Dovana

l ie t u v o s g a r bė s koda s

ženklai, istorija ir žmonės

Turinys

Abiejų Tautų Respublika

11

Baltojo Erelio ordinas Šventojo Stanislovo ordinas Ordinas „Virtuti Militari“ Medalis „Merentibus“

Lietuva caro valdžioje

83

Užgrobė ne tik valstybę, bet ir ordinus Lietuviai Rusijos imperijos karuose

Lietuvos Respublika 1918–1940

105

Pirmųjų apdovanojimų kūrimas Vyties Kryžius Vytauto Didžiojo ordinas DLK Gedimino ordinas Žūstančių gelbėjimo kryžius Šaulių sąjungos apdovanojimai Darbo žvaigždės ordinas Trijų Liepsnų ordinas Ugniagesių garbės ženklai

Rezistencijos didvyriai

225

Nesudėję ginklų, išsaugoję garbę Laisvės kovos kryžius Laisvės kovos karžygiai

Lietuvos Respublika po 1990 m.

Sausio 13-osios ir Medininkų didvyriai Vytauto Didžiojo ordinas DLK Gedimino ordinas Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Žinybiniai ir specializuoti apdovanojimai

257

20

Po 1713 metų gamintas prabangus Baltojo Erelio ordino variantas – papuoštas briliantais.

Dešiniame puslapyje – šio kryžiaus antroji pusė. Auksas, sidabras, deimantai, emalis. XVIII amžiaus pirmoji pusė. Antonijo Spados rinkinys Italijoje.

21

žiaus plokštumose buvo ordino užrašas „Pro Fide, Rege et Lege“.

Augusto II valdymo metu ordino diena buvo paskelbta rugpjūčio 2-oji. Atėjus karaliauti Augustui III, ši data atitinkamai pasistūmėjo – į rugpjūčio 3-iąją.

Po 1713 metų įvestas prabangus Baltojo Erelio ordino ženklas su briliantais. XVIII a. pirmoji pusė.

Antonijo Spados kolekcija Italijoje.

1712 metais Baltojo Erelio ordinas buvo panaudotas diplomatiniams mainams su Rusija – kai kada buvusia sąjungininke, kai kada – prieše.

Antrojo asmeninio dviejų valdovų susitikimo metu ordinas buvo įteiktas Rusijos imperatoriui Petrui I (beje, buvo įteiktas dar pirmos laidos ovalo formos aukso medalis), o Lietuvos ir Lenkijos valdovas iš Rusijos monarcho gavo Šv. Andriejaus Pirmojo Apaštalo ordiną.

Jau priimant Baltojo Erelio ordino įstatus, gyvų kavalierių skaičius buvo apribotas 72 asmenimis (ir 24 užsieniečiais). Tačiau karalius labai rūpinosi apdovanojimo prestižu, šiuo garbės ženklu nesišvaistė ir per visą jo valdymo laikotarpį Baltojo Erelio ordinas tebuvo įteiktas 50 kartų. Vienas iš jo būdų padidinti ordino prestižą – apdovanoti juo aukščiausius Katalikų bažnyčios hierarchus.

Karalius Augustas III jau atleido vadeles ir per jo valdymą Baltojo Erelio ordinu buvo apdovanoti 335 asmenys.

Ordino išvaizda dar keitėsi ne vieną kartą. Dažnai viskas priklausė, koks turtingas valstybės iždas, kam ženklai bus įteikiami, kokiam juvelyrui pavestas darbas.

Lietuvos ir Lenkijos valstybės karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis su Abiejų Tautų Respublikos Baltojo Erelio ordinu. XVIII a. antroji pusė.

M. Bačarelio paveikslas Varšuvos nacionaliniame muziejuje.

92

Caro Aleksandro II įsteigtas medalis „Už lenkų maišto numalšinimą 1863–1864 metais“. 1865 m.

ko rangą, pareigybę administracijoje ar bažnyčioje, karinį laipsnį.

1863 metų sukilimas vyko jau po Rusijai nesėkmingo Krymo karo. Nors rusų kareiviai ir narsiai gynė Krymo uostus, imperija buvo atsilikusi ir už tai buvo nubausta. Tame kare buvo dar vienas fenomenas – Turkijos armijoje, puolusioje Krymą, buvo nemažai savanorių iš Lenkijos ir Lietuvos. Į tolimą šalį jie nukeliavo ne iš meilės, o iš būtinybės kaip nors keršyti jų Tėvynę pavergusiai imperijai.

Todėl nieko nuostabaus, kad tiems Lietuvos aristokratams, bent nelindusiems į šį karą, caro valdžia ėmė žarstyti malones – to paties Krymo karo dalyvių medalius.

Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875), nešiojantis Šventojo Stanislovo ordino 1-ojo laipsnio žvaigždę. Jo kolega Antanas Baranauskas caro dovanų viešai niekada nedemonstravo. Nežinomas Kauno fotografas. Apie 1870 m. Autoriaus rinkinys.

tanas Baranauskas liepdavo apdovanotiesiems atvykti į kuriją, kad valdžios atstovai prie visų įteiktų ordinus už pasitarnavimą rusų valdžiai.

Visi suprasdavo, kad tai delikatus nurodymas nepersistengti tarnaujant Rusijos imperijai.

Po ceremonijos Antanas Baranauskas apdovanotuosius kviesdavo pas save ir sakydavo: „Mano krūtinė nėra subjaurota jokiais ordinais.“ Caro valdininkai apie tai pranešdavo gubernatoriui, ir tas pagaliau liovėsi be reikalo švaistęs Lietuvos dvasininkams rusiškus kryžius bei ordinus.

Galima tik stebėtis, kaip Antanas Baranauskas išvengė carinių blizgučių. Juk imperijos garbės ženklai buvo dalijami griežtai pagal valdinin-

Įdomu tai, kad caro valdžia dažniausiai Lietuvos gubernijose (Vilniaus, Kauno, Gardino, Suvalkų) apdovanodavo Šventojo Stanislovo ordinu.

Ne todėl, kad jis buvo vienintelis caro ordinas, pavadintas katalikų šventojo vardu (dėl to kiek vėlokai buvo susigriebta ir nuspręsta Šv. Stanislovo ordinų neteikti stačiatikių dvasininkams), o todėl, jog pagal rangą jis buvo žemiausias.

Dar kai ordiną iš Lietuvos ir Lenkijos valstybės perėmė caras Aleksandras I, nuspręsta jį teikti keturių laipsnių. Tačiau kai Šv. Stanislovo ordinas 1839 metais buvo galutinai įtrauktas į Rusijos imperijos apdovanojimų sistemą, laipsnių liko tik trys: pirmasis buvo nešiojamas ant perpetinio kaspino ir su žvaigžde kairėje krūtinės pusėje, antrasis – ant kaklo kaspino, trečiasis – prisegtas ant krūtinės.

Kurį laiką (1828–1874 metais) 2-asis laipsnis dar galėjo turėti caro karūną, tai darė apdovanojimą dar aukštesnį. Nuo 1855 metų (nuo Krymo karo) už karo žygius duodamas ordinas dar galėjo turėti sukryžiuotus kalavijus, o nuo 1857 metų už narsą pridėdavo tos pačios ordino juostos kokardą.

Lenkiški ereliai tarp Šventojo Stanislovo ordino

93

Medalio „Už lenkų maišto numalšinimą 1863–1864 metais“ liudijimas, išduotas Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijos Cenzūros valdybos viršininkui Povilui Kukolnikui (1795–1884). Liudijimą pasirašė grafas Michailas Muravjovas, uždėdamas ir savo asmeninį antspaudą. 1865 m. kovo 31 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvas.

138

fesionalų konkursą. Jam buvo paskirta 2 tūkstančių litų premija (profesoriui Mstislavui Dobužinskiui sumokėta 1000, Vladui Dubeneckiui ir Vladui Čekauskui – po 300 litų). Jonas Burba atitinkamai buvo įpareigotas paruošti ordino žvaigždės, grandinės ir perpetinės juostos projektus. Vėliau dailininkas Jonas Burba vyko į Šveicariją galutinai suderinti gamybos reikalų. Jo priežiūroje buvo pagaminti galutiniai ordino ženklų štampai.

Buvo įvertinti ir pirmajam viešam konkursui pateikti darbai. Geriausiu iš jų pripažintas projektas, kurio devizas „777“ (jis gavo pusę numatytos premijos – 1 tūkstantį litų), antra vieta paskirta projektui, kurio devizas „J.S.“ (išmokėta 500 litų). Premijuoti projektai tapo Ordinų komisijos (vėliau – Prezidentūros kanceliarijos) nuosavy-

be. Šiandien jie yra M. K. Čiurlionio muziejaus fonduose. Jų autorystė ligi šiol nėra nustatyta, nors žinoma, kad tarp jų autorių buvo ir dailininkas Petras Tarabilda, dalyvavęs viešame konkurse. Beje, vienoje iš ataskaitų Ministrų kabinetui ordinų komisijos pirmininkas primena, kad iš viso vyko net 68 komisijos posėdžiai.

Vilniaus architektūros muziejaus archyve, Vlado Dubeneckio fonde, yra išlikę 1929 metais ordino įsteigimo konkursui piešti septyni Vytauto Didžiojo ordino eskizai. Matyti, kad Vlado Dubeneckio siūlymu nebuvo pasinaudota, nors akivaizdu, kad kai kurių bendrų reikalavimų – karūnos forma bei kryžiaus spalva – buvo laikomasi. Beje, apie vieną iš mažiau girdėtų konkurso dalyvių – atsargos kapitoną Vladą Čekauską. Kariuomenės archyve saugomoje jo asmens byloje rašoma, kad jis gimęs 1896 metais, gyveno Fredoje, Napoleono g. 23, nuo 1919 metų gegužės 27-osios iki 1921 metų buvo Lietuvos savanoris, už ką 1932 metų balandžio 30 dieną apdovanotas Savanorio medaliu (liudymas Nr. 8299). Apie kokius nors eitus meno mokslus byloje nerašoma.

Kitame šaltinyje – 1999 metais išleistoje knygoje „Lietuvos naikinimas ir tautos kova“ (Vilnius, „Vaga“, p. 85) kiek prieštaringai rašoma, kad tik 1940 metais Vladas Čekauskas buvo paleistas į atsargą. Karui prasidėjus, 1941-aisiais pradėjo dirbti Policijos departamento Ūkio skyriaus viršininku. Tačiau naciams pradėjus naują teroro prieš Lietuvą bangą, 1943 metų balandžio 29 dieną Vladas Čekauskas buvo suimtas, o tų pačių metų spalio 27 dieną mirė Štuthofo koncentracijos stovykloje.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona su Vytauto Didžiojo ordino Aukso grandine kaip valstybinės valdžios ženklu. J. Mackevičiaus portretas Vytauto Didžiojo mirties 500 sukaktuvėms skirtame albume.

Apdovanojimas: skirti apdovanojimus Vytauto Didžiojo ordinu buvo suformuota speciali ordino taryba. Ordino tarybos pirmininką bei penkis narius specialiu įsaku skirdavo Respublikos Prezidentas. Taryba buvo skiriama trejiems metams.

Ilgus metus Vytauto Didžiojo ordino tarybai vadovavo Vyriausiojo tribunolo pirmininkas ir rašytojas Antanas Kriščiukaitis. 1931 metais jis buvo apdovanotas aukščiausiojo 1-ojo laipsnio Vytauto Didžiojo ordinu (A. Kriščiukaitis, beje, kiek anksčiau – 1928-aisiais buvo pažymėtas ir 2-ojo laipsnio Gedimino ordinu). Antrajam apdovanotajam –Juozui Tūbeliui mirus, jis buvo vienintelis gyvas pirmuoju ordino laipsniu apdovanotas Lietuvos Respublikos pilietis. Štai 1938 metų rugsėjo mėnesį Prezidento dekretu buvo sudaryta Vytauto Didžiojo ordino taryba, kurios pirmininku tapo Seimo Pirmininkas ir valstybės kontrolierius Konstantinas Šakenis.

Tarybos nariais tapo Ministras Pirmininkas Vladas Mironas, kariuomenės vadas ir krašto ap-

139 Vytauto Didžiojo ordinas su Aukso grandine. Sidabras, emalis, krištolas, auksavimas. 1931 m. Autoriaus rinkinys.

Prof. Mstislavo Dobužinskio daryti Vytauto ordino eskizai.

1929. Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

saugos ministro pareigas einantis brigados generolas Stasys Raštikis, Vyriausiojo tribunolo pirmininkas Liudas Ciplijauskas, Vyriausiojo tribunolo skyriaus pirmininkas Motiejus Čepas ir atsargos divizijos generolas Jonas Sutkus.

Visi tarybos nariai buvo ordino aukštų laipsnių kavalieriai. Ši taryba ėjo pareigas iki pat valstybės likvidavimo 1940 metais.

Vytauto Didžiojo ordinu paprastai būdavo apdovanojama kiekvienų metų rugsėjo 8 dieną. Ši diena visada būdavo minima, kaip Karaliaus Vytauto diena. 1430 metų rugsėjo 8 diena popiežiaus buvo paskirta kaip Vytauto karūnavimo data. Tačiau tą dieną Vytautas nebuvo karūnuotas, nes į Lietuvą nebuvo praleista karališ-

koji karūna. Beje, apdovanojant užsienio piliečius šios taisyklės kartais nebūdavo laikomasi.

Nors Vytauto Didžiojo ordinas egzistavo dešimt metų, palyginti labai nedaug asmenų – aukščiausiojo rango armijos karininkų ir valstybės pareigūnų – buvo juo apdovanoti. Daugiau jis buvo naudojamas diplomatijos tikslams. Štai aukščiausiojo 1-ojo laipsnio ordinu buvo apdovanoti tik du Lietuvos piliečiai (kaip jau minėta, vienas iš jų – ilgiausiai Lietuvos istorijoje Ministru Pirmininku buvęs Juozas Tūbelis) bei šešiolika užsienio vyriausybių vadovų ir kitų tokio rango pareigūnų.

Autorius domėjosi Juozo Tūbelio apdovanojimo

234

Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanui Taurui už nuopelnus 1948 metų sausio 28 dienos kautynėse įteiktas Pasižymėjimo lapas. 1949 m. liepos 1 diena. Lietuvos ypatingasis archyvas.

235

Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės kovotojui grandiniui Kerpei už sumanumą ir drąsą vykdant operacijas įteiktas Pasižymėjimo lapas. 1950 m. liepos 4 diena. Lietuvos ypatingasis archyvas.

290 Prezidentas Algirdas Brazauskas įteikia Gedimino 1-ojo laipsnio ordinus mūsų garsiesiems krepšininkams Arvydui Saboniui ir Šarūnui Marčiulioniui. 1996 metų rugpjūtis.

Vladimiro Gulevičiaus nuotr.

Balickui. Jį 1993 metų birželio 8 dieną Londone įteikė su vizitu ten besilankęs Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas.

telė bei prieškarinio ordino diplomo pavyzdys.

Tai turėjo tapti etalonu naujam apdovanojimo dokumentui kurti.

1993 metų rudenį Gedimino 3-iojo laipsnio ordinais buvo apdovanoti du iškilūs žydų rašytojai, nenutraukę ryšių su šiandienine Lietuva – Icchokas Meras ir Grigorijus Kanovičius.

1994 metais Gedimino 2-ojo laipsnio ordino komplektas su žvaigžde, pažymėtas numeriu II-1, buvo įteiktas diplomatui Stasiui Antanui Bačkiui.

1993-iųjų vasarą Prezidento kanceliarija pradėjo intensyviai ruoštis platesniam apdovanojimui DLK Gedimino ordinu. Rugpjūčio 20 dieną iš M. K. Čiurlionio muziejaus buvo pasiskolinta dar viena Gedimino 3-iojo laipsnio ordino juosDLK Gedimino 4-ojo ir 5-ojo laipsnių ordinai.

1995 m. Sidabras, emalis, auksavimas.

Gamintojas – Lietuvos monetų kalykla. Kaspinas – kompanija „Morch and Sons“ (Danija).

1994 metų vasario 15 dieną DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas Nr. 1 buvo įteiktas monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui. To paties laipsnio Gedimino ordiną su 2-uoju numeriu Prezidentas įteikė dimisijos generalinio štabo pulkininkui Antanui Malijoniui.

291 Net keliais Gedimino ordinais (tarp jų – 1-ojo laipsnio) apdovanotas verslininkas ir mecenatas Juozas Kazickas.

DLK Gedimino 5-ojo laipsnio ordino kavalierius pulkininkas Kęstutis Edmundas Žemaitaitis. 1998 metai. Prezidento kanceliarijos archyvas.

Eiliškumas apdovanojant pirmaisiais Gedimino 5-ojo laipsnio ordinais taip pat turi simbolinę prasmę. Pirmenybė buvo atiduota Lietuvos kovas simbolizuojančiai asmenybei – buvusiam politiniam kaliniui Viktorui Petkui. Būtent jam išduotas ordinas su numeriu V-1. Algirdas Šocikas tapo antruoju DLK Gedimino 5-ojo laipsnio ordino turėtoju. Ordinas Nr. 3 papuošė profesoriaus Sauliaus Sondeckio, Europos ir pasaulio lygio muziko, krūtinę.

Gedimino ordinas iki pat 2003 metų buvo populiariausias ir daugiausia teikiamas apdovano-

jimas. Iki 1995 metų (kol buvo atkurtas Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinas) Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas buvo aukščiausias Lietuvos apdovanojimas. Juo ir žemesniais laipsniais buvo apdovanoti monarchai, prezidentai, iškilūs užsienio politikai, diplomatai, rašytojai ir menininkai, lietuvių išeivijos veikėjai.

2002 metų įstatymas pakoregavo jo išvaizdą – antroje pusėje imta rašyti kunigaikščio Gedimino valdymo metus „1316–1341“.

Atsiradus ordinui „Už nuopelnus Lietuvai“, LDK DLK Gedimino ordino kavalieriai žymūs Lietuvos menininkai – saksofonininkas Petras Vyšniauskas ir dirigentas Donatas Katkus.

1998 m. Autoriaus nuotr.