampolės dramos teatro profesionalaus scenos meno įstaigos statuso atkūrimas;

a.i.2. Kultūros infrastruktūros modernizavimas ir sukūrimas. Meno mokyklos inventoriaus atnaujinimas, netradicinio meno erdvių sukūrimas, lankytojų aktyvaus dalyvavimo ir interaktyvumo plėtotė, sąlygos asmenims su negalia lavinti savo kūrybinius gebėjimus.

a.i.3. Kūrybinių rezidencijų įrengimas tarptautiniams menininkų, dizainerių, atlikėjų projektams.

a.i.4. Marijampolės savivaldybės kūrybinių organizacijų (rašytojų, žurnalistų, dailininkų, kompozitorių) įtraukimas į bendruomeninius kultūros projektus ir renginius, kūrybinių dirbtuvių organizavimas miesto ir kaimo bendruomenėms.

„Marijampolė – visiems, ne tik saviems. Marijampolė

Marijampolė – ŽINIŲ MIESTAS

Mūsų tikslas – užtikrinti kokybiškas ugdymo ir nuolatinio mokymosi sąlygas kiekvienam marijampoliečiui.

Mūsų veiklos kryptys ir darbai šį tikslą pasiekti:

I. Ugdymo įstaigų veiklos įvairovė, parama bendruomenių iniciatyvoms pasirenkant savitą formalųjį ir neformalųjį ugdymą

1. Savito ugdymo krypčių ar atskirus mokomuosius dalykus pasirinkusių (gamtamokslinio-inžinerinio (STEAM), humanitarinio, meninio profilio ir t.t.) mokyklų stiprinimas, jų infrastruktūros sukūrimas arba modernizavimas. Paskatos mokykloms dalyvauti sveikatą stiprinančių, darnių mokyklų ir kt. tinkluose.

2. „Visos dienos mokyklos“ modelių, derinančių formalųjį ir neformalųjį švietimą, įgyvendinimas pradinio ugdymo įstaigų pirmosiose ir antrosiose klasėse pasitelkiant įvairius finansavimo šaltinius, įskaitant ir Savivaldybės papildomai skiriamas lėšas.

3. Ugdymo įstaigų tinklo peržiūra siekiant efektyviai suformuoti visų pakopų (priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigų kompleksą, atkreipiant dėmesį į socialiai pažeidžiamų vaikų bei neįgaliųjų įtraukties sąlygas; Viešosios ir privačios partnerystės projektais atnaujinsime visų Marijampolės savivaldybės darželių infrastruktūrą;

4. Vaikų ir jaunimo pilietinės veiklos plėtotė skatinant mokyklų bendradarbiavimą su NVO, valstybės institucijomis, profesinėmis organizacijomis. Nevyriausybinių jaunimo organizacijų veikloms erdvių sukūrimas.

II. Daugialypių mokymosi visą gyvenimą programų pasiūla

1. Darbuotojų perkvalifikavimo bei kvalifikacijos tobulinimo programų parengimo ir įgyvendinimo inicijavimas bendradarbiaujant su Marijampolės profesinio rengimo centru, Marijampolės kolegija ir verslo įmonėmis.

2. Tęstinio/profesinio mokymo programų, lengvinančių integraciją į darbo rinką, pritaikymas neįgaliesiems.

3. Parama Trečiojo amžiaus universitetui ir kitų nevyriausybinių organizacijų programoms, skirtoms tenkinti vyresnio amžiaus marijampoliečių žinių, saviraiškos ir aktyvaus dalyvavimo visuomenės gyvenime poreikius.

4. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų parengimas ir įgyvendinimas. Trumpo ciklo mokymų reikiamoms žinioms ar gebėjimams įgyti skatinimas.

III. Tinkamos ugdymo(si) ir darbo sąlygos švietimo sektoriaus atstovams

1. Visų pakopų (ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigų tinklo formavimas kiekvienoje seniūnijoje; bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis ir projektų vystytojais.

2. Palaipsnis mokinių skaičiaus mažinimas pradinėse klasėse iki 21 mokinio siekiant užtikrinti geresnę pradinio ugdymo kokybę.

3. Vaikų su specialiaisiais poreikiais integravimas į ugdymo procesą užtikrinant galimybę gauti švietimo paslaugas kiekvienos seniūnijos veikiančiose bendrojo ugdymo įstaigose; pakankamo mokytojo padėjėjų, kitų pedagoginės pagalbos darbuotojų etatų skaičiaus užtikrinimas (etatai – paskui mokinį).

Marijampolė – SAUGUS MIESTAS

Mūsų tikslas – pasirengusios ir savo užduotis žinančios bei galinčios atlikti institucijos tinkama veiksmų koordinacija, saugus gyventojas ir miestas.

Mūsų veiklos kryptys ir darbai šį tikslą pasiekti:

I. Viešojo saugumo ir miesto parengties ekstremalioms situacijoms užtikrinimas

Marijampolė – SVEIKAS MIESTAS

Mūsų tikslas – visuotinai skatinama sveikos gyvensenos kultūra, sukurtos prielaidos sveikatai išsaugoti ir kokybiškoms sveikatos paslaugoms gauti ją praradus.

Mūsų veiklos kryptys ir darbai šį tikslą pasiekti:

I. Visuomenės sveikatos stiprinimas atsižvelgiant į fizinių, psichologinių ir socialinių sveikatos veiksnių dermę

1. Visokeriopos pagalbos nėščiosioms didinimas: socialinės mentorystės paslaugų, priklausomybių turinčioms būsimoms mamoms plėtra. Siekti sklandžiau identifikuoti ir operatyviai padėti krizinio nėštumo atvejais. Nemokamų žindymo ir rūpinimosi naujagimiu kursų prieinamumo didinimas. Sklandesnio ir greitesnio pogimdyminės depresijos aptikimo ir gydymo skatinimas. Emocinės pagalbos paslaugos teikimas.

2. Sveikos mitybos ugdymo įstaigose diegimas. Kartą per dieną nemokamas moksleivių maitinimas Savivaldybei priklausančiose bendrojo ugdymo įstaigose „švediško stalo” principu. Vaikų atsakomybės skatinimas siekiant mažinti maisto švaistymą. Nuolatinio visų amžiaus grupių gyventojų švietimo subalansuotos ir sveikatai palankios mitybos klausimais gerinimas.

3. Marijampoliečių fizinio aktyvumo skatinimas diegiant pagalbines išmaniąsias programėles. Fizinio pajėgumo vertinimo sistemos įgyvendinimas, vaikų fizinio pasirengimo stebėsena bei reguliarių ataskaitų viešinimas. Bendra veika su Marijampolės sporto centro specialistais didinant fizinio ugdymo pamokų efektyvumą, patrauklumą.

4. Viešųjų erdvių pritaikymo fiziniam aktyvumui gerinimas: lauko treniruoklių tinklo plėtra ir atnaujinimas, vaikų sportinių žaidimų aikštelių visoms amžiaus grupėms pritaikymas. Sporto infrastruktūros ugdymo įstaigose sutvarkymas ir modernizavimas.

5. Masinių sporto renginių organizavimas, juos finansuojant per naujai sukurtą „Iniciatyvos Marijampolei” programą. Intensyvesnis Marijampolės savivaldybėje veikiančių sporto organizacijų, geriausių sportininkų ir jų trenerių rėmimas bei skatinimas; Specialaus fondo ugdyti perspektyvius sportininkus, kurie garsina Marijampolės vardą pasaulyje, įkūrimas;

6. Proaktyvios ir šiuolaikiškos žalingų įpročių prevencijos vykdymas ne tik teikiant informaciją apie priklausomybių žalą, bet ir kuriant laisvalaikio alternatyvas, skatinančias gyvenimą be psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Užtikrinta visiems prieinama priklausomybių konsultantų pagalba.

7. Psichikos sveikatos gerinimas, skiriant esminį dėmesį depresijos, patyčių ir savižudybių prevencijai.

8. Gyventojų sveikatinimo politikos stiprinimas bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis, remiantis jų patirtimi, naudojant ES fondų lėšas. Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro veiklų plėtotė dalyvaujant Europos sveikų miestų tinkle. Didesnis nevyriausybinių organizacijų teikiamų sveikatinimo ir aktyvaus laisvalaikio veiklų projektų finansavimas.

9. Vyresnio amžiaus ir negalią turinčių žmonių atskirties mažinimas vykdant projektą „Socialinis receptas“.

II. Sveikatos priežiūros paslaugų įvairovės ir jų kokybės didinimas

1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas plečiant šeimos gydytojo komandą bei mažinant gydytojui biurokratinį darbą, taip pat įtraukiant į komandas gyvensenos medicinos specialistus, kineziterapeutus, socialinius darbuotojus ir kt.

2. Kompleksinių sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims su negalia, sistemos plėtotė, įskaitant profilaktines paslaugas, slaugos paslaugų teikimą namuose, paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimą namuose ir dienos stacionare.

3. Aukščiausių bendravimo ir aptarnavimo standartų diegimas visose Savivaldybei priklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos paslaugų kokybės užtikrinimas skatinant gyventojų grįžtamojo ryšio sistemos efektyvumą.

4. Marijampoliečių skatinimas pasinaudoti visomis pagal amžių priklausančiomis profilaktinėmis sveikatos patikromis.

. Pagalbos užtikrinimas šeimoms, prižiūrinčioms asmenis su negalia, emociniais ar raidos sutrikimais, sergančius demencija. Socialinio atokvėpio ir dienos priežiūros vietų steigimas. Paramos užtikrinimas teikiantiems hospiso paslaugas pasitelkiant įvairius įrankius (pvz., atleidimas nuo mokesčių).

1. Marijampolės miestas – ekstremalių situacijų logistikos koordinavimo centras. Miestas yra tinkamoje geografinėje padėtyje, vyrauja galimybė integraliai veikti kartu su Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono specialistais, galinčiais užtikrinti metodinį ir tiesioginį nacionalinį situacijos koordinavimą.

2. Marijampolės savivaldybėje informacinės sistemos sukūrimas, nuotoliniu būdu konsultuosiančios savivaldybės gyventojus civilinės saugos, ekstremalių ir nepaprastosios pa dėties situacijų klausimais.

3. Efektyvi kibernetinių incidentų atsiradimo ir plitimo prevencija; ypatingos svarbos duomenų apsaugos gerinimas.

4. Slėptuvių ir kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų apsaugoti gyventojus nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, peržiūrėjimas, tvarkymas ar įrengimas.

5. Tinkamos infrastruktūros, skirtos rengti pilietinio visuotinio pasipriešinimo dalyvius, sukūrimas.

6. Erdvių, pritaikytų transformacijai į sveikatos paslaugų teikimo vietas, steigimas; automatinių išorinių defibriliatorių tinklo mieste plėtra.

II. Gyventojų įtraukimas į efektyvų civilinės saugos veiklų vykdymą

1. Nemokamų pirmosios medicinos pagalbos kursų organizavimas. Mobiliosios programėlės pagalba apmokytų gyventojų pasitelkimas.

2. Rekomendacijų, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu, parengimas ir išplatinimas.

3. Visokeriopa pagalba prie visuomenės saugumo prisidedančioms organizacijoms (pvz., Lietuvos šaulių sąjungai, Raudonajam Kryžiui ir kt.); Marijampolės miesto policijos rėmėjų tinklo plėtra užtikrinant jų materialųjį aprūpinimą.

4. Kasmetinių kritinių tarnybų pratybų organizavimas ir įgūdžių tobulinimas pasitelkiant NVO.

5. Saugios kaimynystės programos plėtra.

III. Reaguodami į geopolitinę situaciją, nedelsdami patobulinsime savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo planą bei parengsime Marijampolės savivaldybės gyventojų evakavimo planą. Siekdami tinkamai organizuoti reagavimą bei gyventojų pasirengimą, organizuosime sisteminius mokymus ir pratybas.

Kandidatas į Marijampolės merus

Veikla

Marijampolės politikas ir verslininkas, informacinių technologijų įmonių įkūrėjas, savininkas, vadovas

Aukštesnysis, mechanikas - inžinierius

Išsilavinimas Veikla

Verslininkas, verslo įmonių įkūrėjas, savininkas, vadovas. LR Seimo nario Dainiauas Gaižausko visuomeninis padėjėjas verslo klausimais

Išsilavinimas Veikla

Aukštasis universitetinis (ASU), ekologijos ir aplinkotyros magistro kvalifikacinis laipsnis

LR Seimonario Dainiaus Gaižausko padėjėja

Išsilavinimas Veikla

Aukštasis universitetinis (VDU), miškininkystės inžinerijos magistro kvalifikacinis laipsnis

Švedijos kompanija DeLaval, serviso inžinierius. Individuali veikla programoje KPF (kaimo plėtros fondas)

Išsilavinimas

Aukštasis neuniversitetinis, Kauno Prano Mažylio medicinos mokykla. Marijampolės kolegija, buhalterės bakalauro kvalifikacinis laipsnis

Veikla

Verslo įmonės savininkė, verslininkė

Aukštasis, sveikatos mokslų bakalauro laipsnis, farmacininko kvalifikacija

Išsilavinimas Veikla

LR Seimonario Dainiaus Gaižausko padėjėja

Išsilavinimas Veikla

Aukštasis universitetinis (VDU), magistro kvalifikacinis laipsnis, inžinierius - ekonomistas

Verslo konsultantas

Aukštesnysis, Vilniaus kultūros mokykla, režisierius. Aktorinio meno ir teatrologijos specialistas

Išsilavinimas Veikla

Aktorius, režisierius

Išsilavinimas Veikla

Aukštasis universitetinis (VDU), ekonomikos bakalauras - ekonomisto kvalifikacija

Europos Parlamento nario Bronio Ropės padėjėjas Lietuvoje

Išsilavinimas

Aukštasis (Šiaulių universitetas), edukologijos magistro kvalifikacinis laipsnis

Veikla

Marijampolės ŠC, Karjeros specialistė

6.

7.

8.

1.

2.

3.

4.

9.

5.

10.

Kandidatai

Aukštesnysis, P. Mažylio medicinos mokykla, medicinos felčerė

Išsilavinimas Veikla

Skubios pagalbos specialistė

Išsilavinimas Veikla

Aukštasis universitetinis, inžinieriaus –žemėtvarkininko magistro kvalifikacinis laipsnis

UAB „Ebresa“ direktorius

Išsilavinimas Veikla

Aukštasis universitetinis (KTU), Elektronikos inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis

Marijampolės savivaldybės tarybos sekretorė

Išsilavinimas Veikla

Aukštasis universitetinis (ASU), buhalterijos ir finansų bakalauro kvalifikacinis laipsnis

Vyr. buhalterė

Išsilavinimas

Aukštasis universitetinis (KTU), inžinerinis bakalauro kvalifikacinis laipsnis

Veikla

Buhalterė

Aukštasis neuniversitetinis, teisės kvalifikacija

Išsilavinimas Veikla

Finansinių paslaugų konsultantė

Išsilavinimas Veikla

Aukštasis universitetinis (MRU), edukologijos teisės magistro kvalifikacinis laipsnis

Lietuvos šaulių sąjungos narė, pedagogė (ikimokyklinio ugdymo mokytoja)

Išsilavinimas Veikla

Aukštasis neuniversitetinis, kultūros ir sporto industrijų vadyba Individuali veikla

Išsilavinimas Veikla

Aukštasis (ASU), agronomijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis

Agronomė

Išsilavinimas

Aukštasis, viešojo sektoriaus ekonomikos magistro kvalifikacinis laipsnis

Veikla

Vyr. buhalterė

16.

17.

19. 15.

20.

Išsilavinimas

Marijampolės statybininkų mokykla

Veikla

UAB „Furnera“ direktorius

Išsilavinimas

Aukštasis universitetinis (VU), teisės magistro kvalifikacinis laipsnis

Veikla

Advokato padėjėja, Vilniaus 6 - oji advokatų kontora

Išsilavinimas

Aukštasis neuniversitetinis

Veikla

Administracijos vadovė

Išsilavinimas Veikla

Aukštasis (VDU), bakalauro kvalifikacinis laipsnis

Socialinė darbuotoja medicinai

Išsilavinimas

Aukštasis neuniversitetinis, (Marijampolės kolegija)

Veikla

Lietuvos šaulių sąjungos narė, verslininkė

Aukštasis (MRU), ekonomikos magistro kvalifikacinis laipsnis

Išsilavinimas Veikla

Referentė

Veikla

Lietuvos šaulių sąjungos narys, vadybininkas

Išsilavinimas

Aukštasis neuniversitetinis, kultūros ir sporto vadyba

Veikla

Vadybininkė

Išsilavinimas

Aukštasis universitetinis, Vilniaus pedagoginis universitetas, geografijos ir fizinio lavinimo magistro kvalifikacinis laipsnis

Veikla

Fizinio ugdymo mokytoja

Išsilavinimas

Marijampolės žemės ūkio mokykla

Veikla

Individuali veikla

27.

30.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Kandidatai

Išsilavinimas

Aukštesnysis

Veikla

Grožio srities specialistė

Išsilavinimas

Kauno kolegija, kosmetologijos specialybė

Veikla

UAB „Vydris“ vadovė

Aukštasis neuniversitetinis, anglų kalbos filologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis

Išsilavinimas Veikla

Banko vadybininkė

Išsilavinimas

Aukštasis neuniversitetinis, profesinio bakalauro laipsnis, socialinio pedagogo profesinė kvalifikacija

Veikla

Siuvinėjimo operatorė

Išsilavinimas

Aukštasis neuniversitetinis, profesinio bakalauro laipsnis, administratoriaus profesinė kvalifikacija

Veikla

Administratorė

Išsilavinimas

Aukštasis neuniversitetinis, vadybos ir verslo administravimo profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir buhalterio profesinė kvalifikacija

Veikla

Grožio specialistė

Išsilavinimas

Aukštasis neuniversitetinis, įmonių ir įstaigų administravimo profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis

Veikla

Vadybininkė

31.

32.

37.

36.

33.

34.

35.

Smulkus ir vidutinis verslas yra neatsiejama kiekvienos šalies ekonomikos dalis, veikianti nacionalinės ekonomikos konkurencingumą, padedanti spręsti užimtumo problemas, leidžianti užsiimti netradiciniais verslais. Taip kuriamos darbo vietos, žmonės gali save įvairiapusiškai realizuoti, mokami mokesčiai valstybės ir savivaldybės biudžetams. Mano vizija – valdžios, verslo ir visuomenės sinergija marijampoliečių gerovei didinti, miesto plėtrai, paveldo, švietimo, laisvalaikio erdvių puoselėjimui. Pažangiose valstybėse savivalda yra labai arti žmonių. Galime remtis ir Skandinavijos šalių pavyzdžiu. Nuvykę ten pasisvečiuoti ar laikinai dirbti, kaip daro nemažai ir mūsų krašto žmonių, iš karto pastebime,

Savivaldybės klaida – nusisukti nuo

visuomenės ir verslo iniciatyvų

kad miestai ir miesteliai, jų infrastruktūra kuriama drauge su bendruomenėmis. O Lietuvoje dar gajus senas mąstymas, kurį norisi kuo greičiau pakeisti – valdžios atstovai tampa nepasiekiami vietos karaliukai, kurie, vos tik įgiję postus, jaučiasi viską žinantys geriau, nei kiti ir jau kitą dieną pamiršta tuos, kurie juos išrinko. Pamiršta ir pažadus, kuriuos davė žmonėms. Apsistato palankiais, nuolankiais, naudingais sau žmonėmis ir labai greitai peržengia ribą, kuri skiria sąžiningą politiką nuo korumpuotos, nesąžiningos, interesų ryšiais apipintos veiklos.

Įžvalgos, kurias matome visi

Esu objektyvus, todėl galiu pasakyti, kad dabartinė valdžia atlieka tam tikrus darbus mieste, bet yra dalykų, apie kuriuos neišeina nutylėti. Padaryta ir yra daroma daug, bet bėda ta, kad darbai vilkinami, nekreipiamas dėmesys į gyventojų išsakytas pastabas, pasiūlymus, prarandamas gyventojų pasitikėjimas valdžios institucijomis. Marijampolė užprogramuota augti, tapti patrauklia gyventojams, verslui ir svečiams, todėl finansų racionalus ir skaidrus valdymas yra ypač svarbus – negalime visų finansų nukreipti tik plytelėms kloti arba švaistyti tiesiant į niekur nevedančias gatves. (Aut. nuotrauka)

Dar vienas konkretus pavyzdys, kurį noriu su jumis aptarti, tai Stoties gatvės remonto darbai, kurie tęsėsi nuo ankstyvo pavasario iki žiemos pradžios. Pradėjus darbus, keletą mėnesių gyventojai klampojo išardytais šaligatviais. Kam reikėjo išimti senas šaligatvio plyteles, jeigu

Mūsų vizija – gyvas

Mieli marijampoliečiai, aš esu Erika Naikelienė, gimiau ir užaugau Marijampolėje. Studijavau Aleksandro Stulginskio universitete, įgijau ekologijos ir aplinkotyros magistro kvalifikacinį laipsnį. Esu ištekėjusi. Turiu sūnų ir dukrą. Man patinka su šeima keliauti ir pažinti pasaulį, nes apsilankymas kitoje šalyje praplečia akiratį. Kiekvienoje šalyje atrandu ką nors naujo, kiekviena iš jų mane žavi savo tradicijomis, papročiais, gamta. Nuo 2018 metų esu aktyvi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Marijampolės skyriaus valdybos narė. Man artimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos siekis išsaugoti esmines vertybes: puoselėti tradicinę šeimą, papročius, kultūrą ir kitas pamatines lietuvių vertybes. Už įgytą patirtį, tinkamiausio sprendimo paiešką galiu ir turiu padėkoti LR Seimo nariui Dainiui Gaižauskui, nes dirbu jo padėjėja. Į savo pareigas visada žiūriu atsakingai, nesunkiai randu tarpusavio kalbą su kolegomis, sutariu su bet kokia komanda, nes esu gana lankstaus charakterio. Man svarbūs moraliniai žmogaus poelgiai ir pagarba aplinkiniams. Esu labai kryptingas žmogus, visada žinau, ko noriu pasiekti šiame gyvenime. Todėl LR Seimo nario Dainiaus Gaižausko biure kiekvieną dieną bendraujant su žmonėmis pakankamai gerai žinomos marijampoliečių problemos, siekiai ir lūkesčiai. Atkreipiu dėmesį, kad dažnai gyventojai pagalbos kreipiasi dėl savivaldybės grįžtamojo ryšio nebuvimo. Tik glaudus abiejų pusių bendradarbiavimas skatina pasitikėjimą, skaidrumą bei aktyvesnį sprendimų priėmimą. Dažnai pagalvoju, ar Marijampolės miestas yra ta vieta, kurioje rūpinamasi kiekvienu žmogumi? Ar tai vieta, kur yra užtikrinamos vienodos sąlygos, galimybė rasti tin-

naujas planuojama dėti tik po pusmečio? Kam pradėti kasimo darbus, jeigu gatvių apšvietimo stulpai atkeliaus tik po mėnesio ar dviejų? Nė vienas iš mano minėtos Skandinavijos miestų taip nepasielgtų su savo gyventojais, nes aiškiai suvokia, kad savivalda tarnauja. Lietuvoje bendruomenės negirdėjimą bandoma pridengti pinigų įsisavinimu, kuris jau įgauna neigiamą prasmę. Skandinavai pinigus investuoja, o mūsų valdžia juos vis dar įsisavina. Mes, LVŽS komanda, norime keisti užsisenėjusias „tradicijas“ ir sieksime, kad miesto plėtra vyktų sklandžiai, planuojant ir aptariant darbus su bendruomenėmis, kad darbai maksimaliai netrikdytų įprasto miesto ritmo. Dabar dėl gyventojams ir verslui sukeltų nepatogumų miesto valdžiai galvų tikrai neskaudėjo.

Jeigu marijampoliečiai suteiks man mandatą, tapsiu tarybos nariu, pasižadu, kad ypatingą dėmesį skirsiu darbų kokybei, kiekybei ir greičiui, iš miesto tarybos kolegų ir administracijos reikalausiu rimto ir atsakingo požiūrio, pagarbos savo žmonėms. Taip pat akylai vertinsiu miesto išlaidas, nes jei galime investuoti į miesto plėtrą, turime pasiekti, kad už turimas lėšas padarytume kiek galima daugiau. Mes neateiname įsisavinti pinigų. Mes jau savo užsidirbome. Dabar norime padėti miestui ir jaučiame pareigą atsidėkoti savo Marijampolei už gražiausius metus ir sukurti ją gražesnę bei patrauklesnę ateities kartoms.

Aš atstovauju žmonėms, kurie kuria ir pri-

ir telkiantis žmones miestas

kamą darbą ir gauti pakankamai orų atlyginimą?

Ar tai miestas, kuriame teikiamos kokybiškos socialinės paslaugos? Mano manymu, Marijampolės savivaldybės administracija turėtų daug daugiau dėmesio skirti ne tik „gražiems“ šaligatviams, bet ir socialinėms problemoms spręsti, kompleksinės pagalbos teikimui šeimoms, socialinio būsto įsigijimui, socialinės paramos skyrimui.

Kadangi vietos savivalda yra arčiausiai piliečių esanti valdymo grandis, viešajam sektoriui būtina ieškoti socialiai inovatyvių piliečių dalyvavimo būdų įvairiose šio sektoriaus srityse: socialinės paramos, sveikatos apsaugos, švietimo, visuomenės saugumo ir t. t.

Vietos bendruomenėje netrūksta iniciatyvių žmonių, trūksta pačios savivaldybės iniciatyvos, iš savivaldybės nepakanka bendradarbiavimo su žmonėmis ir grįžtamojo ryšio. Vis dar stinga informacijos apie galimybes dalyvauti vietos valdžios institucijų valdyme, priimamų spendimų procese.

Tiesioginis visuomenės įsitraukimas į sprendimo priėmimo procesus vietos valdžios institucijose yra ne tik demokratijos principų užtikrinimas, bet ir konkrečių problemų mažinimas. Gyventojų dalyvavimas tvarkant vietos reikalus socialinės paramos srityje yra ypač svarbus, nes tik pati bendruomenė gali tiksliausiai atliepti savo poreikius.

Galiu drąsiai teigti, kad šiandien tarp Marijampolės savivaldybės administracijos ir gyventojų nėra tarpusavio sklandaus darbo, supratimo sprendžiant problemas. Todėl efektyvus, kokybiškas paslaugų teikimas turi būti nuolat kontroliuojamas, valdomas ir matuojamas.

Mano siekis – sutelkti gyventojus ir savivaldy-

bės administraciją bendram darbui – vykdyti teisingumą, kurti socialiai atsakingą aplinką, tobulinti administracinę ir organizacinę veiklą, kuri padėtų stiprinti paprastą pasitikėjimą savivaldybe. Kiekvienas marijampolietis turi jausti, kad jam atstovaujama savivaldoje.

Atsižvelgdami į savivaldybės gyventojų poreikius orientuoto savivaldybės biudžeto sudarymo ir tvirtinimo procedūrų skaidrumą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje esame nusimatę:

Aktyviai informuoti visuomenę ir skatinti dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose dėl vietinių rinkliavų nustatymo, savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymo, naudojimo bei disponavimo; biudžetinių įstaigų steigimo ir išlaikymo, viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių bei kitų savivaldybės juridinių asmenų, regionų plėtros tarybų steigimo klausimais.

Įtrauksime bendruomenių deleguotus atstovus į savivaldybės įmonių valdymo organų sudėtį. Sieksime, kad savivaldoje visi sprendimai būtų priimami atvirai, skaidriai ir būtų įsiklausyta į žmonių nuomonę.

Taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Marijampolės skyriaus komandai už itin stiprų mano kandidatūros palaikymą. Toks didelis išreikštas pasitikėjimas man be galo svarbus, įpareigoja dirbti, kad pateisinčiau jūsų lūkesčius.

Tvirtai nusprendžiau siekti Jūsų pasitikėjimo ir šiandien kandidatuoju į Marijampolės savivaldybės Tarybą. Jeigu pasitikėsite manimi ir išrinksi-

siima atsakomybę ne tik už savo, savo šeimos, bet ir kitų Marijampolės savivaldybės gyventojų gerovę.

Apie mane: Marijampolė – mano gyvenime ypa mylima, nors gimiau ir užaugau kaime, Vilkaviškio rajone. Marijampolėje baigiau vidurinę mokyklą, toliau mokiausi ir įgijau žemės ūkio specialisto kvalifikaciją. Keletą metų atlikau tarnybą sukarintoje priešgaisrinėje dalyje, vadovavau autotransporto skyriui. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pradėjau verslą ir verslo sektoriuje dirbu jau beveik tris dešimtmečius. Neabejoju, kad mano praktinė patirtis versle bei asmeninės savybės, tokios kaip iniciatyvumas, reiklumas sau ir kitiems, sugebėjimas gerai įsisavinti žinias, gali būti sėkmingai panaudotos mūsų miesto naudai, viešojo sektoriaus paslaugoms gerinti, glaudesniam ryšiui su bendruomenėmis kurti, miesto plėtrai, verslui pritraukti.

Politiko kelias: Nuo 2018 metų esu aktyvus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Marijampolės skyriaus narys. Tikiu šia partija, jos vykdoma politika ir deklaruojamomis vertybėmis, tradicinės šeimos, kultūros, kalbos išsaugojimo būtinumu. Taip pat manau, kad antikorupcinė politika turi užimti deramą vietą valstybėje ir būtina išgyvendinti pačias įvairiausias korupcijos formas, kurios vyrauja mūsų savivaldybėje – nepotizmą, interesų konfliktus, stambaus verslo finansavimą bei politikų įvaizdžio kūrimą miesto gyventojų pinigais.

te, dirbsiu kuriant skaidrų miestą ir padėsiu ne tik spręsti jūsų opias problemas, bet ir rasti racionalius sprendimus. Gerų rezultatų galima pasiekti tik bendradarbiaujant ir gerbiant abiejų pusių nuomonę. Taip pat mano bendravimas su Jumis skirsis nuo kitų, jis visuomet bus atviras, lengvai galėsite su manimi susisiekti. Kiekvienas marijampolietis turi jausti, kad jam atstovaujama savivaldoje. Manau, kad, dirbant ir įdedant daug pastangų, viską galima pasiekti. Šiandien kaip niekada svarbu rinktis ištikimus žmones, todėl rinkdamiesi balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą būsite tikri, kad savivaldoje Jums atstovaus kompetentingi ir savo pažiūrų nekeičiantys žmonės.

Mums svarbi aplinkosauga

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos požiūris į aplinkos ir žmogaus santykį remiasi esmine nuostata – tenkinti šių dienų visuomenės poreikius taip, kad jie nebūtų tenkinami ateities kartų sąskaita. Siekiant darnaus vystymosi, ekonomikos, socialinės plėtros, aplinkos apsaugos siekiai turėtų būti derinami ir papildantys vienas kitą, dėmesį sutelkiant į žmogaus gyvenimo kokybę.

Šiame tekste noriu apžvelgti, kas man atrodo labai svarbu ir kodėl nereikėtų numoti ranka į klimato kaitą. Klimato kaitos švelninimas svarbi pastarųjų kelių dešimtmečių problema, sukelianti visuotinį atšilimą dėl išmetamo anglies dioksido ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ne tik tarptautiniu, bet ir nacionaliniu lygiu. Apie trečdalis šių dujų emisijų mažinimo galėtų atsirasti dėl geresnės žemėtvarkos ir žemės ūkio vadybos. Tai galėtų tikslingai sumažinti anglies išsiskyrimą iš dirvožemio ir pagerinti pasėlių derlių, o tai savo ruožtu galėtų sumažinti miškų naikinimo poreikį. Palydoviniai vaizdai leidžia įvertinti anglies kiekį, sukauptą tam tikrame žemės plote, taip pat sekti iš jo išmetamą kiekį. Tai gali padėti stebėti miškų ir durpynų būklę, numatyti gaisrų riziką ir prisidėti prie tvarios miškininkystės. Turėdami realaus laiko šiltnamio efektą sukeliančių dujų žemėlapius, galėtume kiekybiškai įvertinti žemės ūkio ir miškininkystės veiklos išmetamų teršalų kiekį, kuris išlieka gana neaiškus, taip pat stebėti kitų sektorių emisijas. Mūsų

kraštas derlingas, galėtume būti progresyvūs ir naujoviški.

Galbūt net nesusimąstome, bet klimato kaita vis labiau paveikia ir kiekvieną iš mūsų, o ypač pramonės ir žemės ūkio sektorių. Daug padaryti ateities kartoms galėtume, plėsdami atsinaujinančios energetikos projektus, palaipsniui pereidami prie ekologiško transporto, pastatų, pramonės ir žemės naudojimo. Negalime numoti ranka, jei kas nors teršia mūsų aplinką, vandenį.

Todėl mano vienas iš tikslų – skatinti žmonių sąmoningumą ir įsitraukimą į klimato kaitą bei tvarumą, platesnį suvokimą, kas yra mus supanti aplinka ir kodėl svarbus jos puoselėjimas. Tad savivaldoje skirsiu didelę dalį darbo konkretiems veiksmams gerinant ir švarinant mūsų aplinką.

Apie mane: esu kaimo žmogus. Visą vaikystę, paauglystę ir dalį jaunystės gyvenau bei dirbau kaime, todėl puikiai žinau kaimo žmonių problemas, rūpesčius bei lūkesčius. Dažnai grįžtu į gimtinę, susitinku su žmonėmis. Pastebėjau, kad kaimo žmonių problemos panašios visoje Lietuvoje. Laikau save gamtos žmogumi, nes buvimas gamtoje mane ramina, ten pasikraunu teigiamų minčių ir emocijų. Gal todėl apgintas mokslų magistro laipsnis yra būtent susijęs su gamta. Turiu didžiulę patirtį dirbant su gyvūnais ir prižiūrint juos. Būdamas vos 11 metų pradėjau sportuoti žirginį sportą (konkūrinį jojimą).

Visą vaikystę ir paauglystę intensyviai užsiėmiau šia sporto šaka. Daugiau kaip 10 metų intensyvaus darbo treniruotėse ir varžybose suformavo mano charakterį. Dirbdamas su žirgu, kuris yra tavo sporto partneris, turi būti švelnus, bet taip

Pasistenkime dėl marijampoliečių

Gimiau Marijampolėje. Baigusi vidurinę mokyklą, studijavau Kauno Prano Mažylio medicinos mokykloje, įgijau medicinos seselės (slaugytojos) specialybę. Dirbau Marijampolės ligoninėje. Darbas sekėsi puikiai, mylėjau savo darbą, mylėjau savo pacientus. Tačiau norėjau daugiau žinių, judėti į priekį, išbandyti jėgas kitoje srityje, tobulėti. Taip žingsnelis po žingsnelio įžengiau į verslo pasaulį, jame esu iki šiol. Galiu pasakyti, kad žinių ir ribų plėsti akiratį nėra, todėl mokiausi Marijampolės kolegijoje, įgijau aukštąjį bakalauro laipsnį finansų srityje. Kolegiją baigiau su pagyrimu.

Rinkimuose dalyvauju su šia komanda todėl, kad man svarbios vertybės, elgesio ir moralės normos, solidarumas ir rūpestis kitais visuomenės nariais. Marijampoliečių ryšys neįmanomas be kultūrinio bendrumo ir panašumo jausmo. Aš tikiu, kad mano aktyvus dalyvavimas skaidriuose politikos procesuose gali užtikrinti orų marijampoliečių gyvenimą.

Turėdama patirties sveikatos sistemoje ir versle, šiandien galiu pasakyti, kad man ypač svarbi sritis, kuriai ketinu skirti ypatingą dėmesįsveikatos apsauga. Teisė į sveikatą ir jos priežiūrą yra fundamentali žmogaus teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje. Tai yra pareiga, kurią valstybė privalo įgyvendinti. Deja, šiandien Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai vieni iš pačių blogiausių Europoje, todėl aktyviai dirbsiu su marijampoliečių sveikatos programomis. Žmonių sveikata ir gyvenimo kokybė ženkliai priklauso nuo sveikatos apsaugos sistemos efektyvumo. Būtent veiksminga medicinos pagalba, o ne fizinis

gydymo įstaigos artumas lemia sveikatos apsaugos sistemos kokybę. Todėl svarbus ir gydytojų darbo sąlygų gerinimas. Žmonių sveikatos priežastys glūdi ne tik medicinoje, bet ir toli nuo jos. Sveikatai žalingi ir naudingi veiksniai egzistuoja įvairiausiose ūkio bei viešo gyvenimo srityse. Pavyzdžiui, trečdalis vietos savivaldos vykdomų funkcijų daro įtaką žmonių sveikatai. Todėl mes sveikatą įvardijame horizontaliu, visas viešojo gyvenimo sritis apimančiu tikslu. Sveikatos politikai, kaip jokiai kitai, iliustruoti tinka moderniausios vadybos strategijos – svarbiausia kiekvienam žmogui įsisąmoninti, kad jo veikla yra neatsiejama didelės sistemos dalis ir beveik visada

pat ir ugdyti discipliną bei siekti kuo geresnio rezultato. Visi ilgi metai sporte ugdė ir augino mane, nebijantį iššūkių, galintį išeiti iš komforto zonos, ramiai žiūrintį į bet kokią situaciją, suprantantį žirgus ir jų elgseną. Taigi neatitolau nuo kaimo, tradicijų ir vertybių. Jeigu kas nors paklaustų, ar norėtum ką nors pakeisti savo praeityje, atsakyčiau, kad tikrai ne.

• Mokiausi Aštriosios Kirsnos pagrindinėje mokykloje, vidurinį išsilavinimą įgijau Veisiejų technologijos ir verslo mokyklos Aštriosios Kirsnos skyriuje.

• Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegi-

susijusi su galutiniu rezultatu – visuomenės sveikata ir gerove. Ne be reikalo modernioji visuomenės sveikatos priežiūra vadovaujasi principu „Sveikata visose politikose“. Valstybės ekonominė sąranga, žmonių pajamų lygis, nedarbo lygis ir socialiniai netolygumai glaudžiai susiję su sveikata. Todėl su kolegomis esame numatę ambicingą atskirų savivaldos veiklų peržiūrą ir harmonizavimą geresnės gyventojų sveikatos tikslais.

joje įgijau miškų ūkio inžinerijos profesinį bakalaurą.

• Vytauto Didžiojo universitete įgijau miškininkystės inžinerijos magistro laipsnį.

• Dirbau „Harmony Park“ konkūrinio jojimo treneriu.

• Dirbau žemės ūkio bendrovėje N. A. Narausko ūkyje pašarų gamybos srityje ir pieno padalinio vadovu (Lazdijų r.).

• Dabar sėkmingai dirbu Lietuvos ūkiuose įsitvirtinusios Švedijos kompanijoje „DeLaval“, inžinieriumi.

• Individuali veikla - „Kaimo plėtros fondas“investavimas į kaimo vietoves.

Visuomeninė veikla:

• Lietuvos valstiečių žaliųjų (LVŽS) sąjungos Marijampolės skyriaus narys, LVŽS Marijampolės skyriaus valdybos narys, LVŽS Marijampolės skyriaus rinkiminio štabo narys.

• Noriu skatinti žmonių pilietiškumą ir sąmoningumą gamtos išsaugojimo ir klimato kaitos klausimais.

• Rūpestis tiek kaimo ir miesto žmonėmis, kad bent dalis svarbių problemų būtų išspręstos.

• Komandinis darbas, kurį išmanau ir moku dirbti, kad pasiektume išsikeltus tikslus.

• Didelis noras padėti žmonėms realizuoti idėjas ir save.

• Numatyti būsimus veiklos žingsnius, kad būtų įgyvendinti asmeniniai ir kolektyviniai lūkesčiai.

• Tiesiog kalbėti, suteikti žmonėms informacijos, nukreipti juos tinkama linkme.

• Kad kaimo žmonės gyventų, dirbtų, jaustųsi gerai, pakankamai uždirbtų.

Mano išvardinti teiginiai suteikia dar daugiau prasmės savivaldybei, nes tai įstaiga, esanti arčiausiai žmonių, todėl labai svarbus savivaldybės ir visuomenės bendravimas. Stengsiuosi informuoti žmones, kad įvairūs sprendimai būtų priimami atvirai ir skaidriai, kad būtų įsiklausyta ir išgirsta žmonių nuomonė, kad gerėtų sąlygos kurtis smulkiam ir vidutiniam verslui, kad valdininkai dirbtų visuomenei, o ne saviems.

Mums reikia politikų su stipriu moraliniu ir vertybiniu stuburu

Nors gimiau Vilkaviškio raj., tačiau jau beveik penkiasdešimt metų gyvenu Marijampolėje. Įgijau farmacijos specialistės profesiją ir tris dešimtmečius darbavausi vaistinėje, tai man suteikė daug gyvenimiškos patirties. Mačiau, kas neramina žmones, su kokiomis sveikatos ir gyvenimo problemomis jie susiduria. Betarpiškai bendravau su klientais, visada juos išklausydavau, stengiausi suprasti ir patarti kiekvienam į mane besikreipiančiam. Todėl apmąsčiusi savo galimybes, nusprendžiau, kad galiu prisidėti prie būsimų pokyčių Marijampolės mieste, kad galiu būti naudinga marijampoliečiams.

Pagrindiniai motyvai, kodėl kandidatuoju į Marijampolės savivaldybės tarybą Rinkimuose dalyvauju su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Man svarbus kalbos, tradicijų, kultūros išsaugojimas bendruomenėse, jos perdavimas vaikams. Galiu ir sugebu dirbti su skirtingų sričių bei amžiaus žmonių grupėmis – jaunimu bei vyresnio amžiaus žmo

nėmis. Visose savo veiklose laikausi morali-

« Pradžia 12 psl.

nių principų, niekada jų neperžengiau ir neperžengsiu, nes manau, kad žmogus gali būti naudingas bendruomenei tik tada, kai yra stiprus savo vidumi ir turi moralinį stuburą. Energija ir žiniomis noriu prisidėti, kad savivalda ir gyventojai palaikytų glaudų ryšį. Sprendimai

turi būti priimami itin kruopščiai, atsižvelgiant į visų gyventojų interesus ir poreikius. Visada kovojau ir kovoju už teisingumą, esu prieš korupciją, melą ir nepotizmą. Palaikau ir palaikysiu tuos, kuriems reikalinga pagalba ir parama. Jiems dirbdama savivaldybės Taryboje norėsiu skirti ypatingą dėmesį.

Man artima LVŽS nuostata - tam, kad

žmogus jaustųsi laimingas ir orus, kad valstybė būtų stipri, bendro gyvenimo rūmas turi būti renčiamas įtvirtinant pamatinį gėrį: saugant žmogaus gyvybę ir sveikatą, užtikrinant sambūvį su gamta, puoselėjant darnią šeimą ir bendruomenę, kuriant darnią ekonominę ir politinę aplinką. Šie pamatiniai gėriai neatsiranda savaime: jų nekuria nematoma rinkos

ranka nei viską kontroliuojanti valstybė. Juos kuria atskirų žmonių ir bendruomenių sąmoningi veiksmai, kylantys iš bendrų vertybių bei valios pastangų. Savivaldybės vaidmuo –įgalinti asmenis ir bendruomenes spręsti savo ir aplinkos problemas, skatinti rinktis tokį elgesį, kuris kurtų pamatinį gėrį ir vengtų destrukcijos.

Aktyvaus kultūrinio gyvenimo prieinamumas kiekvienam marijampoliečiui

Lietuvos kultūra yra atmintimi ir kūrybiškumu besireiškiantis kiekvieno Lietuvos piliečio, visos lietuvių tautos bei visos Lietuvos visuomenės tapatumo ir egzistencijos pagrindas, suteikiantis galimybes bendrauti ir kartu kurti prasmingą gyvenimą. Nepaisant Lietuvos Konstitucijoje deklaruojamų su kultūra tiesiogiai susijusių žmogaus žodžio, tikėjimo, mokslinės ir meninės kūrybos laisvių, intelektinės nuosavybės apsaugos, tautinių mažumų kultūrų išsaugojimo vertybių, per tris dešimtmečius atkurtosios nepriklausomybės metus Lietuvos kultūros politikai nepavyko tapti lygiaverte kitoms valstybės politikos sritims. Šią aplinkybę rodo pažangos kultūros srityje tempas, lyginant ją su kitomis sritimis bei valstybės biudžeto kultūrai skiriamo finansavimo raida. Tačiau savivaldoje mes galime taip pat padaryti nemažai, kad per kultūros paveldo ir šiuolaikinės kultūros pažinimą ugdytume tautinę savimonę, stiprintume ryšius su gimtine.

Mūsų teatras:

Perfrazuojant Cicerono posakį „namai be knygų - kaip kūnas be sielos“, galima sakyti, jog ir miestas be teatro - kaip kūnas be sielos. Būtina baigti begalinius eksperimentus su Marijampolės teatru, kuriant jį „iš viršaus“. Teatrasgyvas organizmas, tad reikia leisti jam vystytis natūraliai, padedant lėšomis.

Malonny:

Tarptautinis kūrybinis simpoziumas „MALONNY: Marijampolė, Londonas, Niujorkas: idėjų migracija“ jau tapo kasmetiniu, tradiciniu renginiu, prisidedančiu prie Marijampolės miesto savitumo puoselėjimo šiuolaikišku būdu per apsikeitimą idėjomis, bendradarbiavimą, savanorystę, meno kūrinių prieinamumo didinimą.

Gražus ir unikalus projektas, tačiau reikia atsakingai ir profesionaliai atrinkti eskizus, kurių grafičiai puoš Marijampolės viešąsias erdves, tam tikslui pasikviečiant profesionalius dailininkus ir architektus, kad grafičiai turėtų

išliekamąją vertę. Vaikų ir jaunimo grafičiams siūlysime specialią erdvę (erdves): tai gali būti vaikų darželiai, mokyklos, vaikų žaidimų aikštelės ir kitos erdvės, kurias apsvarstysime kartu su bendruomene.

Marijampolės kultūros centras:

Kalbant apie kultūros centrą, būtina užtikrinti tinkamą kultūros, kaip turinčios įtaką asmenybės dvasinių vertybių formavimui, finansavimą, nepamirštant ir kultūros darbuotojų atlyginimų. Sudaryti maksimalias sąlygas bendruomenės meninei saviraiškai, prioritetą teikiant turinio kokybei, o ne konkretiems rezultatams ar dalyvių skaičiui.

J. Basanavičiaus aikštė:

Prikelti iš ,,letargo“ J. Basanavičiaus aikštę, kad ji tarnautų marijampoliečiams, o ne retiems pasirodymams. Savivaldybės lėšomis įrengti jose estetiškas erdves tautodailininkams, menininkams, pramogoms, šeimoms ir vaikams.

Ugdymo įstaiga – kiekvienam vaikui, padedant patirti sėkmę

Kiekviena ugdymo įstaiga ir jos bendruomenė sudaro tam tikrą sistemą, kurioje vyksta įvairūs vidiniai procesai. Kiekvienas narys ateidamas atsineša savo gyvenimišką istoriją, turimą patirtį, be to, sąveikauja su kitais. Pastaruoju metu mokytojai susiduria su vis didesniais iššūkiais, vaikų patirtis tampa įvairesnė, tenka dirbti su probleminiais, sunkumų patiriančiais, elgesio sutrikimų turinčiais vaikais, o ką jau kalbėti apie prasidėjusį nuo šių metų įtraukųjį ugdymą. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje, Geros mokyklos koncepcijoje (2015 m.) suformuluota perėjimo nuo švietimo visiems prie švietimo kiekvienam, suasmeninto ugdymo(si) ir mokymo(si) nuostata. 2024 m. rugsėjį įsigalios Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-14895, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimas ir įstatymo papildymas 45 straipsniu, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (darželyje, mokykloje) kartu su savo bendraamžiais. Dar nė viena šalis nėra pasiekusi idealios įtraukties. Net ir progresyvios Skandinavijos šalys įtraukties vystymo keliu juda po keliasdešimt metų ir vis dar turi kur tobulėti. Ar mes pasieksime tobulos įtraukties 2024 m.?

Mokyklos susiduria su įtraukties sunkumais ir iššūkiais:

Kadangi visose Lietuvos mokyklose vykdomas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtraukusis ugdymas, tiek speci-

aliųjų poreikių, tiek ir gabūs vaikai mokysis kartu. Švietimo sistema vis dar ruošia aplinką tokiam darbui. Ji dar nėra davusi reikalingų įrankių. Nėra lengva dirbti klasėje, kurioje mokosi ir gabūs, ir specialiųjų poreikių turintys moksleiviai, kuriems klasėje reikalingas padėjėjas, specialistai, talkinsiantys šiems mokinukams. Reikia dar įdėti darbo.

Pirmiausia, ką reikėtų padaryti, kad abiejų šių grupių vaikų ugdymas vyktų kokybiškai ir kad nė viena pusė nebūtų nuskriausta, mano manymu, tai-sumažinti mokinių skaičių klasė-

se. Tai būtinybė. Tai yra numatyta ir LVŽS Marijampolės skyriaus programoje 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams. Ugdymo metu vyksta ištisas procesas, kol pavyksta ir vieniems, ir kitiems mokiniams prisitaikyti, pripažinti vieniems kitus, toleruoti, būti pakantesniems, jausti pagarbą. Dirbant su mažesne klase tai būtų galima padaryti lengviau ir paprasčiau.

Kita įtraukiojo ugdymo problemų – tai „mokytojiškas“ mokytojas, blogiausia, kas šiais laikais gali nutikti. Vykdant įtraukųjį ugdymą reikia mokymą pakeisti mokymusi. Keičiasi mokytojo vaidmuo. Jis tampa partneriu, padedančiu ieškoti, atrasti, tyrinėti, leidžiančiu klysti ir mokytis iš savo klaidų. Rengiant Geros mokyklos koncepciją, buvo remiamasi kitų šalių patirtimi ir žvelgiama į ateitį, todėl joje akcentuojama asmenybės ugdymo, o ne mechaninio „kalimo“ svarba. Iš čia atsiranda nepakankamas mokytojų pasirengimas ir motyvacija ugdyti didelius ugdymosi poreikius turinčius mokinius, mokytojo padėjėjų (ypač turinčių žinių ir patirties) stoka, švietimo pagalbos specialistų trūkumas. Lietuvoje susiduriame su mokytojų senėjimo problema. Vidutinis mokytojų šalyje amžius – apie 50 metų, o jaunimas rinktis mokytojų specialybės nenori, todėl reikia brandesnio visuomenės požiūrio į mokytoją, lengvinti darbo sąlygas. Kad mokytojas tikrai visavertiškai atliktų savo darbą, galėtų dirbti su įvairių poreikių turinčiais mokiniais, jam reikia mažinti krūvį, teikti įvairiapusę specialistų, moky-

tojų padėjėjų (prieš tai juos apmokant dirbti su specialiųjų poreikių vaikais) pagalbą, didinant jų etatų skaičių mokyklose, ir tinkamo atlygio už darbą.

Taip pat būtina skatinti formalaus ir neformalaus švietimo integraciją. Tai leistų sudaryti sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės. Švietimo įstaigose pastebima, kad daugėja vaikų su emociniais, elgesio ir dėmesio sutrikimais. Mano nuomone, tai yra netinkamas suaugusiųjų arba tėvelių elgesys vaikų atžvilgiu. Sėkmė juk priklauso ne tik nuo mokytojo lūkesčių, bet ir nuo tėvų vertybinių nuostatų, bendradarbiavimo, stereotipų, požiūrio į vaiką. Dažnai tėvai vengia arba gėdijasi pripažinti, jog vaikas yra „kitoks“, ypatingas, jog vaikui reikalinga pagalba. Jiems trūksta žinių, kaip tokį vaiką auklėti, kaip padėti. Todėl būtinas tėvų švietimas: paskaitos, programos, rekomendacijos ir kt.

Ugdymo įstaigoms sėkmingo pokyčio reikia siekti bendradarbiaujant, keičiant visuomenės požiūrį ir nuostatas.

Pabaigai norėčiau pacituoti prancūzų Švietimo epochos istoriko, filosofo, rašytojo, teisininko Šarlio Monteskjė žodžius: „Norint atlikti didžius darbus, nereikia būti didžiausiu genijumi, nereikia būti aukščiau žmonių, reikia būti kartu su jais“.

Seimo dauguma savo balsais neleido, kad įvyktų interpeliacija energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Nepavykusi interpeliacija nereiškia, kad tuo opozicija baigė savo darbą. Galbūt pozicija mano priešingai, bet mes esame pasiruošę ir toliau kelti klausimus bei teikti konstruktyvius pasiūlymus. Tą daryti privalome, nes Lietuvos žmonės laukia sprendimų. Valdžios pasakymas, kad žmonės privalo kentėti, nes ir kitose valstybėse blogai, mūsų netenkina, juo labiau, kad matome, jog valdžia nededa jokių pastangų ir nesprendžia iškilusių problemų.

Europą ištikusi energetinė krizė yra ir pamoka, ir galimybė. Pamoka, jog energetinė nepriklausomybė, kaip ir apsirūpinimas savo gamybos maistu, yra būtinybė. Tik tokiu atveju įmanoma išvengti situacijų, kurias sukūrė Rusija. Ji savo energetinius resursus naudoja, kaip spaudimo priemonę demokratiniam pasauliui.

Ilgus metus turėjome pigią elektros energiją, dujas, naftą ir negalvojome, jog ateis diena, kada tai taps taip brangu, jog žmonės nebepajėgs apmokėti sąskaitų už elektrą ir šilumą, o verslas taps nebekonkurencingas ir bus priverstas stabdyti veiklą ar bankrutuoti.

Galima ieškoti kaltų praeityje. Tikrai atrasime, kad visos valstybės ir visi politikai, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų, yra kalti, nes niekas negalėjo įsivaizduoti, kaip per vieną dieną energetikos rinkas sugriaus Rusijos karas Ukrainoje.

Europos valstybės ieško skubių sprendimų ir sprendžia gyventojų bei verslo problemas kom-

Ramūnas Karbauskis: „Kieno pusėje valdžia –

Lietuvos žmonių ar elektros monopolio?“

pensacijomis ar energetinių resursų kainų lubomis, užtikrinant galimybes apmokėti sąskaitas.

O Lietuvoje turime valdžią, kurios arogancija ir nekompetencija veda į neviltį. Premjerės, energetikos, užsienio reikalų ministrų pareiškimai, kad verslas turėjo įvertinti rizikas, o gyventojams nėra taip jau blogai, nes Ukrainoje blogiau, skamba neadekvačiai Lietuvos galimybėms ir veikiau primena politinius gąsdinimus. O jais I.Šimonytės kabinetas ir Seimo dauguma siekia tik visuomenės nuolankumo bei palaiminimo tęsti valstybės naikinimą nieko nedarymu dėl Lietuvos žmonių.   Ukrainoje vyksta karas. Ten agresorius naikina energetinę infrastruktūrą, o Lietuvoje niekas nieko nenaikina. Galimybės spręsti trumpalaikes ir ilgalaikes problemas energetikos sektoriuje priklauso tik nuo Lietuvos, šiuo atveju nuo Lietuvos valdžios, kuri gali kardinaliai pakeisti situaciją.

Nesinori gaišti laiko, komentuojant valdžios sprendimus, nes jų praktiškai nėra. Šnekėsiu apie tai, kas būtina padaryti, siekiant suvaldyti dabartinę situaciją ir ateityje tokioje nebeatsidurti.

Pirmiausia, būtina kompensuoti gyventojams ir verslui energetinių resursų kainas, kad gyventojai nepanirtų į energetinį skurdą, o verslas galėtų tęsti veiklą ir išliktų konkurencingas. Šiam tikslui geriausiai tiktų kainų lubos, kompensuojant energijos gamintojams skirtumą tarp jų gamybos kaštų, galimybės uždirbti minimalų pelną iki nustatytų kainų lubų.

Akivaizdu, kad tam gali trukdyti faktas, jog didžiausia energetikos įmonė AB „Ignitis“  buvo dalinai privatizuota. Reikalinga skubiai priimti

Valstybė turi skatinti verslo ir savivaldybių įmones investuoti į energijos gamybą.

įstatymo pataisas, kad energetikos rinkoje, įvykus pokyčiams, kurie gali daryti įtaką ir didinti gyventojų energetinį skurdą, mažinti verslo konkurencingumą, visos energetinės įmonės, kuriose valstybei priklauso ne mažiau 50 % akcijų, turi dirbti

visuomenės interesams, atsisakant pelno maksimizavimo tikslų.

Toks sprendimas leistų sutelkti energetinių įmonių resursus, siekiant minimizuoti kainas. Nes pasirinkus tik kainų kompensavimo gyventojams ar verslui kelią, valstybė susidurtų su situacija, kada energijos resursus gaminančios ir parduodančios įmonės neturėtų pakankamos motyvacijos realiems pokyčiams, siekiant, kad rinkoje didėtų pigios energijos pasiūla.

Tai, kas dabar vyksta energetikos sektoriuje, panašu į sąmoningą sabotažą, nes didžiosios energetikos įmonės stabdo naujų energetikos projektų įgyvendinimą, siekdamos išsaugoti savo monopolinę padėtį energetikos rinkoje ir naudotis gaunamais viršpelniais.

Elektros rinkos liberalizavimas būtų įmanomas tik tada, kada AB „Ignitis grupė“ prarastų monopolio padėtį ir į elektros energijos rinką ateitų savivaldybių įmonės, kurios galėtų sudaryti ilgalaikes sutartis su energetikos projektų vystytojais. Jos taip pat galėtų prisiimti garantijas, kurios reikalingos bankams, jog šie galėtų finansuoti naujus energetinius projektus.

Atkreipiu ypatingą dėmesį į ilgalaikes sutartis ir garantijas, nes bankai gali pareikalauti valstybės garantijų savivaldybių įmonių sudaromoms sutartims, ko nepadarius,  „Ignitis“ ir toliau diktuos sąlygas elektros rinkoje, o mažos kainos ilgalaikėse energijos tiekimo sutartyse bus nepasiekiamos savivaldybių įmonėms ir tų savivaldybių gyventojams.

Kalbos apie savivaldybių įmonių investicijas į energetikos resursų gamybą skamba labai optimistiškai, bet nukelia kainų mažėjimo efektą dar keleriems metams. Optimaliausias kelias į energijos kainų mažėjimą yra kombinuotas, kada ilgalaikėmis sutartimis užtikrinamas savivaldybių energetinis poreikis, o investiciniai projektai orientuojami į savivaldybių įmonių galimybes aprūpinti gyventojus pigia elektros energija.   Elektros rinkos liberalizavimo efektas galimas tik tuo atveju, kai rinkoje ims veikti ne kelios, o keliasdešimt įmonių, dalis jų turi siekti ne maksimizuoti pelną, o tenkinti visuomenės poreikį apsirūpinti pigia elektros energija.

Valstybė turi skatinti verslo ir savivaldybių įmones investuoti į energijos gamybą. Valstybė taip pat turi sutelkti maksimalias pastangas į elektros energijos perdavimo galimybių didinimą, skatinti investicijas į energijos kaupimą ir atsinaujinančios elektros energijos virtimą bazine elektros energija. Valstybė turi minimizuoti elektros kainų svyravimus, susijusius su jos gamybos pikais ir mažesniu kiekiu.

Ministras teigia, kad investicija į saulės elektrines ant žmonių stogų išgelbės visą Lietuvą nuo energetinio skurdo. Bet pamiršta pasakyti, kad ketina padidinti energijos palaikymo tinkle kainą, kuri elektros gamybą savo saulės elektrine gerokai pabrangins. Taip pat netolimoje ateityje dėl intensyvios saulės elektrinių plėtros mažos įtampos tinkluose turėsime didelių problemų su tinklu, žmonėms, kurie norės pasistatyti elektromobilių krovimo stoteles ar pasididinti įvado galia, tai itin brangiai atsieis. Todėl labai svarbu ieškoti mažiau tinklus apkraunančių technologijų, labiau orientuotis į aukštesnės įtampos tinklus. Taip pat labai svarbu skatinti biometano gamybą, tam naudojant organiškai skaidžias atliekas – gyvulių mėšlą, maisto atliekas ir pan. Tai neišnaudotas potencialas, kuris leistų nors dalinai tenkinti ne tik dujų poreikį, bet ir gamintų stabilius kiekius elektros bei šilumos energijos. Taip būtų vienu šūviu nušaunami du zuikiai – gaminama elektra bei šiluma ir kartu sprendžiama nuotekų išvalymo, organinių atliekų sutvarkymo, kvapų panaikinimo ir kitos panašios problemos regionuose. Sakydamas, kad tai galimybių metas, noriu pasakyti, jog Lietuva netolimoje ateityje gali tapti elektrą eksportuojančia šalimi, o jos savikaina būtų viena mažiausių Europos Sąjungoje. Tai teigiu žinodamas, jog dabar vystydami elektros energijos gamybą, investuosime į moderniausią elektros gamybos įrangą pasaulyje, kurios efektyvumas pranoks analogiškos įrangos, statytos prieš tris, penkis, juo labiau prieš dešimt metų.  Taigi, kaip šalis turime rimtą pamoką ir puikią galimybę, tik neaišku, ar dabartinė valdžia nepavers to eiline katastrofa, nes, kaip žinia, arogancija ir nekompetencija – visa griaunanti jėga.

Nusivylėte valdžia? Nebegalite pakęsti nekompetencijos, arogancijos, abejingumo? Pasakykite tai garsiai

į Savivaldybių tarybų ir merų rinkimus kovo 5 dieną bei balsuokite prieš valdžios ir jai patarnaujančias partijas.

Pilietinis aktyvumas rinkimuose – efektyviausia protesto forma, prieš kurią valdžia nepanaudos nei vandens patrankų, nei plastikinių kulkų. Mažas rinkėjų aktyvumas – šios valdžios viltis ir tikslas.

PRADĖKIME POKYČIUS NUO SAVIVALDOS!

Vertybinė politika. Už stabilumą ir gerovę!

Dainius Gaižauskas: „Marijampolė – visiems, ne tik saviems. Marijampolė – Tau!“

Pokalbis su LVŽS Marijampolės skyriaus pirmininku, Seimo nariu DAINIUMI GAIŽAUSKU

- Partijų rinkiminės kampanijos į Marijampolės savivaldybės tarybą pamažu įgauna pagreitį. Mieste jau paskelbti kandidatai mero pareigoms užimti. Ne paslaptis, kad miestiečiai labai tikėjosi šiuose rinkimuose matyti ir Jus. Kas nutiko, kad kandidatuoti atsisakėte ir kaip atrinkote K. Tumelio kandidatūrą?

- Rinkimams į savivaldą Marijampolės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) skyrius pradėjo ruoštis beveik prieš metus, partija buvo nusprendusi, kad dėl Marijampolės mero posto teks kovoti man, skyriaus pirmininkui. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, rinkiminiai planai pasikeitė. Nuo 2016 metų esu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvau šio komiteto pirmininkas. Šioje kadencijoje esu šio komiteto pirmininko pavaduotojas. Būtent šis komitetas atsakingas už krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienų apsaugos parlamentinę kontrolę. Be to, esu ir LVŽS Šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministras. O vis labiau didėjant Rusijos valdžios agresyvumui ir ryžtui imperialistines ambicijas įgyvendinti karinėmis priemonėmis, lėmė apsisprendimą, kad privalėjau elgtis atsakingai ir tokiu metu negalėjau keisti man deleguotų pareigų Seime į savivaldos lygmens pareigas.

Iškart po šio sprendimo pradėjome ieškoti tinkamiausio kandidato į merus. Kandidato, kuris mokėtų valdyti miestą. Būtų verslumo, finansų valdymo ir modernios vadybos patirtį sukaupęs ambicingas žmogus, siekiantis, kad savivaldos valdžia tarnautų visiems, o ne tik saviems. Visus šiuos kriterijus atitiko mūsų bendrapartietis Kęstutis Tumelis, skyrius vienbalsiai pritarė jo kandidatūrai.

Asmeniškai Kęstutį pažįstu labai seniai. Pastarojo asmeninės dalykinės savybės, lojalumas partijai, darbštumas ir vadybiniai įgūdžiai nekelia jokių abejonių. Jis sugeba greitai orientuotis sudėtingose situacijose, valdo emocijas ir tik gerai apgalvojęs priima sprendimus sudėtingose situacijose, yra naujos kartos vadovo pavyzdys.

Išskirtinai kruopščiai atrinkome kandidatus ir į LVŽS sąrašą. Mums buvo labai svarbu, kad kandidatai būtų patikimi ir lojalūs partijai. Būtų savo srities specialistai. Daug dėmesio skyrėme kandidatų išsilavinimui ir profesijai. Esame pasimokę iš klaidų, kurios mums buvo labai skaudžios. Kalbu apie buvusias išdavystes partijos viduje, kai kolegos už žmonų įdarbinimą ar kitus pažadus išdavė LVŽS ir perbėgo į kitų partijų glėbį. Ypač nemaloni buvusių kolegų – vicemero Pauliaus Marozo ir tarybos nario Edmundo Razvicko – išdavystė. Kai formuojant sąrašą liko vos dvi savaitės iki kandidatų reitingavimo skyriuje, pastarieji iškėlė skyriaus valdybai ultimatumą. Įžūliai pareikalavo sakydami, kad jeigu jiems nebus suteikti 3 ir 4 numeriai sąraše, jie pereis į kitą – išdavikų partiją. Leido suprasti, kad jos lyderis jiems jau pažadėjo vietas są -

rašo penketuke. Suprantama, kad mes tokiems šantažams niekada nepasiduosime. Ir vien už tokio ultimatumo paskelbimą vicemeras P. Marozas ir tarybos narys E. Razvickas būtų išmesti iš mūsų partijos artimiausiame skyriaus susirinkime. Tačiau taip neįvyko, nes abu perbėgo į išdavikų partiją. Beje, išsinešė ir visą mūsų rinkiminės kampanijos medžiagą, strategijos gaires. Tai buvo dar viena pamoka. Šie abu tarybos nariai įrodė, kad yra visiškai neverti pasitikėjimo, jiems valdžios siekimas buvo ir yra svarbiausias tikslas, dėl kurio parduotų bet ką. Todėl į sąrašą traukėme tik lojalius ir patikimus kandidatus.

- Kokią dalykinę patirtį turi Jūsų atrinkti kandidatai į savivaldybės tarybą?

- Kadangi orientuojamės į savivaldos valdymo ir teikiamų paslaugų kokybės tobulinimą, reikalausime atsakingiau ir skaidriau skirstyti biudžeto lėšas, esant būtinumui, patys organizuosime finansinę panaudotų lėšų ir kitą kontrolę, mūsų sąraše yra pakankamai finansinę patirtį turinčių profesionalų. Yra aukščiausios klasės vadovų, kurie vadovavo bankams, stambioms įmonėms, yra įmonių vadovai. Mūsų sąraše yra net keli viešo administravimo, savivaldos valdymo, politikos procesų kontrolės bei vykdymo patirtį turintys asmenys. Sveikatos, švietimo, aplinkosaugos, kaimo, sporto, socialinių paslaugų, privataus verslo, taksi ir viešojo transporto paslaugų teikimo patirties turintys mūsų sąrašo kolegos yra pasiryžę sąžiningai įgyventi mūsų programines nuostatas. Išties šiuose rinkimuose į savivaldą LVŽS pateikėme labai stiprų kandidatų sąrašą. Su visais LVŽS sąrašo kandidatais bei mūsų rinkimine programa galite susipažinti internete adresu: https://lvžs. lt/marijampole

- Kaip galėtumėte įvertinti dabartinę miesto situaciją? Ar Marijampolė iš tiesų padarė didelę pažangą ir jau viskas yra nuveikta?

- Per tris dešimtmečius Lietuva labai pasikeitė. Daugelyje sričių pasivijome senąsias ES valstybes. Pasikeitė ir Marijampolė. Ilgesnį laiką Marijampolės nematę ir jį aplankę svečiai pastebi, kad miestas pagražėjo: tvarkomos gatvės, atnaujinami šaligatviai, renovuojami pastatai. Auganti ekonomika, mokesčių surinkimas, ES investicijos leido sukurti gražias ir gyventojams pritaikytas erdves, investuoti į svarbiausią infrastruktūrą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kadencijos valdymo metu pavyko įtikinti Vyriausybę, kad mūsų miestas vertas didesnio dėmesio nei buvo anksčiau, todėl ir lėšų miesto plėtrai bei infrastruktūros gerinimui išsiderėta ženkliai daugiau. Nenoriu girtis, tačiau mums pavyko padaryti tai, kas kitų partijų Vyriausybėms buvo neįmanoma misija. Ne viena dešimtis milijonų, skirta išskirtinai Marijampolės miesto investicijoms, išjudino užsistovėjusius projektus bei leido įgyvendinti naujus. Tačiau per tuos tris dešimtme -

čius įvyko ir kitų pokyčių, apie kuriuos, mano manymu, yra gera proga pakalbėti. Verta paminėti tai, kas atsitiko su Marijampolės bendruomenėmis ir koks yra Marijampolės miesto vadovų santykis su gyventojais. Manau, kad taip pat iš esmės pasikeitė ir tikrai ne į gerąją pusę. Diskutuodamas su Marijampolės miesto gyventojais ar įvairiomis bendruomenėmis, ypač – tomis, kurios neturi jokio ryšio su socialdemokratų partija, pastebėjau, jog miesto politika iš esmės sugriovė gyventojų pasitikėjimą savivalda ir norą burtis į bendruomenes. Dėl išsikerojusio politinio nepotizmo bei visiškai neslepiamo vienos partijos ,,savų“ protegavimo praktiškai visur ir visada, Marijampolė tapo vienos partijos miestu. Marijampolės teikiamų paslaugų kokybė, viešųjų pirkimų rezultatai, konkursų užimti vadovaujančias pozicijas laimėjimai sėkmingi tik ,,saviems“. Teisingumo principo, sąžiningumo ir skaidrumo Marijampolėje nebeliko. Dėl to nepriklausomoms bendruomenėms galimybių sėkmingai veikti lieka vis mažiau, o ir gyventojų išsakomos pastabos dėl valdymo kokybės, skaidrumo, miesto erdvių planavimo, vandenviečių apsaugos ir kitų jautrių klausimų yra negirdimos. Visiška neviltis.

- Ar galima sakyti, kad stebime vienos partijos atstovų savotišką Marijampolės miesto užvaldymą bei valdžios atitolimą nuo miesto bendruomenės?

- Manau, kad taip ir tai visiškai akivaizdu. Todėl atėjo laikas ne tik drąsiai ir garsiai kalbėti apie tai, bet ir sugrąžinti Marijampolę visiems marijampoliečiams. O kaip visa tai padaryti, išvardijome mūsų partijos Marijampolės skyriaus parengtoje rinkiminėje programoje, kurios pavadinimas atspindi jos esmę. Šiuose rinkimuose mūsų kandidatas į merus Kęstutis Tumelis veda LVŽS komandą su šūkiu: ,,Marijampolė – visiems, ne tik saviems. Marijampolė – Tau!“

- Marijampolė taip pat neišvengiamai susiduria su miestus kankinančiomis

aplinkosaugos ir tvarumo problemomis. Ar šioje srityje turite ką pasiūlyti?

- Žmogui svarbu ne tik pastatai ar gatvės. Kiekvienas iš mūsų privalome suvokti, kad gyvendami turime palikti teigiamą, o ne neigiamą pėdsaką: ką nors sukurti, o ne sugriauti ar sugadinti. Gamta mums vis dažniau primena, kad elgiamės neatsakingai ir turime keisti savo požiūrį. Marijampolė išsiskiria tuo, kad mieste medžiai pjaunami be gailesčio, kai kur jie pakeičiami ypač brangiais egzotiniais medžiais, kurie prie mūsų klimato sąlygų neprisitaiko. Tai ne tik žala gamtai, bet ir lėšų švaistymas. Miestas tiesiog privalo saugoti savo plaučius – žaliąsias erdves, o ne jas naikinti. O kaip prižiūrima mūsų upė? Tiesiog gėda. Dešimtmečius nesugebame tinkamai ir profesionaliai išvalyti miesto pasididžiavimo – Šešupės. Dėl to akivaizdu, kad aplinkosaugos politika Marijampolėje tik vegetuoja, dažnai ir su korupciniu prieskoniu. Privalome daugiau dėmesio skirti ne tik želdiniams, bet ir mažinti transporto taršą. Jei skirtingų partijų atstovai būsime vieningi šiuo klausimu, manau, sėkmingai ir efektyviai pasinaudosime atsiradusia nauja ES finansine perspektyva savivaldybėms, kuri padės įgyvendinti Žaliojo kurso priemones ir Marijampolės gyventojai mažiau kentės nuo transporto taršos. Tokiu būdu visas Marijampolės viešasis transportas turėtų palaipsniui pereiti prie elektra varomų transporto priemonių. Sieksime, kad dar praėjusioje LVŽS programoje užsibrėžtas tikslas šįkart tikrai būtų įgyvendintas ir Marijampolės gyventojams viešasis transportas taptų nemokamas. Kiti miestai seniai tai įgyvendino, nes anksčiau suprato, kad tai neabejotinai dalį gyventojų skatina persėsti iš savo asmeninių automobilių į viešąjį transportą, o senjorams ir žmonėms su negalia –palengvina gyvenimą. Ir tai tik vienas pavyzdys, kaip Marijampolės miestas gali prisidėti ne tik prie Žaliojo kurso ir tvarumo. Miesto erdvės turi būti itin patogios dviratininkams, o su dviračių susisiekimu susijusi infrastruktūra turi būti vystoma taip, kad netrukdytų ir nekeltų saugumo problemų pėstiesiems. Europai apsisprendus dėl ambicingų tikslų pereiti prie elektromobilių, mūsų mieste turi greičiau atsirasti patogi jų įkrovimo infrastruktūra.

- Miestą galima padaryti patrauklų ir patogų, bet miestas be miestiečių negalėtų egzistuoti. Šalies demografinė situacija išlieka blogėjanti, gyventojų mažėja. Kokius sprendimus būtų galima pasiūlyti Marijampolei, kad ji išliktų, o gal net ir augtų?

- Tam, kad mieste daugėtų gyventojų, visų pirma reikia gerai apmokamo darbo, savivaldybės teikiamos paslaugos turėtų būti kokybiškos ir teikiamos visiems vienodai. Privalo dominuoti teisingumo ir saugumo jausmas mieste. Miesto politikai turėtų padaryti viską, kad čia būtų patogu ir gera kurti šeimą, saugu auginti vaikus, jauku sulaukti brandaus amžiaus. Pirmiausia, miestas turi būti patrauklus besikuriančioms šeimoms. Šeimoms, susilaukusioms vaikų, turi būti sudarytos sąlygos saugiai ir sveikai auginti vaikus bei suteikti jiems tinkamą išsilavinimą, Tęsinys

palaikyti

« Pradžia 15 psl.

nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Pastarųjų metų nesėkmės švietime rodo, kad susiduriame su sisteminėmis problemomis. Viena iš jų – perkrautos klasės. Todėl mieste turėtų būti daroma viskas, kad bent jau pradinėse klasėse vaikų skaičius neviršytų 21.

- Ar galėtumėte keliais sakiniais apibūdinti, kokia Jūsų partijos ideologija ir

kaip Jūs išskiriate iš kitų partijų įvairovės? Akcentuokite Jūsų rinkiminės programos esmę, kokį pažadą duodate rinkėjams ir kodėl manote, kad rinkėjas balsuos už Jūsų partijos kandidatus?

- Esame vertybinės, išsigryninusios, kietai ginančios ideologinius interesus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai. Esame vienos iš seniausių Lietuvos partijos nariai. Šiemet LVŽS minėjo 117-os metų sukaktį. Esame nacionalistai, nacionalinius intere-

Iš praeities puslapių

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga –viena seniausių politinių partijų Lietuvoje. Jos ištakos siekia dar 1888 m., kada įkurta Varšuvos lietuvių studentų draugija „Lietuva“. Pastaroji savęs partija nelaikė, nes kėlė kur kas didesnius tikslus – tarnauti Lietuvai. Jų svarbiausia realizavimo priemonė turėjo būti laikraštis.

1888 m. birželio 29 d. Marijampolėje įvykusiame bendrame „Lietuvos“ draugijos ir Maskvos universiteto studentų atstovų suvažiavime buvo nutarta įkurti periodinį leidinį. „Varpas“ (1889–1905) turėjo sutelkti lietuvių liberaliąją inteligentiją. Kita vertus, jis turėjo aiškią socialinę – politinę programą, numatančią ugdyti lietuvių tautinę savimonę, kelti krašto kultūrinį ir ekonominį lygį, įgyvendinti tautos vienijimo ir politinio savarankiškumo uždavinius. Lietuvoje „Varpas“ užėmė „vidurio“ poziciją tarp katalikiškosios dešiniosios ir socialdemokratinės kairiosios.

Atsižvelgdami į tai, kad Lietuva buvo agrarinis kraštas, varpininkai leido valstiečiams periodinį leidinį „Ūkininkas“ (1890–1905). Taip ūkininkai buvo inkorporuoti į varpininkų rėmėjų stovyklą. Ilgainiui aplink „Varpą“ susiformavo tam tikra organizacinė struktūra, kasmet rengusi savo suvažiavimus.

Tikslas – atkurti valstybingumą

1902 m. spalio 17 d. įvykusiame slaptame varpininkų suvažiavime Dabikinės dvare (Šiaulių apskrityje) buvo nutarta steigti Lietuvių demokratų partiją. Suvažiavimas išrinko komisiją programai rengti. Į ją įėjo Kazys Grinius, Povilas Višinskis, Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Jonas Bortkevičius.

Programa buvo išspausdinta „Varpe“. Joje teigta, kad galutinis partijos tikslas – atkurti Lietuvos valstybingumą. Tačiau partijoje ideologinės vienybės nebuvo. Dalis partiečių atsiskyrė nuo demokratų ir įkūrė Lietuvos valstiečių sąjungą (toliau LVS).

Steigiamasis šios partijos suvažiavimas įvyko 1905 m. gruodžio 5 d. per Didįjį Vilniaus Seimą. Jis priėmė programinę rezoliuciją, kurioje buvo išdėstyti artimiausi partijos veiksmai. Jais LVS tikėjosi organizuoti krašte visuotines nepaklusnumo carinei administracijai akcijas. Partijos nariai gynė privatinę nuosavybę, ūkininkų interesus. Galima teigti, kad nuo LVS įsteigimo prasidėjo trinarės partinės sistemos kūrimo procesas krašte, kuris baigėsi 1922 m. pradėjus veikti Lietuvos valstiečių

liaudininkų sąjungai (toliau LVLS). Tad LVS laikytina seniausia centristine politine jėga Lietuvoje.

1915 m. Vokietijai okupavus Lietuvą, daugelis politinių veikėjų pasitraukė į Rusiją. Čia vyko tolesnis partinių organizacijų steigimo procesas.

Pasisakė už privačią žemės nuosavybę

1917 m. kovo mėn. Petrograde įkurta Lietuvos socialistų liaudininkų partija, kuri nebuvo ideologiškai vienalytė. 1917 m. rugsėjo–spalio mėnesiais įvykusioje Lietuvos socialistų liaudininkų partijos II konferencijoje dėl nesutarimų dešiniųjų pažiūrų veikėjai buvo pašalinti iš partijos. Pastarieji 1917 m. lapkričio 29 d.–gruodžio 1 d. įvykusiame suvažiavime Voroneže įkūrė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partiją. Jos programos tikslas buvo atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką.

1918 m. pabaigoje Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos veikėjų pastangomis atgaivinta Lietuvos valstiečių sąjunga kaip savarankiška partinė organizacija. LVS pasisakė už privatinę žemės nuosavybę, siūlė sudaryti valstybinį žemės fondą ir iš jo žeme aprūpinti bežemius bei mažažemius. Dėl to ši partinė organizacija buvo populiaresnė nei socialistai liaudininkai demokratai.

Valstiečiai nusprendė susivienyti

Norėdamos sustiprinti politinę įtaką, abi

sus ginanti partija, kurios ideologinių nuostatų atskaitos taškas yra nacionalinė valstybė bei lietuvių tautos išnykimo sustabdymas. Esame centro kairės partija. Lietuvoje siekiame įtvirtinti pamatinį gėrį – saugoti žmogaus gyvybę ir sveikatą, užtikrinti sambūvį su gamta, puoselėti darnią šeimą ir bendruomenę, kurti tvarią ekonominę ir skaidrią politinę aplinką. Remiame smulkų ir vidutinį verslą ir šeimos ūkį. Atstovaujame vidutines ir mažiausias pajamas turintiems žmonėms.

valstiečių partijos nusprendė susivienyti. 1922 m. gruodžio 3–5 d. įvykusiame bendrame suvažiavime įkurta LVLS. Jos pirmininku tapo M. Sleževičius. Naujoji partija išliko parlamentinės santvarkos bei demokratinės respublikos šalininke. Jos įtaka padidėjo 1924 m. birželio mėnesį, nutraukus koaliciją su krikščionimis demokratais ir perėjus į opoziciją. Trečiajame Seime valstiečiai liaudininkai turėjo 22 atstovus ir kartu su socialdemokratais bei tautinių mažumų atstovais sudarė daugumą. Parlamentui vadovavo J. Staugaitis, o Vyriausybei – M. Sleževičius. Po 1926 m. valstybės perversmo valstiečiai liaudininkai nebuvo vieningi. Vieni jų liko pasyvūs ir prisidėjo prie perversmo padarinių

Šiuose rinkimuose duodame pažadą, kad jeigu balsuosite už mūsų LVŽS partijos kandidatus, Marijampolės savivaldybėje vyraujanti vienos partijos politika bus pakeista iš esmės. Savivaldybės teikiamų paslaugų kokybė pasieks visus. Teisingumo ir skaidrumo principai taps pamatiniai, vykdant politiką savivaldoje.

- Dėkojame už pokalbį.

legalizavimo, kiti dalyvavo pasipriešinimo tautininkų valdžiai judėjime. 1936 m. vasario 1 d., paskelbus draugijų įstatymą, partija nebuvo perregistruota ir nustojo veikusi. Tiesa, toliau slapta veikė jos Centro komitetas, ėjo spauda. Valstiečiai liaudininkai reikšmingai pasidarbavo atkuriant bei stiprinant Lietuvos valstybę. Jie savo įtaka valstybėje parlamentarizmo laikotarpiu mažai kuo nusileido krikščionims demokratams ir buvo pagrindiniais pastarųjų konkurentais kovoje dėl valdžios.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Tiražas 15 000 vnt. Užs.

„Marijampolė - visiems, ne tik saviems. Marijampolė - Tau!“

Nr. 12-012023.

Prof. Arūnas GUMULIAUSKAS, istorikas

Prof. Arūnas GUMULIAUSKAS, istorikas

Leidinį rengia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. El. paštas info@lvzs.lt, www.lvzs.lt