Issuu

LVŽS Jonavos skyriaus 2023 m. Savivaldybės tarybos rinkimų programa „KARTU MES GALIME GERIAU!“

Suformuosime kompetentingą savivaldybės administracijos komandą.

Užtikrinsime vietos gyventojų poreikius atitinkančio savivaldybės biudžeto sudarymą ir tvirtinimo skaidrumą.

Bendruomenės deleguotus atstovus įtrauksime į savivaldybės įmonių valdymo organus.

Skatinsime jaunas šeimas gyventi mūsų rajone, palaipsniui pereisime prie nemokomų vaikų darželių ir prailgintų dienos grupių mokyklose pradinių klasių mokiniams.

Garantuosime greitą ir kokybišką sveikatos paslaugų gavimą. Išlaikysime ambulatorijas seniūnijose.

Subalansuosime lėšų, skiriamų kelių priežiūrai tarp miesto ir kaimo, paskirstymą. Sutvarkysime privažiavimo kelius į sodininkų bendrijas. Plėsime programą

perimti savivaldybės žinion sodininkų bendrijų vidaus kelius. Stabdysime rajono kultūros politikoje įsivyraujantį fasadinės ir parodomosios kultūros kultą, praplečiant kultūros turinio formas kaip žmogaus vidinio pasaulio pamatinių vertybių formavimo pagrindą, etnokultūros, tradicijų ir paveldo tęstinį puoselėjimą.

Skatinsime investicijas verslui rajone: baigiant steigti laisvą ekonominę zoną (LEZ), suformuojant sklypus su visa reikiama infrastruktūra bei skelbiant tarptautinius aukcionus.

Rūpinsimės, kad jaunoji jonaviečių karta augtų sveika ir valgytų visavertį maistą. Grąžinsime mokyklų valgyklose maisto ruošimą pačių mokyklų žiniai.

Sukursime municipalinio būsto programą gydytojams, mokytojams ir kitiems savivaldybei reikalingų profesijų specialistams.

Savivaldybė – tai, pirmiausia, joje gyvenantys žmonės

Gintaras Stašionis

Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Dirbant rajono savivaldybės taryboje ir dar esant opozicijoje dabartinei valdančiajai daugumai yra tiesiog prievolė stebėti dabartinę daugumą, atskleisti negeroves ir išryškinti problemas, su kuriomis susiduria mūsų rajonas.

GINTARAS STAŠIONIS

Kandidatas į Jonavos merus.

Negalime vien tamsiomis spalvomis piešti mūsų visų čia gyvenimą, bet gražias ir šviesias spalvas jums pateiks dabartinė rajono vadovybė. Neginčiju, jų yra, ir tikrai turime, kuo didžiuotis. galbūt naiviai tikiu, kad dabartinė tarybos dauguma linki mums visiems sėkmės.

Švietimo padangės pragiedruliai ir sutemos

Arūnas Rimkus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į savivaldybės tarybą

Nieko keisto, kad matau kitaip procesus, vykstančius mūsuose. Turime rūpesčių ir paprastais sprendimais jų neišspręsim. Ir problemos, su kuriomis susiduriame, vis gilėja. Tai matosi ir plika akimi ir tiksliai visa tai įvardinta savivaldybės strateginiame veiklos plane iki 2027 metų. Jame pateikta savivaldybės stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė. Būdamas opozicijos atstovu, galiu sutirštinti spalvas, todėl pateikiu tikslias citatas iš

šio plano:

Sparčiau nei šalyje ir apskrityje mažėjantis gyventojų skaičius; Mažėjanti vaikų dalis bendroje gyventojų skaičiaus struktūroje; Mažesnė nei šalies ir apskrities darbingo amžiaus gyventojų dalis; Tęsinys 2 psl. >

Vis nepamirštu kažkada dar laikraščio „Dialogas“ paraštėje perskaityto anekdoto apie auksinę žuvelę ir pedagogą... Pagautos žuvelės pedagogas prašęs nutiesti tiltą iš Europos į Ameriką, kad šis galėtų su mokiniais dviračiais nudumti į svajonių šalį, bet ši, visais įmanomais būdais išsisukinėdama, paprašė pedagogo sugalvoti kitą norą. Tuomet pedagogas paprašė padėti suprasti švietimo reformą su auditų, savianalizių, ataskaitų, projektų ir ministerijos paskirties praktinę naudą. Žuvelė, ilgai mąsčiusi ir dūsavusi, vis tik pasirinko statyti tiltą...

pedagogai bendrauja su įvairių pasaulio šalių atstovais. O kaip su švietimo sistemos problemomis? Keitėsi vyriausybės, švietimo, sporto, mokslo ministrai, tačiau esminės pertvarkos ir proveržio, sakysite, po šitiek reformos metų, nesimato. Neatsiranda švietimo lyderio, kuris perkirstų Gordijaus mazgą. Tačiau objektyviau pažvelgus į šią sritį, negalima nematyti ir teigiamos kaitos. Ko gero, ne viskas juodo liūno klampynėje. Praūžė ir tebesitęsia švietimo įstaigų vidaus ir išorės renovacijos – šiltos, jaukios, modernios erdvės, suremontuoti aikštynai, salės, įrengtos laboratorijos ir amfiteatro klasės atveria didesnes galimybes siekti ugdymo(si) kokybės ir geresnių rezultatų.

Taigi XXI a. įsibėgėjo ir tiesioginiais IT „tiltais“ mokiniai ir Tęsinys 2 psl. >

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys | Jonava | 2023 m. vasaris KARTU MES GALIME GERIAU Partijos Nr. rinkimuose 12

Sąrašo Nr. 2

Savivaldybė – tai, pirmiausia, joje gyvenantys žmonės

< Pradžia 1 psl.

Neigiamas ir blogėjantis natūralus gyventojų kaitos rodiklis; Mažėjantis laisvų darbo vietų skaičius.

Iš šių išvardintų bėdų formuojasi kitos, kuriomis jus nevarginsiu.

KyLa hamLetišKas

KLausimas - Ką daryti?

Dabartinė rajono vadovybė Jonavą pristato kaip gražėjantį miestą: dviračių takai, gatvės (tas jų siaurinimas man nėra visiškai suprantamas, bet taip jie mato mūsų miestą), parkai, skverai, naujas baseinas. Tai daroma naudojantis europinių fondų pagalba. Puiku.

Ne be reikalo sakoma: lazda turi du galus. Visa tai išlaikyti ir prižiūrėti teks mums visiems, o tų, kurie vaikščios takais, važinės gatvėmis ir maudysis baseine, vis mažėja.

Kelia nuostabą mūsų rajono savivaldybės taryboje priimami sprendimai. Jais nebandoma spręsti minėtų iššūkių, atvirkščiai, mano nuomone, - problemos tik gilinamos.

Mano manymu, priežasčių esmė - tai klaidingas požiūris į mokesčius. Dabartinės vadovybės požiūriu mokesčių pagrin-

dinė funkcija - pajamos į rajono biudžetą. Jei kurioje nors respublikos savivaldybėje mokesčiai didesni, tai pagrindinis argumentas juos didinti ir čia.

Bandymas paaiškinti, kas rašoma visuose ekonomikos vadovėliuose, kad viena pagrindinių mokesčių funkcijų yra valdyti procesus, tai yra nukreipti juos tinkama linkme, nebuvo išgirsti. Dar smagiau: buvau išvadintas komunistu. Jeigu jau taip suprantamas komunizmas,tai - ką gi.

Pora e P izodų iš

ra J ono saviva L dybės tarybos darbo

Praėjusios kadencijos taryba buvo priėmusi gerą sprendimą. Tėveliai, kurių vaikučiai lankė paailgintas grupes mokyklose, mokėjo simbolinį 6 eurų mokestį. Norinčių tėvų, kad jų vaikai (pradinių klasių) lankytų šias grupes, padaugėjo. Rajono vadovybė siūlo saliamonišką sprendimą - kelti jį iki 30 eurų. Argumentas - kitose savivaldybėse jis didesnis.

Jų argumentus girdėti buvo skaudu. Tai neteisnga. Paruošiau siūlymą, kad tai tėveliams būtų nemokama. Precedentas yra,

būtume ne pirma respublikoje savivaldybė, kur ši paslauga nemokoma, kur visos išlaidos dengiamos rajono biudžeto lėšomis.

Argumentai mūsų paprasti. Investuoji 30 eurų, gauni 100 eurų. Kaip tai įmanoma? Mamai ar tėčiui sudarome sąlygas dirbti ir užsidirbti, jų sumokamas pajamų mokestis ir yra tie 100 eurų. Dar turime išvestines naudas. Žmogus grįžta į darbo rinką, šeimos finansinė padėtis gerėja, sumažėja pašalpų poreikis. Teisybės dėlei, pastangos davė vaisių, nors ir nedidelį. Mokestis patvirtintas apie 20 eurų.

Viskas turi būti subalansuota. Jei nebus kam vaikščioti tais takais, tai kam tie takai...

Kitas e P izodas iš mūsų gyvenimo Infrastruktūros mokestis. Trūkt už vadžių - vėl iš pradžių. Kokia jo paskirtis? Rajono vadovybė mato jį kaip papildomą pajamų šaltinį, kuriuo galėsim papildomai finansuoti mūsų infrastruktūrinius projektus. Ir čia, kaip visada, tikrai esam tarp lyderių respublikoje pagal jo dydį. Aš matau visai kitą jo paskirtį. Tai instrumentas valdyti procesus mūsų savivaldy-

bės teritorijoje. Turime numatyti teritorijas, kuriose būtų vystoma gyvenamųjų namų statybos plėtra, o šiose teritorijose infrastruktūros mokestis turėtų būti tik simbolinis. Žmonės, kurie statosi namus mūsų savivaldybėje, yra didžiausias mūsų turtas. Investicija į juos yra pati greičiausiai atsiperkanti. Skaičiavimas paprastas. Šeima statanti namą yra labai motyvuota dirbti ir užsidirbti, nes procesas brangus ir ne vienos dienos. Tokios šeimos mėnesio uždarbis, jau minimaliais skaičiavimais, bus didesnis nei 2500 eurų. Metinis pajamų mokestis bus apie 3000 eurų. Kaip žinia, pagrindinis rajono biudžeto šaltinis yra gyventojų pajamų mokestis. Replikavau, kad tokioms šeimoms reikia primokėti, ir tai turėtų prasmės. Europos mastu nebūtume pirmi. Italijoje, Graikijoje, Vokietijoje yra miestai, kurie moka subsidijas tiems, kurie keliasi į šiuos miestus gyventi.

Investicija į žmogų, į žmogiškuosius išteklius - dabar madinga. Visa tai galima prilyginti sniego gniūžtės efektui. Žinoma, nepaėmęs į rankas sniego gniūžtės, sniego senio nenulipdysi. Tam skyrę pinigų, gautume tiesioginę grąžą. Tai turėtų ir daug papildomų bonusų: plėstųsi sąlygos kurtis verslams teritorijoje, daugėtų vaikų mūsų mokyklose, galų gale, didėtų rajono biudžeto pajamos, kas mažintų spaudimą išlaikyti savivaldybės infrastruktūros objektus.

Viskas turi būti subalansuota. Jei nebus kam vaikščioti tais takais, tai kam tie takai, žmonės nesikurs, jei nebus sudaromos sąlygos dirbti ir užsidirbti.

Klausimas - kodėl tai nedaroma? Investuoti į žmogų - ilgalaikis procesas. Reikia būti kantriems. Šioje vietoje aš matau paralelę su vaismedžiu: jį pasodinti - tik pati pradžia, kad užderėtų vaisiai, reikia laiko. O įrengei taką ar sutvarkei parką - gali iš karto kirpti juostas, fotografuotis - ir visi tai matys.

Galų gale, išlaikyti pusiausvyrą yra menas. Tad būkime kantrūs ir užsispyrę siekdami šios pusiausvyros…

Švietimo padangės pragiedruliai ir sutemos

< Pradžia 1 psl.

Didžiulės pinigų sumos skiriamos naujausiems vadovėliams, pratyboms ir pedagogų kvalifikacijai, vykdomoms akcijoms, prevencinėms programoms, tik ,, deja“ naudos procentas ne visada aukštas. Džiugina gabių ir talentingų mokinių pasiekimai tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose. Ir tėvai, rodos, aktyviau įsijungia į švietimo įstaigų bendruomenių veiklą, ir mokinių savivaldos rezultatai akivaizdūs, tačiau grandinė mokiniai – pedagogai – tėvai vis dažniau, kaip pastebiu, trūkinėjanti, nes povandeninių srovių ir problemų kol kas jokia auksinė žuvelė nesuvaldo. Kodėl? Ogi todėl, kad greičio amžiuje pamintas paprasčiausias žmogiškumo faktorius – po privalomo karantino dar labiau susvetimėjusios ir sumaterialėjusios visuomenės atspindys ugdymo įstaigose neleidžia pakelti nei mokytojo prestižo, nei į mokinį pažvelgti kaip į savo vaiką, o tėvai, dažnai negalėdami patys teigiamai paveikti savo vaikų, ugdymo įstaigos atžvilgiu užima puolimo poziciją. Žinoma, nesmagu, matant užburto rato įvaizdį, bet, kita vertus, juk pripažinta, kad rato forma yra tobuliausia iš visų formų. Na, o kadangi daug metų pačiam teko suktis tame rate, tai galiu teigti, kad gerovės perteklius ne visus ugdytinius veikia teigiamai.

Tarp kai kurių mokinių įsigalėjusi nuomonė, kad mažiausiomis mokymosi pastangomis būtina išsireikalauti jiems palankiausio rezultato, siekiamo įvairiais būdais – ne išimtis ir dalies mokinių provokuojantys veiksmai, filmavimai, garso įrašai, įžeidžiančios replikos per pamokas... Mokinių vėlavimas į pamokas, jų nelankymas tapo įprastu reiškiniu.

Vyresniųjų klasių mokiniai dirba kavinėse, teikia kosmetologų paslaugas, lanko vairavimo kursus, ilsisi egzotinėse salose... – ir visa tai vyksta ugdymo metu. Nei mokinių elgesio taisyklės, nei sutarčių pasirašymas, nei įkurtų komisijų posėdžiai neduoda tokio rezultato, kokio tikimasi. Gaila, kad nesiremiama dalies Europos mokyklų pavyzdžiais dėl mokinių vėlavimo, pamokų praleidinėjimo be priežasties, mobiliųjų telefonų (ne)turėjimo tvarkos.

Juk pamokos eiga labai dažnai trikdoma ir laikas skiriamas pastaboms dėl netinkamo mokinių elgesio. Pusmečių ir egzaminų rezultatų suvestines išvydę, stebisi ir piktinasi visos švietimo sistemos grandinės atstovai, bet būtent tuomet labiausiai praregi supermamytės ir tėčiai, mokantys greitai suburti aplink save tėvus – bendraminčius ir griebtis kardinalių sprendimų - „nuversti“ mokytoją, „skriaudžiantį“ jų vaikus. Mokyklos vadovai – kaip laidininkai – visas grandis turi

suprasti, nuraminti, paguosti, „užgesinti“ konfliktą, tiesa, apsukriai „šokti viliotinį“ prieš būsimus mokinius ir jaunus pedagogus, žadėdami „aukso kalnus“. Reikia pripažinti, kad dar viena svarbi problema – smukęs mokytojo profesijos prestižas. Pedagogo profesija tapo nepopuliari: uždarytos aukštosios mokyklos, kurios ruošė būsimus pedagogus, studijas renkasi itin mažai gabių abiturientų, neturinčių motyvacijos, o ir baigę, dirbti eina į ugdymo įstaigas tik vienetai, kurie po kelerių metų visam laikui užveria mokyklos duris. O vyrai mokykloje – tikra retenybė. Jau kelerius metus mokyklų vadovai, ne tik regionuose, bet ir didmiesčiuose priversti spręsti esamų mokytojų išlaikymo problemą bei ieškoti galimybių, kaip užpildyti trūkstamų mokytojų darbo vietas. Įvairios mokytojų prestižo didinimo ir jaunų pedagogų pritraukimo į ugdymo įstaigas priemonės: savivaldybių biudžeto lėšos, valstybės tikslinės dotacijos ir netgi rėmėjų lėšos nepritraukia naujų specialistų. Ugdymo kokybė. Nei mokyklų vidaus auditai, nei ministerijos išorės auditai, nei aktyviųjų metodų ir skaitmeninių mokymo priemonių įvairovė nepagerino pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, valstybinių brandos egzaminų rezultatų, „neblizga“ ir Lietuvos mokslei-

vių rezultatų tarptautinių tyrimų suvestinės. Aukštesnės ugdymo kokybės neatnešė ir mokyklų struktūros pertvarka. Taip, mažėjant mokinių skaičiui, ypač kaime, siekiant racionaliau paskirstyti lėšas, uždarytos kaimo mokyklos. Ir miesto vidurinių mokyklų prievartinis vertimas pagrindinėmis mokyklomis ir gimnazijų atskyrimas davė daugiau žalos nei naudos. Ugdymo įstaigose, kuriose mokėsi

5-12 klasių mokiniai, pedagogai jautė didesnę atsakomybę už tarpinius ir galutinius ugdymo(si) rezultatus, neprarasdami kompetencijų. Dabartinė situacija verčia ieškoti kaltų dėl valstybinių egzaminų rezultatų kreivės smukimo žemyn tarp tėvų, pedagogų, NEC, vadovėlių autorių, programų sudarytojų ir kt. Viltinga perspektyva lieka mąstant apie atnaujintų ugdymo programų įgyvendinimą. Taigi švietimo problemų nemažai, kurias turėtų spręsti naujos kadencijos išrinkti tarybos nariai. Siūlyčiau papildyti Jonavos rajono savivaldybės mokytojų profesijos patrauklumo didinimo ir jaunų pedagogų pritraukimo programą. Švietimo, kultūros ir

ARŪNAS RIMKUS Kandidato Nr. 4

sporto skyriaus darbuotojai, formuodami ugdymo įstaigų vadovų metines veiklos užduotis, turėtų numatyti ugdymo kokybės, valstybinių brandos egzaminų, mokinių lankomumo gerinimo siektinus rezultatus. Naudinga būtų sukurti ugdymo įstaigose pavaduojančių pedagogų tinklą. Žinoma, aktualu aktyviau žiniasklaidoje skleisti švietimo aktualijas, analizuoti problemas, pasiekimus.

2 psl. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Kartu mes galime geriau!

V.Stalioraitis: Kol nebus įteisintos asmeninės atsakomybės, tol neturėsime moralios ir sąžiningos politikos

ištartą žodį ir prisiimtą darbą, buvo ir yra esminis V. Stalioraičio asmenybės bruožas.

Kur jis ir ką jis bedirbtų, atsiliepimai apie Vytautą

tokie patys: nepaprastai sąžiningas, darbštus, kruopštumas toks, kad

iki smulkiausios dalelytės išsiaiškins darbo ar problemos esmę. Tokį

V. Stalioraitį prisimena bendradarbiai iš trumpalaikio darbo UAB „Baldai jums”. Tokį pat prisimena VšĮ Jonavos ligoninės kolektyvas, kai dirbo

ūkio skyriaus vedėju.

VYTAUTAS STALIORAITIS

Kandidato Nr. 6

Aušra Būdaitė

Vytautas Stalioraitis niekada nebuvo politinio gyvenimo stebėtoju iš šalies: aktyvus visuomenininkas nuo jaunystės, prieš keletą metų mūsų rajono gyventojai savo balsais Vytautui buvo patikėję mandatą jų interesams atstovauti Jonavos rajono savivaldybės taryboje. Nuo vaikystės šviesios atminties tėvų, ypač mamos, senosios kartos pedagogės, įskiepytos moralinės vertybės, sąžiningumas, atsakomybė už kiekvieną

Tokį Vytautą daugelis jonaviečių, turėjusių reikalų dėl daugiabučių administravimo, prisimena ir iš jo darbo prieš beveik dešimtmetį UAB

„Jonavos paslaugos”, kai, sėkmingai dirbdamas su tuometine kolektyvo komanda, vadovavo daugiabučių administravimo skyriui.

Toks pat jis ir politikoje: sąžiningas, reiklus sau ir kitiems, besivadovaujantis tomis pačiomis tėvų įskiepytomis vertybėmis.

Todėl Vytautas šiandieniniame politiniame gyvenime pastebi jau įsisenėjančios lėtinės ligos, tampančios chroniška, simptomų. „Kaip gali žmogus būti vienoks darbe, kasdieniniame gyvenime, o politikoje - jau kitoks. Kartais - kurčias, kartais - aklas. Vadinasi, jis veidmainis

sau ir kitiems. O tai jau sąžinės ir moralės reikalai”, - įsitikinęs kandidatas į savivaldą.

„Turbūt pastebėjote, kad gerą dešimtmetį rinkimų šūkiuose, programose vis dažniau ir garsiau skelbiama: daugiau skaidrumo, daugiau atsigręžimų į žmogų, į tikrąsias vertybes, daugiau sąžiningumo, doros ir moralės. Kuo garsiau ir dažniau politikai į savo kalbas lyg razinų į pyragą pribarsto tokių magiškai turėsiančių užburti rinkėjus lozungų, tuo kaskart po kiekvienų rinkimų supranti, kad deklaracijos lieka tik deklaracijomis, lozungai - lozungais. Pasitarnauja kaip jaukas, kaip dūmų uždanga ar rožiniai akiniai ant rinkėjų akių. Ir baigiasi kartu su rinkimų baigtimi. Šiandieninius politikus užvaldžiusi deklaratyvi politika”, - sako V. Stalioraitis. Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato į Jonavos rajono savivaldybės tarybą, morali, sąžininga ir atsakinga politika yra visiškai devalvuota. „Užtektų laikytis Dešimt Dievo įsakymų - net neabejoju, politikos kokybė būtų visai kitokia. Bėda ta, kad daugeliui mūsų ir tikėjimas, ir Dievas - taip pat tik deklaracijos. Ko norėti, prisiminkime, iš bankininko, buvusio rinkimų štabo vadovo į aukščiausiąjį renkamą valstybės postą, lūpų nuskambėjusią frazę, šiandien daugeliui politikų tapusia bene pasiteisinimo aksioma: „Moralė - ne šio pasaulio dimensija”.

Kadangi visada perskaitau tiek partijų, tiek atskirų politikų programas, pastebiu, kad nežabotai vyrauja sąmoningas, kartais net ciniškas melas - įtikinamai žadėti tai, ko rinkėjas labiausiai trokšta girdėti. Net visai nesukant galvos, kieno tai kompetencijų ribose. Iki tokio lygio, kas jau net ne išrinktojo ar, apskritai, žmogaus, o - antgamtinių jėgų valioje. Kodėl taip atsitiko? - Klausia ir atsako Vytautas. - Todėl, kad tai leidome ir leidžiame mes, rinkėjai. Nereikalaujame jokios atsakomybės už pažadus, nereikalaujame žodžio laikymosi. Nereikalaujame jokios moralės, padorumo, sąžinės. Užsimerkiame. Viską staiga užmirštame. Ir vėl lipame ant to paties „makaronais apdrėbto” grėblio. Būkime atviri ir sąžiningi, prie to privedė visų mūsų tokių politikų ir tokios politikos toleravimas, tiek iš rinkėjų pusės, tiek iš pačių politikų - moralės ignoravimas viešojoje politikoje. Skelbiama, kad Lietuvoje belikę tik apie 10 proc. žmonių, mąstančių kritiškai. Kritinis mąstymas mums būtinas šiandien kaip grynas oras.”

Vytautas sako kad įstrigo atmintin pernai perskaitytos eilutės, tiksliai galbūt neatkartosiąs, bet mintis tokia: kol bent dalį žmonių pavyks apkvailinti, išliks politikų, kurie naudosis šia magija, ir jos padedami gaus postus.

„Pažiūrėkime, kuo virtę kandidatų kad ir į savivaldą kai kurie sąrašai. Vyras, žmona, vaikai, giminaičiai. Išeitų, politika - jau net ne šeimos, o ištisų giminių vers-

Ko ieškome: priežasčių ar galimybių?

tus. Tad teko turėti reikalų su savivaldybės darbuotojais, kurie priima sprendimus.

las? Klasiokai, kursiokai, draugai, draugų draugai. Ar ne savų chebrų - be jokio ideologinio pamato ir politinio pamušalo - laisvalaikio pramoga su tam tikromis asmeninėmis ambicijomis ir interesais? Ir minimumas arba jokių reikalavimų sau. Net išsilavinimas nereikalinga”, - aukštąjį inžinerinį išsilavinimą turintis jonavietis, laisvai kalbantis dviem užsienio kalbomis, įsitikinęs, kad politinė kultūra, intelektas ir išsilavinimas net ir rajono politikui yra būtinybė.

Pasak Vytauto Stalioraičio, šiandien kaip niekas pirmiausia reikalinga asmeninė atsakomybė. Visur ir visiems. Politikams. Valdininkams. Pareigūnams. Ir t.t. Pažiūrėkime į kaimynus lenkus. Net vadinamosios žemiausios arba arčiausiai žmonių esančios savivaldos grandies - seniūnijos - seniūnui įteisinta asmeninė atsakomybė. Seniūnas prisiima ir neša absoliučiai visą asmeninę atsakomybę - tiek finansinę, tiek moralinę - už kiekvieną žingsnį ir žodį.

Mūsų Savivaldybės interneto svetainėje galime pasiskaityti Jonavos rajono savivaldybės administracijos etikos kodeksą. Viskas gražu ir puiku. Bet taip pat, ar tik ne deklaracija? Kolektyvinė.

„Kol neįteisinsime asmeninės atsakomybės, tol neturėsime moralios ir sąžiningos politikos“,įsitikinęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Jonavos skyriaus kandidatų sąraše į savivaldą Nr. 6 įrašytas V. Stalioraitis.

Dirbdamas rajono savivaldybės taryboje, atradau sau, kas yra valdininkas, o kas - tarnautojas.

Valdininkas - tai darbuotojas, kuris visada ieškos priežasties norėdamas ko nors nedaryti.

Tarnautojas - tai darbuotojas, kuris visada ieškos galimybių, kaip jums padėti.

Savivaldybėje dirba daug puikių žmonių, kurie yra tikrai geri darbuotojai, t. y. tarnautojai. Bet kaip sako lietuvių liaudies patarlė, šaukštas deguto statinę medaus sugadina. Mūsų „baltuosiuose rūmuose” dirba ir valdininkai. Liūdniausia tai, kad sutikau jų ten, kur yra priimami sprendimai.

Žeimiečių buvau išrinktas Žeimių bendruomenės tarybos pirmininku. Šias pareigas ėjau tiek, kiek leidžia bendruomenės įsta-

tai, ketverius metus. Kadencija baigėsi ir išrinkta nauja pirmininkė. Puikus žmogus, nepabijojęs atsakomybės.

Tai rašau todėl, kadangi bendruomenių pirmininkai - tai savanoriai, kurie aukoja savo laiką, rašo projektus, prisiima atsakomybę už jų įgyvendinimą. Be to, pildo krūvas ataskaitų, skiria tam ir savo asmenines lėšas.

Visuomeninė organizacija

„Žeimių bendruomenė“ per savo gyvavimo laikotarpį miestelio gyvenimui yra atnešusi per šimtą tūkstančių eurų. Tai viešųjų erdvių pritaikymas visuomenės poreikiams, priemonės leisti laisvalaikį suaugusiems ir vaikams, miestelio puošybos elementai, o kur dar vykstančios šventės ir kiti renginiai. Man esant bendruomenės tarybos pirmininku, įgyvendinome devynis projek-

Pavyzdys. Bendruomenė rašo projektą „Viešųjų erdvių pritaikymas visuomenės poreikiams“.

Tam, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra skirtų pinigų, reikia savivaldybės tarpininkavimo rašto, o mes jo negauname. Pasirodo, vis randamos priežastys, kaip mums nepateikti tinkamos rašto. Nepabijojęs isigyti dar papildomų žilų plaukų, einu į savivaldybės administraciją aiškintis. Pagaliau rezultatas. Randama galimybė ir parašomas raštas, kuris tenkina minėta agentūrą.

Projektą įgyvendiname, parašome krūvą ataskaitų - visiems gerai. Visiems gerai, pamirštant apie pirmininkui truputi pagadintus nervus ir padidėjusį skaičių žilų plaukų. Čia istorija su laiminga pabaiga, bet yra ir kitokių.

Ši istorija jau su nelaiminga pabaiga.

Žeimių kaimo bendruomenė įregistruota savivaldybei priklausančiame pastate. Jis parduodamas. Bendruomenė išregistruojama. Visuomeninė organizacija prašo leidimo prisiregistruoti kitu adresu, taip pat savivaldybei priklausančiame pastate. Teko bendrauti su administracijos vadovybe ir aiškinti, kad esam naudos nešėjai visai savivaldybei, gerindami gyvenimo kokybę joje ir jos įvaizdį, bet balsas į dangų nenuėjo. Atsakoma neigiamai.

Manyčiau, visas atsakymas yra šedevras, parodantis nepagarbų požiūrį į mus. Asociacija, neva SENIŪNO PATARIMU, kreipėsi į Turto skyrių su prašymu leisti pakeisti adresą ir vietoj parduoto pastato leisti bendruomenei prisiregistruoti prie savivaldybei priklausančio kito pastato. GRIEŽTAS NE.

Toliau dar geriau: taigi, buveinės paslaugos, kai steigėjas tiek netiki savu kūdikiu, kad bijo jį pas save registruoti, kaina apie

50 Eur metams (normali baimės kaina). Ir neva nėra reikalo savivaldybei dalyvauti ten, kur yra pakankama rinkos pasiūla. Tai keli epizodai, tačiau yra jų daugiau.

Skaitai tokius atsakymus: darosi liūdna ir skaudą širdį. Sėdi valdininkas savo kabinete ir jam nesvarbu, kad žmonės dirba ne savo, o visuomenės poreikiams. Galų gale, sutaupo savivaldybei nemažai lėšų, kurias reikėtų patiems iš biudžeto sąskaitos mokėti. Beje, analogišką valdininko virusą pajutau ir dirbdamas rajono savivaldybės taryboje: jei sprendimas susijęs su kaimo bendruomene, niekas net mūsų neklausia nuomonės, taip reikia ir viskas. Taip lengviau. Dabartinei tarybos daugumai tai tinka, o man susidarė tokia nuomonė, kad to valdiniško viruso užkrato nešėjai ir yra dabartinė tarybos dauguma.

Ar bandysim jį gydyti, rinkimai parodys.

3 psl. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | Kartu mes galime geriau!