Palangos miestely...

PALANGOS MIESTELY...

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys

Darius Kubilius: ar esate tikrieji Palangos šeimininkai?

Vėl artėja laikotarpis, kai savo balsais nuspręsite, kaip Palangoje gyvensime ateinančius ketverius metus. Vieningai rinksime tiek miesto merą, tiek jam talkinsiančią savivaldybės tarybą. Šiuose rinkimuose spręsite, ar Palangoje ir toliau klestės vienvaldystė, ar nuo centro nutolę mikrorajonai ir toliau liks užribyje planuojant investicijas į miesto plėtrą, o nepatogi nuomonė ir toliau bus tildoma, net socialiniuose tinkluose. Ar nevaldomai augančių kainų, didėjančios infliacijos, didžiulių sąskaitų už elektros energiją ir kitus būtinuosius patogumus kontekste miesto valdžia nukreips savo sprendimus į tai, ko iš tiesų reikia miesto gyventojams, imsis palengvinti jų sudėtingą situaciją ir padėti išgyventi sudėtingą laikotarpį.

Taip jau susiklostė, kad didžiąją savo gyvenimo dalį buvau paskyręs statutinei tarnystei Lietuvos valstybei, kur įgijau neįkainojamos darbinės

patirties ir kompetencijos. Ir šiandien ją sėkmingai panaudoju darbuodamasis savivaldos administracijoje. Nuo 2019 m. tarnaudamas Jums Palangos miesto savivaldybės Taryboje įsitikinau, koks svarbus ir reikšmingas yra komandinis darbas. Suvokiau, kad svarbiausi sprendimai ir didžiausi darbai negali būti daromi vieno, neliečiamame poste užsisėdėjusio žmogaus, o didžiausia kiekvieno asmens stiprybė yra jį supantys žmonės, komanda, bei šios komandos užsidegimas ir motyvacija darbuotis vardan bendrų tikslų. Per tris dešimtmečius Lietuva labai pasikeitė. Daugelyje sričių pasivijome senąsias ES valstybes. Pasikeitė ir Palanga. Ilgesnį laiką Palangoje nebuvę ir ją aplankę svečiai pastebi, kad miestas pagražėjo, susitvarkė. Tvarkomos gatvės, atnaujinami šaligatviai, daugėja naujų pastatų, miestas tampa vis patrauklesnis kurorto svečiams ir turis-

Tęsinys 2 psl. >

Palanga gali būti pavyzdžiu kitiems

kitai, nei valdžios nuomonei nėra net kalbos. Kažkur pradingo ir žodžio laisvė. Jos nebeliko. Bet kuris prieštaraujantis žmogus sutrypiamas su žemėmis. Neapykantos kalba apsiginklavusius jau matome ne tik socialiniuose tinkluose.

Nr. 1 | 2022 m. gruodis

Mūsų valstybėje vidaus politikos ir šalies ekonomikos problemos nurašomos, ekonomika ir visuomenė paliekama savieigai, regionų politikos apskritai nebeliko, pasakant vieną stebuklingą frazę, kuri turėtų nuplauti bet kokią dabartinės valdžios atsakomybę – vyksta karas. Mums kartojama, kad Lietuva tokioje prastoje padėtyje, nes Ukrainoje vyksta karas, nieko padaryti negalime. Bet palaukite, pirma pagal dydį ES ekonomika Vokietija sugebėjo sumažinti mokesčius degalams, darė įvairių nuolaidų ir tai pristabdė kainų augimą. Bet tai nebuvo argumentas mūsų valdžiai priimti atitinkamus sprendimus, kurie pasiteisino kitose valstybėse.

Lenkijos teritorijoje, vos tik kirtus Lietuvos sieną, matome lietuviškas parduotuves, bet jau su gerokai pigesniais maisto produktais. Tačiau niekas neanalizuoja ir niekas nevertina, kodėl pas mus tokia situacija, kodėl kainos kyla kasdien, kodėl užtenka valdžiai tik atsakyti, kad kainos kyla visur ir ko jūs norit, ir visi nutyla?

Ekonomistai nevyniodami nieko į vatą sako, kad infliacijos lygis skirtingose valstybėse priklauso nuo tų valstybių vyriausybių sprendimų. T.y. kitos valstybės ieško sprendimų ir juos diegia, nes reikia padėti žmonėms.

Siaurus klano interesus norima perkelti į savivaldą

Negana to, be visų ekonominių dirgiklių ir to, kas mus veikia globaliai, turime labai didelių problemų valstybės viduje, kurios susijusios su fundamentaliais dalykais, lemiančiais mūsų, kaip valstybės, kaip Tautos išlikimą  – kėsinimaisi į mūsų valstybingumą, kalbą, šeimos sampratą. Absurdiškiausia yra tai, kad valstybės, valstybingumo ir tautiškumo susinaikinimo mechanizmą įjungė valdžia! Tauta kasdien skaldoma, apie jokią toleranciją

Šių priemonių sąveika, nelikus objektyvumo, pagarbos ir žodžio laisvės, tampa tiksinčia bomba visuomenei, kurią stengiamasi paversti nemąstančių mankurtų armija.  Liko tik interesai, vienadienė kultūra, kuri bus pamiršta jau rytoj. Niekas negalvoja apie amžinas vertybes, kūrybą visose valstybės gyvenimo srityse ir tai, ką paliksime ateities kartoms.

Negana to, ši valdžia rūpinasi, kad tų ateities kartų net nebūtų, nes šeimos jiems tapo atgyvena ir su šeimų politika jiems nepakeliui apskritai. Taigi, dabartinė centrinė valdžia net nesislėpdama atstovauja tik siauriems savo klano interesams. Juos norima perkelti ir į miestus bei miestelius.

Kristi žemiau nebegalima

Visa tai, apie ką dabar sakau, nėra tik nuojautos ar pagrindo neturinčios mintys. Nerimą kelia objektyvūs skaičiai ir institucijų ataskaitos. Korupcijos atvejų skaičius per metus taip pat smarkiai išaugo,  o valdžia to kažkodėl nemato, nesprendžia.

Visas mano paminėtas neigiamų veiksnių spektras valstybėje išties kelia nerimą. Tačiau turime tikėti valstybės ateitimi. Tai turi būti kiekvie-

3

4 psl.

strateginis planavimas no politiko, kiekvieno valstybės tarnautojo prioritetas.

Reikalingos taiklios priemonės, kurios padėtų valstybei augti. Kristi jau daugiau nebegalime leisti. Būtina užkirsti kelią tolesniam Tautos skaldymui.  Be to, esami iššūkiai reikalauja aiškaus prioritetų susidėliojimo.

Kokio mero reikia Palangai?

Tinkamas žmogus tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku gali padaryti daugybę naudingų darbų kiekvienam iš Jūsų ir Darius Kubilius gali būti pats geriausias pasirinkimas palangiškiams. Nes būtent Jūs esate tikrieji Palangos šeimininkai.

PALANGAI

Mielas mano miestelis, Palanga jį vadinu. Čia Ražės upelis vingiuoja, žydram apdare krantų. Kaip gi mieste Tavęs nemylėti, jei Tu visa iš dainų, Vėjelis paglosto bangelę, tyrą jausmą manųjų svajų.

Ramūnas

KARBAUSKIS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas

LVŽS kandidatas į Palangos miesto merus, LVŽS Palangos skyriaus pirmininkas, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys

3 psl. Martyna Miklovienė: šių dienų nepotizmas

Vytautas Lukšas Palangos literatų klubas „Takai per kopas“

psl. Eimantas Bičius: atleiskite, vaikai, šiandien mokykloje liksite nevalgę

Saulius Miceika:

< Pradžia 1 psl.

Darius Kubilius: ar esate tikrieji Palangos šeimininkai?

tams. Auganti ekonomika, mokesčių surinkimas, ES investicijos leido sukurti gražias ir gyventojams bei svečiams pritaikytas erdves, investuoti į svarbiausią infrastruktūrą.

Visgi akivaizdu, kad net ir tokių prasmingų ir Palangos miesto gyventojus bei svečius džiuginančių projektų, kaip regioninio įvažiavimo kelio į Palangos miestą kapitalinis remontas, Palangos miesto baseino pastatymas ar Šventosios valstybinio jūrų uosto statyba nebūtų buvę be komandinio darbo tarp Palangos miesto savivaldos administracijos ir 2016-2020 m. LVŽS Vyriausybės, skyrusios dosnų biudžetą mūsų kurorto plėtros projektų įgyvendinimui.

Tačiau Palangoje įvyko ir kitų, mano įsitikinimu - neigiamų pokyčių. Diskutuodamas su įvairių seniūnaitijų gyventojais, pastebėjau, jog miesto gyventojų prašymų negirdi savivaldos vadovai, ir į jų iškeltus jautrius klausimus bei lūkesčius dažnai neatsižvelgiama. Palangiškiai nustumti nuo miestui svarbių sprendimų priėmimo, nuo galimybės dalyvauti miestui svarbiuose procesuose, netgi nuo galimybės laisvai viešai reikšti savo nuomonę, jei tokia nuomonė nėra palanki dabartinei miesto valdžiai. Šiuo metu net ir pagyvenusių žmonių šokių kolektyvai, literatų klubas ir kitos nevyriausybinės organizacijos, nuolatos dalyvaujančios Palangą reprezentuojančiuose kultūriniuose renginiuose, pačios mokančios savo vadovams, praktiškai negali neatlygintinai naudotis patalpomis, kuriose galėtų repetuoti, susitikti, turiningai leisti laiką. Bet juk mes, patys palangiškiai, ir esame tikrieji savi-

valdybei priklausančių patalpų šeimininkai. Tad turėtų būti atvirkščiai – savivaldybė turėtų visokeriopai skatinti gyventojus burtis aktyviai visuomeninei ir kultūrinei veiklai, visų pirma suteikdama galimybę neatlygintinai naudotis tam reikalingomis erdvėmis.

Kitas iliustratyvus pavyzdys – ar kada bandėte patekti į Palangos miesto savivaldybę pas reikiamus specialistus ar susitarti dėl priėmimo pas merą? Kadaise intensyviai šurmuliavusi Palangos miesto savivaldybė dabar dažniausiai yra uždara, nuo gyventojų atsiribojusi erdvė. O eilinio palangiškio galimybė susitikti priėmime ir pasikalbėti su meru gyvai praktiškai lygi nuliui.

Šios dvi iliustracijos yra tik pavyzdžiai, rodantys Palangos miesto vadovų nutolimą nuo palangiškių. Tai būtinai turi pasikeisti.

Lietuvos Vyriausybei užsimojus iš regionų, tame tarpe ir Palangos, atimti apie 700 mln. eurų sekančio ES finansinio laikotarpio Sanglaudos paramos lėšų ir atiduoti jas gerokai turtingesnei sostinei, dabartinis Palangos meras Š. Vaitkus praleido galimybę kritikuoti tokį labai abejotiną valdančiųjų sprendimą ar bandyti užkirsti jam kelią ir išsaugoti kuo daugiau ES paramos lėšų būtent Palangai. Juk Palangoje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, žmonės nusipelno gyventi ne prasčiau, nei sostinėje. Jie nusipelno tų pačių investicijų į gyvenimo kokybės gerinimą, sveikatos ir ugdymo paslaugų prieinamumo didinimą, viešųjų erdvių patogumo puoselėjimą. Džiaugiuosi, kad veiklių Lietuvos piliečių dėka Europos Parlamentui

LIETUVAI

Einu ir aš džiaugiuosi – Nemuno vingiais, Kudirkos giesme.

Duok man lietuvi savo ranką, trispalvę iškelkime kartu. Didžią laisvės mintį kuo plačiau paskleiskim, lai daina Tėvynei plaukia iš širdies.

Iš praeities puslapių

Prof. Arūnas GUMULIAUSKAS, istorikas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – viena seniausių politinių partijų Lietuvoje. Jos ištakos siekia dar 1888 m., kada įkurta Varšuvos lietuvių studentų draugija „Lietuva“. Pastaroji savęs partija nelaikė, nes kėlė kur kas didesnius tikslus –tarnauti Lietuvai. Jų svarbiausia realizavimo priemonė turėjo būti laikraštis.

1888 m. birželio 29 d. Marijampolėje įvykusiame bendrame „Lietuvos“ draugijos ir Maskvos universiteto studentų atstovų suvažiavime buvo nutarta įkurti periodinį leidinį. „Varpas“ (1889–1905) turėjo sutelkti lietuvių liberaliąją inteligentiją. Kita vertus, jis turėjo aiškią socialinę – politinę programą, numatančią ugdyti lietuvių tautinę savimonę, kelti krašto kultūrinį ir ekonominį lygį, įgyvendinti tautos vienijimo ir politinio savarankiškumo uždavinius. Lietuvoje „Varpas“ užėmė „vidurio“ poziciją tarp katalikiškosios dešiniosios ir socialdemokratinės kairiosios.

Atsižvelgdami į tai, kad Lietuva buvo agrarinis kraštas, varpininkai leido valstiečiams periodinį leidinį „Ūkininkas“ (1890–1905). Taip ūkininkai buvo inkorporuoti į varpininkų rėmėjų stovyklą. Ilgainiui aplink „Varpą“ susiformavo tam tikra organizacinė struktūra, kasmet rengusi savo suvažiavimus.

Tikslas – atkurti valstybingumą

ir Komisijai buvo pateikta peticija, ir mums pavyko beveik pusę minėtos sumos atkovoti. Tai reiškia, kad Palangą 2023-2027 m. laikotarpiu pasieks didesnės ES investicijos, nei kėsintasi Lietuvos Vyriausybės (ir mūsų mero neveiksnumo!). Esu įsitikinęs, šios lėšos turi būti investuojamos ūkiškai ir racionaliai, taip, kad neštų naudą kiekvienam palangiškiui.

Nauja ES finansinė perspektyva leis pasirūpinti, kad Palanga ir palangiškiai bei miesto svečiai mažiau kentėtų nuo transporto taršos. Todėl mūsų, LVŽS Palangos komandos manymu, visas viešasis transportas Palangoje turėtų pereiti prie elektra varomų transporto priemonių. Sekant pasiteisinusiu Talino pavyzdžiu, palangiškiams viešasis transportas turėtų tapti nemokomu. Tai paskatintų palangiškius persėsti iš savo asmeninių automobilių į viešąjį transportą. Ir tai tik vienas pavyzdys, kaip Palanga gali prisidėti prie žaliojo kurso ir tvarumo tikslų.

Miesto erdvės turi būti itin patogios dviratininkams, riedutininkams, paspirtukininkams (tuo pačiu užtikrinant pėsčiųjų saugumą ir patrauklumą pėstiesiems vaikščioti kurorto takais). Europai apsisprendus dėl ambicingų tikslų pereiti prie elektromobilių, Palangoje turi atsirasti patogi jų įkrovimo infrastruktūra.

Palangos miesto politikai turi daryti viską, kad Palangoje būtų patogu ir gera kurti šeimą, saugu auginti vaikus, jauku sulaukti brandaus amžiaus. Tam, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą, tėvai galėtų ramiai grįžti į darbo rinką, mes, LVŽS Palangos komanda siūlome užtikrinti nemokamą „visos dienos“ mokyklą bent pirmosios ir antrosios klasės vaikams, kuriems dar sudėtinga vieniems be tėvų priežiūros grįžti iš mokyklos namo. Šis modelis leistų užtikrinti, kad iki vakaro, kai tėvai vaiką galės pasiimti, vaiku bus pasirūpinta, jis paruoš pamokas ir turės galimybę pavalgyti. Dar vienas LVŽS Palangos miesto komandos siūlymas – kartą per dieną organizuoti nemokamą visų be išimties Palangos

priėmė programinę rezoliuciją, kurioje buvo išdėstyti artimiausi partijos veiksmai. Jais LVS tikėjosi organizuoti krašte visuotines nepaklusnumo carinei administracijai akcijas. Partijos nariai gynė privatinę nuosavybę, ūkininkų interesus. Galima teigti, kad nuo LVS įsteigimo prasidėjo trinarės partinės sistemos kūrimo procesas krašte, kuris baigėsi 1922 m. pradėjus veikti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai (toliau LVLS). Tad LVS laikytina seniausia centristine politine jėga Lietuvoje.

1915 m. Vokietijai okupavus Lietuvą, daugelis politinių veikėjų pasitraukė į Rusiją. Čia vyko tolesnis partinių organizacijų steigimo procesas.

1902 m. spalio 17 d. įvykusiame slaptame varpininkų suvažiavime Dabikinės dvare (Šiaulių apskrityje) buvo nutarta steigti Lietuvių demokratų partiją. Suvažiavimas išrinko komisiją programai rengti. Į ją įėjo Kazys Grinius, Povilas Višinskis, Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Jonas Bortkevičius.

Programa buvo išspausdinta „Varpe“. Joje teigta, kad galutinis partijos tikslas – atkurti Lietuvos valstybingumą. Tačiau partijoje ideologinės vienybės nebuvo. Dalis partiečių atsiskyrė nuo demokratų ir įkūrė Lietuvos valstiečių sąjungą (toliau LVS).

Steigiamasis šios partijos suvažiavimas įvyko 1905 m. gruodžio 5 d. per Didįjį Vilniaus Seimą. Jis

Pasisakė už privačią žemės nuosavybę 1917 m. kovo mėn. Petrograde įkurta Lietuvos socialistų liaudininkų partija, kuri nebuvo ideologiškai vienalytė. 1917 m. rugsėjo–spalio mėnesiais įvykusioje Lietuvos socialistų liaudininkų partijos II konferencijoje dėl nesutarimų dešiniųjų pažiūrų veikėjai buvo pašalinti iš partijos. Pastarieji 1917 m. lapkričio 29 d.–gruodžio 1 d. įvykusiame suvažiavime Voroneže įkūrė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partiją. Jos programos tikslas buvo atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. 1918 m. pabaigoje Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos veikėjų pastangomis atgaivinta Lietuvos valstiečių sąjunga kaip savarankiška partinė organizacija. LVS pasisakė už privatinę žemės nuosavybę, siūlė sudaryti valstybinį žemės fondą ir iš jo

moksleivių maitinimą švediško stalo principu. Tokiu būdu ne tik užtikrintume kiekvieno vaiko teisę pavalgyti, bet ir mokytume vaikus atsakingai vartoti maistą, mažinti jo švaistymą.

Negalime pamiršti ir to, kas maitina mūsų dvasią. Didžioji dalis palangiškių naudojasi „Palangiškio kortele“. Minėta kortelė galėtų labiau pasitarnauti kiekvienam palangiškiui, kaip įrankis, kuris skatintų aktyvų ir pigesnį (pavyzdžiui, 50%) koncertų, parodų ir kitų kultūrinių renginių lankymą.

Tai tik keletas idėjų, kurias, gavę palangiškių pasitikėjimą, esame pasiryžę įgyvendinti miestelėnų labui.

Visus, norinčius susipažinti su mūsų siūlymais ir idėjomis išsamiau, kviečiu perskaityti LVŽS Palangos skyriaus parengtą programą Palangai, ir, jei turite pasiūlymų, susisiekti su mūsų komanda el. paštu palanga@lvzs.lt

Taip pat noriu padėkoti kiekvienam iš Jūsų, brangūs palangiškiai. Dėkoju, kad Jums ne vis tiek, kaip mūsų mieste verda gyvenimas. Kad nesutinkate abejingai stovėti nuošalyje, kad aktyviai kreipiatės ir siūlote sprendimus, ką reikėtų tobulinti ar keisti mūsų miesto valdyme.

Kviečiu nelikti abejingais ir 2023 m. kovo 5 d. vyksiančiuose rinkimuose bei atiduoti savo balsą už mūsų miestui reikalingus pokyčius, kuriuos įsipareigoja įgyvendinti LVŽS Palangos komanda.

Dėkoju, kad esate tikrieji Palangos šeimininkai.

Nuoširdžiai Jūsų, Darius Kubilius

žeme aprūpinti bežemius bei mažažemius. Dėl to ši partinė organizacija buvo populiaresnė nei socialistai liaudininkai demokratai.

Valstiečiai nusprendė susivienyti Norėdamos sustiprinti politinę įtaką, abi valstiečių partijos nusprendė susivienyti. 1922 m. gruodžio 3–5 d. įvykusiame bendrame suvažiavime įkurta LVLS. Jos pirmininku tapo M. Sleževičius. Naujoji partija išliko parlamentinės santvarkos bei demokratinės respublikos šalininke. Jos įtaka padidėjo 1924 m. birželio mėnesį, nutraukus koaliciją su krikščionimis demokratais ir perėjus į opoziciją. Trečiajame Seime valstiečiai liaudininkai turėjo 22 atstovus ir kartu su socialdemokratais bei tautinių mažumų atstovais sudarė daugumą. Parlamentui vadovavo J. Staugaitis, o Vyriausybei – M. Sleževičius.

Po 1926 m. valstybės perversmo valstiečiai liaudininkai nebuvo vieningi. Vieni jų liko pasyvūs ir prisidėjo prie perversmo padarinių legalizavimo, kiti dalyvavo pasipriešinimo tautininkų valdžiai judėjime. 1936 m. vasario 1 d., paskelbus draugijų įstatymą, partija nebuvo perregistruota ir nustojo veikusi. Tiesa, toliau slapta veikė jos Centro komitetas, ėjo spauda.

Valstiečiai liaudininkai reikšmingai pasidarbavo atkuriant bei stiprinant Lietuvos valstybę. Jie savo įtaka valstybėje parlamentarizmo laikotarpiu mažai kuo nusileido krikščionims demokratams ir buvo pagrindiniais pastarųjų konkurentais kovoje dėl valdžios.

Rašykite mums Facebook paskyroje: LVŽS Palangos skyrius

Vytautas Lukšas Palangos literatų klubas „Takai per kopas“

Graži tu mano Lietuva

Niekas negali įvardinti kada atsirado nepotizmo apraiškos. Jau antikos laikais buvo laikoma ištikimybės simboliu ir vertinama teigiamai – valdovai labiausiai pasitikėdavo savo giminaičiais, todėl natūralu, kad būtent juos ir skirdavo į aukštas pozicijas. Į svarbesnes ir garbingesnes bažnyčias popiežiai skirdavo giminaičius, tokiu būdu užtikrindami tiek jų, tiek savo galią ir išsaugodami naudingas po-

Šių dienų nepotizmas

Martyna MIKLOVIENĖ, LVŽS kandidatė į Palangos miesto savivaldybės Tarybą

zicijas. Tiek „Sovietiniais“, tiek ir šiandien tarnybinę padėtį neretai stengiamasi išnaudoti dėl savo ar artimųjų gerovės. Daugiausia nepotizmo apraiškų pastebima valstybinėse institucijose. Bet stiprėjant demokratiniams procesams nepotizmas įgavo neigiamą reikšmę, kai bet kokia kaina buvo siekiama užtikrinti giminaičių gerovę, neatsižvelgiant į kitų piliečių interesus. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje aiškinama, kad nepotizmas – tai asmenų skyrimas į tam tikras profesinių ar politinių institucijų pozicijas, kai svarbiausias kandidato atrankos kriterijus yra šeiminiai ir giminystės santykiai, o ne turima kvalifikacija. Dažnai politines pozicijas užimantys asmenys ieško paramos savo pasiūlymams ar siekia įgyti didesnę galią, dėl to į įvairias politines pareigas skiria sau palankius asmenis. Buvusios Sovietų Sąjungos politinė sistema, paremta lojalumu valdžiai, kurioje užtekdavo komunistų partijos draugo protegavimo, norint užimti garbin-

gas pareigas tam tikrose institucijose ir sparčiai kilti karjeros laiptais. Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos trisdešimtmetis buvusio sovietinio nepotizmo neišnaikino, bet naujai ištobulino. Nepotizmas susmulkėjo, išskaidė ir tapo geriau užmaskuotas. Šis reiškinys neišnyks skaidrumo stokojančioje savivaldoje bei nesubalansuoto teisingumo šalyje, kurioje mes gyvename. Nepotizmo padarinius sudėtinga įvertinti, nebūtinai jie yra akivaizdūs. Dažniausia tai ilgalaikio pobūdžio padariniai. Mažėja gyventojų saugumo jausmas, atsiranda įvaizdis jaunai kartai, kad tik tokiais būdais galima daryti karjeras. Taip atrofuodamas dalį darbingos jaunos visuomenės. O kita darbingos visuomenės dalis pasirenka emigraciją. Savivaldoje nepotizmas pasireiškia visai kitokios formos. kai į svarbius postus yra susodinami ne giminaičiai, bet, partijų bičiuliai. Teisiškai sunku prikibti, bet visi žinome ir matome, kad tai vyksta. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliktas vertinimas rodo, kad maždaug penktadalyje savivaldybių administracijose dirbančių yra susiję giminystės ryšiais. Kas penktas valstybės tarnautojas kalba apie jų įstaigoje patirtą politikų, siekusių asmeninės naudos, spaudimą. Su politikais su-

Atleiskite, vaikai, šiandien mokykloje liksite nevalgę

Eimantas BIČIUS, LVŽS kandidatas į Palangos miesto savivaldybės Tarybą

pietūs mokykloje šeimai gali atsieiti ir apie 70 eurų per mėnesį. O jei šeimoje mokyklinukų ne vienas, net ne ypač reikšmingai pakilusi suma už vaiko maitinimąsi mokykloje šeimos biudžete atkerpa visai nemenką dalį. Ir tai – didžiulės, 20 proc. siekiančios infliacijos bei į kosmosą šovusių kainų kontekste.

ję truputį pastangų, mokyklų vadovai tikrai sugebėtų vaikų maitinimą organizuoti tausiai ir ekonomiškai, atkreipiant dėmesį į vaikų prioritetus ir tokiu būdu ne prastinant maisto kokybę, o mažinant jo išmetimą.

sijusios įmonės su savivaldybėmis pasirašo didesnės vertės sutarčių savivaldybės veiklų viešinimui.

Trūksta viešumo ir gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimą. Beveik kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje uždaras. Vertinant Palangos savivaldybę, matyti, kad gyventojai įtraukiami daugiausia informavimo tikslais. Savivaldybės atstovai privalo sudominti ir įtraukti gyventojus į biudžeto formavimą ir jo įgyvendinimo procesą. Savivalda, būdama arčiausiai žmonių, yra puiki vieta sėkmės istorijoms kurti. Siekiant mažinti nepotizmo įsigalėjimą Palangoje iš „švogerių miesto“ paversti skaidriu kurortu, būtinas ir piliečių įsitraukimas. Nepakantumą korupcijai ir sąžiningumą tiek viešame, tiek privačiame sektoriuje skatina įvairiausi tyrimai, atlikti ir viešinami Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos. Tačiau prie valstybės gerovės taip pat galime prisidėti kiekvienas asmeniškai – apie nepotizmo apraiškas ar kitokio pobūdžio įtariamas korupcines veikas informuojant ne tik už tokius tyrimus atsakingas organizacijas ar institucijas, bet ir žiniasklaidą, nes viešumas – viena efektyviausių priemonių bet kokioje kovoje su neteisybe.

to, tėvai galėtų būti ramūs dėl mokykloje tiekiamų produktų šviežumo ir kokybės.

Maisto kainoms augant kaip ant mielių, jos neišvengiamai pakilo ir mokyklų valgyklose. Neabejoju, kiekviena mokyklinio amžiaus vaiką auginanti šeima jau sulaukė vaiko prašymo kasdieniams pietums valgykloje duoti didesnę nei buvo įprasta sumą.

Mūsų, LVŽS Palangos skyriaus, 2023 m. savivaldos rinkimų programinis siūlymas – organizuoti nemokamą maitinimą visiems be išimties Palangos moksleiviams.

Kiek pietūs kainuos rytoj?

Mokiniams, kurie mokosi priešmokyklinio ugdymo klasėse, taip pat pradinio ugdymo pirmojoje ir antrojoje klasėje, mokykloje skiriami nemokami pietūs. Daliai moksleivių dėl nedidelių šeimos pajamų skiriamas nemokamas maitinimas (ir šie vaikai neretai gėdijasi „varguolio“ etiketės bei jaučiasi nejaukiai, kai išskiriami iš kitų vaikų dėl savo socialinės padėties).

Šiuo metu Palangos miesto bendrojo ugdymo mokyklose, neskaičiuojant priešmokyklinio amžiaus vaikų, mokosi daugiau kaip 2 tūkstančiai moksleivių (iš jų beveik 150 atvykę iš Ukrainos). Absoliuti jų dauguma už šiltus pietus mokykloje turi mokėti.

Mano, kaip tėčio, patirtis rodo, kad anksčiau kainavę apie 3 eurus, pastaruoju metu pietūs vienam vaikui pabrango maždaug iki 4 eurų (konkreti pietų kaina, be abejo, priklauso nuo mokyklos bei pasirinkto patiekalo). Tai reiškia, kad vieno vaiko

Ne vienai šeimai dėl tokio augimo teks susiveržti diržus, kažko atsisakyti ar kažką įsigyti kukliau. Neabejoju, toks mokyklinių pietų brangimas ne vienai šeimai taps neįkandamas, tad vietoje karštų, valgykloje gamintų pietų nemaža dalis vaikų tenkinsis iš namų įdėtu sumuštiniu.

Kaip padėti šeimoms, kad kiekvienas mokinys galėtų kokybiškai pavalgyti mokykloje, o šeimai netektų dėl sotaus vaiko kažko aukoti?

Mano manymu, siekiant paskatinti šeimas gimdyti vaikus ir tokiu būdu gausinti miesto gyventojų skaičių, svarbu galvoti, kaip užtikrinti finansines paskatas ne tik vaiko besilaukiančiai ar ką tik susilaukusiai šeimai. Juk kiekviena vaiką planuojanti šeima suvokia, kad nėštumo ir gimdymo, ar vaiko priežiūros atostogomis išlaidos vaiko auginimui nesibaigia. Kad kūdikiui ūgtelėjus teks pasirūpinti jo patekimu į darželį, mokyklą, aprūpinti vaiką visomis jo auginimui reikalingomis priemonėmis.

Esu įsitikinęs, tiek Palangos miesto, tiek kitos savivaldybės, reaguodamos į sudėtingą finansinę situaciją, kurioje pastaruoju metu atsidūrusios vaikus auginančios šeimos, turėtų ieškoti galimybių organizuoti nemokamą maitinimą VISIEMS be išimties savo moksleiviams. Taip, kaip yra Suomijoje, kur, nepaisant sąlyginai aukšto pragyvenimo lygio, mokiniai maitinami nemokamai.

„Švediško stalo“ principas

Kaip tai padaryti, pernelyg nenuskriaudžiant savivaldybės biudžeto?

Manau, kad toks maitinimas turėtų būti organizuojamas „švediško stalo“ principu, pasiūlant vaikams patiems apsitarnauti iš subalansuoto vaisiais, daržovėmis ir mėsos produktais asortimento. Įdė-

Juk parduodant maistą porcijomis neretas kažką lėkštėje palieka – tai garnyrą, tai salotas, tokiu būdu kasdien valgykla išmeta didelius maisto kiekius. Suteikus vaikui galimybę pačiam įsidėti tai, ko nori ir tiek, kiek nori, maisto išmetimą (bei atitinkamai – išlaidas šiam maistui įsigyti) galima reikšmingai sumažinti. Matydamas prieš akis visą pateiktą maisto asortimentą, iš jo tikrai kažką išsirinks net nevalgus, išrankus vaikas.

Toks mokinių maitinimo organizavimo principas būtų naudingas ir edukacine prasme – vaikai išmoktų savarankiškai priimti sprendimus ir apsitarnauti, įvertinti maisto svarbą. Maitinimo organizavimas galėtų būti integruojamas ir į moksleivių technologijų pamokas – moksleiviai pamokų metu galėtų paeiliui prisidėti prie maisto paruošimo, pavyzdžiui, daržovių supjaustymo, serviravimo, lėkščių sutvarkymo.

Tokia praktiška gyvenimiška patirtis moksleivius augina savarankiškais, be to, kartą prie maisto ruošimo prisidėjęs mokinys labiau įvertins maisto vertę ir rečiau jį išmes.

Įkvepiančiu pavyzdžiu mums galėtų būti Japonija, kur aukščiausia pasaulyje švietimo kokybė – čia, pasibaigus pamokoms, visi mokiniai čiumpa šluotas, šluostes, dulkių siurblius ir 15 minučių patys tvarkosi savo mokyklą. Tai jokiu būdu nelaikoma vaikų išnaudojimu – priešingai, tai vaikų auklėjimo, paruošimo savarankiškam gyvenimui ir pagarbaus požiūrio į savo aplinką dalis.

Kiek pareikalautų lėšų iš biudžetų?

Kiek tokia idėja kainuotų Palangos miesto biudžetui?

Visų pirma, esu įsitikinęs, kad organizuojant nemokamą maitinimą „švediško stalo“ principu, viena pietų porcija kainuotų kur kas mažiau nei 4 eurus.

Antra, nemažą dalį maisto produktų būtų galima įsigyti iš aplinkiniuose rajonuose įsikūrusių ūkininkų – tad finansinė nauda pasiektų ir juos, be

Priėmus prielaidą, kad vieno vaiko maitinimui prireiks išleisti 3 eurus (nors esu tikras, tą įmanoma suorganizuoti ir pigiau, neaukojant maisto kokybės), o nemokamą maitinimą Palangoje prireiktų organizuoti 1,5 tūkstančio moksleivių (primenu, kad dalis moksleivių nemokamą maitinimą jau gauna) 175 dienas per mokslo metus, miesto biudžetui tai atsieitų apie 780 tūkst. eurų. Priminsiu, kad bendras metinis Palangos biudžetas siekia virš 41 mln. eurų.

Ar vizija paskatinti palangiškius turėti vaikų, o kiekvieną mokinį pamaitinti šiltais, sveikais ir kokybiškais pietumis verta tam skirti 1,9 proc. miesto biudžeto? Mūsų komanda įsitikinusi – taip.

Prilygtų vaiko pinigams

2016–2020 m. LVŽS Vyriausybė išreiškė aiškią politinę valią remti Lietuvos vaikus ir įvedė vaiko pinigus kiekvienam Lietuvos vaikui. Jei mums pavyktų pasiekti šį mūsų programinį tikslą – papildomai paremti mokyklinio amžiaus vaikus, nemokamai juos maitinant, šeimoms tai būtų vaiko pinigų išmokos dydį siekianti papildoma finansinė parama, kuri, neabejoju, teigiamai atsilieptų kiekvienos vaiką auginančios šeimos piniginei.

Savivaldybių biudžetas turi būti leidžiamas taip, kad gyventojams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos ten kurtis, dirbti, gyventi ir auginti vaikus. Labai norėčiau, kad ši mano vizija taptų kūnu, ir nei vienam Palangos moksleiviui namuose nebetektų išgirsti: „Atleisk, šiandien tau nupirkti pietų neįstengsiu “.

KORONĖ

Buvome laisvi, kaip paukščiai, Nebijojome net aukščio, Saulė kėlės, rasa krito

Ir Koronė atsirito.

Bet iš kur tokia Koronė? Už griekus, be abejonės

Tai juk Dievo įspėjimas, Rankose jo mūs likimas. Nors atėjo ta Koronė Nepraraskime svajonės!

Janina Vambutienė

Palangos literatų klubas „Takai per kopas“

Saulius Miceika: strateginis planavimas – geresnio gyvenimo pagrindas, kurį dabartinė valdžia ignoruoja

Saulius MICEIKA, LVŽS kandidatas į Palangos miesto savivaldybės Tarybą

ti? Ar planas, kaip mes gyvensime ateinančius devynerius metus, tėra formalus dokumentas, kuris dūlės archyvuose, ar visgi tai – visų mūsų bendru darbu ir pastangomis sukurtas ir išdiskutuotas susitarimas?

venti bei ilsėtis.“

Dabartinio laikotarpio SPP vizija mažai keičiasi: „Palanga – tvarus, atviras, saugus ir patogiai pasiekiamas kurortas, Baltijos jūros regiono lyderis su konkurencinga ir inovatyvia sveikatingumo, kultūros ir sporto infrastruktūra bei nuolat puoselėjama integralia kultūrinio paveldo, gamtos išteklių ir modernia aplinka gyvenimui, darbui ir poilsiui.“

Strateginis planavimas – geresnio gyvenimo pagrindas, kurį dabartinė valdžia ignoruoja

Visi valdžios veiksmai grindžiami įvairiausiais planais, sprendimais ir dokumentais. Savivaldoje pagrindinis dokumentas tai Strateginis plėtros planas (SPP). Viskas, kas vyksta ir vyks savivaldoje – biudžetai, įstaigų ir paslaugų kiekiai – yra suplanuota SPP. Šis dokumentas savivaldai yra tarsi Biblija bažnyčiai. Nuo to, kaip aiškiai ir tiksliai bus nustatyti ir suformuluoti tikslai bei tinkamai suplanuotas tų tikslų finansavimas, priklauso ar iškelti tikslai bus pasiekti, ar pasiekimai bus pramingi.

Strateginiam plėtros planui keliamas pagrindinis uždavinys: išanalizavus esamą padėtį aiškiai apibrėžti savivaldos vystymosi kryptis, numatyti tikslus ir uždavinius, finansavimo poreikį bei nustatyti pasiekimų matavimo rodiklius (aiškiai suprantamus ir pamatuojamus). Praktiškai visas savivaldos veiklos organizavimas, planavimas, tikslų pasirinkimas bei pasiekimų vertinimas tampriai susijęs su SPP. Kitaip tariant, šis dokumentas privalo būti žinomas – skersai-išilgai išanalizuotas – kiekvienam tarybos nariui, kiekvienam skyriaus ar įstaigos vadovui. Būtent vadovaujantis SPP turi būti svarstomi bei priimami Tarybos sprendimai, tvirtinamos vadovų veiklos ataskaitos, biudžetas.

Paanalizavau šį esminį dokumentą – Palangos SPP – ir man kilo klausimų: ar tikrai šis planas atitinka savo paskirtį? Ar jis aiškus ir visiems suprantamas? Ar pamatuoti tie siekiai, kuriems bus išleidžiami visi mūsų (mokesčių mokėtojų) sunešti pinigai? Ar įmanoma, remiantis šiuo planu, įvertinti, kiek jau dabar yra pasiekta ir kiek dar trūksta, ar spėsime iki plano galiojimo pabaigos tai pasiek-

Tik pradėjus skaityti SPP krinta į akis tai, kad šis dokumentas parengtas savivaldybei bendradarbiaujant su privačia bendrove (UAB Smart Continent LT). Keista, kad visai savivaldybei svarbaus dokumento rengimo iniciatyva buvo perleista UAB‘ui. Kam samdyti įmonę, kai savivaldoje yra daugiau nei šimtas darbuotojų ir net specialiai mero patvirtinta strateginio planavimo grupė? Esant tokiems resursams, įmonės samdymas projekto parengimui gali byloti tik apie tai, kad SPP tėra formalus dokumentas. Tuolab, kad sudarant ateinančių metų biudžetus, šiems skaičiavimas yra skirti vos 11 puslapių (iš 107 puslapių SPP).

Vien iš to menko fakto galima daryti prielaidą, kad Palangos SPP tėra tik atmestinai atliktas formalumas, nes to reikalauja įstatymai. Nes juk –vieša paslaptis: savivaldybėje gyvenimas teka be jokių SPP, vien tik valdančiosios daugumos (ar kelių asmenų iš tos daugumos) asmeninių sprendimų pagrindu. Tuo pačiu principu skirstomi ir visų mūsų pinigai, įforminant juos po strateginio plano priedanga. Kodėl taip susiaurinau sprendimus priimančių asmenų ratą? Todėl, kad valdančiosios daugumos (apie 30 metų su nedidelėmis pertraukomis) TS-LKD (konservatoriai) balsavimai visuose tarybos posėdžiuose yra vienodi, jie kaip monolitas balsuoja vienbalsiai. Nežiūrint į laisvo mandato teisę balsuoti savo nuožiūra, konservatoriai visada balsuoja vieningai. Netgi pasisakymų, kur išryškėtų skirtingos nuomonės, nėra. Galima būtų apsimesti, kad atseit visi sprendimai išdiskutuojami skyriuje, komitetuose, tačiau matant dabartinį autokratinį konservatorių partijos valdymą Seime, tokią prielaidą atmetu, kaip naivią ir neįtikinamą.

Apie tai, kad Palangos SPP tėra fikcija, dūmų uždanga bei puiki manipuliavimo priemonė išduoda ir kiti faktai. Pavyzdžiui, 2011-2020 ir 20212030 SPP vizijos. Praėjusio laikotarpio SPP vizija buvo tokia: „Palanga – ištisus metus atviras tarptautinis kurortas su išvystyta sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra, aktyviu kultūriniu gyvenimu. Tai saugus ir švarus miestas, patogus gy-

Pokytis tas, kad dabar Palanga planuoja tapti Baltijos jūros regiono lyderiu. Viskas iki šio momento gražu, bet stebuklai prasideda, kai ši vizija transformuojama į siektinus uždavinius. Vienas jų byloja „...būtų tarptautinis kurortas, žinomas kaip Baltijos jūros regiono lyderis“. Kaip ir aiškus uždavinys, tačiau jis labai abstraktus, nes nenumatyti jokie siektini rezultatai. Pavyzdžiui, jeigu būtų numatytas rezultatas, kad užsienio turistų santykis su Lietuvos turistais pasiektų 60 proc. užsienio ir 40 proc. Lietuvos, ar kad turistų – užsieniečių atvykstančių į Palangą būtų bent jau iš 120-150 šalių, ar kad turistų - užsieniečių miegadienių skaičius (naktų praleistų Palangoje padauginus iš lankytojų skaičiaus) keikis padidėtų 30 procentų... Ar kad daugiau užsieniečių būtų, ar kad jie ilgiau pasiliktų, ar kad jie pas mus išleistų daugiau pinigų... Galima susigalvoti krūvas matavimo rodiklių, kaip ir ko sieksime. Stebėtina, tačiau ties ta vieta visi planavimai nutraukiami, jokių siektinų pamatuojamų tikslų neiškeliama, o banaliai nueinama į tradicines prioritetines finansavimo kryptis ir grubų, niekuo nemotyvuotą, cinišką pinigų paskirstymą. Tuose 11 puslapių, iš 107 puslapių SPP plano, paskirstomi pinigai pagal prioritetines kryptis, įvairių uždavinių vykdymo finansavimui. Absurdų absurdas, bet pagrindinis pasiektų tikslų įvertinimo kriterijus – išleisti pinigai.

Tad yra visiškai akivaizdu, kad Palangos savivaldybės skelbiamos vizijos ir jos siektini uždaviniai niekaip nepamatuojami, todėl niekaip negali būti įvertinti, ir pasiekimais neįmanoma pasidžiaugti. Pagaliau neįmanoma pasakyti, ar pinigų skyrimas vienam ar kitam uždaviniui įvykdyti yra motyvuotas ir prie kokio tikslo tas uždavinio įvykdymas prisideda. Skaitant dabartinio laikotarpio Palangos SPP darosi aišku, kad vizija ir pinigų paskirstymas niekaip tarpusavyje nėra susiję. Taip pat akivaizdu, kad matavimo rodiklių nebuvimas yra patogi situacija valdančiajai daugumai, nes galima manipuliuoti viešąją nuomone, savavališkai interpretuoti situaciją, o pralaimėjimus pateikti kaip pasiekimus. Absurdiška, kai džiaugiamės tuo, kad

darbas atliktas puikiai, nes išleidome suplanuotą pinigų sumą. Tokį nelogiškumą pateiksiu paprasčiau, pavyzdžiui, jeigu einu į parduotuvę pirkti maisto ir buitinės chemijos, pirkinių sąrašo nesudarau, bet nusprendžiu, kad išleisiu maistui 50 eurų o chemijai 20 eurų. Grįžęs iš parduotuvės nustatau, kad chemijai išleidau 90 eurų, o maistui nieko. Dėl to esu be galo laimingas, nes apsipirkimo planą įvykdžiau 128 procentais, vadinasi tikslai pasiekti ir man priklauso premija. Kiekvienas sutiksime – visiškas absurdas, kai kalbame apie buitį, tai kodėl mūsų nestebina savivaldos lygmeniu šitokiu principu vykdoma veikla?

Strateginės plėtros planas turėtų būti dokumentas, kuriuo vadovaujamasi ieškant, darant ir įvertinant sprendimus. Tačiau net nesigilinant, galima drąsiai teigti, kad pinigai Palangos savivaldoje leidžiami kelių asmenų nuožiūra, o visas sistemingo ir kryptingo planavimo ir veikimo procesas tėra fikcija. Kaip nebūtų gaila, tai – jau antras toks apgailėtinos kokybės dokumentas. Konservatoriams esant vienvaldžiais Palangos savivaldybės šeimininkais, net nesistengiama suregzti bent kiek padoresnį, kritiką galintį atlaikyti dokumentą. Taip pat noriu pastebėti, kad kai pinigų paskirstymas priklauso kelių asmenų grupei, susidaro palanki terpė nepotizmui ir autokratijai. Daugumos savivaldos įstaigų ir padalinių vadovai tampa priklausomi nuo kelių konservatorių malonės. Ši situacija neaplenkia ir verslininkų, kurie taip pat priversti kontaktuoti su savivaldos administracija dėl patalpų nuomos, leidimų... Palangos savivaldybėje pastebima ir baimė sveikai, kritiškai vertinti įvairias situacijas, bijoti įgarsinti sprendimus, kurie gali nepatikti konservatorių saujai, bijoma keršto ir susidorojimo. Tai visiškai nesveika ir nekūrybinga, nemotyvuojanti kurti, laisvai reikštis ir veikti kartu situacija.

Todėl LVŽS Palangos skyriaus nariai išsikėlė sau tikslą, kad gėdą darantis SPP dokumentas, būtų peržiūrėtas ir kardinaliai pakeistas. Sieksime, kad tikslai būtų išmatuojami ir atsirastų monitoringo sistema, kad bet kuriuo metu būtų galima įsivertinti, kaip mums sekasi, kad būtų galima operatyviai persvarstyti lūkesčius ir pritaikyti juos prie besikeičiančių galimybių, kad būtų galima objektyviai pasidžiaugti pasiekimais ir susitelkti sudėtingose situacijose, kad savivaldos įmonių ir padalinių vadovai galėtų aiškiai ir suprantamais kriterijais planuoti savo veiklą, kad pabaigus darbą, būtų malonu pasidžiaugti rezultatu.

SMILGELĖ

Trapi pajūrio smilgelė, pasislėpusi tarp gubojų. Lietaus nuprausta,

Nukainuoto, akcijinio maisto lentynos ištuštinamos vis greičiau, žmonės renkasi pigesnius produktus, o kylančios maisto kainos yra viena aktualiausių visuomenės temų. Tačiau nacionalinės politikos lygmeniu apie maisto kainų krizę pas mus diskutuojama mažai.

Kas vyksta pasaulyje? Pasaulio banko prezidentas David Malpass praneša, kad per kelias savaites šalių, taikančių maisto eksporto apribojimus, skaičius šoktelėjo 25 proc., buvo įvestos naujos politinės intervencijos, turinčios įtakos prekybai maisto produktais. Tokie apribojimai stipriai veikia maisto kainas ir nėra laužti iš piršto. „Breakthrough Institute“ maisto ir žemės ūkio analitiko Alex Smith teigimu, mes vis dar esame pačioje šios krizės pradžioje ir dar nepastebime visų struktūrinių iššūkių, su kuriais susiduria Ukrainos žemės ūkio gamyba.

Įstrigę grūdai

Didžiuliai kiekiai grūdų įstrigę Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Grūdų bei aliejaus eksporto ir trąšų gamybos sutrikimai augina maisto kainas visame pasaulyje. Nuo tada, kai vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, pasaulinės kviečių kainos padidėjo maždaug 21 proc., miežių – 33 proc. Kai kurių trąšų kainos išaugo net 40 proc. Pasaulinės aliejaus atsargos, jau ir taip smarkiai nukentėjusios nuo karo, mažėja toliau. Indonezija, vykdanti daugiau nei trečdalį pasaulinio augalinio aliejaus eksporto, pradėjo visiško palmių aliejaus eksporto draudimo įvedimą, sukeldama pavojų destabilizuoti pasaulinę augalinio aliejaus rinką, kurioje jau ir taip stebimos aukščiausios kainos.

Puikiai žinome apie Ukrainoje, vienoje di-

Nusivylėte valdžia? Nebegalite pakęsti nekompetencijos, arogancijos, abejingumo?

Pasakykite tai garsiai – ateikite į Savivaldybių tarybų ir merų rinkimus 2023 m. kovo 5 dieną. Pilietinis aktyvumas rinkimuose – efektyviausia protesto forma, prieš kurią valdžia nepanaudos nei vandens patrankų, nei plastikinių kulkų. Mažas rinkėjų aktyvumas – šios valdžios viltis ir tikslas. Pradėkime pokyčius nuo savivaldos!

LVŽS kandidatas į Palangos miesto merus, LVŽS Palangos skyriaus pirmininkas, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Vertybinė politika. Už stabilumą ir gerovę!

Pasaulinė maisto kainų krizė – ruoškimės

biau sustiprėtų, sušlubuotų ir galimybės apsirūpinti maistu, ypač tam tikrais produktais. Be abejonės, pirmiausia tai pasireikštų papildomu kainų augimu.

džiausių maisto eksportuotojų, užminuotus laukus ir kitokį Rusijos vykdomą žemės ūkio naikinimą. Ukrainos ūkininkai negali gauti reikalingų trąšų ir kitų medžiagų. Rusų armija sprogdina ūkininkų degalų saugyklas, tad lieka nepakankamai degalų traktoriams ir kitai ūkio technikai. Darbuotojai pasitraukia, kad stotų į kovą arba išvyktų iš šalies, todėl daug ūkių lieka bejėgiai. Rusijos karas sumažins Ukrainos 2022 m. derlių ir to pasekmės palies daugelį šalių, kurios priklauso nuo Ukrainos kviečių, kukurūzų ir aliejaus tiekimo.

Davidas M. Beasley, Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos vykdomasis direktorius teigia, kad „nėra tokio precedento nuo Antrojo pasaulinio karo“. Daug Ukrainos ūkių praleido kritinius sodinimo sezonus. Europos trąšų gamyklos smarkiai mažina gamybą dėl didelių energijos kainų. Ūkininkai mažina trąšų kiekį, tad kyla grėsmė kito derliaus dydžiams.

Dėl ko kyla nuogąstavimų

Lietuvoje viešėjusio Europos Komisijos nario, atsakingo už žemės ūkį Janusz Wojciechowski teigimu, svarbu dėti visas pastangas, kad nei ES, nei pasaulio neištiktų maisto trūkumas. Kol kas maisto produktų iš ES eksportuojame daugiau nei importuojame. Komisaras neslepia, kad krizę ES žemės ūkis jaučia nevienodai. Stipriau reaguoja degalų, energijos, trąšų ir pan. kainoms jautrūs sektoriai. Tačiau pripažįstama, kad pasauliniu mastu maisto trūkumas tikrai pasijaus vis labiau, ypač tose trečiosiose šalyse, į kurias ES eksportuoja didžiausius kiekius grūdų ir jų produktų.

Aš nelabai sutikčiau su kai kurių politikų teiginiais, neva ES nėra grėsmės dėl apsirūpinimo maistu. Matydamas situaciją Lietuvoje, įžvelgiu tendencijas, kad dėl konkurencinių sąlygų skirtumo, dėl nacionalinės valdžios abejingumo, dėl vis labiau augančios naštos, žemdirbiai praranda bet kokią motyvaciją užsiimti veikla, kuri jiems dažnai tampa nuostolinga. Ūkiai užsidarinėja, likviduojasi, ypač smulkesni ir vidutiniai, prarandame gamybos pajėgumus. Žemės yra, žmonių, galinčių ją dirbti, yra, tačiau ūkiai likviduojasi. Jeigu ši tendencija dar la-

Jokiu būdu nereikia išsigąsti ir neišmintingai bandyti išvengti krizės užpildant visus sandėliukus ir garažus maisto atsargomis. Mano tikslas yra iškelti šią temą į politines diskusijas, įtraukti į sprendimų priėmimą tiek žemdirbius atstovaujančias organizacijas, tiek vartotojus. Išlaikyti žemės ūkio pajėgumus mums visiems – maisto valgytojams – ne mažiau svarbu nei žemdirbiui. Nors žemės ūkio profesijos nėra pačios madingiausios, tačiau maistas „iš mados“ neišeis niekada.

Šiandien dar aktualesne tampa maisto švaistymo tema. Ši problema aktuali visoje maisto tiekimo grandinėje, pradedant žemės ūkio produktų gamyba ir baigiant sandėliavimu, perdirbimu, transportavimu, prekyba ir vartojimu. Europos Sąjungos šalys įsipareigojo iki 2030 m. siekti perpus sumažinti maisto atliekų susidarymą visoje maisto grandinėje  „nuo lauko iki stalo“.  Maisto atliekų prevencija įtraukta į Europos Komisijos naująjį  žiedinės ekonomikos paketą. Daug metų keliu šį klausimą ir Lietuvoje. Pirmiausia maisto švaistymą turėtume pažaboti viešose įstaigose: mokyklose, ligoninėse, socialinėse įstaigose ir pan. Be abejonės, jei vietinį maistą laikytume prioritetu viešuosiuose pirkimuose, tai taip pat leistų išvengti maisto atliekų susidarymo tiek ūkiuose, tiek transportavimo metu, skatintume vietos ekonomiką, o taip pat galėtume užtikrinti pačią šviežiausią produkciją vartotojams, iš kurių didelė dalis yra vaikai mokyklose.

Laiko nėra daug

Ką galime padaryti, kad stabilizuotume maisto kainas ir išlaikytume maisto produkcijos gamybos pajėgumus, kad užtikrintume pakankamai saugaus, sveiko maisto už prieinamą kainą vartotojams? Pirma priemonė šito išvengti – ES tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimas. Ties šiuo uždaviniu kartu su žemdirbiais atkakliai dirbame jau ne pirmus metus.

Europos Komisija pasinaudojant krizių rezervu, ES žemės ūkio sektoriui siūlo 500 mln. eurų vertės paramos rinkinį, iš kurio būtų remiami labiausiai nuo karo Ukrainoje padarinių nukentėję gamintojai. Lietuvai numatyta suma iš šio paketo yra

7,7 mln. Eur. Tad dar kartą raginu Vyriausybę į šią galimybę nežiūrėti atsainiai ir prisidėti prie šios sumos visais leistinais 200 proc.

Pasinaudokime galimybe į strateginį žemės ūkio planą įtraukti paramą tiksliajai (precizinei) žemdirbystei. Šis žemdirbystės būdas modernių technologijų dėka leistų siekti Žaliojo kurso tikslų, mažinant perteklinį brangų tręšimą bei sumažinti priklausomybę nuo trąšų tiekėjų.

Europos Komisija sugrąžino nacionalinius strateginius planus valstybėms narėms su pastabomis ir suteikė papildomo laiko koreguoti juos, atsižvelgiant į susidariusią padėtį dėl karo Ukrainoje ir pasaulinę maisto krizę. Tad Vyriausybė kartu su visuomenės atstovais prie apskrito stalo turi labai rimtai padirbėti prie šio dokumento korekcijų, kad Europos Komisija galėtų patvirtinti iki galo išdiskutuotus, Lietuvos maisto gamintojams ir vartotojams reikalingus kompromisus.

Jau kelis kartus raštiškai dėl to kreipiausi į Vyriausybę, tačiau laiko yra nedaug, tad raginu tiek žemdirbius, tiek vartotojus savo iniciatyva kreiptis į savo rinktus politikus ir kuo skubiau kelti šiuos klausimus politinėje darbotvarkėje.

LIETUVOS LAISVEI – 30 METŲ

Mūsų seserys, broliai ir vyrai Nepabūgo mirties, jie didvyriai, Net beginkliai prieš tankus stovėjo Už Tėvynę, už Lietuvą ėjo. Aplink vien tik aimanos, kraujas. Lietuvėlė maža – nevergauja! Žūtbūtinė kova už Tėvynę, Už vienintelę tą, kurioj gimėm.

„Takai per kopas“

Bronis ROPĖ, Europos Parlamento narys

Janina Vambutienė Palangos literatų klubas

Valdantieji konservatoriai ir liberalai per dvejus metus valdžioje parodė, kad jiems visiškai nerūpi šalies gyventojų gyvenimo kokybė ir tradicinės, šimtmečiais puoselėtos lietuviškos vertybės, o dauguma „buldozerio“ principu priimamų sprendimų uždengiama skambiais politiniais šūkiais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė įsitikinusi, kad valdantieji prarado ryšį su krašto žmonėmis, tačiau visaip ribojo opozicijos galimybes atstovauti Lietuvos žmonių interesus.

„Mes ne tik įvardiname problemas, kurias sprendžiant pasigendame valdančiųjų valios, bet ir siūlome labai konkrečius pasiūlymus ir įstatymų pataisas, kurios gali prisidėti prie šalies gyventojų skurdo ir turtinės atskirties mažinimo. Taip pat siūlome stiprinti tradicines vertybes ir suteikti didesnę paramą tradicinėms šeimoms, kurios šimtmečiais buvo ir yra mūsų visuomenės pagrindas. Tačiau Seimo dauguma mums tiesiog net neleidžia pateikti šių pasiūlymų svarstymui“, – sako A. Norkienė.

Ignoruoja pusę rinkėjų

Anot jos, nuolatinis nesiskaitymas, neatsižvelgimas ne tik į racionalius, protingus pasiūlymus, bet ir tada, kai yra formuojamas posėdžių grafikas, darbotvarkės, parodo tai, kad valdantieji visiškai nesidomi realiu šalies žmonių gyvenimu.

„Juk nesunku paskaičiuoti, kad opozicinių frakcijų atstovai praėjusiuose Seimo rinkimuose surinko tik kiek mažiau nei pusę rinkėjų balsų. Todėl dabartinė Seimo dauguma tiesiog arogantiškai ignoruoja pusės Lietuvos rinkėjų valią. Iš valdančiosios Seimo pusės tarsi jaučiame nuolatines patyčias, kurios skirtos ne tik mums, bet ir didelei daliai Lietuvos žmonių“, – sako LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė.

Protestuodama dėl nesiskaitymo su Lietuvos rinkėjų nuomone, opozicija dvi savaites posėdžiavo istorinėje Kovo 11-osios salėje, kai konservatorius Jurgis Razma atėmė teisę opozicijai pirmininkauti posėdžiams, net ir opozicinėms darbotvarkėms.

Pasiūlymus atmetė

Pasak A. Norkienės, vienintelis kelias pažaboti ignoravimą Seime yra vieningas opozicijos darbas.

„Pavasario sesijos metu susitelkėme ir pasiekėme tai, kad mums buvo leista įrašyti keturis

Aušrinė Norkienė: „Mes matome aiškią valstybės viziją, kurios pagrindas yra tvirta šeima“

Aušrinė

NORKIENĖ, LVŽS frakcijos Seime seniūnė

opozicijos pasiūlytus klausimus: iki 2024–2025 m. reguliuoti elektros mažmenines kainas buitiniams vartotojams, atšaukti prievartinį elektros tiekėjo pasirinkimą ir užtikrinti visuomeninį elektros tiekimą be 25 proc. baudos, mažinti PVM tarifą maisto produktams, neapmokestinamą pajamų dydį sulyginti su minimaliu atlyginimu, nedidinti kuro akcizų tarifo iki 2024 metų“, – sako A. Norkienė.

Deja, šie antiinfliaciniai projektai valdančiųjų buvo atmesti ir nepasiekė svarstymų. LVŽS frakcijos nuomone, toks valdančiųjų požiūris yra neteisingas, nes pirmiausia reikia pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais žmonėmis ir padėti jiems išgyventi.

Jau dabar aišku, kad pabrangusios trąšos, pašarai ir maistiniai grūdai didina ir toliau didins maisto kainas. Šios Vyriausybės plane nenumatyta mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) smarkiai brangstantiems maisto produktams. Todėl viena iš pagrindinių bėdų ta, kad nėra planuojama jokių priemonių maisto produktų kainų reguliavimui.

Neramina šildymo sezonas

Daugelį neramina prasidėjęs šildymo sezonas. Frakcijos nariai pasidalino patarimais, kurie gali padėti išgyventi šį sunkų laikmetį.

Pirmiausia reikėtų atsisakyti naudoti brangų kurą šildymui ir ieškoti alternatyvų, statyti naujus šildymo katilus. Šilumos gamintojai ir tiekėjai turi modernizuoti savo šilumos perdavimo trasas, taip sumažinant pačios šilumos gamybos kiekį ir patiriamas sąnaudas.

Energetikos ir Aplinkos ministerijos turi sutarti dėl kito sezono šildymo strategijos. Išanalizuoti prognozes ir esant poreikiui tiekti daugiau biokuro į rinką iš valstybės valdomų miškų.

Taip pat labai svarbu žmonėms pasiūlyti valstybės finansuojamą taip vadinamą mažąją šilumos punktų renovaciją, jei nėra galimybės atlikti viso namo renovacijos. Ir galiausiai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba privalo atidžiau vertinti energijos gamintojų patiriamas sąnaudas ir užtikrinti sąžiningą tarifą gyventojams.

Anot LVŽS frakcijos narių, gyventojai gali susitvarkyti patalpas – susimontuoti energetiniu požiūriu geresnius langus, susimontuoti šiltesnes duris, apsišiltinti balkoną. Su kaimynais sutarus susitvarkyti laiptines – susimontuoti laukinių durų ribotuvus, kad būtų visada uždarytos, apšiltinti stoglangį ir pan. Šiuos darbus galima daryti jau dabar. Tačiau norint turėti didesnį efektą reikia imtis pastato renovacijos. Jei su kaimynais sunku rasti sutarimą didesnių darbų atlikimui, verta apsvarstyti tik šilumos sistemos atnaujinimą mažesne imtimi ir modernizuoti vien šilumos punktą.

Dėmesys – šeimoms

LVŽS frakcija ypatingą dėmesį skiria šeimoms, jų stiprinimui ir gerovės auginimui. „Mes matome aiškią valstybės viziją, kurios pagrindas yra šeima“, – sako A. Norkienė.

Nerimą kelia ir kiti klausimai: šiuo metu labai svarbu spręsti šalies gyventojų saugumo klausimus. LVŽS frakcija mato daug neišspręstų klausi-

mų ir pagrįstai nuogąstauja dėl nuolatinio informacijos trūkumo. Pavyzdžiui, grėsmės atveju, ar visoje Lietuvoje suveiks pavojaus sirenos?

Bręsta dar viena problema, sveikatos sistemos problema. Be prieštaringai vertinamos reformos, įsigalioja naujas 2022 metų vaistų kainynas. Ir iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo dingsta kai kurie vaistai ir apie 300 000 pacientų juos turi pirkti už savo lėšas. Kodėl priimtas toks sprendimas? Žalinga užsienio politika

Taip pat frakcija negali nepastebėti, jog vengiama objektyvios nutrauktų santykių su Kinija analizės. Kas padengs valstybės ir verslo patiriamus nuostolius dėl nenoro atstatyti santykius taip, kaip pranešė oficialūs Kinijos asmenys Lietuvoje – išsprendžiant Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimą.

Ar Vyriausybė pasiruošė agresyviai Rusijos reakcijai ir retorikai dėl dalies tranzitinių krovinių į Kaliningrado sritį sustabdymo? Ar buvo kreiptasi į sąjungininkus dėl itin jautraus Kaliningrado tranzito klausimo?

Rusijos Dūmos atstovai bei propagandinė šios šalies žiniasklaida tiesiogiai grasina Lietuvai karu. Dabar jau žinoma, kad tokia reakcija nebuvo numatyta, galimos grėsmės nebuvo derintos su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetais.

„Užsienio politika yra labai svarbi. Nuo jos, kaip matome, priklauso ekonomika, energetika, o ypač valstybės saugumas. O dabar atrodo, kad viskas daroma, kad tik valstybė būtų išbalansuo-

ta, o priešininkas išerzintas. Ar tikrai visa Lietuva palaiko tokią užsienio politikos kryptį?" – klausia A. Norkienė.

Be to, LVŽS frakcijos nuomone, netekus įprasto tranzitinio srauto Rytai–Vakarai, šalies transporto, logistikos ir tranzito sistemai, šalies pramonei ir ekonomikai, didžiausioms valstybės valdomoms įmonėms bus suduotas ilgalaikis neigiamas poveikis.

Nėra strateginio investicijų planavimo

Kelių sektoriuje taip pat trūksta ilgalaikės strategijos, kurios pagrindu būtų galimybė laiku parengti projektus, laiku suplanuoti šalies investicijas, ES lėšas, o rangovams tinkamai organizuoti savo veiklą

Vyriausybė stokoja dėmesio ir regionams. Praktiškai nebeliko regioninės politikos, kuri skatintų darbo vietų kūrimą ir investicijas, infrastruktūros atsinaujinimą. Valdantieji nepateikia projektų ir planų, kaip bus dengiamos valstybės skolos ir kaip bus investuojami pasiskolinti pinigai. Pasigendame skolintų lėšų ir jų, kaip ateityje pridėtinę vertę valstybei ir jos žmonėms kursiančių investicijų naudos analizės.

Susidaro toks įspūdis, kad šios kadencijos valdantieji nesugeba teigiama kryptimi vystyti valstybės, kompetentingai spręsti problemas, priimti reikalingus visuomenei sprendimus. Matome, kad daugelis svarbių klausimų stringa. Todėl iš šios kadencijos valdančiųjų teigiamų pokyčių jau nesitikime.

ŽEMAITĖJĖ

Tavo aš sava Žemaitėjė so žemaitių kalba. Če java aug ė bangou, čia dongus naktims žvaigždiem lyn, Če Žemaitėjė, če tievs grūdą sieje e douną ont stalą dieje. Če po longas žyd pėnavėjės, kas gal nuojau ton smuoka apsakyte. Aš sava Žemeitėjė apjousiu žalio vaineku, nes čia yr mon Žemeitėjė, ė aš esu Žemaitis!

Vytautas Lukšas Palangos literatų klubas „Takai per kopas“

VAKARO ŽĖNĖS

Vakaro žėnium paklausius Man atlėpa net ir ausys.

Valgyt kartą reks savaitie, Būsem gražę Ės lietuvaitės.

Kuožnus turem sava dujų

Neprašysem tum buržujų Išsikepsem puora blynų

Dar nuęsem pas kaimynų Esem į miškus grybautė, Pėlvą rek kažkap apgautė.

Kreiviou duotė rek į lėmpa

Pėningams sumažint tėmpa Tuokius siųsti į kaliūzė Ėr „išgražintė“ marmūzė.

Pėningus atimt iš Kreivė, Anon siųsti pas ateivius.

Janina Vambutienė

Palangos literatų klubas „Takai per kopas“

1. Ši vila, dar kitaip vadinama, Grafienės Sofijos vila, kurios istorijos pradžia laikomi 1898 m., kai Paryžiuje išleistame pirmajame Palangos miesto vaizdų albumėlyje „Palangos jūros maudyklės“, (pranc. „Polonga Bains de mer“), vila pavaizduota šalia kitų 25 Palangos vaizdų. Albumas neįprastos formos: susegti septyni ąžuolo lapai išskleisti sudaro vėduoklę. Jo autorė – pirmoji moteris fotografė Lietuvoje Paulina Mongirdaitė (1865–1924).

2. Jūra skalaujanti Palangos krantus.

3. Bene romantiškiausią pavadinimą turinti alėja Palangoje.

4. Tūkstančius metų Baltijos jūros dugne išbuvę sakų gabalėliai, virtę Lietuvos auksu.

DIEVE, DAR PAGYVENT

Tuščios akys langų, Nebeverstomos durys, Žmonės žiūri dangun, Link pavasario žiūri.

Gal sulauksim laikų, Išsikvėps Karantinas, Džiugins juokas vaikų Ir žmonių linksmos minios. Juk ateis ta diena, Susitiksim be kaukių Suskambės vėl daina, Ir dėkosim Aukščiausiam.

Dieve, dar pagyvent, Mes juk norim kiekvienas, Tau žemai nusilenkt, Padėkoti už dieną. Dieve, dar pagyvent...

5. Šis muziejus – tai privati Vidos ir Vytauto Kusų suvenyrinių skulptūrų kolekcija, kurioje virš 6000 eksponatų iš 40 pasaulio šalių, iš 27 skirtingų medžiagų. Vienintelį muziejų Baltijos šalyse dar 2009 metais įkūrė žymus menininkas Vytautas Kusas su žmona Vida. Lankydami muziejų turime galimybę pamatyti ir dailininko, poeto Vytauto Kuso meno galeriją, kurioje gausu originalių tapybos darbų, unikalių meno kūrinių iš įvairių paukščių kiaušinių ir miniatiūrinių darbų, užregistruotų agentūros „Factum“ Lietuvos rekordų.

6. Birutės parke esanti žalčių karalienės skulptūra.

7. Palangos dvarininko, „Leliva“ herbo bajoro, karininko Felikso Tiškevičiaus (1869–1933) titulas. Sėkmingai išsprendę kryžiažodį paryškintuose langeliuose perskaitysite nuostabaus miesto prie Baltijos jūros pavadinimą.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Tiražas 5 000 vnt. Užs. Nr. 22/12/06

Janina Vambutienė Palangos literatų klubas „Takai per kopas“