Efektyvaus energijos vartojimo vadovas by Mindaugas Sakalauskas

Tekstą parengė: dr. Mattia Donadel; inž. Eliana Caramelli; inž. Cristian Carraretto; inž. Alessandro De Pol; arch. Alessandra Vivona; inž. Valentina Zanfini; inž. Daniele Bandoni; inž. Francesco Grazzi; inž. Marco Bianchi; dr. Francesca Sandonà.

Grafika, iliustracijos: Gabriele Soave. GRUODIS 2007

Comune di Bologna Settore Ambiente e Verde Urbano

www.echoaction.it

Pastaba: Dėl šios publikacijos turinio atsakingi jos autoriai. Tai nėra Europos Komisijos nuomonė. Autoriai ir Europos Komisija neatsako už informacijos šioje pubikacijos panaudojimą.

ĮŽANGA EFEKTYVIAI NAUDOJANČIOS ENERGIJĄ ŠEIMOS - VEIKIA

KOKIE TIKSLAI?

CHO ACTION tikslai - yra tiesiogiai įtraukti apie 2000 Europos šeimų į procesą, kurio metu keE ičiamos su energetikos ūkiu susijęs gyvenimo būdas ir vartojimo modelis, apimant aukšto efektyvumo technologijų sritį, didinant atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą ir taikant alternatyvius sprendimus asmeniniam mobilumui.

Pagrindinis projekto siekis yra savanorišku ir efektyviu būdu įtraukti gyventojus ir vietinius ekonominius subjektus į vietinio rajono energijos plano kūrimą, pravedant mokymo kursus ir skatinant veiksmus, nukreiptus į energijos suvartojimo mažinimą, atsinaujinančios energijos vartojimo padidinimą ir geresnį energijos išteklių panaudojimą.

Projektas yra organizuotas dviejuose lygmenyse: pirmasis - apima gyventojus ir šeimas, galutinius vartotojus, kad padidintų paklausą; antrasis - apima energijos paslaugų ir technologijų gamintojus, distributorius ir tiekėjus, bei ir finansų sektoriaus atstovus, kurie gali patenkinti racionalaus energijos naudojimo poreikius (efektyvumas ir taupymas); atsinaujinančios energijos šaltinių sistemų poreikį ir specialių finansavimo schemų poreikį.

Projekto įgyvendinimo metu projekte dalyvaujančioms šeimoms bus pasiūlyti realūs sprendimai. Tokie sprendimai apims ir vietinėse rinkose esančias technines sistemas ir finansavimo schemas, nukreiptas į energijos taupymą ir energijos gamybą savo jėgomi,; ir bus būdingi privačiai naudojant energiją (šildymas ir elektra) bei susiję su personaliniu mobilumu.

KAS BUS PADARYTA?

eimos bus padalintos į grupes pagal specifines sąlygas, pasirinktas kiekvieno projekto miesto Š partnerio atskirai(žmonės, gyvenantys tame pačiame daugiabučiame name, rajone ar mažame kaime; bendradarbių grupės …), pagal vietinius poreikius ir laukiamą susidomėjimo lygį.

Svarbi yra pagalba suteikiama per pasikeitimų laikotarpį, kuris truks 14 mėnesių. Projektas numato 3 veiksmų pakopas:

► 1 pakopa: kasdieninio gyvenimo būdo ir suvartojimo kritiška apžvalga; ► 2 pakopa: mažai kainuojančios ir lengvai realizuojamos pagerinimo priemonės; ► 3 pakopa: esminiai pakeitimai name arba asmeniniame mobilume, arba bendrų tikslų realizavimas (pvz.: pirkimas akcijų norint paremti energijos taupymą). Kiekvienas atliktas veiksmas prisidės prie projekto siekių, bet bus vertingas būdamas pavyzdžiu visam miestui

ĮŽANGA

KOKIŲ PAGRINDINIŲ REZULTATŲ LAUKIAMA?

Pagrindiniai tokie:

rezultatai bus

► 1 – os ir 2 – os pakopų

veiksmų atlikimas (kasdieninio gyvenimo būdo pokyčiai ir mažai kainuojančių pagerinimų adaptacija);

► Esminių modifikacijų realizavimas, mažiausiai 10 % šeimų, dalyvaujančių projekte kiekviename projekto mieste - partneryje, pasiekiant 600: MWh/metus elektros energijos sutaupymus; 625 tne/metus suminės energijos sutaupymus ir 1,500 tonų CO2 per metus emisijų sumažėjimą.

► Specializuotų rinkos dalyvių vietinių tinklų sukūrimas (RUE (efektyvus energijos naudojimas) &RES (atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimas) technologijų tiekėjai, platintojai, montavimo specialistai), lengvai prieinamų projekte dalyvaujančioms šeimoms, naudojantis “geltonaisiais puslapiais”.

► Bent 10 pirkimo grupių

sukūrimas, deryboms dėl geresnių rinkos kainų specifinėms technologijoms įsigyti; pastovaus tinklo, kurį sudarytų bent 40 miestų projekto „partnerių-stebėtojų“, įsteigimas.

MIESTAI - PRJEKTO DA LYVIAI Burgas, Bulgarija

Berlynas, Vokietija Bolonija, Italija

Kapanoris, Italija

Venecija, Italija

Kaunas, Lietuva

Sintra, Portugalija

Karlstadas, Švedija

Londonas NO, D.Britanija Londonas C, D.Britanija

ĮŽANGA

ĮVADAS

ENERGIJOS IŠTEKLIAI SENKA

ūsų gyvenimo būdas ir įpročiai remiasi neatsinaujinančių pirminės energijos išteklių (anglies, naftos, gamtinių dujų) naudojimu. Iškastinio kuro naudojimas pagal mūsų gamybos lygį po kelių dešimtmečių baigsis. Išteklių vartojimas, augantys jų gavybos kaštai ir tai jog tiekėjai yra geopolitiškai nestabilios valstybės lėmė didelį naftos kainos padidėjimą (95 USD/bareliui). Antras svarbus šio scenarijaus faktorius - dėl iškastinio kuro naudojimo vykstantis klimato atšilimas. Kioto protokolą pasirašiusios valstybės įsipareigoja sumažinti anglies dioksido emisijas iki 2010 metų. Tai skubi problema ir laiko jos sprendimui nėra.

2002 m. lapkričio mėn. 19 d. Lietuva ratifikavo Kioto protokolą. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, įsipareigojo 2008-2012 m., palyginti su 1999 m., į atmosferą išmetamų dujų kiekį sumažinti 8 procentais. 1999-aisiais metais mūsų įmonės ir transportas į atmosferą išmetė apie 50 mln. tonų šiltnamio dujų, o po 2012 m., šis kieki negalės viršyti 46 mln. tonų. Turi būti nustatyti nauji gamybos modeliai, keičiantys energetikos paradigmą į paremtą tiekimo kontrole, skatinant perėjimą prie sistemos, kurioje elektros jėgainės ir tinklai kontroliuojami decentralizuotai, priklausomai nuo lokalizacijos ir bendruomenės poreikių, reikalavimų nustatytų ieškant kompromiso tarp išteklių vartojimo limito ir kiekvienos bendruomenės lūkesčių.

KIOTO PROTOKOLAS LIETUVOJE

ĮVADAS

DARNIOS ENERGETIKOS BENDRUOMENĖS

arnios energetikos bendruomenių kūrimosi D skatinimas (kuriose vietiniai valdymo organai, ūkio subjektai ir miestiečiai aktyviai bendra-

darbiauja diegiant decentralizuotas energetikos paslaugas, skatindami atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą ir efektyvios energetikos priemonių taikymą galutiniame vartojime) tai ne tik aplinkosauginis sprendimas, bet ir svarbi akcija užtikinant išteklių prieinamumą ir jų paskirstymą.Todėl yra būtina veikti visuose lygmenyse: politiniame, ekonominiame skatinant: ► Energijos taupymą, siekiant vartojimo mažinimo dėl mūsų įpročių ir pasirinkimo perkant ir Energijos efektyvumą pasiektą adaptuojant optimizuotas energijos išteklių vartojimo technologijas ir sistemas;

► Atsinaujinančių energijos išteklių sistemos, reikalingos siekiant išvengti turimų energijos išteklių išsekimo, bet diegiamos integruotai su energijos taupymo priemonėmis

Pažymėtina, kad vietinis energijos efektyvumo augimas, tiek gamybos jėgainėse ir galutiniame vartojime, bei individualus ir kolektyvinis vartojimo mažinimas - yra savaime vertingas energijos šaltinis. Tai tampa prielaida tinkamai atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo plėtrai, kurie šiuo metu yra brangesni už iškastinį kurą.

ĮVADAS

PRADEDAME...

ENERGIJOS KIEKIO MATAVIMAI

arptautinėje sistemoje (SI) energijos vienetas T yra džaulis (J), elektros energijai mes naudojame kilovatvalandę (kWh).

Džaulis yra mažas dydis, todėl dažnai naudojame megadžaulį (MJ) – milijoną džaulių, ir gigadžaulį (GJ) – milijardą džaulių.

Kai mes vertiname didelį energijos kiekį, kaip kad elektros suvartojimą pramonės įmonėje didelio miesto ar valstybės, naudojame TOE t.y. kiekį energijos gaunamą sudeginus 1000 kilogramų naftos. 1993 m. Italijoje buvo suvartota 150 mili-

jonų TOE (MTOE), beveik 3 TOE vienam gyventojui. Vienas TOE atitinka 41 GJ arba 11,6 MWh. Kiekvienas kuras turi savo kaloringumą t.y. energijos keikį gaunamą deginant jo 1 kg arba 1 m3. Pvz.: sudegindami 1 kg naftos mes gauname 42,7 MJ; sudegindami 1 m3 metano mes gauname 34,54 MJ.

ENERGIJOS MATAVIMO VIENETAI Matavimo vienetai

x 1.000

x 1.000.000

x 1.000.000.000

1 Džaulis (J)

1 kilodžaulis (kJ)

1 Megadžaulis (MJ)

1 Gigadžaulis (GJ)

1 Kalorija (cal)

1 kilokalorija (kcal)

1 Megakalorija (Mcal)

1 Gigakalorija (Gcal)

1 Vatvalandė (Wh)

1 kilovatvalandė (kWh)

1 Megavatvalandė (MWh)

1 Gigavatvalandė (GWh)

PAVYZDŽIAI: 1 KJ = 0,24 kcal = 0,000278 kWh atitinka energijai, kurią savyje talpina 0,06 g cukraus. 1 kWh = 3,6 MJ = 860 kcal atitinka energiją, kurią savyje talpina 85 g naftos. 1 TOE = 41,9 GJ = 11628 kWh = 10 000 kcal atitinka energijos kiekį, kurį per metus suvartoja 2-3 šeimos gyvenančios Vakarų Europoje.

alingumas yra matuojamas vatais (W) ir G plačiai paplitusiais kartotiniais kilovatais (1 kW = 1000 W), megavatais (1 MW = 1000 000

W) kartais kalbėdami apie šilumos galingumą kai kurie žmonės netinkamai kilokalorijas naudoja per valandą (kcal/h). Vienas vatas tai tas pats kaip 1 kcal/h x 1,163, taigi pvz.: garo katilas 25 000 kcal/h galingumo yra 290 kW galingumo (25 000 kcal/h x 1,163 = 29 000 W). Energija 1 kWh = 3,6 MJ = 860 kcal 1 TOE = 41,8 GJ = 10 Mcal Galingumas 1 kW = 1 kJ/sek. = 860 kcal/h 1 kcal/h = 41.8 GJ = 10 Mkcal

I SKYRIUS -PRADEDAME...

KURO KALORINGUMAS IR CO2 EMISIJOS

idžioji dalis mūsų naudojamos energijos yra D pagaminama naudojant iškastinį kurą pvz.: naftą ir jos produktus, anglį, gamtines dujas – pasižyminčius dideliu anglies kiekiu. Degimo metu anglis reaguoja su deguonimi sudarydama CO2 ir yra pagrindinai atsakinga už „šiltnamio efektą“. Kiekvieną kurą charakterizuoja „degimo

Žemiau pateiktoje lentelėje yra pateiktas labiau paplitusių kuro rūšių kaloringumas:.

Kuras

Kaloringumas kJ

Kaloringumas kcal

Kaloringumas kWh

Kaina Eurais

Metanas

34,535 kJ/m3

8,250 kcal/m3

9,59 kWh/m3

0,7 Eur/m3

Dyzelinis kuras

42.697 kJ/kg

10.200 kcal/kg

11,86 kWh/kg

1,1 Eur/litrui

46.046 kJ/kg

11.000 kcal/kg

12,79 kWh/kg

1,5 Eur/kg

Mediena

16.744 kJ/kg

4.200 kcal/kg

4,88 kWh/kg

Žibalas

43.116 kJ/kg

10.300 kcal/kg

11,98 kWh/kg

Suskystintos naftos dujos

šiluma“ – šilumos kiekis, kuris susidaro pilnai sudeginus 1 kg ar 1 m3 kuro. Pvz.: sudeginus 1 kg dyzelinio kuro gaunama 42,7 MJ, 1 m3 metano – 34,54 MJ.

I SKYRIUS - PRADEDAME...

1 ENERGIJA NAMUOSE

ai mes sakome „namuose suvartojama energija“ turim omenyje suvartotos šilumos ir elektros K energijos kiekių sumą. Gyventojų (namų ūkio) ir komercinio sektoriaus suvartojimas daugelyje valstybių sudaro 30% bendro energijos suvartojimo ir įtakoja atsiradimą apytiksliai 18% CO2 emi-

sijų.

amų ūkiuose energija naudojama įvairiems N tikslams, - ją naudoja visa eilė buitinių prietaisų ir tuo būdu yra patenkinami mūsų poreikiai.

Buitiniai – elektriniai prietaisai, tai katilas šildyti žiemos metu bei karštam vandeniui ruošti, apšvietimo lempos ir t.t. Kiekvienu atveju susiduriame su energijos transformacija pvz.: elektros srovė transformuojama į šviesą, gamtinės dujos – į šilumą, ir šių transformacijų metu tam tikra energijos dalis negrįžtamai prarandama be galimybės ją regeneruoti. Tai neišvengiamas fizikos reiškinys, panašus į mokesčius, kuriuos turim užmokėti gamtai. Tam tikrose ribose, gerindami prietaisų technologiją, mes galime sumažinti šiuos mokesčius ir turėti didesnę naudą t.y. pagerinti eksploatacijos parametrus. Praktikoje tai reikštų akistatą su efektyvumo koncepcija; verta pastebėti, jog tai yra santykis efektyviai panaudotos energijos su pareikalautu energijos kiekiu. Viena iš priežasčių iššaukiančių didžiulį energijos suvartojimą – neefektyvios technologijos taikomos energiją gaminant, paskirstant ir galutinai vartojant.Kitas fundamentalus aspektas yra energijos taupymas, t.y. dėmesingumo laipsnis naudojant energiją ir išteklius; pvz.: palikdami bėgti iš čiaupo vandenį, kol naudojamės muilu, mes nenaudingai naudojame dujas ir eikvojam vandenį; šiuo atveju nesudėtingas rankos judesys sumažina vartojimą nesumažinant gerbūvio.Pasinaudokime patrauklia metafora, mūsų namas gali būti palygintas su skylėtu kibiru, kuriame mes norime palaikyti tam tikrą vandens lygį. Šiuo atveju galima pasirinkti vieną iš dviejų galimybių:

sumažintus vandens nuostolius

Akivaizdu, jog antras pasirinkimas yra teisingas, tuo tarpu pasirinkus pirmąjį didinam nuostolius ir nenaudingai vartojam energiją. Mūsų, namuose vanduo, tai visos energijos rūšys, kurias mes naudojame (šiluma, elektra, mechaninė energija); skylės, tai energijos sklaida per pastato konstrukcijas ( sienas, stogą, langus) arba dėl neefektyvių elektros sistemų ir/arba, svarbiausia, dėl švaistūniško elgesio! Skylių kibire užsandarinimas reiškia energijos taupymą, suteikiant didesnį dėmesį mūsų kasdieniniams poelgiams, didinant pastate esančių technologijų efektyvumą – nuo buitinių prietaisų, iki sienų, šildymo sistemos... Energijos taupymas ir energijos efektyvumas yra esminės priemonės padedančios sumažinti mūsų poveikį atmosferai ir, atitinkamai, sumažinti mokesčius.

Kad pakeisti mūsų įpročius svarbus yra suvokimas, keik energijos yra suvartota; žemiau pateikiamos lentelės, atspindinčios kai kuriuos svarbius duomenis, informuojančius apie išteklius ir išlaidas.

1. atsukti čiaupą ir pildyti kibirą kompensuojant nuostolius, kurie susidaro tekant vandeniui per skyles; 2. pirmiausiai užsiimti kibiru, užsandarinti visas skyles ir po to atsukti čiaupą, kad kompensuoti

I SKYRIUS PRADEDAME..

KAI KURIŲ PRIETAISŲ ELEKTROS SUVARTOJIMAS IR VIDUTINIAI MĖNESINIAI KAŠTAI. (*) vidutinė kilovatvalandės kaina – 0,18 Eurų Prietaisas

kWh per mėnesį

Eurų per mėnesį (*)

ŠALDYTUVAS visą laiką įjungtas

11,00

PLAUKŲ DŽIOVINTUVAS 3 valandos per savaitę 1 valanda per savaitę ½ valandos per savaitę

13 4 2

2.30 0.70 0,40

SKALBIMO MAŠINA 5 skalbimai per savaitę 2 skalbimai per savaitę 3 skalbimai per savaitę

28 17 11

5 3 2

300 146

54 26.30

60 36 18 6

11 6.50 3.20 1.10

22.4 11.2 4.8

4 2 0.90

KARŠTO VANDENS KATILAS visą laiką įjungtas 6 valandas per dieną

TV 10 valandų per dieną 6 valandų per dieną 3 valandų per dieną 1 valandų per dieną

INDŲ PLAUTUVAS 14 plovimų per savaitę 7 plovimai per savaitę 3 plovimai per savaitę

I SKYRIUS - PRADEDAME...

NAFTOS IR VANDENS SUVARTOJIMAS (LITRAIS), REIKALINGAS PAGAMINTI KARŠTO VANDENS KIEKĮ, KURĮ PER METUS SUNAUDOJA VIENAS ASMUO

dušas

litrai vandens

litrai naftos

50.000

620

25.000

tualetas čiaupas

320

44.000

čiaupas su srauto mažintoju

240

23.400

tradicinė skalbimo mašina

150

4.700

mažai energijos vartojanti skalbimo mašina

2.600

tradicinis indų plautuvas

7.300

mažai energijos vartojantis indų plautuvas

250

3.650

160

Pavyzdžiai

Metinės CO2 emisijos

Tas pats pastatas neizoliuotas

4.200 kg

Vidutinio dydžio pastatas, gerai izoliuotas

Vandens šildymas 6 valandas Visą laiką šildomas vanduo Šildymo sistema 18°C Šildymo sistema 22°C

2.500 kg

1.000 kg 2.100 kg 2.900 kg 3.600 kg

A CLF lemputė

210 kg

Standartinė lemputė

Energiją taupanti skalbimo mašina 30°C Standartinė skalbimo mašina 90°C

I SKYRIUS - PRADEDAME...

360 kg 250 kg 360 kg

aip anksčiau išdėstyta yra teisingo elgesio pavyzdžiai, kurie įgalina žymiai sumažinti vartojimą bei K geriau vartoti energiją. Todėl mes galime padidinti efektyvumą neįsigydami naujo katilo ar efektyvesnės skalbimo mašinos, bet atsižvelgdami į mažas detales. ► Pradedant labai naudinga fiksuoti sąsiuvinyje kiekvienos savaitės ar kiekvieno mėnesio dujų, elektros ir vandens suvartojimus. Susipažinimas su suvartojimais padės atnaujinti gyvenimo būdą. Temperatūra šildymo sezono metu

►dienos metu palaikykite namo vidaus temperatūrą 20OC. ►prisiminkite, jog nustatydami termostatą žemesnės temperatūros palaikymui, jūs sumažinate išlaidas už šildymą 7 % ►nakčiai nustatykite termostatą ties 16OC

ELEKTROS ENERGIJA

Kiekvieną elektros prietaisą: ► išjunk, kai jis nenaudojamas; ► išjunk budinčią sistemą, kai jis nenaudojamas ilgiau kaip 1 valandą. ŠALDYTUVAS ► Palikite mažiausiai 10 cm tarpą tarp sienos ir šaldytuvo ► Nustatykite termostatą ties „vidutine“ temperatūra. ► Nedėkite į šaldytuvą ar šaldiklį karštų daiktų. ► Greitai uždarykite šaldytuvo duris. SKALBIMO MAŠINA ► Naudokite skalbimo mašiną pilnai ją pripildydami skalbiniais arba paspauskite „taupymo rėžimo“ mygtuką. ► Parinkite skalbimo ciklą prie žemos temperatūros. ► Nenaudokite per daug miltelių. ► Naudokite skalbimo miltelius be kalcio. ► Jei galite – džiovinkite skalbinius saulėje.

I SKYRIUS - PRADEDAME...

INDŲ PLAUTUVAS ► Parinkite skalbimo ciklą pagal indų rūšį. ► Naudokite greitą ir mažai kainuojantį skalbimo ciklą. ► Nedžiovinkite indų karštu oru. ► Nenaudokite per daug skalbimo miltelių. ELEKTRINĖ KROSNELĖ ► Tik esant būtinam reikalui iš anksto šildykite krosnelę. ► Neatidarinėkite dažnai krosnelės durelių ir išjunkite krosnelės šildymą likus 5 minutėms iki kepimo pabaigos.

VĖSINIMAS VASARĄ ► Prisiminkite, jog šviesios spalvos atspindi šilumą, o tamsios spalvos absorbuoja ją. ► Dienos metu užtraukite portjeras arba naktines užuolaidas nepraleisdami saulės šviesos ypač, jei langai orientuoti į pietus ar vakarus. ► Atitraukite jas vakare leisdami vėsiam orui įtekėti vidun. ► Išjunkite nenaudojamas apšvietimo priemones ► Kepkite naudodami kepimo groteles, tuomet kepimo metu atsirandanti šiluma nepateks į patalpų vidų. ► Jei naudojatės virykle virimo metu atsiradusią šilumą šalinkite naudodami viryklės gobtuvą. APŠVIETIMO SISTEMA ► Įrengiant butą - nustatykite šviesos šaltinių lokalizaciją ir kiekį atsižvelgdami į kambarių paskirtį. Norint teisingai apšviesti patalpą nebūtina didinti šviesos lempų galios, ir tuo pačiu suvartojimo, bet parinkite lempos rūšį ir geriausią poziciją. ► Kai galima, visuomet naudokitės natūraliu apšvietimu - tai ir geriau ir nekainuoja

I SKYRIUS - PRADEDAME...

TV, KOMPIUTERIS IR KITI PAKRAUNAMAS BATERIJAS TURINTYS PRIETAISAI ► Televizorius vienas iš buitinių elektros prietaisų, daugiausiai suvartojančių energijos todėl, jog yra daug valandų per parą įjungtas į tinklą; gera knyga ar muzika galėtų būti alternatyva. ► Tinkamai nustatykite personalinio kompiuterio rėžimą „energijos taupymas“. ► Išjungti monitorių, kai pauzės trunka ilgiau nei 15 minučių. ► Išjungti kompiuterį, jei jis nevartojamas mažiausiai vieną valandą; mintis, jog dažnas sistemos įjungimas ir išjungimas gadina kompiuterį – yra neteisinga. ► Nepamiršk pasibaigus pakrovimui ištraukti mobilių ar kitų prietaisų akumuliatorių pakrovimo sistemos kištuką, net jei akumuliatoriai atjungti transformatorius tęsia darbą nenaudingai eikvodamas energiją.

ŠILDYMO SISTEMOS

► Nustatykite termostatu žemesnę temperatūrą: geras komfortines sąlygas galima pasiekti nustačius 17-18OC; naktį 16OC pakanka. Jei kiekviena Italijos šeima sumažintų šildymo vidutinę temperatūrą 2OC paros laikotarpyje (t.y. 24 valandas), jos sutaupytų 40 000 barelių naftos per dieną. Įstatymuose yra užfiksuota maksimali 20OC temperatūra. Kiekvienas papildomas laipsnis didina sąskaitą 6-7 %. ► Nenaudojamų kambarių radiatorius atjunkite, uždarykite duris tuo būdu išvengsite šilumos sklaidos. ► Šaltomis dienomis nelaikykite per ilgai langus atvertus: jei per šilta – sumažinkite temperatūrą termostatu, o ne atidarydami langus. ► Norint, kad oras pasikeistų – atidarykite langus 5-10 minučių, o ne laikykite juos dalinai parvertus ilgesnį laiką; stenkitės tai atlikti šilčiausiomis dienos valandomis. ► Periodiškai inicijuokite prie radiatorių esančio oro kaitą. ► Venkite uždengtų radiatorių. ► Nustatykite šildymo laikotarpį. ► Dažnai neįjunginėkite ir neišjunginėkite šildymo sistemos.

I SKYRIUS - PRADEDAME...

1 NEDAUG KAINUOJANČIOS ENERGIJOS TAUPYMO PRIEMONĖS

ei jau mūsų elgesys nepriekaištingas ir ketiname sumažinti nuostolius, tuomet sekantis žingsnis J būtų stengtis didinti pastato efektyvumą imantis veiksmų nukreiptų į struktūrą, sistemas ir prietaisus. Struktūros pertvarka paprastai reikalauja didelių investicijų, kurios bus aptartos vėliau, tačiau

galima įdiegti paprastas technines priemones ir sumaniai apriboti kaštus. Šios mažai kainuojančios priemonės atsiperka per priimtiną laikotarpį lydimą sutaupymų.

PRIEMONĖS SKIRTOS ELEKTROS ĮRANGAI

PRIETAISAMS ► Perkant pasirinkite aukštesnio efektyvumo modelius (A klasės ar geresnius), jie brangiau kainuoja, bet ir jų sutaupymai žymūs. ► Geriau įsigyti skalbimo mašinas, kurios naudoja mažai vandens, todėl reikia mažai energijos jo šildymui, o ir skalbimo miltelių reikia nedaug. Be to, jei mašina yra prijungta prie karšto vandens teikimo sistemos, galima teikti efektyvesniu būdu pašildytą vandenį, o ne pašildytą mašinoje elektriniu šildytuvu. Modeliai skirti skalbti ir džiovinti yra patogūs, bet naudojantys daug energijos. Analogiški komentarai tinka indų plautuvams. ► Patartina pirkti orkaitę su savaiminiu vėdinimu, tai padeda vienodai paskirstyti šilumą. ► Perkant šaldytuvą, rūpestingai įvertinkite šeimos poreikius: 100-150 litrų tenka vienam asmeniui; 220-280 litrų 2 asmenims; 300 litrų ir daugiau – daugiau kaip 4 asmenims. ► Dėl oro kondicionierių, tai jei nėra ypatingų reikalavimų (t.y. šeimoje nėra senų žmonių) geriau susilaikyti nuo instaliacijos, bet kuriuo atveju svarbu įsigyti aukštesnio efektyvumo modelius; kaip alternatyvą galima naudoti ventiliatorius. ► Venkite elektrinių vandens šildytuvų instaliacijų, ir naudokite juos, kai neišvengiamai būtina, elektrinio vandens šildytuvo suvartojimas yra labai didelis. ► Venkite elektros prietaisų lengvai pakeičiamų kitais panašiais (pvz.: geriau kava “moka” nei mašinėlė kavai).

I SKYRIUS - PRADEDAME...

APŠVIETIMAS

► Pakeiskite kaitrines lemputes mažai energijos vartojančiomis lemputėmis, kurių eksploatacijos laikotarpis žymiai ilgesnis ir šviesos efektyvumas aukštesnis, jos transformuoja 20% elektros į šviesą, kaii tradicinės kaitinimo siūlelį turinčios lemputės 4%. ► Šviestuvai centre energetiniu požiūriu nėra geras sprendimas,- geriau paskirstyti šviestuvus pagal jų paskirtį, be to geriau vengti šviestuvų su daug lempų: 100 W lemputė suteikia tiek pat šviesos kaip ir 6 lemputės 25 W galingumo, o suvartoja 50% energijos mažiau. ► Retai naudojamuose kambariuose arba sode gali būti instaliuoti poziciniai jutikliai, kurie įjungia lempas kažkam esant.

KITOS PRIEMONĖS

► Toms namo zonoms, kuriose yra daug smulkių elektros prietaisų patartina instaliuoti daugiašakį išjungiklį: tokia sistema leidžia vienu veiksmu viską išjungti nakčiai ar laikotarpiui, kai nieko nėra namuose. ► Akumuliatoriai yra priimtinesni nei vienkartinės baterijos. ► Renkantis vienkartines baterijas patartina rinktis šarmines, nes jų darbinės charakteristikos geresnės.

PRIEMONĖS ŠILDYMO SISTEMAI

► Izoliuoti sklendžių konteinerius ir instaliuoti izoliaciją bei šilumos reflektorius už radiatorių. ► Renovuoti langus ir duris. ► Jei lauko sienos gero stovio, galima izoliuoti iš vidaus lengvai prieinamomis medžiagomis. ► Užpildykime izoliacija sienoje esančias ertmes: jei sienoje yra tarpas, galima jį užpildyti besiplečiančia izoliacine medžiaga. Tai patogus ir ekonomiškas šilumos suvartojimo mažinimo būdas. ► Pastogės izoliacija: stogas yra vienas iš namo elementų pasižyminčių didžiausiais šilumos nuostoliais; daugeliu atveju, neliečiant stogo, bet izoliuojant pastogės grindis gali būti pasiekta žymių energijos sutaupymų. ► Instaliuokime termostatinius vožtuvus prie radiatorių. ► Patalpų šildymo programavimui namuose įrenkime termostatus ► Esant centralizuoto šildymo sistemai instaliuokime šildymo apskaitos sistemą kiekvienam vartotojui

I SKYRIUS -PRADEDAME...

1 KAI KURIŲ PAPRASTŲ PRIEMONIŲ DĖKA GAUNAMI SUTAUPYMAI IR KAŠTAI PAVYZDYS 1. LEMPUČIŲ PAKEITIMAS MAŽAI ENERGIJOS VARTOJANČIOMIS KAITRINĖ LEMPUTĖ

ENERGIJĄ TAUPANTI LEMPUTĖ

SUTAUPYMAI, EURAIS

Galingumas vatais (W)

kWh skaičius per 15 000 valandų (12 metų)

Galingumas vatais (W)

kWh skaičius per Per 15 000 vaSutaupyta suma, 15 000 valandų landų sutaupytos kai 1 kWh kai(12 metų) kWh nuoja 0,1678 Euro

100

1.500

300

1.200

201,36 Eurai

1.125

225

900

151,02 Eurai

900

165

735

123,39 Eurai

Osram‘o ir Greenpeace duomenys

Energiją taupančios lemputės atsiperka per apytiksliai metus.

I SKYRIUS- PRADEDAME...

PAVYZDYS 2.- ATSPINDINČIŲ EKRANŲ INSTALIACIJA UŽ ŠILDYTUVŲ (RADIATORIŲ)

tspindinčio ekrano, kurio išmatavimai 100x70 A kaina yra apytiksliai 10 eurų. Priminkime tokais buto charakteristikas: ► Paviršius: 50m2; ► Šildymo sistema: atskira, naudojanti metano dujas, penki radiatoriai 100x70 cm; ► Vidutinis šilumos suvartojimas 1m2 per metus: 120 kWh/m2/metus); ► Metinis suvartojimas: 120x50= 6 000 kWh; ► Metano suvartojimas 6000:9.8= 612,2 m3 (*); ► Metinės išlaidos: 612,2x0,7= 428,54 Eurai.

IAtspindinčių ekranų instaliavimas tarp sienos ir radiatorių leidžia sutaupyti: 5-10 %, o piniginė išraiška – 21-42 eurus/metus. Atsižvelgiant į darbų kainą – 50 eurų, išlaidos padengiamos sutaupymais per truputį ilgesnį nei 1 metų laikotarpį.

I SKYRIUS - PRADEDAME...

ŠILUMOS ENERGIJA

2 PASTATAI

astato sudedamosios dalys apibrėžiančios jį išoriškai yra: vertikalios sienos, stogas, grindys, išoP ’ rinės durys ir langai. Visi šie elementai yra labai svarbūs, kadangi per juos vyksta šilumos mainai tarp vidinių ir išorinių erdvių. Todėl svarbu įtakoti šiuos komponentus gerinant pastato energetinį efektyvumą.

ŠILUMOS SRAUTAS PER SIENAS

Pastatuose šiluma teka per sienas ar tarpus tarp sienos ir durų 2 skirtingais būdais:

1. Šiluma teka per sienas nuo paviršiaus kontaktuojančio su aukštos temperatūros zona į priešingą išorinę pusę. Šilumos srauto kiekis priklauso nuo sieną sudarančių medžiagų (jų išdėstymo eiliškumas taip pat svarbus) ir jų šilumos perdavimo savybių.

2. Šilumos perdavimas per tarpus.Šiltas oras juda į šaltesnes erdves per tarpus tarp sienų ir langų ar durų rėmų ar per kitas angas pvz.: kaminus.

SIENŲ IR STOGO IZOLIAVIMAS

ienų ir stogo izoliacijos pagerinimas yra puikus sprendimas siekiant taupyti energiją skirtą pastato šildymui arbo šildymui mažinant jo šiluminę sklaidą. Izoliacinės medžiagos mažina šilumos perdavimą, didindamos pastato energetinį efektyvumą katilo nuostoliai

stogo perdanga

vėdinimo sistemos

išorinės perdangos langai

rūsys

Pastato šilumos energijos nuostoliai

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

2 SIENŲ IZOLIAVIMAS

ienų izoliacinės medžiagos gali būti lokalizuojamos vidinėje arba išorinėje sienos pusėje ir, jei Syra, vidinėje sienos ertmėje.

VIDINIS IZOLIAVIMAS

Vidinis izoliavimas yra sprendimas ypač taikomas pastatą restauruojant. Vidinis izoliavimas yra paprastai vykdomas naudojant su izoliacine medžiaga parengtas paneles, jas klijuojant prie sienų arba talpinant į prieš tai sumontuotą rėmą. Tipiniai duomenys (atskirai namui ar butui) Metiniai sutaupymai Kaštai

270-340 EUR nuo 50 EUR/m2

PLIUSAI: ► pigiau nei izoliuojant išorėje; ► gali būti atlikta savarankiškai arba neprofesionalų pastangomis; ► pastato išorė išlieka be pakitimų; ► lengvas montažas (nereikalingos kopėčios ar stelažai);

► vidinė temperatūra gali būti greitai pakeista dėl mažo kambarių šilumos inertiškumo.

MINUSAI: ► išlieka terminiai tilteliai; ► sunku pritvirtinti sunkias detales prie sienos; ► sumažėja kambarių vidinis paviršius; ► reikia atsižvelgti į durų ir langų rėmų pozicijas, į elektros jungtukus ir rozetesi; ► tarp sienos ir izoliacinės panelės gali atsirasti vandens kondensatas, jei darbas atliktas netinkamai.

išorinė siena

izoliacinė medžiaga garo izoliacija

tuščiaviduriai elementai tinkas

oro tarpai

grindys

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

IŠORINIS IZOLIAVIMAS

šoriškai izoliuoti galima naujus arba jau seniau pastatytus pastatus. Darbai vykdomi pritvirtinant prie sienų išorinės pusės metaliniuose rėmuose izoliacines paneles, padengtas gipsu. zoliacinės medžiagos storis turi būti parinktas atsižvelgiant i geografinio regiono klimatines sąlygas ir atsižvelgiant į šalies specialius energetikai skirtus įstatymus.

šie darbai netaikomi; ► lietvamzdžių sistemai suteikti naują formą; ► sienos įšyla lėtai per ilgą laikotarpį.

PLIUSAI: ► žymus šildymo ir vėdinimo kaštų sumažėjimas; ► temperatūrinių tiltelių ir kondensacijos reiškinio eliminavimas; ► žymūs izoliavimo darbai gali būti atlikti nemažinant kambarių išmatavimų; ► padidėja šilumos inertiškumas – pastatas išlaiko šilumą net kelias valandas atjungus šilumą tiekiančią jėgainę. MINUSAI: ► būtinai reikia, kad darbus atliktų profesionalūs darbininkai; ► ilgas atsipirkimo laikas; ► žymiai pasikeičia pastato išvaizda – reikalingi leidimai; istoriniams pastatams išorinė siena

rišamoji medžiaga(klijai) izoliacinė plokštė fiksatoriai

armavimo tinklelis armavimo sluoksnis

apdaila(tinkas)

finitura

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

SIENOJE ESANČIŲ ERTMIŲ IZOLIAVIMAS

zoliacinių medžiagų įvedimas į sienoje esaItusinčias ertmes, kai tai yra galima,- plačiai paplitechnologija. Įvesta į ertmę šilumos izoliacija beveik visada tampa nepasiekiama. Todėl būtina parinkti produktą pasižymintį geromis eksploatavimo laiko ir ilgalaikėmis šiluminėmis charakteristikomis.

Galima sienoje esančias ertmes užpildyti izoliacija (pvz.: celiulioze) arba mikrodalelėmis (besiplečios termoputos). Kitai sienų kategorijai reikia detalesnės analizės duodančios efektyvią intervencijos galimybę.

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

2 NEŠILDOMŲ ZONŲ VIRŠUTINIŲ PERDANGŲ IZOLIAVIMAS

ildomo kambario grindys kontaktuodamos su nešildoma po apačia esančia patalpa (t.y. rūsiu) perduoda didelį šilumos kiekį.Gera izoliacija žemiausio grindų paviršiaus leidžia išvengti kondensacijos ir išlaikyti šilumą viršuje esančiame kambaryje ir vėsą rūsyje. zoliacija, dėl savo mažo šilumos laidumo, kuris apibrėžia medžiagos gebėjimą perduoti šilumą, įgalina palaikyti paviršiaus temperatūrą artimą

kambario oro temperatūrai, išvengiant šilumos nuostolių ir gerinant komfortines sąlygas. Izoliacija taip pat užkerta kelią garo difuzijai, išvengiant kondensacijos reiškinio ir sumažina triukšmo, atsirandančio vaikštant sklaidą.

išorinė siena

izoliacinė medžiaga įklotas

blokeliai

izoliacinė medžiaga

betonas skiriamasis sluoksnis lubos

izoliacinė medžiaga

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

STOGO INSTALIACIJA

eras ir savo paskirtį atitinkantis stogas apsaugo namą nuo aplinkos faktorių ilgą laiko tarpą. Kad pasiekti tokį rezultatą yra naudinga pasinaudoti gerosios praktikos pavyzdžiais įrengiant gerą vėdinimo sistemą tarp stogo šlaito ir pastato bei labai gerą izoliaciją. Stogas didžiausia šilumos sklaida pasižymintis namo elementas, todėl svarbu jį izoliuoti ir tai reikia atlikti kai vykdomi kiti planuoti darbai. Didžiausia šilumos sklaida pasižymi: ► Plokščias stogas; ► Šlaitinis stogas su negyvenama pastoge; ► Šlaitinis stogas su gyvenama pastoge.

apšiltinsime tik apatinę šlaitinio stogo dalį tai sudarysime sąlygas pastogės perkaitimui pasisavinant šilumą iš apačioje esančio kambario. Esant šlaitiniam stogui su gyvenama pastoge izoliacija turi būti klojama paraleliai šlaitui žemutinėje sienos dalyje. Galima tvirtinti paneles prie vidinės sienos įrengiant užtvarą garui, kad išvengti kondensacijos. Stogo izoliavimas gali sumažinti šildymo kaštus apie 20%.

Plokščio stogo izoliavimas yra jautri intervencija reikalaujanti dėmesio vandens izoliacijai. Šlaitinio stogo su negyvenama patalpa atveju tinka kloti izoliaciją ant pastogės grindų. Tai ekonomiška ir paprasta intervencija t.y. galima pakloti 8-10 cm storio izoliacines pagalves. Jei

žalvarinis tinklelis su oro išėjimo anga

čerpės

ventiliacijos anga

sija

tarpinis sluoksnis hidroizoliacija

izoliacinis panelis gegnė

žalvarinis tinklelis

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

paprastas bruselis čerpėms

briaunos elementas jungiamas su skylėta plyta

2 DURYS IR LANGAI

urys ir langai yra silpni šiluminiu požiūriu D komponentai ir turi būti pagaminti ir instaliuoti su atitinkamu dėmesiu. Jei kambaryje turime per

daug langų bus žiemą per šalta, o vasarą per karšta, jei jie nėra gerai izoliuoti per juos bus perneštas didelis šilumos kiekis. Aukšto efektyvumo langai, jei gerai instaliuoti yra puiki priemonė, leidžianti sumažinti išlaidas šildymui ir vėsinimui bei žymiai pagerinti komforto sąlygas. Net jei langų ir durų atnaujinimo atsipirkimo laikas nėra geras, daromas darbas yra ypač paprastas ir nesudaro didelių problemų gyventojams.

angai yra sudaryti iš 2 elementų: stiklo ir L rėmo. Langai turintys vieną stiklą ir metalinius rėmus yra pigūs, bet turi žemą energetinį efekty-

NAUJI LANGAI

vumą. Energijos taupymo požiūriu geriausi dviejų ar trijų stiklų langai su mediniais ar plastmasiniais (PVC) rėmais, net jei mediniai rėmai reikalauja padidintos priežiūros, ypač jei atsukti į pietus. tsipirkimo laikas yra 5-6 metai.

Aangų pakeitimą turi atlikti profesionalas, suLgebantis sumažinti plyšius. eičiant langus istoriniuose pastatuose gali Kprireikti leidimo. TIPINIAI LANGAI:

AUKŠTO

EFEKTYVUMO

Dviejų ar trijų stiklų Stiklų skaičius, jų storis ir tarpo dydis stipriai įtakoja šilumos izoliaciją. Tipiniai dviejų stiklų langai turi šiuos duomenis (stiklas-oras-stiklas): 4-6-4 mm arba 6-8-6 mm. Kuo storesni stiklai tuo mažesnis šilumos perdavimas.

Dujomis užpildyti tarpai tarp stiklų Kad pagerinti izoliaciją tarpai tarp dviejų ar trijų stiklų gali būti užpildyti inertinėmis dujomis: argonu, kriptonu ar ksenonu. Šios dujos praleidžia žymiai mažiau šilumos.

Izoliuoti rėmai su sumažintu šilumos pralaidumu Rėmai su sumažintu šilumos pralaidumu turi pagalbinius rėmus atskirtus izoliacijos paviršiumi.

Sandarinimo priemonės tarp rėmo ir sienų Guminės sandarinimo priemonės uždengia tarpus sumažindamos oro pralaidą ir šilumos nuostolius

Durų pakeitimas Skaidrios dalys turi būti vertinamos kaip langai. Tamsiąja dalimi laikomos durys su izoliacija, kuri sumažina šilumos sklaidą.

Žemos emisijos stiklas Žemos emisijos stiklai yra skaidrūs (laidūs) matomai spinduliuotės patenkančiai į pastatą bet yra skaidrūs (laidūs) infraraudoniesiems spinduliams, skleidžiamiems šildymo sistemų taip išvengiant šilumos srauto į išorę: tokiu būdu sumažindami šilumos perdavimą jie leidžia sutaupyti didelius energijos kiekius.

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

SAULĖS ŠILTNAMIAI

ai uždaras plotas nuo išorinės aplinkos atskirtas skaidriomis sienomis, kurias esant reikalui galima atverti. Stogas gali būti skaidrus arba tamsus priklausomai nuo geografinės platumos ar šilumos poreikių. iltnamis integruoja charakteristikas tiesioginio šilumos didėjimo per sienas, kurios taip pat naudojamos kaip šilumos saugojimo priemonės. Iš tikrųjų jį tiesiogiai šildo saulės spinduliai, veikdama kaip tiesioginė šildymo sistema vėliau šiluma pernešama į sieną, kuri tampa šilumos akumuliatoriumi. Saulės spinduliai yra sienos absorbuojami, transformuojami į šilumą ir dalinai perduodami į pastatą. iltnamis turi būti orientuotas į pietus, kad gautų maksimalų šilumos pritekėjimą žiemos metu. Jis turi būti atidarytas ir šešėlyje vasaros metu, kad būtų išvengta perkaitimo, pakeičiant viduje esantį karštą orą išoriniu. iltnamis taip pat vadinamas žiemos sodu, kuriame augalai, gerinantys oro kokybę ir reguliuojantys vidaus drėgmė. Yra naudinga pasirinkti augalus numetančius žiemos metu lapus, kad padidėtų apšviestumas ir šešėliavimas vasaros

Š Š

metu, padedantis sumažinti perkaitimą. iltnamio stogas yra subtilus komponentas: vasarą į horizontalius paviršius patenka didžiausias spindulių kiekis todėl jis turi būti gerai šešėliuojamas ir tikriausiai atvertas. uri būti naudojami įvairūs ekranavimo būdai: skydai, palapinės. Kad būtų efektyvūs – jie turi būti išorėje ir turėti šviesos spalvą. ad užtikrinti geras temperatūrines sąlygas naudinga instaliuoti dvigubus stiklus, nepamirštant, jog stogo stiklas turi būti atsparus. ėmai gali būti pagaminti iš įvairių medžiagų. Kad sumažinti šilumos sklaidą ir kondensaciją naudinga naudoti rėmus su sumažintu šilumos pralaidumu.

T K R

saulė

vasaros diena

saulė

karštas oras

šiluma

šaltas orasa

vasaros naktis šiluma

karštas oras šaltas oras

žiemos diena

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

žiemos naktis

šiluma

2 ŠILDYMO SISTEMOS

ildymo sistemą sudaro 3 pagrindinės sudedamosios dalys: katilas, kuriame šiluma pagaminama, Š šilumos išskyrimo sistemos (radiatoriai, apipučiami gyvatukai, stogo sistema) ir valdymo sistema. Kiekviena sudedamoji dalis įneša savo indėlį į bendrą sistemos efektyvumą ir energijos sąnaudas.

Šildymo sistemos būna 4 skirtingų tipų: 1. centrinio šildymo su katilais; 2. “šlapios” centrinio šildymo sistemos, kurių pagrindą sudaro katilai ir šildymo kūnai (paprastai radiatoriai; 3. kitos centrinio šildymo sistemos, kaip antai karšto oro šildymo sistemos arba elektriniai akumuliaciniai šildytuvai; 4. individualūs kambarių šildytuvai.

Pagrindinis įtakos veiksnys mažinant eksploatavimo sąnaudas ir CO2 emisijas yra naudojamo kuro tipas, žr. diagramas. Planuojant įrengti naują šildymo sistemą, rekomenduotina pirmiausia išnagrinėti galimybes pasirinkti pigesnį ir ekologiškesnį kurą.

Kiti svarbūs įtakos veiksniai eksploatavimo sąnaudoms ir CO2 emisijoms yra šie: ►konkrečios šildymo sistemos efektyvumas (naudingumo koeficientas); ► šilumos poreikis, kad būtų palaikomos reikiamos temperatūros gyvenamosiose patalpose (jis gali būti didesnis didesniuose, taip pat ir blogesnės šiluminės izoliacijos būstuose); ► šildymo valdiklių (reguliatorių) įrengimas; ► būsto naudotojo poreikiai šilumai, jo su šiluma susiję įpročiai.

Centrinio šildymo katilai būna trijų tipų: 1. įprastiniai katilai (kurie tiekia karštą vandenį per atskirą akumuliacinį baką); 2. kombinuotieji katilai (kurie tiekia “momentinį” karštą vandenį vandentiekio magistralės spaudimu); 3. šilumos kaupyklos (turi atskirus akumuliatorius ir elementinių akumuliatorių rinklę – EAkR).

Įprastiniai katilai ir EAkR dažniausiai naudojami dideliuose pastatuose. Kombinuotieji katilai dažniau įrengiami mažuose namuose ir dideliuose butuose, nes “taupo vietą”. Kaip kuras katiluose paprastai naudojamos gamtinės dujos (iš dujotiekio), skystas naftos kuras arba suskystintos naftos dujos (SND). Taip pat galima naudoti ir kai kuriuos tiesioginio veikimo elektrinius katilus, bet jų eksploatacija būna brangesnė, todėl jie ir nerekomenduotini ten, kur prieinamos kitos kuro rūšys.

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

2 KATILŲ TIPAS

TRADICINIAI KATILAI (SU PASTOVIA GRĮŽTAMOJO VANDENS TEMPERATŪRA)

is katilas laikomas brandžia technologija, jo Š pagrindinė problema – pastovi vandens temperatūra, kurios nustatymai paprastai būna

aukšti (70-80°C). Hidrauliniame kontūre įtaisoma maišymo sklendė, kuri palaiko aukštą vandens temperatūrą ir tai leidžia išvengti kondensavimosi problemų. Dėl aukštos temperatūros daug energijos išsiskiria vamzdžiuose ir susidaro dideli šilumos nuostoliai išjungus katilą. Šio tipo katilams būdingas didelis įjungimo ir išjungimo ciklų skaičius, ir tai padidina šilumos nuostolius degimo kameroje dėl oro traukos ir pirminio apvalymo (pre-washing). Visi šie įtakos veiksniai sumažina katilų vidutinį sezoninį efektyvumą, net ir turinčių gerą degimo efektyvumą.

SLENKANČIOS TEMPERATŪROS KATILAI (3 ŽVAIGŽDUČIŲ LYGMENS)

lenkančios temperatūros katilai leidžia paS siekti aukštas vidutinio sezoninio efektyvumo reikšmes naudojant kintamos

temperatūros nustatymus pagal šilumines apkrovas. Todėl net ir apkrautas dalinėmis apkrovomis, katilas veikia vardiniu efektyvumu negamindamas didesnio už poreikį šilumos kiekio ir šitaip pasiekdamas aukštesnį sezoninį efektyvumą. Žemesnės temperatūros lemia mažesnį šilumos išskyrimą vamzdžiuose ir didesnį radiatoriuose. Dažniausiai katilai turi kelių pakopų degiklį arba moduliacinį degiklį, nenutrūkstamai kontroliuojantį oro ir kuro santykį.

KONDENSACINIAI KATILAI (4 ŽVAIGŽDUČIŲ LYGMENS)

ondensaciniai katilai praktiškai yra tokie patys, kaip ir nekondensaciniai, tik jie K ištraukia daugiau šilumos iš dūmų (išmetamų

dujų), nes turi didesnį šilumokaitį. Tai reiškia, kad dūmai būna šaltesni, ir vandens garai tampa matomi “dulksnos” pavidalu.Visas iš ataušintų dūmų gautas kondensatas pašalinamas kondensato drenažo vamzdeliu. Kondensaciniai katilai (net ir nesukuriantys “dulksnos”)

visada yra efektyvesni už nekondensacinius, ir būtent dėl šilumokaičio.Gerą šilumos sutaupymą galima gauti modernizuojant senesnius kaip 15 metų katilus. Naujas katilas kartu su gerais šildymo reguliatoriais gali sumažinti sąskaitą už šildymą 20-25 procentais. Jeigu katilas patalpintas prie išorinės sienos, pakeitimas būna palyginti paprastas – dūmų ir kondensato vamzdžius įrengti nesunku.Būstams su senu centrinėje padėtyje įrengtu katilu (pvz., patalpos šildytuvas su pagalbiniu katilu) reikės tinkamos išorinės sienos, prie kurios galima būtų statyti kondensacinį katilą. Šildymo sistemų instaliuotojai čia turėtų patarti, ką ir kaip reikėtų daryti.

katilai pasižymi šiais ypatuKondensaciniai mais:

► pritaikomi įvairiems namams arba butams; ► tai efektyviausias katilo tipas, jo sezoninis efektyvumas aukštas; ► net ir veikdami nedidele šilumos išeiga, išlaiko aukštą efektyvumą, pavyzdžiui vasarą naudojant juos vien karštam vandeniui ruošti; ► jiems reikia kondensato drenažo sistemos; ► dažnai turi specifišką vandens garų “dulksną” išmetamuose dūmuose – jos buvimas kaip tik ir yra katilo efektyvaus veikimo požymis.

ondensaciniai katilai paprastai yra susieK jami su radiatoriais arba su grindyse įrengtomis šilumos skirstymo sistemomis, tiesiogiai

šildančiomis patalpas.Radiatoriai paprastai būna įrengti per didelio galingumo (jų per daug arba per dideli) ir veikiausiai jums pereinant prie žemesnės darbinės temperatūros nereikės jokių papildomų elementų.

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

Radiatoriai yra: ► pigesnis variantas; ► lengvai prižiūrimi ir tikrinami.

Grindų šildymo būdas yra::

► patrauklus estetiška; ► teikia foninę šilumą; ► netgi truputį efektyvesnis už kondensacinio katilo sistemą; ► gali iškilti techninės priežiūros problemų.

ondensaciniai katilai geriausiai veikia temK peratūrų intervale nuo 25°C iki 40°C. Efektyviausi sprendimai būna tada, kai kondensacinis

katilas sujungiamas su žematemperatūre sistema, pvz., grindų šildymo sistema; tradiciniams radiatoriams – pakeisti seną katilą į katilą, veikiantį pagal slenkančios temperatūros modelį. Pažymėtina kad grindų šildymo sistema gali būti jungiama su saulės šildymo sistema, nes pastaroji turi žemas darbines temperatūras.

BIOMASĖS KATILAI

iomasės katilai sumažina anglies dioksido emisijas, nes augalai per savo gyvenimo ciklą iš atmosferos sugertą CO2 kiekį grąžina atgal į atmosferą deginimo metu. Pažymėtina, kad jeigu įvertintume biomasės gamybos ciklą, katilo pagaminimą, eksploataciją ir techninę priežiūrą ir kt., tai įsitikintume, kad biomasės katilas nėra nulinių emisijų įrenginys, tačiau anglies dioksido gamina mažiau, nei organinį kurą naudojančios šildymo sistemos. agal naudojamo kuro pavidalą, kietos biomasės katilai gali būti klasifikuojami į 3 gruP pes:: ► medienos katilai; ► skiedrų katilai; ► medienos granulių katilai.

iekviena grupė turi savo pranašumų lyginant K su kita, todėl pasirinkimo motyvai kurios grupės katilą pasirinkti priklauso nuo konkretaus

įdiegimo aplinkybių. Medienos katilas įkraunamas kuru kartą ar du per dieną. Geriausių katilų modeliai pasižymi maža pelenų išeiga ir leidžia visiškai sudeginti medienos daleles. Kai kurie modeliai komplektuojami su karšto vandens akumuliaciniu baku, kad geriau reaguotų į šilumos vartotojų poreikius. Skiedrų katilai yra universalesni, bet medžio skiedrų įsigyti būna sunkoka, be to jos turi gana didelį drėgnumą, ir tai mažina katilo energetinį efektyvumą. Šiam kurui laikyti reikia daugiau vietos. Medienos granulių katilai yra patogesni naudoti. Jie veikia automatiniu režimu. Vis dėl to jie yra brangoki. Granulės – tai maži ritinėliai (cilindriukai), pagaminti iš sumaltos ir presuotos medienos. Dėl tokios formos šio kuro laikymui užtenka mažesnės vietos. Jų drėgnumas nedidelis. Granulės turi didesnį kaloringumą už skiedras. Galiausiai, granulių katilų eksploatacija ir priežiūra paprastesnė, nes juose degimo procesas geriau valdomas. tsižvelgiant į emisijas iš transporto priemonių A pervežimo metu, rekomenduojama biomasės katilus diegti tose vietose, kurios yra natūraliai tinkamesnės biomasės gamybai (kaimo vietovėse, kalnuose).

ŠILUMOS SIURBLIAI

eksploatacinės sąnaudos panaŠiųšiossistemų kaip ir dujinių kondensacinių katilų. ► Brangios pagal įrengimo išlaidas, bet ekonomiškai efektyvios ten, kur nėra prisijungimo prie dujotiekio arba negalima gauti skysto naftos kuro. ► Ekonomiškai efektyviausios būstuose, turinčiuose žemus šilumos poreikius – todėl renovuojant šildymo sistemas kartu reikėtų įdiegti pastatų energinio efektyvumo didinimo priemones. ► Eksploatacijos ir techninės priežiūros

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

sąnaudos turėtų būti mažesnės negu tradicinių šildymo sistemų. ► Šilumos siurblius taip pat galima naudoti patalpoms vėsinti ir karštam buitiniam vandeniui ruošti. Šilumos siurbliai tiekia energijos daugiau nei jos sunaudoja šilumai iš aplinkos siurbti. Šilumos šaltiniai gali būti deriniai iš oro – į vandenį, iš žemės – į vandenį ir iš oro – į orą. ► Žemės šaltinio šilumos siurbliai naudoja elektrą šilumai siurbti iš žemės per cirkuliacinius vandens ir antifrizo mišinio vamzdelius. ► Šie vamzdeliai klojami horizontaliai grioveliuose arba vertikaliai gręžiniuose.

ilumos siurblių transformacijos koeficientas Š gali pasiekti 3 ir daugiau. Tai reiškia, kad siurbliui varyti panaudojus vieno kilovato elektrinę galią tiekiama 3 kW šiluminė galia. Šilumos siurblį panaudojus charakterizuoja žematemperatūrinis šilumos šaltinis, iš kurio jis siurbia šilumą. Jam taip pat reikalingas ir “šiltasis” gręžinys, kuriame yra šiltas oras arba vanduo.

Pagal šilumos šaltinį sistemos klasifikuojamos taip: ► vanduo-vanduo, kuriose šiluma perduodama vandeniui išsiurbus ją iš vandens telkinio kaip šilumos šaltinio (pvz., upės, vandens šulinio); ► vanduo-oras, kuriose oras šildomas iš vandens išsiurbta šiluma; ► oras-oras, kuriose oras šildomas išsiurbta iš oro šiluma; ► oras-vanduo, kuriose vanduo šildomas iš oro išsiurbta šiluma; ► žemė-vanduo, kuriose vanduo šildomas iš žemės išsiurbta šiluma; ► žemė-oras, kuriose oras šildomas iš žemės išsiurbta šiluma.

eoterminis šilumos siurblys – tai natūralią giG luminę žemės šilumą kaip šilumos šaltinį naudojantis šilumos siurblys. Jo veikimo princi-

GEOTERMINIS ŠILUMOS SIURBLYS

pas remiasi tuo dėsningumu, kad jei oro ir žemės paviršiaus temperatūrų keičiantis metų laikams pokyčiai yra dideli, tai žemiau nei 3 m gylyje esantys žemės sluoksniai, vandens sluoksniai kūdrose ir kituose vandens telkiniuose patiria minimalius temperatūrų svyravimus. Todėl pastarieji sluoksniai vasarą būna vėsesni, o žiemą – šiltesni už atmosferos orą žemės paviršiuje. Šis temperatūrų skirtumas panaudojamas geoterminiais zondais, kurie įleidžiami vertikaliai į žemę arba išdėstomi horizontaliai kelių metrų lygyje po žeme, kad siurbtų iš jos šilumą ir tiektų ją į šilumos siurblį. Šis siurblys, kurį varo elektra, šilumą panaudoja vandeniui arba orui šildyti (o vasarą šaldyti). Geoterminių siurblių transformacijos koeficientai būna labai aukšti, todėl jų energijos sutaupymai yra išskirtiniai. Paprastai tokio siurblio taikymas leidžia sutaupyti nuo 50% iki 75% šilumos lyginant su metaną arba SND naudojančią šildymo sistemą. Pagrindiniai šio tipo sistemos trūkumai yra: ► didelės įrengimo išlaidos (užtat santykinai trumpas atsipirkimo laikas); ► neišvengiami gręžimo darbai įleidžiant vertikaliuosius kolektorius (netgi 5-7 kW šiluminės galios kolektoriams, jiems reikia daug siauresnio gręžinio, kurio vidinis skersmuo ne didesnis kaip 30 cm); ► yra galimybė šilumos siurblio pagaminta šiluma pasinaudoti naudojant žematemperatūrinius įrenginius (tokius kaip šiluminiai paneliai, sienose, grindyse, grindinyje, ventiliatoriais apipučiami gyvatukai, tačiau – tik ne radiatoriai); ► būtinybė patikrinti ar prisijungimas prie požemio ar vandens baseinų yra teisingai atliktas; ► reikia parengtinių grunto tyrimų siekiant įvertinti gręžimo sąnaudas. e energijos sutaupymų pažymėtini dar ir šie Bpranašumai::

►galima statyti mažesnį būstą, nes šilu-

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

mos siurbliui reikia mažiau vietos nei kitoms šildymo sistemoms; ► nėra vizualinio poveikio aplinkai; ► mažesnės eksploatacijos ir techninės priežiūros sąnaudos lyginant su tradiciniu katilu (nereikia metinės techninės patikros, dūmų kontrolės ir kt.); ► nesusidaro jokių dūmų; ► galimybė veikti atvirkštiniu režimu (šilumos siurblys žiemą gali šildyti vandenį arba orą, o vasarą – vėsinti orą).

abiausiai žinomos sistemos šilumai paimti iš L požeminių šaltinių šilumos siurbliais yra: geoterminiai gręžiniai, vandens paėmimas gavybiniais gręžiniais ir grąžinimas inžekciniais gręžiniais, vamzdelių spiralės žemėje ir energiniai poliai.

eoterminiai gręžiniai: gręžimo technika paG siekiamas 50-350 m gylis; reikiamą gylį nulemia grunto tipas ir kolektoriaus imama šiluminė galia. Prieš darant gręžinį reikėtų ištirti gruntą – tai leis įvertinti gręžimo sąnaudas ir energijos kiekį, kurį bus galima išgauti. Gręžiniai yra gana mažo skersmens (bendras gręžinio skersmuo su dviem patalpintais vamzdeliais (padavimo ir grįžtamuoju) yra mažesnis nei 30 cm.

Žemėje esančio vandens sistemos: efektyvus geoterminio šaltinio panaudojimo būdas yra naudoti žemėje esančio vandens sluoksnio arba gręžinio vandens šilumą. Tokiu atveju smarkiai sumažėja įrengimo sąnaudos (šulinio atveju nereikia jokių perforacijų), ir kaip šiluminis agentas gali būti naudojami patys sluoksnio vandenys. Tačiau tiesa ir tai, kad sluoksnio suradimo sąnaudos kartais smarkiai įvairuoja lyginant su paprasto geoterminio gręžinio sąnaudomis, netgi ir negilių sluoksnių – esančių 20-30 m gylyje – atvejais. Todėl reikia atlikti parengtinius tyrimus.

Energinės vamzdelių spiralės ir poliai:šis būdas visados ir be išlygų yra ekonomiškiausias geoterminės energijos panaudojimo variantas. Vamzdelių spiralės – tai eilė horizontaliai išdėstytų vamzdelių kelių metrų gylyje nuo žemės paviršiaus.

Energiniai poliai:energiniai poliai įrengiami statant namo pamatus. Įrengiami vertikaliai. Rekonstruojant namą juos įrengti jau nebus ekonomiškai efektyvu. e sistemų, kuriose šiluma pastato viduje paB skirstoma per šiltą vandenį, esama sistemų, kuriose nėra prie paviršių tvirtinamų vamzdžių ir

KARŠTO ORO SISTEMOS

oras naudojamas šilumai pernešti į visas patalpas ir kartu – joms vėdinti, šitaip sukuriant šiluminį-higroskopinį komfortą.Tokiose sistemose energijos šaltinis yra gamtinės dujos, suskystintos naftos dujos, dyzelinis krosnių kuras. Vietoj šio kuro kai kurie sistemų modeliai naudoja elektros energiją. Kurą naudojančiose sistemose įrengiami šilumokaičiai, kuriuose degimo proceso dujos perduoda šilumą į patalpas tiekiamam orui.Elektrą naudojančiose sistemose šiluma gali būti akumuliuojama naktį ir po truputį atiduodama į patalpas kitu paros metu, bet tam reikia, kad elektros energijai būtų taikomi diferencijuoti pagal laiką tarifai.

INDIVIDUALŪS PATALPŲ ŠILDYTUVAI edidelis butas arba namas su gera šilumos N izoliacija gali apsieiti ir be centrinės šildymo sistemos: kartais pakaks vieno ar dviejų efektyvių

patalpų šildytuvų. Tokie šildytuvai taip pat gali generuoti papildomą foninę šilumą tai šilumai, kuri generuojama pagrindinėje šildymo sistemoje. Siekiant reguliuoti šildymo intensyvumą įvairiose zonose (pvz.: svetainėje, miegamajame) šildytuvams reikia įtaisyti laiko ir temperatūros kontrolės valdiklius.

dujų šildytuvai, kurie įrengiami tieGamtinių siog ant sienos, pasižymi šiomis savybėmis: ► tai konvekciniai sieniniai šildytuvai; ►paprastai jiems reikia dūmtakio, todėl įrengiami ant išorinės sienos; ►visa sistema gali būti įrengta dalimis įren-

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

2 giant nuosekliai patalpą patalpos; ► yra labai efektyvūs – efektyvumas paprastai siekia 70 %. Šilumą skleidžiantys konvektoriai: ►teikia radiacinę ir konvekcinę šilumą; ►tai kuro dekoratyvinio degimo krosnelės, dažniausiai 20-25 % efektyvumo. Tokia krosnelė visa įdedama į židinio angą. Šilumos pagaminama labai mažai, pagrindinė paskirtis – dekoratyvinė; ►tai kuro normalaus deginimo krosnelės, kurios tik tam tikra dalimi įstumiamos į židinio angą. Paprastai jose būna atvira liepsna. Dažniausiai turi 40-70 % efektyvumą (jis priklauso nuo krosnelės konstrukcijos); ►tai gali būti krosnelės be dūmtakio – individualūs šildytuvai, kurie veikia saugiai, jeigu į patalpą iš lauko tiekiama pakankamai šviežio oro; jų efektyvumas paprastai būna 90 %. Nešiojami šildytuvai su dujų balionais pasižymi: ► didelėmis eksploatavimo sąnaudomis; ►didele kondensacijos rizika, nes susidaro daug vandens garų (apie 1 kg vandens iš 1 kg suskystintų dujų). Elektriniai šildytuvai pasižymi šiomis savybėmis: ► turi 100 % efektyvumą, bet būna patys brangiausi, jeigu už jų naudojamą elektrą mokama pilnutinės kainos tarifu;

► ventiliatoriniai šildytuvai ir krosnelės užšaunamomis durelėmis gali būti naudojamos tik papildomam pašildymui; ► alyviniai radiatoriai turėtų būti naudojami, jeigu įmanoma pasinaudoti pigesniais elektros tarifais; ► šildytuvai dažnai naudojami kaip elektrinės centrinio šildymo sistemos dalis, papildanti akumuliacinius šildytuvus; paneliniams šildytuvams reikia taikyti laiko kontrolę ir termostatinį valdymą. Patalpų kieto kuro šildytuvai ir krosnelės pasižymi šiomis savybėmis: ► jiems reikia tam tikros vietos kurui laikyti; ► jiems reikia sklendžių, reguliuojančių oro tiekimą į pakurą; ► gali būti įkraunami mišriu kuru, įskaitant antracitą, buitinę anglį, medieną arba pagamintą anglį (pvz., vadinamąjį koalitą); ► deginant medieną iš atsinaujinančių vietinių šaltinių išmetama mažiau CO2 emisijų; ► atviros ugnies krosnelės (židiniai) viename derinyje su našiu pagalbiniu katilu leidžia pasiekti 70 % efektyvumą; ► krosnelėse gali būti įtaisomi pagalbiniai katilai šilumai gaminti ir karštam vandeniui ruošti; ► atviros ugnies krosnelėms (židiniams), neturinčioms pagalbinio katilo, reikia įrengti ventiliacinės angos ribotuvą, kuris valdytų degimui nesuvartoto orą šalinimą iš patalpos– tai pagerintų jų efektyvumą.

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

ŠILUMOS SKIRSTYMO SISTEMOS

ilumos skirstymo įtaisai – tai įrenginiai, kurie išskiria šilumą patalpose. Jų pagrindiniai tipai yra šie: ► šildytuvai (dar vadinami radiatoriais arba konverteriais) ir plokštiniai šildytuvai; ► šiluminiai konvektoriai ir konvektoriai su ventiliatoriais; ► šilumą skleidžiantieji paneliai: grindys (dažniausias atvejis), sienos, lubos.

ŠILDYTUVAI (RADIATORIAI ARBA KONVERTERIAI) ildymo kūnai (t.y. šildytuvai) išskiria į orą (atŠ mosferą) šilumos srautą, gautą iš katilo per vamzdžių sistemą (skirstymo sistemą). Šiluma iš-

skiriama šilumokaičio principu. Šildytuvas yra galinė sistemos dalis, kurios pavidalas įvairuoja nuo radiatorių iš vertikalių elementų (iš ketaus, plieno lakštų ar aliuminio lydinių) iki plokštinių radiatorių. Ketaus radiatoriams būdingas praktiškai beribis naudojimo laikotarpis ir jie ypač tinka patalpoms, kuriose šildymo sistema naudojama nenutrūkstamai, nes įšila iš lėto, bet šilumą išlaiko ilgą laiką. Plieniniai radiatoriai žavi gražia modelių estetine išvaizda ir pasižymi optimalia šilumos sklaida, bet juos veikia korozija ir tai riboja jų naudojimo laikotarpį. Kalbant apie aliuminio radiatorius pabrėžiama, kad jie labai atsparūs korozijai, nedaug sveria, bet turi mažą šiluminę inerciją, ir todėl greitai įšildo patalpą, bet lygiai taip pat greitai leidžia jai atšalti išjungus šildymo sistemą. Tuo tarpu plokštiniai šildytuvai, priešingai, nėra sudaryti iš modulių, bet iš vientisos plokštės (bloko), pagamintos iš plieno, kai kuriais atvejais – iš ketaus. Jie pasižymi mažesne mase, mažesniu vandens turiniu ir juos lengviau prižiūrėti (valyti). Pastaroji aplinkybė daro juos ypač tinkamais taikyti ten, kur reikia ypatingos švaros, kaip antai mokyklose, arenose, ligoninėse. Iinkamas radiatorių išdėstymas patalpose yra pagrindinė gero šilumos išskyrimo iš šildymo T sistemos sąlyga, ir tokiu būdu – energijos taupymo sąlyga..

ažymėtina gero išdėstymo praktika, kai šildytuvai montuojami po langais arba prie išoriP nių sienų, kad atsvertų šaltų srovių efektą ir

sumažintų temperatūrų skirtumą tarp lubų ir grindų. Estetiniais sumetimais radiatoriai dažnai užstojami baldais, įrengiami sienų nišose arba uždengiami priekiniais skydeliais (paneliais); tai smarkiai sumažina jų šiluminę galią dėl apribotos oro apytakos ir prieigą prie radiatorių, kad juos galima būtų nuplauti. Jeigu radiatorius įrengtas ant išorinės sienos (pvz., po langu), patartina tarp sienos ir radiatoriaus įtaisyti termoizoliacinės medžiagos panelį. Prekyboje galima rasti panelių konkrečiai tokiam tikslui su šilumą atspindinčiais paviršiais, kurie nukreipia šilumą į patalpos vidų. Dar vienas geros praktikos pavyzdys – prieš paleidžiant šildymo sistemą atidžiai apžiūrėti kiekvieną šildymo elementą, pašalinti orą, patekusį į sistemą per sklendes. Svarbu patikrinti kiekvieno radiatoriaus šilumos atidavimą – kad būtų įsitikinta, ar sistema turi gerą energinį našumą. Todėl aktualu yra įrengti termostatines sklendes, kad jos padėtų reguliuoti patalpų temperatūrą. Tokia sklendė įtaisoma radiatoriaus įėjimo vamzdyje. Ji

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

turi termostatinį valdiklį, kuris valdo šilto vandens srautą pagal oro temperatūrą. Šitaip pasiekiamas geras temperatūros reguliavimas kiekviename atskirame kambaryje. Paminėtina ir tai, kad centrinėse šildymo sistemose, sudarytose iš montažinių vertikalių kolonėlių, verta naudoti šilumos srauto skaitiklius, kuriais matuojama kiekvieno šildytuvo paskirstytas šilumos kiekis.

KONVEKTORIAI RIAIS

VENTILIATO-

onvektoriai su ventiliatoriais, dar vadinami K apipučiamais gyvatukais, skleidžia šilumą padedant įtaisytam jų viduje ventiliatoriui, kuris

menduotina naudoti apipučiamus gyvatukus su tangentiniais ventiliatoriais. Trijų padėčių sklendė teikia ne tik geras reguliavimo galimybes, bet ir leidžia užprogramuoti konvektorių – kad sklendė keistų vandens srautą pagal nustatytą temperatūrą. Šie konvektoriai gali būti vertikalaus įrengimo modelio – pastatomi ant grindų –, ir horizontalaus įrengimo modelio – tvirtinami prie lubų; modelio pasirinkimą lemia siekimas apsaugoti žmogų patalpoje nuo oro srauto tiesioginio poveikio ir pasiekti tolygų pasiskirstymą temperatūrų.

sukuria oro apytaką ir neleidžia susidaryti šaltoms zonoms. Naujausiems apipučiamiems gyvatukams įtaisomas filtras kuris sulaiko purvo dulkes ir šitaip valo orą, apsaugo kvėpuojančius nuo nešvarumų ore. Dėl mažesnių sąnaudų, šie konvektoriai plačiai naudojami orui kondicionuoti ir žiemą, ir vasarą dėl universalumo, dėl lengvo svorio, dėl gero atiduodamos šiluminės galios reguliavimo. Patalpų vėsinimui vasaros metu pakanka įrengti mažą ir efektyvią vandens vėsinimo sistemą, pavyzdžiui, šilumos siurblį. Šaldymo sistema ruošia atvėsintą vandenį, kurį tiekia į apipučiamus gyvatukus. Gyvatukai vėsina orą (taip pat šalina iš jo drėgmę) ir jį filtruoja. Vartotojas rankiniu būdu gali reguliuoti atskiro aparato veikimo režimą keisdamas ventiliatoriaus greitį, o reguliuojant automatiniu būdu – termostatas kontroliuoja temperatūrą įjunginėdamas ir išjunginėdamas ventiliatorių. Ventiliatorius yra aparato viduje, jis kelia triukšmą, kuris stiprėja didinant apipučiančio oro srautą.Ventiliaciniai konvektoriai rekomenduojami biurams, bet ne namams su pirmiau aprašytais požymiais. Siekiant sušvelninti taikymo tokiuose namuose trūkumus, reko-

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

ŠILUMINIAI PANELIAI

iluminiai paneliai – tai šildantys paviršiai, sudaryti iš gyvatukų, kuriais teka šiltas arba šaltas vanduo; paneliai įrengiami grindyse, sienose arba lubose. Gyvatukai gaminami iš plieno, vario, bet dažniausiai – iš plastmasės. Įeinančio į sistemą vandens temperatūra būna apie 45°C. Grindų šildymo sistemoms ribinė temparatūra yra 25-28°C. Kiekvienas kontūras turi nepriklausomo terminio reguliavimo galimybę, todėl atskiram kambariui galima nustatyti skirtingą temperatūrą. Patalpose su šiluminiais paneliais atsiranda pojūtis, kad patalpos temperatūra yra 22-23°C, nors termometras rodo 20°C. Paneliai atlieka dar vieną svarbią funkciją – akustinės izoliacijos, t.y. sugeria triukšmus iš kitų butų. Pažymėtinas dar vienas jų žematemperatūrinio veikimo pranašumas – su kondensaciniais katilais ir saulės kolektoriais jie puikiai

integruojami į bendrą sistemą.

iluminių panelių labiausiai išsklaidantys šiŠ lumą yra grindų paneliai. Jų pranašumai yra šie:

ŠILUMINIAI GRINDŲ PANELIAI

► kuria geresnį šiluminį komfortą mažesnėmis šilumos sąnaudomis; ► šildo ir vėsina be organizuotos oro cirkuliacijos; ► padidina naudingą patalpų paviršiaus plotą ir atitinkamai namo ekonominę vertę (nereikia dalį erdvės skirti radiatoriams įrengti ir jiems prižiūrėti); ► energijos sąnaudos šildymui nedidelės; ► teikia daugiau laisvėms baldams

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

išdėstyti (baldus galima talpinti be apribojimų); ► yra polivalenčiai (juos galima naudoti ir žiemą, ir vasarą, jeigu sistema turi vėsinimo įtaisą); ► nekelia į orą žemių kruopelyčių, nes nėra oro apytakos, atsirandančios dėl šilumos sklaidos; taigi, išvengiama oro kondicionavimo sistemoms būdingo oro varinėjimo ir nereikia periodiškai uždažyti “ūsų”, kuriuos sukuria radiatoriai; ►kai naudojami vėsinimui – suvartoja mažiau elektros nei paprastas ventiliatorius.

ekomenduojama šią sistemą naudoti kartu R su kondensaciniu katilu. Daug žmonių vis dar neigiamai prisimena šią technologiją, kadangi

ji buvo naudojama 7-8 dešimtmetyje prabangiuose būstuose; sistema naudojo karštą vandenį (60-70°C vietoj dabar rekomenduojamų 28-29°C) iš centrinės sistemos, nebuvo jokios rimtesnės temperatūros palaikymo kontrolės ir perteklinė nuo grindų srūvanti šiluma sukeldavo kojų skausmus, pakeldavo į orą žemių kruopelyčių, ir iš to sekantis ligos pojūtis šleikštulio pojūtis. Dabartinės sistemos jau turi vandens temperatūros kontrolės funkciją ir tai iš esmės keičia situaciją, leidžia teikti į rinką šią šildymo sistemą kaip vieną iš komfortiškiausių.

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

2 APSKAITA IR ŠILUMOS KONTROLĖ

pskaita – tai šiluminės energijos suvartoA jimo matavimas, tiek tiesioginis, tiek ir netiesioginis, sumuojant atskirų šildymo vienetų

išskirtą energijos kiekį. Šildymo sistemos reguliavimas – tai veiksmai, kuriais siekiama name sukurti ir palaikyti klimatinį komfortą, kontroliuojant patalpų vidaus temperatūrą pagal lauko temperatūrą. Todėl per reguliavimo sistemą galima valdyti visas sistemos operacijas. Kai kuriose sistemose dar naudojamas daviklis, kuris reguliuoja katilo veikimą pagal lauko temperatūrą.

eresnės yra sistemos, suplanuotos pagal G namo zonas, pvz., su dviem termostatais – dienos ir nakties zonoms. Kai zonavimo nėra, tai

galima naudoti termostatinius ventilius: juos galima įtaisyti kiekvienam radiatoriui, kad reguliuotų juo pratekančio šilto vandens kiekį pagal patalpos oro temperatūrą.

čiau šis trūkumas jau, atrodo, virsta „vakarykšte diena“ – butuose galima pasiekti autonomiškumą reguliuojant ir individualią šilumos apskaitą; tai leidžia kiekvienam nustatyti norimą temperatūrą.

INDIVIDUALUS AR CENTRINIS ŠILDYMAS?

lačiai paplitęs poreikis, kad P šeima pati nepriklausomai nuo kitų galėtų reguliuoti šildymo sistemą, paskatino nepriklau-

somų šildymo sistemų plėtrą išleidžiant iš akių visus centrinio šildymo technologijos pranašumus. Tačiau šiandien jau įsitikinta, kad autonomiškumas, efektyvumas ir saugumas tampa būdingais centralizuotos sistemos požymiais, jeigu taikoma šiluminė kontrolė ir naudojami šilumos srauto skaitikliai. Tokį šilumos skaitiklį labai lengva įrengti kiekviename bute. Jeigu sistema sudaryta iš montažinių modulių, iš kurių maitinami skirtinguose butuose esantys radiatoriai tame pačiame vertikalės aukštyje, skaitiklius reikėtų įmontuoti kiekvienam šildytuvui.

entralizuoto šildymo sistemoms, apimančioms daug butų, kad sumažėtų nuostoliai, C atsirandantys dėl netinkamo sistemos naudojimo

TIEMS, KAS GYVENA BUTE

yra aktualu šilumos reguliavimą atskiruose kambariuose susieti su šilumos apskaita. Jos neretai švaistomos, kai sistema naudojama netinkamai, kaltininkams už savo blogo naudojimosi įpročius nieko nemokant. Vis dėlto centralizuota sistema yra daug efektyvesnė ir patikimesnė nei nepriklausoma sistema. Be to, centralizuotai sistemai būdingas aukštesnis šilumos generatoriaus efektyvumas (kuris didėja didinant katilo galią) ir mažesnės eksploatacijos ir techninės priežiūros sąnaudos, nes jos išdalijamos keliems sistemos naudotojams. Vienintelis trūkumas, išlikęs iki šių dienų, yra tai, kad sistemą sunku reguliuoti. Ta-

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

instaliavimo schema (horizontalus išdėstymas)

instaliavimo shema (vertikalus išdėstymas)

ŠILDYMO VALDYMO SISTEMOS

ildymo valdymo (reguliavimo) sistema konŠ troliuoja visos šildymo sistemos darbą pagal vidaus temperatūrą ir lauko temperatūros kitimo

eigą. ildymo valdiklius galima įrengti visada, tačiau ekonomiškai naudingiausia – kada keičiamas katilas arba atliekami kiti šildymo sistemos tvarkymo darbai Tipinis atvejis Metinė ekonomija 60-70£ Įrengimo sąnaudos apie 200£ Įrangos atsipirkimo laikas apie 3 metus

Geras katilo sistemos valdymo komplektas paprastai turi: ► programavimo įrangą, kuri nustato įjungimo ir išjungimo laiko momentus atskirai patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui; ► patalpų termostatus; ► motorizuotas sklendes tiekti reikiamą kiekį šilumos.

Termostatinės radiatorių sklendės Termostatinės radiatorių sklendės yra įmontuojamos į atskirus radiatorius ir turi tam tikrą tem36

peratūrų nustatymo sritį. Jos sumažina vandens srautą per radiatorių, kai termostatas pasiekia nustatytą temperatūrą. Sklendės leidžia palaikyti žemesnes temperatūras foniniam šildymui, pvz.: nenaudojamuose kambariuose, ir taip taupyti energiją.

Patalpos termostatas Patalpos termostatas pasižymi šiomis charakteristikomis: ► Išjungia katilą ir šildymo sistemos siurblį, kai patalpos temperatūra pasiekia nustatytą lygį; ► paprastai įrengiamas svetainėje arba koridoriuje, maždaug 1,5 m aukštyje nuo grindų; ► termostatą ir programiklį galima integruoti į vieną prietaisą, vadinamą programuojamu patalpos termostatu; ► netinka įrengti arti radiatorių, skersvėjų veikiamoje arba saulės apšviečiamoje vietoje, arba kambariuose su termostatinėmis radiatorių sklendėmis ar papildomais šildytuvais. Programiklis arba automatinis jungiklis ► Programiklis leidžia šilumos vartotojui nustatyti laiko intervalus, kuriuose reikės šildymo ir karšto vandens;

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

► automatinis jungiklis turi diską, kuriuo patogu nustatyti, kad patalpų šildymas ir karšto vandens ruošimas vyktų kartu arba kad būtų ruošiamas vien karštas vanduo, bet neleidžiantį nustatyti vien tik šildymo režimą ► Ypač tinkamas yra skaitmeninis programiklis, nes jis paprastai leidžia 7 dienoms nustatyti ir šildymo, ir karšto vandens ruošimo rėžimus. Zonų kontrolė Zonų kontrolės funkciją vykdo motorizuota sklendė, kuri keičia vandens srauto šildymo sistemoje greitį, kai srautas teka per kelias patalpas. Ji ypač efektyvi dideliuose pastatuose su nevienodą saulės šilumos kiekį gaunančiais kambariais.

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

2 KARŠTAS VANDUO

aršto vandens sąnaudos gali sudaryti didelę sąskaitos už energijos išteklius dalį, ypač moderniuose, gerą šiluminę izoliaciją turinčiuose būstuose. Karštas vanduo gali būti tiekiamas keliais būdais. Dažniausiai tai būna: ► karšto vandens bakas, kurį netiesiogiai šildo katilas arba patalpos šildytuvas su pagalbiniu katilu;

► kombinuotas katilas, kuris vandenį šildo tiesiogiai;

► karšto vandens akumuliacinis bakas su panardinamais elektriniais šildymo elementais (naudojančiais pikinę arba nepikinę elektrą). Būstuose neretai įrengiami ir kiti karšto vandens ruošimo prietaisai, iš kurių labiausiai žinomi elektriniai momentiniai dušiniai šildytuvai ir praustuvo (vandentiekio kriauklės) šildytuvai.

Jeigu karštu vandeniu aprūpinama iš kombinuoto katilo, EAKR arba kombinuoto akumuliacinio bako, tai pakeisti karšto vandens ruošimo būdą praktiškai galima tik keičiant katilą. Karšto vandens bakas su gaubtu

Karšto vandens bakai laikui bėgant netenka šilumos ir todėl laikas nuo laiko katilą reikia pakurti, kad būtų palaikoma reikiama temperatūra. Taip eikvojama energija ir pinigai.

Karšto vandens bakų pakeitimas

• • • •

Sugedus bakui, pvz.: praleidžiant vandenį, atsiranda gera proga atkreipti dėmesį į naujus aukšto efektyvumo bakus. Tokie bakai (tiek su išleidimo sklende, tiek be jos) pasižymi šiais ypatumais:

turi 50-80 mm storio gamykloje uždėtą šiluminę izoliaciją; turi didelio našumo gyvatuką, kuris greičiau sušildo vandenį;

pagerina šildymo sistemos bendrą sezoninį efektyvumą; būna mažesnių dydžių.

Keičiant šildymo sistemą turėtina omenyje, kad renkantis kombinuotą katilą arba EAKR nereikės naujo karšo vandens bako.

Elektrinio akumuliacinio bako pakeitimas

Pakeisti elektrinį akumuliacinį baką yra ekonomiškai naudinga ir pravartu energijos taupymo požiūriu.

Akumuliavimo talpa

Mažiems namų ūkiams (1-2 asmenims) rekomenduotina 144 litrų akumuliacinė talpa, didesniems – 210 litrų ir daugiau.

Keičiant karšto vandens sistemą, reikia numatyti ir jos reguliavimo būdus ir įtaisus.

Standartinis reguliavimo priemonių komplektas, kuris leidžia sumažinti energijos sąnaudas karštam vandeniui ruošti, apima šias priemones:

•

Patartina įsidėmėti, kad:

► Pirmenybinė priemonė – apšiltinti karšto vandens baką, jei jis neturi šiluminės izoliacijos.

•

► Uždėti gaubtą bakui yra labai naudinga ekonomiškai. Gaubtas neapšiltintam bakui leidžia per pirmus metus sutaupyti dvigubai daugiau pinigų nei kainuoja pats.

•

► Bakus galima apšiltinti bet kada.

► Mažesnio nei 80 mm storio gaubtus reikėtų pakeisti modernesniais. Rinkoje galima rasti daugybę įvairios formos gaubtų. Gaubtas turėtų būti su diržais, kad gerai priglustų prie bako, nes geresnis prigludimas – papildoma šilumos nuostolių ekonomija.

ir papildomą efektą – sumažinti peršildymo galimybę vasarą.

Gerai apšiltinus baką šilumine izoliacija galima gauti

•

modernus programiklis arba laikrodis su laiko nustatymais, kad galima būtų kontroliuoti laiką ir karšto vandens temperatūrą; bako termostatas, kuris atjungia katilą, kai pasiekiama nustatyta temperatūros riba (apie 60-65ºC);

pagrindinių vamzdžių (tarp katilo ir karšto vandens bako) šiluminė izoliacija;

karšto vandens bakų užpildymas siurbliu (dėl didesnio efektyvumo), bet ne natūraliai dėl gravitacijos įtekančiu vandeniu.

Dar patartina papildomai apšiltinti ir antrinį vamzdyną – nuo bako iki čiaupų. Palėpėse esančius vandens sistemos rezervuarus ir vamzdyną taip pat visada privalu apšiltinti, kad jie neužšaltų ir nesutrūkinėtų.

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

2 KONDICIONAVIMAS VASAROS METU endru atveju oro kondicionavimas yra labai imlus energijai procesas, todėl taikyti kondicionaB vimą reikia racionaliai ir apdairiai; komfortui pasiekti užtenka nustatyti drėgmės šalinimo funkciją arba neviršyti 26-27°C temperatūros. Vis dėlto prieš įrengiant kondicionavimo sistemą vertėtų pati-

krinti galimybę apšiltinti patalpą, kad sumažėtų šilumos perdavimas į vidų iš lauko. Gerai apšiltintai patalpai gali iš viso nereikėti jokio kondicionavimo.

ORO KONDICIONIERIAUS VEIKIMO PRINCIPAS

kondicionierius yra panašus į didelį šalOrodytuvą, kuris vėsina namą.

Dauguma žmonių perka ir naudoja oro kondicionierius nesusimąstydami, kokia jų konstrukcija, sudedamosios dalys ir veikimo principai Tinkamas dydis, gerai parinktas modelis, kokybiškas įrengimas bei techninė priežiūra, tvarkingas naudojimas – tai pagrindinės sąlygos, kurios lemia ekonomiškai efektyvų kondicionieriaus veikimą ir leidžia mažinti bendras namų ūkio išlaidas.

ekonomiškiausias centrinio oro kondicionieriaus modelis.

Specialus skystis, kuris sugeria šilumą garintuve ir ją išskiria kondensatoriuje, yra vadinamas šaltnešiu. Kompresorius (toks siurblys) priverčia šaltnešį tekėti gyvatuko vamzdeliais ir briaunomis. Briaunas aptekantį orą (siauruose tarpuose tarp briaunų) atvėsina gyvatuke esantis šaltnešis.

Išskaidytos sistemos centrinis oro kondicionierius turi metalinę lauko spintą su kondensatoriumi ir kompresoriumi, ir vidaus spintą, kurioje yra garintuvas. Daugelyje išskaidytų sistemų vidaus spintoje dar būna krosnelė arba šilumos siurblio vidaus dalis (tai yra ta, kuri montuojama pastate). Kondicionieriaus gyvatukas įrengiamas spintoje arba krosnelės ar šilumos siurblio pagrindiniame ortakyje. Jeigu pas jus jau įrengta krosnelė arba šilumos siurblys, tai išskaidytoji sistema jums būtų pats II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

ORO KONDICIONIERIŲ ENERGINĖS KLASĖS

kiriamos dvi oro kondicionierių sistemos, S kurių valdymo sistemos pagrindą sudaro temperatūros jutiklis: ► pigesnės pagal pardavimo kainą, tačiau

brangesnės dėl elektrinės galios poreikio ir elektros sąnaudų: kondicionavimo sistema veikia visa galia ir atjungiama temperatūrai pažemėjus žemiau vartotojo nustatytos ribos. Temperatūrai pakilus 1-2 laipsniais virš tos ribos, valdymo sistema įjungia kondicionierius, kad vėl nužemintų temperatūrą, ir procesas cikliškai kartojasi. Ši kondicionavimo sistema yra labiausiai paplitusi. Dėl didesnių energijos sąnaudų jos efektyvumas nedidelis. ► brangesnės pagal pardavimo kainą, tačiau turinčios mažesnį elektrinės galios poreikį ir dėl to naudojančios mažiau elektros. Į vėsinimo sistemą yra įdiegtas elektroninis inverteris, kuris keičia vėsinimo galią šitaip sumažindamas imamą elektrinę galią ir palaikydamas pastovią temperatūrą. Dar vienas šios sistemos pranašumas – ji mažina šalto oro srautą iš vėsinimo mašinos ir padidina vartotojo komforto pojūtį.

ESAMŲ ORO KONDICIONIERIŲ EKSPLOATAVIMAS IR PRIEŽIŪRA

iena iš dažniausiai pasikartojančių oro kondicionavimo problemų yra netinkamas ekV sploatavimas. Jeigu jūsų kondicionierius įjungtas,

įsitikinkite, kad jūsų būsto langai ir lauko durys yra uždaryti. Kitos “standartinės” bėdos – montavimo trūkumai, nekokybiškos apžiūros procedūros ir netinkama priežiūra. Dėl nekokybiško montavimo susidaro nesandarumų oro kondicionieriaus oro kanaluose ir atitinkamai sumažėja oro srautai juose. Dažni atvejai, kai šaltnešio nešamas šalčio kiekis (šaltnešio kiekis sistemoje) neatitinka gamintojo specifikacijų. Neužpildžius montavimo metu sistemos reikiamu šaltnešio kiekiu, kondicionieriaus darbo charakteristikos ir efektyvumas negalės būti geri. Iškviesti technikai remontininkai dažnai neaptinka šaltnešio proble40

mos, kartais dar ir pablogina padėtį įleisdami papildomo šaltnešio į pilnutinai užpildytą sistemą. Kondicionierių gamintojai paprastai išleidžia techniškai atsparius, aukštos kokybės gaminius. Sugedus oro kondicionieriui, gedimo priežastimi paprastai būna: ► Šaltnešio nuotėkis. Tai reiškia, kad jūsų kondicionieriuje per mažas šaltnešio kiekis: šaltnešio įkrova buvusi nepakankama užpildymo metu, arba jis nutekėjo. Pastaruoju atveju – jeigu nutekėjęs – nebus gerai, jeigu Jūs paprasčiausiai pridėsite papildomo šaltnešio. Kvalifikuotas remontininkas turėtų sutvarkyti gedimą, patikrinti remonto kokybę ir tik po to papildyti sistemą reikiamu šaltnešio kiekiu. Reikėtų įsidėmėti, kad Jūsų kondicionieriaus darbo charakteristikos ir efektyvumas bus geri, jei šaltnešio kiekis bus lygiai toks, kaip nurodyta gamintojo specifikacijoje, bet nebus jokiu būdu mažesnis už jį arba didesnis; ► netinkama priežiūra. Jeigu leisite filtrams arba kondicionavimo gyvatukams apsinešti purvu, kondicionierius veiks ne pagal taisyklių reikalavimus, ir kompresorius arba ventiliatoriai suges prieš laiką; ► Elektriniai gedimai. Kompresorius ir ventiliatorius gali susidėvėti, ypač tada, kai oro kondicionierius dažnai įjungiamas ir išjungiamas, o taip ir būna, kai sistema parinkta per didelių parametrų. Laidų ir gnybtų korozija – taip pat dažna daugelio sistemų problema, todėl elektrinius sujungimus ir kontaktus reikėtų tikrinti visada, kai iškviesti specialistai atlieka sistemos apžiūrą.

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

Nuolatinė priežiūra Kad kondicionierius veiktų efektyviai ir ekonomiškai naudingai per visą numatytą laikotarpį, jo filtrams, gyvatukams ir ventiliatoriams reikia nuolatinės priežiūros. Jeigu nepaisoma būtiniausių techninės priežiūros reikalavimų, kondicionavimo kokybė vis blogėja, o energijos sąnaudos, priešingai, nuolat didėja.

Ortakių užsandarinimas ir izoliavimas Didžiuliai energijos nuostoliai susidaro, kai atvėsintas oras nuteka iš tiekimo ortakių arba kai šiltas pastogės oras patenka į grįžtamuosius ortakius. Naujausiose studijose nurodoma, kad nuo 10% iki 30% kondicionuoto oro tipinėje centrinio oro kondicionavimo sistemoje nuteka iš ortakių. Ortakiai turi būti nelaidūs ir sandarūs, kitaip centrinio kondicionavimo sistema nebus efektyvi.

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

2 VENTILIACIJA

akankamo našumo ventiliacija privalo ištisai P veikti patalpose, kuriose yra žmonės – saugant jų sveikatą – ir kuriose naudojama atvira

ugnis šildymo ir karšto vandens ruošimo įrenginiuose – kad pakaktų degimui reikalingo oro. Visiems būstams reikia ventiliacijos dėl kelių priežasčių: ► dėl viduje esančių asmenų sveikatos ir komforto; ► kad degimo prietaisai (pvz., dujinis katilas) veiktų saugiai ir ekonomiškai naudingai, nes reikia ištraukti iš būsto degimui vartotą orą; ► kontroliuoti kondensaciją šalinant

drėgmės garus; ► šalinti kitus teršalus ir kvapus.

YRA KONDENSACIJOS PROBLEMŲ?

Pažymėtinos šios dažniausios kondensacijos priežastys: ► žmonių veikla, kaip antai virimas, maudymasis po dušu, skalbimas ir skalbinių džiovinimas, nes tada išsiskiria daug vandens garų; ► nėra tikslinės paskirties ventiliacijos, pvz., traukos ventiliatorių, arba viduje esantys žmonės virdami maistą ar naudodami dušą neatidaro langų ir neišleidžia garų pertekliaus;

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

► šildymui, netinkanti šiluminė izoliacija – jeigu vidaus oro ir paviršių temperatūra nėra aukštesnė už “rasos taško”, tai ore esanti drėgmė kondensuosis ant paviršių,ir tai sukels pelėsių augimą.

Tikslinės ventiliacijos sistemos yra skiriamos vietinei traukai sukurti, ir pagrindiniai jų tipai yra ventiliacinės angos, traukos ventiliatoriai ir viso namo ortakių sistemos, kurių pagrindas – arba pasyvi vertikalaus kanalo (“kamino”) ventiliacija arba mechaninė ventiliacija su šilumos rekuperacija.

VIETINĖ TRAUKA

Ventiliacinės angos leidžia orui patekti į patalpą per sienas: tai paprasčiausias natūralios ventiliacijos būdas. Jų įrengimo sąnaudos nedidelės ir joms nereikia jokios priežiūros. Tačiau atkreiptinas dėmesys į vėjo veiksnį tų, kas gyvena aukštutiniuose daugiabučių namų aukštuose: natūrali ventiliacija gali būti per didelė ir todėl nepageidautina.

TRAUKOS VENTILIATORIAI

Traukos ventiliatoriai ištraukia iš patalpos orą ir leidžia gerai reguliuoti ir valdyti oro atnaujinimo (pakeitimo) patalpoje greitį. Paprastai jie įrengiami ten, kur reguliariai susidaro vandens garai, pvz., vonioje arba virtuvėje. Jie taip pat tinka naudoti vasarą naktiniam vėsinimui. Jeigu jie įrengiami su drėgmėmačiais, tai atitinkamas automatinis jungiklis įjungia ventiliatorių, kai oro drėgmė pasiekia nustatytą ribą. Pagrindinės jų charakteristikos yra šios: ► palyginti pigūs ir lengvai prižiūrimi; ► veikia efektyviausiai, jeigu įrengiami aukščiau šviežio oro šaltinio (vidaus durų arba ventiliacinių angų); ► tinka virtuvėje, ir tiesiog idealu, jei įkomponuojami į viryklės garų surinktuvo gaubtą; ► naujausi mažos galios ventiliatoriai gaminami su nuolatinės srovės varikliais ir turi labai didelį energinį efektyvumą;

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

► jau gaminami ir rekuperaciniai ventiliatoriai atskiroms patalpoms, kurie turėtų būti integruojami su traukos ventiliatoriais; tokiu atveju iš šalinamo šilto oro rekuperacinis ventiliatorius ima šilumą ir ja sušildo į patalpą tiekiamą orą. Nors abiejų ventiliatorių blokas vėdina patalpą greitai, šilumos nuostolių išvengiama.

Valdymo funkcijos įdiegimas ventiliacijai, pvz.: sistemai su traukos ventiliatoriais, - yra būtinas sveikoms higieninėms sąlygoms sudaryti. Tačiau tipiniuose 2 aukštų dalinai sublokuotuose individualiuose namuose prarandama apie 15-20% visų šilumos sąnaudų būtent dėl nekontroliuojamos ventiliacijos. Šį veiksnį galima sušvelninti apribojant skersvėjus, užsandarinant nereikalingus plyšius ir įtrūkimus ir taip sumažinant nepageidautiną oro nuotėkį. Patartina įsidėmėti: NIEKADA negalima palikti traukos ventiliatorių ir kitų tikslinės paskirties ventiliacijos sistemų nefunkcionalioje būklėje.

Dar didesnę ekonomiją galima gauti užsandarinant pastato išorinių konstrukcijų plyšius ir įtrūkimus, kartu užtaisant ir durų, langų ir palėpių durelių bei liukų skersvėjų plyšius. Tačiau tokių išorinių užsandarinimų galima imtis tik atlikus slėgio patikrinimą. Naudingi patarimai ► pagrindiniu skersvėjų šaltiniu būna durys, todėl pirmutinė sąlyga – apkamšymas ir kitos skersvėjų mažinimo priemonės; ► pašto dėžutėms (duryse) reikėtų įtaisyti dangtelius skersvėjams mažinti; ► surauktos užuolaidos, žaliuzės ir langinės gali padėti išlaikyti šilumą ir išvengti skersvėjų; ► palėpių durelės ir liukai turėtų būti užsandarinami, kad šiltas ir drėgnas oras nepatektų į pastogę, joje nesikondensuotų ir nesukeltų puvinio.

Skersvėjų plyšių užtaisymas

Tipinis atvejis Metinė ekonomija apie 30 eurų Įrengimo sąnaudos nuo 100 eurų Įrengimo sąnaudų atsipirkimo laikas metus

apie 4

Pagrindinis šilumos nuostolių šaltinis yra blogai įstatytos durys bei langai, palėpių durelės ir liukai. Skersvėjo vietų užtaisymas (užkamšymas, juostelių užklijavimas ir pan.) kainuoja nedaug, yra nesudėtingas ir gali smarkiai padidinti komfortą, taip pat – sumažinti kuro sąnaudas. Taigi ► skersvėjų plyšių užtaisymas yra nebrangus; ► tai yra lengvas “pasidarau pats” tipo darbas.

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

ELEKTROS ENERGIJA

BUITINIAI PRIETAISAI IR APŠVIETIMAS

nergiškai efektyvūs prietaisai suvartoja mažiau elektros ir jų naudojimas būna pigesnis. Jau E tapo pakankamai aišku, kad nusipirkti energiškai efektyvius prietaisus dažnai nėra brangiau, nei analogiškus daug žemesnio efektyvumo prietaisus. Perkant prietaisą, reikia atsižvelgti į jo ener-

ginį ženklą.

ENERGINIS ŽENKLINIMAS

995 m. Europos Sąjunga įvedė privalomą buitinių prietaisų energinio ženklinimo schemą, taikomą šaldytuvams, šaldikliams ir šaldytuvo-šaldiklio agregatams. Nuo tada ši schema buvo papildyta skalbyklėmis, elektriniais skalbinių džiovintuvais, elektrinėmis orkaitėmis ir lempomis. Energiniai ženklai ant šių gaminių parduotuvėse ir parodose klijuojami aiškiai matomoje vietoje, kad potencialus pirkėjas galėtų palyginti efektyvumus. Energiniai ženklai nurodo kuro (energijos) sąnaudas (pagal standartinio bandymo rezultatus) ir rūšiavimą pagal jas į klases nuo A iki G, čia A yra efektyviausia klasė (šaltiems prietaisams efektyviausia klasė yra A++). A klasės prietaisas vartos maždaug perpus mažiau elektros nei G klasės. Kaip bebūtų, tikros elektros sąnaudos priklausys nuo konkrečių aplinkybių – nuo prietaiso naudojimo būdo

ir vietos. Pavyzdžiui, šaltasis prietaisas (kaip antai, šaldytuvas), jeigu yra pastatytas prie šildytuvo arba orkaitės, vartos daugiau energijos nei tas, kuris stovi šaltesnėje vietoje, taigi virtuvės išplanavimas yra svarbus įtakos veiksnys energiniam efektyvumui. Kai kurie dabartiniai ženklai pateikia informacijos apie kitas prietaiso veikimo charakteristikas, pavyzdžiui, skalbimo našumą, vandens sąnaudas vienam ciklui, apsisukimų skaičių (skalbimo mašinoms) ir kt.

III SKYRIUS - ELEKTROS ENERGIJA

3 BUITINIAI PRIETAISAI

ir šaldikliai suvartoja apie šeštadalį namų ūkių elektros sąnaudų, taigi gerokai daugiau Šaldytuvai nei kiti buitiniai prietaisai.

ŠALDYTUVAI IR ŠALDIKLIAI

PATARIMAI PIRKĖJUI: ► rinkitės A klasės modelį; ► rinkitės šaldytuvą pagal dydį – kad jis atitiktų būtent jūsų namų ūkio poreikius. Didesni modeliai ima daugiau elektros. Tas pats pasakytina apie dalinai užpildytus šaldytuvus arba perpildytus šaldytuvus; ► dėžiniai šaldikliai paprastai būna ekonomiškai efektyvesni už stačius (stacionarius) šaldiklius. Jie turi geresnę šiluminę izoliaciją, taip pat iš jų neišeina šaltas oras pravėrus dureles. Automatiniai atitirpinami šaldikliai gali suvartoti nuo 40 % iki 50 % daugiau elektros negu rankiniu būdu atitirpinami modeliai. EKSPLOATAVIMO IR PRIEŽIŪROS REKOMENDACIJOS: ► jeigu kondensatoriaus gyvatukas nuvalomas reguliariai kas 6-12 mėnesių, tai efektyvumas padidėja 30 %. Būkite ypatingai atsargūs, kad nepažeistumėte gyvatuko; ► durelių izoliaciniai tarpikliai turi būti nepraleidžiantys oro. Jie tikrinami, uždarant duris ir jomis prispaudžiant įdėtą vieną popieriaus lapą (tarp „varčios“ ir angos apvado) ir bandant ištraukti jį iš to tarpo. Jeigu popierius išslysta lengvai, reikia keisti sandarinimo tarpiklį; ► šaldytuvą ar šaldiklį pastatykite toliau nuo potencialaus šilumos šaltinio; ► palaikykite šaldytuvo vidaus temperatūrą 3-4°C. Šaldiklio temperatūra nustatytina tarp -18°C ir -15°C ilgam šaldymui ir tarp -12°C ir -10°C, kai užšaldomi produktai bus suvartojami per trumpą laiką; ► išjunkite šaldytuvus ir šaldiklius iš elektros tinklo, kad išvengtumėte elektros sąnaudų švaistymo, kai šie prietaisai nenaudojami; ► 10-20 metų senumo šaldytuvų efektyvumas gali siekti tik 60% naujausių modelių efektyvumo lygio. A/A+ ENERGINĖS KLASĖS PRIETAISAI

VIDUTINĖ METINĖ EKONOMIJA

Dėžės tipo šaldiklis (A+)

45 Eurų

Šaldytuvo-šaldiklio agregatas (A+)

Stacionarus šaldiklis (A+) Šaldytuvas (A+) Skalbyklė (A)

Indaplovė (A)

III SKYRIUS - ELEKTROS ENERGIJA

iki 60 Eurų

45 Eurų 30 Eurų 15 Eurų 30 Eurų

3 rkaitėms ir viryklėms energijos sąnaudų klasės šiuo metu nenurodomos. Tačiau yra kelios aplinO kybės, į kurias verta atsižvelgti perkant ir naudojant šiuos prietaisus, kad sąskaita už energijos sąnaudas būtų mažesnė.

ORKAITĖS IR VIRYKLĖS

PATARIMAI PIRKĖJUI: ► rinkitės, jei galima, dujinę orkaitę ir viryklę. Didžiausias dujinių prietaisų trūkumas – degimo produktai yra rizikos veiksnys sveikatai. Pakankamai vėdinant - riziką galima sumažinti; ► išsivalančiosios orkaitės turi geresnę nei kitų modelių orkaitės šiluminę izoliaciją, todėl tinkamai naudojamos yra energetiniu požiūriu efektyvesnės; ► elektrinės viryklės su keramikos, halogeniniais ar indukciniais elementais yra daug efektyvesnės, nei viryklės su elektriniais gyvatukais. Jas taip pat lengviau valyti, didesnės galimybės kontroliuoti temperatūrą; ► atkreipkite dėmesį į viryklės garų surinkimo gaubto triukšmines savybes: mažatriukšmiai gaubtai užtikrina gerą ventiliaciją. Rinkitės modelį, kuris ištraukia degimo produktus ir drėgmę į lauką, vietoje modelių, kurie tesukuria oro recirkuliaciją namo viduje. Jeigu viryklės gaubto įrengti neįmanoma, pasvarstykite galimybę įsigyti dujinę krosnelę su atskira tiesiogine ventiliacine anga. EKSPLOATAVIMO IR PRIEŽIŪROS REKOMENDACIJOS: ► išsivalymo funkcijai reikia didelių energijos sąnaudų ir tai sumažina bendrą modelio energijos ekonomiją. Taikykite šią funkciją tik esant būtinumui, ne dažniau kaip kartą per mėnesį, ir iš karto po to, kai baigėte naudotis orkaite – tai sumažins energijos sąnaudas išsivalymui; ►dauguma dujinių viryklių turi nedarbo metu išjungtą uždegimo sistemą ir izoliuotą degiklį. Reikia sekti, kad uždegiklis visada būtų švarus, nes tai užtikrina nepriekaištingą uždegimą. endru atveju plauti indaplove yra geresnis ir efektyvesnis būdas už rankinį indų plovimą. EfekB tyvūs modeliai gali suvartoti vidutiniškai 22 litrus vandens vienai įkrovai, o plaunant rankomis reikėtų 26 litrų tokiam pačiam indų kiekiui. 80 % indaplovės suvartojamos energijos sudaro vandens

INDAPLOVĖS

pašildymo sąnaudos. Naujausi modeliai yra efektyvesni, taupo vandenį bei energiją ir kokybiškiau plauna.

PATARIMAI PIRKĖJUI: ► rinkitės modelį su forsuotu šildytuvu, įšildančiu vandenį iki 60-63°C temperatūros. Tai leis papildomai sutaupyti energijos, jeigu po to nustatysite 40°C vandens įšildymo temperatūrą; ► ieškokite indaplovių, kurios atlieka pakankamą ciklų skaičių įkrovoms su įvairiais maisto likučių kiekiais. Tai leis riboti vandens ir energijos pereikvojimą; ► rinkitės indaplovę, kuriai numatyta indų džiūvimo ore arba džiūvimo per naktį savybė. Džiovinimas šiluma leidžia greitai išdžiovinti indus, bet – didesnėmis energijos sąnaudomis.

III SKYRIUS - ELEKTROS ENERGIJA

3 nvestuoti į šiuos ir kitus didelius prietaisus reikia protingai ir apdairiai, nes jų naudojimo laikotarpis dažnai IEfektyvus viršija 15 metų. modelis turi tokį energijos ir išteklių ekonomijos potencialą, kad greitai atsiperka ir per likusį lai-

DRABUŽIŲ SKALBYKLĖS IR DŽIOVINTUVAI

kotarpį teikia didelę išlaidų ekonomiją.Eilinė skalbyklė iš tikrųjų yra brangi pagal energijos sąnaudas per visą naudojimo laikotarpį. 90 % skalbyklės suvartojamos energijos sudaro vandens pašildymo sąnaudos skalbiniams skalbti ir skalauti. Varikliui tenka tik 10 % visų energijos sąnaudų. Įprastinės skalbimo mašinos sunaudoja 60-120 litrų vandens per vieną ciklą. Vandenį taupantys modeliai gali sutaupyti vandens ir energijos daugiau nei 40 %.

PATARIMAI PIRKĖJUI: ► rinkitės A klasės modelį; ► dauguma energetiškai efektyvių skalbimo mašinų turi horizontalią ašį (paprastai yra įkraunamos iš priekio). Jos sunaudoja tik apie trečdalį vandens kiekio, kurio reikia tradicinėms mašinoms tam pačiam skalbinių kiekiui išskalbti. Šie modeliai taip pat neturi maišytuvo, taigi mažiau žaloja drabužius. Jos taip pat greičiau suka (t.y. gręžia) drabužius, ir dėl šios priežasties sutrumpėja džiovinimo laikas ir atitinkamos sąnaudos. EKSPLOATAVIMO IR PRIEŽIŪROS REKOMENDACIJOS: ► kiek įmanoma, rinkitės šalto vandens naudojimo režimą. Naujausi plovikliai tinka skalbti šaltu vandeniu. Tai sumažina energijos sąnaudas vandeniui šildyti; ► periodiškai reikia tikrinti žarnų sujungimus, filtrą, vandens paėmimo ir išleidimo vamzdelius, ar juose nėra rūdžių ar kitų sąnašų, nuosėdų.

DRABUŽIŲ DŽIOVINTUVAI

Yra labai imlūs energijai. Gal yra galimybė rūbams išdžiūti ore natūraliai arba saulėje? Tokie džiovinimo būdai yra nemokami ir būtų naudojami tik atsinaujinantys energijos ištekliai.

šjungę prietaisą, dažnai manome, kad jau taupome energiją, deja daugelis prietaisų net ir išjungti ir toliau Ikaipima iš elektros tinklo energiją. Tai vadinamosios neregimos apkrovos. Tokie elektros prietaisų priklausiniai, distanciniai valdikliai, laikrodžiai, laiko relės, atminties elementai, mikroprocesoriai ir momentinio įjungimo

NEREGIMOS APKROVOS

funkcijos yra aiškūs požymiai, kad prietaisas ir toliau vartos elektrą jį išjungus. Televizoriai ir videokasetiniai grotuvai yra didžiausi neregimų apkrovų sukėlėjai. Elektra eikvojama distancinio valdymo ir momentinio įjungimo funkcijoms palaikyti, taip pat išlaikyti televizoriaus ekrano skaidulas įšilusias 24 h per parą.

KAIP IŠVENGTI NEREGIMŲ APKROVŲ: ► jeigu įmanoma, rinkitės prietaisą be integruoto į jį laikrodžio ar laiko relės. Nors indikatorius (ekranėlis) ima tik apie 0,5 W, prietaiso maitinimo blokas 220 V kintamosios srovės įtampą laikrodžio ar laiko relės reikmėms verčia žema nuolatinės srovės įtampa. Tai yra labai neefektyvu ir išeikvoja per dieną nuo 100 iki 200 Wh. Tokio energijos kiekio pakanka kompaktinei fluorescencinei lempai šviesti be pertraukos 10 val.; ► venkite palikti prietaisus su mažais transformatoriais įjungtus į elektros tinklą, kai tų prietaisų nenaudojate. Stenkitės pirkti “keli viename” tipo prietaisus, pvz.: telefoną su integruotu į jį atsakikliu ir skambintojo rodymo ekranėlyje funkcija. Maži transformatoriai yra į plastikines dėžutes įkomponuoti maitinimo blokai, kurių kištukai įjungiami į standartinę rozetę sienoje; ► ištraukti prietaiso elektros kištuką iš elektros tinklo rozetės yra vienas iš būdų neregimoms apkrovoms pašalinti. Dar galima prietaisą prijungti prie pailginimo laido ir regimai atjungti prietaisą nuo to laido, kol prietaisas nebus naudojamas.

III SKYRIUS - ELEKTROS ENERGIJA

3 NAMŲ APŠVIETIMAS

pšvietimui tenka 5-10 % visų namų ūkio energijos sąnaudų ir tai kainuoja nuo 50 iki 150 eurų A’ per metus. Galbūt tai atrodo ir nelabai didelė suma, tačiau vis daugiau ir daugiau žmonių atranda šiuolaikinio labai efektyvaus apšvietimo pranašumus.

ir fluorescencinės lempučių skirtumas atsiranda dėl skirtingo šviesos generavimo Kaitinamosios būdo:

► kaitinamosiose lemputėse šviesa generuojama, volframiniam siūlui įkaitus iki 2500°C temperatūros; ► fluorescencinės lempos viduje vyksta elektronų ir specialių dujų atomų sąveika, kurios metu išspinduliuoti fotonai virsta matoma šviesa ir nuo jų pradeda žėrėti fosforinė danga ant stiklinės lempos vidaus sienelių. Ši technologija yra pati efektyviausia šviesos generavimo technologija, leidžianti pasiekti 70 lm/W šviesos našumą, o tradicinių kaitinamųjų lempučių našumas – tik 6-20 lm/W.

Halogenai

Fluorescenciniai vamzdeliai

Kompaktinė fluorescencinė lempa (KFL)

APŠVIETIMO LEMPOS: TIPAI IR CHARAKTERISTIKOS KFL išskiria tiek pat šviesos, kiek ir tradicinės kaitinamosios lemputės, tačiau sunaudodamos 75 % mažiau energijos ir veikdamos 10 kartų ilgiau (virš 10 000 h arba 5 metus).

► Jomis galima iš karto pakeisti kaitinamąsias ar halogenines lemputes daugelyje apšvietimo sistemų. Nors jos ir brangesnės už kaitinamąsias lemputes, bet kainų skirtumas dėl energijos ekonomijos atsiperka greičiau nei per 2 metus, jeigu jos laikomos įjungtos ilgiau nei 3 val. per dieną.

► Šiuolaikinės KFL pasižymi šilta šviesos spalva, būdinga kaitinamosioms lemputėms. Todėl jos tinka buityje bet kuriam apšvietimo poreikiui tenkinti Fluorescenciniai vamzdeliai yra labai efektyvūs , bet kartais netinkami specialiems atvejams dėl savo ilgio.

► Jie dažnai taikomi apšvietimo sistemoje, kai ši sistema panaudojama kaip architektūrinio ar dizaino sprendimo dalis, pavyzdžiui virš įstiklintos ar vitražinės spintelės, baldų briaunose, sofituose, skliautuose.

► Fluorescencinės vamzdelinės lempos geriausiai tinka ten, kur reikia ryškios šviesos, pvz.: virtuvėse, skalbyklose ir dirbtuvėse.

► T-8 (1” skersmens) or T-5 (5/8” skersmens) fluorescencinės lempos su elektroniniais balastais yra efektyvesnės už senesnes T-12 (1-1/2” skersmens) lempas. Šiuolaikinės fluorescencinės lempos – KFL tipo – šviečia šiltesne spalva nei senesni modeliai.

► Renovuojant namus verta pagalvoti apie fluorescencinius vamzdelius. Elektrikas juos galės nesunkiai įrengti pertvarkydamas apšvietimo sistemą.

Halogenai yra atskira kaitinamųjų šviesos lempučių atmaina, pasižyminti tuo, kad jos viduje esančios cheminės medžiagos – halogenai – sumažina kaitinamojo siūlo susidėvėjimą. Tai reiškia, kad lempų darbo amžius padidėja iki 3000 val. arba iki dviejų metų normaliomis veikimo sąlygomis.

► Halogeninės lempos gaminamos įvairių formų ir dydžių ir labiausiai tinka ten, kur reikia koncentruotos taškinės šviesos, nedideliame plote, pvz.: tikslinio apšvietimo, trekinio apšvietimo (bėgelio formos lubiniai šviestuvai) arba išryškinamojo apšvietimo. ► Halogenai pasižymi aukštomis veikimo temperatūromis, todėl juos reikia įrengti toliau nuo užuo laidų, apmušalų ir kitų degių medžiagų. tęsinys ►

III SKYRIUS - ELEKTROS ENERGIJA

Kaitinamosios lemputės

Kaitinamosios lemputės yra tradicinės apšvietimo lempos, naudojamos jau daug metų. ► Jos nebrangios, bet labai neefektyvios (tik 4-6 % kaitinimosios lempos imamos elektros energijos paverčiama matoma šviesa. Likusi energija prarandama šilumos forma). ► Jų darbo laikotarpis yra labai trumpas (750-1000 val., arba apie pusę metų normaliomis veikimo sąlygomis). ► Kai kurios kaitinamosios lemputės rinkoje reklamuojamos kaip ilgaamžės arba taupančios energiją, tačiau tokias savybes jos turi tik dėl mažesnės šviesos išeigos (mažiau generuoja liumenų). Pagal efektyvumą jos nepriartėja prie kompaktinių fluorescencinių lempų.

ENERGIJOS IR PINIGŲ EKONOMIJA

akeiskite 75 W kaitinamąją lemputę (0,75 Euro) viena 20 W KFL (5 Eurai). Energijos kaina 0,17 PEUR/kWh, naudojimo laikas 1000 h tradicinei kaitinamajai lemputei ir 10000 h KFL. Naudojimo trukmė [h/dieną] ]

2 4 6 8

Sutaupymai per 1 metus

Sutaupymai per 3 metus

Sutaupymai per 10 metų

Energija

EURAI

Energija

EURAI

Energija

EURAI

80,30

9,77

240,90

37,80

803,00

135,91

1.606,00

276,07

40,15

120,45 160,60

2,76

16,77 23,78

120,45 361,45 481,80

16,77 58,82 79,85

401,50

1.204,50

65,83

205,99

PATARIMAI TAUPANT ENERGIJĄ IR PINIGUS APŠVIETIMO REIKMĖMS:

Naudokite natūralią dienos šviesą: ► perstatykite baldus taip, kad kuo daugiau natūralaus apšvietimo galima būtų panaudoti skaitymui, maisto ruošimui ir kitiems darbams; ► nuidažykite sienas šviesesne spalva

Sumažinkite foninį apšvietimo lygį ir įrenkite daugiau tikslinio apšvietimo: ► koncentruokite šviesą ten, kur jos reikia, išjungę lubinį apšvietimą; tam naudokite mažesnius trekinius (bėgelio formos) lubinius šviestuvus, stalines ir grindų lempas.

Pasirinkite kompaktines fluorescencines lempas.

Racionaliai naudokite kaitinamąsias lemputes: ► jeigu šviestuvo konstrukcija skirta kelioms kaitinamosioms lemputėms, naudokite tik vieną galingesnę lemputę vietoj kelių mažesnės galios lempučių (jeigu tai nekelia pavojaus šviestuvui); ► pirkite efektyvesnes "Watt Miser", "Supersaver", arba "Econo-Watt" tipo lemputes, kurios sunaudoja 5-13% mažiau energijos. 50

III SKYRIUS - ELEKTROS ENERGIJA

MOBILUMAS

agal statistinius duomenis, Italija yra ketvirta P valstybė pasaulyje pagal transporto priemonių paplitimą (po JAV, Vokietijos ir Japonijos) su

32,4 milijonais transporto priemonių (6.5 % viso pasaulio). Vienas automobilis tenka 1.9 gyventojam, įskaitant kūdikius ir nevairuojančius žmones, praktiškai du automobiliai tenka vienai šeimai. Jei visos pasaulio šeimos turės po du automobilius ir naudos automobilį, taip kaip naudojama Italijoje, visa ekosistema atsidurs pavojuje. 80 % transporto yra privatus. Bet du trečdaliai mieste gyvenančių žmonių skelbia, kad turi problemų dėl transporto. Panašus kiekis žmonių skelbia, kad yra susirūpinę dėl oro užterštumo. Pažymėtina, kad 80 % prekių transportuojama sunkvežimiais.

2000 m., keleivių vežimas jūrų transportu išaugo 3,1 karto, oro transportu - 2,1 karto, vidaus vandenų transportu - 6,7 procento, o geležinkelio tranpostu sumažėjo - 30 procento.

2006 m. Lietuvoje vežta 454,9 mln. keleivių, tai 6,2% daugiau nei 2000 m. 2006 m. palyginus su

IV SKYRIUS - MOBILUMAS

APIBŪDINKITE SITUACIJĄ JŪSŲ ŠALYJE PASINAUDODAMI LENTELĖSE PATEIKTAIS DUOMENIMIS Reikšmė

litras/km (vidurkis) A

Km B

Litrų suvartojimas C=B:A

Benzininis automobilis

Autobusas Dviratis

Geležinkelio linijos

2.6 kg/l 1.5 kg/l

0.06kg/l

0.001kg/km

2003

1774

KELIŲ ILGIS, KM 2004

2005

2006

2007

1782

1771

1766

Automobilių keliai

78893

79331

79497

79984

80715

Automobilių keliai su danga

70194

69772

70549

70935

71301

Magistralės

417

309

Troleibusų linijos

272

277

265

Vidaus vandenų keliai

E kategorijos keliai

CO2 kiekis E=CxD

2.6 kg/l

Dyzelinis automobilis

Suskystintų naftos dujų automobilis

Emisijos koeficientas CO2 D

425

1496

1670

425

1670

IV SKYRIUS - MOBILUMAS

441

1649

441

1649

IŠ VISO

KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SKAIČIUS 2003

2004

2005

2006

2007

Motociklai

21873

22861

24027

25478

28826

Lengvųjų automobilių skaičius 1000 gyventojų

336

354

395

433

429

Autobusai

Lengvieji automobiliai

15543

1256853

14377

1315914

14839

1455276

15134

1592238

13997

1587903

KURO SUNAUDOJIMAS TRANSPORTE Kuras

2005

2006

Benzinas, tūkst. t

335,0

359,3

Suskystinto naftos dujos, tūkst. t

206,5

211,1

Dyzelinas, tūkst. t

760,5

IV SKYRIUS - MOBILUMAS

828,6

4 6 GEROS PRIEŽASTYS KELIAUTI BE AUTOMOBILIO

1.NELAIMINGI ATSITIKIMAI

6. SAUSAKIMŠAS KELIAS MIESTO ZONOJE

igos, psichofiziologinė įtampa yra svarbiausi L transporto padariniai sveikatai. 80 % atmosferos taršos yra dėl automobilių eismo, tas pats

Greitis dar labiau sumažėja, jei mes atsižvelgiame į laiką, kurį mes praleidžiame ieškodami laisvos vietos automobilių stovėjimo aikštelėje. Dideliuose miestuose (daugiau kaip 500.000 gyventojų) vairuotojas praleidžia apytiksliai 117 valandų per metus miesto kelionėse.

uropoje, kiekvienais metais įvyksta apie 2 mln. automobilių avarijų. Pasaulyje, (W.H.O pranešimai) automobilių avarijų aukomis tampa apytiksliai 1 mln. žmonių.

2.SVEIKATOS RIZIKA

pasakytina apie erdvių netekimą ir triukšmą. Sveikatos rizika dėl taršos yra didesnė vaikams ir pagyvenusiems žmonėms: pagal W.H.O., rizika vaikams susirgti leukemija yra tris kartus didesnė, jei jie gyvena didelio eismo intensyvumo rajonuose nei vaikams, kurie gyvena kaimo rajonuose.

viračiai, metro yra greitesni negu automobilis D miesto zonoje, ypač dideliuose miestuose. Vidutinis automobilio greitis Milane yra 9,1 km/h.

utomobilių išmetamųjų dujų emisijos turi saA vyje daug nuodingos medžiagos, galinčios pakeisti gyvųjų padarų funkcionalumą (augalų ar

3.ŽALA APLINKAI

gyvūnų), teršti orą, vandenį ir dirvą, sukeldamos kaupimosi reiškinį ir toksiškumą maisto grandinėse. Kuro vartojimas transportui yra viena svarbiausių šiltnamio efekto priežasčių. Kelių transporto dėka atsiranda: 30 % anglies dioksido emisijos, 72 % anglies monoksido (smalkių), ir 52 % azoto oksidų. Transporto poveikis aplinkai yra taip pat dėl naftos gavybos, transportavimo ir perdirbimo, geležies ir kitos žaliavos naudojamos automobilių gamyboje gavybos. Ekosistemų erdvių mažinimas dėl mobilumo infrastruktūros plėtros (30.000 ha Europoje per 1990-1998 metus), dėl atliekų apdorojimo automobilio gyvavimo ciklo metu (tepalai, filtrai ir taip toliau). konominiai nuostoliai Lietuvoje dėl šiltnamio efekto, taršos, nelaimingų atsitikimų, triukE šmo ir erdvių netekimo, yra įvertintas apytiksliai

4.IŠORINĖS IŠLAIDOS XX milijardų eurų per metus

uro kaina ir išlaikymas yra vertinamas apy4000 eurų per metus. Ktiksliai

5.AUTOMOBILIŲ IŠLAIKYMAS

IV SKYRIUS - MOBILUMAS

TERŠALAI

SUSIJUSI PATOLOGIJA

Anglies monoksidas (CO)

Hemoglobino blokada sukelianti toksiškumo efektus širdies ir kraujagyslių sistemoje, regėjimo pažeidimai, galvos skausmas Pakitimai plaučiuose, dirglumas, imuninės sistemos susilpnėjimas

Azoto oksidai (NO x)

Kvėpavimo pakitimai, galvos skausmas, akių suerzinimas

Ozonas (O3)

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA)

Kvėpavimo sunkumai, astma, širdies nepakankamumas, vėžys Vaikų protinio mąstymo vystimosi sutrikimas, vėžys

Tetraetilo švinas

Sveikatai žalingos dalelės (PM10)

Kvėpavimo takų ir akių suerzinimas, toksiškų medžiagų surišamoji medžiaga transporto priemones kitiems nuodingiems atstovams, vėžys

IV SKYRIUS - MOBILUMAS

4 KĄ DARYTI?

pręsdama eismo problemas, vietinė valdžia S naudoja laikinus nutarimus, kurie realiai problemos neišprendžia(t.y. eismo apribojimas).

Kiekvienas aktas, net būdamas svarbiu, nėra pakankamas, jei gyventojai nekeičia savo gyvenimo būdo ir nesumažina privačių automobilių naudojimo, pasitelkdami žemiau pateiktus keliavimo būdus:

► pėsčiomis arba dviračiu: pakaktų pusvalandį per dieną pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu, kad 50 % sumažintume antsvorio tikimybę ir išvengtume daugelio ligų. 40 % miesto kelionių yra trumpesnės kaip 4 km, atstumas, kurį lengvai galima nuvažiuoti dviračiu; ► autobusu arba tramvajumi: beveik visuose miestuose yra įrengtas visuomeninių transporto linijų tinklas, kurį sudaro autobusai, tramvajai ir metro; paslaugos dažnumas yra kalibruotas piko valandoms, bet suorganizuotas taip, kad galima keliauti beveik bet kokiu laiku. Problema išlieka

laiko grafikas intensyvaus eismo metu, bet tos pačios problemos tenka ir automobiliams. Bilieto kaina gali atrodyti aukšta, bet atsižvelgiant į kainą važiuojant automobiliu, daug pigiau yra naudotis visuotiniu transportu. Naudojimas visuotinio transporto įprastoms kelionėms mažina įtampą, nelaimingo atsitikimo pavojų ir suteikia laisvą laiką skaitymui ar poilsiui; ► traukiniu: traukinys yra greita ir saugi transporto sistema vidutinio atstumo kelionėms, pavyzdžiui tarp miesto ir kaimyninių kaimų. Traukinys yra taip pat patogus: keliaujant galima skaityti, miegoti, be to tiesiogiai atveža į centrinę miesto dalį; ► bendro automobilio naudojimo sistema (“car-sharing”): tai yra paslauga, pagrįsta kai kurių automobilių, kuriuos pateikia specialios

IV SKYRIUS - MOBILUMAS

4 kompanijos kolektyviniam naudojimui; kiekvienas dalyvis moka pastovų metinį mokestį ir išlaikymo mokestį, priklausantį nuo to, kiek jis iš tikrųjų naudojasi sistema. Be to žmonės, naudojantys bendro automobilio naudojimo sistemą, eksploatuoja mažiau aplinką teršiančius automobilius ir gauna papildomų privilegijų, nes naudojasi specialiomis aikštelėmis ir turi leidimą įvažiuoti į apriboto eismo zonas. Bendro automobilio naudojimo sistema leidžia sumažinti privačių automobilių dujų išmetimą ir, tuo pačiu metu, leidžia žmonėms, naudojantiems automobilį, nuvažiuoti mažiau kaip 10000 km per metus, sutaupyti daug pinigų. Bendro automobilio naudojimo sistemos sėkmės faktoriai turintys tikslą pritraukti kuo didesnį kiekį asmenų (individualiai, ar dirbančių firmose bei viešosiose institucijose) apima šiuos punktus: •Patogumas! Suteikite aukšto lygio paslaugą, pasižyminčią užsakymo paprastumu, paruoštas prieigas prie aukštos kokybės automobilių, ir automobilių lokalizacija šalia tos vietos, kur kiekvienas gyvename. •Ekonomiškumas! Būkite ekonomiškai patrauklus ir padarykite dalinimąsi automobiliu pigesnį už naudojimą nuosavo automobilio, bei diferencijuoto tarifo sistema, kuri gali pritraukti labai retai automobilį naudojančius klientus kaip ir dažnai naudojančius, per nuolaidas. •Patikimumas! Būkite labai patikimu siūlydami paramą, kurią gali suteikti profesionali organizacija ir naujų, gerai funkcionuojančių, ekologiškų ir labai saugių automobilių naudojimas. ► pasidalijama kelionė automobiliu sistema (“car-pooling”): važiuojant vilkstinėje, lengva pastebėti, kad beveik visų mus supančių automobilių salonuose važiuoja tik po vieną asmenį. Pasidalijama kelionė automobiliu tai būdas užmegzti kontaktus žmonėms, važiuojantiems tuo pačiu maršrutu tuo pačiu metu, drauge panaudojant vieną automobilį. Šia sistema gali naudotis bendradarbiai arba tėvai, lydintys vaikus į tą pačią mokyklą. Pasidalijama kelionė automobiliu sumažina važiuojančių automobilių skaičių ir todėl labai naudinga aplinkosaugos požiūriu. Teisingas išlaidų pasidalijimas taip pat leidžia sumažinti kelionės kaštus. Pasidalijama kelionė automobiliu turi būti naudo-

jama/apsvarstyta kaip papildoma priemonė sprendžiant kitus transporto uždavinius. Tai nėra kalba apie jūsų automobilio pardavimą ir keliavimą autostopu likusią jūsų gyvenimo dalį. Tai taip pat ne apie automobilio pakeitimą kiekvieną savaitės dieną. Geriausias sprendimas būtų toks, jei jūs rastumėt vieną (ar du) žmones vieną dieną savaitėje besidalijančius automobiliu, paverstumėt tai įpročiu, ir leistumėt kad tai vystytųsi natūraliai. Todėl kompanija turi padrąsinti savo darbuotojus “ vieną dieną savaitėje pasidalinti automobiliu”. Žemiau pateikiami faktoriai, kurie veda į pasidalijamą kelionę automobiliu: •panašių darboviečių lokalizacija – panašus maršrutas, panašus informacijos tinklas ir susipažinę žmonės; •panašus ir reguliarus darbo laikas; •ilgas maršrutas, bent jau 20 km į vieną pusę; •mažas laiko praradimas, lyginant su vairavimu savarankiškai; •blogai sutvarkytas visuomeninis transportas kelios alternatyvos automobiliui; •prastos/brangios naudojimosi automobilių aikštele paslaugos darbo vietoje. ► naudojimasis stovėjimo vietų ir kelio sistemomis: stovėjimo vietų ir kelio sistemą apima automobilių stovėjimo aikštelių tinklą priemiesčio zonoje prie svarbių magistralių ar pagrindinių kelių, kuriose važiuojantys į miestą žmonės, gali palikti automobilį ir pasinaudoti įvairiomis transporto galimybėmis kaip visuomeniniu transportu, dviračiu arba kuo kitu. Šis automobilių parkavimo būdas yra fundamentalus, nes leidžia pakeisti transporto sistemą ir išvengti spūsčių.

IV SKYRIUS - MOBILUMAS

4 BŪKITE DĖMESINGESNI ĮSIGYDAMI AUTOMOBILĮ

ra žmonių, kurie, dėl įvairių priežasčių, negali Y ar nenori atsisakyti nuosavo automobilio. Bet taip pat žmonės, naudojantys automobilį kiek-

vieną dieną ir nuvažiuojantys dešimtis tūkstančių kilometrų kasmet, gali kažko imtis, kad sumažėtų jų gyvenimo būdo įtaka atmosferai, visuomenės sveikatingumui ir jų piniginėms:

► pasirinkti vidutinio mažo galingumo variklį: turėti didelį automobilį, su galingu varikliu, sportinį, nereiškia, kad esi gražesnis, stipresnis, ar svarbesnis už kitus... visų pirma pirkdami tokius automobilius, žmonės skolinasi, nes tai viršija jų realias ekonomines galimybes; automobilis turintis galingą variklį suvartoja taip pat 10 kartų daugiau degalų, nei mažas; daugiau kainuoja išlaikymas ir draudimas;

► atkreipti dėmesį į kuro vartojimą: naudinga palyginti nuvažiuotą kilometrų skaičių tenkantį vienam litrui sunaudoto kuro; mažesnis vartojimas reiškia daugiau sutaupymų ir mažiau taršos;

► tikrinti avarinę įrangą: dabar pagrindiniuose modeliuose yra įdiegtos technologijos, didinančios automobilio aktyvų ir pasyvų saugumą, bet ir toje pačioje automobilio kategorijoje kai kurie automobiliai yra aprūpinti geresnėmis technologijomis;

► poveikio aplinkai mažinimui - tikrinti prietaisus: jie kontroliuoja nuo emisijų iki medžiagų, panaudotų gamybai, tipo. Kai kurie Europos įstatymai veda į laipsnišką standartinių parametrų (emisijoms)adaptaciją. Kai kuriuose "naujuose" modeliuose naudojami palyginti seni varikliai ir technologijos, netenkinantys artimoje ateityje numatomų normatyvinių apribojimų, kurie bus pritaikyti. Perkant pravartu atkreipti dėmesį į šituos aspektus; ► rūpestingai pasirinkti kuro tipą, atitinkantį esamus reikalavimus: sėkmingi pakitimai galimi tiktai benzininiams varikliams, kurie taip pat gali dirbti naudodami suskystintas naftos dujas ar metaną. Žinoma, kad šie kurai labai skiriasi savo kainomis ir emisijų kiekiu, kuris susidaro jį deginant.

GERA PRIEŽIŪRA

► reikia prižiūrėti automobilį, kad jo efektyvumas visuomet būtų geras jis būtų saugus eksploatuojant ir jo poveikis aplinkai būtų minimalus. Reguliariai vykdyti būtinus tikrinimus ir kontrolę - yra norma; ► atkreipti dėmesį į teisingą atliekų tvarkymą: išleidžiamas kuras, stabdžių, pavarų ar akumuliatoriaus skystis, padangos turi būti sandėliuojamos pavojingų atliekų surinkimo specializuotuose centruose. Šių medžiagų deginimas, išmetimas paskleidimas armosferoje sukelia rimtą žalą aplinkai. Surinkimo centruose jie yra panaudojami pakartotinai; ► pakeisti katalizinį indą, kai jo funkcionalumas yra išnaudotas;

► galbūt montuoti atnaujintas arba pagamintas pakartotinam naudojimui padangas. Ir žala aplinkai yra ribota, ir kokybė yra gera.

VAIRUOTI SAUGIAI - TAUPANT PINIGUS ažnai žmonės yra linkę važiuoti nervingai ir D greitai. Įrodyta, kad vidutinėse ir trumpose kelionėse, grei-

tas važiavimas leidžia sutaupyti tiktai kelias minutes, tačiau kuro suvartojimas padidėja 25-30 %, be to didesnis poveikis aplinkai ir padidėja avarijos tikimybės. Šiuose punktuose išdėstyti pasiūlymai kaip važiuoti pigiau, saugiau ir mažiau teršiant aplinką:

► vairuojant atsipalaidus galima sutaupyti nuo 5 iki 25 % kuro: proporciniu požiūriu, emisijų kiekis ir triukšmas didėja daugiau nei didėja greitis; ► valdyti akceleratorių švelniai, bandant palaikyti pastovų greitį. Palaikyti žemesnį greitį: važiuojant 125 km/val vietoj 110 km/val kuro suvartojimas padidėja 20%; ► naudoti pavaras, tuo būdu išvengsim variklio

IV SKYRIUS - MOBILUMAS

darbo aukštame režime;

► kur galima naudoti aukštesnę pavarą;

► sušildyti variklį, judant mažu greičiu, o ne stovint vietoje;

► išjungti variklį, kai automobilis sustoja ilgesniam laikui (t.y. prie geležinkelio pervažos, ilgai laukiant prie šviesoforo, laikinai parkuojant automobilį);

► išjungti visus elektrinius prietaisus, jei jų panaudojimas nebūtinas (t.y. oro kondicionierių, šildytuvą, žibintus, priešrūkinius žibintus);

► nevažiuoti su atidarytais langais ir su nereikalingais rėmais ant stogo - kuro suvartojimas padidėja važiuojant mieste 2 %, o priemiestyje iki 20 %; ► stebėti kad padangose visada būtų reikiamas slėgis.

MONĖMS MĖGSTANTIEMS MOTOŽCIKLUS Ž

monėms, naudojantiems motociklus, tinka tos pačios automobiliui taikomos priežiūros ir vairavimo taisyklės. Kai kurios papildomos pastabos skirtos motorolerių vartotojams:

► perkant, geriau pasirinkti keturtaktį variklį vietoj dvitakčio; dvitakčių variklių tarša daug didesnė;

lėktuvas sudegina kelis tūkstančius litrų kuro, išskiriančio didžiulį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO ir CO2) kiekį ir NOx, kurie, sąveikaudami su saulės spinduliuote, gamina žemesniame atmosferos sluoksnyje, ozoną ir kitas pavojingas medžiagas; aukštesniuose atmosferos sluoksniuose lėktuvai prisideda prie ozono sluoksnio plėšymo. Esant tam pačiam transporto apkrovimui, lėktuvo tarša dešimt kartų didesnė negu traukinys, ir tai yra geresnis atvejis už automobilį su vienu keleiviu. Dėl šitų priežasčių geriau apriboti keliones lėktuvu, kai kelionės atstumas yra nuo 500 iki 2000 km, šį atstumą geriau keliauti traukinio: paprastai tai pigiau, mažesnė tarša ir užtrunka tiek pat laiko (įskaitant kelionę nuo ir į oro uostą, registravimąsi ir bagažo išdavimą). Jūsų atostogoms traukiniu po visą pasaulį aplankykite svetainę: http:/www.seat61.com

► rinkoje galima surasti suskystintų naftos dųjų ar elektrinius modelius.

ėl praėjusiais metais buvusių žemų kelionių lėktuvu kainų, padidėjo keleivių ir bagažo D vienetų skaičius. Paplitus „paskutinės minutės“

ILGOMS KELIONĖMS

skrydžiams ir „pigių skrydžių“ kompanijoms, buvo pradėta skristi ne tik transkontinentinius atstumus bet taip pat ir tik kelis šimtus kilometrų. Aplinkosauginiu požiūriu, skrydis lėktuvu yra vienas iš didžiausių taršos šaltinių ne tik transporto sektoriuje. Vidutinio atstumo kelionėms per metus

IV SKYRIUS - MOBILUMAS

ĮVAIRIŲ KURO RŪŠIŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

BENZINAS:Benzinas yra labiausiai paplitęs kuras. Su neetiliuotų ir katalizinių sistemų įdiegimu pastebimai sumažėjo emisijos. Katalizinės transporto priemonės, vartodamos neetiliuotą benziną mažina emisijas - CO (60-80 %), NOx (30 - 80 %), formaldehido (90 %) ir izoproponolio (IPA) (80-95 %): svarbu pažymėti, kad katalizinė sistema taptų aktyvia reikia ją pašildyti ir keletą minučių (apie dešimt), kad ji pradėtų veikti: gali būti nuvažiuoti keli kilometrai, o katalizinė sistema dar nepradėjo dirbti. Lyginant su dyzeliniais, benzino varikliai yra labiau patrauklūs, bet suvartoja daugiau kuro, tačiau pirmieji gali būti perdaryti į suskystintų naftos dujų variklius ar naudojančius metaną vietoj dyzelinio kuro.

DYZELINIS KURAS: Dyzelinis kuras gaunamas perdirbant naftą. Vartojant šį kurą pasigamina sieros dujos, dėl kurių susidaro rūgštiniai lietūs ir už milteliai (PM10). Svarbu pažymėti, kad paskutiniai dyzelinių variklių modeliai (ECO 3 e ECO 4) yra gerų charakteristikų, pasižymi mažu kuro suvartojimu ir sumažintomis emisijomis. Yra dyzelinio kuro rūšys, kurių netgi mažesnė tarša:

mėlynas dyzelinis kuras - tai yra dyzelinis kuras su mažu sieros kiekiu; baltas dyzelinis kuras - tai yra dyzelinio kuro, priedų ir demineralizuoto vandens emulsija. Ją gamina GECAM, ir yra prieinama tiktai stambiems vartotojams. Ji leidžia (iki 50 %) sumažinti kietųjų dalelių emisiją ir NOx (iki 30 %). Ji gali būti panaudojama vietoj standartinio dyzelinio kuro (gali būti sumaišoma su juo) be jokių variklio modifikacijų; biodyzelinas: - yra gaunamas apdorojant chemiškai augalinį aliejų. Didelė dalis biodyzelinio kuro yra panaudojama namų šildymui. Biodyzelinis kuras neemituoja sieros medžiagų ir pasigamina mažiau kietųjų dalelių, IPA, CO ir CO2, bet pasigamina daugiau formaldehido. Biodyzelinio kuro plėtrą stabdo tai, kad jo gamybai reikalingi dideli žemės plotai: dabar, norint gauti 1 toną biodyzelinio kuro reikia apdirbti apytiksliai 10000 kvadratinių metrų dirvožemio. Biodyzelinas gali sukelti problemas kai kurių variklių sudedamosioms dalims.

aplinkosauginiu požiūriu, suskystintos naftos dujos yra labai gera alternatyva benzinui ir dyzeliniam kurui. Tas gali būti palygintas tikt su metanu. Lyginant su suskystintomis naftos dujomis , metanas turi pranašumų: sistema yra pigesnė (750-1600 eurų), talpos yra lengvesnės ir mažesnės, degalų papildymo tinklas yra plačiai išvystytas, papildymo degalais laikas yra trumpesnis. Priešingai, suskystintos naftos dujos yra: brangesnės, pavojingesnės ir jų gamybos sistema labiau tarši už metano.

METANAS: Metanas yra plačiai paplitusios gamtoje gamtinės dujos, naudojamos kaip kuras be papildomo valymo. Palyginti su kitu kuru turi minimalų poveikį aplinkai: nesusidaro benzeno milteliai ir siera, tuo pat metu susidarantys NOx, CO ir CO2 kiekiai yra labai maži (CO2 - 22 % benzinu,-30 % dyzeliniu kuru, ir-12 % suskystintomis naftos dujomis). Metano pranašumai lyginant su suskystintomis naftos dujomis: pigiau, saugiau, mažiau teršia, juda vamzdynais iki siurblio. Trūkumai: didesnė sistemos kaina, didesnis svoris ir sunkios talpos, keli degalų papildymo punktai, ilgas degalų papildymo laikas.

ELEKTRA IR VANDENILIS: Naudojant elektrinės transporto priemonės nesusidaro emisijos. Emisijos nesusidaro elektrinėse. Elektrinių transporto priemonių apribojimais yra maža autonomija ir aukšta kaina. Ateityje išsikrovusių baterijų naikinimas gali tapti problema. Vandenilį naudojantys automobiliai nėra dar prieinami išskyrus bandomuosius pavyzdžius.

SUSKYSTINTOS NAFTOS DUJOS: Suskystintos naftos dujos yra dujos, gaunamos perdirbant ir išgaunant gamtines dujas. Jose esantys švino ir sieros kiekiai yra nedideli, pasigamina 10-20 % mažiau NOx, 40 % mažiau IPA, 50-80 % mažiau CO. Ekonominiu ir

IV SKYRIUS - MOBILUMAS

IŠBANDYK SAVE SAVAITĖS LAIKOTARPYJE

akeisti įpročius mobilume žmogui yra viena iš sudėtingiausių užduočių todėl, kad kiekvienas turi labai stabilias nuostatas ir gyvenimo būdą, suteikiantį privilegiją privataus automobilio naudojimui. Čia pateikiamas bandymas registruoti visas per savaitę nuvažiuojamas automobiliu keliones. Duomenys padės lengviau susivokti, kad automobilio naudojimas nėra toks būtinas, kaip mes manome. Žemiau esanti lentelė gali būti naudinga priemonė.

Diena

Keliavimo būdas

Laikas

IV SKYRIUS - MOBILUMAS

IŠLAIDOS

Susumuokime: Keliavimo būdas

Suminis atstumas, km

Suminis laikas

Privatus automobilis

Motociklas/motoroleris Dviratis Pėstute

Autobusas Traukinys Kita

IV SKYRIUS - MOBILUMAS

Suminės išlaidos

SAULĖS ENERGIJA

ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ SISTEMOS

aulės energija yra ekologiškas atsinaujinantis energijos šaltinis. Skirtingai nuo iškastinio kuro, S saulės energija yra prieinama beveik visoje planetoje. Šis energijos šaltinis yra nemokamas ir apsaugotas nuo energijos kainų augimo. Saulės energijos ir gamtos išteklių žemėje tokių kaip vėjas,

vandens tėkmė ir augalai vystimasis didėja. Žmonės išmoko panaudoti šiuos gamtos išteklius savo energijos poreikiams patenkinti pavyzdžiui: įžiebdami ugnį valgio gaminimui ir šildymui, plaukdami per vandenynus, gamindami elektrą vandens energijos pagalba. Bet saulė yra toks patikimas šildymo ir šviesos šaltinis, kad mes kartais laikome tai savaime suprantamu dalyku. Praėjusios kartos panaudojo stiklą ir kitas medžiagas bei struktūras, kad pagautų ir padidintų saulės energijos srautą, šitos sistemos palaipsniui tobulėjo, suformuodamos pagrindą brandžios technologijos, naudojamos šiandien dirbant su saulės energija.

SAULĖS ŠILDYMO SISTEMOS KARŠTAM VANDENIUI RUOŠTI

aulės šildytuvai sistemos arba šiluminės S saulės energijos sistemos aprūpina ekologiška šiluma naudojama karštam vandeniui ruošti,

patalpų šildymui, ir plaukimo baseinams. Sistemos surenka saulės energiją ir įkaitina orą ar skystį. Oras ar skystis vėliau perduoda saulės šilumą (tiesiogiai arba netiesiogiai) jūsų namams, vandeniui ar baseinui. Saulės energiją naudojantys vandens šildytuvai, kartais vadinami saulės energijos karšto vandens sistemomis, gali būti gera investicija jums ir jūsų šeimai. Saulės vandens šildytuvai kaštų požiūriu yra efektyvūs daugelyje jų taikymo atvejų per sistemos gyvavimo laikotarpį. Nors pradinė saulės vandens šildytuvų kaina yra aukštesnė už tradicinių vandens šildytuvų, kuras, kurį jie naudoja - saulės šviesa – yra nemokama. Saulės energiją naudojančios šildymo technologijos gali būti taikomos bet kokio klimato sąlygomis. Kad pasinaudotumėte saulės energija, jūs paprastai turite turėti nešešėliuojamą plotą, pasuktą į pietus, pietryčius, ar pietvakarius - tokį kaip stogas. Jūsų pasirinktos sistemos tipas, įskaitant kolektoriaus tipą, aktyvumą ir pasyvumą, priklauso nuo kelių faktorių. Šie faktoriai yra: vieta; klimato zona, kurioje jūs gyvenate, instaliavimo aplinkybės, kaina, ir kaip jūs norėtumėte, kad jūsų saulės šildymo sistema būtų panaudota

SAULĖS ENERGIJĄ NAUDOJANČIOS ŠILDYMO SISTEMOS PAGRINDINIAI KOMPONENTAI

aulės energiją naudojantys vandens šildytuvai ir saulės energiją naudojantys patalpų šilS dytuvai yra sudaryti iš saulės kolektorių, be to

visos sistemos, išskyrus baseino šildytuvus turi tam tikrą akumuliatorių. Baseino sistemose, plaukimo baseinas savaime yra akumuliatorius, ir baseino filtravimo siurblys priverčia cirkuliuoti baseino vandenį per kolektorius. Aktyvios sistemos taip pat turi cirkuliacinius siurblius ir valdymo aparatūrą; pasyvios sistemos dirba be šios pridėtinės įrangos. Gyvenamajame sektoriuje yra panaudojami trys saulės kolektorių tipai: plokščias kolektorius, vakuuminių-vamzdžių ir bestiklis kolektorius. ►Plokšti kolektoriai yra labiausiai paplitę. Stikliniai plokšti kolektoriai iš esmės yra izoliuoti, impregnuotose dėžėse, patalpinti tamsūs absorberio lakštai, padengti viena ar daugiau stiklo ar plastiko (polimero) danga. Bestikliai plokšti kolektoriai tai tamsus absorberio lakštas, pagamintas iš metalo ar polimero, be dangos ar priedų. Bestikliai plokšti kolektoriai, padaryti iš polimerinių medžiagų, tipiškai yra naudojami saulės energija šildomų baseinų sistemose. ►Vakuuminių vamzdžių saulės kolektoriai yra sudaryti iš lygiagrečių permatomų stiklinių vamzdžių eilių. Kiekvienas vamzdis sudarytas iš išorinio stiklinio vamzdžio ir metalinio absorberio vamzdžio prilieto prie lakšto. Lakštas yra padengtas danga, kuri gerai sugeria saulės energiją, bet sulaiko radiacinius šilumos nuostolius.Iš erdvės tarp stiklinių ir metalinių vamzdelių oras yra pašalintas, ar išretintas, kad suformuotų vakuumą, kuris leidžia išvengti kondukcinių ir konvekcinių šilumos nuostolių.

V SKYRIUS - SAULĖS ENERGIJA

►Bestikliai saulės kolektoriai yra pagaminti iš juodų polimero vamzdžių. Dėl jų tiesioginio kontakto su atmosfera, jie gali būti panaudoti tiktai vasaros metu pvz.: plaukimo baseino šildymui. Tai pigiausi kolektoriai, ir jie gali būti tiesiogiai paguldyti ant nešančio paviršiaus vasaros mėnesiais, ir nuimami šaltojo sezono metu, iš tikrųjų juos yra lengva montuoti.

AKUMULIACINĖS TALPOS

Saulės energijos akumuliacinės talpos turi papildomą išleidimo angą ir įleidimo angą, prijungtas prie kolektoriaus. Aktyvios saulės sistemos paprastai turi akumuliacinę talpą greta tradicinių vandens šildytuvų. Dviejų akumuliacinių talpų sistemose, saulės vandens šildytuvas pašildo vandenį prieš patenkant jam į tradicinį vandens šildytuvą. Sistemoje su viena akumuliacine talpa, atsarginis šildytuvas yra sumontuotas su saulės energijos akumuliatoriumi viename bake. Aktyviuose saulės vandens šildytuvuose vandens cirkuliacija sukelti arba neužšąlančiam šilumos perdavimo skysčiui iš akumuliacinių talpų per kolektorius varinėti, nadojami siurbliai. Aktyvios sistemos yra paprastai brangesnės negu pasyvios sistemos, bet jos paprastai yra efektyvesnės. Daugumoje atvejų vandens temperatūra yra per žema, dėl to yra būtina įrengti katilą. Paprastai katilas perduoda šilumą vandeniui per šilumokaičius, sumontuotus katilo viršutinėje dalyje. Naudojant integruotą sistemą atsiranda galimybė eksploatuoti saulės šilumos energiją žiemą. Daugelyje atvejų žiemos temperatūra gali užšaldyti vandenį, kuris teka kolektorių viduje, todėl į vandenį yra įpilamas glikolis. Glikolio kiekis pilamas skirtingas priklausomai nuo vietovės, kur sistema yra įrengta, klimato.

Termosifono sistemos veikia, kadangi vanduo sistemoje teka: kada šiltas vanduo pakyla, vėsesnis vanduo leidžiasi žemyn. Šioje sistemoje, kolektorius turi būti įdiegtas žemiau akumuliacinės talpos, kad šiltas vanduo pakiltų į talpą. Šitos sistemos yra patikimos, bet rangovai turi atkreipti dėmesį į stogo konstrukciją, kadangi vanduo akumuliatoriuje yra sunkus. Pasyvios termosifono saulės sistemos yra paprastai pigesnės nei aktyvios sistemos. Labai dažnai į šią sistemą reikia integruoti tradicinius šildytuvus, nes vandens temperatūra nėra pakankamai aukšta dušui. Todėl, vanduo, prieš ištekėdamas iš dušo galvutės prateka pro šildytuvą.

EKONOMIKA, ENERGIJA IR SISTEMOS KAINOS Saulėtose, šiltose vietovėse, kur apsauga nuo šalčio nėra būtina, individualus saulės karšto vandens šildytuvas ypač efektyvus finansiniu požiūriu. Tačiau, aukštesnėse platumose, dažnai yra papildomų projekto reikalavimų, kurie prisideda prie sistemos sudėtingumo ir didina reikalingos įrangos kiekį. Tai didina saulės karšto vandens sistemos pradinę kainą (bet ne būtinai vartojimo ciklo kaštus), ir daro ją daug didesne nei lyginant su tradicinio tipo šildytuvu. Apskaičiuojant sistemos bendrus instaliavimo ir eksploatacijos kaštus, atsižvelgiama, kad saulės energija yra prieinama laisvai, dėl to labai sumažėja eksploatacijos išlaidos, tuo tarpu kiti energijos šaltiniai, tokie kaip dujos ir elektra, ilgainiui gali tapti ganėtinai brangiais. Tokiu būdu, kai pirminiai saulės sistemos kaštai yra tinkamai padengiami ir palyginami su energijos kainomis, tada, daugelyje atvejų, bendros mėnesinės išlaidos saulės šilumai gali būti mažesnės, negu kitų labiau tradicinių karšto vandens šildytuvų tipų.

V SKYRIUS - SAULĖS ENERGIJA

SAULĖS ŠILDYMO SISTEMŲ DUOMENYS

mes pateikiame indikacinius duomenis (jie yra teoriniai ir turi būti tikslinami kiekŽemiau, vienu realiu atveju): SANITARINIO VANDENS ŠILDYMO KOMPAKTIŠKA SISTEMA

Keturių asmenų šeima. Kolektorių paviršius: 2 m2. Akumuliacinės talpos dydis: 150 l. Sistemos kaina: 750 Eurų/m2.

Gali būti naudojami du kaštų sumažinimo būdai: ► sukurti besidominčiųjų grupes ; ► DIY (pasidaryk pats) dalį sistemos.

KAMBARIO ŠILDYMO IR SANITARINIO VANDENS RUOŠIMO KOMBINUOTA SISTEMA

Vienos šeimos namas, keturi asmenys. Kolektorių paviršius: 10 - 20 m2. Akumuliacinės talpos: 700 - 1500 l. Sistemos kaina: 500 - 750 Eurų/m2

DIDELIŲ PLOTŲ SAULĖS SISTEMOS Kolektoriaus paviršius: 0,8 - 1,2 m2 asmeniui. Akumuliacinės talpos tūris 50 - 60 l/m2. Energijos sutaupymai šildant sanitarinį vandenį: 60 - 80 %. Energijos sutaupymai šildant sanitarinį vandenį ir 20 - 40 % kambarių šildymui.

V SKYRIUS - SAULĖS ENERGIJA

5 otoelektros (photovoltaic) sistemos siūlo var- ELEKTROS TINKLAS AR UŽ JO? F ai kurie būsto savininkai pasirenka PV kaip totojams sukurti elektrą švariu, betriukšmiu ir patikimu būdu. Fotoelektros sistemos susideda K švarų ir patikimą energijos šaltinį nepaisant iš fotoelektros elementų, prietaisų, kurie paverčia to, kad šita energija dažnai yra brangesnė, nei

FOTOELEKTROS SISTEMOS

šviesos energiją tiesiogiai į elektrą. Kadangi šviesos šaltinis yra paprastai saulė, jie dažnai yra vadinami saulės elementais. Fotoelektros pavadinimas kilęs iš žodžio "foto-", reiškiančio šviesą, ir žodžio "voltinis", kuris siejasi su elektros gamyba. Todėl, fotoelektros procesas yra “elektros gamyba tiesiogiai iš saulės šviesos.” Fotoelektros sistemos dažnai nurodomos kaip PV. ai kuriems įrenginiams reikalingi maži elektros kiekiai, kaip pvz.: avariniam skambučiui, PV sistemos yra dažnai finansiniu požiūriu pagrįstos, net kai elektros tinklas yra netoli. Kai įrenginiams reikalingas didesnis elektros kiekis ir jie yra toli nuo esamų įtampos tinklų, fotoelektros sistemos, daugumoje atvejų, gali pasiūlyti pigesnį, perspektyvesnį pasirinkimą.

elementai saulės šviesą paverčia elektra PV tiesiogiai, neteršdami nei oro nei vandens. PV elementai susideda iš bent dviejų pu-

KAIP JOS DIRBA?

energija gaunama iš elektrą tiekiančių įmonių. Šie būsto savininkai savo energijos poreikį gali padengti elektra iš vietinių elektrą tiekiančių įmonių, kai jų PV sistema netiekia pakankamai energijos (naktį ir debesuotomis dienomis) ir gali tiekti perteklinę elektrą vietinėms elektrą tiekiančioms įmonėms, kai jų PV sistema sukuria daugiau energijos, negu reikia.

Vietovėms, kurios yra “už tinklo” — tai reiškia, kad jos yra toli, arba nenaudoja, esančių elektros linijų — PV sistemos gali būti panaudojamos tiekti elektrą vandens siurbliams, elektrinėms tvoroms ar net visam namų ūkiui.

Nepaisant to, kad PV sistemoms reikalingos žymios investicijos, jos gali būti pigesnės už kaštų, susijusių su elektros įmonės tinklo plėtimu padengimą..

slaidininkio medžiagos sluoksnių. Vienas sluoksnis turi teigiamą krūvį, kitas - neigiamą krūvį. Kai šviesa patenka į elementą, kai kurie šviesos fotonai puslaidininkio atomų yra absorbuojami ir išlaisvina elektronus iš elementų neigiamo sluoksnio judėti per išorinę sritį ir atgal į teigiamą sluoksnį. Šis elektronų srautas gamina elektros srovę. Tam, kad padidėtų nauda, daugybė atskirų PV elementų yra sujungti sandarioje, atsparioje oro pokyčiams dėžėje, kuri vadinama moduliu. Kai du moduliai yra sujungti nuosekliai, jų įtampa padvigubėja, o srovė išlieka pastovi. Kai du moduliai yra sujungti lygiagrečiai, jų srovė padvigubėja, o įtampa lieka pastovi. Norint pasiekti reikiamą įtampą ir srovę, moduliai yra sujungiami nuosekliai ir lygiagrečiai ir tai yra vadinama PV matrica. Modulinės PV sistemos lankstumas leidžia projektuotojams sukurti saulės energijos sistemas, kurios gali patenkinti plačią poreikių įvairovę, nesvarbu ar didelių ar mažų.

V SKYRIUS - SAULĖS ENERGIJA

TINKAMA ĮRANGA DARBUI

rie energetinės sistemos prijungtai PV siP stemai reikės naudoti sąveikaujantį iš DC (nuolatinė srovė) į AC(kintama srovė) inverterį.

Šis prietaisas nuolatinės srovės (DC) elektrą, pagamintą PV matricos, pavers į kintamosios srovės (AC) elektrą, reikalingą tokiems prietaisams kaip radijas, televizoriai ir šaldytuvai. nteraktyvūs inverteriai saugumo tikslais monImastu. tuojami elektros tiekimo įmonėse šalies

pagamintos energijos kaupimui yra PV būtini akumuliatoriai. Akumuliatoriai, naudojami PV sistemose, yra kitokie negu au-

tomobilių akumuliatoriai. Akumuliatoriai, geriausiai tinkami PV sistemoms, yra vadinami antriniais ar gilių ciklų akumuliatoriais.

e to, PV sistemoms reikalinga tinkama B elektros instaliacija, jungikliai ir saugikliai saugumui, reguliatoriai, kurie neleistų akumu-

liatorius perkrauti arba jiems būti visiškai išsikrovusiems, diodai, leidžiantys srovei tekėti teisinga kryptimi, ir įžeminimo įrenginiai, apsaugantys nuo žaibo.

V SKYRIUS - SAULĖS ENERGIJA

PIRKIMO GRUPĖS

irkimo grupė yra žmonių grupė, kurie nuP sprendžia susivienyti kartu pirkdami kasdieninio-naudojimo produktus (maistą, valymo

priemones, ir taip toliau). PG yra pagrįstos etiškomis mintimis, tokiomis kaip ryšių tarp žmonių svarba, solidarumas, pagarba skirtingoms kultūroms ir aplinkai. PG organizavimas yra ganėtinai paprastas: visi kartu, esantys grupėje, pasirenka produktą ir gamintoją bei asmenį, kuris surinktų užsakymus ir nupirktų prekes, kuriosvėliau paskirstomos tarp PG narių. iekvienas moka už savo pasirinkimą, grupės pasirinktu būdu(grynaisiais pinigais ar elektroninėmis kreditinėmis kortelėmis). Kriterijai, kuriais naudojasi pasirenkanti produktus, ir gamintojus, yra griežti: visos grupės nariai kartu išsirenka, kas ir kur bus perkama laikantis aplinkosauginių ir etiškų principų: pagarba gamtai ir darbuotojams (organiniai produktai ir teisinga prekyba ar prekės su garantija ) ir vietinės produkcijos naudojimas, tokiu būdu transporto poveikis aplinkai, yra sumažinamas. š tikrųjų yra svarbūs asmeniniai santykiai tarp GAS narių ir gamintojų: sužinojimas, kas gamina ir pamačius, kaip yra dirbama, yra geriausia garantija, kad gaunamas produktas yra geras. Štai todėl PG nariai lankosi pas gamintojus. Nauja sritimi PG gali būti energetikos rinka, susijusi su dėmesiu aplinkai, kurį propaguoja nariai. ai gali veikti dviem būdais: kai žmonių grupė kartu ieško atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) savo namams, - tai reiškia veikia

rinkoje, stengdamiesi įsigyti geresnėmis kainomis ar sąlygomis; arba struktūrų kūrimas (šildymo jėgainės naudojančios biomasę, fotoelektros ar saulės sistemos, pasidalinimas automobiliu, ir taip toliau), kuriomis gali pasinaudoti kitos šeimos ir galėtų būti panaudotas kaip modelis ar pavyzdys.

K I

V SKYRIUS - SAULĖS ENERGIJA

FINANSAVIMAS

6 ETIŠKI FINANSAI

tiški finansai yra alternatyva tradicinei minčiai apie finansus, nors neatsisako jų esminių mechaE nizmų: jų atramos taškai yra asmuo, o ne kapitalas; idėja, o ne turtas; sąžiningas investicijų susigrąžinimas, o ne spekuliacijos. Tai yra ambicinga idėja su ambicingu tikslu: pakeičiant pagrindinį

finansinės sistemos aspektą, suteikiant kreditą asmenims ir subjektams pateikusiems ekonomiškai ir socialiai darnų projektą, bet tai laikoma “ne pelninga veikla” tradicinėms finansavimo įstaigoms dėl asmeninės nuosavybės trūkumo, investicijos garantijai.

ienintelis etiškų finansų apibrėžimas neegziV stuoja. Apskritai tai siejama su dviejų skirtingų finansinių instrumentų taikymu: ► mikro finansai (paprastai mikrokreditas) neturtingiausiems gyventojams, taip veikia “Vargšų bankai” besivystančiose šalyse ir, pastaraisiais metais, taip pat turtingose šalyse; ► etiškos investicijos (taip pat vadinamos “socialinėmis investicijomis”) - tai yra finansinių šaltinių vadyba, vykdoma tikslu paremti organizacijas, dirbančias aplinkosaugos, darnios plėtros, socialinės pagalbos ir paslaugų, kultūros ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse.

Dėmesys Etikai finansų versle atveda prie minties, kad viena iš geriausių praktikų yra maksimalus skaidrumas investicijų ir santaupų naudojimo srityje. To paprastai pasiekiama naudojant dvi priemones: ► duodant klientui pasirinkti į kokį sektorių investuoti savo santaupas (aplinkosauga, socialinis bendradarbiavimas, gyvenimo kokybė, ir t.t.); ► išskiriant investicijas, kurios nėra susijusios su etišku pinigų naudojimu, nepaisant jų didelio pelningumo (pavyzdžiui: bendri akcijų fondai su kompanijomis įsivėlusiomis į prekybą ginklais ar atsakingomis už taršą ir t.t.).

tiškas Bankas yra normali finansų įstaiga, dirbanti finansų rinkoje, besivadovaujanti verE tybėmis ir kriterijais pasirinktais sekant etiškų

ETIŠKI BANKAI

finansų principais. Bankas teikia įprastas paslaugas, bet kruopščiai renkasi investicijas, į kurias

nukreipiamos santaupos. Kaip „Neturtingųjų Bankai“ Etiški bankai paprastai dirba su mikrokreditu, suteikdami mažos vertės ir žemomis palūkanų normomis paskolas klientams, kurie susiduria su sunkumais, norėdami naudoti tradicinius finansinius kanalus. Etiško banko idėja atsiskleidžia kūrime vietos, kurioje taupytojai, įtakoti bendro troškimo, kad finansiniai ištekliai būtų tvarkomi skaidriai ir atsakingai, gali dalyvauti įkvėptose darnios socialinės ir žmogiškųjų išteklių plėtros vertybių socialinėse - ekonominėse iniciatyvose. Bankas valdo santaupas gautas iš privačių gyventojų, vienišų žmonių ar šeimų, organizacijų, kompanijų ir įstaigų apskritai ir investuoja jas į iniciatyvas, siekiant socialinių ir ekonominių tikslų, darbe pilnai atsižvelgiant į žmogaus orumą ir aplinkosaugą. Tokiame kontekste bankas siekia

VI SKYRIUS - FINANSAVIMAS

mokyti ir taupytojus ir paskolos gavėjus, informuodamas pirmuosius apie jų sutaupymų adresatą ir skatindamas antruosius plėtoti jų vadybos ir verslo sugebėjimus. Etiškas bankas neskelbia, kad reikia atmesti pagrindines finansų taisykles, bet siekia reformuoti savo pagrindines vertybes.

Etiškai orientuoti finansai vadovaujasi šiais principais: 1. Gauti finansavimą, visose jo formose, yra žmogaus teisė. Neturi būti diskriminacijos finansavimo gavėjų atžvilgiu priklausomos nuo lyties, tautybės, religijos ar asmeninio turto: turi būti atkreipiamas dėmesys į neturtingų ir atstumtų žmonių teises. Etiški finansai rūpinasi humanitarine, socialine ir aplinkosaugos skatinimo veikla ir vertina projektus pagal ekonominę ir socialinę vertę. Etiški finansai atsižvelgia į tėvonines (giminės) garantijas ir vertina personalines ir bendruomenės garantijas vienodai su tradicinėmis, tikslu suteikti galimybę kreditui gauti silpniausioms grupėms. 2. Efektyvumas ir saikingumas yra etiškos atsakomybės komponentai. Šioje nuostatoje, palūkanų norma yra pinigų naudojimo efektyvumo matas ir indikatorius įsipareigojimo taupyti ir investuoti asmenines santaupas į svarbių projektų vykdymą. Tai reiškia, kad palūkanų norma neturi būti nulinė, bet ji turi būti žemiausia, gauta ekonominių socialinių ir etiškų įvertinimų pagrindu. 3. Etiškai orientuoti finansai atsižvelgia į ekonominių veiksmų ne ekonomines pasekmes. Nuosavybės pelnas ir pinigų keitimo operacijų metu gautas pelnas, turi būti gautas iš veiklos, orientuotos į bendrą gerbūvį, ir turi būti lygiai paskirstytas tarp visų subjektų, kurie prisideda prie jo atsiradimo. Etiški finansai nėra labdaros forma, bet socialiai naudinga ekonominė veikla. Atsakomybės prisiėmimas, pinigų kaupime ir naudojime, yra pagrindas garbingų da70

lyvių partnerystei.

4. Maksimalus visų operacijų skaidrumas yra viena iš svarbiausių visos etiškų finansų veiklos sąlygų. Etiškų finansų tarpininkas prisiima įsipareigojimus elgtis su indėlininkų informacija pagal privatumo ir paslaugų saugojimo įstatymą. Vis dėlto indėlininkai turi teisę žinoti banko operacijų procesus ir jo sprendimus investicijų klausimais. Tarpininkas yra įpareigotas naudodamas būtinas priemones garantuoti skaidrumą. 5. Aktyvus akcininkų ir indėlininkų įtraukimas į bendrovės sprendimų priėmimo procesą turi būti skatinimas. Įtraukimo formos prasideda nuo tiesioginių mechanizmų apibrėžiant pirmenybę skirstant fondus iki demokratinių mechanizmų - dalyvavimo sprendimo procese. Tokiu būdu, etiškas finansavimas tampa ekonominės demokratijos skatintoju.

6. Investicijų kriterijai yra pagrįsti socialine ir aplinkosaugine atsakomybe. Etiški finansai tiksliai identifikuoja investicijų sektorius ir savo ekonominiame tyrime įveda kriterijus, pagrįstus darnios plėtros propagavimu ir socialine/aplinkosaugine atsakomybe. Iš principo, yra pašalinamos finansinės operacijos, susijusios su veikla, trikdančia žmonijos vystimąsi ar prisidedančia prie žmogaus teisių pažeidimo, kaip pvz.: prekyba ginklais, aplinką teršianti gamyba, vaikų išnaudojimas ir pilietinių laisvių represija.

VI SKYRIUS - FINANSAVIMAS

6 VEIKLOS ENERGETIKOS SEKTORIUJE FINANSAVIMAS

iame sektoriuje bankai tampa strategine prieŠ mone, pavienių ir kolektyvinių iniciatyvų energetikos klausimais išsivystymui, prieinamų

finansinių (ir nefinansinių) schemų dėka.

Bankas gali įsipareigoti veiklai dviejose srityse: ► Darnios plėtros projektų vykdymas. ► Finansiniai produktai darniai plėtrai. Darnios plėtros projektai tai projektai, skirti vietinių aplinkosaugos iniciatyvų išvystymui prie kurių finansų įstaiga gali prisidėti savo kompetencija ir patirtimi. Galimybių yra daug ir tikslai gali keistis nuo komunikacinių iki verslo ir socialinių. Pavyzdžiu gali būti bendros veiklos atsiradimas („Synergy“ reiškinys) tinklų, apimančių su aplinkosauga susijusius subjektus, veikloje; energetikos sektoriuje susikurianti partnerystė ir naujos iniciatyvos energijos sektoriuje, vietinių aprūpinimo tinklų atsiradimas, ir taip toliau. Darnios plėtros finansiniai produktai - tai normalus finansavimas skiriamas žmonėms, kompanijoms ir Viešojo Administravimo įstaigoms, dirbantiem efektyvios energetikos srityje, tai Energetikos paslaugų kompanijų (ESCO) bei atsinaujinančios energijos elektrinių finansavimas. Finansinėms institucijoms dirbančioms energetikos verslo sektoriuje ir didžiajai daliai etiškų finansinių institucijų iššūkiu tampa tai, jog klientams jos prisistato nekeldamos uždavinio

„parduoti“ finansinį produktą ar projektą. Tikru iššūkiu tampa parengimas produktų ir projektų, skirtų „bendruomenės vietinei plėtrai“, suprantant tai ne tik tiesioginę naudą energetikos sričiai, bet atsižvelgiant į visus finansinius, socialinius ir organizacinius aspektus, kurie įtakoja asmens ar bendruomenės vystimąsi.

Vertindamas energetikos srities investicinį projektą, bankas atlieka analizę pagal tris aspektus: 1. Iniciatyvos techninė ir ekonominė darna. 2. Minimalus poveikis aplinkai. 3. Maksimali socialinė nauda bendruomenei.

VI SKYRIUS - FINANSAVIMAS

6 TIESIOGINIŲ INVESTICIJŲ PAVYZDŽIAI 1 PAVYZDYS: INVESTICIJOS Į ATSINAUJINANČIOS ENERGIJOS PANAUDOJIMO PROJEKTUS eima nusprendžia ant savo stogo instaliuoti fotoelektrinius kolektorius(PV). Pagal Š elektros sąskaitą mes matome, kad iš viso elektros suvartojama 4 '000 kWh ir tai kainuoja 600€ kasmet. Šeima susisiekė su PV įrangą gaminančia kompanija ir nusprendė įdiegti 2 kW galios sistemą. Įvertinus saulėtų valandų kiekį per metus, mes galime vertinti, jog 2 kW sistema pagamins apytiksliai 2000 kWh energijos kasmet, dengdama pusę viso 4' 000 kWh poreikio. Šeima taip pat kreipiasi dėl valstybinės subsidijos, kuri atitinka 0.50€ už 1 kWh, pagamintą naudojant PV įrangą: tai reiškia, kad šeima uždirbs 1 '000€ kasmet.

PV įmonė paskaičiavo, kad visos įrangos galutinė kaina – 13 000 EUR. Šeima nusprendžia susisiekti su banku, siūlančiu žemas palūkanų normas paskolai, imamai PV įrangai instaliuoti: paskolos terminas 12 metų, su 5,5 % palūkanų norma. Tai reiškia, kad bankas skolina 13 000 EUR šeimai, ir šeima grąžins šią sumą bankui per 12 metų, mokėdama 1 500 EUR per metus. BE PV ĮRANGOS

Energijos suvartojimas Pirkta energijos Fotoenergija

Energjos kaina

Valstybės subsidija

duomenys

kaštai

4.000 kWh

0 kWh

2.000 kWh

4.000 kWh

0,15 EUR/kWh

kaštai

mokėti

2.000 kWh

-600 EUR

0,15 EUR/kWh

-300 EUR

0,50 €/kWh

Paskolos mokėjimas SUMA

duomenys

YRA PV ĮRANGA

1.000EUR -1.500 EUR

-600 EUR

- 800 EUR (pirmus 12 metų) + 700 EUR (nuo 12 iki 20 metų) - 300 EUR (nuo 20 metų)

IŠVADOS: ► jei šeima nuspręs nediegti PV įrangos, ji ir toliau pirks 4 000 kWh iš elektros tinklų ir mokės 600 EUR per metus (galbūt netgi daugiau, jeigu gyvena šalyse, kurių energijos balansas yra stipriai susijęs su nafta) ; ► šeima nusprendė įdiegti PV įrangą, ji kad grąžintų paskolą iš pradžių 12 metų mokės 800 EUR per metus; po to ji turės naudos 700 EUR iki 20-ųjų projekto metų. Nuo 20-ųjų projekto metų šeima pirks energiją iš elektros tinklų apytiksliai mokėdama 300 EUR per metus.

VI SKYRIUS - FINANSAVIMAS

6 eima nusprendžia pakeisti savo dyzelinio kuro šildytuvą dėl jo didelės taršos ir didelių išlaidų Š už energiją: šeima kasmet išleidžia mažo buto šildymui apytiksliai 1 000EUR per metus. Šeima susisiekia su įrangos tiekėju ir paprašo aukšto efektyvumo šildytuvo. Įrangos tiekėjas siūlo įdiegti

2 PAVYZDYS: INVESTICIJA Į ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMĄ

dujinį kurą naudojantį kondensacinį šildytuvą: instaliacijos ir paskirstymo sistemos kaina yra 4 000 EUR (aukštesnė, negu normalaus šildytuvo, kuris kainuoja 2 500 EUR), bet numatoma sutaupyti 400 EUR sumą kasmet. Svarbiu investicijos faktoriumi yra valstybinis 55 % visų išlaidų grąžinimas per 3 metus: tai reiškia, kad šeimai gali būti grąžinta apytiksliai 2 200 EUR suma per 3 metų laikotarpį(2' 200 EUR suma sudaro 55 % 4 '000 EUR sumos), tai yra 733 EUR pirmiems 3 metams.

1 – Investicijos nesinaudojant banko paslaugomis METAI

sutaupymai

- 4.000 EUR

grąžinimai

5 ir sekantys

+ 400 EUR

+ 1.133 EUR

+ 400 EUR

+ 733 EUR

SUMA

Sukaupta SUMA

+ 1.133 EUR

+ 733 EUR

+ 2.266 EUR

+ 733 EUR

+ 3.399 EUR

+ 3.799 EUR

+ 4.199 EUR

Panaudojusi savus pinigus, šeima turi laukti 5 metus, kad sukauptų per sutaupymus ir valstybės grąžinimą į investiciją įdėtų lėšų sumą.

2 – Investijos naudojantis banko paslaugomis (4 000€ paskola 5 metams su 6 % palūkanų norma, maždaug 950EUR dydžio kasmetinė įmoka) ANNO sutaupymai grąžinimai

paskolos mokėjimai SUMA

Sukaupta SUMA

0 EUR

+ 400 EUR + 400 EUR + 400 EUR + 400 EUR + 400 EUR + 733 EUR + 733 EUR + 733 EUR - 950 EUR

- 950 EUR

+ 183 EUR + 183 EUR + 183 EUR + 183 EUR + 400 EUR + 549 EUR

- 950 EUR

- 1 EUR

- 551 EUR

- 550 EUR

7 ir sekantys

+ 400 €

+ 400 EUR + 400 EUR - 101 EUR

+ 301 EUR

Panaudojusi banko paskolą, šeima turi laukti 7 metus, kad įdėtos į investiciją lėšos sugrįžtų per sutaupymus ir valstybinį grąžinimą bei mokant už paskolą 950€ per metus.

VI SKYRIUS - FINANSAVIMAS