__MAIN_TEXT__
feature-image

Page 1

Žilvinas Šilėnas ir Marija Vyšniauskaitė

EKONOMIKA PER 31 VALANDĄ EKONOMIKOS VADOVĖLIS IX–X KLASĖMS

Vilnius 2019


UDK 33(075.3) Ši27

Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus

Konsultantai: Danutė Bareikienė (Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija) Inga Niuniavaitė (Vilniaus Žirmūnų gimnazija) Edmundas Kvederis (Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, „Smeltės“ progimnazija) Kalbos redaktorė Ona Deveikytė

© Žilvinas Šilėnas, 2015 © Marija Vyšniauskaitė, 2015 © Iliustracijos – Nikas Geisleris, 2015 © Nuotraukos – Ieva Navickaitė, 2015 © Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2015

Interaktyvi mokytojo knyga – www.ekonomikos-vadovelis.lt

ISBN 978-609-8101-20-1


TURINYS IV. VERSLAS 113 Pratarmė. Labas! 4 I. ĮVADAS Į EKONOMIKĄ 5 1. Ekonomikos tyrimo objektas. Kas ta ekonomika? 6 2. Ekonomikos užduotis, galimybės ir ribos. Ką gali ir ko negali ekonomistas patarti banglentininkui? 12

17. Verslas ir verslininkas. Ar tu esi verslininkas? 114 18. Visuomenė ir verslas. Ar verslas naudingas visuomenei? 122 19. Konkurencija. Konkurentai: draugai ar priešai? 127 20. Monopolija. Aš čia vienintelis ir pats geriausias 135 IV. Pasitikrink! 140

3. Ekonomika ir kiti mokslai. Kuo ekonomika skiriasi nuo fizikos? 17

V. VALDŽIA 141

I. Pasitikrink! 24

21. Valdžia ir visuomenė. Kam reikalinga valdžia? 142

II. RINKA 25

22. Ekonomikos srovės ir valdžia. Daugiau ar mažiau valdžios reikia ekonomikai? 149

4. Turtas ir skurdas. Kas Šveicãrijoje skurdas, tas Nigèrijoje turtas 26 5. Alternatyviosios sąnaudos. Istorija apie tai, kaip tu atsisakei būti milijonieriumi 31 6. Mainai. Kaip sąvaržėlę iškeisti į namą? 36 7. Pinigai. Ar 100 000 000 000 000 dolerių yra daug pinigų? 42 8. Pasiūla ir paklausa. Didysis ekonomikos X 49 9. Kaina. Komiksas, brangesnis už namą 57 II. Pasitikrink! 63

III. ASMENINIAI FINANSAI 65 10. Pajamos. Iš kur gauti pinigų? 66 11. Darbas. Darbas žmogų puošia 71 12. Atlyginimas. Kiek kainuoji tu? 75

23. Viešosios prekės ir paslaugos. Viešasis parkas ar viešasis restoranas? 156 24. Mokesčiai. Kuo mokesčiai skiriasi nuo mirties? 161 25. Valstybės biudžetas. Ar valstybės biudžete gali baigtis pinigai? 168 26. Šalies ekonominė būklė. Valstybės sveikata 174 27. Infliacija ir defliacija. Kada krosnis pinigais kūrenti apsimoka ?180 V. Pasitikrink! 186

VI. TARPTAUTINĖS RINKOS 187 28. Tarpvalstybiniai mainai. Kuo ir kodėl olandai mainosi su kinais? 188 29. Šalių specializacija. Jeigu valstybės būtų robinzonai ir penktadieniai 192

13. Asmeninis biudžetas. Valdyk pinigus arba jie valdys tave 80

30. Tarptautinės prekybos ribojimai. Kas atsitinka, kai uždarai savo sienas? 198

14. Gyventojų mokesčiai. Kiek mokesčių sumoki tu? 89

31. Valiutų kursai. Kiek eurų galima nusipirkti už vieną dolerį? O jenų?

15. Taupymas ir kaupimas. Netaupysi – neturėsi 96

204

16. Taupymo ir investavimo praktika. Kaip greičiau susitaupyti? 103

VI. Pasitikrink! 210

III. Pasitikrink! 112

ŽODYNAS 211

3


LABAS! Tavo rankose galimybė ekonomiką perprasti per 31 valandą. Leiskis į ekonominį nuotykį. Neįprastai! Atsakymai slepiasi ne vadovėlyje, bet tavo galvoje! Smagiai! Kartu su tavimi keliaus Karolis, kuriantis mobiliąsias programėles ir dėl to nusprendęs nesimokyti universitete, Gabrielė, visus savo pinigus išleidžianti drabužių parduotuvėse, Bruce‘as Willisas, skriejantis raketa susprogdinti asteroido, ir daug kitų smagių herojų, patenkančių į įvairiausias situacijas. Realiai! Pasiūla ir paklausa ne tik vadovėlio lentelėje, bet ir snieglenčių rinkoje. Naujai! Ekonominė krizė, dolerio kursas, sumažėjęs šešėlis – visa naujausia informacija interneto puslapyje. Naudingai! Svarbiau ne iškalti infliacijos apibrėžtį, bet suprasti, kaip ji paveiks tavo kišenpinigių dydį. Vaizdingai! Keliausi ne tik su tekstais – tau padės ir vaizdo klipai, komiksai bei iliustracijos. Įvairiai! Diskusijos, komandinis darbas, mintiniai eksperimentai, realių ir nerealių situacijų nagrinėjimas, problemų sprendimas, skaičiavimai, rašiniai ir kt. Saugiai! Tau padės mokytojas, kuriam skirtas pagrindinis ekonominio nuotykio žemėlapis – Interaktyvi mokytojo knyga. Grįžęs iš ekonominio nuotykio pastebėsi, kad su ekonomika susiduri kiekviename žingsnyje. Todėl suprasti jos dėsnius – tai būdas pasaulį matyti realiai, aiškiai suvokti save ir kitus. Kritinis mąstymas leis nepaklysti painiose ekonomikos pasaulio gatvėse, o laisvas, ieškantis ir tiriantis žvilgsnis bus puikus ginklas, griaunantis ekonomikos mitus. Nepamirštamo nuotykio su „Ekonomika per 31 valandą“!

4


I. ĮVADAS Į EKONOMIKĄ

5


1. Ekonomikos tyrimo objektas KAS TA EKONOMIKA? Kodėl turėti visko, ko tik užsigeidi ir kada tik užsigeidi, yra sunku? Kodėl neįmanoma lankyti baleto, futbolo, šachmatų, norvegų kalbos pamokų, būti savanoriu gyvūnų prieglaudoje ir vadovauti mokyklos laikraščiui? Kodėl turi rinktis – kinas ir spragėsiai šiandien ar nešiojamasis kompiuteris po kelerių metų?

PASLAUGÀ (service) – nematerialus (neapčiuopiamas) produktas, tenkinantis žmogaus poreikius (pvz., gydymas).

PRẼKĖ (good) – materialus (apčiuopiamas) produktas, tenkinantis žmogaus poreikius (pvz., vaistai).

6

Jeigu gyventum pasaulyje, kuriame visko galėtum gauti tik užsinorėjęs, ekonomikos mokslo nereikėtų. Tačiau burtų lazdelės, nesibaigiančios šokolado upės ir nepailstantys superherojai egzistuoja tik pasakose. Kasdieniame gyvenime susiduriama su nuolatiniu stygiumi. Žmonėms stinga laiko, pinigų ir kitų gėrybių. Para turi 24 val., pinigų kiekis ne tik tavo kišenėje, bet ir bankuose yra ribotas. Ribotas yra ir pieno pakelių skaičius parduotuvių lentynose bei sandėliuose. Ribotame skaičiuje fermų gyvena ribotas skaičius karvių, rupšnojančių ribotą kiekį šieno. Net vieta, kurią užima karvė, yra ribota. Toje pačioje vietoje dvi karvės rupšnoti šieno negalėtų.

KOKS TAS EKONOMINIS PASAULIS? Gyvename ribotų išteklių pasaulyje, todėl nuolat susiduriame su stygiumi ir pasirinkimo būtinybe. Visuomet renkamės tokį dalyką, kuris atrodo vertingesnis nei kitas galimas pasirinkimas. Būtent išteklių stygius ir yra pagrindinė ekonomikos problema, su kuria susiduria pavieniai žmonės, bendruomenės, valstybės ir kiekvienas jų pasirinkimas ribotų išteklių pasaulyje laikytinas ekonomine veikla. Vis dėlto vienas dalykas šiame pasaulyje yra beribis ir žmonėms jo tikrai nestinga – tai norai. Vienų žmonių norai yra paprasti ir kasdieniai – žmonės nori patogios buities. Kiti trokšta užtikrinti turtingą ateitį ne tik sau, bet ir savo anūkams. Yra ir tokių, kurie nori padaryti pasaulį geresnį. Nesvarbu, ar nori naujos sofos, ar taikos pasaulyje. Dėl norų turi stengtis, įvertinti ribotus išteklius ir rinktis tarp alternatyvų.


7


Laikas yra ribotas

KAIP SUDERINTI NERIBOTUS NORUS IR RIBOTAS GALIMYBES?

Gėrybių skaičius yra ribotas

Dėl ribotų išteklių sukelto trūkumo ir jo nesuderinamumo su neribotais norais ir atsirado ekonomikos mokslas. Ekonomikos mokslo užduotis – išspręsti problemą, kaip ribotus išteklius panaudoti neribotiems poreikiams patenkinti.

Vieta yra ribota

RIBÓTI ÌŠTEKLIAI (scarce resources) – gaminant prekes ir teikiant paslaugas naudojami baigtiniai ištekliai. Visi riboti ištekliai yra vadinami ekonominiais ištekliais.

Tai nereiškia, kad ekonomistai žino, ko norėti yra teisingiausia ar kaip gaminti prekes ir teikti paslaugas yra geriausia. Ekonomistai žino, kad ištekliai yra riboti, todėl niekas negali turėti visko, ko nori. Kiekvienas rinkdamasis privalo įvertinti, ar šis pasirinkimas tikrai yra geriausias, siekiant tikslų. Žmonės rinkdamiesi įvertina naudą bei sąnaudas ir tikisi savo poreikius patenkinti mažiausia kaina. Žmogaus pasirinkimai ribotų gėrybių pasaulyje vadinami ekonomine veikla. Žmonės veikia vedami įvairiausių

EKONÒMIKA (economics) – socialinis mokslas, tiriantis žmonių elgseną ir ribotų išteklių panaudojimo būdus, tenkinant neribotus žmonių poreikius.

8

paskatų. Renkasi vienas galimybes ir atmeta kitas. Tenkina vienus norus ir ignoruoja kitus. Ekonomika svarbi ir planuojant eilinės dienos veiklą, ir darbe, priimant strateginius sprendimus, ir valstybės bei pasaulio gyvenime. Ekonomikos mokslas tiria žmonių veiklą ir joje ieško pasikartojimų – dėsnių, kurie leidžia geriau suprasti ir paaiškinti aplinkinį pasaulį. Atsakoma į klausimus, kodėl vienose šalyse žmonės gyvena Žiūrėk puikiai, o kitose badauja, vaizdo kodėl kyla karai, kodėl įrašą mokami mokesčiai, kodėl kai kurios prekės tiek daug kainuoja, kodėl vieni uždirba labai daug, o kiti neturi darbo.

inį konom ae k in d Lav Spręs yčiams, ! ą m r y mąst algyti pus lentę, v d ą ie k r mas, glentę ar tes ar daio ie osn iru pirkti tbolo tren , atlieki ek , e u r f iršk ti ho lanky ažnyčios c us. Nepam inkib sir nuoti s sprendim vertink pa sias Į u iu nomin kliai riboti. is tinkamia s k e t m kad iš imybes. Rin o neribotie l v a a g s mo ones ndinti! priem ams įgyve nor


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Koks yra išvardytų mokslų tyrimo objektas? Mokslas

Tyrimo objektas

a. Psichologija

1. Žmogaus veikla ribotų gėrybių pasaulyje

b. Etika

2. Žmogaus psichika ir jos reiškiniai

c. Fizika

3. Žmonijos praeitis

d. Ekonomika

4. Žmogaus moralė

e. Istorija

5. Materialusis pasaulis ir jo dėsniai

2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Ekonomika – tai skaičiai, formulės, akcijų biržos, skaičiuotuvai ir Excelio lentelės. 2. Pagrindinis ekonomikos tyrimo objektas – pinigai. 3. Pagrindinė ekonomistų užduotis – patarti verslininkams, kaip uždirbti kuo daugiau pelno.

9


3 UŽDUOTIS. Pagrįsk. Kokią veiklą galima vadinti ekonomine, o kokios ne ir kodėl?

Veikla:

Tai ekonominė veikla, nes:

Tai ne ekonominė veikla, nes:

1. Jonas pusryčiams išsikepė kiaušinienės.

2. Į darbą Jonas nusprendė vykti ne automobiliu, bet dviračiu. 3. Papietavęs kavinėje Jonas paliko padavėjai 2 eurus arbatpinigių. 4. Po pietų Jonas darbe nusprendė nusnūsti. 5. Gerai pailsėjęs Jonas sudarė puikų sandorį, atnešiantį įmonei didelį pelną. 6. Naktį Jonas sapnavo, kaip pasaulyje, kuriame nėra laiko, jis maudosi nesibaigiančio šokolado upėse. 4 UŽDUOTIS. Atsakyk į klausimus. 1. Koks buvo tavo seniausias ekonominis sprendimas? 2. Koks buvo tavo naudingiausias ekonominis sprendimas? 3. Koks buvo tavo paskutinis ekonominis sprendimas? 4. Ar gali sprendimai būti ne ekonominiai? Kada? 5. Ar neribotų dalykų pasaulyje kas nors vis tiek būtų ribota? Kas?

KARTU! Pažaiskite idėjų laivus! Žaidimas vyksta poromis, o kad būtų įdomiau susimaišykite – kiekvienas sėdintis

kairėje suolo pusėje tegul pereina į suolą, esantį priešais. Kairėje lapo pusėje surašyk savo atsakymus į 4 užduoties klausimus (tai tavo laivai), o dešinėje slapta surašyk spėjimus, kaip manai, ką į šiuos klausimus atsakė tavo naujasis suolo draugas. Atspėtas draugo atsakymas – nuskandintas laivas ir taškas tau. 5 UŽDUOTIS. Perskaityk tekstą ir išanalizuok situaciją. Pratęsk ekonominius argumentus už ir prieš situacijoje aprašytą žmonių pasirinkimą. Įsivaizduok, į miestą atvyksta labai žymus smuikininkas. Bilietai į jo koncertą, kainavę 35 eurus, išpirkti jau prieš kelis mėnesius. Kadangi koncertas vyks vakare, muzikantas nusprendžia pasivaikščioti miesto gatvėmis. Vienoje autobusų 10


stotelėje jis nutaria išsitraukti smuiką ir sugroti kelis savo kūrinius. Žmonės eina pro šalį skubėdami, užsiėmę savais reikalais ir tik vienas kitas trumpam atsisuka, tačiau greitai nuskuba toliau. Po kelių minučių muzikantas nustoja groti ir grįžta į viešbutį ruoštis savo didžiuliam koncertui. Kaip taip gali būti? Juk jis pasaulinio garso žvaigždė, kodėl žmonės nekreipia dėmesio? Kodėl jie taip brangiai moka už koncertą, o nemokamai neklauso?

Ekonominiai argumentai, PAGRINDŽIANTYS, kad pasiklausyti smuikininko stotelėje būtų protingas ekonominis sprendimas

1. Sutaupytum 15 eurų.

Ekonominiai argumentai, PANEIGIANTYS, kad klausytis smuikininko stotelėje būtų protingas ekonominis sprendimas

1. Sutaupytum 15 minučių.

2.

2.

3.

3.

4.

4.

KARTU! Padiskutuokite! Komandose diskutuokite ir bendru sutarimu suformuluokite 3 stipriausius argumentus:

viena komanda – pagrindžiančius penktoje užduotyje pateiktą praeivių sprendimą, kita komanda – praeivių sprendimą paneigiančius. Surenkite komandų debatus. Pristatykite savo komandos poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus. Išklausykite kitos komandos poziciją. Diskutuokite, siekdami įrodyti savo ir paneigti kitos komandos poziciją. iste Say (1767Ekonomistas Jean Bapt niai nagrinėjo 1832) pirmasis nuodug etodologiją. Jis ekonomikos tyrimo m – tai ne duosuvokė, kad ekonomika saulio duotybių, menų rinkimas, bet pa ikiai ir riboti ištetokių kaip neriboti pore inių pasekmių kliai, įvardijimas ir jų log atskleidimas.

11


2. Ekonomikos užduotis, galimybės ir ribos KĄ GALI IR KO NEGALI EKONOMISTAS PATARTI BANGLENTININKUI? Kur pučia geriausi vėjai ir kyla aukščiausios bangos? Kaip pagauti geriausią bangą ir laimėti banglentininkų varžybas? Kokios spalvos banglentė atneš sėkmę? Ką daryti, kad ateityje taptum profesionaliu banglentininku, o senatvėje galėtum ramiai gyventi iš santaupų? O gal geriau visą dieną gulėti hamake ir gerti kokosų pieną? O gal teisingiau būtų nemokamai treniruoti vaikus? O kas būtų, jei patektum ant banglentininkų žurnalo viršelio, kaip tai paveiktų tavo karjerą? Kaip manai, į kuriuos iš šių klausimų gali atsakyti ekonomistas?

Dažnas, išgirdęs žodį „ekonomika“, tikriausiai iškart įsivaizduoja skaičius, pinigus, formules, akcijų biržas, skaičiuotuvus ir Excelio lenteles, o ekonomistą – kaip verslininką, buhalterį, biržų maklerį, investuotoją arba bent jau ekonomikos mokytoją. Atrodytų, tai, kas rūpi ekonomikai, visiškai nesusiję su realiu gyvenimu. Tai netiesa! Su ekonominiu mąstymu kiekvienas žmogus susiduria kiekviename savo žingsnyje. Šiandien išlipai iš lovos įprastu laiku – ekonominis sprendimas. Pusryčių nusprendei nevalgyti – ekonomika. Į mokyklą važiavai dviračiu – ekonomika. Skaitai šį tekstą – ir vėl ekonomika!

12

EKONOMIKAI RŪPI VISAI NE SKAIČIAI, FORMULĖS IR PINIGAI, BET ŽMONĖS IR JŲ VEIKLA Skaičiai, formulės, statistiniai duomenys, skaičiuotuvai ir Excelio lentelės paprastai tėra pagalbinė priemonė ekonomikos mokslui. Tai padeda geriau suprasti ar išraiškingiau pavaizduoti žmonių veiklą. Tarkime, ekonomistas nori pateikti tyrimą, parodantį, kuris Lietuvõs miestas ekonomiškiausiai tvarkosi, t. y. efektyviausiai panaudoja ribotus išteklius. Šiam rodikliui atskleisti ekonomistas naudoja statistinius duomenis, pavyzdžiui, kiek pinigų miestas išleidžia sniegui valyti. Tam pavaizduoti jis pasitelkia grafiką, lentelę ir skaičius.


Pinigai ekonomikai taip pat rūpi. Kaip žmonių tarpusavio santykių – mainų – priemonė. Pinigai ir jais išreikšta kaina atskleidžia, ko žmonės nori ir kiek už tai gali pasiūlyti mainais. Įprasta ekonomiką sieti su pinigais ir net pinigus laikyti pagrindiniu ekonomikos tyrimo objektu. Tai nėra tiesa. Pinigai, kaip popierėliai, monetos ir elektroninėje erdvėje sklandantys skaičiukai, ekonomikai įdomūs tiek, kiek jie parodo, ką ir kodėl veikia žmonės. KĄ GALI IR KO NEGALI PATARTI EKONOMISTAS? Ekonomistas nesako, kaip elgtis yra teisinga. Ekonomika neapsiima vertinti – teisingiau būtų banglentininkui tris kartus per dieną treniruotis ar gulėti hamake ir gerti kokosų pieną. Visi žmonės elgiasi racionaliai siekdami savo tikslų. Žinoma, ne visos pasirinktos priemonės yra veiksmingos, tačiau tai nereiškia, kad jos neracionalios. Žymus ekonomistas Ludwigas von Misesas pateikia pavyzdį, kaip atskirti racionalumą ir efektyvumą (veiksmingumą). Jis sako, kad prieš šimtus metų gydytojai vėžį gydė tokiomis priemonėmis, kurios šiandienos medicinos yra atmestos. Tačiau tai nereiškia, kad jie elgėsi neracionaliai, jie padarė viską, kas tuo metu buvo įmanoma. Jie pasirinko tuo metu geriausias įmanomas priemones. Žvelgiant šiandienos gydytojų akimis, tos priemonės atrodo neefektyvios, tačiau jos nėra neracionalios.

Dar vienas pavyzdys: Tomas mano, kad jo gyvenimo tikslas – tapti profesionaliu banglentininku. Jis nuolat treniruojasi. O štai jo brolis Matas galvoja, kad žmogaus pašaukimas žemėje – poilsis ir ramybė. Jis kiek įmanoma daugiau laiko skiria tam. Tiek Tomo, tiek Mato elgesys ekonominiu požiūriu yra racionalus. Jie turi tikslus ir pasirenka, jų nuomone, tinkamiausias priemones šiems tikslams siekti. Ekonominis mąstymas gali padėti kiekvienam žmogui bet kurioje kasdienėje situacijoje, kai tenka rinktis ir priimti sprendimus. Žinodamas savo tikslą, galėsi pasirinkti geriausias priemones jam pasiekti. Įvertinsi alternatyvas ir organizuosi ribotus išteklius taip, kad poreikiai būtų patenkinti mažiausia kaina. Ekonomistams rūpi, kaip žmogus veikia, kokie dėsniai galioja žmogui siekiant savo tikslų savo pasirinktomis priemonėmis. Ekonomistams rūpi žmonių elgesio motyvai, t. y. kaip į tam tikras paskatas žmonės yra linkę reaguoti. Pavyzdžiui, jei Havãjuose būtų įvestas specialus mokestis banglenčių savininkams, Tomas ir kiti banglentininkai veikiausiai persikeltų į šalį, kurioje tokio mokesčio nėra. Kiekvienas atvejis unikalus, tačiau pastebėję tam tikrus dėsnius žmonių elgsenoje ekonomistai gali aiškiau suprasti žmones ir atsižvelgdami į tai patarti, kaip efektyviausiai paskirstyti ribotus išteklius siekiant tikslų.

13


Ekonomistas banglentininkui gali patarti, kaip pasidalyti bangomis su draugais. Ką daryti, kad padidintum savo galimybes patekti ant žurnalo viršelio. Ką rinktis šiandien, jei senatvėje nori gyventi turtingai. Deja, ekonomistas negali patarti, kaip tapti laimingam. Ekonomistas negali ir tiksliai

nuspėti ateities, kadangi pasaulis nuolat kinta. Ekonomistas gali remtis dabartimi ir įprastais žmogaus elgesio dėsniais tam, kad spėtų, kokie šiandienos pasirinkimai kokias pasekmes turės ateityje. Šie spėjimai kartais pasitvirtina, tačiau nebūtinai.

os, matik noe t a m o os ėgstu s ir ek „Nem an nepatik Ekonomik afikai i! t m gr todėl skubėk teis rmulės ir i, fo “ Ne mika! ika. Skaičia acijos. ers– log ėra iliustr ūsiu v ika b e t n esmė om tiek a, vis u! Su ekon snyje. ik m o ekon svarb o žing an ta lteriu.“ Ne name sav ekonomim m . Be „Ka kvie uha , nei aulyje inkas u ar b ria kie linink as susidu teklių pas nei menin iš s, ien kiekv ena ribotų arželinuka kė. v d in iny i os pr Visi g psieina ne mų šeimin ik m o na ea ekon save kos n dinius u suvokti in r g inį ti pa iškia aplink upras u padės a ą s is is v k ir a Sten ones ir tai t cipus tį, kitus žm asaulį. p pa

14


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Įvardink tris žodžius, kurie tau siejasi su ekonomika ir paaiškink, kodėl taip manai. 1. ... nes... 2. ... nes... 3. ... nes... 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Menininkams, sportininkams ir namų šeimininkėms ekonomika nereikalinga. 2. Ekonomistas gali nuspėti ateitį. 3. Ekonomistas privalo patarti, kaip elgtis yra teisingiausia.

3 UŽDUOTIS. Ar į pateiktus klausimus gali atsakyti ekonomistas, ar tam reikėtų kito mokslo specialisto? Kokio ir kodėl? Veikla

Kodėl man nuolat liūdna?

Į šį klausimą gali atsakyti

Psichologas

Nes Psichologijos tyrimo objektas – žmogaus vidinė būsena, jausmai ir emocijos.

1. Kaip prancūziškai rašomas žodis „paklausa“? 2. Ko norės pirkėjai 2203 m. rudenį? 15


3. Kiek kainuotų pasistatyti naują rąstinį namą? 4. Kaip pasielgti naudingiau – išleisti kišenpinigius pietums kavinėje šiandien ar sutaupyti ir įsigyti nešiojamąjį kompiuterį po 2 metų? 5. Kokia yra Aukštãdvario apylinkių ekosistema? 6. Naudingiau namą statyti vienam ar darbus pasidalyti? 7. Kada tiksliai kils kita finansų krizė? 8. Koks išteklius yra labiausiai ribotas? 9. Ar ekonomiškai naudinga, kai pinigų dauginimu rūpinasi valdžia? 10. Ar teisinga, kad pinigų dauginimu rūpinasi valdžia? 4 UŽDUOTIS. Perskaityk ir įvertink skirtingas ekonomikos apibrėžtis. Kuri iš apibrėžčių teisingiausia ir kodėl? Kuri mažiausiai teisinga, kodėl? 1. Ekonomika išvertus iš graikų kalbos – οίκος, Oikos „namas“ + νόμος, nomos „dėsniai“. 2. Ekonomika – mokslas apie turtą ir turėjimą (Adam Smith). 3. Pasaulio ekonomika – ne vakarėlis, kuriame kiekvienas atsipjauna gimtadienio torto gabalą. Ji labiau primena vakarėlį, į kurį kiekvienas atsineša savo patiekalą (Bryan Caplan). 4. Ekonomika – mokslas apie individų elgesio rinkoje dėsningumus ir optimalius ribotų išteklių naudojimo būdus, leidžiančius geriausiai tenkinti vartotojų poreikius (Ekonomikos terminų žodynas, 2005). 5. Ekonomika – vienas iš visuomenės mokslų apie gamybą, pasiskirstymą ir turto vartojimą (Idėjų žodynas, 2001). 6. Ekonomika – šalies apibūdinimas bendros ekonominės veiklos ir jos sudedamųjų dalių pagrindu (Ekonomikos terminų žodynas, 1997). 7. Ekonomikai rūpi žmogaus veiksmai, siekiant patenkinti savo norus (Murray N. Rothbard). 8. Ekonomika – ūkinių vienetų, tarpusavyje susijusių gamybiniais, vartojimo, mainų, finansiniais ir kt. ryšiais, sistema (Enciklopedinis žodynas, 1991). A. Teisingiausia apibrėžtis: ... nes... B. Mažiausiai teisinga apibrėžtis: ... nes... 16

ingumo dėsnis Mažėjančio ribinio naud pildomas ekoteigia, kad kiekvienas pa tas bus panaunominio ištekliaus viene žmogaus poreidotas mažiau svarbiam žiui, pirma stiklinė kiui patenkinti. Pavyzd ęs – bus išgerta, vandens, kai esi ištrošk pagirdyti šunį, į antra stikline galėtum ketvirtą skirti trečią pamerkti gėlę, o lėkštei išplauti.


3. Ekonomika ir kiti mokslai

KUO EKONOMIKA SKIRIASI NUO FIZIKOS? Ir fizikas, ir ekonomistas tiria pasaulį, kuriame gyvename. Ir fizikas, ir ekonomistas mano, kad pasaulyje veikia dėsniai. Ir fizikas, ir ekonomistas, aiškindamas pasaulį ir jo dėsnius, į pagalbą pasitelkia istoriją, matematiką, filosofiją. Ir fizikos, ir ekonomikos mokomasi mokykloje. Koks skirtumas tarp šių mokslų? Ir jei visi mokslai taip susiję, kodėl mokykloje nebūtų galima mokytis vieno dalyko? Kokios naudos ekonomika gali gauti iš kitų mokslų?

GAMTOS IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKIRTUMAS Ekonomika yra vienas iš socialinių, o fizika vienas iš gamtos mokslų. Tai yra pagrindinis jų skirtumas. Kuo skiriasi socialinė tikrovė, kurią tiria ekonomistas, nuo gamtinės tikrovės, kurią tiria fizikas? Ekonomisto tiriamoje socialinėje tikrovėje veikia žmonės. Fiziko tiriamoje gamtinėje tikrovėje veikia gamtos dėsniai. Gamtos mokslai nuo socialinių ir skiriasi taip, kaip žmonės skiriasi nuo gamtos. Kaip tavo gyvenimas skiriasi nuo neutrono egzistavimo. Tiek ekonomistas, tiek fizikas siekia suvokti, kaip ir kodėl elgiasi pasaulis. Tik ekonomisto tiriamas pasaulis susideda iš daugybės žmonių, jų veiklos ir tarpusavio santykių. Fiziko pasaulis – tai jėga, energija, masė ir krūvis.

Norint paaiškinti ekonomiką sudėtinga pateikti visa apimančią teoriją. Gamtinį pasaulį galima aprašyti giliau ir nuodugniau. Gamtinius, fizinius kūnus galima ištyrinėti iki smulkiausių dalelių, atrasti galiojančius dėsnius (na, išskyrus kvantinės fizikos sritį). Pavyzdžiui, kūnus veikia žemės traukos jėga, todėl paleista iš oro moneta krinta žemyn. Ekonomikoje tokio tikslaus ir nepaneigiamo dėsnio pateikti neįmanoma. Ekonomikoje veikia skirtingi, mąstantys, norintys ir klystantys žmonės, kurie nuolat keičia ir aplink esantį materialų, gamtinį pasaulį. Pavyzdžiui, davus monetą žmogui, jis gali ją paleisti kristi žemyn, gali įsidėti į taupyklę, gali už ją nusipirkti troleibuso bilietėlį arba atiduoti ją draugui. Gamtiniame pasaulyje, esant toms pačioms aplinkybėms, gaunami tie patys

SOCIÃLINIAI MÓKSLAI (social sciences) – visi mokslai, tiriantys žmonių tarpusavio santykius visuomenėje. Ekonomika, psichologija, sociologija, politologija.

GAMTÕS MÓKSLAI (natural sciences) – visi mokslai, tiriantys materialų gamtinį pasaulį. Fizika, chemija, biologija.

17


rezultatai. Socialiniame pasaulyje, net ir esant identiškoms aplinkybėms, galima gauti visiškai skirtingus rezultatus. Norint patikrinti gamtos mokslų dėsnius, galima taikyti eksperimentą: laboratorijoje sukurti tam tikras sąlygas ir stebėti reiškinio savybes, eigą. Ekonomikos dėsnių neįmanoma paaiškinti eksperimentu. Realaus pasaulio sąlygų neįmanoma atkurti laboratorijoje. Žmonės yra skirtingi, mąstantys ir todėl jų elgesys nenuspėjamas. FIZIKA. Žemė, 5 aukštas, paleista moneta visuomet nukris žemyn. EKONOMIKA. Žemė, 5 aukštas, su žmogui duota moneta gali nutikti bet kas. Pamačius ekonomikos išskirtinumą, labai svarbu pamatyti ir tai, kas ją su kitais mokslais sieja, kuo jie gali būti naudingi ekonomikai. EKONOMIKA IR ARCHEOLOGIJA BEI ISTORIJA Archeologija ir istorija rodo, kad nuo pat atsiradimo žmonės visą laiką keitė gamtoje randamas gėrybes, kad jos geriau atitiktų jų poreikius ir norus. Nuo seniausių laikų žmonės siekė gyventi kuo saugiau ir patogiau. Iš žabų, mamutų kaulų, šiaudų ar ledo luitų jie statydavosi prieglobstį nuo netinkamų oro sąlygų ir žvėrių. Iš palmės lapų, 18

tigro kailių ir gyvačių odos regzdavosi drabužius. Iš akmens ir medžio gamino medžioklės, žvejybos ir gynybos įrankius. O kadangi viską pačiam vienam pasigaminti sudėtinga, jau pagamintomis gėrybėmis žmonės mainydavosi. Istoriniai faktai, paremti archeologiniais tyrinėjimais ir radiniais, ekonomikai labai svarbūs ir šiandien. Tik žinodami, kaip ekonomika vystėsi, kokie ekonominiai sprendimai kokius rezultatus atnešė praeityje, ekonomistai gali kalbėti apie dabartį ir ateities perspektyvas. Pavyzdžiui, istorija rodo, kad tuo metu, kai žmonės viską gamindavosi patys, jokia pažanga nevyko ir žmonės dirbo ne dėl geresnio gyvenimo, bet tam, kad išgyventų. Pradėjus darbais dalytis ir darbo vaisiais mainytis, gyvenimo sąlygos pagerėjo. Tai istorinis faktas, tačiau vien istorijos atpasakojimas nėra ekonomika. EKONOMIKA IR SOCIOLOGIJA Ekonomika siejasi su sociologija, kuri tiria žmonių ir jų grupių santykius. Kiekvienas žmogus priklauso tam tikrai socialinei grupei (moksleivis, bedarbis, draugas, sūnus, sportininkas ir kt.) ir kiekvienas dalyvauja ekonominėje veikloje (perka, parduoda, gauna atlyginimą ir kt.), tačiau ne visi nusimano, kaip tam tikri ekonominiai sprendimai paveiktų tam tikras socialines grupes, nes nežino tų grupių ypatumų. Ekonomistas turi žinoti savybes, kurios būdingos skirtingoms


socialinėms grupėms, kad numatytų, kaip tam tikras ekonominis sprendimas jas paveiks, pavyzdžiui, kaip tai, kad kyla degalų kainos, paveiks ūkininkus, pensininkus, tarptautinio krovinių vežimo kompanijų darbuotojus ir kitus.

kesčių sumažinimas leis steigtis naujoms įmonėms, privilios į šalį naujų verslų, o senoms įmonėms bus lengviau plėsti gamybą ir priimti naujų darbuotojų.

EKONOMIKA IR PSICHOLOGIJA

Ekonomikai svarbi matematika, kuri pasitelkdama logiką nagrinėja apibrėžtas abstrakčias struktūras. Matematine kalba galima užrašyti loginius ekonomikos teiginius, matematika padeda atlikti ekonomikos tyrimus, apdoroti statistinius duomenis.

Ekonomika neignoruoja psichologijos, kuri aprašo žmogų kaip psichinę būtybę. Ekonominiai sprendimai neturi prieštarauti žmogaus prigimčiai ir elgesiui. Atvirkščiai, išmanydami psichologinius niuansus, ekonomistai galės pateikti žmonėms tinkamiausius ekonominės veiklos modelius. Pavyzdžiui, žinodami, kad psichologiškai žmones teigiamai veikia paskatinimai, darbdaviai už gerus pasiekimus darbuotojams skiria premijas, kurios skatina siekti dar geresnių rezultatų. EKONOMIKA IR POLITIKA Ekonomika glaudžiai siejasi su politikos mokslais, kurie aprašo ir vertina visuomenės organizavimo formas. Ekonomistas gali pasakyti, kokią įtaką turės vienas ar kitas politinis sprendimas, kaip jis paveiks žmonių elgesį. Pavyzdžiui, ekonomistas gali pasakyti, kad padidinus mokesčius verslui daugelis įmonių gali bankrutuoti, pasitraukti į ekonomikos šešėlį ar persikelti į šalį, kurioje mokestinė aplinka palankesnė. Ir, atvirkščiai, mo-

EKONOMIKA IR MATEMATIKA

EKONOMIKA IR ETIKA Ekonomika yra susijusi su etika, kuri aprašo ir vertina tiesą ir teisingumą, nes tiek etikai, tiek ekonomikai rūpi žmogus. Tik etikai įdomios pačios žmogiškos vertybės, jų sistema, o Žiūrėk ekonomikai vertybės įdovaizdo mios tiek, kiek jos sąlygoja įrašą žmonių elgesį. Ekonomika nesako, kokios vertybės yra teisingiausios, tik aprašo, kokios jos yra ir kaip veikia ekonominį elgesį.

19


dienį ia kas ič e k las moks ą! ip i nuo a k , nim kirias orijos. ėk e s b v a e y t ik g s t t E Pa vyje! emija nuo is ieštarauja a s u p r r h iasi ta ogijos, o c , istorikai p minančius ir k s i . la os do iol būdus teorij moks nuo b i juos Ne tik ikos, fizika si ir etikos reikia tirt gus tyrimo ie kiria irtin , kaip mat mų. Š i v mate i taip pat s aria dėl to jie taiko sk a r i e št a se ir lygia vyje, nesut ra pr ferencijo yti y e Tačiau ms, fizikai mi tarpusa s s kon a taik s. Juo itie rda ntisa inkų kovo rija imam do, kad e i vieni k Net ir suta v i teo i įro iška ks li n ius. r a v i s k k a i p mo y r a u j a nt i u i , me d i k a t i v i s m a ė n reiškin s v i pirk keti ir ne t i o ks la yzdž as m i svarbūs se. Laimin nime. Pav onės ima imą. O po dą n e i v au žm toj ve iuo Nei ima ų var iagų n ės gy a i ps n s ir jų tarav prieš niuose str visuomen nksmingo ių medžiag šių medž r apsiveri ia e li k s moks jame viso gos yra k guliuoti to r pagrindž ip pat ima a i i a a i e ž t a r č ir pla ikros med pat imasi tyrimai im uomenėje būti vis s gali a . s tam t ldžia taip dicininiai t s a i is a m e ojom sm o šio Va rtoji žiau. etų nauji m mui. Jų va aukštyn k r sūru k norėjo. P i. e p d m čia , ka dyt , kie ganiz lerių aptiko k druskos visai nesū e us or n a i g a r o ie ik us žm tojo t ti mažiau a kaip tik dr l med r o a k v , o ūdy slaik gelis kad iki to astis, dau o maistą s rodo, žastis. Dru i, i a iu ž ž j im d Pavyz lio ligų prie gelis pradė iniai atrad rių ligų prie keičiasi. in dauge adimo dau usi medic būti kai ku nėje ir vėl a r j at s gali uome i nau O šta s trūkuma ojimas vis ko art kos v

20


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Perskaityk mikroekonomikos ir makroekonomikos apibrėžtis. Pasakyk, kurios iš pateiktų aktualijų yra mikroekonominės, o kurios makroekonominės. MIKROEKONÒMIKA (microeconomics)

Ekonomikos mokslo šaka, nagrinėjanti atskirų žmonių ir įmonių ekonomines problemas, pavyzdžiui, konkretaus žmogaus, šeimos biudžetą, įmonės pelną, pajamas.

MAKROEKONÒMIKA (macroeconomics)

Ekonomikos mokslo šaka, nagrinėjanti ekonomiką kaip visumą, pavyzdžiui, valstybės biudžetą, infliaciją, nedarbo lygį šalyje.

MAKRO

MIKRO

2. Nuo krizės nukentėjo daugiau kaip du trečdaliai Itãlijos šeimų.

MAKRO

MIKRO

3. Nemokami pinigai pučia naujus burbulus.

MAKRO

MIKRO

4. Mūsų šeimos finansinės galimybės įsigyti būstą šiais metais padidėjo tris kartus.

MAKRO

MIKRO

5. Plaukiojantis valiutos kursas apsaugos ekonomiką nuo kapitalo nutekėjimo.

MAKRO

MIKRO

6. Igno Bulotos atlyginimas pakilo iki 1 500 Eur.

MAKRO

MIKRO

7. Kitais metais bus padidintas finansavimas Valdovų rūmams.

MAKRO

MIKRO

8. Medienos pramonė priešinasi didesniems mokesčiams.

MAKRO

9. Šiais metais Kaziuko mugėje pardavinėjamos „Kepyklėlės“ spurgos yra 20 proc. brangesnės nei pernai.

M A K R O

1. Vidaus rinkos Vokieti`jai augti nepakanka.

M I K R O

MIKRO

10. Viena didžiausių Lietuvõs įmonių 2035 m. planuoja atidaryti savo padalinį Rygojè.

21


2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Ekonomikos istorija nėra ekonomikos mokslas. 2. Kaip bendrauja žmonės, skiriasi nuo to, kaip bendrauja rūgštis ir šarmas. 3. Socialiniai mokslai žmonėms naudingesni nei gamtos.

3 UŽDUOTIS. Tinkamai užbaik sakinius. 1. Socialinė tikrovė skiriasi nuo gamtinės tikrovės, nes... Pavyzdžiui... 2. Ekonomikos dėsniai skiriasi nuo fizikos dėsnių, nes... Pavyzdžiui... 3. Ekonomikai rūpi istorija, nes... Pavyzdžiui... 4. Ekonomika gali bendradarbiauti su matematika, nes... Pavyzdžiui... 5. Etika skiriasi nuo ekonomikos, nes... Pavyzdžiui... 4 UŽDUOTIS. Trumpai aprašyk pieštuką su trintuku, žvelgdamas į jį: A. iš chemijos mokslo pozicijos; B. iš ekonomikos mokslo pozicijos. A. Pieštukas su trintuku, žvelgiant pro chemiko akinius... B. Pieštukas su trintuku, žvelgiant pro ekonomisto akinius... PAGALBOS KLAUSIMAI 1. Iš ko pieštukas pagamintas? 2. Kaip pagaminti pieštuką? 3. Kodėl jis buvo pagamintas? 4. Pieštuko nebūtų, jei... 22


KARTU! Ištirkite! Komandose išnagrinėkite mokytojo jums duotą daiktą, išsiaiškinkite, kiek skirtingų sričių specialistų

prisidėjo prie to, kad šis daiktas šiandien būtų jūsų rankose. Surenkite šio daikto pristatymą visai klasei. Tegul kiekvienas komandos narys pristato skirtingos srities specialisto indėlį.

23


I SKYRIUS. PASITIKRINK! 1. Ekonomika yra: a) gamtos mokslas; b) socialinis mokslas; c) humanitarinis mokslas. 2. Kuo paslauga skiriasi nuo prekės? 3. Pagrindinis ekonomikos mokslo tyrimo objektas: a) pinigai ir geriausi jų panaudojimo būdai; b) žmogaus veikla ribotų išteklių pasaulyje; c) verslininko vaidmuo ir funkcijos visuomenėje. 4. Kokia ekonomikos šaka nagrinėja atskirų žmonių ir įmonių ekonomines problemas? 5. Ar ekonomistas gali pasakyti, kada kils kita finansų krizė? Kodėl? 6. Pagrindinė ekonomikos mokslo užduotis: a) išspręsti problemą, kaip ribotus išteklius panaudoti neribotiems poreikiams patenkinti; b) patarti, kaip teisingiausia kiekvienam būtų siekti savo užsibrėžtų finansinių tikslų; c) vertinti, kurie žmonių sprendimai ekonominiu požiūriu yra racionaliausi. 7. Ekonomikos nereikėtų, jei... 8. Socialiniai mokslai skiriasi nuo gamtos mokslų, nes...

24


II. RINKA

25


4. Turtas ir skurdas* KAS ŠVEICÃRIJOJE SKURDAS, TAS NIGÈRIJOJE TURTAS. Kodėl Nigèrijoje žmonės gyvena skurdžiau nei, pavyzdžiui, Šveicãrijoje? Ar šalyje, kurioje gausu naudingųjų iškasenų, žmonės gyvena geriau? Kodėl vieniems stinga nuosavų lėktuvų ir vilų ant jūros kranto, o kitiems – sočios vakarienės? Kas nulemia tokius skirtumus ir kodėl vieni žmonės gali įgyvendinti daugiau savo norų nei kiti? Kuo skiriasi absoliutusis ir santykinis skurdas? Ar įmanoma įveikti skurdą?

Ginti nuosavybės teises – viena svarbiausių sąlygų šalies ekonominiam vystymuisi. Kuo laisviau žmonės gali dalyvauti mainuose, tuo turtingesnė valstybė.

Visi turi daugybę svajonių, norų ir planų. Tačiau visi gyvena ribotų išteklių pasaulyje ir turi rinktis, kurie norai svarbesni, kuriems įgyvendinti skirti savo laiką, pastangas ir kitus ribotus išteklius. Vis dėlto vieni spėja nuveikti daug daugiau ir gyventi geriau nei kiti. Pavyzdžiui, Šveicãrijos gyventojai mėgaujasi turtingesniu ir ilgesniu gyvenimu. Jie turi daugiau galimybių keliauti, užsiimti mėgstama veikla, naudotis kokybiška sveikatos apsauga ir švietimo paslaugomis, lyginant su tais, kurie gyvena, pavyzdžiui, Nigèrijoje, Ãfrikoje. Priežasčių, kodėl gyvenimas vienose šalyse taip stipriai skiriasi nuo gyvenimo kitose, yra daug. Tam įtakos turi ir istorija, ir kultūra, ir geografija, ir daug kitų dalykų. Labai svarbu nepamiršti pažvelgti į turto ir skurdo problemą ekonomisto akimis, t. y. į tai, kokiu principu šalyje yra

26

*Pamoka neprivaloma, bet įdomi ir naudinga

skirstomi riboti ištekliai, tenkinant žmonių norus. KODĖL VIENI GYVENA GERIAU NEI KITI? Įsivaizduok. Vienu metu Ìndijos vandenyne sudūžta du laivai. Dvi įgulos išsigelbėja ir apsigyvena skirtingose salose. Pirmajai salai imasi vadovauti laivo kapitonas. Jis visiems likusiems paskirsto darbus ir griežtai suplanuoja visą dieną. Vieni medžioja, antri žvejoja, treti stato namus. Dienos pabaigoje sužvejotos žuvys, sumedžioti žvėrys ir pastatytos pašiūrės – viskas atitenka kapitonui. Gėrybes kapitonas savo nuožiūra paskirsto visiems. Salos gyventojai gyvena skurdžiai. Trūksta maisto, suręstas pašiūres tenka nuolat remontuoti. Taip yra todėl, kad žmonės neturi savo asmeninės nuosavybės. Jie nesistengia dirbti gerai ir daug padaryti. Viskas, ką padaro, yra


atimama. Taip pat žmonės daro ne tai, ką moka geriausiai. Antrojoje saloje kiekvienas išsigelbėjęs ėmėsi jam patinkančio darbo. Lygiai kaip ir pirmojoje saloje – vieni medžiojo, kiti žvejojo, dar kiti statė būstus. O dienos pabaigoje gėrybėmis laisvai mainydavosi. Žuvį keitė į kailius, namų stogus į kokosus, mėsą į sūrį ir t. t. Visi turėjo savo nuosavybę, kurią gerbė ir pripažino kiti. Užauginti kokosai, pagautos žuvys ir pastatyti namai priklausė tai padariusiesiems. Panorėję jie savo darbo vaisius galėjo iškeisti į kitus reikiamus dalykus. Antrosios salos gyventojai gyveno puikiai. Sistema, užtikrinanti nuosavybės teisių apsaugą, yra labai svarbi, norint, kad žmonės gerai gyventų. Afrikos žemyne, kur yra daugiausia pačių neturtingiausių valstybių, būtent nuosavybės teisių apsauga veikia prastai. Ten klesti korupcija, nusikalstamos, karinės grupuotės. Jos gali bet kada atimti derlių ir kitus vertingus daiktus. Pasiskųsti ir apginti savo nuosavybės teises dažnai yra neįmanoma.

KOKIO SKURDO ĮVEIKTI NEĮMANOMA? Diskutuojant apie skurdą ir jo sprendimo būdus, būtina išsiaiškinti, apie kokį skurdą kalbama – santykinį ar absoliutųjį. Absoliutùsis skur̃das – tai gyvenimo lygis, neatitinkantis tokių tam tikrų minimalių kriterijų, kaip švaraus vandens turėjimas, minimalus maisto kiekis, stogas virš galvos, švietimas. Daug žmonių pasaulyje gyvena absoliučiajame skurde. Šią problemą įmanoma spręsti: galima keisti politinę, ekonominę sistemą, šviesti žmones, diegti technologinius sprendimus, skirti labdarą. Santykìnis skur̃das reiškia ką kitą – vieni yra turtingesni už kitus. Kiekvienoje žmonių grupėje mažiausiai turto turintys 10 proc. ar 5 proc. žmonių (susitarimo reikalas) yra žemiau santykinio skurdo ribos. Teoriškai ir tarp 10 milijonierių vienas iš jų būtų žemiau sanŽiūrėk tykinės skurdo ribos. Tokie vaizdo skirtumai nėra tikrasis skurįrašą das ir jų įveikti neįmanoma.

ABSOLIUTÙSIS SKUR̃DAS (absolute poverty) – būtinų reikmių (maisto, geriamojo vandens, pastogės, sveikatos ir švietimo paslaugų) trūkumas.

˜ SANTYKÌNIS SKURDAS (comparative poverty) – situacija, kai asmens pajamos yra mažesnės už tam tikrą vidutinių pajamų dalį.

SKUR̃DO RIBA (poverty line) – tam tikras valstybės nustatytas pajamų dydis, kurio negaunantys asmenys laikomi skurstančiaisiais, t. y. negalinčiais patenkinti oraus egzistavimo poreikių.

27


rti ir ali įku g ę b lsty , kugą va lkėje! ietovė alinga, Turtin pe V . e j elkė ereik urta p niekam n ste. Šianįk , ė ba, lstyb buvo dirby a – va dija, iki tol siimti žem anti preky ij d n á Ol žsiim isada Olán ku už ikūrė urioje sun i aktyviai u lį. Kaip ir v varbu įs e j rio pinė laba ta, k bai s ta vie valstybė, ą žemės lo žasčių. La itorijoje, ė k l e p prie vien s ter stinti ai kle ojanti kiek o daugybė s Olándijo etu tai ne t n ie j d m d o ė m u v r o a u ie s tu ai b i išn iant ę (tu puikia , tam įtako ms, įsikur eisė į žem sistema). T kėta ir ė bia st oje pel istorij ad žemdir nuosavybė vo feodalin ovė buvo ės teises k t b ir tai, uteikiama oje – vyra nė, nes vie o nuosavy nusaup s o v o a o r m ą– g buv sta Eu inimo prie emdirbiai į savo turt išteklių a r įp tos buvo ka paskat Kadangi ž vestuoti g gam mainų, in . iš u t a a a o g g d v in sa smin ir ne itin aud ibojo to pra ė nen a ir ner atrod , jiems tap ama maž a skatino lis per šim d ij a ę į žem pievas. Bū bė, Olánd bos. Taip š avyzdžiu y i p t t y s o k sin tap pre i val turint rptautinės klestėjo ir ims. ta s su s šal mečiu kitom

28


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Kurios situacijos rodo absoliutųjį, o kurios santykinį skurdą? Kodėl? Situacija 1. Jau dvi dienas Mahmadukas neturėjo galimybės atsigerti švaraus vandens.

Absoliutusis skurdas

Santykinis skurdas

Geriamasis vanduo – būtina reikmė.

~ 2. Emilis gyvena Vilniaus gatvėse, nes neturi namų. 3. Floras neturi pinigų televizoriui įsigyti. 4. Pedro nemoka skaityti, nes jo mieste nėra nei vienos mokyklos. 5. Šeima neturi pinigų nei vienoms atostogoms užsienyje per metus. 6. Lukas neina į lauko teniso treniruotes su savo draugu Jonu, nes Luko tėvai neturi tiek pinigų. Lukas sportuoja kieme. 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Niekam nieko netrūktų, jei visi gyventų pačioje turtingiausioje pasaulio šalyje. 2. Santykinį skurdą įmanoma panaikinti. 3. Turtingiausi žmonės yra tose valstybėse, kurios turi daugiausia naudingųjų išteklių.

29


3 UŽDUOTIS. Užbaik sakinius. 1. Jei žmonės neturėtų privačios nuosavybės, tai... 2. Jei žmonės neturėtų teisės į nuosavybę, tai... 3. Pati svarbiausia nuosavybė yra... 4. Daiktas nuosavybe tampa tada, kai... 5. Nuosavybe niekada negalėtų būti... 4 UŽDUOTIS. Parašyk argumentais pagrįstą rašinį (150–170 žodžių) viena iš pateiktų temų. A. Kas yra natūrali būsena: skurdas ar turtas? B. Ar būtum ūkininkas šalyje, kurioje bulves iš tavo daržo galėtų kasti bet kas kitas? C. Absoliučiojo skurdo ribos kriterijai pagal tave.

30


5. Alternatyviosios sąnaudos ISTORIJA APIE TAI, KAIP TU ATSISAKEI BŪTI MILIJONIERIUMI. Liaudies išmintis byloja: „nesidžiauk radęs, neverk pametęs“, tačiau, kalbant apie alternatyviąsias sąnaudas ekonomikoje, kyla noras pakeisti šią patarlę į „nesidžiauk radęs, nes eidamas kitu keliu galėjai rasti dar daugiau“. Kodėl supratus ekonomikos dėsnius kyla noras perrašyti patarles?

Pasirenki lankyti muzikos mokyklą ir išmoksti groti pianinu. Kaip manai, ar gerai panaudojai savo laiką? Atsakymas iš pirmo žvilgsnio akivaizdus – žinoma, kad laiką praleidai prasmingai. Juk dabar bet kokia proga gali pradžiuginti draugus ir artimuosius savo grojimu. Galbūt ateityje net tapsi muzikos mokytoju. O jeigu buvo dar geresnė pasirinkimo galimybė, kurią atmetei? Pavyzdžiui, vietoj muzikos mokyklos lankyti futbolo treniruotes? Galbūt būtų sekęsi geriau ir būtum tapęs profesionaliu ir visame pasaulyje garsiu futbolininku, užuot šeimos rate per Kalėdas skambinęs „Tylią naktį“? Geriausia nepasirinkto varianto (alter˜ natyvos) vertė ir yra alternatyviosios ´ sąnaudos. Šis principas galioja ne tik piniginėms investicijoms, bet ir visiems kitiems sprendimams kasdieniame gyvenime. Kino teatre pasirinkai vieną filmą

vietoje kito – nepasirinktas geriausias filmas yra pasirinkto filmo alternatyviosios sąnaudos. Naujas mobilusis telefonas gali būti alternatyviosios sąnaudos visus metus pirktoms smulkmenoms. Alternatyviosios sąnaudos tai ne tik greiti vienkartiniai sprendimai, bet ir ilgalaikis elgesys, tikslų siekimas. Netgi nepasirinktas miško takelis gali būti alternatyviosios sąnaudos pasirinktam keliui. ALTERNATYVIOSIOS SĄNAUDOS – NEMATOMA SPRENDIMŲ PUSĖ Be abejonės, niekas niekada nežino ir negali žinoti visų egzistuojančių alternatyvų. Tačiau tai nereiškia, kad iš viso nereikia apie jas galvoti ir jų vertinti. Net ir gaunant dovaną, reikia nepamiršti, kad tai galėjo būti ir kita, galbūt labiau patinkanti dovana. Pasveikinę žmonės netgi galėjo dovanai skirtus pinigus išleisti

˜ ALTERNATYVIOSIOS ´ SĄNAUDOS (opportunity costs) – geriausia nepasirinkta galimybė.

` (opporALTERNATYVA tunity) – vienas iš galimų pasirinkimų.

Visi pasirinkimai turi alternatyvas ir alternatyviąsias sąnaudas

31


kitiems tikslams ir tai būtų tave ne ką mažiau nudžiuginę. Pavyzdžiui, jie galėjo prisidėti prie naujos krepšinio aikštelės įrengimo mokyklos kieme ar ką nors nusipirkti sau. Alternatyviąsias sąnaudas gali būti sunku pastebėti ir įvertinti, nes jų dažniausiai nematome ir nežinome. Alternatyvų visada yra labai daug. Tai yra nematoma mūsų sprendimų pusė. Tai, kas galėjo įvykti, tačiau neįvyko. Įsivaizduok. Taupai pinigus naujam kompiuteriui. Jau susitaupei didžiąją dalį. Klasės draugas Balys pasiūlo prisidėti prie projekto, kurį rengia po pamokų. Sėdi vakarais užsidaręs ir kuria naują mobiliąją programėlę. Jeigu norėtum prisidėti, tektų projektui išleisti sutaupytus pinigus ir nenusipirktum naujo nešiojamojo kompiuterio. Ką darysi? Teisingo atsakymo čia nėra. Abu sprendimai gali būti geri. Mobiliosios programėlės projektas gali Elki s ta man i nepavykti – p, k ai, t ga. aip, a V u a b ži p tokiu atveju u bate irkti pe uoti į m s naud r prarasi ilgai i i p l e n u s kelio ių, įv erti s piges to pak n taupytus e r n i kain uoti skirtus us visa nių spo aštį pinigus. Tartin lygi pinig s są nei i ų a n p u i a i r u čiau galbūt nam kti b tiek p s, lai ką, das – rang at a ų es g r a e a li sn n gera n i pra čioje pa ius ba et bran tau t l nim eistas rduotu elius š giau as įs a v l igiju aikas, p ėje. Tač lia s a ia pat laba pigiau sitenki u i sva – tai p rbu . 32

įgautum daug naudingos patirties, kuri praverstų ateityje, ieškantis darbo. Taip pat svarbu nepamiršti, kad tokios kompanijos kaip Microsoft, Google ar Facebook irgi prasidėjo nuo vieno ar kelių žmonių, dirbusių bendrabučio kambaryje ar garaže. Dabar jie milijonieriai ar net milijardieriai. Ir tikrai yra tokių, kurie turėjo progų prisidėti prie šių kompanijų gimimo, tačiau atsisakė ir savo laiką bei pinigus išleido kitiems tikslams. O dabar veikiausiai graužia nagus, kad praleido tokią progą. Rinkdamiesi žmonės visuomet vadovaujasi tam tikru kriterijumi. Pavyzdžiui, automobilį galima rinktis pagal spalvą, pagal markę, pagal modelį, pagal metus, pagal kainą, pagal kuro tipą ir t. t. Kriterijus padeda apsispręsti ir įvertinti alternatyviąsias sąnaudas. Visi sprendimai visada turi alternatyvas ir alternatyviąsias sąnaudas. Todėl, nors galbūt to niekada ir nesužinosi, gali būti, kad jau esi praleidęs progą investuoti į milijonų vertą kompaniją. Arba, atvirkščiai, gal jau esi atlikęs pasirinkimą, kuris ateityje pasirodys daug geresnis nei egzistavusios alternatyvos.


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Visas alternatyviąsias sąnaudas galima išreikšti pinigais. 2. Prieš priimant sprendimą, būtina apskaičiuoti visas įmanomas sąnaudas ir įvertinti alternatyvas. 2. Visi sprendimai turi alternatyviąsias sąnaudas. 2 UŽDUOTIS. Išvardytiems pasirinkimams sugalvok po tris skirtingas alternatyvas ir numatyk galimą jų pasekmių seką. Kuri alternatyva yra alternatyviosios sąnaudos? 1. Pasirinkimas. Atsikelti ryte iš lovos laiku 1. Alternatyva: Ilgiau pamiegoti 

1 Pasekmė: Kietai įmingi ir pramiegi tris pirmas pamokas

2 Pasekmė: Be pateisinamos priežasties praleidi matematikos atsiskaitymą 

3 Pasekmė: Negauni būtino įvertinimo 

4 Pasekmė: tenka atsiskaityti vasarą, kai kiti jau atostogauja

2. Alternatyva Atsikelti anksčiau (geriausia nepasirinkta alternatyva, alternatyviosios sąnaudos)  

1 Pasekmė: Spėji pasikartoti matematikos taisykles 

2 Pasekmė: Puikiai parašai matematikos atsiskaitymą 33


3 Pasekmė: Gauni puikų įvertinimą 

4 Pasekmė: Puikiai baigi mokslo metus ir tėvai už tai tave apdovanoja kelione į vasaros stovyklą užsienyje

3. Alternatyva: Visą dieną praleisti lovoje  1 Pasekmė ...  2 Pasekmė ...  3 Pasekmė ...  4 Pasekmė ... 2. Pasirinkimas. Tapti vegetaru 1. Alternatyva...  1 Pasekmė ...  2 Pasekmė ...  3 Pasekmė ...  4 Pasekmė ... 2. Alternatyva...  1 Pasekmė ...  2 Pasekmė ...  3 Pasekmė ...  4 Pasekmė ... 3. Alternatyva...  1 Pasekmė ...  2 Pasekmė ...  3 Pasekmė ...  4 Pasekmė ...

3. Pasirinkimas. Taupyti mokslams universitete 4. Pasirinkimas. Savanoriauti senelių namuose 5. Pasirinkimas. Pirkti produktus tik ūkininkų turguje 6. Pasirinkimas. Važinėti tik dviračiu 3 UŽDUOTIS. Kokias alternatyvas ir alternatyviąsias sąnaudas turi toliau pateiktos situacijos? Pagalvok, ar jose priimti geriausi sprendimai. 1 situacija. Mokyklą baigęs gabus mokinys Karolis nusprendžia nesimokyti aukštojoje mokykloje ir visą dėmesį skirti savo mobiliųjų programėlių verslui įkurti. Vaikinui puikiai sekasi, per pirmuosius metus jis suburia profesionalų komandą. Ilgainiui įmonės kuriamos mobiliosios programėlės tampa vienos populiariausių šalyje, įmonė uždirba vis daugiau pelno, plečia savo veiklą, samdo naujus darbuotojus. ALTERNATYVOS: ALTERNATYVIOSIOS SĄNAUDOS: 2 situacija. Pusę gautų kišenpinigių dešimtokas Tomas kasdien atsideda į taupyklę. Berniukas taupo jau trejus metus. Jis yra apskaičiavęs, kad taip taupydamas, baigęs 12 klasę, turės reikiamą sumą nešiojamajam kompiuteriui įsigyti, kuris jam bus labai reikalingas mokantis universitete. Džiaugdamasis, kad pagaliau sutaupė lygiai pusę sumos, Tomas sužino, kad į Li´etuvą atvyksta jo pati mėgstamiausia muzikos grupė. Bilietui į jos koncertą tektų išleisti visas trejus metus kauptas santaupas. „Na, bet jei yra dalykas, kurio norėčiau labiau nei nešiojamojo kompiuterio, tai yra būtent šis koncertas“, – pamanė Tomas ir nuskubėjo pirkti bilieto. ALTERNATYVOS:

34


ALTERNATYVIOSIOS SĄNAUDOS: 3 situacija. Pensininkė loterijoje laimėjo 3 tūkstančius eurų, tačiau, kaip dažnai būna, su dideliu džiaugsmu atėjo dar didesnė nežinia. Moteriai reikėjo apsispręsti, ką su laimėtais pinigais veikti. Ji tikrai labai ilgai ir atsakingai galvojo – galbūt padėti pinigus į banką, gal išvažiuoti į kelionę, apie kurią visą gyvenimą svajojo, gal nupirkti automobilį anūkui ar padėti sunkiai gyvenantiems giminaičiams. Tačiau galiausiai moteris priėmė sprendimą – įsigijo brangų veislinį šunį. ALTERNATYVOS: ALTERNATYVIOSIOS SĄNAUDOS: 4 UŽDUOTIS. Įvardink Tito pasirinkimo kriterijų ir pateik argumentus už ir prieš šį pasirinkimą. Situacija. Baigęs mokyklą Titas nusprendė nestoti į universitetą ir metus praleisti keliaudamas autostopu po Europą. Pasirinkimo kriterijus

Blogiausias pasirinkimas (argumentai prieš)

Geriausias pasirinkimas (argumentai už) 1.

1.

2.

2.

3.

3.

KARTU! Padiskutuokite! Komandose diskutuokite ir bendru sutarimu suformuluokite 3 stipriausius argumentus, pagrindžiančius, kad tai buvo geriausias arba blogiausias Tito pasirinkimas. Pristatykite savo komandos poziciją ir argumentus kitai komandai, išklausykite kitos komandos argumentus. Diskutuokite ir nuspręskite, kurios komandos pozicija yra stipresnė, labiau pagrįsta.

rikas istas Frede m o n o k e ų z viąPrancū 0) alternaty 5 18 10 8 (1 reiškinį Bastiatas aiškino kaip s a d u a n ą s toma. sias ir kas nema a m to a m s tų išto, ka omika turė n o k e , e n o l tai, Jo nuom kus ne paga ly a d ti in rt e mokyti v l tai, kas ma, o paga to a m ra y s ka ma. yra nemato

35


6. Mainai KAIP SĄVARŽĖLĘ IŠKEISTI Į NAMĄ? Tokie mainai skamba neįprastai. Tačiau iš tiesų prie mainų visi yra taip pripratę, kad jų net nepastebi. Kada šiandien pirmą kartą dalyvavai mainuose? Atsikėlęs ryte turbūt užsidegei šviesą kambaryje – štai ir pirmieji dienos mainai. Keitei pinigus į elektrą. Iki šio momento, kai skaitai šią pastraipą, jau esi atlikęs daugybę mainų – naudojai vandenį, dujas, pusryčiavai, naudojaisi internetu, mobiliojo ryšio paslaugomis, važiavai troleibusu.

KAS BŪTŲ, JEI NESIMAINYTUME? DÁRBO PASIDALÌJIMAS (division of labour) – visuomenės gyvenimo būdas, kai individai, turintys skirtingų gebėjimų, atlieką tą darbą, kurį geba daryti geriausiai, ir vėliau keičiasi savo sukurtais produktais.

MAINAĨ (exchange) – prekių, paslaugų keitimas į kitas prekes ar paslaugas, įskaitant pinigus.

36

Kiekvienas iš mūsų galėtų gyventi nesimainydamas prekėmis, paslaugomis ir pinigais, jeigu tik norėtų. Kaip atrodytų toks gyvenimas? Labai panašiai kaip žmogaus, patekusio į negyvenamąją salą. Viską, ko reikia, tektų pasigaminti patiems. Apie tokias paslaugas kaip elektra, vandens tiekimas į namus, gydymo paslaugos, technologijos, įvairus maistas, knygos ir taip toliau būtų galima tik pasvajoti. Išgyventi galbūt ir įmanoma, tačiau tai būtų panašiau į kovą dėl išlikimo nei patogų gyvenimą. Mainai pasaulyje atsirado supratus darbų pasiskirstymo naudą. Žmonės suvokė, kad darydami tai, kas jiems geriausiai sekasi, ir atsižvelgdami į tai, kokios patirties turi daugiausia, gali padaryti daugiau, greičiau, geriau ir po to

pasikeisti darbo rezultatais su kitais. Taip visi gauna daugiau. Lygiai taip pat ir namuose: daug greičiau susitvarkysi, jeigu vienas šeimos narys plaus indus, kitas siurbs kilimus, o trečias valys dulkes, nei tokiu atveju, jei kiekvienas visko darytų po truputį. Būtent toks veiklos pasirinkimas yra darbo pasidalijimas. Pasirinkdami tai, ką geriausiai mokame daryti, ir mainydamiesi savo sukurtomis prekėmis ar paslaugomis su kitais žmonėmis, sugebame gyventi daug geriau, nei stengdamiesi viskuo apsirūpinti patys. Sveikatos priežiūrą patikime gydytojui, mobilųjį telefoną mums sukuria Silicio slėnio genijai, o mes mainais siūlome tai, ką patys mokame. KAM NAUDINGI MAINAI? Atrodo keista, bet vien tai, kad du žmonės apsikeičia daiktais, atneša naudos.


Kam? Tiems dviem žmonėms, kurie apsikeitė. Neįtikėtina, bet savanoriškai išmainius pačiūžas į rogutes buvo sukurta naudos, net jei nebuvo sukurta papildomų pačiūžų ar rogučių. Žmogus, gavęs pačiūžas, patenkino savo norą lygiai taip pat kaip ir žmogus, gavęs rogutes. Žiūrėk vaizdo įrašą

Abu žmonės mainėsi savo noru, nebuvo verčiami ir todėl abiem pusėms mainai buvo naudingi. Mažiau vertinamą daiktą jie iškeitė į tai, ką vertino labiau. Tai priežastis, kodėl prekyba yra sėkmingai gyvuojanti verslo rūšis.

NATŪ̃RINIAI MAINAĨ (barter) – tiesioginiai mainai, nepiniginis keitimasis prekėmis ar paslaugomis.

Savanoriškuose mainuose visada laimi abi pusės

mą! k į na atliis e k iš s esi ius pieę u l ė in ž a r Sąva ieną į skan sius m isčiau ėtį iškeitei vasaros d yle‘o e k s okiu ad K rštą ą sk vok, k dieną sen andens ka ip spėju, k ldas pal a g a P ona ar ta ingą inę v al liet ba už stikl ius? Šiaip s. K. MacD uką. Vėliau G ? s kę vaipinig tebin ? Ar tušin vinėje nos kišen tikrai nus s formos ainų etape a? a k s tu s die tave uvie em afer ei viso ikti mainai ę iškeitė į ž skutiniam avystė ar ą, kurį v a id t l a a už t ržėl ą. P o at , apg onald doną sąva rų ranken Absurdas rtingesnis tingesnė D c a u e M er d v au ą. usią r neįprastą didelį nam tas buvo lė atrodė v vanoriški. ia č s pra i daik ržė į ne itė į o sa ą iške e išmainė gui gautas žkam sąva ainai buv us skirting k u in o .M ikt ud Ka tuš už ęsis. aržėlę ius da į Holiv am žm abiau dmen e. Kiekvien ebūtų main kas už sąv d tuos pač vertintų l ržėlę. O u n n ka į kus sąva Tikrai . Kitaip jis kam – tušin tik todėl, tušinu tušinuko į lai iškeistų s ė ė o ž v n j a a mie nį. žmo istų norė atid ,ok inuką mainytis gai. Jei visi valia neke restorane ienos keps š u t ž t s u laisva epsnių ą stru monė eisskirtin Abu ž s vertina as niekada akarienę k gurmanišk iausiai nek s ė tu eič ąv už žmon es, tai niek aimėt ina labiau obuolio gr ačius daik l is l g ė l p ž t sąvar žiui, žaliava lius jis ver snio į pusę , kad tuos tyviosios p o d e z u k y b tiesą ubjek k pav olio. O ėsavalgis enimišką atspindi s ik tiek, kie u b o v m t ę i, y s a u s g u g p a . p r s in rt tą Tuo ta ią papras rtina skirt tas yra ve yra verta Š s e ik . a v t a ų t ik ės :d žmon tės dėsnis no, kad da a r e m v us žmog 37


38


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Pateiktus mainų objektus sudėliok į mainų sekos grandinę pagal tokią seką, kuri tau atrodo racionaliausia (ką į ką mainyti, tavo nuomone, protingiausia). Atsakyk į klausimus. MAINŲ OBJEKTAI: galimybė metus nemokamai gyventi name Finikse; elektros generatorius; durų rankena; turistinė kelionė; stiklinis suvenyrinis rutulys; vakarėlis; turistinis šildytuvas; sniego motociklas; vaidmuo Holivude; sutartis su muzikos įrašų studija. MAINŲ SEKA: raudona sąvaržėlė  tušinukas ...  ....  ...  ....  ...  ...  senas mikroautobusiukas  ...  ...  vakaras su dainininku Alice‘u Cooperiu  ...  ...  namas. KLAUSIMAI 1. Kaip manai, kuri mainų grandinės dalis yra labiausiai neįtikėtina? Ką į ką išmainyti buvo sudėtingiausia? 2. Kurioje vietoje būtum mainus nutraukęs? 3. Ar kiekvienas galėtų įgyvendinti tokius mainus? 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Pinigų keitimo į prekes ir paslaugas negalima vadinti mainais. 2. Jei viena pusė iš mainų išlošė, kita turėjo pralošti. 3. Išgyventi nesimainant – neįmanoma.

39


3 UŽDUOTIS. Kurie veiksmai yra mainai, o kurie ne? Jei tai yra mainai, kas į ką buvo išmainyta? Jei tai nėra mainai – kodėl?

Veiksmas:

1. Gatvės muzikantai visą vakarą nemokamai grojo miesto gatvėse.

Tai yra mainai

Kas į ką buvo išmainyta

Nes patį ribočiausią išteklių – laiką – muzikantai skyrė būtent groti gatvėje, mainais tikėdamiesi išpopuliarinti savo muziką.

Muzikantų laikas buvo išmainytas į jų padidėjusį žinomumą.

Tai nėra mainai

2. Už pernakt nutapytą paveikslą dailininkas gavo 15 000 eurų. 3. Verslininkas mokyklai padovanojo 10 naujų kompiuterių. 4. Už penkerius metus taupytus pinigus šeima nusipirko prabangias atostogas iš kelionių agentūros. 5. Ieva padėjo draugams organizuoti labdaros projektą. 6. Tomas visiškai neturėjo pinigų, todėl pardavė savo dviratį Jonui. 7. Dėl prastų pažymių tėvai Linai liepė parduoti mobilųjį telefoną. 8. Lažybų punkte Vytautas pralošė viso mėnesio atlyginimą. 9. Ona buvo skolinga Linai, todėl padėjo jai pasiruošti matematikos testui. 10. Juozas atsisakė gerai mokamo darbo, kad galėtų daugiau laiko skirti šeimai. 11. Pribėgo plėšikas ir išsitraukęs peilį suriko: „Pinigai arba gyvybė!“ 4 UŽDUOTIS. Perskaityk situaciją ir parašyk argumentais pagrįstą rašinį (150–170 žodžių) viena iš toliau pateiktų arba savo sugalvotų temų. Dominykui visuomet neblogai sekėsi. Mokyklą baigė geresniais pažymiais, nei tikėjosi, ir įstojo studijuoti svajonių specialybę. Baigęs teisės studijas, jis netruko pradėti dirbti advokatų kontoroje. Spręsdamas įvairias bylas Dominykas greitai tapo žinomas, jo klientų ratas nuolat plėtėsi. Svarbu paminėti, kad Dominykas buvo ypač darbštus, dažnai dirbdavo net naktimis. Taip mainė savo paslaugas į vis didesnes pinigų sumas, o šias į įvairius daiktus ir kitų paslaugas. 40


Vieną dieną jis sukūrė šeimą. Todėl vis daugiau dėmesio ir laiko Dominykas norėjo skirti žmonai ir vaikams, o darbas naktimis ėmė ypač varginti. Skirdamas mažiau laiko darbui ir daugiau šeimai, Dominykas jautėsi vis laimingesnis, tačiau jo klientų ratas vis siaurėjo. Dominyko darbdavys dėl to nebuvo patenkintas ir liepė Dominykui gerai pagalvoti, kas jam yra svarbiau. Ir nusprendė Dominykas, kad samdomu darbuotoju būti nebenori. Be to, ir šeimai norėtų skirti daugiau laiko. „Reikia bėgti iš tokios santvarkos, kur viskas tik pinigais grįsta. Ar negalėčiau gyventi be jų ir savimi bei savo šeima pasirūpinti pats?“ – pamanė Dominykas. Po ilgų dvejonių išsikraustė su šeima į negyvenamą salą. A. Pirmoji Dominyko diena negyvenamoje saloje B. Išsilaisvinimas iš mainų vergovės?! C. Iššūkiai, su kuriais teko susidurti Dominyko šeimai

41


7. Pinigai AR 100 000 000 000 000 DOLERIŲ YRA DAUG PINIGŲ? Šimtas trilijonų dolerių yra daug, jei tai Jungti´nių Amèrikos Valsti´jų doleris. Tačiau dolerius turi ir daugiau valstybių. Zimbãbvėje taip pat buvo naudojami Zimbãbvės doleriai. Už šimtą trilijonų ten vos galėjai nusipirkti vieną kiaušinį. Taip atsitiko, nes nuolat buvo spausdinami pinigai ir jų vertė vis krito. Taigi pinigų vertė matuojama ne skaičiais, o tuo, į ką juos galima išmainyti.

IŠ KUR ATSIRADO PINIGAI? Pinigai atsirado iš poreikio palengvinti mainus

42

Praėjusioje temoje aptarti mainai ir jų nauda. Šiame skyriuje analizuosime būtent piniginius mainus, t. y. pirkimą. Žmonės besimainydami savo darbo rezultatais suprato, kad daiktais mainytis nepatogu. Jeigu gamini ožkos pieno sūrį ir nori nusipirkti batus, tau reikia surasti batsiuvį, kuris dievina ožkos pieno sūrį. Jeigu nori nusipirkti vilko kailį žiemai, reikia rasti medžiotoją, kuris taip pat yra ožkos pieno sūrio mėgėjas. Akivaizdu, kad tai būtų ypač sudėtinga misija. Ilgainiui žmonės suprato, kad kai kurias prekes lengviau išmainyti. Visi jų nori. Pavyzdžiui, kavos pupelės daugeliui reikalingesnės nei ožkos pieno sūris. Be to, kavos pupeles lengva pasverti, suskaičiuoti ir padalyti. Kavos pupelės patogios ne tik kavai virti, bet ir mainams palengvinti. Jos buvo naudojamos kaip tarpinė

prekė. Tarpinių prekių buvo ir daugiau: grūdai, brangieji akmenys ir kiti dalykai, kurių norėjo daugelis ir kuriuos dėl to keisti į reikiamus daiktus buvo paprasčiau. KOKIOS YRA PINIGŲ FUNKCIJOS? Pirmoji pinigų funkcija – mainų tarpininkas. Kol nebuvo dabartinių pinigų, populiariausi mainų tarpininkai buvo taurieji metalai: varis, sidabras ir auksas. Iš jų galima išlieti skirtingo svorio monetas. Jų kiekis yra ribotas, nes šiuos metalus sunku ir brangu išgauti iš žemės. Ribotų gėrybių reikia visiems ir jų kiekis nekinta labai greitai. Todėl jos tinka pinigų funkcijai atlikti. Be to, skirtingai nei ožkos pieno sūris, metalai yra ilgaamžiai. Vėliau žmonės suprato, kad nešiotis daug auksinių monetų su savimi nėra


saugu. Auksas būdavo padedamas pasaugoti ir už tai išrašomas pasaugos kvitas. Tokios aukso saugojimo vietos – tai pirmieji bankai. Taip ir atsirado žodis banknotas (angl. banknote – banko kvitas). Kaip grūdais ar kavos pupelėmis, taip ir dabartiniais pinigais galima matuoti daiktų kainą. Šokolado plytelė kainuoja 60 euro centų, bilietas į kiną – 6 eurus. Taigi antroji pinigų funkcija – vertės matavimo įrankis. Vertė yra subjektyvus dalykas. Kaip minėta skyriuje apie mainus, kiekvienas daiktus vertina skirtingai. Tačiau galima jiems suteikti piniginę išraišką. Tai visiems suprantamas ir todėl patogus būdas. Perkamą daiktą žmonės vertina labiau nei už jį sumokamus pinigus, o parduodamą daiktą mažiau nei gaunamą užmokestį. Trečioji pinigų funkcija – vertės kaupimo priemonė. Galima kaupti maisto atsargas, įvairius vertingus daiktus, meno kūrinius. Tačiau didžioji dalis žmonių taupo pinigais, nes žino, kad juos bus lengviausia išmainyti į kitas gėrybes.

KOKIAS SAVYBES TURI TURĖTI PINIGAI? Pinigais negali būti bet kas. Pinigai turi turėti tam tikras savybes. Visų pirma, juos turi vertinti ir laikyti galiojančiais visi žmonės – pinigai turi būti visuotinai pripažįstami. Taip pat labai svarbu, kad pinigus būtų patogu nešiotis, – tai vadinamoji portatyvumo savybė. Pinigai turi būti ilgaamžiai – patvarūs. Jais turėtų būti nesudėtinga atiduoti grąžą, todėl pinigai turi būti dalūs. Pinigus turi būti lengva identifikuoti – jie turi būti atpažįstami. Labai svarbu, kad pinigus būtų sudėtinga padirbti, suklastoti. Ir paskutinė, tačiau itin svarbi savybė – pinigai privalo būti riboti. Ribotos gėrybės vertinamos labiau ir turi pastovesnę vertę nei tai, kas yra neribota. Dabartinių pinigų pačių savaime niekam nereikia. Žmonėms reikalingi daiktai ir paslaugos, kuriuos jie gali įsigyti už pinigus. Jei nebūtų ką už pinigus pirkti, dabartinių popierinių ar skaitmeninių pinigų (piŽiūrėk nigų banko sąskaitoje) vaizdo panaudojimo galimybės įrašą būtų labai ribotos. Juk tai tik popieriaus gabaliukai, gelžgaliukai ir elektroninėje erdvėje sklandantys skaičiukai.

Pinigų funkcijos: 1. Mainų tarpininkas 2. Vertės matavimo įrankis 3. Kaupimo priemonė

Pinigų savybės: 1. Visuotinis pripažinimas 2. Portatyvumas 3. Patvarumas 4. Dalumas 5. Atpažįstamumas 6. Sudėtingas padirbimas 7. Ribotumas

43


ovės d vės b ã b b im pyk Z Zimbã riliNetau kime prie už šimtą t etus įž l ! Gr ius m odė leriais vyzdžio. K rieš keler eną? Tai p a lkm to io p lyje doler ių šioje ša mažą smu inio viene s r ig ik pin ole aino ti t jonų d ima nupirk iãcija – tai idėjimas. K igų Infl pin ųd gal buvo padarinys. ir kain Viena jų – igus s a a pin ijos kritim sčių. infliac ios galios bės prieža kas daugin os pieno ban ožk ugy mos sperka ėti dėl da s centrinis arpu batų, inigų spau id gali d imas. Šalie koje. Tuo t daugėja. P . Padarius s a in g u da in a jų kiekį r dėl to nep mulkinima tiek pat. s a ir didin itų gėrybių os pupelių upelių liek s k v p a ir , k a aldžio v l sūrio s yra lyg ė neišaug ė d a t i ne kisti dinim ugiau, ver ipriai dėl piniga t s i a a b o jų d li la ių, t rtė ga ų aplinkyb mi kaupti. e v ų Pinig smų ir kit yra tinka a veik visad

44


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Kada pinigai yra tikslas, o kada priemonė? Pinigai – tikslas

Pinigai – priemonė

1. Susiradai darbą vasarai.

2. Pasiskolinai 2 eurus iš draugo. 3. Gimtadienio proga padovanojai draugui 10 eurų. 4. Kaip Skrudžas Makdakas norėtum išsimaudyti pinigų vonioje. 5. Nori sutaupyti milijoną. 6. Iš pinigų nori sukurti mozaiką. 7. Iš banko buvo pavogta 10 milijonų eurų. 8. Nori pamatyti, kaip atrodė šimtas trilijonų Zimbãbvės dolerių. 9. Nori, kad pinigų kiekis visų piniginėse patrigubėtų. 10. Kovaldas paprašė darbdavio, kad jam pakeltų atlyginimą. 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Kuo daugiau nulių ant banknoto, tuo jo vertė didesnė. 2. Žmonės iš prigimties yra godūs ir trokšta pinigų. 3. Kuo daugiau pinigų turi, tuo turtingesnis esi. 45


3 UŽDUOTIS. Kokias savybes turėjo kiekvienas iš šių mainų tarpininkų? Istorijoje jie visi buvo naudojami kaip pinigai.

Mainų tarpininkas

Visuotinai pripažįstami

Portatyvūs

Patvarūs

Dalūs

Atpažįstami

Sudėtingi padirbti

Riboti

1. Žuvis

2. Sidabras 3. Galvijų banda 4. Vergas 5. 10 eurų 4 UŽDUOTIS. Kokias funkcijas atlieka pinigai kiekvienoje situacijoje? Mainų tarpininkas

Vertės matavimas

Kaupimas

1. Už Majos baleto pamokas tėvai mokės 30 eurų.

2. Ekologiniame ūkyje užaugintas bulves Viktoras nusprendė pardavinėti 20 proc. brangiau, nei kainuoja bulvės, užaugintos įprastuose ūkiuose. 3. Laužui įkurti Marija panaudojo 5 eurų banknotą. 4. Visas gautas 2 eurų monetas Tomas dėjo į taupyklę. 5. Pinigų muziejuje galima pamatyti Soviẽtų Są́jungos okupacinių pinigų. 5 UŽDUOTIS. Perskaityk situaciją ir atsakyk į klausimus. Praradusi darbą ir nebeišgalėjusi nuomotis buto britė Katharine Hibbert nusprendė metus laiko praleisti už nieką nemokėdama nei cento. Gyventi nutarė neapgyvendintuose namuose (skvotuose), valgyti tik tai, ką galima gauti nemokamai, ir naudoti tik kitiems nebereikalingus daiktus.

46


Ánglijoje nedraudžiama įsikurti negyvenamuose namuose. O gyvendamas juose susipažįsti su tokį patį gyvenimo būdą propaguojančiais žmonėmis. Bendrauji, keitiesi informacija. Tokioje bendruomenėje žinios apie užmiestyje išpiltą krūvą skirtingo dydžio batų ar konteineryje už parduotuvės išmestą dar visai valgyti tinkamų pomidorų dėžę sklinda ypač greitai. Gauti daiktų neleidžiant pinigų įmanoma – naudoji tai, kas kitiems nebereikalinga. Tiesa, tenka kuistis atliekų dėžėse, valgyti ne pačius šviežiausius produktus, pačiam taisytis, meistrauti ir pritaikyti senus, sulūžusius, kitų išmestus daiktus. Pragyvenusi metus be pinigų, britė taip gyventi ketina ir toliau. Moteris teigia, kad gauti daiktų, maisto, drabužių ir paslaugų nemokamai jau priprato, o pirkimas ir besaikis vartojimas jai neteikia malonumo. Pagal The Guardian informaciją 1. Kokius savo poreikius Katharine Hibbert gali patenkinti, gyvendama tokį gyvenimą? 2. Ar yra tokių dalykų, kurie žmogui būtini ir kurių neįmanoma gauti be pinigų? 3. Kaip gyventi paprasčiau – naudojantis pinigais ar nesinaudojant? 4. Kokios yra pagrindinės nemokamo gyvenimo sąlygos? 5. Kas nutiktų, jei visi sugalvotų taip gyventi?

KARTU! Išanalizuokite! Susiskirstę poromis pasirinkite vieną iš toliau pateiktų patarlių, ją aptarkite, išgryninkite pa-

grindinę patarlės mintį, ją pagrįskite arba paneikite, sugalvokite pavyzdžių, patarlės idėją ir savo argumentus pristatykite kitiems. Išklausykite kitų pristatymus. Po visų pristatymų balsuokite ir išrinkite vieną patarlę, kuri tiksliausiai apibūdina pinigus. 1. Už pinigus viską gausi, tik meilės neįgysi. 2. Žemė ir už pinigą brangesnė. 3. Veltui išleistas pinigas – velniui džiaugsmas, žmogui žala. 4. Užkasti pinigai nė vieno nešildo. 5. Už pinigą ir tiesą nupirksi. 6. Turi pinigų, atsiras ir draugų. 7. Turi pinigų, turi ir neramybę. 8. Su pinigais kiekvienas gudrus. 47


9. Reikia tik bėdos, tai bus ir pinigų. 10. Pinigų nevalgysi. 11. Pinigas yra geras tarnas, bet blogas valdovas. 12. Pinigas išgano, pinigas pragano. 13. Pinigai niekada neišeina iš mados. 14. Kai pinigas ir protas sueina į vienybę, padaro didelę galybę. 15. Turtingas nežino, iš ko vargšas gyvena, o vargšas nežino, kur turtingas pinigus deda.

48


8. Paklausa ir pasiūla DIDYSIS EKONOMIKOS X. Prie tavęs prieina draugas ir siūlo pirkti obuolį už 30 eurų. „Nesąmonė“, – sakai tu ir pasiūlai už obuolį 15 euro centų. Kitas draugas pardavinėja obuolius po 1 centą ir norinčių pirkti daugiau nei obuolių. Nusipirkti spėja tik greičiausi. Trečias draugas pardavinėja 10 obuolių po 30 centų ir atsiranda lygiai 10 žmonių, kurie juos nusiperka būtent už 30 centų. Šie trys draugai ir situacijos iliustruoja paklausos ir pasiūlos sąveiką ekonomikoje.

Pirkėjai ir pardavėjai prekėmis, paslaugomis ir pinigais laisvai mainosi rinkoje. Ekonomikoje, pagal mainų objektą, išskiriamos trijų rūšių rinkos: išteklių (darbas, gamtos ištekliai ir kt.), produktų (prekės ir paslaugos) ir finansų (pinigai, vertybiniai popieriai ir kt.). Visas rinkas valdo pasiūla ir paklausa. Šias sąvokas tikrai esi girdėjęs. „Didėja planšetinių kompiuterių pasiūla“. „Mažėja senesnių nei 10 metų automobilių paklausa“. Šios ir panašios frazės kasdien pasiekia mus iš laikraščių, naujienų portalų antraščių ir televizorių ekranų. Paklausa, pasiūla ir šių ekonominių veiksnių santykį iliustruojančios paklausos ir pasiūlos kreivės gali būti pavadintos didžiúoju ekonòmikos X. Tai vienas pagrindinių įrankių, leidžiančių suprasti ir analizuoti ekonominius reiškinius. Viena vertus, paklausa ir pasiūla yra atskiri

sudėtingi pasauliai. Kita vertus, kas gali būti paprasčiau – vieni siūlo, kiti perka arba neperka. KAIP ATRODO PAKLAUSA? Žmonės kasdien mainydamiesi rinkoje perka ir parduoda daugybę prekių ir paslaugų. Kuo mažesnė konkrečios prekės kaina, tuo daugiau žmonių nori ir gali ją įsigyti. Ir, atvirkščiai, kuo konkrečios prekės kaina didesnė, tuo mažiau atsiranda ją įsigyti galinčių pirkėjų. Būtent ši savaime suprantama ir kasdien patvirtinama tendencija yra paklausos dėsnis. Kuo mažesnė kaina, tuo perkama daugiau. Kuo kaina didesnė, tuo perkama mažiau. Pigių daiktų ir paslaugų žmonės nori ir gali įsigyti daugiau nei brangių.

PAKLAUSÀ (demand) – norėjimas ir galėjimas įsigyti tam tikrą kiekį prekių ir paslaugų už įvairias kainas.

49


PASIŪLÀ (supply) – norėjimas ir galėjimas parduoti tam tikrą kiekį prekių ir paslaugų už įvairias kainas.

~ yra eilė sujungtų taškų, Paklausõs kreivė atspindinčių, kiek prekių pirkėjas yra pasiruošęs pirkti už tam tikrą kainą. Pirkėjas nori mokėti mažiau, todėl kuo mažesnė kaina, tuo daugiau pirkėjas perka. KAIP ATRODO PASIŪLA? Pasiūlà – tai prekės ir paslaugos, kurias pardavėjas siūlo įsigyti už tam tikrą kainą. Jei pirkėjas nori įsigyti kuo pigiau, tai pardavėjas, atvirkščiai, nori parduoti kuo brangiau. ~ yra eilė sujungtų Paklausõs kreivė taškų, atspindinčių paprastą informaciją – kiek prekių pardavėjas yra pasiruošęs parduoti už tam tikrą kainą.

PUSIÁUSVYRA (equilibrium) – paklausos ir pasiūlos susikirtimo taškas, kuriame įvyksta mainai.

Kadangi pardavėjas nori užsidirbti kuo daugiau, logiška, kad kuo didesnė prekės kaina, tuo daugiau tokių prekių nori parduoti pardavėjas. Būtent todėl įvyksta judėjimas pasiūlos kreive į viršų – kuo didesnė kaina, tuo didesnė prekės pasiūla (kiekis). Pasiūlos dėsnis yra visiškai priešingas paklausos dėsniui – kuo didesnė kaina, tuo daugiau siūloma prekių. Pardavėjai siūlo įsigyti daugiau prekių didesne ir mažiau žemesne kaina. Pasiūlos ir paklausos kreivės gali judėti skirtingomis kryptimis ir atspindėti pirkėjų interesą pirkti kuo pigiau ir pardavėjų interesą parduoti kuo brangiau. Nubrė-

50

žus paklausos ir pasiūlos kreives viename grafike matoma, kad jos susikerta. Kreivių susikirtimo taškas parodo prekių kiekį ir kainą, už kurią rinkoje įvyksta mainai. Tai rinkos kaina, kai pasiūlos kiekis atitinka paklausos kiekį. Šis taškas nėra stabilus, jis visą laiką kinta ir juda dėl daugybės konkrečios prekės rinką veikiančių veiksnių. KREIVIŲ JUDĖJIMAS Paklausos kreivė gali pasislinkti į kairę, jeigu paklausa mažėja, ir pasislinkti į dešinę, jeigu paklausa didėja. Sumažėjus paklausai už tą pačią kainą prekę įsigyti nori mažiau žmonių. Paklausai padidėjus prekę įsigyti už tą pačią kainą nori daugiau žmonių. Keičiantis tik prekės kainai judėjimas vyksta kreive aukštyn arba žemyn. Tačiau pasiūla ar paklausa gali kisti ir dėl įvairių kitokių priežasčių. Įvykus pokyčiams, susijusiems ne tik su vienu konkrečiu produktu, visa kreivė pasislenka į dešinę arba į kairę pusę. Pradėjus mažėti žmonių skaičiui (mažėjantis gimstamumas, emigracija), atsiradus naujiems produktams, kurie tampa įdomesni pirkėjui ir pritraukia dalį senesnio produkto pirkėjų, paklausos kreivė pasislenka į kairę. Paklausa taip pat gali mažėti dėl to, kad žmonės turi mažiau pinigų ar nusprendžia daugiau taupyti, išleisti pinigus kitoms reikmėms. Paklausos didėjimas (pasislinkimas į dešinę) priklauso nuo didėjančio prekės populiarumo, augančio žmonių skai-


čiaus, didesnių pajamų, besikeičiančių vartojimo įpročių. Pasiūla taip pat kinta: juda tiek kreive į viršų ar į apačią, tiek ir visa kreivė gali pasislinkti į vieną arba į kitą pusę. Kreivės judėjimas į kairę rodo mažėjančią pasiūlą. Kreivės judėjimas į dešinę rodo didėjančią pasiūlą. Pasiūlos kreivė juda į kairę ir dešinę dėl daugybės priežasčių. Tobulėjančios technologijos ir gamybos procesai stumia pasiūlos kreivę į dešinę. Produktus gaminti tampa pigiau, todėl už tą pačią kainą siūloma daugiau. Didėjančios žaliavų kainos, brangstanti darbo jėga ir kitos priežastys stumia pasiūlos kreivę į kairę. Už tą pačią kainą siūloma mažiau prekių ir paslaugų. PREKIŲ IR PASLAUGŲ STOKA BEI PERTEKLIUS Prekių ir paslaugų stoka egzistuoja į apačią nuo pusiausvyros taško, kur paklausos kreivė yra aukščiau nei pasiūlos kreivė. Už tam tikrą kainą pirkėjai norėtų

pirkti daugiau prekių, nei pardavėjai galėtų pasiūlyti. Ir, atvirkščiai, prekių ir paslaugų perteklius egzistuoja į viršų nuo pusiausvyros taško, kur pasiūlos kreivė yra aukščiau nei paklausos kreivė. Už tam tikrą kainą pardavėjai siūlo daugiau prekių, nei pirkėjai nori pirkti. Tokia situacija realybėje susiklosto retai, nes pardavėjai privalo derintis prie pirkėjų norų ir finansinių galimybių. Pardavėjai negali pardavinėti daugiau ar brangiau, nei pirkėjams reikia. Jei taip darys, pardavėjai patirs nuostolį. Paklausos ir pasiūlos kreivės, kurias nagrinėji šiame skyriuje, yra tik pagalbinės priemonės. Jos leidžia nagrinėti pasaulį ir jį suprasti. Tikroji paklausa ir pasiūla visą laiką keičiasi. Realus jų susikirtimo taškas niekada nėra pastovus. Kaip dažniausiai ir būna, realybė yra gerokai sudėtingesnė.

51


angalioj i iešip a k a dėsnių omistai ilg paklauių k o j n mk Eko ji net los ir Neprii inčijamai! pasiū unku, kad kainai ų t ig g s s ne nu čių ne ės, kuri pa ti buvo taip rekė, kurio zdžių – k p s e i a r a r avy o. kojo p Šią prekę ju Graliu. T as tokių p restiž p ir į. n o n s u ie jo o V ės nt sos d minta Šve paklausa. os dėl mad įperkančio ą ją jos pra am buvo rtu kyla ir s yra perk apie aukšt loja t ka urio askylan prekės, k atveju by tusą. į, – pr kon s ė o s a d į st ngo e. E a šiu sos praba rekės kain nansin aklau gose šalys rekių fi p ir s ap siūlo urtin ktų p Aukšt tis pa i, ypač net isto produ prastesn ia ig kta ma is ane giau dys, p isto produ agrindinių ka vis dau inasi ryžia z y v a it a p r p a Kitas kokybės m kad kylant monės pe giausia m s. Pakilus ž u , m s a e ė ė ė d t s , k tesn tai nusta e šaly e, žmogus to pre kitų prekių s is o a g is m in nom s neturt kyti ms rkim ių. to. Ta pinigų kito stas atsisa augiau ryž m is o a in a m i k d s cier ža okybė labai ma s bus priv pirkti dar io savo ra a nės k ir u in k , g d , o lie os to rin ir jam ainai šis žm ies ar mės akyti pag igaus mais v is k p s u ryžių yzdžiui, ž ali at tokio vo raciono s neg Nėra kito a u pav g o . eisti s žm Toks o produkto alėtų pak ryžius. on jis g dą – kuriuo pagrin

52


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Kaip kiekvienas iš pateiktų pokyčių paveiktų mėsainių su sūriu paklausą ir pasiūlą Lietuvojè? Jos didėtų, mažėtų ar nesikeistų? Kodėl? Pokytis

Paklausa

Pasiūla

1. Mieste atsidarė naujas greitojo maisto restoranas.

2. Pakilo pieno kaina. 3. Prasidėjo vasaros atostogos. 4. Šalyje padvigubėjo vegetarų skaičius. 5. Pabrango kuras. 6. Tėvai vaikams ėmė duoti daugiau kišenpinigių. 7. Atpigo jautiena, tačiau pieno produktai pabrango. 8. Visos mokyklų valgyklos buvo pertvarkytos į greitojo maisto restoranus. 9. Į šalį sugrįžo 30 proc. emigrantų. 10. Sukurtas naujas įrenginys, galintis pagaminti mėsainį su sūriu per 3 sekundes. 11. Valdžia pakėlė minimalų mėnesinį atlyginimą. 12. Mieste atsidarė naujas pramogų parkas. 13. Sūris mėsainiuose buvo pakeistas pigesniu sūrio gaminiu. 14. Greitojo maisto restoranuose uždrausta lankytis nepilnamečiams. 15. Žiniasklaidoje pasirodė moksliniai tyrimai, įrodantys, kad greitasis maistas yra sveikas.

53


2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Pasiūla nepriklauso nuo paklausos. 2. Gamintojas yra rinkos valdovas. 3. Pirkėjui lengviau pakeisti paklausos kiekį, nei gamintojui – pasiūlos. 3 UŽDUOTIS. Pateik pavyzdį, kai pastebėjai paklausos pokytį dėl padidėjusios ar sumažėjusios prekių ar paslaugų kainos. Nubrėžk kreivę, iliustruojančią šį pokytį. Kur slinksis kreivė – į kairę ar į dešinę? Pavyzdys. Moksliniame žurnale ir per televiziją buvo pranešta: jei gersi kavą, tapsi protingesnis.

4 UŽDUOTIS. Pateik pavyzdį, kai pastebėjai pasiūlos pokyčius. Kokią įtaką jie turėjo kainai? Nubrėžk kreivę, iliustruojančią šį pokytį. Kur slinksis kreivė – į kairę ar į dešinę? Pavyzdys. Kavinė įsigijo naują kavos gaminimo aparatą. Dabar vieną puodelį kavos galima pagaminti greičiau ir pigiau.

54


5 UŽDUOTIS. Paklausą rodo lygtis Qd=240-45P, pasiūlą – Qs=15+30P. Pagal pateiktus duomenis nubrėžk komiksų pasiūlos ir paklausos kreives. Atsakyk į klausimus. Kaina, Eur/vnt.

Pasiūlos kiekis, vnt./dieną

Paklausos kiekis, vnt./dieną

1

45

195

2

75

150

3

105

105

4

135

60

5

165

15

KLAUSIMAI 1. Jei komiksas kainuoja 4 Eur, kiek tuomet autoriai gali ir nori jų parduoti per dieną? 2. Jei autoriai per dieną nori parduoti 150 komiksų, kokia turi būti vieno komikso kaina? 3. Brangesnių ar pigesnių komiksų autoriai nori ir gali parduoti daugiau? Kodėl? 4. Kas galėtų lemti komiksų pasiūlos padidėjimą? Daugiau ar mažiau tuomet autoriai norėtų jų parduoti? 5. Kokia yra komiksų pusiausvyros kaina ir pusiausvyros kiekis? 6. Kas būdinga komiksų rinkai – perteklius ar stoka, kai komikso kaina – 4 Eur? Kaip tuomet turėtų elgtis komiksų autoriai?

55


6 UŽDUOTIS. Pagal pateiktus duomenis apskaičiuok, kiek įmonė X nori ir gali įsigyti planšetinių kompiuterių per metus už skirtingas kainas nurodytas lentelėje. Planšetinių kompiuterių paklausą rodo lygtis Qd = 500 – 2 P. Nubrėžk paklausos kreivę. Paaiškink priklausomybę tarp kompiuterių kainos ir paklausos kiekio. Kaina, Eur/planšetinis kompiuteris (P)

Paklausos kiekis, planšetiniais kompiuteriais per metus (Qd)

50

100 150 200 7 UŽDUOTIS. Pagal pateiktus duomenis apskaičiuok, kiek įmonė X nori ir gali parduoti planšetinių kompiuterių per metus už skirtingas kainas nurodytas lentelėje. Planšetinių kompiuterių pasiūlą rodo lygtis Qs = 500 + 2 P. Nubrėžk paklausos kreivę. Paaiškink priklausomybę tarp kompiuterių kainos ir pasiūlos kiekio. Kaina, Eur/planšetinis kompiuteris (P)

50

100 150 200

56

Pasiūlos kiekis, planšetiniais kompiuteriais per metus (Qs)


9. Kaina KOMIKSAS, BRANGESNIS UŽ NAMĄ. Ar gali patikėti, kad yra žmonių, už komiksą mokančių tiek pat kiek už naują automobilį, prabangų namą ar neeilines atostogas? Beje, tą patį komiksą 1950-aisiais 9 metų berniukas įsigijo tik už 35 centus. Akivaizdu, kad tokia komiksų knygelė nėra eilinė. Joje pirmojoje pasirodo garsusis Supermenas. Tačiau ar ji tikrai verta tokios kainos? Juk tai tėra spalvotų paveiksliukų rinkinys. Kodėl ir kada komiksas gali kainuoti daugiau nei gyvybei būtinas maistas ir vanduo? Ką darytum, jei pirmasis komiksas su Supermenu pabrangtų kelis kartus? O jei pabrangtų vanduo? Kokią informaciją pirkėjams ir gamintojams siunčia besikeičiančios kainos?

Kiek kainuoja vanduo? Atsakymas gali atrodyti labai paprastas – tikrai nedaug. Ir tai yra tiesa, jeigu kalbame apie Li´etuvą. Sacharos dykumoje šis atsakymas būtų visai kitoks. Vandens, kaip ir kitų prekių, kaina priklauso nuo daugybės dalykų, bet svarbiausią vaidmenį vaidina paklausa ir pasiūla. KĄ KAINA PASAKO PARDAVĖJAMS IR PIRKĖJAMS? Káina yra pinigų suma, už kurią įsigyjamas koks nors daiktas ar paslauga. Labai paprasta ir aišku. Tačiau kaina atlieka ir daug svarbesnę funkciją ekonomikoje. Besikeičiant prekių ir paslaugų pasiūlai ir paklausai, keičiasi ir jų kaina rinkoje („Didysis ekonomikos X“). Besikeičianti kaina leidžia rinkos dalyviams – pirkėjams

ir pardavėjams – greitai sužinoti apie prekių ir paslaugų pasiūlos ir paklausos pokyčius ir į juos reaguoti. Pavyzdžiui, jaunas verslininkas turi mažą šokolado parduotuvę, kurioje gamina šokoladinius saldainius. Staiga kakavos pupelių, kurias jis perka iš Pietų Amerikos, kaina padidėja dvigubai. Tai reiškia, kad kažkas atsitiko su kakavos pupelių pasiūla. Galbūt buvo blogas derlius ir pupelių trūksta, todėl jos kainuoja daug daugiau. Taip pat tikėtina, kad kažkas atsitiko su pupelių paklausa. Galbūt atsidarė didelė nauja šokolado gamykla ir ji superka didžiąją dalį pupelių, todėl augintojai gali pakelti jų kainą. Kaina gali kisti ir gerokai mažiau, tačiau esmė visada išlieka ta pati – kaina suteikia daug informacijos rinkos dalyviams ir keičia jų elgesį.

KÁINA (price) – prekės ar paslaugos piniginis įvertinimas.

57


Kaina – svarbi informacijos nešėja rinkoje

Kainos funkcija – signalas konkurentams

Šokolado parduotuvės savininkas turi prisitaikyti prie naujos situacijos. Galbūt padidinti šokolado kainą. Galbūt geriau konkuruoti su naujais rinkos dalyviais ar nuomotis mažesnes patalpas. Galimų sprendimų, kaip dirbti nenuostolingai, tikrai daug. Dėl kainos teikiamos informacijos visi rinkos dalyviai priima racionalius sprendimus. Net jei ir nežino, kas tiksliai atsitiko su kakavos pupelėmis. Nors ir netiesiogiai, bet pokyčius kakavos pupelių rinkoje, kurie įvyko Pietų Amerikoje, pajaučia ir šokolado pirkėjai Lietuvojè. Sumažėja šokolado kaina, atsiranda naujų tiekėjų, siūloma įsigyti daugiau ir įvairesnių šokolado rūšių. Arba, atvirkščiai, siūlomo šokolado kiekis ir įvairovė sumažėja, pakyla jo kaina. O pakilus šokolado kainai žmonės gali pakeisti jį kita panašia preke. Pavyzdžiui, pirkti ledus, kurie yra pigesni nei šokoladas. Rinkoje yra daug susijusių prekių, kurios gali būti pakeistos vienos kitomis, todėl pirkėjams prisitaikyti prie kainos pokyčių lengviau nei gamintojams. KĄ KAINA PASAKO KONKURENTAMS? Kaina siunčia svarbią informaciją ne tik pirkėjams ir pardavėjams, bet ir rinkoje nedalyvaujantiems, potencialiems konkurentams. Didėjanti prekių ir paslaugų kaina siunčia signalą, kad tam tikras prekes ir paslaugas teikiančios įmonės uždirba didelį pelną. Tai paskatina rinkoje atsirasti naujus gamintojus.

58

Mažėjanti kaina gali siųsti signalą rinkai, kad prekių ir paslaugų gamintojų jau yra labai daug. Gamintojų pelnas yra mažas. Žengti į šią rinką neapsimoka. KĄ KAINA PASAKO APIE IŠTEKLIAUS KIEKĮ? Kaina informuoja ir apie tam tikro riboto ištekliaus kiekį. Jei kaina kyla, ištekliaus kiekis sumažėjo ir jį reikia vartoti taupiau. Tarkim, pakilusi vandens kaina signalizuotų, kad vandens kiekis mažėja. Tai įspėtų vartotojus naudoti jį tik būtiniausioms reikmėms – gerti ir maistui ruošti. Mašinų plovimą ir gėlių laistymą tektų apriboti. Ir, atvirkščiai, maža kaina reiškia, kad ištekliaus yra pakankamai ir jį vartoti galima nevaržomai. KOKIŲ DALYKŲ IR KODĖL KAINA YRA 0? Yra ir tokių dalykų, kurių kaina yra 0. Pavyzdžiui, nusiplauti automobilį ežere nieko nekainuoja. Tačiau jei tokiam automobilio plovėjui tektų susimokėti už žalą, kurią jis padaro gamtai, kaina būtų didelė. Automobilius labiau apsimokėtų plauti automobilių plovyklose. Kai dalykai nemokami, niekas nesirūpina ir netaupo išteklių. O nemokami dalykai gali būti tuomet, kai nėra apibrėžtų nuosavybės teisių. Ežerai priklauso visiems, todėl visi ir naudoja juos kaip nori, neprisiimdami atsakomybės. Tikriausiai niekas neleistų nemokamai plauti automobilio savo nuo-


savame ežere. Ištekliai būtų naudojami efektyviai ir kainos būtų pagrįstos, jei būtų užtikrintos ir ginamos privačios nuosavybės teisės. Žiūrėk vaizdo įrašą

Taigi kaina yra gerokai daugiau nei tik suma, už kurią įsigyjamos prekės. Ji siunčia labai svarbią informaciją rinkos daly-

viams apie pasiūlos, paklausos pokyčius ir kitus pasikeitimus rinkoje. Tai leidžia gamintojams, pirkėjams ir pardavėjams reaguoti ir prisitaikyti.

kės oji pre oki. r ik t sum , kad ia Žinok a ta, kurią ą, reik iein r a y k a kto igų k kain produ ra tas pin uvės ie p a t y a lbam ne visada ar parduo niau a k i a ž i K je kad ta as etiketė ulyje vis da mo i, t k o suv pasa rodyt lojalu ris nu ieniniame sistemos, ės. Jeigu u k , kis on a iand idų oje. Š os nuola aros priem rekės kain n y t n d p le o am proc. s rink audoj inktos yra n ir panašio tavo išsir itaikius 20 rekės pr ji p lės ę ir korte parduotuv rai, tačiau urus, tikro yčius lak į e eu atėjai oje yra 5 sumoki 4 nt kainų po ti reikia n ę a y j t k r in o lent už pre i. Skaičiu vybės. Ve ainas, ą id a s sa eura nuol tas k yra 4 amiršti šio iketėje, o rekių ir ir a t op kain nep se i įsigij arbu na ašyta bai sv ainas, užr kėjai realia dažnai bū s ir ne k tuma rias p už ku laugų. Skir žymus. pas gana

59


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Sugalvok naują produktą, kurį galėtum pasiūlyti pirkėjams. Tai gali būti bet kas – nesibaigiančių sausainių pakelis, limonadu varomas automobilis ar vakcina, apsauganti nuo apkalbų. Pateik išsamią savo sugalvotos prekės arba paslaugos kainos kitimo analizę. Pagalbiniai klausimai: 1. Kodėl pasirinkai būtent šią prekę arba paslaugą? 2. Kaip nuspręsi, kokią kainą siūlyti? 3. Kas bus, jei pirkėjai nesutiks jos mokėti? 4. Kaip elgsies, jei paklausa bus didelė? 5. Kur investuosi gautą pelną? 6. Kada didinsi pasiūlą? 7. Kada pasiūlą mažinsi? 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Kainą nustato pardavėjas. 2. Gamybos sąnaudos + pardavėjo pelnas = kaina. 3. Kaina yra dvipusis pardavėjo ir pirkėjo santykis.

60


3 UŽDUOTIS. Kokią informaciją (signalą) siunčia rinkos dalyviams (pirkėjui, gamintojui, norintiems pradėti verslą) kiekviena iš pateiktų situacijų?

Situacija

Dėl prasto derliaus pabrango daržovės.

Signalas pirkėjui

Signalas šios prekės arba paslaugos gamintojui

Signalas norintiems pradėti tos prekės gamybos arba paslaugos teikimo verslą

Informacija, kad daržovių yra mažai ir jas teks vartoti taupiau arba pakeisti kitais produktais.

Kadangi daržovių rinkoje bus mažiau, žmonės bus priversti mokėti daugiau. Gamintojas parduos daržoves aukštesne kaina.

Aukšta kaina informuoja, kad daržovių verslo imtis verta. Jis bus pelningas.

1. Pakilo bilietų į kino teatrą kaina. 2. Prasidėjus vasaros sezonui 1 kg braškių kainuoja 6 eurus. 3. Smarkiai krito poilsinių kelionių į Graĩkiją kaina. 4. Valdžia nusprendė, kad didžiausia šokolado kaina artimiausius dvejus metus turi būti 30 euro centų. 4 UŽDUOTIS. Išanalizuok komiksą (62 p.) ir atsakyk į klausimus. 1. Kodėl naujam marškinėlių pardavėjui nepavyko įgyvendinti savo tikslo? 2. Kaip jam elgtis toliau? Kokią kainą nustatyti? 3. Kuo remiantis nustatyti kainą?

KARTU! Atlikite ekonomikos tyrimą! Nueikite į turgų ir pasiteiraukite pardavėjų, kaip jie nustatė tam tikros prekės

kainą, kas padarė įtaką jų pasirinkimui. Turgaus pardavėjų išvardytus veiksnius susiekite su ekonomine kainos teorija. Parenkite pristatymą visai klasei. Rezultatus aptarkite su klasės draugais ir mokytoju. Nuspręskite, ar turgaus pardavėjai vadovaujasi ekonomikos teorija. ktato nomikos tra Pirmojo eko ardas Cantillonas ich 5 UŽDUOTIS. Parašykite argumentuotą rašinį (150–170 žodžių) viena iš autorius – R ekonomis pirmasis Ji pateiktų temų. ). 4 3 7 -1 0 rinėjimo (168 mokslinio ty ip a k ė k o v io ekską su A. Kaina yra informacijos šaltinis. mas mintin a d o d u a n a sritį ir p iškino, kaip metodą paa B. Pirkėjas yra tikrasis rinkos valdovas. to n e m ri e p kainos. formuojasi C. Kainos kaip signalo konkurentams vaidmuo rinkoje.

61


62


II SKYRIUS. PASITIKRINK! 1. Pinigais mainytis paprasčiau nei fiziniais daiktais, nes: a) b) c) 2. Kuo piniginiai mainai skiriasi nuo natūrinių mainų? 3. Pagrindinės pinigų savybės: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 4. Pinigų funkcijos: 1. 2. 3. 5. Pasiūla – tai... 6. Kada rinkoje įvyksta mainai? 7. Ištaisyk klaidingus teiginius. a) Visi sprendimai turi alternatyviąsias sąnaudas. 63


b) Visos alternatyviosios sąnaudos yra žinomos iš anksto ir jas galima apskaičiuoti. c) Liucija padėjo Gerdai pasiruošti modelių atrankai – tai yra Liucijos ir Gerdos mainai. d) Nesimainant gyventi būtų lengviau. d) Pinigus išrado centriniai bankai. e) Pagrindinė pinigų funkcija – ilgaamžiškumas. f) Perkamą daiktą žmonės vertina mažiau nei dėl to patiriamas išlaidas. g) Kuo didesnė prekės pasiūla, tuo didesnė ir jos kaina. h) Dažniausiai kainos yra neteisingos pirkėjų atžvilgiu. 8. Pakilusi sidabro kaina papuošalų gamintojui siunčia signalą, kad... Todėl jis turėtų...

64


III. ASMENINIAI FINANSAI

65


10. Pajamos IŠ KUR GAUTI PINIGŲ? Apie tai, kaip išleistum kalną pinigų, tikrai esi pagalvojęs. Gal net ir naktį pažadintas galėtum išvardyti savo svajonių pirkinių sąrašą. Būdų, kaip išleisti pinigus, tikrai yra labai daug. Tačiau visų pirma juos reikia uždirbti. Dažniausiai pasitaikantis ir pirmas į galvą ateinantis pajamų šaltinis – darbas. Tačiau taip pat egzistuoja palūkanos, nuosavybės nuoma, pelnas, parama, dovanos. Apie kiekvieną iš šių pajamų šaltinių – šioje temoje.

Geležinė ekonomikos taisyklė – nemokamų pietų nebūna

Norėdamas gauti dalykų, kurių tau reikia, turi turėti pinigų. Pinigų reikia ir maistui, ir būstui, ir pramogoms, ir visoms kitoms reikmėms. Net jeigu kažką gauni nemokamai, už tai buvo sumokėta kitų. Žmonės pinigų užsidirba ne tik gaudami atlyginimą už darbą, bet ir kitais būdais.

Pajamų rūšys: • darbo pajamos • palūkanos • išteklių nuoma • pelnas • parama • labdara • dovana

KOKIOS ĮMANOMOS PAJAMŲ RŪŠYS? Dárbo pãjamos – tai atlyginimas už darbą. Tiksliau, atlygis darbuotojui kaip žmogiškųjų išteklių savininkui už padarytą darbą, sukurtą vertę. Darbo pajamos yra populiariausia pajamų rūšis. Daugelis žmonių dirba ir už tai gauna atlyginimą. Nesvarbu, ar tai būtų atlyginimas mėnesio pabaigoje už nuolatinį kasdieninį darbą, ar atlyginimas dienos pabaigoje už nupjautą žolę. Palū́kanos – tai mokestis už paskolintus arba pasiskolintus pinigus. Visi esame

66

girdėję posakį: laikas – pinigai. Palūkanos puikiai atspindi šį pasakymą. 1 euras šiandien yra vertingesnis nei 1 euras rytoj. Per dieną galima eurą produktyviai panaudoti arba išleisti malonumams. O štai rytojaus dar reikia palaukti. Būtent dėl to paskolinęs vieną eurą šiandien, rytoj turėtum atgauti ne tik 1 eurą, bet ir palūkanas – mokestį už naudojimąsi paskolintais pinigais. Palūkanos yra tarsi atlyginimas skolintojui už tai, kad jis sutinka atidėti savo vartojimą ir prisiima riziką skolindamas. Palūkanos gali būti svarbus pajamų šaltinis. Pavyzdžiui, gyventojai padeda savo pinigus į banką, o šis juos skolina kitiems. Šie vėliau grąžina daugiau, nei pasiskolinę. O tie, kurie pinigus padėjo, atgauna taip pat daugiau, nei padėjo. Ìšteklių núoma – pajamos už išnuomotą turtą. Nuomoti galima viską – butą, žemę, dviratį, automobilį, kompiuterį ar


netgi darbuotoją (žr. „Ekonomistas pataria“). Nuomos pajamos yra panašios į palūkanas, tik pinigai gaunami ne už paskolintus pinigus, bet už paskolintus išteklius ir turtą.

Labdarà yra skiriama, norint pagerinti žmogaus arba organizacijos gerovę, kai nesiekiama konkrečių tikslų. Pavyzdžiui, žmonės skiria labdarą vaikų namams arba nepasiturinčioms šeimoms.

Pel̃nas – tai pajamos už prisiimtą riziką ir verslumą. Sukūrus sėkmingą verslą galima uždirbti pinigų. Tačiau galima patirti ir nemenkų nuostolių. Už tai, kad sugalvoji naują idėją ir prisiimi riziką, kad jos gali nepasisekti įgyvendinti, sėkmės atveju gauni pelną.

Dovanà – pajamos, gaunamos kokia nors proga arba be progos, nereikalaujant nieko mainais ir nesistengiant padėti ar paremti konkretaus tikslo. Tai labai maloni pajamų forma. Vien tik iš dovanų gyventi būtų labai sunku. Tačiau tai irgi pajamos, nors dažniausiai gaunamos ne pinigine, bet daiktine forma.

Paramà – pajamos, gaunamos konkrečiam tikslui įgyvendinti arba esamai situacijai pagerinti. Parama yra skiriama žmogui arba organizacijai, norint paskatinti ir suteikti išteklių konkrečiai veiklai. Pavyzdžiui, paramą gali gauti gyvūnų prieglauda arba jaunimo švietimu užsiimanti organizacija.

ia išs m i l ga ą! kaip rbuotoj , k liarė moo u a n i p d ž –ž Su omoti u po abia ė tokia laikui. l nu s i –v esm gam s oma ipas. Jo onėje il esniem u n i p o c m b į b n Dar rbo pri rečioje jus trum ia staty is k k a i on re oto s iš is d jant arbina k ja darbu s. Jeigu ogu juo a labai t ug pa įsid onė mo nės nė nuo oms įm s, labai Ši pasla onėms o . m i. it m Ši įm tams k savaitė otarpiu tiems ž o būdas k k n i s e a m proj keliom t tam la s. Dirb anizavi ktų, dar g ų n nink ti būte lininkam arbo or ių proje Šis daro s d r į. aik m nuo dinga ve atogus rumpal ų šaltin rityse: p t m u i es a ję ja na i lab s ieško atinį pa įvairios inių g r i ac tai t paty i nuol omas orm r o k f i u u n a t i ž t i i U as ų ik ų. toja buo o metod statyb nologij b nuo tech

67


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Kokios pajamų rūšys pateiktos pavyzdžiuose? Darbo pajamos

Palūkanos

Nuosavybės nuoma

Pelnas

Parama

Labdara

Dovana

1. Nukasiau kaimynų kieme sniegą už 3 eurus.

2. Kaimynas už 2 eurus pasiskolino dviratį kelioms valandoms. 3. Mama davė 10 eurų nueiti į parduotuvę ir leido pasilikti grąžą. 4. Nupirkau draugui pietus, o jis kitą dieną grąžino skolą, pavaišindamas pietumis ir desertu. 5. Krikštatėvis davė pinigų naujai kuprinei, nes senoji jau labai apiplyšusi. 6. Nusipirkau krepšinio kamuolį su J. Valančiūno parašu už 60 eurų ir po metų pardaviau internete už 100 eurų. 7. Sesers vestuvėse visą vakarą grojau svečiams gitara. 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Tos pačios pajamos negali būti ir atlyginimas, ir parama. 2. Kiekvienas žmogus yra žmogiškųjų išteklių savininkas, todėl jis turi gauti atlygį už tai. 3. Geriausia turėti vieną pajamų šaltinį. 68


3 UŽDUOTIS. Išnagrinėk pateiktas situacijas. Kokios pajamų rūšys jose įvardytos? Įvertink situacijas pagal ekonominį racionalumą (1 reiškia, kad situacijoje priimtas ekonomiškai racionaliausias sprendimas, 3 – situacijoje priimtas ekonomiškai pats neracionaliausias sprendimas). Kodėl taip manai? A. Dienomis Simas dirba policijos komisariate, vakarais – sargu vaikų darželyje. Pinigų Simui netrūksta. Tačiau, draugui pasiūlius, Simas nusprendė imtis dar vieno darbo – įkūrė nuosavą apsaugos įmonę. PAJAMŲ RŪŠYS: EKONOMINIS RACIONALUMAS:

1

2

3

KODĖL? B. Patrikas 10 metų dirbo nekenčiamą, bet neblogai mokamą darbą vien tam, kad sukauptų pinigų ir įsigytų prabangų butą, kurį nuomos, už tai gaus pajamas ir daugiau nebedirbs. PAJAMŲ RŪŠYS: EKONOMINIS RACIONALUMAS:

1

2

3

KODĖL? C. Vieno populiaraus restorano virėjas Gabrielius gavo senelio palikimą, kurį padėjo į banką. Šiuos pinigus Gabrielius planuoja skirti nenumatytiems gyvenimo atvejams. PAJAMŲ RŪŠYS: EKONOMINIS RACIONALUMAS:

1

2

3

KODĖL? 4 UŽDUOTIS. Perskaityk straipsnį ir įvardink darbo nuomos pranašumus ir trūkumus darbdaviui bei darbuotojui. Gegužės 19 d. buvo priimtas Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas, reguliuojantis darbuotojų nuomos teisinius santykius, kurie praktikoje susiklostydavo gana dažnai, tačiau iki šio įstatymo priėmimo buvo nereglamentuoti ir dėl to kėlė nemažai problemų. Laikinojo įdarbinimo santykiai susiklosto tuomet, kai darbdavys tam tikram laikui išsinuomoja darbuotoją iš kitos įmonės, teikiančios darbuotojų nuomos paslaugas. Pagrindinis laikinojo darbo sutarties ypatumas lyginant su įprastomis darbo sutartimis yra tai, jog šiuo atveju darbuotojas paklūsta ir dirba darbus ne laikinojo įdarbinimo įmonei, su kuria ir yra sudaryta darbo sutartis, bet kitam darbdaviui, su kuriuo darbuotojas apskritai nėra saistomas jokios sutarties. Pagal versum.lt 69


DARBO NUOMA Pranašumai

70

Trūkumai

1.

1.

2.

2.

3.

3.


11. Darbas DARBAS ŽMOGŲ PUOŠIA. Niekada nenusibosta žiūrėti į tekantį vandenį, degančią ugnį ir dirbantį žmogų. Darbas yra gerbiamas ne tik tautosakoje, bet ir dabartinėje visuomenėje. Tik įdėję darbo galime krūvą plytų paversti namu, o siūlų kalną – megztiniu. Be žmogaus darbo mūsų mobilieji telefonai būtų tik smėlio krūvos ir naftos balos (plastmasė gaminama iš naftos, o mikroschemų svarbi sudedamoji dalis yra smėlis). Knygos būtų tik popieriaus lapai ir abėcėlė, o vietoj patiekalų restorane – tik augalai ir gyvūnai gamtoje.

Visa žmonijos istorija yra tokia, kokia yra, tik dėl to, kad žmonės dirbo. Tiesa, buvo ir blogų dalykų – išnaudojimo, vergovės ir karų. Tačiau visi pastatai, gatvės, tiltai, bokštai, skulptūros, paveikslai ir dainos yra žmonių darbo rezultatai. Šiandien kiekvienas gali važinėti ir skraidyti tokiais greičiais, kurie prieš kelis šimtmečius nesisapnavo net patiems turtingiausiems ir galingiausiems. Butai ir namai yra šiltesni ir šviesesni nei buvusių karalių pilys. Šiltas dušas yra kasdienė smulkmena. Ir visi šie dalykai buvo sukurti žmonių darbu. KODĖL NAUDINGA SPECIALIZUOTIS? Kodėl tas pats žmogus sunkiai galėtų būti lakūnu ryte, krepšininku per pietus, restorano šefu vakare, o naktį skautų būrelio vadu? Įmanoma įsivaizduoti tokį

visų galų meistrą. Tačiau kyla mintis, kad šis žmogus gerai neišmanytų nei vienos veiklos. Taip yra todėl, kad norint tapti vienos srities specialistu ir darbą daryti tikrai gerai reikia daug ir ilgai dirbti toje srityje, tobulėti ir mokytis iš savo klaidų. Konkrečios veiklos išmanymas vadinamas specializãcija. Žmonės keliasi ryte ir eina į tą patį darbą būtent dėl to, kad susitelkimas į vieną veiklą leidžia jiems tapti našesniems šioje srityje. Vis dėlto darbas niekada nėra vienodai besikartojantis procesas. Net ir paprasčiausiame darbe visada yra galimybė tobulėti, kilti karjeros laiptais. Pavyzdžiui, Marija pradėjo dirbti restorane indų plovėja. Ji puikiai dirbo ir jau po kelių savaičių buvo padavėja. Daug dirbdama ji greitai buvo pastebėta savininkų ir tapo restorano vadybininke, o po kelerių

DÁRBAS (labour) – tikslinga žmogaus veikla, kai ištekliai paverčiami žmonėms naudingais daiktais ir paslaugomis.

SPECIALIZÃCIJA (specialization) – darbo pasidalijimo forma, kai asmuo sutelkia savo darbą į vieną veiklos sritį.

71


Teisė į darbą – tai teisė ieškotis darbo ir dirbti, bet tai nereiškia, kad kažkas privalo darbą suteikti

metų – ir restorano direktore. Šiandien Marija vadovauja 50 restoranų tinklui. Tokių sėkmės istorijų tikrai ne viena. Kiekvienu atveju galioja ta pati tiesa – net ir pats paprasčiausias darbas visada yra laiptelis į geresnę poziciją ir naujas galimybes. DARBAS, PROGRESAS IR TECHNOLOGIJOS Darbo rezultatai turi labai svarbią įtaką ateities kartų darbo sąlygoms. Pavyzdžiui, Šakilas visą gyvenimą dirbo, kad pastatytų namą. Jo dukra Šantikva jau gali naudotis tėvo darbo vaisiais ir savo darbą nukreipti kita linkme – įkurti pomi-

avo pie s ir kar- į a s ma tyvas ne tik oda k ikia Galv perspe tsižvelk i, ko re gasa į ta ūrio ties atei alimybe ti, bet ir nka iš s ulyje jų ti. ati sg asa eik jero ėgsti v labai p ekam p ragyven i tau ąm up u ni skir tai, k s. Jeigu t daugia us sunk iko dalį žmoob ūti o la nėm , be žmo lptūras žsiėmim iąją sav tai turi b ormaci ž f u u did iais kio kad e. In ti sk min ia, iš to ojiesi ir miršk, i rinkoj astarais u ik p zu ia us pa nere speciali iklai, ne , pakla tuvojè o daug ėl, e a d i i l e a L k tod v Ka čiai inga vei cialistų ad atsir ams, o oe r k kon reikal ijų spe ėl to, k piuteri ų naud s j g d nėm chnolo gėja ne trą kom yvento teikiae s g i nių t tais dau iančių a asaulio ologijų ikia me ų, jauč giau p ų techn . Jas re is ni au ini žmo ad vis d formac laugom kurti. s u k in jasi omis pa nors s m m a k

72

dorų padažo gamyklą. Jos sūnui Jamalui jau nereikės rūpintis nei pastoge, nei kaip pradėti verslą. Jis gali stengtis tobulinti gamybos procesą, rasti naujų verslo galimybių ir uždirbti dar daugiau pinigų. Visi dirba ir gyvena, naudodamiesi praeities kartų darbo rezultatais. Naudojamasi technologinio progreso rezultatais ir toliau judama į priekį. Nebereikia išradinėti dviračio iš naujo. Progresas leidžia darbe naudoti vis dauŽiūrėk giau technologijų, kurias vaizdo išvystė prieš tai dirbę įrašą žmonės. Daugiau technologijų nereiškia mažiau darbo vietų. Atvirkščiai, technologijos palengvina žmonių darbą. KAS YRA TEISĖ Į DARBĄ? Žmonėms kartais gali būti labai sunku susirasti darbą. Taip gali nutikti dėl daugybės priežasčių. Iš miestelio išvyksta gyventojai, todėl reikia mažiau paslaugų. Į kitą šalį persikėlė gamykla. Žmogui stinga įgūdžių, reikalingų besivystančiose srityse. Žmogui gali nepatikti nei vienas siūlomas darbas, tačiau žmogus visuomet yra laisvas darbo ieškoti. O darbdavys yra Žiūrėk laisvas atsirinkti darbuotovaizdo jus. Teisė į darbą nereiškia, įrašą kad darbdavys privalo tave priimti, bet reiškia, kad tu gali pasisiūlyti.


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Perskaityk situaciją ir įvardink nesispecializavimo vienoje srityje pranašumus ir trūkumus. Situacija. Architektas Jonas gavo pelningą užsakymą – parengti detalųjį didelio sklypo planą ir suprojektuoti jame gyvenamųjų namų kvartalą. Pasidarė Jonas darbų sąrašą: įvykdyti geodezinį sklypų matavimą, sudaryti topografinį planą, pažymėti sklypo ribas, įforminti reikiamus dokumentus, gauti sutikimus statyboms iš šalia gyvenančių žmonių, įvesti į sklypą būtinas komunikacijas, suprojektuoti namus, numatyti jų išdėstymą. „Daug darbų, – pamanė Jonas, – tačiau ir atlygis atitinkamas. Pagaliau galėčiau ir savo namą pradėti statyti.“ Nusprendė Jonas visus darbus atlikti vienas. Nesispecializavimo pranašumai

Nesispecializavimo trūkumai

1.

1.

2.

2.

3.

3.

2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Verčiau gauti 400 Eur pašalpą ir nedirbti, nei dirbti ir gauti 400 Eur atlyginimą. 2. Atsisakymas priimti į darbą yra žmogaus teisės į darbą pažeidimas. 3. Užsiėmimas mėgstama veikla užtikrina pajamas.

73


3 UŽDUOTIS. Perskaityk situaciją ir įvardink, kas padėtų Motiejui pagerinti taisyklos darbą, kokia nauda iš to būtų jam pačiam ir jo klientams. Motiejus yra batsiuvys ir turi nuosavą batų taisyklą. Jis labai mėgsta savo darbą. Taisykloje viską daro pats: bendrauja su klientais, priima ir išduoda užsakymus, taiso ir siuva batus, tvarko ne tik taisyklos patalpas, bet ir buhalteriją. Būdamas toks užimtas, dideliu atlyginimu Motiejus negali džiaugtis. Ne dėl to, kad klientų būtų mažai. Jų net labai daug. Motiejus nespėja visų aptarnauti ir dar kitais taisyklos reikalais pasirūpinti. Daugelio užsakymų tenka atsisakyti. Jau ir taip Motiejus dirba ilgai, o jei norėtų visus užsakymus atlikti, tektų dirbti net naktimis. Veiksniai, kurie pagerintų batų taisyklos darbą

Geresnio darbo nauda Motiejui

Geresnio darbo nauda klientams

1.

1.

1.

2.

2.

2.

3.

3.

3.

4 UŽDUOTIS. Įvardink, kokią mintį kiekvienas posakis siekia perteikti. Ar ši mintis aktuali šiandien? Paaiškink ją arba nurodyk, kaip ją galima pritaikyti šiais laikais. Posakis

Kas nedirba, tas nevalgo. Liaudies išmintis

Mintis

Darbas yra pragyvenimo šaltinis.

Ar galioja šiandien?

Iš dalies.

Paaiškinimas

Šiais laikais ir nedirbdami žmonės gali pragyventi, nes jais pasirūpina dirbantieji (sumoka mokesčius, už kuriuos valstybė teikia pašalpas bedarbiams). Taigi ir nedirbantys valgo.

1. Kad visus darbus mokėtum, ne visus dirbtum. Liaudies išmintis 2. Kiekvienas kenčia, kai dirba tik sau. Dirbdamas kitų labui, žmogus dalijasi su jais ir savo džiaugsmu. J. W. Goethe 3. Net skruzdės liautųsi dirbti, jei joms būtų duoti sparnai. K. Bunsch 4. Nesiimti jokių darbų – pirmas išminties požymis. Senovės indų posakis 5. Darbas – svarbiausia gyvenime. Iš visų nemalonumų, iš visų bėdų galima išsivaduoti vien tik darbu. E. Hemingway 74


12. Atlyginimas KIEK KAINUOJI TU? Kiek norėtum uždirbti, kai baigsi mokyklą? O kiek norėtum mokėti darbuotojui, jeigu būtum verslo savininkas? Kodėl vieni gali pasigirti atlyginimais su 5 ar daugiau nulių, o kiti uždirba tiek, kad vos užtenka maistui? Žmonių atlyginimai skiriasi dėl to, kad visi dirba nevienodai gerai, naudoja daug arba mažai technikos ir įrankių, turi išskirtinių gebėjimų arba ne. Šiame skyriuje išsiaiškinsi, kodėl Pedro uždirba keturis kartus mažiau nei Sančesas, nors abu dirba toje pačioje fermoje ir jų užduotis yra skinti kukurūzus.

NAŠUMAS Tai, kiek žmogus uždirba, yra labai susiję su tuo, kiek tas žmogus sugeba padaryti. Našumas turi labai didelę įtaką žmogaus atlyginimui. Juk darbuotojui mokėdamas daugiau, nei jis sukuria, verslininkas patirtų nuostolį. Norint daug uždirbti, reikia sukurti daug vertės kitiems žmonėms. Pedro dirba daug lėčiau, dažniau daro pertraukas nei Sančesas, todėl jo darbo našumas daug mažesnis. Jis surenka mažiau kukurūzų, sukuria mažiau vertės. Pavyzdžiui, Pedro darbo našumas – 50 kg kukurūzų per valandą, Sančeso darbo našumas – 200 kg kukurūzų per valandą.

nuskina kelis kartus daugiau kukurūzų per valandą nei Pedro. Norint vairuoti sudėtingą kombainą reikia turėti tam teises, išklausyti mokomąjį kursą. Taip pat reikia įsigyti kombainą kukurūzams skinti. Darbdavys turi investuoti. Tobulėjančios technologijos leidžia kukurūzus skinti greičiau ir paprasčiau, todėl žmonėms nebereikia patiems triūsti laukuose, skinant kukurūzus rankomis. Taip pat nuskintus kukurūzus kombainas pats ir supakuoja, todėl kukurūzai daug greičiau ir patogiau atsiranda parduotuvėse ir pirkėjų namuose. Technologiniai skirtumai taip pat lemia darbo našumą, todėl skiriasi Pedro ir Sančeso atlyginimai.

TECHNOLOGIJOS

DARBO PASIŪLA IR PAKLAUSA

Kaip vyrai skina kukurūzus? Pedro tai daro rankomis. Sančesas naudojasi moderniu kombainu. Todėl Sančesas

Darbo rinkoje taip pat galioja paklausos ir pasiūlos dėsniai. Jeigu į darbo vietą pretenduoja labai daug panašius įgūdžius

ATLÝGINIMAS (salary) – užmokestis už darbą.

MINIMALÙS ATLÝGINIMAS (minimum wage) – valdžios nustatyta mažiausia galima užmokesčio už darbą suma.

DÁRBO NAŠÙMAS (labour productivity) – per tam tikrą laiką darbuotojo pagamintas produkto kiekis.

75


Atlyginimą dažniausiai nulemia: • darbuotojo našumas • naudojamos technologijos ir kapitalas • darbo pasiūla ir paklausa

ir žinias turinčių kandidatų ir yra tik viena darbo vieta, atlyginimas gali būti mažesnis. Darbdavys turi didesnį pasirinkimą. Ir, atvirkščiai, jeigu darbo vietai reikalingos tam tikros žinios, kurias turi tik vienas kandidatas, jis gali išsiderėti didesnį atlyginimą. Būtent taip ir yra Sančeso atveju. Jis vienintelis regione turi teisę vairuoti tokį kombainą, kokį naudoja jį samdanti įmonė.

Galvojant apie ateities darbą svarbu įvertinti ne tik tai, ką mėgsti veikti, bet ir tai, ką moki daryti tikrai gerai, Žiūrėk kur turi pranašumą prieš vaizdo kitus būsimus darbuotoįrašą jus.

BRÙTO ATLÝGINIMAS (gross salary) – užmokestis už darbą, neatskaičius mokesčių.

NÈTO ATLÝGINIMAS (net salary) – užmokestis už darbą, atskaičius mokesčius.

76

s! i usiu a i r dova us. ge a į v s i ų oni uok inim gali Lygi ių įm s atlyg Tikrai ai n i t tau sm iniu ės? tarp milijon ug vert vų veik lyje ų i l Dide uždirba tiek da ių vado t pasau ių on ai pa ria on dažn jie suku i šių įm os. Taip rais įm lę ate m i d au dide inka ikra ūti g ai Ar t p, kad t i daug n e gali b ir labai a visišk i a ba kų yr ta uri būti joms la onių, k ai prisiim ginimai milžiniš ra žm ša iy tly ov kių atne nedaug nių vad niniai a arbi to yginima ami o v l o j i yra ais. Įm ėl mil viena s ovų at i. Matyd ai v r oj ot ad od vado ybę. T ra ir da Dideli v otyvu arbuot m d m Y s . sako antami. iežastis tojams įmonės karjero o i i r r t t u i p l s p i i k a rb ,k su inimų s da gius bti ir adov g atly ir kitiem ovų atly giasi dir tapti v stana n tų d ti skir elius va iau ste ad galė omos p vib k d d a s l , l o di pi daug tais tam Šios pa nauding ei. p i . i la aba sai įmon tyje atei os yra l g


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Kaip manai, koks vidutinis kiekvienos nurodytos profesijos atstovo atlyginimas? Kokie pagrindiniai veiksniai daro įtaką šios profesijos atstovo atlyginimui? Profesija 1. Gydytojas

Neto mėnesinis atlyginimas (Eur) 900

Veiksniai, darantys įtaką atlyginimo dydžiui 1. Didelė teikiamos paslaugos paklausa. 2. Reikalingas specialus aukštasis išsilavinimas. 3. Atsakingas darbas.

2. Krovikas 3. Mokytojas 4. Beyonce (pasaulyje žinoma atlikėja) 5. Karvių melžėjas 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Atlyginimas parodo, kaip darbdavys vertina darbuotoją. 2. Darbas yra prekė. 3. Žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, uždirba daugiau už tuos, kurie turi profesinį išsilavinimą.

77


3 UŽDUOTIS. Perskaityk pateiktas nuomones apie minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) Lietuvojè didinimą ir atsakyk į klausimus. A. Išanalizuok nuomones. Ar ši nuomonė yra „už“ ar „prieš“, ar ji atrodo pagrįsta ir teisinga, kodėl? Kaip manai tu?

1. Didžiausias ūti ne patetas turėtų b ri o ri p ir tai, s ė b sy vyriau okesčio dydis žm u o b ar d Siekiant idutinio ždirbtų MMA. u jų ties MMA, o v to n ve y g u Lietuvos io mokesčių kad kuo mažia bo užmokesč ar d ti in až m ėtų ktiką. šio tikslo, reik ą „vokelių“ pra g in d ė g ar d is naštą ir v elfi.lt Ž. Mauricas//d s ta is m o n ko e Luminor banko

3. Klausim ų kyla dėl gų sektor paslauia u s , dėl regio ypač maž n e dirbančių ų įmonių. jų, Jos dalyką. (r ed. past. m labai jautriai reag uoja į šitą ma dididin imą) Lietuvõs p ra tas R. Dar monininkų konfede gis//respu racijos pre blika.lt ziden-

2. Nemanome, kad MMA didinimą reikė tų stabdyti, ta čiau jis turi bū ti prisitaikanti s, o ne užbėgantis į prie kį, - komentuo ja G. Nausėda. – MMA turi bū ti reguliariai ke liamas pagal vidutinio darb o užmokesčio d idėjimo tempą, bet neturi virsti savaimin io jo augimo veiksniu. Ekonomistas

G. Nausėda//d

4. <...> norisi, kad ta minimali alga būtų didesnė. Bet ji gali iškreipti pačią darbo rinką, nes galiausiai kalbame apie darbo užmokestį, kuris mokamas nekvalifikuotą darbą dirbantiems asmenims, todėl tas atotrūkis tarp reikalingos kvalifikacijos darbo užmokesčio ir jo neturėjimo gali iš esmės išnykti. Premjeras S. Skvernelis//lzinios.lt

78

elfi.lt


1. Argumentas: Tavo nuomonė: 2. Argumentas: Tavo nuomonė: 3. Argumentas: Tavo nuomonė: 4. Argumentas: Tavo nuomonė: B. Argumentas, įtikinęs labiausiai. Kodėl? C. Visiškai neįtikinęs argumentas. Kodėl? D. Kuris iš nuomonių autorių gali tiksliausiai numatyti MMA didinimo pasekmes? Kodėl? a) banko atstovas; b) verslininkų atstovas; c) politikas.

KARTU! Įrodykite! Komandose pagrįskite, kad būtina kelti MMA arba, kad MMA kėlimo įstatymo reikėtų atsisakyti.

Suformuluokite 5 stipriausius argumentus, pagrindžiančius jūsų poziciją. Taip pat raskite po 3 papildomus jūsų poziciją pagrindžiančius ir sutvirtinančius šaltinius (vaizdo įrašas, straipsnis, komentaras, statistiniai duomenys ir kt.). Parenkite pozicijos pristatymą, naudokitės argumentais ir rastais pavyzdžiais. Išklausykite kitos komandos pristatymą. Po pristatymo priešingos komandos dalyviai turi užduoti provokuojančių klausimų, o pristatanti komanda turi į juos atsakyti. Po pristatymų ir klausimų–atsakymų aptarkite abi pozicijas ir nuspręskite, kurios komandos argumentai įtikino labiau. 4 UŽDUOTIS. Pagalvok, kas būtų, jei: 1. Minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvojè būtų 2 000 eurų. 2. Našiau dirbantys darbuotojai uždirbtų tiek pat, kiek ir tie, kurie dirba ne taip našiai. 3. Atlyginimo dydžio pagrindinis veiksnys būtų metai, praleisti aukštojoje mokykloje. 4. Kuo pavojingesnis būtų darbas, tuo mažesnis būtų atlyginimas. 5. Darbdaviai nepriimtų darbuotojų, turinčių kitokius nei jų religinius įsitikinimus. 6. Būtų nustatytas didžiausias leidžiamas atlyginimas moterims. 79


13. Asmeninis biudžetas VALDYK PINIGUS ARBA JIE VALDYS TAVE. Žmogus gali išlaidauti visą gyvenimą ir jam gali sektis. Jis gali taip ir nesusidurti su finansinėmis problemomis. Lygiai taip pat žmogus gali taupyti ir elgtis atsakingai, tačiau prarasti daug pinigų ar prasiskolinti dėl nenumatyto įvykio. Šie pavyzdžiai yra kraštutiniai atvejai. Didžioji dalis žmonių susiduria su finansinėmis problemomis būtent dėl to, kad nesilaiko kelių paprastų asmeninio biudžeto planavimo taisyklių. Kokios tos taisyklės?

KAIP IŠVENGTI FINANSINIŲ PROBLEMŲ? ASMENÌNIS BIUDŽÈTAS (personal budget) – tam tikro laikotarpio žmogaus pajamų ir išlaidų planas.

PÃJAMOS (income) – gaunami pinigai.

ÌŠLAIDOS (expenditure) – išleidžiami pinigai. 80

Pirma taisyklė elementari – neišleisk daugiau, nei uždirbi. Daugiau, nei uždirbi, išleidi tuomet, kai skoliniesi ir tavo pajamos nėra pakankamos skolai grąžinti. Tam, kad grąžintum, turi ir vėl skolintis. Jei pajamos nedidėja, įsisuki į skolinimosi ratą, o iš jo kuo toliau, tuo sunkiau išlipti. Antra taisyklė – sekti ir užfiksuoti savo išlaidas bei planuoti išlaidas į ateitį. Gal skamba keistai, bet kasdien užsirašant savo išlaidas galima sužinoti labai daug. Nustebsi, kiek pinigų išleidi smulkmenoms, užkandžiams, rūbams ir pramogoms. Euras per dieną gali atrodyti menka suma. O mėnesio pabaigoje tai gali būti visi 30 eurų ar net daugiau. Pagrindinės įprastos šeimos išlaidų rūšys yra šios: maistas, komunalinės paslaugos, vaikų priežiūra, finansiniai

įsipareigojimai, sveikatos priežiūra, būstas, apranga, transportas, laisvalaikis. Kai kurios išlaidos yra būtinos ir nuolatinės: tokios kaip, maistas, finansiniai įsipareigojimai, sveikatos ir vaikų priežiūra, komunalinės paslaugos. Kitos išlaidos nėra būtinos ir dažnos, jas galima mažinti arba jų visai atsisakyti: laisvalaikis, apranga, transportas. Trečia taisyklė – būtina turėti ir kaupti santaupų nenumatytiems atvejams. Atsidėti pinigų reikia ne tik konkrečiam pirkiniui, bet ir tokioms išlaidoms, kurių numatyti neįmanoma. Tai gali būti staiga susprogusi dviračio padanga ar netikėtas draugų kvietimas kartu plaukti baidarėmis. Netikėti įvykiai dėl to ir vadinami netikėtais – jie nebūna suplanuoti, jų nesitikima. Jei neturėsi santaupų, ištikus netikėtumui būsi priverstas skolintis. O grąžinti skolą gali tapti našta.


Ketvirta taisyklė – nelaikyk pinigų vienoje vietoje. Tai labai praktiškas patarimas. Jei į butą įsilauš vagys ir suras viename stalčiuje paslėptas visas santaupas, jiems bus labai paprasta, o tau labai liūdna. Jei dalį pinigų laikysi stalčiuje, dalį banke, o kitą dalį būsi paskolinęs draugui už palūkanas, suvaldyti pinigų praradimo riziką bus paprasčiau. Jei įsilauš vagys, bankrutuos bankas ar draugas, parasi ne visas santaupas iš karto. Tokia pati logika galioja ir kelionėse. Nesaugu visus pinigus laikyti vienoje piniginėje. Ją pametęs, netektum visko. Investicijas taip pat rekomenduojama paskirstyti, kad būtų sumažinta rizika.

sį gauna atlyginimą ir nesirūpina alternatyviais pajamų šaltiniais. Tokiu atveju praradęs darbą žmogus praranda ir visas pajamas, todėl tenka skolintis. Finansiniai tikslai gali būti ilgalaikiai arba trumpalaikiai. Skiriasi laikotarpis, per kurį planuoji šiuos tikslus pasiekti. Trumpalaikiai finansiniai tikslai – tie, kuriuos planuoji įgyvendinti per artimiausius metus. Tai gali būti visą savaitę taupyta suma apsilankyti kine savaitgalį ar visus mokslo metus kauptos santaupos vasaros festivaliui. Ilgalaikių finansinių tikslų įprastai siekiama ilgiau nei metus. Pavyzdžiui, penkerius metus kaupti pinigai studijoms užsienyje arba penkiolikos metų santaupos sodo namui įsigyti.

Penkta taisyklė – turėk daugiau nei vieną pajamų šaltinį. Šios taisyklės laikytis sunkiausia rėsi ir žmonės dažnai ją sino ž u ti! k ir ignoruoja: kas mėnesma idečiuo bei kaup i s a y k t t a Pas upyti ra p pant ir a upti ė n ta as au uka upim nuolat t alima s nesį a k ė r i g t mas imai. Be ą pinigų ad kas m ieną. y p rd m Tau žsiėm ,k iš lę su aizduok eurą pe augink t u e i d s i giau ir ned as. Įsiv apie 1 eurų d Laikan kad 30 um rų. pat i yra dant dingas s urų. Ta metų? 200 eu iką taip ma įspū edi 30 e si po 20 Gausi 7 pimo la nų nor t a e . ė d u atsi igų tur ėnesių visą ka u palūk 00, o n n g i 2 m p ei ėl 7 je) 2 Kiek etų ir 1 (indėly kanos. J tum ne ūtent d B e m ū ė 20 s bank s ir pal etų tur umas. edideu n o rt pinig mokam po 20 m elis ski bu. Net mos, d r i , ia būtų 3 proc. eurų. D bai sva at kaup ų a ig l l ų 4 n t o i a bū 963,5 pti yr s, nu lėmis p . o u p 9 a u to k s santa rsti dide momis su vi lė gali

SUBALANSÚOTAS BIUDŽÈTAS (balanced budget) – finansinis planas, kai pajamos lygios išlaidoms.

BIUDŽÈTO PÉRTEKLIUS (budget surplus) – finansinis planas, kai pajamos viršija išlaidas.

BIUDŽÈTO DEFICÌTAS (budget deficit) – finansinis planas, kai išlaidos viršija pajamas. Asmeninio biudžeto taisyklės: 1. Neišleisk daugiau, nei uždirbi 2. Sek, analizuok ir planuok išlaidas 3. Taupyk dalį pajamų ir sukaupk fondą nenumatytiems atvejams, nes jų tikrai bus 4. Nelaikyk pinigų vienoje vietoje 5. Turėk daugiau nei vieną pajamų šaltinį 81


Užduotys

*poreikių piramidė pagal psichologą A. Maslow

82


1 UŽDUOTIS. A. Įvardink, kokios išlaidų rūšys pateiktos pavyzdžiuose.

Maistas

Komunaliniai mokėjimai

Vaikų Finansiniai įsipriežiūra pareigojimai

Sveikatos priežiūra

Būstas

Apranga

Transportas

Laisvalaikis

1. Praradęs gerai mokamą darbą Jonas anksčiau pirktus maisto produktus pakeitė pigesniais.

2. Majos vaistai nuo gripo jos mamai kainavo daugiau nei 15 eurų. 3. Močiutė anūkei nupirko šiltus kailinius. 4. Už 6 mėn. elektroninį bilietą vilniečiams teks pakloti 175 eurus. 5. Šeima paskaičiavo, kad sodo namo remontas jiems atsiėjo kelias dešimtis tūkstančių eurų. 6. Už dukros baleto būrelį Mikas atsiskaitė mokėjimo pavedimu. 7. Kiekvieną mėnesį Mikalauskams teks mokėti po 300 eurų už studentei dukrai banko kreditu pirktą butą. 8. Už dantisto paslaugas Tomui teko sumokėti trečdalį savo atlyginimo. 9. 21 proc. naujo automobilio kainos sudaro PVM. B. Kurios iš pateiktų išlaidų yra būtinos, o kurios nėra būtinos? Būtinos išlaidos: 1. 2. 3.

83


4. 5. Nebūtinos išlaidos: 1. 2. 3. 4. C. Išrikiuok išlaidas pagal svarbą (1 – pati svarbiausia, 9 – mažiausiai svarbi). Išlaidos pagal svarbą: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

84


2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Išlaidos vaikų priežiūrai yra svarbesnės už visas kitas išlaidų rūšis. 2. Jei nevaldysi savo pinigų, jie valdys tave. 3. Sudaryti biudžeto planą kvaila, nes tai tikrai nepadės pagerinti finansinės situacijos.

3 UŽDUOTIS. Kurių iš asmeninių finansų valdymo taisyklių nebuvo laikomasi kiekvienoje iš pateiktų istorijų? 1. Aleksandras visiškai neturėjo finansinių problemų ir galėjo džiaugtis turtingu gyvenimu net nedirbdamas. Mat, kaip jis pats manė, savo kažkada sunkiai sukauptus pinigus yra puikiai „įdarbinęs“ – nusipirkęs prabangų butą, kurį jau kurį laiką nuomojo už gana didelę sumą pinigų. Deja, prasidėjus finansų krizei jau trečią mėnesį Aleksandras neranda nuomininkų, o turėtos santaupos greitai senka. TAISYKLĖS, KURIŲ NESILAIKOMA: 2. Vidmantė, norėdama išvažiuoti atostogauti, pasinaudojo greitojo kredito paskola. Deja, ji neįvertino rizikos ir dabar, norėdama grąžinti paskolą ir palūkanas, turi dar kartą imti greitąjį kreditą. TAISYKLĖS, KURIŲ NESILAIKOMA: 3. Martynas visas savo santaupas investavo į namą rytinėje JAV pakrantėje, tačiau praūžus uraganui Sendei iš svajonių būsto nieko neliko. TAISYKLĖS, KURIŲ NESILAIKOMA: 4. Juliui kaimynė pasiūlė pirkti jos sodo namelį už neįtikėtinai mažą sumą. Deja, Julius visiškai neturėjo atliekamų pinigų, o bankas atsisakė jam suteikti paskolą dėl neatsakingos Juliaus kredito istorijos. TAISYKLĖS, KURIŲ NESILAIKOMA: 5. Praradus darbą siuvykloje, Martai tą patį mėnesį teko išsikraustyti ir iš nuomojamo buto. Ji negalėjo sumokėti už nuomą ir atsiskaityti už komunalines paslaugas. TAISYKLĖS, KURIŲ NESILAIKOMA: 85


KARTU! Išspręskite ekonomikos problemą! Komandose pasirinkite po vieną iš trečios užduoties situacijų. Aptarkite ir įvardykite, kokių asmeninio biudžeto taisyklių situacijoje nebuvo laikomasi. Parenkite rekomendacijų sąrašą situacijos veikėjui – kokių veiksmų jam reikėtų imtis, kad išspręstų problemą ir užtikrintų, kad ji nepasikartos. Pristatykite savo situaciją ir rekomendacijas. Aptarkite su kitais, ar pasiūlyti tikrai visi sprendimų būdai, ar jie veiksmingi. 4 UŽDUOTIS. A. Remdamasis situacija sudaryk šeimos mėnesio biudžetą. Kaip atrodė Čižauskų šeimos rugpjūčio mėnesio biudžetas? Mama gavo 625 Eur atlyginimą ir 102 Eur už nuomojamą garažą. Tėtis šį mėnesį spaustuvėje uždirbo 657 Eur ir papildomai 75 Eur gavo už parašytus straipsnius. Kaip ir kiekvieną mėnesį šeima gavo 15,5 Eur palūkanų už padėtą indėlį iš banko. O šeimos įkurta sulčių spaudykla šį mėnesį uždirbo 2 236 Eur. Surinkęs kaimynų obuolius Čižauskų sūnus uždirbo 8 Eur. Rugpjūčio mėnesį šeima maisto produktams išleido 579 Eur, sumokėjo 345 Eur už komunalines paslaugas ir 325 Eur palūkanų bankui už įsigytą automobilį. Mama, tėtis ir sūnus vieną kartą apsilankė kino teatre, kurio bilietas suaugusiems kainuoja 6 Eur, o nepilnamečiams – 5 Eur. Drabužių parduotuvėje mama šį mėnesį išleido 86,75 Eur. Į automobilius šeima pylė kuro už 202 Eur. Sulčių spaudyklos darbuotojams buvo sumokėta 700 Eur, dar tiek pat kainavo spaudyklos įrangos nuoma. Kiekvieną dieną Čižauskai sūnui davė po 1 Eur kišenpinigių. 25 Eur paaukojo benamių gyvūnų prieglaudai ir 10 Eur paskolino kaimynui. Į taupyklę šeima pasidėjo 500 Eur, kuriuos kaupia žiemos atostogoms kalnuose. Atostogoms šeima planuoja išleisti 6 000 Eur.

Pajamų rūšys (atlyginimas, pajamos už nuosavybės nuomą ir kt.)

Būtinos išlaidos (maistas, finansiniai įsipareigojimai ir kt.)

Papildomos išlaidos (laisvalaikis, transportas ir kt.)

Kaupimas

Ilgalaikiai finansiniai tikslai

Suma

Suma

Suma

Suma

Suma

Iš viso... Eur

Iš viso... Eur

Iš viso... Eur

Iš viso... Eur

Iš viso... Eur

B. Koks yra šeimos biudžetas (subalansuotas, perteklinis, deficitinis)? C. Kaip greičiau pasiekti finansinių tikslų? 86


5 UŽDUOTIS. Perskaityk situaciją ir atsakyk į klausimus. Situacija. Jonas yra dailininkas. Per mėnesį jis uždirba 400 eurų, atskaičius mokesčius. Taip pat Jonas parduoda savo piešinius savaitgaliais miesto gatvėse, kurių vieneto vidutinė kaina yra 35 eurai. Be to, Jonui kartą per du mėnesius mama atsiunčia po 50 eurų. Kiekvieną mėnesį Jonas apie 200 eurų sumoka už komunalines paslaugas, 150 eurų skiria maisto produktams, 25 eurus skiria piešimo priemonėms, o likusią pinigų sumą taupo. Jonas nori nusipirkti naują molbertą, kuris kainuoja 155 eurus. Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus. KLAUSIMAI 1. Praeitą mėnesį Jonas pardavė 2 piešinius ir mama jam atsiuntė 50 eurų. Ar šį mėnesį jis galės įsigyti molbertą, jeigu papildomų sukauptų lėšų jis neturi? 2. Praėjusio mėnesio Jono santaupos yra 145 eurai. Ar kitą mėnesį jis galės nusipirkti molbertą, jeigu iš sukauptų lėšų 45 eurus jis skyrė skalbimo mašinos remontui ir pardavė tik vieną piešinį? 6 UŽDUOTIS. Sudaryk šeimos mėnesio biudžeto planą (realų arba įsivaizduojamą). Laikykis asmeninio biudžeto planavimo taisyklių.

Pajamų rūšys (atlyginimas, pajamos už nuosavybės nuomą ir kt.)

Būtinos išlaidos (maistas, finansiniai įsipareigojimai ir kt.)

Papildomos išlaidos (laisvalaikis, transportas ir kt.)

Kaupimas

Ilgalaikiai finansiniai tikslai

Suma

Suma

Suma

Suma

Suma

Iš viso... Eur

Iš viso... Eur

Iš viso... Eur

Iš viso... Eur

Iš viso... Eur

Iš viso šeimos pajamų... Eur Iš viso šeimos išlaidų... Eur

87


BIUDŽETO DIAGNOZĖ. Iš viso šeima per mėnesį sukaupia ... Eur Visa ilgalaikių tikslų suma yra ... Eur Kiek laiko reikės kaupti norint įgyvendinti ilgalaikius finansinius tikslus? ... m. Ką daryti, kad šeimos biudžetas būtų veiksmingesnis (kaip greičiau pasiekti finansinius tikslus)?

88


14. Gyventojų mokesčiai KIEK MOKESČIŲ SUMOKI TU? Mokesčius moki kiekvieną dieną. Apie tai dažnai net nepagalvoji. Mokesčius moki ne tik pirkdamas kramtomąją gumą, telefono sąskaitos papildymą, bilietą į teatrą, kompiuterį ir visas kitas prekes, bet ir mokėdamas anglų kalbos korepetitoriui, karatė treneriui ar kirpėjai. Mokesčius žmonės moka ir gaudami atlyginimą. Kiek ir kokių mokesčių tiksliai sumoki tu ir tavo šeima, sužinosi šioje temoje.

Pirmoji pamoka – mokėjimai už komunalines paslaugas, mobiliojo ryšio paslaugų sąskaita ir kitos mėnesinės išlaidos iš tiesų nėra mokesčiai, nors dažnai yra taip vadinami. Mokesčius mokame tik valstybei ar miesto savivaldybei. Visos kitos išlaidos ir mokėjimai yra atsiskaitymai už paslaugas ar prekes. KOKIĄ DALĮ DARBO VIETOS KAINOS SUDARO MOKESČIAI? Pauliui šiandien puiki diena, po mėnesio darbo kavinėje jis gaus atlyginimą. Kaip ir buvo susitarta, darbdavys į Pauliaus asmeninę sąskaitą banke perves 400 eurų. Tačiau Paulius nežino, kad tam, kad kavinės savininkas jam išmokėtų 400 eurų, į biudžetą jis turi pervesti 172 eurus mokesčių. Pauliaus darbdavys perves visus mokesčius nuo Pauliaus atlyginimo – tai yra 172 eurus, tačiau tikrasis jų

mokėtojas ekonomine prasme yra Paulius. Tikrasis Pauliaus atlyginimas yra 572 eurai, o ne 400 eurų, kurie pasiekia Pauliaus sąskaitą. Nuo Pauliaus atlyginimo buvo sumokėtos Sodros įmokos – 79 eurai, gyventojų pajamų mokestis (GPM) – 53 eurai, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos – 39 eurai ir įmoka į ilgalaikio darbo išmokų fondą – beveik 1 euras. KOKIĄ DALĮ PREKĖS KAINOS SUDARO MOKESČIAI? Norėdamas pasidžiaugti gautu atlyginimu Paulius nusprendė nusipirkti ledų už 1 eurą. Taip Paulius vėl sumokėjo mokesčius. Jis sumokėjo pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris yra 21 proc. produkto kainos arba 17 euro centų. Ledų gamintojai taip pat turėjo mokėti pelno mokestį, mokesčius už savo darbuotojus

MÓKESTIS (tax)– įstatymu nustatytas mokėjimas į valstybės (savivaldybės) biudžetus ir nebiudžetinius fondus.

PRIDĖTÌNĖS VERTĖ̃S MÓKESTIS (PVM) (value added tax, VAT) – netiesioginis mokestis, mokamas už sukurtą pridėtinę vertę. Šį mokestį sumoka galutinis vartotojas, pirkdamas prekes ir paslaugas.

89


Sodra – valstybinio socialinio draudimo fondas. Nuo atlyginimo Sodrai mokame valstybinio socialinio draudimo įmokas

Sodra moka pensijas, ligos, motinystės/tėvystės pašalpas, paramą bedarbiams. Svarbu žinoti, kad Sodra nekaupia dirbančiųjų sumokėtų Sodros mokesčių jų būsimoms pensijoms, o dabar surenkamus mokesčius panaudoja esamų pensininkų pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms. Dirbantieji šiandien moka pensijas dabartiniams pensininkams, o jiems ateityje pensiją mokės nauji dirbantieji

AKCÌZAS (excise tax) – netiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinamos tam tikros prekės. Europos Sąjungoje akcizais amokestinamas kuras, tabakas, alkoholis, elektra.

90

(gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei įmokas į garantinį fondą), taip pat nekilnojamojo turto mokestį. Visa tai yra įskaičiuojama į galutinę prekės kainą. Ar tiek mokesčių yra daug, ar mažai, galima nuspręsti tik asmeniškai. Svarbu žinoti, kiek mokesčių sumokama, ir vertinti už sumokamus mokesčius gaunamų paslaugų kokybę, tačiau tai jau kito skyriaus apie valstybės biudžetą tema. Mokesčių, kuriuos moka žmonės, yra gerokai daugiau, nei teko susidurti Pauliui. KOKIUS DAR MOKESČIUS MOKAME? Tai mokesčiai už turimą žemę, nekilnojamąjį turtą, mokesčiai už naudojimąsi keliais ir kita infrastruktūra, mokesčiai nuo uždirbto pelno. Perkant kurą, tabaką ar degalus tenka sumokėti akcizo mokestį. Jis taikomas prabangos arba toms prekėms, kurių vartojimas nemažėja jų kainai kylant (alkoholiui, tabakui, benzinui). Valdžia įvesdama ar keldama akcizo mokestį teigia, kad jis padės sumažinti tam tikrų prekių vartojimo neigiamus padarinius: sergamumą dėl rūkymo ar alkoholio, aplinkos taršą. Tačiau akcizų mokestis uždeda didelę naštą pirkėjams. Pavyzdžiui, įsipildamas benzino už 100 eurų – 48 eurus sumoki už benziną, o likusius

52 eurus – moki į biudžetą. Tai skatina žmones rinktis prastesnės kokybės arba nelegalius produktus – dalyvauti šešėlinėje ekonomikoje.


TIESIÓGINIS MÓKESTIS (direct tax) – mokestis, sumokamas tiesiogiai nuo savo pajamų ar turto (pvz., gyventojų pajamų mokestis, turto mokestis). s ticija os e v e in ingais m m i k n i nc a Skat onkure is! ių yr i, b a y k i t č e s j čia al kes šaly rp v . Mokes ina t s ija lin renc uotojam i ir vers et ir u k n s, b toja vest ų ko esči tema in s gyven s išlaida kos ink o M lin li ri bė lie ktua oka ša valsty stos ap onė no ko a i a a i ja m įm r lab s su nansuo arba p saulio šalis ta ai o u i kur e tik fi geros delė pa r viena ūti lab i i n e kai, eda pri Jeigu d ropoje tai gali b am in. i u d i , s pris otojam Rytų E nei kita riimanč e tik ą n p l u s vest i gamyk okesčiu endimą kuruoja uopr yt m on rb stat esnius žastis s tybės k timi, da , ž e s ma rbi pri ui. Val e padė avinimu sva tuotoj ografin ir išsil is. ves vo ge ašumu kesčia o n sa tojų bet ir m

NETIESIÓGINIS MÓKESTIS (indirect tax) – mokestis, kurį mokesčių mokėtojas sumoka ne gaudamas pajamas, o jas išleisdamas, t. y. įsigydamas prekių ir paslaugų, kai prekių ir paslaugų mokestis nustatytas kaip kainos dalis (pvz., pridėtinės vertės mokestis, akcizas).

INDIVIDUALÌ MÓKESČIŲ NAŠTÀ (individual tax burden) – rodiklis, skirtas žmogaus mokamų mokesčių dydžiui įvertinti, lyginant sumokėtus mokesčius su gaunamomis pajamomis.

91


Užduotys

1 UŽDUOTIS. Suskaičiuok trūkstamas sumas ir atsakyk į klausimus. Kaina etiketėje

Mokesčių dalis (% ir Eur)

Kaina be mokesčių

Sūrainio kompleksas

3,48 Eur/vnt.

0,60 Eur (PVM 21 %)

2,88 Eur/vnt.

1. Duona

0,87 Eur/vnt.

... Eur (PVM 21 %)

... Eur/vnt.

2. Ekonomikos vadovėlis

8,69 Eur/vnt.

... Eur (PVM 9 %)

... Eur/vnt.

3. Vaikiška spalvinimo knygelė

1,45 Eur/vnt.

... Eur (PVM 9 %)

... Eur/vnt.

4. Vitaminai vaikams

... Eur/vnt.

... Eur (PVM 21 %)

9,15 Eur/vnt.

5. Futbolo kamuolys

26,06 Eur/vnt.

4,52 Eur (PVM 21 %)

21,54 Eur/vnt.

6. 1 m3 karšto vandens

6,12 Eur/m3

... Eur (PVM 9 %)

... Eur/m3

7. Teisinė konsultacija

... Eur/val.

10,05 Eur (PVM 21 %)

47,87 Eur/val.

1. Kaip manai, kurioms iš šių prekių arba paslaugų tinka taikyti PVM lengvatą (mažesnius mokesčius), o kurioms ne? 2. Kaip manai, ar lentelėje yra tokių prekių, kurioms reikėtų taikyti ne tik PVM, bet ir papildomus mokesčius? Kodėl?

92


3. Kaip manai, kokioms prekėms išvis nereikėtų taikyti mokesčių? Kodėl? 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Didžiausią naštą Lietuvõs gyventojams sukelia mokestis už šildymą. 2. Žmonės būtų apgaudinėjami, jei kainos būtų pateikiamos be PVM, o visą kainą jie sužinotų tik atsiskaitydami kasoje. 3. Akcizo mokesčiai reikalingi tam, kad apsaugotų vartotojus nuo žalingų prekių ir paslaugų vartojimo.

3 UŽDUOTIS. Suskaičiuok trūkstamas sumas ir atsakyk į toliau pateiktus klausimus.

Bruto atlyginimas (iki atskaitant mokesčius) 555 Eur

Mokesčiai

Iš viso 185,71 Eur

Neto atlyginimas (išmokamas atskaičius mokesčius)

379,11 Eur

Darbo vietos kaina

564,82 Eur

Kaupia 3 % papildomos pensijos Darbuotojo sumokami mokesčiai: GPM (20 %) – ... Eur Sveikatos draudimas (Sodra) (6,98 %) – ... Eur Socialinis draudimas (Sodra) (15,52 %) – ... Eur Darbdavio sumokami mokesčiai: Sodra (1,45 %) – 8,05 Eur Įmokos į garantinį fondą (0,16 %) – 0,89 Eur Įmokos į ilgalaikio darbo išmokų fondą (0,16 %) – 0,89 Eur

93


970 Eur

Iš viso 381,87 Eur

... Eur

987,17 Eur

... Eur

... Eur

... Eur

... Eur

Kaupia 3 % papildomos pensijos Darbuotojo sumokami mokesčiai: GPM (20 %) – ... Eur Sveikatos draudimas (Sodra) (6,98 %) – ... Eur Socialinis draudimas (Sodra) (15,52 %) – ... Eur Darbdavio sumokami mokesčiai: Sodra (1,45 %) – 14,07 Eur Įmokos į garantinį fondą (0,16 %) – 1,55 Eur Įmokos į ilgalaikio darbo išmokų fondą (0,16 %) – 1,55 Eur

1 605,83 Eur

Iš viso 634,25 Eur Nekaupia 3 % papildomos pensijos Darbuotojo sumokami mokesčiai: GPM (20 %) – ... Eur Sveikatos draudimas (Sodra) (6,98 %) – ... Eur Socialinis draudimas (Sodra) (12,52 %) – ... Eur Darbdavio sumokami mokesčiai: Sodra (1,45  %) – ... Eur Įmokos į garantinį fondą (0,16 %) – 2,56 Eur Įmokos į ilgalaikio darbo išmokų fondą (0,16 %) – 2,56 Eur

982,61 Eur

Iš viso ... Eur Kaupia 3 % papildomos pensijos Darbuotojo sumokami mokesčiai: GPM (20 %) – ... Eur Sveikatos draudimas (Sodra) (6,98 %) – ... Eur Socialinis draudimas (Sodra) (15,52 %) – ... Eur Darbdavio sumokami mokesčiai: Sodra (1,45 %) – ... Eur Įmokos į garantinį fondą (0,16 %) – 1,57  Eur Įmokos į ilgalaikio darbo išmokų fondą (0,16 %) – 1,57 Eur

94


4 347,83 Eur

Iš viso ... Eur Kaupia 3 % papildomos pensijos Darbuotojo sumokami mokesčiai: GPM (20 %) – 869,57 Eur Sveikatos draudimas (Sodra) (6,98 %) – 303,48 Eur Socialinis draudimas (Sodra) (15,52 %) – 674,78 Eur Darbdavio sumokami mokesčiai: Sodra (1,45 %) – ... Eur Įmokos į garantinį fondą (0,16 %) – 6,96 Eur Įmokos į ilgalaikio darbo išmokų fondą (0,16 %) – 6,96 Eur

Tavo svajonių atlyginimas

Iš viso ... Eur

2 500 Eur

... Eur

... Eur

... Eur

(Ne)kaupi 3 % papildomos pensijos Darbuotojo sumokami mokesčiai: GPM (20 %, jei atlyginimas viršija 10 vidutinių šalies darbo užmokesčių) – ... Eur Sveikatos draudimas (6,98 %) – ... Eur Socialinis draudimas (jei nekaupi papildomos pensijos – 12,52 %, jei kaupi 3 % papildomai pensijai, tai 15.52 %) – ... Eur Darbdavio sumokami mokesčiai:: Sodra (1.45%) – ... Eur Įmokos į garantinį fondą (0,16 %) – ... Eur Įmokos į ilgalaikio darbo išmokų fondą (0,16 %) - ... Eur

1. Kas yra darbo vietos kaina? Iš ko ji susideda? 2. Kaip manai, kas pasikeistų, jei visus mokesčius mokėtų pats darbuotojas, o ne jo darbdavys? 4 UŽDUOTIS. Atsakyk į klausimus. 1. Kokius mokesčius sugalvotum, jei norėtum surinkti kuo daugiau pinigų į valstybės biudžetą? 2. Ar žinai kokių keistų dalykų, kurie pasaulio istorijoje buvo apmokestinti? 3. Ar galėtum pateikti pavyzdžių tokių mokesčių, kurie mokami šiuo metu, tačiau ateityje gali atrodyti keisti ir juokingi? 95


15. Taupymas ir kaupimas NETAUPYSI – NETURĖSI. Kodėl gyvenimas išleidžiant visus uždirbamus pinigus nėra geras? Juk skola neatsiranda ir nedidėja. Biudžetas subalansuotas. Gali sau leisti daugiau pramogų, skanesnį maistą ir gražesnius drabužius. Ar lietuvių liaudies posakis „Netaupysi – neturėsi“ dar turi kokios nors prasmės? Ar turėtų būti slepiamas giliausiuose stalčiuose kartu su tokiomis atgyvenomis kaip klumpės ir vyžos?

96


KĄ REIŠKIA TAUPYTI? Svarbu atskirti pinigų taupymą nuo pinigų kaupimo. Taũpymas – tai tam tikrų nebūtinų prekių atsisakymas arba brangesnių prekių pakeitimas pigesnėmis tam, kad būtų sumažintos išlaidos. Pavyzdžiui, nusprendi taupyti ir neperki pietų mokyklos valgykloje – maistą pasigamini ir atsineši iš namų. Be to, visiškai nebeperki saldumynų. Vadinasi, išleidi mažiau pinigų – sutaupai. O jei sutaupytus pinigus grįžęs namo įdedi į taupyklę, vadinasi, pinigus kaupi. KĄ REIŠKIA KAUPTI? Kaupi`mas yra ekonomikos augimo pagrindas. Skamba gana keistai, ar ne? Kaip gali augti ekonomika, jeigu žmonės taupo ir neperka prekių ir paslaugų? Daugumai atrodo, kad vartojimas ir pirkimas yra pagrindinės ekonomikos augimo priežastys. Kuo daugiau perkama, tuo ekonomika greičiau auga, o žmonės tampa turtingesni. Tačiau yra vienas „bet“. Kaip gali pirkti, jeigu neturi pinigų? Kad gautum pinigų, iš pradžių reikia atlikti darbą. Po to už uždirbtus pinigus gali pirkti, tenkinti poreikius ir norus. Darbas yra savotiška investicija – investuojamas laikas. Įsivaizduok įmonę, norinčią gaminti ekologišką kosmetiką. Ji to daryti negali, kol neturi pinigų. Be investicijų į kosmetikos gamybos įrenginius, patalpas, žaliavas ir atlyginimus darbuotojams įmonė negali pradėti veiklos. Visos in-

vesticijos yra grįstos sukauptais pinigais. Net kai įmonė skolinasi pinigus iš banko, tai reiškia, kad pirma kažkas tuos pinigus turėjo sukaupti.

TAŨPYMAS (saving) – pastangos sumažinti išlaidas.

VARTOJIMAS AR TAUPYMAS SKATINA EKONOMIKOS AUGIMĄ? Įsivaizduok Kalėdas. Mieste papuoštos visų parduotuvių vitrinos. Mirga akcijos. Siūlomos nuolaidos ir kitaip bandoma privilioti pirkėjus įsigyti prekių arba paslaugų. Visi džiaugiasi, aplink tvyro šventinė nuotaika. Garsiai kalbama, kad Kalėdų metas naudingas – daugiau vartojama ir dėl to auga ekonomika. Bet ar tikrai dėl masinės pirkimo karštinės ekonomika suklesti? Juk jeigu išleisi viską arba didžiąją dalį turimų pinigų Kalėdoms, tai neturėsi pinigų ne tik Naujiesiems metams, bet ir kasdieniams pirkiniams. Be to, kad būtų įmanoma pirkti Kalėdų dovanas, iki tol pinigus reikėjo taupyti. Mažiau išlaidauti ir pinigus kaupti taupyklėje. Taigi, ne vartojimas, o kaupimas yra ekonomikos augimo pagrindas.

KAUPÌMAS (accumulation) – pinigų kiekio didinimas.

Kaupimo tikslai: • pinigai juodai dienai • pinigai ateities poreikiams (mokslams, būstui ar senatvei) • dideli pirkiniai • svajonių išpildymas

KAIP SUKAUPTI DAUGIAU PINIGŲ? Turimus pinigus galima padėti į banką arba kam nors tiesiogiai paskolinti. Šiandien turimas euras yra vertingesnis negu rytoj. Palūkanomis siekiama išlaikyti arba padidinti perkamąją galią. Taip pat palūkanos nurodo rizikos lygį, skolinant sukauptus pinigus arba dedant juos

PALŪ́KANOS (interest) – mokėjimas už naudojimąsi kito pinigais.

97


IÑDĖLIS (deposit) – pinigų suma, padedama į banką.

PÀPRASTOSIOS PALŪ́KANOS (simple interest) – pastovus palūkanų dydis, skaičiuojamas kiekvienam laiko vienetui nuo pradinės sumos, gautos sumos nepridedant prie pradinės sumos.

SUDĖTÌNĖS PALŪ́KANOS (compound interest) – palūkanų dydis, skaičiuojamas kiekvienam laiko vienetui, vis pridedant iš palūkanų uždirbtą sumą prie kaupiamos sumos.

į banką. Žemas palūkanų dydis byloja ne tik apie žemą rizikingumo lygį, bet ir apie tai, kad yra daug pinigus skolinančių žmonių. Paprastosios palūkanos – tai pastovus palūkanų dydis, skaičiuojamas kiekvienam laiko vienetui nuo pradinės sumos – indėlio. Pavyzdžiui, paskolinus 100 eurų 3 metams ir gaunant 10 proc. paprastųjų palūkanų normą, suma laikotarpio pabaigoje bus 130 eurų, kadangi kasmet gaunama 10 eurų palūkanų grąžos nuo pradinės 100 eurų sumos. Vadinasi, ir antraisiais metais gausi 10 eurų nuo 100 eurų pradinės sumos. Kasmet gaunamos palūkanos nėra pridedamos prie pradinės sumos. Sudėtinės palūkanos skiriasi nuo paprastųjų. Tarkim, jeigu tą pačią sumą, 100 eurų, skolinsi 3 metams su 10 proc. metine palūkanų norma, gausi 133 eurus ir 10 centų. Tai reiškia, kad po metų jau

turėsi nebe 100, bet 110 eurų. Antraisiais metais palūkanos jau bus skaičiuojamos nuo šios sumos. Taigi, antraisiais metais jau turėsi 121 eurą. Uždirbsi 11 eurų. Šie pinigai kaupsis toliau. Po 3 metų turėsi 133 eurus ir 10 centų. Per paskutinius metus uždirbsi 12,10 eurų. Sudėtinės palūkanos leidžia sukaupti didesnę pinigų sumą, nei gaunant paprastąsias palūkanas. Sudėtinės palūkanos vis pridedamos prie buvusios sumos. Nors per trumpą laiką atsirandantis skirtumas ir nėra labai didelis, tačiau praėjus daugiau laiko skirtumas akivaizdus, ypač dedant didelius indėlius. Įsivaizduok, kad statai snieŽiūrėk go senį ir prie ridenamo vaizdo sniego kamuolio prilimpa įrašą vis daugiau sniego. Didesnis kamuolys prikabina dar daugiau sniego. Taip kaupiasi ir sudėtinės palūkanos.

PAPRASTŲJŲ PALŪKANŲ SKAIČIAVIMO PAVYZDYS Indėlis – 100 Eur 100 Eur

Metinės palūkanos – 10 proc. Pirmieji metai 100 * 0,1 = 10 Eur

100 + (10 + 10 + 10) =

Antrieji metai 100 * 0,1 = 10 Eur

Atsiimama suma 130 Eur

Tretieji metai 100 * 0,1 = 10 Eur

98

Laikotarpis – 3 m.


SUDĖTINIŲ PALŪKANŲ SKAIČIAVIMO PAVYZDYS Indėlis – 100 Eur 100 Eur

Metinės palūkanos – 10 proc.

Laikotarpis – 3 m.

Pirmieji metai 100 * 0,1 = 10 Eur

100 + (10 + 11 + 12,1) =

Antrieji metai 110 * 0,1 = 11 Eur

Atsiimama suma 133,1 Eur

Tretieji metai 121 * 0,1 = 12,1 Eur

yti Taup dėti ! i a up rpra m ta reikia gauti pi dara k , s i k o u Žino ti pinig i praded už sav kaupti s p a us u u ir ka sčiau. K ius pinig . Išmok tis tai ą k oš ad an įpro del kuo ir nedi amų ru iranda imas, k ad k d s n m, k , at , ka uvo , už mus yzdžiui ų sumų randa s nesiui ta ėjimo pav lidin mė atsi maž ėti bus, i ir nuo iausia – visam dinėti į s as prad ir ų t li d b anks O svar ldumyn otum s sias bū oreikius i. a u u i p t ži ia ių t is dary sisakyt igoje va aprasč ti visus be kur s. a šy i ir .P at inu gali esio pab inkuose ir susira arbiaus s nebūt , ą mėn Drùskin galvoti e yra sv kti visu lk tiksl i e u a r ą k a p i r u s r i s tra yti yra tyti, k iti. Išb iau, iš ėtum s r e taup . Pamą m apsi iksming aiko no kslą, l s u e ti t u v k nor negalė tų dar per kie . Turint i i ū t a kr sma py db ai ir O ka m taup m sutau gviau ir iau! g ka alėtu en yti l g taup

99


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Ar pateiktose situacijose pinigai taupomi, ar kaupiami? Situacija

Taupymas

Kaupimas

1. Gimtadienio proga gautus pinigus Pijus įdėjo į stiklainį šalia kitų santaupų ir užkasė sode.

2. Jau penkeri metai kaip Jonaičių šeima atsisako kelionių į užsienį. 3. Rūta jau kuris laikas į mokyklą važiuoja ne troleibusu, bet riedlente, kad daugiau pinigų liktų pietums su draugėmis kavinėje. 4. Verslininkas didžiąją dalį įmonės uždirbamų pinigų skolina bankui. 5. „Nuo kitos savaitės nebeišlaidausiu drabužių parduotuvėse“, – pažadėjo Gabija draugėms. 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Tiems, kurie daug uždirba, taupyti nebūtina. 2. Vartojimas skatina ekonomikos klestėjimą. 3. Palūkanos gali būti ir pajamos, ir išlaidos.

100


3 UŽDUOTIS. Kodėl taupyti ir kaupti svarbu? Pagrįsk kiekvieną pateiktą argumentą pavyzdžiu. 1. Neįmanoma vartoti, jei prieš tai nesukaupei. Pavyzdžiui, atlyginimas gaunamas tik už atliktą darbą. Jei atlyginimas būtų mokamas kas minutę, tarkim, po 12 ct, už šią sumą negalėtum nusipirkti nieko, o štai mėnesio pabaigoje gausi ir galėsi išleisti jau 1 152 Eur. 2. Neįmanoma pagaminti prekių, jei prieš tai nebuvo investicijų. 3. Investicijos – tik iš santaupų. 4. Kaupiant atidedamas vartojimas, tačiau taip ateityje galima vartoti daugiau. 5. Kaupimas leidžia turintiems gerų idėjų skolintis, investuoti ir auginti ekonomiką. 6. Kaupė net Robinzonas Kruzas! 4 UŽDUOTIS. Išspręsk uždavinius, atsakyk į klausimus. A. 500 Eur indėlį Tomas padėjo į banką penkeriems metams. Kokią sumą jis atsiims po penkerių metų, jei paprastosios palūkanos yra 5 proc.? B. Neringa į banką padėjo 2 500 Eur indėlį, sudėtinės palūkanos yra 3 proc. 1. Kokią sumą Neringa atsiimtų po 3 metų? 2. Kokią sumą Neringa atsiimtų po 10 metų? C. 25 000 Eur indėlis padėtas į banką 10 metų. Metinė palūkanų norma – 5 proc. 1. Kokia suma bus atsiimta, jei bus taikomos paprastosios palūkanos? 2. Kokia suma bus atsiimta, jei bus taikomos sudėtinės palūkanos? 5 UŽDUOTIS. Apskaičiuok. A. Iš banko pasiskolini 500 Eur. Paskolą gali grąžinti per 1,5 m. kas mėnesį mokėdamas po 40 Eur arba per 3 m. kas mėnesį mokėdamas po 28 Eur. Kiek sumokėsi kiekvienu būdu? Kurį būdą pasirinktum tu? B. Paprastąsias palūkanas, kai į banką 5 metams padedi 1 000 Eur sumą, o metinė palūkanų norma – 4 proc. C. Paprastųjų palūkanų normą, jei į banką padedi 500 Eur 3 metams ir nori gauti 550 Eur.

101


D. Indėlį, kuris buvo padėtas į banką už 10 proc. metinių palūkanų normą, jei per 3 metus buvo gauta 145,2 Eur sudėtinių palūkanų.

102


16. Taupymo, kaupimo ir investavimo praktika KAIP GREIČIAU SUSITAUPYTI PINIGŲ? „Kad nemoki taupyti, tai ir neturi“, – sako lietuvių liaudies išmintis, atskleidžianti, kad taupymas ir kaupimas yra gerovės pagrindas. Ankstesniame skyriuje jau susipažinai su kaupimo svarba. Dabar apžvelgsi praktinius taupymo ir kaupimo aspektus. Kokią dalį savo pajamų turėtum kaupti? Kokie yra kaupimo būdai? Kuo jie skiriasi? Su kokiais kaupimo pavojais galima susidurti?

KUR GERIAU LAIKYTI PINIGUS – KOJINĖJE AR BANKE? Atidėdamas savo vartojimą gali rinktis: kaupsi pinigus kojinėje ar leisi jais pasinaudoti kitiems žmonėms. Leisdamas naudotis kitiems, prisiimi riziką neatgauti pinigų, o sėkmės atveju – uždirbti daugiau, nei paskolinai. Tai gali padaryti pinigus pasidėdamas į banko sąskaitą, paskolindamas juos draugui ar valstybei. Norėdamas uždirbti daugiau, gali nuspręsti sukauptus pinigus investuoti į vertybinius popierius. Kiekvienas iš minėtų kaupimo būdų pasižymi skirtinga rizika. Nuo rizikos priklauso planuojama piniginė grąža. Jei pinigus laikysi seife, susidursi su maža rizika netekti turimų santaupų, tačiau ir nesukaupsi daugiau pinigų. Laikui bėgant taip saugojami pinigai dar ir praras dalį savo vertės dėl infliacijos. O jei nuspręstum pinigus kaupti

pirkdamas valstybių obligacijas, galėtum tikėtis, kad santaupos padidės 3–5 proc. per metus, bet susidurtum su rizika netekti visų pinigų. Kaupdami ir investuodami pinigus žmonės visada nori gauti kuo didesnę grąžą, o didesnė investicinė grąža reiškia ir didesnę riziką netekti visų pinigų. Labai svarbu įvertinti, kam skolini savo pinigus ir kokios palūkanos tinkamai kompensuotų riziką, kurią patirsi. Apsisprendus kaupti svarbu pasirinkti tinkamiausią būdą, atsižvelgti į pageidaujamą pelningumą, rizikingumą ir likvidumą. 103


Visi šie trys komponentai yra labai glaudžiai susiję ir tiesiogiai veikia vienas kitą.

INVESTÃVIMAS (investment) – turimo turto panaudojimas, siekiant finansinės naudos ateityje.

104

POPULIARIAUSIOS TAUPYMO IR INVESTAVIMO PRIEMONĖS Taũpomasis iñdėlis – tai banke padėti pinigai, skirti per pasirinktą laiką sukaupti lėšų didesniems pirkiniams. Indėlio suma gali būti nuolat papildoma. Banko nustatytu laiku dalį pinigų galima atsiimti, neprarandant palūkanų. Palūkanos mokamos nuo visų indėlio sąskaitoje esamų lėšų.

Terminúotasis iñdėlis – tai banke padėti pinigai, už kuriuos mokamos palūkanos. Tačiau priešingai nei taupomojo indėlio atveju, nėra galimybės padėtos sumos papildyti naujomis lėšomis ar atsiimti dalies pinigų, neprarandant palūkanų. Terminuotasis indėlis reikalauja prisiimti daugiau rizikos, todėl už jį mokamos ir didesnės palūkanos nei už taupomąjį indėlį. Obligãcijos – tai viena iš investicinių priemonių, kai savo pinigus gali paskolinti pasirinktai įmonei ar šaliai. Įmonių obli-


gacijos paprastai būna rizikingesnės ir už jas mokamos didesnės palūkanos nei už valstybių obligacijas, nes pastarosios susiduria su mažesne bankroto rizika. Išleidžiant obligaciją nurodoma jos kaina, išpirkimo terminas (kada bus grąžinta skola) ir mokamos palūkanos. Kaip ir taupomojo indėlio atveju, visada galima nusipirkti papildomų obligacijų ar jau parduoti turimas, neprarandant uždirbtų palūkanų. Ãkcijos – tai nuosavybę rodantis dokumentas, vertybinis popierius, suteikiantis teisę į dalį jas išleidusios institucijos pelno, o likvidavimo atveju – į turto dalį. Turint didesnį akcijų kiekį įgyjama teisė dalyvauti ir valdant įmonę. Akcijų kainos labai svyruoja. Jos priklauso nuo įmonės rodomų rezultatų ir bendros ekonominės situacijos. Dėl to tai yra daug rizikingesnė priemonė nei aptartos anksčiau. Investuotojas gali uždirbti iš įmonės mokamų dividendų ir akcijų kainų skirtumų jas perkant ir parduodant. Išvestíniai vertýbiniai põpieriai – tai investiciniai instrumentai, kurių vertė priklauso nuo tokių kitų vertybinių popierių kaip akcijos ar žaliavos. Ši investavimo priemonė dažnai naudojama siekiant apsidrausti nuo rizikos, kad ateityje keisis kainos. Pavyzdžiui, Jonas gali susitarti su Petru, kad po metų Jonas Petrui parduos 1 000 kg mandarinų už 1 000 Eur. Jei po metų 1 000 kg mandarinų kaina parduotuvėse bus 2 000 Eur, šio susitarimo vertė bus 1 000 Eur.

KOKIOS YRA KITOS BANKŲ FUNKCIJOS? Taigi bankai priima, saugo indėlius ir moka palūkanas. Tai darydami jie gali teikti paskolas gyventojams ir verslininkams. Gyventojai skolinasi, norėdami įsigyti būstą, automobilį ar kitą brangesnį pirkinį. Verslininkai skolinasi, norėdami pradėti, išplėsti ar pakeisti verslą. Už pasiskolintus iš banko pinigus žmonės moka palūkanas bankui. Taigi bankas ekonomikoje atlieka labai svarbią funkciją – jis tarpininkauja tarp tų, kurie nori taupyti, ir tų, kurie nori skolintis.

INFLIÃCIJA (inflation) – pinigų nuvertėjimas dėl bendro kainų lygio kilimo arba pinigų kiekio didėjimo.

Taip pat komerciniuose bankuose galima išsigryninti čekius, bankai tarpininkauja pervedant pinigus, išduoda banko korteles, prižiūri bankomatus, teikia internetinės bankininkystės paslaugas, bankuose galima saugoti vertingus daiktus ir konsultuotis įvairiais finansiniais klausimais. Centrinio valstybinio banko tikslas – užtikrinti ekonominį stabilumą, todėl jis, skirtingai nei komerciniai bankai, turi išskirtinę teisę leisti pinigus, prižiūrėti kredito įstaigas, reguliuoti palūkanų normas. Kaupimo, investavimo ir skolinimosi priemonių įvairovė yra plati ir kiekvienas gali išsirinkti tinkamiausius būdus pagal savo poreikius ir tikslus. Svarbiausia neužmiršti pagrindinės taisyklės, kad didesnis pelningumas paprastai reiškia ir didesnę riziką.

105


i tuot ės e v ir in sud i upti naudok bar gal ena k k i a s ė d kiš Prad bar ir pa lia! Jau unamų sisakya a ga at jau d lūkanų ėnesį g upti, ne irkinių. a m a p rp k r estinių roc. pe ų skirti mogų a oti. Inv ius pra 10 p estu ajam ticin bent r kitų p ies savo ėsi ir inv is inves Eur. dal gal ių a inkt 100 opinig didelės ę sumą atogu r oti nuo išnaud sn ip tu as kie iau dam pęs dide moksliu a inves tuo ger jamos s, o m a , tė li iu ti ži au Suk o prad iuos ga ai dary apskaič nuo ver asi, r t n tavimdus, į ku pradėsi , kurios abaigoje je. Vadi s o o n p i a fo ksčiau ūkan rpio io pradž mos nu l a t n a o a p a Kuo ėtines anų laik ikotarp us mok artą – d a k l b u ū s l ą s ų r k a o n si no p palūka alūkan s, o ant s ir jau e i v k s rtą p sumo umo usio buv irmą ka tuotos uotos s kanų. p s lū st inve uo inve rbtų pa n uždi

106


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Perskaityk pagrindines investavimo taisykles ir įvardink, kurių iš jų nebuvo laikomasi toliau pateiktose situacijose.

INVESTAVIMO TAISYKLĖS 1. Susipažink su investicine veikla ir investavimo priemonėmis. 2. Nerizikuok visomis savo santaupomis, turėk santaupų atsargų. 3. Įvertink, kokiam terminui nori ir gali investuoti dalį savo santaupų. 4. Apdrausk investicinius objektus. 5. Investuojamus pinigus paskirstyk skirtingoms investicinėms priemonėms. 6. Investuok periodiškai. 7. Jei esi pradedantis investuotojas – nesiimk greito investavimo, žadančio greitą uždarbį.

A. Ilgauskų šeima laimėjo loterijoje didelę sumą pinigų ir nusprendė juos investuoti – įsigyti vasarnamį Ispãnijoje. Deja, netikėtai ponas Ilgauskas prarado darbą. Netekus pagrindinio šeimos pajamų šaltinio, vasarnamį buvo nuspręsta parduoti. Tačiau jau pusę metų šeimai nesiseka rasti pirkėjo. TAISYKLĖS, KURIŲ NEBUVO LAIKOMASI:

107


B. Baigusi archyvistikos studijas ir neradusi darbo pagal baigtą specialybę, Rasa nusprendė būti pati sau šeimininke. Draugo patarimu, dalį savo santaupų investavo į „Vi´lniaus sūrio“ akcijas. Akcijų vertė smarkiai išaugo jau per pirmuosius mėnesius, todėl mergina ir toliau kas mėnesį dalį santaupų investuoja į šios bendrovės akcijas. TAISYKLĖS, KURIŲ NEBUVO LAIKOMASI: C. Patyręs investuotojas Patrikas atidžiai seka pokyčius investavimo rinkoje. Jau seniai dalį savo pinigų investuoja į, jo manymu, perspektyvių įmonių akcijas, o kitą dalį – pigiau įsigydamas ir brangiau parduodamas senus prabangius automobilius. Vieną dieną veždamas automobilį parduoti klientui Patrikas pateko į avariją. Pats nenukentėjo, tačiau automobilis buvo sugadintas nepataisomai. Per vieną akimirką Patrikas prarado labai didelę sumą pinigų. TAISYKLĖS, KURIŲ NEBUVO LAIKOMASI: D. Studentas ir pradedantis investuotojas Remigijus, tikėdamasis didelės finansinės sėkmės, nusprendė surizikuoti ir visas savo santaupas skirti spekuliacijoms auksu, t. y. atlikti trumpalaikes investicijas į šį taurųjį metalą, tikėdamasis uždirbti iš jo kainos svyravimų. TAISYKLĖS, KURIŲ NEBUVO LAIKOMASI: 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Investavimas nėra rizikinga veikla. 2. Gyvūnai gali investuoti pelningiau už bankininkus. 3. Investavimas – tinkamas būdas santaupoms laikyti.

108


3 UŽDUOTIS. Įvertink kiekvieno pateikto atvejo rizikingumą, pelningumą ir likvidumą. Jis gali būti didelis, vidutinis, mažas arba jo gali nebūti. Rizikingumas Laikau pinigus po čiužiniu.

Pelningumas

Vidutinis, nes pinigai nėra apdrausti, jie gali būti pavogti ar susidėvėti.

Likvidumas

Nėra.

Didelis – bet kada grynuosius pinigus gali iškeisti į prekes ar paslaugas.

1. Investavau į naują motociklą. 2. Padėjau į banką 300 Eur taupomąjį indėlį. 3. Padėjau į banką 1 500 Eur terminuotąjį indėlį. 4. Įsigijau „Bãbtų pieninės“ akcijų. 5. Aukcione įsigijau brangų žinomo dailininko paveikslą. 6. Įsigijau 1 kg aukso. 4 UŽDUOTIS. Ar pateikti teiginiai teisingi, ar klaidingi? Paaiškink, kodėl taip manai. Tiesa

Netiesa

Žemės sklypas likvidesnis už taupomąjį indėlį.

Kodėl? Taupomąjį indėlį galima bet kada atsiimti, o parduoti žemės sklypą gali užtrukti ir sklypas gali būti parduotas už mažesnę sumą, nei buvo pirktas.

1. Dabar netinkamas metas investuoti. 2. Investuoti naudinga visiems – ir seniems, ir jauniems. 3. Investicijos negali būti nuostolingos. 4. Norint sėkmingai investuoti, nebūtina nuolat stebėti pokyčių investavimo rinkose. 5. Investuojant nebūtina remtis ankstesne savo ir kitų investicine patirtimi. 109


6. Norint investuoti, reikia turėti daug pinigų. 7. Ilgalaikis investavimas rizikingesnis už trumpalaikį. 5 UŽDUOTIS. Perskaityk situaciją ir suskaičiuok trūkstamas sumas. Situacija. Julius nusprendė pradėti kaupti ir atsidarė kaupiamojo indėlio sąskaitą banke, įnešdamas 200 eurų. Sąskaitą jis ketina papildyti tokia pačia suma kiekvienais metais. Pinigus kaups penkerius metus. Sukauptus pinigus jis ketina investuoti į investicinius fondus. Atidarius kaupiamojo indėlio sąskaitą, palūkanos skaičiuojamos kartą per metus. Palūkanos yra 3 proc. Vidutinė fondų metinė grąža siekia 10 proc. Apskaičiuok, kiek pinigų Julius gali tikėtis sukaupti po 15 metų. Kaupiamasis indėlis

Laikotarpis

1 metai

Kaupti skirta suma (Eur)

Uždirbtos palūkanos (3 proc. )

Bendra suma (Eur)

200

2 metai 3 metai 4 metai 5 metai Investiciniai fondai

Laikotarpis

6 metai 7 metai 8 metai 110

Kaupti skirta suma (Eur)

1 061,83

Uždirbtos palūkanos (10 proc.)

Bendra suma (Eur)


9 metai 10 metai 11 metai 12 metai 13 metai 14 metai 15 metai

KARTU! Pažaiskite žinių tinklinį! Pirmiausia, išrinkite teisėją, kuris padės mokytojui vertinti ir skirti taškus. Likusieji

susiskirstykite į dvi komandas, kiekvienoje komandoje išsirinkite kapitoną. Kiekviena komanda turi sugalvoti 10 klausimų, susijusių su III skyriaus „Asmeniniai finansai“ temomis. Pirmosios komandos kapitonas meta klausimą, antroji turi 1 min. pasitarimui ir atsakymui. Teisingai atsakiusiai komandai teisėjai skiria tašką ir klausimą užduoda kitos komandos kapitonas. Jei atsakymas neteisingas – kitą klausimą užduoda vėl tos pačios komandos kapitonas. Laimi daugiausiai taškų surinkusi komanda. lima ekė. Ją ga r p i r a li u p o su itin Tai labai p ke, tačiau e r p e in c ti es veik 90 vadinti inv Pasaulio mastu be šią ina. didele rizik onių, besirenkančių os. žm do rib procentų miau skur tatistie ž a n e v y vesticiją, g kad tai geriausias s a, ičių. Ši Juokaujam inoti optimistų ska ž su nis būdas bilietas. i loterijos ta prekė –

111


III SKYRIUS. PASITIKRINK! 1. Pagrindinės pajamų rūšys yra: a) b) c) d) 2. Sudaryti asmeninį biudžetą naudinga, nes: a) b) c) 3. Kuo specializacija naudinga kiekvienam žmogui? 4. Kuo specializacija naudinga visai visuomenei? 5. Kuo pelnas skiriasi nuo pajamų? 6. Taupyti pinigų kojinėje neverta, nes... 7. Jei žmogus atskaičius mokesčius gauna 2 500 Eur, vadinasi, visa jo darbo vietos kaina yra... 8. Išvardyk pinigų kaupimo būdus nuo mažiausiai rizikingo iki paties rizikingiausio. a) b) c) d) e)

112


IV. VERSLAS

113


17. Verslas ir verslininkas AR TU ESI VERSLININKAS? Kas yra verslininkai ir koks jų vaidmuo ekonomikoje? Pabandyk įsivaizduoti verslininką. Kostiumuotas žmogus, sėdintis biure ir veikiantis ne visai aišku ką ir ne visai aišku kaip? Galbūt prekiauja nekilnojamuoju turtu? Atlieka finansines operacijas? Tačiau iš tikro visi galėtų vadintis verslininkais! Nes planuodami savo ateitį visi elgiasi lygiai taip pat kaip verslininkai.

VERSLÙMAS (entrepreneurship) – žmogaus savybių rinkinys, leidžiantis realizuoti savo idėjas ir gebėjimus taip, kad jie tenkintų visuomenės poreikius.

Verslininkai kuria Verslininkai investuoja Verslininkai konkuruoja Verslininkai pritaiko naujoves visuomenėje 114

AR TU TURI VERSLUMO SAVYBĘ?

KAIP GAUTI PELNO?

Verslùmas – tai žmogaus savybė, leidžianti įžvelgti veiklos galimybes ateityje ir numatyti priemones joms pasiekti. Šia prasme galima sakyti, kad visi žmonės, veikiantys tam, kad pakeistų dabartį ir pasiektų savo tikslus ateityje, turi verslumo savybę.

Verslininkų tikslas – pelnas. Vienintelis būdas jį pasiekti – patenkinti pirkėjų poreikius geriau, pigiau ar greičiau už konkurentus. Siekdami pelno verslininkai pirkėjams teikia prekes ir paslaugas. Tą darydami jie patiria įvairių išlaidų. Šunų kirpyklą norintis atidaryti verslininkas turi samdyti darbuotojus, išsinuomoti arba nusipirkti patalpas, nupirkti visą įrangą, reikalingą kirpyklos veiklai. Patalpos, kirpimo mašinėlės, šampūnai ir visa veiklai reikalinga įranga yra vadinama kapitãlo ìštekliais – kapitalù. Verslininkai į kapitalą investuoja prieš pradėdami verslą ar nusprendę jį atnaujinti. Šios išlaidos būna didelės, tačiau vienkartinės. Verslininkai šias išlaidas tikisi atgauti verslui suklestėjus ir tapus pelningam.

Kiekvienas siekia tam tikrų dalykų – geresnių pažymių, didesnio atlyginimo ar daugiau laisvo laiko. Šiems tikslams įgyvendinti ieškoma geriausių priemonių. Norintys geresnio pažymio daugiau mokosi. Norintys didesnio atlyginimo daugiau ir kokybiškiau dirba. Norintys nusipirkti šokolado sutaupo 1 eurą ir eina į parduotuvę. Visi žmogaus veiksmai veikia pagal šį modelį: tikslas + priemonės.


Kitos išlaidos – nuolatinės. Darbuotojams atlyginimą reikia mokėti kiekvieną mėnesį. Nuolat reikia pirkti gyvūnų priežiūros priemones. Šios nuolatinės, gamybai ir paslaugoms vykdyti būtinos išlaidos vadinamos kaštaĩs.

galėtų daug užsidirbti. Didelis pelnas yra signalas konkurentams, kokių paslaugų nori pirkėjai ir kokia veiklos sritis dar neužpildyta.

Pelną verslininkai gauna tuomet, kai jų išlaidos būna mažesnės už pajamas. O pajamos išauga, kai pirkėjai perka siūlomą prekę ar paslaugą. Valdžia yra pirkėjų rankose. Jie gali laisvai rinktis, iš kurio verslininko pirkti. Pirkėjai visada siekia gauti geresnių prekių pigiau, greičiau ir patogiau. Jei jiems nepatinka kažkurio verslininko siūlomos prekės arba jų kainos, jie laisvai gali ieškoti tų prekių kitur. Dėl to prastai dirbantis, nekokybiškas prekes pardavinėjantis arba didelę kainą nustatęs verslininkas ilgai rinkoje neišsilaiko. Pirkėjai jo prekių neperka. Jis negauna pajamų, išlaidos kaupiasi ir verslininkas būna priverstas nutraukti savo veiklą ir imtis kitokios veiklos. Patys pirkėjai verslininkus skatina dirbti geriau ir greičiau.

Rinkoje labai retai pasitaiko atvejų, kai vienas verslininkas užpildo visą tam tikro produkto gamybos ar paslaugos teikimo sritį. Dažniausiai toje pačioje srityje dirba keli verslininkai. Jie konkuruoja, varžosi dėl tų pačių pirkėjų. Kad pritrauktų pirkėjų, verslininkai turi jiems pasiūlyti tai, ko jie labiausiai nori: mažesnę kainą, geresnius produktus arba geresnį aptarnavimą. Konkurencija skatina verslininkus dirbti efektyviai, mažinti gamybos kaštus ir kurti naujus būdus, kaip pirkėjams duoti tai, ko jie labiausiai nori.

Pelnas yra ne tik atlygis gerai dirbančiam verslininkui. Jis rinkoje taip pat veikia kaip signalas. Pavyzdžiui, atsidaro nauja šunų kirpykla, siūlanti SPA pedikiūrą šunims. Joje visuomet labai daug klientų. Norintiems pasinaudoti kirpyklos paslaugomis tenka registruotis prieš mėnesį. Kiti verslūs žmonės nusprendžia, kad ir jie atidarę panašią kirpyklą

KAIP NUGALĖTI KONKURENTUS?

KAPITÃLO ÌŠTEKLIAI (capital resources) – ekonominės gėrybės, naudojamos kitoms gamybos proceso gėrybėms kurti.

PEL̃NAS (profit) – gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų skirtumas.

KAIP GIMSTA VERSLO IDĖJA? Verslininkai skirsto ribotus išteklius. Jei pirkėjams trūksta kokios nors paslaugos ar prekės, jie būna pasiruošę už ją mokėti. Tai įžvalgiems verslininkams yra proga užsidirbti. Pastebėję trūkumą, verslininkai jį užpildo. Jei žmonės nori šunų grožio salonų, verslininkai juos įkuria. Jei žmonėms reikia telefonų, turinčių kompiuterių funkcijas, verslininkai ir juos atneša į rinką. Jei žmonės nori festivalio vidury dykynės, verslininkai jį suorganizuoja.

115


116


KAS YRA INOVACIJOS? Verslininkai į rinką atneša naujoves – inovacijas. Daugumą išradimų sukuria mokslininkai. Verslininkai padeda išradimams ištrūkti iš laboratorijų ir patekti į rinką. Pavyzdžiui, kompiuteriai buvo išrasti jau seniai, internetą taip pat jau žinojo bene kiekvienas žemės gyventojas, kai 2004 m. M. Zuckerbergas sugalvojo pasinaudoti šiomis visiems žinomomis ir prieinamomis technologijomis ir sukurti internetinės bendruomenės platformą. Be jos šiandien daugelis neįsivaizduoja nei vienos savo gyvenimo dienos. Taip nesukuriant jokių naujų technologinių produktų gimė populiariausias socialinis tinklas – Facebook. KOKIOS GALI BŪTI VERSLO ORGANIZAVIMO FORMOS? Esi girdėjęs ir matęs įvairių raidžių kombinacijų šalia įmonių pavadinimų, pavyzdžiui, UAB „Motociklų prekyba“ arba IĮ „Tito riedlentės“. Štai kaip šios raidės šifruojamos: AB – ãkcinė bendróvė. Tai verslo įmonė, kurios kapitalas padalytas į dalis – akcijas. Tokios įmonės akcijų galima įsigyti vertybinių popierių biržoje. Įsigijus akcijų tampama įmonės bendrasavininkiu ir prisiimama rizika netekti į jas investuotų pinigų. Akcininkų skaičius nėra ribojamas.

UAB – uždaróji ãkcinė bendróvė. Tai tokia pati verslo įmonė kaip ir akcinė bendrovė. Skirtumas tarp jų tas, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijomis biržoje neprekiaujama. Šioms įmonėms įstatymu nustatoma ir papildomų kriterijų: akcininkų skaičius, būtinasis įstatinis kapitalas. Turintys akcijų prisiima riziką netekti į jas investuotų pinigų.

INOVÃCIJA (innovation) – naujovė ar išradimas, pritaikytas rinkai, kitų žmonių poreikiams.

IĮ – individualióji į́monė. Tai verslo įmonė, priklausanti vienam asmeniui. Jam atitenka visas pelnas, bet jis rizikuoja ir netekti viso savo turto. ŪB – ū́kinė bendrijà. Tai verslo įmonė, priklausanti keliems asmenims. Jie dalinasi pelnu, bet ir rizikuoja netekti savo turto. VL – individuali ekonominė veikla, įsigijus ver̃slo liùdijimą. Įsigijus verslo liudijimą, galima vykdyti verslo liudijime nurodytą veiklą nesteigiant įmonės. Reikia sumokėti pastovaus dydžio pajamų mokestį ir apsidrausti privalomuoju sveikatos ir socialiniu draudimu. MB – mažoji bendrija, 2012 m. įsteigta forma, palengvinanti verslo kūrimą. Mažajai bendrijai nereikia įstatinio kapitalo, todėl jos steigimui reikia mažiau pradinių investicijų. Taip pat mažosios bendrijos savininkas nerizikuoja savo asmeniniu turtu bankroto atveju. Maksimalus mažosios bendrijos narių skaičius – 10, ji negali daugiau plėstis.

117


Verslininkai visuomenėje atlieka daug svarbių funkcijų. Tačiau verslininkai nėra kuo nors ypatingi žmonės. Verslininku galėtų tapti daugelis, jei tik norėtų, investuotų savo laiką ir pastangas, atkakliai siektų užsibrėžto tikslo. Verslininkai patys

priima galutinius sprendimus, susikuria darbo vietą sau ir sukuria kitiems, investuoja savo laiką ir pastangas, rizikuoja savo pinigais ir sėkmės atveju džiaugiasi pelnu, o nesėkmės – prisiima nuostolius. Tai ir yra pagrindiniai bruožai, atskiriantys verslininką nuo Žiūrėk samdomo darvaizdo buotojo. įrašą

ios tavus dyti u r k n an ba ių! Ar neturėtų b sėkmin- rim k ė s u gą s k ne ugia usių ir Nebijo adovas da os didžia dami pelnin Bransosv . R. gum ras s, įmonė rslo? Dau ai, prieš at gų verslų gin record e in v t ir v V ti kydo kir sukur panijų va ęsi kelių s kompaniją jo nuo pre . ių kom jėgas ėm ingą įrašų ėjas pradė ga pamoka giaus savo įkūr udin ėkm ininandė ėdamas s mis. IKEA vo kaip na b iš versl anį, i t t ė d a t ė a n r u r r l is eg rieš p i mok turi tu pasita ybes ių ir įtikint retus, nas, p kalėdinėm tas jiems v a s ug nk ias vo kro s! Kok agių, pasla ūti labai ko panijos prekia ukais. Ban e b y v m d b a egt avo s labai man ogus turi urinčios ko d dars bos d s ia t s m ia ka geriau rityje reik dirbantis ž arbuotojų ko reikia, ko nėra. k o d Išnau rdavimų s ų srityje as. Daug d suprasti, “ verslinin pradėti ir k s li ns Pa . Fina s ir dalykiš ūti jautrus i „idealau l verslą ga kas? ių n o ig čių žm , kruopštu gai, turi b anijoje. Ta ybių, todė p šin av as tygriežt inkas, prie tųsi jo kom ai kitokių s us mo ik s u k in u . p š iš a s vir vis rai j kis – sileibet ka reikia jai ge no sie ėnulyje nu l e P buoto oje srityje ! .m gijas esnis ien hnolo as. 1969 m uvo silpn ec e Kiekv t s ma ris b logij rogr ulinda as techno 1 kompiute us. Tokį p s b o t , n sam llo 1 elno lefo teriu Siek p tobulinti e ėlaivio Apo iuosius te rp kompiu il vas erdv ija ta mob . dusio abartinius konkurenc kompanijų d ė ių ž č m u lė an są nu gamin

118


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Kam kiekvienu atveju priklauso pelnas ir rizika? Atsakyk į klausimus. Įmonė

Pelnas priklauso

Rizika priklauso

1. Pagal verslo liudijimą dirbanti kirpėja Alina prieš žiemos šventes turi ypač daug klientų.

2. UAB „Ragelis“ pardavimai pasiekė 500 mln. išmaniųjų telefonų vienetų per metus. 3. Atliekant auditą IĮ buhalterijoje buvo rasta neatitikimų. 4. AB „Inovacija“ 3D maisto spausdintuvai greitai pasieks parduotuves. 5. ŪB „Saulė“ gaminamoje natūralioje kosmetikoje rasta sveikatai pavojingų medžiagų. A. Kuri verslo organizavimo forma galimai pelningiausia? B. Kuri verslo organizavimo forma galimai rizikingiausia? 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Visi žmonės turi verslumo savybę. 2. Verslo pradžiai reikia milžiniško kapitalo. 3. Valdžios reguliavimas (įstatymai, draudimai) – vienintelis būdas apsaugoti pirkėjus nuo verslininkų godumo.

119


3 UŽDUOTIS. Pagal svarbą nurodyk 3 savybes, kurios būdingos verslininkams, ir paaiškink, kodėl taip manai. Kurios iš savybių būdingos tau? I.

nes...

II.

nes...

III.

nes...

KARTU! Išsiaiškinkite pačias svarbiausias verslininko savybes! Komandoje pristatyk 3 užduotyje užrašytas savybes,

išklausyk kitų komandos narių idėjų. Kartu diskutuodami išrinkite vieną pačią svarbiausią savybę ir pristatykite klasei. 4 UŽDUOTIS. Kurie iš pateiktų verslo patarimų veiksmingi, o kurie neduotų jokios naudos? Kodėl?

KARTU! Patarkite verslininkui! Poromis aptarkite

vieną patarimą verslininkui iš ketvirtos užduoties. Jūsų tikslas – įrodyti, kad šis patarimas yra pats veiksmingiausias, kad jo laikytis verslininkui būtina ir naudinga. Remkitės temos tekstu, savo ir pažįstamų patirtimi, prisiminkite skaitytus straipsnius, verslininkų sėkmės istorijas, interviu, žiūrėtas televizijos laidas, filmus ir kt., pateikite kuo daugiau įrodančių pavyzdžių. Po kiekvieno pristatymo balsuokite, ar patarimas ir jo pagrindimas jus įtikino. Nugalės daugiausia balsų surinkęs patarimas. Svarbiausia užduotyje – ne patarimo turinys, bet gebėjimas jį pagrįsti ir įtikinti kitus. Tai labai reikalinga verslininko savybė!

120

PATARIMAI VERSLININKUI


5 UŽDUOTIS. Ar pateikti teiginiai teisingi, ar klaidingi? 1. Įmonės „Švieži apelsinai“ direktorius yra verslininkas. 2. Skurdas yra natūrali žmogaus būklė. 3. Verslininkai visuomet siekia pelno. 4. Verslininkai geriausiai paskirsto ribotus išteklius. 5. Verslininkai mokslininkų išradimus perkelia į kiekvienus namus. 6. Verslininkai žmones priverčia pirkti tai, ko jiems nereikia. 7. Pagrindinis verslininkų tikslas – kurti darbo vietas. 8. Verslininkams rūpi greičiau, pigiau ir patogiau patenkinti žmonių poreikius. 9. Siekti pelno yra neteisinga.

KARTU! Pamatyk, kaip 5 užduoties teiginius vertina kiti. Klasė turi tapti vertinimo skale – vienas jos kraštas reiškia

„labai pritariu“, kitas „visai nepritariu“. Išgirdęs teiginį, atsistok toje klasės vietoje, kuri geriausiai atskleidžia tavo pritarimą arba nepritarimą. Ar tavo klasės draugai sutinka su tavimi? Kodėl? Pamėgink argumentais įtikinti toliausiai nuo tavęs esančius prisijungti ar bent priartėti prie tavo pozicijos. 6 UŽDUOTIS. Sukurk savo verslo koncepciją.

121


18. Visuomenė ir verslas AR VERSLAS NAUDINGAS VISUOMENEI? Vienos organizacijos gelbėja delfinus, kitos pardavinėja knygas apie delfinus. Kuo jos skiriasi? Kaip atpažinti verslo įmonę? Ar verslo ir visuomenės norai sutampa? O gal, atvirkščiai, tai, ką daro verslininkai, žmonėms yra visiškai nenaudinga? Dažnai girdime apie socialinę verslo atsakomybę. Kas tai? Ar socialine atsakomybe neužsiimančios įmonės yra blogesnės? Ar verslo teikiamos paslaugos ir prekės atneša naudą visuomenei?

PELNO IR NE PELNO ORGANIZACIJOS Kai kurios organizacijos veikia dėl idėjos, o ne dėl pelno. Tai ne pel̃no organizãcijos. Pavyzdžiui, organizacija, kurios tikslas yra gelbėti gyvūnus, teikti pagalbą nepasiturintiems žmonėms, skleisti tam tikrą religiją ar skatinti aplinkos apsaugą. Kitų organizacijų (įmonių) tikslas – patenkinti pirkėjų norus ir gauti pelną. Kiekviena įmonė, kuri gamina prekes ar teikia paslaugas, perka ar nuomoja gamybos išteklius, savo gaminius parduoda pirkėjams ir uždirba pelno, yra ver̃slo į´monė. Nesvarbu, ar ji kasa naudinguosius mineralus, ar kepa duoną, yra Žiežmãriuose ar Marse.

122

KOKIOS ĮMONĖS YRA SOCIALIAI ATSAKINGOS? 2545 metai, Marsas. Žmonės čia gyvena jau 200 metų. Niekas nebeprisimena pirmųjų dienų šioje planetoje. Šiaurinėje Marso pusėje yra daug naudingųjų mineralų. Juos kasa didelė įmonė „Marso kasykla“. Joje dirba 100 tūkstančių Marso gyventojų. Iškasenos naudojamos Žemės gyventojų namams šildyti ir kaip kuras tarpplanetiniams erdvėlaiviams. „Marso kasykla“ užsiima aktyvia socialinės atsakomybės programa: yra pastačiusi 2 mokyklas vietos gyventojams, sutvarkiusi Marso botanikos sodą ir pastačiusi didelę skulptūrą pirmajai Marso gyventojai Laurai Vilnevičiūtei (taip, pirmoji Marso gyventoja buvo lietuvė). Marso gyventojams ši bendrovė patinka, nes ji prisideda prie visuomenės gerovės.


Marso pietuose naudingųjų iškasenų tuoja, reikalauja prisidėti prie visuomenei nėra. Ten labai tinkamas dirvožemis šilsvarbių projektų. tnamiuose vaisiams ir daržovėms auginŠios dvi įmonės yra pavyzti. Didelė maisto gamybos įmonė „Marso Žiūrėk dys dviejų verslo įmonių, maistas“ pietuose turi daugybę šiltnavaizdo kurios naudingos visuomių. Juose taip pat dirba 100 tūkstančių įrašą menei, tačiau skirtingai. Marso gyventojų. „Marso maistas“ užauAbi sukuria darbo vietas ir gina tiek daržovių ir vaisių, kad jų užtenka moka savo darbuotojams visiems Marso gyventojams. „Marso atlyginimus. „Marso kasymaisto“ produkcija parduotuvėse gerokai kla“ sukuria daug visuopigesnė nei iš Žemės atskraidinti produkmenės vertinamų projektų. O „Marso tai. Kol ši įmonė nebuvo įsikūrusi Marse, maistas“ teikia prekes, kurių be šios įmodaržovės ir vaisiai buvo didelė prabanga. nės Marse nebūtų arba jos būtų labai Žmonės juos valgydavo tik švenčių probrangios ir įperkamos tik nedaugeliui. ga. Tačiau „Marso maistas“, priešingai nei Abi įmonės gerina gyvenikasybos įmonė šiaurėje, nestato mokymą Marse, tačiau vieklų ir nekuria parkų. Taip yra tona yra labiau dėl, kad pastatyti šiltnamius ! gas n i k mėgstama a buvo labai brangu. In– s de) ės ai at i a l r a t i nei kita. b r vestuotojai nori atgauti soc . fai sakomy iklos s l e g i t n iš savo pinigus, todėl a (a s at ių ve os Būk ekyb ocialinė s įmon už rink ms r p uždirbtą pelną paa kybo us ne tis s kėja ning siima sau. Dėl to Sąži liarėjan gos pre rodukt iems tie merii ap inin opu nkt tų A žmonės „Martai p ys. Sąž jos perk p pasiri ms Pie rduodami d a z d so maisto“ Ta toj ran i pa pavy ra ta, ka ngiau. ugin tų gaut d dėl b iai a a s nemėgsta, y r a to b lė k in ė esm iek tiek s ir arba ei jie ga tūralu, os gam nodažnai a n š b a o eky iau, erk je. N ą, o kav prokain zdžiui, a daug je rinko ingos pr i juos p atsako s e y ja m o tes(pav umoka iją atvir gų sąžin u pirkė ocialinė i geresn a s s i a c i m s ) č k a koje produ tų medž esni. Ta avotišk pirkda dukcijo savo nupirk k brang s. Tai s ršti, kad bos pro ėjams giau šiek tie i tiekėju nepami s preky ms tiek rtit a o ie a būn i parem Svarbu sąžining ybės kit uoti dab s . r m a u bo ų rėda s form ų tiekėj kia galim nukonk preky i s ė n myb a iš vie i nesute nę kainą ąžiningo a turi ir n b s i ja s a k into reky aigi, gere gam siūlius kėjus. T grįsta p ekmių. pa ius tie pu pa pas n ci mų a n i i r g i p ne

Sociãlinė ver̃slo atsakomýbė – verslo parama visuomenei svarbiems tikslams ir veiklai.

Nauda verslui ir nauda visuomenei sutampa. Nauji išradimai ir paslaugos – naudingi visuomenei.

123


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Įvertink. Kurios iš toliau išvardytų įmonių yra socialiai atsakingiausios, t. y. kurių įmonių interesai labiausiai atitinka visuomenės interesus? (1 – socialiai atsakingiausia įmonė, 6 – mažiausiai socialiai atsakinga įmonė).

2 UŽDUOTIS. Kurie iš pateiktų interesų yra visuomenės, kurie verslo, o kurie abiejų? Argumentuok, kodėl taip manai. Visuomenės interesas

1. Sveikas maistas.

124

Verslo interesas


2. Saugumas. 3. Žema prekių kaina ir aukšta kokybė. 4. Aukšti atlyginimai darbuotojams. 5. Aiški ir teisinga informacija apie prekes ir paslaugas. 3 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Socialiai atsakingos įmonės neturėtų užsiimti žalingų aplinkai produktų (kuro, buitinės chemijos, mobiliųjų telefonų ir kt.) gamyba ir prekyba. 2. Tik pelnu besirūpinančios įmonės yra socialiai neatsakingos. 3. Verslo ir visuomenės interesai retai kada sutampa. 4 UŽDUOTIS. Perskaityk ištraukas iš įvairių Lietuvõs įmonių socialinės atsakomybės įstatų ir atsakyk į klausimus.

Kuriame erdves, kuriose patys norime gyventi ir būti. Plėtojame miestus, kuriuose jauku ir gera. Buriame bendruomenes, kurios formuoja brandžią visuomenę. Eika

Suprasdami, jog jauniems menininkams ypač svarbu prisistatymas visuomenei ir pripažinimas, esame pagrindinis Vi´lniaus dailės akademijos geriausių absolventų darbų pristatymo rėmėjas. Jaunųjų menininkų paroda ir ją lydintys renginiai tampa viso miesto kultūros dalimi. Swedbank

125


Mūsų grupės įmonės skatina mokinių pažangumą ir gabumų tobulinimą vykdydamos „Maksimalistų“ projektą. Kasmet iš daugybės paraiškų atrenkami perspektyviausi stipendijų gavėjai mokslo, muzikos, kūrybos ir meno, sporto, visuomeniškumo, ekologijos, inovacijų bei nuolatinio pažangumo ir kitose srityse. Taip pat „Maksimalistų“ stipendijomis skatinami geriausiai besimokantys darbuotojų vaikai. Maxima grupė

Nedalyvaujame veiklose, kur galimi žmogaus ar darbo teisių pažeidimai, korupcija, rimta žala aplinkai ar kitokie neetiški veiksmai. Luminor

1. Kodėl įmonės oficialiai skelbia savo socialinės atsakomybės įstatus? 2. Ar įmonės, neskelbiančios savo socialinės atsakomybės įstatų, yra socialiai neatsakingos? 3. Kaip manai, kokia sritis socialiai atsakingai įmonei turėtų būti svarbiausia: pirkėjai, darbuotojai, aplinkosauga, visuomenės saugumas, švietimas ar kt.? 4. Ar teisinga būtų įstatymais priversti visas įmones būti socialiai atsakingas? 5. Kaip tu įgyvendintum socialinės atsakomybės politiką savo įmonėje. Kodėl? ažą rininamas m dird a v ip ta Šunys – rslas, už imantis ve ž tų, u lį a d s ko kad gyvuo i, a m a k n a bantis pak i, kad plėstųsi. aža m r bet pe

126


19. Konkurencija KONKURENTAI: DRAUGAI AR PRIEŠAI? Visos verslo įmonės, nebent yra visiškai išskirtinės, susiduria su konkurentais, teikiančiais panašias paslaugas. Konkurentus galima įveikti teikiant geresnes paslaugas, siūlant pigesnes prekes ir sugalvojant naujus pirkėjams patrauklius sprendimus. Arba galima bandyti susitarti – sudaryti kartelį. Kuri strategija yra sėkmingesnė ir kodėl taip dažnai karteliai subyra?

Vilija visame Naujajame Orleane vienintelė turi gitarų stygų parduotuvę. Jos parduotuvę labai mėgsta vietiniai muzikantai ir, kadangi neturi kito pasirinkimo, perka stygas iš Vilijos už jos siūlomą kainą. Visi yra patenkinti ir niekas nesikeičia iki tol, kol į Naująjį Orleaną atsikrausto nauja gitarų stygų pardavėja – Ignė. Ignė yra Vilijos konkurentė. Ji pardavinėja tą patį produktą. Todėl tarp merginų prasideda varžybos – konkurencija. Ignė pradeda stygas pardavinėti šiek tiek pigiau. Kaip elgtis Vilijai, norint išsaugoti savo verslą? KAIP ELGTIS ATSIRADUS KONKURENTUI? 1. Vilija gali pradėti aktyviai konkuruoti su nauju Ignės verslu. Ji gali taip pat sumažinti kainas, atvežti naujų stygų, teikti papildomas gitarų derinimo paslaugas,

dalyti nemokamą limonadą pirkėjams ir visais kitais būdais bandyti išsaugoti savo klientus. Be abejonės, Ignė taip pat stengsis konkuruoti. Ši konkurencija visų pirma bus labai naudinga visiems Naujojo Orleano gyventojams. Atpigs gitaros stygos, parduotuvėse bus galima gauti dovanų ir naujų paslaugų. 2. Vilija ir Ignė gali susėsti prie stalo ir susitarti, kokiomis kainomis pardavinės stygas, kokias papildomas paslaugas teiks. Gali netgi pasidalinti rajonus, kuriuose reklamuos savo parduotuvę. Tada Ignei ir Vilijai nereikės taip stipriai konkuruoti. Vilijos ir Ignės susitarimas – tai kartelis. Kartelis gali būti sudaromas ir tarp daugiau nei dviejų įmonių, tačiau jo esmė visada ta pati – susitariama dėl prekių ir paslaugų kainų ir kitų aspektų, apribosiančių konkurenciją. Naujojo Orleano gyventojams toks susitarimas

KONKUREÑCIJA (competition) – padėtis, kai konkrečios srities rinkoje varžosi keli pardavėjai dėl galimybės kuo geriau patenkinti pirkėjų poreikius ir taip užsidirbti daugiau už varžovą.

KARTÈLIS (cartel) – susitarimas tarp verslininkų dėl taikomos kainos ir kitų sąlygų.

127


POTENCIALÌ KONKUREÑCIJA (potential competition) – konkurentai, kurių dar nėra rinkoje, tačiau jie pasirengę į ją ateiti.

nėra naudingas, nes konkurencija nebus tokia didelė kaip pirmuoju atveju. Stygos bus brangesnės ir parduotuvėje žmonės negalės atsigaivinti nemokamu limonadu. Be to, už kartelius yra nustatytos baudos, kartelį sudarę pardavėjai gali prarasti licencijas. KODĖL KARTELIAI NĖRA AMŽINI?

TOBULÓJI KONKUREÑCIJA (perfect competition) – padėtis, kai konkurentai turi visą informaciją apie kainas ir gaminių savybes.

MONOPÒLINĖ KONKUREÑCIJA (monopolistic competition) – padėtis, kai daugelis įmonių gamina labai panašią produkciją ir gali daryti įtaką prekės kainai.

128

Vis dėlto karteliai ilgai išsilaiko labai retai dėl kelių priežasčių. Visų pirma, ir Ignė, ir Vilija turi didelę pagundą pažeisti susitarimą ir paskelbti specialią akciją, sumažinti kainą ar kitaip pritraukti daugiau pirkėjų. Pažeidus susitarimą grįžtama į pirmąjį variantą. Antra, nepamiršk, kad stygų kainoms Naujajame Orleane išlikus didelėms, yra didelė paskata į rinką įžengti trečiajam žaidėjui – Pauliui. Jis nebūtų susitarimo dalyvis ir pradėtų pardavinėti stygas pigiau, taip pritraukdamas daugiau pirkėjų. Paulius yra Vilijos ir Ignės potencialus konkurentas. Į rinką įžengus Pauliui, Vilija ir Ignė vėl turi du variantus – konkuruoti arba bandyti susitarti. Jeigu visi trys rinkos dalyviai sudarytų kartelį, į Naująjį Orleaną galėtų atvykti ketvirtas gitaros stygų pardavėjas ir taip toliau. Taigi norint būti sėkmingu gitaros stygų pardavėju Naujajame Orleane geriausia strategija ilguoju laikotarpiu – aktyvi konkurencija. Karteliai, nors ir gali būti sėkmingi trumpuoju laikotarpiu, ilgai neišsilaiko ir subyra. Pirkėjams visada naudingiau, kai

paslaugų teikėjai konkuruoja arba stengiasi išvengti potencialios konkurencijos. Tada prekių kainos tampa mažesnės, o pirkėjų norai geriau patenkinti. KAS TA TOBULOJI KONKURENCIJA? Ekonomikos teorijoje kalbama ir apie tobuląją konkurenciją, kai daug pardavėjų rinkai teikia vienodas prekes. Pardavėjai ir pirkėjai žino visas kainas ir gaminių savybes. Visi pardavėjai naudoja panašią gamybos technologiją. Naujam pardavėjui ateiti į rinką yra labai paprasta. Tai teorinis modelis, realybėje susiklostantis labai retai. Tobulosios konkurencijos pavyzdys – daugybė smulkių pardavėjų konkuruoja tarpusavyje ir rinkai teikia tuo pačiu laiku tame pačiame miške surinktas žemuoges, visi pardavėjai ir pirkėjai žino žemuogių kainas ir savybes. O KAS YRA MONOPOLINĖ KONKURENCIJA? Dar viena konkurencijos rūšis – monopolinė konkurencija. Pardavėjai rinkai teikia panašias prekes, todėl kiekvienam pardavėjui atitenka nedidelė rinkos dalis, kurioje jis turi galimybę kontroliuoti kainas. Pavyzdžiui, daug smulkių pardavėjų siūlo žemuoges, bet jos yra skirtingos rūšies, tarkime, vienos natūraliai užaugusios miške, kitos pasodintos ir užaugintos specialiuose ūkiuose Lietuvojè, trečios atvežtos iš Ispãnijos ūkių. Pirkėjai


turi didelį pasirinkimą skirtingų to paties produkto – žemuogių – variantų. KAS VISUOMET LAIMI DĖL KONKURENCIJOS?

gų siūlo jam įvairesnių prekių, papildomų paslaugų ir geresnes kainas. Konkurencija vyksta ne tik tarp pardavėjų, bet ir tarp pačių pirkėjų. Pirkėjai taip pat varžosi dėl geresnių ir pigesnių prekių, taip pakeldami tų prekių kainas.

Viena tiesa galioja visuomet – konkurencinėje kovoje laimi pirkėjas. Pardavėjai varžydamiesi dėl pirkėjo dėmesio ir pini-

129


ku! Kon pirkė- ja i a g i ir uo nin sąži verslu konkur kitam lk o a i u ing nas nka š va kur Kon ra naud verslini eda vie ąlygų i , tai čiai igu ija y prad nių s renc tada, je lininkai i išskirti . Atvirkš oje visa i v s t k a a i o i j r k č e šy ci st jam ai. Jei v ais, pra nkuren encinėje ralošian nti g o d p r s n k u e a d ni bū a sąži airiais jau nėr oje konk ralu, ka etuvojè glenti įv tai eik snie atū i, Li kenk tstovų, mas. Sv tojai. N yzdžiu Kínijos našios gi su sa i pa mė Pav s. džio ijos ven r pralai atikti. kuruoti ės laba igesnė c ii ip nt ep a kon ija uren toja ali n roka egle renc ekonk ra laimė ncija g esugeb os sni jos ge u k n g e s n m ė ko ų nesu ada y konkur mykla gamina bo jėgo n i t u s i v r a a e arpt iau iš ti li persik puse lenčių g is. Kinų igios da t d ja p g ač ga us , ka snie aminto iau dėl dyti ojams. T įmonė Produkt o r g č t a e oj i li a u. čių bės, t int io ga õs gam gamyb si geria aliausia n s koky g ų ų G tuv u. nči ieekt žvil mo inga Lie sniegle oje jai s ir pigia nes sn r i p s i Iš ud iau ot uri inige nena onkuru eiklą, k okybišk ėtų ir p pagam k yra v k , r inti kitą ktus ie tu ama bėd fikuoti į ėtų gam kėjai – j s produ onėje. l r li ji ga ėtų pi ir nauju uvõs įm m i la tes, tus Liet glen

130


Užduotys KARTU! Mokykitės iš savų! Mokiniai – ekspertai – gauna po vieną temą: konkurencija, potenciali konkurencija, tobuloji

konkurencija, monopolinė konkurencija, kartelis. Ekspertai turi padėti klasės draugams suprasti tą temą. Ekspertai dirba kartu, tardamiesi, kokius metodus taikyti norint kuo geriau pristatyti temas, suderina, kad jų pateikiama informacija nesikartotų, būtų pristatyta nuosekliai ir sietųsi. Kiekvienas ekspertas turi išnagrinėti gautą temą, skaityti vadovėlio tekstą, rasti papildomų šaltinių, pavyzdžių ir kt. Pamokos metu ekspertai visiems pristato savo temas. Visa klasė klausinėja to, kas liko neaišku. Viską išsiaiškinus, klausinėti pradeda mokytojas. 1 UŽDUOTIS. Nurodyk tris būdus, kaip kiekvienoje iš pateiktų situacijų įmonei laimėti prieš konkurentus. A. Vienintelė maisto parduotuvė miestelyje klestėjo tol, kol kitame miestelio pakraštyje įsikūrė nauja parduotuvė. 1. 2. 3. B. Įkūrus knygyną prekyba ėjosi puikiai, tačiau pastaruoju metu pirkėjų sulaukiama vis mažiau, nes ėmė populiarėti elektroninės knygų skaityklės. 1. 2. 3. C. Jonas nusprendė įkurti naują kino teatrą, todėl jam teks konkuruoti su populiariausiu kino teatru visoje šalyje. 1. 2. 3.

131


2 UŽDUOTIS. Ar pateiktos situacijos yra kartelis? Argumentuok. Tai yra kartelis

Tai nėra kartelis

1. Susitikau su konkurentu ir kartu sutarėme, kad mūsų parduodami tušinukai kainuos 60 euro centų.

2. Pamačiau, kad kitoje gatvės pusėje esančioje parduotuvėje pabrango duona, todėl taip pat pakėliau duonos kainą. 3. Apžvelgiau kompiuterių kainas internetinėse parduotuvėse ir savo internetinėje parduotuvėje kompiuterius pardavinėju tokia pat kaina. 4. Elektroniniais laiškais susirašiau su kitų internetinių parduotuvių savininkais ir susitarėme dėl vienodos kompiuterių kainos. 5. Bandelių kepėjas nusprendė reklamines skrajutes platinti tik Fabijõniškių mikrorajone, nes kituose rajonuose aktyviai reklamuojasi jo konkurentai. 6. Kitas bandelių pardavėjas man pasiūlė piniginį atlygį už tai, kad nereklamuočiau savo kepyklos jo rajone. 7. Petras susitiko su kitais automechanikais, kad sužinotų, kokios yra jų paslaugų kainos. 8. Į žemę skrieja asteroidas. Boing ir Airbus kompanijų vadovai susitaria sukonstruoti raketą, įsodinti į ją Bruce‘ą Willisą ir nusiųsti jį susprogdinti asteroido. 9. Coca Cola ir Pepsi kompanijos susitaria nebegaminti kolos gėrimų. 3 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Konkurencija nenaudinga pirkėjams. 2. Konkurencija yra nesąžiningas procesas, nes visuomet yra ją pralaiminčių. 3. Savanaudiškumas yra būtina konkurencijos sąlyga. 132


4 UŽDUOTIS. Perskaityk istorijas ir atsakyk į toliau pateiktus klausimus. Henry‘io Fordo automobilis – visiems mirtingiesiems General Motors įkūrėjas Henry‘is Fordas buvo žmogus, dėl kurio įgyvendintų inovacijų beveik kiekviena šeima gali įsigyti automobilį. Iki tol automobiliai buvo tik turtingiesiems prieinama prabangos prekė, tačiau XX a. pradžioje H. Fordas užsibrėžė tikslą: „Aš pagaminsiu mašiną, skirtą plačiajai visuomenei. Ji bus pakankamai didelė, kad sutalpintų visą šeimą, tačiau bus pakankamai nedidelė, kad ją galėtų vairuoti ir prižiūrėti vienas žmogus. Ją gamins patys geriausi darbuotojai ir ji bus pagaminta iš kokybiškiausių medžiagų, tačiau jos dizainas bus paprasčiausias, kokį tik įmanoma sukurti. Ji bus tokia pigi, kad ją įpirkti ir su savo šeima mėgautis atviro kelio ir gamtos teikiamu džiaugsmu galės bet kuris normalų atlyginimą uždirbantis žmogus.“ Konvejeris – pirmą kartą iš kasyklos į gamyklą Siekdamas didinti efektyvumą, H. Fordas stebėdavo darbininkus ir skaičiuodavo, kiek laiko užtrunka kiekvienas gamybos žingsnis. Jis pamatė, kad darbininkai sugaišta labai daug laiko nešiodami dalis iki konstruojamo automobilio. Ne tik pamatė, bet ir nusprendė, kad darbas ir visos būtinos detalės turi ateiti iki darbininko, o ne darbininkas iki jų. Dėl to H. Fordo gamyklose buvo įdiegtos konvejerių sistemos. Tai buvo pirmas kartas, kai ši technologija buvo pradėta taikyti gamyboje, anksčiau ji buvo naudojama tik kasyklose. Tai leido sutrumpinti gamybos laiką ir dar labiau sumažinti produkcijos kainą. IKEA – nuo degtuko iki kėdės, stalo ir kitų gerų dalykų Viskas prasidėjo nuo degtuko… IKEA kompanijos įkūrėjas Ingvaras Kampradas verslininku tapo labai anksti. Jau būdamas penkerių jis pradėjo kaimynams pardavinėti degtukus. O baigęs mokyklą gerais pažymiais iš tėvo gavo nedidelę pinigų sumą, kurią septyniolikos metų jaunuolis panaudojo savo verslui – kompanijai IKEA – įkurti. Kas sakė, kad paštu platinami katalogai nebemadingi? 1947 metais į savo asortimentą I. Kampradas įtraukė ir baldus. Tais pačiais metais jis išleido ir pirmąjį IKEA katalogą, kuriame pristatytos visos kompanijos pardavinėjamos prekės. Paštu platinamas nemokamas IKEA katalogas iki šiol yra viena geriausių kompanijos rinkodaros priemonių. Nuo 1951 metų IKEA kataloge jau buvo vien tik sėkmingiausia prekė – baldai. Tuo metu konkurencija baldų rinkoje buvo didžiulė, o konkurentai norėdami sužlugdyti naują, veržlų dalyvį rinkoje nusprendė susitarti su tiekėjais, kad jie daugiau nebevežtų savo baldų IKEA parduotuvėms. Išardyti ir surinkti – paprasta Bet IKEA įkūrėjas nepasidavė ir nusprendė visą dizainą ir gamybą perkelti į pačios kompanijos rankas. Tuo sunkiu metu kompanijos įkūrėjas pamatė, kaip vienas darbuotojas nuo ką tik nupirkto stalo nuėmė kojas, kad jį būtų patogiau 133


sutalpinti į nedidelį automobilį. Tai pakišo idėją, kad pirkėjų patogumo dėlei visus baldus būtų galima kurti taip, kad jie būtų lengvai išardomi ir sutveriami, o visos reikalingos dalys būtų pervežamos plokščiose stačiakampėse dėžėse. Šios dėžės lengvai telpa ne tik į pirkėjų automobilius, bet ir į konteinerius, kuriuose prekės keliauja į parduotuves. Dėl naujoviško pakavimo vienas IKEA sunkvežimis gali pervežti daug daugiau baldų nei jų konkurentų sunkvežimiai. Tai leidžia sutaupyti transportavimo išlaidas ir turi įtakos žemoms baldų kainoms. GetJar – gauk savo programėlę čia, dabar ir nemokamai Gerai pradžiai reikia… gero žaidimo GetJar – pirmoji Lietuvõs kompanija, įsikūrusi garsiajame JAV Silicio slėnyje. 2004 metais Ilja Laurso įkurta kompanija šiandien yra viena didžiausių nemokamų mobiliųjų programėlių parduotuvių pasaulyje. Unikalu tai, kad iš esmės savo verslą kompanija sukūrė iš pirkėjų neprašydama nieko – visos jų paslaugos yra nemokamos. GetJar svetainę kasdien aplanko trys milijonai žmonių, iš jos parsisiųsta du milijardai programų. Kaip išganinga mintis palengvino programuotojų gyvenimą Patys pirkėjai gali tapti programėlių testuotojais. Pirkėjams pasiūlyta parsisiųsti testuojamas programas tiesiai iš GetJar tinklalapio su sąlyga, kad pirkėjai pasidalins įspūdžiais ir praneš apie pastebėtas klaidas. Programas siųstis galėjo visų operacinių sistemų ir visų telefonų modelių naudotojai, todėl tinklalapis buvo aktualus absoliučiai visiems. Žinoma, jauni verslininkai nenorėjo pardavinėti neišbandytų produktų, todėl programėles siūlė išbandyti nemokamai. Iš pradžių kompanija išleisdavo tris programėles per savaitę, tačiau labai greitai jų sukurtų programėlių skaičius išaugo iki 50, o lankytojų skaičius tinklalapyje padvigubėdavo kas kelias savaites. Stulbinantį tinklalapio augimą pamatę kitų kompanijų programuotojai noriai prie jo jungėsi ir siūlė ten išbandyti savo sukurtus žaidimus ir programas. Per pusę metų GetJar tapo didžiausiu mobiliųjų programėlių tinklalapiu pasaulyje. 1. Kokie buvo Henry‘io Fordo pranašumai prieš konkurentus? 2. Kokie buvo IKEA pranašumai prieš konkurentus? 3. Kokie buvo GetJar pranašumai prieš konkurentus?

134


20. Monopolija AŠ ČIA VIENINTELIS IR PATS GERIAUSIAS! „Monopolio“ žaidimą yra žaidę beveik visi. Šio žaidimo laimėtojas tampa monopolininku – valdo visus viešbučius ir namus, yra visų verslo įmonių savininkas žaidimo lentoje. Ar šis žaidimas nors kiek atspindi realybę? Kokios monopolijos egzistuoja realiame pasaulyje? Ar Lietuvojè yra monopolijų? Ar tu esi monopolininkas?

AR TU ESI MONOPOLININKAS? Kiekvienas žmogus yra monopolininkas. Kodėl? Todėl, kad kiekvienas yra unikalus ir turi tam tikrų bruožų ir savybių rinkinį, kurio neturi nei vienas kitas žmogus pasaulyje. Jeigu tavęs paprašė padainuoti dainą močiutės 70-mečio proga, tu esi šios paslaugos monopolininkas. Vienintelis gali tai padaryti. Galėtų padainuoti ir dainininkas, bet jis nebūtų močiutės anūkas ir daina nebūtų tokia svarbi. KAS YRA MONOPOLIJA VERSLE? Be abejonės, apie monopolijas dažniausiai kalbama ne asmeniniu, bet verslo lygmeniu. Monopòlija yra tokia padėtis, kai visoje rinkoje yra tik vienas pardavėjas, galintis suteikti konkrečią paslaugą ar parduoti konkrečią prekę, kai pirkėjai neturi kito pasirinkimo. Sakoma, kad

vienas ar kitas verslininkas yra rinkos monopolininkas. Jis vienintelis teikia tam tikras paslaugas ar prekes. Jeigu mieste yra vienintelė maisto prekių parduotuvė, ji dažnai bus pavadinta monopolija. Tačiau tai būdavo tiesa tik praeityje, kai nuvykti į kitą miestą apsipirkti arba užsisakyti maistą internetu buvo labai sunku ir brangu. Šiandien net ir vienintelės mieste parduotuvės monopolija pavadinti negalima, nes yra daugybė kitų būdų įsigyti prekių.

MONOPÒLIJA (monopoly) – padėtis, kai rinkoje yra vienintelis tam tikros paslaugos ar prekės pardavėjas – monopolininkas.

Nagrinėjant monopolijas, ypač svarbu apibrėžti, kas yra rinka. Rinką galima apibrėžti labai siaurai – gaiviųjų gėrimų rinka Molė́tuose, arba labai plačiai – visų pramogų rinka pasaulyje. Jeigu Varėnojè yra tik vienas baidarių nuomos punktas, tai gali būti monopolija, jei kalbama tik apie Varėnõs baidarių nuomos rinką. Tačiau tai tikrai nebus monopolija, jeigu 135


OLIGOPÒLIJA (oligopoly) – padėtis rinkoje, kai didžioji tam tikrų prekių ir paslaugų dalis priklauso nedideliam pardavėjų skaičiui.

136

kalbama apie pietų Lietuvõs baidarių nuomos rinką arba pramogų rinką Varėnojè. KAS YRA OLIGOPOLIJA? Rinkoje gali susidaryti ir oligopolija. Tai reiškia, kad panašias ar vienodas prekes ar paslaugas teikia tik keli dideli pardavėjai. Pardavėjai kainas nustato atsižvelgdami į konkurentų veiksmus. Naujam pardavėjui norint patekti į oligopolinę rinką reikia didelių investicijų. Oligopolijos pavyzdys – populiariausi kolos gėrimų gamintojai Pepsi ir Coca Cola.

AR ĮMANOMOS TIKROS MONOPOLIJOS? Dėl kiekvieno išleidžiamo euro ar dolerio pasaulyje gali konkuruoti visos prekės ir paslaugos. Planuodamas atostogas žmogus gali rinktis Lietuvõs pajūrį, Tur̃kiją ar Perù. Pasirinktoje vietoje jis išleis pinigus apgyvendinimui, maistui ir kitoms reikmėms. Visose šiose šalyse verslo įmonės konkuruoja tarpusavyje dėl poilsiautojo pinigų. Tikras monopolininkas turėtų teikti viso pasaulio visas įmanomas paslaugas ir prekes, samdyti viso pasaulio darbuotojus ir kontroliuoti visus išteklius. Tai sunkiai įsivaizduojama ir įmanoma. Todėl įmonės gali būti monopolijos tik tam tikroje apibrėžtoje rinkoje.


omon alaia m ia ąp įveik i galing e n tų kad kuri tur rašy žios , p k a o ą! Žin tik ta, iuje ald kym skyr aidina v iama – e a j i l įv eik iam po tesn aidmen yra sut ėra leis k n v a a n l li ip ir i svarbų ra veik kitoms olija ga a k , o tik as lių dažna op nei, opo tam Mon uliavim nMon , atveju žsiimti enai įmo polija. g re i ko elių Jeigu u eisė vi a mono lstybės tencial ikrą t r a t o . k nė kuriam čiau va ama p i tam t jos tuci kirti j insti telė išs uoti, su dais, ta apribo isė teikt ū r a n e i r b u t ovien a konk r kitais , kad y kirtinė sm e o k o i . s s t m i ru ys džia rmuot da prie riama iš r prekę inė d vanden a b o e f u y i ą d t k s i su vals Ìndijos ndai ne pris taip su paslaug i o a v n i d r u daž ncija i , ka je b ti atys ndijo matyta Taigi, p i ją pirk Ì . kure m u t . i s n 30 vo nija nover iki 19 ais bu o Britã uvo pri nki mo , i u i s m a lau pal aty i, jei i ir b yzdž Pav lija – įst ska prik išgaut jams ne aip ilga t s . o u nop anti dr drusko kia pirkė ilaikiusi aldžios v o s o j es a š T galė britų. ebūtų i laikom iš pa an polij nebūtų ji

137


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Ar pateiktoms situacijoms tinka monopolijos apibrėžtis, ar ne? Argumentuok. Situacija

Monopolija

Ne monopolija

1. Julius vienintelis iš 10 kandidatų gavo darbą ministerijoje.

2. Jonas yra vienintelis gydytojas Virbãlyje. 3. Šviežios krokodilienos galima įsigyti tik vienoje Adi`s Abèbos miesto parduotuvėlėje. 4. DEO – didžiausia plačiajuosčio interneto prieigos ir balso telefonijos paslaugų įmonė, teikianti integruotas telekomunikacijų, IT ir TV paslaugas. 5. 4 val. ryto transliuojamas tik vienas televizijos kanalas. 6. Klaĩpėdoje atsidarė pirmasis žalio maisto restoranas. 7. 75 proc. lietuvių šią vasarą atostogavo Tur̃kijoje. 8. Tinklas GoGo turi daugiausia maisto prekių parduotuvių Baltijos šalyse. 9. Jolanta vienintelė iš visos muzikos mokyklos dalyvavo tarptautiniame pianistų konkurse. 10. Visame Pokra kaimelyje vienintelis žmogus, turėjęs gėlo vandens šulinį, buvo Fahadas. 11. Ariógalos „Varpo“ gimnazija turi tik vieną ekonomikos mokytoją. 12. Visai šaliai dujas tiekia vienintelė įmonė.

138


2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Visiems būtų geriau, jei monopolijų nebūtų. 2. Monopolijos niekada nebankrutuoja. 3. Monopolijos kuriamos tam, kad sužlugdytų smulkųjį verslą.

3 UŽDUOTIS. Dėl kokių pasikeitimų rinkoje nurodytos įmonės prarastų dalį savo galios? 1. Geležinkeliai – pagrindinė patogi transporto rūšis. 2. Kodak – pagrindinė fotoaparatų ir juostelių gamintoja. 3. Dideli prekybos centrai – pagrindinė daugelio žmonių apsipirkimo vieta. 4. Gmail – populiariausia elektroninė pašto dėžutė. 5. Starcraft II – labiausiai perkamas kompiuterinis žaidimas. 4 UŽDUOTIS. Atsakyk į klausimus. 1. Ar gali rinkoje susidaryti tokia situacija, kai pirkėjas būtų monopolininkas? Kada? 2. Kaip monopolininkai nustato savo prekių arba paslaugų kainas? 3. Kas gali įveikti monopoliją? 4. Ar įmanoma monopolija tapti dėl to, kad esi pats geriausias rinkoje? 5. Ar Lietuvojè yra monopolijų? Kokios?

139


IV SKYRIUS. PASITIKRINK! 1. Kuris iš pateiktų savybių rinkinių būtinas verslininkui? a) Darbštumas, kruopštumas ir meilė darbui. b) Kūrybingumas, nebijojimas rizikuoti ir gebėjimas įžvelgti, ko reikia vartotojams. c) Gebėjimas organizuoti darbą, derėtis ir įgyvendinti idėjas. 2. Kuo konkurencija naudinga atskiriems pirkėjams? 3. Kuo konkurencija naudinga visai visuomenei? 4. Kuo inovacija skiriasi nuo mokslinio išradimo? 5. Kokią verslo organizavimo formą pasirinktum, nusprendęs imtis verslo? Kodėl? 6. Veiksniai, darantys įtaką darbuotojo atlyginimui: a) b) c) 7. Ar teisinga sakyti, kad tik pelnu besirūpinančios įmonės yra socialiai neatsakingos? Kodėl? 8. Pateik oligopolijos pavyzdį ir argumentais pagrįsk, kad tai tikrai oligopolija.

140


V. VALDŽIA

141


21. Valdžia ir visuomenė KAM REIKALINGA VALDŽIA? Valdžia tokia pat sena kaip ir žmonija. Pirmykštės šeimos turėjo savo vyresniuosius, didesnės bendruomenės – savo vadus, šalys – kunigaikščius, karalius ir imperatorius. Demokratinėse valstybėse valdžią žmonės renka balsuodami. Visais laikais valdovai ir valdžia atlikdavo tam tikras funkcijas: užtikrindavo teisingumą, organizuodavo šalies ir jos teritorijos gynybą. Dabartiniame pasaulyje valdžia taip pat atlieka nemažai funkcijų. Kokios jos?

TEN, KUR ŽMONĖS SUSITARIA PATYS – LAISVOJI RINKA LAISVÓJI RINKÀ (free market) – laisvų, nereguliuojamų mainų sistema, kai žmonės susitaria tarpusavyje, be valdžios įsikišimo.

Žmonės nėra atskirti vienas nuo kito. Jie gyvena visuomenėse, bendruomenėse ir šeimose, dalinasi darbais, perka vieni kitų prekes ir paslaugas, važinėja tomis pačiomis gatvėmis, mokosi ir švenčia. Dėl gyvenimo kartu žmonėms reikia susitarti. Dažnai žmonės susitaria patys. Pavyzdžiui, už kiek pirkti ar parduoti tam tikras prekes ir paslaugas ar už kokį atlyginimą dirbti. Kitos taisyklės susiklosto, atrodytų, dėl jų net nesitariant. Dažniausiai troleibuse užleidžiame vietą pagyvenusiems žmonėms, sveikinamės su kaimynais ir plojame pasibaigus spektakliui. Erdvė, kurioje žmonės laisvai tariasi ir bendradarbiauja, vadinama laisvą́ja rinkà. Laisvosios rinkos sistemoje dėl

142

laisvo pasirinkimo efektyviai skirstomi riboti ištekliai. Laisva konkurencija skatina pažangą ir geriau patenkina pirkėjų norus. Dėl pasiūlos ir paklausos santykio susiformuoja kainos ir atlyginimai. KAM REIKALINGA VALDŽIA? Visų pirma tam, kad apsaugotų ir gintų privačią nuosavybę ir organizuotų šalies apsaugą. Laikui bėgant, valdžios vaidmuo visuomenėje stiprėjo ir funkcijų skaičius augo. Su valdžios vykdomomis funkcijomis dažnas susiduria kasdieną – važiuoja viešuoju transportu arba viešosiomis gatvėmis, eina į viešąsias mokyklas, poliklinikas ar parkus, kilus neramumams kreipiasi į policiją ar teismą, pastebėjęs nesąžiningą konkurento elgesį – į valstybinę verslą prižiūrinčią instituciją.


Yra ir tokių, kurie eina į privačias mokyklas ir poliklinikas. Kilus neramumams kreipiasi į privačią apsaugos tarnybą. Pastebėję nesąžiningą konkurentą, eina tiesiai pas jį. Daugeliu atvejų galima pasirinkti – laisvosios rinkos ar valdžios teikiamomis paslaugomis naudotis. Skirtumas tas, kad rinkdamasis privataus dantisto paslaugas už atliktą darbą jam ir sumoki. O štai už dantisto darbą valstybinėje poliklinikoje, nepriklausomai nuo to, ar naudojasi jo paslaugomis, ar ne, moka kiekvienas mokesčių mokėtojas. KAS YRA VIEŠOSIOS PREKĖS IR PASLAUGOS IR KAS UŽ JAS SUMOKA? Nėra nemokamų gėrybių. Nėra nemokamo mokslo, nemokamo gydymo, nemokamų policijos paslaugų ar nemokamos bedarbio pašalpos. Mokytojų, gydytojų ir bedarbių pašalpos kainuoja. Pastatyti mokyklą ir įrengti jos kieme stadioną taip pat kainuoja. Kainuoja ir gatvės elektros stulpas, ir jame įsukta elektros lemputė. Valdžia visas „nemokamas“ funkcijas gali suteikti tik pirma surinkusi tam reikalingus pinigus iš žmonių. Prie valstybės piniginės prisideda kiekvienas mokesčių mokėtojas. Nesvarbu, naudojasi jis valstybinėmis mokyklomis ir viešaisiais parkais ar ne.

KUR YRA VALDŽIOS RIBOS? Nėra visiems atvejams tinkančios taisyklės, kokias funkcijas turi atlikti valdžia. Kiekvienoje pasaulio šalyje valdžios funkcijos labai skiriasi. Tokiose šalyse kaip Šiáurės Korė́ja valdžia vaidina labai didelį vaidmenį. Ji sprendžia ne tik ekonominius, bet ir asmeninius žmonių reikalus. Pavyzdžiui, nustato amžių, kada privalu tuoktis, arba kaip reikia kirptis ar rengtis. Kitose valstybėse, kaip Lietuvà ir kitos Europos Sąjungos šalys, valdžia daugiausia rūpinasi šalies karine, privačios nuosavybės, sveikatos, socialine apsauga ir švietimu. Nors dalis ekonomikos yra iš dalies reguliuojama, valdžios institucijos nesikiša į asmeninį žmonių gyvenimą.

Pagrindinės valdžios funkcijos: viešųjų prekių ir paslaugų teikimas (krašto apsauga, švietimas, sveikatos apsauga, socialinė apsauga ir kt.), teisingumo sistema (teismai, policija), verslo priežiūra. Be abejonės, yra ir kitų funkcijų, tačiau šias funkcijas galima rasti beveik kiekvienoje valstybėje.

Visas valdžios funkcijas įgyvendina tie patys žmonės. Žmonės dirba ministerijose, mokyklose, universitetuose, poliklinikose ir teismuose. Žmonės tiesia greitkelius, sprendžia bylas, gesina gaisrus ir rūpinasi miškais Žiūrėk bei parkais. Tik laisvojoje vaizdo rinkoje vieni žmonės daro įrašą tai, ko reikia kitiems. O vykdydami valdžios funkcijas valdžioje esantys žmonės nusprendžia, ko reikia ir kas tai darys.

143


neai! Ir – taip g n i k ia atsa aldž Rink k, kad v nės. ės irš t žmo mon siai ž e a pam u s p tybė e, geria ka s l a n o ren se v tinė , jų nuom nes. Jie ijas – a r k o o a uc Dem mi renk čius žm s instit ir Preziio a galin ybę uod aldž bals yti šalį tuvõs v avivald s ėti, vald es į Lie entą), . steb ą n t i m l o n a a l e d žm ar sg ba, ą (p nary nys dir s ė Seim omen sme isuo eimą a kdo ir k . v s y S a iima kti į vien jas v Kiek aip išrin funkci imus pr d k as koki s spren kiu

144


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Kuriomis funkcijomis gali pasirūpinti tik valdžia, o kuriomis būtų galima rūpintis patiems žmonėms – privačiai? Pateik pavyzdžių. Funkcija

Valdžios

Privati

1. Pramogos

2. Viešoji tvarka 3. Beglobių gyvūnų priežiūra 4. Labdara 5. Teismai 6. Sveikatos paslaugos 7. Šalies gynyba 8. Pakankamas mėnesinis atlyginimas 9. Pensija 10. Monopolijų kontrolė 11. Darbdavių ir darbuotojų santykiai 12. Aplinkos apsauga 13. Sąžininga konkurencija 14. Švietimas

145


2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Pagrindinė valdžios funkcija – ginti piliečius nuo priešų. 2. Valdžios sprendimų paprasti žmonės paveikti negali. 3. Valdžia turėtų prisiimti kuo daugiau funkcijų, kad šalyje būtų tvarka. 3 UŽDUOTIS. Kaip geriausiai išspręsti kiekvieną iš pateiktų situacijų? Kas tai turėtų daryti – valdžia, žmonės ar abu bendrai, kaip ir kodėl?

1. Laurynas jau pusę metų dirba statybose, jo atlyginimas dar nebuvo padidintas. Laurynas mano, kad tai neteisinga.

2. Zoja iš Stasės nusipirko neskanią žuvį, įtaria, kad ši nebuvo šviežia.

5. Vyšnių gatvelėje yra penki namai. Kiekvieną žiemą tenka nuo gatvelės nukasti sniegą. Kas turėtų tuo pasirūpinti?

146

4. Joana mano, kad jos duktė yra pernelyg gabi ir mokykloje galėtų mokytis jau nebe pagal penktos, o šeštos ar septintos klasės programą.

3. Jonkų šeima gyvena užmiestyje ir iki artimiausios vaikų žaidimų aikštelės jiems tenka vykti 10 min. automobiliu. „Tai labai nepatogu“, – sako tėtis D. Jonkus.


4 UŽDUOTIS. Įvertink pateiktas situacijas, iliustruojančias valdžios vaidmenį. Kaip manai, ar valdžia elgiasi teisingai, kodėl?

1. Higienos norma: „Vyrų tualete kondicionavimas turi būti dvigubai didesnis nei moterų.“

2. Kìnijos lyderiai antradienį iškėlė tikslą, kad šiais metais šalies ekonomika augtų 7,5 proc., taip pat pažadėjo kovoti su korupcija ir gerinti visuomenės gyvenimo kokybę, prasidėjus kasmetinei parlamento sesijai, užbaigiančiai eilinį valdžios perdavimo procesą.

4. Kadangi daugiabučiai yra gyvenamosios paskirties, juose, nepakeitus patalpų paskirties, nebegalės veikti nei kirpyklos, nei batų taisyklos, nei skalbyklos, nei sporto klubai ar kitų panašių paslaugų teikėjai.

7. Savivaldybė pasirūpino, kad kiekvienas miesto parkas būtų apšviestas ir jame visą parą budėtų apsauga.

5. Šiáurės Korė́joje iki 2012 m. moterims buvo draudžiama važinėti dviračiais miestų centruose.

8. Seimas nuo 2015 m. uždraudė reklamą Lietuvõs televizijoje ir radijuje.

10. Valdžia užtikrina ir gina kiekvieno teises į nuosavybę: nuo nuosavo laikrodžio iki nuosavo žemės sklypo.

3. Nuo 2014 m. projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant viešojo naudojimo pastatus, didesnius nei 2 000 kvadratinių metrų, būtina įrengti patalpas kūdikiams žindyti ir pervystyti.

6. Pietų̃ Korė́jos nepilnamečių prieiga prie internetinių žaidimų bus ribojama. Kultūros, sporto ir turizmo ministerija balandžio 12 dieną išleido potvarkį, skirtą kovai su paauglių priklausomybe nuo žaidimų. Nuo šiol naktimis žaisti bus draudžiama pradinių ir vidurinių mokyklų moksleiviams.

9. Valdžia pasirūpina, kad baigiant vidurinę mokyklą būtų laikomi egzaminai, už kuriuos atsakingas Nacionalinis egzaminų centras. Tai garantuoja, kad mokinių pasiekimai bus objektyviai įvertinti nepriklausomų vertintojų.

147


5 UŽDUOTIS. Įvardyk funkcijas, kuriomis, tavo nuomone, privalo rūpintis valdžia (1 – pati svarbiausia, 8 – mažiausiai svarbi). 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

148


22. Ekonomikos srovės ir valdžia DAUGIAU AR MAŽIAU VALDŽIOS REIKIA EKONOMIKAI? Turbūt ne kartą žiniasklaidoje girdėjai ginčus tarp ekonomistų. Jie siūlo skirtingus būdus ekonominei gerovei ir klestėjimui pasiekti. Atrodo, tikslas tas pats, bet priemonės visiškai skirtingos. Vieni siūlo didinti minimalų mėnesinį atlyginimą, kiti – jo išvis atsisakyti. Vieni ragina kuo daugiau vartoti, antri – taupyti. Vieni sako, kad euras Li´etuvai būtinybė, antri – kad pražūtis. Kodėl ekonomistai taip nesutaria tarpusavyje? Ar jie skirtingas mokyklas baigė? Ar ne tos pačios ekonomikos mokėsi? Kas lemia tokią ekonomikos mokslo nuomonių įvairovę ir kas iš tikrųjų yra teisus?

TRYS PAGRINDINIAI EKONOMIKOS KLAUSIMAI Ekonomistai atstovauja skirtingoms ekonomikos srovėms, t. y. jie turi skirtingą požiūrį į tai, kaip pasiekti ekonominę gerovę. Ryškiausiai šias sroves skiriantis bruožas – tai, kiek valdžios, manoma, reikia ekonomikai. Vienų ekonomikos srovių atstovų nuomone, valdžia turėtų kontroliuoti kuo daugiau sričių. Kiti teigia, kad kontroliuoti reikėtų tik pačius svarbiausius ekonomikos procesus. Treti įsitikinę, kad valdžios vaidmens ekonomikoje išvis reikėtų atsisakyti. Dėl šalyje vyraujančio požiūrio į tai susiklosto ir tam tikra ekonominė šalies politika, nuo kurios priklauso visuomenės ekonominė sistema. Atskirti vieną ekonominę santvarką nuo kitos galima atsakant į klausimus, kas

sprendžia, ką gaminti, kaip gaminti, kam gaminti? Tai trys pagrindiniai ekonomikos klausimai. SOCIALISTAI. KOMANDINĖ EKONOMIKA Socialìzmas – tai ekonomikos srovė, pasisakanti už aktyvų valstybės dalyvavimą šalies ekonomikoje, dar vadinama komándine ekonòmika. Socialistai teigia, kad gamybos priemonės (žemė, kapitalas) ir ištekliai turi priklausyti valdžiai, kad geriausiai gėrybės gali būti paskirstytos per centrinį valdžios planavimą. Visa produktų ir paslaugų gamyba yra iš anksto suplanuota. Valdžia įsako, kada, kiek ir kokių produktų gaminti ir paslaugų teikti ir kiek tai turėtų kainuoti. Žmonės neturi pasirinkimo laisvės ir už juos yra nusprendžiama, kaip tikslingiausiai paskirstyti turimus išteklius.

EKONÒMINĖ POLÌTIKA (economic policy) – valdžios vykdomas ekonomikos reguliavimas.

SOCIALÌZMAS (socialism): • Ką, kaip ir kam gaminti, sprendžia valdžia • Valstybinė nuosavybė • Kainas nustato valdžia

149


150


Siekiama, kad visiems būtų užtikrintos tokios pačios gyvenimo sąlygos. Tokioje sistemoje išnyksta pasiūlos ir paklausos santykis (gaminama ir parduodama ne tiek ir ne to, ko reikia pirkėjams, bet tiek, kiek suplanuoja valdžia). Neveikia kainos mechanizmas (kainas nustato ne pasiūla ir paklausa, bet valdžia). Nelieka natūralių verslo ciklų (ekonominio klestėjimo, krizių). Žinomiausias šios ekonominės mokyklos atstovas – Karlas Marxas. Socializmas nėra tik idėja iš knygos, ši sistema taikyta Soviẽtų Są́jungoje, o šiuo metu vis dar veikia Šiáurės Korė́joje, Kùboje. AUSTRAI. LAISVOSIOS RINKOS EKONOMIKA Austrų ekonomikos mokykla plėtoja laisvosios rinkos ekonomikos idėjas. Toks ekonomikos srovės pavadinimas dažnai kelia klausimą, ar visi Áustrijoje gyvenantys ekonomistai priklauso šiai mokyklai? Tikrai ne. Taip sutapo, kad XIX–XX a. sandūroje Vi´enoje (Áustrijoje) gyveno iškilūs mąstytojai, praturtinę ekonomikos mokslą. Todėl ir toliau šias idėjas plėtojantys ekonomistai yra priskiriami šios šalies pavadinimo mokyklai. Žymiausi šių idėjų skleidėjai: Carlas Mengeris, Ludwigas von Misesas, Friedrichas Hayekas. Pastarasis 1974 m. už nuopelnus ekonomikos mokslui gavo Nobelio premiją. Svarbiausias principas, kuriuo vadovaujasi šios srovės atstovai, – tai privačios

nuosavybės gynimas. Teigiama, kad privati nuosavybė yra sveikos ekonomikos pagrindas. Laisvosios rinkos ekonomistų nuomone, būtent privačios nuosavybės teisė skatina žmogų dirbti, kurti ir tobulėti. Kita svarbi sąlyga ekonomikai klestėti – tai laisvosios, valdžios nereguliuojamos kainos. Jos leidžia ribotus išteklius naudoti svarbiausiems žmogaus poreikiams tenkinti. Individo pasirinkimo laisvė yra kita svarbi sąlyga, nulemianti, kada, kiek, ko, kaip gaminti ir kiek tai turėtų kainuoti. Laisvosios rinkos šalininkai atmetė socialistinę idėją, kad planuoti turėtų valdžia. Jie teigia, kad tik verslininkai, besinaudodami rinkos kainų jiems teikiama informacija, gali geriausiai patenkinti žmonių poreikius. Centrinis valdžios valdymo organas to padaryti negali. Paskutinis principas – ribota valdžia. Valdžios vaidmuo žmonių kasdieniame gyvenime turi būti minimalus. Žmonėms turi būti leidžiama veikti, nesikišant valdžios institucijoms. KEINSISTAI. TRADICINĖ, MIŠRIOJI EKONOMIKA Keinsi`zmas – šiuo metu viena populiariausių ir įtakingiausių ekonomikos srovių. Šios srovės atstovai pasisako už mišriąją ekonomiką. Šioje ekonomikoje egzistuoja laisvi susitarimai tarp pirkėjų ir pardavėjų, tačiau jie nuolat turi būti prižiūrimi ir reguliuojami valdžios įvairiais įstatymais, kad ekonomikoje būtų pusiausvyra. Pagrindinė problema,

ÁUSTRŲ EKONÒMIKOS MOKYKLÀ (Austrian Economics): • Ką, kaip ir kam gaminti, sprendžia pirkėjai, pardavėjai ir gamintojai • Privati nuosavybė • Laisvosios kainos • Žmogaus pasirinkimas • Centrinio planavimo negalimumas • Ribota valdžia

KEINSÌZMAS (Keynesian economics): • Mišrioji ekonomika – rinkos ir komandinės ekonomikos srovių derinys • Visuminės paklausos skatinimas • Visiško užimtumo siekimas

151


Žmonės, gyvendami visuomenėje, tariasi dėl taisyklių patys arba patiki tai spręsti valdžios atstovams

Kapitalìzmas – ekonominė santvarka, kai dėl daugumos tarpusavio bendradarbiavimo taisyklių susitaria patys žmonės

Socialìzmas – ekonominė santvarka, kai daugumą tarpusavio bendradarbiavimo taisyklių nustato valdžia

Keinsìzmas – ekonominė santvarka, kai dalį bendradarbiavimo taisyklių nustato valdžia, dalį – patys žmonės

152

kurią spręsti susitelkę šios ekonominės mokyklos atstovai, yra nedarbas. Jie siekia išspręsti šią problemą ir užtikrinti, kad visi žmonės dirbtų. Darbo vietas, keinsistų nuomone, galima užtikrinti mažinant palūkanų normas, už kurias bankai skolinasi pinigus. Tai jiems leistų suteikti daugiau paskolų ir skatintų šalies ekonomiką ir naujas darbo vietas. Kitas mechanizmas šiam tikslui pasiekti – didinti valstybės

Žiūrėk vaizdo įrašą

išlaidas vykdant įvairius projektus, kuriems įgyvendinti būtina kurti darbo vietas. Didžiausio populiarumo šios idėjos susilaukė per Didžiąją depresiją ir po nekilnojamojo turto krizės 2008 metais. Šios mokyklos pradininkas ir žymiausias atstovas – Johnas Maynardas Keynesas.

ti dary ikos k ė ra kub nom Nes uri eko usia! Nė sios k riau eria dų, išva la yra g os ar ge galėtų yk . usi uri mok eisingia klos, k blemas y ok pro os t u pa vien mikos m žmonių ai tik s ebk, s o st žin ekon ęsti visa susipa ad nenu kyklų e r j t išsp skyriu jomis, elių mo ažai e ik m dė Šiam inėmis i d pritar a labai jasi r u a d y a k grin prasi, lyje vadov u a s s u e i jei s ms. Pa tų, kur nomiko o j s o i ek idė onom ija. enos la teor i ek v k ti yk mok


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Kurioms ekonominėms santvarkoms būdingos pateiktos situacijos? Komandinė

Mišrioji

Laisvosios rinkos

1. Kad išbristų iš ekonomikos krizės, šalies gyventojai skatinami kuo daugiau vartoti.

2. Išleistas naujas vyriausybės potvarkis nurodo, kad būtiniausių maisto produktų kainos ateinančius 5 metus turi išlikti tokios pačios. 3. Vasarą kalėdiniai papuošimai labai pigūs, nes nėra paklausos. 4. Visiems baigusiems universitetus skiriamos atitinkamos pareigos. 5. Į profesines mokyklas priimta 50 proc. moksleivių. 6. Seime įsteigtas komitetas rūpinsis darbo vietų jaunimui kūrimu. 7. Verslininkas savo nuožiūra skirsto įmonės uždirbtą pelną. 8. Valstybinė įmonė per metus turi pagaminti 50 000 vnt. automobilių. 9. Įstatymas nurodo, kad moksleiviai ir studentai viešuoju transportu važinėja su 50 proc. nuolaida. 10. Tiltui pastatyti buvo įdarbinti bedarbiai. 11. Centrinis bankas nustatė didžiausią palūkanų normą. 12. Numatyta, kad iki 2040 m. Lietuvà turi laimėti „Eurovizijos“ konkursą. 13. Restorano savininkas į restoraną nepriima jaunesnių nei 10 m. vaikų.

153


2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Laisvosios rinkos ekonomikos sąlygomis, ko ir kiek gaminti, sprendžia verslininkai. 2. Li´etuvai visuomet buvo būdinga mišrioji ekonominė santvarka. 3. Tarp ekonomistų vyrauja didesni nesutarimai nei tarp gamtos mokslų atstovų.

3 UŽDUOTIS. Pabaik sakinius. 1. Komandinėje ekonomikoje valdovas yra ... nes ... 2. Mišriojoje ekonomikoje valdovas yra ... nes ... 3. Laisvosios rinkos ekonomikoje valdovas yra ... nes ... 4 UŽDUOTIS. Atsakyk į klausimus. Remkis savo nuomone ir sužinok, kokia ekonominė santvarka yra Lietuvojè. Namų darbai: pasitikrink atsakymus Google. Taip 1. Ar gali savo žemėje už savo pinigus statytis namą?

2. Ar gali nusikirsti eglutę Kalėdoms iš savo miško? 3. Ar gali susitarti su draugu, kad jis už 6 eurus sutvarkytų tau kambarį? 4. Ar gali kada tik sugalvojęs įkalti vinį į sieną savo namuose? 5. Ar gali savo įmonę pavadinti kaip tik nori?

154

Ne


KARTU! Atlikite ekonominį tyrimą! Komandose išsiaiškinkite, kokia ekonominė santvarka šiuo metu yra Lietuvojè. Tar-

damiesi aptarkite, kas nustato, ką gaminti, kaip gaminti, kam bus skirtos prekės ir paslaugos, kam priklauso gamybos priemonės ir pelnas, ar žmonės turi pasirinkimo laisvę, ar ištekliai naudojami taupiai, ar vyksta technologinė pažanga, ar žmonės ramūs dėl ateities, ar stabilios sąlygos verslui, ar ginamos nuosavybės teisės. Pagal tai nustatykite, kokia ekonominė santvarka yra Lietuvojè, išvardykite pagrindinius šios santvarkos bruožus ir pateikite pavyzdžių, kurie pagrįstų, kad Lietuvõs ekonominei santvarkai tikrai būdingi šie bruožai. Pristatykite savo tyrimą visai klasei. Po visų pristatymų diskutuokite ir nuspręskite, kaip teisingiausiai atsakyti į pagrindinį tyrimo klausimą. ytuvoje gam są ie L s ė b y usom d jos e Iki Neprikla audinga skelbti, ka n o negu paga kloms buv ugiau produkcijos, da riklausypagamina krųjų, nes nuo to p ti į jas, o po mindavo iš s valdžios požiūris inė ga slėpti davo centr nėms tapo naudin mo tam, kad 1990 m. ž rdavimus a p ir ą ij c uk savo prod žiau mokesčių. a mokėtų m

155


23. Viešosios prekės ir paslaugos VIEŠASIS PARKAS AR VIEŠASIS RESTORANAS? Kodėl Jonavojè nėra kino teatro? Todėl, kad neapsimoka, nėra pakankamai klientų. Kodėl Lietuvojè daugėja žalio maisto restoranų? Todėl, kad pirkėjai jų nori. Kodėl mažai kas parduoda juostinius fotoaparatus? Todėl, kad mažai kas juos perka. Pirkėjų noras – signalas verslininkams, dėl ko verta rizikuoti savo pinigais. Taip veikia rinkos mechanizmas – tik patenkinę pirkėjų norus verslininkai gali tikėtis pelno. Kitaip veikia valdžios mechanizmas. Valdžia taip pat numato, kokias prekes ir paslaugas teikti. Tik šiuo atveju naudojami ne asmeniniai, bet visos šalies mokesčių mokėtojų pinigai. Valdžios pinigų šaltinis, skirtingai nei verslininkų, yra užtikrintas. Kaip tuomet valdžiai nuspręsti, kokias paslaugas gyventojams teikti? Kodėl turime viešuosius parkus, bet neturime viešųjų restoranų?

KUO VIẼŠOSIOS PRẼKĖS IR PÃSLAUGOS SKIRIASI NUO PRIVAČIŲ̃? VIẼŠOSIOS PRẼKĖS IR PÃSLAUGOS (public goods) – prekės ir paslaugos, kuriomis nemokamai gali naudotis daug vartotojų, nesunaudojančių jų teikiamos naudos ir nesumažinančių jų kiekio.

Viẽšosios pãslaugos ir prẽkės yra tos, kuriomis gali naudotis ir tie asmenys, kurie už jas nemoka. O štai jas apmokėti turi ir tie, kurie jomis nesinaudoja. Pavyzdžiui, dalis kiekvieno žmogaus sumokamų mokesčių atitenka „nemokamam“ mokslui apmokėti. Nepriklausomai nuo to, ar šis žmogus ir net jo artimieji naudojasi viešojo švietimo paslaugomis, ar renkasi privačias mokymo įstaigas. Gal net nesimoko išvis. Prekės ir paslaugos, kuriomis gali naudotis asmenys, kurie už jas sumokėjo,

156

vadinamos privačiomìs. Pavyzdžiui, Vytautas kartą per savaitę lanko ispanų kalbos pamokas, už kurias sumoka iš savo uždirbtų pinigų. Pamokose negali dalyvauti tie, kurie už jas nesumokėjo. Sumokėjęs daugiau, Vytautas gaus daugiau ar geresnių pamokų. Viešosios prekės ir paslaugos perkamos netiesiogiai. Pavyzdžiui, Vytautas dirba ir moka mokesčius. Jo sumokami mokesčiai keliauja į „bendrą piniginę“, t. y. valstybės biudžetą. Iš šios bendros visų žmonių piniginės sumokama už viešąsias prekes ir paslaugas. Vadinasi, Vytautas sumoka už nemokamą mokslą, Joninių


šventę miesto aikštėje, už pašalpas, pensijas ir kt. Jis pats gali nesinaudoti nei viena šių paslaugų. Taip pat neįmanoma uždrausti jomis naudotis tiems, kurie už jas nesumokėjo. Tie, kurie sumoka daugiau mokesčių, negauna daugiau ar geresnių viešųjų prekių ir paslaugų. Privačios prekės, kaip ir privati nuosavybė, naudojama ir saugoma racionaliau. Sau priklausantį turtą žmonės yra linkę saugoti labiau nei bendrą, visuomeninį. Žmonės tiesiogiai nėra atsakingi už bendrą, visuomeninę nuosavybę. Pavyzdžiui, moksleivis namuose nerašinėja dažais ant tualeto sienų, nes žino, kad plyteles plauti ar keisti naujomis teks jam pačiam savo ar šeimos lėšomis. Rašinėjant mokyklos tualete, svarbiausia likti nesučiuptam ir atsakyti nereikės. Viską sutvarkys kažkas kitas iš kažkieno kito kišenės. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad visi pinigai yra uždirbami žmonių. Todėl tiek už savo, tiek už mokyklos plyteles atidirbti teks. Skirtumas – už savo plyteles atsakysi pats tiesiogiai, už mokyklos plyteles visi dirbantys atsakys netiesiogiai.

KAS YRA IŠORÌNIS PÓVEIKIS? Vykdant bet kokią veiklą neišvengiamas išorinis poveikis, t. y. poveikis, darantis įtaką aplinkiniams. Šis poveikis gali būti teigiamas arba neigiamas. Pavyzdžiui, naujos parduotuvės pastatymo teigiamas išorinis poveikis – sutvarkyta aplinka, pakilusi aplinkinių būstų kaina. Nors patys žmonės parduotuvės ir nestatė, jie gauna naudą. Tai ir yra teigiamas išorinis poveikis. Tačiau dėl to paties veiksmo – parduotuvės pastatymo – žmonės gali patirti ir nuostolį arba žalą. Pavyzdžiui, padidėja triukšmas, tarša. Pakilusi būstų kaina yra teigiamas poveikis tik jų dabartiniams savininkams, o tiems, kurie būstą pirkti tik ketina, tai neigiamas išorinis poveikis.

IŠORÌNIS PÓVEIKIS (externality) – nauda arba žala žmonėms, atsirandanti ne dėl jų pačių veiksmų.

Šį išorinį poveikį kontroliuoja valdžia, ribodama neigiamo išorinio poveikio žalą ir skatindama teigiamo poveikio naudą. Neigiamą poveikį sukeliančiai veiklai valdžia skiria didesnius mokesčius, nustato leistiną taršos lygį, o šių nurodymų nesilaikantiems skiria baudas. Skatindama teigiamą poveikį, valdžia mažina mokesčius, moka papildomas išmokas.

157


os šosi e i v s: s tink įver kriteriju niem naui e a i i ž v i d s a Ati laugo leist rausti j eįman ma d o pas n a ms a netgi . Norint e m i į t i e k b ,o ūti n s, rkus u ar uri b aslauga ai sunk fejerve žmonė T s p ti 1. ab otis iui, l žiūrė tikriemvietoje. ų naud avyzdž onėms m ti kit i, P ik ta ošalioje o t . m b i i ž s i t r i t ė ta do aust us steb abai nu neap zdžiui, lir i r d ž u l i t y au gti erk ieni, ga. Pav žiūri m nv nom i fejerv ėtų ren i s ja etu ti a lau leist os reik audo tis pas ą intern ų žiūrė n a ju b o j ud aug ržy iaci pasl ybės na transl šių va ir d a o d rkai bų ų. i, k galim i k a y a n u ž p T r o r t 2. iką ne jų. nių i žm o va ę log kriteri žmo repšini , niekaip ilijonu n i m ų m k no ug ir kad žmonių tram l eko jų pasla žmonių a s g a a iojon ius ešų dp i, ka itinka vi s skaič udotis š t ė b ota ste eat ne. i na u pa itetai n elpa rib s leist itiems m o t Įd e iem ok ers univ biejuos ma vien gomis, A u o a įman is pasl m

158


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Pabaik sakinius. 1. Jei valdžia nepasirūpintų kelių tiesimu ir priežiūra, tai... 2. Jei už gydymo paslaugas visiems žmonėms reikėtų susimokėti tiesiogiai, tai... 3. Jei verslininkai būtų atsakingi už gyventojų užimtumą, t. y. darbą, tai ... 4. Jei už viešąsias paslaugas susimokėtų tik tie žmonės, kurie jomis naudojasi, tai... 5. Jei valdžia kontroliuotų, kiek ir ko reikia gaminti, tai... 6. Jei patys žmonės turėtų pasirūpinti savo finansine padėtimi senatvėje, tai... 7. Jei valdžia nesirūpintų oro taršos kontrole, tai... 8. Jei valdžia nekontroliuotų konkurencijos, tai... 9. Jei visos įmonės būtų valstybinės, tai... 10. Jei valdžia nefinansuotų „Eurovizijos“ konkurso, tai... 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Jei valdžia nepasirūpintų švietimu, niekas nesimokytų. 2. Verslas nesukuria visų būtinų prekių ir paslaugų. 3. Žmonės nenori mokėti už tam tikras paslaugas, todėl valdžia turi steigti tokias paslaugas teikiančias įmones ir visiems teikti šias paslaugas nemokamai.

159


3 UŽDUOTIS. Įvardink teigiamus ir neigiamus pateiktos veiklos išorinius padarinius ir nurodyk, kaip skatinti teigiamą poveikį ir riboti neigiamą. A. Miesto centre kiekvieną vasaros savaitgalį bus organizuojami nemokami vakarėliai po atviru dangumi. B. Miestelyje atidaryta nauja didelė siuvykla. C. Bankas sutvarkė savo teritoriją: pasodino medžių, įrengė suoliukus, tvenkinį, krepšinio ir vaikų žaidimų aikšteles. Šia teritorija leidžiama naudotis visiems miestiečiams. D. Iki tol nenaudojamą daugiabučio stogą jame gyvenanti šeima pavertė daržu. E. Sveikos, ekologiškos kosmetikos gamybai šią vasarą merginos surinko beveik visas žemuoges iš miško pievelės. 4 UŽDUOTIS. Kokiais kriterijais remdamiesi pateiktus dalykus nustato verslininkai (privačios įmonės), o kokiais – valdžia (valstybinės įmonės)? Verslo kriterijai

Valdžios kriterijai

1. Sniego valymo kaina.

2. Devintos klasės biologijos programos turinys. 3. Specialybių sąrašas universitete. 4. Santaupų (pensijos) dydis. 5. Sekretorės atlyginimo dydis.

160

linis binis socia ty ls a ko sistev s a as Bismar s fon m Privalom a in d a v is ta s dar karta kietijos kancleris O isteo draudima V ųs . ij s m gi 1889 kios pen ma, kadan istatė pirmosios to rbdaviai mokėjo s pr tieji ir da Bismarka į pensiją. s – dirban a g z a m avo teisę o d u y įg is a k mos už inin tapę pens ukus įnašus, o pti tik sula laita a m li a g vo tais sininku bu o trukmė Tačiau pen o vidutinė gyvenim etai! 70 metų, vos 45 m kais buvo


24. Mokesčiai KUO MOKESČIAI SKIRIASI NUO MIRTIES? Yra toks posakis, kad pasaulyje neišvengiami yra du dalykai: mokesčiai ir mirtis. Tačiau šiame populiariame posakyje nenuginčijamas tik teiginys apie mirtį, o mokesčiai neišvengiami tapo tik tuomet, kai žmonės juos sukūrė. Žmonės juos sukūrė, žmonės galėtų juos ir mažinti ar netgi visai panaikinti.

KAS SUMOKA UŽ VIEŠĄSIAS GĖRYBES? Mokiniai pamokos pabaigoje nesumoka mokytojui už jo darbą. Į gatvės žibintą taip pat neįmetame monetos, kad jis apšviestų kelią namo. Neduodame pinigų ir policininkui, reguliuojančiam eismą. Kodėl? Ar mokytojai ir policininkai dirba nemokamai? Ar statybininkai nemokamai pastatė žibintą ir įsuko į jį nemokamai iš nemokamų medžiagų pagamintą lemputę? Ne! Už visas šias gėrybes, kurios vadinamos viešosiomis, sumokame visi. Visi moka mokesčius. Mokesčiais sumokėti pinigai keliauja į valstybės biudžetą, o iš valstybės biudžeto valdžioje dirbančių žmonių yra paskirstomi įvairioms visuomenės reikmėms apmokėti. Iš mokesčių mokėtojų pinigų mokamos senatvės pensijos, pašalpos bedarbiams, taip pat atlyginimai Seimo nariams, mi-

nisterijų darbuotojams, mokytojams, gydytojams, gaisrininkams, policininkams ir teisėjams. Už šiuos pinigus tiesiami ir tvarkomi keliai, taisomi gatvės žibintai, statomos mokyklos ir įrengiami stadionai, organizuojamos miestų šventės ir kiti renginiai, mokama valstybės skola ir įmokos į Europos Sąjungos biudžetą. Valdžios išlaidų tikrai daug!

MÓKESTIS (tax)– įstatymu nustatytas mokėjimas į valstybės (savivaldybės) biudžetus ir fondus.

Valdžia neturi stebuklingos lazdelės, kuria pamojus susikurtų visos gėrybės: nusitiestų keliai, prisipildytų autobusų kuro bakai ir mokytojų bankų sąskaitos. Valdžios pinigai – tai visų dirbančiųjų uždirbti ir per mokesčius surinkti pinigai. Mokesčius moka visi pirkdami bet ką – nuo kramtomosios gumos iki automobilio. Net apie 40 proc. atlyginimo sudaro mokesčiai, mokami tiek paties darbuotojo, tiek jo darbdavio.

161


KOKIE PAGRINDINIAI MOKESČIAI LIETUVOJÈ? Mokesčių Lietuvojè yra bent kelios dešimtys. Didžioji dalis biudžeto yra surenkama iš 4 pagrindinių mokesčių:

Pridėtinė vertė = darbas + mokesčiai + pelnas + nusidėvėjimas

1. PVM (pridėtìnės vertė̃s mókestis) – tai mokestis, kurį mokame kiekvieną kartą ką nors pirkdami. Šį mokestį gali pamatyti ant kiekvieno gauto kvito. Būtent todėl net ir tie, kurie sako, kad mokesčių nemoka, iš tiesų klysta. Pirkdami jie sumoka bent jau PVM mokestį. PVM mokestis Lietuvojè 2016 metais – 21 proc. Jeigu kramtomoji guma kainuoja 1 eurą, 17 centų keliauja į Lietuvõs biudžetą. Pavyzdžiui, kiaušinienės restorane vertė ir kaina nėra tik išlaidų produktams (kiaušiniams, keptuvei, dujoms) suma. Prie šios sumos pridedama naujai sukurta (pridėtinė) vertė: darbas (darbo užmokestis virėjui, padavėjui, buhalteriui) plius mokesčiai Sodrai, plius restorano pelnas, plius turto (keptuvės, viryklės ir kt.) vertės sumažėjimas (nusidėvėjimas) per tam tikrą laiką. 2. GPM (gyvéntojų pajamų̃ mókestis) – tai mokestis, kurį sumoka dirbantys žmonės kiekvieną kartą, kai uždirba atlyginimą. 2016 metais šis mokestis

162

Lietuvojè buvo 15 proc. GPM mokestis sudaro apie 13 proc. mokesčių pajamų. 3. Akcìzo mókesčiai – tai papildomi mokesčiai kurui, tabako gaminiams, alkoholiui, elektrai ir dujoms. Šie mokesčiai yra skirtingi kiekvienai prekei ir dažnai keičiasi. Šis mokestis skirtas padaryti tam tikras prekes (alkoholį, kurą, tabaką) brangesnes ir taip riboti jų vartojimą. Tai nuolatinis biudžeto pinigų šaltinis, nes, pavyzdžiui, benzino ir dyzelinio kuro reikia visiems žmonėms. Jie jį perka net ir tada, kai jis gana brangus. Turbūt ne kartą esi girdėjęs tėvus besiskundžiant, kad benzinas labai brangus. Tai tiesa, tačiau jis brangus ne tik dėl to, kad didėja jo kaina pasaulio rinkoje, bet ir dėl to, kad daugiau nei trečdalį jo kainos sudaro akcizo mokestis. Pavyzdžiui, nuo kiekvieno litro benzino, sumokate 0,43 euro fiksuotą akcizo mokestį. 4. Valstybinio socialinio draudimo įmokos (Sodra) – darbuotojo ir darbdavio nuo atlyginimo mokamos pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokos. Kartu sudėjus jos sudaro apie 30 proc. atlyginimo, kurį žmonės gauna „ant popieriaus“. Šios įmokos sudaro apie trečdalį mokesčių pajamų.


Šie keturi mokesčiai yra patys pagrindiniai. Tokie mokesčiai, kaip nekilnojamojo turto mokestis, nors ir gali būti dideli konkrečiam žmogui, sudaro tik labai

mažą biudžeto dalį, todėl jis valstybės mastu nėra labai svarbus.

Išbandyk mokesčių skaičiuoklę

163


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Kiekvienai situacijai sugalvok po 2 skirtingas pasekmes. A. Jei nemokėčiau mokesčių, tai: B. Jei mokesčiai būtų panaikinti, tai: C. Jei visus mokesčiais sumokėtus pinigus valdžia išdalytų tik Seimo narių atlyginimams, tai: D. Jei į valstybės biudžetą būtų surenkama mažiau pinigų, nei išleidžiama, tai: E. Jei į valstybės biudžetą būtų surenkama daugiau pinigų, nei išleidžiama, tai: 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Valdžia tik renka mokesčius, bet nieko už juos nesuteikia. 2. Mokestis valdžiai – tai susimokėjimas už viešąsias paslaugas. 3. Daugiau „nemokamų“ viešųjų gėrybių reiškia daugiau mokesčių.

164


3 UŽDUOTIS. Ar pateikti teiginiai teisingi, ar klaidingi? Pateik po pavyzdį kiekvienam teiginiui.

Teiginys

Teisingas

Klaidingas

1. Visi puikiai žino, kiek mokesčių jie sumoka.

Pavyzdžiui, 2. Dalis mokesčių sugrįžta patiems jų mokėtojams. Pavyzdžiui, 3. Valdžia mokesčių mokėtojų pinigus išleidžia žmonėms naudingiausioms sritims finansuoti. Pavyzdžiui, 4. Mokėdami mokesčius visuomenės nariai netiesiogiai pasirūpina vieni kitais. Pavyzdžiui, 5. Kuo daugiau ir didesnių mokesčių sukuriama, tuo mažiau jų surenkama. Pavyzdžiui, 4 UŽDUOTIS. Kuris atsakymas teisingas? 1. Daugiausia pinigų į biudžetą yra surenkama: a) GPM mokesčiu; b) pelno mokesčiu; c) PVM mokesčiu. 2. Mokestį nuo kiekvieno atlyginimo, ekonomine prasme, moka: a) darbdavys ir darbuotojas; b) tik darbdavys; c) tik darbuotojas; d) mokesčio nuo atlyginimo mokėti nereikia. 165


3. Kas moka už nemokamą mokslą? a) Seimo nariai; b) visi mokesčių mokėtojai; c) žmonės, kurie naudojasi švietimo paslauga. 4. Kuo valstybinio švietimo paslauga skiriasi nuo kitų paslaugų? a) už švietimą mokama netiesiogiai; b) švietimas neturi tiesioginių vartotojų; c) švietimo paslaugai sukurti nenaudojamos ribotos gėrybės. 5. Kas yra mokesčiai? a) ekonomikos stabilizavimo priemonė; b) atsiskaitymas už suteiktas viešąsias paslaugas; c) privalomi mokėjimai į valstybės (savivaldybių) biudžetus ir fondus. 5 UŽDUOTIS. Išanalizuok mokesčių panaudojimo kvitą ir atsakyk į klausimus. 1. Sritys, kuriose reikėtų išleisti mažiau: a) b) c) 2. Sritys, kurias reikėtų finansuoti daugiau: a) b) c) 3. Priemonės, mažinančios valdžios išlaidas: a) b) c) 166


4. Priemonės, didinančios viešųjų paslaugų spektrą: a) b) c)

lvius, žiryškiaspa te uvę jos a n e m Pa tiumus? B s o k A B ą B rupės A šią aprang d a k , ė bančius g id le ti gerbėjų eniai atsk nariai nes i prikausty amus mom a d k ie s tik vo mok rinkosi ne mažinti sa u s idos kasir t e b ykles išla is dėmesį, ta ų d e darbo v agal š iojamiems š e n e kesčius. P n e . gyvenim okestintos m p a dieniame o v u b s ne drabužiam

167


25. Valstybės biudžetas AR VALSTYBĖS BIUDŽETE GALI BAIGTIS PINIGAI? Valstybės biudžetas yra tarsi didelis puodas pinigų, kurie yra surenkami per mokesčius ir naudojami viešosioms paslaugoms ir prekėms apmokėti. Lygiai taip pat kaip asmeninis arba šeimos biudžetas, valstybės biudžetas yra ribotas, pinigų viskam niekada neužtenka, taip pat jie gali ir pasibaigti. Jeigu pinigų per mokesčius yra surenkama tiek pat, norint padidinti išleidžiamų pinigų kiekį švietimui ar kokiai kitai sričiai, reikia šias išlaidas mažinti kažkur kitur. Kam Lietuvojè išleidžiame daugiausia pinigų?

VALSTÝBĖS BIUDŽÈTAS (state budget) – tam tikro laikotarpio valstybės pajamų ir išlaidų planas.

KUR KELIAUJA MOKESČIAIS SURINKTI PINIGAI? Pinigai į valstybės biudžetą ir fondus surenkami per mokesčius. Šis skyrius skirtas išsiaiškinti, kam valdžia skiria mokesčių mokėtojų pinigus. 1. Didžiausia dalis – daugiau nei trečdalis pinigų – išleidžiama socialinei apsaugai. Tai pašalpos, pensijos, vaikų namų išlaikymas ir kitokia socialinė pagalba. Močiutės ar senelio pensija kas mėnesį mokama būtent iš šios biudžeto dalies. 2. Antroji didžioji dalis mokesčiais surinktų pinigų, keliauja švietimui: mokykloms, profesinėms mokykloms, universitetams. Tavo mokytojas ar mokytoja gauna atlyginimą iš šių pinigų.

168

3. Trečioji didžiojoji dalis – sveikatos apsauga. Tai nors ir ne pačios mėgstamiausios, bet labai svarbios ir reikalingos išlaidos, skiriamos valstybinėms poliklinikoms ir ligoninėms. Kiekvieną kartą, kai sutinki bendraklasį arba draugą iš kitos klasės su sugipsuota ranka ir ant jos pasirašai, turėk omenyje, kad už šį gipsą sumokėjo visi mokesčių mokėtojai (jei jis gydėsi valstybinėje, o ne privačioje gydymo įstaigoje). Žiūrėk vaizdo įrašą

4. Ketvirtoji grupė – tai visos kitos išlaidos, kaip aplinkos apsauga, šalies gynyba, viešoji tvarka ir kitos valdžios paslaugos. Visos jos sudaro apie trečdalį biudžeto išlaidų.


VALSTYBĖS BIUDŽETO VALDYMAS Lygiai taip pat kaip ir asmeniniame biudžete ar šeimos biudžete, galima išleisti mažiau arba daugiau pinigų, nei gaunama. Jeigu pinigų yra išleidžiama mažiau, nei surenkama, tai vadinama biudžèto pértekliumi. Tokia situacija yra gera, nes galima atsidėti dalį pinigų sunkesniems laikams, taupyti ir investuoti. Jeigu yra išleidžiama daugiau pinigų, nei surenkama, tai vadinama biudžèto deficitù. Situacija, kai valstybė turi biudžeto deficitą, nėra gera, nes valstybei tenka skolintis dalį pinigų, kad jų užtektų visoms išlaidoms. Lietuvà, kaip ir didžioji dalis Europos Sąjungos valstybių, turi biudžeto deficitą. Kai pinigų į biudžetą surenki tiek, kiek išleidi, tai vadinama – subalansuotu biudžetu. Jeigu šalis metai po metų turi biudžeto deficitą ir jai tenka skolintis, kaupiasi valstýbės skolà. Lietuvõs valstybės skola įprastai kasmet būna šiek tiek didesnė nei vienų metų šalies biudžetas – apie 17,8 milijardų eurų arba apie 6,4 tūkstančio eurų vienam gyventojui. Tai nemaža pinigų suma. Tačiau skolą turi ne tik Lietuvà. JAV valstybės skola 2018 metais pasiekė 22 trilijonų JAV dolerių. Kaip žinia, skolos niekur nedingsta ir jas tenka grąžinti. Tai yra pinigai, kuriuos mokėsi ne tik tu, bet ir ateinančios kartos. Valstybės, kaip ir asmeninį, biudžetą derėtų planuoti atsakingai ir gyventi pagal išgales, t. y. išlaidas planuoti atsižvelgiant į pajamas ir būtiniausius poreikius. 169


s kolo s d k, ka ! s Žino ainuoja tybė už šį s l k a s ri v à tu alūkana kasmet v u t p o Lie okėti s už džet angi Kad si turi m ybės biu lūkanom ėtų k alst etur ą, vi ti pa skol mą. Iš v umokė ietuvà n ikėtų tie s i e L igų olin kėti Jei ner įsisk ama pin skolą. žesnė, is sumo iau g i skir s šalies ūtų ma is meta ma dau rba b i o sa vis arba ji gal iena iekv s. Būtų slaugom būti s k o l ų lo sko g pinig ūkana ms pa riva dau los pal iešosio Skola p i labai v ko s. ot už s ų skirti okesčiu li kainu a g i pin ažinti m ma ir g ug. da m moka

Užduotys 1 UŽDUOTIS. Nustatyk valstybės išlaidų prioritetus. Pagal svarbą įvertink toliau pateiktus valstybės išlaidų punktus. 1 – svarbiausias punktas, 13 – mažiausiai svarbus punktas. Vertinimas:

   170

Valstybės išlaidos: Aplinkosauga Sveikatos apsauga Krašto apsauga


     

Automobilių kelių, geležinkelių, jūrų uostų statyba ir išlaikymas

Užsienio politika (gerų santykių su užsienio valstybėmis palaikymas, Lietuvos atstovavimas tarptautinėse organizacijose)

  

Kalinių ir kalėjimų išlaikymas

Parama ūkininkams Miestų infrastruktūros plėtra Socialinė parama bedarbiams, našlaičiams, negalią turintiems žmonėms Lietuvos Respublikos Prezidento (-ės) ir Lietuvos Respublikos Seimo veikla (valdžios aparatas) Šalies energetikos projektų plėtojimas

Moksliniai tyrimai, naujų technologijų kūrimas Švietimas

2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Tvarkant šeimos ir valstybės biudžetą galioja tos pačios taisyklės. 2. Pinigai valstybės biudžete negali pasibaigti. 3. Palūkanos už valstybės skolą mokamos ne iš mokesčių mokėtojų pinigų.

3 UŽDUOTIS. Išanalizuok valdžios išlaidas ir atsakyk į klausimus. 1. Kurias išlaidas galima sumažinti? Kodėl ir kaip? 2. Kurių išlaidų galima atsisakyti? Kodėl? 3. Kas pasirūpins tomis viešosiomis paslaugomis, kurias išbraukei iš valstybės biudžeto išlaidų? 4. Kurios valdžios išlaidos yra būtinos ir jų nei atsisakyti, nei mažinti negalima? Kodėl? 171


5. Ar įmanoma biudžetą paversti pertekliniu, neatsisakant ir nemažinant išlaidų? Kaip? Lietuvos biudžeto išlaidos 2019 m.

172


4 UŽDUOTIS. Įvardink po tris veiksnius, apsprendžiančius abi pateiktas situacijas.

Paskatos, skatinančios vyriausybės narius mokesčių mokėtojų pinigus naudoti taupiai

Vyriausybės nariai gali mokesčių mokėtojų pinigus naudoti ir nelabai taupiai, nes

A.

A.

B.

B.

C.

C.

173


26. Šalies ekonominė būklė VALSTYBĖS SVEIKATA. Skirtumai tarp valstybių dideli. Vienose visus metus šilta ir galima gulėti prie jūros. Kitose pusę metų būna tamsu, o kitą pusmetį saulė nenusileidžia žemiau horizonto. Yra valstybių, kurių didžioji dalis teritorijos yra žemiau jūros lygio (Olándija). Yra valstybių aukštai kalnuose (Nepãlas). Tai geografiniai skirtumai. Vienose šalyse gyvena tik 3 milijonai žmonių, kitose – daugiau nei milijardas. Skiriasi žmonių rasės ir religijos, maistas ir laisvalaikis. Tai demografiniai ir kultūriniai skirtumai. Labai svarbu ir kaip turtingai kiekvienoje šalyje gyvena žmonės. Ar jie turi pastogę, sveikatos ir švietimo paslaugas, švaraus vandens ir maisto. Tai jau ekonominiai skirtumai. Kaip pasakyti, ar šalies gyventojai gyvena gerai, ar blogai? Ar šalis rizikuoja susidurti su ekonominiais sunkumais, ar ne?

BENDRÀSIS VIDAŨS PRODÙKTAS (BVP) (gross domestic product, GDP) – per tam tikrą laikotarpį sukurtų prekių ir paslaugų piniginė išraiška.

DÁRBO JĖGÀ – visi dirbantys ar ieškantys darbo žmonės.

174

Atėjus pas gydytoją, jis pamatuoja temperatūrą, paima kraujo, padaro kitus reikalingus tyrimus. Taip jis nustato sveikatos būklę. Žiūrint į įvairiausius rodiklius galima nustatyti ir valstybės „sveikatos lygį“ arba jos ekonominę būklę. Nors ekonomikos gydytojais per vieną pamoką tapti neįmanoma, galima pažvelgti į pačius svarbiausius ekonominius rodiklius. Jie gali padėti įvertinti šalies ekonominę būkle. Tačiau svarbu neapsigauti. Diagnozuoti ekonominę šalies situaciją naudojantis vienu arba dviem rodikliais yra lygiai taip pat sudėtinga, kaip pamatavus žmogaus temperatūrą nustatyti jam konkrečią ligą.

KOKIE YRA SVARBIAUSI EKONOMINIAI RODIKLIAI? 1. Bendràsis vidaũs prodùktas (BVP) – tai dažniausiai naudojamas ekonominis rodiklis. Jis apibūdina visos ekonomikos dydį ir yra visų per metus pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų išraiška pinigais. Pavyzdžiui, Lietuvõs BVP yra apie 45 milijardai eurų. Didžiausią BVP turi JAV ir jis yra apie 19 trilijonų JAV dolerių. Būtent dėl to, kad JAV BVP yra didžiausias, sakoma, kad ši valstybė turi didžiausią ekonomiką ir yra galingiausia pasaulyje. Tačiau kadangi BVP išreiškiamas pinigine išraiška, dėl kylančių kainų gali padidėti ir pati BVP suma, nors nebus sukuriama daugiau ekonominės


gerovės. Todėl ekonomistai visada išskaičiuoja kainos pokytį ir pateikia vadinamąjį reãlųjį BVP, kuris skaičiuojamas palyginamosiomis kurio nors laikotarpio kainomis. O pagal konkrečiu metu nustatytas kainas skaičiuojamas BVP vadinamas nominaliúoju. BVP vienam gyventojui apskaičiuojamas BVP sumą dalijant iš gyventojų skaičiaus. Į BVP patenka ne visa sukuriama gerovė. Pavyzdžiui, į šį dydį neįtraukiami natūrinio ūkio produktai (produkcija, kurią susikuriame patys), antrą ir daugiau kartų perparduodamas turtas, taip pat natūriniai (prekių) mainai (aš nupjaunu tau žolę, o tu man nuvalai langus). 2. Infliãcija – pinigų nuvertėjimas ir kainų didėjimas, pinigų perkamosios galios kritimas. Pavyzdžiui, jeigu infliacija per metus sudarė 10 procentų, norint nusipirkti duonos kepalą reikės išleisti nebe 1 eurą, o 1,10 euro. Didelė infliacija yra žalinga, nes žmonių pinigai labai greitai praranda vertę. Už juos galima nusipirkti vis mažiau prekių. Didelė infliacija, kaip ir didelė temperatūra žmonių atveju, yra signalas, kad šalis ar žmogus susiduria su problemomis. Istorijoje yra pasitaikę tokių atvejų, kai infliacija buvo tokia didelė (tai vadinamoji hiperinfliãcija), kad žmonės kūrendavo pinigus krosnyje. Už juos būdavo neįmanoma nieko nusipirkti. Pinigai buvo pigesni nei malkos. Paskutinė hiperinfliacija vyko Zimbãbvėje 2008–2009 metais. Visi tapo milijonie-

riais, tačiau pinigai buvo beverčiai. Didelė infliacija kyla tada, kai valdžia spausdina per daug pinigų ir taip bando spręsti tokias kitas problemas kaip didelis nedarbo lygis. Istorija daug kartų įrodė, kad tai nėra geras būdas spręsti problemas. 3. Nedárbo lỹgis – rodiklis, procentais parodantis, kiek yra žmonių, kurie galėtų dirbti, bet nedirba. Jeigu nedarbo lygis šalyje yra aukštas, tai reiškia, kad šalies ekonomikoje yra problemų, trukdančių žmonėms įsidarbinti ir užsidirbti. Moksleiviai, studentai, pensininkai, mažus vaikus auginantys tėvai nėra bedarbiai. Jie užsiima kita veikla. Tačiau darbingo amžiaus žmonės, ieškantys darbo ir negalintys jo rasti, gali būti didelė problema. Jie neužsidirba pragyvenimui, netobulina savo įgūdžių ir nesukuria nieko vertingo kitiems. Šalyje nėra didelės ekonomikos rizikos, kol nedarbas neviršija 4–5 proc.,

BEDAR̃BIAI – nedirbantys, bet darbo ieškantys darbingo amžiaus žmonės.

NEAKTỸVŪS DÁRBO RIÑKOJE ÃSMENYS – žmonės, nepasiekę darbingo amžiaus, negalintys dirbti dėl sveikatos problemų, neįsiregistravę darbo biržoje, mokiniai ir dieninių studijų studentai.

175


tačiau kai nedarbo lygis siekia 20 proc. – tai jau didžiulė problema. Dažniausiai bedarbius ir jų šeimas tenka išlaikyti kitų žmonių – mokesčių mokėtojų – pinigais. Todėl biudžete lieka mažiau pinigų keliams tvarkyti, viešajai apsaugai stiprinti ir kitoms viešosioms paslaugoms. Didelis nedarbas – svarbi priežastis, dėl kurios šalyje sukuriamas BVP yra mažesnis, nei galėtų būti. 4. Nuosavýbės téisės – tai nėra labai įprastas rodiklis, bet tyrimai vis dažniau parodo, kad jis ypač svarbus. Tarptautinis nuosavybės teisių rodiklis apskaičiuojamas remiantis teisine ir politine aplinka, fizinės nuosavybės teisėmis ir intelektinės nuosavybės teisėmis. Valstybėse, kuriose ginamos nuosavybės teisės, žmonės jaučiasi saugiau. Jie investuoja į savo namus, avo s daržus, gamyk ičiuo a ą k k s klas, šalies ! , i Ap laimę ir ta džių – i t o ir miesto yz čiu skai nas pav p a infrastruka ie inam tuoti. V ksas. eng b į ė tūrą. Jie e M iama nimo išma mės ind g l u e gali būti k e v v lai sun atsiž ydį, gy į, laisvę į l k užtii d į rod dukto imo lyg snumą š t krinti, do pro vok aran ką. Sud vidaus cijos su ventojų akimir kad o ą y droj ę, korup imus, g ti sunki iniekas d m is, la m n k e e m r u i i r l r s p t a t s š a neateis ti ą is ra priim ėjimą į k u kitom tuvojè y ir neatims s r ie ir tu nant kiekis L inis. i g y L t mės vidu 176

šio turto. Nuosavybės teisės šalyje yra pažeidžiamos, kai neveikia teismų sistema, klesti korupcija, vyksta pilietinis karas ar kiti neramumai. Rodiklių, kuriais vadovaujantis galima vertinti ekonomiką, yra daug: eksportas, importas, tiesioginės užsienio investicijos, prekybos balansas, mėsainio Big Mac kaina, aukštakulnių batelių paklausa, kepintų pupelių pardavimai, šukuosenos ilgis, aspirino suvartojimas. Visi šie rodikliai atspindi ekonominę šalies būklę lygiai taip pat kaip ir įprastasis BVP rodiklis. Aukštakulniai bateliai, kepintos pupelės, trumpos moterų šukuosenos ir aspirinas paklausiausi ekonominio sunkmečio metu: kai piniginė tuštėja, aukštakulniai pakelia nuotaiką, kepintas pupeles iš skardinių tenka rinktis vietoj kepsnių restoranuose, trumpos šukuosenos leidžia sumažinti išlaidas kirpykloms, o dėl blogos situacijos skaudančią galvą gydo aspirinas. Mėsainį Big Mac sudaro įvairūs produktai ir jis pardavinėjamas daugelyje pasaulio šalių, todėl pavertus šio mėsainio kainą į JAV dolerius galima palyginti, kurių šalių valiutų oficialūs kursai yra pervertinti, o kurių – per daug nuvertinti. Taigi, norint įvertinti tikrąją šalies ekonominę būklę, reikia atsižvelgti į kuo daugiau rodiklių.


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Ar pateikti dalykai turi įtakos Lietuvõs ekonominei situacijai? Ar įmanoma juos įtraukti į BVP rodiklį?

Teiginys

Turi įtakos ekonominei situacijai (taip/ne)

Įtraukimas į BVP (taip/ne)

1. Tavo kelionė į Klai~pėdą autobusu.

2. Šiaulių̃ dviračių gamykloje per mėnesį pagaminamų ir į Súomiją eksportuojamų dviračių skaičius. 3. Metinė oro temperatūra šalyje. 4. Antsvorį turinčių žmonių skaičius šalyje. 5. Nakvynės viešbutyje kaina. 6. Šalies vidurinių mokyklų moksleivių metinis pažymių vidurkis. 7. Magdalenos atostogos Maldỹvuose. 8. Naudingųjų iškasenų kiekis. 9. Močiutės numegztos ir turguje parduotos kojinės. 10. Emigrantų iš Ánglijos siunčiami pinigai Lietuvojè gyvenantiems tėvams. 11. Nelegaliai į šalį įvežamas dyzelinio kuro kiekis. 12. Neringos sode užaugintų pomidorų ir petražolių kiekis. 13. Aukštųjų mokyklų skaičius šalyje. 14. Verslą reguliuojančių institucijų skaičius. 15. Minimalaus mėnesinio atlyginimo dydis. 16. Kyšininkavimas. 177


17. Nuosavybės teisių apsaugos sistema. 18. Kojinės, kurias močiutė numezgė anūkui. 19. Porcija cepelinų, pagaminta kavinėje. 20. Pavogto mobiliojo telefono pardavimas. 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Namų šeimininkę, namuose auginančią du mažamečius vaikus, galima vadinti bedarbe. 2. Pirkėjai išleidžia daugiau pinigų prekėms ir paslaugoms įsigyti, vadinasi, BVP didėja. 3. Nedarbas šalyje sukelia daug socialinių problemų, viena jų – emigracija.

3 UŽDUOTIS. Sugalvok savo ekonominį rodiklį. A. Rodiklio pavadinimas: B. Rodiklis parodo: C. Du argumentai, įrodantys, kad rodiklis veikia: 1. 2. D. Du argumentai, įrodantys, kad rodiklis neveikia: 1. 2.

178


4 UŽDUOTIS. Įvardink po tris veiksnius, lemiančius kiekvieną iš situacijų. Ekonominę būklę Lietuvojè pagerintų

Ekonominę būklę Lietuvojè pablogintų

1.

1.

2.

2.

3.

3.

5 UŽDUOTIS. Kuriai grupei priklauso kiekvienas iš pateiktų žmonių?

Darbo jėga

Bedarbis

Neaktyvus asmuo (nedalyvauja darbo rinkoje)

1. Pradinės klasės mokinys.

2. Armijos kapitonas. 3. Išėjęs į pensiją statybininkas. 4. Namuose dirbantis tatuiruočių meistras. 5. Mokytojas, nusprendęs metus nedirbti, kol baigs kvalifikacijos kėlimo mokymus. 6. Seimo narys. 7. Moteris motinystės atostogose. 8. Rašytojas, jau 8 m. negalintis pabaigti savo pirmojo ir vienintelio romano. 9. 80 m. močiutė, prižiūrinti savo mažą ūkį. 10. Negalią turintis žmogus.

arčiai dinama sp s a v a ik m o n vadinto Tigrų eko ika. Tigrais m o n Koo k e ras, Pietų auganti ū p a g in S s– VP Azijos šaly zija. Dėl spartaus B e n s o o rėja, Ind 4 m. Baltij 0 0 -2 3 0 0 tuva. augimo 2 ą pelnė Lie d r a v o r g ti

179


27. Infliacija ir defliacija KADA KROSNIS PINIGAIS KŪRENTI APSIMOKA? Tada, kai pinigai pigesni už malkas! Skurdas nebūtinai susijęs su tuo, kad trūksta pinigų. Žmogus gali skęsti piniguose ir neturėti ko valgyti. Problema ta, kad jo turimi pinigai gali būti menkaverčiai dėl neapsakomai didelio jų bendro kiekio. Ne viena valstybė žlugo ar keitėsi santvarkos dėl klaidingo supratimo, kas yra pinigai, infliacija ir defliacija. Dažnai problemos būdavo sprendžiamos tikintis, kad prispausdinus daugiau pinigų žmonės taps turtingesni.

INFLIÃCIJA (inflation) – pinigų kiekio didėjimas ir jų vertės mažėjimas.

Įvairūs žiniasklaidos kanalai praneša, žmonės kalba, kad Lietuvojè, Europoje ar pasaulyje per metus kainų infliacija sudarė 3 proc. arba 2,1 proc., o gal net 10 proc. ir dar daugiau. Tai reiškia, kad pinigų vertė nukrito atitinkamai tiek procentų. Toms pačioms prekėms reikia išleisti daugiau pinigų. Kainos pakilo. Kodėl ir kas tas kainas kelia? KAS SUKELIA INFLIÃCIJĄ IR DEFLIÃCIJĄ? Šie terminai apibūdina procesą, kuris vyksta dėl pinigų kiekio padidėjimo (infliãcija) arba sumažėjimo (defliãcija) rinkoje. Už pinigų spausdinimą yra atsakingas valstybės centrinis bankas. Lietuvõs statistikos departamentas naudoja vartotojų kainų indeksą (angl. CPI  – consumer price index). Šis rodiklis fiksuoja tam tikrų prekių rinkinio kainų

180

kasmetinius pokyčius. Kainų rinkinį (krepšelį) sudaro prekės, kurias vidutiniškai perka kiekvienas dirbantis miestietis. Jeigu atsiranda pokytis ir 1 litro pieno pakelis kainuoja nebe 0,80 euro kaip prieš metus, bet jau 0,82 euro, tai yra 2,5 proc. pokytis ir tai laikoma 2,5 proc. infliacija. Įprasta manyti, kad prekių arba paslaugų pabrangimas savaime reiškia infliaciją. Tai, kad kyla kainos, yra infliacijos pasekmė. Infliaciją galima apibrėžti kaip piniginių vienetų kiekio didėjimą rinkoje ir jų vertės mažėjimą. Nors pinigų atsirado daugiau, tačiau prekių arba paslaugų kiekis išliko nepakitęs. Vadinasi, piniginio vieneto perkamoji galia sumažėjo ir žmonės už tuos pačius pinigus gali nupirkti mažiau. Tam pačiam kiekiui tų pačių prekių įsigyti reikia daugiau piniginių vienetų.


Įsivaizduok, kad rinkoje yra 5 pieno pakeliai ir iš viso cirkuliuoja 4 eurai. Vadinasi, pieno pakelis kainuos 0,80 euro. Tačiau jeigu pinigų kiekis padidėtų iki 8 eurų, bet pieno pakelių skaičius nepasikeistų, tai vieno pieno pakelio kaina siektų 1,60 euro, t. y. pienas kainuotų dvigubai daugiau. Jei didėja pinigų kiekis, didėja ir prekių arba paslaugų kainos. Ekonomikoje vyksta tokie pat procesai kaip ir šiame paprastame pavyzdyje. Prekių arba paslaugų skaičius negali didėti ir nedidėja taip greitai kaip pinigų, kuriuos spausdina centriniai bankai. Infliacija neigiamai paveikia žmones, kurie taupo ar skolina pinigus kitiems. O laimi tie, kurie yra pasiskolinę. Jeigu pa-

lūkanų norma būna mažesnė nei infliacija, jiems lengviau grąžinti skolą. Kitas susijęs reiškinys yra defliacija. Tai yra atvirkščias procesas infliacijai. Teigiama, kad mažėjant kainoms vyksta defliacija. Defliacija yra piniginių vienetų kiekio sumažėjimas rinkoje. Dėl to pinigų vertė didėja. Už tuos pačius pinigus galima nupirkti daugiau prekių arba paslaugų.

DEFLIÃCIJA (deflation) – pinigų kiekio mažėjimas ir jų vertės didėjimas.

Esant defliacijai laimi tie, kurie yra sutaupę pinigų. Už tą pačią sumą jie gali įsigyti daugiau. Nukenčia tie, kurie yra pasiskolinę, jiems skolą grąžinti tampa sunkiau.

tityk priea m Pa iškinių albant u e es. K varb ias r krąs pasekm fliaciją s kiekio de igų is ir žast iaciją ir cija (pin (mažėji a i fl a j n i fl i ių ir c apie ti, kad in a deflia us prek bili as rb sta sb supr jimas) a a, kokio l net ir škia, didė nulemi os. Todė ja nerei ėl i ) d n mas ugų kai ų infliac ga, nes t a u l e n a s p r e pa proc nomika žmonių ų i l ke . eko ėja kad sumaž oji galia s m o j ka

181


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Apskaičiuok. A. Kiekvieną dieną gauni po 1,20 Eur kišenpinigių, bilietas į kiną kainuoja 4 Eur. Kiek kartų per savaitę gali nueiti į kiną? B. Bilietai į kiną pabrango ir dabar kainuoja 4,5 Eur. Kiek kartų per savaitę gali nueiti į kiną? C. Bilietai į kiną atpigo ir dabar kainuoja 2,8 Eur. Kiek kartų per savaitę gali nueiti į kiną? D. Tavo kišenpinigiai padidėjo iki 1,50 Eur, o bilietai į kiną pabrango ir kainuoja 6,50 Eur. Kiek kartų per savaitę gali nueiti į kiną? 2 UŽDUOTIS. Kaip keitėsi 100 Eur vertė (perkamoji galia) po kiekvienų metų infliacijos (defliacijos)? Naudokis formule: reali vertė (po infliacijos arba defliacijos) = nominali vertė (prieš infliaciją) / 1+r, kur r yra infliacija arba defliacija, išreikšta procentais. Atsakyk į klausimus.

Metai

Pinigų vertė

Infliacija arba defliacija (r)

2013

1,2

2014

0,2

2015

– 0,7

2016

0,7

2017

3,7

2018

2,5

2019

2,4

100

A. Kuriais metais turimų pinigų vertė didėjo, o kuriais mažėjo? Kaip manai, kokios to priežastys? 182


B. Kiek procentų pinigai nuvertėjo tarp 2013 ir 2019 metų? C. 2000 metais litras benzino kainavo 0,74 Eur. Vadinasi, už 30 Eur. buvo galima įsipilti apie 40 litrų, nuo Vi`lniaus nuvažiuoti iki Tauragė̃s ir grįžti atgal į Vi`lnių (apie 500 km) (kuro sąnaudos 8 l – 100 km). Remdamasis šiais duomenimis apskaičiuok trūkstamus skaičius.

Metai

1 l benzino kaina

2000

0,74

2018

1,16

Už 30 Eur nuvažiuoji km ˜500 (V`inius – Tauragė̃ – V`ilnius)

Infliacija (r) laikotarpiui 2000–2005

2018–šiandien

Šiandien D. Jei taupei pinigus (2013–šiandien), kaip galėjai išvengti jų nuvertėjimo? 3 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Jeigu infliacijos tempas didėja, tai visų prekių ir paslaugų kainos didėja. 2. Prekių kainos auga ne todėl, kad brangsta kaštai, bet todėl, kad pinigai nuvertėja. 3. Geriausia, kai šalyje yra defliacija.

183


4 UŽDUOTIS. Perskaityk situaciją ir remiantis duomenis paskaičiuok kainų padidėjimą per metus. Situacija. Luka labai mėgsta vaikščioti po parduotuves, todėl puikiai žino visų prekių kainas. Užsukusi į vieną iš parduotuvių, kurioje ji nebuvo metus, pastebėjo, kad prekių kainos labai pasikeitę. Luka nusprendė įvertinti prekių kainų padidėjimą per metus. Vnt.

2

Prekės

Suknelė

Vnt. kaina 2030 m. balandžio mėn. (Eur)

Iš viso suma 2030 m. balandžio mėn.

Vnt. kaina 2031 m. balandžio mėn. (Eur)

23

25

5

Marškinėliai

10

12

1

Švarkas

20

20

2

Kelnės

15

17

1

Kuprinė

17

20

2

Bateliai

19

22

1

Skrybėlė

13

15

Iš viso:

Iš viso:

Iš viso suma 2031 m. balandžio mėn.

5 UŽDUOTIS. Ar nurodytai žmonių grupei infliacija bus naudinga, ar žalinga? Argumentuok.

Žmonių grupė

Skolintojas

Nauda arba žala

Žala

1. Verslininkas 2. Skolininkas 3. Nuolatines pajamas gaunantys gyventojai 4. Pensininkas 184

Argumentas

Atgauna nuvertėjusius pinigus


6 UŽDUOTIS. Ar nurodytai žmonių grupei defliacija bus naudinga, ar žalinga? Argumentuok.

Žmonių grupė

Skolintojas

Argumentas

Nauda arba žala

Nauda

Atgauna didesnės vertės pinigus

1. Verslininkas 2. Skolininkas 3. Nuolatines pajamas gaunantys gyventojai 4. Pensininkas

KARTU! Melas ar tiesa? Užrašyk 3 teiginius, susijusius su visomis šio skyriaus temomis. 2 teiginiai turi būti teisingi, o 1 klaidingas. Kiekvienas savo teiginius skaito garsiai, o visa klasė vertina – melas ar tiesa.

185


V SKYRIUS. PASITIKRINK! 1. Pagrindinės valdžios funkcijos: a) b) c) 2. Kokia politinė ir ekonominė sistema vyrauja šalyje, kai ką, kaip ir kam gaminti sprendžia valdžia? 3. Miegamajame miesto rajone atidaryta nauja siuvykla. Šios situacijos neigiamas išorinis poveikis: Šios situacijos teigiamas išorinis poveikis: 4. Kokia savybė yra būtina viešosioms prekėms ir paslaugoms? 5. Austrų ekonomikos mokykla panaši į keinsistinę, nes: a) b) 6. Austrų ekonomikos mokykla skiriasi nuo keinsistinės, nes: a) b) 7. Kodėl mokesčiai nėra atsiskaitymas už viešąsias prekes ir paslaugas? 8. Posakis „nemokamų pietų nebūna“, kalbant apie viešąsias prekes ir paslaugas, reiškia...

186


VI. TARPTAUTINÄ&#x2013;S RINKOS

187


28. Tarpvalstybiniai mainai KUO IR KODĖL MAINOSI VALSTYBĖS? Olándija garsi savo užauginamomis nuostabaus grožio gėlėmis. Ki`nijos žemėje puikiai auga ryžiai. Ką daryti, jei olandai nori ryžių? Yra du variantai: auginti ryžius patiems arba pirkti juos iš Ki`nijos. Paprastesnis variantas yra antrasis. Auginti ryžius Olándijoje būtų sudėtinga dėl netinkamų gamtinių sąlygų, mažų dirbamos žemės plotų ir nesamų tradicijų. Todėl tiek olandai, tiek ir daugelis kitų pasaulio šalių gyventojų renkasi pirkti kiniškus ryžus. Iš Ki`nijos atgabenti ryžiai dar ir pigesni! Kaip ir iš Olándijos į viso pasaulio parduotuves pristatomos gėlės. Kodėl taip yra? Kodėl geriau ir pigiau, kai kiekvienos šalies gyventojai užsiima tuo, ką moka geriausiai, ir tuo, kas labiausiai tinka jų gamtinėms sąlygoms, o vėliau šiomis gėrybėmis tiesiogiai arba netiesiogiai apsimaino?

TARPVALSTÝBINIAI MAINAĨ (cross-border exchanges) – keitimasis prekėmis arba paslaugomis tarp dviejų valstybių.

EKSPÒRTAS (export) – šalyje sukurtų prekių, paslaugų, darbo ir kapitalo pardavimas kitos šalies vartotojams.

188

Mainai arba prekyba vyksta, kai du veikėjai perka arba parduoda prekes ir (arba) paslaugas vienas kitam. Taip sukuriama didesnė gerovė. Prisimink ekonomikos mitą, kad vykstant mainams viena pusė visada bus pralaimėtoja ir mainai jai bus nuostolingi. Pavyzdžiui, manoma, kad situacija, kai pinigų turintis Juozas nusiperka dviratį iš Martyno, kuriam tuo metu pinigų labai reikia, yra neteisinga. Neteisinga, nes Martynas už dviratį mokėjo daugiau ir, jei būtų palaukęs, tai būtų jį ir pardavęs brangiau. Dabar paskubėjo ir patyrė nuostolį. Tačiau mainai tarp Juozo ir Martyno įvyko abipusiu sutarimu, vadinasi, teisingai. Šiame skyriuje nagrinėjamos mainų ir darbo pasidalijimo temos valstybių lygmeniu.

KUO IR KODĖL MAINOSI SKIRTINGŲ VALSTYBIŲ GYVENTOJAI? Valstybės pačios viena su kita neprekiauja. Tai daro šiose valstybėse gyvenantys žmonės. Jie augina, gamina, užmezga santykius su kitų šalių augintojais bei gamintojais ir gėrybes įveža į savo šalį (importas) arba savo šalyje pagamintas gėrybes išveža į kitą šalį (eksportas). Tam, kad būtų paprasčiau apskaičiuoti valstybių tarpusavio mainų lygį, naudojami eksporto ir importo balanso rodikliai. Jie parodo visą šalyje sukurtų prekių, paslaugų, darbo ir kapitalo pardavimo kitos šalies pirkėjams ir tų pačių prekių, paslaugų, darbo ir kapitalo pirkimo iš kitų šalių situaciją.


Prekybininkai stengiasi eksportuoti tai, kas jų šalyje pagaminama geriau, pigiau ar kokybiškiau, ir iš kitų šalių importuoti tai, ko savos šalies pirkėjams trūksta.

perkamos tos prekės, kurių šalyje neįmanoma, sunku ar brangu pasigaminti. KĄ DARO GLOBALIZACIJA?

Vienos valstybės gali užsiimti efektyPasaulyje vykstanti globalizacija atspinvesne gamyba ir pagaminti daugiau gedi tai, kad vis mažiau ribojami mainai ir resnio sviesto, kitos – daugiau ir geresauga mainymosi nauda, didinanti žmonių kompiuterių. To priežastys – darbo nių gerovę. Grįžtant prie pavyzdžio apie našumas, ekonominė gerovė, gyventojų Ki`niją ir jos ryžius, svarbu paminėti, kad skaičius, klimatas, technologinis išsivysLietuvojè mes ryžių niekaip neužsiaugintymas ir pan. Gali atrodyti keista, kad tume arba tai būtų itin brangu dėl speiš Lietuvõs sviestas eksportuojamas į cifinių sąlygų, kurių reikia jiems auginti. Rùsiją. Iš Taivãno į Li´etuvą atgabenami Taigi, lietuviai perka ryžius iš Ki`nijos. O kompiuteriai arba mobilieji telefonai. kinai perka lietuvišką medieną, kurios Vyksta specializacija. Atsižvelgiant į esajiems reikia, o kaina ir kokybė juos tenkimas sąlygas valstybėje, susitelkiama na. Taip šalys prekiaudamos apsirūpina ties kelių dalykų gamyba, užuot banreikiamais produktais ar ištekliais, kurių džius viską daryti patiems. Specializacija savo šalyje neturi arba kurie, gaminant leidžia efektyviau paskirstyti šalyje esanjuos toje šalyje, pirkėjams būtų labai čius išteklius. Tai reiškia didesnį prekių brangūs. Taigi, globalizacija ir ar paslaugų skaičių, geresnę jų tarpvalstybiniai mainai kokybę ir galiausiai didessuteikia daugiau gink nę gyventojų ekonominę jè au osus! o galimybių rinktis ir o v k u k i vis os Liet , ne ko gerovę. Tos gėrybės l a g gerina gyvenimo e ir olius ės n ė ir atv ų, arba paslaugos yra b y t obu lygį pasaulio t vals nų laisv ių, kvo inių s parduodamos užo i č i mastu. Ma rind kes iaus sienio pirkėjams. didž pačios! be mo ena pag riški ir t e N no išsiti bių yra vi Iš užsienio i lsty dary Sava pasi tarp va liavimų erovei. eriausia inti, u g g s m i g o a s sien r kitų re nomine a šalim ir ką g onių s i o i m d t k ž e ų o e t mui ų šalių inai pad ecializu Šalių ir audoti . a g p n sąly jami m ikėtų s itų šalių viau pa ių ir e o v k y r b i t j š r ner nti, ku pirkti i ia efek au nau o o i i ž n ų k g d aiš reikėt a lei ina dau nių eko j i c ą a o t o k ecializ s, ska žm sp tekliu didesnę gerovę. iš ę ia min lem

IMPÒRTAS (import) – prekių, paslaugų, darbo ir kapitalo pirkimas iš kitos šalies.

Tarpvalstybiniai mainai: • specializacija • efektyvus išteklių panaudojimas • didesnė gerovė • inovacijos

GLOBALIZÃCIJA (globalization) – savaiminis procesas, kai gamybos, prekybos, darbo ir kiti ryšiai tarp šalių suartėja ir susipina, nelieka ekonominių sienų.

189


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Patyrinėk klasėje esančius daiktus (rūbus, batus, mokymosi priemones ir kt.) ir įvardink, kuriose valstybėse jie pagaminti. Valstybė, kurioje pagaminta prekė

Daiktas

Ki`nija

1. Rašiklis

2. 3. 4. 5. 6. 7. 2 UŽDUOTIS. Išsirink tris daiktus, pagamintus skirtingose šalyse. Kodėl, tavo manymu, jie gaminami būtent ten? Prekė (šalis)

1.

2. 3. 190

Gaminama toje šalyje, nes


3 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Žmonės gyventų geriau, jei pirktų tik savo šalyje pagamintus produktus. 2. Ki`nija daugiausia pagamina produkcijos kitoms šalims, o JAV daugiausia suvartoja gaminių, atvežtų iš kitų šalių. 3. Kuo didesnė šalies teritorija, tuo daugiau ji eksportuoja. 4 UŽDUOTIS. Įsivaizduok, kad visi Lietuvõs gyventojai nusprendžia pirkti tik Lietuvojè ir tik iš lietuviškų žaliavų pagamintas prekes. Su kokiomis problemos susidurtų ar kokią naudą patirtų surašyti žmonės, pirkėjai ir pardavėjai? Jei tai problema, kaip ją spręsti? Nauda ar problema? Kodėl? Kaip spręsti? 1. Onutė, turguje pardavinėjanti lenkiškas daržoves. 2. Juozas, perkantis Onutės pardavinėjamas lenkiškas daržoves. 3. Lietuvõs įmonė, gaminanti baldus iš lietuviškos medienos. 4. Indiško stiliaus interjerą kurianti baldų dizainerė. 5. Audi markės automobilį vairuojantis Tomas. 6. Dainininkės Madonnos gerbėja Ineta. 7. Naujųjų technologijų įmonės, kurios daugelis darbuotojų yra japonai, vadovas. 8. Vokiškus vaistus vartojantis Žilvinas. 9. Nuolatinė jūros gėrybių restorano lankytoja Vytautė. 10. Antanas, kurio namai šildomi dujomis.

191


29. Šalių specializacija JEIGU VALSTYBĖS BŪTŲ ROBINZONAI IR PENKTADIENIAI. Šių dviejų herojų pavyzdys rodo specializacijos ir darbo pasidalijimo naudą. Kai Robinzonas Kruzas gamina tik vienos rūšies daiktus, o Penktadienis – kitos, ir jie mainosi, galutinis rezultatas yra geresnis nei tuo atveju, kai abu salos gyventojai viską gamina patys ir nesimaino. Ši logika ir principai galioja ir kalbant apie valstybes. Ką gaminti patiems, o ką importuoti iš kitų šalių? Kaip žinoti, ką eksportuoti?

Šalių specializacija nereiškia, kad Vokietijà nusprendžia gaminti dviračius, o Japònija nusprendžia gaminti lėktuvus ir tuomet jais mainytis. Žmonės, gyvenantys skirtingose šalyse ir turintys tam tikrus pranašumus ir konkuruojantys ne tik su savo kaimynais, bet ir su visais kitais pasaulio gyventojais, nusprendžia gaminti tam tikrus produktus ar teikti tam tikras paslaugas. KOKIA YRA TARPTAUTINĖS PREKYBOS NAUDA? Ki`nija dažnai yra vadinama pasaulio gamykla. Labai didelė dalis šiandien buityje naudojamų daiktų yra pagaminti Ki`nijoje. Prie to daug prisidėjo aktyvėjanti globalizacija – didėjantis žmonių bendravimas, bendradarbiavimas, judėjimas tarp valstybių gyventojų, auganti tarptautinė pre192

kyba. Šiandien keliauti didelius atstumus ir gabenti prekes iš tolimų valstybių yra kaip niekad pigu. Galima daugybę prekių atsivežti iš tokių tolimų kraštų, kaip Ki`nija ar Pietryčių Azijos valstybės. Tose šalyse žmonės gyvena skurdžiau, todėl yra linkę gaminti kitų šalių žmonėms reikalingus daiktus pigiau. Pirkėjams Lietuvojè tai puiki žinia, nes galima pigiau nusipirkti reikiamų dalykų. Džiaugiasi ir šiuos dalykus pagaminę skurdesnių šalių gyventojai – jie gavo pinigų. Tačiau ne visi yra patenkinti tokiomis globalizacijos pasekmėmis. Pavyzdžiui, panašias į iš Ki`nijos atvežamas prekes gamina ir Lietuvõs gamintojai. Jiems Ki`nijos gamintojai yra tiesioginiai konkurentai, žlugdantys lietuvių verslą. Šalių specializacija – puiki proga prisiminti Robinzono Kruzo ir Penktadienio pavyzdį. Tai, kad Ki`nijos gamintojai gali pigiau


pagaminti įvairius daiktus, reiškia, kad Lietuvõs žmonės gali daugiau laiko skirti tai veiklai, kurioje jie turi konkurencinį pranašumą. Ki`nijos gamintojai pigiai gamina buityje naudojamus daiktus, Lietuvõs gamintojai gali daugiau laiko skirti technologiniams išradimams, dizainui, kūrybai ir pan. XVIII a. pab. – XIX a. prad. gyvenęs ekonomistas Davidas Ricardo pateikė pavyzdį, parodantį tarptautinės prekybos naudą. Įsivaizduok, kad šalyse galima gaminti tik vyną arba tik medvilnę. Jei visi žmonės Ánglijoje gamintų tik vyną ir nieko daugiau, jie galėtų pagaminti 6 tonas vyno. Ir, atvirkščiai, jei visi žmonės Ánglijoje gamintų tik medvilnę, iš viso jos pagamintų 3 tonas. Lygiai taip pat Portugãlijoje galima pagaminti 1 toną vyno arba 2 tonas medvilnės.

dvilnę (nes pagamina jos tik 1,5 karto mažiau), kartu anglai ir portugalai pagamintų 6 tonas vyno ir 2 tonas medvilnės. Tai yra daugiau nei tuo atveju, jei abi šalys pusę metų gamintų vieną prekę ir pusę metų kitą (tuomet būtų pagaminta 3,5 tonos vyno ir 2,5 tonos medvilnės). Įsivaizduok, kad dėl kažkokių priežasčių anglai nusprendžia gaminti medvilnę, o portugalai – vyną. Tuomet jie kartu pagamins tik 3 tonas vyno ir 1 toną medvilnės – žymiai mažiau nei tuomet, kai kiekvienoje šalyje žmonės gamina tai, ką sugeba santykinai geriau. Gaminant produktą, kurį šalis sugeba gaminti su mažiausiais alternatyviaisiais kaštais, pastebimas santykinis pranašumas. Anglai turi santykinį pranašumą gamindami vyną, o portugalai – medvilnę. Kai šalys renkasi, ką gaminti, jos ren-

Ánglija

6

3

Portugãlija

1

2

Jei abejų šalių gyventojai pasidalytų darbus ir gamintų tai, ką sugeba santykinai geriau, t. y. anglai – vyną (nes pagamina jo 6 kartus daugiau), o portugalai – me-

SANTYKÌNIS PRANAŠÙMAS (comparative advantage) – šalies gebėjimas gaminti tam tikrą produkciją mažesniais alternatyviaisiais kaštais.

Medvilnė (tonos)

Vynas (tonos)

KAIP ŠALYS PASIRENKA KĄ GAMINTI?

ABSOLIUTÙSIS PRANAŠÙMAS (absolute advantage) – mažesnės gamybos išteklių sąnaudos, lyginant su kitais gamintojais.

kasi tą prekę, kurios alternatyvieji kaštai yra mažesni. Globalizacijos paveiktame pasaulyje, kur visi konkuruoja su visais, laikytis specializacijos taisyklės gali būti didelis iššūkis. 193


Gali atrodyti, kad esi geriausias informakryptį – tapti knygų rašytoju arba kulicinių technologijų srityje, tačiau kas nors naru. Globalizacija neleidžia „užsisakyti“ gali pasirodyti dar geresnis šios srities profesijos visam gyvenimui arba pagrinmeistras ir dėl to tau dinės ekonominės veiklos valstybei. Tagali tekti keisti čiau dėl globalizacijos galima mėgautis veiklos vis geriau pagamintais daiktais bei a r b teikiamomis paslaugomis ir gauseslo is i ok g ogijom amind u niais jų kiekiais. a l g n o Pasi i techn iausius a ž e yr ija b t did zdys įprasy lizac ruok ne jus! v a to sp vo nku acijo e jau bu ginama z i l nuko a lyj au eci ų sp s. Pasau ų yra už parduo ti i b y i bės alst ma pel ugin us v ų augini vos pu valsty lygos a ija ir k i u P ka no są ac eli pup giausia io žemy atas ir lobaliz istos o g u v s Š ka d da rikoje. os. Klim . Tačiau ė šią nu ausių a k , v e t s i ži a ta ų Am iausia k eriausio ija pake nas did uprato, t e i P g ie s daug avo g ė nolo tai v nės davo ten būd mo tech eleri me s. Žmo ir pigesn a i k ą n s i m v g go leidžia jau ietnã ka s au ą ir sąly kavo ią tvark jų yra V mtinės erikoje les e m s a to vėju s augin alies g Pietų A vos pup š i a o e k s kav ad šio jėga n uikias k o u. ip darb žaugint pigia u

194


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Peržiūrėk komiksą ir pagrįsk toliau parašytus teiginius. A. Skirtingų salų ūkininkai mainosi, nes: a) b) c) B. Realybėje ūkininkai keistų ne cukranendres į bananus ir atvirkščiai, bet bananus ar cukranendres keistų į pinigus, nes: a) b) c) C. Mainai tarp salų naudingi ir kitiems salos gyventojams, nes: a) b) c)

195


2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Tarptautinei prekybai būtinas absoliutusis pranašumas. 2. Dėl globalizacijos žmonės netenka darbo. 3. Globalizacija didina atskirtį tarp turtingų ir vargšų.

3 UŽDUOTIS. Kokios šalys specializuojasi pateiktų produktų gamyboje ar žaliavų gavybos srityje ir kodėl?

Produktas

Nafta

1. Automobiliai 2. Kava 3. Mobilieji telefonai 4. Ryžiai 5. Gintaras

196

Šalys

Saudo Arabija, JAV, Rusija

Kodėl?

Nes turi daugiausia šio ištekliaus


4 UŽDUOTIS. Kokios globalizacijos galimybės ir grėsmės? Globalizacija Galimybės

Grėsmės

1. Lietuviško sūrio gamintojams.

2. Jaunam programuotojui iš Indijos. 3. Skurstančių šalių gyventojams. 4. Suomijos įmonei, gaminančiai mobiliuosius telefonus. 5. Indie Rock atlikėjams iš Ánglijos. 6. Filosofijos profesoriui iš Vìlniaus universiteto.

197


30. Tarptautinės prekybos ribojimai KAS ATSITINKA, KAI UŽDARAI SAVO SIENAS? Kai tarptautinė konkurencija šalies gamintojams tampa per didele našta, jie gali bandyti pakeisti savo veiklą arba prašyti valdžios atstovų apriboti tarptautinę prekybą. Apie antrąjį pasirinkimą – šiame skyriuje. Kokį poveikį tarptautinės prekybos apribojimai turi šalies viduje esantiems gamintojams ir pirkėjams bei už šalies ribų esantiems gamintojams ir pirkėjams?

MUĨTAS (tariff) – valdžios taikomas mokestis už prekių įvežimą ar išvežimą.

SUBSÌDIJA (subsidy) – tiesioginė finansinė parama ar mokesčių nuolaidos tam tikrai verslo šakai ar įmonei, siekiant sumažinti prekės kainą vartotojui, pagerinti įmonės veiklos rodiklius ar padėti prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.

198

TARPTAUTINĖ KONKURENCIJA Įsivaizduok, kad Jamáika yra didžiausia ir geriausia regio muzikos gamintoja pasaulyje. Jamáikos gyventojai gali mėgautis ne tik atvežama kitų šalių muzika, bet ir labai geros kokybės vietiniu regiu. Tačiau netikėtai Domini`kos Respùblikoje atrandami keli regio muzikos talentai. Jų dainų žodžiai ir ritmai gerokai pranoksta vietinių Jamáikos muzikantų talentą. Vis daugiau žmonių Jamáikoje perka Domini`kos Respùblikos muziką, eina į šios šalies atlikėjų koncertus ir perka jų atributiką. Jamáikos regio atlikėjai turi pasirinkimą. Jie gali keisti savo veiklą – galbūt pradėti groti kitokią muziką, galbūt užsiimti dokumentinių filmų kūrimu, tatuiruočių meistryste. Arba jie gali bandyti kreiptis į Jamáikos valdžią ir prašyti, kad būtų apriboti Domini`kos Respùblikos regio muzikantų koncertai, prekyba jų

muzika ir grupių atributika. Jamáikos valdžia gali nuspręsti neklausyti vietinių regio muzikantų reikalavimų. Tačiau gali ir pasiduoti jų įtikinėjimams, kad Domini`kos Respùblikos regio pramonė žlugdo vietinius muzikantus. Įsivaizduok, kad Jamáikos valdžia pasiduoda spaudimui ir uždraudžia Domini`kos Respùblikos regio muzikos prekybą Jamáikoje. Užsienio atlikėjų koncertų bilietus pabrangina dvigubai – pritaikydama specialų mokestį. Koks šio sprendimo poveikis šių dviejų šalių pirkėjams ir gamintojams? Visų pirma, Jamáikos pirkėjai akivaizdžiai pralaimi, nes nebegali klausyti Domini`kos Respùblikos regio namuose ir turi dvigubai brangiau mokėti už šios šalies atlikėjų koncertus. Iš pirmo žvilgsnio Jamáikos regio atlikėjams tokie


nauji ribojimai yra pergalė. Jų muzika vėl tampa populiari ir labiau perkama Jamáikoje. Tačiau reikia nepamiršti, kad dėl tokio Jamáikos valdžios sprendimo Domini`kos Respùblikos valdžia gali taip pat nuspręsti riboti Jamáikos muzikantų koncertus ir prekybą jų muzika. Tai reikštų, kad nors šalies viduje Jamáikos atlikėjai vėl tampa populiarūs, jų populiarumas Domini`kos Respùblikoje gerokai sumažėtų. Taip pat reikia nepamiršti ir Domini`kos Respùblikos pirkėjų, kurie dėl papildomų apribojimų taip pat nukentėtų, nes Jamáikos muzika taptų brangesnė ir sunkiau prieinama. Žinoma, tam tikri tarptautinės prekybos ribojimai egzistuoja. Jų paskirtis – apsaugoti šalies vidaus gamintojus ir pardavėjus nuo kitų šalių gamintojų ir pardavėjų, kurie yra stipresni ir gali pagaminti ir parduoti daugiau pigesnių ir geresnių prekių. KAIP VALDŽIA RIBOJA TARPTAUTINĘ PREKYBĄ? Muito mokestis, pridedamas prie iš užsienio įvežamų prekių ir žaliavų, jas pabrangina. Todėl šalies viduje pagamintos prekės pirkėjams tampa patrauklesnės. Pavyzdžiui, norint į Jamáiką atvežti Lietuvõs atlikėjo kompaktinį diską, prie jo kainos reikėtų pridėti dar, tarkime, 4 proc. muito mokestį, vadinasi, kompaktinis diskas kainuotų jau nebe 7 eurus, o 7,28 euro. O štai jamaikiečių

kompaktiniai diskai kainuoja po 6 eurus. Pirkėjai perka pigesnius kompaktinius diskus, Jamáikos grupės toliau groja, įrašų kompanijos klesti, jų daugėja, nereikia atleisti jamaikiečių iš darbo. Standártas – tai prekybinių santykių tarp šalių ribojimas, kai valdžia įveda specialius reikalavimus produktų kokybei ar išvaizdai. Pavyzdžiui, Jamáikos valdžia nusprendžia, kad šalyje pardavinėjami kitų šalių atlikėjų kompaktinių diskų dėklai privalo būti vienodos pilkos spalvos.

STANDÁRTAS (standard) – prekybos ryšių su tam tikra šalimi ribojimas, įvedant specialius reikalavimus produktų kokybei, pakuotei ir pan.

Subsidijomis siekiama tam tikros šalies produktus padaryti patrauklesnius pirkėjui, pigesnius už konkurentų produktus. Pavyzdžiui, Jamáikoje vietinių atlikėjų kompaktiniams diskams taikomas 1 proc. PVM, o užsienio atlikėjų diskams – 5 proc. PVM. Todėl jamaikiečių kompaktiniai diskai pigesni ir pirkėjai jų perka daugiau. 199


KVOTÀ (quota) – importuojamų prekių kiekio ribojimas.

EMBÁRGAS (embargo) – prekybos ryšių su tam tikra šalimi nutraukimas.

200

Kitas užsienio prekėms taikomas ribojimas – kvota. Kvotomis ribojamas į šalį įvežamų tam tikros rūšies prekių kiekis. Pavyzdžiui, Jamáikos valdžia gali nutarti, kad iš Lietuvõs į jų šalį gali būti įvežama ne daugiau kaip 100 kompaktinių diskų per metus, antraip teks mokėti baudą.

kompaktinius diskus, o iš Jamáikos į Li´etuvą – išvežti jamaikietiškus kompaktinius diskus. Tam, kad būtų išplėsti tarptautinės prekybos mastai ir naikinami prekybos tarp šalių barjerai, 1995 m. buvo įkurta Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Lietuvà yra šios organizacijos narė nuo 2001 m. Organizacija vadovaujasi principais, kad šalis negali nepagrįstai diskriminuoti užsienio šalių prekių ir paslaugų, turi būti naikinami mokestiniai barjerai ir skatinama konkurencija. Ši organizacija padeda spręsti pirmiau minėtus tarptautinės prekybos ribojimų konfliktus.

Vienas drastiškiausių užsienio prekybos ribojimų – embargas. Jis reiškia, kad iš nurodomos valstybės yra griežtai draudžiama eksportuoti ar importuoti tam tikras prekes. Pavyzdžiui, Jamáikos valdžia nusprendžia nutraukti muzikos prekybos ryšius su Li´etuva ir griežtai uždraudžia į Jamáiką įvežti lieturi ! Ge t gerai k u viškus a ome psig Nea ne visu . r va jų a i d i i a s a to im baigia ojim gamin įvaib i ketin r ijos bos tinių i reky . Tai vie nkurenc taikom p s ù ė e o p i n i i k r m taut kcioniz utinės ais, ku eikia ka o p r a a T ojim rpt as v rote i sav mi p s nuo ta is aprib cionizm saugot ą patį, a n i d a kita Protek dėjus daro t rgojim čiais ir u s. pra ucijos i, žemdi a i s m s a i a e l j ap k t into s ga mo džiu ai ša insti riais nio gam ga. Vien aldžios s. Pavyz žia jiem t taii id e a užsi čiama l šalių v avuosiu urios le i. Taip p lių ų s e k t a i ša užkr tojus, k saugoti kas, stoling i iš kitų l o m o ė in iš u ia ap gam damos mažas tus nen i kai kur cijai. Tod e k k a k i n a u u č it s sie auna prod mokes kio prod eną ir k g o i t i . bia i mais ldomi ės ū giau es, p i t min mi pap mai žem daržov kėti dau už ko tveža mo a ams tenka j ė k r es pi prek


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Remdamasis Domini`kos Respùblikos ir Jamáikos pavyzdžiu, įvardink tarptautinės prekybos ribojimo teikiamą naudą ir sukeliamą žalą. Tarptautinės prekybos ribojimo nauda

Tarptautinės prekybos ribojimo žala

1.

1.

2.

2.

3.

3.

4.

4.

5.

5.

6.

6.

2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Tarptautinė prekyba vyksta, nes gamintojai rūpinasi kitų šalių gamintojais – pagamina tai, ko toje šalyje pagaminti neįmanoma. 2. Dideli mokesčių skirtumai tarp kaimyninių šalių skatina kontrabandą. 3. Tarptautinė konkurencija žlugdo geriausius vietinius gamintojus.

201


3 UŽDUOTIS. Koks prekybos apribojimas taikomas nurodytais atvejais?

Produktas

Muitas

Standartas

Subsidija

Kvota

Embargas

1. 5 proc. mokesčiu pabranginti importuojami pomidorai.

2. Lietuvõs įmonės gali įsivežti tik 5 000 tonų miltų. 3. Sutarusi stabdyti Irãno branduolinę programą bent šešiems mėnesiams Europos Sąjunga (ES) ketina nieko nepirkti ir neparduoti šiai šaliai. 4. Lietuviškiems drabužiams iš odos taikomas 4 proc. mokestis. 5. Rùsija jau beveik du mėnesius neįsileidžia lietuviškų pieno produktų. 6. Norvègijoje vykusioje Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) metinėje sesijoje buvo nuspręsta, kad Lietuvõs žvejai gali sugauti 61 toną menkių. Tai reiškia, kad lietuviai negali sugauti daugiau, nei patvirtinta, antraip teks sumokėti baudą. 7. Šveicãrija pranešė, kad šiemet išduos tik 2 180 darbo leidimų darbininkams iš aštuonių Rytų Europos šalių. 8. Saulės energijai supirkti nustatytas vienas didžiausių tarifų Europos Sąjungoje. 9. Europos Sąjungoje parduodamų bananų mažiausias leistinas ilgis yra 14 cm. 4 UŽDUOTIS. Kokios pateiktų situacijų pasekmės skirtingoms grupėms? A. Jamáikos valdžia uždraudžia Lietuvõs atlikėjų koncertus ir įrašus. Poveikis vietiniams atlikėjams: Poveikis užsienio konkurentams: Poveikis pirkėjams: B. Jamáikos valdžia Lietuvõs atlikėjų įrašams įveda papildomą 10 proc. mokestį. Poveikis vietiniams atlikėjams: Poveikis užsienio konkurentams: 202


Poveikis pirkėjams: C. Jamáikos valdžia leidžia suorganizuoti 5 Lietuvõs atlikėjų koncertus Jamáikoje. Poveikis vietiniams atlikėjams: Poveikis užsienio konkurentams: Poveikis pirkėjams: D. Jamáikos atlikėjai natūraliai konkuruoja su Lietuvõs atlikėjais. Poveikis vietiniams atlikėjams: Poveikis užsienio konkurentams: Poveikis pirkėjams:

203


31. Valiutų kursai KIEK EURŲ GALIMA NUSIPIRKTI UŽ VIENĄ DOLERĮ? O jenų? Didžioji dauguma valstybių turi savo valiutas – piniginius vienetus. Kai kurios šalys naudoja bendrą su kitomis šalimis valiutą, pavyzdžiui, eurą. Kai kurios šalys neturi savo valiutos ir naudoja kitų valstybių piniginius vienetus, dažniausiai JAV dolerį. Norint keliauti į užsienį ir ten pirkti prekes ir paslaugas, visų pirma reikia pinigus išsikeisti į vietinę valiutą. Už savo litus nusipirkti kitos valstybės liras, pesus, jenas, rublius ar kitus pinigus. Už kokią kainą perkamos kitos valiutos? Kaip ši kaina nustatoma ir dėl kokių priežasčių ji gali keistis?

KODĖL VALIUTOS KURSAS KINTA?

VALIUTÀ (currency) – šalies piniginis vienetas.

VALIÙTOS KÙRSAS (exchange rate) – valiutų santykis, vienos valiutos išreiškimas kita valiuta.

Už vieną eurą iki 2015 m. buvo galima nusipirkti 3,45 lito. Lito kursas buvo susietas su euru. Lito ir euro kursas buvo pastovus ir nekintantis. Bet euro ir dolerio kursas visą laika keičiasi ir gali didėti arba mažėti. Doleris arba pinga, arba brangsta lyginant jį su euru. Tokie pokyčiai gali vykti dėl įvairių priežasčių. Štai dvi: 1. Jeigu JAV ekonomika stiprėja, tikėtina, kad doleris brangs. Daugiau žmonių pasitikės šia valiuta; 2. Jeigu JAV atsitinka kokia nors nelaimė, tikėtina, kad ji turės neigiamą poveikį šalies ekonomikai. Doleris dėl to pigs, žmonės nepasitikės šia valiuta.

204

Priežasčių, kodėl kinta valiutos kursas, gali būti ir daugiau: nuo naujienų apie įvairiausius įvykius iki ateities ekonominio vystymosi prognozių ar tiesiog žmonių nuojautos. KAIP VALIUTOS KURSO SVYRAVIMAI PAVEIKIA PIRKĖJUS IR PARDAVĖJUS? Valiutos kursų svyravimai yra svarbūs šalies gamintojams ir pirkėjams. Ir ne tik tada, kai jie nori kur nors keliauti ir reikia išsikeisti pinigų atostogoms. Įsivaizduok, kad Žakas gamina blizgančius papuošalus JAV hiphopo atlikėjams. Papuošalai gaminami Parỹžiuje. Visiems darbuotojams mokama eurais ir visos medžiagos ir kitos išlaidos taip pat skaičiuojamos eurais. Pagaminti papuošalai vežami į JAV parduoti. Jeigu dėl įvairiausių prie-


žasčių doleris brangsta euro atžvilgiu, Žakui tai puiki žinia, nes jo gaminiai tampa pigesni pirkėjams. Už vieną dolerį JAV hiphopo atlikėjai gali nusipirkti daugiau eurų, o už juos – daugiau papuošalų.

Jeigu dėl įvairiausių priežasčių doleris euro atžvilgiu pinga, tai yra bloga žinia Žakui. Jo produkcija JAV tampa brangesnė ir dėl to mažiau muzikantų nori pirkti jo auksines ir sidabrines grandines su milžiniškais pakabučiais.

ir su k s u ą! aidra Aps ink rizik sų svyr džia n ur maž tų k siai spre ursų u i l a k v u nkai dažnia ius nuo latinės i n i l ą Vers roblem o gamin os nuo au suv p a am ači p o vim sdami s užtikrin nuoja, t gos kai i au jun aka aip apdr vimo. T slauga liutų są ngoje p žia a u a a j svyr os. Ši p Tokios v pos Są ų ir sum i ų . m ro paja a riziką mas Eu valstyb tų kurs u n i i i p j l ž r o a va iš ma naud ybą t dėl nas euro ina prek uri kiltų i yra vie . ų a v ,k leng a riziką vimo. T anašum a n r svyr euro p

205


Užduotys 1 UŽDUOTIS. Pagal šios dienos valiutos kursą apskaičiuok, kiek reikės pinigų atostogoms Japònijoje. Planuojamos išlaidos (Eur)

Viena naktis viešbutyje kainuoja 6 000 jenų, nakvoji 7 naktis

Per dieną maistui planuoji išleisti 25 eurus. Transporto išlaidoms vidutiniškai per dieną išleisi 17 eurų. Lankytiniems objektams planuoji išleisti apie 20 000 jenų. Lauktuvėms ir suvenyrams planuoji išleisti apie 230 eurų. Iš viso išlaidų: 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Šalyje gali galioti tik viena valiuta. 2. Valiutų kursus nustato centriniai bankai. 3. Dėl kintančių valiutų kursų pasipelno tik verslininkai.

206

Planuojamos išlaidos (Jpy)


3 UŽDUOTIS. Kurioje šalyje labiau apsimoka gaminti telefonus, o kurioje kompiuterinius žaidimus, kai valiutų kursas: A. 1 JAV doleris = 6,0501 Ki`nijos juanio. Telefonus labiau apsimoka gaminti... Kompiuterinius žaidimus labiau apsimoka gaminti... B. 1 JAV doleris = 4,6512 Ki`nijos juanio. Telefonus labiau apsimoka gaminti... Kompiuterinius žaidimus labiau apsimoka gaminti... Gamybos sąnaudos

Produktas

Kìnija

JAV

Telefonas

840 Ki`nijos juanių

200 JAV dolerių

Kompiuterinis žaidimas

50 505 Ki`nijos juaniai

10 350 JAV dolerių

C. Apsisprendžiant, kur geriausia gaminti, taip pat vertėtų atsižvelgti į: 1. 2. 3. 4 UŽDUOTIS. Įvertink pateiktas situacijas. A. Èstijoje pagaminti gintariniai papuošalai eksportuojami į Rùsiją. Euras Rùsijos rublio atžvilgiu pabrango. Nauda... nes... Žala... nes...

207


B. Į Austrãliją importuojama kava iš Brazi`lijos. Brazi`lijos realas Austrãlijos dolerio atžvilgiu atpigo. Nauda... nes... Žala... nes... C. Iš Maròko į Kanãdą eksportuojama natūrali kosmetika. Kanãdos doleris Maròko dirhamo atžvilgiu pabrango. Nauda... nes... Žala... nes... 5 UŽDUOTIS. Perskaityk situaciją ir atsakyk į klausimus. Situacija. Agnė išsiruošė į kelionę, kurios metu norėjo aplankyti Lenkiją, Didžiąją Britaniją ir Čekiją. Į kelionę ji pasiėmė 100 eurų, iš kurių 25 proc. ji ruošiasi skirti suvenyrams. Keliaudama Lenkijoje ji pamatė labai gražius marškinėlius už 50 zlotų, tačiau jai pasirodė per brangūs. Todėl ji nusprendė nepirkti marškinėlių. Didžiojoje Britanijoje ji rado labai panašius marškinėlius, kurių kaina buvo 15 svarų sterlingų ir ji nedvejodama juos nusipirko. Keliaudama paskutinėje šalyje ji pastebėjo, kad ir ten pardavinėjami tokie marškinėliai, o jų kaina Čekijoje 450 kronų.

1€ = 4,331 Lenkijos zlotų 1€ = 0,85 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų 1€ = 27,02 Čekijos kronų 1€ = 308,82 Vengrijos forintų

KLAUSIMAI 1. Ar Agnė nusipirko marškinėlius už mažiausią kainą? 2. Jeigu Agnė būtų nusipirkusi marškinėlius Lenkijoje, ar galėtų Čekijoje įsigyti skrybėlę už 300 kronų? 3. Agnė nusprendė, kad po Čekijos trumpam užsuks į Vengriją. Kiek daugiausia forintų turėtų kainuoti marškinėliai Vengrijoje, kad jų kaina būtų ne didesnė negu mažiausia kaina iš visų šalių, kuriose ji buvo? 4. Jeigu Agnė būtų skyrusi suvenyrams ne 25 proc., bet 35 proc. pasiimtų pinigų, o marškinėlius įsigijusi Čekijoje, kiek magnetukų po 540 forintų ji būtų galėjusi nusipirki Vengrijoje?

208


6 UŽDUOTIS. Nurodyk bendros pasaulinės valiutos grėsmes ir galimybes. Jei reikia – naudokis pagalbos klausimais. Bendra pasaulinė valiuta Galimybės

Grėsmės 1.

1.

2.

2.

Kaip bendra valiuta paveiktų verslo santykius? Kaip bendra valiuta paveiktų politiką? Kokią įtaką ji turėtų pirkėjams? Iškeltų daugiau galimybių ar grėsmių ekonomiškai stiprioms šalims? O ekonomiškai silpnesnėms? Ar dėl to pasikeistų tavo gyvenimas?

209


VI SKYRIUS. PASITIKRINK! 1. Išvardyk valdžios veiksmus, ribojančius tarptautinę prekybą, ir trumpai juos apibūdink. a) b) c) d) 2. Kaip vienu žodžiu pavadinti šalyje sukurtų prekių, paslaugų, darbo ir kapitalo pardavimą kitos šalies vartotojams? 3. Kas yra globalizacija? 4. Kaip vadinamas pranašumas, kai šalis sugeba gaminti tam tikrą prekę ar teikti paslaugą su mažiausiais alternatyviaisiais kaštais? 5. Ištaisyk klaidingus teiginius. a) Tarptautinė prekyba vyksta, nes gamintojai siekia pelno. b) Tarptautinė konkurencija neturi įtakos vietiniams gamintojams ir pirkėjams. c) Pirkėjams naudingiausia, kai įmonės konkuruoja prižiūrimos valdžios, kad nekeltų kainų ir nesiūlytų nekokybiškų produktų. d) Išskirtinių sąlygų iš valdžios prašymas yra naudingas rinkai, kai siekiama apsaugoti naują ir tikrai gerus produktus arba paslaugas teikiančią įmonę. 6. Kuo embargas panašus į standartą? 7. Tarptautinės prekybos ribojimo priežastys: a) b) 8. Tarptautinės prekybos ribojimo padariniai: a) b) 210


ŽODYNAS

A

B

ABSOLIUTÙSIS PRANAŠÙMAS (absolute advantage) – mažesnės gamybos išteklių sąnaudos, lyginant su kitais gamintojais.

BENDRÀSIS VIDAŨS PRODÙKTAS (BVP) (gross domestic product, GDP) – per tam tikrą laikotarpį sukurtų prekių ir paslaugų piniginė išraiška.

ABSOLIUTÙSIS SKUR̃DAS (absolute poverty) – būtinų reikmių (maisto, geriamojo vandens, pastogės, sveikatos ir švietimo paslaugų) trūkumas.

BIUDŽÈTO DEFICÌTAS (budget deficit) – finansinis planas, kai išlaidos viršija pajamas.

ÃKCIJA (share) – akcinės bendrovės išleidžiamas nuosavybės vertybinis popierius, pažymintis jos turėtojo teisę dalyvauti įmonės valdyme, gauti dalį pelno dividendais, taip pat likviduojamos įmonės dalį. AKCÌZAS (excise tax) – netiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinamos tam tikros prekės. Europos Sąjungoje akcizais amokestinamas kuras, tabakas, alkoholis, elektra. ALTERNATYVA (opportunity) – vienas iš galimų pasirinkimų. ´ ˜ SĄNAUDOS ALTERNATYVIOSIOS (opportunity costs) – geriausia nepasirinkta galimybė. ASMENÌNIS BIUDŽÈTAS (personal budget) – tam tikro laikotarpio žmogaus pajamų ir išlaidų planas. ATLÝGINIMAS (salary)– užmokestis už darbą.

BIUDŽÈTO PÉRTEKLIUS (budget surplus) – finansinis planas, kai pajamos viršija išlaidas. BRÙTO ATLÝGINIMAS (gross salary) – užmokestis už darbą, neatskaičius mokesčių.

D

DÁRBAS (labour) – tikslinga žmogaus veikla, kai ištekliai paverčiami žmonėms naudingais daiktais ir paslaugomis. DÁRBO NAŠÙMAS (labour productivity) – per tam tikrą laiką darbuotojo pagamintas produkto kiekis. DÁRBO PASIDALÌJIMAS (division of labour) – visuomenės gyvenimo būdas, kai individai, turintys skirtingų gebėjimų, atlieką tą darbą, kurį geba daryti geriausiai, ir vėliau keičiasi savo sukurtais produktais. DEFLIÃCIJA (deflation) – pinigų kiekio mažėjimas ir jų vertės didėjimas. 211


E

EKONÒMIKA (economics) – socialinis mokslas, tiriantis žmonių elgseną ir ribotų išteklių panaudojimo būdus, tenkinant neribotus žmonių poreikius. EKONÒMINĖ POLÌTIKA (economic policy) – valdžios vykdomas ekonomikos reguliavimas. EKSPÒRTAS (export) – šalyje sukurtų prekių, paslaugų, darbo ir kapitalo pardavimas kitos šalies vartotojams. EMBÁRGAS (embargo) – prekybos ryšių su tam tikra šalimi nutraukimas.

G

GAMTÕS MÓKSLAI (natural sciences) – visi mokslai, tiriantys materialų gamtinį pasaulį. GLOBALIZÃCIJA (globalization) – savaiminis procesas, kai gamybos, prekybos, darbo ir kiti ryšiai tarp šalių suartėja ir susipina, nelieka ekonominių sienų.

I

IMPÒRTAS (import) – prekių, paslaugų, darbo ir kapitalo pirkimas iš kitos šalies. IÑDĖLIS (deposit) – pinigų suma padedama į banką. INFLIÃCIJA (inflation) – pinigų nuvertėjimas dėl bendro kainų lygio kilimo arba pinigų kiekio didėjimo. INOVÃCIJA (innovation) – naujovė ar išradimas, pritaikytas rinkai, kitų žmonių poreikiams.

212

INVESTÃVIMAS (investment) – turimo turto panaudojimas, siekiant finansinės naudos ateityje. ÌŠLAIDOS (expenditure) – išleidžiami pinigai. IŠORÌNIS PÓVEIKIS (externality) – nauda arba žala žmonėms, atsirandanti ne dėl jų pačių veiksmų.

K

KÁINA (price) – prekės ar paslaugos piniginis įvertinimas. KAPITÃLO ÌŠTEKLIAI (capital resources) – ekonominės gėrybės, naudojamos kitoms gamybos proceso gėrybėms kurti. KARTÈLIS (cartel) – susitarimas tarp verslininkų dėl taikomos kainos ir kitų sąlygų. KAUPÌMAS (accumulation) – pinigų kiekio didinimas. KONKUREÑCIJA (competition) – padėtis, kai konkrečios srities rinkoje varžosi keli pardavėjai dėl galimybės kuo geriau patenkinti pirkėjų poreikius ir taip užsidirbti daugiau už varžovą. KVOTÀ (quota) – importuojamų prekių kiekių ribojimas.

L

LAISVÓJI RINKÀ (free market) – laisvų, nereguliuojamų mainų sistema, kai žmonės susitaria tarpusavyje, be valdžios įsikišimo.

M

MAINAĨ (exchange) – prekių, paslaugų keitimas į kitas prekes ar paslaugas, įskaitant pinigus.


MAKROEKONÒMIKA (macroeconomics) – ekonomikos mokslo šaka, nagrinėjanti ekonomiką kaip visumą, pavyzdžiui, valstybės biudžetą, infliaciją, nedarbo lygį šalyje. MIKROEKONÒMIKA (microeconomics) – ekonomikos mokslo šaka, nagrinėjanti atskirų žmonių ir įmonių ekonomines problemas, pavyzdžiui, konkretaus žmogaus, šeimos biudžetą, įmonės pelną, pajamas. MINIMALÙS ATLÝGINIMAS (minimum wage) – valdžios nustatyta mažiausia galima užmokesčio už darbą suma. MÓKESTIS (tax) – įstatymu nustatytas mokėjimas į valstybės (savivaldybės) biudžetus ir nebiudžetinius fondus. MONOPÒLIJA (monopoly) – padėtis, kai rinkoje yra vienintelis tam tikros paslaugos ar prekės pardavėjas – monopolininkas. MONOPÒLINĖ KONKUREÑCIJA (monopolistic competition) – padėtis, kai daugelis įmonių gamina labai panašią produkciją ir gali daryti įtaką prekės kainai. MUĨTAS (tariff) – valdžios taikomas mokestis už prekių įvežimą ar išvežimą.

N

NATŪ̃RINIAI MAINAĨ (barter) – tiesioginiai mainai, nepiniginis keitimasis prekėmis ar paslaugomis. NETIESIÓGINIS MÓKESTIS (indirect tax) – mokestis, kurį mokesčių mokėtojas sumoka ne gaudamas pajamas, o jas išleisdamas, t. y. įsigydamas prekių ir paslaugų, kai prekių ir paslaugų mokestis nustatytas kaip kainos dalis (pvz., pridėtinės vertės mokestis, akcizas). NÈTO ATLÝGINIMAS (net salary) – užmokestis už darbą, atskaičius mokesčius.

O

OLIGOPÒLIJA (oligopoly) – padėtis rinkoje, kai didžioji tam tikrų prekių ir paslaugų dalis priklauso nedideliam pardavėjų skaičiui.

P PÃJAMOS (income) – gaunami pinigai. PAKLAUSÀ (demand) – norėjimas ir galėjimas įsigyti tam tikrą kiekį prekių ir paslaugų už įvairias kainas. PALŪ́KANOS (interest) – mokėjimas už naudojimąsi kito pinigais. PÀPRASTOSIOS PALŪ́KANOS (simple interest) – pastovus palūkanų dydis, skaičiuojamas kiekvienam laiko vienetui nuo pradinės sumos, gautos sumos nepridedant prie pradinės sumos. PASIŪLÀ (supply) – norėjimas ir galėjimas parduoti tam tikrą kiekį prekių ir paslaugų už įvairias kainas. PASLAUGÀ (service) – nematerialus (neapčiuopiamas) produktas, tenkinantis žmogaus poreikius (pvz., gydymas). PEL̃NAS (profit) – gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų skirtumas. POTENCIALÌ KONKUREÑCIJA (potential competition) – konkurentai, kurių dar nėra rinkoje, tačiau jie pasirengę į ją ateiti. PRẼKĖ (good) – materialus (apčiuopiamas) produktas, tenkinantis žmogaus poreikius (pvz., vaistai).

213


PRIDĖTÌNĖS VERTĖ̃S MÓKESTIS (PVM) (value added tax, VAT) – netiesioginis mokestis, mokamas už sukurtą pridėtinę vertę. Šį mokestį sumoka galutinis vartotojas, pirkdamas prekes ir paslaugas.

SUBJEKTYVIÕSIOS VERTĖ̃S TEÒRIJA (subjective value theory) – teorija, teigianti, kad vertė yra subjektyvi, priklausanti tik nuo individo vertinimo ir objektyviai neišmatuojama.

PUSIÁUSVYRA (equilibrium) – paklausos ir pasiūlos susikirtimo taškas, kuriame įvyksta mainai.

SUBSÌDIJA (subsidy) – tiesioginė finansinė parama ar mokesčių nuolaidos tam tikrai verslo šakai ar įmonei, siekiant sumažinti prekės kainą vartotojui, pagerinti įmonės veiklos rodiklius ar padėti prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.

R

RIBÓTI ÌŠTEKLIAI (scarce resources) – gaminant prekes ir teikiant paslaugas naudojami baigtiniai ištekliai. Visi riboti ištekliai yra vadinami ekonominiais ištekliais.

S

SANTYKÌNIS PRANAŠÙMAS (comparative advantage) – šalies gebėjimas gaminti tam tikrą produkciją mažesniais alternatyviaisiais kaštais. ˜ SANTYKÌNIS SKURDAS (comparative poverty) – situacija, kai asmens pajamos yra mažesnės už tam tikrą vidutinių pajamų dalį. SOCIÃLINIAI MÓKSLAI (social sciences) – visi mokslai, tiriantys žmonių tarpusavio santykius visuomenėje. SPECIALIZÃCIJA (specialization) – darbo pasidalijimo forma, kai asmuo sutelkia savo darbą į vieną veiklos sritį. STANDÁRTAS (standard) – prekybos ryšių su tam tikra šalimi ribojimas, įvedant specialius reikalavimus produktų kokybei, pakuotei ir pan. SUBALANSÚOTAS BIUDŽÈTAS (balanced budget) – finansinis planas, kai pajamos lygios išlaidoms.

214

SUDĖTÌNĖS PALŪ́KANOS (compound interest) – palūkanų dydis, skaičiuojamas kiekvienam laiko vienetui, vis pridedant iš palūkanų uždirbtą sumą prie kaupiamos sumos.

T

TARPVALSTÝBINIAI MAINAĨ (cross-border exchanges) – keitimasis prekėmis arba paslaugomis tarp dviejų valstybių. TAŨPYMAS (saving) – pastangos sumažinti išlaidas. TIESIÓGINIS MÓKESTIS (direct tax) – mokestis, sumokamas tiesiogiai nuo savo pajamų ar turto (pvz., gyventojų pajamų mokestis, turto mokestis). TOBULÓJI KONKUREÑCIJA (perfect competition) – padėtis, kai konkurentai turi visą informaciją apie kainas ir gaminių savybes.

V

VALIUTÀ (currency) – šalies piniginis vienetas. VALIÙTOS KÙRSAS (exchange rate) – valiutų santykis, vienos valiutos išreiškimas kita valiuta.


VALSTÝBĖS BIUDŽÈTAS (state budget) – tam tikro laikotarpio valstybės pajamų ir išlaidų planas. VERSLÙMAS (entrepreneurship) – žmogaus savybių rinkinys, leidžiantis realizuoti savo idėjas ir gebėjimus taip, kad jie tenkintų visuomenės poreikius. VIẼŠOSIOS PRẼKĖS IR PÃSLAUGOS (public goods) – prekės ir paslaugos, kuriomis nemokamai gali naudotis daug vartotojų, nesunaudojančių jų teikiamos naudos ir nesumažinančių jų kiekio.

215


Ekonomika per 31 valandą Ekonomikos vadovėlis IX–X klasėms Žilvinas Šilėnas ir Marija Vyšniauskaitė

Penktasis tiražas (2019 m. gegužė), 1500 egz.

Profile for LLRI

Ekonomika per 31 valandą  

„Ekonomika per 31 valandą“ - vadovėlis, skirtas 9-10 klasėms. Vadovėlis jau yra pelnęs tris apdovanojimus – didžiausio technologijų ir inova...

Ekonomika per 31 valandą  

„Ekonomika per 31 valandą“ - vadovėlis, skirtas 9-10 klasėms. Vadovėlis jau yra pelnęs tris apdovanojimus – didžiausio technologijų ir inova...

Profile for llri
Advertisement

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded