Saugi šeima – saugi valstybė

SAUGI ŠEIMASAUGI VALSTYBĖ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kauno rajono informacinis leidinys

|

Mieli Kauno rajono gyventojai,

m. vasaris

Aš jau buvau vienu iš Kauno rajono vadovų – vicemeru ir puikiai žinau darbo specifiką. Esu tas, kuris atsako už savo žodžius ir juos grindžia konkrečiais darbais.

Taigi, mano asmeninėmis pastangomis buvo:

• pradėtas Raudondvario pilies, kuri dabar puikiai tarnauja visos Lietuvos žmonėms, perėmimas visuomenės poreikiams;

• sudarytos sąlygos aprūpinti nemokamu internetu sunkią negalią turinčius rajono gyventojus; • sudarytos palankios sąlygos kurtis naujoms verslo įmonėms, jas atleidžiant nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių.

Esu nepartinis, bet į rinkimus einu kartu su stipria ir patirtį turinčia LVŽS Kauno rajono komanda su kuria mus vienija bendros vertybės ir esame pasiryžę įgyvendinti daug ambicingų tikslų. Svarbiausi jų:

• sieksime, kad visi Kauno rajono gyventojai galėtų naudotis nemokamu viešuoju transportu. Investuodami į transporto ir kelių infrastruktūrą, susisiekimą padarysime greitą ir patogų.

• eiles medicinos įstaigose sumažinsime, užtikrindami tinkamą finansavimą ir efektyvų žmogiškųjų resursų administravimą.

• renovuosime ir steigsime kokybišku, modernius Savivaldybei pavaldžius lopšelius – darželius, pradines mokyklas. Sieksime, kad neformalus ugdymas taptų prieinamas kiekvienai šeimai visame rajone.

• aktyviai investuosime į sporto ir sveikos gyvensenos infrastruktūros objektų plėtrą Kauno rajone.

• mažinsime sąskaitas ir mokesčius už komunalines paslaugas, didindami investicijas į modernizaciją, efektyvią ir atsinaujinančią energetiką.

Kaip žinia, nebijau asmeninės atsakomybės ir tai ne kartą įrodžiau. Sprendimus visada priimu atsakingai, pasitaręs su patyrusiais savo srities žinovais.

Esu pasiruošęs Kauno rajonui suteikti postūmį modernaus, kokybiško ir saugaus gyvenimo link.

Mes girdime kiekvieną!

Nuoširdžiai Jūsų, kandidatas į Kauno rajono savivaldybės merus Artūras Orlauskas

Esu įsitikinęs kad Kauno rajonui reikia dėmesingo, atsakingo, skaidraus mero. Atėjo laikas pokyčiams, Kauno rajonas turi tapti ne skandalingai naudojamų mokesčių mokėtojų lėšų terpe, ne nebaudžiamų švaistytojų pasipelnymo vieta, o klestinčiu kraštu, kurio valdžia viską padarys, kad savivaldybė tarnautų žmonėms, nes tokia jos paskirtis ir yra.

Rajono taryboje reikalinga stipri ir didelė LVŽS komanda, kad interesų grupės nebegalėtų nulemti rajono plėtros krypčių. Ši plėtra turi atspindėti Kauno rajono bendruomenės valią, o tai savaime suprantama „valstiečių“ komandai.

Žinau, kad tiek kandidatas į merus, Lietuvos šeimų sąjūdžio narys Artūras Orlauskas, tiek sąraše esantys žmonės – buvę Seimo nariai Bacvinka ir Lauras Stacevičius, Kauno rajono tarybos narys Vytautas Rimas, profesorius, kardiologas Vincentas Veikutis ir kiti veiklūs, sąžiningi ir patirtį turintys kandidatai – yra pasiruošę tarnauti kiekvienam rajono gyventojui, šeimoms, bendruomenėms.

Kauno rajonas yra tradicinių vertybių, tautinių tradicijų kraštas, tai sutampa su kandidatų ir LVŽS požiūriu. Mes esame už naują kokybę, skaidrumą ir visų rajono gyventojų bendrystę,

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

Ramūnas Karbauskis: „Mūsų meras ir tarybos nariai taikys nulinę toleranciją korupcijai“

Ramūnas KARBAUSKIS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas

kuriant gerovę kiekvienam ir klestintį rajoną visiems.

Man teko vartyti Kauno rajono savivaldybės veiksmų analizes, kurias atliko Specialiųjų tyrimų taryba (STT) – jų ištraukas jūs turėsite galimybę perskaityti šiame leidinyje. Mane šokiravo, kiek daug per kelerius metus galėjo būti neskaidrių veiksmų ir kiek daug pinigų iššvaisty-

ta, kaip nusivalytos kojos į įstatymus, korupcijos prevenciją. Tokia neskaidri praktika susikūrė dėl to, kad daug metų savivaldybėje valdo ir neva save kontroliuoja tie patys asmenys. Bėgant laikui ir stiprėjant nebaudžiamumo jausmui, tokių žmonių apetitas tik auga. Dabar atėjo laikas visa tai sustabdyti ir pakeisti. Todėl kiekvieno ir kiekvienos iš Jūsų balsas yra labai svarbus renkant

naują Kauno rajono valdžią. Nuo Jūsų priklausys, ar valdys nebaudžiamieji, ar sąžiningi ir skaidrumą garantuojantys žmonės. Taip pat nuo Jūsų priklausys, ar turėsite rajone valdžią, kuri gins tradicines vertybes ir šeimas, kuri rūpinsis žmonių sveikata ir gerove, ar turėsite tokią valdžią, kuri ir toliau švaistysis Jūsų visų pinigais, seks Jūsų vaikams ir anūkams pasakas apie du princus

ir leis laisvai gatvėse prekiauti narkotikais. Netikėkite tais, kurie sako, kad nereikia eiti į rinkimus. Jie siekia, kad dabartinė valdžia ir toliau užsitikrintų sau neliečiamumą, ir toliau valdytų Jus taip, kaip nenorėtume nei vienas, kuris tikime savo valstybės ateitimi, giname šeimos vertybes, lietuvių kalbą ir tradicijas.

LVŽS KAUNO RAJONO SKYRIAUS RINKIMŲ PROGRAMA

Mes, LVŽS Kauno rajono kandidatų komanda, veikdama kartu su visuomeninio judėjimo „Lietuvos šeimų sąjūdis“ nariais, gindami pamatines valstybės vertybes, įsipareigojame savo rinkėjams siekti šių tikslų įgyvendinimo:

Sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms, auginančioms vaiką.

Sieksime padidinti kiekvienam gimusiam vaikui vienkartines išmokas iki 500 eurų grynaisiais. Manome, kad tokiu būdu tėvai galės tikslingiau išleisti Savivaldybės skirtus pinigus, įsigydami tai, ko jiems labiausiai reikia.

Suderinti miesto ir rajono visuomeninio transporto grafikus ir maršrutus, kad būtų galima patogiai keliauti abiejose savivaldybėse be persėdimų ir nemokamai.

Užtikrinti nemokamą ir lengvai pasiekiamą neformalųjį vaikų sportinį, meninį ir kultūrinį ugdymą.

Pastatyti vandens pramogų ir plaukimo baseiną Raudondvaryje.

Užtikrinti Kauno rajono gyventojams nemokamą rajono muziejų lankymą.

Sumažinti komunalinių atliekų švežimo kainą, diegiant naujausias technologijas, skatinant rūšiavimą ir efektyvų perdirbimą. Inicijuoti Užliedžių ir Giraitės seniūnijose esančių buitinių nuotekų valyklų iškėlimą už šių gyvenviečių ribų.

Užtikrinti racionalų gatvių remonto darbų planavimą ir vykdymą kiekvienoje seniūnijoje.

Skatinti smulkų ir vidutinį verslą, mažinant mokesčius ir gyvendinant verslo skatinimo programas.

Užtikrinti, kad statybų ir infrastruktūros planavimas ir vystymas visada būtų derinamas su vietos bendruomenėmis, atsižvelgiant į numatomus demografinius pokyčius. Mūsų bendrą komandą sudaro išsilavinę ir patyrę specialistai, turintys konkretų planą ir visas reikalingas kompetencijas bei įgūdžius, reikalingus numatytiems plane tikslams įgyvendinti. Mes pasirengę darbuotis Jūsų gerovei. Saugi šeima – saugi valstybė!

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

Vytautas Rimas: kad kiekvienas Kauno rajono savivaldybės gyventojas būtų svarbus. Ne tik prieš rinkimus.

Pagrindinė nekintanti mano nuostata – pagarba Žmogui. Rajono savivaldybės tarybos, administracijos sprendimai turi būti naudingi rajono gyventojams, aiškūs, skaidrūs ir suprantami. Gyventojai privalo gauti kokybiškas, finansiškai pagrįstas viešąsias paslaugas. Dirbdamas taryboje, įsigilinu į pateiktus sprendimų projektus. Pritariu sprendimams, kuriais užtikrinama kokybiška, sveika, saugi aplinka, žmonės neskirstomi į „svarbius“ ir „likusius“.

Taryboje priimama daugybė neabejotinai puikių sprendimų švietimo, sporto, kultūros, socialinių paslaugų ir kitose srityse. Tai pagirtina, to ir tikisi rajono gyventojai, atiduodami balsus už vieną ar kitą kandidatą. Ir, žinoma, tikisi, kad nebegalios patarlė – „Šaukštas deguto sugadina statinę medaus“. Deja, dalis pažadų – „būsim skaidrūs, dėmesingi, jautrūs“ – lieka užmarštyje. Nepritariu sprendimams ten, kur matau, kad kyšo interesų ausys, tvyro protegavimas.

Racionalus kelių priežiūros darbų plano sudėliojimas ir vykdymas yra viena iš svarbių kiekvienos savivaldybės funkcijų, susijusių su daugelio

gyventojų gyvenimo kokybe. Vienas iš „deguto šaukštų“ – pamirštami atokesnių kaimų gyventojai, vieškelių dulkėmis dūstantys ne vieną dešimtmetį. Taip jau sudėlioti kriterijai, kad žvyrkelių asfaltavimo nesulauks ir jų proanūkiai. Priežastis – mažas balsuotojų skaičius ir naudojimasis patikliais, geraširdžiais atokesnių vietovių gyventojais, vis dar tikinčiais priešrinkiminiais pažadais.

Kelių priežiūros ir plėtros lėšos – tai yra mūsų, mokesčių mokėtojų, nukreipiamos asfaltuoti kelius dar tik besikuriančiuose gyvenamuose kvartaluose, kur didžioji asfaltuojamo kelio dalis eina per teritoriją, naujai padalintą sklypais gyvenamųjų namų statyboms. Tokiu būdu, greta išasfaltuoto kelio esančių sklypų vertė padidinama keliais, o gal ir keliolika tūkstančių eurų. Šie pinigai atsiduria investuotojų kišenėse. Kokios tai sumos, nesunku suskaičiuoti, kai greta šių kelių esančios teritorijos padalintos į kokį šimtą ir daugiau sklypų gyvenamųjų namų statyboms. Be to, vykdant statybas, sunkiasvoris transportas neišvengiamai dalį kelio išlaužo.

Lietuvos automobilių kelių direkcija Kauno rajono kelių priežiūrai kasmet skiria nuo šešių iki

devynių milijonų eurų. Šešiasdešimt procentų šių lėšų pagal nustatytus kriterijus paskirsto seniūnaičiai. Penki procentai tenka seniūnijų kelių ir gatvių remonto darbams (50 x 50 proc.), prie kurių, privačiomis lėšomis prisideda fiziniai ir juridiniai asmenys. Na, o trisdešimt penkių procentų – dvejų, trijų milijonų mokesčių mokėtojų pinigų paskirstymo naštą prisiima aukšti savivaldybės pareigūnai.

Aš nepritariau tokiai skirstymo tvarkai, bet dabartinė mūsų rajono savivaldybės tarybos dauguma pasitvirtino sau privilegijas. Savivalę kiek aptemdė Specialiųjų tyrimų tarnyba, praeitais metais atlikusi antikorupcinį vertinimą dėl kelių priežiūros ir plėtros programos (KPP) finansavimo lėšų paskirstymo. „Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios teisės aktų, reglamentuojančių KPP programos finansavimo lėšų paskirstymą konkretiems savivaldybės valdomiems vietinės reikšmės keliams (konkrečių kelių parinkimą), nuostatos yra mažinančios atrankos procedūrų skaidrumą ir galinčios sudaryti sąlygas piktnaudžiauti“

Išeitis labai paprasta. Pirma – kad ir kaip skausminga, valdininkams reikia atsisakyti per dešim-

tmečius įaugusio „kelių priežiūros lėšų skirstymo meno“. Antra – nuo penkių iki penkiolikos ar net dvidešimties procentų padidinti lėšas kelių, prie kurių privačiomis lėšomis prisideda fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, priežiūrai. Tokiu atveju lėšos, kurios, padidinus sklypo vertę, nugula investuotojų kišenėse, galėtų būti panaudotos kelių asfaltavimui, sutvarkant dvigubai ilgesnį ruožą. Deja, ir šiais metais dviejų – trijų milijonų eurų lėšų paskirstymo kelių priežiūrai savivalė tęsiasi. Vadinasi, ir vėl bus „svarbių“ gatvių, atitinkamai vėl būsime skirstomi į „svarbius“ ir „likusius“. Būkite aktyvūs, ateikite į rinkimus. Dalyvaukite savivaldoje ne tik per rinkimus, bet ir po jų. Nes kiekvienas esate svarbus.

Vytautas RIMAS, LVŽS Kauno r. savivaldybės tarybos narys

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kauno rajono skyriaus

LVŽS KAUNO RAJONO SKYRIAUS KANDIDATŲ SĄRAŠAS

1. 2. 3.

ARTŪRAS ORLAUSKAS (Garliavos sen.)

Visuomenininkas – aktorius

VYTAUTAS RIMAS (Samylų sen.)

Kauno r. savivaldybes tarybos narys, aplinkosaugininkas, miškininkas

KĘSTUTIS BACVINKA (Samylų sen.)

Miškininkas

LAURAS STACEVIČIUS (Akademijos sen.)

Žemes ūkio srities specialistas

VINCENTAS VEIKUTIS (Zapyškio sen.)

Gydytojas – kardiologas

JORDANAS POŠKAITIS (Lapių sen.)

Rytu kovos meistras, treneris

AUŠRA LENKAUSKIENĖ (Karmėlava sen.)

Prekybos darbuotoja

IRMA GABŠIENĖ (Raudondvario sen.)

Individualus verslas

GRAŽINA ŠIMKONIENĖ (Ringaudų sen.)

Socialiniu paslaugu verslo organizatore

AURIMAS MARČIULIONIS (Alšėnų sen.)

Agronomas, individualus verslas

MANTAS PUIDOKAS (Vandžiogalos sen.) Statybos inžinierius

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

KLAUDIJA PAULAUSKAITĖ (Užliedžių sen.)

Gydytoja – akušere

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d.

NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

13. 14. 15. 16.

VIRGINIJUS PAKUTKA (Linksmakalnio sen.) Individuali veikla

HENDRIKAS ČIŽAUSKAS (Vandžiogalos sen.) Ūkininkas

MINDAUGAS ŠATKAUSKAS (Užliedžių sen.) Baldų gamybos vadovas

RIMANTAS GIGELIS (Garliavos sen.) Individualus verslas

20. 19. 18. 17.

EDMUNDAS STANEVIČIUS (Taurakiemio sen.) teisėsaugos sistemos pareigūnas

DEIMANTĖ BRAZAUSKAITĖ (Alšėnų sen.) pedagogė

NERIJUS ŽIŪKAS (Ringaudu sen.) Ūkininkas, psichologas

BALSAVIMO PAVYZDYS

PAŽYMĖKITE TIK VIENĄ K ANDI D A T Ą , UŽ KURĮ BALSUOJATE  ŽYMĖ JIMO PAVYZDYS

Alksnis ALKSNIENIS MEDŽIŲ PARTIJA

5

VITA PAVILONIENĖ-SCHAKAT (Zapyškio sen.) lengvosios pramones inžiniere technologe

6

Drebanti DREBULYTĖ IŠSIKĖLĖ PATI

Eglė EGLAITĖ VISUOMENINIS RINKIMŲ KOMITE TAS „ŽALT YS“

Artūras ORLAUSKAS LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR

sąraše Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

16 UOSIO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

18 PAPARČIO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

21 GILĖ S PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

22 GRIAUSTINIO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

26 PERKŪNO VISUOMENINIS RINKIMŲ KOMITETAS VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kauno rajono skyriaus

Aušra Lenkauskienė: 510 tonų nuodų „dovanėlė“ Kauno rajono gyventojams

brionams (galimi apsigimimai) ir naujagimiams. Dioksinai yra patvarūs, patekę į aplinką ilgai, net dešimtmečiais lieka nesuirę.

Tas pat pasakytina ir apie furanus.

Sunkieji metalai žmogui nuodingi. Jie neskyla, kaupiasi kauluose, gali sukelti vėžį, apsigimimus, trikdo smegenų ir centrinės nervų sistemos veiklą bei vystymąsi. Ypač žalingi kūdikiams ir mažiems vaikams.

O kur dar ne mažiau žalingas visos kitos cheminių medžiagų „puokštės“ poveikis?

Paguodimas, kad paskleidžiami šimtai tonų pavojingų cheminių medžiagų neviršija leistinų normatyvų tėra pasityčiojimas, verslininkų ir valdininkų abejingumas. Būtina pažangiomis pakeisti pasenusias deginimo, teršalų valymo technologijas, kiek tai bekainuotų. Juk sveikų kūdikių, jaunimo ateitis neturi kainos. Jei leidote statyti sveikatą žalojantį monstrą greta gyvenamųjų kvartalų, malonėkite užtikrinti gyventojams sveiką aplinką.

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA

KVIEČIA JUS Į KAUNO RAJONO

SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMUS

Esu mama - dviejų šaunių paauglių mama. Jie, kaip ir daugelis Ramučių, Karmėlavos, Neveronių ir kitų Kauno rajono apylinkių gyventojų, trokšta gyventi laimingai ir kvėpuoti švariu, neužterštu oru. Deja...

Kauno rajono savivaldybės administracija, 2014 m. išnagrinėjusi Kauno kogeneracinės jėgainės teorinę Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, jai pritarė, neprieštaravo planuojamai ūkinei veiklai ir tokiu būdu gyventojams paruošė uždelsto veikimo bombą. Savivaldybė pritarė monstro statybai, kuris degins atliekas ir per jėgainės kaminą išmes į aplinkos orą 480 tonų teršalų per metus. Perskaitėte teisingai – 480 tonų ant mūsų galvų, sodų, daržų, kiemų, vaikų žaidimų aikštelių. Remiantis pačios jėgainės interneto svetainėje skelbiama informacija, atstumas nuo jos iki artimiausių gyvenamųjų namų Veterinarų g. Nr. 25 – apie 160 m, Elektrikų g. Nr. 12 – apie 162 m, Partizanų g. Nr. 83A – apie 200 m. Čia pat mus ramina: „moderniausia įranga užtikrina, jog normatyviniai taršos reikalavimai niekada nebus viršijami“. Visgi kažkodėl skelbia: „jėgainės sklypo teritorija nepatenka ir nesiriboja su saugomomis nacionalinėmis ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ gamtinėmis teritorijomis“. Reiškia, su „Natura 2000“ ribotis negali, o

su eiliniais gyventojais – bala nematė?

Taigi kokiomis „vaišėmis“ mus džiugina jėgainė, deginanti atliekas nuo 2020 metų ir žadėjusi kilnų tikslą – pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio?

Remiantis informacija iš Aplinkos apsaugos agentūros priimtų sprendimų dėl Kauno kogeneracinės jėgainės statybos ir veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, gyventojus pasiekia anglies monoksidas, kietosios dalelės, lakieji organiniai junginiai, vandenilio chloridas, vandenilio fluoridas, sieros dioksidas, sieros rūgštis, azoto dioksidas, amoniakas, dioksinai, furanai. Sunkieji metalai – kadmis, talis, gyvsidabris, švinas, chromas, varis, manganas, nikelis, vanadis. Pasidomėkime, kokiomis ligomis esame pasmerkti nuo šių „vaišių“ sirgti mes ir mūsų jaunoji karta?

Dioksinai. 1997 m. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra paskelbė dioksiną kancerogenu, kenksmingu žmonėms. Tai pats nuodingiausias iš žmonijai žinomų nebaltyminių junginių – dioksinai patenka į riebalinį audinį ir jame išlieka labai ilgai. Net labai maži dioksino kiekiai neigiamai veikia žmogaus sveikatą ir kelia pavojų gyvybei. Gali paveikti imuninę, reprodukcinę sistemas, ypač stiprus poveikis besivystantiems em-

BALSAVIMO PAVYZDYS

2023 m. kovo 5 dieną ateikite balsuoti ir rinkimų biuletenyje:

kryžiuku pažymėkite LVŽS sąrašo numerį 12;

į langelius įrašykite penkių Jums patinkančių kandidatų numerius;

PAŽYMĖKITE TIK VIENĄ SĄRAŠĄ, UŽ KURĮ BALSUOJATE

ŽYMĖJIMO PAVYZDYS

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA Pirmininkas Ramūnas Karbauskis

PIRMUMO BALSAI

Į šiuos langelius įrašykite penkių kandidatų numerius iš to sąrašo, už kurį balsavote.

Jei 2014 m. sprendimą dar būtų galima vadinti klaida „dėl nežinojimo“, klaida, turint siekį pagerinti Kauno apylinkių žmonių gyvenimą, tai 2021 m. priimtą sprendimą leisti dar labiau didinti sudeginamų atliekų normas galima prilyginti nusikaltimui gyventojų atžvilgiu. Būtent 2021 m. Kauno rajono valdžia suteikė leidimą padidinti energijos gamybai naudojamų atliekų kiekį nuo leidžiamų 200 tūkst. iki 255 tūkst. tonų per metus ir atitinkamai dar labiau padidinti išmetamų, pavojingų sveikatai, cheminių medžiagų kiekį trisdešimčia tonų per metus - nuo 480 iki 510 tonų.

Gal visgi dėl to sumažėjo šildymo kainos? Kur gi ne! Ar pagerėjo įrenginiai, krosnių degumo naudingumo koeficientas? Galbūt įdiegti naujesni, saugesni kietųjų dalelių filtrai? Galbūt išaugo ir saugesnis tapo išmetimo kaminas? Galbūt sumažėjo smarvė, smalkių ir kitų nuodų išmetimas apylinkėse? Nieko panašaus! Neigiamas poveikis tik padidėjo. Mes patys už tuos nuodus dar turime ir susimokėti!

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas 2021 m. balandžio 19 d. vykusiame pasitarime su jėgainės vadovais priminė, kad pradiniuose 2014 m. susitarimuose, kuriuose dalyvavo ir Ramučių bendruomenės atstovai, buvo sutarta neviršyti 200 tūkst. tonų atliekų ribos. „Sutarėme dėl vienokių atliekų kiekių, dabar juos norite keisti, tai negera praktika. Mane rinko šio krašto žmonės. Ką aš atsakysiu bendruomenei? Suprantu nacionalinę atliekų tvarkymo politiką, bet man skaudu, kad ją vykdant nenorima matyti šalia esančių žmonių, kurių gyvenimo kokybė dėl įvairių priežasčių blogėja“, – verslo socialinės atsakomybės trūkumą pabrėžė meras. „Nesinori, kad Kauno rajonas taptų visos Lietuvos atliekų tvarkymo centru. Juk turime kitą galvos skausmą –Kauno MBA gamyklą, LEZ plėtra irgi nesibaigė.

SĄRAŠO NR. 12

Mes nepritariame tokiems KKJ tikslams“, – merui antrino ir rajono vicemeras Antanas Nesteckis. Skambėjo labai gražiai. Bendruomenė jautėsi nuraminta dėl tokio valdžios vyrų reiškiamo susirūpinimo. Deja, tas rajono vadovų jautrumas tęsėsi vos tris dienas.

Savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 22 d., gavusi iš Poveikio aplinkai vertinimo rengėjų papildytą PAV programą, jokių išvadų per nustatytą laiką taip ir nepateikė. Todėl laikoma, kad savivaldybė programai pritarė. Tai reiškia: pritarė padidinti 55 tūkstančiais tonų deginamų atliekų kiekį ir keliomis dešimtimis tonų padidinti iš kamino krentančių, mus ir aplinkinių apylinkių gyventojus nuodijančių cheminių medžiagų apimtis.

Taigi, gerbiami Kauno r. savivaldybės vadovai, vėl artėja rinkimai. Žadėkite, ką norite: žadėkite užjausti, rūpintis... Žadėkite, kad jūs vieninteliai suprantate savo krašto žmonių lūkesčius, žadėkite, žadėkite.

Jūs žadėkite, o mes, žvelgdami į jūsų fotografijas rinkiminiame sąraše, gerai pamąstysime, ar balsuoti už jus ir tikėtis eilinio deginamų atliekų kiekio padidinimo. O gal palinkėti jums padirbėti, pavyzdžiui, Atliekų mechaninio biologinio rūšiavimo įmonėje, kad suprastumėte, kokiomis sąlygomis mes ir mūsų vaikai gyvename ir kuo esame priversti kvėpuoti kiekvieną minutę, kiekvieną valandą, kiekvieną dieną.

RINKIMŲ BIULETENIS

Aušra LENKAUSKIENĖ, LVŽS kandidatė į Kauno r. savivaldybės tarybos narius

Edmundas Stanevičius: savivalda negali būti savivalė

Savivaldos institucijos yra kiekvienos demokratinės santvarkos pagrindas. Mūsų visų, gyventojų teisė – tiesiogiai įsitraukti į visuomenės reikalų valdymo procesą ir sprendimų priėmimą politiniais, ūkiniais, kultūriniais, ekologiniais bei kitais mūsų bendruomenei rūpimais klausimais. Tik ar to norima? Kalbant be užuolankų, savivalda iki šiol yra ne reali, o formali, mat visi galios svertai iš esmės sutelkti centrinės vietos valdžios rankose.

Svarbu suprasti, kad reali savivalda pradeda veikti tik tada, kai vietos bendruomenė gali pati nuspręsti, ko jai reikia, kiek tai kainuoja, kada tai galima padaryti ir kas tai padarys. Ji turi teisę turėti informaciją apie finansus ir daryti įtaką jų paskirstymui. Šiandien tai dažniausiai atlieka centrinė vietos, o kartais ir dar aukštesnė valdžia.

Valdžios kabinetuose priimami sprendimai yra aukščiau bendruomenių valios ir, deja, realių poreikių. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, pasižvalgykime aplinkui. Kažkur kitur nukeliavo žadėtas asfalto ar šaligatvio ruožas, staiga gyvenamojo kvartalo viduje gyventojams po langais pradėjo dygti mėsos cecho, kito dundančio, „kvepiančio“ pastato pamatai, ar kaminas, išmetantis dešimtis tonų teršalų. O seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenės skėsčioja rankomis ir nieko negali pakeisti. Jos tiesiog pastatomos prieš faktą. Supraskite – negalime stabdyti, tai investicijos į ateitį. O ar mūsų jaunimo, vaikų sveikata, saugi ir jauki gyvenamoji aplinka nėra verta investicijų į ateitį? Kartą iš mokyklos grįžęs vaikas dalinosi, kad mokykloje jo klausė, kiek uždirba jo tėvai. Vaikas atsakė, kad minimumą, ir nerimavo, ar nesuklydo taip atsakydamas. O jei vaikas manęs paklaustų, kas moka tavo mokesčius? O kas juos išleidžia? Kiek tų mokesčių tenka bankui? Kiek tų mokesčių tenka valstybei? Kiek tų mokesčių tenka mūsų miestui, rajonui, kaimui, seniūnijai? Veikiausiai kiltų ir daugiau klausimų. Susimąstytume, kad mokyklos remontui ar bendruomenės šventei kažkodėl vis tiek reikės dar kartą „susimesti“. O juk žmogus turi teisę žinoti – kur nukeliauja jo sumokėti mokesčiai.

Viešojo intereso prasme, nepriimtina, kad seniūnai yra absoliučiai pasyvioje pozicijoje – jiems

telieka derinti bendruomenės lūkesčius prie to, kas buvo sugalvota ir patvirtinta centrinės vietos valdžios kabinetuose. Todėl prasideda finansų paklodės tampymas į visas puses, ir dažnai seniūnų rankose iš tos paklodės telieka skutai. Lėšos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kuris seniūnas žemiau nusilenks ar labiau garbins valdžią. Skirstant lėšas kelių tvarkymui, riebus kąsnis paliekamas centrinei vietos valdžiai „ypatingai svarbiems“ savivaldybės poreikiams. Todėl nieko nuostabaus, kad už šias lėšas išasfaltuojama kokia nors gatvė vos pradėtame statyti namų kvartale. Gyventojai iš atokesnių kvartalų palauks, juk jau įpratę... Jie priskiriami prie „ypatingai svarbių“ tik rinkimų laikotarpiu. Seniūnas, mokytoja, paštininkė ir įgaliotinis buvo ramsčiai, ant kurių laikėsi kiekvieno miestelio, bendruomenės gyvenimas. Jie pirmieji ištiesdavo pagalbos ranką bėdoje, džiaugėsi šventėje. Šiandien dažnai belieka tikėtis tik klebono pagalbos. Vystomos „saugios kaimynystės programos“, statomi bankomatai, video kameros, tik žmonės dėl to netampa nei saugesni, nei laimingesni. Bendruomenė dažnai linkusi prieš negerovę užsimerkti, nes žino, kad kol atvažiuos kas nors iš centro, pažeidėjų ir pėdos bus ataušusios. Vietiniu pareigūnu būdavo pasitikima labiau. Dabar seniūnai prašo policijos atvažiuoti, kai pareigūnai turės laiko, pasivažinėti po seniūniją, kad gyventojai matytų policijos „rūpestį“. Visgi, kai vietoje nėra įgaliotinio, ir nusikalsti pagundų daugiau.

Siekiant permainų, atramos tašku turi tapti sutelkta, kryptinga seniūnų, seniūnaičių ir vietos bendruomeninių organizacijų veikla. Vietos bendruomeninės organizacijos turi tapti konkrečiu visuomeniniu vienetu, įprasminančiu gyventojų veiklą ir suteikiančiu jiems realių galių atstovauti visuomenės interesams centrinės vietos valdžios lygmenyje. Tai sudarytų galimybes išskaidrinti ir pagrįsti finansinius bendruomenių poreikius, visuomenines seniūnaičio pareigas padarytų apčiuopiamas ir veiksmingas. Pavyzdžiui, rajono valdžiai parengus sprendimo projektą ypač gyventojams jautriais ūkinės veiklos plėtros ar kitais klausimais, projektas per seniū-

nijas būtų tiesiogiai nukreiptas į vietos bendruomeninę organizaciją. Pastarosios surengtų diskusijas ir seniūnijoms pateiktų argumentuotų pasiūlymų, išreikštų pritarimą ar nepritarimą. Seniūnijos pasiūlymus apibendrintų ir teiktų juos centrinei valdžiai. Betarpiškai tariantis su bendruomenėmis, finansiniai resursai būtų skirstomi teisingiau, proporcingiau ir skaidriau, nueitų užmarštin „ypatingai svarbūs“ valdininkų užmojai. Linkiu, kad netruktų išaušti diena, kai savivaldybės vadovams užuot gyrusis „aš restauravau, išasfaltavau, pastačiau, padariau...“ teks pasakyti: jūs, gerbiamieji rajono gyventojai, visas mūsų turtas, nes už jūsų sumokėtus mokesčius buvo

pastatytas darželis, stadionas, mokykla, išspręsti socialiniai ir kiti savivaldos bendruomenei svarbūs klausimai, ačiū jums už tai. Nuo šiol ne mūsų, o jūsų, mieli gyventojai, nuotraukos bus pagrindiniame spaudos puslapyje.

Turime aiškų tikslą – realiai įtraukti bendruomenes į savivaldą, sudaryti galimybes bendruomenėms veiksmingai dalyvauti sprendžiant gyventojams aktualius klausimus.

Kviečiu kovo 5-ąją vyksiančiuose rinkimuose palaikyti mūsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų komandą ir suteikti mums mandatą šį tikslą įgyvendinti. Kad savivalda nustotų būti savivale.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė: Lietuvos energetikos bėdos išgirstos Europoje

Liaudies patarlė byloja: „roges būtina ruošti vasarą“. Turėjome pakankamai laiko pasirengti šalčiausiam metų sezonui. Tik ar iš tiesų padarėme viską, kad šiandien ramiai lauktume sąskaitų už šildymą?

Europa įpareigojo Lietuvą ir kitas bendrijos šalis palaipsniui atsisakyti visuomeninio elektros tiekimo tam, kad už elektros energiją mokėtume gerokai mažiau. Sklandus elektros rinkos liberalizavimas turėjo paskatinti rinkoje atsirasti naujiems nepriklausomiems elektros tiekėjams, kurie konkuruodami tarpusavyje, būtų pasiūlę mažiausią kainą.

Elektros rinkos liberalizavimas pats savaime –nėra blogybė, blogybė – tai, kad nesugebėjome tinkamai įgyvendinti šio proceso, sukeldami chaosą Lietuvos energetikoje. Situaciją, kurią turime šiandien Lietuvos energetikoje, ko gero – viena iš sudėtingiausių.

Ginu Lietuvos žmones

Brangsta viskas, įskaitant maisto produktus ir elektros energiją. O baudos gyventojams už tai, kad jie laiku nepasirinko elektros tiekėjo, įstums

į skolas arba vers tapti ekonominiais emigrantais svetur. Tik priminsiu, kad ant dalies Lietuvos žmonių pečių perkelta net 25 proc. didesnė kaina už elektra vien dėl to, kad šie žmonės laiku ir priverstinai nepasirinko elektros tiekėjo.

Matydamas Lietuvos institucijų ir valdininkų abejingumą, jau ne pirmą kartą kreipiausi į Europos Komisiją. Noriu išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamos mūsų žmonių teisės, ir ar pagrįstai žmonės baudžiami vien už tai, kad nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, kai tokių tiekėjų kontrolė buvo įgyvendinta chaotiškai ir atmestinai?

Gindamas Lietuvos žmonių teises, kurie yra priversti mokėti baudas už tai, kad nevykdė prievolės pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo, kreipiausi į Energetikos komisarę Kadri Simson, kuri yra atsakinga už Europos Sąjungos energetikos klausimus. Komisarės atsakyme teigiama, kad vartotojai turi teisę laisvai pirkti elektros energiją iš pasirinkto tiekėjo, o elektros kainos dydis priklausytų nuo liberalizuotos energijos rinkos. 10 psl.

Edmundas STANEVIČIUS, LVŽS kandidatas į Kauno r. savivaldybės tarybos narius

SAUGI ŠEIMASAUGI VALSTYBĖ

Ateiname dirbti Tau, kraštieti...

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

...O Tu – ateik balsuoti!

Deja, bet į esminį klausimą, ar Lietuvoje atmestinai įgyvendintas elektros rinkos liberalizavimo procesas nepažeidžia ES teisės nuostatų, Komisarė man konkrečiai neatsakė. Tad esu priverstas savo užklausą jai kartoti – ir kartosiu tol, kol visiems Lietuvos gyventojams bus aiškiai atsakyta.

Suremkime pečius sprendimams

Neverta vien grįžti į praeitį ir sau priekaištauti, esą galėjome pasiruošti energetikos krizei gerokai iš anksčiau. Taip, gal ir galėjome, nes, juk, kainos už dujas pradėjo kilti dar nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio. Ką jau kalbėti apie tai, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę, gana vangiai ėmėme vystyti šalies energetikos ateitį.

Šiandien turime imtis ryžtingų sprendimų!

Esu tikras, kad vienas iš kelių, kuris leistų atpiginti elektrą žmonėms – patiems gamintis elektros energiją. Lietuvoje viso labo pasigaminame tik 20 proc. elektros energijos, likusią dalį energijos išteklių perkame iš Skandinavijos šalių, kur elektra yra 3 ar net 4 kartais pigesnė. Kitas reikalingas sprendimas – taisyti energetikos liberalizavimo modelį, koks jis dabar yra, įvedant papildomas reguliacines priemones nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams ir apribojant bet kokias spekuliacijas elektros biržoje. Tvirtai laikausi pozicijos, kad turėtume apmokestinti tuos energijos tiekėjus, kurie spekuliuoja elektros kaina, siekdami kuo didesnio pelno.

Už energetiką atsakingos Europos Komisijos narės Kadri Simson klausiau, kodėl nedrįstame

kalbėti ir apie energetikos įmonių pelnus ir vykdomas spekuliacijas elektros biržoje? Ne paslaptis, kad energetikos tiekimo įmonės gavo net 5 kartus didesnius pelnus, todėl, manau, kad turėtume apmokestinti tokius energijos tiekėjus, kurie tik naudodami spekuliacijas pelnosi, kraudami turtus sau žmonių ir verslo sąskaita. Tokius gautus pinigus galėtume panaudoti kompensacijų už pabrangusią elektrą mokėjimui.

Trečia – centralizuotas energijos išteklių pirkimas, kai visos bendrijos šalys kartu perka energiją, todėl turi gerokai didesnes derybines galias, jei reikia nuderėti kuo mažesnę kainą. Galiu pasidžiaugti, kad pagaliau turime pateiktą pasiūlymą energijos kainoms suvaldyti ir Europos Parlamente, nes apsisprendėme vykdyti bendrą

gamtinių dujų pirkimą. Greičiau pradėsime, greičiau įgyvendinsime priemones, kurios padės riboti energijos kainas bei, viliuosi, gerokai palengvins ir Lietuvos žmonių dalią. Noriu tikėti, kad perkant energiją bendrai, bus galima mažinti ir elektros kainą.

Vis dėlto, sprendžiant energetikos krizę Lietuvoje, nereikia vien kliautis Europa. Turime ir patys Lietuvoje gerokai pasistengti, kad apsaugoti mūsų gyventojus ir verslo bendruomenę nuo itin šoktelėjusių elektros kainų ir kurti atsinaujinančios bei tvarios energetikos ateitį. Išeičių, kaip pažaboti išaugusias energijos kainas– ne viena, todėl belieka tik visiems suremti pečius.

Irma Gabšienė: ar laimingi mūsų vaikai?

čius įtakos burnos ertmės ligoms: nesubalansuotą mitybą, neteisingus higienos įgūdžius.“ Dar jie planuoja „informuoti ir šviesti visuomenę ligų prevencijos klausimais leisti lankstinukus, leidinius, pranešimus spaudai, ir kt.“

Nežinau, kiek vaikams padės lankstinukai ir pranešimai spaudai. Teko skaityti, kad net apie 40 procentų Kinijos gyventojų visai nepažįsta dantų pastos − tuo tikslu jie nuo senų laikų naudoja arbatą. O jeigu tėvai, susidūrę su gyvenimo iššūkiais, nesuka galvos dėl vaiko burnos higienos, galbūt verta pagalvoti apie privalomąją kasdieninę dantų valymo pertraukėlę ugdymo įstaigose? Kiekvienas vaikas kartu su rašikliais galėtų atsinešti ir dantų šepetėlį bei dantų pastos. Tokia priemonė vaikams ilgainiui taptų įprasta praktika: jie džiaugtųsi maloniais savo išvaizdos pokyčiais, o pedagogams pavyktų išugdyti naudingą įprotį.

742 moksleiviams iš 18 Kauno rajono ugdymo įstaigų buvo pateikta 30 klausimų anketa apie sveikatos elgseną ir rizikingą elgesį, saugumą, patyčias, laimingumą, subjektyvų sveikatos ir gyvenimo kokybės vertinimą bei bendruosius sociodemografinius duomenis. Tyrime dalyvavo 5, 7 ir 9 klasių mokiniai. Tyrimą atliko patys mokiniai. Jiems buvo išdalinta 1120 anoniminių anketų, iš kurių, anot specialistų, teisingai užpildyta 732. Taigi, tyrime dalyvavo 65,4 proc. respondentų.

Analizuojant apklausos rezultatus, matome,

kad mokinių, kurie jaučiasi pakankamai laimingi arba labai laimingi, procentas nėra didelis. Logiška, kad daugiausiai tokių „laimingų“ mokinių stebėta tarp 5 klasės respondentų, o mažiausiai laimingi, ar, deja, visai nelaimingi, anot apklausos, yra devintokai.

Savo sveikatą kaip gerą ar labai gerą įvertino didžioji dalis mokinių visose klasėse. Su tuo veikiausiai nenorėtų sutikti mokytojai, kurie skaičiuoja, kad net 17,5 proc,. arba 1828 specialių ugdymo poreikių turintiems Kauno rajono moksleiviams reikia gydytojo ar pedagogo padėjėjo pagalbos.

Nesiskundė moksleiviai nei saugumu, nei priekabiavimu, nei mobingu. Prasčiausiai jie įvertino savo išvaizdą. Patenkinti savo išvaizda yra tik šiek tiek daugiau nei pusė penktokų. Suprantama, kad paūgėję vaikai gali būti mažiau savimi patenkinti. Tik trečdalis septintokų ir devintokų patenkinti savo išvaizda, o be jos laimingu jaustis tokiame amžiuje veikiausiai neįmanoma. Mitybos įpročiai Kauno rajone taip pat galėtų būti geresni. Pusryčius valgo vos daugiau nei pusė penktokų, vyresnėlių — dar mažesnė dalis. Vaisius bei daržoves bent kartą per dieną valgo vos kas trečias Kauno rajono mokinys.

Visi šie mūsų vaikų tyrimo rodikliai kelia didžiulį susirūpinimą bei įpareigoja tiek tėvus, tiek pedagogus, tiek rajono valdžią imtis reikiamų priemonių, kad Kauno rajone vaikai augtų sveiki ir laimingi.

Kauno rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras atliko mūsų krašto visuomenės sveikatos stebėseną. Toks tyrimas, remiantis specialistų rekomendacijomis ir oficialiais statistikos duomenimis, atliekamas kas keturis metus ir suteikia galimybę rinkti, analizuoti, interpretuoti visuomenės sveikatą atspindinčius rodiklius bei tinkamai informuoti politikus, kad visuomenės sveikatos priežiūra būtų įgyvendinta deramai.

Iš paskutinės Kauno rajono savivaldybės gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos matome, kad net pagal 34 gyvenimo rodiklius situacija mūsų rajone gerėja. Galima pasidžiaugti gerėjančia demografine situacija, tačiau 2020 m pastebimas mirtingumo rodiklio padidėjimas. Lyginant su 2016-2019 m. laikotarpiu, mažėja pėsčiųjų, traumas patyrusių, nuo alkoholizmo kenčiančių žmonių mirtingumas, savižudybių skaičius, gerėja ir kiti pragyvenimo lygio rodikliai.

Verčia sunerimti dažnėjantys nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, atvejai, mažėjantys slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, šeimos medicinos paslaugas teikiančių

gydytojų skaičiai. Specialistai prognozuoja, kad 2020 m. gimęs Lietuvos gyventojas, tikėtina, kad nugyvens vidutiniškai 75,1 m., o tais pačiais metais gimęs Kauno rajono savivaldybės gyventojas, tikėtina, nugyvens vidutiniškai 2,7 metų ilgiau – 77,8 metus. Niekas to negali tiksliai žinoti, bet prognozė visgi maloni.

Tačiau analizuojant šią ataskaitą, didžiausią nerimą kelia „vaikiški“ skaičiai. Kauno rajone 2020 m. net 80,5 procentų vaikų nuo 7 iki 17 metų turėjo ėduonies pažeistų, plombuotų ar pašalintų dantų. Vaikų gyvensenos tyrimo duomenimis, net 40 proc. mokyklinio amžiaus vaikų valo dantis rečiau nei 1 kartą per dieną. Tėvai, augindami vaiką, susiduria su daug iššūkių, jie nesusimąsto apie vaiko burnos ir bendros sveikatos ryšį, todėl svarbu tinkamai informuoti ne tik vaikus, bet ir tėvus apie vaikų dantų priežiūrą ir jos svarbą.

Specialistai rekomenduoja „Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros prioritetuose nusimatyti vaikų burnos higienos svarbą, didinti šios temos sklaidą ugdymo įstaigose, įtraukiant visą ugdymo įstaigos bendruomenę, bei didinti visuomenės informuotumą apie žalingus įpročius, turin-

Tad kovo 5 d. vyksiančiuose rinkimuose į Kauno rajono savivaldybės tarybą kviečiu pasitikėti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komanda, pasiryžusia inicijuoti reikiamus pokyčius, kad mūsų rajone neliktų nelaimingų vaikų.

Irma GABŠIENĖ, LVŽS kandidatė į Kauno r. savivaldybės tarybos narius

Lauras Stacevičius: KAUNO RAJONE, KAS TOLIAU?

Prieš 6-erius metus Kauno rajone gyveno virš 90 000 gyventojų, prieš 4-erius metus šis skaičius išaugo iki 95 000 gyventojų. Tai žiedinė savivaldybė, kurioje gyventojų skaičius auga bene sparčiausiai Lietuvoje.

Ir kaip gi sekasi gyventi naujakuriams, kurie atsikrausto į Kauno rajoną?

Šiuolaikiškas rajonas turi būti draugiškas žmogui ir gamtai. Mano prioritetai yra žmogus, jo sveikata ir gamtai draugiška rajono aplinka. Šiuolaikiškas rajonas turi būti patogesnis ne tik žmogui, bet ir gamtai. Kaip visa tai suderinti? Paprastu sprendimu − ekologišku ir švariu viešuoju transportu bei tinkama infrastruktūra. Manau, kad netaršus viešasis transportas turėtų riedėti Kauno rajono gatvėmis, taip skatinant rinktis paprastą ir efektyvų susisiekimo būdą. Tiems, kas neturi galimybės rinktis viešojo transporto ir naudojasi automobiliais, turėtų būti sudaryta galimybė išvengti kamščių didinant transporto pralaidumą. Kaip pavyzdį įvardinčiau kelią link Šakių, pro Ringaudus, Kačerginę, kurį reikia platinti iki 2 juostų į vieną pusę. Taip pat nuo magistralės A5 nuvesti kelią link Ringaudų, tokiu būdu sumažinant taršą ir išmetamųjų dujų kiekį, kurį išmeta didelis kamštyje stovinčių automobilių skaičius. Svarbu nepamiršti ir vaikų – jų saugumas yra prioritetas, tad siekčiau, kad visos žaidimų aikštelių ir mokyklų teritorijos būtų atitvertos nuo kelių.

Švietimo užtikrinimas. Nuolat didėjant gyventojui skaičiui Kauno rajone, svarbu užtikrinti vaikų švietimą. Vertinant dabartinę situaciją, dalis Kauno rajone gyvenančių šeimų yra priverstos savo atžalas vežti mokytis į miestą, todėl mano manymu viena pagrindinių savivaldos

užduočių − atliepiant gyventojų poreikį, didinti mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičių. Turime stiprinti gamtos saugojimo kultūrą visuomenėje. Pažeidus tam tikras gamtos vietas, galime sukelti nepataisomų problemų. Žinome, kas vyksta su klimato kaita ir puikiai tą juntame. Jau dabar dedamos didelės pastangos mažinti užterštumą. Jos mums brangiai kainuoja, todėl turime į ateitį žiūrėti visai kitaip. Privalome jausti atsakomybę tausoti mus supančią gamtą, kuri Kauno rajone yra nuostabi. Tai galime padaryti apribodami medžių kirtimą eksportui, siekdami, kad iškirsti miškų plotai būtų išvalomi, sutvarkomi, atsodinami ir tinkamai prižiūrimi. Mokslas ir inovacijos turi padėti mums saugoti gamtą. Turime stiprinti ir skatinti jaunimą kurti, ieškoti naujų būdų tausoti aplinką. Aš siūlau suteikti lengvatines sąlygas dirbančioms jaunoms šeimoms įsigyti sodybas. Manau, kad būtina informuoti gyventojus apie galimybes kurti ekologinius ūkius. Paramą galėtų gauti net kelios grupės: šeimos, dirbančios mieste, bet gyvenančios Kauno rajone; šeimos, turinčios butus mieste ir dirbančios mieste, bet turinčios ir prižiūrinčios žemės plotus Kauno rajone. Privalome skatinti vyresnius žmones plėtoti sodybinę daržininkystę, auginti gyvulius šeimos reikmėms. Savivaldos pareiga − prisidėti prie ūkininkavimo, verslo skatinimo. Tai ne tik padės stiprinti gamtos saugojimo kultūrą, tačiau ir prisidės prie sveikos gyvensenos skatinimo.

Tad kitas žingsnis - uždegti žalią šviesą sveikam, saugiam, žaliam, kultūringam Kauno rajonui, kuriame patogu gyventi, auginti vaikus, mokytis, dirbti, leisti laisvalaikį, kurti asmeninę ir šeimos gerovę!

Lauras STACEVIČIUS, LVŽS

SĄRAŠO NR. 12

Ramūnas Karbauskis: ant Kauno rajono savivaldybės krenta milžiniškas korupcijos šešėlis

Kauno rajone daugelį metų valdę ir neva save kontroliavę politikai sudarė puikias sąlygas korupcijai. Apie tai nuo 2014 m. savivaldybei ne vieną raštą yra parašiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Ši tarnyba įspėjo ne tik dėl netvarkos savivaldybės dokumentuose, bet ir dėl įtarimų keliančių viešųjų pirkimų, savivaldybės turto valdymo ir kt. Savivaldybės deklaruojamo teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo nebuvo jokiuose dokumentuose ir STT dar 2014 m. apie tai įspėjo Kauno rajono savivaldybę. Ar kažkas pasikeitė? Ne. Ši tarnyba kasmet atkreipė dėmesį į savivaldybės veiklą. 2018 m. STT vėl kreipiasi į savivaldybę ir aiškiai nurodo, jog „įvertinus Savivaldybės darbo praktiką, nustatyta, kad atskiri Savivaldybės viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės etapai yra nereglamentuoti arba nepakankamai aiškiai reglamentuoti, daugelyje pirkimo etapų nėra identifikuota rizika ir numatytos papildomos vidaus kontrolės priemonės šiai rizikai valdyti. Visa tai yra korupcijos rizikos veiksniai, galintys neigiamai įtakoti Savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą ir efektyvumą“.

Neviešino pirkimų informacijos STT, išnagrinėjusi viešuosius pirkimus, kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę. Anot STT, „savivaldybės struktūriniai teritoriniai padaliniai (seniūnijos) neviešina informacijos apie savo

planuojamus pirkimus, pirkimai nėra įtraukiami į Savivaldybės pirkimų planą, tuo neužtikrinamas Savivaldybės veiklos skaidrumas ir sudaromos prielaidos kilti abejonėms dėl seniūnijose atliekamų pirkimų nešališkumo. Savivaldybės pateiktais duomenimis, visi 2017 metais Savivaldybės seniūnijų atlikti - 2 569 pirkimai, kurių bendra vertė 2,1 mln. eurų, į 2017 metų Savivaldybės pirkimų planą buvo neįtraukti.“ Skandalinga, tačiau ar kas nors iš Kauno rajono gyventojų apie tai sužinojo? Ne. Negana to, STT užfiksavo, kad pirkimus organizavo net tam įgaliojimų neturintys asmenys: „Savivaldybėje nėra užtikrinama, jog pirkimus organizuotų ir atliktų Administracijos direktoriaus įgaliojimus tam turintys asmenys ir struktūriniai padalinai, ir tuo neužtikrinamas tinkamas Aprašo 12 punkto nuostatų vykdymas. Analizės metu nustatyta, kad Savivaldybės struktūriniai padaliniai (25 seniūnijos) vykdo iki 50 tūkst. eurų vertės pirkimus, nors neturi tam įpareigojimų, o Savivaldybė nėra nustačiusi seniūnijose atliekamų pirkimų tvarkos. Informatyvumo dėlei paminėtina, kad Savivaldybės pateiktais duomenimis 2017 metais Savivaldybės seniūnijos atliko 2 569 pirkimus, kurių bendra pirkimų vertė sudarė 2 078 454,48 eurus.“ Ar galite įsivaizduoti, kad 2 mln. eurų iškeliavo dėka asmenų, kurie neturi jokių įgaliojimų leisti mokesčių mokėtojų pinigus?

kandidatas į Kauno r. savivaldybės tarybos narius

Ramūnas KARBAUSKIS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kauno rajono skyriaus informacinis leidinys

Skandalingi kelių ir gatvių remontai – skirtingose seniūnijose kainos skiriasi kartais

Kaip skelbia STT, savivaldybės 2017 metų viešųjų pirkimų žurnalo duomenimis, savivaldybė analizuojamu laikotarpiu atliko 19 su savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) taisymu (remontu) susijusių viešųjų pirkimų, kurių bendra vertė sudarė 10,1 mln. eurų. Iš minėtų 19 pirkimų, net 7 pirkimai (bendra pirkimų vertė – 3,7 mln. eurų) buvo neįtraukti į Savivaldybės 2017 metų viešųjų pirkimų planą, tuo neužtikrintas Savivaldybės veiklos skaidrumas ir sudarytos prielaidos kilti abejonėms dėl priimto sprendimo atlikti pirkimų plane nenumatytus pirkimus nešališkumo.

STT teigimu, analizuojamu laikotarpiu buvo nevykdomos dvi Savivaldybės 2017 m. viešojo pirkimo būdu sudarytos gatvių remonto darbų sutartys (2017-03-31 Darbų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. S-364; sutarties vertė – 1,2 mln. eurų ir 2017-09-11 Kauno rajono vietinės reikšmės kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbų sutartis Nr. S-874; sutarties vertė 3,5 mln. eurų). Dėl to STT kyla abejonių tiek dėl pačių pirkimų poreikio, tiek ir dėl galimo asmeninio suinteresuotumo Savivaldybei priimant sprendimą neįsigyti minėtose pirkimo sutartyse numatytų darbų.

Pastebėta, kad atskirose savivaldybės seniūnijose atliekamų analogiškų kelių ir gatvių remonto darbų kainos skiriasi nuo kelių iki keliasdešimt kartų!!! Savivaldybė atsainiai elgėsi Savivaldybės seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių remonto darbų pirkimuose – 5 pirkimai, kurių bendra vertė 6 mln. eurų: savivaldybė įsigijo supaprastinto projekto ir lokalinės sąmatos parengimo paslaugas. Savivaldybė, neturėdama tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, turinčių reikalingų žinių ar patirties, nusipirko supapras-

tinto projekto bei remonto darbų lokalinės sąmatos parengimo paslaugas, visas šias paslaugas įsigydama iš tuos darbus vykdančių tiekėjų, tokiu būdu sudarydama antikorupciniu požiūriu ydingą situaciją, kuomet darbų vykdytojai patys galėjo nusistatyti atliekamus darbus, jų kiekius ir turėjo galimybę tuo piktnaudžiauti.

STT, vertindama šiuos pirkimus, atkreipė ypatingą dėmesį, kad galimai siekta sudaryti tiekėjams paprastesnes šių paslaugų vykdymo sąlygas ir taip neužtikrintas rezultatyvus pirkimams skirtų lėšų panaudojimas.

Be to, atskirais atvejais atsakingų Savivaldybės darbuotojų parašais patvirtintose preliminariose sąmatose ir atliktų darbų aktuose nurodyti atskiri darbai ir jų kiekiai kelia abejonių, jog Savivaldybėje galėjo būti sudarytos sąlygos darbų vykdytojams gauti atlygį už faktiškai neatliktus darbus ar nepanaudotas medžiagas.

Net 25 Savivaldybės seniūnijose 11 mėnesių laikotarpiu vykdytų gatvių remonto ir priežiūros darbų priežiūra yra neadekvati. Šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog pagal minėtą sutartį statinio statybos techninės priežiūros paslaugos realiai galėjo būti neteikiamos.

Savivaldybė organizavo 10 mažos vertės pirkimų, iš kurių 2 (65,1 tūkst. eurų vertės) pirkimai (Bubių kadastrinės vietovės dalies griovių remontas ir Bubių kadastrinės vietovės dalies griovių remonto techninė priežiūra) buvo neįtraukti į savivaldybės viešųjų pirkimų planą. Tuo neužtikrintas Savivaldybės veiklos skaidrumas ir sudarytos sąlygos kilti abejonėms dėl priimto sprendimo atlikti pirkimų plane nenumatytus pirkimus nešališkumo.

Sugalvoti darbai, kad būtų „pasisavinti“ pinigai?

Ne mažiau įdomi STT ataskaitos dalis, kurioje apžvelgiama, kaip savivaldybė organizavo me -

lioracijos ir kadastrinių vietovių griovių įrengimo darbus. STT teigia, jog savivaldybė Pajiesio ir Piliuonos kadastrinių vietovių dalies griovių, jų įrenginių remonto projektų ekspertizės paslaugų pirkime ir sutarties vykdyme galimai sudarė palankias sąlygas konkrečiam tiekėjui ir nesirūpino, kokią naudą sukurs šiuo pirkimu įsigytos paslaugos.

Savivaldybė visiems remontuojamiems melioracijos grioviams, jų įrenginiams organizavo remonto darbų projektų ir jų ekspertizių pirkimus, tačiau beveik visais atvejais melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų pirkimo sąlygose ir sutartyse įtvirtindavo nuostatą, įpareigojančią rangovus remonto darbus vykdyti ne pagal savivaldybės pateiktus remonto darbų projektus, o pagal darbų kiekių žiniaraščius. Ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, jog melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų projektai savivaldybei galimai buvo reikalingi tik darbų kiekių žiniaraščiams parengti ir remonto darbų vykdytojams palankesnėms darbų vykdymo sąlygoms sudaryti. Dėl to tampa neužtikrintas rezultatyvus melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų projektavimui ir projektų ekspertizėms skirtų lėšų panaudojimas. STT teigimu, savivaldybė galimai dirbtinai sukūrė melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų techninės priežiūros paslaugų pirkimo poreikį, kadangi visiems, Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems, melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbams savivaldybė pirko techninės priežiūros paslaugas (tam išleido 4,5 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų), nors joks teisės aktas nenumatė melioracijos statinių remonto darbų techninės priežiūros būtinybės, be to, turėdama kvalifikuotus specialistus (Žemės ūkio skyriaus darbuotojus) tai galėjo padaryti pati. Negana to, savivaldybė melioracijos

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

griovių, jų įrenginių remonto darbų techninės priežiūros paslaugų pirkime galimai sudarė palankias sąlygas konkrečiam tiekėjui. Savivaldybė nevedė detalios apskaitos apie tai, kiek ir kokių laikino pobūdžio darbų buvo atlikta ir apmokėta Viešųjų darbų (Užimtumo didinimo) programų lėšomis. Tokiu būdu, Savivaldybėje susidarė situacija, kuomet užtvankų priežiūros darbų sutartyje (2017-04-04 Nr. S-373) numatytus darbus faktiškai galėjo atlikti ne sutarties vykdytojas (Alfredo Jokūbaičio firma „Vorupė“), bet Viešųjų darbų (Užimtumo didinimo) programų dalyviai, o esant galimybei tuos pačius darbus apmokėti iš skirtingų finansavimo šaltinių, atsirado rizika už tuos pačius darbus sumokėti du kartus. Savivaldybė Mastaičių kadastrinės vietovės griovio Nr. 1 techninio–darbo projekto parengimo ir 220 metų griovio kanalizavimo darbų pirkime ir sutarties vykdyme galimai sudarė palankias sąlygas tiekėjui ir tuo neužtikrino rezultatyvaus 60 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo, kadangi neskelbiamos apklausos būdu atliekamo pirkimo objekto neskaidė į atskiras – projekto parengimo ir kanalizavimo darbų dalis, tiekėjui neįvykdžius sutartyje numatyto įsipareigojimo – parengti techninį – darbo projektą griovio kanalizavimui, dėl to savivaldybė nereiškė jokių pretenzijų, o apmokėjo už darbo projekto griovio kanalizavimui perengimą pateiktą 1,8 tūkst. eurų sąskaitą.

Tai tik keli epizodai, atskleidžiantys, kaip puikiai „tvarkosi“ dabartinė Kauno rajono valdžia.

Esu įsitikinęs, kad tokiai Kauno rajono savivaldybėje vykstančiai savivalei nepritariate. Tad kviečiu, kovo 5-ąją nelikite abejingi, ateikite balsuoti už tuos žmones, kurių vertybės, idėjos, požiūriai ir darbai Jums yra priimtini. Balsuokite už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą Nr. 12 bei kandidatą į Kauno rajono merus Artūrą Orlauską.

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

Vytautas Rimas: kad valdininkų armija tarnautų žmonėms

Visos valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms. Taip sako mūsų Konstitucija, Viešojo administravimo, Savivaldos ir kiti įstatymai. Privalo. Atrodytų, kad valdžios įstaigos, išlaikomos mokesčių mokėtojų pinigais, turėtų nertis iš kailio ir kone lenktyniauti viena su kita, kad visi besikreipiantys liktų maloniai nustebinti valdininkų, pareigūnų profesionalumo, kompetencijos, paslaugumo, supratimo ar kartais taip reikalingos paprasčiausios šypsenos.

Tačiau kol kas tarnavimas žmonėms valdžios įstaigose suprantamas ir demonstruojamas kuo didesniu skaičiumi sukuriamų ir išleidžiamų teisės aktų, normų, normatyvų, taisyklių, reikalavimų kiekvienam mažiausiam žingsneliui kiekvienoje gyvenimo ar veiklos srityje. Užtenka ne į tą pusę žvilgtelėti ar menkiausiai suklysti, pasimetus daugybėje dažnai vienas kitam prieštaraujančių teisės aktų, ir valdžios žmonių tarnavimą savo kailiu pajusite iki nesuvokiamų aukštumų iškeltomis baudomis, sankcijomis.

Kitaip ir būti negali, kai turime tokią gausią valdininkų armiją, o kiekvienas valdžiažmogis, kad atrodytų reikalingas, svarbus ir nepakeičiamas, kuria sau teisės aktus ir, be abejo, kontroliuoja jų vykdymą. Karuselė įsukta – visi kuria, kontroliuoja, visi reikalingi. Nesvarbu, kad kairė nežino, ką daro dešinė. Dažnai teisės aktų nuos-

tatos, paruoštos tos pačios žinybos, prieštarauja vienos kitoms. Eilinis teisės aktų pakeitimas dar nespėjo įsigalioti, o jau ruošiamas naujas pakeitimo pakeitimas.

Vienas klerkas ministerijoje metų metus tiesia Via Baltica kelią, kitas klerkas savivaldybėje to kelio nė negalvoja tiesti, trečias klerkas iš kelių direkcijos, kad aniems dviem klerkams netektų nešti atsakomybės, už kelių tiesimo pinigus per visuomeninę Lietuvos televiziją (kurią išlaiko mokesčių mokėtojai) už kitus, tų pačių mokesčių mokėtojų pinigus, užsako tiems mokesčių mokėtojams rodyti menkaverčius reklaminius filmukus, neva, kaip svarbu nešioti atšvaitus ar šviečiančias liemenes. „Seneli, kaip tu čia atrodai?“ –iš televizoriaus ekrano gėdina maža mergaitė, kita „profesorė“ porina apie šviesos greitį ir ar suspės ją pamatyti 200 km/h greičiu lekiantis vairuotojas. Jos, kaip ir tie mokesčių mokėtojai nesusimąsto, kad šiais filmukais susimokėta už tylą ir neasfaltuotus kelius.

Svarbiausia, kad senelis gerai atrodytų, koks skirtumas, kad kelias Kaunas – Prienai nutiestas 1932 m. ir nemodernizuotas iki šiol. Klerkai ministerijoje, kelių direkcijoje, savivaldybėje ramūs. Tereikia iš kažkur gauti pinigų, juk kelių fondo iš kuro akcizo surinktos lėšos išleidžiamos pirkti policijos automobiliams ir reklamai, todėl belie -

Vytautas RIMAS, LVŽS Kauno r. savivaldybės tarybos narys

ka ką nors uždrausti ir surinkti baudas. Savivaldybės ilgų ir didelių kelių netiesia –ten maža, bet prabangi smulkmė. Kažkur tekšt, plekšt sukloja prabangias trinkeles. Na, vienur–kitur įtrūkinėjusį asfaltą kažkodėl perkloja naujai, ar kokiame naujame gyvenamųjų namų kvartale, kur statyba dar tik pradėta, savivaldybės klerkas pasirūpina ir strimgalviais puola asfaltą kloti, o kitur žmonės dešimtmečiais kvėpuoja kelio dulkėmis, nes ten mažiau balsuotojų ir negyvena koks nors svarbus asmuo.

O tuomet visi trijų lygių klerkai išdidžiai įkvepia oro, surezga ir išsiunčia į Briuselį puikią ataskaitą, kurioje giriasi, kad nuo 2014 m. visoje Lietuvoje jie nutiesė net 300 kilometrų naujų ir suremontavo senų kelių! Per aštuonerius metus tik 300 kilometrų!!! Klerkai Briuselyje nežinos ir nesiaiškins, kiek iš tų 300 km buvo nauji, kiek – seni, kiek – respublikinės, kiek – regioninės, o kiek – vietinės reikšmės kelių ir kiek ES lėšų ir dar tiek pat mūsų šalies pinigų tam išleista?

Klerkas ministerijoje sugalvos koncepciją apie tvarius netaršius ir stebuklingus elektromobilius, todėl pareikalaus uždrausti bei apmokestinti dyzelinius, vėliau gal net ir benzininius automobilius. Klerkas savivaldybėje, vikriai pajutęs

naujus ir pelningus žaliuosius vėjus, sukurps ir prastums tvarką, draudžiančią tokiems „purviniems“ automobiliams užsukti į jo miestą. Tarnautojas techninės priežiūros stotyje paslaugiai pateiks visų „nešvarių“ automobilių savininkų duomenis. Tarnautojas seniūnijoje su džiaugsmu pritars, sargo su šautuvu šalia kelio ar pakeliamų vartų gal ir nestatys, tačiau išmaniųjų technologijų dėka, už ES lėšas sukurs programėlę ir nuo mūsų sąskaitos sparčiai nuskaičiuos ekologijos mokestį, kirtus jo savivaldybės ar seniūnijos teritoriją. Vietinis klerkas keps baudos talonus nevietiniams teršėjams ir turistams.

Tikiuosi, kad toks futuristinis žmonių skurdinimo scenarijus neišsipildys – regis, taip negali būti, todėl noriu atkreipti dėmesį, jog savivaldos lygmens problemos glaudžiai susijusios ir persipina su centrinės valdžios, tiksliau, jos klerkų neveiksnumo ir nekompetencijos problemomis.

Priminsiu: kai ruošėmės stoti į ES, darėme namų darbus ir sprendėme problemas, veikė 19 įvairių darbo grupių. Viena pirmųjų, įveikusi iššūkius, buvo už ekologiją, vandenvalą ir nutekamuosius vandenis atsakinga darbo grupė. Tiesa, tai nereiškia, kad problemos dingo. Ir šiandien jos aktualios Ežerėlio, Giraitės, Užliedžių, ki-

tų mūsų rajono gyvenviečių žmonėms. Dešimtmečiais jų gyventojai neprisiprašo įrengti vandens nuotekų tinklų ar iškelti pasenusius nuotekų valymo įrenginius už gyvenvietės ribų, niekaip neįveikiama smarvė, sklindanti iš Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmonės. Kauno rajono ir miesto merai kaskart prieš rinkimus padūsauja, kad įmonę reikėtų uždaryti, taip pareikšdami gilų susirūpinimą gyventojų gerove, o po to pamiršta – iki kitų rinkimų. Valdžios tarnautojams labiau rūpi, kaip atsakomybę, na, žinoma, ir baudas, sankcijas už pravalgytus pinigus ir neatliktus darbus, perkelti ant pačių gyventojų pečių, įvedant vis didesnius ir naujus mokesčius.

Visažiniams taisyklių ir draudimų kūrėjams atrodo, kad visi žmonės nesusipratėliai – neva jie išgaudys, išvogs, užterš. Su tokia nuostata ne tarnaujama žmonėms, o artėjama prie policinės valstybės su dideliu represiniu aparatu šimtams, tūkstančiams sukurptų reikalavimų vykdymo kontrolei. Visa kontrolės bėda ta, kad pareigūnų darbas vertinamas atliktų patikrinimų ir skirtų baudų skaičiumi. Kuo daugiau skirta baudų, tuo pareigūno darbo rezultatai geresni. Ir kas gi pareigūnams belieka daryti – iš šim-

tų punktų pritaikyti kurį nors už ataskaitoje nepadėtą kablelį, įrašą ne toje eilutėje... O jei dar nustatysi, kad kokia ataskaita pavėluota pateikti bent viena diena – kriminalas lydimas didžiausių baudų ir, žinoma, aukščiausio pareigūno įvertinimo. Taip ir renkamos baudos, neturinčios nieko bendro su kontroliuojamo ūkio subjekto tiesioginės veiklos įtaka aplinkos taršai, žmonių sveikatai, žalai gyvūnijai ar augmenijai, mokesčių sumokėjimu ar kitai veiklai. Tai popieriniai pažeidimai – skaičiai, reikalingi ataskaitoms, aukštinančioms ir pateisinančioms kėdes trinančių valdininkų reikalingumą. Nebūtų popierinių pažeidimų gausos, darbas iš karto nublanktų. Tiesioginę įtaką darančių pažeidimų skaičius beliktų gal 10-15 procentų.

Baudų skyrimo ir tarnavimo žmonėms nuostatos turi būti keičiamos. Pareigūnų tikslas turi būti ne bauda, o pareiga išaiškinti galiojančius teisės aktus, nurodyti pašalinti pažeidimus, ištaisyti klaidas ir pan. Pareigūnas turi būti pagalbininkas, patarėjas, o ne baudėjas. Atsižvelgiant į tai turi būti vertinama jo kompetencija, sugebėjimai. Tad kviečiu: ateikite balsuoti. Kad mūsų savivaldybėje valdininkų armija pradėtų tarnauti žmonėms.

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI! KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

Eglė Stasiškienė: jaunimas regionuose – misija įmanoma!

kas kur. Jei nesi iš sėkmingai ūkininkaujančios šeimos ar koks verslininkas, neturi darbo vietos, neturi nei savų namų, tad ir šeimos kurti nesinori, ieškai kur išvykti – ar iki didmiesčio kokio ar iš viso emigruoti į užsienį, ten bent algos geresnės – užsidirbsim ir grįšim tėviškėn, arba ne – jei paaiškės, kad ten geriau... Siekdama sukurti geresnes sąlygas šeimoms apsirūpinti pirmuoju būstu ir paskatinti jaunas šeimas likti regionuose, praeitoje kadencijoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iniciavo ir sėkmingai įgyvendino programą, skirtą teikti paramą jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti. Nuo 2018 metų penki tūkstančiai jaunų šeimų pasinaudojo galimybe ir įsigijo būstus, dar tūkstantis jaunų šeimų laukia eilėje. Valdantieji nėra dosnūs finansuodami šią programą. Jaunimo regionuose jiems nereikia. Nereikia ir regionų jiems.

STASIŠKIENĖ,

Kas galėjo patikėti, kad dar 1991 metais buvęs Lietuvos 3,7 milijono gyventojų skaičius sumažės iki 2,8 mln. gyventojų 2022-aisiais. Šį skaičių lemia vis labiau auganti emigracija, mirtys, per paskutinį dešimtmetį net 20 000 gyventojų miršta daugiau, nei gimsta. Neįtikėtina, bet per visą Nepriklausomybės trisdešimtmetį sugebėjome sumažinti Lietuvą 24,3 procentais. Mažėjantis gimstamumas, sparčiai senstanti visuomenė – ženkliai blogėjantys demografiniai rodikliai, skatina nedelsiant ieškoti sprendimų, kaip sustabdyti tokį spartų padėties blogėjimą, kaip padėti jaunimui įsitvirtinti, kaip skatinti jaunuolius kurti šeimas, gimdyti ir auginti vaikus, ir visa tai daryti regionuose.

O ką daro valdantieji šiandien? Kiekvieną dieną girdime valdančiųjų stumiamus sprendimus dėl ugdymo įstaigų regionuose uždarymo, nes pritrūko vieno vaiko iki privalomos klasės komplektacijos, medicinos paslaugų siauri-

nimo arčiau gyventojų ir perkėlimo į didžiuosius miestus, nes matai, gimdančiųjų vos pora per metus pasitaiko. Vis labiau ir labiau viešosios paslaugos dirbtinai tolinamos nuo kiekvieno gyventojo. O kas belieka jaunam žmogui – gyventi ir kurti šeimą, kur nėra nei mokyklos, nei gydytojo netoliese, ar – bėgti su visa manta iš nutolusių kampelių į didmiesčius ar užsienį, nes ten tikrai bus geriau – bus laisvė, viskas ranka pasiekiama, augs dangiškieji migdolai ant betoninėse aikštėse supiltų smėlio krūvų...bus didesnis darbo užmokestis, platesnis galimybių pasirinkimas. Bet ar iš tiesų taip ir yra?

Jaunimo gyvenimas ir galimybės kaime bei mieste skiriasi. Todėl jau nieko nebestebina, kad baigusieji mokyklas pakelia sparnus į užsienį ar didžiuosius Lietuvos miestus. To rezultatas – sparčiai senstanti kaimo bendruomenė, uždaromos mokyklos ir vaikų darželiai, kaip vaiduokliai užkaltais langais akis badantys namai.

Pakalbintas jaunimas atvirauja – nėra ką veikti tuštėjančiam gimtajam kaime, nėra nei darbo, nei pramogų, nei sporto salės, nėra kultūrinės veiklos – nieko, draugai seniai išsilakstė

Tuo tarpu jaunimas sako atvirai ir drąsiai: mums reikia galimybės išsilavinimą įgyti regionuose – nevyksim į didesnį miestą, mums reikia pagalbos įsigyjant pirmuosius namus – galėsime ir turėsime kur kurti šeimą, reikia gydymo paslaugų arti ir ugdymo įstaigų mūsų būsimiesiems vaikams reikės. Norime kultūros arčiau namų ir sveiko gyvenimo galimybių – sporto salių, baseinų, aikštynų.

Pakalbintas jaunimas atsako, kad išvykę mokytis į miestus pasiilgsta šeimos ir namų, kad mielai įgiję išsilavinimą kurtų tėviškėje šeimas, vystytų verslus ar sėkmingai dirbtų. Jei būtų kur ir už ką. Jei savivaldos institucijos bei bendruomenės padėtų – įkurti vietas pramogauti, pasportuoti, užsiimti papildoma veikla ar leisti laisvalaikį, įkurti mažą versliuką ar ūkininkauti, dirbti kitiems už orų atlyginimą, nusipirkti savus namus ir kurti šeimas.

Viskas ko reikia – tai savivaldos institucijoms susiimti, ir sukurti sąlygas, jaunimui įgyti išsislavinimą, padėti įkurti darbo vietą sau, paskatinti užsiimti verslu ir padėti jį vystyti, užtikrinti trūkstamų viešųjų paslaugų gavimą, padėti apsirūpinti būstu ar net gi jį suteikti iki šeima atsistos ant kojų, paskatinti sukurti šeimą ir gimdyti vaiku-

čius. Savivaldos institucijos ir bendruomenės turėtų stengtis padėti jaunimui atrasti savirealizacijos ir turiningos veiklos galimybes, kad jaunimui nekiltų noras pasukti populiaresniu ir lengvesniu – emigracijos ar persikėlimo į didžiuosius miestus, keliu.

Valstybės vykdomos socialinės politikos dalis – skatinti šeimas įsigyti būstą Lietuvoje, ne emigracijoje, skatinti jaunimą kurtis regionuose ir padėti jam – turėtų tapti prioritetu. Kiekvieną jauną žmogų, jauną šeimą turime išlaikyti Lietuvoje, išvykusius skatinti grįžti į Lietuvą. Aktuali ir svarbi skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų, šeimų ir jaunimo problemų efektyvi vadyba. Bet vien to nepakanka. Nuo mažų dienų puoselėjanti vaiko priežiūra ir aplinka yra investicija į jo vystymąsi, šeimos darną, gimstamumo didinimą, ateities darbo jėgą, valstybės nuoseklią socialinę raidą. Socialinė politika turėtų apimti ir gimstamumo skatinimo programas, vaikų gerovės augimo skatinimą. Nepakanka prisidėti tiek, kad žmogus galėtų vos išgyventi, valstybė turi prisidėti prie pilnavertiško vaiko vystymo, kad jis augdamas atsiskleistų ir išskleistų savyje glūdintį potencialą, norėtų ir galėtų rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinka. Šis klausimas nėra vien materialinę paramą, bet ir politinį, ekonominį, socialinį kontekstą, apimantis klausimas. Šis kontekstas leidžia nulemti, kokioje aplinkoje vaikas augs, kokių rezultatų jis sieks jaunystėje ir pasieks tapęs suaugusiu. Konstitucijoje aiškiai įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis piliečių vaikyste, motinyste ar tėvyste, numatytos aiškios garantijos ir apsauga.

Juk nėra sudėtinga suprasti, kad taip mes kursime Lietuvą, ją auginsime ir ja rūpinsimės, atgaivinsime Lietuvos kaimus ir regionus, auginsime laimingus vaikus stipriose šeimose, gražioje ir išpuoselėtoje aplinkoje. Juk sėkmingas gyvenimas gali būti ir ne tik didmiesčiuose, ar emigracijoje, o gimtajame krašte.

Kviečiu Lietuvos savivaldybes priimti iššūkį ir į savuosius kraštus susigrąžinti jaunimą, kad Tu, Šeima ir Tavo kraštas klestėtų!

Eglė

kandidatė į Vilniaus rajono savivaldybės merus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kauno rajono skyriaus informacinis leidinys

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

PRAMOGOS

Horoskopas

Horoskopai 2023 m. kovo 5 dienai (sekmadienis)

Avinas (Aries) kovo 21 d. – balandžio 20 d.

Sekmadienis – subtilių provokacijų metas. Svarbu neskubėti, nepykti ir būtinai nueiti balsuoti. Balsavimo kabinoje netikėtumų nebus, svarbu išsirinkti vieną iš gausybės kandidatų. Žvaigždžių išsidėstymas ryškiai signalizuoja rinktis išmintingiausią kandidatą – A. O.

Jautis (Taurus) balandžio 21 d. – gegužės 20 d.

Deja, sekmadienį ne viskas susiklostys taip, kaip norisi. Žvejybą teks atidėti ir eiti balsuoti. Tai nekainuos Jums papildomų išlaidų ir balsavimas už žalią spalvą yra geras ženklas. Mėnuliui praskrendant pro Venerą, planetos išsidėstys Kauno rajono pokyčiams tinkama tvarka.

Dvyniai (Gemini ) gegužės 22 d. – birželio 21 d.

Dvyniams ši diena kupina įspūdžių ir pokyčių. Vidinę palaimą atrasite tiek prie balsavimo urnos, tiek ir artimiausius bent jau ketverius metus, jeigu balsą atiduosite už dvylikto sąrašo numerio ženklo atstovą.

Vėžys (Cancer) birželio 22 d. – liepos 22 d.

Džiugi diena šio ženklo atstovams. Jausitės atsipalaidavę ir pasitikintys savimi, ypatingai – atlikdami pilietinę pareigą ir balsuodami savivaldos rinkimuose. Sėkmingas skaičius šią dieną – 12!

Liūtas (Leo) liepos 23 d. – rugpjūčio 23 d.

Gimusieji po šiuo ženklu niekuo skųstis negalės, o ir neturės kuo, nes jų išreitinguoti 12-to sąrašo atstovai papuls į savivaldybės tarybą ir užtikrins tokią miesto plėtrą, kad liūto ženklo atstovai galės didžiuotis savo išrinkta valdžia bei miestu. Mergelė (Virga) rugpjūčio 24 d. – rugsėjo 23 d.

Pastarieji metai atnešė daugybę iššūkių, tiek Jums, tiek ir Jūsų gimtinei. Jupiteris bus Mergelės žvaigždyne, o tai rodo, kad dabar pats palankiausias metas teigiamoms permainoms, bet būtinas Jūsų apsilankymas rinkimų apylinkėje.

Svarstyklės (Libra) rugsėjo 24 d. – spalio 23 d.

Sapnai iš šeštadienio į sekmadienį buvo pranašiški. Jie buvo aiškūs ir konkretūs bei nurodė Jums rinktis jauną, pilną energijos kolektyvą, kuriam patikėsite Kauno rajono valdymą artimiausius ketverius metus. Sapne regėtas gandras pranašauja Jūsų šios dienos pasirinkimą ir/arba šeimos pagausėjimą.

Skorpionas (Scorpio) spalio 24 d. – lapkričio 22 d.

Sekmadienis puiki diena išreikšti protestą ir ateiti į rinkimus. Žymėdami biuletenį, koktu, nepadarykite klaidos. Andromedos žvaigždyno įtaka lems teisingą Jūsų pasirinkimą. Sekite paskui asmenis, kurie siūlo domėtis inovacijomis bei investicijomis. Vidinę palaimą atrasite tiek prie balsavimo urnos, tiek ir artimiausius bent jau ketverius metus, jeigu balsą atiduosite už avino ženklo atstovą.

Šaulys (Sagittarius) lapkričio 23 d. – gruodžio 22 d.

Tikėtina, kad didžiausia sėkmė laukia visose srityse skambiai girdint šūkį „Saugi šeima – saugi valstybė“. Tai Jus nukreips į reikiamą rinkimų apylinkę, o ten jau žinosite, ką pažymėti.

Ožiaragis (Capricorn) gruodžio 23 d. – sausio 20 d.

Praėję aštuoneri metai karjeroje nebuvo sėkmingi, tačiau, viskas praeina. Artėjantys ketveri metai žada nuostabius pokyčius Jūsų kasdienybėje, kurie atneš netikėčiausius pozityvius rezultatus. Gatvėje sutiktas žaliai apsirengęs valstietis linki Jums tik gero. Pasitikėkite ir pasinerkite į savo stichiją – Kauno rajono klestėjimo kelią.

Vandenis (Aquarius) sausio 21 d. – vasario 19 d.

Sekmadienį ilgoms kelionėms nesiryžkite – tik iki artimiausios rinkiminės apylinkės. Jūsų teisingas pasirinkimas balsavimo kabinoje žada garantuotą sėkmę, o tai ramins planuojantis ateitį Kauno rajone. Sėkmingiausia dienos dalis – vidurdienis - 12-ta valanda ir viskas, kas susiję su skaičiumi 12. Žuvys (Pisces) vasario 20 d. – kovo 20 d. Norėsite rūpintis savimi ir sveikata, sportuoti ar pradėti sveikiau maitintis. Sekmadienis ypatingai sėkminga diena šiems ir kitiems pokyčiams. Vienas esminių – prie balsavimo urnos, kur Jus nukreipia Merkurijaus ženklo įtaka, o Paukščių tako energija sufleruoja iki rinkiminės apylinkės paraginti ateiti ir aplinkinius žmones. Sėkmingi dienos ženklai – išmintis, patirtis, teisingumas, skaidrumas, optimizmas ir pozityvas.

Pavienis filmo vaizdas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kauno rajono skyriaus informacinis leidinys

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d.

NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

KRYŽIAŽODIS

Miesto dalis persekioja-

Antroji pagal dy Lietuv

gyventojas

Suomiška kava

B degios dujos (paukštis) kitaip

„... - a - med“

Tiesiai prieš

Milano futbolo klubas

Triguba popiežiaus Graužikas P. ir C. Amerikos tropikuose

Lygis, kuriame auga tam tikri miško augalai

siaubas

Miesto vadovas

dekor. vaist. Pluoštinis augalas v

nuteista mirti ... Hari rašas

pievos

Skalbimo milteliai

Automobilis su taksometru keleiviams vežti

Dvylika – darną, sėkmę ir tvarką lemiantis skaičius

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos numeris savivaldybių tarybų rinkimuose – 12!

Metuose yra dvylika mėnesių. Para dalijama į dvi dalis po dvylika valandų. Dvyliktą mėnesį švenčiame gražiausias šventes – Kūčias ir šv.Kalėdas.

Dvyliktą mėnesį atsisveikiname su praeitimi ir žengiame į ateitį – naujuosius metus. Dvyliktą mėnesį šviesa pradeda nugalėti tamsą, ilgėja dienos ir vėl artėja pavasaris – atgimimo metas.

„Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ – viena gražiausių lietuvių liaudies pasakų. Lietuvių tautosakoje dvylika – tobulumo ir sėkmės simbolis.

Turime dvylika dvylika Zodiako ženklų. Šis skaičius nuo seniausių laikų – tai kosminės tvarkos, darnos simbolis.

Viduramžiais Dangiškoji Jeruzalė buvo vaizduojama su dvylika vartų, nukreiptų į visas keturias pasaulio šalis. Visus vartus saugojo dvylika angelų. Tiek pat vartų turi hinduistų dieviškoji buveinė Vaikuntha. Graikų, hinduistų dievų panteone buvo po dvylika dievų. Kristus turėjo dvylika mokinių.

Dvylikos pentagramų ratas yra Europos Sąjungos vėliavoje. Joje dvylika žvaigždžių reiškia tobulumą ir visybę.

Per Savivaldybės tarybos rinkimus pasirinkdami mūsų sąrašą, pažymėtą dvyliktu numeriu, jūs padėsite įveikti sąstingį, greičiau priartinti rajone atgimimo pavasarį, nulemsite sėkmingą ateitį.

SAUGI ŠEIMASAUGI VALSTYBĖ

Apželdintas plotas poilsiui

Apyvoka kitaip

Indas matei gerti

lašeliai ant r. augalas pailgais plunksniškai karpytais lapais

Tonizuojantis ro sro anga šienui sukimšti Kad pr tai ir ... Šveicarijos futbolo klubas

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Tiražas 20 000 vnt. Užs. Nr. 23/02/16

Sudarytojas: Ąžuolas Kuprys