Stilius

Page 1

CHRISTIANAS

FRATTIMA nepamiršo lietuvių kalbos

ŠEFAI kraustosi į provinciją

SHARON STONE pasinėrė į tapybą

MILANO MADOS savaitės blizgesys

INGA BUDRIENĖ: „Vyras išpildė mano svajonę“
Legendinis žurnalas
m. vasario 29– kovo 6 Nr. 9 Kaina TIK 1,90 Eur
2024
- 8At vi rai

Įsiamžinti su liūtais nebuvo lengva. Mažyliai visą laiką žaidė tarpusavyje.

Vyras išpildė ILGAMETĘ SVAJONĘ

Pastarieji mėnesiai renginių organizatorei, dekoro meistrei Ingai Budrienei (49 m.) kupini kelionių ir naujų iššūkių – moteris tapo močiute. „Labai keista suprasti, kad jau esu močiutė“, – juokėsi žinoma moteris.

LI NOS MIT KĖS NUOTR.
- 9 -
NUOTR. IŠ AS ME NI NIO AL BU MO - 14Stip rio ji ly tis

Žmogus-orkestras KALBA IR LIETUVIŠKAI

Lietuvoje žinomas italų dirigentas Christianas Frattima (39 m.) namuose Milane žiemą sėdi prie židinio, rūko pypkę ir prancūzų klasikus skaito prancūziškai. Arba surengia draugams vakarienę, paskui visi iki paryčių žiūri Richardo Wagnerio operų vaizdajuostes.

Laima ŽEMULIENĖ

Christianas – ne tik dirigentas. Buvo ir smuikininkas, ir dainininkas. Kultūros ekonomistas ir kviestinis Vilniaus universiteto profesorius. Poliglotas, kuriam patinka mokytis užsienio kalbų. Nuo vaikystės jėzuitų gimnazijoje Romoje krimto matematiką, fiziką ir filosofiją. Pagal motinos liniją kilęs iš Italijos aristokratų šeimos: jo močiutė ir mama – princesės.

Chris tia nas daž nai pri si me na sa vo vaikystę.

„Labai ryški, įdomi asmenybė buvo mano senelis – motinos tėvas. Jis buvo Italijos partizanas, liberalas. Iš profesijos – inžinierius. Jis nebuvo profesionalus muzikantas, bet mudu kartu grodavome. Jis buvo talentingas, galėjo net man akompanuoti fortepijonu sunkią Roberto Schumanno smuiko sonatą.

Su juo mokiausi vokiškai, prancūziškai, hebrajiškai skaityti ir rašyti. Mudu kalbėdavome apie filosofiją, poeziją. Taigi viena svarbiausių asmenybių mano gyvenime buvo senelis. Jo gyvenimo istorija tokia įdomi, kad galima rašyti romaną. Benito Mussolini laikais jis buvo priverstas eiti į kariuomenę. Kai italų kareiviai kovojo Afrikoje, jis dezertyravo, nes pamatė, kiek daug ten žudynių, moterų bei mergaičių prievartavimų.

Bet kai tu dezertyruoji Afrikoje, reikia ir pagalvoti, kaip grįžti į Italiją. Jis ėjo pėsčiomis per Afriką. Susirgo maliarija, buvo prie mirties. Atėjo iki Libijos (tais laikais Italijos kolonijos). Iš ten mažyte valtimi atplaukė į Siciliją. O Sicilijoje jau prieš kelerius metus buvo išsilaipinę amerikiečiai. Senelis vilkėjo fašistų uniformą – apsimesti fašistu buvo vienintelis būdas palikti Libiją, tai amerikiečiai jam peršovė koją.

Kadangi senelis buvo geležinkelių inžinierius, po karo sukūrė naujus Italijos geležinkelius. Jis buvo mokslininkas, literatas – prozininkas, poetas, muzikantas.

Viena svarbiausių asmenybių mano

gyvenime buvo senelis. Jo gyvenimo istorija tokia įdomi, kad galima rašyti romaną.

Sicilijoje jis susipažino su mano močiute, kuri tada dirbo ligoninėje gailestingąja seserimi. Močiutė buvo kilminga – princesė, italė, labai graži. O mano senelis buvo labai įdomus žmogus, labai inteligentiškas, taip pat gražus.

Fašistė ir žydų kilmės italas įsimylėjo vienas kitą. Jos politinės pažiūros pradėjo keistis, ji pradėjo suprasti, kad B.Mussolini valdžia – tai diktatūra. Juodu sukūrė šeimą. Įsikūręs Sicilijoje jis dar kovojo. Nebuvo taip, kad – viskas, nes jau dezertyravo, jau čia amerikiečiai, jau buvo laisvė – ne. Jis vis tiek kovojo prieš nacistus iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Mano močiutė buvo griežta. Atsimenu ją iš vaikystės, nes iki ketverių metų gyvenau pas senelius. Visą gyvenimą iki mirties ji būdavo su ilga suknele ir cigarete rankose. Tiksliau, cigaretė būdavo įdėta į ilgą kandiklį. Ji buvo labai elegantiška. Mes ją gerbėme, bet ir bijojome.

Aš į ją kreipdavausi „Voi“ (Jūs), nors Italijoje nėra įprasta į močiutę kreiptis „Voi“. Bet ji norėjo, kad mes jai sakytume „Voi“. O mano senelis buvo kitoks – labiau prieinamas, draugiškas, paprastas. Juodu buvo skirtingi“, – savo gyvenimo istoriją pasakojo temperamentingasis dirigentas Ch.Frattima. Ir pasakojo ją taip gerai lietuviškai, kad tiesiog pradėjau ieškoti sąmokslo teorijų.

Gal vaikystėje jis gyveno Lietuvoje, kad taip gerai kalba lietuviškai?

„Pokštaujate? – nusijuokė Christianas. – Pats išmokau lietuvių kalbą savarankiškai. Niekada nelankiau kursų. Aišku, skai­

- 15 -

ATRADO SAVE MENE

Bebaimė, seksualumo simbolis, moteris, nugalėjusi lemtį, – tai epitetai, geriausiai apibūdinantys „Esminio instinkto“, „Policijos akademijos“ ir „Kazino“ žvaigždę Sharon Stone (65 m.). Nors vis rečiau kino juostose besifilmuojančios aktorės apnuogintą kūną kadaise aptarinėjo kone visas pasaulis, šįkart atvirame interviu žurnalui „Instyle“ žinoma moteris nusprendė apnuoginti savo sielą.

Moteris papasakojo apie savo karjerą ir gyvenimo patirtį, kurioje apstu tiek pakilimų, tiek gniuždančių nesėkmių. Įkvepianti Sh.Stone istorija atskleidžia ne tik jos atkaklumą ir išmintį, bet ir gebėjimą pamatyti grožį ir prasmę net sunkiausiose situacijose.

Per dau giau nei ke tu ris de šimt mečius besitęsiančią karjerą Sh.Stone sukūrė daug skirtingų ir dažnai prieštaringai vertinamų vaidmenų, tačiau bene dau­

giausia audrų sukėlęs ir per naktį niekam nežinomą aktorę Holivudo sensacija pavertęs – biseksualios žudikės maniakės, kurią Sh.Stone įkūnijo režisieriaus Paulo Verhoeveno erotiniame trileryje „Esminis instinktas“. Mažo biudžeto filmuose iki tol vaidinusi aktorė iškart tapo geidžiama žvaigžde ir seksualumo simboliu, ypač dėl scenos, kurioje sukryžiuodama kojas ji policininkams parodė nemūvinti apatinių. Tiesa, ši scena kino ekranuose pasirodė be Sh.Stone sutikimo.

„Buvau paprašyta nusivilkti apatinius, kad balta jų spalva neatspindėtų šviesos, tačiau man buvo pažadėta, jog žiūrovai nepamatys daugiau, nei norėčiau parodyti. Supratau, kad niekam nebuvo įdomu, ką manau, nors aš turėjau būti ta, kuri sprendžia. Per filmo peržiūrą išvydusi šią sceną trenkiau režisieriui, nubėgau į savo automobilį ir paskambinau savo advokatui“, – prieš keletą metų pasirodžiusioje autobiografijoje „Grožis gyventi du kartus“ dalijosi Sh.Stone.

- 32Mo zai ka
Sharon Stone piešiniai. Aktorė patyrė kelis persileidimus, kol galiausiai paaiškėjo, kad biologinių vaikų susilaukti jai nepavyks.

MADOS SOSTINĖJE –

mantika ir netikėtumai

ne vėl knibždėte jo stilingiausių panių – čia vyko tų rudens ir žiejų pristatymai.

dos sa vai tę pra dė jo „Diesel“. Šį kartą džinsais garsėjantys mados namai nusprendė ne tik parodyti kolekciją, bet liavo modelių paruošine ir protestų – viena prožė ant „Fendi“ podiumo. jose vis dar naudojanrėjo skubiai nuo podiuną apsirašiusią PETA akty­

vistę su plakatu „Gyvūnai nėra drabužiai“. Nustebino mados grandai „Prada“, pristatę jiems nebūdingą kolekciją. Joje ne tik spalvos, bet ir audiniai bei kirpimai dvelkė romantika.

Visiškai priešinga dvasia buvo ant „Tom Ford“ podiumo. Šie mados namai pristatė ne tik seksualumo, bet ir karo persmelktą kolekciją. Manekenės žengė vilkėdamos kareiviškus paltus su specialiai mados namams pagamintomis žalvarinėmis sagomis. Vakarui skirtoje kolekcijos dalyje plevėsavo permatomos, aptemptos ir seksualios suknelės.

Mados savaitę Milane užbaigė italų mados tėvu vadinamas Giorgio Armani. Ant prabangių audinių nugulė žiemiškos gėlės ir laumžirgiai. „Nemanau, kad kada nors nustosiu dirbti, nes aprengti žmones yra didžiulė mano gyvenimo aistra“, – po kolekcijos pristatymo kalbėjo G.Armani.

DOLCE & GABBANA ROBERTO CAVALLI
- 40Pa ky la
ROBERTO CAVALLI FENDI FENDI FENDI FENDI GUCCI DOLCE & GABBANA
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.