Mūsų miestas

Laukiant šildymo sezono energetikai sako ne viską

Energetikai šią vasarą tiesiai šviesiai rėžė, kad artėja brangiausias visų laikų šildymo sezonas. Esą būsto šildymo kainą lems brangstantis visų rūšių kuras. Tačiau Klaipėdos energetikai slepia, kiek kainuoja jų įsigyjamas kuras, ir kiek rudenį kainuos daugiabučiams tiekiama šilumos energija.

m. būstai

mieste

spalio 11 dieną ir tęsėsi septynis mėnesius - iki šių metų

gegužės pradžios. Nors iki šiol vasaromis kuro kainos krisdavo, šiemet stebime

atvirkščią tendenciją. Kiek dujos, biokuras, mazutas kainuos rudenį, ekspertai prognozuoti nesiryžta. Ta-

čiau kuro kainos tikrai nemažesnės. O tai esą lems ir sąskaitų už mūsų būstų šildymą augimą.

Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams šilumą ir karštą vandenį tiekianti AB „Klaipėdos energija“ ragina imtis visų įmanomų priemonių

šilumai taupyti ir kreipėsi į Klaipėdos daugiabučių administratorius siūlydama kuo greičiau atlikti dalinę renovaciją – pakeisti daugiabučiuose elevatorinius šilumos punktus į automatizuotus.

Parama reikalinga ne tik skurstantiems

Šiandien Klaipėdoje jau dviejuose socialiniuose daugiabučiuose gyvena žmonės, į trečiąjį gyventojai turėtų įsikelti iki metų pabaigos, o ketvirtasis daugiabutis, kurį numatoma statyti Tauralaukyje, jau projektuojamas. Šiuo metu eilėje socialiniam būstui gauti yra net 700 šeimų.

Užtat jauni specialistai bei jaunos šeimos nustumtos į užribį.

„Klaidingai manoma, kad valstybė turi pasirūpinti tik visišką skurdą pasiekusiais žmonėmis. Nepakanka kalbėti tik apie mažas pajamas gaunančius žmones. Jie taip reikalingos paramos sulaukia tiek savivaldos, tiek valstybės lygmeniu. Tačiau jaunimui, jaunoms šeimoms, dar tik pradedantiems kurti pridėtinę vertę žmonėms, išsinuomoti ar įsigyti būstą tampa tikru iššūkiu“, - sako Klaipėdos universiteto doktorantas Konstantinas Lotiuk.

Jis siūlo Klaipėdoje pradėti statyti municipalinius būstus, kurie galėtų bū-

ti nuomojami jaunoms šeimoms, arba miestui reikalingų profesijų atstovams. Klaipėdiečio manymu, ir žemės sklypų tokiems daugiabučiams statyti, ir lėšų šiems projektams finansuoti Klaipėda turi.

Klaipėdietis teigia, kad ne vienoje Europos Sąjungos šalyje yra pritaikytas municipalinio būsto modelis, kuris užtikrina saugią ir ilgalaikę būsto nuomą tiems, kas neturi galimybių būstą nusipirkti ar nuomotis rinkos kainomis. Savivaldybės stato būstus ir juos nuomoja, taip užtikrindamos visuotinai prieinamą būstą.

Klaipėdiečiai

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojai palaiko municipalinio būsto idėją. Dalį būsto miestas galėtų

Ligita Girskienė: kodėl žmonių išrinkti politikai ima kenkti savo rinkėjams?

Klaipėdoje išrinkta Seimo narė Ligita Girskienė neabejoja, kad Seimas tėra mūsų visuomenės veidrodis, kuris atspinti ne ką nors kitą, o nepagražintą mūsų pačių veidą. Tam, kad jis keistųsi, tereikia labai nedaug – didesnio rinkėjų aktyvumo bei atidumo renkantis tarp populistinius pažadus dalijančio rėksnio ir išsilavinusio bei profesinių aukštumų pasiekusio kandidato.

- Žmonės Seimą, kaip valdžios instituciją, vertina gana nepalankiai. Ar įmanoma pataisyti Seimo reputaciją?

- Kalbant apie Seimo reputaciją, tai ją gadina ne tik skandalingas kai kurių jo narių elgesys, iš kojų verčiantys pareiškimai, nuolatinės peštynės, prekyba balsais, posėdžių nelankymas, skandalai dėl parlamentinių lėšų panaudojimo, bet ir registruojami teisės aktų projektai. Dažnai politikų sprendimams įtaką daro lobistai arba įvairios interesų grupės. Vis dažniau savęs klausiu ir bandau surasti atsakymą, kodėl žmonių išrinkti politikai, kuriems buvo pavesta rūpintis bendruoju gėriu, atstovauti Lietuvos visuomenės interesams, ima ir pradeda kenkti juos delegavusiems, rinkusiems žmonėms? Daro viską, kad žmogus priimtų sprendimą išvykti iš Lietuvos.

Seimo reputaciją gali pataisyti tik sąžiningi ir Lietuvos žmonėms atsidavę atstovai. O kad tokie žmonės atsirastų valdžioje, visų pirma reikėtų skatinti rinkėjų aktyvumą, tiek balsuojant ir dalyvaujant rinkimuose, tiek atsakingai pasirenkant tinkamiausią kandidatą. Žinoma, tarp saldžių rinkiminių pažadų pasiklysti yra pakankamai lengva, tačiau mano rekomendacija būtų pasidomėti kandidatų išsilavinimu, praeitimi, nuveiktais darbais, interesais. Rinkti tik nepriekaištingos reputacijos asmenis, kurie darbais bendruomenei įrodė, kad yra pasirengę atstovauti žmonėms.

- Kaip sekasi įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus? Dažnai politikai pamiršta juos jau sekančią dieną po rinkimų.

- Aš nepamiršau. Jaučiu atsakomybę juos įgyvendinti kasdien. Taip pat nenorėčiau jų vadinti pažadais. Labiau įvardinčiau juos tikslais. Buvau užsibrėžusi daugiausia dėmesio skirti aplinkosauginiams klausimams (aplinkos taršos mažinimui, aplinkos apsaugos sektoriaus pertvarkai ir veiklos efektyvumo stiprinimui, atsakomybės už taršą griežtinimui), kovai su korupcija ir valdininkų atsakomybės už piktnaudžiavimą tarnyba griežtinimui bei daugiabučius namus aptarnaujančių įmonių veiklos skaidrinimui, korupcijos mažinimui.

Galiu pasidžiaugti, kad dalį užsibrėžtų tikslų jau pavyko įgyvendinti. Kai kurie mano registruoti pasiūlymai dar laukia Seimo kolegų verdikto, o treti - intensyvioje rengimo stadijoje.

Deja, bet vis dar ne iki galo išspręsta nemalonių gamybinių kvapų

gyvenamojoje aplinkoje problema. Džiaugiuosi, kad būtent aktyvus bendruomenės įsitraukimas buvo pagrindinė paskata atsakingoms institucijoms priimti reikalingus teisės aktus, o įmonėms pradėti ieškoti priemonių kvapams ir taršai suvaldyti. Tiesa, kai kurie Seime priimti teisės aktai įsigalios tik nuo 2024 metų, nes buvo nuspręsta verslams duoti papildomai laiko įdiegti labiau aplinkai draugiškas technologijas, pakeisti gamybos procesus į tvaresnius.

Taigi labai svarbi darbo dalis jau atlikta. Jau turime įstatymuose apibrėžtus keliskart griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus ir kontrolės mechanizmus, o įmonės, supratusios bendruomenių galią, nebevengia diskusijų ir sprendimų ieškojimo.

Tačiau matydama gyventojų skundus bei pati vis dar užuosdama nemalonius kvapus gyvenamojoje aplinkoje nenoriu nuleisti rankų ir tiesiog laukti 2024 m. Imuosi iniciatyvos ir organizuoju diskusijas su įmonių atstovais ir savininkais, periodiškai prašau pateikti informaciją apie įgyvendintas priemones. Gyventojus taip pat raginu nepasiduoti, kol negalėsime plačiai atverti langų.

Apmaudu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai per dvejus metus neparodė jokios iniciatyvos sprendžiant šias problemas, o juk jie pirmiausia turėtų nešti atsakomybę už gyventojų teisės į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką įgyvendinimą bei gynimą.

- Į Seimą buvote išrinkta 2020 metų rudenį. Prieš metus

dalinotės įspūdžiais iš pirmųjų darbo metų Seime. Minėjote, kad jaučiatės važiuojanti amerikietiškais kalneliais. Ar taip pat jaučiatės ir šiandien?

- Turbūt ir šiandien pasilikčiau prie to apibūdinimo „amerikietiški kalneliai“ tik norėtųsi geriau paaiškinti, ką turiu minty. Aš darbą Seime vertinu kaip kelionę – su džiaugsmą nešančiais pakilimais ir laimėjimais, su netikėtais posūkiais, kelionę, reikalaujančią didelio tempo, kuriai reikia drąsos ir ambicingumo, bet svarbiausia - suvokimo, kad turim pakankamai trumpą laiką padaryti taip, kad atliktu darbu būtume patenkinti ne tik mes, bet ir mūsų rinkėjai.

Nenoriu būti standartinis biurokratas, kuris gavęs postą, nurimsta, praranda užsidegimą, apleidžia savo miestą, žmones, problemas. Būdama Seimo nare kasdien jaučiu didžiulę atsakomybę prieš Klaipėdos gyventojus. Ir visai nesvarbu, kokiose pareigose bebūčiau, man Klaipėdos ir Lietuvos gyventojų gerovė yra prioritetas, todėl neskaičiuodama kilometrų ir darbo valandų stengiuosi suderinti darbą Seime ir Klaipėdos miesto biure.

Grafikas - labai intensyvus. Per praėjusius metus nuvažiavau apie 40 tūkstančių kilometrų. Kiekvieną pirmadienį, pabaigusi darbą biure, sėdu į automobilį ir lekiu į Vilnių. Tris dienas posėdžiauju Seimo rū-

muose, o ketvirtadienį po vakarinio posėdžio grįžtu į Klaipėdą. Penktadieniais vėl aktyviai dirbu Klaipėdoje ir skiriu šią dieną susitikimams su gyventojais, bendruomenėmis, įvairių įstaigų, įmonių ir organizacijų atstovais, kurių metu aptariame jiems ir miestui aktualius klausimus, problemas bei diskutuojame apie galimybes jas spręsti.

Net savaitgaliais veiklos netrūksta. Su malonumu dalyvauju tiek bendruomenių renginiuose, tiek konferencijose, diskusijose. Mano tikslas - išnaudoti suteiktus įgaliojimus pilna apimtimi.

- Pagrindinis Seimo nario darbas yra teisės aktų rengimas. Tačiau, tikriausiai, turite ir kitos veiklos?

- Tai žinoma. Juk rengiant teisės aktus negali užsidaryti kabinete, turi betarpiškai jausti ir gilintis į visuomenei svarbias problemas. Todėl visada siekiu būti arčiau žmonių –noriu matyti, girdėti ir padėti, kiek tai leidžia mano įgaliojimai ar tiesiog paprastas žmogiškumas.

Kiekvieną penktadienį priimu gyventojus savo biure Tiltų g. 8. Noriu būti arčiau žmonių, todėl organizuoju konferencijas, parodas, moksleivių ekskursijas, stengiuosi pagal galimybes dalyvauti Klaipėdos miesto renginiuose. Noriu pasidžiaugti, kad mane Seimo rūmuose dažnai aplanko klaipėdiečiai moksleiviai. Praėjusiais metais suorganizavau net septynias ekskursijas. Taip pat surengiau 5 konferencijas, moksleivių aplinkosaugos forumą, parodą rašytojos I. Simonaitytės 125-osioms gimimo metinėms paminėti. Diskutavome ir apie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės kryptis. Galiu pasidžiaugti, kad mano kvietimu į Klaipėdą buvo atvykę Aplinkos apsaugos komiteto nariai, kurie aplankė uostą ir keletą pramonės įmonių, domėjosi žaliaisiais technologiniais sprendimais bei buvo supažindinti su Klaipėdos miesto aplinkosauginėmis problemomis.

Periodiškai organizuoju susitikimus su įmonių, kurios kelia problemų dėl kvapų, atstovais. Susitikimų metu atstovai pristato įgyvendintas kvapų suvaldymo priemones ir ateities planus. Taip pat gausus būrys klaipėdiečių susirinko į susitikimą dėl automobilių parkavimo problemų. Ligoninių pertvarkos iššūkius aptarėme su Klaipėdos miesto gydymo įstaigų vadovais. Mano prašymu buvo sukviesta Klaipėdos miesto ekstremalių situacijų komisija pasitarti dėl grėsmių ir reagavimo invazijos atveju. Po pasitarimo miesto administracija ėmėsi šalinti spragas, peržiūrėti ugdymo įstaigų pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir pan. Aktyviai bendravau su Klaipėdos miesto tautinių bendrijų atstovais, savanoriavau ir gelbėjau nuo karo Ukrainoje pabėgusiems žmonėms. Net ir nepamenu jau visko.

Seimo narė L. Girskienė net ir dirbdama Vilniuje siekia būti kuo arčiau klaipėdiečių: „Noriu matyti, girdėti ir padėti, kiek tai leidžia mano įgaliojimai ar tiesiog paprastas žmogiškumas.“

L. Girskienė įsitikinusi, kad Seimo reputaciją gali pataisyti tik sąžiningi ir Lietuvos žmonėms atsidavę atstovai. O kad tokie žmonės atsirastų valdžioje, visų pirma reikėtų skatinti rinkėjų aktyvumą.

Parama reikalinga ne tik skurstantiems

psl.

Juokinga parama

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) palaiko municipalinio būsto idėją. Dalį būsto miestas galėtų nuomoti už specialią kainą labiausiai miestui reikalingų profesijų specialistams. Tokia praktika gaji daugelyje Vakarų Europos valstybių –miesto gyventojai gali užsitikrinti legalią ir saugią ilgalaikę nuomą.

Tačiau Lietuvoje nei valstybės, nei savivaldos lygmeniu jaunos šeimos bei jauni specialistai neturi jokios galimybės pretenduoti į panašią paramą. Tik 2018 m. priimtas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas numato galimybę kompensuoti dalį iš banko gautos paskolos: neauginančioms vaikų – 15 proc., auginančioms 1 vaiką – 20 proc. auginančioms 2 vaikus – 25 proc. auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc. Tokia parama atrodo net ne simbolinė, o juokinga. Juolab žinant, kad, pagal tą patį įstatymą, būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta.

Tuo tarpu NTPA duomenimis per metus (2022 metų liepos mėnesį, palyginti su 2021 metų liepos mėnesiu) butų kainos Klaipėdoje – 16,7 padidėjo net proc. Dėl išaugusių kainų NT rinka beveik stagnuoja. Liepą sudaryta vos 16 sandorių. Šiuo metu vidutiniškai vienas kvadratinis būsto ploto metras kainuoja apie 1700 eurų. Tad ir vidutinis 55 kv. m ploto butas galėtų kainuoti net 93 500 eurų! Tačiau valstybė galėtų taikyti kompensaciją tik iki 87 tūkst. eurų sumos!

Ne visi pritaria

Panašu, kad šiai idėjai įgyvendinti ir būstais aprūpinti jaunas šeimas kelią prasiskinti bus labai sunku. Nes jos perspektyvomis netiki net Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, kuri spaudai yra teigusi, kad tokia idėja yra utopija, nes net socialinių būstų savivaldybės neturi tiek, kiek reikia, žmonėms jų eilėje reikia

laukti metų metus.

Pasak jos, savivaldybės neturi finansinių galimybių pristatyti naujų būstų, kad vėliau galėtų juos nuomoti vidutines pajamas gaunantiems asmenims. Todėl eilės laukiant socialinio būsto išliko milžiniškos. O kai negalima socialiniais būstais aprūpinti visų, kuriems jų reikia, apie municipalinio būsto modelį kalbėti tikrai per anksti. Juo labiau kad tų municipalinių būstų savivaldybės nelabai ir turi

Idėja įgyvendinama

Tačiau klaipėdietis K. Lotiuk laikosi kitos nuomonės. Jo teigimu, lėšų savivaldybės turi. Tereikia tik politinės valios. Jeigu, šiuo metu, socialinio būsto programa yra skirta daugiau mažas pajamas gaunantiems, socialiai remtiniems gyventojams, tai municipalinis būstas būtų skirtas jauniems, baigiantiems mokslus ir tik pradedantiems mieste įsikurti žmonėms, šeimoms.

Nepriimtina sutelkti dėmesį vien į mažas pajamas gaunančius gyventojus. Klaipėdiečio manymu, socialinio būsto pavadinimas gali žeminti žmogaus orumą. Tuo metu jauni žmonės, gaunantys vidutines pajamas, neišgali ne tik įsigyti, bet ir išsinuomoti padoraus būsto. Jie nepatenka į socialiai remtinų asmenų kategoriją, tačiau ir pasiturinčiais jų nepavadinsi.

„Turime suprasti, kad mes negalime iškart kiekvieno miestiečio padaryti turtingais, bet galime kiekvienam miestiečiui suteikti saugumo jausmą jam pasiūlydami naujausią, aukščiausios kokybės gyvenamąjį būstą. Toks būstas būtų draugiškas šeimai, padėtų formuoti miesto bendruomenes. Daug darbų jau yra padaryta – numatytos galimos tokio būsto statybos vietos, yra bendradarbiaujama kartu su Švedijos municipalinių būstų asociacija (SABO), kuriama teisinė bazė. Kad ir kokios reformos dabar vyktų mieste, paprastai miestiečiai to nepajaučia. Municipalinis būstas iškart sprendžia socialinio saugumo, emigracijos, demografines problemas bei kardinaliai pakeičia tiek miesto, tiek regiono veidą.“,- įsitikinęs Klaipėdos universiteto doktorantas K. Lotiuk.

Paanalizavus Klaipėdos miesto ir

Klaipėdos rajono patrauklumą paaiškėjo, kad 2021 m. į Klaipėdą gyventi atvyko 3243 asmenys, užtat rajonas sulaukė daugiau atvykėlių – net 3855.

Norint padidinti specialistų susidomėjimą Klaipėdos miestu vien tik saulės ir jūros neužtenka. Žmonėms reikia kažkur gyventi. Todėl K. Lotiuk siūlo numatyti tris municipalinio būsto finansavimo šaltinius. Į šį būstą galėtų pretenduoti kiekvienas Klaipėdos gyventojas, dirbantis ir kuriantis Klaipėdoje bei gaunantis legalias pajamas. Kiti kriterijai būtų taikomi įvertinus į miesto ekonominės plėtros viziją – kokių specialistų reikia pačiam miestui. Socialinio ir municipalinio būsto programos būtų vystomos kartu.

„Klaipėdos mieste šią programą įgyvendinti paprasčiausia, nes mieste nėra grąžintinos žemės, o visa miesto teritorija yra jau suskirstyta detaliaisiais planais. Municipalinį būstą būtų galima statyti net trijose vietose –šiaurinėje, už ligoninių miestelio, Liepų

nepanaudoja net ne po kelis, o po keliasdešimt milijonų eurų. Be to, miestas nepanaudoja ir tų lėšų, kurios skiriamos iš šalies biudžeto socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui įgyvendinti. Nepanaudoti pinigai kasmet grąžinami į biudžetą. O juk tie pinigai galėtų būti skiriami municipaliniam būstui statyti!“ – vieną iš finansavimo šaltinių siūlo K. Lotiuk.

Šiuo metu esą Vietos savivaldos įstatyme municipalinio būsto kategorija neapibrėžta, vartojamas socialinio būsto fondo terminas. Savivaldybėms priklausantys namai, jų dalys, butai yra priskiriami socialinio būsto fondui, tokie butai nuomojami teisę į socialinį būstą turinčioms šeimoms ir pavieniams asmenims.

trūksta.

„Valstybė turėtų nusistatyti prioritetus: profesijos, kurios gyvybiškai svarbios. Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, šiuo metu trūksta pedagogų, ikimokyklinio ugdymo specialistų, informacinių technologijų ir kitų profesijų atstovų. Municipalinio būsto suteikimas galėtų būti viena iš būsto paramos formų“, - sako LNTP asociacijos pirmininkas Mindaugas Statulevičius.

„Municipalinis būstas tai sistema, kuri yra stipriose Vakarų valstybėse, tačiau Lietuvoje, deja, neveikia. Tai yra savivaldybės ir valstybės parama jauniems profesionalams, jaunoms šeimoms, kurių profesijų trūksta tame mieste ar regione. Tie būstai nėra kažkur užmiestyje, pakraščiuose ar kažkokie labai apleisti, kokie dažnai būna socialiniai būstai, kuriuos dar reikia remontuoti ir apskritai jie nelabai palankioje socialinėje terpėje yra, bet municipaliniai būstai paprastai būna patogiose susisiekimui vietose“, – teigia jis.

Miesto pareiga padėti miestiečiams

Municipalinis daugiabutis vienoje Skandinavijos šalių. gatvės tęsinyje, už Dangės upės, bei pietinėje dalyje, Taikos prospekto tęsinyje. Municipalinio būsto projektui įgyvendinti rinktumėmės pastarąjį variantą. Nes čia didžiausia gyventojų koncentracija, daug švietimo įstaigų, taip pat ir ikimokyklinio ugdymo“,sakė municipalinio būsto idėjos šalininkas K. Lotiuk.

Miestui pinigų užtektų

Jo manymu, lėšų savivaldybės, o ypač Klaipėdos miesto savivaldybė, turi per akis.

„Kiekvienais metais klaipėdiečiai

Pritaria idėjai

Panašią idėją siūlo ir LNTPA. Ši asociacija seniai pasisako už tai, kad visavertėje būsto rinkoje turėtų būti galimybė nuomotis municipalinį, priklausantį savivaldybei, būstą. Taip būtų sudaroma galimybė legaliai sudaryti ilgalaikės (5-10 metų) nuomos sutartis. Dalį būsto municipalitetai galėtų nuomoti už specialią, žemesnę nei rinkos, kainą labiausiai miestui reikalingų profesijų specialistams. Prioritetą reikėtų teikti tų specialybių atstovams, kurių šiuo metu labiausiai

„Miestas turi galimybę pastatyti tiek papildomo būsto, kiek reikia patenkinti eilėse gauti socialinius būstus esančių klaipėdiečių poreikius. Tokiu būdu galima sukurti tokį rezervą, kad kiekvienas žmogus, turintis teisę gyventi Lietuvoje ir turintis oficialų darbą bei pajamas, galėtų gauti savivaldybės skiriamą būstą. Už būstą nuomos mokėti nereikėtų, būtų mokamas tik komunaliniai ir administravimo mokesčiai. Pagausėjus šeimai, pagal poreikį, būstas būtų keičiamas didesniu ir atvirkščiai“, - tokia šviesią ateitį piešia K. Lotiuk.

Jo manymu, municipalinio būsto programa turėtų veikti su dabar veikiančia socialinio būsto programa. Savivaldybės tikslas – mažinti gyventojų socialinę atskirtį. Tokiu būdu mažėtų socialinio būsto poreikis turi, o pradėtų vyrauti

būstas.

municipalinis

„Jaunoms šeimoms išsinuomoti ar įsigyti būstą tampa tikru iššūkiu“, - sako Konstantinas Lotiuk.

Naujausias daugiabutis Klaipėdoje, kuriame bus apgyvendintos socialiai remtinos šeimos. ƒ Atkelta iš 1

Laukiant šildymo sezono energetikai sako ne viską

„Klaipėdos

ƒ Atkelta iš 1 psl. gija“ superka iš nepriklausomų energijos tiekėjų, kurie gamybos ciklo metu susidariusį garą tiekia į miesto šilumos tinklus.

Valstybė padidino kompensacijas šildymo sistemų patobulinimo darbams, kuriuos atlikus šildymo sąskaitos daugiabučių gyventojams sumažės iki 15 proc.

„Dar yra galimybė spėti į nuvažiuojantį renovacijos traukinį ir kuo skubiau atnaujinti senus šilumos punktus. Mes siūlome atlikti montavimo darbus, suteikti palankiausias išsimokėjimo sąlygas, jei to prireiktų“, – sakė AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas.

AB „Klaipėdos energija“ daugiabučių namų administratoriams nusiuntė daugiabučių namų sąrašus, kur nurodyti adresai pastatų, neturinčių automatizuotų šilumos punktų.

„Klaipėdos energija“ primena, kad norint daugiabutį šildyti efektyviau, pravartu pastatyti balansinius šildymo ir karšto vandens sistemų ventilius. Šilumos sistemų balansavimo įranga leidžia tolygiai reguliuoti namo vidaus šildymo sistemos srautus, cirkuliuojančius vidaus šildymo sistemoje, bei užtikrinti, kad į visas patalpas patektų vienodas šilumos energijos kiekis. Taip išvengiama netolygaus šilumos paskirstymo, kai vienoje pastato dalyje radiatoriai „pleškina“, o kitoje yra vėsūs.

Kiek kainuos šiluma?

Kiek artėjantį šildymo sezoną brangs šiluma, šiuo metu niekas negali atsakyti. Viskas priklausys nuo kuro kainų rinkoje. Beje, iš penkių didžiųjų miestų gyventojų klaipėdiečių sąskaitos už šildymą yra vienos mažiausių. 2022 m. gegužės mėnesį už šilumą mažiausiai mokėjo Panevėžio, daugiausiai – Vilniaus gyventojai. Klaipėdiečiai yra trečioje vietoje.

Didžiąją dalį būstams šildyti reikalingos energijos „Klaipėdos ener-

Šilumą vartotojams Klaipėdos mieste tiekia penki nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG): UAB ,,Pramonės energija“, AB ,,Klaipėdos mediena“, AB „Klaipėdos baldai“, UAB „Orion Global Pet“ ir UAB „Gren Klaipėda“.

Tačiau praėjusio šildymo sezono pabaigoje savo tiekiamos šilumos energijos kainas padidino ir NŠG.

„Viešai prognozuojamas brangiausias šildymo sezonas, tačiau klaipėdiečiams tai nieko nesako. Matyt, bijoma pasakyti, kad šilumos energijos kaina Klaipėdoje bus dvigubai, ar net daugiau didesnė nei pernai. Jaučiama baimė viešai pasakyti tikruosius skaičius, kad neišgąsdintų klientų? Juk mums visai nesvarbu, kad vilniečiai mokės daugiau. Mums svarbi mūsų piniginė. Todėl būtų sąžininga viešai pasakyti, kiek Klaipėdoje brangs šiluma, nes gyventojai turi žinoti ir tam ruoštis skaičiuodami savo pajamas“, - šį energetikų pareiškimą komentuoja klaipėdietė Aistė Jermolajeva.

Pabrango ir biokuras

Artėjant šildymo sezonui Lietuvos energetikos agentūra (LEA) prognozuoja, kad Lietuvoje gamtinių dujų neturėtų pritrūkti, tačiau stebimas biokuro kainos augimas. Pasak ekspertų, biokuro prekybininkai laiko atsargas ir kelia kainas, prieš šildymo sezoną ketindami pasipelnyti.

„Birželio mėnesį prasidėjęs spartesnis kainų augimas tęsiasi ir liepą. Viena iš priežasčių – kovo mėnesį paskelbta, kad uždrausime baltarusiškos medienos importą, bet dar buvo duotas terminas iki birželio pradžios įvykdyti sutartis. (...) Nuo birželio pradžios tokia produkcija į šalį patekti nebegali“, – rugpjūtį žiniasklaidai sakė agentūros duomenų analitikas Karolis Kelpšas.

Biokuras pagrindinė kuro rūšis yra daugelyje miestų. Gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėja. 2021 m., palyginti su 2020 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 2,1 proc. – nuo 29,42 proc. iki 27,32 proc., o bioku-

ro dalis augo 2,11 procentinio punkto – nuo 68,11 proc. iki 70,22 proc.

2022 m. vasario mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudarė 70,36 proc., gamtinės dujos – 27,21 proc.

„Tačiau šiemet ir biokuras jau kainuoja keturis kartus daugiau nei prieš metus. Į situaciją turi įsikišti valstybinės institucijos. Mūsų pinigai pūva miške vietoje to, kad būtų perdirbti ir panaudoti biokurui ir mes visi mokėtume mažiau“, - ragina ekspertai.

„Nors Klaipėdos situacija šildy-

mo klausimais ir nuteikia optimistiškai, tačiau tai nereiškia, kad to pačio scenarijaus galima sulaukti ir šiais metais. Žvelgiant Klaipėdos energijos gamtinių dujų pirkimus, kainos kilimas akivaizdus (šių metų sausio mėnesio vidutinė gamtinių dujų pirkimo kaina 90 eurų/MWh, o liepos mėnesį jau - 180 Eur/MWh, o dar net nepriėjome šildymo sezono). Taip pat „Klaipėdos energija“ nebeviešina biokuro pirkimo ataskaitų (paskutinė pateikta 2019 m. gegužės mėnesio). Šiose ataskaitose matosi biokuro tiekėjas, kiekiai ir kaina. Įdomu, kodėl „Klaipėdos energija“ pamiršo viešinti svarbius gyventojams duomenis? Todėl preliminarias prognozes AB „Klaipėdos energija“ gyventojams turėtų pateikti aiškiau, o ne abstrakčiomis frazėmis, kaip „brangiausias šildymo sezonas“, kad gyventojai galėtų ruoštis galimai dvigubam šuoliui“, - nenoru skelbti informaciją apie būsimą šilumos kainą stebisi A. Jermolajeva.

Kai kurie politikai ir ekspertai kaip išsigelbėjimą mato didesnį biokuro kiekio naudojimą. Nes biokuras yra tokia kuro rūšis, kuri yra mūsų šalies kompetencijoje. Daugelis mano, kad Vyriausybės galėtų įgalioti Valstybinė miškų urėdiją didinti biokuro pasiūlą. Juolab valstybiniuose miškuose, ypač saugomose teritorijose, biomasė tiesiog pūva.

Klaipėdietė Aistė Jermolajeva įsitikinusi, kad preliminarias prognozes AB „Klaipėdos energija“ gyventojams turėtų pateikti aiškiau, o ne abstrakčiomis frazėmis, kaip „brangiausias šildymo sezonas“, kad gyventojai galėtų ruoštis galimai dvigubam šuoliui.

energija“ neatskleidžia, kokia bus šildymo kaina.

Klaipėdos miesto savivaldybei pranešus, jog ketina nutraukti valstybinės žemės sklypo, kuriame jau ketvirtį amžiaus riogso gaisravietės griuvėsiai, nuomos sutartį, apsileidę savininkai suskubo pastatą pardavinėti. Gali būti, kad ryžtingi miesto valdžios veiksmai paskatins savo turtu pasirūpinti ir kitus apsileidėlius. Tačiau spręsdama valstybei priklausančių statinių likimą net ir ryžtas negelbsti.

Ypatingo miesto valdžios dėmesio sulaukė sklypas, esantis Žvejų g. 3 ties Biržos tiltu. Miestas nutarė nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, o už žemės sklype esantį pastatą atlyginant teisės aktų nustatyta tvarka. Esą taip norima išspręsti įsisenėjusią problemą dėl senamiestyje esančio apleisto pastato, kuris ilgus metus gadina miesto vaizdą ir kelia grėsmę aplinkai bei gyventojams.

Klaipėdos miesto savivaldybės rašte, adresuotame Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui, rašoma, kad žemės sklypas Žvejų g. 3 Klaipėdoje buvo išnuomotas komercinės paskirties objekto eksploatacijai, tačiau per 18 metų nenaudojus jo pagal tiesioginį naudojimo būdą galimai buvo pažeistos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos – tai ir yra pagrindas pradėti sutarties nutraukimo procedūrą. Jei tai įvyktų, tai būtų pirmas toks atvejis Klaipėdoje, kai valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama nuomininkui nesilaikant sutarties sąlygų.

Vos po kelių dienų, kai Klaipėdos miesto savivaldybė išreiškė savo ryžtą nesitaikstyti su turto neprižiūrinčia Šiauliuose registruota bendrove „Fisanta“, šiauliečiai pastatą nutarė parduoti. Nekilnojamojo turto objektų pardavimo puslapyje aruodas.lt buvo paskelbta, jog „Baltijos“ kino teatro pastato griuvėsiai parduodami. Už pačiame Klaipėdos centre riogsančias 1 559,8 kv. m ploto patalpas, kurioms suteiktas statybos leidimas rekonstrukcijai į apartamentų viešbutį, prašoma net 968 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad parduodamas ne pastatas, kurio sienos per 27 metus baigia suirti, o puiki vieta pačioje senamiesčio širdyje.

Buvusio „Baltijos“ kino teatro griuvėsius, kuriuos 1995 m. rudenį sunaikino gaisras, dabartiniai savininkai iš Valstybės turto fondo įsigijo 1999 m. Tačiau per 22 metus sugebėjo paruošti tik pastato projektą, o realūs rekonstrukcijos darbai taip ir neprasidėjo.

Pernai lapkritį „Fisantos“ direktorė Regina Radkevičienė vienam miesto informaciniam portalui teigė, kad statybų negali pradėti dėl vienos iš pastato sienų, kuri liečiasi prie Kurpių g. 11 namo. Esą, kol nebus sustiprintas šis pastatas, tol statybos negalimos. Tačiau tai jau panašu į atsikalbinėjimą, nes priežasčių, kodėl statybos darbai nevyksta, teko girdėti ne vieną ir ne dvi.

„Lieka tik tikėtis, kad miesto valdžiai nepritrūks ryžto ir pradėjusį be-

Klaipėdai gražėti kliudo apsileidėliai Vilniuje

Kultūros ministerijos siūlymui Klaipėdos pašto statinių kompleksą paskelbti kultūros paminklu. Anot Kultūros ministerijos, šis sprendimas užtikrina, jog istorinis pastatų kompleksas liks atviras visuomenei, taip pat atveria dar geresnes finansavimo galimybes.

Tiesa, kur kas sunkiau sekasi susitarti su buvusių teismo rūmų ir kalėjimo pastatų kompleksu Jūros gatvėje. Šio istorinio pastato savininkas yra valstybės įmonė Turto bankas, o likimą spręsti gali tik Vyriausybė. Tačiau jau dabar aišku tai, kad griauti jo niekas neleis, o avarinės būklės pastatų kompleksui sutvarkyti centrinė valdžia pinigų neduos.

Policija iš šio komplekso į naujutėlaitį pastatą Kauno gatvėje išsikraustė 2015 metais. Pačiame miesto centre jis pastatytas XIX amžiaus pabaigoje, yra saugomas valstybės ir įtrauktas Kultūros paveldo registrą, tačiau per septynerius metus jo būklė tapo avarinė.

Liepos mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybė su Kultūros ministerija pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį ministerija įsipareigojo numatyti finansavimą buvusio centrinio pašto pastatų kompleksui sutvarkyti.

precedentį „nacionalizavimo“ procesą užbaigs taip pat skambiai, kaip ir pradėjo“, - tikisi klaipėdietis Aivaras Kurskis.

Ilgus metus su apleistų pastatų savininkų kaprizais taiksčiusi Klaipėdos miesto valdžia pamažu veikia vis ryžtingiau. Liepos mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybė su Kultūros minis-

terija pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį ministerija įsipareigojo numatyti finansavimą buvusio centrinio pašto pastatų kompleksui sutvarkyti 2021–2030 metų Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos lėšomis.

Klaipėdos miesto savivaldybė savo ruožtu įsipareigojo užtikrinti Klaipėdos centrinio pašto komplekso „aktu-

alizavimą ir kultūros bei kitų veiklų ir paslaugų teikimą” bei tam skirti lėšų iš savivaldybės biudžeto.

Tikimasi, kad pasirašytas dokumentas neliks tik deklaracija, o taps įrodymu, jog Klaipėdos senasis centrinis paštas bus restauruotas ir atgaivintas.

Vasario mėnesį Vyriausybė pritarė

Klaipėdos miesto valdžios planai šį pastatą, nelaukiant, kol taps dar labiau apverktinos būklės, perimti iš Turto banko ir įkurdinti jame uostamiesčio menininkus liko neįgyvendinti. O sumanymas į jį perkraustyti Klaipėdos apygardos teismą ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus taip pat nebuvo realizuotas.

Turto bankas Klaipėdos miestiečių bendrijai adresuotame rašte dėstė, esą 2021 metais buvo atlikta pirminė Jūros g. 1 analizė, kurios metu buvo vertinamos pastatų pritaikymo Klaipėdos miesto teismų poreikiams galimybės. „Atlikus analizę, buvo prieita preliminarių išvadų, kad Jūros 1 pritaikyti pagal Klaipėdos miesto teisminių įstaigų specifinius poreikius, susijusius su patalpų išplanavimu (...), nekeičiant pastato išplanavimo ir išsaugant jo kultūros paveldo vertingąsias savybes, nėra galimybių. Todėl Turto bankas, siekdamas priimti galutinį sprendimą dėl Jūros 1 pritaikymo arba nepritaikymo Klaipėdos miesto teisminėms įstaigoms užsakė kultūros paveldo taikomuosius architektūros natūrinius, architektūros konstrukcijų ir polichromijos tyrimus, kurie identifikavo pastato vertingąsias savybes bei jų apimtį,“ –informavo Turto bankas.

Tame pačiame rašte dėstoma, kad išanalizavus, įvertinus bei palyginus visas aukščiau išvardintas alternatyvas, buvo prieita išvados, kad geriausias Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo būdas – administracinės paskirties nekilnojamo turto įsigijimas jį statant, o Turto banko patikėjimo teise valdomo pastatų komplekso Jūros 1 rekonstrukcija, pritaikant kompleksą pagal šiuolaikinius standartus ir reikalavimus, keliamus administracinės paskirties patalpoms, yra mažiau ekonomiškai ir finansiškai naudinga alternatyva, negu naujų pastatų statyba... Todėl „Jūros 1 bus rengiamas pardavimui ir parduodamas viešojo aukciono būdu, o gautos lėšos bus pervestos į Valstybės biudžetą.“

Akivaizdu, kad toli Vilniuje esantys „šeimininkai“ nėra suinteresuoti operatyviai spręsti įsisenėjusios problemos. Žinant, kiek trunka įvairios aukcionų procedūros, klaipėdiečiams teks ilgai stebėti, kaip miesto centre esantis istorinis unikalus pastatas toliau irs ir šiurpins praeivius.

Miestas nutarė nutraukti žemės nuomos sutartį su buvusio „Baltijos“ kino teatro griuvėsius valdančia bendrove. Esą taip norima išspręsti įsisenėjusią problemą dėl senamiestyje esančio apleisto pastato, kuris ilgus metus gadina miesto vaizdą ir kelia grėsmę aplinkai bei gyventojams.

Buvęs policijos administracinis bei areštinių pastatų kompleksas panašus į bešeimininkį turtą, nors jos formalus savininkas – Turto bankas.

Krova uoste nebuksuoja: apimtys didėja

Optimistinės prognozės, kad ilgainiui visi Klaipėdos uoste perkraunami kroviniai bus konteinerizuoti, pildosi. Jau šiandien šios rūšies krovą vykdančios įmonės neberanda vietos konteineriams laikyti. Todėl naujas krovos aikšteles įrenginėja rezervinėse uosto teritorijose.

Tuo galime įsitikinti važiuodami Kairių gatve. Čia, paraleliai Perkėlos gatvei, stovi milžiniškos perkrovimui skirtų konteinerių stirtos.

Grįžtant prie prognozių, neišsipildė pesimistų spėjimai, kad dėl sankcijų Rusijos Federacijos bei Baltarusijos kroviniams Klaipėdos uostas bus tuščias, o įmonės stovės be darbo.

Daugėja krovinių konteineriuose

Užtat Pastarųjų aštuonių mėnesių rezultatų duomenimis, krovinių konteineriuose (TEU) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) kompanijose perkrauta net 60 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo pačiu mūsų uoste konteinerių krova didėjo daugiausiai (palyginti su Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais).

Jau buvo skelbta, kad rugsėjo

pradžioje Malkų įlankoje baigta konteinerių krovai skirtų krantinių rekonstrukcija, o akvatorijos ties jomis gylis pasiekė 14 metrų. Krantinių naudotoja UAB Klaipėdos konteinerių terminalas jau gali priimti „Post Panamax“ tipo laivus.

„Galimybė priimti „Post Panamax“ tipo laivus reiškia didesnį uosto patrauklumą, efektyvesnę logistinę grandinę krovinių siuntėjams. Krovinių konteineriuose krova Klaipėdos uoste šiuo metu auga sparčiausiai“, – sakė KVJU direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika informavo, kad rekonstruotos krantinės bei prie jų pasiektas didesnis gylis leis padidinti terminalo krovą iki 700 tūkst. TEU per metus.

„Žengiame į platesnių krovos galimybių etapą ir toliau tęsiame investicijas į naują, aplinkai draugišką

krovos techniką, perplanuojame konteinerių sandėliavimo aikštelę, įsisaviname papildomą 40 tūkst. kv. metrų teritoriją. Artimiausiuose planuose – terminalo apšvietimo rekonstrukcija ir automatizuotų vartų statybos projektas, kurio įgyvendinimas leis pagerinti krovinių priėmimo arba išdavimo procesą terminale“, – sakė V. Šileika.

Priminsime, kad 1997 m. pradėto statyti Klaipėdos konteinerių terminalo projektinis pajėgumas buvo 150 tūkst. TEU per metus. 2021 m. jo projektinis pajėgumas viršytas net tris kartus - praėjusiais metais čia perkrauta 428 065 TEU. O visose uosto įmonėse pernai perkrauta 667 tūkst. TEU.

Daugėja perkraunamų grūdų

Šiuo metu trys uosto terminalai perkrauna Lietuvos laukuose nukultus grūdus bei nedidelius kiekius grūdų iš Ukrainos.

I.Udovickis teigė pasiūlęs Ukrainai BKT pajėgumus grūdamas per-

krauti. Esą kalio trąšoms pritaikyta krovos įranga nesunkiai geli būti transformuojama grūdams, kurių per mėnesį esą gali perkrauti net 1 mln. tonų. Kitos birius krovinius perkraunančios KVJU įmonės per metus galėtų perkrauti 8-9 mln. tonų ukrainietiškų grūdų. Šios rūšies kroviniai kompensuotų baltarusiškų trąšų netektis ir bendrą uosto krovą grąžintų į 2021 m. lygį.

Rugsėjo pradžioje pranešta, kad Birių krovinių terminalas (BKT) di-

džiausias akcininkas Igoris Udovickis iki šių metų pabaigos ketina išpirkti 30 proc. Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ valdomų BKT akcijų ir tikisi iki kitų metų rudens perkrauti apie 10 mln. tonų Ukrainos grūdų, pranešė BNS.

Tiesa, šioje optimistinėje grandinėje yra siauras kaklelis – „Lietuvos geležinkeliai“, kurie dėl ribotos infrastruktūros per metus galėtų pervežti tik 3 mln. tonų grūdų per metus, dar birželį pranešė BNS.

Uostas Apimtis Pokytis, proc. Skirtumas, TEU 2021 01–08 2022 01–08 Iš viso 2 173 001 1 798 595 -17,2 -374 406

Sankt Peterburgas 1 215 600 716 690 -41,0 -498 910

Klaipėda 413 576 651 309 57,5 237 733 Ryga 274 437 314 723 14,7 40 286

Kaliningradas 244 513 95 451 -61,0 -149 062

Liepoja 7 576 10 579 39,6 3 003

Ust Luga 17 114 9 637 -43,7 -7 477

Ventspilis 185 206 11,4 21

KVJU direkcijos vadovas Algis Latakas. Uosto direkcijos (Algirdo Kubaičio) nuotr.

Klaipėdos uoste daugėja konteinerių krovos apimtys. Uosto direkcijos nuotr.

Baltarusiškų trąšų krovoje besispecializavęs Birių krovinių terminalas tikis perkrauti ukrainietiškus grūdus.

Juosta tarp Kairių ir Perkėlos gatvių paversta konteinerių saugojimo aikštele, kurioje stovi milžiniškos perkrovimui skirtų konteinerių stirtos.

Klaipėda turi geresnes sąlygas už

Vilnių, tačiau visose srityse nusileidžia

Europoje jūrų pramonės sektoriuje yra beveik 4,5 mln. darbo vietų, o sektoriaus metinė apyvarta siekia 670 mlrd. eurų. Lietuvos uostamiestis turi ambicingą siekį tapti mėlynosios ekonomikos epicentru. Apie tai kalbėta rugsėjo vidury Klaipėdoje vykusioje konferencijoje „Klaipėda Manifesto“.

Šioje su Norvegijos ambasada surengtoje konferencijoje būrėsi politikos formuotojai, verslo atstovai, mokslininkai, akademikai ir žmonės, besidomintys mėlynąja ekonomika.

Daug dėmesio skirta atsinaujinančiai energetikai - vėjo parkų plėtra jūroje yra vienas Europos Sąjungos prioritetų. Tai būdas mažinti šalių priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinti švarius energijos gamybos būdus.

Išsamiai aptartos ir kitos glaudžiai su mėlynuoju proveržiu susijusios temos: kibernetinis saugumas, skaitmenizacija ir jūrinės technologijos, jūriniai startuoliai, investicijos regione, jūros gėrybių gamyba ir prekyba jomis.

„Klaipėda Manifesto“ konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad didžiulį potencialą vystant jūrinę pramonę turi ne tik Klaipėda ir čia veikiantys verslai. Jūrinės valstybės statusas atveria naujus verslo, inovacijų ir tyrimų galimybes visos Lietuvos atstovams.

Klaipėda yra puikus pavyzdys, kaip siekti ambicingų tikslų, mažinti energetinę priklausomybę ir vystyti žaliąją energetiką. 2015 metais Klaipėdoje prisišvartavęs suskystintų gamtinių dujų laivas „Independence“ prisidėjo prie stiprios suskystintų gamtinių dujų specialistų bendruomenės kūrimo ir padėjo pamatus Lietuvos energetinei nepriklausomybei.

Jau kitais metais vyks tarptautinis aukcionas vėjo jėgainių jūroje statytojui pasirinkti – Baltijos jūroje rengiamasi statyti 700 MW vėjo jėgainių parką.

Tačiau šios skambios ir išskirtinai užsieniečiams skirtos frazės neįtikino klaipėdiečių. Jų manymu, pastaraisiais metais Klaipėda atsidūrė tam tikrame įšale. Pasak konferencijoje „Klaipėda Manifesto“ dalyvavusios klaipėdietės Aistės Jermolajevos, mūsų miestui trūksta lyderystės ir suformuoto požiūrio į Klaipėdos ateitį.

„Savaime aišku, kad jei stovime vietoje, tai tolygu žingsniui atgal. Taip užleidžiame vietą kitiems miestams ir investicijoms. Klaipėda turi didžiulį pranašumą – uostą, tačiau šis pranašumas tarnauja ne miestui. Kad galėtume suformuoti ilgalaikę tikslingą Klaipėdos strategiją, reikia suprasti pagrindines miesto plėtros veiksnius. Suformuota Mėlynojo proveržio strategija be praktinio jos įgyvendinimo liko tik popieriuje. Svarbu užimti lyderio pozicijas tokiose srityse, kaip investicijos į mėlynąją ekonomiką, jūrų vers-

imtis

lą, jūrinės technikos inovacijos ir skaitmenizacija, kibernetinė sauga. Turime įgyvendinti ne tik Mėlynojo proveržio, bet ir mėlynosios ekonomikos tikslus. Mėlynoji ekonomika Klaipėdai leistų užimti lyderio poziciją. Skatintų investicijas, kurios suaktyvintų darbo rinką ir pagerintų darbo užmokesčio sąlygas klaipėdiečiams“, - kalbėjo A. Jermolajeva.

Ji taip pat pastebėjo, kad norint išvystyti mėlynosios ekonomikos politiką reikia sumažinti jūros taršą. Anot A. Jermolajevos, startuoliai kuria technologijas, kurių dėka būtų galima saugiai ir greitai surinkti išsiliejusius teršalus nekenkiant jūrinei florai ir faunai ir nenaudojant chemikalų. Taip pat sukurti vandeniliu varomus keltus ir žvejybinius laivus, kurie mažintų taršą.

„Kol Skandinavijos šalių uostai die-

gia naujausias technologijas taršai mažinti ir žaliajam krovinių gabenimui plėtoti, mūsų uostas rūpinasi, kad krova didėtų bet kokia kaina, net ir gamtos taršos sąskaita. Atsiliekame keliais žingsniais nesiekdami naujų technologijų, nors tai turėjome padaryti vakar. Dar kartą pabrėšiu, kad svarbu suvokti svarbą „sveikos” Baltijos jūros ir jos pakrantės. Savivaldybė turi prisiimti atsakomybę ir stengtis bendradarbiauti su verslo ir atstovais ir gyventojais. Šiuo metu šios atsakomybės trūksta“, - pastebėjo klaipėdietė. Konferencijoje kalbėta apie Klaipėdoje veikiantį suskystintųjų dujų terminalą, apie jo svarbą. „Tačiau pasauliniu mastu „Independence“ terminalas yra vienas mažiausių. Pasak „Hoegh LNG Klaipėda“ generalinio vadovo M. Petrausko, terminalo talpa

tik 2,9 milijonų tonų per metus, kuomet kitų terminalų talpa siekia 5,6 –7,5. Šiuo metu dujų poreikis yra kur kas didesnis nei Lietuvos terminalas gali patenkinti. Vertinant susiklosčiusią situaciją tikslinga svarstyti galimybę didinti terminalo pajėgumus“, - savo pastabas dėstė A. Jermolajeva.

Klaipėda turi visas galimybes Baltijos mėlynosios ekonomikos vienaragiui atsirasti. Kol Vilnius augina savuosius, Klaipėda neišnaudoja savo specifikos. Nors potencialas yra labai didelis. Turime koncentruotis į ateities technologijas ir galimybes. Klaipėda, kaip uostas turi kurti platformą miesto problemoms suformuluoti, kad startuoliai galėtų pasiūlyti joms naujas technologijas ar idėjas problemoms spręsti. Šiuo metų vyksta potencialių startuolių ar protų nutekėjimas, nes Klaipėdoje

nesukuriama tinkama aplinka, nevyksta dialogas su savivaldybe.

Dar viena strateginė ir neišnaudojama sritis yra žuvininkystė. Lietuva importuoja 95 proc. žalios žuvies. Daugiausiai - iš Norvegijos ir Švedijos. Lietuvoje veikiančios 86 žuvies apdorojimo įmonės koncentruojasi Klaipėdos ir Kauno regionuose, jose įdarbinta 5100 darbuotojų. Statistiškai darbuotojų skaičius vienas didesnių tarp Europos žuvies apdirbimo įmonių, tačiau atlyginimai vieni mažiausių.

Nors Klaipėda turi tokias pačias galimybes, kaip ir kiti uostai tačiau iki šiol nesugebėta užtikrinti aukštesnio pragyvenimo lygio klaipėdiečiams, kurių didelė dalis susiję su uostu, žuvininkyste ar turizmu, pastebėjo A. Jermolajeva.

Konferencijoje dalyvavusią klaipėdietę nustebino tai, kad nei klaipėdiečiai Seimo nariai, nei kiti aukštas pareigas einantys politikai šioje strategiškai svarbioje diskusijoje nedalyvavo. Tik keli jų atsiuntė trumpučius vaizdo įrašus.

„Klaipėdos miesto savivaldybės meras ir tas dalyvavo tik pirmąsias kelias minutes. Pasakė sveikinimo kalbą, o po jos iš karto pasišalino. Tai parodė jo požiūrį į miestui svarbius tarpvalstybinius ryšius, investicinės aplinkos kūrimą ir miesto lyderio poziciją. Toks požiūris aiškiai leidžia suprasti, kodėl Klaipėda turėdama tai, ko neturi nė vienas kitas Lietuvos miestas, nesugeba užtikrinti miesto plėtros ir klaipėdiečių gyvenimo gerovės. Nors visi Europos uostamiesčiai yra klestintys miestai“, - su apmaudu pastebėjo klaipėdietė.

Konferencijoje „Klaipėda Manifesto“ vyko diskusija apie Baltijos regiono vienaragius mėlynosios ekonomikos srityje. (Domo Rimeikos nuotr.)

Klaipėdietei A. Jermolajevai apmaudu, kad gražūs planai dažniausiai lieka tik popieriuje. Jos manymu, Klaipėda jau vakar turėjo

aktyvių veiksmų, kad galėtų užimti lyderės poziciją Baltijos regione.

Kelių košmaras –elektriniai paspirtukai

Jie išneria iš niekur. Net nespėji pamatyti, kas tai buvo, jie dingsta. Tai – šaligatviais ir bendro naudojimo keliais tarp automobilių ir pėsčiųjų nardantys „paspirtukininkai“. Formaliai, tai tokia pati transporto priemonė, kaip dviratis ir mopedas, tačiau realiai tomis elektrinėmis priemonėmis lakstantys asmenys nepaiso jokių eismo taisyklių.

Viena vertus, jie piktybiškai pažeidžia Kelių eismo taisykles, be to, kelia grėsmę kitų eismo dalyvių bei savo pačių sveikatai ir saugumui. Trečia, nedėvinčius ryškiaspalvių šviesą atspindinčius liemenių, nors to reikalauja Kelių eismo taisyklės, juos sunku pastebėti. Ši aplinkybė taip pat yra viena iš nelaimių priežasčių.

Vasaros košmarai

Stebint šių transporto priemonių eismą per visą vasarą teko pamatyti tik vieną asmenį iš šimto, kuris ne tik dėvėjo šalmą, bet ir vilkėjo odinius motociklininko drabužius arba ryškiaspalvę liemenę ir buvo įsijungęs priekinius bei galinius paspirtuko žibintus.

Vasarą Palangoje ir Šventojoje ilsisi bene daugiausiai lietuvių. Natūralu, kad kurorte, į kurį suplūsta dešimtys tūkstančių poilsiautojų, susidaro ir didžiausia paspirtukų koncentracija, kurie kasdien patenka į eismo įvykius. Štai, rugpjūčio pradžioje kurorto Ošupio take prasilenkti nepavyko dviem elektrinius paspirtukus vairavusiems asmenims. 29 metų vyras nesuvaldė savo transporto priemonės ir nuvirto. Į ant važiuojamosios tako dalies gulintį jo elektrinį paspirtuką savuoju ir atsitrenkė sustoti nespėjusi 27 metų moteris. Ji per įvykį ir nukentėjo.

Kita nelaimė įvyko Žolinių savaitgalį taip pat Palangoje. Tą dieną elektriniu paspirtuku pėsčiųjų ir dviračių taku važiuodama 13 metų mergaitė pavijo ta pačia kryptimi ėjusią pėsčiąją. Jauna paspirtukininkė gerokai vyresnę moterį kliudė ir nesunkiai sužalojo. 56 metų nukentėjusiajai prireikė medikų pagalbos.

Dar viena avarija, kurioje sužalota jauna paspirtukininkė, taip pat įvyko Palangoje. Tądien paauglė apie šeštą valandą vakaro Kopų ir Topolių gatvių sankryžoje susidūrė su „Citroen Berlingo“, kurį vairavęs 74 metų senjoras suko į kairę ir susidūrė su dviračių taku tiesiai važiavusiu elektriniu paspirtuku. Jį vairavusi 13 metų mergaitė nukentėjo.

Nelaimių priežastis –neatsakingumas

dėvi šalmus ar šviesą atspindinčias liemenes. O kaip juos sugaudyti? Jie neturi numerių, gali dingti bet kuriame kieme“, - stebėjosi D. Eiza.

Paspirtukais važinėjama visur, kur tik pralendama: šaligatviais, gatvėmis, kiemais ir parkų takeliais. „Net ir parke išėjęs pasivaikščioti su vaiku nesijaučiu saugus. Bet kuriuo momentu gali atlėkti paspirtukininkas“, - sakė D. Eiza.

Padėtų registracija?

Jis taip pat pasakojo istoriją, kad pasibaigus vairavimo pamokai išgirdo smūgį. Išlipęs iš automobilio pastebėjo gulintį gal 50 metų vyriškį, kuris važiuodamas paspirtuku atsitrenkė į greta stovėjusį automobilį. „Žiūriu, ant grindinio sėdi visas kruvinas vyras. Nustebau, kad toks subrendęs žmogus galėjo taip kvailai pasielgti. Sako, kad vaikai padovanojo, o ėmęs važiuoti tiesiog nesuvaldė“, - kalbėjo vairavimo mokyklos vadovas D. Eiza.

sioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., pagal teisinį reglamentavimą prilyginimas motoriniam dviračiui. Taigi, elektrinio paspirtuko vairuotojui keliami reikalavimai prilygsta reikalavimams, keliamiems dviračių vairuotojams.

Jie

Vos

Ši prieš keletą metų išpopuliarėjusi transporto priemonė yra puikus išradimas keliauti nuo automobilių išmetamųjų dujų dūstančių miestų gatvėmis. Jie netaršūs, nedideli ir neskleidžia jokio triukšmo. Be to, jai galima važiuoti ir šaligatviais, ir gatvėmis. Tačiau dėl pastarųjų savybių elektriniais paspirtukais besinaudojantys asmenys sulaukia vis daugiau priekaištų.

„Eizos mokymo centro“ vairavimo instruktorius Dovydas Eiza pripažino, kad šias transporto priemones vairuojantys asmenys elgiasi labai nutrūkgalviškai. „Ne kartą stebėjau situaciją, kai per vairavimo pamokas specialioje aikštelėje prieš pat automobilį iš niekur išneria paspirtukas. Gerai, kad mokinys automobilyje ne vienas. Yra ir instruktorius, tai sureaguoti galima greičiau. Mieste tomis transporto priemonėmis taip pat lakstoma didžiuliais greičiais. Be to, retas kuris

Anot jo, siekiant išvengti didesnių nelaimių reikėtų riboti šių transporto priemonių pardavimą, įvesti jų registraciją ir važiuoti, siūlo D. Eiza, būtų galima tik išklausius specialius kursus „Regitroje“.

Nuo šių metų vidurio įsigaliojo Kelių eismo taisyklių pakeitimai, kurie iš dalies pakoregavo važiavimo dviračiais ir elektriniais paspirtukais eismo organizavimo tvarką. Prie dviračių ir motorinių dviračių kategorijos yra priskiriami ir elektriniai paspirtukai bei elektriniai riedžiai.

Tačiau teisininkai pastebėjo, kad taisyklėse nėra įtvirtinta elektrinio paspirtuko sąvoka bei nepateiktas šios transporto priemonės išaiškinimas. Tad jie vėl lieka savotiškoje pilkojoje zonoje. Visgi, pagal aptariamos transporto priemonės veikimo mechanizmą, jo požymius ir nusistovėjusią teisės taikymo praktiką, elektrinis paspirtukas yra apibūdinamas kaip transporto priemonė, turinti ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo ar elektros variklį, kurių didžiau-

Todėl ir važiuoti važiuojamąją kelio dalimi, kaip ir motorinių dviračių vairuotojams, turėtų būti leidžiama asmenims nuo 14 metų, išklausiusiems mokymo kursus ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – nuo 12 metų, o prižiūrint suaugusiajam – nuo 8 metų. Vairuotojas privalėtų dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba elektrinio paspirtuko priekyje turi degti baltos, o jo gale – raudonos šviesos žibintas. Jeigu važiuojama tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privaloma laikytis abiejų įvardintų saugumo reikalavimų. Suaugusiems asmenims rekomenduojama, o vaikams iki 18 metų amžiaus privaloma dėvėti dviratininko šalmą.

Keliaujant per pėsčiųjų perėją –paspirtuką privalu persivesti.

Atsakingųjų – vienetai

Pasidairius po gatves tenka konstatuoti, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimų, vairuojant elektrinius paspirtukus, laikosi vos vienas kitas eismo dalyvis. Stebint šių transporto priemonių eismą per visą vasarą teko pamatyti tik vieną asmenį iš šimto, kuris ne tik dėvėjo šalmą, bet ir vilkėjo odinius motociklininko drabužius arba ryškiaspalvę liemenę ir buvo įsijungęs priekinius bei galinius paspirtuko žibintus. Tuo tarpu savo vaikams šalmus nuperka tik atsakingi tėvai.

„Taip pat būtina įvesti reikalavimą šiems paspirtukams, kaip ir motoriniams dviračiams, juos registruoti ir turėti valstybinį numerį. Kaip kitaip atsitikus eismo įvykiui policija nustatys asmenį parbloškusį ar avarinę situaciją sukėlusį paspirtuko valdytoją“, - siūlė D. Eiza.

Vairavimo instruktorius Dovydas Eiza įsitikinęs, kad būtina įvesti reikalavimą šiems paspirtukams, kaip ir motoriniams dviračiams, juos registruoti ir turėti valstybinį numerį.

Elektriniais paspirtukais važiuojantys asmenys piktybiškai pažeidžia Kelių eismo taisykles, važiuoja prieš eismą...

kelia grėsmę kitų eismo dalyvių bei savo pačių sveikatai ir saugumui.

vienas procentas šios transporto priemonės vairuotojų laikosi Kelių eismo taisyklių.

Bendruomenės šventė „Vienas kiemas“ suvienijo klaipėdiečius

Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Pempininkų mikrorajone vyko bendruomenės šventė „Vienas kiemas“, kurį surengė Žvejų rūmų kultūros centro Bendruomenės namai. Pasak Bendruomenės namų Kultūrinės veiklos specialistės Linos Papievytės-Krivickienės, Bendruomenės namų kiemas yra tarsi kryžkelė, kuria praeina daug žmonių, o greta esantis parkas – nuostabi erdvė renginiams.

„Pro Bendruomenės namų praeina daug žmonių, o šalia esantis parkas – tai didelė žalia erdvė. Aplinkui gyvena labai įvairūs žmonės – vaikai, paaugliai, vidutinio ir brandaus amžiaus žmonės. Dažnai mes praeiname takeliais nematydami gamtos, vienas kito. Rugsėjo pradžioje jautrečius metus iš eilės surengėme tradicinę šventę „Vienas kiemas“. Rajono gyventojai jau žino ir tikriausiai laukia. Manau, įdomu išeiti į savo kiemą, paklausyti koncerto, pabendrauti. Kvietimą sustoti, pamatyti, kas vyksta šalia mūsų, išgirdo ne tik mūsų bendruomenės namų kolektyvų nariai, bet ir aplinkinių namų gyventojai. Šventės „Vienas kiemas“ metu bendruomenės namų kiemas bei šalia esantis parkas atgijo ir tapo vieta, kuri išjudino iš kasdienybės. Buvo labai įdomu ir smagu!“ - džiaugėsi L. Papievytė-Krivickienė.

Bendruomenės šventėje vyko įvairūs renginiai, užsiėmimai ir koncertai. Buvo surengta vasaros derliaus paroda, kurią paruošė bendrija „Raudonas šermukšnis“ ir choras „Sidabro gija“. Vyko Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos veiklos pristatymas „Žinojimas saugo“. Pareigūnai pristatė tarnybos veiklą, pademonstravo gaisrų ir gelbėjimo techniką, įrangą bei jos galimybes, patarė ir papasakojo, kaip išvengti

nelaimių, apsaugoti namus nuo gaisro. Dailės klubas „Guboja“ organizavo edukacinius užsiėmimus. Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centras pristatė savo veiklą ir suteikė informaciją, kaip gauti pagalbos ir kur kreiptis ištikus nelaimei šeimoje.

Ir, svarbiausia, vyko Pagyvenusių žmonių asociacijos ir Bendruomenės namų meno kolektyvų pasirodymai. Iš viso po Bendruomenės namų stogu veikia net 20 meno kolektyvų ir organizacijų. Visos jos paruošė įvairias programas, kuriose buvo parodytos bendruomenės šventės „Vienas kiemas“ metu.

„Šiais metais, pakvietėm visus kolektyvus pasirodyti naujoje erdvėje – parke pėsčiųjų take. Idėja buvo, kad kiekvienas praeivis sustotų bent kelioms minutėms ir paklausytų atlikėjų, susipažintų su Bendruomenės namų kolektyvais, pasidomėtų, kas čia vyksta ir galbūt įsilietų į bendruomeninę veiklą. Meno mėgėjų kolektyvams tai buvo nemažas iššūkis, nes jiems teko nuo patogios scenos su mikrofonais, apšvietimu ir kita garso technika išeiti į parką ir koncertuoti savo jėgomis. Bet jie puikiai susitvarkė, šaunuoliai“,džiaugėsi L. Papievytė-Krivickienė.

Šventėje dalyvavo Europos šokių

kolektyvas „Klaipėdos zunda“, klubai „Rūta“ ir „Klaipėda“, ansambliai „JūrAinė“, „Laiko spalvos“, „Pajūrio krantai“, „Vakaro žaros“, „Albatrosas“, „Burės“ ir „Savi“, choras „Bočiai“, kapela „Ryto pašvaistė“.

„Mūsų bendruomenės namų kolektyvų veikloje dalyvauja labai daug senjorų. Ši veikla jiems puiki galimybė atitrūkti nuo buities ir įgyvendinti įvairius sumanymus, pabūti kartu, pabendrauti, išmokti ko nors naujo. Iš viso mūsų kolektyvų veikloje dalyvauja beveik 300 klaipėdiečių. Pandemija šiek tiek pristabdė mūsų veiklą, tačiau pasibaigus karantinui mes vėl kviečiame naujus narius dalyvauti mūsų kolektyvų veikloje, aplankyti parodas, edukacijas, koncertus ir renginius, kurie Bendruomenės namuose yra nemokami“, - pasakojo L. Papievytė-Krivickienė. Į naują susibūrimų vietą Žvejų rūmų kultūros centro Bendruomenės namus klaipėdiečiai buvo pakviesti 2014-ųjų pabaigoje. Buvusias A. Rubliovo mokyklos patalpas Klaipėdos miesto savivaldybė suremontavo ir perdavė miesto bendruomenių reikmėms.

Bendruomenės namuose įsikūrė įvairios nevyriausybinės organizacijos, repetuoja mėgėjų meno kolektyvai. Čia vyksta koncertai, šventės, vakaronės bei kiti kultūriniai renginiai, skaitomos paskaitos, eksponuojamos teminės parodos, kartą per mėnesį vyksta šokių vakarai. Bendruomenės namai atviri kiekvieno piliečio iniciatyvai ir saviraiškai pagal poreikius bei pomėgius, įvairioms amžiaus grupėms.

2015-uosius Klaipėdos miesto savivaldybei paskelbus Senjorų metais čia vyko ypač daug senjorams bei žmonėms su negalia skirtų renginių. 2016-aisiais didelio populiarumo sulaukė nauja sveikatingumo programa „Sveika siela ir kūnas“, kviečianti klaipėdiečius domėtis ir skleisti sveikos gyvensenos nuostatas šeimoje ir bendruomenėje.

Nuo 2017 m., bendradarbiaujant su Lietuvos Pensininkų Sąjunga, pradėtos skaityti Klaipėdos Etikos universiteto ir Klaipėdos sveikos gyvensenos mokyklos edukacinės paskaitos.

„Mūsų bendruomenės namų kolektyvų veikloje dalyvauja labai daug senjorų. Ši veikla jiems puiki galimybė atitrūkti nuo buities ir įgyvendinti įvairius sumanymus, pabūti kartu, pabendrauti, išmokti ko nors naujo“, - sakė L. Papievytė-Krivickienė.

vasaros derliaus paroda, kurią paruošė bendrija „Raudonas šermukšnis“ ir choras „Sidabro gija“. Dailės klubas „Guboja“ organizavo edukacinius užsiėmimus. Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centras pristatė savo veiklą ir suteikė informaciją, kaip gauti pagalbos ir kur kreiptis ištikus nelaimei šeimoje.

Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Pempininkų mikrorajone vyko bendruomenės šventė „Vienas kiemas“, kurį surengė Žvejų rūmų kultūros centro Bendruomenės namai.

Šiemet kolektyvai pasirodė naujoje erdvėje – parke pėsčiųjų take, kad kiekvienas praeivis sustotų bent kelioms minutėms ir paklausytų atlikėjų, susipažintų su Bendruomenės namų kolektyvais.

Bendruomenės šventėje vyko įvairūs renginiai, užsiėmimai ir koncertai. Buvo surengta

Aktyvi gyvensena ar telefonas?

Ką renkatės Jūs?

Netaisyklinga laikysena – viena labiausiai paplitusių vaikų ir paauglių sveikatos problemų. Dėl jos medikai linkę kaltinti tėvus, kurie esą leidžia savo vaikams visą dieną praleisti susikūprinus priešais kompiuterio monitorius ar sulinkus maigant telefonų ekranus. Tačiau kai kurie kineziterapeutai nelinkę atsakomybės versti vien tėvams. Problemų priežastys gali būti įvairios.

„Per mažas vaikų aktyvumas, nenoras sportuoti, sėdėjimas susikūprinus, įnikimas į išmaniuosius telefonus ar nešiojamus kompiuterius, netaisyklingas ilgas sėdėjimas, pamokų ar kitų veiklų ruošimas gulint ar netaisyklingai sėdint labai greitai priveda prie šios problemos“, - konstatavo Klaipėdos baseino vadovė Eglė Vaupšaitė.

„Bet neužmirškime, kad net dvejus metus gyvenome karantino sąlygomis, kai vaikai ir mes visi buvome „uždaryti namuose”. Ši aplinkybė lėmė dar didesnį vaikų sėslumą ir fizinio aktyvumo stoką. O nesant pakankamam fiziniam aktyvumui, kūno raumenys nesivysto arba vystosi netolygiai. Tačiau istorija linkusi kartotis: jau pasigirdo kalbų, kad siekiant taupyti energijos išteklius teks „ilginti“ moksleivių atostogas. O ką veikia moksleiviai per atostogas?“,retoriškai klausė Klaipėdos Kineziterapijos ir reabilitacijos klinikos savininkas Jurandas Altuchovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad vaikų ir tėvų laisvalaikis taip pat tapo ne toks aktyvus. O pasivaikščiojimus pakeitė stovėjimas ant elektrinio paspirtuko. Laisvalaikį daugelis mūsų leidžiame prie išmaniųjų įrenginių ekranų, klausantis muzikos ar tiesiog sėdint ant sofos priešais televizorių.

„Kad laikysena būtų taisyklinga, tolygiai ir darniai stiprinti vaiko raumenis bei ugdyti taisyklingą laikyseną kasdienėje veikloje būtina nuo mažens“, – pastebėjo J. Altuchovas.

Pasak jo, taisyklinga kūno laikysena lemia, kad kūnas mažiau vargsta einant, sėdint ar stovint, rašant, skaitant. Dėl taisyklingos laikysenos taisyklingoje padėtyje išlieka ir vidaus organai: širdis, plaučiai, kepenys, skrandis, žarnynas, užtikrinama normali jų veikla. Kai laikysena netaisyklinga, ypač esant krūtinės ląstos ir stuburo deformacijoms, spaudžiami vidaus organai, apsunkinama jų veikla, todėl gali kilti įvairių negalavimų.

„Laiku nepastebėjus, kad vaikui formuojasi netaisyklinga laikysena ilgainiui gali išsivystyti stuburo deformacijos, galinčios sukelti gyvybiškai svarbių organizmo sistemų – virškinimo, kraujotakos –nepakankamumą. Būna, kad net jauname amžiuje vaikus kamuoja lėtinis galvos, kojų, nugaros skausmas, kurių priežastis – ne kas kita, o netaisyklinga laikysena“, – pastebėjo J. Altuchovas.

Specialistai rekomenduoja intensyviuoju stuburo augimo laikotarpiu tikrinti vaikų laikyseną. Besifomuojančių paauglių amžiaus

vaikų laikyseną rekomenduojama tikrinti net kelis kartus per metus. Taip išvengsime rimtų sveikatos problemų dėl netaisyklingos laikysenos ir galėsime diagnozuoti galimus stuburo vystymosi sutrikimus. Kito amžiaus vaikams reikėtų profilaktiškai pasitikrinti ne rečiau kaip kartą per metus. Laikyseną patikrinti gali ir patys tėvai. Tereikia vaiką nurengti iki pusės ir paprašyti basomis atsistoti ant lygaus paviršiaus suglaustomis kojomis.

„Jei pastebime pakumpusius pečius, ar vienas petys aukščiau už

kitą, atsikišusias mentes, jų asimetriją, įdubusią krūtinės ląstą, atsikišusį pilvą – tai signalai, kad laikas susirūpinti vaiko laikysena. Įtarus vaikui netaisyklingą kūno laikyseną, rekomenduojama kreiptis į vaikų gydytoją ortopedą arba kineziterapeutą“, – rekomenduoja J. Altuchovas.

Paplitusi nuomonė, kad bet koks judėjimas ar sportinė veikla teigiamai veikia žmogaus organizmą ir stiprina sveikatą. Tačiau tokiu atveju būna gerai išvystytos kelios fizinės savybės, bet gali būti pažeistas stuburas ir su juo susiję organai: raiščiai, raumenys, kremzlinis audinys. Todėl labai svarbu ne tik suaugusiems, bet ir vaikams sportą derinti su individualiais sveikatos stiprinimo pratimais. Kineziterapijos metu tinkamai parinktais fiziniais pratimais galima sėkmingai pašalinti atsiradusias stuburo ir kitų organų problemas.

„Kuo anksčiau aptinkami laikysenos pakitimai, tuo efektyviau galima juos koreguoti ir greičiau juos ištaisyti. Tai padaryti reikėtų iki 16 metų, kai suauga kaulai ir vėliau ką nors pakeisti yra itin sudėtinga. Dėl to ruošiantis naujiems mokslo metams greta kitų profilaktinių tyrimų rekomenduojama apsilankyti ir pas kineziterapeutą“, – rekomenduoja kineziterapeutas.

Vaikų laikysenos problemos

Klaipėdos baseino vadovė E.

Vaupšaitė taip pat pripažįsta, kad problemas, kurios kyla dėl netaisyklingos laikysenos, pastebimos vis jaunesniame amžiuje.

„Dėl netaisyklingos laikysenos krypsta stuburas. Priežastys visiems žinomos, tačiau į jas žiūrima pro pirštus. Netaisyklingą laikyseną ištaisyti galima, tačiau tai nėra lengvas procesas. Svarbu, kad tuo tikėtų ir užsiimtų visi ir vaikas, ir tėvai, ir mokytojai, ir treneriai, ir kineziterapeutai. Svarbiausia kreiptis į specialistą – kineziterapeutas tikrai įvertins esamą laikysenos padėtį ir skirs specialius pratimus jo korekcijai. Pratimų dėka tam tikri raumenys atpalaiduojami, stiprinami ir ištempiami. Retkarčiais rekomenduojami ir masažai“, - priemones, kurios padeda ištaisyti netaisyklingą laikyseną, vardijo E. Vaupšaitė.

Pasak specialistės, svarbiausia yra pakeisti gyvenimo būdą, kadangi vėl grįžus prie ankstesnių įpročių laikysena vėl gali tapti netaisyklinga, o jos koregavimas taps bevertis. Viena iš pagrindinių veiklų gerinančių laikyseną ir stiprinančių stuburą yra plaukimas.

„Darbe pastebiu, kad vis daugiau tėvų renkasi plaukimą, kaip vieną iš priežasčių pagerinti vaiko taisyklingą laikyseną. Tačiau norint tai padaryti, reikia išmokti plaukti taisyklingai. Todėl labai svarbu, vaiką motyvuoti ne tik treneriui, bet ir tėvams. Plaukimas stiprina vaikų fizines savybes. Plaukimas naudingas ne tik stuburui, nauda visam kūnui, širdžiai, plaučiams, koordinacijai, ištvermei ir labai maža tikimybė traumoms. Atliekant plaukimo judesius, raumenys dirba, tačiau stu-

„Net dvejus metus gyvenome karantino sąlygomis, kai vaikai ir mes visi buvome „uždaryti namuose”. Ši aplinkybė lėmė dar didesnį vaikų sėslumą ir fizinio aktyvumo stoką. O nesant pakankamam fiziniam aktyvumui, kūno raumenys nesivysto arba vystosi netolygiai“,priminė Klaipėdos Kineziterapijos ir reabilitacijos klinikos savininkas Jurandas Altuchovas.

buro slanksteliai apkraunami labai minimaliai, stuburas atsipalaiduoja kaip nesvarumo būsenoje. Raumenims sutvirtėjus, jie apsaugo stuburą, nes visas kūno svoris pasiskirsto ne tik ant stuburo kaulo dalies, bet ir ant sutvirtėjusių raumenų“, - konstatuoja E. Vaupšaitė.

Svarbiausia laikysenos ir stuburo problemas pastebėti ir neignoruoti, o su dideliu noru ir dar didesniu darbu viskas yra ištaisoma. Tėvai būtinai turi rodyti pavyzdį vaiko fiziniam aktyvumui skatinti. Viskas prasideda nuo artimiausių žmonių. Aktyvūs tėvai – aktyvūs vaikai!

Būtina judėti

Fizinio aktyvumo stoka buvo pripažinta vienu pagrindinių mirtingumo rizikos veiksnių pasaulyje ir vienu iš veiksnių, didinančių antsvorio ir nutukimo atvejų skaičių.

Gausūs moksliniai tyrimai neginčijamai įrodė, kad reguliarus fizinis aktyvumas turi platų poveikio diapazoną ir tiesiogiai teigiamai veikia kaulų ir raumenų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemas, palaiko būtiną energijos apykaitos balansą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius (pirminę arterinę hipertenziją, mažina padidintą gliukozės kiekį ir padidėjusį didelio tankio lipidų cholesterolio bei trigliceridų kiekį kraujyje), didina kaulų tankį ir mineralizaciją, gerina nervų sistemos veiklą, teigiamai veikia imuninės sistemos veiklą ir t. t.

mažina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius didina kaulų tankį ir mineralizaciją, gerina nervų sistemos veiklą, teigiamai veikia imuninės sistemos veiklą ir t. t.

Taigi, ši pigi, efektyvi, prieinama ir labai išsamiai pasaulyje ištyrinėta ligų prevencijos ir sveikatos stiprinimo priemonė Lietuvoje turėtų būti taikoma daug plačiau ir efektyviau.

Gausūs moksliniai tyrimai neginčijamai įrodė, kad reguliarus fizinis aktyvumas turi platų poveikio diapazoną ir tiesiogiai teigiamai veikia kaulų ir raumenų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemas, palaiko būtiną energijos apykaitos balansą,

Pasak Eglės Vaupšaitės, viena iš pagrindinių veiklų gerinančių laikyseną ir stiprinančių stuburą yra plaukimas.

Vertikaliai: Horizontaliai: Baras. Obuoliukas. Trio. Spragės. Tango. „Nasa“. Baik. Anat. Ūsas. Samana. Agnė. Sipaitis. Talis. Uganda. Kara. Vatai. Talinas. Lietum. Ikas. Luknė. Jėgos. Asana. Amata. Indrė. Ošas. Žali. Nisa.

Saab. Stryp. Aukakalnis. Margučiai. Ringas. Mano. Plova. Garankštis. Pasėliai. Aguona. Isetė. Matau. Asilai. Klijai. Kaliausės. Ožena. Minsk. Gaišatis. Sand. Neon. Alus. Tarmė. Sausimas. Rasė.

Atsakymas: Plaukia keltu.

Sudoku: 467293158. 523817496. 198564327. 274639815. 635182749. 819475632. 946751283. 752348961. 381926574.

„Mūsų miestas” leidėjas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Gedimino pr. 28 LT-01104.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąskaitos. Užsakymo Nr. 1832441. Tiražas 10 000 egz. Spausdino „Polska Press Sp. z o. o. oddziaI Poligrafia”