Įsivaizduok, kad rinkoje yra 5 pieno pakeliai ir iš viso cirkuliuoja 4 eurai. Vadinasi, pieno pakelis kainuos 0,80 euro. Tačiau jeigu pinigų kiekis padidėtų iki 8 eurų, bet pieno pakelių skaičius nepasikeistų, tai vieno pieno pakelio kaina siektų 1,60 euro, t. y. pienas kainuotų dvigubai daugiau. Jei didėja pinigų kiekis, didėja ir prekių arba paslaugų kainos. Ekonomikoje vyksta tokie pat procesai kaip ir šiame paprastame pavyzdyje. Prekių arba paslaugų skaičius negali didėti ir nedidėja taip greitai kaip pinigų, kuriuos spausdina centriniai bankai. Infliacija neigiamai paveikia žmones, kurie taupo ar skolina pinigus kitiems. O laimi tie, kurie yra pasiskolinę. Jeigu pa-
lūkanų norma būna mažesnė nei infliacija, jiems lengviau grąžinti skolą. Kitas susijęs reiškinys yra defliacija. Tai yra atvirkščias procesas infliacijai. Teigiama, kad mažėjant kainoms vyksta defliacija. Defliacija yra piniginių vienetų kiekio sumažėjimas rinkoje. Dėl to pinigų vertė didėja. Už tuos pačius pinigus galima nupirkti daugiau prekių arba paslaugų.
DEFLIÃCIJA (deflation) – pinigų kiekio mažėjimas ir jų vertės didėjimas.
Esant defliacijai laimi tie, kurie yra sutaupę pinigų. Už tą pačią sumą jie gali įsigyti daugiau. Nukenčia tie, kurie yra pasiskolinę, jiems skolą grąžinti tampa sunkiau.
tityk priea m Pa iškinių albant u e es. K varb ias r krąs pasekm fliaciją s kiekio de igų is ir žast iaciją ir cija (pin (mažėji a i fl a j n i fl i ių ir c apie ti, kad in a deflia us prek bili as rb sta sb supr jimas) a a, kokio l net ir škia, didė nulemi os. Todė ja nerei ėl i ) d n mas ugų kai ų infliac ga, nes t a u l e n a s p r e pa proc nomika žmonių ų i l ke . eko ėja kad sumaž oji galia s m o j ka
181