Stilius

Metų VES TU VĖS

Rugpjūčio 25-ąją prašmatniame Londono „Claridge’s“ viešbutyje santuoką įteisinę buvusi stilistė, manekenė Asta Valentaitė (41 m.) ir verslininkas Glenas Manchesteris (56 m.) iškėlė ir trijų dienų puotą Ispanijoje.

Asta ir Glenas žiedais apsimainė Maljorkos saloje, kur 2021-ųjų birželį G.Manchesteris paprašė mylimos moters rankos.

Va ka ri nė tuok tuvių šven tės da lis, kaip ir išvakarėse vykęs sodo vakarėlis, buvo sureng ti viešbutyje „La Residencia Belmond Hotel“, įsikūrusiame žaliuojančių kalnų papėdė je, apsupto-

je citrinmedžių ir alyvmedžių giraičių.

Šventės planavimas buvo patikėtas garsiausiai švenčių planuotojai Laurai Vagonei. Ceremoni jos metu svečiams muzikinį pasirodymą surengė 2009-aisiais „Grammy“ statulėle apdovanotas vokalinis ansamblis „The King’s Singers“, koncer tavęs ir Jungtinės Karalystės karališkajai šeimai. Šventėje buvo ir lietuviškų akcentų – Manchesteriams ir svečiams dainavo Monika Liu.

Šventę vesti buvo patikėta aktoriui, renginių vedėjui Vytautui Rumšui jaunesniajam, kuris su 70 svečių bemaž iš viso pa-

saulio bendravo lietuvių ir anglų kalbomis.

Per vestuves Asta vos spėjo keisti savo įvaizdį. Maljorkoje vykusiame „Welcome party“ (liet. Sutikimo vakarėlyje) stilingoji Asta vilkėjo prabangią kutais dekoruotą rožinę libaniečio dizainerio mados namų „Elie Saab“ suknelę, kainuojančią apie 5400 eurų.

Link altoriaus, įsikibusi Glenui į parankę, Asta žengė pasipuošusi balta kito libaniečių mados korifėjaus Zuhairo Murado žemę šluojančia suknele. Vėliau persirengė panašaus stiliaus balta siuvinėta suknele. Ji – taip pat Z.Murado.

Metų STI LINGIAU SIOS

Norint išlikti stilinga dama, svarbu nuolatos keistis arba būti nepakartojamai. 2022-aisiais stiliaus atradimais stebino sporto trenerė Indrė Burlinskaitė-Vaisieta (35 m.), kurios įvaizdžiui žavesio suteikė kardinaliai pakeista šukuosena. Tuo metu šukuoseną dažnai keičianti socialinių tinklų žvaigždė Karolina Meschino (27 m.) ir toliau stebino drąsa, o verslininkė Daina Bosas (52 m.) – rafinuotu skoniu.

LAIMA ŽEMULIENĖ

Mykolo Romerio universitete R.Urbonaitė dėsto Lietuvos politinę sistemą ir politinę komunikaciją. Po paskaitų ji neturi laisvos minutės – į savo srautą aktyvią politologę įtraukia žiniasklaida, nes jai reikalingi politologės komentarai.

Lietuvos politines aktualijas ji dažnai komentuoja „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“, taip pat dirba su kitomis žiniasklaidos priemonėmis.

Politologė nešykšti kritikos mūsų valdžiai: „Ukrainoje – karas, kuris iš Lietuvos labai stipriai jaučiamas. Mes padedame Ukrainai, o Lietuvoje pjaunasi mūsų valdžios – Vyriausybė ir Prezidentūra. Kartais tai atrodo tiesiog juokinga.“

Rima džiaugiasi, kad turi širdies draugą, su kuriuo gali kalbėtis apie viską, ir net apie politiką, kurią jis išmano neblogai, nors nėra politologas.

Tačiau po intensyvių darbų per atostogas ji nėra linkusi leistis į kokią nors kelionę pailsėti: „Prisipažinsiu, nesu dažnų kelionių mėgėja. Man įdomios tos kelionės, kuriose galiu pamatyti ką nors naujo: šalies kultūrą, žmonių gyvenimą. Poilsinių kelionių, kur ištiesi letenas po palme ir geri kokteiliuką, nelabai mėgstu.“

Moteris neslepia, kad ji – namisėda. Dabar gy vename tokiu laiku, kai viskas vyksta labai greitai, kai turi staigiai į viską reaguoti. O ji – lėto laiko šalininkė. Laiko, kai nereikia skubėti ir yra galimybė viską sudėlioti į stalčiukus ne tik namuose, bet ir galvoje. Apie tokio laiko svarbą pastaruoju metu vis garsiau diskutuoja ir mokslininkai.

Ji visada moka džiaugtis savaitgalių laiku, kurį praleidžia su draugu.

„Kad ir ką planuotume savaitgaliui, tai neturi trukdy ti ilgam mano miegui. O visa kita priklauso nuo nuotaikos. Yra savaitgalių, kai neišlendu iš pižamos, o yra tokių, kai tiesiog sėdame į mašiną ir

POLI TI KOJE

DAU GIAU AIST RŲ negu romantiniuose filmuose

Jau paauglystėje būsimajai politologei Rimai Urbonaitei (38 m.) būdavo įdomu, už ką balsuos tėvai, ir kandidatų į prezidentus ar net jų žmonų debatai televizijoje. Tačiau politikos mokslai tada nebuvo jos tikslas. Bet viskas pasisuko kitaip – politika pati atėjo į jos gyvenimą.

Nuotraukos: Ramūnas Danisevičius Makiažas: Aurelija Klimašauskaitė Fotografuota Vilniaus universitete

važiuojame į kokią parodą, aplankome dar nematy tą dvarą, muziejų“, – pasakojo R.Urbonaitė.

– Rima, ką rinktumėtės – ar vakarą Nacionaliniame operos ir baleto teatre, ar žiūrėti politinių debatų laidą namie per televizorių?

– Nelygu, kokie debatai. Jeigu tai prezidento ar Seimo rinkimų finaliniai debatai, tikrai žiūrėčiau debatus. Ne dėl to, kad nemėgčiau eiti į Operos ir baleto teatrą. Man tokie debatai įdomu ne tik kaip politologei. Juose azarto ir dramų kartais ne mažiau nei teatro scenoje. O aistrų, perkeltine prasme – seksualumo, juose įprastai daugiau nei dažname spektaklyje ar romantiniame filme.

Tiesa, debatų intrigą kartais numuša patys dalyviai, kurie būna nepasiruošę ir nesugeba diskutuoti, atsakyti į oponento kritiką, greitai įsižeidžia. Tai dažna Lietuvos politikų problema.

Nors dėl šio pasirinkimo – ar vakaras Operos ir baleto teatre, ar politinių debatų laida per televizorių – dar pagalvočiau. Bet pasirinkimas tarp parduotuvių, grožio salono ir futbolo ar krepšinio rungtynių, jei dar ant stalo alus ir žirniai su spirgučiais, jau aiškus. Laimi sportas ir žirniai su spirgučiais. Vienareikšmiškai.

– Jūs puikiai atrodote. Ar mokykloje neturė jote kitokios svajonės, pavyzdžiui, stoti į Muzikos ir teatro akademiją, į aktorinį, užuot galvojus apie politiką?

– Aktorystės kelias, juo labiau muzikos, kai su klausa šiaip sau, net į galvą nešaudavo. Bet nebuvo taip, kad labai domėčiausi politika mokykloje. Man būdavo įdomu, kaip tėvai apsisprendžia prieš rinkimus, už ką jie balsuos. Visada klausydavausi, kaip jie diskutuoja.

Žinias irgi žiūrėdavau. Prezidentų debatai prieš rinkimus man visada būdavo įdomūs. Iki šiol atsimenu kandidatų į prezidentus žmonų Almos Adamkienės ir Jolantos Paulauskienės debatus, nors tada buvau paauglė. Su įdomumu juos žiūrėjau.

Atsimenu, laukiau iki antros valandos nakties ir prašiau tėvų, kad neverstų manęs eiti miegoti, nes labai norėjau sužinoti, kuris laimės prezidento rinkimus, – Valdas Adamkus ar Artūras Paulauskas. (1998 m. V.Adamkus pirmą kartą

Rima – lėto laiko šalininkė. Laiko, kai nereikia skubėti ir yra galimybė viską sudėlioti į stalčiukus ne tik namuose, bet ir galvoje.

Ar virtuali tikrovė GELBĖJA?

Nėra kitos šalies, kurioje taip glaudžiai susipintų tikrasis ir virtualusis pasauliai, kaip Pietų Korėja. Šios šalies grafikos dizainerė Kim Ji-yoon kuria madą avatarams –dirbtinėms internetinėms asmenybėms, kurias žmogus naudoja internete bendraudamas su kitais. Jos klientės virtualioje erdvėje mėgaujasi tokia laisve, kokios neturi kitose šios konservatyvios visuomenės gyvenimo srityse.

Seulo (Pietų Korėjos sostinė) centre ant stogo terasos stovinti moteris žvelgia į miestą, kuriame tapo žvaigžde. 26-erių Kim Ji-yoon turi per pusę milijono sekėjų ir uždirba daugiau nei jos draugai.

Dizainerės ūgis – 180 cm. Kaip korėjietė ji neįprastai aukšta. Anksčiau Kim

lankė modelių mokyklą, dabar vadovauja nuosavai bendrovei ir tapo daugelio jaunų šalies moterų dievaite.

Dauguma gerbėjų nežino, kad ji Kim, ir pažįsta ją tik slapyvardžiu Lenge. Į šią skaitmeninę figūrą korėjietė įsikūnija tuomet, kai savo biure įjungia kompiuterį.

Lenge – miela, dažniausiai linksma ir

labai populiari būtybė, garantuojanti jos savininkei geras pajamas. 594 tūkst. vartotojų turi Pietų Korėjos platforma „Zepeto“ – virtualus pasaulis su gatvėmis, namais, restoranais, diskotekomis.

„Zepeto“ šūkis: „Kitas „Aš“ kitoje visatoje“. Čia Kim, teisingiau – Lenge, jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Virtualiame pasaulyje ji įsikūnija į rožinių skruostų, itin didelių akių būtybę visada dailiai sušukuotais šviesiais plaukais.

2019-aisiais rinkoje pasirodęs virtualaus pasaulio žaidimas „Zepeto“ dabar tapo viena reikšmingiausių Azijos metavisatos (virtualių erdvių rinkinio, kurį galima kurti ir tyrinėti su kitais žmonėmis, nesančiais toje pačioje fizinėje erdvėje. – Red.) platformų. Čia 300 mln. vartotojų susitinka per virtualius vakarėlius, lankosi madingų prekės ženklų parduotuvėlėse, klausosi koncertų ar tariasi, kada ir kur kepti didkepsnius.

Šiame pasaulyje Lenge tokia populiari, kad į ją kreipiasi kiti avatarai. „Ar galime padaryti asmenukę?“ – klausia jie ir pozuoja momentinei ekrano kopijai.

Iš pradžių jie susitikdavo japoniška-

jame sode ir tarp sakurų žaisdavo slėpynių vilkėdami tuos pačius drabužius. Tačiau Kim suvokė, kad išvaizda svarbi ir virtualioje tikrovėje.

„Juk susitikdama su draugais nevilkėsi visada tų pačių drabužių ar nevaikštinėsi su pižama“, – sako Kim.

Prieš dvejus metus ji pradėjo kurti drabužius, šukuosenas ir papuošalus avatarams. Kim įvaldė 3D dizainą ir savo eskizus pardavinėjo „Zepeto“ elektroninėje parduotuvėje. Iš pradžių per dieną uždirbdavo apie 50 eurų.

„Už tai žmonės moka pinigus?“ – klausė jos nustebusi motina. Dabar už savo kūrybą per mėnesį Kim susižeria daugiau nei 11 tūkst. eurų.

„Zepeto“ virtualioje tikrovėje avatarai elgiasi kaip tikrame gyvenime, susirašinėja interneto svetainėje, eina apsipirkti, dalijasi nuotraukomis ir istorijomis.

Kiekvienas avataras pats sugalvoja, kaip jai ar jam apsirengti. Tai – ne tik spalvingas tapatybės ir persirengimų žaidimas, bet ir lenktynės dėl dėmesio.

Šis paralelinis pasaulis Pietų Korėjoje labai paveikus, nes tikrasis visuomenės gyvenimas vis dar įspraustas į sustabarėjusias taisykles ir normas. Dėl to skaitmenizacija skverbiasi į visas gyvenimo sritis.

Metro keleiviai, įbedę akis į išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį, žiūri televizijos serialus, žaidžia vaizdo žaidimus. Tai patogu dar ir dėl to, kad čia interneto ryšys spartesnis nei daugelyje kitų šalių.

Šiuo metu vyriausybė investuoja septynis milijardus eurų į šalies skaitmenizavimą. Dalis šių pinigų atitenka metavisatos sklaidai. Dėl to prieštaravimų nekyla – tai vertinama kaip eksperimentas.

Virtualiose erdvėse Pietų Korėjos jaunimas jaučiasi laisvas, ten randa tai, ko neturi tikrame pasaulyje.

„Zepeto“ suteikia tikimybę ir kartu galimybę pabėgti iš tikrovės. Gal Lenge labai populiari ir dėl to, kad jos kūrėja, verslininkė Kim Ji-yoon geriau nei kiti perpranta savo klientes.

70 proc. „Zepeto“ vartotojų – moterys, dauguma jų jaunesnės nei 21-erių. Vasarą Kim kuria sportinius marškinėlius ar plačias sukneles. Labai populiarios palaidinukės su siauromis petnešėlėmis – tik-

rojoje Pietų Korėjoje jos vertinamos nelabai palankiai.

Gatvėje dėvimi trumpi sijonėliai, o palaidinės ar suknelės giliomis iškirptėmis – ne.

„Bet čia galima, nes nesvarbu, kas esi, svarbu, kuo nori būti“, – sako Kim.

Tie, kurie naršo po „Zepeto“ platformą, randa itin ilgų kojų, šviesios odos figūrų. Jų plaukai tokie šviesūs, kad korėjietei tokia spalva būtų keblu nusidažyti.

Moksleivės, mokyklines unifor mas pakeitusios į Lenge rožinius ar geltonus drabužius, atrodo kaip princesės ir popmuzikos žvaigždės. Jos bando būti ir avatarais vyrais.

„Zepeto“ mergina Lenge nepanaši į Kim.

„Lenge – atvira, aš – veikiau santūri. Niekada neplanavau sukurti Lenge. Bet gal ji turi dalį tos manęs, kuri troško būti tokia“, – sako verslininkė.

Kim Ji-yoon virtualioje parduotuvėje yra daugiau nei 1300 drabužių, kuriais gali pasipuošti avatarai. Kaip ir kiti mados dizaineriai, Kim pradeda nuo eskizo, o paskui dizaino programėle dailina kiekvieną detalę. Kiekvienas šešėlis ekrane suprojektuotas taip, kad drabužis gerai kristų.

Ilgiausiai trunka suprogramuoti drabužį taip, kad avataras galėtų jį „vilkėti“ ir laisvai judėti. Kurdama švarką Kim pavienius rankovės taškus sujungia su sąnariais, kad švarkas judėtų, kai figūra judina rankas. Kūrybinis procesas trunka maždaug savaitę.

Plaukai – sunkiausias darbas, sako Kim, nes kiekvieną sruogą reikia programuoti atskirai. Dabar verslininkei dirba 48 moterys ir vyrai. Tarp jų – projektuotojai, rinkodaros specialistai ir programuotojai.

„Zepeto“ aistruoliai gali įžengti į Kim komandos sukurtas tris virtualias erdves: vienaragiu nujoti į idilišką kaimą, patekti į vilą, kurioje žaidžiama slėpynių, ir į „Lenge House“ – marmuru dengtą rožinę parduotuvę ir vitriną su manekenėmis.

Už daiktus, įsigytus „Zepeto“, mokama valiuta zem. Už 1,99 euro platformos vartotojai gauna 29 zem. Kokteilinė suknelė čia kainuoja 16 zem, rožinės spalvos aukštakulniai – 5 zem, pliušinis triušis – 8 zem.

Liepos viduryje į skaitmeninį namą įžengė pirkėja Polo. Jos avataras – būtybė su gėlių puokšte, priderinta prie jos violetinio megztinio.

Lenge Pietų Korėjoje labai populiari.