Panevėžys Tau!

PANEVĖŽYS

TAU!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėzio miesto skyriaus informacinis leidinys Nr. 2 | 2023 m. vasaris

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

Mieli panevėžiečiai,

artėja 2023-iųjų savivaldos rinkimai. Tai metas, kai miestui rinksime naują vadovą ir jo komandą. Kiekvienas iš mūsų turime savo miesto viziją, žinome kokio šeimininko miestui reikia, ko iš jo tikimės ir kokia komanda gali išpildyti mūsų lūkesčius.

Esu Jūsų kandidatas į Panevėžio miesto merus. Į šiuos rinkimus einu užtikrintai žinodamas ko siekiu ir ką galiu duoti žmonėms. Panevėžyje gimiau, užaugau, mokiausi ir brendau kaip asmenybė. Mano kelias į politiką buvo nuoseklus ir tendencingas. Nors dar esu pakankamai jaunas, tačiau turiu jau nemažai politinės patirties. Pirmuosius aktyvius žingsnius žengiau kaip mero, Seimo narių patarėjas, vėliau tapau miesto tarybos nariu, vicemeru, o itin nelengvu Lietuvai metu teko eiti ir mero pareigas. Jūsų pasitikėjimo sulaukiau per praėjusius Seimo rinkimus, kuomet buvau išrinktas Jūsų atstovu Seime. Savo patirtį praturtinau tapęs ir šešėlinės Vyriausybės Ekonomikos ir inovacijų ministru.

Sukaupęs neįkainojamos patirties, dabar esu pasiruošęs tapti miesto vadovu.

Panevėžiui reikia jaunatviško, veržlaus, atviro, o svarbiausia – skaidraus mero. Miesto vadovas negali užsidaryti nuo bendruomenės. Tik atvirumas, bendravimas su visais miesto gyventojais ir yra tas tiesiausias kelias į bendrų sprendimų paieškas ir rezultatus. Miesto taryboje labai svarbi ir stipri mero komanda, kad interesų grupės negalėtų nulemti miesto plėtros krypčių. Politikų sprendimai turi atspindėti miesto bendruomenės valią, o tai ypatingai gerai suprantama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) komandai.

Panevėžys yra tradicines vertybes, tautines tradicijas gerbiantis ir puoselėjantis

BALSAVIMO PAVYZDYS

2023 m. kovo 5 dieną ateikite balsuoti ir rinkimų biuletenyje:

kryžiuku pažymėkite LVŽS sąrašo numerį 12;

į langelius įrašykite penkių Jums patinkančių kandidatų numerius;

miestas. Tai visiškai sutampa su LVŽS požiūriu. Mūsų prioritetai yra tradicinės šeimos, lietuvių kalbos išsaugojimas, pagarba kitokią nuomonę turinčiam. Seime neleidome dekriminalizuoti narkotikų, vaikams turėti galimybę be tėvų sutikimo pasikeisti lytį, stengiamės išsaugoti tradicinės šeimos sampratą. Opozicijoje tai padaryti nėra lengva, todėl turėti daugumą ir yra labai svarbu. Įvertindamas visuomenės senėjimą, labai stengiuosi Panevėžyje išlaikyti jaunimą. Noriu, kad jaunoji karta domėtųsi mokslu, suprastų jo naudą, kad siektų aukštojo mokslo mūsų mieste ir su savo žiniomis liktų gyventi, dirbti ir kurti šeimas. Džiaugiuosi, jog mano įdėtos pastangos į modernių technologijų centro STEAM atsiradimą Panevėžyje prisideda prie jaunos kartos pažinties su mokslo inovacijomis, jų vystymosi ir tobulėjimo. Esu ryžtingas ir konkretus žmogus. Nesišvaistau pažadais. Puikiai suprantu, jog kartą nuvylus, antros galimybės jau gali ir nebebūti.

Esu pasiruošęs dirbti kiekvienam miesto gyventojui, šeimoms, bendruomenėms. Sieksiu būti kiekvieno panevėžiečio meru –nuo naujagimio iki senjoro, dėmesingas ir pasiekiamas kiekvienam. Esu už naują kokybę, atvirumą, skaidrumą ir visų miesto gyventojų bendrystę, kuriant patogų, jaukų miestą jame gyvenantiems ir atvykstantiems svečiams.

Tad kviečiu visus kovo 5 dieną ateiti į rinkimus. Paraginkime draugus, kaimynus, nes pokyčiai prasideda tik tuomet, kai tai darome visi kartu.

Nuoširdžiai Jūsų, Deividas Labanavičius kandidatas į Panevėžio miesto merus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio miesto skyriaus informacinis leidinys 2

LVŽS Panevėžio miesto skyriaus programa PANEVĖŽYS – TAU!

Panevėžys – darniai valdomas miestas

1. Panevėžiečių poreikius atitinkančio biudžeto sudarymas ir skaidrus biudžeto bei miesto ūkio valdymas: biudžetas formuojamas atsižvelgiant į tarybos narių teikiamus pasiūlymus, savivaldybės kuruojamų sričių ir įstaigų poreikius, atsisakant ar ribojant neprioritetinių paslaugų įsigijimą, siekiant atliepti svarbiausius prioritetinius poreikius.

2. Gyventojų, bendruomenių, organizacijų įtraukimas į sprendimų inicijavimo ir priėmimo procesus: organizuosime svarbiems klausimams spręsti tiesiogines gyventojų, bendruomenių apklausas, sudarydami sąlygas išreikšti savo nuomonę ir lūkesčius.

3. Nepotizmo ir korupcijos netoleravimas, vieša inicijuojamų ir priimamų sprendimų bei informacijos sklaida: sprendimų viešinimas garantuos skaidrų problemos iškėlimo, sprendimo radimo ir faktinio jo atlikimo skaidrumą. Nulinė tolerancija korupcijai ir nepotizmui – sėkmingos valdysenos pagrindas.

Panevėžys – įsikūrimui patrauklus miestas

1. Išskirtinis dėmesys jaunimui ir jaunoms šeimoms, skatinant kurtis ir gyventi Panevėžyje: jaunimo pagal specialias programas skatinimas įsigyti paklausias Panevėžyje profesijas, padėti jiems persikvalifikuoti, jauniems specialistams suteikti savivaldybės būstus su teise išsipirkti, mokestinės lengvatos bei nuolatinis paslaugų paketas įvertinus savivaldybės biudžeto galimybes.

2. Draugiškos šeimoms aplinkos kūrimas, parama vietos iniciatyvoms: vis mažėjant jaunimo Panevėžyje skaičiui, bus siekiama kuo daugiau jaunimo išlaikyti Panevėžyje, skatinti juos kurti šeimas, suteikti pirmąjį būstą ir skatinti įsikurti ir likti gyventi Panevėžyje, darbovietėse sudarant sąlygas dirbti kartu su vaikais, žaidimo ir sporto aikštelių plėtra, nemokamas viešasis transportas.

3. Išskirtinis dėmesys jautrioms visuomenės grupėms, specifinės aplinkos kūrimas ir visuotinis įtraukumas: neįgalieji, senjorai, asmenys, kuriems reikia pagalba taip pat turi teisę būti įtraukti į miesto gyvenimą, tad jų veiklos poreikis iš esmės nulemtas jų intereso turi būti patenkintas sukuriant jiems patogią aplinką judėti, ilsėtis, pramogauti.

Panevėžys – verslus miestas

1. Smulkaus verslo kūrimo ir vystymo skatinimas: smulkaus verslo kūrimas bei plėtra gali būti subsidijuojama iš savivaldybės biudžeto bendradarbiaujant su Panevėžio verslininkais ir dalinantis patirtimi bei informacija, siekiant užpildyti veiklos nišas ir patenkinti verslo bendruomenės ir bedarbių poreikius.

2. Ekonominės veiklos įvairovės Panevėžyje skatinimas, išskirtinį dėmesį skiriant socialiai atsakingam versliu: socialiai atsakingas verslas sukurs sąlygas socialiai pažeidžiamiems asmenims įsitraukti į veiklą įvertinant jų galimybes vykdyti veiklą, proporcingai nemažinant pajamų.

3. Bendradarbiavimo su Smulkaus ir vidutinio verslo asociacija stiprinimas ir verslo atstovų įsikūrimo Panevėžio LEZ aktyvinimas, infrastruktūros plėtra, vietos rinkliavų peržiūra: kuo geresnė miesto finansinė padėtis, tuo gausiau jame nori kurtis stambaus kapitalo įmonės, tuo geresnės darbo vietos kuriamos ir tuo daugiau GPM surenkama į biudžetą, dėl ko miestas gali leisti gyventojams ir svečiams teikti daugiau viešųjų paslaugų, suteikti daugiau galimybių.

Panevėžys – besimokantis miestas

1. Aukštojo mokslo įstaigų Panevėžyje plėtra, skatinant jaunimą likti studijuoti ir savarankiškai įsikurti Panevėžyje: vykdomos derybos su aukštosiomis mokyklomis dėl platesnio srities aukštojo išsilavinimo įgijimo galimybių.

2. Visos dienos mokyklos įgyvendinimas ir vaikų, paauglių, jaunimo bei senjorų veiklos sinergijos skatinimas, 3-ojo amžiaus universiteto, Aukštaitijos savišvietos akademijos, įvairių draugijų ir asociacijų veiklos aktyvinimas ir rėmimas pagal atskiras programas, skatinant senjorų ir neįgaliųjų saviraišką: sudarymas sąlygų po pamokų vaikams gauti neformalaus švietimo paslaugos jų mokyklose, į veiklas įtraukti ir suaugusiuosius.

3. Profesinio orientavimo nuo mažų dienų skatinimas, profesinio ir aukštojo mokslo propagavimo aktyvinimas, specialių konferencijų ar kitų renginių profesijoms pristatyti mokymosi įstaigose rėmimas: siekiant vaikus supažindinti su kuo platesniu profesijų ratu, siekiant sudaryti sąlygas jiems kuo anksčiau pasirinkti galimą studijų kryptį, numatomas glaudus švietimo, valstybinių institucijų bei verslo bendradarbiavimas bei pastovi vaikų įtrauktis.

Panevėžys – kultūros miestas

1. Kultūros, meno, edukacijų, gyventojų saviraiškos projektų iniciatyvų ir vystymo skatinimas: bus atsižvelgta į kultūros, meno, edukacijų, saviraiškos projektų kuriamą naudą, todėl numatoma skirti lėšas, patalpas, inventorių saviraiškos projektų vystymui.

2. Kūrybinių stipendijų miesto menininkams ir Panevėžiečio kultūros paso įsteigimas: kultūra yra labai svarbus laimingų gyventojų užtikrinimo instrumentas. Todėl sieksime renginius, spektaklius ir koncertus padaryti nemokamais, miesto menininkus skatinsime kurti ir plėsti savo vardo žinomumą.

3. Gabaus jaunimo poreikių tenkinimas, skiriant stipendijas už puikų mokymąsi, kūrybiškumą bei iniciatyvumą: moksleivių ir studentų skatinimas gerai mokytis, mero stipendijos įsteigimas, įvairiapusis motyvavimas pasilikti ir įsikurti Panevėžyje.

Panevėžys – socialiai atsakingas miestas

1. Savanorystės ir visuomenei naudingos veiklos skatinimas ir iniciatyvų rėmimas: savivaldybės biudžeto lėšomis skatinama savanorystė bei mecenatystė, pagalbos jos stokojantiems teikimas.

2. Vietos bendruomenių bendradarbiavimo skatinimas ir prasmingo laisvalaikio praleidimo galimybių plėtra: bendradarbiaudamos bendruomenės identifikuos jų poreikius, galės keistis patirtimi ir įgyti naujos, praleisti laisvalaikį skirtingose aplinkose, ir skirtingu turiniu, dalintis patirtimi su kitais miestais, šalimis, bendruomenėmis.

3. Nemokamas viešasis transportas Panevėžyje bei jo prieigose: atsižvelgiant į kitų savivaldybių sėkmingą patirtį - nemokamas viešasis transportas sudarys sąlygas patogiai keliauti tiek Panevėžio mieste, tiek prieigose. Paskatins gyventojus persėsti iš asmeninių automobilių į viešąjį transportą, taip sumažinant spūstis, oro mieste taršą.

Panevėžys

– sveikas miestas

1. Aktyvios ir sveikos gyvensenos skatinimas, plečiant dviračių takų tinklą, sporto ir vaikų žaidimo aikštelių plėtra, organizuojant nemokamas viešas sporto treniruotes: sportas gryname ore vienas iš pagrindinių veiksnių, padedantis išlikti gyventojams sveikais ir laimingais. Bet kokių aktyvių sporto veiklų tinklo plėtra leis šiuos tikslus pasiekti, skatins sveikesnio gyvenimo būdo pasirinkimą, prevencinę veiklą prieš rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą.

2. Aukštesnio kokybės lygio sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas bei medicinos specialistų prieinamumo gerinimas, mažinant eiles poliklinikose bei ligoninėse: vis didėjančių eilių prie gydymo įstaigų klausimus gali išspręsti pasitelkus į pagalbą verslo atstovus, jaunimą, kuriems galima pavesti atlikti tam tikras funkcijas, dėl kurių gali diversifikuotis gydymo įstaigų veikla, nesudėtingas paslaugas teikiant pvz. šalia gyventojų namų atidarant šeimos gydytojų kabinetus ar mobiliojoje laboratorijoje.

3. Ilgalaikės slaugos ir ilgalaikės globos paslaugų tinklo plėtra: sparčiai senstanti visuomenė diktuoja globos namų madas – jiems norisi praleisti laiką tarp bendraminčių, todėl reikalinga rasti sprendimus ir apgyvendinti pagalbos stokojančius asmenis ilgalaikiuose slaugos ir globos namuose, juos įkuriant atnaujintuose viešuosiuose ar privačiuose pastatuose.

Panevėžys – saugus miestas

1. Saugios kaimynystės programos diegimas: saugios kaimynystės programa padeda policijos pareigūnams sumažinti vagysčių, įsilaužimų, vandalizmo bei sukčiavimo atvejų skaičių ir netgi mažina Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičių. Teigiamas saugios kaimynystės poveikis pastebėtas komercinėse teritorijose, mokyklose ir bažnyčiose. Nusikaltimai retai įvykdomi tik vienoje vietoje, o dažniau keliauja iš vienos teritorijos į kitą. Saugios kaimynystės grupių steigimas teritorijose, kur šiuo metu įvyksta mažiau nusikaltimų, užtikrina, kad jų nepadaugės ir ateityje. Suteikia informacijos apie įvykdytus nusikaltimus. Turėdami daugiau konkrečios informacijos apie netoli jų gyvenamosios vietos įvykdytus nusikaltimus gyventojai įrengia technines namų apsaugos ir asmens saugumo priemones (signalizacijas, vaizdo kameras, seifus ir pan.) ir laiku pasirūpina savo turto saugumu. Naudojamos nusikaltimų prevencijos priemonės sumažina nusikaltėlių galimybes įvykdyti nusikaltimą arba leidžia iš viso jo išvengti. Saugios kaimynystės programa leis sumažinti policijos pareigūnams tenkantį krūvį.

2. Slėptuvių ir kolektyvinės apsaugos statinių bei priemonių peržiūrėjimas, tvarkymas ir įrengimas: karo bei pandemijų akivaizdoje svarbu inventorizuoti kolektyvines slėptuves, įvertinus jų būklę, ją pagerinti ir informuoti visuomenę apie jų buvimo vietas. Instruktuoti gyventojus apie jų elgesį ekstremalios padėties atveju ir būtinus atlikti veiksmus.

3. Nemokamų pirmosios medicinos pagalbos kursų organizavimas bei automatinių išorinių defibriliatorių tinklo plėtra mieste: savivaldybės biudžeto lėšomis bendradarbiaujant su švietimo bei medicinos paslaugas teikiančiomis įstaigomis neatlygintinas gyventojų švietimas pirmosios medicinos pagalbos klausimais, leis greičiau ir efektyviau padėti į sveikatos problemų verpetą įsisukusiems gyventojams, tiek tais atvejais, kai pačių sveikatai grės pavojus, tiek kitų gyventojų atžvilgiu.

Aktyvią politinę veiklą prieš beveik 8-erius metus pradėjęs buvęs Panevėžio miesto vicemeras, o dabar Seimo narys, LVŽS šešėlinės Vyriausybės Ekonomikos ir inovacijų ministras Deividas Labanavičius kandidatuoja į Panevėžio miesto merus. Tad ir pakalbėkime – kodėl sėkmingai dirbantis Seimo narys nori grįžti į gimtąjį miestą ir savo tiesioginį darbą skirti panevėžiečiams? Apie naudingą patirtį Seime ir kokią Panevėžio miesto ateities viziją mato politikas?

– Maždaug prieš 2,5 metų tapote Seimo nariu. Kokie Jums buvo šie darbo Seime metai?

– Išties, pastarieji darbo metai Seime mane praturtino ir kaip asmenybę, ir kaip politiką. Seime kasdien įgaunu neįkainojamos patirties. Kiekvieną dieną turiu galimybę bendrauti su frakcijos kolegomis, tarp kurių ir buvę ministrai, ir komitetų pirmininkai, turintys ir politinės, ir gyvenimiškos patirties. Dirbdamas Seime susiduriu su įvairių sričių klausimais. Tai turtina mano patirtį. Džiaugiuosi, jog mes, kaip partija, įvykdėme savo pažadą – subūrėme šešėlinę Vyriausybę. Ne „popierinę“, o turinčią savo programą, realiai dirbančią ir siūlančią sprendimus. Per šį laikotarpį turėjome daugiau kaip 20 posėdžių. Esu šios šešėlinės Vyriausybės narys – Ekonomikos ir inovacijų ministras. Šias man patikėtas pareigas vertinu kaip didžiulę atsakomybę ir patirtį, kuri pravers man tapus Panevėžio meru. Mūsų šešėlinės Vyriausybės siūlymai galėtų būti didelė pagalba dabartinei Vyriausybei, bet tai jau yra valdančiųjų sprendimas įsiklausyti į mūsų patarimus ar ne.

– Kokie darbo Seime ypatumai labiausiai Jus nustebino? Prie ko priprasti buvo sunkiausia?

– Bene labiausiai Seime nustebino perdėtas intensyvumas. Darbas savivaldybėje ne toks intensyvus. Tarybos ir komitetų posėdžiai per mėnesį vyksta tik vienąkart. Tuo tarpu Seime kas savaitę turime po 2 plenarinius posėdžius, kartą per savaitę vyksta komiteto posėdžiai. Taip pat dirbame ir komisijose. Kasdien sprendžiame gausybę klausimų, todėl nėra lengva į juos visus tinkamai įsigilinti, įsiklausyti. Manau, dėl šios priežasties ne visi įstatymai tobuli. Dalis jų – žmones priešinantys, kuriuos reikia taisyti. Todėl norėtųsi daugiau kokybės. Mano vertinimu, Seimas – tai didelis te

atras, kuriame didžioji dalis klausimų keliama dėl paprasčiausio populizmo. Ypač stebina Seimo senbūviai, kurie bando sau reklamą susikurti aštriomis frazėmis, kandžiais pasisakymais, neretai įžeidžiančiais kolegas. O juk žmonės iš politikų laukia konkrečių sprendimų, jiems reikia gyventi čia ir dabar. Prie pokyčių prisitaikyti nebuvo lengva, nes aš lig šiol darbe vertinu konkretumą – stengiuosi identifikuoti problemą ir surasti jos sprendimo būdus.

– Turite galimybę palyginti darbą savivaldoje ir Seime. Kokius esminius skirtumus įžvelgiate? Kurioje institucijoje dirbdamas jaučiatės naudingesnis ir gyventojams padėti galintis labiau?

– Darbo Seime intensyvumas, posėdžių ir sprendžiamų klausimų gausa apsunkina galimybę įsigilinti, tinkamai išanalizuoti klausimus, o tai lemia kokybės trūkumą. Savivaldybėje sprendžiami daug konkretesni, kasdieniai, taip vadinami ūkiniai klausimai – automobilių stovėjimo aikštelės, šaligatviai, gatvės ir pan. Tuo tarpu Seime aprėpiama visos Lietuvos problematika. Beveik 90 proc. klausimų, kuriuos man pateikia panevėžiečiai, susiję su vietos savivalda ir sprendžiami savivaldybės lygmeniu. Jei miestiečiai nesulaukia dėmesio iš vietos valdžios, kreipiasi į mane ir tikisi, kad Seimo narys problemą išspręs arba padės greičiau išspręsti. Tad būdamas vicemeru ar laikinai eidamas mero pareigas neretai galėdavau daug labiau ir greičiau padėti žmogui, o tai ir yra mano pagrindinis tikslas. Panevėžiečiams aš pasiekiamas visą parą.

– Sprendimas kandidatuoti į Panevėžio miesto merus turbūt ne vieną nustebino. Kas lėmė šį Jūsų apsisprendimą?

– Nemanau, kad mano sprendimas labai nustebino. Tai buvo tendencingas ėjimas link miesto vadovo pareigų. Esu konkretus ir nuoseklus žmogus. Pasirinkęs politiko kelią, pirmiausiai buvau mero patarėju, tada Seimo narių patarėju, miesto tarybos nariu, vicemeru, o susiklosčius aplinkybėms, teko eiti ir mero pareigas, beje, labai atsakingu metu, kai Lietuvoje buvo prasidėjusi pandemija.

Vėliau žmonės išreiškė pasitikėjimą manimi ir tapau Seimo nariu. Sukaupęs neįkainojamos patirties, dabar esu pasiruošęs tapti miesto vadovu. Nesiekiu užimti pareigų, kurioms dar nesu pasirengęs. O kandidatuoti tik dėl pasirodymo – ne mano kelias. Esu įsitikinęs, jog jei vieną kartą žmones nuvilsi, antros galimybės jie gali tau nebesuteikti.

– Turbūt savo apsisprendimu dirbti Panevėžyje labiausiai pradžiuginote šeimą? Juk gyventi ir dirbti toli nuo šeimos nėra lengva? Ar Jūsų sprendimą palaikė žmona, vaikai?

– Taip, su žmona Modesta auginame dvi dukrytes – 10-ies metų Emą ir 6-erių Godą. Pajuokausiu – mergaičių vardus su žmona rinkome trumpus, nes pavardė ilga. Šeima man yra viskas – ir gėrio idilija, ir ramybės oazė. Per tuo metus, praleistus politikoje, tiek žmona, tiek ir vaikai priprato prie intensyvaus mano gyvenimo ritmo. Tad ar dirbant Seimo nariu Vilniuje, ar dirbant vicemeru Panevėžyje, mane matydavo tik vakarais. Tad ir dabar palaiko kandidatuojant į mero pareigas. Žinau, kad jie visada bus šalia, kai po sunkios dienos reikės atramos.

– Kas, Jums tapus meru, Panevėžio mieste turėtų keistis? Kokių darbų imtumėtės pirmiausiai?

– Pirmiausiai ką ketinu padaryti tapęs miesto vadovu, tai atverti savivaldybės duris miestiečiams. Mano tvirtu įsitikinimu, savivaldybė turi būti atvira, kad miestiečiai bet kada galėtų užeiti ar pas miesto vadovus, ar pas norimus specialistus. Nes dabar savivaldybėje įdiegta sistema neleidžia gyventojams patekti vidun be išankstinio susitarimo, t. y. savivaldybės durys būna užrakintos. Tai patogu vadovams, bet tikrai ne miestiečiams. Antra – jau pradėjau konkrečius veiksmus ir ta kryptimi eisiu toliau – sieksiu aukštojo mokslo perspektyvos Panevėžyje. Man, tikram panevėžiečiui, itin apmaudu, jog penktas pagal dydį miestas Panevėžys negali didžiuotis universitetinio išsilavinimo pasirinkimo galimybe. Dėl to jaunimas nelieka mūsų mieste, išvažiuoja studijuoti į didmiesčius. Privalu stiprinti aukštojo mokslo lygį ir pasiekiamumą mūsų mieste. Turint gerai paruoštus ir reikiamus specialistus įmonės galės mokėti didesnius atlyginimus, o žmonės bus suinteresuoti gyventi mūsų mieste ir kurti šeimas. Dar vienas mano tikslas – sudaryti palankias sąlygas įsigyti pirmąjį būstą trūkstamiems specialistams pritraukti. Pagal dabar galiojantį įstatymą jaunimui suteikiama valstybės subsidija pirmajam būstui įsigyti, tačiau prie

šio projekto gali prisidėti ir savivaldybė, iš savo pusės pridėdama pusė subsidijuojamos sumos. Taip būtų galima į miestą pritraukti trūkstamų specialistų, pavyzdžiui, medikų, pedagogų, inžinierių ir pan. Dar viena problema, kurią būtina spręsti nedelsiant – automobilių parkavimas daugiabučių kiemuose. Sprendimą matau kvartalinės renovacijos pagalba. Tai leistų padidinti ne tik stovėjimo aikšteles daugiabučių kiemuose, bet ir patogiai suplanuoti žaidimų aikšteles, šaligatvius, apšvietimą. Turiu programoje ir daugiau išsikeltų tikslų, tokių kaip nemokamas viešasis transportas, sporto aikštelių plėtra, panevėžiečio kultūros pasas, kuris leistų aplankyti tam tikrus renginius nemokamai ir kt.

– Ir pabaigai – kodėl panevėžiečiai miesto raktą turėtų patikėti būtent Jums? Kokią matote Panevėžio ateities viziją?

– Panevėžio miestui reikia jauno, dėmesingo, skaidraus mero. Miestas turi tapti ne skandalų, bylų, o progreso pavyzdžiu. Meras negali užsidaryti nuo bendruomenės. Atvirumas, bendravimas su miesto gyventojais ir sprendimai, kurie atitinka bendruomenės interesus ir lūkesčius yra tas kelias, kuriuo aš pasiruošęs eiti. Panevėžys yra tradicinių vertybių, tautinių tradicijų miestas, o tai absoliučiai sutampa su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos požiūriu. Mano sukaupta Panevėžio vicemero, laikinai einančio mero, Seimo nario patirtis leidžia plačiau matyti ir įžvelgti, ką galima mieste padaryti kitaip. Suprantama, jog išoriškai gražus miestas yra malonus akiai, tačiau miesto širdis visgi yra miestiečiai. Gyventojai turi būti išklausomi, girdimi ir jie turi žinoti, kad iškilus problemai, miesto vadovų durys bus atviros ir jie su savo problemomis neliks vieni. Miestiečiams turi būti patogi ir infrastruktūra, ir prieinamos paslaugos. Todėl turime auginti savo miestą, skatinti jaunimą mokytis ir likti dirbti, gyventi ir kurti šeimas Panevėžyje. Ir tik visi drauge, gražioje bendrystėje sukursime miestą, kuriame galėsime jaustis lyg savo namuose, kuriame bus saugu ir gera kiekvienam.

Dėkoju už pokalbį

Deividas Labanavičius: „Panevėžiečiams aš pasiekiamas visą parą“

Deividas LABANAVIČIUS, LVŽS kandidatas į Panevėžio miesto merus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio miesto skyriaus informacinis leidinys

Komanda, su kuria nors ir į Pasaulio kraštą!

Kovo 5 d. rinksime naują Panevėžio miesto savivaldybės merą bei tarybos narius.

Džiaugiuosi, kad susibūrėme į rimtai nusiteikusią, jaunatviškai veržlią, patirties gausa praturtintą ir idėjų bei drąsos kupiną komandą.

Taip, apie atsinaujinimą ar permainas deklaruoja daugelis. Mes nedeklaruojame – mes ateiname ir atnešame energijos impulsą bei teigiamo pokyčio bangą! Ir, žinoma, pozityvą.

O Jus – kviečiame ateiti balssuoti! Mūsų sąrašo Nr. 12 Iki susitikimo! Nuoširdžiai Jūsų Deividas Labanavičius, kandidatas į Panevėžio miesto savivaldybės merus

Esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė, nes partijos nuostatos atitinka mano vertybes – puoselėti tradicinę šeimą, papročius, kultūrą, tautinę tapatybę. Mano asmeninė misija tapus Tarybos nare –vadovautis Panevėžio miesto gyventojų sveikatos ir tvarios aplinkos poreikiais, priimant sveikatos saugą ir sveikatos paslaugų prieinamumą bei kokybę gerinančius vietos savivaldos sprendimus.

Panevėžys yra sparčiai senstantis miestas – didėja vyresniojo amžiaus žmonių skaičius. Šių žmonių poreikiai vis labiau susiję su sveikatos paslaugų kokybe ir įvairove, sveika aplinka, sveikatos palaikymu ir stiprinimu. Būtent šioje srityje dar reikia labai daug ką nuveikti. Reikia plėtoti ir sveikos šeimos idėją, nes sveika šeima – sveikos visuomenės pagrindas. Mano patirtis sveikatos srityje padės realizuoti būtinus pokyčius mūsų mieste.

Taip pat sieksiu, kad Panevėžys įsitrauktų į Pasaulio sveikatos organizacijos Sveikų miestų judėjimą, įsipareigodamas kurti palankią sveikatai urbanistinę aplinką, daugiau investuoti į žmonių sveikatą, jų fizinį aktyvumą bei atsakingai valdyti iškeliant sveikatą kaip vertybę kiekvienoje politikos srityje.

Kandidatuoti į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą turiu tvirtą šeimos, artimųjų, draugų, kolegų palaikymą.

Nesu abejinga Panevėžio miesto politiniam, ir ne tik, gyvenimui, seku priimamus vietos politikų sprendimus, kurie ne visada būna suprantami – kartais atrodo, kad sprendimų priėmėjams pritrūksta praktinės patirties. Esu įsitikinusi, kad būdama Tarybos nare galėsiu tinkamai ir naudingai Panevėžio miesto visuomenei pritaikyti turimą daugiametę praktinę pa-

Marius Verbiejus: „Darom. Kas, jei ne mes?“

Mąstau, kodėl mes mokame susitelkti ir padaryti didelius darbus. Kodėl akcija „Darom“ negali vykti nuolat ir ne tik gamtosaugos klausimais. Dar vaikystėje svajojau, kad būdamas statybos ar transporto inžinieriumi galėčiau prisidėti prie savo gimtojo miesto infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo. Dėl to universitete pasirinkau inžinerijos mokslų pakraipą. Nagrinėjau, analizavau, vertinau daugelį Panevėžio mieste vykdytų statybos ir plėtros projektų bei jų techninę dokumentaciją. Esu įsitikinęs, kad tapęs Savivaldybės tarybos nariu galėčiau dar geriau išnaudoti savo potencialą atsinaujinančio Panevėžio labui. Matau būtinybę tęsti pradėtus darbus. Man rūpi, kad šiuo metu vykdomi ir būsimi miesto atnaujinimo projektai ir darbai būtų įvykdyti sklandžiai, kokybiškai ir laiku. Panevėžys turi visas galimybes tapti svarbiu logistikos centru Lietuvoje ir išnaudoti savo geografinę padėtį. Šiai vizijai didelės įtakos turės ir „Rail Baltica“ projektas. Europinio standarto greitojo geležinkelio vėžė nuo Kauno iki sienos su Latvija turėtų driektis pro Panevėžį. Čia numatyta nauja geležinkelio stotis ir planuojamas logistikos centras.

Esu buvęs neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi. Aktyviai dalyvauju „Darom“ aplinkos tvarkymo talkose Panevėžyje. Savo pomėgiu nardyti talkų metu esu prisidėjęs prie mies-

Kandidato nr. 2

tirtį visuomenės sveikatos srityje ir gebėsiu įtikinti kolegas Taryboje naujai pažvelgti į sveikatos iššūkius ir jų pirmaeiliškumą spręstinų miesto problemų kontekste. Siekdama įgyvendinti numatytus tikslus, sutelksiu bendradarbiavimui savivaldą, gyventojus, socialinius partnerius, visuomenines organizacijas, sveikatos priežiūros įstaigas, miesto bendruomenes, žiniasklaidą.

Nuo 1983 m. – esu panevėžietė. 1986 m. pradėjau dirbti VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Vėliau, dirbdama studijavau Klaipėdos universitete ir įgijau Visuomenės sveikatos bakalaurą. 2009–2015 m. dirbau Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure sveikatos priežiūros, o vėliau visuomenės sveikatos stiprinimo specialiste. Nuo 2015 metų dirbu Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure, visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja (iki 2017-02-07), visuomenės sveikatos stiprinimo specialiste.

Mano asmeninės savybės, moraliniai principai man padėjo pasiekti pripažinimo visuose mano darbuose. Kiekvieną darbą dirbu atsakingai ir kruopščiai, įsigilindama į veiklos sritį, kurią kuruoju. Visada iškeliu sau aukštus tikslus ir gebu juos realizuoti. 2018 m. pripažinta „Metų specialistu“, taip pat man įteiktos LR Sveikatos apsaugos ministro, Panevėžio miesto mero padėkos.

Darbinę veiklą visuomet papildau visuomenine veikla. Esu Panevėžio švietimo centro neformalaus suaugusiųjų švietimo koordinacinės grupės pirmininkė, Pagražinkime Lietuvą (Panevėžio skyrius) draugijos narė, Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojų profesinės sąjungos pir-

LVŽS

mininkė, Panevėžio II-osios darbo ginčų komisijos narė (Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Propaguoju aktyvų ir įvairų laisvalaikį: važinėju dviračiu, vaikštau su šiaurietiškomis lazdomis, visos šeimos pomėgis – plaukimas baidarėmis. Domiuosi kelionėmis ir pati keliauju po Lietuvą, kitas šalis, se -

to vandens telkinių valymo. Labai svarbu suprasti, kad tai, ką išmetame į gamtą, nesvarbu kokio pavidalo, grįžta mums atgal per maistą, orą, vandenį, nors vizualiai to ir nematome.

Todėl aš, Marius Verbiejus, Jūsų kandidatas į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą, kviečiu –DAROM! Kas, jei ne mes, kada, jei ne dabar. Man keturiasdešimt septyneri metai. Gimiau, užaugau ir baigiau mokslus Panevėžyje. Dirbant darbų vadovu AB „Panevėžio keliai“, man vadovaujant pastatytas objektas yra Šiaurinė gatvė, rekonstruotos Stetiškių ir Liublino gatvės, rekonstruoti Kultūros ir poilsio parko pėsčiųjų ir dviračių takai. Prieš tai daug metų dirbau viename iš AB „Panevėžio statybos trestas“ filialų. Šiuo metu dirbu projektų vadovu UAB „Švykai“, įgyvendinu didelį projektą Rokiškio mieste.

Esu darbštus ir tvarkingas žmogus, neabejingas aplinkai, žmonių poreikiams. Todėl, manau, sugebėčiau kompetentingai ir oriai atstovauti Panevėžio miesto gyventojų interesams. Kartu su žmona Inga auginame dvi dukrytes Vytę ir Ievą.

Kauno technologijų universiteto Panevėžio institute baigiau Statybos inžinerijos bakalauro bei Transporto inžinerijos magistro studijas. Esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

Kandidatės nr. 3

miuosi idėjų. Myliu savo šeimą ir darbą, gerbiu žmones, todėl mano darbas neatsiejamas nuo laisvalaikio, dalyvaujant ir savanoriaujant miesto bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įvairiuose renginiuose.

Kelyje į aukščiau minėtų tikslų sveikatos srityje įgyvendinimą tikiuosi jūsų palaikymo, nes sveikata – prioritetas Nr. 1.

Marius VERBIEJUS, LVŽS kandidatas į Panevėžio miesto tarybą

Ala KUZMIENĖ,

kandidatė į Panevėžio miesto tarybą

Ala Kuzmienė: prioritetas visur ir visada – sveikata!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio miesto skyriaus informacinis leidinys

Sandra Razminė: Panevėžys – Tau!

Aš Sandra Razminė – Jūsų kandidatė į Panevėžio miesto tarybą. Esu gamtos mokslų magistrė, šiuo metu aktyviai gilinu žinias švietimo ir pedagogikos srityse, esu paramos fondo “Švieskime vaikus” savanorė. Su vyru Audriumi prieš keletą metų iš emigracijos grįžome į Panevėžį ir čia laimingai auginame dukrą. Jau studijuodama domėjausi pilietinėmis iniciatyvomis, istorija ir politika, o nuo 2019 metų politikoje dalyvauju aktyviai- dirbu LR Seimo nario D. Labanavičiaus patarėja. Kasdien bendrauju su įvairiomis bendruomenėmis, socialiai jautriomis visuomenės grupėmis, verslo atstovais ir miesto gyventojais, nuolat girdžiu įvairias jų problemas. Matydama, jog labai daug miestiečių skaudulių yra dėl savivaldos aplaidumo, neveiksnumo ir nenoro kalbėtis, noriu tapti sprendimų miestui dalimi. Suprantu, jog ne naujos trinkelės, bet pagalba panevėžiečiams ir jų išklausymas turi būti savivaldybės darbo priorite -

Aušrytė Vanagienė: mano misija – dovanoti ilgą ir sveiką gyvenimą

Sveiki, aš Aušrytė Vanagienė, – Jūsų kandidatė į miesto tarybą. Daugiau nei 35 metus dirbu Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir rūpinuosi Jūsų, panevėžiečiai, sveikata. Dirbdama sveikatos priežiūros srityje, bendraudama su pacientais matau su kokiomis problemomis susiduria pacientai ir jų artimieji.

Viena iš tokių problemų – ligonių slauga ir priežiūra. Dažnai iškyla klausimas, ką reikės daryti, kai bus išleidžiamas pacientas iš ligoninės, kuriam reikalinga slauga. Dirbantiems artimiesiems lieka vienintelis kelias – Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, kuri nepajėgi sutalpinti visų norinčių, todėl be palaikomojo gydymo ir paliatyviosios slaugos, ligoninė dar turi spręsti ir socialinius klausimus. Galima išeitis – į problemą pažiūrėti kitaip ir įsteigti mobilaus slaugytojo etatus, slaugos reikalaujantiems pacientams slaugyti namuose, jei jiems tokias paslaugas suteikti namuose yra saugu.

Ligoniai jaunėja – dėl netinkamo gyvenimo būdo, žmonės praranda namiškius ir virsta asocialiais asmenimis. Suserga lėtiniu alkoholizmu, tampa nedarbingi ir tenka rūpintis dėl jų ilgalaikio apgyvendinimo valstybinėse globos įstaigose, dėl ko seniems, vienišiems žmonėms vietų nebelieka. Problematiška situacija, bet tik būdama miesto tarybos nare galėsiu siekti, kad socialinės problemos būtų atskirtos nuo sveikatos priežiūros reikalų. Socialines problemas turi spęsti socialinė rūpyba. Tais atvejais, jei nėra galimybės integruoti asocialius asmenis į visuomenę, reikalinga reabilitacijos pagalba padėti jiems ir vėl socializuotis ir tapti visaverčiais gyventojais. Tai galima pasiekti juos motyvuojant įsitraukti į visuomeninę veiklą, o tai galėtų būti užtikrinama su socialinio darbuotojo – mentoriaus pagalba.

Antra problema – per mažas dėmesys ligų profilaktikai, sveikam gyvenimo būdui. Juk ne veltui kartojame medicinos tėvo Hipokrato žodžius, pasakytus savo mokiniams daugiau nei prieš du tūkstančius metų: „Tebūna jums maistas – vaistas, o vaistas – maistas“. Tapus miesto tarybos nare sieksiu, kad būtų skiriamas didelis dėmesys ligų profilaktikai, sveikam gyvenimo būdui, o tai sumažintų sveikatos problemas ir padėtų ilgiau išlikti darbingiems. Negana to, inicijuosiu savanoriškų sveikatinimo klubų viešose erdvėse veiklos galimybes – kad sportuojantys savanoriai pritrauktų ir motyvuotų gyventojus prisijungti prie aktyvios sveikos gyvensenos, pasirūpinsiu, kad daugiabučių kiemuose būtų įrengti sporto treniruokliai,

netoliese – vaikų žaidimo aikštelės, kuriose tėvai ir vaikai galėtų sportuoti vieni kitus matydami bei motyvuodami. Taip pat labai svarbu – teisingos mitybos įgūdžių formavimas, todėl reikalinga, kad visuomenės sveikatos specialistai lankytųsi ugdymo įstaigose, netgi įmonėse.

Trečia problema – biurokratinio aparato mažinimas sveikatos priežiūros įstaigose. Ženkliai sumažėjo pacientų pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose, todėl jos dirba nuostolingai, nes aptarnaujantis biurokratų aparatas išliko toks pat didelis. Sumažinus biurokratinį aparatą, darbuotojams padedant persikvalifikuoti, atsirastų papildomų lėšų paslaugų kokybės gerinimui, jaunų specialistų pritraukimui. Tik būdama tarybos nare galėsiu spręsti problemas pirminėse sveikatos įstaigose.

Kita labai opi problema yra specialaus transporto nebuvimas neįgaliesiems. Neįgalieji žmonės neteko paskutinės galimybės atvykti į gydymo įstaigą. Yra privatūs vežėjai, kurie yra "ne pagal kišenę" neįgaliesiems.

Liūdna situacija, bet tik būdama miesto tarybos nare galėsiu siekti, kad socialinės problemos būtų atskirtos nuo sveikatos priežiūros. Socialines problemas turi spęsti socialinė rūpyba. Tik būdama miesto tarybos nare galėsiu siekti, kad būtų užtikrinti neįgaliųjų poreikiai.

Vaikai yra brangiausias mūsų turtas, bet ne visada apie juos pagalvojame ir ne visada rūpi jų gerbūvis ir sveikata, nesutvarkyta darželių aplinka, kiemai paversti šiukšlynais.

Reikalinga iškeldinti iš miesto centre, šalia vaikų žaidimo aikštelės ir vaikų lopšelio – darželio esančius šiukšlių konteinerius arba sutvarkyti juos taip, kad šiukšlės nesimėtytų vaikų žaidimų aikštelėje. Šiuo metu šiukšlių konteineriai mieste yra keičiami į požeminius. Kažkodėl pačiame miesto centre didžiulis kiemo plotas yra paverstas šiukšlynu. Tik būdama miesto tarybos nare galėčiau siekti švaresnės ir saugesnės aplinkos.

Be darbo dar domiuosi kinologija, todėl nesvetimos ir kinologijos problemos. Viena iš problemų –kinologijos švietimo nebūvimas ir šunų vedžiojimo taisyklės. Šunų vedžiojimo taisyklės yra neperžiūrėtos daugiau nei dešimt metų. Panevėžys vienintelis iš Lietuvos didmiesčių turi pasenusias ir jau nepriimtinas šunų vedžiojimo taisykles.

Su labradoro retriveriu Dimonu (Daemon Vande -

nio Era) aktyviai dalyvaujame miesto renginiuose, socialiniuose projektuose. Šuo yra socialiausias naminis gyvūnas – augintinis. Jis jaučia žmonių nuotaikas, ,,skaito“ mūsų kūno kalbą, užuodžia ir girdi daug jautriau nei žmogus. Yra pastebėta, kad šuns buvimas šalia ligonio gydo jį žymiai greičiau, suteikia energijos, jėgų, pasitikėjimo, reguliuoja kraujospūdį, širdies ritmą, išvaduoja nuo galvos skausmų, palengvina kvėpavimą, vaikai greičiau atsigauna po sunkių operacijų, traumų, lengvina įgimtas ligas. Pakanka vieną kartą pamatyti, kiek teigiamų emocijų vaikams (ir ne tik jiems) sukelia bendravimas su ramiais, švelniais šunimis, kaip vaikai atsiveria, kaip spindi jų akytės, ir nelieka jokio pergyvento streso, įtampos. Senjorams gyvūno dėmesys taip pat suteikia džiaugsmo. Mes su Dimonu (Daemon Vandenio Era ) ir kitais dalyvaujame edukaciniuose renginiuose mokyklose, senelių namuose, miesto šventėse. Ypač naudingi ir reikalingi tokie pasirodymai yra vaikams su specialiaisiais poreikiais, turintiems psichologinių problemų. Rūpinimasis savo keturkoju draugu vaikams stiprina sveikatą, jie mažiau laiko praleidžia prie televizoriaus ar

tu, o kiekvienas Panevėžio gyventojas turi jausti, jog savivaldoje atstovaujama jam. Panevėžys kompaktiškas ir gražus miestas, geografiškai įsikūręs labai patogioje vietoje todėl turi daug potencialo, kurį privalu išnaudoti. Miestui būtina rasti verslo pritraukimo modelių, kurie gebėtų pasiūlyti oraus pragyvenimo darbo užmokestį panevėžiečiams. Visada sieksiu ir ieškosiu sprendimų, kurie galėtų pritraukti daugiau jaunų šeimų čia gyventi, kurti verslus, auginti vaikus, įgyti ir tobulinti kvalifikacijas. Privalome atnaujinti ir modernizuoti ugdymo įstaigas, sudaryti daugiau sąlygų popamokinėms veikloms, kokybiškam laisvalaikiui, taip pat išsaugoti miesto aukštąsias mokyklas, nes tai mūsų miesto ateitis.

Jūsų balsų pagalba, perspektyvaus Panevėžio vystymuisi galiu pasiūlyti savo žinias, idėjas ir ambicijas.

kompiuterio, padeda spręsti psichologines problemas, moko prieraišumo ir atsakomybės, formuoja rūpinimosi kitu įgūdžius.

Būdama tarybos nare daug dėmesio skirsiu kinologijos švietimui, šunų socializacijai mieste, sieksiu, kad būtų sutvarkytos ir įrengtos šunų vedžiojimo aikštelės, pasikeistų požiūris į mūsų keturkojus draugus, kad būtų pakeistos šunų vedžiojimo taisyklės . Pasikeitus požiūriui pasikeis ir situacija. Šuo bus šeimos draugas, o ne daiktas ar dovana, kurį galima bet kada išmesti. Tuomet mažiau gyvūnų bus išmestų į gatvę, gyventojai bus atsakingesni, rūpestingesni. Vaikams, ypač turintiems problemų, bus galimybė dalyvauti treniruotėse su savo keturkoju draugu. Treniruočių metu patyrusi trenerė parodys, kaip reikia mokyti šuniuką. Sieksiu, kad ir mano mylimo miesto kavinės, viešosios įstaigos mielai priimtų su augintiniais, kaip tai daroma Vilniuje, Kaune ar bet kuriame kitame Europos mieste.

Atėjo metas keisti gyvenimo kokybę mylimame mieste. Ir tai padarysime mes!

Kandidatės nr. 4

Sandra RAZMINĖ, LVŽS kandidatė į Panevėžio miesto tarybą

Kandidatės nr. 5

Aušrytė VANAGIENĖ, LVŽS kandidatė į Panevėžio miesto tarybą

Brigita Švilpienė: už stiprią ateitį Panevėžio miestui!

Esu Brigita Švilpienė, kandidatė į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą. Esu tikra panevėžietė. Šiame mieste gimiau, užaugau, mokiausi, studijavau ir sukūriau šeimą, čia gyvena mano tėvai, draugai ir artimieji. Baigusi Panevėžio „Žemynos“ vidurinę mokyklą pasirinkau studijuoti KTU Panevėžio miesto institute tarptautinio verslo administravimą ir vadybą. Tą patį rudenį pradėjau karjerą ir viename iš komercinių bankų. Darbas bankinėje veikloje išmokė tiksliai ir nepriekaištingai atlikti pavestas užduotis. Iki šiol esu dėkinga buvusiems vadovams už pasitikėjimą ir galimybę nuolatos tobulėti bei gilinti žinias. Nuo 2021 m. dirbu Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje, viešųjų pirkimų srityje, kur galiu sėkmingai panaudoti savo sukauptas žinias ir energiją. Šiuo metu esu magistrantūros studijų studentė vienoje iš šio miesto aukštų-

jų mokyklų. Laisvą laiką skiriu šeimai. Dalyvaujame kultūros, sporto renginiuose, renkamės aktyvų poilsį gamtoje.

Panevėžio miestas man labai svarbus. Kaip ir visi panevėžiečiai, noriu, kad visi miesto gyventojai didžiuotųsi mūsų miestu, o jaunimas sietų savo ateitį ir kurtų šeimas strategiškai patogiame mieste. Noriu, kad jis keistųsi tik į gerą – viešosios erdvės būtų pritaikomos gyventojų sveikatingumo poreikiams, bei įrengta daugiau dviračių takų. Taip pat atsižvelgta į jaunimo poreikius, įrengta daugiau viešųjų erdvių ir susibūrimo vietų savęs realizavimui, aktyviam laisvalaikio praleidimui. Juk „PANEVĖŽYS – TAU“ ir kiekvienam iš mūsų. Man rūpi kokiame Panevėžyje mes gyvename ir gyvensime, todėl kviečiu pasitikėti manimi ir aktyviai dalyvauti renkant Panevėžio miesto savivaldybės tarybą šių metų kovo 5 d.

Mindaugas Vėta: už visų lūkesčius atitinkantį miestą

Esu Mindaugas Vėta, gimęs Panevėžyje. Su žmona Jūrate auginame sūnų Kristupą. Rankinio sporto šaka yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Rankinį išmokau žaisti Panevėžyje ir dabar žinias perduodu kaip treneris. Dešimtmetį gyvenau Vokietijoje ir mačiau, kaip miestas dirba miestiečiams, o ne atvirkščiai. Laisvą laiką skiriu aktyviam poilsiui gamtoje. Nuo jaunystės turiu pomėgį - žvejybą. Laikausi principo, jog žvejyboje praleistas laikas neįsiskaičiuoja į gyvenimo trukmę. Dirbu švietimo įstaigoje ir suprantu, kad vaikų požiūris formuojasi nuo ankstyvos vaikystės. Pats užaugęs Kniaudiškių mikrorajone matau apleistas spor-

Solveiga

to aikšteles, kuriose anksčiau kartu su kiemo draugais iki išnaktų aktyviai leisdavome laisvalaikį. Taigi, kaip vieną iš prioritetų Panevėžyje matau sporto aikštelių trūkumą, vaikų ir paauglių užimtumą po pamokų. Viliuosi, kad vis daugiau jaunimo įtrauksiu į sporto būrelius, įvairiausias aktyvias popamokines veiklas. Būdamas savivaldybės tarybos nariu, inicijuosiu sporto bazių plėtrą. Šiuo metu kai kurios reprezentacinės miesto komandos varžybas vykdo kitose Lietuvos miestuose, nes Panevėžyje trūksta reikalavimus atitinkančių sporto bazių.

Solveiga Morkūnienė: prasmingai atstovausiu žmonėms

Užaugau Panevėžio rajone, į Panevėžio miestą atvykau gyventi prieš 17 metų ir jaučiuosi tikra šio miesto gyventoja. Myliu jį, džiaugiuosi juo. Miestas ne tik labai gražus, bet ir kompaktiškas. Pagrindinės žmogaus vertybės formuojamos jau vaikystėje. Esu dėkinga savo tėvams, kurie man įskiepijo pareigos ir atsakomybės jausmą, pagarbą žmogui, doros, darbštumo bei meilę bet kokiai gyvybei. Todėl, šiandien galiu drąsiai žiūrėti žmogui į akis, gyventi su dideliu pozityvumu ir tikėjimu bei daryti gerus darbus aplinkiniams. Kodėl nusprendžiau kandidatuoti į Panevėžio miesto tarybos narius? Šį klausimą man, ne kartą, pateikė ir pažįstami bei artimieji sakydami: „Kokio velnio eini į tą galerą?“ Esu įsitikinusi, kad tiek savivaldoje, tiek savivaldybėje turi dirbti žmonės, kurie tikrai dirba, o ne vaidina, kad dirba, savivaldos nariai neturi būti abejingi nei vienam žmogui, turi turėti ugnies, degti op -

timizmu, būti iniciatyvūs, kūrybiški ir būti sąžiningi bei jautrūs miesto gyventojams. Turėti vien noro ir idėjų neužtenka, reikia turėti žinių, įgūdžių ir užsispyrimo praktiškai bei tinkamai turimai programai įgyvendinti, o aš turiu reikiamų savybių ir įgūdžių, kurios pasitarnautų gyventojų labui ir esu pasiryžusi atsakingai dirbti Panevėžio miesto gyventojų labui.

Baigiau Panevėžio rajono Raguvos vidurinę mokyklą, įstojau į Kauno kūno kultūros akademiją, dabartinį – Kauno sporto universitetą, kurį 2005 m. baigiau ir įgijau socialinio pedagogo kvalifikaciją. 2009 m. Vilniaus Mykolo Romerio universitete Socialinės politikos fakultete įgijau edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. 2017 metais išlaikiau bendrų gebėjimų testą valstybės tarnyboje.

Nuo 2009 metų dirbau vadybinį darbą, o nuo 2017 m. iki šiol dirbu pedagoginį darbą. Kandidatės

Kandidatės nr. 6

Brigita ŠVILPIENĖ, LVŽS kandidatė į Panevėžio miesto tarybą

Kandidato nr. 7

Mindaugas VĖTA, LVŽS kandidatas į Panevėžio miesto tarybą

Domiuosi sveikatinimosi (-o) programomis. Norėdama padėti ir sveikam, ir sergančiam 2019 metais Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre įgijau masažuotojo kvalifikaciją.

Asmeninį ir profesinį gyvenimą kuriu Panevėžyje. Esu ištekėjusi. Kartu su vyru auginame du vaikus.

Savo darbą miesto taryboje regiu, kaip prasmingą ir atsakingą veiklą, atstovaujant žmonėms, priimant svarbius sprendimus, turinčius įtakos jų gyvenimams. Pagrindinį dėmesį skir-

Jolanta Aleknavičiūtė:

Gimiau 1971 m. balandžio 19 dieną Naujamiestyje, Panevėžio rajone. Mokiausi Naujamiesčio vidurinėje mokykloje. Marijampolės aukštesniojoje pedagoginėje mokykloje įgijau ikimokyklinių įstaigų auklėtojos kvalifikaciją. Esu baigusi VPU edukologijos (ikimokyklinio ugdymo pedagogikos šakos) studijų programą, įgijau bakalauro, edukologijos magistro laipsnius (andragogika).

Konceptualūs švietimo srities darbai, formuojant ir įgyvendinant Panevėžio miesto švietimo politiką. Kokie jie?

Gyvenu Panevėžyje. Visada buvau visuomeniškai aktyvi. Nuo 2008 metų esu G. Petkevičaitės- Bitės 31 DNSB pirmininkė. Kilo idėja sutvarkyti namo aplinką. Aplink namą vešėjo piktžolės, o dabar aplinka pavyzdingai tvarkoma. Nieko nėra neįmanoma. Kai tik pradėjau vadovauti namo bendrijai, iš karto ėmiausi darbų. Nors buvo ir skeptikų, bet dabar visi namo gyventojai džiaugiasi estetiška aplinka, patys stengiasi gražiau gyventi. G. Petkevičaitės-Bitės g. 31-ojo namo bendrija jau 2 kartus dalyvavo gražiausios aplinkos tvarkymo konkurse: laimėtos II ir VI vietos. Šįmet išasfaltuotas kiemas, name įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Vaikai džiaugiasi suprojektuota ir įrengta žaidimo mini aikštele.

• Minint Pasaulinę būsto dieną, pateikta paraiška dalyvauti Aplinkos ministerijos rengiamose nominacijose PASAULINĖ BŪSTO DIENA – 2014“. Namas pristatytas nominacijai „Už pavyzdingą namo aplinkos tvarkymą“.

• Buvau pakviesta dalyvauti „Saugios kaimynystės“ organizuojamame konkurse, vertinant kitas DNSB. Konkurso dalyvius vertina Savivaldybės administracijos direktorius, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, praėjusių metų konkurso nugalėtojų pirmininkai.

• Dalyvavome kelis metus konkurse „Saugi kaimynystė“ (toliau – konkursas), kurį rengia Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Panevėžio miesto savivaldybė. 2 kartus esame laimėję įsteigtą piniginį prizą.

• Atstovavau Panevėžio miesto DNSB Naisiuose,

siu gyventojų poreikius atitinkančio savivaldybės biudžeto sudarymo ir tvirtinimo procedūrų skaidrumui; reikalingų paslaugų kiekvienam bendruomenės nariui, bendruomeniškumo skatinimui; jaunimo ir jaunų šeimų kurtis ir gyventi Panevėžyje skatinimui; aukštojo mokslo įstaigų Panevėžyje plėtrai; ilgalaikės slaugos ir ilgalaikės globos paslaugų tinklo plėtrai; aukštesnio kokybės lygio sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimui bei medicinos specialistų prieinamumo gerinimui.

vykusioje konferencijoje Lietuvos mastu.

• Nuo 2012 metų bendrijos namo gyventojai geranoriškai prisideda remiant Panevėžio lopšeliodarželio „Puriena“ vaikų kūrybinių darbų plenerus „Gamtos spalvos“ , tiek vykusius Laisvės aikštėje organizuojamus, tiek tebevykstant pačioje darželio teritorijoje.

• Aktyviai dalyvauju Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, bendradarbiaujančios su Respublikiniais būsto ir priežiūros rūmais seminaruose, skirtuose daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams, valdybų nariams, administruojančių įmonių bei jungtine veiklos sutartimi įgalioties atstovams, gyventojams.

• Parengiau ir pristačiau Panevėžio miesto ir rajono PK Konkursui "Kaimynų kaimynas" fotoreportažą. Dalyvavo nugalėtojų apdovanojimuose.

• Jau 8-erius metus aktyviai dalyvaujame organizuojamame „Mes rūšiuojam. Vasara“ projekte. Esame veikli bendruomenė, kuriai rūpi aplinkosauga.

• Dirbu Panevėžio miesto ikimokyklinėje įstaigoje, lopšelyje- darželyje „Puriena“. Esu mokytoja ekspertė. Domiuosi švietimo naujovėmis. Mano ugdytiniai yra įvairių fondų organizuojamų projektų, respublikinių, tarptautinių konkursų nugalėtojai, nuolatiniai įvairių švenčių dalyviai. Ruošiantis įvairiems pasirodymams kartu su vaikais pedagogė analizuoja Lietuvos simboliką, vaikams perteikiamos įvairios žinios apie Lietuvą. Pirmiausia vaikai turi suvokti, ką jie daro ir ką jie pasakoja žiūrovui savo šokiu, daina. Vaikai žino, kas yra pagarba suaugusiam, mokytojui.

Tai atkaklaus darbo rezultatas. Domiuosi pilietiškumu ir dalyvaujame įvairiuose renginiuose. Aktyviai dalyvauju miesto ir šalies pedagoginėje, projektinėje, eksperimentinėje ir mokslo tiriamojoje, visuomeninėje veikloje (įvairios organizacijos, asociacijos, ekspertų komisijos, konsultavimas, fasilitavimas, įvairūs straipsniai, tyrimai ir pan.). Priklausau sveikatos asociacijai „Sveikatos Želmenėliai“.

• Dalyvauju įvairiose akcijose, organizuoju labdaras nepasiturinčioms šeimoms. Daug skiriu paramos šuniukų prieglaudoms.

Panevėžys – Tau!

Panevėžys – socialiai atsakingas miestas

Panevėžys – besimokantis miestas

Panevėžys – kultūros miestas

Panevėžys – verslus miestas

Panevėžys – įsikūrimui patrauklus miestas

Panevėžys – darniai valdomas miestas

Panevėžys – sveikas miestas

Panevėžys – saugus miestas

• Dirbu Panevėžio Kolegijoje, esu lektorė, praktikų vadovė, vadovauju studentų baigiamiesiems darbams, praktikai. Recenzuoju Panevėžio kolegijos baigiamuosius studenčių darbus. Man rūpi, kad ugdymo įstaigose dirbtų kompetentingi specialistai.

Man kaip pedagogui svarbu: sveikatos išsaugojimas turi būti esmine sąlyga tiek miestų planavime, tiek švietimo sistemoje, tiek kitose srityse. Norėčiau, kad būtų atkreiptas dėmesys į vaikų fizinį parengimą ugdymo įstaigose. Kūno kultūrą turėtų vesti specialistas, kuris užtikrintų vaikų fizinį pasirengimą. Nesinorėtų, kad būtų ilginamas mokytojams darbo stažas.

Kaip Panevėžio kolegijos lektorei rūpi, jog su specialiųjų poreikių vaikais dirbtų mokytojų padėjėjos

BALSAVIMO PAVYZDYS

RINKIMŲ BIULETENIS

PAŽYMĖKITE TIK VIENĄ SĄRAŠĄ, UŽ KURĮ BALSUOJATE

gavę išsilavinimą ir turėtų supratimą bei žinių, kaip dirbti su vaikais.

Man kaip bendrijos pirmininkei rūpi: kad didelis dėmesys būtų skirtas daugiabučių namų kiemų ir jų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti). Kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas, įrengiant kameras, apšvietimus kiemuose.

Man kaip panevėžietei rūpi: kad savivaldoje visi sprendimai būtų priimami atvirai, skaidriai ir būtų įsiklausyta į žmonių nuomonę ir darbai būtų padaryti realūs, o ne nugultų valdininkų stalčiuose. Kad žmonės rūpintųsi aplinka, savo augintiniais, kurie teršia aplinką ir kelia sveikatai pavojų.

12

PIRMUMO BALSAI

ŽYMĖJIMO PAVYZDYS 1

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA Kandidatas į merus Deividas Labanavičius

Į šiuos langelius įrašykite penkių kandidatų numerius iš to sąrašo, už kurį balsavote.

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA

SĄRAŠO NR. 12

Jolanta ALEKNAVIČIŪTĖ, LVŽS kandidatė į Panevėžio miesto tarybą

už besimokantį, kuriantį ir atsakingą pilietį

Dainius

Dainius Misevičius: svarbiausia – teigiamas atliktų darbų įvertinimas

Aš, Dainius Misevičius, Jūsų kandidatas į Panevėžio miesto tarybą. Esu įmonės UAB „Inovasta”, vadovas. Man svarbu – kokybiškai, greitai bei patikimai atliekami visi darbai, pelnyti palankumą, sulaukti geriausių įvertinimų.

Kandidato nr. 10

Gintarė Misevičienė: pasirūpinsiu Panevėžio jaunimu!

Esu Gintarė Misevičienė, gimusi užaugusi ir gyvenanti Panevėžyje.

Turiu aukštąjį išsilavinimą – verslo vadybos magistro laipsnį bei anglų-vokiečių kalbų filologijos profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir mokytojo profesinę kvalifikaciją. Nuo 2022 metų esu Lietuvos šaulių sąjungos narė, priklausau Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės 510-ajai kuopai. Turiu daugiau nei 20 metų darbo patirties komercijos srityje, esu įsteigusi įmonę užsiimančią prekyba žemės ūkio technika. Smalsumas, užsispyrimas, noras pažinti vis naujus dalykus, besiplečiantis bagažas užsienio kalbų (šiuo metu pradėjau studijuoti jau šeštąją užsienio kalbą) skatina investuoti į naujus mokymus, seminarus, studijas.

Esu naujas veidas LVŽS narių tarpe. Šios politinės jėgos: politika, nuostatos, teisės, pareigos bei išsikelti uždaviniai sutampa su mano vertybėmis, įsitikinimais. Labai džiau-

2023 m. kovo 5 dieną ateikite balsuoti ir rinkimų biuletenyje:

kryžiuku pažymėkite LVŽS sąrašo numerį 12;

į langelius įrašykite penkių Jums patinkančių kandidatų numerius;

giuosi turėdama galimybę tapti šios partijos dalimi.

Panevėžys, tai miestas, kuriame gimiau, augau ir gyvenu. Kaip ir kiekvienas, savo miestą norime matyti gražiausią, moderniausią, pritaikytą gyventi bei leisti laisvalaikį šeimoms, kuri yra laikoma mūsų didžiausia vertybe. Kadangi pati auginu sūnų, žinau, kaip stipriai trūksta šiame mieste laisvalaikio, poilsio, pramogų bei sporto zonų vaikams, mokiniams. Taip pat labai pasigendama vasaros stovyklų, kurios galėtų skirti vaikams kokybišką paslaugą. Mokyklose pasigendama sveikos gyvensenos skatinimo pamokėlių, kultūrinio puoselėjimo, taip pat ir kūrybinio mąstymo, verslumo skatinimo užsiėmimų.

Tapusi Panevėžio miesto tarybos nare pasirūpinsiu, kad jaunimas gerai jaustųsi Panevėžyje!

BALSAVIMO PAVYZDYS

Gimiau 1983 m. balandžio 27 d. Ličiūnų kaime, Pasvalio rajone. 1999 m. Krinčino pagrindinėje mokykloje įgijau pagrindinį išsilavinimą. 2003 m. Panevėžio profesinio rengimo centre įgijau vidurinį išsilavinimą ir žemės ūkio technikos mechaniko specialybę. 2017 metais baigiau Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą. Specializacija – projektų vadyba, bakalauro išsilavinimas. Dešimt metų dirbau statybinių medžiagų, įrankių prekybos sferoje. Visą šį laiką dalyvavau daugybėje seminarų, mokymų. 2014 m. pradėjau dirbti UAB ,,Eivensa“ statybos direktoriumi. Šioje sferoje kasdien atrasdavau vis kažką naujo, stengdavausi tobulėti ir dirbti geriau. 2015 m. tapau akcininku ir vadovu statybų įmonėje UAB ,,Inovasta“, kurioje ątliekame tiek vidaus, tiek išorės statybos, remonto bei rekonstrukcijos darbus. Svarbiausia yra tikėti tuo, ką darai. Esu vedęs, su žmona auginame tris vaikus. Vyriausiajam paskutiniai metai J. Balčikonio gimnazijoje, todėl jis svarsto, kur reikės vykti studijuoti toliau. Manau, turime stengtis pakeisti miestą taip, kad jaunimui nereikėtų rinktis, kur išvykti. ,,PANEVĖŽYS – TAU“ – juk miestui esame reikalingi, o jis reikalingas mums. Tik kartu veikdami galime jį puoselėti.

Mes turime kuo didžiuotis. Vienas iš tokių objektų – Laisvės aikštė. Šiltuoju metų laiku ją

puošia gėlės, trykšta fontanas, o savaitgaliais vyksta smagūs renginiai. Taip pat savo mieste turime Senvagę. Tai puiki vieta ramiam atokvėpiui, galima pasimėgauti fontanu, vandens paukščių pamėgtu tvenkiniu, taip pat yra skulptūrų skveras. Norėdami pasivaikščioti, smagiai praleisti laiką su mažaisiais, pasivažinėti dviračiais ar riedučiais, galime apsilankyti Kultūros ir poilsio parke bei pasigrožėti Nevėžio krantine. Ir tai tikrai dar ne viskas, kuo mane žavi Panevėžys.

Laisvalaikiu vaikščiodamas, važinėdamas dviračiu po Panevėžį, matau vis dar prastos būklės pastatus, namus, daugiabučius, kuriuos reikia tvarkyti, renovuoti – tai viena iš miesto problemų. Be to, tai gadina atsinaujinančio miesto vaizdą.

Būdamas tarybos nariu, sieksiu, kad visuomenės išsakytos mintys būtų išgirstos ir sprendimai priimami po aktyvių diskusijų. Sieksiu, kad aplinka, kurioje gyvena mūsų bendruomenė būtų ne tik patogi, bet ir estetiška. Reikalinga modernizuoti pastatus, siekiant didinti energetinį pastatų efektyvumą. Sieksiu kuo plačiau ir išsamiau informuoti visuomenę apie gyvenamųjų namų, daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programas. Padėti jiems apsispręsti ir priimti teisingus sprendimus. Turėdamas patirties projektų valdyme bei įgyvendinime, skirsiu laiką ieškojimui naujų verslo sričių, investavimo partnerių. Norint pasiekti užsibrėžtų tikslų, man reikalingas Jūsų pasitikėjimas. Tad kviečiu visus aktyviai dalyvauti rinkimuose į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą jau šių metų kovo 5 d.

Kandidatės nr. 11

MISEVIČIUS, LVŽS kandidatas į Panevėžio miesto tarybą

Gintarė MISEVIČIENĖ, LVŽS kandidatė į Panevėžio miesto tarybą

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio miesto skyriaus informacinis leidinys

Esu Žana Šinkūnienė, kandidatuojanti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašu į Panevėžio miesto tarybą. Gimiau ir augau Šiauliuose, nuo 2010 metų gyvenu Panevėžyje. Čia sukūriau šeimą ir susilaukiau dviejų dukrų.

Kandidatuodama į Panevėžio miesto tarybos narius sieksiu, kad būtų skiriama daugiau dėmesio vaikams ir jaunimui. Kad atsirastų erdvių ir žaidimų aikštelių aktyviai leisti laikui.

Todėl prašau Jūsų visų palaikymo ir aktyviai dalyvauti rinkimuose į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą, jau šių metų kovo 5 dieną.

Kandidatės nr. 12

Žana Šinkūnienė: daugiau dėmesio vaikams! Sandra

Esu Sandra, gimusi, augusi ir gyvenanti Panevėžyje. Septynis metus mokiausi Pumpėnų gimnazijoje. Vėliau, po septynerių metų, vėl grįžau mokytis į Panevėžį. Baigiau profesinę mokyklą, įgyjau auklės specialybę. Toliau tęsiau mokslus Panevėžio kolegijoje, kineziterapijos studijose. Įgyjau aukštąjį neuniversitetinį kineziterapeuto išsilavinimą. Po studijų pradėjau dirbti Šv. Juozapo globos namuose. Dirbdama supratau, kad Panevėžys yra senėjančių žmonių miestas ir kaip jiems yra reikalingi socialinės globos namai. Kol esi jaunas niekada nesusimąstai, kaip yra sunku senatvėje, o dar baisiau likti vienišam žmogui. Visą savo paauglystę ir jaunystę praleidau savanoriaudama Panevėžio vyskupijos jaunimo centre. Šiame centre atradau save ir realizavau savo norus ir tikslus savanorystėje. Tik dabar suprantu, jog žmogus, kuris yra nors kartą gyvenime savanoriavęs, jo gyvenimo tikslai ir prioritetai bus visai kitokie. Jam nebus sunku dirbti

komandoje, bei savarankiškai priiminėti sprendimus. Visai nesvarbu, kokias pareigas užimi, bet visada išlik žmogumi.

Suprantu, kad kiekvienas iš mūsų savaime vertybė kaip žmogus, kuris turi gyventi gražiame mieste, kur gimstama, augama ir senstama. Politika susidomėjau savanoriaudama, daugelis dalykų šiandienoje manęs kaip jauno žmogaus netenkina, manau daugelio taip pat. Nemėgstu stoviniuoti vietoje, nuolat tobulėju, visada padarau daugiau nei iš manęs reikalaujama. Esu komunikabili, greitai randu bendrą kalbą, nebijau imtis iniciatyvos ir atsakomybės, nepakenčiu netiesos. Būdama Panevėžio tarybos nare nuolat sieksiu teisingų, skaidrių, mūsų miesto gyventojams priimtinų sprendimų.

Todėl aš, Sandra Kriščiūnaitė, drąsiai sakau, aš esu už Panevėžio miesto žmones, kuriems dirbsiu visa širdimi, bendradarbiausiu. Esu kandidatė į kurios širdį kelią suras kiekvienas mūsų miesto žmogus.

Kandidatės nr. 13

Jūratė Misevičienė: žinojimas, kad pakeitei kažkieno

PATS GERIAUSIAS ATLYGIS!

Esu Jūratė Misevičienė, kandidatuojanti į Panevėžio miesto tarybą. Esu ištekėjusi. Kartu su vyru auginame tris vaikus. Gimiau 1982 m. lapkričio 3 d. Pasvalio rajone, Pajiešmenių kaime. 2002 m. baigiau Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklą, tačiau save atradau grožio srityje, baigusi plataus profilio kirpėjo mokslus. Po to sekė daugybė seminarų, mokymų, dalyvavau įvairiuose renginiuose. Taip prabėgo šešiolika metų, po kurių nesustojau – kasdien atrandu vis kažką naujo, stengiuosi tobulėti ir dirbti geriau. Kirpėjo darbo žavesys yra tame, jog supranti, kad žmogaus išvaizdą galima pakeisti per keletą valandų. Ir ta emocija, matant besišypsančius žmones mane veda tolyn. Manau, kad svarbiausia yra užsiimti tuo, kas yra miela širdžiai, suteikia teigiamas emocijas. Svarbiausia yra mylėti savo darbą ir tikėti tuo, ką darai ir nebijoti pokyčių. Noras keisti savo gyvenimą ir padėti žmonėms mane atvedė į Panevėžio kolegiją, kur šiuo metu studijuoju Biomedicinos mokslų fakultete. Nesijaučiu išsisėmusi, atvirkščiai, dirbant kirpėjo

darbą keičiau ne tik išvaizdą, bet buvau ir gera klausytoja, patarėja savo klientams, spinduliavau gera nuotaika, todėl dabar jaučiu poreikį padėti žmogui visapusiškai – ir iš vidaus ir iš išorės. Turėdama tokias ambicijas ir patirtį, net neabejoju, kad išgirsčiau kiekvieno žmogaus problemas bei prisidėčiau prie jų sprendimo. Noras padėti kitiems turi sklisti iš žmogaus vidaus, o aš jaučiu, kad tai mano pašaukimas.

Asmeninį ir profesinį gyvenimą kuriu čia, Panevėžyje. Šiame mieste gera gyventi, mylėti, kurti, tobulėti ir padėti. Manau, kad Panevėžys –geriausias miestas kurti gyvenimą tiek jaunimui, tiek šeimoms, auginančioms vaikus. Tai miestas su puikia infrastruktūra, kuriame vis daugiau galimybių įgyvendinti savo idėjas ir iniciatyvas, todėl mielai prisidėčiau prie šio mūsų miesto geriausios versijos sukūrimo.

Esu įsitikinusi, kad mažais darbais kiekvienas galime padaryti, kad mieste būtų jaukiau, saugiau ir gražiau. Kad galėčiau drąsiai, su pasididžiavimu ištarti: „PANEVĖŽYS – TAU!“.

Žana ŠINKŪNIENĖ, LVŽS kandidatė į Panevėžio miesto tarybą

Sandra KRIŠČIŪNAITĖ, LVŽS kandidatė į Panevėžio miesto tarybą

Tikėjimas tuo, ką darai, gali nuversti kalnus. Kartais tereikia vieno iniciatyvaus žmogaus.

Būdama tarybos nare, skirčiau išskirtinį dėmesį jaunimui, jaunoms šeimoms, senjorams, jautrioms visuomenės grupėms. Kartu ieškotume būdų kuo sudominti, pritraukti, integruoti visas visuomenės grupes, kad kuo daugiau žmonių pasiliktų ar atvyktų kurti gyvenimą čia. Jaunimą

skatintume studijuoti ir likti įsikurti Panevėžyje.

Todėl aš, Jūratė Misevičienė, Jūsų kandida-

tė į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą, kvie -

čiu kiekvieną iš Jūsų patikėti, kad savais darbais kiekvienas galime padaryti miestą gražesnį.

Pasitikėkite manimi ir aktyviai dalyvaukite rinkimuose į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą jau šių metų kovo 5 d.!

2023 m. kovo 5 dieną ateikite balsuoti ir rinkimų biuletenyje:

kryžiuku pažymėkite LVŽS sąrašo numerį 12;

į langelius įrašykite penkių Jums patinkančių kandidatų numerius;

Sigitas ČINGA, LVŽS kandidatas į Panevėžio miesto tarybą

Kandidato nr. 15

Lina Trumpienė: padarykime Panevėžį visų mūsų miestu

Esu Lina Trumpienė, kandidatė į Panevėžio miesto tarybą. Trumpai apie mane.

Gimiau 1986 m. balandžio 28 d. Panevėžyje. 2005 metais baigiau Panevėžio „Saulėtekio“ vidurinę mokyklą, 2010 metais Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute įgijau vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnį. Kurdama namus, augindama savo dvi nuostabias dukras, tiek mokslų, tiek darbinėje srityse rinkausi Panevėžį.

Panevėžys man – svarbus, noriu, kad visi miesto gyventojai turėtų kur realizuoti save gyvendami mūsų mieste. Pradedant nuo pačių mažiausiųjų ugdymo, moksleivių, jaunuolių, darbingo amžiaus žmonių ir senjorų užimtumo bei gali-

mybių siekti savo tikslų.

Miestas, suteikiantis žmogui tinkamas ugdymo sąlygas, darbo galimybes, skatinantis sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą užaugina lojalius gyventojus, kurie kuria pridėtinę vertę miestui. Svarbu, kad visi sulauktų dėmesio ir visi lygiai būtų svarbūs. Tikiu, kad komandinių darbu tai galima pasiekti.

Mums reikia visko: ir jaunų žmonių, ir senjorų, smulkaus ir stambaus verslo, amatininkų, savanorių bei turistų! Padarykime Panevėžį visų mūsų miestu!

Tikiu komandiniu darbu, nestandartiniais sprendimais, jų galia. Man yra svarbiausia pateisinti besikreipiančiojo lūkestį!

Panevėžys – socialiai atsakingas miestas

BALSAVIMO PAVYZDYS

PAŽYMĖKITE TIK VIENĄ SĄRAŠĄ, UŽ KURĮ BALSUOJATE

RINKIMŲ BIULETENIS ŽYMĖJIMO PAVYZDYS

LIETUVOS

PIRMUMO BALSAI

12 2

1

Sigitas Činga: mano pasiūlymai konkretūs

Esu 44 metų aukštajį universitetinį išsilavinimą įgijęs panevėžietis. Turiu ilgametės politinės patirties - Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys: 2003–2007; 2007–2011; 2011–2015 m Mūsų gimtajame Panevėžyje turi klestėti verslas, kuris sukurs daug ir gerai apmokamų darbo vietų, mažėti komunaliniai mokesčiai, gerėti miesto infrastruktūra, laisvalaikio praleidimo vietos.

Taip aš įsivaizduoju ateities Panevėžį.

Todėl aš kandidatuodamas rinkimuose pabrėžiu šiuos progaminius savivaldos politikos prioritetus:

Sutvarkysime ir prižiūrėsime: viešąsias erdves ir apleistas urbanistines zonas, vaikų žaidimų ir sporto aikšteles, dviračių takus, sveikatingumo trąsas, poilsio parkus, skverus, rekreacines zonas, turistinius maršrutus.

Atnaujinsime sporto bazių infrastruktūrą. Sporto, dailės, muzikos ir meno mokyklas, modernizuosime techninės kūrybos būrelių, dienos centrų bei popamokinio ugdymo sistemą, sudarysime geriausias sąlygas vaikams ir jaunimui kūrybiškai tobulėti. Remsime profesionalias miesto komandas ir sportininkus. Remsime vaikų ir jaunimo sporto komandas, bei individualius sportininkus.

Remsime tautinius vaikų ir jaunimo meno kolektyvus.

Modernizuosime kultūros įstaigas, remsime mėgėjų meno kolektyvus, individualius menininkus.

Atnaujinsime gatves ir kelius, gerinsime viešojo transporto paslaugų kokybę.

Siekdami užtikrinti miesto gyventojų ir jo svečių saugumą, plėtosime vaizdo stebėjimo kamerų tinklą.

Tarsimės su Panevėžio bendruomene svarbiais miestui ir gyventojams klausimais.

Tarsimės su Panevėžio bendruomene rengiant miesto plėtros strateginius planus ir kitais svarbiais miestui klausimais.

Panevėžys – Tau!

Panevėžys – verslus miestas

Panevėžys – įsikūrimui patrauklus miestas

Panevėžys – besimokantis miestas

Panevėžys – saugus miestas

Panevėžys – darniai valdomas miestas

Panevėžys – sveikas miestas

Panevėžys – kultūros miestas

Kandidatės nr. 16

Lina TRUMPIENĖ, LVŽS kandidatė į Panevėžio miesto tarybą

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio miesto skyriaus informacinis leidinys

Vaiva Glebienė: panevėžietis panevėžiečiui

Kasdieniniame gyvenime mes susiduriame su iššūkiais, problemomis ir jų pasekmėmis. Daugelis esame neišgirsti, neišklausyti, tad mano misija – išgirsti kiekvieną. Kuo gyvena mūsų mylimo miesto gyventojai? Kokia yra jų kasdienybė? Kas neramina? Su kokiomis problemomis susiduriame? Kuo mes galime pasidžiaugti?

Esu Vaiva Glebienė, tikra Panevėžio krašto gyventoja: čia gimusi, subrendusi, čia su šeima įleidusi savo šaknis, čia matau savo ateitį. Šiuo metu dirbu privačiame sektoriuje esu padalinio vadovė. Visuose darbuose siekiu maksimalių rezultatų bei užsibrėžtų tikslų. Greitai mokausi, nebijau iššūkių bei esu imli naujovėms. Vertinu sąžiningumą, organizuotumą, atvirumą, darbštumą. Esu pasiruošusi glaudžiai bendradarbiauti su miestui neabejingais žmonėmis, dalintis savo patirtimi ir žiniomis, kadangi Panevėžiui reikia tarybos narių, kurie išgirstų miestiečių balsą ir į jį atsilieptų.

Bėgant dešimtmečiams Panevėžio mieste pastebimas gyventojų mažėjimas. Kaip ir visoje Lietuvoje, tai lemia vis mažesnis gimstamumas, natūrali gyventojų kaita bei tarptautinė migracija. Taip pat pastebima tendencija, jog miestiečiai renkasi kitus didmiesčius arba keliasi gyventi į rajonus. Kas tai lemia? Patrauklesnė lokacija? Mažesnės gyvenimo išlaidos? Grynesnis oras?

Mano pastangos tapus Panevėžio Tarybos nare būtų nukreiptos į miesto patrauklumo didinimą. Sieksiu, jog jaunimui, šeimoms ir iš emigraci-

Vaiva GLEBIENĖ,

Kandidatės

Vaida Pečeliūnaitė: spręskime problemas kartu!

Esu Vaida Pečeliūnaitė, kandidatė į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą. Gimiau 1983 metais Vadoklių miestelyje, Panevėžio rajone. 2002 metais baigiau Panevėžio rajono Vadoklių vidurinę mokyklą, 2006 metais Vilniaus pedagoginiame universitete įgijau edukologijos bakalauro laipsnį, socialinio pedagogo kvalifikaciją. 2008 metais Vilniaus Mykolo Romerio universitete baigiau mokesčių administravimo programos, viešojo administravimo magistro studijas. Šiuo metu gyvenu ir dirbu Panevėžyje. Kartu su LVŽS Panevėžio miesto skyriaus komanda apsisprendžiau dalyvauti Panevėžio miesto savivaldos rinkimuose, nes man artimi šios partijos užsibrėžti tikslai, prioritetai, vertybinės nuostatos bei siekis dirbti Panevėžio miesto žmonių gerovės labui.

Pastaruosius penkerius metus dirbu Seimo narės, LVŽS frakcijos seniūnės pavaduotojos Guodos Burokienės padėjėja. Nuolat ben -

drauju su įvairių institucijų, visuomeninių organizacijų, bendruomenių atstovais, skirtingo amžiaus bei profesijų, taip pat ir socialiai pažeidžiamų grupių žmonėmis. Dirbdama šį darbą supratau, kad nėra didelių ar mažų problemų, nėra nesprendžiamų ar nesvarbių klausimų. Kiekviena problema yra svarbi, kiekvienas turi teisę būti išgirstas, į kiekvieno nuomonę ir lūkesčius turi būti įsiklausyta, į prašymą turi būti atsakyta. Vietos savivaldos pareiga ir yra išgirsti žmonių balsą, įsigilinti į jų bėdas bei stengtis jas spręsti. Ir dirbančiam, ir studijuojančiam, ir jaunuoliui, ir senjorui turi būti patogu, saugu ir jauku gyventi savo mieste. Pasitelkdama įgytas žinias ir patirtį, stengsiuosi prisidėti savo darbais, kad Panevėžio miestas būtų palankus kurtis jaunoms šeimoms, auginti čia vaikus, rasti gerai apmokamą darbą, o senjorams – oriai ir prasmingai leisti laisvalaikį. Spręskime problemas kartu!

jos grįžusiems žmonėms mūsų miestas būtų patrauklus, jog jame nebūtų sunku įsidarbinti, kurti verslus bei įleisti savo šaknis.

Kalbant apie bendruomenes norėtųsi, jog Panevėžio miesto valdžios atstovai išgirstų panevėžiečių problemas, pasiūlymus ir į juos reaguotų.

Šiuo metu mieste trūksta įvairesnio užimtumo jaunesnio amžiaus vaikams ir jaunimui, mažai organizuojama edukacinių veiklų. Todėl būdama tarybos nare skirčiau daug dėmesio padedant spręsti šią problemą.

Paaugus sūnui norėdama tęsti darbinę veiklą susidūriau su dar viena opia mūsų miesto problema – mamų, auginančių mažamečius vaikus, įsiliejimas į darbo rinką. Būtina skatinti darbdavius sudaryti palankesnes darbo sąlygas ir lankstesnius darbo grafikus mažamečius vaikus auginančioms mamoms, peržiūrėti vaikų darželių darbo laiką ir esant poreikiui jį pailginti. Tikėtina, jog šie teigiami pokyčiai padarytų miestą patrauklų jaunoms šeimoms, jos nebijotų čia leisti savo šaknis ir kurtų savo ateitį čia, Panevėžyje. Man svarbūs pokyčiai mūsų mieste!

Kandidatės

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA Kandidatas į merus Deividas Labanavičius

Į šiuos langelius įrašykite penkių kandidatų numerius iš to sąrašo, už kurį balsavote.

nr. 17

LVŽS kandidatė į Panevėžio miesto tarybą

nr. 18

Vaida Pačeliūnaitė, LVŽS kandidatė į Panevėžio miesto tarybą

VALDŽIA NEGIRDI?

ATEIK

BALSUOTI!

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

Vidutė Želvienė: man nėra tas pats, kaip mes gyvename

Sveiki, susipažinkime, esu Vidutė Želvienė, esu Nr.19 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše Nr. 12 į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą.

Gimiau 1958 m. gegužės 15 d. Biržų rajone Kašeliškių kaime. 1975 m. baigiau Nemunėlio Radviliškio vidurinę mokyklą, įstojau į Šiaulių pedagoginį institutą, dabartiniame – Šiaulių universitete, kurį 1979 m. baigiau ir pradėjau dirbti pradinių klasių mokytoja Panevėžio 5 vidurinėje mokykloje. Nuo 1981 m. dirbu Panevėžio 16 vidurinėje mokykloje, dabartinėje Alfonso Lipniūno progimnazijoje. Turiu mokytojo metodininko kvalifikaciją.

Esu įsitikinusi, kad vaikai yra labai imlūs ir gabūs, todėl visada stengiuosi jiems padėti pažinti aplinką, išmokti suvokti mūsų jai daromą poveikį. Vaikai yra labai geranoriški ir pozityvūs, todėl labai svarbu neužspausti šio jausmo nuo mažų dienų, neįsprausti į baimės ar nesaugumo rėmus. Meilė Lietuvai, gimtajam miestui, žmonėms, visai supančiai aplinkai turėtų būti besąlygiška. Tik vidumi gražus ir geras žmogus gali kurti gėrį ir grožį aplink save. Vaikams skiepiju patriotinius jausmus, stengiuosi priminti lietuviškus papročius ir tradicijas, išsaugoti mūsų protėvių palikimą ir skatinti jį perduoti ateities kartoms. Pati domiuosi liaudies daina, šokiu, to mokau ir savo mokinius.

Visada žavi Lietuvos sportininkų pasiekimai. Tai geras pavyzdys mokiniams ugdyti valią, siekti tikslo. Mokinius įtraukiu į aktyvios ir sveikos gyvensenos projektus.

Man rūpi, kaip keičiasi mūsų miestas. Norisi, kad jis keistųsi tik į gerą – tiek infrastruktūra taptų patogesnė ir patrauklesnė, tiek gražesnė aplinka, tiek žmonės būtų laimingesni. Jaunimas liktų gyventi savo gimtame mieste. Todėl nuo mažens ir skatinu mokinius dalyvauti gamtosauginėje veikloje, tvarkome mokyklos aplinką, miesto parką. Skatinu vaikus tvarkyti savo daugiabučio kiemą.

Esu programos ,,Darni mokykla“ dalyvė. Mano gyvenimo vertybės meilė, tiesa, sąžiningumas, darbštumas, atsakingumas. Tapusi Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nare, sieksiu užtikrinti pedagogų interesus, kad pedagogas turėtų laiko mėgautis savo darbu, galėtų skirti daugiau laiko mokiniams. Pasirūpinsiu, kad mokykla taptų patrauklesne vaikams ir jie noriai eitų mokytis, dalyvauti projektinėse veiklose, nes skatinsiu įvairiausių ugdymo metodų taikymą. Juk ne vien tik buvimas klasėje užtikrina būtinų žinių įgijimą. Daug žinių galima moksleiviams perduoti ir per įvairias edukacijas už mokyklos ribų. Esu LVŽS Panevėžio miesto skyriaus narė. Seku politinį gyvenimą šalyje ir mieste. Ir man nėra tas pats, kaip mes gyvename!

Turiu sūnų, kuris jau turi savo šeimą. Laisvalaikiu važinėju dviračiu, lankausi koncertuose, teatre. Mėgstu auginti gėles.

Tikiu, panašių pomėgių turite ir Jūs, susitikime, pasikalbėkime ir raskime bendrus sprendimus, kaip Panevėžį padaryti geresniu mums visiems!

Vidutė ŽELVIENĖ, LVŽS kandidatė į Panevėžio miesto tarybą

Kandidatės nr. 19

Adomas Žydeliūnas: esu panevėžietis ir man tai labai svarbu

Adomas ŽYDELIŪNAS, LVŽS kandidatas į Panevėžio miesto tarybą

2023 m. kovo 5 dieną ateikite balsuoti ir rinkimų biuletenyje:

kryžiuku pažymėkite LVŽS sąrašo numerį 12;

į langelius įrašykite penkių Jums patinkančių kandidatų numerius;

Kandidato nr. 20

Esu Adomas Žydeliūnas, kandidatas į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą. Gimiau 1996 m., liepos 25 d., Panevėžyje. Po studijų gimtajame mieste savu kailiu patyriau emigracijos realybę. Studijuodamas vokiečių kalbą ir kultūrą patyriau proto ir širdies troškimą sugrįžti į Lietuvą. Užtikrintai sakau, kad Panevėžys yra mano namai, kuriuose gyvenu ir noriu gyventi geriau. Saugios laisvalaikio aikštelės ir tvarkinga kelių danga – tikrai puošia miestą. Tačiau asmeniškai man rūpi atliepti jaunų žmonių poreikius. Esu

BALSAVIMO

jaunas suaugęs žmogus, turintis kasdienį kontaktą su, Panevėžį šeimos užuovėjai pasirinkusiais, bendraamžiais. Dabar yra tinkamas laikas taisyti ne tik kelius, bet ir senutėlį politinį šaukinį „Panevėžys – jaunimo ateitis“. Keiskime kryptį ir užtikrintai sakysime: „Panevėžys – mūsų visų ateitis“.

Viso to galėsiu pasiekti tapęs Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariu. Kviečiu rinktis turiningą bei svarių pokyčių duodantį gyvenimą.

šiuos langelius įrašykite penkių kandidatų numerius iš to sąrašo, už kurį

SĄRAŠO NR. 12

...O Tu – ateik balsuoti!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio miesto skyriaus informacinis leidinys 16

Jolita Šarkanienė: nori pakeisti pasaulį – pradėk nuo savęs

Didelė kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio, o mano pirmasis žingsnis – kandidatuoju į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą. Nartūraliai kyla klausimas „kodėl?“. Atsakymas paprastas, turiu daug idėjų, kuriomis kartu galime tobulinti miestą. Pastebėjau, kad iš mūsų Panevėžio miesto traukiasi vis daugiau jaunimo. Suprantu, kad jiems čia per mažai perspektyvos. Mano tikslas – pasiūlyti Panevėžio miesto jaunimui daugiau galimybių. Galimybių visose srityse: mokslo, darbo, laisvalaikio.

Noriu, kad jaunimas liktų Panevėžio mieste, čia įsikurtų ir gyventų. Man tai labai aktualu, nes pati turiu dvi dukras. Vyresnioji išnaršė pasaulį ir po keletos metų vis tiek grįžo į Panevėžį. Negaliu apsakyti, kaip džiaugiasi širdis dėl to. Man ji yra įkvėpimas, nes suprantu, kad viskas įmanoma. Įmanoma likti Panevėžyje, čia dirbti, kurti šeimą ir įsikurti jaukius namus. Noriu, kad Panevėžys klestėtų, dėl to ateinu kupina idėjų. Tikiu, kad galėsiu savo idėjomis pasidalinti ir su Jumis.

SĄRAŠO NR.

Daiva Valentienė: išsaugokime paveldą ir tradicijas

Gimiau 1975 m. Panevėžio mieste, menininkų šeimoje. Nuo aštuonių metukų esu įvairių edukacijų, meno projektų, parodų dalyvė. Šešiolikos metų buvau priimta į tautodailininkų sąjungą, kaip jauniausia audėja Lietuvoje. Psichologijos studijos padėjo geriau suprasti žmones, jų problemas, padedu seneliams, neįgaliems žmonėms. Globoju senus ligotus gyvūnėlius. Su dukrele Milda mielai dalijame vyteliu pynimo, audimo, iš šiaudų sodų, skulptūrų meno paslaptis. Mokiau vaikus ir suaugusius Atjautos organizacijoje, Suaugusiųjų mokymo centre, Šv.

Irina Simanavičienė: man nėra tas pats, kaip mes gyvename

Esu Irina Simanavičienė, gimiau 1956 m. Sibire, tremtinių šeimoje. 1961 m. mūsų šeima grįžo į Lietuvą. Gyvenau ir mokiausi Utenos rajone, baigusi mokyklą, 1971 m. atvykau į Panevėžio miestą. Ilgus metus dirbau įmonėje „Linas “, o šiuo metu esu sėkminga įmonės „PKC Group Lithuania” darbuotoja. Kandidatuodama į Panevėžio miesto tarybos narius, sieksiu burti panevėžiečius prisidėti prie gerų pokyčių mieste. Noriu didesnio dėmesio senjorų užimtumui Panevėžyje ir jo organizavimui, o socialinę riziką ir atskirtį patiriančioms šei-

moms daugiau empatijos ir paramos. Taip pat nesu abejinga daugiabučių namų gyventojų interesams, sieksiu spręsti vieną pagrindinių miesto problemų – automobilių parkavimas kiemų aikštelėse, nepamirštant ir vaikų, nes vaikai turi turėti saugias žaidimų aikšteles bei sporto erdves, kuriose turiningai leistų laisvalaikį! Tikiu galinti prisidėti prie įvairių programų bendruomenėms įgyvendinimo taip, jog kiekvienas žmogus turėtų galimybę savo laiką praleisti naudingai ir turiningai!

Juozapo senelių namuose, Joninių šventėse ir kitur. Dešimt metų esu aktyvi Romuvos narė. Per Užgavėnes mano daryta Morė džiugina Panevėžį.

Politinę karjerą pradėjau 1993 m. Besimokant psichologijos, amatų menų, tautinio tapatumo, supratau, kad trispalvė man reiškia viską.

Labai norėčiau, kad Panevėžio miestas išsaugotų žaliojo miesto vardą, kaimo išminties dvasią – paveldą, šeimų tradicijas, kultūrinius renginius, įvairias edukacijas, kas primintų senuosius amatus.

Daiva VALENTIENĖ, LVŽS

kandidatė į Panevėžio miesto tarybą

Kandidatės nr. 21

Jolita ŠARKANIENĖ, LVŽS kandidatė į Panevėžio miesto tarybą

Kandidatės nr. 23

Irina SIMANAVIČIENĖ, LVŽS kandidatė į Panevėžio miesto tarybą

Kandidatės

Aušra

Aš Aušra Zubkienė – kandidatė į Panevėžio miesto tarybą, kuri labai myli gyvenimą, gamtą ir žmones. Esu įsitikinusi, jog visi miestiečiai turi ir gali būti išklausyti savivaldoje nepriklausomai nuo socialinės padėties, religijos, įsitikinimų ar politinių pažiūrų. Esu sveikų gyvenimo įpročių šalininkė, ištisus me -

tus kiekvieną rytą lendu į Nevėžio upę išsimaudyti. Būdama tarybos nare inicijuočiau gerai sveikatai tinkamos veiklos projektų, skatinčiau rūpintis ne tik socialinėmis problemomis, bet ir miestiečių kokybišku laisvalaikiu, taip pat rūpinčiausi žaliųjų miesto zonų įrengimu ir parkų plėtra.

Sandra Razminė: ar Panevėžys pasiruošęs įtraukiajam ugdymui?

Nuo 2024 metų visoje Lietuvoje startuoja įtraukusis ugdymas, kuris reiškia lanksčią švietimo sistemą, užtikrinančią vaikų teisę nebūti diskriminuojamiems dėl savo negalios, lyties, tautybės ar kitu pagrindu. Čia užtikrinama teisė mokytis bendrojo ugdymo sistemoje, bendroje mokymosi aplinkoje, visiems besimokantiems sukuriant lygias mokymosi galimybes, tinkamai pritaikant ugdymosi sąlygas, suteikiant individualizuotas pagalbos priemones ir sudarant kiekvienam vaikui galimybę ugdyti savo asmenybę, talentus, kūrybingumą ir gebėjimus, mokantis drauge su visais, nepatiriant atskirties ir segregacijos. Vizija aiški, graži ir labai prasminga, bet tam reikia tinkamo pasiruošimo. Pirmiausia, kad įtrauktis, reiškianti įvairių poreikių vaikų ugdymą bendrose mokyklose vyktų sklandžiai, turi dirbti daugiau švietimo pagalbos specialistų. Panevėžyje per pastaruosius keletą metų mokytojo padėjėjų skaičius išaugo, bet kyla klausimas ar jis pakankamas, jog pagalba būtų teikiama sklandžiai ne tik neurotipiniams vaikams, bet ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems, o negalia ne visada yra matoma išoriškai. Suprantama, jog įtraukusis ugdymas turi ir savo iššūkių, nes jis nesibaigia tik ypatingųjų vai-

2023 m. kovo 5 dieną ateikite balsuoti ir rinkimų biuletenyje:

kryžiuku pažymėkite LVŽS sąrašo numerį 12;

į langelius įrašykite penkių Jums patinkančių kandidatų numerius;

kų perkėlimu į bendrasias ugdymo įstaigas, su juo atsiranda poreikis ugdymo poreikių personalizacijai, aplinkos, priemonių ir turinio pritaikymui, taip pat ir nuolatinei pagalbai ne tik ugdytiniams, bet ir pačioms įstaigoms. Esu įsitikinusi, jog kiekviena ugdymo įstaiga Panevėžyje turi turėti teisę plėsti savo komandą pagal individualius poreikius ir priimti daugiau specialiųjų pedagogų, psichologų, logopedų arba didinti jų etatus, taip pat turi gauti galimybių įdarbinti ir ergoterapeutus, kurie itin reikalingi vaikams su negalia. Visų šių specialistų darželiuose ir mokyklose gyvybiškai trūksta, tačiau norėdami kokybiško švietimo, negalime kasmet laukti nurodymų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, privalome ieškoti konkrečių sprendimų savivaldos lygmeniu, juk švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Klaidinga visą įtraukties procesą ,,numesti” ugdymo įstaigoms ir palikti iššūkius spręstis pačioms. Savivaldybė turi bendradarbiauti ir atliepti įstaigų specialistų poreikius suteikdama papildomas darbo vietas ir didindama etatus. Panevėžiečiai jau seniai demonstruoja kintantį visuomenės požiūrį į negalią, kuris yra pažangos ir tolerancijos požymis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio miesto skyriaus informacinis leidinys

Kviečiu palaikyti Deivido Labanavičiaus kandidatūrą

Panevėžio miesto merus ir LVŽS sąrašą Nr. 12 rinki-

muose į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą

rencingumą. Kartu su LVŽS nariais negalėjome taikstytis su tokia neteisybe, todėl inicijavome drauge su šalies gyventojais peticijos parengimą, kurioje reikalaujama užkirsti kelią pinigų perkėlimui iš Vidurio ir Vakarų regiono, tokiu būdu diskriminuojant čia gyvenančius ir dirbančius žmones, kurie verčiasi gerokai skurdžiau nei vilniečiai. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono gyventojams kyla reali rizika susidurti su skurdu ir nedarbu. Skurdo rizikos lygis Vidurio ir Vakarų regione siekė net 23,7 proc., o nedarbas 2021 metais sudarė 8,2 proc. Palyginimui skurdo rizika sostinės regione buvo beveik dvigubai mažesnė ir siekė – 4,8 proc.

Kviečiu palaikyti Seimo narį ir LVŽS Vyriausybės šešėlinį Ekonomikos ir inovacijų ministrą Deividą Labanavičių savivaldos rinkimuose, kur Deividas drauge su LVŽS sieks mero pareigų Panevėžio mieste. Panevėžys – Deivido gimtasis miestas, kur jis užaugo, baigė Panevėžio „Šaltinio“ vidurinę mokyklą bei bakalauro bei magistro studijas Kauno technologijos universiteto Panevėžio filiale, Vadybos ir administravimo fakultete.

Deividui svarbu, kad Panevėžyje gyvenantys žmonės nebūtų slegiami problemų, o miestas pagal darbo užmokesčio dydį ir bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui, pasivytų Vilnių.

Pagal savo geografinę padėtį Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui, kuris yra mažiau turtingas už Sostinės regioną. Mažinant pajamų ir socialinę atskirtį tarp minėtų šalies regionų, svarbu tinkamai išnaudoti europinius pinigus, kurie būtų skiriami

naujų darbo vietų kūrimui ir paskatintų verslą investuoti į Panevėžio miestą, kur galėtų veiklą vykdyti naujos tarptautinės įmonės, kuriančios aukštos pridėtinės vertės produktus.

Neteisinga, kad, pavyzdžiui, pernai metų trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesio atlyginimas „prieš mokesčius“ Vilniaus apskrityje siekė 1984,6 eurus, tuo tarpu Panevėžio apskrityje toks užmokestis buvo tik 1492,3 eurai. Žmonės, gyvenantys ir dirbantys mažesniuose šalies miestuose yra priversti gauti gerokai mažesnius atlyginimus, nors dirba tiek pat.

Dirbant Europos Parlamente drauge su LVŽS Seimo frakcijos nariais išsaugojome regionams skirtus pinigus iš ES investicinių fondų. Dabartinė Lietuvos Vyriausybė, nederindama su Europos Parlamentu, sumąstė Europos Komisijai pasiūlyti iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono perkelti 679 mln. eurų Sostinės regionui. Pateisinant lėšų perkėlimą, buvo teigiama, kad Sostinės regionas yra ekonomikos centras, turintis didelį inovacijų potencialą, kuris didina visos šalies konku-

Išties džiugina, kad triūsas renkant parašus peticijai atsipirko su kaupu – balandžio 26 dieną gavome atsakymą, kad Europos Komisija su Lietuvos Vyriausybe pasiekė kompromisą ir į Sostinės regioną perkels ne 679 mln., o tik 363,88 mln. eurų, o tai reiškia, kad regionų, taip pat ir Panevėžio gyventojams atkovojome 314,9 mln. eurų, kurie liks Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui.

Šiandien esame tapę milžiniškų maisto ir energetikos kainų įkaitais. Energetikos ministerijos ir kitų jai pavaldžių įstaigų aplaidus darbas, įgyvendinant energetikos liberalizavimo procesą Lietuvoje, skriaudžia žmones, kurie ir taip vos suduria galą su galu. Gindamas Lietuvos žmonių teises, kurie yra priversti mokėti baudas už tai, kad nevykdė prievolės pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo, kreipiausi į Energetikos komisarę Kadri Simson, kuri yra atsakinga už Europos Sąjungos energetikos klausimus. Komisarės atsakyme teigiama, kad vartotojai turi teisę laisvai pirkti elektros energiją iš pasirinkto tiekėjo, o elektros kainos dydis priklausytų nuo liberalizuotos energijos rinkos. Deja, bet į esminį klausimą, ar Lietuvoje chaotiškai įgyvendinamas elektros rinkos liberalizavi-

mo procesas nepažeidžia ES teisės nuostatų, Komisarė man konkrečiai neatsakė. Tad esu priverstas savo užklausą jai kartoti – ir kartosiu tol, kol visiems Lietuvos gyventojams bus aiškiai atsakyta. Dauguma LVŽS narių mano, kad dabartinė Lietuvos Vyriausybė daro nepakankamai tam, kad pažaboti maisto produktų kainas ir reikalauja rimtų kompleksinių sprendimų. Vienas iš tokių sprendimų, kuris jau dabar leistų atpiginti maistą – lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymas maisto produktams. Kaimyninėje Lenkijoje taikomas nulinis PVM tarifas maistui, anksčiau Lenkija turėjo lengvatinį 5 proc. PVM tarifą tokiems būtiniems produktams kaip mėsa, daržovės, vaisiai, košės ar kūdikių maistas. Palyginimui Lietuvoje šiandien galioja net 21 proc. PVM tarifas maistui, todėl kyla natūralus klausimas, kodėl taikome lengvatinį apmokestinimą maitinimo sektoriui, pratęsdami lengvatas, kurios iš šalies biudžeto pareikalavo net 120 mln. eurų, tačiau pasisakome prieš maisto produktų kainų atpiginimą žmonėms?

Kviečiu palaikyti Deivido Labanavičiaus kandidatūrą į Panevėžio miesto merus ir LVŽS sąrašą Nr. 12 rinkimuose į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą. Panevėžys buvo vienas didžiausių Aukštaitijos pramonės centrų, kuris darė įtaką viso regiono plėtrai ir vystymuisi. Maždaug prieš dvidešimt metų Panevėžyje buvo pagaminta 5,1 proc. visos Lietuvos produkcijos, nes čia buvo išvystyta miltų, cukraus, pieno, mėsos ir aliejaus bei tekstilės pramonė. Panevėžys turi susigrąžinti ekonominio ir pramoninio miesto vardą bei žmones, kurie buvo priversti išvykti į Vilnių ar svetur tam, kad galėtų užsidirbti. LVŽS sieks, kad panevėžiečiai neturėtų patirti pajamų atskirties nuo didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų! – Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

Ramūnas Karbauskis: jie siekia paversti Lietuvą šeimoms netinkama gyventi šalimi

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis apie valdančiuosius kalba tiesmukai, sakydamas, kad matyti tai, kas daroma Lietuvoje, ir tylėti – jau nebeišeina, o nieko nedaryti ir nedalyvauti artėjančiuose savivaldos rinkimuose būtų didžiulė klaida. „Jie viską griauna iš pagrindų – kalbą, šeimos sampratą, jie nori nuodyti mūsų vaikus narkotikais, jie siūlo vaikams pasikeisti lytį. Konservatorių partija atnešė daug problemų, nerimo, sugrąžino korupciją, sugriovė daugelio žmonių tikėjimą ateitimi. Nesuvaldytos kylančios maisto bei energijos kainos, infliacija, ekonomikos problemos, konfliktai su Kinija, sąjungininkėmis Vokietija ir Lenkija. Taip pat neturinčios precedento patyčios iš Lietuvos žmonių, cenzūra, pati didžiausia ministrų kabineto nekompetencija per visą Nepriklausomos Lietuvos istoriją, korupcijos skandalai. Galų gale, konservatorių parlamentarui kaltinimai pedofilija, kas rodo, kad situacija Lietuvos valdžioje yra labai rimta ir reikalauja valdančiųjų partijų lyderių asmeninės atsakomybės ir kuo skubiau“, – sako jis. Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, apie visa tai plačiau kalbamės su LVŽS lyderiu.

Jūs esate šešėlinės Vyriausybės ministras pirmininkas. Surengėte daugiau nei dvi dešimtis posėdžių, kuriuose svarstėte ir teikėte Ingridos Šimonytės Vyriausybei alternatyvas, kurios

iš esmės pakeltų Lietuvos ekonomikos, sveikatos, švietimo lygį. Daug dirbote su užsienio ekspertais, vertinote kitų šalių patirtį, susiduriant su buldozeriu stumiamomis šeimos sampratos keitimo idėjomis, narkotikų dekriminalizavimo pasekmėmis. Ar sulaukėte šios Vyriausybės dėmesio, vertinimų, pasiūlymų?

Ne. Niekada. Mes pasirinkome konstruktyvią darbo formą, t. y. suformavome šešėlinę Vyriausybę, kurioje atsakingai dirba visi ministrai. Norime, kad žmonės matytų, jog galima turėti kitokius sprendimus su kitokiomis pasekmėmis. Matyt šios valdžios planuose nėra gerovės valstybės, todėl ji ignoruoja viską, ką siūlome mes, nes mūsų pasiūlymai vertybiniai, gerai apskaičiuoti ir orientuoti į šalies ekonomikos augimą, saugumą, žmonių sveikatą ir svarbiausia dominantė tame yra šeima, kas valdantiesiems, deja, labiausiai nepatinka. Mes daug dėmesio skyrėme ir neįgaliųjų problemų sprendimams, nes, pasirodo, jų problemos visiškai nedomina šios valdžios.

Ar yra kažkokia galimybė, kad opozicijoje esančios frakcijos suvienytų jėgas? Gal tuomet būtumėte labiau girdimi?

Seimo opozicija yra visiškai nevienalytė savo vertybėmis. Mes turime dvi frakcijas opozicijoje, kurios yra liberalios – socialdemokratai ir Sauliaus Skvernelio frakcija. Jos puikiai dirba su valdančiąja dauguma tam tikrais klausimais ir gauna jų palaikymą. Mes turime kitas tris frakcijas, kurios nėra

liberalios, bet jų balsų neužtenka net opozicijos lyderiui išrinkti. Su šiomis frakcijomis galėtume dirbti kartu, nes sutampa mūsų požiūris į tai, kokia turi būti vertybinė politika.

Daug klausimų žmonėms kilo, kas nutiko tarp Jūsų ir S. Skvernelio, kad Jūsų keliai išsiskyrė. Jūs išsamiai paaiškinote S. Skvernelio „išdavystės anatomiją“ Youtube Opozicijos Televizijos kanale. Beje, kviečiame visus mūsų skaitytojus šį kanalą sekti ir žiūrėti laidas. Neseniai minėjote,

kad iš dalies džiaugiatės, kad taip atsitiko. Kodėl? Skaitydamas žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją – jau kelių dalių tyrimą apie Sauliaus Skvernelio artimiausią aplinką, galimus ryšius su nusikalstamu pasauliu, galimą korupciją ir kitus dalykus, imu suvokti, kad nuo buvusios kadencijos LVŽS frakcijos nuslėptas AB „Ignitis“ privatizavimo faktas tėra tik nedidelis epizodas visko, kas buvo daroma man ir komandai už nugaros ir kaip niekšiškai tam tikros grupės žmonių interesų tenki-

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Ramūnas KARBAUSKIS, LVŽS Pirmininkas

PANEVĖŽIO

VALDŽIA NEGIRDI?

MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS

nimui buvo pasinaudota LVŽS gautu Tautos pasitikėjimo mandatu. Visai neseniai dėkojau Gabrieliui Landsbergiui už jo paatviravimą, jog tuometinis Premjeras S. Skvernelis su juo derindavo veiksmus. Dabar jau aiškiau, apie kokius veiksmus buvo kalbama. Matomai daug kas buvo slepiama nuo tuo metu mūsų Seimo valdančios daugumos, buvo sprendžiama korupciniais metodais, net galimai pažeidžiant įstatymus. Džiaugiuosi, kad S. Skvernelis pripažino, kad jis daug ką darė be „valstiečių“. Manau, kad žmonėms dabar kiek aiškiau, kodėl S. Skvernelio demokratai visada balsuoja taip, kaip palanku konservatoriams. Užtenka prisiminti, kaip jie užtikrino balsus partnerystės įstatymui, suteikiant valstybės vadovo statusą Vytautui Landsbergiui ir kt. klausimais. Manyčiau, jog tai atsitiko ne tik todėl, jog S. Skvernelio partija yra liberalių pažiūrų, kas juos idėjiškai suartina su dabartine valdžia, bet ir todėl, kad yra labai pragmatiškas interesas. Be to neatmesčiau, kad yra ir tam tikro šantažo – konservatoriai žino daugiau apie S. Skvernelio „darbus“, jie juk slepia vieni kitų nuodėmes, o gal ir jomis vieni kitus šantažuoja. Korupcijos šešėlis ir neskaidrūs politiniai žaidimai lydi ir matyt vienija šios kadencijos valdžią. Naujausias daug klausimų sukėlęs įvykis – žurnalistai išnagrinėjo įmonių, „pritraukusių“ Taivano investicijas, savininkų ryšius su valdžios partijomis. Pasirodo, ne inovatyvumas ar geras vardas padėjo verslui tapti Taivano investicijų taikiniu, o partijų ir politikų, esančių valdžioje, finansinis rėmimas atvėrė galimybių vartus. Kaip tai vertinate?

Jaučiu, jog daugelis verslininkų pasišlykštėjo tokiu valdžios elgesiu, kada verslas skirstomas į savus ir nesavus, kada konkurencija praranda prasmę, nes veikia švogerizmo principai. Šita valdžia ne tik bando sunaikinti savo politinius oponentus, bet stengiasi užtikrinti, kad juos remiantis verslas gautų išskirtines sąlygas prieš visą kitą verslą, nežiūrint to, jog valdžia privalo būti vienodai teisinga visiems.

Bet viešai bandoma pasakyti, kad Taivano investicijos saviems tėra sutapimas?

O aš galiu savo verslo pavyzdžiais įrodyti, kad tai ne sutapimas, nes mano verslas negauna leidimų investuoti į atsinaujinančią energetiką ir gaminti pigiausią elektros energiją rinkoje. Žinau, kad lygiai tas pats atsitinka su kitais, kurie nežino „kam ir už ką atsilyginti“ arba nėra šios valdžios donorai.

Tai, kas vyksta Lietuvoje – viena iš baisiausių korupcijos formų. Prisiminkite, kaip mūsų šalies valstybinės energetikos įmonės padėjo įsikurti Landsbergių privačiam mokyklų ir darželių verslui. Man kyla klausimas – ar už Taivano investicijas koks ministras ar Seimo narys negavo akcijų kurioje nors iš „laimingųjų“ įmonių? Gaila, mes to niekada nesužinosime, nes net negalime sužinoti kiek akcijų

ATEIK BALSUOTI!

IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

valstybės valdomoje įmonėje turi energetikos ministras Dainius Kreivys, o ką bekalbėti apie privačias bendroves. Kita vertus, ką jau bešnekėti apie šitos valdžios moralę ir sąžinę, kai šimtus milijonų mokame už nuomojamą suskystintų dujų terminalą ofšorinei kompanijai ir tikrieji naudos gavėjai lieka nežinomi. Nestebina, kad tai buvo konservatorių ir liberalų sprendimas ankstesnėje kadencijoje. Pas juos visada viskas vyksta pagal korupcines schemas, o tie prokurorai ir politikai, kurie drįsta apie tai šnekėti, yra sutrypiami, užtildomi.

O juk kažkas skleidė gandus, kad neva Jūs susitarėte su D. Kreiviu. LVŽS nepalaikys D. Kreiviui interpeliacijos, o Jūs gausite palankias sąlygas savo verslui...

Girdėjau tokius gandus. Bet interpeliacija, valdantiesiems turint absoliučią daugumą balsų Seime, yra neįmanoma. Tą puikiai žino visi, kaip ir tai, kad valdantieji puikiai buldozeriu stumia visus norimus projektus, net ir narkotikų dekriminalizavimą. Stringa kol kas tik vienalyčių šeimų klausimas, nes dar ne visiems valdantiesiems pavyko išlaužyti rankas. Keli liko principingi. Ar jiems pavyks atsilaikyti, jau bus aišku šio pavasario Seimo sesijoje, kuri prasidės iš karto po savivaldybių tarybų rinkimų. Todėl labai kviečiu žmones įvertinti tai. Todėl tiems, kuriems rūpi tradicinės vertybės, reikia būtinai dalyvauti rinkimuose ir balsuoti ne už liberalų, konservatorių, su jais kolaboruojančių socialdemokratų ir S. Skvernelio demokratų sąrašus bei merus, o už kitas partijas, kurios aiškiai deklaruoja ir dirba šeimos stiprinimo politikos klausimais. Tai labai svarbu, nes savivalda yra arčiausiai žmonių. Be to, tik tokiu būdu galima parodyti valdantiesiems, kad jų politika nepriimtina.

Nepriimtina ne tik šeimos draskymo politika, bet ir politika kitose srityse. Matant užsienio politiką plačiau, susidaro vaizdas, kad ji nepadeda Lietuvai? Dėl sužlugdytų santykių su Kinija netekome pusės milijardo eurų, vyksta žodžių karas su Vokietija, Lenkija. Atrodo, kad Lietuvai stengiamasi pakenkti?

Nežinau kodėl iki šiol Prezidentas leidžia G. Landsbergiui veikti teroristinės Rusijos naudai. Dėl to, kad jis Landsbergis? Laikas visa tai sustabdyti, nes Lietuva netrukus gali prarasti visų mūsų strateginių partnerių pasitikėjimą ir atsakomybės už tai vėl niekas neprisiims. Deja, bet Gabrieliaus ir jo svitos, kuri viešumoje apsimeta kovojanti su Rusija, veiksmai agresorei labiausiai šiandien ir padeda. Dvejų metų konservatorių buvimas valdžioje griauna ne tik Lietuvos ekonomines, bet jau ir gynybines galimybes, konservatoriai su savo partneriais tapo tikra dovana agresorei.

Aš parašiau viešą laišką Vokietijos ambasadoriui Lietuvoje ir atsiprašiau už mūsų begalvių valdžioje kalbas, kurios jau ėmė erzinti Vokietiją. Kad tai konservatoriai, pradedant G. Landsbergiu, baigiant ką

BALSAVIMO PAVYZDYS

2023 m. kovo 5 dieną ateikite balsuoti ir rinkimų biuletenyje:

kryžiuku pažymėkite LVŽS sąrašo numerį 12;

į langelius įrašykite penkių Jums patinkančių kandidatų numerius;

tik krašto apsaugos ministeriją palikusiu konservatorių viceministru, organizavo sistemiškai ir suplanuotai, nekyla abejonių, ypač po specialiai manipuliatyviai skleidžiamų dvejonių dėl Vokietijos ir Lietuvos įsipareigojimų. Ar normalu, kad susitikus Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių vadams, užsienio reikalų ministras pradeda viešai abejoti Lietuvos Prezidento ir Vokietijos Kanclerio susitarimais? Ko tokiais savo pareiškimais siekiama? Kad Lietuva, nelaimės atveju, turėtų kuo mažiau ją palaikančių valstybių, ypač gynybos klausimuose? Bet klausant viso Lietuvos kariuomenės vado interviu po susitikimo su Vokietijos kariuomenės vadu, išlieka viltis, kad ir kaip bepolitikuotų politikai, o kariuomenė žino, ką ir kada darys. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys susitiko su Vokietijos kariuomenės vadu generolu Eberhard Zorn. Jie aptarė situaciją regione, atgrasymo ir gynybos planus, susijusius su Vokietijos karių rotacinėmis pajėgomis Lietuvoje.

Na, daugelis skandalų, kurie susiję su valdančiaisiais, greitai nuslopinami. Panašu, kad ir žurnalistinis tyrimas dėl energetikos ministro turimų „Ignitis grupė“ akcijų taip pat sėkmingai užtildytas, ministrui atsisakius komentuoti, o viceministrui pareiškus, kad jo turimų akcijų kiekis yra „nereikšmingai mažas“. O kaip Jūs vertinate tai, kad ministras ir finansų viceministras turi jų pačių kontroliuojamos įmonės akcijų?

Prieš pasakydamas savo nuomonę, aš noriu priminti skaitytojams, kad konservatorių energetikos ministras D. Kreivys ir finansų viceministras Gediminas Norkūnas nedeklaravo tiesiogiai ar per savo valdomas įmones turintys valstybės valdomos „Ignitis grupės“ akcijų. Ministras D. Kreivys atsisakė registruoti galimą interesų konfliktą dėl „Ignitis grupė“ akcijų turėjimo per savo valdomą įmonę, kurioje jo dalis sudaro 40%. Aš manau, kad po tokių faktų išaiškėjimo, D. Kreivio buvimas energetikos ministru yra neįmanomas dėl neišvengiamo interesų konflikto. O konfliktas jau net įsisenėjęs. Praėjusioje Seimo kadencijoje, uždarame Seimo Energetikos komisijos posėdyje, apie kurį sužinojome tik visai neseniai, vyko svarstymas dėl „Ignitis grupė“ viešo akcijų pardavimo. Tuometinis Seimo opozicinės konservatorių frakcijos narys D. Kreivys dalyvavo ir buvo vienas aktyviausių tokio sprendimo rėmėjų.

Patikslinsiu, kad visi buvę LVŽS frakcijos nariai, dalyvavę tame Seimo Energetikos komisijos posėdyje, dabar yra S. Skvernelio demokratų partijoje arba bendradarbiauja su ja. Taigi, neturėtų stebinti, kad tuometinė Seimo valdanti dauguma apie „Ignitis grupė“ akcijų pardavimą nieko nežinojo. Ar galėjo D. Kreivys nežinoti, kad jo valdoma įmonė įsigijo „Ignitis grupė“ akcijų?

Abejotina, nes jis pats aktyviai dalyvavo sprendime leisti biržoje parduoti dalį „Ignitis grupė“ ak-

cijų. Netgi manau, jog D. Kreivys galimai žinojo, jog naujieji „Ignitis grupė“ akcininkai gali tikėtis iki 6 procentų dividendų nuo investicijų sumos. Išmokėti „Ignitis grupė“ dividendai už 2021 metus aiškiai viršija 5 procentus įsigytų akcijų vertės, todėl mano teiginys nėra prielaida. Paaiškinsiu situacijos korupcinę sudedamąją. Ilgą laiką bankai nebemokėjo jokių palūkanų už bankuose laikomas žmonių ar įmonių lėšas. Kreditai rimtoms verslo įmonėms siekė maksimum iki 3 procentų. Jei verslas ar paprasti žmonės būtų sužinoję, kad galima investuoti į „Ignitis grupė“ akcijas ir metinė grąža bus virš 5, net iki 6 procentų, tai prie tų akcijų būtų susidariusi didelė eilė. Tačiau. Tai gali būti žinoma tik tiems, kas tą įmonę valdo arba tiems, kam tą įmonę valdantys tai pasako. Keistas sutapimas, bet du „Ignitis grupė“ akcininkai yra tiesiogiai susiję su „Ignitis grupė“ valdymu? Korupcinė dedamoji akivaizdi. Jei Prezidentas G. Nausėda norėtų suprasti, kodėl energetikos ministras D. Kreivys ir finansų viceministras G. Norkūnas negali užimti savo pareigų turėdami nors vieną „Ignitis grupė“ akciją, esu pasiruošęs tai paaiškinti skaičiais ir įvykių seka.

Ar visuomenė turi reikalauti, kad ministras ir viceministras paviešintų tiesiogiai ar per įmones valdomų „Ignitis grupė“ akcijų kiekį?

Jei ministras ir viceministras būtų sąžiningi, kokiais dedasi, tai jau būtų padarę. Teigiu, kad dabartinė valdžia tyčiojasi iš žmonių, nes teisina dviejų Vyriausybės narių naudos gavimą iš nepakeliamai aukštų elektros energijos kainų. Jei „Ignitis grupė“ nebūtų pardavusi dalies savo akcijų, tai valstybė galėtų mažinti „Ignitis grupė“ pelningumą, taip kompensuojant elektros pardavimą mažesnėmis kainomis. Dar gali paaiškinti didelių dividendų išmokėjimą valstybei, nes tai papildytų biudžetą, bet dabar milžiniška dividendų suma išmokama privačiam verslui ar asmenims, turintiems „Ignitis grupė“ akcijų, o visi Lietuvos žmonės priverčiami už tai susimokėti. Ar galima patikėti tuo, kad energetikos ministras D. Kreivys ir finansų viceministras G. Norkūnas kenktų patys sau, gindami viešąjį interesą? Jei jie nori pasakyti, kad tai įmanoma, tada turi viešai pasakyti, kokią dalį „Ignitis grupėje“ jie tiesiogiai ar per įmones valdo. Esu įsitikinęs, kad jie to nedarys, nes taps visiškai akivaizdu, kad susidūrėme su dar viena konservatorių korupcine schema, kurią bandoma dangstyti frazėmis – „niekingai mažai“ ar „nieko nežinojau“. Bet aš manau, kad kas jiems „niekingai mažai“, didelei daliai Lietuvos žmonių būtų milžiniška suma. Korupcija šių valdančiųjų dėka toleruojama ir nebelaikoma nusikaltimu. Dėl to jie daro viską, kad žmonės nebesidomėtų politika ir nedalyvautų rinkimuose. Tada ateis tik jų rinkėjai ir juos vėl išrinks. Šiai valdžiai būdinga sakyti „nieko nežinau“ ir vengti kalbėti apie jų vidines problemas, tačiau jos vis tiek išlenda į paviršių, ypač jei tai kalti-

PAŽYMĖKITE TIK VIENĄ SĄRAŠĄ, UŽ KURĮ BALSUOJATE

RINKIMŲ BIULETENIS ŽYMĖJIMO PAVYZDYS

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA Pirmininkas Ramūnas Karbauskis

PIRMUMO BALSAI

įrašykite

Į šiuos langelius

penkių kandidatų numerius

to sąrašo, už kurį balsavote.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio miesto skyriaus informacinis leidinys 20

nimai sunkiais nusikaltimais. Sausio pabaigoje Lietuvą sukrėtė pedofilijos skandalas, sunkiais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas konservatorių frakcijos narys, „Dviračio žinių“ herojus Kristijonas Bartoševičius. Konservatorių vadovybė nepasmerkė ir praktiškai nieko nekomentavo. Kaip tai vertinate?

Ši tema verčia rimtai sunerimti, nes nežinia, ką ši partija, kuri nuolat išsisukinėja, yra persmelkta, pasirodo, jau ne vieno vaikų seksualinio išnaudojimo skandalo, dar slepia. Iš pradžių galvojau šios temos neliesiu, nes apie tai ir taip daugelis šneka. Bet pradėjus konservatoriams viešai apie tai kalbėti, matau tą pačią taktiką, kurią jie naudojo gelbėdami Mykolą Majauską nuo kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo. Iš konservatoriaus Lino Slušnio lūpų pasigirdo raginimai neskubėti smerkti, nes daug tokių kaltinimų nepasitvirtina. Tačiau žiniasklaida priminė, kad K. Bartoševičiaus skandalas jau ne pirmas TS-LKD partijoje – konservatorių būstinėje kitas konservatorius rodė pornografiją, po to su vaikais smaginosi pirtyje. Beje, ir apie patį Seimo narį L. Slušnį, tai, kad jis slėpė pedofiliją, rašė žiniasklaida. Ankstesniame L. Slušnio darbe, Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, buvo slepiamas nepilnamečių pardavinėjimas iškrypėliams. Šiuo buvusio konservatorių frakcijos nario atveju, kaip ir M. Majausko atveju, pasirinkta taktika amorali ir nusikalstama – gąsdinti aukas, sakant, kad dažnai tokie atvejai neva nepasitvirtina. M. Majauskas net buvo perėjęs į puolimą prieš savo aukas, kai pats kreipėsi į prokuratūrą. Sunku nusikaltimo aukai, jos artimiesiems atlaikyti puolimą žmonių, kurie turi atramą valdžioje, gal net gali daryti įtaką teisėsaugai ar pasisamdyti pačius brangiausius advokatus. Tokiais atvejais taip ir atsitinka, kaip L. Slušnys sako – kaltinimai nepasitvirtina, nes aukos pabūgsta spaudimo ir atsitraukia nuo savo parodymų. Galimas ir aukos papirkimo variantas. Taigi, tai ką dabar daro L. Slušnys ar anksčiau darė M. Majauską gelbėjantys konservatoriai, yra dar vienas nusikaltimas, nemažiau baisus už tiesioginį nepilnamečių seksualinį išnaudojimą. Valdžios atstovai, bandydami gelbėti savus, ima naikinti tikėjimą, jog Lietuvoje įmanomas teisingumas. Jei auka išgąsdinama ar pa-

perkama, tai tik sudaro pedofilams vaizdą, kad jų nusikaltimai nesulauks teisinio įvertinimo. Tada, kada pedofilija ar nepilnamečių seksualiniu išnaudojimu yra kaltinami žmonės dirbantys valdžios institucijose, negalima sudaryti net menkiausios spaudimo nusikaltimo aukoms regimybės, jau nešneku apie kreipimąsi į prokuratūrą, kaltinat auką ar rašant straipsnius, kaip dažnai tokie kaltinimai nepasiteisina. Tokios bylos yra labai jautrios, jose turi dirbti profesionalai ir reikia vengti bet kokio išorinio spaudimo. Visko pasitaiko teisinėje praktikoje, bet kada imama spausti silpnąją proceso pusę, tai galime gauti ne faktą, o dvigubą nusikaltimą, kuriame nusikaltėlis laimi, o auka galutinai sugniuždoma.

Kalbant apie konservatorių lyderių elgesį bendrai tokiose situacijose, reikia pabrėžti, kad jie dar kartą parodė, kad Lietuvai su tokiais politikais ne pakeliui. Jeigu pamenate, pirmąją dieną nebuvo jokios reakcijos iš partijos vadovybės. Nekomentavo nei partijos pirmininkas G. Landsbergis, nei I. Šimonytė. Tyla. Pats pedofilijos skandalo faktas ir konservatorių lyderių elgsena reiškia sistemines konservatorių partijos bėdas, konservatorių laikyseną šeimos sąvokos darkyme, narkotikų dekriminalizavime, siūlymuose leisti vaikams keistis lytį ir t. t. Matyt ne veltui Raseinių skyrius net politinėje reklamoje bando atsiriboti nuo „konservatorių Vilniuje“, teigdami, jog „Vilniaus liberalios konservatorių pažiūros nėra priimtinos Raseinių konservatoriams“. Kad vaikų išnaudojimu kaltinamas K. Bartoševičius nebuvo partijos narys, niekaip nepaneigia, kad jis yra TS-LKD partijos bendramintis, gavęs aukštą numerį šios partijos sąraše rinkimuose, jį gyrė I. Šimonytė, kaip puikiai išmanantį jaunimo problemas. Šios partijos veikloje matome didžiulį veidmainiavimą – atsižadėjimas tradicinių vertybių, narkotikų dekriminalizavimo ir pan. Matome ir daug melo – konservatoriai pasakojo žurnalistams, kad sužinojo apie kolegos sprendimą pasitraukti iš Seimo dėl asmeninių priežasčių ir palinkėjo sėkmės. Pats dar būdamas TS-LDK frakcijos nariu K. Bartoševičius apsimeta nieko nežinantis apie kaltinimus. Tai manęs tokie dalykai neįtikina, nes tokių sutapimų nebūna. Faktas, kad K. Bartoševičius no -

rėjo spėti išeiti iš Seimo iki oficialių įtarimų pareiškimo. Netikiu, kad konservatoriai nežinojo priežasties, juolab kai ima aiškėti, kad tyrimas vyksta jau nuo praėjusių metų.

Atrodo, kad savo veiksmais ir retorika Lietuvoje valdantieji bando paneigti bet kokių tradicinių vertybių, moralės, sąžiningumo būtinumą visuomenės ir valstybės gyvenime. Negana to, jie vis dažniau pasikėsina į fundamentalius dalykus ir didžiuojasi juos išniekindami. Tai gali būti ir Lukiškių aikštės pavyzdys, kuomet ji buvo paversta paplūdimiu. Šiomis dienomis viešojoje erdvėje eskaluojamas naujas „pasipriešinimas“ istorinių asmenybių paminklų statybai, tarp jų ir Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai. Ar reikia tokių paminklų, kaip manote Jūs?

Mes neidealizuojame šios istorinės asmenybės, nes A. Smetona iniciavo perversmą ir jėga nušalino prie mūsų partijos ištakų prisidėjusį Prezidentą Kazį Grinių. Bet vertinant aplinkybes, kada Vilniaus valdžia Lukiškių aikštę paverčia pliažu, paminklų etalonu laiko surūdijusį vamzdį, o ministerijų langai apkabinti gėjų ir transvestitų vėliavomis, manome, kad paminklo A. Smetonai atsiradimas būtų teisingas sprendimas, kartu sprendžiant ir K. Griniaus įamžinimo klausimą. Mums svarbu, kad žmonės žinotų istoriją, nebijotų vertinti ir mokytis iš jos, kad Tauta turėtų simbolius, kuriuos puoselėtų ir gintų, o ne gėdytųsi ar keistų juos į tai, kas neturi jokios išliekamosios vertės. O kad prie šios valdžios matysime daugiau bandymų bet kokiomis priemonėmis ištrinti viską, kas mus vienija kaip Tautą, tas akivaizdu iš jų pasisakymų ir darbų. Vien ko verta „neužmirštuolės“ brukimo į žmonių sąmonę istorija. Kovotojų už laisvę simbolį „Laisvės liepsną“ jie jau metai iš metų apgaulės būdu keičia savo prekiniu „neužmirštuolės“ ženklu, kurį užpatentavo dabartinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Jį paskleisti po Lietuvą padėjo A. Landsbergienė per savo mokyklų tinklą, mokinių tėveliams sakant, kad tai vaikų idėja, kas vėliau paaiškėjo, kad tai netiesa, kad yra neužmirštuolės autorius ir savininkas, ir visai tai ne vaikų mintis. Apie tai atvirai pasakojo mokinių mamos, kurios buvo patikėjusios šiuo melu. Akylesni iš karto pastebė -

jo, kad neužmirštuole norima išspirti iš Tautos sąmonės kovotojų „Laisvės liepsnos“ simbolį, vietoje jo įkišant rusų okupantų pamėgtą neužmirštuolę, kurią savo „pergalių“ atvirukuose propagandistai vaizdavo sovietinio kareivio rankose ar šalmuose. Pseudopatriotams pavyko iš Vilniaus išspirti Vytį. Šį paminklą Lukiškių aikštėje pakeitė smėliukas, gultai, skėtukai ir nuogi užpakaliai prieš pat langus pastato, kuriame žiauriai nukankinta gausybė lietuvių, neišdavusių savo Tautos ir laisvos Lietuvos idėjos. Smėlis Lukiškėse tapo šios valdžios patyčių simboliu iš skaudžios mūsų Tautai praeities. Todėl jau net nestebina, kad jie nori viską sugriauti ir sunaikinti. Nusitaikyta net į Kalėdas – neužmirštuolę užpatentavusi konservatorė Monika Navickienė uždraudė savo vadovaujamoje socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje švęsti Kalėdas, kad neva „niekas neįsižeistų“.

Jei niekas nesikeis artimiausiu metu, kokią matote Lietuvos ateitį?

Apibendrinat galiu pasakyti, kad viskas, kas daroma su užsienio politika, ekonomika, specialiai kurstomos neigiamos nuotaikos, nereguliuojamos kainos, plika akimi matoma akivaizdi korupcija, seksualinio pobūdžio nusikaltimai prieš vaikus, blogėjanti žmonių finansinė padėtis kuria niūrią ateitį. Lietuvą ši valdžia daro nepalankia šeimoms. Jau dabar matome rekordinius emigracijos skaičius ir tas verčia labai sunerimti. Tačiau viską galima pakeisti, reikia ateiti į rinkimus ir balsuoti, nes niekas iš niekur neatsiranda. 2020 metais rinkimus laimėjo konservatoriai, nes daug žmonių pabūgo kovido, kiti tiesiog nesivargino dalyvauti rinkimuose ir juos laimėjo tie, kurių politika šiandien didžioji dalis baisisi. Pasigirstantys siūlymai neiti į rinkimus, neva nieko tai nepakeis, yra valdžios partijų skleidžiama propaganda, siekiant, kad kuo mažiau žmonių dalyvautų rinkimuose. Vienintelė viltis dabartinei valdžiai ir jos kolaborantams laimėti rinkimus – mažas rinkėjų aktyvumas. Ateikite į rinkimus, paraginkite draugus, kaimynus, nes pokyčiai neprasidės savaime, juos turime daryti kartu ir nedelsiant.

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Dar visai neseniai Panevėžys buvo stiprus pramoninis miestas, kuriame veikė viena didžiausių Baltijos šalyse kineskopų gamykla, maisto pramonės ir tekstilės įmonės. Išvystyta pramonė kūrė darbo vietas, todėl 1991 metais Panevėžyje gyveno net 131200 gyventojų. Šiandien

Aukštaitijos didžiausias miestas, subankrutavus AB „Ekranui“ ir kitoms pramoninėms įmonėms, gyventojų skaičius mieste gerokai sumažėjo. Dauguma panevėžiečių buvo priversti išvykti ieškodami darbo į Vilnių ar pasirinkti emigraciją svetur.

Tenka apgailestauti, kad šalies miestų ir kaimo vietovių gyventojai yra diskriminuojami valdžios institucijų, nes jiems tenka gerokai mažiau tiesioginių užsienio investicijų, nei sostinės regione. Pavyzdžiui, 2021 metais Vilniaus apskričiai teko net 20 481,96 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų laikotarpio pabaigoje, tuo tarpu Panevėžio apskričiai tokių investicijų teko tik 544,51 mln. eurų. Paradoksalu, kad Lietuvos regionai, kur pragyvenimo lygis mažesnis, vis dar

yra didesnė socialinė atskirtis ir susiduriama su nedarbo problemomis, atitenka gerokai mažai lėšų lyginant su sostine ir jos apskritimi. Juk papildomos lėšos leistų sugrąžinti žmones į šalies regioninius miestus ir sukurti patrauklesnes sąlygas investuotojams kurti įmones.

Nesąžininga, kad šiandien panevėžietis, biržietis ar pasvalietis, turi vykti gyventi į Vilnių, kad galėtų čia gauti darbą ir didesnį atlyginimą. Panevėžietis, gyvenantis miesto savivaldybėje, praeitų metų trečiąjį ketvirtį per mėnesį „prieš mokesčius“ vidutiniškai uždirbo 1646,5 eurus, tuo tarpu vilniečio užmokestis sudarė 1984,6 eurus.

Tai, kad tarp skirtingų Lietuvos regionų vis dar vyrauja tokie ryškūs pajamų skirtumai, stabdo visos šalies ekonominį išsivystymą.

Lietuvos padalinimas į 2 statistinius regionus

Ryškus pajamų atotrūkis skirtingose Lietuvos teritorijose turi neigiamos įtakos visos šalies ekonominiam išsivystymui. Šiandien Vilniaus apskrityje bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pasiekė beveik 130 proc. ES vidurkio, o tai yra gerokai daugiau nei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione, kur BVP vienam gyventojui svyruoja nuo 42 proc. iki 77 proc.

Nors prieš skirstant Sanglaudos lėšas 20212027 metams, Vilniaus BVP buvo mažesnis nei šiandien, iškilo reali grėsmė, kad lėšos regioninės politikos įgyvendinimui gali sumažėti dėl pagerėjusio pragyvenimo lygio sostinėje. Pirmajame Europos Komisijos pasiūlyme dėl ES daugiamečio biudžeto, Lietuva buvo traktuojama kaip

ekonomiškai išsivysčiusi šalis, kuri pateko į pereinamąjį laikotarpį, todėl jai buvo pasiūlyta skirti 2 mlrd. eurų mažesnę paramą.

Matydamas šią grėsmę Lietuvai netekti ES paramos bei atsižvelgęs į skirtingą pragyvenimo lygį atskiruose šalies regionuose, Europos institucijoms stengiausi įrodyti, kad egzistuoja ir „an-

EP narys Bronis Ropė: „LVŽS komanda išsaugojo papildomus 6 milijonus eurų Panevėžio miestui“

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI! PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

troji“ Lietuva, kuriai būtina skirti didesnę sumą pinigų dėl gerokai menkesnio ekonominio išsivystymo lyginant su sostine.

Teko belstis į ne vienas duris, parašyti šūsnį dokumentų ir parengti ne vieną viešą pranešimą, kol pagaliau pavyko pradėti oficialiai teikti Europos Sąjungos institucijoms Lietuvos kaip dviejų atskirų statistinių regionų (Vilniaus ir likusios Lietuvos) duomenis, siekiant gauti fondų lėšas. Dviejų Lietuvos regionų statistika atskirai pradėta rinkti ir skelbti nuo 2018 metų.

Dabartinė daugiametė finansinė Sanglaudos politikos programa 2021-2027 metų laikotarpiui yra paskaičiuota pagal atnaujintą statistiką apie valstybių socioekonominę situaciją, kuri leido Lietuvai ES paramą gauti pagal palankų naują regionų klasifikavimą. Lietuvą padalinus į du skirtingo išsivystymo statistinius regionus, pavyko išlaikyti maksimalią galimą ES paramą šalies regionams.

Lietuva tapo viena iš keturių ES valstybių narių, kuri yra išskirstyta į du regionus – labiau išsivysčiusį Sostinės regioną ir likusį, mažiau išsivysčiusį Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną.

Pagal šį skirstymą ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio ir Vakarų regionui skirta didesnė

ES parama, todėl paramos gavėjams teks prisidėti mažiau nuosavų lėšų nei labiau išsivysčiusiame Vilniaus regione, kur ES kofinansavimas bus 50 proc.

Inicijavome peticiją, kad apsaugotume regionų žmonių pinigus

Lietuvos Vyriausybė nederindama su Europos Parlamentu, sumąstė Europos Komisijai pasiūlyti iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono perkelti 679 mln. eurų Sostinės regionui. Vyriausybės teigimu, Sostinės regionas turi didelių ES investicijų poreikių dėl Vilniaus savivaldybės ir aplinkinių savivaldybių vidaus skirtumų ir migrantų iš Baltarusijos srauto. Taip pat teigiama, kad Sostinės regionas yra ekonomikos centras, turintis didelį inovacijų potencialą, kuris didina visos šalies konkurencingumą. Neva, Vilniuje investicijos reikalingos labiau, nei, pavyzdžiui, Tauragėje, nes tai „Lietuvos ekonomikos centras, turintis inovacijų potencialą“. Aš manau, toks požiūris atrodo ciniškai tiek Panevėžio, tiek kitų Lietuvos regionų atžvilgiu. Jis dar labiau gilina atskir-

tį tarp Vilniaus ir „kitos“ Lietuvos. Negalėdamas taikstytis su tokia neteisybe, drauge su iniciatyviais šalies piliečiais inicijavau peticijos parengimą, kurioje reikalaujama užkirsti kelią pinigų perkėlimui iš Vidurio ir Vakarų regiono, tokiu būdu diskriminuojant čia gyvenančius ir dirbančius žmones, kurie verčiasi gerokai skurdžiau nei vilniečiai. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono gyventojams kyla reali rizika susidurti su skurdu ir nedarbu. Skurdo rizikos lygis Vidurio ir Vakarų regione siekė net 23,7 proc., o nedarbas 2021 metais sudarė 8,2 proc. Palyginimui skurdo rizika sostinės regione buvo beveik dvigubai mažesnė ir siekė – 4,8 proc. Peticijoje akcentavome, kad tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam Sostinės regiono gyventojui, siekia daugiau nei 16 tūkst. eurų, tuo tarpu Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – nesiekia net 5 tūkst. eurų. Šis skaičius vienas prasčiausių Tauragės apskrityje – čia gyventojui tenka vos 838 eurų investicijų. Minėtą peticiją, kurią pasirašė šimtai Lietuvos gyventojų, praeitų metų sausio 15 dieną pateikėme Europos Parlamento Peticijų komitetui.

Išties džiugina, kad triūsas renkant parašus peticijai atsipirko su kaupu – balandžio 26 dieną gavome atsakymą, kad Europos Komisija su Lietuvos Vyriausybe pasiekė kompromisą ir į Sostinės regioną perkels ne 679 mln., o tik 363,88 mln. eurų, o tai reiškia, kad regionų gyventojams atkovojome 314,9 mln. eurų, kurie liks Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui, tame tarpe Panevėžio miestui atiteks papildomi 6 mln. eurų.

LVŽS politinei jėgai svarbu, kad tiek panevėžiečiui, tiek kito šalies regiono gyventojui tektų tokia pati BVP dalis, kokia vilniečiui. Maža to, gydymo ir švietimo paslaugų tiekimas negali būti koncentruojamas vien tik Vilniuje ar Kaune, kai rimtai susirgus reikia vykti į sostinę daugiau nei 100 km greitosios pagalbos automobiliu. 20212027 metų etapo Europos Sąjungos lėšos bus panaudotos efektyviai tik tokiu atveju, jei bus skirtos žmonėms – darbo vietų kūrimui, švietimo kokybės gerinimui ar socialinės atskirties mažinimui. Užteks švaistyti europinius pinigus vien plytelėms, gatvėms ar parkams, verčiau skirkime pinigus žmonėms, kad šie liktų gyventi savo gimtajame krašte!

Aurelijus Veryga: kad senatvė neapkarstų

Pastaruoju metu labai gaji nuomonė, kad viskas, kas gali būti padaryta ateityje, bus padaryta tik dėl naujos kartos ir jaunų žmonių. Tuo tarpu vyresnioji karta savotiškai nurašoma ir nuvertinama. Lietuvoje nestinga vyresnio amžiaus žmonių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, serga ne viena liga, gyvena vieni ir yra vieniši. Savotiškas jaunystės kultas nulemia tai, kad didžioji dalis viešųjų erdvių, infrastruktūros bei paslaugų yra pritaikoma būtent jauniems, darbingo amžiaus, pasiturintiems, aktyviems žmonėms. Tačiau ar taip ir turi būti?

Pirmiausia, jaunystė, kaip ir senatvė, nėra joks žmogaus nuopelnas. Visgi neretai vy-

resnieji savotiškai išstumiami, izoliuojami. Pasikeitusi visuomenės sankloda nulėmė tai, kad jaunos šeimos paprastai kuriasi atskirai nuo tėvų. Jau retai pamatysime kelias kartas gyvenant po vienu stogu. To jau matyt nepakeisime. Tačiau ar įmanoma padaryti taip, kad savo gyvenimą šaliai, šeimai, darbui, bendruomenei atidavę pagyvenę mūsų visuomenės nariai jaustųsi pilnaverčiais jaunystę garbinančioje visuomenėje? Manau, kad taip. Visuomenei senstant tai turi tapti būtinybe, o ne prabanga.

Ne kiekvienam iš mūsų teks sulaukti senatvės, tačiau tie, kuriems teks, norėtume gyventi oriai. To nusipelno ir mūsų tėvai, ir seneliai.

Ko reikia, kad tai būtų galima įgyvendinti? Pateiksiu bent tris paprastas idėjas, kurias būtų galima įgyvendinti savivaldos lygmenyje.

Pirmiausia, laisvo judėjimo galimybė. Vyresnis amžius dažniausiai yra susijęs su asmeninio automobilio atsisakymu dėl sveikatos problemų. Prie savarankiško judėjimo ar keliavimo pripratusiam žmogui tai gali tapti rimta problema. Turbūt visur rasime vienokias ar kitokias nuolaidas pagyvenusiems žmonėms naudotis viešuoju transportu. Tačiau norint iš tiesų padidinti galimybę judėti, pasiekti būtinas sveikatos, kultūros įstaigas ar tiesiog aktyviai praleisti laisvalaikį, viešasis transportas šiems žmonėms turi būti nemokamas nuo pat to momento, kuomet sulaukiama senatvės pensijos. Išėjimas į senatvės pensiją dažnu atveju yra susijęs ir su ženkliu pajamų sumažėjimu, todėl nemokamas viešasis transportas galėtų padėti spręsti bent dalį judėjimo apribojimų ir leistų lengviau pasiekti norimas erdves. Antroji idėja – socialinis receptas. Skamba galbūt egzotiškai, tačiau idėja labai paprasta. Moksliškai įrodyta, kad dalyvavimas kultūrinėse veiklose gerina tiek fizinę, tiek psichinę žmogaus sveikatą. Ir dalyvavimas kultūrinėje veikloje nėra tik teatrų lankymas, nors tai taip pat svarbu. Kultūra – tai ir tokios veiklos, kuomet susiburiama į įvairius kolektyvus ir ten kuriama, dainuojama, šokama ir kitaip aktyviai bendraujama. Tokios veiklos turėtų susilaukti visapusiškos savivaldos paramos tiek patalpomis, tiek reikalingais finansiniais ištekliais. O nukreipimas į šias veiklas gali vykti ir gydymo ar socialinių paslaugų įstaigoje, kuomet kaip papildymas prie skiriamų vaistų nuotaikai ar miegui gerinti, kraujospūdžiui reguliuoti, būtų išrašomas ir socialinis receptas, kuriame būtų paskiriamos tam tikros žmogui tinkamos veiklos. Tai ne tik sumažintų pagyvenusių žmonių vienišumą, bet ir pagerintų jų sveikatą, leistų susirasti naujų socialinių kontaktų, pa-

sijausti reikalingiems.

Na ir trečioji idėja yra susijusi su savalaike pagalba vienišiems pagyvenusiems žmonėms. Vyresniame amžiuje neretai susiduriama su regėjimo problemomis, judėjimas tampa labiau komplikuotas, sutrinka judesių koordinacija. Atsiranda kaulų retėjimo (osteoporozės) požymiai, o tai reiškia, kad kaulai darosi trapesni, greičiau lūžta nugriuvus. Neretai vyresniame amžiuje ir santykinai nedidelis griuvimas gali tapti šlaunikaulio kaklelio ar kitų kaulų lūžio priežastimi. Be to, neretai vyresniame amžiuje mirties priežastimi tampa infarktas ar insultas. Vienas savo namuose gyvenantis vyresnio amžiaus žmogus susidūręs su šiomis problemomis gali nebegalėti išsikviesti pagalbos. Todėl norintiems likti namuose ir tvarkytis savarankiškai galima pasiūlyti technologiškai nesudėtingai įgyvendinamą pagalbą. Tai yra griuvimą fiksuojančios specialios apyrankės ar ant kaklo kabinami pakabukai, kurie žmogui nugriuvus siunčia signalą besirūpinančiam artimajam arba į specialų pagalbos centrą, kur į įvykį reaguoja budintys savanoriai ir atvyksta į namus. Tokie nesudėtingi įrenginiai leistų gyvenimą namuose pasirinkusiems vyresnio amžiaus žmonėms jaustis saugesniais, laiku sulaukti pagalbos. Kartu tai būtų priemonė, kuri leistų jaustis ramiau ir vyresnio amžiaus žmonių artimiesiems, kurie žinotų, kad įvykus nelaimei apie ją bus informuoti ir galės laiku sureaguoti. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų. Vadinasi, visos šios priemonės bus vis labiau ir labiau aktualios. Jų įgyvendinimui prireiks laiko. Pradėti ruoštis reikėtų jau šiandien.

Aurelijus VERYGA, LVŽS vicepirmininkas, kandidatas į Kauno miesto merus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio miesto skyriaus informacinis leidinys

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d.

NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

Ramūnas Karbauskis: kieno pusėje valdžia – Lietuvos žmonių ar elektros monopolio?

reikis, o investiciniai projektai orientuojami į savivaldybių įmonių galimybes aprūpinti gyventojus pigia elektros energija.

Elektros rinkos liberalizavimo efektas galimas tik tuo atveju, kai rinkoje ims veikti ne kelios, o keliasdešimt įmonių, dalis jų turi siekti ne maksimizuoti pelną, o tenkinti visuomenės poreikį apsirūpinti pigia elektros energija. Tai, kas dabar vyksta energetikos sektoriuje, panašu į sąmoningą sabotažą, nes didžiosios energetikos įmonės stabdo naujų energetikos projektų įgyvendinimą, siekdamos išsaugoti savo monopolinę padėtį energetikos rinkoje ir naudotis gaunamais viršpelniais.

Valstybė turi leisti verslui ir savivaldybėms ieškoti sprendimų

Europos valstybės ieško skubių sprendimų ir sprendžia gyventojų bei verslo problemas kompensacijomis ar energetinių resursų kainų lubomis, užtikrinant galimybes apmokėti sąskaitas. Gaila, kad Lietuvoje, vietoje skubių planų energetikai užsitikrinti girdime tik pareiškimus, kad verslas turėjo įvertinti rizikas, o gyventojams nėra taip jau blogai, nes Ukrainoje blogiau. Taip, Ukrainoje vyksta karas. Ten agresorius naikina energetinę infrastruktūrą. Tačiau tai vyksta ten, o mums reikia Ukrainai padėti pagal mūsų galimybes ir pasirūpinti savo valstybe. Kas būtina padaryti, siekiant suvaldyti dabartinę situaciją ir ateityje tokioje nebeatsidurti?

Pirmiausia, būtina kompensuoti gyventojams ir verslui energetinių resursų kainas, kad gyventojai nepanirtų į energetinį skurdą, o verslas galėtų tęsti veiklą ir išliktų konkurencingas. Šiam tikslui geriausiai tiktų kainų lubos, kompensuojant energijos gamintojams skirtumą tarp jų gamybos kaštų, galimybės uždirbti minimalų pelną iki nustatytų kainų lubų. Akivaizdu, kad tam gali trukdyti faktas, jog didžiausia energetikos įmonė AB „Ignitis“ buvo dalinai privatizuota. Reikalinga skubiai priimti įstatymo

pataisas, kad energetikos rinkoje, įvykus pokyčiams, kurie gali daryti įtaką ir didinti gyventojų energetinį skurdą, mažinti verslo konkurencingumą, visos energetinės įmonės, kuriose valstybei priklauso ne mažiau 50 proc. akcijų, turi dirbti visuomenės interesams, atsisakant pelno maksimizavimo tikslų.

Elektros rinkos liberalizavimas būtų įmanomas tik tada, kada AB „Ignitis grupė“ prarastų monopolio padėtį ir į elektros energijos rinką ateitų savivaldybių įmonės, kurios galėtų sudaryti ilgalaikes sutartis su energetikos projektų vystytojais. Jos taip pat galėtų prisiimti garantijas, kurios reikalingos bankams, jog šie galėtų finansuoti naujus energetinius projektus. Atkreipiu ypatingą dėmesį į ilgalaikes sutartis ir garantijas, nes bankai gali pareikalauti valstybės garantijų savivaldybių įmonių sudaromoms sutartims, ko nepadarius, „Ignitis“ ir toliau diktuos sąlygas elektros rinkoje, o mažos kainos ilgalaikėse energijos tiekimo sutartyse bus nepasiekiamos savivaldybių įmonėms ir tų savivaldybių gyventojams. Kalbos apie savivaldybių įmonių investicijas į energetikos resursų gamybą skamba labai optimistiškai, bet nukelia kainų mažėjimo efektą dar keleriems metams. Optimaliausias kelias į energijos kainų mažėjimą yra kombinuotas, kada ilgalaikėmis sutartimis užtikrinamas savivaldybių energetinis po -

Valstybė turi skatinti verslo ir savivaldybių įmones investuoti į energijos gamybą. Valstybė taip pat turi sutelkti maksimalias pastangas į elektros energijos perdavimo galimybių didinimą, skatinti investicijas į energijos kaupimą ir atsinaujinančios elektros energijos virtimą bazine elektros energija. Valstybė privalo minimizuoti elektros kainų svyravimus, susijusius su jos gamybos pikais ir mažesniu kiekiu. Teigiama, kad investicija į saulės elektrines ant žmonių stogų išgelbės visą Lietuvą nuo energetinio skurdo. Bet pamirštama pasakyti, kad ketinama padidinti energijos palaikymo tinkle kainą, kuri elektros gamybą savo saulės elektrine gerokai pabrangins. Taip pat netolimoje ateityje dėl intensyvios saulės elektrinių plėtros mažos įtampos tinkluose turėsime didelių problemų su tinklu, žmonėms, kurie norės pasistatyti elektromobilių krovimo stoteles ar pasididinti įvado galia, tai itin brangiai atsieis. Todėl labai svarbu ieškoti mažiau tinklus apkraunančių technologijų, labiau orientuotis į aukštesnės įtampos tinklus. Taip pat labai svarbu skatinti biometano gamybą. Tai neišnaudotas potencialas, kuris leistų nors dalinai tenkinti ne tik dujų poreikį, bet ir gamintų stabilius kiekius elektros bei šilumos energijos. Taip būtų vienu šūviu nušaunami du zuikiai – gaminama elektra bei šiluma ir kartu sprendžiama nuotekų išvalymo, organinių atliekų sutvarkymo, kvapų panaikinimo ir kitos panašios problemos regionuose.

Vėjo jėgainė jūroje – negeras sprendimas

Kalbant apie vėjo jėgainių parką Baltijos jūro -

je, ekspertai tai vertina neigiamai. Padidėjo galingumai antžeminėse vėjo jėgainėse ir vertinant aptarnavimo, statybos kaštus jūroje nebeapsimoka to daryti. Jūroje išgauta energija pagal savo kainą bus daug didesnė, nei pagaminta ant žemės. Būtų gerai, kad valdžia, kuri šiandien mato tik vieną projektą ir jį stumia, iš karto garsiai ir viešai pasakytų, kokią jūroje pagamintos energijos kainą jie garantuos vartotojams. Kol kas to negirdime ir tai kelia dar daugiau abejonių. Jei Vyriausybė ir toliau, atmesdama verslo, savivaldybių projektus ir toliau stums tą jūros projektą, tada galėsime teigti, kad jie bando eilinį kartą išplauti pinigus, o ne išspręsti brangios energijos problemą. Net neabejojama, kad statant vėjo jėgainių parką jūroje, susidursime ir su ekologinėmis problemomis, todėl visada yra išeitis ieškoti gamtai draugiškų projektų.

Šiemet Europos Sąjunga 0,5 mlrd. eurų skyrė Europos įmonėms, kurios plėtos vandenilio projektus. Kaip žinia, vandenilis gali pakeisti iškastinį kurą ar gamtines dujas tiek pramonės sektoriuje, tiek buityje, taip sumažinant anglies dioksido emisiją iki nulio. Be to atskiros investicijos galimos ir į taip vadinamą žaliąjį vandenilį, kuris yra priemonė saugoti susidariusį elektros perteklių. Dabar gi sakoma, kad neturime, kur saugoti iš atsinaujinančių energijos išteklių susikaupusios perteklinės energijos. Būtent vandenilis sprendžia žaliosios elektros energijos saugojimo problemą. Perteklinę elektros energiją pavertus žaliuoju vandeniliu, jį būtų galima tiekti į dujų perdavimo sistemą, ten laikyti ir saugoti vamzdynuose iki tol, kol prireiks. Tuomet iš vandenilio vėl būtų galima pasigaminti švarią energiją, kurią būtų galima panaudoti net kaip kurą transportui arba kaip žaliavą pramonei. Tačiau iš valdžios tokių iniciatyvų negirdime, o visas progresyvus pasaulis sparčiai orientuojasi į vandenilio pusę. Sakydamas, kad tai galimybių metas, noriu pasakyti, jog Lietuva netolimoje ateityje gali tapti elektrą eksportuojančia šalimi, o jos savikaina būtų viena mažiausių Europos Sąjungoje, tačiau valdžia turi priimti atitinkamus sprendimus, kurie būtų naudingi Lietuvai. Darbo imitacijoms nėra laiko, o pinigų plovimas projektams, kurie šiandien šaliai ekonomiškai nenaudingi, labiausiai nuskriaus elektros vartotoją – tai jau yra nusikaltimas.

Šešėlinis inovacijų ir ekonomikos ministras Deividas Labanavičius: komentaras dėl valstybės sektoriaus įmonių privatizavimo

vatus investuotojas, net ir turintis labai mažą akcijų dalį, bus suinteresuotas didinti pelną ir jam nebūtinai rūpės piliečių ir vartotojų gerovė. Kaip pavyzdys tinka įmonės „Ignitis“ dalies akcijų pardavimas. Dabar turime faktą, kuomet net dalis politikų turi šios įmonės akcijų ir net neketina to deklaruoti dėl galimo interesų konflikto bei toliau tiesiogiai dalyvauja politinių sprendimų priėmime šios įmonės atžvilgiu. Negana to, Lietuva jau turėjo pavyzdžių, kai strateginių įmonių privatizavimas neatnešė laukto rezultato. Prisiminkime „Lietuvos dujų“ privatizavimą. Tada kalbėta, kad pardavus įmonę kris kaina, paspartės plėtra, tačiau atėjo „E. On“ ir „Gazprom“, ir mes mokėjome daugiausiai Europoje.

Valdančiųjų parengtas valstybės sektoriaus mažinimo planas, kuris sukuria prielaidas privatizuoti ir iš esmės atsisakyti, tame skaičiuje ir strateginių, valstybės įmonių, vertintinas neigiamai. Jau net nekalbant apie tai, kad žinant valdančiųjų praktiką į atsakingas pareigas paskirti sau pa-

lankius asmenis, bet ir įvertinus itin nepalankią paskutiniųjų metų geopolitinę situaciją ir nacionalinio saugumo poreikius. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad greta įsivaizduojamo didesnio efektyvumo, ekonominės naudos siekio, būtina matyti bei įvertinti vartotojų interesus, nes pri-

Susisiekimo ministras didžiuojasi, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri iki šiol gavo itin didelį finansavimą (lėšos pirmą kartą suplanuotos ateinančių 3 metų laikotarpiui), tampa akcine bendrove. Jo teigimu, šis statusas suteiks galimybę greičiau priimti sprendimus, veikti efek-

tyviau ir reaguoti į rinkos teikiamas galimybes. Klausimas, o kas iki šiol tai įmonei trukdė veikti tinkamai? Negana to, šios įmonės misija – kurti ir užtikrinti visuomenei saugų, patogų, draugišką aplinkai ir išmanų susisiekimą Lietuvos keliais. Tai niekaip nekoreliuoja su įmonės teisinio statuso keitimu, o kaip tik iškelia klausimą, ar už kelius ir važiavimą jais kiekvienas papildomai mokėsime iš asmeninių lėšų?

O jei pardavus bent dalį „Lietuvos oro uostų“, „Oro navigacijos“, „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ įmonių akcijų, privatus investuotojas iš tiesų bus sudėtinė prieš Lietuvos valstybę vykdomo nedraugiškų valstybių hibridinio karo dalis? Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui bei didelę reikšmę valstybei turinčios valstybės įmonės yra šalies nacionalinio saugumo objektas, todėl bet kokie sprendimai, ypač susiję su šių įmonių privatizavimu, turi būti priimti itin apgalvotai.

Ramūnas KARBAUSKIS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas

Aurelijus

Aurelijus VERYGA, LR Seimo narys, kandidatas į Kauno miesto savivaldybės merus

Valdantieji nesibodėdami skleidžia žinią, kad jiems pavyko priimti sveikatos sistemos reformą reglamentuojančius teisės aktus. Tai esą leis padidinti sveikatos paslaugų teikimo kokybę, sumažins pacientų laukimo eiles ir priartins paslaugas arčiau gyventojų. Tačiau kokios prielaidos tiems skambiems pažadams yra sukurtos? Ar jos iš viso sukurtos?

Pradėkime nuo pozityvių dalykų. Kas iš tiesų startuoja, tai greitosios medicinos pagalbos sistemos reforma. Tai tikrai galima vadinti reforma, nes keisis ir paslaugų organizavimas, į tai bus investuojama, o ir logika aiški. Vietoje kelių dešimčių skirtingų steigėjų įstaigų atsiras viena tarnyba. Tokia, kaip policija ar priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Ji turės užtikrinti ir vieningą automobilių parko atnaujinimą, ryšio užtikrinimą, veiksmingus pagalbos algoritmus, darbuotojų mokymą bei techninį aprūpinimą, efektyvesnį ekipažų išdėstymą. Bus didinamas ir budinčių brigadų skaičius. Viskas tam, kad pagalba žmones pasiektų greičiau ir būtų labiau kvalifikuota. Viskas aišku. Ši reforma buvo suplanuota ir aptarta dar praėjusioje kadencijoje, tačiau jos įgyvendinimui sutrukdė COVID pandemija. Dabar ji juda ir turi ne tik valdančiųjų, bet ir opozicijos palaikymą. Juo labiau, kad reformai skirtos kelios dešimtys milijonų eurų europinių investicijų.

Na, o kas vyksta kitose srityse, sunkiai gali paaiškinti ir kiti skambiai įvardinamos reformos architektai ir organizatoriai.

Pradėkime nuo ligoninių. Pirmiausia sveikatos apsaugos ministerija, grasindama savivaldai tuo, kad nebus skiriamos europinės investicijos, sugebėjo įtikinti devynias savivaldybes, kad jų ligoninių dalininke taptų ir sveikatos apsaugos ministerija. Tai reiškia, kad norint priimti kokį nors sprendimą dėl ligoninės veiklos, jos struktūros ir pan. reikės jau ne tik savivaldybės tarybos, bet ir ministerijos pritarimo. Teigiama, kad taip bus užti-

krintas geresnis bendradarbiavimas, geriau nusprendžiama kur ir kokias paslaugas vystyti ir pan. Tačiau ar tikrai taip? Ministerija vis tiek tarsis su kiekviena savivaldybe atskirai, o tai nesukuria jokių prielaidų skirtingų savivaldybių gydymo įstaigoms bendradarbiauti tarpusavyje. Tai nesukuria jokio tinklo, kaip buvo siūloma praėjusioje kadencijoje, kuomet buvo siūloma jungti ligonines į regioninius tinklus, jų centre turint vieną didelę galingą ligoninę, kuri būtų galėjusi padėti mažesnėms savo partnerėms personalu, kompetencija ir kt. Dabar vietoje to ministerija įsivelia į įstaigų mikrovadybą, o ne į politikos formavimą. Paprastai kalbant, savivaldybės sprendimai tampa labiau riboti, o papildomos vertės tai nesukuria. Dar įdomiau, kad ministerija tapo tik papildomai devynių gydymo įstaigų dalininke, o tai taip pat tam tikras signalas mažesnėms ligoninėms, kurių dalininke ministerija tapti nepanoro. Panašu, kad jose nematoma ir įstaigos ateities. O tai ne didintų, bet mažintų paslaugų prieinamumą. Vienas iš pačių kontraversiškiausių ir žalingiausių sprendimų – tai įstatyminis leidimas sujungti šeimos klinikas ar poliklinikas ir ligonines. Tai neatsitiktinai vadinama sistemos posūkiu 30 metų atgal, nes sujungus įstaigas į tokius darinius, kiltų grėsmė, kad vargstančios ligoninės, kuriose yra nedaug pacientų, pradėtų siurbti pinigus iš šeimos gydytojų, kurių regionuose ir taip trūksta. Sumažėjus finansinėms paskatoms, gali tapti dar sunkiau pritraukti į regionus šeimos gydytojus. O tuomet tai taptų tikra sveikatos katastrofa. Nes nesant šeimos medicinos, kaip ir švietimo, tas regionas būtų pasmerktas greitam išnykimui, nes jokia jauna šeima nenorėtų vykti ten gyventi. Dar keisčiau atrodo visokios fantazijos dėl įstaigų bendradarbiavimo sutarčių, nes jos bendradarbiauja ir dabar. Reformos kūrėjai neturi atsakymų kaip išvengs mano išvardintų grėsmių, kurių jie ir neneigia, nes iki šiol neaišku kaip būtų finansuojami tokie nauji dariniai.

Teigiama, kad tai leis išplėsti šeimos gydytojo komandą. Tačiau šie sprendimai niekaip nesusiję

su šeimos gydytojo plėtra. Dar praėjusioje kadencijoje komanda buvo išplėsta, įtraukiant į ją tokius specialistus, kaip kineziterapeutas, burnos higienistas, gyvensenos medicinos specialistas ir pan. Tam nereikėjo jokios reformos. Vienintelis dalykas kurio trūko, tai finansų, kad visus tuos specialistus būtų galima įdarbinti. Todėl didinome šeimos medicinos finansavimą. Teigiama, kad jis didės ir toliau, tik labai nedaug. Kasmet papildomai planuojama skirti apie 10 milijonų eurų. Tai yra juokingai maža suma, nes ji tikrai neleis išpildyti duodamų pažadų. Vietoje to, sveikatos sistemos rezerve yra sukaupiama apie 500 milijonų eurų, kurie visus metus gulės nenaudojami. Taigi tam, kad būtų geresnė šeimos medicina, nereikėjo jokios reformos, tereikėjo ir toliau didinti šios srities finansavimą bei mažinti biurokratiją. Tačiau biurokratija nemažinama, o finansavimas augs tik simboliškai.

Dar viena labai svarbi sritis – tai slaugos ir globos integracija, apjungiant dvi sistemas: socialinę ir sveikatos. Tai reiškia, kad atsirastų vieninga sistema, kuri parinktų tai, kas žmogui tuo me -

tu reikalinga. Nebebūtų blaškymosi tarp slaugos namuose, slaugos ligoninių bei ilgalaikės globos namų. Kol žmogus galėtų būti namuose, jam ir turėtų būti teikiamos slaugos paslaugos namuose. Prireikus, jis būtų guldomas į slaugos ligoninę, bet būklei pagerėjus, galėtų vėl grįžti namo. Ir tik tais atvejais, kai nėra rimtų sveikatos problemų, bet reikia labiau socialinės priežiūros, būtų nukreipiama į ilgalaikę globą. Tačiau panašu, kad ši reforma jau užbuksavo, nes sveikatos apsaugos ministras nerodo jokios lyderystės, o gal ir neturi šitoje srityje jokios kompetencijos. Tuo tarpu politiškai stipresnė socialinės apsaugos ir darbo ministerija kaip visuomet randa milijonus priežasčių, kaip procesą stabdyti. Taigi, abejotina ar ši reformos dalis iš viso prasidės.

Na, o visi kiti sprendimai yra kosmetiniai ir nieko iš esmės nekeičia. Tai daugiau tuščios kalbos ir nedideli pakeitimai. Todėl regionams prireiks didelės išminties ir lankstumo, kad jų turima sistema nebūtų sugriauta ir sugadinta, kad šeimos medicina neišnyktų dėl nemokšiškų centrinės valdžios sprendimų.

Aurelijaus Verygos kalba Seimui svarstant narkotikų dekriminalizavimą

Pradėti pasisakymą norėčiau žiūrėdamas į į kolegą Paulių Saudargą ir kitus, kurie tik ką kalbėjo apie valstybės saugumą, apie tai, kad mes turime būti kaip Šveicarija, apie tai, kad turime turėti namuose A kategorijos ginklą.

Aš esu už tai, bet aš nenorėčiau, kad A kategorijos ar kokios nors kitos kategorijos ginklas patektų pas žmogų, kuris dabar nebūtų baudžiamas pagal baudžiamąją atsakomybę, nors žino, kad perka narkotikus iš narkotikų gaujų, remia nusikalstamus verslus, krauna pinigus kažkam, kas prekiauja žmonėmis bei kas užsiima narkotikų kontrabanda.

Narkotikų temos negalima lyginti su alkoholiu ar tabaku, nes tai yra absoliučiai skirtingi dalykai, todėl, kad tabakas ir alkoholis yra legalios prekės. Taip, iki tam tikro amžiaus nelegalu, bet iš principo tai nėra kažkoks kriminalas. Todėl yra didelis skirtumas, ir aš nežinau, ar po visų šitų sprendimų, jeigu jie bus priimti, neatsitiks taip, kad ir šitie ginklai atsidurs pas žmones, kurie “kvailioja” vartodami nelegalias narkotines medžiagas.

Aš noriu akcentuoti, kad šitų medžiagų vartojimas kelis kartus padidina šizofrenijos susirgimo riziką. Pacituosiu švedų studiją. 45 tūkstan-

čiai švedų karių buvo stebėti 15 metų ir buvo stebėta, ar jie vartojo kanapes, ar nevartojo. Taigi, buvo pastebėta, kad jeigu tas žmogus pavartojo kanapes bent penkis kartus (sutiksite, jog čia nėra daug, jauni žmonės kvailioja tikrai didesnį skaičių kartų), jo rizika susirgti šizofrenija padvigubėjo, o jeigu jis pavartoja bent penkiasdešimt kartų, jo rizika susirgti šizofrenija išaugo penkis kartus. Tas pats buvo pastebėta ir kitose studijose, kur buvo vertinama kitų psichozinių susirgimų rizika ir panašiai. Tai čia yra ne juokas ir kolegos, ką mes siunčiame visuomenei? Kokią žinią? Išskirdami pirmiausiai vieną medžiagą. Tai mes, kaip Seimas, pasakome, kad yra tokia, suprask, kažkokia, gal lyg ir mažiau pavojinga medžiaga, kas yra šiaip didelė netiesa. Netgi vertinant jūsų siūlymus, siūlote padidinti baudas. Gal ir atrodytų iš pirmo žvilgsnio teisinga, bet žinot, jeigu narkomanas turėtų pinigų, jisai neitų vogti. Arba kaip Laisvės partijos nariai, kurie siūlo legalizuoti žolę, nerankiotų Palangoje pinigų „kebabams“. Dabar jis nesukrapšto penkių eurų nusipirkti „kebabą“, bet sumokės du tūkstančius eurų baudos kelintą kartą pagautas rūkantis žolę...

Tai iš tikrųjų neišspręs šios baudos jokių pro -

blemų. Todėl, kad tie žmonės, lygiai kaip neblaivūs vairuotojai, kurie kelintą kartą yra pagaunami vairuojantys be teisių. Iš tokių žmonių teisių antrą, trečią kartą neatimsi. O jų baudų susikaupia net po 15-16 tūkstančių eurų. Turtingų tėvelių vaikus pagavus rūkant žolę, tėvai sumokės tuos 2 tūkstančius eurų ar panašiai. Ir ką tai išspręs? Nieko. Nes tie, kas turi pinigų, tiesiog susimokės baudą ir bus vis tiek nesuinteresuoti jokių problemų spręsti.

Taigi šis klausimas yra visiškai neparuoštas. Jis yra nesuderintas su Prokuratūra, kuri aiškiai indikuoja, kad tokie sprendimai sukurs sąlygas lengvesniam narkotinių medžiagų platinimui. O gal to ir siekiama, nes žmonės, kurie teikia šiuos siūlymus ir viską daro, kad procedūriškai šitas klausimas atsidurtų Seime, neslėpė, kad jų tolimasis tikslas yra legalizuoti narkotines medžiagas, bent jau kanapes.

Jie važinėja po užsienio valstybes, fotografuojasi kanapių parduotuvėse, pateikia tai kaip nuostabius pavyzdžius ir taip toliau.

Tai neapgaudinėkim nieko ir nespekuliuokim jaunų žmonių įkalinimu. Todėl, kad jie nėra įkalinami už mažo kiekio narkotikų turėjimą, už nar-

kotinių medžiagų vartojimą. Jiems gi nėra skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Kam jūs meluojate ir kam spekuliuojate šitais dalykais?

O jeigu žmogus iš tikrųjų daro kitus nusikaltimus, tai ką jūs siūlote, jų irgi nebausti? Jeigu jis, būdamas priklausomas, sužalos kažką vairuodamas arba apvogs, tai jam irgi gal reikia atsakomybės tada netaikyti?

O šiaip visi žmonės, kurie nori gydytis, jiems jokia atsakomybė atėjus į Priklausomybės ligų centrą nėra, nebuvo ir nebus taikoma. Jokia – nei administracinė, nei baudžiamoji, nei dar kažkokia. Todėl, kad joks gydytojas niekam apie atvykusį pacientą gydytis (net jeigu jis atiduoda su savimi turėtas narkotines medžiagas) neprivalo jo „priduoti“ ir jam nebus jokios baudžiamosios atsakomybės. Mes buvome teikę siūlymą, pagal kurį ne galimybė, o privaloma būtų pagalba, privaloma konsultacija, privalomas gydymas būtų kaip sąlyga išvengti bet kokios, ne tik baudžiamosios, bet gal ir administracinės atsakomybės. Nes iš tikrųjų priklausomą žmogų reikia ne bausti, o gydyti. O šis projektas yra absoliučiai blogas ir tikrai kviečiu balsuoti prieš.

Veryga: „Ar tai, kas skambiai vadinama sveikatos reforma, iš tiesų yra reforma?“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio miesto skyriaus

Aušrinė Norkienė: „Šiai Vyriausybei trūksta ne

iš rinkos, taptų nemokus ar dėl savo veiklos prarastų licenciją.

Antiinfliacinis planas

Antiinfliacinį paketą LVŽS frakcija paruošė ir pateikė dar praėjusią žiemą, tačiau valdantieji siūlymus blokavo dar pateikimo stadijoje, taip palikdami gyventojus ir verslus kapstytis savo jėgomis.

LVŽS frakcija pateikė daug pasiūlymų, taip pat daug kartų frakcijos nariai bandė įrodyti dabartinei Vyriausybei, kad būtina mažinti pagrindinių maisto produktų pridėtinės vertės mokesčio tarifą, pasinaudoti Lenkijos patirtimi ir ją įgyvendinti mūsų šalyje, bet valdžia ir šį pasiūlymą atmetė.

Biudžetas: Vyriausybė pasiūlė rizikingą variantą

2023 metų biudžetą Vyriausybė parengė remdamasi optimistinėmis prognozėmis, nors dalindama skolintus pinigus sparčiai žengia link valstybės deficito raudonų ribų. Viršijus 5 procentų deficitą valstybei gali tekti mokėti didesnes palūkanas ne tik už naujas, bet ir dabartines skolas. O tai gali būti nepakeliama našta mūsų šaliai. Šis biudžetas yra trumpalaikių problemų sprendimas, nes visos skolos bus perkeliamos ateitiems kartoms, kitoms Vyriausybėms.

Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS frakcijos Seime seniūnė

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narius pribloškė savo atsakomybę neigiantis ir žmonių atžvilgiu arogantiškas Premjerės Ingridos Šimonytės komentaras. Kai „Perlas Energija“ vienašališkai panaikino fiksuotos kainos planus, I. Šimonytė lyg niekur nieko pareiškė, kad įmonė neįvertino savo galimybių, tačiau ir patys gyventojai turėjo rinktis atsakingiau ir įvertinti ne tik kainą. Šis pareiškimas puikiai iliustruoja visą šio Seimo darbą – aroganciją, nesiskaitymą su kita nuomone, paprastų žmonių norų ir lūkesčių ignoravimą.

Projektai stumiami buldozeriu

Daugelis įstatymų projektų ar šios Vyriausybės darbų tiesiog stumiami buldozeriu, visiškai neatsižvelgiama į daugelio gyventojų pastabas ir pasiūlymus.

Žmonėms dalis produkcijos per pusmetį tapo prabangos prekėmis ir ne vieną priartino prie skurdo ribos. Kodėl mes iš tikrųjų turime vieną didžiausių Europos Sąjungoje (ES) maisto kainų kilimą, kodėl tie patys maisto produktai užsienyje kainuoja gerokai pigiau nei šalyje? Kodėl ši Vyriausybė kratosi atsakomybės, nenori imtis veiksmų ir išaiškinti visuomenei tikrųjų priežasčių?

Kodėl šiame Seime Narkotikų dekriminalizavimas sėkmingai skinasi kelią, o su būdinga arogancija neįsiklausoma į neįgaliųjų prašymus ir poreikius? Jau tapo tradicija grubiai atmesti ir kitus opozicijos pasiūlymus, kurie gali prisidėti prie šalį užklupusių krizių sprendimo, prie šeimos politikos stiprinimo.

Susidaro toks įspūdis, kad šios kadencijos valdantieji nesugeba teigiama kryptimi vystyti valstybės, kompetentingai spręsti problemas, priimti reikalingus visuomenei sprendimus. Todėl iš šios kadencijos valdančiųjų teigiamų pokyčių jau nesitikime. Įdomu ar visuomenė laimi, kai nė vienas ministras nėra atstatydintas ir deklaruojama, kad Vyriausybė ištvėrė opozicijos ir visuomenės spaudimą.

Bėda – ir silpni ministrai

Mums nepavyko išklibinti nei energetikos ministro Dainiaus Kreivio, nei konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kėdės.

Jau tik pavasarį bus grįžta prie ministrų interpeliacijų, atstatydinimo procedūrų sulauks ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė arba bus pasiruošta skelbti nepasitikėjimą visai I. Šimonytės Vyriausybei. Šiai

Vyriausybei trūksta supratimo ir atjautos. Premjerė mėgsta sakyti – tie, kuriems nepatinka ši valdžia, galės 2024 m. išsirinkti tuos, kurie patiks.

Natūralu, kad Lietuvoje norime kurti valstybę, kurioje būtu gera gyventi visiems. LVŽS siekia, kad Lietuvos žmonės būtų patenkinti gyvenimu ir didžiuotųsi savo šalimi.

Siekiame ramybės ir gėrio visiems

LVŽS frakcija pritaria energetinei šalies nepriklausomybei, didesniam krašto apsaugos finansavimui, kokybiškoms ir visiems prieinamoms viešosioms paslaugoms, didesnėmis investicijomis į kultūrą, protingai ir racionaliai užsienio politikai, veiksmams, mažinantiems socialinę atskirtį. Visada ragina valdančiuosius aktyviai veikti minėtose srityse.

Apžvelgus visus nepriklausomos Lietuvos metus, akivaizdu, kad konservatoriams niekada Lietuvoje nereikėjo ramybės, kurią sukurtų saugumas, auganti ekonomika, geri žmonių atlyginimai, patogi gyvenimui infrastruktūra, laimingos šeimos, laimingi žmonės, ori senatvė.

Patys konservatoriai sukurti tokios gerovės anksčiau ir dabar nesugeba, o ir kitiems jos sukurti nenorėjo ir dabar nenori leisti. Nes akivaizdu – tuomet žmonės labiau gerbs tuos, kurie moka ir žino, kaip auginti valstybę.

Tad tikėtis, kad laukia ramesni laikai, tikrai nereikia. Daug aplinkybių kaitina atmosferą tiek parlamente, tiek ir Vyriausybėje.

Opozicijos susitikimai su Prezidentu

Nelengvu valstybei metu reikia susitelkti ir spręsti iškilusias problemas. Opozicija pademonstravo, kad nenusišalina nuo sprendimų priėmimo ir jei formatas „Vyriausybė–opozicija“ rezultatų neduoda, tai pasiūlėme kitą formatą – opozicijai kartu su Prezidentūra vieningai ieškoti sprendimų, aišku, paliekant atviras duris Vyriausybei.

Kreiptasi į Vyriausybę

Kai kilo skandalas dėl nepriklausomų elektros energijos tiekėjų patikimumo, LVŽS frakcija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama, kad vartotojai, kurie dar yra nepasirinkę nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, galėtų tą padaryti laisvai, o iki tol jiems būtų užtikrinamas visuomeninis elektros tiekimas ir nebūtų taikomas 25 proc. antkainis, t. y. – bauda.

Rašte buvo prašoma konsultuotis su Lietuvos banku ir kartu sukurti nepriklausomų elektros tiekėjų garantinį fondą ir jį įtvirtinti teisės aktuose. Iš šio fondo būtų galima finansuoti susidariusius nuostolius vartotojams, jei nepriklausomas elektros tiekėjas išeitų

Toks įspūdis, kad ši Vyriausybė dirbti Lietuvai ilgiau neplanuoja. Praskolins ir paliks kapanotis kitiems. Įdomu ar Premjerė, planuodama šį biudžetą, neveda Lietuvos link dar vienos krizės?

Dabar ne laikas visuotinių mokesčių įvedimui

Šiuo sunkiu laiku reikėtų galvoti tik apie projektus, kurie palengvintų žmonių gyvenimą. Dabar turime padėti išgyventi visai tautai. Būtina priimti tokius sprendimus, kurių dėka šeimos kišenėje liktų kuo daugiau pinigų.

Jei į Seimą bus atneštas nekilnojamojo turto (NT) mokestis ar didesnis mokestinių pakeitimų paketas, tai reikėtų atidžiai vertinti, tikrinti, ar tie mokesčiai dar labiau nedidins gyventojų socialinės atskirties, nes iki šiol neišsprendžiamas Lietuvos mokesčių sistemoje užkoduotas socialinis neteisingumas.

Labai kruopščiai vertinsime būtinus įsipareigojimus dėl infliacijos. Aiškinsimės dėl kompensacijų, reikalausime mokestinės naštos gyventojams mažinimo.

Galėtume pradėti svarstyti NT mokesčio pajamų perdavimą savivaldybėms. Šis sprendimas galėtų būti įgyvendintas kartu su fiskalinės drausmės pataisomis, kurios atlaisvintų savivaldai galimybes skolintis ES projektams. Tai palaipsniui didintų savivaldybių savarankiškumą ir padėtų kurti darbo vietas regionuose.

Apsimestinė pagalba regionams

Per dvejus metus nepadidėjo nei patrauklumas, nei pasitikėjimas regionais. LVŽS valdymo laikotarpiu buvo priimtas Regioninės plėtros įstatymas. Buvo aiškiai apibrėžta kokiais įrankiais turi būti stiprinami regionai. Tarp kitų nutarimų, regionams turėjo būti skirta 30 procentų ES investicinių lėšų. Dabar šio įsipareigojimo nesilaikoma. Savivaldybės įspaustos į rėmus – privalo vykdyti tik nurodytus projektus. Dėl šios priežasties praranda papildomas lėšas.

Valstybės tarnyba virsta privačia bendrove

Visas valstybės tarnybos valdymas atiduodamas į vadovų rankas. Vadovams bus galima susikurti atskirą savo įstaigos darbo apmokėjimo sistemą, kurios nereikės derinti nei su darbo taryba, nei su profesine sąjunga. Vadovui bus suteikiamos visos galios. Ar tikrai valdantieji ruošiasi steigti „auksines lesyklėles“ savo išrinktiems žmonėms?

LVŽS frakcijos nariai siūlo nebloginti eilinių tarnautojų darbo ir atlygio sąlygų bei dar kartą apsvarstyti

Valstybės tarnybos įstatymo tikslingumą. Būtent šiuo metu, kai Lietuva patiria daug geopolitinių neramumų, išgyvena rekordinę infliaciją.

Neaišku kaip veiks neįgaliųjų sistema

LVŽS frakcija viešai pristatė visus ginčytinus klausimus bei pateikė pasiūlymus, kaip taisyti įstatymo projektą, tačiau pasiūlymai, kuriems pritarė dalis žmonių su negalia, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, dalis Seimo narių, dalyvaujančių svarstymuose po įstatymo projekto pateikimo, Seime buvo atmesti. Dabar neaišku kaip faktiškai veiks sistema. Atsiras daugiau neaiškumo, nustatant neįgalumą, bus sukurtas biurokratinis paslaugų neįgaliam asmeniui aparatas be vidurinės grandies, sumenkintas savivaldybių socialinių paslaugų centrų atliekamas darbas. Dabar darbuotojai, gavę iš negalią turinčio asmens dokumentus apie nustatytą diagnozę, sėdėdami kabinete, nebūdami žmogaus su negalia gyvenamojoje vietoje, kontroliuos, kaip teikiamos paslaugos neįgaliesiems ir informaciją teiks savivaldybės koordinatoriams. Jų funkcija visiškai neaiški – atvejo vadyba jie neužsiims.

Bus atsisakyta darbingumo ir neįgalumo lygių. Vietoje jų, darbingo amžiaus ir sulaukusiems pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas „dalyvumo“ lygis. Neaišku ar jų dabar turimas darbingumo lygis atitiks „dalyvumo“ lygį, ar bus mažesnis, ar bus didesnis. Nuo šio lygio nustatymo iš esmės priklausys šių žmonių gyvenimas, galima parama jiems ir kitos išmokos.

Nepaprastoji padėtis: Į Lietuvą plūstantys Rusijos piliečiai

Atvykstančiųjų į Lietuvą Rusijos piliečių statistika kelia nerimą ir susirūpinimą. Nei nutarimas, nei vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės pažadas, kad „Lietuva netaps prieglobsčiu nuo mobilizacijos gimtinėje bėgantiems rusams“, neduoda jokių teigiamų rezultatų ir menkina Lietuvos išreikštą griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu.

Nepaprastoji padėtis: Iš pasienio atšaukti kariai

Gruodžio 16 d. kariuomenės vadas nuo pasienio su Baltarusija atšaukė savo karius. LVŽS frakcijos nariai viešai paklausė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko dėl kokių priežasčių buvo tai padaryta? LVŽS frakcijos Seimo nariai siekė gauti konkrečius atsakymus ir iš vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, nes pasienio apsauga priskiriama šiai ministerijai.

Švietime naujesnių idėjų nėra Švietimo bendruomenei reikalingi kitokie sprendimai. Vienas iš jų būtų galiojančių teisės aktų peržiūra ir koregavimas taip, kad jie padėtų ar bent jau netrukdytų užtikrinti, kad bus įmanoma pareikalauti realios atsakomybės už mokyklos taisyklių nesilaikymą ar mokinio pareigų nevykdymą.

Kitas kelias – iš naujo formuoti visuomenės nuomonę apie mokymąsi, įtikinant, kad mokymasis yra sunkus ir nebūtinai įdomus darbas, kad į mokyklą einama ne pramogauti, o mokytojas neprivalo būti artistu ir kiekvienai pamokai prigalvoti žaidimų ir naujų triukų, kad sudomintų mokinius atlikti savo pagrindinę pareigą. Ir šis kelias, deja, ilgas, reikalaujantis atskiros viešos ir ilgalaikės diskusijos.

Ir toliau gins lietuvių kalbą

Ką daro valdantieji laisvoje Lietuvoje? Praėjusioje sesijoje Seime priėmė gėdingą nutarimą, kuris yra pavojingas Lietuvos valstybinės kalbos likimui. Todėl kreiptasi dėl X, Q ir W raidžių į Konstitucinį teismą. Dėl lietuvių kalbos daug kartų ir labai aiškiai Konstitucinis Teismas pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą, antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje, paneigimą. Tikimės, kad teismas priims teisingą sprendimą ir sustabdys valdančiųjų buldozerį, kuris naikina visus lietuvybės pamatus.

Lietuvos pilietybės atėmimas

Sumanymas pradėti Seime svarstyti Pilietybės įsta-

tik rūpesčio žmogumi, bet ir elementaraus supratingumo“

tymo pataisas kilo po Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago šokio Sočyje Putino atstovo spaudai sutuoktinės renginyje. Nes pagal dabartinę tarptautinę teisę negalima pilietybės savavališkai atimti. Kitaip tariant, turi būti pagrindas, kuris dera su pilietybės principais, su tarptautinės teisės principais. Vienas iš tų pagrindų yra veikimas prieš savo valstybę.

LVŽS frakcija mano, kad Seimui pateiktas naujas projektas yra tobulintinas tiek teisiniu, tiek techniniu aspektu. Taip pat matomas ir pačio mechanizmo netobulumas, nes neaišku kaip bus gaunami duomenys, kas juos įvertins, koks subjektas priims sprendimą dėl pilietybės netekimo.

Civilinės sąjungos projekto teisinis vertinimas

LVŽS nariai surinko Seimo narių parašus, kad bū-

tų teisiškai įvertintas Civilinės sąjungos įstatymo projektas.

Seimo nariai nori gauti tikslius atsakymus, kaip siūlomas Civilinės sąjungos įstatymas tiesiogiai paveiks teismus, Lietuvos žmonių gyvenimą ir bendras nuotaikas visuomenėje. Taip pat prašoma išanalizuoti ir tiksliai įvertinti galimas grėsmes teismų sistemai, jeigu, pavyzdžiui, siūlomu reguliavimu nepatenkinti asmenys kreiptųsi į tarptautinius teismus.

Jei grius ši Vyriausybė?

Jei ši Vyriausybė grius arba I. Šimonytė pavargs dangstyti savo ministrų bėdas, tai tikrai opozicija ras būdų ir išminties kaip susitarti ir kaip pakreipti šalies vairą teisinga linkme. Nuo pat kadencijos pradžios opozicija stipriai gilinasi į visas šalies problemas, su-

sitinka su įvairių sričių atstovais, girdi jų pasiūlymus, tinkamai reaguoja, nuolat siunčia dabartinei Vyriausybei savo pastabas ir patarimus. Labai gerai supranta kaip gyvena žmones regionuose. Su kokiomis problemomis jie susiduria ir kokios pagalbos jiems reikia.

Dėl problemų valstybės viduje valdantieji dangstosi karu Ukrainoje, laikosi įsikibę postų ir sako, kad šiuo metu valdžioje esantys – geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai, tarsi visuomenė kvaila, jei to nesupranta.

Panašu, kad Vyriausybėje daugiau pokyčių nebus, nebent ant dar kelių ministerijų bus iškeltos spalvingos vėliavos, kurios neturi nieko bendra nei su valstybėmis, nei su valstybingumu.

Tai, apie ką drąsiai ir viešai prabilo buvęs Viešojo saugumo tarnybos vadas generolas Ričardas Pocius,

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

nėra tik kažkoks konfliktėlis su vidaus reikalų ministre A. Bilotaite dėl procedūrų. Tai generolo aiškus ir nedviprasmiškas pareiškimas, kad šita valdžia naikina vidaus reikalų sistemą. Ir, anot R. Pociaus, šita valdžia tai daro grubiausiu būdu žemindama bei taikydama mobingą aukštiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams.

Tikriausiai niekam nereikia priminti kieno tai metodai, kuomet siekiama palaužti žmogų, jo pagarbą valstybei ir vertybėms, atimant iš jo garbę ir orumą. Ir šiandien jau kyla klausimas ne dėl ministrės ar visos vyriausybės nekompetencijos, bet KODĖL šitos valdžios atstovai visais būdais siekia susilpninti teisėsaugą ir visą visuomenę.

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

Guoda Burokienė: „Demokratijos likučių paieška „trijų greičių Lietuvoje“

dėl kitų priežasčių nepravažiuojami. O ir ką ten tuose regionuose pamatysi – ligoninės naikinamos, pašto paslaugų atsisakyta, net pašto dėžutės kaimo žmogui nepaliko. O kam? Laiškus rašykit kompiuteriu. Kaip ir daugelį paslaugų teikėjų dabar pasiekti galima tik skaitmeninėje erdvėje. Regionuose praktiškai jau neįmanoma „žmoniškai“ pabendrauti su banko tarnautojais, elektros tiekėjais ir pan.

Aušrinė NORKIENĖ, LVŽS frakcijos Seime seniūnės pavaduotoja

Apibūdinimą „dvi Lietuvos“ jau keičia „trijų greičių Lietuva“. Deja. Jei prieš metus dar klausinėjome vienas kito kas gi atsitiko, kad esame skatinami atsisakyti tradicinių vertybių, šeimos, papročių, tai jau po dviejų ritimosi bedugnėn metų aišku – esame prievarta bandomi įstatyti į liberalizmo bėgius.

Akis bado antraštės spaudoje – „Gyventojai kabina dantis ant lentynos“: apmoka ne visas sąskaitas, kad pinigų liktų maistui“. Nors tekstai reklaminiuose stenduose, apmokėtuose vienos iš valdančiųjų partijos biudžeto, ramina: „Būkite

ramūs – Lietuva juda pirmyn“. Manęs dažnai rinkėjai klausia: „o kur veda tas pirmyn?“ Nes sąskaitos už įvairias paslaugas, maistą išaugo nei daug, nei mažai – 30 proc., o eilės prie „Maisto banko“ išaugo dvigubai. Ir tai mes kalbame tik apie maistą, o juk žmogui ne tik duonos reikia. Nors gal tik regionuose čia tokios bėdos? Juose gyvenančių žmonių problemų iš Vilniaus bokštų juk nesimato.

O ekskursijomis į regionus valdančiųjų nelabai ir suviliosi – ten neskraido prabanga dvelkiantys verslo klasės lėktuvai, tokie, kuriais nemokamai tik ką skrido į Taivaną. Važiuoti mašinomis taip pat nepatrauklu, nes regionų keliai dar daug kur neasfaltuoti, duobėti, dulkantys, apsemti ar

BALSAVIMO PAVYZDYS

RINKIMŲ

VIENĄ SĄRAŠĄ, UŽ KURĮ BALSUOJATE

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA

Kandidatas į merus Deividas Labanavičius

Jaunų žmonių į „kitos“ Lietuvos regionus be darželių, mokyklų, ligoninių ir kitų svarbiausių paslaugų nebepriviliosi. Nors praėjusią kadenciją įdėjome begalę pastangų, kad jaunos šeimos ir verslai matytų puikias galimybes ir ilgalaikes perspektyvas įsikurti regionuose. Stebint naujausius duomenis, matome, jog Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus mažėjo gimstamumas ir vėl po poros metų pertraukos didėjo emigracija. Nors ir išaugo imigracija, tačiau tai lėmė įvykiai Ukrainoje bei Baltarusijoje. O kas gi daroma, kad nekiltų minčių emigruoti, o išvykusieji norėtų sugrįžti atgal? Kas daroma, kad investicijos nenusėstų tik keliuose didžiuosiuose miestuose, bet būtų paskirstomos ir regionuose? Kas daroma, kad didėtų gimstamumas, ilgėtų sveiko gyvenimo trukmė? Ogi siūloma didinti imigraciją iš trečiųjų šalių. T. y., kai visos senosios Europos šalys, susiduriančios su panašiomis problemomis, ieško būdų kaip prisikviesti tautiečius grįžti į savo šalį, kaip skatinti gimstamumą, Lietuvai to nereikia. Einama lengvesniu keliu – siūloma lengvinti darbo leidimų išdavimą imigrantams iš kitų šalių.

Vis garsiau ir daugiau kalbama apie tai, kad Lietuvoje pensinį amžių reikėtų ilginti iki 72 me -

SĄRAŠO NR. 12

tų. Viešoje erdvėje šalies gyventojų ateitis piešiama vis tamsesnėmis spalvomis. Skaičiuojama, kad jaunų, darbingo amžiaus gyventojų bus vis mažiau, o tų, kuriems teks mokėti pensijas – vis daugiau. O kur dingo jauni Lietuvos žmonės? Kodėl jie nenori dirbti savo šalyje? Kokie sprendimai juos privertė dirbti ir mokėti mokesčius svetur? Klausimų kyla vis daugiau ir daugiau, o atsakymų ir sprendimų, deja, turime mažai. Žmones laikyti darbo rinkoje galima ir iki 100 metų. Tuomet nereikėtų mokėti net ir tų bene mažiausių pensijų visoje Europoje. Tačiau apie kokį pensinio amžiaus ilginimą galima kalbėti, kai jau šiandien darbdaviai į darbą priimti nenori nesulaukusių nė 50-ies. Maža to, neretai penkiasdešimtmečių net nebekviečia į pokalbius. Taip pat turime atsižvelgti į tai, jog vyrai vidutiniškai gyvena iki 70, o moterys – iki 80 metų amžiaus. Tuo tarpu sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje tesiekia 57 metus. Kol nėra užtikrintos ir tinkamos darbo bei įdarbinimo sąlygos vyresnio amžiaus žmonėms, kol nesprendžiama sveiko gyvenimo trukmė, apie pensinio amžiaus ilginimą negali būti nė kalbos.

Gyvenant geopolitiškai itin neramiu laikotarpiu, turėtume kaip niekada būti vieningi. Bet su valdančiųjų brukamais narkotikais, partneryste ir kitais priverstiniais tradicinių vertybių laužymais vienybės nepasieksime. Niekas neturi teisės už mus nuspręsti kokios vertybės mums svarbios, negali užgniaužti nuomonės, noro diskutuoti, perrašyti Konstitucijos savo naudai ir kelti pavojaus mūsų ir mūsų vaikų sveikatai, identitetui, saugumui.

LIETUVOS

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio miesto skyriaus informacinis leidinys

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d. NACIONALINĖ PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

PRAMOGOS

Horoskopas

Horoskopai 2023 m. kovo 5 dienai (sekmadienis)

Avinas (Aries) kovo 21 d. – balandžio 20 d. Sekmadienis – subtilių provokacijų metas. Svarbu neskubėti, nepykti ir būtinai nueiti balsuoti. Balsavimo kabinoje netikėtumų nebus, svarbu išsirinkti vieną iš gausybės kandidatų. Žvaigždžių išsidėstymas ryškiai signalizuoja rinktis išmintingiausią kandidatą.

Jautis (Taurus) balandžio 21 d. – gegužės 20 d. Deja, sekmadienį ne viskas susiklostys taip, kaip norisi. Žvejybą teks atidėti ir eiti balsuoti. Tai nekainuos Jums papildomų išlaidų ir balsavimas už žalią spalvą yra geras ženklas. Mėnuliui praskrendant pro Venerą, planetos išsidėstys Panevėžio miesto pokyčiams tinkama tvarka.

Dvyniai (Gemini ) gegužės 22 d. – birželio 21 d.

Dvyniams ši diena kupina įspūdžių ir pokyčių. Vidinę palaimą atrasite tiek prie balsavimo urnos, tiek ir artimiausius bent jau ketverius metus, jeigu balsą atiduosite už dvylikto sąrašo numerio ženklo atstovą.

Vėžys (Cancer) birželio 22 d. – liepos 22 d.

Džiugi diena šio ženklo atstovams. Jausitės atsipalaidavę ir pasitikintys savimi, ypatingai – atlikdami pilietinę pareigą ir balsuodami savivaldos rinkimuose. Sėkmingas skaičius šią dieną – 12!

Liūtas (Leo) liepos 23 d. – rugpjūčio 23 d.

Gimusieji po šiuo ženklu niekuo skųstis negalės, o ir neturės kuo, nes jų išreitinguoti 12-to sąrašo atstovai papuls į savivaldybės tarybą ir užtikrins tokią miesto plėtrą, kad liūto ženklo atstovai galės didžiuotis savo išrinkta valdžia bei miestu. Mergelė (Virga) rugpjūčio 24 d. – rugsėjo 23 d.

Pastarieji metai atnešė daugybę iššūkių, tiek Jums, tiek ir Jūsų gimtinei. Jupiteris bus Mergelės žvaigždyne, o tai rodo, kad dabar pats palankiausias metas teigiamoms permainoms, bet būtinas Jūsų apsilankymas rinkimų apylinkėje. Sėkmingos raidės D ir L.

Svarstyklės (Libra) rugsėjo 24 d. – spalio 23 d.

Sapnai iš šeštadienio į sekmadienį buvo pranašiški. Jie buvo aiškūs ir konkretūs bei nurodė Jums rinktis jauną, pilną energijos kolektyvą, kuriam patikėsite Panevėžio miesto valdymą artimiausius ketverius metus. Sapne regėtas gandras pranašauja Jūsų šios dienos pasirinkimą ir/arba šeimos pagausėjimą. Skorpionas (Scorpio) spalio 24 d. – lapkričio 22 d. Sekmadienis puiki diena išreikšti protestą ir ateiti į rinkimus. Žymėdami biuletenį, koktu, nepadarykite klaidos. Andromedos žvaigždyno įtaka lems teisingą Jūsų pasirinkimą. Sekite paskui asmenis, kurie siūlo domėtis inovacijomis bei investicijomis. Vidinę palaimą atrasite tiek prie balsavimo urnos, tiek ir artimiausius bent jau ketverius metus, jeigu balsą atiduosite už mergelės ženklo atstovą (Deividas Labanavičius yra šio ženklo atstovas).

Šaulys (Sagittarius) lapkričio 23 d. – gruodžio 22 d.

Tikėtina, kad didžiausia sėkmė laukia visose srityse skambiai girdint šūkį „Panevėžys – TAU!“. Tai Jus nukreips į reikiamą rinkimų apylinkę, o ten jau žinosite, ką pažymėti.

Ožiaragis (Capricorn) gruodžio 23 d. – sausio 20 d.

Praėję aštuoneri metai karjeroje nebuvo sėkmingi, tačiau, viskas praeina. Artėjantys ketveri metai žada nuostabius pokyčius Jūsų kasdienybėje, kurie atneš netikėčiausius pozityvius rezultatus. Gatvėje sutiktas žaliai apsirengęs valstietis linki Jums tik gero. Pasitikėkite ir pasinerkite į savo stichiją – Panevėžio miesto klestėjimo kelią.

Vandenis (Aquarius) sausio 21 d. – vasario 19 d.

Sekmadienį ilgoms kelionėms nesiryžkite – tik iki artimiausios rinkiminės apylinkės. Jūsų teisingas pasirinkimas balsavimo kabinoje žada garantuotą sėkmę, o tai ramins planuojantis ateitį Panevėžio mieste. Sėkmingiausia dienos dalis –vidurdienis - 12-ta valanda ir viskas, kas susiję su skaičiumi 12.

Žuvys (Pisces) vasario 20 d. – kovo 20 d.

Norėsite rūpintis savimi ir sveikata, sportuoti ar pradėti sveikiau maitintis. Sekmadienis ypatingai sėkminga diena šiems ir kitiems pokyčiams. Vienas esminių – prie balsavimo urnos, kur Jus nukreipia Merkurijaus ženklo įtaka, o Paukščių tako energija sufleruoja iki rinkiminės apylinkės paraginti ateiti ir aplinkinius žmones. Sėkmingi dienos ženklai – išmintis, patirtis, teisingumas, skaidrumas, optimizmas ir pozityvas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio miesto skyriaus informacinis leidinys

VALDŽIA

NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR MERO RINKIMAI JAU 2023 m. KOVO 5 d.

NACIONALINĖ

PROTESTO AKCIJA – ATEIK Į RINKIMUS!

KRYŽIAŽODIS

Miesto dalis persekiojamiems

nuteista mirti ... Hari

Milano futbolo klubas

Triguba popiežiaus Graužikas P. ir C. Amerikos tropikuose

Skalbimo milteliai

rašas

tarmiškai ros arija r.

Gaivus

10 13

5 4 11 9

Lygis, kuriame auga tam tikri miško augalai

dekor. vaist. Pluoštinis augalas v

Monarcho valdžios ženklas

Apželdintas plotas poilsiui

Apyvoka kitaip

2 14 6 kitaip

Automobilis su taksometru keleiviams vežti lašeliai ant r. augalas pailgais plunksniškai karpytais lapais

Didžiausias Alytaus gamykla

Australijos ežeras Dunojaus dešinysis intakas

4

7

8

nukis Smulkus Laoso pinigas 1

812

1 5 9 13

6

10

23 7 11 14 12

3

Indas matei gerti

Tonizuojantis ro sro anga šienui sukimšti Kad pr tai ir ... Šveicarijos futbolo klubas

Sudarytojas: Ąžuolas Kuprys

BALSAVIMO PAVYZDYS

PAŽYMĖKITE TIK VIENĄ K ANDI D A T Ą UŽ KURĮ BALSUOJATE  ŽYMĖ JIMO PAVYZDYS Alksnis ALKSNIENIS MEDŽIŲ PARTIJA Dobilas BERŽAS MIŠK Ų PA R T IJ A P I E V Ų PA R T IJ A

PAVYZDYS

PANEVĖŽYS TAU!

VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

6 KLEVO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

9 VISUOMENINIS RINKIMŲ KOMITETAS „ JŪRATĖ IR KĄSTY TIS“

VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

12 LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA DEIVIDAS LABANAVIČIUS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

13 PARTIJŲ KOALICIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

16 UOSIO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

18 PAPARČIO PARTIJA

21 GILĖ S PARTIJA

VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

22 GRIAUSTINIO PARTIJA VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių, vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose 26

PERKŪNO

VISUOMENINIS RINKIMŲ KOMITETAS VARDAS PAVARDENIS – pirmasis kandidatas sąraše Kitų kandidatų numerių vardų ir pavardžių ieškokite sąrašuose

Apylinkės rinkimų komis jos r nkimų Vyr ausiosios komis jos a 2015 m. kovo 1 d. LIET U VO S R ESP UB LI K O S S AVI VA L D Y B I Ų TA RY B Ų R I NK I MA I LIE P AIČI Ų S AVI VA L D Y B Ė N R. 61 RINKIMŲ Biule enis privalo būti antspauduotas PAVYZDYS PAŽYMĖKITE TIK VI E NĄ SĄ R A Š Ą , UŽ KURĮ BALSUOJATE P IR MUMO B A L S A šiuos langelius aiškiai rašykite penkių kandidatų n um e riu s iš to sąrašo už kurį balsavote Kandidatų pavardžių nerašyk te  ŽYMĖ JIMO PAVYZDYS 1 Informacija iš Vyriausiosios rinkimų komisijos: www.vrk.lt LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA SĄRAŠO NR. 12 LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA SĄRAŠO NR. 12

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Tiražas 30 000 vnt. Užs. Nr. 23/02/14