Issuu

2019-iais, kai kandidatavau į Klaipėdos rajono mero postą, dažnai sulaukdavau klausimo, kodėl Seimo nario mandatą noriu iškeisti į mero. Mano atsakymas visuomet buvo paprastas ir aiškus – būdamas meru aš galiu nuveikti gerokai daugiau nei būdamas parlamentaru. Čia kasdien matai rezultatą. Vienokį ar kitokį, bet rezultatas yra. Būna nusivylimų, būna nesėkmingų dienų, bet galutinis tikslas visada vienas, kad mūsų rajonas būtų geriausia vieta gyventi.

Raimundas Daubaris:

Prieš beveik ketverius metus vykusiuose rinkimuose manimi patikėjo beveik 9 tūkstančiai žmonių, atidavusių savo balsą. Ačiū už šį pasitikėjimą! Nuo pirmųjų dienų šiame poste aš dariau viską, kad šio pasitikėjimo neprarasčiau. Suformavęs valdančiąją koaliciją, kartu su ja sudėliojome ir programą visiems ketveriems metams, kurioje atsispindėjo svarbiausi bei reikalingiausi darbai rajonui.

Žvelgiant atgal, dabar jau galima drąsiai sakyti, kad nepaisant virstančių koalicijų, permainingų politinių vėjų, beveik visą šią programą pavyko įgyvendinti ir net padaryti dar gerokai daugiau. Nesu žmogus, kuris prisiimtų visus nuopelnus sau. Taip, lyderystė yra svarbi, tačiau vienaip ar kitaip prie rajono klestėjimo prisidėjo visa Taryba.

Slengiuose, kur apie keturios dešimtys vaikų galės mokytis jau nuo šio sausio, panašiu laiku duris atvers ir ilgai lauktas Gobergiškės darželis. Spalį pasirašėme dar vieną sutartį – dėl dar vienos mokyklos-darželio statybų Trušeliuose. Ji duris atvers 2026-ųjų rudenį ir čia bus ne tik ugdymo įstaiga, bet ir kultūros bei sporto erdvė visiems Sendvario gyventojams. Mazūriškėse iki 2025-ų metų taip pat iškils dar vienas darželis. Jis jau projektuojamas. Būtent šiais žingsniais mes sukursime daugiau kaip 400 naujų vietų darželiuose ir beveik 500 vietų mokiniams.

Matome, kad ir Priekulėje pradeda trūkti vaikams vietų mokykloje, todėl jau pasirašėme sutartį su rangovu, kuris statys Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos priestatą. Taip bus sukurtos keturios papildomos klasės, atsiras aktų salė. Priestatas planuojamas ir prie Ketvergių mokyklos, nes čia taip pat reikalingos papildomos klasės, o dar vieną darželį planuojame Dercekliuose.

Visų projektų gal ir neišvardinsiu, tačiau tikrai noriu paminėti pačius svarbiausius. Dalis jų jau baigiami įgyvendinti, dalis – starto pradžioje, bet pagaliau jie jau nebe tušti pažadai, o realūs darbai, kuriuos galima matyti plika akimi ir kuriuos žadėjau padaryti būdamas meru.

Man viena aktualiausių sričių buvo ir yra švietimas. Pats turiu keturis vaikus, todėl puikiai žinau, su kokiomis problemomis susiduria tėvai, kai trūksta darželių ir mokyklų. Todėl vienas iš prioritetų buvo sukurti kuo daugiau naujų vietų rajono darželinukams. Norėdami šią problemą spręsti kuo greičiau, į rajoną padidinome dotaciją tėvams, kurie savo vaikus leidžia į privačius darželius. Ji dabar didžiausia visoje šalyje – 250 eurų ir ši investicija atsipirko su kaupu. Vos per trejus metus rajone tokiu būdu sukūrėme daugiau kaip 900 naujų vietų. Šie vaikai pagaliau gali lankyti darželį arčiau namų, o nevažiuoti į kitus miestus.

Nepaisant to, nesustojome. Pastatėme ir naują mokyklą-darželį Jakuose – pirmąją mokyklą visame Vakarų regione per nepriklausomybės metus. Dar vienas darželio priestatas iškilo

Be abejonės, turime nepamiršti ir jau esančių mokyklų būklės. O ji nėra pati geriausia, todėl darbus planuojame ir jose. „Vaivorykštės“ gimnazija yra viena pirmųjų, kuri sulauks pilnos rekonstrukcijos. Planuose ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos pastato modernizacija, atnaujinsime ir „Vaivorykštės“ bei Jurgio Šaulio gimnazijų sporto aikštynus, sutvarkysime Gargždų „Kranto“ progimnazijos teritoriją, rekonstruosime Plikių I. Labutytės pagrindinės mokyklos bendrabučio pastatą, kuriame užtikrinsime pradinį ugdymą.

kuriame vaikai galės mokytis plaukti, modernią sporto salę, kurioje galės vykti aukščiausio lygio varžybos.

Na, o Endriejave sparčiai kyla nauji kultūros namai. Porą metų iš mirties taško nejudėjęs projektas duris turėtų atverti jau kitais metais. Pagaliau bendruomenė turės savo traukos centrą, kuriame vyks koncertai, pasirodymai, miestelio šventės. Plikiai savo atnaujintais kultūros namai jau gali džiaugtis nuo praėjusių metų. Gargždiškiai dar turės palaukti iki kitų Kalėdų, bet kultūros centro renovacija vyksta sparčiai ir ją užbaigus daugiau kaip keturių dešimtmečių pastatas taps nauja bei modernia erdve.

josios Gargždų autobusų stoties statybos. Jei šį kartą rangovas nesuklups, jau kitą pavasarį turėsime naują stotį.

Kasmet biudžete nuosekliai buvo didinamas ﬁnansavimas ir kelių infrastruktūrai. Jei man tapus meru ši suma siekė apie 3 milijonus eurų, tai pastaraisiais metais ji kasmet auga po kelis milijonus ir šiemet biudžete keliams, šaligatviais, dviračių takams jau skirta keturis kartus daugiau nei 2019 metais – net 12 milijonų.

Gargždų daugiafunkcis sporto centras – tiek lauktas, tiek apkalbėtas, bet taip pat pagaliau įgavęs „kūną“. Sutartis su rangovu, kuris jį statys, jau pasirašyta. Per pustrečių metų Dariaus ir Girėno gatvėje iškils didžiulis pramogų ir sporto kompleksas, sukuriant visą tokiam objektui reikalingą infrastruktūrą: takus, automobilių stovėjimo aikštelę, kitas komunikacijas. Turėsime baseiną,

Visiškai naujomis erdvėmis gali džiaugtis ir vėžaitiškiai. Pernai baigėme tvarkyti 38 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją – sukurtos aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonos tarp Liepų ir Gargždų gatvių, įrengti mažosios architektūros elementai: suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai. Šiuo metu tvarkomi ir dvaro sodybos šiauriniai vartai. Keičiasi ir Gargždų parkas. Atsiranda nauji takai, betonuojami laiptai, įrenginėjama vaikų žaidimų aikštelė, tualetai, montuojami žibintai. Po rekonstrukcijos parkas taps tikra poilsio erdve.

Su trukdžiais, bet į priekį juda ir nau-

Šios lėšos leido padaryti tikrai nemažai. Nauji projektai – gatvių asfaltavimas, dviračių ir šaligatvių takų tiesimas – vyko ir vyksta ne tik mūsų miestuose Gargžduose ir Priekulėje ar vis augančiame Sendvaryje, bet ir toliau nuo centro nutolusiose seniūnijose, tokiose kaip Kretingalė, Judrėnai, Endriejavas bei kitose. Kasmet mažinti žvyrkelių skaičių ar atnaujinti asfalto dangą stengiamės kiekvienoje seniūnijoje.

O su nauja danga ateina ir apšvietimas, sutvarkyti takai, kita gyventojams patogesnė infrastruktūra. Pradėjome ir du naujus projektus, kad rajone gerėtų kelių apšvietimas. Šiuo metu apšvietimo tinklo modernizacija jau vyksta – visame rajone, visose seniūnijose senos lempos keičiamos naujomis, o kitąmet turėtume startuoti ir su plėtra. Tai reiškia, kad visame rajone daugės gatvių, kurios sulauks apšvietimo.

Visgi prižiūrėti per tūkstantį kilometrų kelių yra ne taip jau paprasta, o ir investicijos išties nejuokingos. Preliminariais skaičiavimais vien išasfaltuoti visus rajono žvyrkelius, jau nekalbant apie apšvietimą, lietaus nuotekas ir kitą būtiną infrastruktūrą, kainuotų arti 400 milijonų eurų! Tai net ketverių metų Savivaldybės biudžetas, iš kurio dar turime išlaikyti mokyklas, bibliotekas, kultūros centrus, socialines įstaigas. Todėl

Bronius Markauskas

man asmeniškai svarbu, kad iš esmės yra noras ir sutarimas investuoti į kelių tinklą. Tai darant nuosekliai, rezultatas bus matomas vis greičiau ir greičiau. Tapęs meru, pradėjau minti Automobilių kelių direkcijos slenksčius. Važinėjau į Vilnių ir susitikinėjau su jos vadovais tol, kol pasirašėme net kelias bendradarbiavimo sutartis, pagreitinusias svarbiausių regioninių kelių rekonstrukciją. Tai pavyko prižadėjus prisidėti prie jų remonto. Tuomet Direkcija šiuos kelius iškėlė į savo remontuojamų prioritetinių kelių sąrašo viršų ir tokiu būdu mums pavyko visiškai atnaujinti Priekulės Klaipėdos ir Žalgirio gatves, pradėti darbus Gargždų Tilto gatvėje, pasirašyta sutartis ir dėl Gargždų Kretingos Plento rekonstrukcijos. Taip pat bus atliekamos Veiviržėnų Laisvės gatvės, Kretingalės Klaipėdos gatvės, Sendvario seniūnijos Ežero, Rasytės, Šimkų gatvių dviračių-pėsčiųjų takų ir apšvietimo rekonstrukcija.

Šiuo metu su Automobilių kelių direkcija turime net 11 sutarčių. Jos mums leido regiono kelius rekonstruoti dabar, o ne po 10 ar 20 metų, kaip buvo pirminiame Direkcijos plane. Jau priėmėme sprendimą perimti iš LAKD ir privažiuojamąjį kelią prie Klemiškės II nuo kelio Klaipėda – Jokūbavas, Ežero gatvės dalį bei kelią Slengiai−Baukštininkai, nes turėdami šiuos kelius savo žinioje galėsime greičiau ir paprasčiau spręsti klausimus, susijusius su pėsčiųjų perėjomis, apšvietimu ar remontu.

prisideda prie klestėjimo. Jau trejus metus ﬁnansuojame ir skiriame nemažai lėšų Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo, Religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo programoms.

Socialinių paslaugų teikimas – itin svarbi misija. Iššūkių turime tikrai nemažai: senyvo amžiaus žmonių daugėja, auga paslaugų poreikis neįgaliesiems, privalome rūpintis socialinės rizikos šeimomis, vaikais ir kitomis visuomenės pažeidžiamomis grupėmis.

iniciatyvų centras“ ir „Gargždų viltis“ –tai jau tikri partneriai socialinių paslaugų teikime.

šis projektas būtų kuo stipresnis ir naudingesnis gyventojams.

Iš pradžių buvo nerimo, kaip pavyks. Ar sudominsime žmones, ar atsiras teikiančių idėjas, ar bus balsuojančių už šias idėjas? Tačiau dabar pažvelgus atgal, tas nerimas kelia šypseną, nes, manau, kad rezultatas pranoko visus lūkesčius. Pranoko todėl, kad, kaip jau esu sakęs, mūsų rajonas ir čia gyvenantys žmonės yra kupini įvairių sumanymų. Tiesiog trūko Savivaldybės dėmesio šiems sumanymams virsti realybe. O „Tavo idėja“ ne tik padėjo žmonių projektams tapti „kūnu“, bet ir leidžia stipriai gražinti Klaipėdos rajoną.

Didelį dėmesį skiriame ir savo rajono bendruomenėms. Šie aktyvūs žmonės yra mūsų rajono stuburas, kuris labai

Ir šioje vietoje svarbi ne tik valstybės įstaigų veikla, bet ir Nevyriausybinių organizacijų ar bendruomenių vaidmuo, nes jų teikiamos paslaugos paremtos nuoširdumu ir rūpesčiu, o tai lemia ir kokybę. Todėl galiu tik džiaugtis, kad Priekulės ir Vėžaičių bendruomenės jau teikia asmenines higienos ir priežiūros paslaugas. „Priekulės ainiai“ teikia vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas ir planuoja plėtrą. Viešosios įstaigos „Gyvenimo viltis“, „Senjorų dvaras“, „Sveikatos fondas“, V. ir P. Šarkų šeimyna – teikia trumpalaikę dienos socialinę globą. O „Revilita“, „Dovilų socialinių

Tačiau yra paslaugų, kurių mūsų savivaldybėje šiuo metu nėra – apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose ar apsaugotame būste, trūksta vaikų dienos socialinės priežiūros centrų. Ne visada yra patogu ir lengva kalbėti apie socialines problemas, bet būtina ir džiaugiuosi, kad praėjusiais metais Gargžduose surengėme konferenciją, kurioje aptarėme visus šiuos klausimus: kaip teikti kuo kokybiškesnes socialines paslaugas, bendruomenių ir NVO vaidmenį, paslaugų plėtrą, įgyvendinamus projektus, kitų rajonų, pavyzdžiui, Tauragėje, Vilkaviškyje, Zarasuose veikiančių bendruomenių sėkmės istorijas. Dalyvaujamasis biudžetas arba „Tavo idėja“ yra dar vienas mūsų projektas, kuris sulaukė tikro pasisekimo. Pirmuosius žingsnius dėl dalyvaujamojo biudžeto žengėme dar 2020-iais. Pasidomėjome kitų savivaldybių praktika, nagrinėjome pavyzdžius pasaulyje, tarėmės su įvairiomis organizacijomis, pavyzdžiui, „Transparency International“, tam, kad

Vienas pagrindinių mūsų tikslų buvo – įgyvendinti kuo daugiau projektų, tam iš viso kasmet skiriame 300 tūkstančių eurų, bene didžiausią sumą visoje Lietuvoje. Per šį laikotarpį sulaukėme dešimčių įvairių projektų, o gyventojai iš jų išrinko 16, kurių jau net 14 įgyvendinti. Taip rajonas pasipildė naujomis žaidimų ir sporto aikštelėmis, fontanais, sutvarkytomis viešosiomis erdvėmis, ežerų ir karjerų pakrantėmis. Šiemet balsuosime jau už naujas gyventojų idėjas ir, tikiu, kad jos taip pat papuoš mūsų rajoną.

Skatiname į savivaldos gyvenimą įsitraukti ir mokinius. Finansavimą skiriame mokinių iniciatyvoms, jis kitais metais didės nuo 19 iki daugiau kaip 30 tūkstančių, nes matome, kad mokiniams tai svarbu. Jie noriai teikia savo projektus ir įsitraukia į savo mokyklų naujų erdvių, poilsio bei laisvalaikio zonų kūrimą.

Deja, bet viena kadencija, ketveri metai, tikrai nėra tas laiko tarpas, per kurį pavyktų įgyvendinti rajone visus norimus pokyčius. Matome, kad nepaisant visų pastangų, atsiranda vienų ar kitų trukdžių, dėl kurių stoja darbai, bet rankų nenuleidžiame ir viską darome, kad projektai tęstųsi toliau.

Tikiu, kad patys matote, kaip keičiasi rajonas. Matote, kad rinkiminiai pažadai tapo realiais darbais. O aš tikrai nenoriu, kad tai sustotų, manau, nenorite ir Jūs. Svarbu, kad rajonas ir toliau užtikrintai žengtų į priekį, o visa tai priklauso nuo Jūsų. Todėl rinkitės merą, kuriam rūpi. Rinkitės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuriai rūpi. Nuoširdžiai viliuosi, kad palaikysite mano apsisprendimą dalyvauti mero rinkimuose.

Andrius Vainius:

Jau du dešimtmečius ūkininkauju savo gimtajame Endriejave. Čia kartu su šeima plėtoju mišrųjį ūkį. Kodėl ši veikla? Todėl, kad žemės ūkis – ne tik įdomi, sparčiai tobulėjanti bei naujovių kupina, tačiau ir begalę iššūkių skatinanti įveikti bei dėmesio reikalaujanti sritis. Darbas nelengvas, o kokie bus metai, daug lemia orai, produkcijos supirkimo kainos ir panašiai.

Tačiau nesiskundžiu. Manau, kad darbas žmogų tikrai puošia. Išlaikau ne tik savo šeimą, bet esu sukūręs ir darbo vietų kitiems. Be to, dirbu mėgs-

tamą darbą, o tai juk ir yra svarbiausia. Be abejonės, neapsiriboju tik šia veikla. Jau antra kadencija esu Klaipėdos rajono tarybos narys. Daugelis gal net nesusimąsto, kad savivalda yra labai svarbi. Sprendimai, priimami Taryboje, paliečia mus visus. Nuo Tarybos sprendimų priklauso visas kasdieninis mūsų gyvenimas. Taryba sprendžia, koks ﬁnansavimas bus skiriamas rajono mokykloms ir darželiams, kiek lėšų skirti gyventojų idėjoms, kokie projektai bus įgyvendinami ir dar daug kitų dalykų, kuriais mes naudojamės ir gyvename kasdien.

Tarybos nario darbas neapsiriboja vien sprendimų priėmimu, priklausau ar vadovauju net kelioms komisijoms – Peticijų, Etikos ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros rėmimo. Priklausau ir Vietos ūkio ir kaimo reikalų komitetui. Todėl nenuostabu, kad ypač didelį dėmesį skiriu klausimų, susijusių su žemės ūkio problemomis, nagrinėjimui. Pats būdamas ūkininkas tikrai turiu daug kompetencijos bei darbinės patirties. Be to, nepamirštu gimtojo miestelio problemų bei jų žmonių, stengiuosi aktyviai nagrinėti ir spręsti kylančias ar esamas proble-

mas, kadangi tai yra vienas didžiausių mano prioritetų.

Manau, kad mano patirtis, sukaupta tiek ūkininkaujant, tiek dirbant politikoje, yra naudinga rajonui. Todėl šį pavasarį vėl kandidatuosiu į Klaipėdos rajono tarybą. Tai darau su stipria komanda, su kuria dirbu jau ne vienus metus –

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Pagrindinis motyvas, dėl ko esu su šia komanda – LVŽS puoselėjamos vertybės, keliami bei sparčiai įgyvendinami tikslai.

Šioje komandoje aš matau pagarbą kiekvienam žmogui. Matau, kad visi yra girdimi ir į visų nuomones įsiklau-

Raimundas Daubaris:

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai jau ne vienus metus aktyviai dalyvauja Klaipėdos rajono gyvenime. Mūsų kandidatai ne kartą buvo išrinkti į rajono Tarybą, kur atstovavo rajono gyventojams. Tačiau sėkmingiausi metai buvo 2019-ieji, kai į Tarybą buvo išrinkti net penki Tarybos nariai, o meru tapo Valstiečių ir žaliųjų partijos narys Bronius Markauskas.

Manau, kad taip atsitiko dėl to, kad žmonės mumis patikėjo. Patikėjo, kad mūsų politinė jėga gali ir nori įgyvendinti pokyčius, kurių žmonėms taip reikia. Klaipėdos rajonui jau seniai reikėjo permainų, reikėjo kitokio požiūrio į žmones, jų poreikius. Dabar, žvelgdamas į tuos ketverius prabėgusius metus, galvoju, jog tas žmonių pasitikėjimas nebuvo nuviltas, nes pokyčius matome visi, o vyks-

soma. Turbūt tai neturėtų stebinti, nes sąrašo lyderis – meras Bronius Markauskas, kuris yra sukaupęs didžiulę patirtį.

Noriu ir toliau dalyvauti vystant gimtąjį kraštą, puoselėti jį, kad šis būtų patrauklus mūsų gyventojams. Būdamas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariu galiu geriau įsigilinti, išgirsti ir

veikti siekiant spręsti gyventojų problemas. Sukaupęs didelę patirtį žemės ūkio srityje galiu ne tik įvertinti su ja susijusių žmonių lūkesčius, tačiau ir teikti atitinkamus pasiūlymus, strategijas, kaip tobulinti šią sritį.

dinta 100 procentų, tačiau daugiau ar mažiau pavyko padaryti tai, ko ir siekėme, ko reikėjo gyventojams.

tantys darbai kalba patys už save. Mūsų pagrindinis tikslas šią kadenciją buvo išjudinti projektus, stovėjusius ne vienus metus, sumažinti eiles darželiuose, praplėsti kelių tinklą, labiau įtraukti žmones ir bendruomenes į savivaldos gyvenimą. Visus šiuos ketverius metus tai ir darėme.

Klaipėdos rajone prasidėjo atgimimas, pagražėjo Gargždai, daug dėmesio buvo skirta nuolat augančiai Sendvario seniūnijai, Priekulei, bet tuo pačiu nebuvo užmirštos ir kitos seniūnijos, visoms buvo skirta dėmesio, visose vyko vienokie ar kitokie darbai, kurie prisidėjo prie čia gyvenančių žmonių gerovės. Sakoma, kad optimizmas yra geras dalykas, todėl ir mes buvome ir išlikome optimistai. Jau kadencijos pradžioje užsibrėžėme tikrai didelius tikslus ir nors ne viskas įgyven-

550 mokinių. Paskelbtas konkursas naujo lopšelio-darželio Sendvario seniūnijoje, Mazūriškiuose, projektavimui. Čia veiks 8 grupės, kurias galės lankyti 150 vaikų. Statyti darželius planuojame ir Dercekliuose bei Gargžduose.

Bet metai bėga greitai, kadencija artėja į pabaigą, o planų dar daugybė. Pradėti ir dar tik planuojami darbai turi būti tęsiami. Tam reikia patikimos jėgos, naujų minčių ir energijos. Todėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Klaipėdos rajono skyrius į šiuos savivaldos rinkimus žengia su atsinaujinusia komanda. Prie jos prisijungė daug jaunų, išsilavinusių ir jau spėjusių padaryti daug gerų darbų rajonui žmonių. Žmonių, kurie tiki, kad Klaipėdos rajonas gali tapti dar įdomesnis, švaresnis ir patrauklesnis čia gyventi ir dirbti.

Mūsų komanda turi viską, kas reikalinga rajono klestėjimui – patirties, entuziazmo, jaunatviškos energijos ir, svarbiausia, noro. Noro dirbti žmonių labui.

Meras Bronius Markauskas ir visa LVŽS komanda yra pasiruošusi dirbti negailėdama jėgų. PALAIKYKITE.

Net 24-erius metus dirbau mokytoja. Ugdžiau jaunąją kartą, į gyvenimą esu išleidusi šimtus vaikų. Nuo šios srities nenutolau ir tapusi Tarybos nare, dirbdama mero pavaduotoja. Vaikas, šeima, bendruomenė yra mūsų valstybės pamatas. Švietimas – esminis prioritetas ir viena iš svarbiausių mano kuruojamų sričių, tad ir formuojant Savivaldybės biudžetą jam tenka didžiausia lėšų dalis – kone pusė.

Nuosekliai dirbame, kad rajono vaikai gautų kokybiškas ugdymo paslaugas – tvarkoma ugdymo įstaigų infrastruktūra, remontuojami pastatai, pedagogai nuolat semiasi žinių, diegiamos įvairios naujovės, kad būtų galima naudotis pažangiausia įranga ir priemonėmis.

Džiaugiamės augančiu rajonu ir tuo, kad čia kuriasi vis daugiau jaunų šeimų. Tačiau tai kelia ir nemenkų iššūkių norint užtikrinti pakankamą vietų skaičių darželiuose visiems vaikams. Skiriame didžiausią – 250 eurų – dotaciją privačius darželius lankančių vaikų tėvams, tačiau kryptingai planuojame ir Savivaldybės darželių plėtrą.

Pasidžiaugti tikrai yra kuo. Rugsėjį duris atvėrė nauja mokykla-darželis Jakuose. Čia mokosi ne tik pradinukai, veikia ir dvi ikimokyklinio ugdymo 35

vietų grupės. Metų pabaigoje pradės dirbti ir dvi papildomos darželio grupės Slengiuose, jau kitų metų pradžioje vaikai galės lankyti ir renovuotą Gobergiškės darželį. Jau pasirašyta sutartis ir dėl Sendvario daugiafunkcio centro statybos, kuriame įsikurs mokykla ir darželis.

Duris mokymo įstaiga turėtų atverti 2026 metais, čia įsikurs 12 darželio grupių ir pagrindinė mokykla, kuri priims

Statybos darbai prasidės ir Priekulėje – jau pasirašyta sutartis dėl priestato prie I. Simonaitytės gimnazijos statybos. Jame bus įrengtos keturios klasės ir beveik 280 kv. m dydžio aktų salė, kuria galės naudotis ne tik mokyklos, bet ir Priekulės miesto bendruomenė. Bus modernizuojama ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija: ugdymo įstaiga bus rekonstruota iš pagrindų – sutvarkyta ne tik išorė, bet atlikti ir vidaus darbai. Taip pat priestatus prie mokyklų esame numatę statyti Plikiuose, Ketvergiuose, ten kur didėja mokinių skaičius. Sporto salės statybą – Dituvos pagrindinėje mokykloje, nes ten taip pat mokinių skaičius kasmet auga.

Antrus metus iš eilės skyrėme ﬁnansavimą mokinių iniciatyvų projektams. Pernai ir šiemet pačių mokinių siūlytiems ir išrinktiems projektams įgyvendinti skirta po 19 800 eurų. Kitąmet ši suma, Tarybai pritarus, bus didinama iki 34 tūkst. eurų ir teikti idėjas galės ne tik 5–12 klasių mokiniai, bet ir trečiokai–ketvirtokai. Vaikai taip mokosi ne tik ﬁnansinio raštingumo, bet drauge ugdomas ir pilietiškumas, įsitraukimas į bendruomeninę veiklą.

Visada sakiau ir sakysiu, kad svarbiausia vertybė yra žmogus. Darželiai ir mokyklos – ne tik plytos ir sienos. Būtinos įvairios motyvacijos priemonės. Džiaugiuosi, kad patvirtinome piniginius apdovanojimus geriausių rezultatų dalykinėse olimpiadose, konkursuose, varžybose ir kituose renginiuose mokslo, meno bei sporto srityse pasiekusiems Klaipėdos rajono mokiniams ir juos rengusiems mokytojams. Kasmet tam bus skiriami 5–7 tūkst. eurų.

Man, kaip buvusiai pedagogei, labai svarbu ir tai, kad formuojant švietimo politiką, daug dėmesio skirtume ne tik įvairiems infrastruktūros projektams. Pirmą kartą Klaipėdos rajone pirmokai gavo krepšelius su būtiniausiomis kanceliarinėmis priemonėmis. Nuo šiol tokie krepšeliai pirmokams bus dalijami kasmet.

Mums rūpi, kad vaikai į mokyklas, ekskursijas ir edukacijas keliautų saugiais ir techniškai tvarkingais autobusais. Jau šiemet nupirkome du didesnius 32 vietų autobusus ir esame suplanavę kasmet atnaujinti mokyklinių autobusų parką, nuperkant po du naujus.

Turime ir Rajono pedagogų rengimo, perkvaliﬁkavimo, jaunųjų pedagogų pritraukimo ir mokytojo profesijos prestižo didinimo tvarkos aprašą. Jame numatytos priemonės padės efektyviau spręsti pedagogų trūkumo klausimą, nes vien tik kelionių išlaidų kompensavimo atvykimui į darbą nebepakanka.

Labai svarbus ir vaikų saugumas bei užimtumas po pamokų. Klaipėdos rajonas pasiruošęs užtikrinti kokybišką vaikų užimtumą: esant poreikiui laiką po pamokų jie gali leisti pailgintose dienos grupėse, vaikų dienos centruose, visos dienos mokyklose arba keliauti į iš dalies valstybės ﬁnansuojamus neformalaus ugdymo būrelius. Džiaugiuosi, kad šiemet atidarėme dar vieną Visos dienos mokyklos grupę Daukšaičiuose. Čia vaikai gali paruošti namų dar-

bus, naudotis kompiuteriu, dalyvauti edukacijose bei kituose užsiėmimuose ir, žinoma, bendrauti vieni su kitais. Į naujas, suremontuotas ir erdvias patalpas persikėlė ir Priekulės vaikų dienos centras. Dar planuojame Visos dienos mokyklos grupę steigti Kretingalėje ir ten, kur atsiras realus poreikis.

Dedame visas pastangas, kad mūsų mokiniams būtų sudaromos visos sąlygos ugdytis emociškai ir ﬁziškai pritaikytose patalpose. Esame pasirengę ir pasitvirtinę Klaipėdos rajono savivaldybės įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui priemonių planą, kuris leis užtikrinti kokybišką švietimą ir sudarys galimybę

nuo 2024 metų kiekvienam vaikui mokytis drauge su savo bendraamžiais jam artimiausioje švietimo įstaigoje, teikiant reikalingą pagalbą. Daug dėmesio bus skiriama švietimo pagalbos specialistams ir mokytojo padėjėjams ir kt.

spręsti iškilusias problemas.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje kartu su LVŽS frakcija dirbant naujoje kadencijoje ypatingai norėčiau išskirti man artimą ir gerai suvokiamą socialinę sritį. Be abejo, būtina tęsti pradėtus teigiamus pokyčius ir dar stipriau atliepti įvairias socialines grupes nepaisant amžiaus, lyties, išsilavinimo, gyvenamosios vietos ir kt. LVŽS Klaipėdos rajono skyrius yra numatęs išsamią socialinės politikos programą, tad šiuo atveju norėčiau išskirti tik kelis aspektus, aktualius kiekvieno mūsų kasdienybei. Ypatingai jaučiamus, kai patys turime karčių asmeninių patirčių, skaudžių išgyvenimų.

Klaipėdos rajone viena iš svarbių LVŽS naujų siekiamybių – statyti visiškai naujus socialinius būstus daugiavaikėms šeimoms ir asmenims, turintiems negalią, ir kitiems asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą. Jau turimus pastatus ir patalpas – remontuoti ir pritaikyti šių asmenų ir šeimų poreikiams.

Kompleksinės paslaugos šeimai – tai nebėra naujovė Klaipėdos rajone, jos pradėtos sėkmingai diegti ir pasiteisino jau prieš kelerius metus. Tad būtent sėkminga patirtis skatina didinti kompleksinių paslaugų šeimai apimtis ir kokybę, remti bendruomenines ir nevyriausybines organizacijas, teikiančias šias paslaugas.

Neatidėliotinai su komanda skirsime didelį dėmesį sveikatos apsaugos sistemos specialistų pritraukimui į rajono sveikatos priežiūros įstaigas. Kai kurie sprendimai jau yra padaryti šios kadencijos Taryboje, mūsų frakcijos siūlymu. Studijų metais teko nemažai bendrauti ir susipažinti su tuometiniais medicinos studentais, o dabar jau jaunais specialistais ir medikais, tad iš pirmų lūpų žinau, kokie metodai ar sprendimai pritrauktų specialistus rinktis darbą mūsų rajone.

Vicemerės pareigas einu septintus metus, daugiau nei dešimtmetį esu rajono Tarybos narė, daugiau nei 25-erius metus gyvenu Priekulėje, todėl rajono gyventojų problemos man gerai žinomos.

Daug kartų teko lankytis seniūnijose, bendrauti su gyventojais, kartu su jais

Kandidatuoju į Klaipėdos rajono Tarybą, nes per tuos metus įgijau darbo savivaldoje patirties, žinau ir galiu tinkamai atstovauti rajono gyventojams. Siekti, kad aktualios problemos būtų sprendžiamos greičiau ir efektyviau. Juo labiau, kad per pastaruosius metus išjudėjo labai reikalingi rajonui projektai, svarbūs darbai pradėti ir noriu, kad jie būtų tęsiami, o ir pradedami nauji, kurie leistų rajonui sparčiai vystytis.

Tarnystė žmogui ir bendruomenei, pagarba, atsakomybė ir žmogiškumas –man svarbiausi dalykai, be kurių neišsivaizduoju savivaldos. Būti su žmonėmis ir tarp žmonių, atstovauti viešam interesui ir jį ginti. Tik dalyvaudama savivaldos

procesuose, galiu prisidėti, kad Klaipėdos rajonas taptų geriausia vieta gyventi, dirbti, kurti ir investuoti.

Kodėl su LVŽS komanda? Todėl, kad tai komanda, su kuria matau ilgalaikę perspektyvą, kad galėtume įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Esu komandoje su tais, kuriems rūpi žmonės, rūpi kiekvienos seniūnijos gyventojai, rūpi viso rajono ateitis.

Su šia komanda savo žinių ir patirties potencialą galiu išnaudoti rajono labui. Manau, kad mano asmeninė ir profesinė patirtis gali būti naudinga, sprendžiant gyventojų problemas, dirbant rajono Taryboje. Kviečiu visus ateiti į rinkimus, balsuoti ir išrinkti tuos, kuriems rūpi kiekvienas žmogus ir visas rajonas.

Dar viena mintis nuolat sukasi mano galvoje. Esu jaunas žmogus ir savo kailiu žinau, kaip norisi turėti savo namus, nors gal ir gera glaustis po tėvų pastoge. Jaunos šeimos pavargsta metai iš metų keisdamos nuomojamus būstus, jaučiasi

nestabiliai mokėdamos dideles nuomos kainas. Tad visokeriopa parama gyventojams pirmajam būstui įsigyti – turi tapti viena iš prioritetinių mūsų veiklos sričių.

Iš savo jaunatviškos patirties žinau, kad labai aktuali ir nevienadienė problema yra jaunimo darbo politika. Manote nesu siuntinėjęs CV ar tikėjęsis įgyti praktikos atitinkamoje srityje? Esu. Ir, deja, kaip ir kai kurie iš jūsų esu patyręs, kaip sunkiai dar sukasi mentorystės, praktikos įgalinimo krumpliaratis. Tad jaunimo darbo politiką būtina aktualizuoti ne tik savivaldos lygmeniu, bet ir teikiant atitinkamas pataisas nacionaliniuose teisės aktuose.

Tikriausiai pribrendo reikalas pagalvoti ir apie Klaipėdos rajono gyventojo kortelę, kuri galėtų suteikti įvairių nuolaidų mūsų kultūros, turizmo ar laisvalaikio įstaigose. Ypač tai bus aktualu, kai Gargžduose veiks daugiafunkcis centras, bus baseinas. Kai kurie kiti rajonai turi įsteigę minėtas korteles.

pavasarį po savivaldos rinkimų startuosiančioje Tarybos kadencijoje. 2019 m. kandidatuoti į Tarybą buvo drąsus mano pasirinkimas. Juk eiti politiko keliu, kai visuomenėje vis dar tebevyrauja stereotipas, kad, žiūrėk, dar pienas nuo lūpų nenudžiūvo, o štai, jau į valdžią „lenda“ – reiškia, kad patirsiu ne tik palaikymą, ne tik ovacijas, bet galbūt ir nesiskaitymą su naujoko nuomone, gal net atatranką viešojoje erdvėje, socialinėse medijose. Turėjau nuostatą atsilaikyti. Tad man buvo ir tebėra svarbiausia neprarasti savo idėjinio nusiteikimo dirbti vietos bendruomenei ir išlaikyti reikšmingus bendražmogiškuosius principus. Juos išsiugdžiau šeimoje, mokydamasis Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje, Muzikos mokykloje, studijuodamas Vilniaus universitete socialinę politiką ir komunikaciją bei įgydamas magistro laipsnį. Būtent studijų kryptys, darbo patirtis Žemės ūkio ministerijoje, mano visuomeninė ir savanoriška veikla formavo jautrų požiūrį į vietos bendruomenės socialinę aplinką.

Bendruomenės sąvoką galime išplėsti iki visatos ir susiaurinti iki gatvės kaimynų, o kalbant ne tiksliai – mano bendruomenė pirmiausia yra visas Klaipėdos rajonas. Čia gyvenu, dirbu ir noriu ateityje dirbti, būti aktyvus savivaldos stiprėjimo demokratinėje visuomenėje dalyvis.

Nemanau, kad yra tokia burtų lazdelė, kuria mostelėję iš karto galėtume išspęsti visas problemas. Tačiau mąstydami pozityviai, būdami veiklūs rajono bendruomenės nariai, dirbdami darniai galime nuveikti daug daugiau ir kokybiškiau. Ar gi ne puikus to įrodymas yra šioje Tarybos kadencijoje įdiegtas dalyvaujamasis biudžetas „Tavo idėja“? Juk būtent jo dėka gali pasireikšti mūsų kūrybiškas požiūris, bendruomenių iniciatyvos, realiai ir konkrečiai keičiančios Klaipėdos rajono gyvenimą tik į gera.

Patirtis politinėje veikloje per pastaruosius ketverius metus tikrai kaupėsi neeilinė. Juk šiai Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai teko išskirtiniai nauji iššūkiai, kuriems ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje niekas neturėjo paruoštų receptų: reikėjo persiorientuoti COVID-19 pandemijos metu bei susitelkti agresorei Rusijai užpuolus Ukrainą.

kimus buvo natūrali mūsų bendro darbo Taryboje tąsa per pastaruosius 4 metus. Komanda patikrinta per įvairias politines ir darbines prizmes, ji nesuskilo ir neišsivaikščiojo papūtus „naujoviškų“ partijų ar sąjungų vėjams.

Priešingai – komandą gausiai papildė visuomeniškai aktyvūs ir žinomi gerais darbais rajone žmonės, kurie greitai įsiliejo su savo iniciatyvomis. Komandą vienija bendras požiūris į pozityvią politinę kultūrą, siekis ne tik būti bendruomenės dalimi, bet ir veikti, akumuliuoti bendruomenines pajėgas strateginei rajono plėtrai gerinant gyvenamąją aplinką, siekiant atliepti gyventojų poreikius ekonominėje, socialinėje, kultūros, švietimo srityse.

„Esu reikalingas savo gimtinei“, –nuoširdžiai tuo buvau įsitikinęs prieš ketverius metus pirmąkart kandidatuodamas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą, tuo tikiu ir dabar. Rinkėjų pasitikėjimo dėka tapau jauniausiu Klaipėdos rajono savivaldos istorijoje Tarybos nariu, tuomet man buvo 26-eri. Tai buvo ypatinga ir, prisipažinsiu, labai nelengva patirtis mano gyvenime. Tikiuosi, jog ši patirtis bus reikalinga ir naujoje,

Politiniai verpetai ir grįžimas iš sostinės į gimtinę dirbti savivaldoje bei tvirtas savo šaknų žinojimas ir jaunatviškas siekis prisidėti prie mūsų rajono pozityvios plėtros davė impulsą apsispręsti ir eiti į naujus, 2023 metų savivaldybių tarybų rinkimus.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2022 m. birželio mėnesį vieningai balsavo už mano kandidatūrą ir skyrė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Manimi pasitikėjo ir delegavo į šią poziciją Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos LVŽS frakcija. Tad apsisprendimas eiti su šia komanda į naujus savivaldos rin-

Viliuosi, kad 2023 m kovo 5 d. balsuodami savivaldos rinkimuose Klaipėdos rajono rinkėjai suvoks, jog ir jaunos galvos, veržli energija, modernus požiūris bei atsakingai sukauptos kompetencijos nepamaišys kuriant Klaipėdos rajono bendruomenės gerovę. Nesibaidau politiko atsakomybės ir nesu alergiškas politikai. Esu įsitikinęs, kad tiek jauni, tiek brandžią patirtį politikoje sukaupusieji vieni kitais pasitikėdami galime savivaldoje ir kalnus nuversti. Tad, mieli rinkėjai, balsuodami suteikite progą ir man Taryboje darbuotis Klaipėdos rajono bendruomenės gerovei.

O jei norite su manimi padiskutuoti įvairiomis temomis, susisiekite. Man galite rašyti privačias žinutes „Facebook“ platformoje https://www.facebook. com/vytautas.butkus.9, taip pat ir elektroniniu paštu butkausvytauto@ gmail.com.

Gyvenime daug ką matuoju širdimi, nemėgstu blaškymosi. Tai atsispindi ir mano profesinėje srityje. Daugiau kaip tris dešimtmečius dirbu kultūros srityje, šis sektorius man yra geriausiai žinomas. Dar būdama trejų metukų suvaidinau pirmąją savo rolę scenoje, tad kultūrinio gyvenimo užkulisiai man pažįstami nuo vaikystės. Kultūroje matau didžiulę vertę, nes tai, mano manymu, žmogaus pamatas ir esmė. Nors profesija mane atvedė į biblioteką, bet saviveiklos menas, šokis ir daina, raiškus ir skambus žodis jau įrašyti į mano savastį. O kur dar žemaitiškieji genai...

Gyvenime teko priimti ne vieną sprendimą ir iššūkį, mėgstu vadovautis posakiu: „Kas sakė, kad gyvenimas turi būti lengvas? Jis turi būti įdomus“. Žinau, kad, jei tik reikės, galiu ir ūkiškus darbus dirbti, ir mokslinį straipsnį parašyti. Esu gyvenimo ir mėtyta, ir vėtyta – tad jaučiu jo vertę ir ne kartą esu patyrusi, kad gebu įveikti sunkumus neverkšlendama.

Viename savo straipsnių maestro Donatas Katkus samprotavo: „Kokią vietą Lietuvoje užima kultūra? Lietuvoje nėra kultūros. Ar žinote, nuo ko pradėjo kinai statyti savo Šilko kelią – ekonominį, vers-

lo projektą? Nuo kultūros. Tas kelias pirmiausia žymimas statomais fantastiškais teatrais“.

Dažnai susimąstau ir aš: ar tikrai koncerto vertę lemia žiūrovų skaičius, o knygos vertę – parduotas tiražas? Jeigu viskas matuojama tik pinigais, tai popsas šiandien kultūroje yra aukščiausia vertybė. Verslas čia klesti, bet sutinku su maestro, kad vis dėlto egzistuoja kultūros vertybių hierarchija. Ne viskas turi būti praktiška, juk „menas ugdo erdvinį mąstymą, o ne buką žinojimą“. Ir, pasak D. Katkaus, kultūra yra fenomenaliausia galimybė ugdyti žmogaus kūrybiškumą, kuris reiškiasi ir visose kitose žmogaus gyvenimo srityse. Aš manau, kad politikoje – taip pat.

Norėčiau, kad renkant valdžią rinkėjams būtų svarbūs ne surežisuoti vaizdeliai feisbuke, ne dirbtinės šypsenos, o renkamųjų kandidatų kasdieninė bendravimo kultūra ir sąžinė, jų reputacija, dvasinės vertybės ir intelektas. O aš labiausiai vertinu nuoširdumą, žmogiškumą, atvirumą ir paprastumą, bet ne prastumą. Turiu nuostatą gerbti tuos, kurie gerbia mane.

Kandidatuoju savivaldos rinkimuose

tikėdama, kad sveikas protas ir pagarbus elgesys leis priimti sprendimus, kurie tarnaus rajono žmonėms. Klaipėdos rajone gimiau, užaugau, baigiau mokslus ir dirbu. Man ne vis tiek, kokia bus Klaipėdos rajono ateitis. Pradedant Gargždais ir baigiant visomis seniūnijomis, turiu pažįstamų, bičiulių, giminių ir tikrai akis į akį galiu išgirsti jų problemas. Suprantu, kad sprendimai nepriimami ir neįgyvendinami per dieną. Tam reikalingas nuoseklus darbas ir, žinoma, komanda, kuri sugeba ir gali dirbti.

Tikiu, kad mano žinios ir patirtis kultūros srityje padės priimti teisingus ir vertingus sprendimus. Neabejoju, jog šiuos sprendimus palaikys ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, su kuria ir einu į šiuos rinkimus. Kodėl rinkimuose palaikau LVŽS? Atsakymas labai paprastas. Todėl, kad ši komanda žino, kas yra pagarba ir tolerancija, moka bendrauti, bendradarbiauti ir dirbti komandoje.

Mano vertybės tradicinės ir palaikau tradicinę šeimą. Šiandien stebiu, kaip Lietuvos Konstitucijos „draskymas“ susireikšminusiems politikams yra vos ne jų asmeninis reikalas. Nebėra elementarios pagarbos šalies Prezidento ar Mero institucijai. Vyksta procesai, kurie žemina prestižą žmogaus, kuris yra demokratiškai išrinktas atstovauti piliečių interesams.

Liūdna, bet mokydami vaikus ir jaunimą pagarbos bei tolerancijos kitaip atrodančiam arba turinčiam kitokią nuomonę, kai kurie šiandieniniai politikai dažnai pamiršta apie tai prisiminti patys. Dažniausiai savojo aš iškėlimui ir savojo

greitesnio susiekimo su pajūriu trasa, o pirmosios Lietuvos Vyriausybės projektas – Žemaičių plento tikslas padėti tautiečiams greičiau pasiekti pajūrį, susipažinti su ja ir taip išauginti poreikį gyventi ne šalia jūros, o su jūra. Tai galėtų tapti svariu argumentu ir mums prisijungiant prie šio svarbaus sektoriaus.

ego patenkinimui pasitelkia ne pačias tinkamiausias priemones ir žodžius. Dar baisiau, kai tai su pasimėgavimu daroma viešoje erdvėje. Ar socialinėse medijose niekinti, žeminti kitaip galvojantį ar kažkaip kitaip neįtikusį žmogų jau tampa mūsų bendravimo kultūros norma?

Ko labiausiai linkiu sau ir visiems skubantiems, tai rasti kokybiško laiko prasmingai veiklai. Ateiname į šią žemę vienam kartui, palikime po savęs truputį gražiau nei radome. Palikime neužterštą išsaugotą protėvių kalbą, pasodintus medžius, užaugintus puikius vaikus, atliktus gerus ir prasmingus darbus.

Istorija ir turizmas – tai sritys, kuriomis aš gyvenu. Tuo domiuosi jau nuo mažų dienų, su tuo susijusi ir mano darbinė veikla. Esu tas žmogus, kuris turi kuo daugiau pažinti ir sužinoti, taip pat supažindinti ir kitus. Nuolat rengiu įvairias ekskursijas po Klaipėdos kraštą, Gargždus, nes tik žinodami savo istoriją, mes galime drąsiai žengti pirmyn.

2023 metai – ne tik Klaipėdos prijungimo, bet ir Lietuvos, kaip Jūrinės valstybės, šimtmetis. Tačiau ir šiandien lietuviui jūriniai reikalai asocijuojasi tik su išskirtinai Klaipėdos, Palangos, Šventosios ir Kuršių nerijos reikalais. Nors Lietuva turi gilias ir senas jūrines tradicijas, bet tik XIX amžiuje buvo pradėta ieškoti būdų „atgręžti“ lietuvių požiūrį į save, kaip į jūrinę tautą. . Daugelį amžių lietuviams vanduo – ne jungiantis tiltas, o siena, kuri skyrė gentis – kuršius ir žemaičius, valstybes.

Bet ir Klaipėdos rajonui jūriniai reikalai gali tapti jungiamąja grandimi per vidaus vandenis – dėmesys švietimui, istorijai, kultūrai. Tam padėti gali tik nuosekli visos Vakarų Lietuvos

ir Klaipėdos rajono jūrinė politika. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos Seime yra kuriama Jūrinių reikalų komisija. Jos paskirtis – apjungti bendruomenes ir jūrinę kultūrą puoselėjančias organizacijas, padėti kuriant nacionalinę jūrinę strategiją. Minijos upė nuo seno tarnavo kaip

Klaipėdos rajonas, save pozicionuodamas kaip keturių vandenų kraštas ir būdamas puikioje geograﬁnėje padėtyje tarp jūros ir kontinento, gali dar labiau suklestėti. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų konferencijos, vykusios birželio 30 – liepos 1 d., metu buvo pabrėžta, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, privalo bendradarbiauti jūrinio saugumo ir gynybos klausimais.

Klaipėdos rajone būtų galima ugdyti būsimąją kartą, kuri studijuos ir dirbs kibernetinio saugumo srityje, moksleivius skatinti domėtis laivavedyba ir kitais jūriniai reikalais neformaliojo ugdymo pagalba. Jūrinės krypties studijos ir darbas jūrinėje infrastruktūroje nėra tik Klaipėdos miesto prerogatyva.

Didesnis Minijos ir Vilhelmo kanalo bei jų pakrančių įveiklinimas gali būti puikus šuolis skatinant didesnį jūrinį-vandens turizmą. Todėl būtina žvelgti plačiau. Vis populiarėjantis turizmas kaimyninės Latvijos pajūrio ruože skatina Vakarų Lietuvą atsigręžti į savo turizmo išteklius ir stengtis prisivilioti latvių turistus ne tik į tradicines vietas, tokias kaip Klaipėda, Palanga ar Kuršių nerija, bet ir į nuošalesnes sodybas, edukacijas bei kitas pramogas organizuojančias įstaigas, miestelius.

Formuojant naujus turizmo produktus būtina nepamiršti bendros abiem šalims kuršių genties istorijos ir kultū-

ros. Taip pat Klaipėdos rajonas nėra išnaudojęs puikios galimybės uždirbti kruizinių laivų sezono metu, nes tik Gargždų krašto muziejus ir Lapių bendruomenė sulaukia dėmesio iš tokio tipo paslaugas organizuojančių įmonių. O užsienio turistus domina ne tik tradiciniai maršrutai po Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestus, Ventės ragą, bet ir galimybė pažinti kitus Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos amatus bei folklorą.

Artėjant Tilžės akto šimtmečio jubiliejui, atskiro dėmesio yra vertos tos asmenybės, kurios nuosekliai dirbo dėl Klaipėdos krašto prijungimo – Ieva Simonaitytė ir Šlapšilės kaime gimęs Akto signataras Jurgis Lėbartas. Visuomenės ir politinis veikėjas, knygelių leidėjas, Tilžės akto signataras, viena pagrindinių Klaipėdos atvadavimo ﬁgūrų, LDK Gedimino ordinu apdovanotas J. Lėbartas Klaipėdos rajone nėra sulaukęs jokio dėmesio. O I. Simonaitytė, Mažosios Lietuvos metraštininkė, savo kūrinyje „Pavasarių audroj“ ne tik aprašė Klaipėdos sukilimą, bet ir aktyviai jį rėmė. Todėl už Lietuvos interesų gynimą buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės ir Klaipėdos sukilimo rėmėjo bronzos medaliais.

Klaipėdos rajonas galėtų tapti jūrinės kultūros teritorija, viena pagrindinių grandžių jūrą priartinant prie visos Lietuvos sąmonės. Siekiant įgyvendinti šią principingą užduotį, yra būtina suvokti jungiamąją savo vidaus vandenų (marių, upių, ežerų) ir eksploatavimo, sausumos kelių reikšmę, domėtis jūrinės valstybės kūrimui nusipelniusiomis ir mūsų rajone gimusiomis asmenybėmis.

Jau beveik ketverius metus esu Klaipėdos rajono taryboje ir nuo pirmųjų dienų didelį dėmesį skyriau sodininkų bendrijoms. Klaipėdos rajone jų – net 38-ios ir jose gyvena tūkstančiai žmonių su savo rūpesčiais ir problemomis –trūksta sutvarkytų kelių, centralizuotų vandentiekio ar nuotekų tinklų, apšvietimo ir kitų kasdieniam gyvenimui svarbių dalykų. Pati esu vienos iš tokių bendrijų gyventoja, tad puikiai suprantu ir žinau tas bėdas, su kuriomis susiduria sodininkai.

Anksčiau dažnai tekdavo girdėti, kad gyvenantieji soduose nesijaučia pilnaverčiais savivaldybės gyventojais, jog jiems neskiriama pakankamai dėmesio ir lėšų. Todėl vos tapusi Tarybos nare ėmiausi žingsnių, kad sodininkai būtų išgirsti. Suorganizavau pirmąjį bendrijų atstovų ir Savivaldybės administracijos vadovų susirinkimą. Jo metu buvo iškelta daug įvairių problemų, kurios yra išsprendžiamos, jei tik apie jas žinoma.

Po susirinkimo Savivaldybės tinklapyje buvo atnaujinti gerokai pasenę sodininkų bendrijų vadovų duomenys, apsikeista kontaktais ir pasižadėta susitikimus padaryti kasmetine tradicija ir šis pažadas nepamirštas. Juk dalintis patirtimi labai svarbu, nes vienose bendrijose iškilusias problemas kitos jau yra išsprendusios ir gali kolegiškai patarti. Buvo ir kurioziškų, nelengvų situacijų, tačiau nei viena neliko neaptarta.

Ilgainiui sulaukiu vis daugiau skambučių: „Jūs paskirta atstovauti sodininkų bendrijoms, padėkite mums“. Niekas manęs į šias pareigas nepaskyrė – šį kelią pasirinkau pati ir tai darau be jokio

atlygio. Kiekvienas Tarybos narys pasirenka, kaip jam dirbti: ar tik posėdžius ir šventes lankyti, ar padaryti kažką dėl paprastų gyventojų. Džiaugiuosi, kad sodininkų bendrijose vis mažiau iškyla problemų dėl atliekų tvarkymo pažeidimų, kuri pradžioje buvo pati aktualiausia. Bendrijų pirmininkų paskatinta, kreipiausi į Seimo narius ir 2021 metais buvo priimtas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas, kurį patvirtinus neliko įspėjimo pažeidus Savivaldybių tarybų patvirtintas atliekų tvarkymo taisykles. Tai labai palengvino darbą Viešosios tvarkos skyriui bet bendrijų pirmininkams.

Pamažu juda Kelių asfaltavimo programa, kai 50 proc. kompensuojama iš Savivaldybės biudžeto, kuria jau gali

pasinaudoti ir sodininkų bendrijos. Kadencijos pradžioje 2019 metais Sodininkų bendrijų specialiosios rėmimo programos ﬁnansavimas siekė 10 000 eurų, 2022 metais – jau perkopė 50 000 eurų. Tai tikrai žymus augimas, kuris neturi sustoti.

Taip, liko neišspręstos melioracijos griovių tvarkymo problemos, nes kol kas bendrijose nėra kompensavimo mechanizmo. Būtina bendrijose plėsti ir centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Be abejonės, tai – milžiniškos lėšos, bet bent mažais žingsniais judėti į priekį privalome. Reikalingos ir sodininkų bendrijų įstatymų pataisos, padedančios pirmininkams lengviau valdyti informaciją apie besikeičiančius sklypų savininkus. Būtina papildyti ir Nacio-

nalinės žemės tarnybos funkcijas, kad bešeimininkiai sklypai būtų tinkamai tvarkomi.

Ko gero, niekada nesibaigs ir nuolatinės kelių būklės bėdos, nes jie dėvisi greičiau nei remontuojami. Sodininkų bendrijų teritorijos kasmet vis tankiau apgyvendinamos, tad infrastruktūra turi tenkinti gyventojų poreikius. Kol tokie dariniai kaip sodininkų bendrijos nėra teisiškai panaikintos, kol būsiu šios savivaldybės politikė, stengsiuosi kaip įmanydama, kad ten gyvenantieji būtų išgirsti, suprasti ir kad iškilusioms problemoms būtų ieškoma sprendimų.

Jau kelis mėnesius dirbu Klaipėdos rajono taryboje, o mano profesinė veikla jau daug metų susieta su sveikata, esu visuomenės sveikatos specialistė. Tai svarbi sritis, nes ne veltui sakoma, kad sveikame kūne – sveika siela.

Mano darbo sfera labai plati. Skatinti sveiką gyvenseną nuo darželio iki garbingos senatvės. Taip pat konsultuoju žmones su įvairiomis priklausomybėmis ir esu licencijuota specialistė vesti privalomuosius pirmosios pagalbos, higienos bei alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus organizmui mokymus. Tikiuosi, kad daugelis mane pažįsta ir yra dalyvavę mokymuose, paskaitose ar gavę konsultaciją.

Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema yra nuolat pertvarkoma. Nebūtų nieko keista, jei, įgyvendinant naujus planus, nebūtų griaunama tai, kas sukurta. Blogai, kad visa Lietuva negali gydytis uni-

versitetų ligoninėse, kad gyvenančiam kaime arba mažame mieste eiliniam piliečiui medicinos pagalba tapo sunkiai prieinamu prabangos dalyku. Turime tai keisti, todėl privalome, vykdant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo bei paslaugų pertvarkos pokyčius, užtikrinti bazinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą savo savivaldybės gyventojams. Reikia atnaujinti įstaigą ir medicininę įrangą.

Pokyčių reikia ir sveikatos priežiūros organizavimo sistemai. Plėtoti sveikatos infrastruktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą. Manau, kad reikia stiprinti pirminės sveikatos priežiūros komandas,

sudarant paskatas į šeimos gydytojo komandą įtraukti daugiau slaugytojų, kineziterapeutų, burnos higienistų, gyvensenos medicinos specialistų ir kt., kad būtų efektyviau vykdomos sveikatos patikros programos, padedama koreguoti gyvensena. Tikiuosi glaudaus bendradarbiavimo su šeimos gydytojų komanda valdant Klaipėdos rajono gyventojų lėtines neinfekcines ligas. Vienu iš pagrindinių pirminės sveikatos priežiūros stebėsenos rodiklių turėtų būti išvengiamų hospitalizacijų skaičiaus mažėjimas. Bet sveikata tik nedidele dalimi priklauso nuo tradicinės sveikatos priežiūros sistemos. Daug didesnę įtaką žmogaus sveikatai turi paties žmogaus elgsena, žalingų ar sveikatą tausojančių įpročių buvimas, aplinkos tarša, ﬁziniam aktyvumui palanki infrastruktūra, sveikatai palankus maistas. Pritariu tam, kad

Nors esu politikė, daug kas palinguoja galva išgirdęs, kad politikoje ieškau moralės. Bet juk ne veltui sakoma, kad visi pokyčiai prasideda nuo savęs, todėl savo pavyzdžiu stengiuosi įrodyti, kad ir politika gali būti morali. Tai nėra lengva, todėl reikia komandos – panašiai mąstančių žmonių.

Aš esu tas žmogus, kuris tiki, jog komanda turi būti vieninga kaip kumštis, turi ieškoti kompromisų sunkiais klausimais, turi padėti vieni kitiems, turi džiaugtis bet kurio nario pasiekimais. LVŽS – tai komanda, kuri nesivelia į skandalus, nes svarbiau girtis savais darbais, nei badyti pirštu į kitų neatliktas užduotis ar klaidas, kuriai svarbu darbas, o ne patyčios iš oponentų, ko nevengia kiti.

Tradicinė šeima, smurto ir alkoholio prevencija, nepakantumas korupcijai, rūpestis žmonėmis bei pagarba visiems – tiek jaunam, tiek senam – tai LVŽS vertybės, kurios svarbios ir man. Tikiu, kad su šia komanda mes galime nuveikti labai daug ir ne tik dėl sodininkų bendrijų, bet ir dėl visų rajono gyventojų. Čia matau lyderystės pasidalijimą, pagarbą ir įsiklausimą į visų nuomones. Matau, kad šią komandą veda patikimas ir didžiulę politinę patirtį turintis žmogus – dabartinis meras Bronius Markauskas. Tikiu, kad tokio lyderio ir tokios politinės komandos reikia mūsų rajonui, nes tik taip galime keistis ir išlikti geriausiais.

reikia diegti sveikatai palankios mitybos principus ugdymo įstaigose.

Manau, kad sveikatai palankaus maisto gamybos turėtų būti mokoma technologijų pamokose, nes tik išmokus tokį maistą pasigaminti atsiranda tikimybė, kad jis taps šeimų sveiko gyvenimo įpročiu. Taip pat ir pačiose ugdymo įstaigose maistas privalo būti palankus sveikatai. Kiekvienoje ugdymo įstaigoje turi būti diegiami atsakingo maisto naudojimo, nešvaistymo ir kiti principai, kuriuos padeda įgyvendinti „švediško stalo“ pavyzdžiu grįstas maitinimo organizavimas. Tikiuosi, kad Klaipėdos rajono ugdymo įstaigose tai bus įgyvendinta.

Dalyvauju savivaldos rinkimuose, nes noriu prisidėti prie sveikatos politikos įgyvendinimo savivaldybėje. Manau, kad mano nuostatos atitinka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politinę veiklą, kuri grindžiama vertybine politika – gerovės visiems Lietuvos žmonėms siekimu, tradicinės šeimos, lietuvybės, kultūros tradicijų, gamtos puoselėjimu. LVŽS, priešingai nei dabar valdančiojoje daugumoje esančios partijos, pabrėžia

tradicinę šeimą, kuriai valstybė turi užtikrinti visus reikiamus resursus vystytis ir augti, mokytis ir dirbti, būti sveikiems ir saugiems, gyventi švarioje aplinkoje.

LVŽS yra tvirtai įsitikinusi, jog tam, kad valstybė būtų stipri, būtina įtvirtinti pamatinį gėrį – saugoti žmogaus gyvybę ir sveikatą, užtikrinti tvarų sambūvį su gamta, puoselėti darnią šeimą ir bendruomenę, kurti tvarią ekonominę ir skaidrią politinę aplinką. Pati esu mama, todėl mano pagrindinės vertybės – šeima ir vaikai. O ir pats gyvenimas man yra vertybė. Tai mano sukurtas gyvenimas, kuris aprėpia tiek materialius dalykus,

tiek dvasinius. Taip pat ir mano nuostatos, kuriomis vadovaujuosi gyvenime.

Prašau kreiptis į mane visais sveikatos stiprinimo klausimais. Visada suteiksiu konsultaciją, o visus Klaipėdos rajono gyventojus kviečiu dalyvauti Klaipėdos r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro renginiuose.

Baigti noriu citata – „Sveikata taip pranoksta visas kitas gyvenimo gėrybes, kad visai sveikas skurdžius yra laimingesnis už ligotą karalių“ (A. Šopenhaueris).

Sakoma, kad skaičiai nemeluoja, o jie, jei kalbėsime apie Klaipėdos rajono augimą, tikrai įspūdingi. Kasmet jį savo namais pasirenka po 2–3 tūkstančius žmonių, dažniausiai tai jaunos šeimos. Esame sparčiausiai augantis rajonas šalyje ir prisipažinsiu, kad mane tas labai džiugina. Reiškia, kad šeimos vertina ir mato tuos pokyčius, kurie vyksta pastaruosius ketverius metus.

Pati esu mama, šiuo metu esanti motinystės atostogose, nes auginu du mažus vaikučius ir tikrai matau permainas, kurios yra itin aktualios tokioms šeimoms kaip mano. Juk šeima yra didžiausia mūsų vertybe, tik jos dėka mes tapome tuo, kas esame dabar. Todėl man svarbu, kad mano vaikai irgi turėtų patogią vaikystę. Be abejonės, daug kas priklauso ir nuo mus supančios aplinkos, valdžios priimamų sprendimų ir kitų dalykų.

Todėl ateina metas, kai supranti,

kad laikas pačiai pasirūpinti savo šeimos, savo vaikų, savo bendruomenės, rajono žmonių dabartimi ir ateitimi. Tas laikas turbūt pats geriausias, nes mokslai baigti, šeimos gerove pasirūpinta, o jaunystė dar leidžia visas jėgas ir šviesias mintis panaudoti maksimaliai. Panaudoti ne tik savo, bet ir aplinkinių žmonių gerovei.

Nuo vaikystės dalyvauju visuomeniniame gyvenime. Gyvendama Kvietiniuose buvau įkūrusi jaunimo klubą ,,Dada“, kuris išjudino ne tik jaunimą, bet ir vyresnius bendruomenės gyventojus, pagyvino tuo metu apsnūdusį kaimo gyvenimą. Vos tik apsigyvenau Vėžaičių miestelyje, su malonumu įsijungiau ir į čia gyvuojančios bendruomenės veiklą. Noriu ir tikiuosi savo darbu ir pasiūlymais kartu su Vėžaičių bendruomenės nariais padaryti mūsų gyvenvietę klestinčią ir dar geresnę, dar patrauklesnę gyventi.

Aš suprantu, kad vien visuomeniniu darbu nepakanka pasiekti pačių geriausių mūsų rajono rezultatų. Svarbūs sprendimai, kurie lemia projektų sėkmę, gaunamas ﬁnansavimas bendruomenėms priklauso nuo politikų. Todėl labai svarbu, kad į Klaipėdos rajono tarybą išrinkti politikai pažinotų mūsų rajoną, mūsų žmones. Žinotų, ko labiausiai reikia, kuo gyvena ir kvėpuoja bendruomenės, žmonės.

Aš jau šešerius metus esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė. Partijos, kurios dėka pastaruosius ketverius metus mūsų rajone vyko ženklūs pokyčiai. Pajudėjo tokie projektai kaip, pavyzdžiui, Vėžaičių viešųjų erdvių sutvarkymas ar dvaro sodybos šiaurinių vartų rekonstrukcija. Ir čia kalbame tik apie Vėžaičius, bet pokyčiai matomi visame rajone. Tikiu, kad LVŽS bendruomenė yra pajėgi pakeisti rajono veidą į gera. Tikiu, kad rajonui reikalingi sprendimai gali būti priimami greičiau ir atsakingiau. Aš už teisingą ir sąžiningą politiką, kuri tarnautų visiems rajono žmonėms.