Stilius

Bičiulio mirtis

PAKEITĖ

GYVENIMĄ

Nuotrauka: Gediminas Žilinskas

Drabužiai: a. a. Egidijus Sidaras

Kažkada ši moteris tiesiog gyveno mada: buvo Vilniaus modelių namų direktorė, paskui tapo Vilniaus mados namų „Cantas“ savininke ir vadove. Tačiau po Egidijaus mirties jos gyvenimas pasisuko kitaip.

Laima ŽEMULIENĖ

Praėjo šešeri metai po E.Sidaro mirties, bet Jolantai iki šiol sunku apie tai kalbėti.

„Mūsų santykiai buvo daugiau negu draugiški – šeimyniški. Šis interviu – tarsi duoklė tauriam Egi di jaus at mi ni mui ir mū sų bend rai praeičiai“, – sakė J.Mikalajūnienė.

Kažkada mados namai „Cantas“ buvo didelė J.Mikalajūnienės gyvenimo dalis, jiems moteris atidavė devynerius metus. Paskui savo verslą pardavė šių mados namų dizaineriui E.Sidarui.

Tačiau E.Sidaras „Canto“ vadovu buvo tik aštuonis mėnesius – gabų dizainerį ištiko insultas. Kova dėl gyvybės tęsėsi savaitę, tačiau jis mirė taip ir neatsibudęs iš komos. Jam buvo 40 metų.

J.Mi ka la jū nie nės gy ve ni me ma dos verslas, naujų kolekcijų pristatymai, glamūriniai vakarėliai baigėsi tarsi užrakinus prabangių rūmų duris.

Prasidėjo kitoks gyvenimo etapas – ji sulaukė anūkų.

„Po darbų „Cante“ mano gyvenimas išties pasikeitė. Labai. Aš – dviejų nuostabių mažulėlių – Jono ir Rusnės – močiutė. Tai – didelis virsmas kiekvienos moters gyvenime, milžiniška prigimtinė duotybė. Neapsakomai šiltas jausmas žinoti, kad jie – smulkutė dalelytė tavęs ir tavo tėvų, kad jie – jau tavęs tęstinumas“, – kalbėjo J.Mikalajūnienė.

Beveik metus kiekvieną rytą iš savo namų Vilniuje ji važiuodavo į Trakų rajoną, kur padėdavo dukrai Indrei prižiūrėti dvynius Joną ir Rusnę.

Moteris neslėpė, kad yra šiek tiek pavargusi ir dabar norėtų daugiau laiko skirti sau: pažiūrėti filmų, paklausyti koncertų, nueiti į knygyną, pasivaikščioti po parduotuves.

– Jolanta, kaip dabar at rodo įp rasta jū sų die na?

– Dar prieš pusantrų buvo taip: žadintuvas, ankstyvas rytas, pusryčiai, automobilis, 24 kilometrai į Trakų rajoną, anūkyčiai. Vėlyvas vakaras, automobilis, 24 kilometrai į Vilnių, namai, puodelis arbatos, senolio katino palepinimas, miegas, ir vėl diena iš naujo.

Pandemijos metai labai apribojo mūsų galimybes. Savo kultūrinį badą malšinau ieškodama televizijos archyvuose nematytų ar seniai matytų filmų, spektaklių, stengiausi virtualiai aplankyti kuo daugiau pasaulio muziejų, parodų. Klasikinės muzikos troškulį malšinau į Nacionalinės filharmonijos portalą įkeltais koncertų įrašais. Vėliau, jau su anūkais, teko prisiminti mamos įgūdžius. Nuo gimimo beveik du mėnesius kartu gyvenome visiškai kitu ritmu. Aplink juos, du kūdikius, darniai sukomės keturiese.

Mums su vyru tai buvo lyg vėlyvoji tėvystė. Ir trumpas miegas, ir pirmos maudynės, ir sauskelnės, ir pagalba maitinant kas dvi valandas, nesvarbu, diena tai ar naktis. Pirmieji šypsniai, gugavimai. Išgyvenome viską iš naujo. Dvigubai. Nelengva, bet kartu puiki dar viena gyvenimiška patirtis. Juk svarbu

Mums su vyru tai buvo tarsi vėlyvoji tėvystė. Tai ir trumpas miegas, ir pirmos maudynės, ir sauskelnės, ir pagalba maitinant kas dvi valandas.

Jolanta Mikalajūnienė

Dažnai ir vyras prisijungdavo prie anūkėlių priežiūros. Savaitgalį viena diena tėvams, kita diena – likusiai šeimai, namams ir sau.

Ir vėl prasideda kita savaitė. Viskas labai aišku ir jokių kitų minčių. Draugams – tik pokalbiai telefonu. Viskas turi savo kainą. Bet... Po truputį mano rytai ilgėjo, kiek vėliau į Trakus važiuodavau tik po pietų. Nuo šių metų – naujas etapas: tik penktadieniais.

Anūkai paaugo. Smagu, kad taip ilgai galėjau būti labai arti ir padėti jiems stiprėti, augti. Visa šeima labai susitelkė, susikaupė, kad mažyliams būtų komfortiška augti. Dalinsimės rūpesčiais ir toliau.

– Kas užpildo tuštumą, atsiradusią jūsų sieloje, kai pasitraukėte iš mados verslo?

– Esu užsirašiusi tokią frazę: „Net ten, kur nieko nėra, slypi begalė galimybių.“ Man visada taip ir atrodo. Negali būti tuščio laiko.

Per pastaruosius dvejus trejus metus tiek visko susikaupė, kad vos spėjame suktis šeimos rate. Labai norėtųsi, kad nors kokia tos tuštumos properšėlė atsirastų.

ne kokie sunkumai užklumpa, o kaip su jais susitvarkome. Vaikai – neaprėpiama mūsų meilė, mūsų didelis mažas pasaulis.

Nešuosi per gyvenimą kaip savo moto mūsų santuoką palaiminusio a. a. kunigo Ričardo Mikutavičiaus žodžius: „Ką Dievas sujungė, žmogus te neišskiria.“ Man svarbu jausti artimuosius, svarbu būti visiems kartu. Juk šeima – viena didžiausių žmogiškųjų vertybių.

Noriu nenustoti tobulėti ir mokytis. Noriu kuo tobuliau nugyventi kiekvieną dieną, kad ji liktų pati gražiausia. Nes šiandien yra dabar.

– Ar ne pa siilgstate to laikotar pio, kai su kotės ma dos pa sauly je? Ar dar lankotės naujų kolekcijų pris taty muose?

– Nepasiilgstu. Tikrai. Turiu savo įmonę: nuomoju nuosavą nekilnojamąjį turtą. Darbo nedaug, veikla rami. Visiška esamų pareigų ir darbų dermė. Pandemijos apribojimai, anūkų laukimas, o vėliau pagalba dukros šeimai nepaliko laiko visuomeninei ir širdžiai mielai veiklai.

„Dizainerio Egidijaus Sidaro netikėta mirtis pakeitė ir mano gyvenimą. Aš išėjau iš mados pasaulio“, –neslėpė verslininkė Jolanta Mikalajūnienė (54 m.).

Motinystė suteikė galių ATRASTI SAVE

Daugeliui tėvų ir skanių receptų mėgėjų puikiai žinomas tinklaraštis „Cukrinis avinėlis“ šiandien, palyginti su pirmaisiais jo žingsniais, – kur kas drąsesnis. Ir jo rašytoja Berta Garuckė (35 m.) jaučiasi labiau užtikrinta dalydamasi savo idėjomis ir kasdienybe nei tuomet, kai tai pradėjo.

Laura BULVYDĖ

Per dešimtmetį moteris jau atrado savo braižą ir nuotraukų stilių vaizdo medžiagose bei tekstuose. Dabar jau ir pati, matydama savo kuriamą turinį, šypsosi, o nuotraukos patinka ir pačiai. Tačiau tobulėti ir augti dar yra kur, o tai Berta stengiasi daryti kasdien.

Tinklaraštis – iš pradžių tik receptų knygelė internete, skirta draugams ir pažįstamiems, dabar gerokai išaugęs ir vienija didžiulį būrį sekėjų – daugiau nei 70 tūkstančių.

B.Garuckę tai paskatino daugiau domėtis maisto fotografija, pradėti ruošti kokybiškesnį bei naudingesnį turinį. Moteris patikina – sėkmė tikrai neatėjo per vieną naktį, o matyti tokį turinį, koks yra dabar, prireikė ne tik laiko, bet ir nemažai jėgų, darbo bei kantrybės.

„Džiaugiuosi, kad išdrįsau pradėti rašyti, džiaugiuosi, kad nesustojau, kai atrodė, kad neliko motyvacijos, džiaugiuosi, kad turėjau galimybę augti su juo, ir dar labiau džiaugiuosi, kad per tiek metų pavyko suburti nuostabų būrį žmonių, su kuriais galiu dalytis turiniu ir gauti grįžtamąjį ryšį.

Tinklaraštis augo pamažu ir vis dar auga, kaskart šiek tiek pasikeisdamas temomis ir formatu, bet vis dar išlikdamas ištikimas receptams“, – pasakojo moteris.

Bertai jos erdvė internete – tarsi antri namai, kuriuose ji gamina, dekoruoja, kuria šventes, leidžia laiką su šeima. Būtent iš čia prieš dešimtmetį ir atėjo pavadinimas „Cukrinis avinėlis“ – jaukus, šiltas, toks, kokie yra namai ir laikas juose.

Panevėžietė, jau kurį laiką su šeima gyvenanti Vilniuje, pradėdama rašyti labai nedrąsiai pasvajodavo, kad galbūt pavyktų kada nors iš šios veiklos pragyventi, tačiau atrodė, jog visa tai pasiekti tiesiog neįmanoma. O dabar ji gali sakyti, kad svajoti reikia drąsiau, nes vieną dieną net ir nedrąsiausios svajonės yra linkusios išsipildyti.

Šiandien ši veikla – pagrindinis jos darbas, o šalia reklamų tinklaraštyje atsirado ir turinio kūrimas kitiems.

Reklamos užsakovai Bertos darbe labai įvairūs, nes čia moteris dalijasi ne tik receptais, bet ir įvairiomis lavinančiomis idėjomis vaikams, kelionių atradimais, taip pat jai kartais patinka pasi­

Tinklaraštininkei Bertai Garuckei jos erdvė internete – tarsi antri namai, kuriuose ji gamina, dekoruoja, kuria šventes, leidžia laiką su šeima.

Prisipažinsiu – iki gimstant Adelei buvau gana kategoriška ir turėjau savęs, kaip mamos, viziją. Bet gimus dukrytei visi tie kategoriškumai greitai išgaravo.

dalinti namų ar švenčių dekoro idėjomis, aprangos detalėmis.

Prieš septynerius metus, gimus dukrelei Adelei, Bertos, kaip ir daugelio mamų, gyvenimas apvirto aukštyn kojomis – mažas žmogus tapo prioritetu. Tad tuomet ir tinklaraštyje moteris turiniu dalijosi minimaliai – juk norėjosi kuo daugiau laiko skirti naujoms pareigoms, pasidžiaugti tuo, kad tapo mama.

„Tačiau pamažu augant Adelei tinklaraštyje pradėjo rastis naujų temų, susijusių su motinyste, – taip atsirado mažų

Berta Garuckė

rankučių rubrika, kurioje gana aktyviai dalinausi lavinamąja veikla su mažyle, buvo ir pirmųjų receptų atradimai, mažyliams draugiškų vietų apžvalgos.

Rašant tinklaraštį labai smagu, kad gali žaisti su rašomomis temomis, gali dalytis tuo, kuo šiuo metu gyveni“, – pasakojo Berta.

Jauna moteris atvira: būtent motinystė jai suteikė supergalių labiau pažinti ir atrasti save. Juk tai – savitas kiekvienos moters kelias, o jai šis kelias atvėrė dideles galimybes į savęs pažinimą: Berta savyje atra­

KUR GERIAUSIA auginti vaikus?

Kurioje pasaulio vietoje geriausia auginti vaikus? O kur nuostabiausia būti vaiku? Tai tie klausimai, atsakymų į kuriuos ieško daugelis emigruoti sumaniusių tėvų, atsakingai galvojančių apie savo atžalų gerovę, jų ateitį.

Galima rasti ne vieną pasaulio šalių, kuriose geriausia gyventi, reitingų lentelę, tačiau norintys persikelti kitur su vaikais žino –įvertinti reikia kur kas daugiau veiksnių nei, tarkime, vidutinės pajamos ar ekonominis stabilumas.

Tėvams svarbu žinoti apie vietos vaikų sveikatą ir laimę, švietimo kokybę, šeimos atostogų politiką ar net tai, kuriose šalyse vaikų žaidimų aikštelės ar tam skirtos erdvės žaliausios.

Būtent tokie dalykai rūpi organizacijai UNICEF vaikų gerovės ataskaitose. Tiesa, šiuose reitinguose vertinamos tik turtingiausios pasaulio šalys, todėl emigrantų šeimoms ne visi pateikti duomenys gali būti vienodai svarbūs.

Tačiau UNICEF išvados padeda susidaryti vaizdą apie tai, kaip iš tikrųjų atrodo vaikų auginimas įvairiose pasaulio šalyse.

Remdamasi kai kuriais šių tyrimų BBC pabandė atsakyti į svarbiausią kiekvienos emig ruo jan čios šei mos klau si mą:

kur yra geriausios vietos auginti vaikus arba būti vaiku?

Japonija

Prieš porą metų UNICEF atliktoje vaikų gerovės analizėje Japonija užima pirmąją vietą fizinės sveikatos srityje, kurioje vertinamas vaikų mirtingumas ir nutukimas.

O naujausioje UNICEF 2022 m. ataskaitoje, kur konkrečiai nagrinėjama aplinka, kurioje auga vaikai, Japonija užima antrąją vietą pagal vaiką supančio pasaulio kategoriją. Tai apima tokius aspektus kaip miesto žalioji erdvė ir eismo saugumas.

Japonijoje taip pat mažiausias vaikų nutukimo lygis, mažas vaikų mirtingumas ir itin mažas oro ar vandens užterštumas, darantis poveikį vaikams. Be to,

tai viena saugiausių šalių šeimoms ne tik eismo įvykių požiūriu.

Bendras žmogžudysčių skaičius Japonijoje yra mažiausias iš visų UNICEF tir tų ša lių. Sau gu mo veiks nys reiš kia ne tik tai, kad šeimos gali šiek tiek atsipalaiduoti. Tai svarbus rodiklis kalbant apie vaikų laisvę. Maždaug nuo šešerių metų vaikai Japonijoje patys eina į mokyklą. Jei švietimo įstaiga nepasiekiama tiesiog pėsčiomis, vaikai važiuoja autobusu arba traukiniu. Japonijoje tai visiškai normalu ir saugu.

Pagal EBPO vertinimus, kuriais rėmėsi UNICEF, Japonijos švietimo sistema – viena geriausių pasaulyje. Ji užima 12 vietą tarp 76 šalių ir regionų.

Be to, Japonijoje kiekvienam dirbančiam tėvui suteikiama maždaug 12 mėnesių mokamų tėvystės atostogų.

Estija

Nors mums artima Estija apskritai nėra UNICEF reitingų viršūnėje, ji gerai vertinama pagal keletą svarbių aspektų. Vaikai čia patiria mažiau oro taršos, triukšmo nei beveik bet kurioje kitoje turtingoje šalyje.

Miestuose čia daugiau žaliųjų plotų nei daugelyje kitų valstybių, įskaitant JAV, Kanadą, Australiją ir Jungtinę Karalystę, o vaikai ypač dažnai teigia, kad jiems patinka jų kaimynystėje esančios poilsio vietos, pavyzdžiui, žaidimų aikštelės.

Estija taip pat yra antra pagal mažiausią iš visų turtingų šalių kūdikių, gimusių per mažo svorio, skaičių, kuris paprastai laikomas geru prenatalinės priežiūros kokybės rodikliu.

Vienas didžiausių privalumų gali būti Estijos švietimo sistema: vaikų matematikos, gamtos mokslų ir raštingumo įgūdžiai geresni nei bet kurioje Azijos šalyje. Taip pat pabrėžiami jaunosios kartos skaitmeniniai įgūdžiai.

„Jau vaikų darželiuose yra robotų, išmaniųjų planšetinių kompiuterių ir t.t., kurie naudojami žaidimais grindžiamame mokyme“, – sakė Estijos švietimo ir jaunimo reikalų valdybos projektų vadovė Anne Mai Meesak, tyrinėjan­

ti šalies ankstyvojo ugdymo sistemas. Negana to, sistemos nauda neapsiriboja vien skaitymu ir robotika. Neseniai paskelbtoje EBPO ataskaitoje nustatyta, kad vidutinis Estijos penkiametis geriau nei JAV ir Anglijos vaikai įgyja įvairių socialinių ir emocinių įgūdžių, įskaitant bendradarbiavimą su kitais vaikais ir emocijų atpažinimą. Estai taip pat gerokai lenkia savireguliacijos įgūdžių EBPO vidurkį, pavyzdžiui, protinio lankstumo, darbinės atminties ir impulsų slopinimo srityse.

Verta užsiminti ir apie šeimos atostogas. Estija taiko vieną dosniausių politikos priemonių iš visų pasaulio šalių: 100 dienų motinystės atostogų, 30 dienų tėvystės atostogų ir 475 dienos apmokamų vaiko priežiūros atostogų, kurias galima dalyti arba naudoti ne visą darbo dieną, kol vaikui sueis treji metai. Iki 60 iš šių dienų abu tėvai gali būti namuose vienu metu ir už jas abiem mokamas atlyginimas.

Kiekvienas iš tėvų taip pat gauna 10 darbo dienų mokamų vaiko priežiūros atostogų už kiekvieną vaiką, kol jam sueis 14 metų. Šias atostogas gali gauti tiek nuolatiniai, tiek laikini Estijos gyventojai, įskaitant užsieniečius.

Seksualumo BOMBA

2023­iaisiais prasidėjusią moterų mados savaičių estafetę perėmė Milanas. Italijos stiliaus sostinėje kaip visuomet netrūko prabangos ir ryškaus seksualumo.

Naujausioje kitų metų rudeniui ir žiemai skirtoje „Dolce & Gabbana“ kolekcijoje pademonstruota daug figūrą išryškinančių korsetų, permatomų apdarų. Aistringus, raudona, juoda ir balta spalvomis alsuojančius drabužius puošė plunksnos bei nėriniai.

Nuogybių netrūko ir „Roberto Cavalli“ šou. Ant pakylos modeliai žengė pasipuošę prekės ženklo etikete tapusiais apdarais su egzotiškais gyvūnų raštais. Kolekcijoje

Dolce & Gabbana Sportmax

Gucci

Salvatore Ferragamo

Dolce & Gabbana

Gucci

Philipp Plein

Roberto Cavalli

Fendi