Anykščiai – pirmiausia anykštėnams!

Anykščiai –pirmiausia anykštėnams!

Kviečiame balsuoti už sąrašą Nr. 12

Skaitykite 2–3 psl.

Kęstutis Tubis: „Anykščiai gali klestėti, tik reikia dirbti“

Skaitykite 3 psl.

Nustokime priešinti kaimo ir miesto mokyklas

Skaitykite 6 psl.

politika sukurs ir

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Anykščių skyrius eina į rinkimus tikėdamas, kad Anykščių krašte gyventi turi būti gera visų pirma anykštėnams.

Kęstutis Tubis: „Anykščiai gali klestėti, tik reikia dirbti“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Anykščių skyriaus pirmininkas Kęstutis Tubis sako, kad rajonui būtina išnaudoti savo privalumus. Ketverius metus vadovavęs Anykščių savivaldai K. Tubis gerai pažįsta politikos ir valdymo „virtuvę“, o jo padaryti darbai nereikalauja atskiro pristatymo.

– Kaip vertinate šios kadencijos Anykščių rajono tarybos darbą?

– Manau, kad mano vertinimas nedaug skirsis nuo rajono gyventojų vertinimo, juk rajono gyvenimas matomas visiems. Liūdina, kad per 4 metus valdančioji dauguma, turėdama visus instrumentus įvykdyti duotus pažadus rinkėjams, tuo nepasinaudojo. Manau, kad Anykščių rajonas prarado 4 metus, kuriuos galėjo skirti verslo ir paslaugų plėtrai. Matome, kaip Anykščius, net ir tokioje srityje kaip turizmas, vejasi, o kai kur jau ir lenkia gretimi rajonai. Sakykim, paminėčiau Molėtų pavyzdį, kuris vystė turizmą ir kartu plėtojo ūkinį sektorių. Akivaizdu, kad tokiu keliu reiktų žengti ir Anykščiams. Pandemija parodė, kad vien tik turizmo tam, kad rajonas būtų gyvybingas ir patrauklus, nepakanka. Būtinos įmonės, kurios kurtų darbo vietas.

– Ką galėtumėte pasakyti apie praėjusios tarybos valdančiosios daugumos darbo stilių?

– Neatnešė valdančioji dauguma ir naujos žadėtos politinės kultūros. Ko gero, kaip tik demokratijos ženkliai sumažėjo tiek savivaldybėje, tiek taryboje. Pasirinkusi strategiją minimaliai bendrauti su gyventojais rajono savivaldybė jos laikėsi (žinoma, prisidėjo ir pandemija), tik prieš rinkimus, taigi praėjus beveik 4 metams, meras Sigutis Obelevičius ir vicemeras Dainius Žiogelis ėmė rengti susitikimus su gyventojais. Valdančioji dauguma dažnai priimdavo sprendimus ar tardavosi dėl veiklos slaptai nuo opozicijos ir gyventojų, mano nuomone, tai ydinga praktika, kuri nieko gero rajonui nedavė. Atskirai

reiktų paminėti, kai tokius svarbius ir brangiai rajonui kainuojančius projektus kaip dviejų miesto darželių modernizavimas valdantieji be jokių diskusijų ir visuomenės informavimo slaptai rengė pusantrų metų, o rajono tarybos nariai medžiagą gavo likus porai dienų iki balsavimo. Tuo tarpu opozicijos norą suprasti ir parodyti, kas ne taip, dažniausiai „gesindavo“ juokeliais ir pašaipomis.

Toks požiūris į žmones ir patį demokratinį procesą greitai perėjo į personalijas –rajono savivaldybę ir jai priklausančias įstaigas paliko daug savo srities profesionalų, o į jų vietą atėjo dirbti žmonės, turintys partinį „šleifą“. Kaip parodė įvykiai, įstaigų veikla dėl to nepagerėjo, galiausiai toks švaistymasis žmonėmis baigėsi tuo, kad net patarėją meras turėjo atsivilioti iš kitur, o ir dabar savivaldybė nuolat ieško naujų darbuotojų, kas liudija apie ne visai sveiką klimatą savivaldybės administracijoje. Kai kurie naujai atėję darbuotojai neišsilaikydavo nė mėnesio.

– Koks didžiausias, jūsų manymu, pastarųjų metų praradimas Anykščių rajonui?

– Viena, kuo pasižymėjo ši taryba, tai tuo, kad Anykščių rajone praktiškai buvo sunaikintas kaimo mokyklų tinklas. Ką jau kalbėti apie kitus miestelius, jei mokyklos nebeliko net mero Sigučio Obelevičiaus gyvenamojoje vietoje Traupyje. Žinoma, galima teisintis, kad „įstatymai tokie“. Tačiau nė vienas įstatymas nenumato neveiklumo, kurį demonstravo rajono taryba ir savivaldybės administracija. Iš kitos pusės nuolat buvo girdimas valdininkų priekaištas vietos bendruomenėms „duokit

vaikų, tada neuždarysim“. Šiuo atveju reiktų paklausti, o ką rajono valdantieji padarė, ypač kai atsivėrė nuotolinio darbo galimybės, kad tų jaunų šeimų su vaikais Anykščiuose atsirastų? Ir kas dabar daroma, kad būtų išgelbėtos Svėdasų ir Troškūnų gimnazijos? Ar veikia kokia nors programa, kuri pritrauktų jaunas šeimas gyventi į mūsų kraštą? Žinoma, džiugu, kad jaunų žmonių į Anykščių rajoną atvyksta, tačiau tai ne kryptinga veikla ir ne rajono valdžios ir tarybos nuopelnas.

– Savivalda labai priklausoma nuo to, kas yra valdžioje respublikoje.

– Manau, akivaizdu, kad nepasitvirtino modelis, jog valdyti rajoną paprasčiau, jei išrenkami tų partijų atstovai, kurie turi daugumą Seime ir Vyriausybėje. Juk savivaldybės meras ir administracija galėjo eiti į bet kokią ministeriją, nes jas valdo arba konservatoriai, arba liberalai, tartis dėl investicijų, ieškoti sprendimo būdų ir t.t. Tačiau rezultatą matome, nes to neįvyko. Sava valdžia „viršūnėse“ nė kiek nepadėjo Anykščiams –praktiškai visi numatyti vykdyti projektai bus finansuojami išskirtinai iš rajono biudžeto, o investicijos praplaukė pro šalį. Dėl tokios padėties, manau, kaltas yra mūsų valdžios neveiklumas.

Neįvykdytas nė vienas projektas, kuris būtų finansuotas iš Europos Sąjungos ar valstybės biudžeto. Sutinku, kad savivalda yra tęstinis procesas, todėl vienas žmogus negali prisiimti visų nuopelnų, prisiminkim, kad ir Lajų taką arba Tilto gatvės kompleksą Anykščiuose. Vieni pradeda, kiti užbaigia, tačiau ką po savęs paliks šį rajono valdžia? Kažkokius beprasmius mineralinio vandens

gręžinius, viziją apie medinį daugiabutį, kurį kažkada galbūt bus galima statyti (kol kas Lietuvoje to neleidžiama)?

Tai projektai, kurie brangiai kainuos, bet nesukurs jokios pridėtinės vertės, o kaip tik ateityje reikalaus dar daugiau lėšų juos išlaikyti.

– Gyvenimas Anykščiuose netapo lengvesnis gyventojams?

– Atskirai reiktų paminėti, mano nuomone, negrabų savivaldybei priklausančių įmonių darbą. Panaikinus valdybas ir pavedus jas valdyti vienam žmogui, teigiamų pasekmių nematome. Atvirkščiai –tiek šalto vandens, tiek šilumos, tiek šiukšlių išvežimo kainos gyventojams drastiškai išaugo. Tai daro žalą ne tik gyventojams ir verslui, bet atneša ir reputacinę žalą, nes Anykščių rajonas tampa vieta, kur gyventi yra brangu. Ir negalima dėl to kaltinti tik išaugusių energetikos kainų, nes kainos gyventojams buvo keliamos visą kadencijos laikotarpį. Dar svarbu paminėti, kad ir paslaugų kainos, ir kokybės santykis nepalankus

gyventojams. Į mane, kaip tarybos narį, ne kartą kreipėsi gyventojai dėl prastos miesto gatvių priežiūros ir kaimo kelių būklės.

– O ar įmanoma dirbti kitaip?

– Gali atrodyti, kad aš daug kritikuoju, tačiau jau esu dirbęs 4 metus Anykščių meru, todėl gerai suprantu procesus ir jų reikšmę, turiu patirties valdyme ne tik savivaldoje, todėl manau, kad Anykščiai gali būti visai kitokie. Sėkmingi tiek kultūroje, tiek versle, tiek turizme. Reikia ryžtingumo, ūkiško požiūrio ir norėjimo įsiklausyti į žmonių poreikius. Dirbdamas visada laikiausi principo žmogaus problemą spręsti čia ir dabar, neatidėlioti ir nežadėti to, ko negali. Manau, kad savivalda turi būti sąžininga savo žmonių atžvilgiu.

Dėmesys ir pagarba žmogui yra svarbiausia. Dirbant meru, kiekvieną asmenį, kuris į mane kreipdavosi, priimdavau esant galimybėms nedelsiant. Toks buvo mano darbo stilius.

Kęstutis Tubis sako, kad rajonui būtina išnaudoti savo privalumus

Kęstutis Tubis:

„Anykščiai gali klestėti, tik reikia dirbti“

Atkelta iš 2 psl.

Kiekvieno žmogaus prašymus ir pareiškimus išklausydavau neatidėliodamas. Jei buvo objektyviai įmanoma ir teisiškai pagrįsta, besikreipiantis asmuo galėdavo gauti atsakymą iš karto. Tiek aš pats, tiek savivaldybės tarnautojai ir darbuotojai, nepažeidžiant teisės normų ir procedūrų, suteikdavo reikiamą pagalbą ar

administracines paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. 2015 metais pasirinkau veikti Anykščių kraštui ir tai darysiu toliau. Einu į rinkimus su patikima politine jėga LVŽS, puoselėjančia pamatines lietuvių tautos vertybes.

– Kaip pristatytumėt savo rinkimų programą?

– Visos gyvenimo sritys Anykščiuose man rūpi, bet dar labiau rūpi anykštėnai.

Tikiu, kad galime gyventi geriau, negu iki šiol, kad baigsis 4 metus trukusi stagnacija, kad atsigaus tiek miestas, tiek kaimiškos vietovės. Mano svajonė, kad Anykščių niekas negalėtų vadinti provincija. Dirbdami kartu mes galime pasiekti – tvarkytis, gražinti ir keisti savo kraštą. Tikiu anykštėnais, jų sveika nuovoka bei savo krašto ateitimi. – Ačiū už pokalbį.

Jei Jūs patikėsite man savo balsą, pažadu kitokį rajono valdymą:

■ Garantuosiu skaidrią, viešą tiek mero, tiek savivaldybės darbuotojų, tiek savivaldybės įstaigų veiklą.

■ Sprendimai bus efektyvūs, apgalvoti ir racionalūs. Pinigai nebus taškomi beverčiams projektams.

■ Išklausysiu, girdėsiu ir padėsiu.

■ Užtikrinsiu teisės ir padorumo viršenybę prieš partinius ir asmeninius interesus.

■ Savivaldybės ir savivaldybės įmonių vadovų vertinimas tik pagal darbo rezultatus, užtikrinant orų atlyginimą.

■ Reguliariai susitiksiu su gyventojais jų gyvenamojoje vietovėje, spręsiu reikalus iš karto, nedelsdamas.

■ Priimamus sprendimus, kaip ir pirmosios kadencijos metu, derinsiu su bendruomenėmis ir gyventojais.

■ Veiklą orientuosiu į rezultatą, o ne į procesą ir biurokratiją.

■ Tinkamai atstovausiu gyventojus ir rajono interesus valstybinėse institucijose ir ministerijose.

■ Pritrauksiu investuotojus į Anykščių rajoną, kurie sukurs darbo vietų gyventojams.

■ Didinsiu miesto ir gyvenviečių apšvietimą.

■ Pritrauksime jaunų ir kvali kuotų medikų į gydymo įstaigas.

■ Kultūra, menas ir turizmas liks prioritetu Anykščiuose ir harmoningai derės su ūkine veikla ir gamyba.

■ Puoselėsiu ir skatinsiu tradicines lietuviškas vertybes ir patriotiškumą.

■ Savivaldybės, įmonių ir valstybės turtas tarnaus tik gyventojų interesams, o ne privatiems asmenims.

■ Remsiu jaunų šeimų įsikūrimą rajone.

■ Užtikrinsiu švaros ir tvarkos palaikymą mieste ir rajone.

■ Sutvarkysiu apleistus ir avarinius pastatus, kurie darko kraštovaizdį.

■ Socialinės paslaugos bus lengviau prieinamos žmonėms.

■ Laiką skirsiu tiesioginėms mero pareigoms, pagalbai ir tarnystei žmonėms.

Nustokime

kaimo ir miesto mokyklas

priešinti

Dažname mažame miestelyje yra mokinių ugdymo centras – mokykla. Tai ne tik mokykla. Tai kultūros židinys, vienijantis visą miestelio bendruomenę. Didmiestyje gyvenantys žmonės savaitgaliais skuba išvažiuoti iš miesto. Vargina triukšmas, užteršta aplinka. Ne paslaptis, daug jaunų šeimų keliasi gyventi į puikią infrastruktūrą turinčius miestelius. Jie atkreipia dėmesį ir į ugdymo įstaigą. Domisi, ar vaikai galės įgyti vidurinį, pagrindinį išsilavinimą. Mūsų valdžios skubėjimas jungti, uždaryti miestelių mokyklas verčia susimąstyti –ar teisingu keliu einame? Juk ne viskas taip jau puiku ir miestų mokyklose.

Lietuvoje vyko ugningos diskusijos dėl matematikos mokymo lygio (ne tik mažų miestelių mokyklose) bei jos valstybinio egzamino rezultatų. Siekiant pagerinti rezultatus, įvedami privalomi standartizuoti testai 4, 8, 10 klasių mokiniams. Ar tai tikrai pagerins abiturientų rezultatus, ar bus tik dar viena statistika biurokratų stalčiuose? O kur tada individuali mokinio pažanga ir jo asmenybės brendimas?

Dabar vykdoma švietimo reforma numato mokinių skaičiaus klasėje didinimą. Tai neigiamai atsiliepia mokinių rezultatams. Pavyzdžiui, 2001 metais JAV kongresas, siekdamas pagerinti žinių rezultatus, mokinių skaičių klasėje sumažino. Ir tai pasiteisino. Galbūt būtų verta atsižvelgti į kitų šalių patirtį?

Labai ginčytinas ir klausimas, ar mažoje mokykloje ugdymo kokybė yra prastesnė negu didelėje mokykloje. Manau, kaip tik atvirkščiai.

Mažoje mokykloje mokiniai gauna daug daugiau dėmesio ne tik ugdymo proceso metu, bet ir mokyklos bendruomenė dažniausiai tampa kaip šeimos bendruomenė. Ten visi vieni kitus pažįsta, jaučiasi saugiai lyg šeimoje. Nemanau, kad pavežėjimas išgelbės mokymosi kokybę. O jeigu vaikui reikia keltis 6 valandą ryto ir grįžti namo 17 val.? Ir dar, jeigu neturi arbatpinigių arba neįsidėjęs maisto, vaikas visą dieną būna alkanas, kenčia jo sveikata.

Ar mokinys negniuždomas ir psichologiškai?

Nustokime menkinti ir priešinti kaimo mokyklas su miesto mokyklomis, nustokime lyginti visokius statistinius vidurkius, įtraukdami licėjus, kur yra rinktiniai vaikai. Švietimas turi būti prieinamas vienodai visiems: ar tu turi pinigų, ar neturi, ar tu gyveni kaime, ar mieste – visi turi gauti kokybiškas ir prieinamas švietimo paslaugas.

Janina Sereičikienė sako, jog švietimas turi būti prieinamas vienodai visiems.

DAIVA

MEDUTYTĖ 21 22 DANIUS

23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35

JUSTINAS

ŽYMĖJIMO PAVYZDYS TURSA JURGITA SENVAITIENĖ ZIGMANTAS JUKNEVIČIUS PAULIUS ŠIMĖNAS

Mes susibūrėme dalyvauti 2023 metų kovo mėnesio 5 dienos

vyksiančiuose Anykščių r.

savivaldybės tarybos ir mero

rinkimuose, iškeldami

Kęstučio Tubio kandidatūrą į

Anykščių rajono merus

bei suformuodami kandidatų

komandą į Anykščių rajono

2023 m. kovo 5 d.

LIE TUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI ANYKŠČIŲ RA JONO SAVIVALDYBĖ

RINKIMŲ BIULETENIS 12

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄ

PIRMUMO BALSAI

Kitokia politika sukurs ir kitokį gyvenimą

Gydytojas Audrius Vasiliauskas kaip ir buvo „išstumtas“ iš Anykščių, tačiau grįžo, vėl gydo anykštėnus ir žengia į politiką tam, kad ji būtų kitokia. A. Vasiliauskas įsitikinęs, kad tik atmosferoje, kurioje nėra baimės, galima sukurti vietą, kurioje gyventi gera visiems. „Kodėl tai negalėtų būti Anykščiai?“ – retoriškai klausia A. Vasiliauskas.

– Kai dirbote Anykščių ligoninės vadovu, Anykščių ligoninė buvo vienintelė, kuri turėjo teigiamą finansinį rezultatą Panevėžio zonoje. Vadinasi, ligoninė nebūtinai turi veikti nuostolingai?

– Pirmiausia stengiausi susipažinti su ligoninės kolektyvu, pamatyti, kokioje emocinėje atmosferoje jie dirba, nes tai labai svarbu tiek rezultatams, tiek pacientams, kurie patenka į ligoninę. Kai atmosfera gera, tada ir pacientų problemas lengviau spręsti, darbuotojų energija naudojama darbui, o ne intrigoms, santykių aiškinimuisi arba baimei įveikti. Stengiausi darbuotojus motyvuoti, kad kiekvienas besikreipiantis būtų išgirstas, kad žmogus ligoninėje pasijustų, jog pateko į instituciją, kuri pateisina jo lūkesčius. Iš kitos pusės, ieškojau naujų specialistų, pasisekė pritraukti buvusius darbuotojus, kuriuos žmonės gerai vertino: angiochirurgą, kardiologą, urologą ir kitų sričių specialistus. Taip pat ir priėmimo skyrius pasipildė jaunais veidais. Ši aplinkybių visuma ir lėmė, kad Anykščių ligoninė veikė sėkmingai ir nenuostolingai.

– Paradoksalu, tačiau Anykščių rajono valdžia vis dėlto kritiškai žiūrėjo į jūsų darbą ir vis teigė, kad „Vasiliauskas nesusitvarko“.

– Deja, teko patirti nemalonių akimirkų. Priešišką atmosferą pajutau iš karto po rinkimų pasikeitus savivaldybės vadovams ir administracijai. Strate-

ginis įstaigos veiklos planas nebuvo patvirtintas, atmesdavo pateiktą planą, esą jis netinka, o kai jį vėl pateikdavau – vėl atmesdavo, o vėliau nepriimdavo.

Taigi, tai buvo ne strateginio plano kokybės klausimas, o tiesiog išankstinė nuostata. Labai gaila, kad ta neigiama nuostata vis augo ir nepasitikėjimas manimi, nepaisant darbo rezultatų, didėjo. Galiausiai į savivaldybės administraciją kreiptis nebeliko prasmės, nes nei patarimų, nei sprendimų nebuvo siūloma. Prasidėjus pandemijai, savivaldybė ne tik nepadėjo, bet ir savotiškai blokavo ligoninės veiklą, kad ji neveiktų taip, kaip reikėtų – sakykim, laiku neskyrė priemonių, finansinių išteklių. Buvo reikalaujama įkurti ligoninėje karščiavimo kliniką, nenorėjau sutikti, nes, kaip parodė Ukmergės pavyzdys, tai rizikinga, nes įkūrus karščiavimo kliniką susirgimai išplito pačioje ligoninėje, buvo nemažai mirčių, tarp jų – ir gydytojų.

Grįžtant prie karščiavimo klinikos kūrimo, teko naudoti tai, ką turime, nebuvo net rentgeno, teko naudoti tarybinių laikų aparatą. Mano pastangų dėka Ypatingųjų situacijų valdymo komisija skyrė mūsų ligoninei nemokamą modernų rentgeno aparatą.

– Kokiu tikslu tokiu atveju po to, kai palikote darbą ligoninėje, buvo už dešimtis tūkstančių perkamas dar vienas aparatas?

– Tokio neūkiškumo nesuprantu, tai nepateisinama. Nėra ko stebėtis, kad ligoninės fi-

nansinis rodiklis dabar neigiamas. Laikinasis direktorius nesivargino pasidomėti ir manęs pasiklausti.

– Skandalingai nuskambėjo sprendimas nušalinti jus nuo pareigų ligoninėje.

– Spaudimas kurti karščiavimo kliniką nebuvo suprantamas, nes ir Utenos apskrityje dar nebuvo tokių klinikų. Nebuvo ir aiškių reikalavimų, todėl manau, kad savivaldybė tiesiog rado pretekstą parodyti, kaip aš blogai tvarkausi, galiausiai tai virto nušalinimu nuo vadovavimo, o grįžus į pareigas – reikalavimu ir spaudimu savo noru išeiti iš darbo. Beje, nušalinimo nuo vadovavimo metu patyriau labai įdomių momentų, kurių dirbant Vilniuje net neįmanoma įsivaizduoti. Teko kreiptis į Duomenų apsaugos inspekciją, nes laikinasis vadovas Dalis Vaiginas, kuris buvo mero patarėju, man pildant ligonių ligos istorijas tai filmuodavo. Beje, Anykščiuose karščiavimo klinika pasirodė visiškai nereikalinga, kiek žinau, pirmas ligonis atsirado po 7 mėnesių, o iš viso gydyti tik 3 ligoniai.

– Paklausim kaip vilniečio – ar tikėjotės tokių dalykų literatūriniuose Anykščiuose?

– Nesitikėjau, galvojau, jog tokie dalykai galimi ne tikrovėje, o tik kriminalinio detektyvo žanre. Deja, Anykščiai pasirodė ne žalioji, kaip skelbia šūkis, o politinių intrigų viršūnė. Asmeniškai patyriau, kaip gali veikti machinacijos, intrigos, mobingas ir ignoravimas. Politinėje virtuvėje paragavau to,

kas nematoma paprastam žmogui.

– Toks neigiamas politinio gyvenimo pažinimas neatgrasė nuo politinės veiklos?

– Pirmiausia politinė veikla turi būti grindžiama visai kitokiais principais. Todėl ir einu į politiką, kad tokių dalykų Anykščių krašte nebeliktų, kad kitiems netektų išgyventi to, ką teko man patirti. Politika turi būti atvira, skaidri ir sąžininga. Tikiu, kad politika gali būti visai kitokia, kad žmonės galėtų nebijoti pasakyti savo nuomonę, kad galėtų ginti tiesą. Seniai vadovaujuosi Motinos Teresės žodžiais: „Jei jūs koneveiks, keiks ir sulauksite didelio pasipriešinimo, vis tiek nenustokite daryti gerų darbų“.

– Ką numatytumėte padaryti sveikatos apsaugos srityje?

– Augant pragyvenimo, transporto, būsto išlaikymo kaštams, dabartiniu permainų laikotarpiu labai jautria gyventojams sritimi tampa sveikatos paslaugų gavimas rajone. Rajone yra sukurta funkcionuojanti medicinos paslaugų teikimo infrastruktūra, tačiau visai neišnaudojami jos galimi pajėgumai. Sveikatos paslaugų plati gama, manau, yra kiekvieno anykštėno išsvajota siekiamybė. Taigi, kelsiu ar palaikysiu visas iniciatyvas, kad į rajoną atvyktų daugiau įvairių medicinos sričių specialistų, suteiksiančių ne tik ambulatorines, bet ir stacionarines gydomąsias paslaugas. Tai sumažins patekimo pas specialistus eiles, taupys asmens laiką, kelionių lėšas, o svarbiausia –

išvengsime vėlyvos ligų diagnostikos ar gydymo. Bendradarbiaujant su Anykščių rajone esančiomis sveikatos priežiūros įstaigomis, vykdysime eilių patekimo pas specialistus stebėseną ir aktyviai kursime sąlygas greitesniam patekimui pas rajono medicinos specialistus.

– Daug kalbama apie Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos vaidmenį.

– Taip, daug atgarsių įgauna GMP reorganizavimas, sujungiant atskirus GMP vienetus į vieningą sistemą, nors nepaskelbtas vieningas reformos planas, todėl dauguma savivaldybių delsia vykdyti reorganizacijos procedūras. Viena iš mano veiklos sričių taps aktyvi stebėsena bei gyventojų atsiliepimų vertinimo procesas, siekiant išlaikyti nemažėjančias GMP paslaugų apimtis rajone, atsižvelgiant į rajono gyventojų demografinę struktūrą respublikos erdvėje. – Bet juk sveikatos apsaugoje neužtenka veikti tik vietiniame lygyje? Ar matote ga-

limybių kažką kitaip daryti, negu diktuojama iš „viršaus“? – Žinoma, įstatymai priimami Vilniuje. Valstybės mastu kai kurioms gyventojų kategorijoms teikiamų paslaugų įkainiai nedovanotinai maži, kad būtų galima teikti kokybiškas medicinos ir socialines paslaugas. Tai sąlygoja specialistų trūkumą. Inicijuosiu pataisas, kad atsakingos savivaldos institucijos biudžete dalį finansinių resursų nukreiptų jautrių gyventojų grupių paslaugų užtikrinimui.

Palaikysiu visas sveikos gyvensenos iniciatyvas visoms rajono gyventojų grupėms, kuriant geresnį prieinamumą, siekiant geresnės sveikatos, veiklios socialinės integracijos.

Visomis išgalėmis prisidėsiu prie visų veiklų ir iniciatyvų, kuriant šeimai palankią aplinką visuomenėje, pagalbą šeimoms auginančioms vaikus, kolektyvuose kuriant atmosferą, paremtą visavertės šeimos, kaip prigimtinės vaikui, vertybės dvasia. – Ačiū už pokalbį.

Audrius Vasiliauskas: „Einu į politiką, kad kitiems netektų išgyventi to, ką teko man patirti.“

BALSUOKITE UŽ LVŽS SĄRAŠĄ Nr. 12

2023 METŲ SĖJOS KALENDORIUS

Renovacija – neišvengiamas procesas

Anykštėnams Linas Pravilionis pažįstamas kaip žmogus, kuris dirba daugiabučių namų renovacijos srityje. Jo manymu, Anykščių krašto ateities kelias –draugiškas gamtos ir žmogaus sugyvenimas.

– Einate į rinkimus su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kodėl pasirinkote šią politinę jėgą?

– Pats esu, kaip sakoma, „prie žemės ūkio“, man priimtina programa ir vertybės, kuriomis partija vadovaujasi ir už kurias kovoja, tai ir pasirinkau šitą kelią. Esu ūkininkas, bitininkas, mano antras darbas ir hobis tiesiogiai susijęs su gamta. Džiaugiuosi, kad šeimoje sutampa požiūriai, žmona Dovilė taip pat aktyviai domisi gamtosauga ir ekologiška produkcija. Jos iniciatyva įkurta elektroninė parduotuvė „Bitelės ūkis“, kurioje dalinamės savo pagaminta produkcija ir tuo pačiu garsinam Anykščių kraštą.

– Daug kalbama apie tai, kad reikia gyvenimą gerinti gyventojams, tačiau tuo tarsi žmogus supriešinamas su aplinka, kurioje gyvenama.

– Žmonės užmiršta, kad ne tik jie gyvena rajone, bet ir bitės, stirnos, briedžiai ir kiti gyvūnai. Gyvenamoji aplinka, kuri komfortiška žmogui, negali būti tokia, kur nėra vietos bitėms, laukiniams gyvūnams ar medžiams. O žaliasis partijos kursas ir numato tai, kad reikia plėtoti harmoningą žemės ūkio, pramonės sugyvenimą su gyvąja gamta. Turime suprasti, kad gamtos ištekliai nėra begaliniai, todėl žmonės turi išmokti persiorientuoti prie to, kad naudotų atsinaujinančius išteklius ir taip pat ekonomiškai naudotų esamus.

– Ką šiuo požiūriu, jūsų manymu, galima padaryti Anykščių rajone?

– Pirmas dalykas – atnaujinti daugiabučius namus, taip sumažinant šiluminės ir elektros energijos sunaudojimą. Anykščių rajonas šiuo keliu eina jau 9 metai. Tarp Lietuvos savivaldybių pagal daugiabučių renovavimą esame vieni iš lyderių. Tai rodo gyventojų sąmoningumą. Neatmeskim dar ir to, kad renovacija keičia ir estetinį miesto vaizdą, taigi, anykštėnai ima gyventi ne tik taupiau, patogiau, bet ir gražiau. Aš jau šešeri metai dirbu šitoje srityje.

– Kaip daugiabučių renovavimas atrodo kalbant skaičių kalba?

– Iš viso rajone yra 391 daugiabutis namas. 2022 metais

buvo priduota 19 daugiabučių namų, iš viso renovuoti 67 daugiabučiai namai, o jei imant visą rajoną, tai jau 17 procentų daugiabučių yra renovuoti. Daugiausia namų renovuota Anykščių mieste, tačiau į procesą įsijungia ir rajono gyvenvietės. Štai Kavarske priduoti 3 namai, Naujuosiuose Elmininkuose daugiabučio renovacija vyksta, Ažuožeriuose ir Senuosiuose Elmininkuose bus pradėta. Jeigu žiūrėti statistiškai, tarp 60 savivaldybių Anykščių savivaldybė 15 vietoj. O jei imtume tik Anykščių miestą, čia jau renovuota virš 60 procentų daugiabučių.

– Kaip ir visos naujovės, taip ir renovacija, gyventojų priimamos atsargiai. Ar pajutote, kaip keičiasi gyventojų požiūris bėgant laikui?

– Žinoma. Pradžioje, kai gyventojus supažindini su programa, būna visko. Procesas remiasi į nemažus pinigus, todėl išgirdus sumą, neigiamų reakcijų neišvengsi, tačiau jau po namo renovacijos net ir neigiamai nusiteikusių žmonių nuomonė, patyrus naudą ir privalumus, pasikeičia. Tiek geros žinios, tiek blogos sklinda greitai, todėl renovuotų namų gyventojai pataria abejojantiems ir platina geras žinias, tuo padėdami mums.

– Dar vienas iššūkis – po pandemijos kilo statybinių medžiagų ir paslaugų kainos, ar tai nestabdys?

– Kaip matom pagal statistiką, renovacijos procesas demonstruoja stabilumą. Tiesa, pastebim, kad rangos darbų konkursai vyksta sunkiau, nes projektai vykdomi iš anksčiau, o kainos kai pakyla, sunkiau numatytus darbus įvykdyti, reikia kartais perskaičiuoti. Manau, kad renovacija yra neišvengiamas procesas ir jis vyks toliau. Rajone yra daugiau garbingo amžiaus gyventojų, jiems lengviau apsispręsti, nes valstybė moka kompensacijas.

Be to, valstybė dengia 30 procentų statybos darbų, 100 procentų dengia techninę priežiūrą, administravimą ir techninio projekto parengimą. Tai didelis pliusas, nes jei reikėtų už savo lėšas viską daryti, kainos gyventojams išaugtų smarkiai.

O naujame kvietime papildo-

LVŽS 2023 m. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų programa

mai dar 20 procentų skiriama šildymo sistemos priemonei, t.y. nustatytas reikalavimas –ne mažesnė kaip B energinio naudingumo klasė. Ateityje atsiras ir A klasė.

– Ką šis darbas ir daugiabučių renovacijos priežiūra suteikė tau?

– Visų pirma, patirtį. Daug bendravau su įvairiausiais žmonėmis. Kiekvienas gyventojas turi savo nuomonę, įsitikinimus, reikia išmokti derintis. Taip pažinau nemažai anykštėnų, supratau jų poreikius ir požiūrį. Teko pramokti ir savotiškos diplomatijos, išmokau priimti kitokią nuomonę, ieškoti ir rasti sprendimus. Manau, einant į politiką, tai būtina sąlyga, kad politikas nesijaustų viršesnis už paprastą rinkėją ir jį suprastų.

– Ar matote galimybę Anykščių rajonui labiau įsitraukti į ekologijos plėtojimą?

– Anykščiams dar yra kur stiebtis ir yra ko siekti, kad aplinka būtų patogi žmonėms ir tvaresnė. Jei gyventojai patikės man mandatą, rajono taryboje inicijuosiu procesus, reikiamų dokumentų rengimą ir priėmimą, kad rajonas būtų ekologiškesnis. Reikėtų rasti balansą tarp ūkinės veiklos ir gamtos. Mes kažkaip per mažai tausojam gamtą. Sakykim, miškų kirtimas. Rajono tarybai reikėtų atkreipti didesnį dėmesį, kad mūsų miškų neištiktų A. Baranausko aprašyto Anykščių šilelio likimas. Juk medis neužauga per metus. Štai visiškai neapgalvotai iškirsta pakelės alėja nuo Kurklių link Staškūniškio. Viena gražiausių rajono alėjų. Manau, tokių žingsnių reikėtų išvengti ir tausoti rajono žaliąjį turtą, nes medžio vertė – ne tik mediena. Tikiu, kad kartu galime sukurti gražesnius Anykščius. – Ačiū už pokalbį.

LVŽS – gilias istorines šaknis ir tradicijas turinti politinė jėga. Mes puoselėjame tradicinę šeimą, papročius, kultūrą ir kitas pamatines lietuvių Tautos vertybes. Mūsų stiprybė –ištikimybė principams, tradicijoms ir kompetencija. Atiduodami balsą už mūsų kandidatus

Jūs užtikrinate:

■ gyventojų poreikius atitinkančio savivaldybės biudžeto sudarymą ir tvirtinimą, korupcijai – ne, skaidrią, viešą veiklą;

■ bendruomenių deleguotų atstovų įtraukimą į savivaldybės įmonių valdymą;

■ švietimo įstaigų tinklo išsaugojimą bei švietimo kokybės gerinimą;

■ būtinas paslaugas, ekonomiškai pagrįstą jų kainą, kiekvienam bendruomenės nariui saugios kaimynystės, bendruomeniškumo skatinimą;

■ rūpestį kultūros įstaigų infrastruktūra, aprūpinimu, pritaikymu įvairių poreikių turintiems bendruomenės nariams;

■ pagarbą žmogaus sveikatai ir jos saugojimą nuo gyvybės pradžios iki pabaigos;

■ daugiau reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugų, trūkstamų medicinos specialistų pritraukimą, medicinos punktų išlaikymą;

■ Anykščių miesto parko atnaujinimą ir kitų viešųjų erdvių rajone sutvarkymą, vandentiekio, nuotekų tinklų plėtrą;

■ ilgalaikių inovatyvių vietos plėtros strategijų kūrimą verslui, skiriant vietos ekonomikos stiprinimui prioritetinę veiklos kryptį, smulkaus verslo skatinimą, Anykščių turgavietės atnaujinimą, darbo vietų kūrimo skatinimą, ne mažiau kaip keturių turizmo objektų įkūrimą;

■ racionalų įmonių, įstaigų darbą ir veiklos efektyvumą, paslaugų spektro plėtrą;

■ miesto centro apvažiavimo problemos sprendimą, gatvių, kelių remontą ir priežiūrą;

■ pastatų renovaciją, investuotojų paiešką daugiabučiui Anykščiuose statyti.

Linas Pravilionis: „Esu ūkininkas, bitininkas, mano antras darbas ir hobis tiesiogiai susijęs su gamta.“

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. Nr. 23/02/09. Tiražas 4 000. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“.