Rinkis tuos, kuriems rūpi

RINKIS TUOS, KURIEMS RŪPI

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Bronius Markauskas: mūsų gyventojai turi teisę dalyvauti svarstant ir priimant svarbiausius Savivaldybės sprendimus

Keturi metai darbo Klaipėdos rajono gyventojams man ir LVŽS Tarybos nariams buvo sėkmingi. Padaryta tikrai daug, dar daugiau darbų ir projektų pradėta. Įgavome patirties, žinome kiekvieną rajono kampelį ir turime viziją bei programą, kaip mūsų rajoną padaryti dar patrauklesnį ir patogesnį gyventi, dirbti, ilsėtis, ugdyti jaunąją kartą. Tačiau tai padaryti būtų sunku be Jūsų pagalbos ir įsitraukimo.

Skaitykite 2 p.

Loreta PiaulokaitėMotuzienė: svarbūs darbai be bendruomenių –neįmanomi

Skaitykite 3 p.

Raimundas Daubaris: ar mes taip blogai rūšiuojam atliekas, kad sąvartynams reikia skirti milijonus rūšiavimo linijoms?

Violeta Riaukienė: vienas iš prioritetų – socialinių paslaugų įvairovė ir prieinamumas

Vytautas Butkus: dėl savo gimtinės galiu atiduoti visas savo jėgas

Susipažinkite su komanda, kuri pasiruošusi dirbti dėl mūsų visų!

Skaitykite 12 p.

Skaitykite 14 p.

p.

„LVŽS darbų programa, ateinantiems ketveriems metams Skaitykite 18 p.

Bronius Markauskas: mūsų gyventojai turi teisę dalyvauti svarstant ir priimant svarbiausius

Savivaldybės sprendimus

Keturi metai darbo Klaipėdos rajono gyventojams man ir LVŽS Tarybos nariams buvo sėkmingi. Padaryta tikrai daug, dar daugiau darbų ir projektų pradėta. Įgavome patirties, žinome kiekvieną rajono kampelį ir turime viziją bei programą, kaip mūsų rajoną padaryti dar patrauklesnį ir patogesnį gyventi, dirbti, ilsėtis, ugdyti jaunąją kartą. Tačiau tai padaryti būtų sunku be Jūsų pagalbos ir įsitraukimo.

Gyventojų įtraukimas į sprendimų priėmimą – būtinas

Visada siekiau, kad priimant sprendimus būtų tariamasi su gyventojais, seniūnais ir seniūnaičiais, švietimo, kultūros ir verslo bendruomene. Per keturis metus padarėme tikrai nemažai suteikdami didesnį savarankiškumą Savivaldybės įstaigoms. Jau treti metai, kai biudžete suformuojami finansiniai „krepšeliai“ švietimo, kultūros, socialinėms įstaigoms. Tai reiškia, kad ne meras, ne Taryba, o pačių įstaigų vadovai sprendžia, kiek ir kokiems darbams ar pirkimams bus skiriamas finansavimas. Tokiu būdu vadovai geriau susipažįsta su kitų įstaigų poreikiais ir kyla mažiau klausimų, kam ir kodėl buvo skirtas finansavimas.

Mūsų Savivaldybėje eilę metų rengiamas strateginis Savivaldybės kelių planas. Seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenės ir gyventojai diskutuoja, kuriuos seniūnijos kelius, šaligatvius, dviračių takus reikia tvarkyti, asfaltuoti ir pagal kriterijus sudaro eilę, tuomet teikia Savivaldybei, o Taryba šį planą patvirtina ir jis negali būti keičiamas. Vieša, skaidru bei aišku ir ne nuo politikų malonės priklauso, kur ir kada bus tvarkomas vienas ar kitas Savivaldybės kelias. Kad tai yra teisingas būdas patvirtina ir tai, kad nuo šių metų yra privaloma tokį planą patvirtinti Savivaldybės Tarybos sprendimu ir tik tuomet Kelių plėtros programos lėšos yra skiriamoms iš valstybės biudžeto.

Strateginis planas vandentvarkos projektams

Viena opiausių problemų mūsų Savivaldybėje – paviršinis vanduo, nuotekos

Mano tikslas – kad patys gyventojai priimtų kuo daugiau sprendimų, nes tai yra savivaldos ateitis.

ir kokybiškas geriamas vanduo. 20132020 metais vandentvarkos darbams pakankamai didelis finansavimas buvo skiriamas iš Europos Sąjungos fondų, todėl šiuo laikotarpiu AB „Klaipėdos vanduo“ pakankamai nemažai investavo mūsų rajone į įvairius vandentvarkos projektus.

Iš tiesų labai gaila ir nesuprantama, kodėl naujame finansiniame 20202027 metų laikotarpyje ES fondų lėšų tam neskirta. Tai reiškia, kad reikės žymiai daugiau pinigų iš Savivaldybės biudžeto. Ir vėl kils klausimas: kokius objektus finansuoti ir kur darbus atlikti pirmiausia. Todėl, manau, kad kaip ir su keliais reikia sudaryti ilgalaikį strateginį planą investicijoms į vandentvarkos projektus.

AB „Klaipėdos vanduo“ mieliau investuoja Sendvario seniūnijoje, Gargžduose ir čia Savivaldybės prisidėjimo reikės mažiau, tačiau ir mūsų gyventojai, gyvenantys Endriejave, Girininkuose, Venckuose ir kitose mažesnėse gyvenvietėse turi žinoti, kada tikėtis centralizuotų nuotekų tinklų ar kokybiško geriamo vandens. Atsižvelgiant į tai, pakviesime seniūnijas sudaryti prioritetinių objektų sąrašą, jį patvirtinsime Taryboje ir paskelbsime viešai, kad mūsų gyventojai galėtų žinoti, kada tikėtis investicijų.

Bendruomenių iniciatyvos keičia Klaipėdos rajoną

Diskutuoti, tartis ir susitarti nėra lengva. Ypač, kai reikia matyti ir suprast ne tik savo, bet ir kaimyno ar kito miestelio, kaimo gyventojo poreikius. Turime mokytis. Gera mokykla yra bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, seniūnaičių sueigos. Šios organizacijos aktyviai dalyvavo rengiant mūsų rajono

KURIAM RŪPI

kultūros, turizmo ir bendrąją strategiją 2020-2030 metams. Ši strategija – tai mūsų visų susitarimas dėl rajono ateities visose srityse. Ja vadovaujamės kasmet rengdami Savivaldybės biudžeto projektą ir Strateginį planą. Bendruomenių iniciatyva rajone įgyvendinta daug projektų tvarkant viešąsias gyvenviečių erdves, vaikų žaidimų ir sporto aikšteles. Vien praėjusiais 2022 metais šių projektų finansavimui iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta apie 180 tūkstančių eurų, dar apie 140 tūkstančių buvo skirta prisidėti prie nevyriausybinių organizacijų projektų, kuriuos inicijavo vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“. Dalyvaujamajam biudžetui „Tavo idėja“ kasmet skiriame 300 tūkstančių eurų. Esame lyderiai Lietuvoje tiek su biudžeto dydžiu, tiek ir su balsuojančiųjų skaičiumi už pateiktas idėjas. Gyventojai jau išrinko 16 patraukliausių idėjų iš kurių net 14-a Savivaldybė įgyvendino.

Stiprinamas Savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas

Kadencijos pradžioje nusprendėme pasitelkti nevyriausybines organizacijas ir teikiant mūsų rajono gyventojams įvairias socialines paslaugas. Pati bendruomenė geriausiai žino situaciją savo gyvenvietėje, pažįsta savo kaimynus

ir žino, kokios pagalbos jiems reikia. Mintis buvo teisinga, nes šiandien su Savivaldybės finansiniu prisidėjimu NVO įgyvendino visą eilę projektų ir šiuo metu jau teikiamos vaikų dienos socialinės priežiūros, asmens higienos, dienos socialinės globos ir kitos paslaugos. Ir toliau planuojame iš NVO pirkti įvairias socialines paslaugas. Štai ir šiais metais Tarybos posėdyje buvo pritarta naujų socialinių paslaugų iš NVO pirkimo konkurso nuostatoms. Kodėl visa tai darome? Kartais tikrai būtų lengviau sprendimus priimti politikams arba Savivaldybės administracijai. Bet ar tai būtų teisingiausi, skaidriausi sprendimai? Socialinis dialogas yra nelengva ir ilga sprendimų priėmimo forma, tačiau, mano giliu įsitikinimu, tai mūsų ateitis. Mūsų gyventojai turi teisę, manau, kad ir pareigą, dalyvauti svarstant ir priimant svarbiausius Savivaldybės sprendimus.

Aš visada sakiau ir sakysiu, kad savivalda – tai ne tik politikai, savivalda –tai visi mes, čia gyvenantys ir kuriantys. Kuo labiau visi įsitrauksime ne tik į visus procesus, siūlysime, klausime, dvejosime, bet ir veiksime, tuo labiau viskas bus aiškiau ir suprantamiau, kaip paskirstomi visų mūsų į biudžetą sunešti pinigai. Mano tikslas – kad patys gyventojai priimtų kuo daugiau sprendimų, nes tai yra savivaldos ateitis.

Bronius Markauskas

kumštis

Kiekviena seniūnija yra dalelė rajono, regiono, Lietuvos, Europos ir galų gale pasaulio. Todėl kiekvieno mūsų darbai ir poelgiai turi įtakos tam, kokį pasaulį matysime ateityje. Kaip įdomu ir kaip mus džiugina pasaulio įvairovė ir savitumas, kai keliaujame arba aplankome kitų tautų parodas, koncertus. Mūsų rajono žmonės gali didžiuotis ir džiaugtis savo išskirtinumu turėdami galimybę puoselėti du etnosus: žemaitiškąjį ir Mažosios Lietuvos. Mūsų kalba, tradicijos, net įprasti buities dalykai yra mūsų stiprybė, kurioje užkoduotos pamatinės vertybės ir kultūra. Turime ką parodyti pasauliui, nors ir būdami maži. Dirbant kultūros srityje ne vieną dešimtmetį tenka susidurti su iššūkiais ir pokyčiais visose gyvenimo srityse, juos diktuoja laikmetis. Man labai svarbu, kad puoselėjamos ir kuriamos vertybės turėtų prasmę ir ateinančioms kartoms būtų išsaugotas Lietuvos sa-

Bendrauti ir bendradarbiauti kviečiu kiekvieną.

vitumas. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos rajone kultūros sektoriui yra skiriamas dėmesys. Svarbu užtikrinti, kad visose seniūnijose gyventojai turėtų galimybę naudotis bibliotekų ir kultūros centrų paslaugomis, jos būtų prieinamos ir kokybiškos.

Jas tobulinat ir kuriant naujas, būtų atsižvelgta į gyventojų poreikius. Todėl bendrauti ir bendradarbiauti kviečiu kiekvieną. Graudu, kai nesusišnekame, kai vienoje teritorijoje veikianti biblioteka, kultūros centras, mokykla, bendruomenė ar kitos organizacijos neieško kontakto siekiant bendrų tikslų. Supraskime, kad visos šios įstaigos dirba tiems

patiems žmonėms – čia gyvenantiems, o jų yra tiek, kiek yra. Man gražiausi darbai ar renginiai ten, kur visi – kaip vienas kumštis.

Parengta Klaipėdos rajono kultūros strategija iki 2030 metų – tai gairės, kurios leidžia planuoti ilgalaikius pokyčius. Kad juos pavyktų įgyvendinti, vienas iš svarbiausių faktorių yra darbuotojai. Daugeliui gal ir dabar atrodo, kad kultūros srityje gali dirbti kiekvienas, svarstoma: „Oi, kaip čia gerai ir kaip lengva“. O ar kada susimąstėte, kiek žmogiškųjų kūrybinių galių reikia pajungti kiekvienam renginiui, kad jis būtų įdomus ir savitas? Nekalbu apie finansinius išteklius, kuriuos taip pat reikia sugebėti pritraukti. Kūrybiniai darbuotojai ir naktimis kuria scenarijus bei dėlioja planus.

Ne tik kultūros sektoriaus darbuotojams, bet ir visiems linkiu: gerbkime vienas kito darbus, palaikykime inici-

atyvas ir suvienykime jėgas siekdami tikslo bei rezultato. Komandoje dirbti ir įdomiau, ir smagiau, ir darbais galima pasidalinti. Juk mūsų visų tikslas –kad rajonas klestėtų ir būtų ATVIRAS KURTI.

Kad ir kaip gyventume užsidarę savo šeimose – priklausymas bendruomenei yra neišvengiamas. Kartais bendruomeniškumas atsiranda dėl bendro laiptinės, stogo ar kelio tvarkymo, o kartais pilietiški žmonės susiburia dideliems projektams, svarbiems visam kvartalui, gyvenvietei ar net miestui. Tokie bendruomeniškumo pavyzdžiai užkrečia, be to, parodo, kad kartu galima nuveikti tikrai daug ir pakeisti ne vieno žmogaus, bet visos bendruomenės gyvenimą.

Dalyvaujamasis biudžetas – puikus bendruomeniškumo įrodymas

Puikus to pavyzdys – „Tavo idėja“. Prieš trejus metus mero ir jo komandos iniciatyva mūsų rajone startavo

Dalyvaujamasis biudžetas. Atsirado puiki proga gauti finansavimą seniai augintoms idėjoms – fontanui, žaidimo aikštelei ar, kaip Dovilų pavyzdžiu, karjero prieigų ir šalia esančio parko erdvių tvarkymui. Dovilų bendruomenės sunkus darbas ir atkaklumas atsipirko su kaupu. Idėja pagražinti karjero prieigas, suteikti žmonėms galimybę kokybiškiau leisti savo laisvalaikį sulaukė didžiulio Klaipėdos rajono gyventojų palaikymo, kurie net trejus metus iš eilės balsavo už Dovilų bendruomenės projektus.

Tad įgyvendinus pirmus du projekto etapus, viešosios erdvės prie Dovilų karjero pasikeitė kardinaliai, tapdamos traukos centru sportuojantiems, pramogaujantiems ar poilsiaujantiems. Ir ne tik doviliškiams, bet ir svečiams iš kitų rajono gyvenviečių ir Klaipėdos miesto. Tikėtina, kad įgyvendinus 2022 metų pabaigoje laimėjusią idėją, unikalus judančių skulptūrų parkas „Metų tėkmės ratas“ taps dar viena turistų traukos vieta Vakarų Lietuvoje ir gidų bus įtraukta į kelioninius maršrutus.

Ir ties tuo doviliškiai sustoti nežada. Paraleliai gimsta dar vienas projektas

„Mažosios Lietuvos augalai viešosiose erdvėse“, kuris papildys liuteroniškos kultūros miestelio įvaizdį. Apie tai, kad draugiška bendruomenė dar ir labai kūrybiška, liudija ir doviliškių rašomi romanai, poezijos knygos, kalvystės, tautodailės darbai. Antrus metus iš eilės Vytauto Majoro vardo, kuris gyveno ir kūrė Dovilų seniūnijoje, tautodailininko premija iškeliavo doviliškiams kūrėjams. Kas lemia tokią sėkmę? Manau, nesavanaudiški bendruomenės žmonės, darantys mažus darbus šiandien, kurie

išaugs į didelius pasiekimus ateities kartoms. Labai svarbu išlaikytos ir puoselėjamos krašto tradicijos, darbas su vaikais, supažindinant juos su krašto istorija, puoselėjant gyvenamąją aplinką, etninę kultūrą, bendruomeninę veiklą. Bendrystė – mažesniųjų miestelių ir gyvenviečių privalumas

Suprantu, kad didesnėse gyvenvietėse santykį tarp žmonių išlaikyti sunku, nes gyventojų socialinė, kultūrinė ir net finansinė aplinka labai skirtinga. Jie vieni kitų nepažįsta, mažai tarpusavyje bendrauja, todėl sunku juos suburti ir įtikinti aukoti laiką be atlygio. Miestuose gyvenimas juda gerokai sparčiau, darbų ir laisvalaikio idėjų pasirinkimas labai didelis, o į gyvenamąją vietą dažnu atveju grįžtama tik permiegoti. Todėl bendruomeniškumui ar pilietiškumui nelieka laiko, o poreikis atsiranda tik iškilus kokiai nors problemai. Tad čia laimi mažesnės bendruomenės, kur žmonės dažniausiai pažįstami asmeniškai, juos sieja panašus gyvenimo būdas, darbas, kaimynystė. Čia išlaikyta sena lietuviška tradicija – padėti kaimynui bėdoje, švęsti bendras šventes, talkinti darbuose.

Kai prieš šešerius metus apsigyvenau Dovilų seniūnijoje, čia radau būtent tokias bendruomeniškumo tradicijas. Iš karto nustebino mažesnės bendruomenės gausūs šventiniai

renginiai. Iniciatyvomis ir lyderyste skirtingoms veikloms dalijasi skirtingos organizacijos. Prie kiekvienos miestelio šventės organizavimo prisideda seniūnijos, Dovilų etninės kultūros centro darbuotojai, negailėdami laisvo laiko ir asmeninių resursų pagalbon skuba J. Lankučio viešosios bibliotekos Dovilų filialo bibliotekininkė, Dovilų pagrindinės mokyklos ir lopšelio-darželio darbuotojai, Dovilų klubo „Sidabrinė gija“ moterys, Dovilų bendruomenė ir kiti pavieniai gyventojai.

Gerosios iniciatyvos gimsta jas darant visiems kartu

Geras iniciatyvas laimina Dovilų evangelikų liuteronų parapijos kunigas Liudvikas Fetingis, suteikęs akustiškai tobulas bažnyčios patalpas ne vienam koncertui. Dovilų seniūnijoje įsikūrusios verslo įmonės paragintos finansiškai paremia kai kurias iniciatyvas, nes biudžeto lėšos yra ribotos, o norai ir idėjos kartais viršija finansines galimybes.

Nors geografiškai yra pasienio miestelis, kur persimaišo lietuviškos ir prūsiškos tradicijos, šventės išlaiko Mažosios Lietuvos bruožus, bet tai ir suteikia savotiško žavesio. Valstybės dienos minėjimas Liepos 6-ają Doviluose neapsieina be apeiginių vaišių bendruomeninio stalo, vis dar gyvuoja unikali Kapinių šventė Kisiniuose, minimos tradicinės Dagos ir Šviesos dienos, prie kurių sėkmingo įgyvendinimo prisideda jau minėtos bendruomenės ir organizacijos. Pasaulinės mezgimo

Tik pati bendruomenė žino geriausiai, kas jai yra reikalinga.

Diana Ciparienė: mūsų rajone kultūrai skiriamas didelis dėmesys, tačiau norėdami dar didesnės kokybės, turime visi būti kaip vienas

Loreta Piaulokaitė-Motuzienė: svarbūs darbai be bendruomenių – neįmanomi

Diana Ciparienė

Loreta PiaulokaitėMotuzienė

4 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Atkelta iš 3 p.

viešumoje dienos paminėjimui skirtą

„Mezgimo suolelį“ prieš dešimtmetį inicijavo Dovilų filialo bibliotekininkė,

bendraminčiams palaikant, ši iniciatyva, pasklidusi po visą rajoną, vienija mezgėjas entuziastes ir vis populiarėja.

Ir aš džiaugiuosi, kad mūsų bendruomenė yra tokia stipri ir vieninga,

kad mano šeima, kuri yra pažintinių, istorinių kelionių ir archeologinių objektų entuziastė, šioje bendruomenėje rado savo vietą ir įsiliejo į ją natūraliai. Mielai prisidedu prie idėjų generavimo,

jų įgyvendinimo ir tikiuosi tą galėsiu ir toliau daryti. Nes be bendruomenių svarbūs darbai yra neįmanomi. Tik pati bendruomenė žino geriausiai, kas jai yra reikalinga.

Vida Riaukienė: tik bendruomenė gali

pasiekti bendro tikslo – padėti žmonėms ir savo gyvenvietei

Jau 16-ka metų vadovauju Brožių kaimo bendruomenei, esu pirmininkė. Brožiuose aš gimiau ir užaugau, todėl gerai žinau, ko reikia mano kaimui ir žmonėms. Visus šiuos metus mes gyvuojame dėka stiprios bendrystės, veiklumo, susitelkimo. Nes tik būdami bendruomenėje ir išsikėlę savo tikslus galime tenkinti bei spręsti aktualias socialines problemas.

Vida Riaukienė

Aš manau, kad bendruomenė yra tokia vieta, tokia erdvė, kurioje žmogus gali dirbti bendruomenės labui ir kartu rūpintis savo kaimo, kurioje bendruomenė yra įsikūrusi, gerove. Taip pat kurti geresnius santykius su kaimynais, priimti bendrus sprendimus, spręsti iškilusias problemas. Tik bendruomenė gali pasiekti bendrą tikslą ir

gerų rezultatų kaimui ir jo žmonėms. Būdami bendruomenėje mes 2013 metais pagal LEADER programą įgyvendinome projektą „Negyvenamų patalpų pritaikymas bendruomenės socializacijai“. Apleistuose kultūros namuose, kurie priklauso Klaipėdos raj. savivaldybei, įrengėme modernią virtuvę ir vykdome bendruomeninį verslą, sukūrėme net 14 darbo vietų, bene daugiausiai visoje šalyje, kai kalbama apie bendruomenes. Nuo

2021 metų vėl pagal LEADER programą dalyvaujame projekto tęstinume „Vietos augintojų ir bendruomenės

įtraukimas, kuriant trumpąją maisto tiekimo grandinę Brožių kaime“, kur baigiame įrengti daržovių perdirbimo cechą, čia atsiras dar dvi darbo vietos.

Kęstutis Mižutavičius: retas projektas pavyksta be bendruomenės narių

Prie Endriejavo bendruomenės prisijungiau visai neseniai, vos prieš ketverius metus. Tokį sprendimą priėmiau dėl bendruomenėse vykdomos veiklos, jų svarbos kaimų ar miestelių gyvenime. Mačiau, kad su bendruomene galima padaryti daug gražių ir reikalingų darbų.

Ir čia puikiai tinka posakis: vienas lauke – ne karys. Nes gavus lėšų ir įgyvendinant projektus retas projektas pavyksta be bendruomenės narių pagalbos. Galiu pasidžiaugti, kad su Endriejavo bendruomene įgyvendinome ne vieną projektą, nors iššūkių tikrai buvo. Man įsiminė vienas sudėtingiausių ir svarbiausių mūsų miestelio projektų – Kapstato ežero tvarkymas. Parašę projektą Dalyvaujamojo biudžeto konkursui, sulaukėme viso rajono gy-

ventojų palaikymo ir laimėjome. Savivaldybės finansavimas leido mums per vos mažiau nei dvejus metus visiškai atnaujinti šią poilsio erdvę. Pastatėme pavėsines, vaikų žaidimo aikštelę, universalų treniruoklį, renovavome tinklinio aikštelę. Visa tai mūsų miestelio veidą pakeitė neatpažįstamai, pagaliau mes turime vietą, kurioje galime kokybiškai, o, svarbiausia, smagiai leisti laiką. Ir ne tik ilsėtis, bet ir sportuoti, rengti varžybas. Aišku, projektas dar nebaigtas, turime dar nemažai svajonių, kurias, tikiuosi, visiems kartu pavyks įgyvendinti. Ir tai ne vien mums skirta erdvė, bet ir čia atvykstantiems iš aplinkinių miestelių ir gyvenviečių. Žmonės jau tą pamatė, todėl pastebime vis daugiau poilsiaujančių žmonių prie mūsų nuostabaus ežero. Taip pat

esame atnaujinę erdvę vaikams, renovavę tiltelį, takelius, laisvalaikio zoną Atgimimo parke.

Malonu, kad visuose projektuose dalyvauja ir seniūnija su savo darbuotojais. Tai didelė pagalba. Be abejonės, didžiausia problema į įvairias veiklas yra įtraukti jaunesnio amžiaus žmones, tačiau mes rankų nenuleidžiame ir tikiuosi, kad palengva pavyks juos sudominti. Trūksta ir didesnio finansavimo, tačiau projektų ir programų pamažu daugėja, reikia tik noro juose dalyvauti.

Manau, kad bendruomeninių organizacijų veikla visapusiškai naudinga ir reikalinga. Ir tai akivaizdžiai matoma visoje šalyje. Bendruomenės – didžiulė jėga, kuri kartu gali nuveikti labai daug svarbių ir reikalingų darbų.

Dalyvaujame įvairiuose projektuose, kuriuos rengia Savivaldybė, Žemės ūkio ministerija.

2016 metus Seimas buvo paskelbęs Vietos bendruomenės metais, o mūsų bendruomenė renginyje „Spindulys 2016“ buvo nominuota kaip versliausia bendruomenė Lietuvoje. Savo darbais, savo darbštumu, darbo vietų kūrimu mes tapome žinomi ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje bei taip garsinome ir Klaipėdos rajono vardą. Vietos bendruomenės turi didelę svarbą ir reikšmę kultūriniame, švietėjiškame rajono gyvenime, todėl būtina palaikyti bendruomenes ir finansiškai, ir morališkai. Turi būti jaučiamas darnus bendradarbiavimas tarp bendruomenių ir Savivaldybės.

Kęstutis Mižutavičius

Eglė Jaugelavičė

Dirbdama su bendruomene suprantu, kad labai reikalingi bendruomenių namai, kuriuose visi gali rinktis, bendrauti, susipažinti. Šiandien vis rečiau bendruomenė susibėga, vis mažiau žmonių ateina į susirinkimus, nes tampame individualistais ir pamirštame,

Eglė Jaugelavičė: tapkime artimesni, daugiau bendraukime vieni su kitais

kad viskas yra daroma žmogui ir dėl žmogaus. Bet jei nebendrauji ir esi užsidaręs, tai kaip tu gali žinoti, ko reikia žmogui?

Bendravimas mus moko kantrybės, atjautos, tolerancijos ir plečia akiratį. Visada esu už gyvą bendravimą, gyvą dainavimą, gyvą šokį, gyvą pasitarimą prie vaistažolių lysvės, treniruotes su bendruomenės nariais, bet ne diskusijas socialiniuose tinkluose. Esu už kalbėjimą žiūrint į akis, jaučiant žmogų, jo nuotaikas.

Labai rūpi vaikų ir jaunimo užimtumas – kad kuo daugiau jų bendrautų gyvai, būtų lauke, mokėtų rūpintis šalia esančiu, puoselėtų gyvąją gamtą, nepamirštų senų tradicijų ir amatų. Visada palaikau įvairaus amžiaus bendruomenės narių susiėjimus, nes senjorų patirtis, pažintys ir išmintis labai puikiai papildo jaunimo veržlumą, smalsumą ir maksimalizmą. Dažnai jaunimas nenori išklausyti vyresnių nuomonės ar patarimo, skuba, lekia ir... nusivilia, kad kažko nenumatė.

Turime nepamiršti puoselėti ir tau-

tinį paveldą, kuo dažniau priminti apie mūsų tradicijas ir jomis didžiuotis. Tai – ne vien dainos ar šokiai, švenčių tradicijos, tai – ir augalai, jų pažinimas, naudojimas, įvairūs tautiniai puošybos elementai, audiniai, siuviniai, šiaudiniai sodai ir kiti amatai, kulinarija, konditerija, akmenys, piliakalniai ir t. t. Net pats nustembi, kokia turtinga mūsų tauta!

Pati esu gimusi Gargžduose, mano tėveliai tikri gargždiškiai. Tačiau jau ne vienus metus gyvenu Kretingalėje. Visada didžiuojuosi, kad esu iš mažo miestelio, nes jame gera gyventi. Be galo myliu gamtą, Danės slėnį, upės pakrantes, ir tikrai žinau, kad vanduo ir gamta gydo. Todėl natūralu, kad dirbu ir asociacijoje „Kretingalės bendruomenė“, kur pati mokausi būti labiau bendruomeniška, kantri, išklausyti ir priimti kitų nuomones ir pasirinkimus. Esu paprastas žmogus, kuris ir klysta, ir ne tuos sprendimus kartais priima, bet taip mokausi ir įgaunu patirties, kuri vertingesnė už atsargumą. Darbas asociacijoje yra glaudžiai

susijęs su savivaldos sprendimais, todėl pamažu, su puikių bendruomenės narių pagalba įsitraukiau į šias veiklas ir norėčiau dar labiau prisidėti prie sprendimų, kurie gerina rajono gyventojų gyvenimo kokybę. Politikoje esu naujokė, bet turima patirtis privačiame versle ir visuomeniniame darbe padės plačiau žvelgti į problemas ir jų sprendimus.

Pagrindinis mano tikslas kandidatuojant į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narius – daryti viską, kad rajonas taptų patrauklesnis bendruomenės gyvenimui, kad čia būtų kuriamos galimybės saviraiškai, užtikrinamas vaikų ir jaunimo užimtumas, lietuviškų tradicijų puoselėjimas, dėmesys gamtai. Visai tai yra numatyta ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje. Čia tikrai daug dėmesio skiriama kultūros paveldo apsaugai, etninės kultūros programoms, bendruomenių paramai. Tai artima mano širdžiai ir žinau, kad tikrai galiu prisidėti ne tik prie mano mylimos Kretingalės, bet ir viso Klaipėdos rajono gražėjimo.

Birutė Grybauskienė: noriu, kad Klaipėdos rajoną žinotų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje

ne tik skaitytų, bet ir grožėtųsi mūsų rajonu, žinotų jo istoriją. Per šiuos metus esu parašiusi ne vieną projektą ir tą darau ne dėl pliuso sau, bet vietos bendruomenei ir siekdama, kad mus girdėtų ir matytų Lietuvoje bei užsienyje.

Birutė

Grybauskienė

Esu žmogus, kuris myli savo rajoną, savo miestelį – Kretingalę. Daugybę metų dirbu kultūros srityje, esu bibliotekininkė, todėl man svarbu, kad žmonės

Pavyzdžiui, mūsų kaimynėje Lenkijoje Punsko kultūros centro fojė mano iniciatyva buvo įrengta bibliotekėlė. Į ją nugabenau kelis šimtus knygų. Jas skaito ne tik Lenkijos lietuviai, bet mato ir visi, kurie atvažiuoja pas juos į svečius iš visos Lietuvos. Jau 5 metai, kai bendradarbiauju bendruose projektuose su Lenkijos ir Lietuvos regioninių parkų darbuotojais, Lenkijos kultūros darbuotojais, skleidžiu žinią apie mūsų rajoną, pristatau mūsų kulinarinį paveldą, tradicijas.

Tūkstančiai poilsiautojų iš visos Lietuvos vasarą labai mėgsta knygas iš Karklės lauko bibliotekėlės. Kasmet ją pildau knygomis ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis. Svarbu, jog skaitytojai turėtų kuo didesnį pasirinkimą ir galėtų savo atostogas leisti su gera knygą rankoje.

Tačiau mūsų gyvenime svarbu ne vien knygos, bet ir mus supanti aplinka. Kretingalėje mes turėjome apleistą pastatą. Kilo idėja jį atgaivinti ant jo ištapant įvairius vaizdus. Dabar akį jis džiugina ne tik kretingališkiams, bet ir važiuojantiems pro šalį, o tuo pačiu neša ir žinią, kad net ir apleistas vietas pasitelkus kūrybiškumą galima pagražinti.

Apsilankantys Kretingalėje gali susipažinti ir su miestelio istorija. Ir ne bet kaip, o įdomiau. Miestelio parke pakabinome medinių paukščių su senosios Kretingalės miestelio istorijos ištraukomis, o šiemet mūsų laukia jubiliejinis Kretingalės gimtadienis, kuriam pradėjau ruoštis jau prieš trejus metus.

Ko mūsų miestelyje trūksta? Gražios ir erdvios bibliotekos. Reikia didesnių patalpų, kad į jas užsukusiems skaitytojams, o ypač vaikams, galėtume pasiūlyti ne tik knygų, bet ir įvairių veiklų, kurios juos įtrauktų ir kviestų sugrįžti atgal. Pavyzdžiui, planuoju įrengti fotosienelę, esu nupirkusi įvairių grindų žaidimų, noriu, kad bibliotekoje atsiras-

tų relaksacijos kampas, o artimiausiu metu ruošiuosi rašyti projektą ir, jei pasiseks, turėsime sensorinės terapijos kambarį. Todėl erdvesnė biblioteka mūsų bendruomenei yra reikalinga, nes ja naudotųsi visi – Kultūros centras, mokykla, bendruomenė.

Šiais metais turiu ir dar vieną idėją –parašyti tarptautinį projektą, kuris būtų skirtas nuo karo kenčiančiai Ukrainai. Mano svajonė – kad mūsų mieste partneryje Lymane sužydėtų baltų magnolijų sodas, kuris simbolizuotų Lietuvos ir Ukrainos draugystę.

Kiekvienas iš mūsų galime padaryti tikrai daug. Reikia tik žengti pirmąjį žingsnį. Aš kasmet dalyvauju akcijoje „Darom“ Karklėje prie jūros. Ten renku šiukšles, su komanda pinu apsaugines tvoreles ant kranto bei klojame šakų klojinius kopose, kad vėjas neišpustytų smėlio. Tai darau savanoriškai, neverčiama. Tiesiog mane veda žinojimas, kad kiekvienas mūsų prisidėdamas ir padėdamas gražina ne tik savo aplinką, bet ir daro darbus, kurie yra svarbūs mums visiems.

Prieš jūsų akis komanda, kuria tikiu ir pasitikiu. Tai žmonės, kurie gali ir nori nuoširdžiai dirbti dėl rajono ir jo žmonių.

Mūsų komandai rūpi, kad visas Klaipėdos rajonas klestėtų, kad ir toliau augtume, kad čia būtų patogu ir gera GYVENTI, DIRBTI, KURTI ir ILSĖTIS.

Neįmanoma visų darbų padaryti vienam, todėl komanda, kuri turi idėjų ir kompetencijų – gyvybiškai svarbi tiek kuriant programą, tiek ją įgyvendinant. Kiekvienas čia – savo srities profesionalas, nuoširdžiai mylintis mūsų kraštą, žinantis jo problemas ir turintis viziją, ką reikia daryti, kad Klaipėdos rajonas būtų geriausia vieta gyventi.

Kviečiu iš arčiau susipažinti su žmonėmis, kuriems rūpi Klaipėdos rajono ateitis ir kurie yra pasiryžę dirbti tam, kad pokyčius pajustų kiekvienas rajono gyventojas.

Mūsų sąrašo Nr. 12. Jame net 45 kandidatai, turintys dar ir savo numerį sąraše. Balsuodami Jūs galite juos reitinguoti rinkimų biuletenyje įrašant penkių kandidatų numerius.

Raimundas Daubaris

Gimė 1967 m. Plungės rajone. Gyvena Judrėnuose, Klaipėdos rajone. 1986 m. baigė Rietavo žemės ūkio technikumą, įgijo techniko-mechaniko specialybę. 2004–2009 m. dirbo AB Vakarų laivų gamykloje, o 2009–2016 m. bendrovės direktoriumi. 2016-ais metais tapo Seimo nario B. Markausko padėjėju, 2019 m. buvo išrinktas į Klaipėdos rajono tarybą. Yra VšĮ „Gargždų švara“ direktoriaus pavaduotojas. Klaipėdos rajono taryboje R. Daubaris dirba Ekonomikos ir biudžeto komitete.

Numeris sąraše 2

Vytautas Butkus

Gimė 1993 m. Gargžduose. 2012 m. baigė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją. 2016 m. Vilniaus universitete įgijo bakalauro laipsnį socialinės politikos srityje, o 2020 m. – komunikacijos mokslų magistro laipsnį. Nuo 2017 m. dirbo ŽŪM Ryšių su visuomene sk. vyr. specialistu, o vėliau – patarėju. 2019 m. išrinktas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariu, o 2022 m. pradėjo dirbti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.

Numeris sąraše 4

Bronius Markauskas

Numeris sąraše 1

Violeta Riaukienė

Gimė 1969 m. Šilutės rajone. Dabar gyvena Priekulės seniūnijoje. 1991 m. Šiaulių pedagoginiame institute baigė pradinio mokymo pedagogiką ir metodiką. Dirbo mokytoja Stoniškių vidurinėje mokykloje ir Priekulės I. Simonaitytės gimnazijoje. Nuo 2011-ųjų yra Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos narė, o šiuo metu Klaipėdos rajono mero pavaduotoja. Nuo 2017 m. yra Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijos Caritas vadovė.

Numeris sąraše 3

Loreta PiaulokaitėMotuzienė

Gimė 1974 m. Kazlų Rūdoje. Dabar gyvena Kulių kaime. 1992 m. baigė Kazlų Rūdos K. Griniaus gimnaziją. VDU Žemės ūkio akademijoje baigė magistro studijas, o vėliau apsigynė biomedicinos mokslų srities disertaciją. Yra UAB „Ekoakademija“ direktorė. Yra Sodininkų bendrijos „Žilvitis“ valdybos narė. Nuo 2019 m. yra Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė.

Numeris sąraše 5

Diana Ciparienė

Gimė 1968 m. Gyvena Venckuose. Baigė Edukologijos bakalauro studijas, o šiais metais Vilniaus universitete Šiaulių akademijoje baigė viešojo valdymo studijas ir įgijo magistro laipsnį. Už aktyvią kultūrinę veiklą bei pažangios, šiuolaikiškos ir visuomenei atviros bibliotekos puoselėjimą prezidentas Gitanas Nausėda Dianą apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Yra Klaipėdos rajono žemaičių kultūros draugijos pirmininkė.

Numeris sąraše 6

Rima Leonauskienė

Gimė 1960 m. vasario 6 d. Įstojo į Klaipėdos medicinos mokyklą ir 1981 m. ją baigė su pagyrimu ir įgijo felčerio kvalifikaciją. 2008 m. baigė Visuomenės sveikatos studijų programą Klaipėdos universitete. Nuo 2007 m. dirba visuomenės sveikatos specialiste Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure. Rima taip pat yra ir Klaipėdos rajono tarybos narė, Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininko pavaduotoja.

Monika Vasylienė

Gimė 1980 m. kovo 6 d. Antkopčio kaime. Šiuo metu gyvena Gargžduose. Yra įgijusi karo istorijos magistro laipsnį. Dirba gide – kelionių vadove, mokytoja. Šiuo metu Endriejavo pagrindinėje mokykloje moko vaikus italų kalbos. Yra aktyvi Lietuvos rumunų ir moldavų bendruomenės DACIA narė. Laisvalaikiu mėgsta skaityti, domisi krikščionybės simbolika, kulinarijos ir karų istorija, savanoriauja. Numeris

10

Sandra Matulionienė

Gimė 1973 m. rugpjūčio 22 d. Sovaičių kaime, Mažeikių rajone. Šiuo metu gyvena Klaipėdos rajone. 1995 m. Šiaulių aukštesniojoje medicinos mokykloje įgijo akušerės profesinę kvalifikaciją, 2022 m. Klaipėdos universitete, socialinių mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį, o šiuo metu studijuoja magistrantūroje. Sandra dirba Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninėje socialine darbuotoja, taip pat yra sodininkų bendrijos „Guboja“ valdybos pirmininkė.

Andrius Vainius

Gimė 1974 m. Rudgalvių kaime. Šiuo metu gyvena Endriejave. Pagal išsilavinimą yra technikas-mechanikas, tačiau jau daug metų pagrindinė veikla – ūkininkavimas. Pats būdamas ūkininkas tikrai turi daug kompetencijos bei darbinės patirties. Be to, nepamiršta gimtojo miestelio problemų bei jų žmonių, stengiasi aktyviai nagrinėti ir spręsti kylančias ar esamas problemas, kadangi tai yra vienas didžiausių jo prioritetų. Yra Klaipėdos rajono tarybos narys.

Numeris sąraše 7

Eglė Jaugelavičė

Gimė 1976 m., gyvena Kretingalėje. Kauno technologijos universitete yra įgijusi finansininko magistro laipsnį. Ji yra jos šeimos įkurtos įmonės, vystančios statybinius projektus Vakarų Lietuvoje, UAB „EgVaTa“, direktorė. Dirba UAB „T&A idėja“ vyr. buhaltere. Aktyvi bendruomeninėje veikloje, yra asociacijos „Kretingalės bendruomenė“ valdybos pirmininkė. Pagrindinis Eglės tikslas – daryti viską, kad rajonas taptų patrauklesnis bendruomenės gyvenimui.

Danguolė Simenavičė

Gimė 1989 m. lapkričio 29 d. Šiuo metu gyvena Vėžaičiuose. Baigė vadybos studijas, sukūrė šeimą, augina du mažamečius vaikus. Danguolė aktyviai įsitraukusi į jaunimo užimtumo veiklą, savanoriauja. Laisvalaikį skiria pasivaikščiojimams gamtoje.

Vida Riaukienė

Gimė 1961 m. Brožių kaime. Baigė Veiviržėnų vidurinę mokyklą, vėliau – 14-ąją Klaipėdos profesinę mokyklą, kur įgijo maisto operatorės specialybę. Šiuo metu dirba Brožių bendruomenės virtuvės vadove. Vida yra Brožių bendruomenės pirmininkė bei Brožių seniūnaitė, Vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ valdybos narė. Mėgsta projektinę veiklą, gaminti maistą. Nori, kad jaunimas grįžtų gyventi į Brožius ir į Klaipėdos rajoną.

Martynas Dargužas

Gimė 1989 m. gegužės 7 d. Naujojoje Akmenėje. Šiuo metu gyvena Klaipėdos rajone. 2008 m. baigė Naujosios Akmenės Ramučių gimnaziją, o 2012 m. – Vilniaus Gedimino technikos universitete Statybos inžinerijos bakalauro studijas. Martynas dirba statybos sektoriuje, yra vedęs, turi du sūnus. Laisvalaikį mėgsta leisti su šeima, taip pat žvejoti.

Numeris sąraše 14

Aurelija Pociuvienė

Gimė 1962 m. birželio 1 d. Rietave. Šiuo metu gyvena Endriejave. Kauno menų mokykloje baigė suvenyrų, baldų pynimo mokslus. Klaipėdos kolegijoje mokėsi pedagogikos ir psichologijos. Klaipėdos rajono amatų centre dirba administratore, veda edukacijas. Įsitraukusi į visuomeninę veiklą, yra Lietuvos tautodailės sąjungos, Endriejavo bendruomenės valdybos, Lietuvos ūkininkių draugijos narė. Aurelija mėgsta floristiką, tautodailę.

Numeris sąraše 16

Virgina Asnauskienė

Gimė 1956 m. Gyvena Venckų kaime, kur baigė pradinę mokyklą, o vėliau – Priekulės vidurinę mokyklą. Yra pirmojo LTV „Dainų dainelė“ laureatė. Baigė LTSR valstybinės konservatorijos solinio dainavimo kursus, mokėsi S. Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje, baigė ją su pagyrimu. 1998 m. KU įgijo edukologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir vaikų auklėtojos – mokytojos profesinę kvalifikaciją.

Numeris sąraše 18

Eugenija Selskienė

Gimė 1967 m. Klaipėdoje. Baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą, kur įgijo lietuvių kalbos, literatūros ir režisūros bakalaurą. Dirbo Endriejavo vidurinėje mokykloje vyr. mokytoja, Veiviržėnų kultūros centre – teat ro režisiere, Slengių mokykloje-daugiafunkciniame centre – renginių organizatore. Eugenija buvo Žemaičių draugijos pirmininkė, Endriejavo bendruomenės pirmininkė, Maisto banko savanorė.

Numeris sąraše 20

Šarūnas Nenartavičius

Gimė 1979 m. spalio 29 d. Gyvena Trušelių kaime, Sendvario seniūnijoje. Šarūnas dirba veterinarijos gydytoju. Laisvalaikį mėgsta leisti su šeima, sportuoti, medžioti, keliauti.

Numeris sąraše 15

Emilija Suškaitė

Gimė 2000 m. spalio 13 d. Baigė Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnaziją. Šiuo metu studijuoja Mykolo Romerio universitete Teisės ir muitinės veiklos bakalaurą. Emiliją domina su jaunimu, sveikatingumu ir sportu susiję klausimai. Laisvalaikiu mėgsta keliauti, žaisti krepšinį, boulingą, kurti, lankytis teatre.

Numeris sąraše 17

Neringa Gerdauskytė

Gimė 1988 m. gruodžio 19 d. Gargžduose. Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoja Kognityvinę ir elgesio terapiją. Dirba psichologe Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje. Yra VšĮ „Vaikų linija“ konsultantė. Neringa laisvalaikiu mėgsta skaityti, keliauti, klausytis muzikos, pasivaikščiojimus gamtoje.

Numeris sąraše 19

Jonas Lemežis

Gimė 1977 m. spalio 6 d. Šiuo metu gyvena Gargžduose. Dirba UAB „Scandbook“ ofsetinės spaudos spaudėju, yra Mažeikių ir Akmenės krašto fotoklubo „Lokys“ narys. Jonas laisvalaikiu užsiima fotografija, augina sfinksų veislės katinus.

Numeris sąraše 21

Agnė Rudgalvienė

Gimė 1989 m. gegužės 27 d. Šiuo metu gyvena Doviluose. Yra baigusi ekonomikos studijas, dirba buhaltere. Agnė yra aktyviai įsitraukusi į bendruomeninę veiklą, yra Dovilų bendruomenės valdybos narė. Laisvalaikiu mėgsta skaityti knygas, gaminti maistą, puoselėti aplinką.

Numeris sąraše 22

Edgaras Šiuparis

Gimė 1983 m. Gyvena Gargžduose. Baigė Klaipėdos verslo ir technologijų kolegiją ir įgijo statybos inžinerijos profesinį bakalaurą, o KU elektronikos ir elektros inžinerijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Dirba statybos techninės priežiūros vadovu. Edgaras yra statybos inžinierių sąjungos narys. 2022 m. nominuotas metų statybų inžinieriaus nominacijai. Yra Lietuvos plento žiedinių motociklų lenktynių Pretendent C1200 klasės čempionas.

Rimantė Šalčiuvienė

Gimė 1954 m. Radviliškyje. Baigė Radviliškio Lizdeikos gimnaziją. Vėliau – Vilniaus prekybos technikumą, kur įgijo verslo vadybos specialybę. Rimantė šiuo metu dirba Agluonėnų mokykloje-darželyje auklėtojos padėjėja etninei kultūrai. Austi moko jaunimą iš visos Lietuvos. Laisvalaikiu mėgsta keliauti, lankytis muziejuose, parodose, domisi architektūra.

Numeris

sąraše

23

Robertas Marcinkevičius

Gimė 1972 m. Šalpėnų kaime, Klaipėdos rajone. Baigė Šilutės profesinę technikos mokyklą, kur įgijo mūrininko-dailidės specialybę. Robertas šiuo metu yra ūkininkas. Laisvalaikiu mėgsta žvejoti, medžioti, sportuoti.

Numeris sąraše 24

Ingida Lygnugarienė

Gimė 1970 m. liepos 26 d. Gyvena Ližių kaime, Endriejavo seniūnijoje. Yra pirmoji socialinė globėja Klaipėdos rajone, teikianti laikinos globos paslaugas vaikams, kurie laikinai negali augti šeimoje. Laikinoji globa suteikia galimybę vaikams pajusti namų šilumą, gyventi šeimoje ir pamatyti kitokį gyvenimo modelį. Ingrida laisvalaikiu mėgsta rankdarbių, floristinių dirbinių, dekoracijų gamybą. Taip pat skaito knygas.

Vaidotas Vaitkus

Gimė 1972 m. rugsėjo 29 d. Plungėje. Klaipėdos universitete baigė mechanikos inžinerijos bakalauro studijas. Moka anglų ir rusų kalbas. Nuo 1992 m. iki 1999 m. dirbo inžinieriumi AB „Geonafta“. Šiuo metu dirba UAB „Mars Lietuva“ Technikos skyriaus turto koordinatoriumi. Vaidotas laisvalaikiu mėgsta aktyvų poilsį, keliauti, žiemos sportą.

Numeris sąraše 25 Numeris sąraše 26 Numeris sąraše 27 Numeris sąraše 28 Numeris sąraše 29

Algimantas Norvaišas

Gimė 1967 m. rugsėjo 2 d. Šilalėje. Šiuo metu gyvena Judrėnuose. 1986 m. baigė tuometinį Rietavo tarybinį ūkį technikumą, kur įgijo technikomechaniko specialybę. Nuo 1993 m. iki pat šių dienų dirba Lietuvos miškuose. Algimantui teko dirbti šakų genėtoju, eiguliu, medvežės operatoriumi Rietavo miškų urėdijoje. Nuo 2012 m. dirba Valstybinėje miškų tarnyboje Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiuoju specialistu.

Kęstutis Mižutavičius

Gimė 1979 m. kovo 7 d. Raseiniuose. Gyvena Endriejave. Kauno aukštesniojoje miškų mokykloje įgijo miško meistro specialybę, vėliau – Lietuvos žemės ūkio akademijoje, įgijo miškininkystės bakalauro laipsnį. Darbinė patirtis susijusi su miškais, dirbo girininku, darbar yra UAB ,,Paežerio medis“ direktorius. Įsitraukęs į visuomeninę veiklą, yra organizacijos ,,Endriejavo bendruomenė“ pirmininkas. Mėgsta gamtą, keliauti su šeima.

Rasa Čeledinaitė

Gimė 1974 m. Gargžduose. Baigė Gargždų 1–ąją vidurinę mokyklą, vėliau Klaipėdos žemės ūkio technikumą, kur įgijo buhalterės-ekonomistės specialybę bei Paslaugų ir verslo kolegijoje ekonomistės specialybę. Darbo patirtis: „Sodra“ – vyresnioji specialistė, UAB „Headex“ – produktų pakavimo operatorė. Rasa skaito knygas, mėgstamiausios rašytojos – Nora Roberts ir Sandra Renkelienė. Augina net 74 rožių krūmus.

Vita Alūzienė

Gimė 1970 m. vasario 9 d. Klaipėdoje. Šiuo metu gyvena Klaipėdos rajone. Jos profesija – sodininkėdaržininkė. Šiuo metu užsiima ūkininkavimu. Vita yra susituokusi, turi keturis vaikus. Laisvalaikiu vaidina teatre, dainuoja. Mėgsta skaityti.

Loreta Lenkauskienė

Gimė 1970 m. gegužės 24 d. Šiuo metu gyvena Derceklių kaime, Priekulės seniūnijoje. 18 metų dirbo UAB „Mars Lietuva“ produkcijos tikrinimo operatore. Laisvalaikį mėgsta leisti su šeima, skaityti knygas, myli muziką ir teatrą. Loretai džiaugsmo teikia eksperimentai maisto gamyboje, gėlių žiedai, pačios užaugintos ekologiškos daržovės.

Jurgita Songailienė

Gimė 1985 m. Šilalės rajone. Gyvena Žiaukų kaime. Jau 13 metų užsiima individualia veikla – dirba stiliste-koloriste ir yra žinoma savo srities specialistė Klaipėdos rajone. Tai pat turi įsteigusi veislyną „Devono medžiotojas“. Jurgitai gyvūnai jos gyvenimo džiaugsmas ir laimė.

2021 m. įgijo teisę į veterinarinį duomenų bazės analizavimą, gyvūnų čipavimą. Didžiuojasi, kad yra reikli sau ir neieškanti lengviausių kelių.

Roma Ruikienė

Gimė 1970 m. kovo 28 d. Trušelių kaime, Klaipėdos rajone. Baigė Klaipėdos verslo ir technologijų kolegiją, kur įgijo buhalterės specialybę. Roma moka anglu, rusų, švedų kalbas. Dirba LŽŪK Lietuviško ūkio kokybės vadybininke. Taip pat yra budinti globėja. Laisvalaikio pomėgiai – bėgimas, kalnų slidinėjimas.

Jūratė Žilinskienė

Gimė 1984 m. birželio 12 d. Šiuo metu gyvena Girininkų kaime, Vėžaičių seniūnijoje. Yra įgijusi Lietuvos žemės ūkio universiteto buhalterinės apskaitos ir finansų programos bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Jūratė jau antrą kadenciją dirba Europos Parlamento nario Broniaus Ropės padėjėja Lietuvoje, yra sukaupusi didelę patirtį ES teisėkūros srityje. Laisvalaikiu mėgsta keliauti, skaityti, savanoriauja.

Virginija Gubystienė

Gimė 1953 m. Šilutėje. Baigė Klaipėdos verslo kolegiją ir Žemaitijos kolegiją. Įgijo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą verslo organizavimo srityje. 2003 m. Maskvos tarptautiniame universitete baigė Tarptautinės vadybos studijas. Dirbo metalo apdirbimo įmonėje „Pajūris“ vyr. inžiniere, vėliau – AB „Telekomas“ skyriaus vadove. Virginija yra Gargždų bendruomenės, Trečiojo amžiaus universiteto, Klaipėdos klubo „Artritas“ narė.

Laima Giedraitienė

Gimė 1965 m. Gyvena Gargžduose. 1983 m. baigė ,,Minijos“ vidurinę mokyklą, o 1985 m. Klaipėdos žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikumą, įgijo buhalterės specialybę. Dirbo Pakruojo rajono ,,Pamūšio“ kolūkio buhaltere, nuo 2014 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos ir Telšių regiono centre projektų vykdytoja, o nuo 2020 m. – LASS Pietvakarių centre. Laima mėgsta teatrą, koncertus.

Alvydas Stonys

Gimė 1976 m. Plungės rajone, Tauravo kaime. Užaugo 7 vaikų šeimoje. Šiuo metu gyvena Klaipėdos rajone. 1994–1997 m. mokėsi Šiaulių politechnikos mokykloje, įgijo metalo apdirbimo-staklininko 4 kategorijos specialybę. Nuo 2020 m. dirba UAB „Klaipėdos rajono energija“ traktoriaus operatoriumi-šaltkalviu. Alvydas mėgsta žvejoti, dirbti su metalu, futbolą, krepšinį. Draugiškas ir visuomet ištiesiantis pagalbos ranką, jei tik prireikia.

Numeris sąraše 38

Aušra Tarvidienė

Gimė 1973 m. liepos 10 d. Plungėje. Baigė Klaipėdos tekstilininkų mokyklą, kur įgijo trikotažo gaminių mezgėjos specialybę. Aušra nuo 2007 m. dirba UAB „Švyturys-Utenos alus“ nebaigtos gamybos operatore. Moka rusų ir vokiečių kalbas. Laisvalaikiu mėgsta skaityti ir aktyviai sportuoti.

Numeris sąraše 40

Elvyra Pakalniškienė

Gimė 1943 m. Kuršėnuose. Baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, kur įgijo agronomo-ekonomisto specialybę. Yra pensininkė. Dirbo VMI inspektore, Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio sk. vedėjo pavaduotoja. Elvyra dalyvauja Trečiojo amžiaus universiteto ir pagyvenusių žmonių klubo „Užuovėja“ veikloje, padeda nepasiturintiems žmonėms. Laisvalaikiu mėgsta keliauti, sportuoti, bendrauti su žmonėmis ir jiems padėti, mėgsta muziką.

Numeris sąraše 42

Rūta Znakovienė

Gimė 1957 m. sausio 23 d. Magadane, Sibire. 1979 m. Šiaulių Kazio Preikšo pedagoginiame institute įgijo aukštąjį universitetinį pedagoginį išsilavinimą. Moka rusų ir vokiečių kalbas. Rūta nuo 2012 m. dirba Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Slengių filialo bibliotekininke. Laisvalaikiu mėgsta skaityti ir keliauti.

Romanas Srėbalius

Gimė 1968 m. liepos 25 d. Šiuo metu gyvena Vėžaičiuose. Klaipėdos žemės ūkio technikume įgijo veterinaro specialybę. 15 metų dirbo užsienyje įvairiose srityse: nuo duonos kepyklos, suvirinimo darbų iki darbo su kompiuterizuota robotų valdymo sistema. Romanas yra smulkus ūkininkas. Mėgsta aktyvų gyvenimo būdą, laisvalaikį gamtoje.

Numeris sąraše 39

Vytautas Babaliauskas

Gimė 1958 m. Vilniuje. Baigė Klaipėdos valstybinę konservatoriją, kur įgijo liaudies instrumentų orkestro vadovo specialybę. Dirbo valstybinėje filharmonijoje, Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir Kultūros skyriuose. Vytautas šiuo metu dirba Kretingalės kultūros centro Girkalių skyriaus meno vadovu. Mėgsta konkretumą, tad ir Vytauto kredo: „Gali – padaryk, negali – nežadėk.“

Numeris sąraše 41

Birutė Grybauskienė

Gimė 1965 m. gegužės 31 d. Gyvena Kretingalėje. Birutė dirba kultūros vadybininke, režisiere, bibliotekininke. Laisvalaikiu mėgsta keliauti, skaityti knygas, rašyti scenarijus šventėms, kurti gėlių puokštes, kalėdines dekoracijas, ruošti maistą šventėms.

Numeris sąraše 43

Rolandas Tachmazi

Gimė 1985 m. Alytuje. Šiuo metu gyvena Vėžaičiuose. 2004 m. baigė Pramonės ir prekybos profesinę mokyklą, įgijo metalo staklių staklininko specialybę. Dirbo UAB „Snaigė“ šaldytuvų gamykloje, Alytaus mašinų gamykloje „Astra“. Vėliau 12 metų praleido Anglijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje. Rolandas dabar dirba Klaipėdos rajono energijoje. Yra vedęs. Laisvalaikį leidžia žvejodamas, grybaudamas, puoselėdamas gėlynus. Augina šunį ir katiną.

Raimundas Daubaris: ar mes taip blogai rūšiuojame atliekas, kad sąvartynams reikia skirti milijonus rūšiavimo linijoms?

Ekologija, mažiau taršus transportas, rūšiavimas, antrinis panaudojimas jau yra tapę ne tik mūsų kasdienio gyvenimo, bet ir kalbos dalimi. Tiesa, turime kuo pasidžiaugti, o tuo pačiu ir kur pasitempti, kad gamtą ateinančioms kartoms paliktume mažiau užterštą ir švaresnę.

Klaipėdos rajonas šioje srityje yra vienas lyderių Lietuvoje. Mūsų rajone gyventojams jau yra išdalintas 21861 rūšiavimo konteinerių komplektas. Įrengtos 42 pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės. Beje, mūsų savivaldybė vienintelė Lietuvoje yra įsirengusi ir dvi didelių gabaritų atliekų rūšiavimo aikšteles Gargžduose bei Glaudėnuose, dar viena – Kuodžių kaime – pakvies rūšiuoti jau šios vasaros pradžioje.

Mūsų gyventojai, ypač tie kurie turi individualias rūšiavimo priemones, rūšiuoja labai gerai. Tai matome iš mažėjančio komunalinio atliekų kiekio. Taip pat kiekvienais metais didėja žmonių atsakingumas, bei nepakantumas šiukšlintojams.

Ir tai yra puiku. Tokia statistika rodo, kad mūsų rajone gyvena žmonėms, kuriems rūpi, ką mes paliksime po savęs, kokią aplinką turės mūsų vaikai. Bet šio straipsnio tema ne tik apie mūsų atsakingą rūšiavimą. Man

nerimą kelia tai, kad mūsų išrūšiuotos komunalinės atliekos, iš kurių yra pašalintas popierius, plastikas ar metalas, yra vežamos į Dumpių sąvartyną ir dar kartą „rūšiuojamos“.

Kodėl šį žodį dedu į kabutes? Todėl, kad tos rūšiavimo linijos buvo įrengtos už ES pinigus ir iš pradžių, kai gyventojai neturėjo galimybės rūšiuoti namuose, gal ir buvo naudingos. Šiandien jos jau neatitinka mūsų poreikių. Niekur neteko girdėti, kad jau išrūšiuotos atliekos būtų dar kartą rūšiuojamos. Kyla klausimas – gal mes blogai rūšiuojame, o gal mes tokie turtingi, kad tą patį darbą galime daryti du kartus? Deja, nei mes blogai rūšiuojame, nei tokie turtingi esame. Gali būti, kad kažkas tiesiog prisidengdamas gražiais žodžiais apie gamtos išsaugojimą pučia miglą, kuri, tikėtina, mums, rinkliavos mokėtojams, kainuoja milijonus.

Nesuprantama, kam tokį darbą dirbti, jei iš bendro komunalinių atliekų kiekio papildomai išrūšiuojama tik 1,3 procento perdirbimui tinkamų atliekų. Bent jau tokią informaciją pateikia Dumpiuose esantis sąvartynas. Tikėtina, kad dalis šių atliekų vis tiek nuvažiuoja į tą patį deginimo įrenginį. Mano nuomone, šiandien tą rūšiavimo liniją galbūt tikslingiau būtų naudoti

antrinių ar statybinių atliekų rūšiavimui. Bet... Klaipėdos regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo plane 2021–2027 metams yra numatoma Dumpių sąvartyno mechaninio apdorojimo, rūšiavimo įrenginio kapitaliniam remontui skirti per milijoną eurų. Didžiąją dalį šios sumos padengs septynių pamario savivaldybių rinkliavos mokėtojai, tarp jų – ir mes. Mano nuomone, šių išlaidų gyventojams ant pečių nereikėtų užkrauti, jei išrūšiuotos atliekos būtų vežamos tiesiai į deginimo įrenginį. Kad taip nutiktų, tereikia Aplinkos ministerijos sprendimo. Jei ministerija suteiktų atskirą kodą rankiniu būdų išrūšiuotoms atliekoms, t. y., tai ką darome kiekvienas mes savo kieme, būtų sudarytos konkurencingos sąlygos atliekų pridavimui ir nebereikėtų jokių papildomų rūšiavimų dar ir sąvartyne, o tai reiškia, kad nereikėtų investuoti ir gyventojų milijonų į atgy-

venusius įrenginius. Taip visi sutaupytume transporto ir kitų beprasmių išlaidų, o tuo pačiu saugotume gamtą.

To būdamas Tarybos nariu ir sieksiu. Reikia, kad Aplinkos ministerija girdėtų ir paprastų gyventojų, o ne vien stambių darinių norus.

Dirbau ir dirbsiu, kad gyventojai už atliekų tvarkymą mokėtų realią kainą, kad atliekas galėtų šalinti patogiai ir civilizuotai, kad gamtą išsaugotume ateinančioms kartoms švaresnę ir kad čia gyventi būtų gera.

Violeta Riaukienė: vienas iš prioritetų –socialinių paslaugų įvairovė ir prieinamumas

mo modelis. Visi pokyčiai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Ne skambūs žodžiai, o realūs darbai kalba už save.

linių paslaugų kokybę ir prieinamumą bei didinti jų įvairovę.

Aplinka, kurioje gyvena žmonės –tai ne tik sutvarkyti šaligatviai, naujai asfaltuotos gatvės ir kiti infrastruktūriniai objektai. Gyvenimo kokybę lemia ir socialinė aplinka, tinkamai ir laiku teikiama reikalinga socialinė pagalba –visa tai, kas padeda kiekvienam žmogui užtikrinti teisę gyventi oriai.

Esminės vertybės – dėmesys, pagarba ir atsakomybė

Eidama vicemerės pareigas visuo-

met stengiuosi padėti spręsti sunkumus patiriančių žmonių problemas, ir ne tik darbo metu. Daugiau nei penkerius metus savanoriauju Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijos Carite. Esu Carito vadovė, subūriau šaunią savanorių komandą. Per tuos metus daug kartų teko lankytis sunkumus išgyvenančiose šeimose ir joms padėti. Tam, kad suprastum, kokio dydžio sunkumus išgyvena žmonės, reikia prisiliesti prie jų problemų. Žmonės skirtingi, jų supratimas ir poreikiai taip pat skiriasi. Jie nedrįsta kreiptis pagalbos. Dažnai jiems reikia žmogiško išklausymo, supratimo, padrąsinimo, todėl labai svarbi šalia gyvenančių žmonių ir bendruomenės pagalba. Esu įsitikinusi, kad sprendžiant socialines problemas būtinas nuoseklus bei kryptingas tarpinstitucinio bendradarbiavimo, bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų (NVO) bendradarbiavi-

Svarbiausia – atliepti poreikius Socialinėje srityje nuosekliai ir kryptingai dirbame ne vienus metus. Savivaldybė yra gavusi ir „Auksinės krivūlės“ apdovanojimą kaip ,,Draugiškiausia šeimai savivaldybė“. Dėmesys visada malonus, tačiau dirbame ne dėl apdovanojimų, o dėl žmonių.

Iššūkių šioje srityje, žinoma, niekada netrūksta – daugėja senyvo amžiaus žmonių, auga paslaugų poreikis neįgaliesiems, privalome rūpintis socialinės rizikos šeimų vaikais ir kitomis visuomenės pažeidžiamomis grupėmis.

Prieš kelerius metus rajone atlikta apklausa tik patvirtino, kad kalbant apie įvairias socialines paslaugas, gyventojams, susiduriantiems su tam tikrais sunkumais, svarbiausia gauti integralią pagalbą į namus, socialinę globą, būsto pritaikymo, transporto paslaugas bei dienos socialinę globą –tiek vaikams, tiek suaugusiems. Dalis šių paslaugų teikiamos Savivaldybės biudžetinių įstaigų, dalis perkamos, tačiau jų poreikis gerokai didesnis, ypač kaimiškose vietovėse.

Todėl savo programoje esame užsibrėžę tikslą ir toliau investuoti į socia-

Savivaldybės ir NVO bendradarbiavimas jau vyksta Šiame etape labai svarbus bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas. Keičiasi ne tik socialinių paslaugų poreikis, bet vis labiau naudojamos alternatyvios, naujos šių paslaugų teikimo formos. Todėl norime dar daugiau viešųjų ir socialinių paslaugų perduoti bendruomenėms ir NVO. Jau turime daug gražių pavyzdžių, kurie tik patvirtina, kad tokia savivaldos, bendruomenių ir NVO bendrystė įmanoma ir gali duoti puikių rezultatų. Rajone atsiranda tokių paslaugų, kokių nebuvo iki šiol, tačiau poreikis joms visuomet buvo nemažas. Jau pavasarį Smilgynuose prie bendruomenės namų prasidės savarankiškų gyvenimo namų statyba vienišiems senyvo amžiaus bei socialinę riziką patiriantiems žmonėms, o veiklą šioje įstaigoje vykdys ir administruos vietos bendruomenė. Asmeninio asistento paslaugą žmonėms su negalia taip pat teikia ne biudžetinė, o viešoji įstaiga „Dovilų socialinių iniciatyvų centras“ – tikri partneriai socialinių paslaugų srityje.

Violeta Riaukienė

Raimundas Daubaris

Reikia, kad Aplinkos ministerija girdėtų paprastų gyventojų, o ne stambių darinių norus.

Visi pokyčiai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Ne skambūs žodžiai, o realūs darbai kalba už save.

Jau trejus metus asmeniniai asistentai gyventi pilnavertiškesnį gyvenimą padeda ne vienai dešimčiai rajono šeimų. Žengiame dar toliau: priimtas sprendimas konkurso būdu iš NVO pirkti benamių maitinimo ir socialinio taksi paslaugas. Pastarąją jau teikia socialiniai partneriai – „Gargždų viltis“, tačiau to neužtenka, nes poreikis tam vis dar didelis.

Nėra abejonės, kad efektyviai, tikslingai ir kryptingai veikiančią socialinę sistemą galime sukurti bendradarbiavimo ir partnerystės principu. Būtent todėl bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų svarbą plėtojant socialines paslaugas rajone matome kaip prioritetą. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant padėti išspręsti žmogui, šeimai, bendruomenei kilusias problemas ir užkirsti kelią naujoms, o kas geriau gali ž inoti, koki os pagalbos ar pas-

laugų labiausiai reikia jų gyvenamoje aplinkoje nei vietos bendruomenės?

Juolab ir nemažai atliktų tyrimų rodo, kad nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių teikiamos socialinės paslaugos neretai yra veiksmingesnės ir kokybiškesnės.

Išties, matome, kokie kūrybiški, nebijantys naujų idėjų ir turintys lyderio savybių žmonės buriasi į bendruomenes, kuria įvairias organizacijas. Tad ir toliau savo galimus socialinius partnerius kviesime teikti pasiūlymus, idėjas, kaip intensyviau plėtoti socialines paslaugas, kaip aktyvizuoti tas, kurių rajone dar trūksta. Ne visada yra patogu ir lengva kalbėti apie socialines problemas, bet savaime jos niekur nedingsta, tad investuoti į jų plėtrą tiesiog būtina.

LVŽS – komanda, kuria tikiu ir pasitikiu

Kandidatuoju į Klaipėdos rajono Tarybą, nes per tuos metus įgijau darbo

savivaldoje patirties, žinau ir galiu tinkamai atstovauti rajono gyventojams. Siekti, kad aktualios problemos būtų sprendžiamos greičiau ir efektyviau. Juo labiau, kad per pastaruosius metus išjudėjo labai reikalingi rajonui projektai, pradėti svarbūs darbai. Noriu, kad būtų tęsiami ne tik jie, o ir pradedami nauji, kurie leistų rajonui sparčiai vystytis.

Dėmesys kiekvienam žmogui ir bendruomenei, pagarba, atsakomybė ir žmogiškumas – man svarbiausi dalykai, be kurių neišsivaizduoju savivaldos. Tik dalyvaudama savivaldos procesuose, galiu prisidėti, kad Klaipėdos rajonas taptų geriausia vieta gyventi, dirbti, kurti ir investuoti. Kodėl su LVŽS komanda? Todėl, kad komandą veda didžiulę patirtį politikoje turintis meras Bronius Markauskas. Tai komanda, su kuria matau ilgalaikę perspektyvą įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Esu komandoje su tais,

Rima Leonavičienė: ką žada sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma?

Lyginant Lietuvos sveikatos duomenis su kitų šalių duomenimis, matome, kad mūsų sveikatos sistema veikia nepakankamai efektyviai. Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai yra prastesni nei Europos vidurkis, nors gyventojai dažnai lankosi pas gydytojus, sveikatos priežiūros paslaugas teikia daug ligoninių, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos medikai. Lietuvoje sveikatos priežiūra yra pernelyg sutelkta ligoninėse, nors net 80 procentų sveikatos problemų galima išspręsti ambulatorinėje grandyje, kurios stiprinimui ir bus skiriama daug dėmesio. Seimas 2022 m. birželio mėn. patvirtino sveikatos priežiūros sistemos reformą.

Ko tikimasi iš Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos?

Tikimasi teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją. Vienas iš keliamų tikslų – galimybė patekti pas specialistus greičiau nei per 30 dienų, gauti skubią pagalbą – ne ilgiau nei per 1 valandą. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius.

Reformuojant sistemą būtų kuriamas naujas ligoninių tinklas, atsižvelgiant į geografinį prieinamumą pacientams, paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą, nustatomas bazinis medicinos paslaugų paketas, privalomas visoms įstaigoms. Jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų bus nepajėgi teikti, ji galės sudaryti sutartį su kita privačia ar savivaldybės, valstybės įstaiga. Nustatyta, kad tokios sutartys galės būti sudaromos, nepaisant apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms.

Ką tai reiškia? Daugiau kokybiškų ambulatorinių asmens sveikatos prie-

žiūros ir dienos paslaugų savivaldybės gyventojams, užtikrinant gyvenimo kokybę ir gerovę.

galimybė pacientams daugiau paslaugų gauti ambulatoriškai, kuo mažiau atitraukiant pacientus nuo jiems įprastos socialinės aplinkos.

Sustiprintas stacionaro paslaugų komplektas

kuriems rūpi žmonės, rūpi kiekvienos seniūnijos gyventojai, rūpi viso rajono ateitis.

Su šia komanda savo žinių ir patirties potencialą galiu išnaudoti rajono labui. Manau, kad mano asmeninė ir profesinė patirtis gali būti naudinga sprendžiant gyventojų problemas, dirbant rajono Taryboje.

Kviečiu visus kovo 5 d. ateiti į rinkimus, balsuoti ir išrinkti tuos, kuriems rūpi kiekvienas žmogus ir visas rajonas. Jei norite padiskutuoti su manimi ar turite pasiūlymų ir pastebėjimų, man galite rašyti el. p. vltriaukiene63@ gmail.com ar skambinti tel. 8 652 00 776.

LVŽS NR. 12 – tai jėga, kuri gali padaryti dar daugiau. Mano NR. 3

Nauda pirminėje priežiūroje Medicininės paslaugos – arčiau paciento gyvenamosios vietos. Visiškai suformuota šeimos gydytojo komanda paciento sveikata rūpinsis kompleksiškai, įtrauks į sveikatos gerinimo veiklas, dėl to rūpinimasis sveikata taps aiškus, sklandus, motyvuojantis. Pailgės šeimos gydytojo konsultacija – taigi bus daugiau laiko įsigilinti į paciento problemą ir sprendimus, kai dalį gydytojui nebūdingų funkcijų atliks jo komandos nariai pagal praplėstas kompetencijas.

Specializuota ambulatorinė pagalba bus integruota su pirmine: pagreitės paciento problemų kompleksinis sprendimas vietoje. Į kitus regionus pacientai vyks gauti tik labai specializuotų paslaugų. Mažesnės eilės pas gydytojus. Atvejo vadyba – pacientas, jei jis turi specialiųjų poreikių, nepaliekamas vienas. Bus pasirūpinama jo registracija pas gydytoją, siuntimais. Taip pat ankstyvesnė ligos diagnostika – lengvesnis gydymas, mažiau komplikacijų – galimybė greičiau sugrįžti į įprastą, aktyvų gyvenimą. Integracija su pirmine psichikos sveikatos priežiūra, pirmine odontologine sveikatos priežiūra gerins pacientui teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę. Integracija su savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistų teikiamomis paslaugomis sustiprins sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos paslaugas. Bus sudaryta

Daugiaprofilis personalas paciento sveikatos problemą sprendžia kompleksiškai ir plačioje imtyje. Pacientams, sergantiems keliomis ir daugiau ligų, galimybė gauti specialistų konsultacijas ir priežiūrą vienoje įstaigoje. Aiškus paciento kelias – „žaliasis koridorius“.

Išplėstos slaugos galimybės

Išeikvojus diagnostikos ir gydymo galimybes, kai pacientui būtina priežiūra jo gyvenimo kokybei užtikrinti, siūlomi keli sprendimai: slauga paciento namuose arba ilgalaikės priežiūros įstaigoje. Paciento poreikiams užtikrinti į sveikatos priežiūrą integruojamos socialinės paslaugos, pvz., paciento pavėžėjimas.

Reforma jau prasidėjo

Greitosios medici nos pagalbos pertvarka sparčiai juda į priekį. Vyriausybės nutarime taip pat siūloma, kad naujos, nuo 2023 liepos 1 d., veiksiančios šios tarnybos centrinė būstinė būtų Kaune. Apjungtai tarnybai skirtos Europos Sąjungos investicijos siekia arti 50 mln. eurų, jos bus panaudotos infrastruktūros ir patalpų atnaujinimui, tai ir nauji greitosios pagalbos automobiliai su modernia įranga, vairuotojų perkvalifikavimas, medicinos personalo mokymas, skaitmenizavimas. Sujungus skirtingus greitosios pagalbos teikėjus į vieną organizaciją, bus optimizuotos administravimo ir valdymo išlaidos, kad daugiau lėšų būtų skiriama GMP brigadoms, šiuolaikiškai įrangai ir infrastruktūrai. Brigadų darbuotojams

Rima

Leonavičienė

bus suvienodintas darbo užmokestis ir galimybės kelti kvalifikaciją. Numatyta, kad reforma vyks visose 60–tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų. Ligoninė gali nunykti, bet tai atsitiks ne dėl reformos, o dėl nenoro nieko keisti. Sveikatos priežiūros įstaiga atsakingiau privalo peržiūrėti savo galimybes teikti kokybiškas paslaugas, saugoti ir motyvuoti turimus ir naujus darbuotojus, įvertinti ir bandyti kitaip organizuoti gydymo įstaigos veiklą. Lemiamą sprendimą turės priimti ir naujai savivaldos rinkimus laimėję Savivaldybės tarybos nariai. To pasiekti galima priimant teisingus sprendimus dėl struktūrinių arba tinklinių pertvarkų ir taip užtikrinti, kad bazines sveikatos priežiūros paslaugas gyventojai gautų visur tolygiai ir vienodai savo gyvenamojoje teritorijoje.

Turime stiprinti visuomenės sveikatą

Vytautas Butkus: dėl savo gimtinės galiu atiduoti visas savo jėgas

Savivaldos rinkimuose kovo 5-ąją kartu su LVŽS sąrašo kolegomis kandidatuojame į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą su šūkiu „Mums rūpi!“. Tik du šūkio žodžiai, tačiau jie atspindi kertines vertybes. Sakydami mums –akcentuojame, kad esame susiklausiusi ir stipri komanda, o tai svarbu, juk visi žinome, kad vienas lauke – ne karys. Akcentuodami antrąją šūkio dalį rūpi –atkreipiame dėmesį, jog nėra svetimų problemų, esame pasiryžę įsiklausyti, bendrauti, kartu įveikti iškilusius sunkumus, o tuo pačiu mums svarbu ir kiekvieno rajono gyventojo, ir kiekvienos seniūnijos, ir kiekvienos bendruomenės iniciatyvos, naujos idėjos. Mums rūpi – reiškia bendras pastangas kuriant klestintį Klaipėdos rajoną, tai reiškia ir siekį vykdyti darnią, atsakingą ir efektyvią vietos politiką bei skatinti socialinę įtrauktį, solidarumą.

Kuo Klaipėdos rajonas yra patrauklus?

Esu jaunas žmogus, tad man labai svarbu, koks yra Klaipėdos rajonas dabar ir koks bus ateityje. Noriu čia gyventi, dirbti, kurti ir pats kurtis, taip pat noriu, kad kuo daugiau jaunų žmonių matytų būtent mūsų rajono potencialą ir po studijų grįžtų čia kartu su mumis gyventi, auginti vaikus, vystyti verslus arba stiprinti viešąjį sektorių pasitelkiant savo išsilavinimą ir iniciatyvumą, puoselėti bendruomeniškumą.

Žinoma, siekiant patraukti rinkėjų dėmesį būtų galima prigalvoti itin skambių, „vežančių“ frazių, prižadėti grandiozinių pertvarkų, fantastinių planų, tarsi būtų taip, kad lyg burtininko lazdele mostelėjus viskas savaime įsigyvendintų. Kartais tenka išgirsti pasvarstymų esą niekas čia nesikeičia. Tačiau į šoną atidėję emocijas, racionaliai mąstydami, neturėdami išankstinio nusistatymo, tikrai įžvelgsime, kad pastaraisiais metais Klaipėdos rajonas padarė didžiulį kokybinį šuolį tiek ekonominėje, tiek socialinėje, tiek kultūros ar švietimo srityse.

Kai girdžiu peikiant mūsų rajoną, turiu paprastą klausimą: kodėl žmonės nori kurtis mūsų rajone, kodėl kaip nė vienas kitas šalies rajonas mes turime daug naujakurių ir pirmaujame gyventojų skaičiaus augimu tarp kitų regionų? Beje, mūsų rajone yra ir vienas iš mažiausių bedarbystės procentų. Aišku, oponentai atsikirs, kad rajonas patrauklus geografine padėtimi. Taip, neginčytina – geografinė padėtis svarbu, bet dar svarbiau, kad Klaipėdos rajonas yra patrauklus ir dėl kitų akivaizdžiai

pozityvių privalumų. Jei Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetas kasmet ženkliai auga ir jau pernai buvo vadinamas rekordiniu, vadinasi, čia klesti verslas, vystosi viešasis sektorius. Jei dalyvaujamasis biudžetas, kuris taip pat yra pats didžiausias Lietuvoje, sulaukia daug mūsų rajono gyventojų, bendruomenių iniciatyvų bei konkurencinės kovos, vadinasi, gebame bendradarbiauti, skatinti pilietiškumą ir kartu kurti pridėtinę vertę.

Vos per kelerius metus stipriai pažengta į priekį

Jei būtent Klaipėdos rajone esame sukūrę kelias skatinimo programas, kuriomis siekiama pritraukti specialistų, jei vardinėmis premijomis skatiname pedagogus, moksleivius, kultūros darbuotojus, juk tai reiškia, kad žvelgiame į perspektyvą ir tai puiki proga pasidžiaugti mūsų šviesuomene. Tai nėra baigtinis sąrašas pavyzdžių, kas sistemingai keitėsi ir keičiasi mūsų rajone. Rajono vystymąsi ir pasiekimus svarbu įvertinti ir labai aktualiu aspektu: būtent šiai Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai teko dirbti susidūrus su neeiliniais iššūkiais: pandemija, karantinu, agresorės Rusijos karu Ukrainoje.

Mūsų LVŽS komanda nori tęsti šioje Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje pradėtus prasmingus darbus visose srityse, kurios aktualios mūsų rajono gyventojams: tai – ir infrastruktūra, ir švietimas, ir kultūra, ir socialinė aplinka bei kitos. LVŽS programoje, kurią ruošiant prisidėjo kiekvienas mūsų komandos narys, atsispindi pagrindinės kryptys, kaip turėtų vystytis rajonas, kad atlieptų visų rajono gyventojų lūkesčius: nuo pačių mažiausių iki gerbiamų senjorų.

LVŽS programoje – dėmesys visoms sritims

Savo programoje aktualizuojame esamos švietimo infrastruktūros modernizavimą ir naujų darželių statybą. Planuojame naują ir šiuolaikišką 12 grupių lopšelį-darželį Gargžduose. Taip pat – daugiafunkcį švietimo, kultūros ir sporto centrą Trušeliuose, kuriame bus ugdoma 550 moksleivių ir 230 darželinukų iš Klaipėdos rajono. Prie Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos iškils priestatas, kuriame bus įrengtos keturios klasės ir beveik 280 kv. m dydžio aktų salė. Taip pat pastatysime priestatą ir garso sienelę prie Ketvergių pagrindinės mokyklos ir naują darželį Dercekliuose. Tęsime jau pradėtus darbus – naujo darželio statybą Mazūriškėse ir naujo

darželio priestato Plikiuose statybas. Modernizuosime Gargždų lopšelį-darželį „Saulutė“ ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją.

Sutvarkysime Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos, „Kranto“ progimnazijos ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos sporto aikštynus. Skatinsime vaikų maitinimą ugdymo įstaigose ekologiškais, išskirtinės kokybės ir vietinių ūkininkų užaugintais maisto produktais. Ilgai lauktas, bet dabar jau statomas daugiafunkcis sporto centras su baseinu Gargžduose sudarys sąlygas mūsų rajono vaikams vietoje mokytis plaukti ir sportuoti, o plečiamos ir statomos naujos vaikų žaidimų aikšteles leis užsiimti aktyvia veikla gryname ore kada tik panorėjus. LVŽS komandoje niekada nenutyla diskusijos ir programoje atsispindi tai, kad turime nuosekliai investuoti į kultūrą. Esame subrendę mintims, kad mums Gargžduose reikia naujos ir modernios bibliotekos, Muzikos mokyklos ir Atviro jaunimo centro patalpų. Sparčiai besivystančiame Klaipėdos rajone labai svarbu infrastuktūra, bet rajono vystymuisi reikia ir atitinkamų sričių specialistų ir patrauklių darbo vietų. Todėl jau šioje kadencijoje LVŽS rūpinosi tuo, o ir ateityje tobulinsime jau dabar veikiančias pedagogų, medikų, policijos darbuotojų pritraukimo programas. Sudarydami geresnes konkurencines sąlygas nei kitur mes skatiname juos grįžti gyventi čia ir kartu dirbti mūsų švietimo ir kitose įstaigose. Taip pat dar studijuojančiam jaunimui sieksime sudaryti sąlygas įgauti profesinių įgūdžių – skirsime paskatas rajono darbdaviams, priimantiems į darbą studijuojantį jaunimą, taip pat toliau tęsime jaunimo verslumo ugdymo ir įdarbinimo programą moksleiviams.

Prie pokyčių galime prisidėti kiekvienas

Prieš ketverius metus, būdamas 26-erių, apsisprendžiau kandidatuoti į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą. Tapau jauniausiu Tarybos nariu Klaipėdos rajono savivaldos istorijoje. Dabar noriu žengti jau antrąjį žingsnį, dėkoju visiems rinkėjams už pasitikėjimą ir galimybę man bręsti kaip politikui. Esu

KURIEMS RŪPI Rinkis tuos,

vietinis žmogus, Gargž duose gimęs, augęs, baigęs „Vaivorykštės“ gimnaziją, Muzikos mokyklą. Studijavau Vilniaus universitete, įgijau magistro laipsnį, kaupiau darbinę patirtį viešajame sektoriuje. Svarbų įsipareigojimą, jei mane išrinktų, užsirašau ir sau pačiam. To nėra įrašyta mūsų programoje, tai būtų mano, kaip jauno politiko, indėlis. Pastebėjau, kad yra poreikis diskutuoti su jaunais žmonėmis, ypač moksleiviais, apie vietos savivaldą, suteikti daugiau žinių, sudaryti praktinių galimybių patirti tai, kas yra ta vietos savivalda, kuri kartais gal ir skamba kaip kažkokia „abra kadabra“.

Norėčiau pasidalinti asmenine patirtimi, savo žiniomis, paskatinti dar esant mokykliniame suole pradėti domėtis savivaldos galimybėmis kaip demokratinės visuomenės išraiška. Noriu keisti standartinį mąstymą apie vietos valdžią, noriu padėti įtvirtinti mintį, jauseną, kad kiekvienas galime prisidėti prie pokyčių ir patys ryžtis dalyvauti aktyvioje politikoje.

Prieš ketverius metus pirmąkart kandidatuodamas į rajono Tarybą ryžausi rinkėjams pasakyti savo apsisprendimą, kad esu reikalingas savo gimtinei. Pastarieji metai sutvirtino mano pasiryžimą ir įsitikinimą, kad dėl savo gimtinės galiu atiduoti visas savo jėgas. Tai – ne pasigyrimas, tai nuoširdus ir drąsus apsisprendimas dirbti iš širdies rajono žmonėms, su kurias kartu gyvenu.

Kviečiu kovo 5-ąją savivaldos rinkimuose palaikyti LVŽS nr. 12 sąrašą ir reitinguoti mane, Vytautą Butkų, esantį 4-uoju numeriu sąraše.

Vytautas Butkus

Pastaraisiais metais Klaipėdos rajonas padarė didžiulį šuolį visose srityse.

Monika Vasylienė: Klaipėdos rajonas gali tapti visos Vakarų Lietuvos traukos centru

Kodėl aš tuo įsitikinusi? Nes mūsų krašte yra visos tam palankios sąlygos. Turime du etninius regionus, prieigą prie Kuršių marių, Baltijos jūrą, Kapstato ežerą, ir magistralę, kuri jungia Vilnių su pajūriu. Sutikite, tikrai ne visi šalies rajonai gali pasigirti tokiu išskirtinumu. Turbūt yra mažai nežinančių, kas yra Dreverna ar Karklė, bet štai Plikiai, Vėžaičiai, Dovilai ir kitos vietos, išsiskiriančios unikaliu gamtiniu, architektūriniu, istoriniu ir net kulinariniu paveldu, lankomi tikrai mažiau. Tad ko reikėtų, kad tokios tikslinės turistų grupės, kaip moksleivių grupės iš visos Lietuvos, užsieniečiai ar net šeimos, noriai rinktųsi poilsį mūsų rajone?

Mažoji Lietuva žavi visus atvykstančius

Pirmiausia, reikia pasirūpinti Kultūros paveldo indentifikavimu, jo viešinimu ir saugojimu. Kultūros paveldo išsaugojimas yra vienas svarbiausių faktorių ugdant pilietiškumą, norą jaunuose žmonėse pažadinti pasididžiavimo savo kraštu jausmą. Ypač Prūsų (Mažoji) Lietuva, kurios dalis priklauso ir mūsų rajonui, atvykstantį čia pirmą kartą sužavi kitokiu nei visoje Lietuvoje landšaftu: daug raudonų plytų pastatų, mažų kapinaičių, kuriose pastatyti kaltiniai kryžiai, byloja apie vietinių meistrų auksines rankas. Mažosios Lietuvos kapinaitės –tai visa praeities enciklopedija. Ten pasivaikščiojęs gali gauti daug informacijos apie šišioniškių kalbą, profesijas, žymius žmones ir kt. Jau keleri metai kartu su mažaisiais savanoriais ir jų tėveliais tvarkome primirštas mūsų rajono kapinaites. Europoje yra įprasta ženklinti etninių regionų ribas. Todėl būtų šaunu pažymėti Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos ribas. O jas galima nustatyti naudojantis senaisiais žemėlapiais. Štai žinoma, kad Prūsijos, o vėliau Vokietijos imperijos siena ėjo tarp Laugalių ir Gargždų, Kulių ir Gargždų, Pėžaičių ir Aisėnų kaimo, tarp Kretingalės, Bajorų ir Kretingos. Kai kur

Danguolė Simenavičė

yra išlikę net buvusių muitinių pastatai: Laugaliuose, Pėžaičiuose ir kitur. Turime nepamiršti savo krašto šviesuolių

Svarbu įamžinti iš mūsų rajono kilusias ir čia gyvenusias asmenybes. Mažai Klaipėdos rajone kalbama apie Šlapšilės kaime gimusį visuomenininką, šaulį, daug prisidėjusį prie Klaipėdos krašto sujungimo prie Lietuvos ir Tilžės akto signatarą Jurgį Lėbartą. Jam nėra skirta nė viena atminimo lenta. Taip pat mažai dėmesio sulaukia iš Endriejavo kilusio rašytojo Petro Dirgėlos atminimas. O buvusioje Vokietijos imperijos muitinėje ir siaurojo geležinkelio stoties pastate Laugaliuose pokaryje buvo atidaryta mokykla. Ši ugdymo institucija išugdė daug mūsų krašto šviesuolių: Rygos lietuvių mokyklos įkūrėją Aldona Gedvilaitę-Treiją, akademiką Eduardą Vilką, akademiką Benediktą Juodką, rašytoją Petrą Dirgėlą ir kitus. Dėl turtingos istorijos šis pastatas nusipelno ne tik knygos, bet ir atminimo lentelės. Kita itin svarbi ir nesulaukianti atitinkamo dėmesio yra lakūno Stepono Dariaus gimtinė. Ten galėtų vykti „Dariaus festivalis“, kuriame visi galėtų varžytis tose sporto rungtyse, kurias mėgo mūsų legendiniai lakūnai. Taip pat vaikai galėtų dalyvauti lėktuvėlių darymo edukacijose. Ši nuostabi vieta reikalauja autobusams pritaikytos stovėjimo aikštelės, nes žvyruotu keliu šios transporto priemonės nelabai gali vykti, bei renginiams pritaikytos scenos. Nauji turizmo maršrutai pritraukia daugiau keliautojų Pandemijos metai parodė, kokios įdomios turistams yra mažos vietovės ir šventės, kurios organizuojamos net ir pačių bendruomenių. Dažnai sulaukiu skambučių iš Lietuvos kelionių agentūrų, kurios prašo rekomenduoti kokią šventę, kurią galėtų aplankyti jų turistų grupės ir tuo pačiu apžiūrėti apylinkes. Taip rajone gimė tokie maršrutai: „Siauruoju geležin-

keliu po Klaipėdos rajoną“, „Iš Prūsijos į Lietuvą“, „Žydiškieji Gargždai“, „Paskutiniai mano žingsniai. Holokaustas“, „Ievos Simonaitytės takais“, „Kur gimė Gargždai“ ir kiti. Šie maršrutai sulaukė didžiulio dėmesio, ypač moksleivių, nes tai padeda labiau įsigilinti į mokykloje dėstomus dalykus. Taip pat teko sulaukti turistų iš Italijos, kitų šalies regionų bei televizijos žurnalistų. Klaipėdos rajonas galėtų užmegzti bendradarbiavimo ryšius su kaimyninės Latvijos savivaldybėmis ir taip populiarinti turizmą tarp latvių. Reikia pabrėžti, kad tai neišnaudota niša, nes paprastai latvių grupės mažai žino apie mūsų rajono potencialą. Štai Liepojos Turizmo informacijos centras savo veiklą stengiasi orientuoti į Lietuvą spausdindamas bukletus ir pateikdamas informaciją tinklapyje lietuvių kalba. Ne tik latviai, bet ir kitų šalių turistai domisi Klaipėdos rajonu. Juos domina kulinarinis paveldas, pamarys ir pajūris, galimybė plaukioti mariomis, etninės kultūros pažinimas, pavyzdžiui, dainos, kostiumai išskirtinė Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos krikšto istorija. Domisi atvykstantieji kemperiais, kruiziniais laivais ir, žinoma, autobusais. Deja, bet rajonas pasiūlo ne daugiau nei dvi programas kruizinių laivų turistams, t. y. Lapius ir Gargždų krašto muziejų. Tačiau poreikis yra ženkliai didesnis. Praeityje teko daug bendradarbiauti su Italijos nacionaline televizija ir spauda. Juos žavi ir todėl noriai reklamuoja mūsų tradicines Rasų šventes bei kviečia savo tautiečius apsilankyti būtent mūsų regione. Neišradinėkime dviračio, mokykimės iš kaimynų Pastaruoju metu yra itin populiarios

Danguolė Simenavičė: stipri šeima – stipri valstybė

Deklaruojame, kad šeima yra visa ko pagrindas, ir tai yra tiesa. Stipri šeima – stipri valstybė. Turbūt visi su tuo sutiks. Taip buvo visada. Vargu ar Lietuva būtų atgimusi 1990 m. jei visos vertybės, lietuvybės tradicijos nebūtų saugotos šeimose, nebūtų perduodamos iš kartos į kartą. Džiugu, kad šeimos mūsų valstybėje nėra paskutinėje vietoje. Tiek valstybė, tiek ir mūsų Savivaldybė joms skiria nemažai dėmesio ir tai tikrai gera investicija.

Šiandien noriu pakalbėti apie vieną, labai mažą ir siaurą momentą – apie šeimos kūrimo pradžią. Tą pradžios vietą, kurioje jaunavedžiai sumaino aukso žiedus ir iškilmingai prisiekia – tai yra santuokų rūmus. Prieš keletą metų ir man pačiai teko tuose „rūmuose“ Gargžduose apsilankyti ir iškilmingai prisiekti. Tada

mano akys ir mintys buvo nukreiptos ne į tą patalpą, kuri vadinama „rūmais“, bet skrajojo kažkur žymiai aukščiau. Tiesa, tada kai kurie mūsų svečiai nelabai suprato, kas tai per patalpa, jie su nuostaba apžiūrinėdami salę gūžčiojo pečiais. Graudu ir nesuprantama, ar tuos jaunus žmones palydėdami į naują gyvenimą nevalingai verčiame pamatyti sovietinio gyvenimo reliktus? O gal tokią „šviesią ateitį“ jaunoms šeimoms ir įsivaizduojame? Prieš keletą metų Klaipėdos rajono savivaldybė iš Turto banko, tai yra valstybės, perėmė apleistus pastatus Karklėje su puikia vizija ten pastatyti naujus santuokų rūmus mūsų rajono jaunavedžiams, pradedantiems bendrą savo gyvenimo kelią. Manau, kad tai – labai puiki idėja, kurią būtina įgyvendinti. Įsivaizduokite savo ar

Monika Vasylienė

degustacinės išvykos, kurių metu turistai išmoksta pasigaminti vietinių kulinarinių gardėsių, daugiau apie juos sužino bei gali nusipirkti. Klaipėdos rajone išties yra daug kulinarinį paveldą išmanančiųjų ir gebančiųjų sudominti kiekvieną atvykusį. Norint pasiekti užsienio ar atokesniame Lietuvos kampelyje gyvenantį turistą, kelionių organizatorių agentūrą, būtina padaryti visų šių paslaugų sąrašą ir pateikti internetiniame Turizmo informacijos tinklapyje. Tai ne tik puikus būdas populiarinti kraštą, bet ir užsidirbti. Puikiu to pavyzdžiu gali būti ir rašytojos Žemaitės memorialinis muziejus prie Plungės. Į jį iš tolimiausių Lietuvos kampelių itin gausiai atvyksta grupės pažinti žemaitiškų valgių subtilybių. Sakoma, kad pažinimas mus išlaisvina iš įvairiausių nesusipratimų ir baimių. Daug metų tyrinėdama ir kaupdama mūsų krašto informaciją galiu tik didžiuotis. Keliones visais laikais pasaulis laikė vienu svarbiausiu švietimo ir saviugdos būdu. Tapusi LVŽS komandos nare galėsiu labiau prisidėti prie turizmo plėtojimo, Klaipėdos rajono paveldo išsaugojimo, aktualizavimo, populiarinimo vietiniu ir tarptautiniu mastu.

savo vaikų tuoktuves ant jūros kranto, kai prieš akis nepakartojama Baltija, o vietoje Mendelsono maršo girdite bangų ošimą ir žuvėdrų klyksmus. Vien tokia aplinka suteiktų santuokai nepamirštamų įspūdžių ir iškilmingumo, ką jau kalbėti ir apie jaunavedžių pakilią nuotaiką tuokiantis tokioje vietoje.

Tikiu, kad šioje vietoje santuokų rūmai tikrai turėtų pasisekimą, o sumainyti aukso žiedų čia poros važiuotų ne tik iš mūsų rajono, bet ir iš visos Lietuvos. Manau, kad mūsų jauni žmonės turi turėti galimybę įteisinti santuoką patraukliuose, šiuolaikiškuose santuokų rūmuose, kurie nedarytų gėdos nei vietiniams gyventojams, nei mūsų svečiams. Be to, tai būtų ir papildomos pajamos mūsų rajono biudžetui. Tokių projektų mūsų rajonui reikia kuo daugiau ir visose gyvenimo srityse, ne tik žengiant su mylimuoju ar mylimąja nauju gyvenimo keliu.

Aš už tradicinę šeimą, kuri turi jaustis ir gyventi oriai.

Noriu labiau prisidėti prie turizmo plėtojimo ir paveldo išsaugojimo Klaipėdos rajone.

Mano, kaip Tarybos nario, siekis – Klaipėdos rajono susisiekimo infrastruktūros plėtojimas. Ypač tose seniūnijose, kuriose gausiai kuriasi naujos šeimos. Turime spręsti automobilių spūsčių klausimą, plėsti kelių tinklą. Labai palaikau mero Broniaus Markausko žingsnius dėl naujų mokyklų ir darželių steigimo. Tai prisidės prie transporto kamščių mažėjimo. Todėl ir toliau turime investuoti į švietimo infrastruktūros plėtrą, kad rajono gyventojai paslaugas gautų kuo arčiau namų.

Kadangi dirbu su regos negalią turinčiais asmenimis, visada skaudu, kai visuomenėje žmogus pasijaučia neįgaliu ar kitokiu. Negalime skirstyti žmonių į tuos ir anuos. Visi mes esame lygiaverčiai ir visi nusipelnome gyventi visuomenėje, kurioje mes esame vertinami ir gerbiami. Mano šūkis – ,,Socialiai pažeidžiamas žmogus yra pilnavertis visuomenės narys“.

Pati esu bendruomenės narė, todėl žinau visas esamas problemas. Dalyvauju savivaldos rinkimuose, nes noriu prisidėti prie projektų vykdymo, tokių kaip naujų darželių plėtra rajone. Tikiuosi savo darbu ir pasiūlymais kartu su Derceklių bendruomenės nariais padaryti mūsų gyvenvietę geresnę ir patrauklesnę čia gyvenantiems.

Užaugau Klaipėdos rajone, Kalotėje. Dabar kaimelis stipriai išsiplėtęs, kuriasi nemažai naujų bendruomenių. Čia gyvena daug puikių žmonių. Gražu žiūrėti į išpuoselėtas gyvenvietes, bet, kaip ir kiekvienas didesnis ar mažesnis kaimelis, visi turi savų problemų. Auga nauja karta ir jiems reikia padėti. Tikiu mūsų komandos didžiais siekiais – mes galime siekti užsibrėžtų tikslų. Galvoju, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti nors mažu darbu, gera mintimi.

Gera gyventi, dirbti, kurti ir ilsėtis Klaipėdos rajone. Esu edukatorė, tautodailininkė. Dirbu Klaipėdos rajono amatų centre. Džiaugiuosi, kad vaikai, jaunimas domisi etnokultūra – senaisiais amatais, mūsų krašto tradicijomis ir papročiais. Man svarbu, kad tai būtų išsaugota, branginama, kad ir toliau būtų puoselėjama žemaitiška ir Mažosios Lietuvos kultūra. Būtina, kad kultūros, švietimo ir meno profesijų atstovai dalyvautų įvairiuose projektuose, kurie mus džiugina, puošia, įkvepia ir praturtina. Gerbkime savo laiką šioje žemėje, darykime gerus ir gražius darbus!

Daug tenka važinėti Klaipėdos rajono kaimų keliais ir matau jų prastą būklę. Taigi manau, kad prioritetiniai klausimai – žvyruotų kelių būklės gerinimas, didesnių ir augančių gyvenviečių pagrindinių gatvių asfaltavimas. Tikiu, kad LVŽS komanda yra kompetentinga šioje srityje, nes puikiai galima matyti, kas per ketverius metus padaryta, kad kelių būklė gerėtų. Patikėkite ir Jūs, o mes padarysime!

Mes ir toliau stengsimės dėl mūsų visų patogumo, pasiraitosime rankoves ir kibsime į darbus, kaip tą darėme iki šiol. Tvarkysime žaliąsias erdves, kad mūsų vaikai saugiai ir patogiai galėtų žaisti ir leisti laisvalaikį. Argi ne gražu einant gatve matyti poilsiaujančias šeimas parke? Ar krentant dulksnai uosti gaivų gėlių kvapą? Nors tai ir smulkmenos, bet būtent šios mažos detalės ir daro mus laimingus. Būkime sveiki, laimingi ir teikime laimę kitiems.

Esu tikras, kad ši LVŽS komanda ne tik gražiai kalba, bet ir yra pasiruošusi išgirsti kiekvieną paprasto žmogaus bėdelę. Taip pat grąžinti išderintą visuomenės pasitikėjimą, nes šiuo metu mums to labai reikia. Reikia visiems vienytis į vieną ir, be abejonių, stiprų kumštį. Ir tik mes visi bendromis jėgomis sugebėsime viską suvaldyti ir įgyvendinti.

Laima Giedraitienė

Rolandas Tachmazi

Alvydas Stonys

Loreta Lenkauskienė

Aušra Tarvidienė

Romanas Srėbalius

Aurelija Pociuvienė

Šarūnas Nenartavičius

SANDRA MATULIONIENĖ: BŪTINA IEŠKOTI GALIMYBĖS ATLIEPTI IR GYVENANČIŲJŲ

SODUOSE POREIKIUS

Dirbau ir dirbu darbą, reikalaujantį pasitikėjimo žmonėmis. Dirbu socialinį darbą Gargždų ligoninėje ir esu sodininkų bendrijos „Guboja“ valdybos pirmininkė. Gyvenu Klaipėdos rajone virš 20 metų. Tiek socialinių paslaugų sritis, tiek sodininkų bendrijų reikalai man vienodai svarbūs, nes visur yra gyvas santykis su žmonėmis. Kandidatuoju siekdama ieškoti sprendimų ir priemonių, kad būtų atliepti ne tik Savivaldybės gyvenviečių ir miestų, bet ir sodininkų bendrijų teritorijose gyvenančiųjų teisėti socialiniai, su vietos infrastruktūra susiję lūkesčiai ir interesai. Matau, kad socialinių problemų sprendimui skiriamas didelis dėmesys, nes paslaugų poreikis didėja ir didės. Tačiau būtina spręsti ir gyvenančiųjų sodininkų bendrijose problemas, nes, kaip ir kiekvienoje gyvenvietėje, taip ir sodininkų bendrijose, pirmiausia gyvena ne sodininkai, o žmonės. Jiems reikia tokių pat paslaugų, kaip ir gyvenantiems rajono miestuose ir gyvenvietėse. Esminis ir, manyčiau, diskriminuojantis skirtumas yra tas, kad šiuo metu dauguma gyvenančiųjų bendrijose už visas su vietos infrastruktūra susijusias paslaugas susimoka patys. Taip buvo vakar, yra šiandien, bet neturėtų būti rytoj... Tikiu dialogu ir jo galia. Gerbiu žmones, kurie nuosekliai ir kryptingai siekia savo tikslų, nesumenkindami kito asmens orumo ir vertės, todėl į Tarybą kandidatuoju su LVŽS komanda. Matau šios komandos realius darbus ir tikiu, kad nėra neišsprendžiamų problemų, tiesiog kai kuriems sprendimams dar nebuvo atėjęs laikas.

Tautodailininkų-meno kūrėjų bendruomenė turi nemažai minčių, kaip praturtinti mūsų rajono kultūrinį gyvenimą. Pavyzdžiui, mes norėtumėme pasiūlyti miesto švenčių organizatoriams surasti skverą, gatvės atkarpą tik tautodailininkams-meno kūrėjams. Mes audžiame, mezgame, piname, lipdome, žiedžiame viską savo rankomis. Visa tai nėra štampuojama masinė gamyba, kurios pilna visose parduotuvėse, tai –išskirtiniai gaminiai, į kuriuos tautodailininkai įdeda ne tik daugybę darbo, bet ir savo širdį. Tikiu, kad su LVŽS komanda mes tai galime padaryti.

Man, kaip mamai, nepaprastai svarbu, kad Klaipėdos rajonas būtų patrauklus kurtis ir gyventi šeimoms – čia auginti vaikus, rasti gerai apmokamą darbą, galiausiai – oriai džiaugtis senjoryste. Kad jauni, mokslus baigę žmonės matytų potencialą mūsų rajone rasti darbą, kad jaunoms šeimoms netektų sukti galvos, kaip gauti vietą darželyje ar kas rūpinsis pradinuku, kol tėvai dirba. Darbuodamasi Europos Parlamento nario Bronio Ropės padėjėja, sukaupiau nemenką darbo su ES teisėkūra patirtį. Savo darbe turiu galimybę keisti europinius sprendimus taip, kad jie būtų palankūs Lietuvos ir Klaipėdos regiono žmonėms – kad savo krašte žmonės galėtų gyventi oriai, ne prasčiau nei kiti europiečiai. Kad mūsų vaikams netektų emigruoti ir ieškoti skalsesnės duonos svetur. Esu tvirtai pasiryžusi šią savo patirtį pritaikyti darbuodamasi Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje. Kviečiu pasitikėti manimi ir mano pasirinkta Klaipėdos rajono LVŽS komanda.

Esu šioje komandoje, nes jai rūpi etninė kultūra, matome, kaip mūsų rajone gražiai dera ir Žemaitija, ir Mažoji Lietuva. Tikiu, kad dabartiniams rajono šeimininkams rūpi tiek meno mylėtojų, tiek profesionaliojo meno sklaida, kultūros centrų infrastruktūros gerinimas, pagarbus bendravimas. Džiaugiuosi, kad galime dalyvauti įvairiose veikiančiose programose, skirtose savo gyvenamosios vietos bendruomenių stiprinimui, kultūrinės ir kitų veiklų palaikymui. Manau, kad taip žengiant ir toliau, mūsų rajonas taps vis stipresnis, o čia gyvenantieji – laimingesni.

Virgina Asnauskienė

Rimantė Šalčiuvienė

Jūratė Žilinskienė

Sandra Matulionienė

LVŽS darbų programa, ateinantiems ketveriems metams

JAUNAS IR AUGANTIS

• Skatinsime lyderystę, bendrystę ir bendradarbiavimą švietimo bendruomenėje.

• Kursime lygiavertes ir šiuolaikiškas kokybiško ugdymo(si) sąlygas kiekvienam.

• Toliau investuosime į patogią ir efektyvią švietimo infrastruktūrą.

• Užtikrinsime ikimokyklinio ugdymo prieinamumą.

• Tęsime finansinio raštingumo ir dalyvaujamojo biudžeto programas.

• Įgyvendinsime Ugdymo karjerai programą.

ŠVARUS IR INOVATYVUS GYVENTI

• Užtikrinsime saugų ir aplinkai draugišką viešąjį transportą rajone.

• Tvarkysime savivaldybės viešuosius pastatus, skatinsime renovaciją.

• Toliau investuosime į vandens ir nuotekų infrastruktūros plėtrą.

• Plėsime greitojo įkrovimo stotelių elektromobiliams tinklą rajone.

• Skatinsime trumpas maisto tiekimo grandines rajone.

• Toliau atsakingai vertinsime ir ribosime taršių įmonių plėtrą rajone.

PATOGUS GYVENTI

• Modernizuosime ir vykdysime gatvių apšvietimo plėtrą rajone.

• Didinsime rėmimą sodininkų bendrijoms.

• Nemažinsime finansavimo keliams ir gatvėms.

• Tvarkysime viešas erdves visose seniūnijose.

• Atnaujinsime esamas ir statysime naujas aktyvaus poilsio, sporto, vaikų žaidimų aikšteles.

• Spręsime klausimus dėl transporto srautų piko metu.

SAUGUS IR ATVIRAS GYVENTI

• Toliau investuosime į socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, pastatysime naujus socialinius būstus.

• Didinsime paslaugų įvairovę proto ir/ar psichinę negalią turintiems asmenims ir jų šeimos nariams.

• Remsime bendruomeninį ir nevyriausybinį socialinį verslą.

• Gerinsime pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir didinsime dienos paslaugų prieinamumą.

• Skatinsime prevencines priemones, stiprinančias visuomenės sveikatą bei psichologinę gerovę ir atsparumą.

• Sudarysime senjorams kuo palankesnes sąlygas gyventi visavertį asmeninį, visuomeninį, profesinį ir kultūrinį gyvenimą.

ATVIRAS KURTI

• Modernizuosime erdves, investuosime į darbuotojų motyvaciją ir kompetencijas, garantuosime palaikymą planuojamiesiems ir įgyvendinamiems projektams.

• Tęsime įstaigų ir čia gyvenančių, kuriančių bendruomenių bendradarbiavimo, inovacijų kūrimo, kultūros sklaidos programas.

• Didinsime rėmimą etninės kultūros programos įgyvendinimui rajone.

• Tvarkysime materialų, saugosime ir plėtosime nematerialų kultūros paveldą.

• Skatinsime kultūros inkubatorių, bendradarbystės erdvių atsiradimą rajone.

• Sieksime nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo, naujų kūrybinių verslų ir darbo vietų atsiradimo.

LENGVA DIRBTI

• Toliau kartu su verslu ieškosime priemonių verslo ir darbo vietų, infrastuktūros rajone plėtrai.

• Remsime bendruomeninį ir nevyriausybinį verslą.

• Sukursime profesijos mentorystės ir tęsime jaunimo verslumo ugdymo ir įdarbinimo programą.

• Skatinsime įdarbinti neįgaliuosius savivaldybės įstaigose ir privačiame sektoriuje.

• Tęsime užimtumo ir socialines programas ilgalaikiams bedarbiams.

• Didinsime rėmimą ūkininkaujantiems.

JAUKU ILSĖTIS

• Stiprinsime viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą, vystant darnų ir tvarų turizmą.

• Plėsime turistinių vietovių infrastruktūrą ir paslaugas, skatinančias turizmą ištisus metus.

• Skatinsime ekologinio / gamtos (vandens, aktyvaus, pasyvaus, lėtojo, mėgėjiškos žvejybos) turizmo infrastruktūrą ir paslaugas.

• Investuosime ir pritaikysime turizmui kultūros paveldo objektus.

• Vystysime bendradarbiavimą regioniniu ir tarptautiniu lygiu, didindami turizmo paslaugų įvairovę ir žinomumą užsienio rinkose.

PATIKIMA SAVIVALDA

• Didinsime Dalyvaujamojo biudžeto finansavimą.

• Užtikrinsime viešą Tarybos posėdžių, komitetų ir komisijų / darbo grupių posėdžių pasiekiamumą.

• Skatinsime viešas konsultacijas dėl planuojamų priimti sprendimų, įtraukiant suinteresuotas puses.

• Sukursime savivaldybės problemų žemėlapį.

• Skatinsime mokytojus, socialinius, sveikatos, kultūros darbuotojus, teiksime premijas ir dėkosime visų savivaldybės įstaigų bendruomenėms už jų indėlį į rajono gyventojų kokybės gerinimą.

• Tęsime finansavimą jaunų ir trūkstamų specialistų pritraukimui į rajono įstaigas.

• Tęsime kompensacijų skyrimą privatiems darželiams.

• Didinsime ir stiprinsime seniūnaičių institutą.

• Toliau taikysime nulinę toleranciją korupcijai.

• Savivaldybės veikla turi būti vieša, suprantama ir atvira visuomenei.

Daugiau informacijos apie LVŽS programą, mūsų komandą ir įgyvendintus projektus

rasite interneto svetainėje www.broniusmarkauskas.lt