Page 1

RESPUBLIKINĖ VILNIAUS PSICHIATRIJOS LIGONINĖ

2003–2013 METAIS LIGONINĖS KOLEKTYVO ATLIKTŲ MOKSLO IR PRAKTIKOS DARBŲ APŽVALGA

VILNIUS 2013


UDK 616.89-08 (474.5) Re-196

Leidinį sudarė: Dr. Valentinas Mačiulis

ISBN 978-609-8082-09-8

© Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, 2013


2003–2013 metais ligoninės kolektyvo atliktų mokslo ir praktikos darbų apžvalga Ligoninės šimtmečiui skirtoje knygoje rašėme, jog kiekvienos įstaigos ir jos kolektyvo gyvenime šimto meų jubiliejus yra neeilinis įvykis, skatinantis apžvelgti ir įvertinti nueitą kelią, pasverti profesinius laimėjimus, suvokti savo vietą medicinos istorijos ir mokslo raidoje. Nepastebimai prabėgo dešimt intensyvaus profesinio darbo psichikos ligomis sergančių mūsų respublikos gyventojų labui metų. Šis laiko tarpsnis pasižymėjo dideliais darbais tiek šalies, tiek mūsų ligoninės gyvenime. Tapome pilnateisiais Europos Sąjungos nariais, tuo pačiu prisiėmėme didelius įsipareigojimus kitoms 27-ioms Europos Sąjungos narėms, įskaitant ir įsipareigojimus sveikatos srityje. Dinamiškas psichiatrijos vystymasis verčia mus ieškoti naujų darbo formų, organizuojant ligonių gydymą, teikiant jiems socialines bei teisines paslaugas, kartu derinat ir sveikatos žinių įteigimą jiems vardan jų gyvenimo kokybės pagerinimo ir dvasinio stabilumo. Pasitinkant ligoninės 110 metų sukaktį, atsižvelgdami į šio leidinio apimtį, lakoniškai apžvelgsime per pastaruosius dešimt metų nuveiktus darbus.

Iš kairės: (1 eilė) Alina Stigienė, Nadežda Kostygova Leišienė, Irena Jurelienė, Petras Navašinskas, (2 eilė) Nijolė Petrauskienė, Vitalija Rudinskaitė, Ramunė Ruseckienė, Violeta Dapšienė, (3eilė) Steponas Pukelis, Laimonas Smilgevičius, Asta Abaravičienė, Saulutė Marija Ankudavičiūtė, Ala Šeredega, Aušra Bagdonaitė, (4 eilė) Eglė Būgienė, Aldona Šiurkutė, Giedrė Vindašienė, Valentinas Mačiulis, Jonas Jonikas, Audrius Grigas, Kastytis Dapšys, (5 eilė) Ingrida Ručinskienė, Rolandas Kaukėnas, Artūras Gudelis.

3


Mokslinė veikla Elektrofiziologinių tyrimų ir gydymo metodų (ETGM) skyriuje atliekami elektroencefalografijos ir galvos smegenų sukeltųjų potencialų (SP) tyrimai. Sukeltieji potencialai – tai žmogaus smegenų atsakas į kokį nors dirgiklį. Toks atsakas registruojamas į paprastą elektroencefalogramą – savaiminio smegenų bioelektrinio aktyvumo užrašą. Panašiu būdu registruojami regos, klausos ar kitų dirgiklių sukelti smegenų bioelektriniai pokyčiai. Kadangi tokie pokyčiai yra gana menki ir juos užgožia bendras bioelektrinis smegenų aktyvumas, jiems išskirti taikoma speciali procedūra – po dirgiklio pateikimo einančių aktyvumo intervalų vidurkinimas. ETGM skyriuje registruojamos dvi SP modifikacijos – P300 banga ir neigiama nesutapimo banga (NNB). Abu šie potencialai dar vadinami kognityviaisiais sukeltaisiais potencialais (KSP). Norint užregistruoti KSP, reikia pateikti sudėtingesnį dirgiklių derinį. Atliekant užduotį, smegenys turi dirgiklius išskirti, atpažinti ir įsiminti, todėl šiame procese dalyvauja ir aktyvus dėmesys, ir trumpalaikė atmintis. Jei tuo metu registruojame galvos smegenų bioelektrinio aktyvumo pokyčius, gauname išsiskiriančią teigiamo potencialo bangą, kurios latencija (t. y. laiko tarpas nuo signalo pateikimo momento iki bangos maksimumo) yra kiek didesnė nei 300 milisekundžių. Todėl ši banga yra žymima P300 (P reiškia, kad banga yra teigiama). Panašiu būdu nustatoma neigiama nesutapimo banga (NNB) (angl. mismatch negativity). ETGM skyriaus darbuotojai Kastytis Dapšys, Inga GriškovaBulanova, aktyviai bendradarbiaudami su psichiatrais doc. Aldona Šiurkute ir dr. Valentinu Mačiuliu, tiria šių potencialų parametrų pokyčius esant įvairiems psichikos, ypač šizofrenijos spektro, sutrikimams. Šioje srityje daug nuveikė ir dr. Milena Korostenskaja. Ir toliau ieškoma naujų informatyvių P300 bangos ir NNB potencialo parametrų, tiriamas naujų antipsichotikų, pavyzdžiui, risperidono ir olanzapino, poveikis kognityvinėms funkcijoms. Šių darbų rezultatai buvo publikuoti tokiuose užsienio mokslo žurnaluose kaip „Progress in neuropsychopharmacology and biological psychiatry“ ir „Acta neurobiologiae experimentalis“. Buvo tiriamas ir elektros impulsų terapijos (EIT) poveikis KSP. Elektros impulsų terapija yra efektyvus psichikos sutrikimų gydymo būdas, kai elektros srove sukeliamas generalizuotas galvos smegenų žievės neuronų bioelektrinio aktyvumo iškrūvis. Didelių neuronų grupių depoliarizacijos, trunkančios keliolika sekundžių, metu smegenyse 4


įvyksta fiziologinių, biocheminių pokyčių, kurie teigiamai veikia smegenų funkcionavimą. EIT dažniausiai taikoma gydyti medikamentinei terapijai atsparias depresijos formas. Šiuo metu atliekama moderni, vadinamoji, modifikuota EIT. Prieš procedūrą pacientas trumpam užmigdomas, jam suleidžiami medikamentai – miorelaksantai, neleidžiantys kilti traukuliams. Iš šalutinių EIT procedūros reiškinių paminėtinas retai pasitaikantis, nežymus, trumpalaikis kognityviųjų funkcijų, dažniausiai trumpalaikės atminties, sutrikimas. Mūsų ligoninėje atliekant tyrimą žymesnių KSP pokyčių dėl elektros impulsų terapijos poveikio nenustatyta. Tai rodo EIT metodo saugumą. Tyrimo duomenys buvo paskelbti užsienio mokslo žurnale „Acta neurobiologiae experimentalis“. Mūsų ligoninė tapo Europos Sąjungos remiamos „Leonardo da Vinčio“ programos projekto „Neurobiologų profesinio rengimo, tobulinimo ir įsidarbinimo galimybių plėtojimo programa“ iniciatore ir vykdytoja. Šis projektas padėjo įvairių sričių specialistams apsilankyti geriausiuose Europos mokslo centruose (Helsinkio, Oslo, Diuseldorfo universitetuose) ir susipažinti su naujausiais mokslo laimėjimais ir perspektyvomis. Penkiolika neurofiziologijos, neurobiologijos ir informacinių technologijų specialistų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio medicinos įstaigų lankėsi EBNeuro bendrovėje, gaminančio-

Elektros impulsų terapijos (EIT) procedūra.

Audriaus Bagdono nuotr.

5


je naujausią skaitmeninę neurofiziologinę aparatūrą. Projektas padėjo užmegzti dalykinius ryšius ir su šalies medicinos įstaigomis, atliekančiomis neurofiziologinius tyrimus. Mūsų ligoninės ETGM skyrius tapo savotišku centru, kuriame kitų Lietuvos gydymo ir mokymo įstaigų specialistai buvo mokomi kompiuterizuotų skaitmeninių neurofiziologinių tyrimų metodų. Skyriuje šiuo metu sukurtos techninės prielaidos taikyti ir telemedicinos principais pagrįstą būdą keistis informacija su kitomis panašaus profilio medicinos ir mokymo įstaigomis. Projekto metu buvo užmegzti ryšiai su Helsinkio universiteto BioMag laboratorija, kurioje stažavosi Milena Korostenskaja. Šioje mokslo įstaigoje ji rinko medžiagą savo daktaro disertacijai „Pacientų, sergančių šizofrenijos spektro sutrikimais, garsinės informacijos apdorojimo tyrimas su įvykiu susijusių potencialų (SĮSP) metodu: praktinis pritaikymas“, kurią apgynė 2006 metais. Doc. Aldona Šiurkutė, gydytojai Asta Abaravičienė, dr. Sergejus Andruškevičius, Artūras Gudelis tiria ir nagrinėja įvairių vaistų klinikinį terapinį poveikį bei jo efektyvumą, šiomis temomis yra paskelbę straipsnių šalies ir užsienio spaudoje. Dr. S. Andruškevičius atlieka organizmo autonominio aktyvumo parametrų cirkadianinės dinamikos

Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius.

6

Audriaus Bagdono nuotr.


endogeninių depresijų atveju tyrimus, taikydamas širdies ritmo kintamumo analizę. Jis kliniškai ir neurofiziologiškai (taikant širdies ritmo kintamumo spektrinę analizę) tyrė chronobiologinius (cirkadianinius ir sezoninius) endogeninių depresijų dinamikos ypatumus. Svarbius darbus dirba ir ligoninės Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centro darbuotojai. Psichoterapeutas Valius Sruoga ir psichologė Birutė Jakubkaitė parengė „Praktinės programos psichologams ir socialiniams pedagogams, dirbantiems su rizikos grupės vaikais vadovą“, psichologė Rūta Naudžiuvienė parašė metodinius nurodymus „Psichologiniai donorystės aspektai“. 2006 metais ligoninė įsigijo šiuolaikinį transkranijinės magnetinės stimuliacijos aparatą „MagPro 100“ (bendrovė „Medtronic“), skirtą tiek klinikinei terapijai, tiek įvairiems neurofiziologiniams galvos smegenų žievės dirglumo tyrimams. Metodas pagrįstas panašiu poveikio mechanizmu kaip ir elektros impulsų terapija, tik naudojama ne elektros srovė, o magnetinis laukas, kuriuo veikiamos nedidelės galvos smegenų žievės sritys, todėl šis metodas sukelia mažiau nepageidaujamų šalutinių reiškinių. Stimuliavimo pobūdis leidžia didinti arba mažinti galvos smegenų žievės sužadinamumo slenkstį. Apie šio metodo mechanizmus ir taikymo sritis jau yra paskelbta straipsnių šalies spaudoje. Tikslinius mokslo darbus ir praktinį gydymą šiuo metodu taiko gydytojas Giedrius Gerulskis. 2006 metais ligoninėje pradėta taikyti Amerikos lietuvio psicholingvisto dr. Anatole’io C. Matulio sukurta metodika, kuri 1976-aisiais buvo pristatyta Nobelio premijai gauti. Ši metodika buvo pritaikyta mūsų sergantiesiems sunkia šizofrenijos forma su išreikštais asmenybės pakitimais gydyti. Gydymo sistema paremta pacientui nežinomos naujos kalbos mokymu. A. Matulio teigimu, naujos kalbos mokymas aktyvina pacientų protinę veiklą, padeda jam naujais žodžiais įvardyti realius daiktus ir reiškinius ir tokiu būdu iš naujo suvokti jį supantį tikrą pasaulį. Šis metaglosoterapija (MGT) vadinamas metodas turėtų teigiamai veikti ir pacientų kognityviąsias funkcijas, kurias galima tirti remiantis KSP. Atlikus tyrimą, kai pacientams prieš pradedant taikyti metaglosoterapiją ir po trijų kalbos mokymo mėnesių buvo registruojami KSP ir kartu taikomi psichologinio tyrimo metodai, nustatyta, kad P300 bangos parametrai po MGT akivaizdžiai pagerėja. Ženkliai pagerėja ir pacientų psichologinė būsena. Tyrimo rezultatai buvo pri-

7


statyti 2007 metais 15-oje tarptautinėje sveikatą stiprinančių ligoninių konferencijoje Austrijoje (Vienoje) ir Graikijoje (Salonikuose) I Rytų Europos ir Balkanų šalių psichiatrų suvažiavime. Numatoma ir toliau šį metodą taikyti ir papildomai registruoti dar vieną KSP tipą – N400 potencialą. Šis potencialas atsiranda, kai tiriamasis turi perskaityti logiškai arba semantiškai netinkamu žodžiu užbaigiamą sakinį. Tyrimų metu nustatyta, kad N400 bangos amplitudė yra susijusi su semantinės atminties organizavimu analizuojant sakinius. Ligoninėje nuo 1996 metų atliekami klinikiniai psichotropinių vaistų tyrimai. Tai pirmieji Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimai psichiatrijos srityje. Bendradarbiaujant su daugelio vaistų gamintojų firmų mokslininkais, atlikta daugiau kaip 18 klinikinių tyrimų nuo pirmos iki ketvirtos stadijos. Juose dalyvavo daugiau kaip 20 gydytojų. Tyrimams kartu su užsienio kolegomis vadovavo dr. Valentinas Mačiulis ir doc. Aldona Šiurkutė. Psichotropinių vaistų tyrimo moksliniai rezultatai apibendrinti moksliniuose straipsniuose, kurie spausdinami prestižiniuose Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose, turinčiuose mokslo darbų citavimo indeksus.

8


Svarbiausi faktai ir skaičiai • 2004 m. ligoninei suteiktas Kokybės vadybos sistemos atitikties LST EN ISO 9001:2001 standartui sertifikatas „Antrinės ir tretinės stacionarinės ir ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos“. Sertifikatas atnaujinamas kas ketveri metai, du kartus per metus vyksta patikrinimai, kaip laikomasi nustatyto paslaugų standarto. Darbuotojų veiksmai reglamentuoti visose veiklos srityse. Sertifikatas galioja iki 2013 m. liepos 27d. • 2004 m. ligoninėje organizuota Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių konferencija „Sveikatos stiprinimas ligoninėse: partnerystė, bendradarbiavimas ir paslaugų kokybės tobulinimas“. • 2006 m. Tarptautinėje Europos sveikatą stiprinančių ligoninių konferencijoje Palangoje mūsų ligoninė vadovavo gausiai psichiatrijos sekcijai, parengė žodinius (direktoriaus pavaduotoja gydymui gydyto-

Iš kairės: (1 eilė) Žana Barkovskaja, Genovaitė Bulzgytė, Apolonija Romanovskaja, Marija Skvarčevskaja, Valerija Škikūnaitė. (2 eilė) Gražina Petravičienė, Aldona Seibutienė, Daiva Vežbovič, Valentina Syščikova, Valentina Sruogienė. (3 eilė) Eugenija Zdanevičiūtė, Liudmila Ščerbakova, Roma Šimaitytė, Džiuljeta Serapinienė. (4 eilė) Aušra Koter, Valė Glodenienė, Liucija Juckevič, Adastra Kezienė. (5 eilė) Laura Morkūnaitė – Junevič, Ana Lavrinovič, Galina Ravdanovič.

9


ja Alina Stigienė, skyriaus vedėja gydytoja Danguolė Survilaitė) bei stendinius (direktoriaus pavaduotoja slaugai Irena Jurelienė, skyriaus vedėja socialinė darbuotoja Alma Buginytė ir kt.) pranešimus. • 2005 m. įrengtas specializuotas alkoholinių psichozių gydymo skyrius su intensyvaus gydymo palatomis. • 2005 m. įsteigtas Bendruomenės ir biopsichosocialinės psichiatrijos skyrius. Darbuotojai padeda ligoniams burtis į savipagalbos klubus, nevyriausybines organizacijas, integruotis vietos bendruomenėse. • 2007 m. įsteigtas pirmasis Lietuvos psichiatrijos ligoninėse transkranijinės magnetinės stimuliacijos (TMS) gydymo metodas gydyti depresijai, rezistentiškai šizofrenijai ir kitiems sutrikimams. • 2011 m. įgyvendintas Europos Sąjungos, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos ir mūsų ligoninės lėšomis projektas „Ūmių psichikos sutrikimų gydymo skyrius“. Jame, turinčiame 14 lovų, gydomi sunkiausi psichikos ligoniai. • Ligoninė bendradarbiauja su Suomijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, Rusijos mokslo ir praktikos psichiatrijos įstaigomis. • Per pastaruosius 10 metų ligoninės darbuotojai, dirbdami pedagoginį ir mokslinį darbą, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių publikacijų. Darbai atlikti kartu su Vilniaus universiteto Medicinos, Gamtos

Audriaus Bagdono nuotr.

2011 m. atidarytas Ūmių psichikos sutrikimų skyrius.

10


fakultetais, Lietuvos edukologijos universitetu, Helsinkio universiteto Psichiatrijos tyrimo laboratorija, Mančesterio universiteto elektrofiziologais. • Ligoninėje apgintos disertacijos: 2008 m. Vaidos Kalpokienės „Elgesio sutrikimų turinčių paauglių Ego funkcijų ryšys su paauglystės krizės įveika“, 2011 m. Sergejaus Andruškevičiaus „Chronobiologiniai (cirkadianiniai ir sezoniniai) endogeninių depresijų dinamikos ypatumai“ ir Kastyčio Dapšio „Psichikos sutrikimų tyrimas ir jų gydymo įvertinimas klausos sukelto potencialo P300 metodu“. • Ligoninės administracija vadovauja 2009–2014 m. iš Europos Sąjungos paramos fondų finansuojamo projekto (VP1-1.1-SADM-10 -V-01-002) „Sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo psichikos sutrikimų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas“ įgyvendinimui. • 2004–2012 m. šešiems ligoninės darbuotojams buvo suteikti aukščiausi Sveikatos apsaugos ministerijos apdovanojimai. Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas suteiktas doc. Aldonai Šiurkutei ir gydytojui Petrui Navašinskui, jie apdovanoti Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu. Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas suteiktas Irenai Jurelienei, Valerijai Škikūnaitei, Nijolei Mačiulienei, dr. Valentinui Mačiuliui, jie apdovanoti Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu. • 2006 m. respublikinio savaitraščio „Lietuvos sveikata“ kasmet organizuojamame konkurse „Metų vadovas“ už nuopelnus sveikatai nominuotas dr. V. Mačiulis ir išrinktas geriausiu 2005 m. vadovu.

11


Planuojama veikla Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ateityje ketina pradėti genetinius tyrimus, kurie būtų naudojami vertinant nustatytas pagrindines psichikos ligas ir polinkį sirgti; sudaryti prielaidas taikyti genų terapiją psichikos ligoms gydyti. Be to, planuojama įsteigti Lietuvos psichiatrijos istorijos muziejų, plėsti neurologinius tyrimus ir sukurti sporto bazę ligoniams bei darbuotojams.

12


Bibliografija

1. Andruškevičius S. Įvairių tipų depresijų neurofiziologinė analizė, in: Psichikos ligų klinika ir gydymas: Mokslinės praktinės konferencijos darbų rinkinys, Vilnius, 2004, p. 17–20. 2. Andruskevicius S. Chronobiological effect of propranolol in the treatment of depression, in: European Neuropsychopharmacology: 8th ECNP Regional Meeting, t. 15, priedas 2, Moscow, 2005, p. 125. 3. Andruskevicius S. Chronobiological autonomous predictors of effectiveness of depression therapy, in: 13th World Congress of Psychiatry: 5000 Years of Science and Care – Building the Future of Psychiatry: Abstracts, Cairo, 10–15 September 2005, p. 615. 4. Andruškevičius S. Amžiaus veiksnio poveikis autonominio aktyvumo parametrų cirkadianinei dinamikai gydant endogenines depresijas, in: Gerontologija, 2006, Nr. 7 (2), p. 100–108. 5. Andruškevičius S. Propranololio poveikis autonominio aktyvumo parametrų cirkadianinei dinamikai gydant endogenines depresijas, in: Medicinos teorija ir praktika, 2006, t. 12; Nr. 4, p. 330–339. 6. Andruskevicius S. The influence of age circadian dynamic of parameters of autonomic activity in treatment of endogenous depressions, in: 2nd International Congress of Biological Psychiatry: Abstracts, Santiago, 17–21 April 2007, p. 104. 7. Andruskevicius S., Stigiene A. Chronobiological characteristics of therapeutic dynamics in unipolar (recurrent) and bipolar depression, in: WPA International Congress: Abstracts, Melbourne, 28 November– 2 December 2007, p. 361. 8. Andruškevičius S. Chronobiologiniai autonominės reguliacijos ypatumai atsižvelgiant į depresijų terapijos efektyvumą, in: Medicinos teorija ir praktika, 2007, t. 4, Nr. 13; p. 471–478. 9. Andruskevicius S. Characteristics of chronobiological autonomic 13


regulation depending on the stability of the intermission in treatment of endogenous depression, in: The International Journal of Neuropsychopharmacology, 2008, t. 11, priedas 1, p. 189. 10. Andruškevičius S. Reoencefalogramos parametrų amžiaus aspektas gydant endogenines depresijas, in: Gerontologija, 2008, Nr. 9 (1), p. 49–54. 11. Andruškevičius S. Chronobiologiniai autonominės reguliacijos ypatumai atsižvelgiant į pasiektos remisijos stabilumą gydant depresijas, in: Sveikatos mokslai, 2008, t. 18; Nr. 5, p. 1876–1880. 12. Andruskevicius S. Age and parameters of the rheoencephalogram in treatment of depression, in: European Psychiatry, t. 24, priedas 1: 17th European Congress of Psychiatry: Abstracts, Lisbon, 24–28 January 2009, P01-220. 13. Andruskevicius S. Parameters of the spectral analysis of the heart rate variability in treating depression, in: Medicina, 2009, Nr. 45 (3), p. 214–220. 14. Andruskevicius S. Circular depressions and factor of seasonality, in: 9th World Congress of Biological Psychiatry: Abstracts, CD-Rom, Paris, 28 June–2 Jule 2009, p. 231. 15. Andruskevicius S. Principles of therapeutic policy and seasonality in treatment of depressions, in: 29th Nordic Congress of Psychiatry: Abstracts, CD-Rom, Stockholm, 22–25 September 2009, p. 19. 16. Andruskevicius S. Circadian dynamics of the parameters of spectral analysis of heart rate variability in treating schizoaffective disorder, in: Schizophrenia Research: 2nd Biennial Schizophrenia International Research Conference: Abstracts, Florence, 10–14 April 2010, Nr. 117 (2–3), p. 247. 17. Andruskevicius S. Chronobiological characteristics of circular depressions and factor of number of episodes, in: XXVII CINP World Congress: Abstracts, CD-Rom, Hong Kong, 2010, P-09-002. 18. Andruskevicius S. Chronobiological characteristics of circular de14


pressions, in: 15th World Congress of Psychiatry: Abstracts, CD-Rom, Buenos Aires, 18–22 September 2011, P01.12. 19. Andruskevicius S. Chronobiological characteristics of autonomic activity parameters in treating depressions, in: World Congress of the World Federation for Mental Health: Abstracts, Cape Town, 17–21 October 2011, p. 138. 20. Andruskevicius S., Stigiene A., Vindasiene G. Chronobiological characteristics of depressions and suicide risk, in: 14th European Symposium of Suicide & Suicidal Behavior: Abstracts, Tel Aviv–Jaffa, 3–6 September 2012, PP 331. 21. Andruskevicius S. Chronobiological characteristics of depressions, in: 5th Congress on Women’s Mental Health: Abstracts, Lima, 4–7 March 2013, p. 12. 22. Andruskevicius S., Stigiene A., Vindasiene G. Chronobiological aspect of insomnia in case of depression, in: 21st European Congress of Psychiatry: Abstracts, Nice, 6–9 April 2013, p. 937. 23. Bagdonaitė A., Šiurkutė A., Naujokas G. Psichikos sutrikimai, sergant Parkinsono liga, in: Neurologijos seminarai, 2010, Nr. 14 (46), p. 267–270. 24. Bagdonaitė A., Šiurkutė A., Andrijevskis M., Naujokas G. Piktybinis neuroleptinis sindromas: klinika, diferencinė diagnostika, gydymas, in: Laboratorinė medicina, 2010, t. 12, Nr. 2 (46), p. 77–81. 25. Bagdonaitė A., Mačiulis V., Šiurkutė A., Naujokas G. Elektros impulsų terapijos su įvairiais neuroleptikų deriniais veiksmingumas gydant atsparią paranoidinę šizofreniją, in: Laboratorinė medicina, 2010, t. 12, Nr. 3 (47), p. 129–131. 26. Bagdonaitė A., Mačiulis V., Šiurkutė A., Naujokas G. Elektros impulsų terapija: klinikinis piktybinės katatonijos atvejis, in: Laboratorinė medicina, 2010, t. 12, Nr. 4 (48), 194–197. 27. Bagdonaitė A., Šiurkutė A., Naujokas G. Organinė katatonija, in: Sveikatos mokslai, 2011, t. 22, Nr. 1, p. 55–58. 15


28. Budrys V., Skullerud K., Petroska D., Lengveniene J., Kaubrys G. Dementia and Art: Neuronal Intermediate Filament Inclusion Disease and Dissolution of Artistic Creativity, in: European Neurology, 2007, Nr. 57, p. 37–144. 29. Buginytė A., Mickienė F. M. Sutrikusios psichikos asmenų psichosocialinė reabilitacija Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir bendruomenėje, in: Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 2007, Nr. 4, p. 66–74. 30. Bulzgytė G. Sergančiųjų depresija slauga, in: Sveikatos stiprinimas ligoninėse: partnerystė, bendradarbiavimas ir paslaugų kokybės tobulinimas: IX nacionalinės sveikatą stiprinančių ligoninių konferencijos medžiaga, 2004, p. 63–68. 31. Bulzgytė G. Objectives in nursing of depressive patients at Republican Vilnius Psychiatric Hospital, in: 15th International Conference on Health Promoting Hospitals: Health Promoting Hospitals: Contributions of HPH to the Improvement of Quality of Care, Quality of Life and Life and Quality of Health Systems: Abstracts, 2007, p. 83. 32. Dapšys K., Korostenskaja M., Mačiulis V. First clinical research on cognitive auditory P300 potential in Lithuania: normative data, in: Sveikatos mokslai, 2003, t. 1, p. 85–88. 33. Dapšys K., Korostenskaja M., Mačiulis V., Rukšėnas O. Evaluation of new MMN parameters in schizophrenia, in: Acta Neurobiologiae Experimentalise, 2003, t. 63, p. 383–388. 34. Dapšys K., Korostenskaja M., Mačiulis V., Rukšėnas O. Su įvykiais susijęs P300 potencialas: naujų vertinimo parametrų paieška, in: Psichologija, Vilnius, 2003, t. 27, p. 53–63. 35. Dapsys K., Maciulis V., Marceniene S., Banaitis V., Utkuviene J. Influence of metaglossotherapy on the cognitive event related potentials of schizophrenic patients, in: Schizophrenia Research, t. 98, priedas: XIVth Biennial Winter Workshop on Schizophrenia and Bipolar Disorders: Abstracts, Montreux, 3–7 February 2008, p. 59. 36. Dapsys K., Siurkute A., Dudlauskaite A., Pragaraviciene A., 16


Maciulis V. The effect of quetiapine on auditory P300 response in patients with schizoaffective disorder: Preliminary study, in: Annals of Clinical Psychiatry, 2009, t. 21, Nr. 1, p. 49–50. 37. Dapšys K., Šiurkutė A., Mačiulis V. Atipinių antipsichotikų įtaka galvos smegenų sukeltajam potencialui P300, in: Antroji mokslinės Lietuvos neuromokslų asociacijos konferencija: Pranešimų medžiaga, Vilnius, 2010, p. 14. 38. Dapšys K., Kaukėnas R., Šiurkutė A., Mačiulis V., Rukšėnas O. Effect of electroconvulsive therapy on event-related potential P300, in: 10th World Congress of Biological Psychiatry, Prague, 29 May–3 June 2011, P-19-017. 39. Dapšys K., Griškova-Bulanova I., Kaukėnas R., Šiurkutė A., Mačiulis V. Elektros impulsų terapijos poveikis klausos sukeltajam potencialui P300. Nuotaikos sutrikimų ir šizofrenijos spektro sutrikimų atveju, Sveikatos mokslai, 2012, t. 22, Nr. 1, p. 82–88. 40. Dapšys K., Valiulis V., Gerulskis G., Vištartaitė G., Šiurkutė A., Mačiulis V. Effect of high and low frequency rTMS on EEG in depression treatment, in: 8th FENS Forum of Neuroscience, Barcelona, 14–18 July 2012, C85–4791. 41. Davidonienė O., Stanislavovienė J., Utkuvienė J. Depresiškumo paplitimas tarp Lietuvos kaimų gyventojų, Sveikatos mokslai, t. 22, Nr. 1, p. 15–20. 42. Griskova I., Dapsys K., Andruskevicius S., Ruksenas O. Does electroconvulsive therapy (ECT) affect cognitive components of auditory evoked P 300? in: Acta Neurobiologiae Experimentalis, 2005, Nr. 65, p. 73–77. 43. Griškova I., Dapšys K., Rukšėnas O., Kaukėnas R., Mačiulis V. Su įvykiu susijusių potencialų pokyčių ir fiziologinio atsako į elektros impulsų terapiją ryšys: bandomasis tyrimas, in: Laboratorinė medicina, 2005, Nr. 4 (28), p. 3–6. 44. Griškova I., Rukšėnas O., Dapšys K., Herpertz S., Höppner J. The effects of 10 Hz repetitive transcranial magnetic stimulation on rest17


ing EEG power spectrum in healthy subjects, in: Neuroscience Letters, 2007, Nr. 419, 162–167. 45. Griškova I., Dapšys K., Rukšėnas O., Šiurkutė A., Mačiulis V. Effects of electro-convulsive therapy on auditory in formation processing in treatment-resistant schizophrenic patients: P300 potential study, in: Laboratorinė medicina, 2008, Nr. 3 (27), p. 14–17. 46. Griškova-Bulanova I., Rukšėnas O., Dapšys K., Mačiulis V., Arnfredd S. M. Fiziologinė klausos sukelto pastovaus atsako moduliacija: budrumas, aktyvumas ir dėmesys, in: Antroji mokslinės Lietuvos neuromokslų asociacijos konferencija: Pranešimų medžiaga, Vilnius, 2010, p. 15. 47. Griskova-Bulanova I., Paskevic J., Dapsys K., Maciulis V., Ruksenas O., Arnfredd S. M. The level of arousal modulates P50 peak amplitude, in: Neuroscience Letters, 2011, Nr. 499 (3), p. 204–207. 48. Griskova-Bulanova I., Ruksenas O., Dapsys K., Maciulis V., Arnfredd S. M. Distraction task rather than focal attention modulates gamma activity associated with auditory steady-state responses (ASSRs), in: Clinical Neurophysiology, 2011, Nr. 122 (8), p. 1541–1548. 49. Griskova-Bulanova I., Ruksenas O., Dapsys K., Maciulis V., Arnfredd S. M. P50 potential-associated gamma band activity: Modulation by distraction, in: Acta Neurobiologiae Experimentalis, 2012, Nr. 72 (1), p. 102–109. 50. Griskova-Bulanova I., Dapsys K., Maciulis V., Arnfred S. M. H. Closed eyes condition increases auditory brain responses in schizophrenia, in: Psychiatry Research: Neuroimaging, 2013, t. 211, d. 2, p. 183–185. 51. Kaselis A., Dapšys K., Jarmalavičiūtė A., Rukšėnas O., Mačiulis V. N400 atsako priklausomybės nuo amžiaus analizė, in: Laboratorinė medicina, 2009, t. 11, Nr. 3 (43), p. 129–134. 52. Korostenskaja M., Dapšys K., Šiurkutė A., Mačiulis V., Kähkönen S. Olanzapino poveikis P300 nesutapimo negatyvumo potencialams gydant šizofrenijos spektro sutrikimus, in: Psichikos ligų klinika 18


ir gydymas: Mokslinės praktinės konferencijos darbų rinkinys, Vilnius, 2004, p. 21–22. 53. Korostenskaja M., Dapšys K., Mačiulis V., Šiurkutė A., Rukšėnas O., Kähkönen S. Risperidone changes auditory information processing in drugnaive patients with schizophrenia spectrum disorders: ERPs, in: Laboratorinė medicina, 2004, t. 4 (24), p. 31–34. 54. Korostenskaja M., Dapsys K., Maciulis V., Ruksenas O., Kähkönen S. Effects of olanzapine on auditory P300 and MMN in schizophrenia spectrum disorders, in: European Psychiatry, t. 19, priedas 1: 12th AEP Congress: Abstracts, Geneva, 14–18 April 2004, p. 163. 55. Korostenskaja M., Dapšys K., Mačiulis V., Šiurkutė A., Rukšėnas O., Kähkönen S. Effects of olanzapine on auditory P300 and mismatch negativity (MMN) in schizophrenia spectrum disorders, in: Progress in Neuro-Psychopharmacology & Biological Psychiatry, 2005, t. 29, p. 543–548. 56. Korostenskaja M., Dapsys K., Maciulis V., Siurkutė A., Ruksenas O., Kähkönen S. Effects of risperidone on auditory information processing in neuroleptic – naive patients with schizophrenia spectrum disorders,in: Acta Neurobiologiae Experimentalis, 2006, t. 66, p. 139–144. 57. Korostenskaja M., Dapšys K., Mačiulis V., Šiurkutė A., Rukšėnas O., Kähkönen S. Evaluation of the new parameters of auditory evoked potentials (AEPs) in patiens with schizophrenia spectrum disorders, in: Psichologija, 2006, t. 33, p. 76–88. 58. Korostenskaja M., Dapsys K., Dubravko K., Siurkute A., Nikulin V., Maciulis V. Kähkönen S. Neurochemical regulation of auditory information processing studied with EEG/MEG: application to schizophrenia, in: 5th International Society for Neuroimaging: Psychiatry (ISNIP) and the EEG and Clinical Neuroscience Society (ECNS), Frankfurt, 10–13 September 2008. 59. Korostenskaja M, Dapsys K, Siurkute A, Dudlauskaite A., Pragaraviciene A., Maciulis V., Kähkönen S. The effect of quetiapine on auditory P300 response in patients with schizoaffective disorder: pre19


liminary study, in: European Psychiatry, t. 24, priedas 1: 17th European Congress of Psychiatry, Lisbon, 24–28 January 2009, pp. S1131. 60. Korostenskaja M., Dapšys K., Šiurkutė A., Dudlauskaitė A., Pragaravičienė A., MačiulisV., Kähkönen S. The effect of quetiapine on auditory P300 response in patients with schizoaffective disorder: Preliminary studyin: Annals of Clinical Psychiatry, 2009, t. 21, Nr. 1, p. 49–50. 61. Kramer M., Mačiulis V., Simpson G., Kushner S., Vijapurkar U., Lim P., Eerdekens M. Paliperidone Extended-Release Tablets for Prevention of Symptom Recurrence in Patients with Schizophrenia: A Randomized, Double-Blind, Placebo-Controlled Study, in: Journal of Clinical Psychopharmacology, 2007, t. 27, Nr. 1, p. 9–14. 62. Kramer M., Simpson G., Maciulis V., et. al. Paliperidone Extended-Release Tablets for Prevention of Symptom Recurrence in Patients with Schizophrenia. A Randomized, Double-Blind, Placebo-Controlled Study, in: Journal of Clinical Psychopharmacology, 2007, t. 27, Nr. 1, p. 6–14. 63. Kramer M., Simpson G., Maciulis V., et all. One-Year Open-Label Safety and Efficacy Study of Paliperidone Extended-Release Tablets in Patients With Schizophrenia, in: International Journal of Neuropsychiatric Medicine, 2010, t. 15, Nr. 8, p. 506–514. 64. Mačiulis V. Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė 1903–2003, Vilnius, 2003, 264 p. 65. Mačiulis V., Bitter L, Milašiūnas R., Dembinskas A., Radavičius L. E., Kaunas A. L., Dossenbach M., Walker D. J. Efficacy and Tolerability of Olanzapine in Patients with Schizophrenia in Lithuania: A 13-Week, Multicenter, Open-Label, Nonradomized Study, in: Current Therapeutic Research, t. 65, Nr. 1, 2004, p. 57–69. 66. Mačiulis V., Dembinskas A. Šizofrenija sergančių pacientų gydymo amisulpride efektyvumo ir vaisto saugumo įvertinimas: 28 dienų daugiacentris, atviras, nelyginamasis tyrimas, in: Psichikos ligų klinika ir gydymas: Mokslinės praktinės konferencijos darbų rinkinys, Vilnius, 2004, p. 23–25. 20


67. Mačiulis V., Stigienė A. Nauja paradigma psichiatrijoje – sveikatos stiprinimas, in: Sveikatos stiprinimas ligoninėje – 10 metų patirtis: Konferencijos medžiaga, Kaunas, 2005, p. 127–130. 68. Maciulis V., Marceniene S., Banaitis V., Dapsys K., Utkuviene J. Metaglossotherapy in treatment of schizophrenia, in: Psychiatriki, t. 18, priedas 1: Abstracts of 1st Eastern European Psychiatric Congress, Thessaloniki, 21–23 September 2007, p. 110. 69. Mačiulis V., Marčėnienė S., Dapšys K., Banaitis V., Utkuvienė J. Metaglossotherapy in treatment of schizophrenia, in: European Psychiatry, t. 24, priedas 1: 17th European Congress of Psychiatry, Lisbon, 24–28 January 2009, pp. S1130. 70. Mačiulis V., Marčėnienė S., Dapšys K., Banaitis V., Utkuvienė J., Jarmalavičiūtė A. Metoglosoterapijos taikymas gydant šizofrenija sergančius pacientus, in: Sveikatos mokslai, 2010, t. 20, Nr. 2 (68) p. 3087–3091. 71. Maciulis V., Marceniene S., Dapsiene V., Utkuviene J. Prevention of Mental Disorders Using Psychological Counseling on the Internet, in: Rethinking Quality in Psychiatry: Education, Research, Prevention, Diagnosis, Treatment: World Psychiatric Association Thematic Conference, Abstracts, Istambul, 9–12 Jun 2011, pp. 038. 72. Mačiulis V., Skvarčevskaja M., Stigienė A. Psichikos sveikatos slaugytojų patiriamo fizinio smurto darbe ir galimo smurto prevencijos tyrimas, in: Sveikatą stiprinanti ligoninė: sveikas darbuotojas – saugus pacientas: XV nacionalinės Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos konferencijos medžiaga, Kaunas, 2011, p. 119–120. 73. Mačiulis V., Stigienė A., Buginytė A., Mickienė F. M. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje teikiamų paslaugų kokybės, specialistų darbo bei aplinkos faktorių vertinimas, in: Sveikatos mokslai, 2012, t. 22, Nr. 1, p. 5–14. 74. Marčėniene S., Dapšienė V., Mačiulis V., Utkuvienė J. Projekto „Psichologinis konsultavimas internetu“, vykdomo Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, sisteminė apžvalga, in: Sveikatos mokslai, 2012, t. 22, Nr. 1, p. 28–31. 21


75. Marceniene S., Dapsiene V., Maciulis V., Utkuviene J. Suicide and Mental Disorders Prevention by Using Psychological Counseling on the Internet, in: 14th European Symposium of Suicide & Suicidal Behavior: Abstracts, Tel Aviv–Jaffa, 3–6 September 2012, p. 364. 76. Marceniene S., Dapsiene V., Maciulis V., Utkuviene J. Free, anonymous e-counseling service: means for people to overcome fear of the first appeal for help from mental health specialist, to encourage prevention, in: 21st European Congress of Psychiatry: Europe challenges the burden of mental disorders: Abstracts, Nice, 6–9 April 2013, p.1608. 77. Narkauskaitė L., Juozulynas A., Mackiewicz Z., Venalis A., Utkuvienė J. Prevalence of psychoactive substances use in a Lithuanian women‘s prison revisited after 5 years, in: Medical science monitor, 2010, t. 16 (11), p. PH91–96. 78. Parellada E., Filippos K., Siurkute A., Don L., Medori R., Lex A. Survey of safety of long-acting injectable risperidone in daily practice: an open-label, non-intervention prospective study, in: The International Journal of Neuropsychopharmacology, priedas S1: Abstracts from the XXVI CINP Congress, 13–17 July 2008, Munich, p. 154. 79. Parellada E., Kouniakis F., Siurkute A., Schreiner A., Don L. Survey of safety of long-acting injectable risperidone in daily practice: an open-label, non-intervention prospective study, in: European Psychiatry: 17th European Congress of Psychiatry, Abstracts, CD-Rom, Lisbon, 24–28 January 2009. 80. Parellada E, Kouniakis F., Siurkute A., Schreiner A., Don L. Safety and efficacy of long-acting injectable risperidone in daily practice: an open-label, noninterventional, prospective study in schizophrenia and related disorders, in: International Clinical Psychopharmacology, 2010, t. 25, Nr. 3, p. 149–154. 81. Skvarčevskaja M., Razbadauskas A. Priklausomybės ligomis sergančiųjų emocinis smurtas prieš slaugytoją, in: Slauga. Mokslas ir praktika, 2005, t. 99, Nr. 3, p. 10–12. 82. Skvarčevskaja M., Razbadauskas A. Slaugytojų patiriamas smurtas ir jo vertinimas, in: Sveikatos mokslai, 2006, t. 16, Nr. 1–2, p. 26–30. 22


83. Skvarčevskaja M., Razbadauskas A. Study of violence experienced by psychiatric nurses at work, in: Baltic Nurse, 2008, Nr. 2, p. 31. 84. Skvarčevskaja M., Istomina N., Razbadauskas A., Mačiulis V. Slaugytojų patiriamas smurtas – tarptautinės problemos vertinimas, in: Sveikatos mokslai, 2008, t. 18, Nr. 2, p. 1653–1658. 85. Skvarčevskaja M. Violence of addicted patients against nurses, in: 16th. International Conference on Health Promoting Hospitals and Health Services, Conference Abstractbook: Health Promoting Hospitals: Hospitals and health services in the health society: Quo vadis, HPH?, Berlin, May 14–16 2008, p. 109. 86. Skvarčevskaja M., Razbadauskas A. Study of violence experienced by psychiatric nurses at work, in: Baltic contribution to nursing research: International Conference Abstractbook, Klaipėda, 2009, p. 23. 87. Stigienė A., Mačiulis V. Health promotion activities at Republican Vilnius Psychiatric Hospital, in: 14th International conference on health promoting hospitals: Integrating health promotion, prevention, treatment and care for chronic diseases across the health system, Palanga, 24–26 May 2006, Kaunas, 2006, p. 69. 88. Stigienė A., Vindašienė G., Dembovskaja Ž. Assessment of the Nursing Care Quality Inpatient Psychiatric Institution, in: 19th International Conference on Health Promoting Hospitals & Health Services, Abstract book: Clinical Health Promotion: Improving Health Gain Orientation in all Services: Better Cooperation for Continuity in Care, Turku, 1–3 June 2011, p. 181. 89. Šiurkutė A., Abaravičienė A., Andruškevičius S., Andziuvienė Z., Lengvenienė J., Mačiulis V., Stigienė A., Stankūnas E., Žilinskienė V. Risperidono ir olanzapino klinikinio terapinio efektyvumo įvertinimas, in: Psichikos ligų klinika ir gydymas: Mokslinės praktinės konferencijos darbų rinkinys, Vilnius, 2004, p. 8–11. 90. Šiurkutė A., Mačiulis V., Kaukėnas R., Greckienė E., UlevičiutėŠigajevienė E., Vilūnaitė-Imbrasienė E. Elektros impulsų terapijos veiksmingumas gydant šizofreniją ir šizoafektinį sutrikimą, in: Sveikatos mokslai, 2012, t. 22, Nr. 1, p. 59–66. 23


91. Šiurkutė A., Karnickas M., Lengvenienė J. Lėtinė, į šizofreniją panaši psichozė sergant epilepsija: klinikinis atvejis, in: Neurologijos seminarai, 2013; t. 17, Nr. 1 (55), p. 64–69. 92. Schmauss M., Jukic V., Siracusano A., Bidzan L., Badescu G. M., Mačiulis V., Lahaye M., Hoeben D., Tessier C., Schreiner A. Flexible dosing with paliperidone ER in the treatment of patients with acutely exacerbated schizophrenia: results from a single – arm, open-labe; study, in: Current Medical Research and Opinion, 2012, Nr. 28 (8), p. 1395–1404. 93. Utkuvienė J. Inovatyvių komunikacijos priemonių taikymo galimybės psichikos sutrikimų prevencijai visuomenėje, in: Sveikatos mokslai, 2012, t. 22, Nr. 1, p. 32–38. 94. Valiulis V., Gerulskis G., Dapšys K., Šiurkutė A., Mačiulis V. Transkranijinės magnetinės stimuliacijos įtaka EEG galios spektrui gydant depresiją, in: Trečioji mokslinė Lietuvos neuromokslų asociacijos konferencija: Pranešimų medžiaga, Vilnius, 2011, p. 7. 95. Valiulis V. Gerulskis G., Dapšys K., Šiurkutė A., Mačiulis V. Transcranial magnetic stimulation effect on depression clinical symptoms and event-related potential P300, in: Clinical neurophysiology, t. 122, priedas 1: 14th European Congress on Clinical Neurophysiology and 4th International Conference on Transcranial Magnetic and Direct Current Stimulation, Rome, 21–25 June 2011, pp. S183. 96. Valiulis V., Gerulskis G., Dapsys K., Vistartaite G, Siurkute A., Maciulis V. Electrophysiological differences between high and low frequency rTMS protocols in depression treatment, in: Acta Neurobiol Exp (Wars), 2012, Nr. 72 (3), p. 283–295. 97. Valiulis V., Gerulskis G., Dapšys K. Neuronavigacinė transkranijinės magnetinės stimuliacijos sistema ir jos taikymo neurofiziologiniuose tyrimuose galimybės, in: Ketvirtoji mokslinė Lietuvos neuromokslų asociacijos konferencija: Pranešimų medžiaga, Vilnius, 2012, p.11. 98. Андрушкявичус С. И. Суточная динамика параметров спектрального анализа вариабельности сердечного ритма при депрессиях различной степени тяжести, in: Аффективные и шизоаф24


фективные расстройства: Материалы Российской конференции, Москва, 2003, p. 14–15. 99. Андрушкявичус С. И. Циркадианная динамика параметров спектрального анализа вариабельности сердечного ритма при различных типах депрессий, in: Современные тенденции организации психиатрической помощи: клинические и социальные аспекты: Материалы Российской конференции, Москва, 2004, p. 387–388. 100. Андрушкявичус С. И. Циркадианные изменения параметров вегетативной активности как предикторы эффективности терапии депрессий, in: XIV съезд психиатров России: Mатериалы съезда, Москва, 2005, p. 470. 101. Андрушкявичус С. И. Циркадианные изменения параметров вегетативной активности при депрессиях, in: Социальная и клиническая психиатрия, Mосква, 2005, t. 15, выпуск 3, p. 11–15. 102. Андрушкявичус С. И. Хронобиологические особенности терапевтической динамики депрессий при униполярном (рекуррентном) и биполярном вариантах течения заболевания, in: Социальная и клиническая психиатрия, Москва, 2006, t. 16, выпуск 4, p. 10–14. 103. Андрушкявичус С. И. Клинико-хронобиологические особенности развития и терапевтической динамики циркулярных депрессий с учетом фактора регулярности фаз, in: Взаимодействие науки и практики в современной психиатрии: Материалы Российской конференции, Москва, 2007, p. 30. 104. Андрушкявичус С. И. Принципы терапевтической тактики при циркулярных депрессиях с учетом их хронобиологических особенностей, in: Психическое здоровье, Москва, 2008, Nr. 6, p. 64–68. 105. Андрушкявичус С. И. Хронобиологические особенности развития и терапевтической динамики циркулярных депрессий с учетом фактора регулярности фаз, in: Сибирский вестник психиатрии и наркологии, Томск, 2009, Nr. 2 (53), p. 15–17. 106. Андрушкявичус С. И. Хронобиологические особенности 25


развития и терапевтической динамики циркулярных депрессий с учетом фактора сезонности, in: Сибирский вестник психиатрии и наркологии, Томск, 2009, Nr. 6 (57), p. 26–29. 107. Андрушкявичус С. И. Клинико-хронобиологические особенности развития и терапевтической динамики циркулярных депрессий с учетом длительности заболевания, in: Психическое здоровье, 2010, Nr. 11, p. 55–59. 108. Андрушкявичус С. И. Циркадианные изменения вариабельности сердечного ритма при циркулярных депрессиях, in: Доктор. Ру, 2011, Nr. 4 (63), p. 42–47. 109. Андрушкявичус С. И. Возрастные клинико-хронобио­логи­ ческие особенности развития и терапевтической динамики циркулярных депрессий, in: Социальная и клиническая психиатрия, 2011, t. 21, выпуск 3, p. 22–28. 110. Андрушкявичус С. И. Клинико-психопатологические особенности развития и терапевтической динамики рекуррентных депрессий применительно к фактору сезонности, in: Психическое здоровье, 2011, Nr. 11, p. 3–9. 111. Мачюлис В. Pecпyбликанская Bильнюсская психиатрическая больница 1903–2003 г., in: Психиатрия, Mocквa, 2003, t. 6, p. 68–71. 112. Мельникова Т. С., Краснов В. Н., Лапин И. А., Андрушкявичус С. И. Дневная динамика характеристик ЭЭГ при циркулярных депрессивных расстройствах, in: Психическое здоровье, 2009, Nr. 12, p. 25–29. 113. Мельникова Т. С., Краснов В. Н., Лапин И. А., Андрушкявичус С. И. Дневная динамика альфа-ритма ЭЭГ при эндогенных депрессиях, in: Журнал неврологии и психиатрии им. С. С. Корсакова, in: 2011, Nr. 8, p. 31–35. 114. Мельникова Т. С., Краснов В. Н., Лапин И. А., Андрушкявичус С. И. Утренне-вечерний градиент параметров ЭЭГ при эндо-

26


генных депрессивных расстройствах, in: XV съезд психиатров России: Mатериалы съезда, Москва, 2010, p. 384. 115. Мельникова Т. С., Краснов В. Н., Андрушкявичус С. И. Дневная динамика межполушарной асимметрии ЭЭГ при эндогенных депрессиях, in: Hеврология, нейропсихиатрия, психосоматика, Москва, 2011, Nr. 3, p. 34–38. 116. Мельникова Т. С., Краснов В. Н., Андрушкявичус С. И. Динамика характеристик альфа-ритма ЭЭГ на протяжении дня при депрессивных расстройствах, in: Функциональная диагностика, 2012, Nr. 4, p. 85–90. 117. Шюркуте А., Абаравичене А., Андрушкевичус С, Анджювене 3., Жилинскене В., Мачюлис В., Ленгвенене Ю., Станкунас Э., Стигене А. Некоторые клинические аспекты терапевтической эффективности рисперидона и оланзапина, in: Психиатрия, Москва, 2004, t. 6 (12), p. 39–47. 118. Шюркуте А., Андрушкевичус С, Абаравичене А., Жилинскене В., Ленгвенене Ю., Мачюлис В., Пушкорене 3., Станкунас Э. Эффективность депакина хроно как средства противорецидивной терапии больных с биполярными аффективными расстройствами, in: Психиатрия, Москва, 2005, t. 1 (13), p. 31–37.

27


Leidinį maketavo: Larisa Jakovuk

Tiražas 200 egz. Užsakymo Nr. 5127. Išleido Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė. Parko g. 15, LT-11205 Vilnius. Lietuva. www.rvpl.lt

Spausdino: Socialinė įmonė UAB SPAUDMETA. www.spaudmeta.lt

RVPL kolektyvo atliktų mokslo ir praktikos darbų apžvalga (2003-2013 m.)  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you