LT_Module 2.2 - Didactic document - LT

Sostenibilità Ambientale nel Sistema VET : un Potente Strumento per il Futuro 1 Projektas Nr. 2016-1-IT01-KA202-005387

Žinių gilinimo modulis Didaktinis vadovas 2.2: „Vandens išteklių tausojimas” Parengė:

Autoriai:

Cervellera Loreta loreta.cervellera@istruzione.it Evangelista Ascensina Maria evangelistaascensina@libero.it Properzi Mariangela mariangelaproperzi@libero.it

2018

Europos Komisijos parama rengiant šį leidinį nėra laikoma turinio, kuris atspindi tik autorių nuomonę, patvirtinimu, ir Komisija nėra atsakinga už bet kokį joje pateiktos informacijos panaudojimą.

Turinys Puslapiai

Įvadas Vanduo: Ilgametė istorija.

2

3

Vakarų civilizacijos gimimas ir vystymasis

4

Vanduo liaudies tradicijose Vanduo ir jo savybės “Mėlynasis auksas”

10 11



Vanduo yra gausus išteklius  Vanduo yra neišsenkantis ir atsinaujinantis išteklius  Vanduo yra neproporcingai pasiskirstantis ir nekintamas

Vandens atsargos    

Gruntinis vanduo Paviršinis vanduo Atmosferinis vanduo Jūros vanduo

Gėlo vandens naudojimas      

Pramonėje naudojamas vanduo Žemės ūkyje naudojamas vanduo Zootechnikoje naudojamas vanduo Vandens pėdsakas Vanduo, skirtas žmonėms vartoti: gėlas vanduo Mineralinis vanduo

Vandens tarša Nuotekos Tikslas: pakartotinis nuotekų panaudojimas

Ką reikia daryti, kad būtų išsaugotas šis išteklius?  

Įžvalgi politika Gera individuali praktika

Literatūros sąrašas Interneto svetainės

14 17 18 23 24 27 28 29 30 31 31 32 35 37 39 43 43 47 53 54 54

Įvadas

Pastabos: Žr. 2-53 skaidres

Jungtinių Tautų 2015 m. rugsėjo mėn. 25 d. darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) skamba taip:

(Susiekite turinį su 3 ar 4 Powerpoint pristatymo skaidrėmis. Kiekviename lape 6 tikslas: Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir nurodykite turinį atitinkančios skaidrės numerį.) sanitariją.

Toliau yra pateikiami tokie tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m:

3

Čia mokytojas gali pridėti pastabas arba priminimą pamokų planui sudaryti.



Užtikrinti visiems saugią prieigą prie gėlo vandens;



Užtikrinti tinkamą ir sąžiningą prieigą prie higienos paslaugų ir Punktai, kuriuos reikia pabrėžti: eliminuoti atvirą defekaciją, parodant ypatingą rūpestį moterimis, Čia mokytojas/ dėstytojas gali merginomis ir žmonėmis, atsidūrusiais pažeidžiamose situacijose; pažymėti pagrindines sąvokas, į Pagerinti vandens kokybę mažinant taršą, užkertant kelią kurias jis/ji ketina atkreipti nekontroliuojamam išmetimui, mažinant cheminių ir pavojingų dėmesį pamokų metu.



medžiagų išmetimą, tokiu būdu dvigubai sumažinant nuotekų procentinį kiekį ir padidinant vandens perdirbimą ir pakartotinį naudojimą pasauliniu lygiu; 

  



Pagrindinė tezė: Čia mokytojas/ dėstytojas gali pažymėti pagrindines tezes, kurias jis/ji Iš esmės padidinti vandens efektyvumą visose srityse ir užtikrinti, kad nori perteikti būtų išgaunamas ir tiekiamas švarus vanduo, pašalinti vandens studentams/besimokantiesiems. trūkumą ir sumažintų žmonių, kenčiančių nuo vandens trūkumo, skaičių; Pavyzdžiai: Čia mokytojas/ dėstytojas gali pateikti vieną ar kelis pavyzdžius, kurie jo/jos Vandens ekosistemų, pvz. kalnų, miškų, pelkių, upių, gruntinių vandenų nuomone yra naudingi, kad būtų ir ežerų, apsauga ir atkūrimas; galima geriau paaiškinti Išplėsti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir pajėgumų kūrimą, sąvokas, pateikiamas užtikrinant nuolatinį vandens tiekimą ir higienos paslaugas atitinkamoje didaktinio vadovo besivystančiose šalyse; pavyzdžiui, įrengiant vandens surinkimo dalyje. sistemas, vandens gėlinimo, vasndens naudojimo efektyvumo, nuotekų valymo,perdirbimo technologijas; Vykdyti integruotą vandens išteklių valdymą visuose lygmenyse pasitelkiant tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

Palaikyti ir stiprinti vietos bendruomenių dalyvavimą gerinant vandens ir kanalizacijos valdymą.

Gyvenimas suteikia mums galimybę kurti savo ateitį, net jeigu tai reikalauja iš mūsų laiko ir pastangų Būkite atsargūs!

Vanduo: Ilgametė istorija Vakarų civilizacijos gimimas ir vystymasis.

Pastabos: Žr. 3-4 skaidres Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Gyvybė žemėje prasidėjo nuo vandens, 4 kuriame susiformavo pirmosios gyvybinių ląstelių formos.

Nederėtų pamiršti, kad visų gyvų būtybių gyvybė užsimezga vandenyje, mes visi prieš gimdami devynis mėnesius būname vandenyje.

Gyvybės ir senovės Vakarų civilizacijos kilmė yra neatskiriamai susijusi su vandens gausa ir laisva prieiga prie jo. Tai buvo taip vadinamame Derlingojo Pusmėnulio regione, kur žemę tręšia Nilo, Jordano, Tigrio ir Eufrato upės, čia Pagrindinė tezė: susikūrė pirmoji žemdirbystės civilizacija.

Pavyzdžiai:

La Mezza Luna Fertile, con l’indicazione dei popoli che vi si stanziarono.

Šis regionas dar vadinamas civilizacijios lopšiu, o jo pirmieji gyventojai, kaip tvirtinama rašytiniuose šaltiniuose, buvo Šumerai. Jie išrado dantiraštį (3200 B.C.), astronomiją, geometriją, sukūrė vandens inžinerijos stebuklą - platų vandens kelių tinklą laistymui.

Dantiraščio išradimą galima paaiškinti geromis tų regionų socio-ekonominėmis sąlygomis, susiformavusiomis dėl juose esančių didelių upių. Raštas atsirado ne dėl komunikacijos poreikių, bet siekiant sukurti autoritetingus įstatymus ir daryti įrašus apie krovinius, gabenamus komerciniais laivais, plaukiančiais vandens keliais.

Viena iš molinių plokštelių su dantiraščiu, šlovinanti Sargoną II, rasta Bolonijos Universiteto archeologinės ekspedicijos Karkemiše metu, 2016 m. lapkritis .

Vien jau Egipto civilizacijos gimimas ir spartus vystymasis yra „Nilo dovana“, kaip dainuojama senoviniame Himne, šlovinančiame Nilo upę. Šioje ilgoje giesmėje upė tampa dievu, kurio vaikai gieda “Šlovė Nilui! Tu gimei šioje žemėje, atėjai su taika ir suteikei gyvybės Egiptui”. Dėl nuolatinių jo potvynių 5 žemė tapo derlinga ir gausi išteklių, atsirado geometrija ir vandens mokslas.

Pastabos: žr. 5 skaidrę

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Pagrindinė tezė:

Particolare del testo con l’Inno alla crescita del Nilo

Pavyzdžiai: Svarbu prisiminti, kad senovėje dėl vandens išteklių gausos ir prieigos prie jų kildavo ilgus metus trunkantys ir kruvini karai.

Senovės Romos palikimas mums yra labai reikšmingas ir tiesiogiai susijęs. Kaip liudija mitai ir archeologiniai kasinėjimai, tarp septynių istorinių kalvų, menančių amžinojo miesto gimimą, Palatina, kaip pirmoji Romos įkūrimo vieta, buvo pasirinkta neatsitiktinai.

Tą patį galima pasakyti ir apie Europos sostinių, per kurias teka didelės upės, kilmę.

Nuo Palatino kalvos galima lengvai stebėti eismą Tibro upe, kurį galima palyginti su greitkeliu, o Tibro saloje yra mokesčių surinkimo punktas. Be to, Palatino gyventojai čia suradopriglobstį nuo pelkės, kuri iki sausinimo jau buvo pasiekusi Romos Forumo slėnį. Šią vietovę atgaivino Etruskai, kurie sukūrė architektūros ir vandens inžinerijos paminklus.

Iš jų romėnai, kurie turėjo labai didelį gebėjimą įsisavinti žinias, išmoko suvaldyti vandenį ir statyti arkas. Ši šimtmečius kurta sistema leido sukurti

patvariausią ir funkcionaliausią Vakarų civilizacijos architektūrą. Vandens inžinerija yra geriausias pavyzdys.

Akvedukai ir termos tapo Romos imperijos įsigalėjimo visame pasaulyje priežastimi. Be šių didingų paminklų turėtumėme prisiminti vieną geriausių Romėnų didingos architektūros pavyzdžių – sudėtingą nuotėkų sistemą Cloaca Maxima. Ši vandens kanalų sistema buvo nutiesta nuo Foro Boario šventyklos iki Tibro upės.

Pastabos: Žr. 8-6 skaidres

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

6

Roma, Cloaca Massima, IV-III sec. a.C.

Tai statiniai, į kuriuos galima žvelgti kaip į pavyzdinę architektūrą, kurią, išskyrus retus atvejus, sukūrė nežinomi romėnų inžinieriai ir architektai.

Nežinomi kūrėjai buvo laikomi tik aukštesnės valdžios atstovo užsakymų vykdytojais. Nesvarbu, kas jis buvo, Konsulas ar Imperatorius, jo vardu buvo pavadinamas statinys. Reikšmingiausi pavyzdžiai – tai Klaudijaus akvedukas, Karakalos pirtys, Apijaus kelias. Jie neatspindi inžinieriaus arba architekto didybės, tačiau parodo pačios Romos imperijos mastą ir galią.

Vieni labiausiai stulbinančių viešųjų statinių yra AKVEDUKAI. Akvedukų nerasime tose vietovėse, kur buvo vykdoma Romos imperijos ekspansija; kaip pavyzdį galima paminėti Prancūziją, Ispaniją ir Šiaurės Afriką.

Imperinėje Romoje buvo vienuolika akvedukų, pastatytų nuo 321 iki 206 amžiaus prieš mūsų erą. Pastačius juos buvo išspręsta vandens tiekimo problema mieste, kurio didybė buvo matuojama pagal prieigą prie vandens.

Vanduo buvo bendras turtas, kuris buvo tiekiamas į fontanus, išvietes, termas bei įspūdingus patricijų rūmus. Tuo metu niekas nežinojo, koks brangus yra vanduo, todėl jis buvo naudojamas visiškai netaupiai. Sukčiavimas ir apgaulė buvo plačiai paplitę; už vandenį atsakingas magistratas įdarbindavo daug jam dirbančių vergų ir technikų, ir jis turėjo didelę galią.

Per akvedukus vanduo buvo tiekiamas į miestą iš nutolusių šaltinių, esančių aukštumose už 20-90 km.

Pagrindinė tezė:

Pavyzdžiai:

Le sorgenti da cui l’acqua arrivava a Roma

7 Pastabos: Žr. 6 skaidrę

Nuo rezervuaro iki šaltinio, vanduo į Romą buvo tiekiamas kanalais, einančiais per aukštas arkas, kurios šiandien yra būdingos Agro Romano vietovei, kuri yra įtaigingame Romėnų akvedukų regioniniame parke.

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Il parco degli acquedotti a Roma, istituito nel 1988

Tekantis vanduo buvo valomas sedimentacijos talpyklose ir pasiekdavo Romą tam tikru būdu, taip vadinamuose castellum aquae (vandens rezervuaruose).

Tai buvo nuostabus fontanas, dažniausiai įrengtas didelėse aikštėse. Vanduo tekėdavo į tam tikrą baseiną, kurio centre buvo įrengtos filtravimo grotelės ir platforma, ant kurios užsilipę darbininkai jį valydavo. Paskirstymas prasidėdavo nuo šio taško.

Pagrindinė tezė:

Pavyzdžiai: Castellum aquae

Didžiausias iš devynių Romos akvedukų yra Klaudijaus akvedukas; jo ilgis yra daugiau kaip 70 km. ir buvo pastatytas tarp 38 ir 52 amžiaus prieš mūsų erą,

vadovaujant imperatoriams Klaudijui ir Kaligulai. Paskutiniuosius 10 kilometrų kanalas teka per galingas, pastatytas ant daugiau kaip 28 metrų aukščio polių.

Iš pradžių jie buvo pilnai tinkuojami, kas kėlė pagarbą ir susižavėjimą visiems, atvykstantiems į Romos imperiją.

Pastabos: žr. 7 skaidrę

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

8 L’acquedotto Claudio alle porte di Roma

Tarp visų laiko ir žmonijos sunaikintų paminklų, akvedukai net ir šiandien yra labiausiai atpažįstami romėnų krašte ir buvusios Romos imperijos teritorijose. Tiek senovėje piligrimams, tiek šiais laikais turistams susižavėjimą kelia nepertraukiamos arkos, net ir apsilupusios ir subyrėjusios.

Pagrindinė tezė:

Senovėje vanduo buvo naudojamas ne tik pirminiams poreikiams patenkinti, pvz. gėrimui, skalbimui ir laistymui, bet ir TERMOMS. Visoje Imperijoje nebuvo miesto, kuriame nebūtų pastatyta terma, turtuoliai įsirengdavo privačias termas kaimo vilose ir miesto rūmuose. Kitaip nei šiandien, kai SPA yra naudojamos terapiniams poreikiams, senovėje termas sudarė kompleksinės viešųjų pirčių sistemos. Jos paplito Romos respubliokos amžiuje, tačiau itin sparčiai plėtėsi imperijos laikotarpiu. Jos buvo statomos taip, kad būtų nukreiptos į saulės šviesą. Jose buvo įrengti vidaus baseinai (natatio), šalto vandens baseinai (frigidarium), karšto vandens baseinai (tepidarium), ir labai karšto vandens baseinai (caldarium). Jose taip pat buvo persirengimo kambariai, gimnastikos salės, sodai, garinė pirtys ir net bibliotekos. Kaip vieną iš svarbiausių ir geriausiai išsilaikiusių kompleksų galima paminėti Traiano termas (109 A.C.), kurias sukūrė žymus architektas Apolodoras Damaskietis; šis didžiausias kompleksas užima 13 hektarų plotą, arba 18 futbolo aikščių. Mikelandželas pritaikė juos Santa Maria degli Angeli bažnyčiai Romoje.

Termos buvo dengiamos kupolais ir skliautais; sienos buvo dekoruojamos marmuru, statulomis ir mozaikomis.

Patekti į jas galėjo visi: jose galėjo laisvai lankytis vaikai, kareiviai ir vergai; vyrams ir moterims buvo nustatytas skirtingas įėjimo laikas.

Ser Alma –Tadema, L’abitudine preferita, 1909

Pavyzdžiai:

Pastabos: žr. 7 skaidrę

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

9 Galite įsivaizduoti, kiek daug buvo naudojama vandens ir medienos; reikėjo pastoviai kaitinti krosnis, kurios šildė orą po termų grindimis.

Pagrindinė tezė:

Pavyzdžiai:

Rome, Terme di Caracalla overview

Geriausiai išsilaikė Caracalla terma (216 A.C.-235 A.C.); prie jos įspūdingų griuvėsių vasarą rengiami įvarūs pasirodymai.

Imperijos gyvavimo pabaigoje atsirado naujų naudojimo būdų, gimė nauji žmonės, tačiau tuo pat metu buvo griaunami imperijos galią simbolizuojantys paminklai, visų pirma akvedukai. Ostrogotų karalius Vitigis 537 metais atskyrė Klaudijaus ir Marcio akvedukus, kurių susikirtimo vieta buvo netoli miesto sienos ir įkūrė savo sostą: taip vadinamą Barbarų lauką. Romos gyventojai stebėjo pamažu griaunamus akvedukus ir buvo priversti vėl gerti Tibro upės vandenį, Mariano vandenį, tekantį iš Kafarelos slėnio į Circus Maximus, kur buvo pastatytas viduramžių Romos vandens malūnas. Malūno viduje buvo įrengti keli baseinai su gigantiškais mušimo kūjais vilnai ir drobei. Tokiu būdu vis daugiau malūnų ėmė rastis mieste ir už jo ribų.

Popiežiaus Siksto V laikais buvo pastatytas naujas akvedukas, atgaivinęs Romos miestą. Felikso akvedukas buvo pastatytas tik po dvejų metus, tam

buvo panaudoti buvusių akvedukų kanalai ir poliai, taip buvo atvertas kelias naujiems atradimams kitų popiežių valdymo laikais. Popiežiai iškilmingai paminėdavo senųjų akvedukų, pvz. senovės romėnų Vandens pilių atkūrimą.

Nuostabaus grožio Trevi ir Paola fontanai, žmonių bendrai vadinami “Fontanone”, išreiškia begalinį džiaugsmą dėl vandens sugrįžimo į miestą po šimtmečių. Tačiau tai jau yra kita istorija.

Vanduo liaudies tradicijose Daugelis mūsų kasdienėje kalboje vartojame patarles, posakius, dainuojame dainas, kuriose yra žodis „Vanduo“.

Pastabos: žr. 9 skaidrę

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

10

Pagrindinė tezė:

Pavyzdžiai: Jie atspindi tautos dvasią ir kultūrą. Liaudies išmintyje pabrėžiamos vandens savybės ir funkcijos, kaip elementas, parodantis įpročius, simbolizuojantis ar motyvuojantis teigiamus ar neigiamus įvykius, susijusius su kasdieniu gyvenimu. Štai keletas pavyzdžių: ITALIJA Posakiai. Acqua in bocca! - Tirare l’acqua al proprio mulino Assomigliarsi come due gocce d’acqua - La goccia che fa traboccare il vaso Fare un buco nell’acqua - Piove sempre sul bagnato - Trovarsi in cattive acque - Sentirsi come un pesce fuor d’acqua - Facile come bere un bicchiere d’acqua - Gli va l’acqua per l’orto. Proverbs - Aprile piovoso fa maggio grazioso - Acqua cheta rompe i ponti - Acqua passata non macina più Anno nevoso, anno fruttuoso - Tutta l’acqua corre al mare - Maggio se acquoso è dannoso - Ogni goccia di aprile vale un barile - L’acqua fa male, il vino fa cantare - Pestare l'acqua nel mortaio.

ISPANIJA - Agua que no has de beber, déjala correr / Leiskite tekėti vandeniui, kurio negeriate Gato que se lava, anuncia agua / I Katės prausiasi – bus lietaus.

ANGLIJA - Daryti skylę vandenyje / Fare un buco nell’acqua Mušti vandenį grūstuvėje/ Schiacciare l’acqua in un mortaio PRANCŪZIJA - Gros nuages, temps d’orage / Grosse nuvole, tempo di tempesta Il ne faut pas, jamais dire: fontaine, je ne boirai pas de ton eau/ Niekuomet nesakyk: fontane, aš negersiu tavo vandens EGIPTAS - Geri žodžiai – tarsi lietus dirvai.

KINIJA - Kiekvienam žolės stiebui- savas rasos lašas.

Vanduo ir jo savybės.

Pastabos: žr. 10 skaidrę

Vandenį sudaro du elementai – vandenilis (H) ir deguonis (O).

11

Kambario temperatūroje vandenilis ir deguonis yra dvejos bespalvės ir bekvapės dujos, sudarytos iš dviatomių molekulių, kurių formulė yra: H 2 ir O2.

Degdamas vandenilis jungiasi su ore esančiu deguonimi ir suformuoja vandenį garų pavidalu, formulė:

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Pagrindinė tezė:

2H2(g) + O2(g) → 2H2O(v) Vanduo yra vandenilio degimo produktas, jis yra sudarytas iš smulkių molekulių, jo formulę sudaro vienas deguonies atomas ir du vandenilio atomai, nutolę vienas nuo kito 105 laipsnių atstumu.

Kiekvienas vandenilio atomas turi bendrą elektronų junginį su deguonimi.

Tai savo ruožtu sustiprina jungtį su elektronu. Deguonis pritraukia elektronus, kurie suformuoja junginį, todėl jie ilgiau skrieja aplink jo branduolį, nei aplink vandenilio atomo branduolį.

Dėl tokio pritraukimo sritis aplink vandenilio branduolį yra silpnai teigiama, o sritis aplink deguonies branduolį yra silpnai neigiama. Vanduo sudarytas iš polinių molekulių, kadangi jame yra vienas silpnai teigiamas vandenilio polius ir vienas silpnai neigiamas deguonies polius. Šios savybės sąlygoja dviejų molekulių susijungimą, kai jos yra viena šalia kitos, sukuriant taip vadinamą vandenilio jungtį.

Pavyzdžiai:

Vandenilio jungtys nėra stiprios, tačiau, kadangi dauguma jungčių nutrūksta ir Pastabos: žr. 10 skaidrę vėl susijungia, jos gali išlaikyti vandens molekules normaliomis slėgio ir temperatūros sąlygomis, ir jos nulemia tam tikras savybes: tankį, paviršiaus įtempį, kapiliarumą, šiluminę talpą.

Vandens tankis priklauso nuo temperatūros, tačiau tik tam tikru būdu lyginant su kitais skysčiais: jo vertė yra mažesnė kietame būvyje, nei skystame būvyje. Faktiškai, vandeniui kietėjant, jis plečiasi, priešingai nei kitos medžiagos, jo tūris didėja, o tankis mažėja. Taip atsitinka todėl, kad kietėjant vandenilio jungtys stabilizuojasi, molekulės suformuoja tvarkingą kristalų Punktai, kuriuos reikia pabrėžti: struktūrą su platesniu tinklu, nei skystame pavidale.

12 Būtent dėl šios priežasties ledas, susiformavęs ant jūros ar ežerų pavišiaus, plūduriuodamas apsaugo po juo tekantį vandenį nuo dar didesnio temperatūrų kritimo.

Jeigu ledas skestų, jis, bėgant metams, kauptūsi telkinio dugne, ir negrįžtų į skystą būseną. Tokiu būdu pasauliniai vandens telkiniai išsektų ir taptų dar labiau druskingesni.

Pagrindinė tezė: Vanduo pasižymi labai dideliu paviršiaus įtempiu. Vandens molekulės, kurios liečiasi su oru, pritraukdamos molekules iš viršaus, suformuoja labai stiprų ryšį.

Pavyzdžiai:

Taip susiformuoja vandeniui atspari plėvelė, leidžianti kai kuriems gyvūnams vaikščioti ant vandens

… ir vaikams pūsti muilo burbulus.

Paviršiaus įtempio tiesioginė pasekmė yra vandens savybė įgauti kapiliarumą per plyšius ar labai plonus kanalus. Tokiu būdu vanduo gali cirkuliuoti per

dirvožemio poras ir augalų sultis, per augalų laidžiuosius audinius , nuo šaknų prie iki lapų priešinantis gravitacijos jėgai (sunkio???).

Pastabos: žr. 10 skaidrę

Vanduo pasižymi didele šilumine galia: tai reiškia, kad jis šyla ir vėsta.

Vandeniui šylant, tempertatūra kyla tik iš dalies, kadangi likusi šiluma yra panaudojama vandenilio junginių suskaidymui tarp molekulių. Dėl šios priežasties vanduo garuodamas sugeria daug šilumos.

Dėl didelės šiluminės galios ir didės garavimo šilumos vanduo yra laikomas geru termoreguliatoriumi, galinčiu efektyviai amortizuoti visus šiluminius smūgius.

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Dėl to jūros vanduo įšyla ir atvėsta lėčiau nei dirovožemis ir didelės vandens 13 masės ant žemės paviršiaus, sumažina kasdienius ir sezoninius temperatūros svyravimus, sušvelnina klimatą jūrų ir ežerų baseinuose.

Net ir gyvuosiuose organizmuose vanduo atlieka svarbią temperatūros reguliatoriaus funkciją.

Pagrindinė tezė:

Vanduo yra puikus tirpiklis, faktiškai jį galima maišyti su skystu kietu tirpalu ir dujomis, turinčiomis cheminį afinitetą vandeniui. Tai paaiškina, kodėl vanduo gamtoje turi daug ištirpusių medžiagų. Tai yra cheminiai tirpalai.

Sąvoka „vanduo“ paprastai taikoma tiek grynam cheminiam junginiui, kurio formulė yra H2O, tiek vandeniniam tirpalui, kurio vandens sudėtyje yra daug kitų medžiagų.

Dėl savo savybių gamtoje esantis vanduo yra labai svarbus visoms gyvybės formoms ir yra vienas iš pagrindinių ekosistemos sudedamųjų dalių, ypač jūros ir gėlas vanduo, šios vandens rūšys yra gyvybiškai svarbios: 

filtruoja, atskiedžia ir saugo vandenį



Neleidžia susidaryti potvyniams



Saugo biologinę įvairovę



Palaiko klimato pusiausvyrą vietos ir pasaulio mastu.

Žmonijos istorija visuomet buvo siejama su vandeniu, kuris yra laikomas pagrindiniu gyvybės vystymosi elementu. Ne be reikalo nuo senovės vanduo turėjo simbolinę vertę religijoje, kosmologijoje, mitologijoje ir filosofijoje.

Pavyzdžiai:

“MĖLYNASIS AUKSAS” Vanduo yra išteklius: vertingas, neišsenkantis, nuolat atsinaujinantis, neproporcingai pasiskirstantis ir nekintamas.

Pastabos: Žr. 11-12 skaidres

Vanduo yra vertingas išteklius.

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

14

Pagrindinė tezė:

Vanduo užima apie 2/3 žemės paviršiaus, t.y bendras tūris sudaro 1, 4 milijardų km3 . Stebint iš kosmoso mūsų planeta atrodo lyg pripildyta skysčio arba Pavyzdžiai: mėlynoji planeta.

Pirmosios ląstelės vandenynuose atsirado maždaug prieš 3,5 milijardų metų, praėjus vos 1 milijardui metų nuo mūsų planetos gimimo. Nuo tų laikų ląstelės kito, jų sandara tapo sudėtingesnė, atsiskyrė nuo vandens ir kolonizavo sausumos masę, tačiau taip ir netapo nepriklausomos.

Druskingo ir gėlo vandens santykis planetoje

Pastabos: Žr. 13-14 skaidres

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

15

2/3 gėlo vandens yra kalnų ledynuose ir poliarinio ledo zonoje, ir tai yra pagrindiniai planetos vandens telkiniai.

Pagrindinė tezė:

Pavyzdžiai:

Regioninis ledynų gėlo vandens pasiskirstymas

Kylant temperatūrai ledas tirpsta sparčiau, todėl mažėja tokio vandens tiekimo apimtys ir padidėja nuostoliai, nes tirpstant gėlas ir druskingas vanduo maišosi kartu.

Italijoje 1820-1850 metais buvo apie 250 km 3 ledo Alpėse, 70-aisiais liko tik 150 km3, o 2011 metais - 80 Km3. Ledo tirpimo Alpėse mastai nuo 8-ųjų metų iki šių dienų (2017) keturis kartus viršija Maggiore ežero dydį.

30% gėlo vandens yra požeminiuose telkiniuose, mažiau nei 1% yra ežeruose, Pastabos: žr.15 skaidrę upėse ar rezervuaruose. Šis vanduo yra naudojamas. Likusi dalis lieka atmosferoje garų pavidalu.

Geriamo vandens paruošimui naudojama mažiau kaip 1% gėlo vandens, t. y.

0,01% bendro žemėje esančio vandens kiekio.

Todėl, net jei mes gyvename mėlynojoje planetoje, vandens, kurį galime naudoti, kiekis yra ribotas, todėl jį reikia naudoti tiksliai, racionaliai ir atsakingai.

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

16

Pagrindinė tezė:

Pavyzdžiai:

Jungtinių Valstijų Geologinių tyrimų biuro (USGS) iliustracijoje matoma žemė be vandens. Trys mėlynos spalvos skrituliai žymi atitinkamai pagal dydį: vandenynų druskingas vanduo; ledynų gėlas vanduo; žmonėms naudoti skirtas geraiamas vanduo. Mažesnis skritulys rodo, koks ribotas yra vandens kiekis ir koks jis yra brangus, lyginant su mūsų „mėlynosios planetos“ pasauliniu mastu.

Vanduo yra neišsenkantis, atsinaujinantis išteklius.

Pastabos: Žr. 16-17 skaidres

Vanduo yra vienintelė materija, kuri kambario temperatūroje gali būti trijų būvių : kieto kūno, skysčio ir dujų pavidalu.

Kietas vandens būvis yra ledas, sniegas17ir šerkšnas; skysto būvio vanduo yra lietus, rasa, bet visų pirma ežeruose, upėse ir jūrose; dujų būvyje vanduo yra Punktai, kuriuos reikia pabrėžti: garų or rūko pavidalu ir yra pagrindinis debesų komponentas.

Kaitinant saulės spinduliams vanduo išgaruoja iš dirvožemio, gyvų organizmų (transpiracija) ir vandenų (ežerų, jūrų, upių); vandens garai kyla, suformuoja debesis, mažų vandens lašų grupes ir ledo kristalus.

Debesims pritvinkus, vanduo iškrenta lietaus, sniego ir krušos pavidalu.

Didesnė dalis lietaus vandens dalis teka žemės paviršiumi upėse, upeliuose, grioviuose ir nuteka tiesiai į jūrą. Likęs lietaus vanduo įsiskverbia į dirvožemį ir jį drėkina; dalį lietaus vandens sugeria augalų šaknys.

Pagrindinė tezė:

Likęs vanduo skverbiasi giliai iki nepralaidžių sluoksnių, papildo gruntinius vandenis, arba teka giliai tol, kol iškyla į paviršių vandens šaltinių, maitinančių vandens kanalus, forma. Gruntinis vanduo ir/arba paviršiaus vanduo grįžta atgal Pavyzdžiai: į jūrą.

Vandens ciklas

Toks tęstinis vandens cirkuliavimas sudaro hidroliginį ciklą, kuris yra pagrindinis žemės sistemos dinamikos komponentas.

Vanduo nėra didėjantis išteklius ir nėra tolygiai pasiskirstantis.

Pastabos: Žr. 18-19 skaidres

Vandens ciklas yra uždaras, todėl vandens kiekis mūsų planetoje yra pastovus net esant nevienodam pasiskirstymui. Šio ištekliaus pasiskirstymas ir prieiga prie jo prie jo skiriasi įvairiose geografinėse zonose.

18 Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienam žmogui reikia ne mažiau kaip 50 litrų vandens, kad būtų užtikrintos sveikos gyvenimo sąlygos.

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Pagrindinė tezė:

Pavyzdžiai: Paviršinis vanduo regioniniame lygyje

Remiantis vidutiniais paskaičiavimais, viena kanadiečių šeima per dieną suvartoja apie 350 litrų vandens; europiečių šeima - apie 165 litrų, afrikiečių šeima - apie 20 litrų.

Pastabos: žr. 20 skaidrę

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

19suvartojimo duomenys pagal atskirus Žemiau lentelėje pateikiami gėlo vandens kontinentus: Pagrindinė tezė:

Pavyzdys:

Europoje vidutiniškai per metus suvartojama 600m 3 vandens vienam gyventojui.

Lentelėje, sudarytoje remiantis Ramiojo vandenyno instituto duomenimis, matome, kad 70% pasaulinio vandens kiekio suvartojama žemės ūkyje, 18% pramonėje ir 12 % - namų ūkiuose.

Net jei pasaulio mastu suvartojama tik 6.7 % atsinaujinančių vandens išteklių, daugumoje šalių susidaro kritinė situacija dėl vandens, kurią sąlygoja įvairūs veiksniai. Pagrindinės priežastys yra šios:  Netolygus turimų vandens išteklių paskirstymas;

        

Skurdas ir didelės investicijos siekiant užtikrinti saugią galimybę naudotis vandens ištekliais; Gyventojų skaičiaus augimas; Klimato sąlygos ir klimato kaita; Tarša; Miškų nykimas; Didelio masto požeminių vandeningų sluoksnių naudojimas; Konfliktai dėl prieigos prie vandens šaltinių; Politiniai ir technologiniai pasirinkimai; Privatūs interesai.

Pastabos: Žr. 21-22-23 skaidres

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

20 Pagrindinė tezė: Mūsų dienomis daugiau kaip 1,5 mlrd žmonių neturi laisvos prieigos prie geriamo vandens. Jie gyvena šalyse, kur vandens ištekliai yra skurdūs arba yra „VANDENS TRŪKUMAS“. Šiose šalyse turimo geriamo vandens kiekio nepakanka gyventojų poreikiams patenkinti. Šiose šalyse gyventojai dažnai naudoja „nesaugų vandenį“.

Pavyzdžiai:

Apskaičiuiota, kad nuo vandens trūkumo sukeltų ligų ar vartojimui netinkamo užteršto vandens naudojimo kasdien miršta daugiau kaip 13 tūkstančių žmonių.

Kalbant apie gyventojus ir prieigą prie vandens išteklių, didžiausią susirūpinimą kelia į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys, Rytų ir Pietų Azija bei Artimųjų Rytų šalys. Šiuose regionuose gyventojai yra priversti palikti savo namus dėl sausros ir vandens poreikio. Be to šie regionai nuolat atsiduria konflikto ar karo zonose.

Kaip matoma iš Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) sudarytos 2016-ųjų metų duomenų lentelės, ateityje daugės žmonių, gyvenančių vietovėse, kuriose vandens yra mažai arba yra vandens trūkumas.

Pastabos: Žr. 23-24 skaidres

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

21

Kalbant apie Italiją, svarbu pabrėžti, kad ši šalis suvartoja daugiausis vandens visoje Europoje ir užima trečią vietą pasaulyje po Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Dalis šio suvartojimo susidaro dėl vandens eikvojimo jį transportuojant miesto ir žemės ūkio vandens tinklais. Faktiškai Italijoje maždaug trečdalis viso vandens kiekio (2 mlrd m3) išeikvojama vandens tiekimo sistemoje. Jis nepatenka į namus, 40% drėkinimui skirto vandens yra išeikvojama nutekėjimo kanaluose, kurie yra nutiesti nuo ištakų ir telkinių iki vandens jungčių ir hidrantų.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, kartu su vandens išteklių taršos problemomis nuolat mažėja vandens prieinamumas, ir tuo pačiu daugėja regionų, kuriuose atsiranda vandens trūkumas.

Tik du trečdaliai Italijos gyventojų turi nuolatinę prieigą prie vandens ištisus metus, tuo tarpu maždaug 15 % gyventojų turi ribotą prieigą – 50 litrų per dieną, ypač vasaros metu.

Dabartiniu metu išsivysčiusiose šalyse juntamas išteklių trūkumas bei vandens krizė mažas pajamas turinčiose šalyse. Kalbant apie vandenį išsivysčiusios šalys virsta rizikos zonomis – tai sąlygoja augantis gyventojų skaičius ir trumparegiška aplinkos politika.

Dėl savo reikšmės socialinėje ir ekonominėje srityje vanduo yra vadinamas “MĖLYNUOJU AUKSU”, panašiai kaip nafta yra vadinama “juoduoju auksu”.

Sąvoka „mėlynasis auksas“ reiškia, kad šis išteklius, pirmaeilis visiems žmonėms, užtikrinantis bendrą žmonijos gerovę, nepakeičiamas kitais

Pagrindinė tezė:

Pavyzdžiai:

ištekliais, virto ekonominiu interesu. Tai galima palyginti su tokiomis vartojimo prekėmis, kaip nafta, tai sąlygoja VANDENS UŽGROBIMĄ, t.y. vandens kontrolę ir nukreipimą savo naudai kitų vartotojų sąskaita.

Pastabos: Žr. 24 skaidrę

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

22

Paesi in cui ci sono stati scontri per il controllo dell’acqua dal 2010 al 2013 (DA LETTERA43.IT)

Buvęs JT Generalinis sekretorius Kofis Ananas prognozavo, kad pririga prie vandens išteklių ir jų valdymas tampa viena iš XXI karinių konfliktų priežastimi.

Pagrindinė tezė: Čia mokytojas/ dėstytojas gali pažymėti pastabas apie pagrindines tezes, kurias jis/ji nori perteikti studentams/besimokantiesi ems.

Yra daug ir įvairių efektyviai prieinamų ir kontroliuojamų vandens išteklių:   

Vietiniu lygiu, egzistuoja tam tikra įtampa tarp ūkininkų ir gyvulių augintojų dėl ganyklų ir dirbamų laukų valdymo, taip pat tarp valstybės ir gyventojų dėl užtvankų statymo; Nacionaliniu lygiu, vandens išteklių valdymo politikoje dalyvauja kelios interesų grupės – žemės ūkio, pramonės, turizmo ir aplinkos srityse; Tarptautiniu lygiu, kyla konfliktai tarp kaimyninių šalių dėl vandens paskirstymo į bendrus upių baseinus valdymo (tarpvalstybiniai vandens ištekliai).

Pasaulio dižiausi upių baseinai

Pavyzdžiai:

Pastabos: Žr. 25-26 skaidres Be to, egzistuoja nemaža įtampa dėl vandens išteklių kokybės: naudojant vandens srautą prieš srovę, gali pasikeisti vandens kokybė pasroviui, o tai yra susiję su užterštumu nuo užtvankų ir barjerų.

Dažniausiai pasekmes junta dirbančios moterys ir besimokantys vaikai, kurie kasdien semia vandenį Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

23 Pagrindinė tezė:

Vandens tiekimo šaltiniai Požeminis vanduo

Pavyzdžiai:

Vanduo, patenkantis ant žemės paviršiaus, prasiskverbia į gruntą ir suformuoja gruntinius vandenis, paslėptus požeminius vadenis, vadinamus vandeningaisiais sluoksniais; jie sugrąžinami į paviršių per žmonių išgręžtus dirbtinius šulinius (gruntinės iškasos, arteziniai šuliniai) ar spontaniškai per šaltinius.

Schema di circolazione idrica

Podirvyje besikaupiančio vandens greitis ir prasiskverbimas priklauso nuo dirvožemį sudarančių uolienų pralaidumo laipsnio, t.y. skvarbos gebos. Ši geba savo ruožtu priklauso nuo uolienų poringumo, kurį sąlygoja uolienose esantys grioveliai.

Didžiausiu pralaidumu pasižymi smėlio bei smiltainio uolienos, pvz. žvirgždas ir smėlis, nuotrupinės uolienos, pvz. klintys ir dolomitai. Labiausiai vandeniui atsparios yra neskilusios uolienos (pavyzdžiui kalkakmeniai, metamorfinės ir vulkaninės kilmės uolienos).

Hidrogeologija – tai mokslas, tyrinėjantis požeminio vandens kilmę. Šiame sluoksnyje esantis vanduo yra mažiau veikiamas antropinės taršos ir dažniausiai yra naudojamas kaip gėlas vanduo.

Pastabos: Žr. 27 skaidrę

Kalbabt apie požeminį vandenį dažniausiai pabrėžiamos dvi problemų grupės: 



Vandeningųjų sluoksnių tarša dėl nuotekų išleidimo į požeminį vandenį (nekontroliuojamų atliekų prasiskverbimas, šulinių gręžimai, maišymasis su užterštu paviršiusus vandeniu); Perteklinis vandeningų sluoksnių naudojimas, dėl ko sumažėja druskos kiekis, suprastėja kokybė ir įsiskverbimas.

Druskingo vandens įsiskverbimas į vandeninguosius sluoksnius, susiformavusius iš pakrančių požeminio vandens, yra specifinė problema, būdinga Viduržemio, Baltijos ir Juodosios jūros regionams.

Požeminio vandens kokybę apibrėžia keli stebėsenos tinklai, kurie kontroliuoja: • gėlo vandens tiekimo taškus 24 • šaltinius • vandeninguosius sluoksnius Stebėjimo metu dėmesys yra sutelkiamas į cheminę ir kokybinę būklę, kuri yra išreiškiama vandeningame sluoksnyje esančiu vandens kiekiu.

Kalbant apie gruntinį vandenį, standartinių kokybės ribinių verčių (nustatytų Europos lygmenyje pagal Direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, ir Direktyvą 2008/105/EB) ar ribinių (nustatytų nacionaliniame lygmenyje) viršijimas lemia prastą cheminę būklę.

Gruntinio vandens būklė Europos Sąjungoje, pagal EEE duomenis, ataskaita Nr. 8/2012 “Europos vandens telkiniai– būklės ir problemų įvertinimas”, 2012)

Ypatingas požeminio vandens tipas yra terminis vanduo. Jis sugrįžta į paviršių po daugelio ilgų ir gilių įsiskverbimų į uolienų plyšius. Temperatūrą lemia geoterminis gradientas, po gruntu temperatūra faktiškai pakyla 1°C kas 33 metrus į gylį, t.y. maždaug 30°C kiekviename kilometre.

Paviršinis vanduo Tai tekantis ar stovintis vanduo ant žemės paviršiaus.

Pastabos: Žr. 28-29 skaidres

Šis vanduo yra klasifikuojamas į : -

Upių vandenis 25 Ežerų vandenis Vandens kanalo telkinius (vandens telkiniai prie upės žiočių, kurių druskingumas yra panašus į pakrančių vandenų druskingumą) Dirbtiniai vandens telkiniai (pastatyti žmogaus) Smarkiai modifikuotas vandens telkinys: pavyzdžiui, upė, kuri dėl žmonių veiklos sąlygotų fizinių ir morfologinių pokyčių, prarado savo originalią kilmę

Invaso della Penna, fiume Arno, Toscana

Tokio vandens naudojimo privalumas yra lengvas jo tiekimas, tačiau nėra užkertamas kelias gamtos taršai ir žmogaus užkratams. Toks vanduo dažniausiai yra naudojamas žemės ūkyje, tačiau jį tinkamai išvalius, gali būti naudojamas ir pramonėje ir civiliniam naudojimui.

Europoje, remiantis Europos Direktyva 2000/60/EB (nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus), vanduo pagal savo ekologinę būseną skirstomas į penkias kategorijas – labai gera, gera, pakankama, žema ir bloga. „Labai gera“ – reiškia, kad visiškai nėra žmogaus veiklos poveikio arba jis yra labai nežymus; „gera“ – reiškia, kad yra padarytas nedidelis nuokrypis; „pakankama“ – nustatytas nuokrypis, ir t.t.

Italijoje, įstatyminiu dekretu nr. 152/2006, (aplinkos apsaugos teisės aktai), nustatoma, kad paviršiniai vandens telkiniai, naudojami ar eikvojami gryninimui, pagal jų fizines, chemines ir mikrobiologines savybes turi būti skirstomi į tris kategorijas A1, A2, A3, Aukščiausios kokybės gėlas vanduo priskiriamas A1 kategorijai, blogiausias priskiriamas A3 kategorijai ir reikalauja kompleksinio valymo.

Pastabos: žr. 29 skaidrę

Priklausomai nuo kategorijų, paviršiaus vandenims taikomi tokie valymo metodai:  Kategorija A1: paprastas fizinis valymas ir dezinfekavimas Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Kategorija A2: standartinis cheminis ir fizinis valymas ir dezinfekavimas  Kategorija A3: sudėtingas fizinis ir cheminis valymas, rafinavimas ir dezinfekavimas Paviršinis gėlas vanduo, kurio savybės neatitinka A3 kategorijai taikomų ribinių verčių, gali būti naudojamas tik išimtinais atvejais, kai nėra kitų tiekimo šaltinių, panaudojus tam tikras valymo technologijas, po kurių vanduo atitiktų geriamam vandeniui taikomus kokybės standartus.

Bendrai, valymo sistemų kompleksiškumas ir sąnaudos yra proporcingos gamtinių vandens išteklių taršos lygiui. 

26

Complessità e costo delle tecnologie dei sistemi di potabilizzazione delle acque

Žemiau pateikiamas akvedukuose dažniausiai naudojamas valymo ciklas, skirtas paviršinio vandens gryninimui. 

patikrinimas: kietųjų dalelių pašalinimas;



PH reguliavimas: anglies dioksido dozavimas, siekiant sureguliuoti PH vertes tinkamai reakcijai su reagentais užtikrinti;



Reagentų dozavimas: dezinfekavimo priemonės, oksidavimas, flokuliavimas, siekiant sumažinti bakterijų kiekį ir kad nuosėdos reaguotų (su kai kuriais metalais, suspensijos pavidalo medžiagomis);





sedimentacija: šio proceso metu atskiriama vandenyje esančios suspensijos kietoji dalis specialiose talpose, kuriose dėl matmenų sumažėja greitis ir nusėda dalelės;



Chiariflokuliacija: nenusėdančių kietųjų dalelių pašalinimas iš suspensijos formuojant netirpias dribsnių pavidalo mikro-plokšteles, kurios didėjant masei nusėda dugne;

filtravimas: suspensijoje likusių dalelių, kurios nebuvo pašalintos ankstesnių valymo procesų metu, sulaikymas, paprastai naudojant smėlio filtrus;





absorbcija: apdorojimas aktyvuota anglimi pašalinant tirpale esančius galimus teršalus. Šis valymo metodas yra labai efektyvus jeigu yra naudojamas kartu su mikroorganizmais ir organinės kilmės medžiagų liekanomis. Galiausiai pašalinama didžioji dalis organinių medžiagų, tiek gamtinės (dumbliai, humuso rūgštys), teiek pramoninės ir žemės ūkio kilmės (herbicidai, pesticidai, fenoliai, daugelis organinių chloro junginių). Aktyvuota anglis taip pat gali slopinti ir sumažinti antrinių produktų susidarymą chloravimo proceso metu;

Pastabos: žr. 30 skaidrę

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

po dezinfekcijos: būtina užtikrinti ir išlaikyti dezinfekuotą vandenį nuo apdorojimo proceso valymo įrenginiuose pabaigios iki eksploatacijos 27 punkto.

Pagrindinė tezė:

Atmosferinis vanduo Tai vanduo, susidarantis iš atmosferos kritulių (rasa, lietus, sniegas, kruša, šerkšnas). Tai yra mažo druskingumo vanduo, jame yra tik ištirpusios ar suspensijos pavidalo atmosferoje susiformavusios medžiagos.

Atmosferinis vanduo naudojamas siekiant racionaliau eksploatuoti tokius vertingus išteklius, koks yra vanduo, vengiant beprasmiško švaistymo net ir tais atvejais, kai vandens atsargos yra pakankamos.

Jau nuo senų laikų atmosferinis vanduo buvo surenkamas į šulinius ir rezervuarus, tuose regionuose, kur buvo vandens išteklių trūkumas. Netgi rasos ir rūko lašai buvo surenkami perkoliacijos priemonėmis ir šis vanduo buvo naudojamas skirtingiems tikslams. Šiomis dienomis, daugelyje šalių, ypač ten, kur yra plėtojama kaimo ekonomika, įgyvendinami projektai, skirti lietaus vandens surinkimui gerinti, tai vadinama „vandens surinkimu“.

Atmosferinis vanduo per kanalus gali būti nukreipiamas į rezervuarus su filtrais ir naudojamas civilinėms reikmėms (negali būti naudojamas kaip geriamas vanduo), taip pat namų ūkiuose ir gamybos įrenginiuose (pvz., tualetų plovimui, drėkinimui, žemės ūkio ir pramonės įmonėms). ES teisės aktuose,

Pavyzdžiai:

2012 m. Ataskaitoje dėl efektyvaus vandens išteklų naudojimo daugiausia dėmesio skiriama integruotam vandens išteklių valdymui. Taip pat Europos valstybėse yra priimtos nacionalinės direktyvos, reglanentuojančios tokio vandens naudojimą. Šio vandens naudojimą Italijoje priimtas Įstatyminis dekretas Nr.152/2006.

28

Pastabos: Žr. 31-32 skaidres

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Pagrindinė tezė: Tai automatinės atmosferinio vandens surinkimo sistemos, skirtos laistymui ir buitinėms reikmėms, pavyzdys.

Jūros vanduo Jūros vanduo – tai vanduo, esantis jūrose ir vandenynuose. Šie neišsenkantys vandens ištekliai sudaro 97% bendro vandens kiekio žemėje, tyačiau jis netinka naudoti žmonėms, žemės ūkyje ar pramonėje, kadangi jo sudėtyje yra ne mažiau kaip 35 g/l ištirpusių druskų (chlorido ir magnio; mangano, kalcio ir kalio sulfato; kalcio ir kalcio karbonato; magnio bromido).

Pasaulyje daugumoje šalių, kuriose yra gėlo vandens trūkumas, taikomi jūros vandens gėlinimo procesai, kad tokį vandenį galima būtų naudoti civiliniame ir pramoniniame sektoriuje.

Modernusis gėlinimo amžius prasidėjo nuo didžiųjų sausrų Kalifornijoje 1930aisiais ir 1940-aisiais metais. Po Antrojo pasaulinio karo vanduo buvo gėlinamas siekiant patenkinti vis didėjančius žmonijos vandens poreikius. 1952 metais Kalifornijos valstija finansavo druskingo ir jūros vandens gėlinimo tyrimų programą. Tais pačiais metais Jungtinių Valstijų vidaus reikalų departamentas sudarė specializuotą druskingo vandens gėlinimo biurą, kurio tikslas yra skatinti tyrimus ir statyti eksperimentinius įrengimus. Nuo 1955 iki 1980 metų buvo ištirta ir išbandyta dešimtys procesų ir gėlinimo įrenginių visame pasaulyje.

Gėlinimo procesas Šiuolaikiniai pasaulyje egzistuojantys gėlinimo įrenginiai trečdaliu veikia per „daugiapakopį distiliavimo procesą“, kuriam reikalinga šiluma, ir dviem trečdaliais per „atvirkštinio osmoso sistemą“, kuriam yra reikalinga elektra.

Pastarojoje naudojamas procesas, paremtas fiziniais osmoso veiksniais: tarkime, jūros vanduo yra slegiamas 27 atmosferų slėgiu (atitinkančiu jo „osmosinį slėgį“), membranos, pavyzdžiui, specialios vandeniui atsparios plėvelės, galinčios leisti vandenį, o ne druskas, panardinus į gėlą vandenį,

Pavyzdžiai:

atžvilgiu. Vanduo, atskirtas nuo druskos tirpalo, teka į gėlo vandens rezervuarą ir, taikant „atvirkštinį kosmosą“ iš druskingo vandens išgaunamas gėlas vanduo; šis procesas ir yra vadinamas gėlinimo procesu.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje pasaulinė gėlo vandens gamyba iš jūros ir druskingo vandens sudarė apie 5 mlrd kubinių metrų per metus; 2016 m. šis rodiklis siekė 35 mlrd kubinių metrų ir atitiko 300 iš 7300 mln. žemės gyventojų poreikius.

Pastabos: žr. 33 skaidrę

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

29 Pagrindinė tezė:

Pirmosios dešimt šalių pasaulyje pradėjusios taikyti gėlinimo procesus (vandens gėlinimo ataskaita – DesalData.com)

Pagrindiniai gėlinimo įrenginiai yra Saudo Arabijoje, daugelyje Persijos įlankos bei Raudonosios jūros regiono šalių. Europoje daugiausia gėlinto vandens pagaminama Ispanijoje.

Ras Abu Fontas 3 Katare

Remiantis ISTAT (Italijos nacionalinis statistikos institutas) duomenimis, Italijoje jūros ar druskingo vandens išgavimas gėlinimui sudaro vos 0,1% nuo bendro išgavimo, ir yra vydomas tik dviejuose upės baseino regionuose: Sicilijoje, kur yra gėlinama 95% bendro vandens kiekio, ir Šiaurės Apeninų regione (Toskana, Ligūrija, Venetoas ir Emilija-Romanija).

Gėlo vandens naudojimas

Pavyzdžiai:

Pastabos: žr. 34 skaidrę

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

30 Pagal naudojimą ir paskirtį vanduo yra klasifikuojamas į:

     

Pramonėje naudojamą vandenį Žemės ūkyje naudojamą vandenį Zootechnikoje naudojamą vandenį Žmonėms vartoti skirtą vandenį Mineralinį vandenį Nuotekas

Pagrindinė tezė:

Pramonėje naudojamas vanduo di raffreddamento nel settore della

produzione di

Pramonės sektoriuje naudojamo vandens apimtys priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip veiklos rūšis, naudojamų technologijų tipas. Galima išskirti tris skirtingus vandens naudojimo būdus: 

Vanduo naudojamas kaip žaliava gamybos procese;



Tarpinių ir galutinių produktų mašinų signalų sistemoje;



Įrenginių plovimui.

Popieriaus gamybos įrenginiai

Naftos chemijos gamykla

ne rifluisce per la maggior parte ne

Be to, vanduo yra atsinaujinantis energijos šaltinis, net ir tuo atveju, kai hidroelektrinės veikia hidrografinio baseino regionuose, stambiuose įrenginiuose, kur būtina statyti užtvankas ir užtvaras.

Didelio masto gavyba iš upių ir upelių ir vandens laikymas vandens telkinių slėniuose lemia reikšmingus kraštovaizdžio ir klimato pokyčius. Kita vertus,

Pavyzdžiai:

mažų hidroelektrinių statyba prie kanalų ir iš anksto nutiestų vamzdynų, yra pageidaujamas variantas daugkartiniam vandens išteklių naudojimui.

Vanduo taip pat yra naudojamas šiluminėse elektrinėse, kuriose šiluminė energija transformuojama į kinetinę energiją, kurią naudojant yra gaminama elektra ir aušinami mašinų įrenginiai.

Tokiu būdu, esant aukštesnei už natūralią temperatūrai, įsiskverbiama į vandens aplinką, daromas poveikis ekosistemoms, mažėja deguonies koncentracija vandenyje.

Pramonės sektoriaus plėtra, ypač besivystančiose šalyse, yra vykdoma naudojant pasenusias ir aplinką teršiančias technologijas: vanduo, naudojamas pramoniniuose gamybos cikluose, dažnai yra sugražinamas į aplinką paveiktas įvairių procesų.

31 narės išleido daugybę įstatymų, Nuo 1990 Europos Sąjungos valstybės ribojančių teršalų naudojimą pramonės sektoriuje ir dėl tinkamos technologinės įrangos, skirtos nuotekų valymui ir perdirbimui, naudojimo.

Pastabos: žr. 35 skaidrę

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Pagrindinė tezė:

Žemės ūkyje naudojamas vanduo Vanduo žemės ūkyje yra esminis elementas: maisto produktų ir pašarų gamybai reikia daug švaraus ir nedruskingo vandens.

Pavyzdys:

Pastabos: Žr. 36 skaidrę Šiais laikais žemės ūkyje dažniausiai ir daugiausiai naudojanas vanduo iš upių, ežerų ir požeminių vandeningų sluoksnių.

Galima daryti prielaidą, kad ateinančiais metais naudojimo mastai išaugs dėl nuolatinio demografinio augimo ir miestų plėtros. Poreikis priklauso nuo įvairių faktorių, pvz. klimato, dirvožemio pobūdžio, įdirbimo metodų, drėkinimo technologijų.

Pasaulyje vyrauja stambus didelio našumo žemės ūkis, kur reikia drėkinti didelius žemės plotus.

Pasaulyje labiausiai paplitusios kultūros yra grūdai – jiems reikia daug vandens, ypač jeigu jeigu jie yra pasėti prastos kokybės dirvoje. Įdirbant tokiu būdu rekomenduojama įrengti tinkamas ir tvarias drėkinimo sistemas, tai labai pasitarnautų aplinkos apsaugai, produktyvumo stabilizavimui.

Europos šalys teikia pirmenybę efektyvesnių ir tvaresnių drėkinimo metodų naudojimui, teikiant subsidijas ūkininkams, skiriamas vadovaujantis bendrosios žemės ūkio politikos gairėmis (angl. sutr. PAC).

Pastabos: žr. 37-38 skaidres

Zootechnikoje naudojamas vanduo Vanduo yra būtinas gyvūnų gerovei, didžiausiam produktyvumui ir reprodukcijai užtikrinti. Vandens suvartojimas šiame sektoriuje priklauso nuo klimato sąlygų, gyvulių individualių charakteristikų, jų suėdamo sausų pašarų kiekio.

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

32

Akivaizdu, kad vanduo yra naudojamas įvairių konstrukcijų ir įrangos plovimui. Ūkyje naudojamas vanduo turi būti tiekiamas iš gėlo vandens įrenginių, arba turi būti išvalytas, jeigu tiekiamas iš šulinių; svarbu patikrinti, ar gruntinis vanduo nėra užterštas gyvulių mėšlu, kuris gali prasiskverbti į gruntą kartu su lietumi.

Pagrindinė tezė:

Vandens pėdsakas Vandens pėdsakas – tai gėlo vandens suvartojimo rodiklis, į kurį įeina tiek tiesioginis vartotojo, tiek netiesioginis gamintojo suvartojamas kiekis.

Asmens, bendruomenės ar įmonės vandens pėdsakas yra apibrėžiamas kaip „bendras gėlo vandens kiekis, suvartojamas produktams pagaminti ar paslaugoms suteikti. Jis matuojamas suvartoto vandens tūriais (išgarinto ir panaudoto gaminant produktą) ar užteršto per laiko vienetą”. Iš esmės tai yra vanduo, kuris nėra tiesiogiai suvartojamas, tačiau yra naudojamas „virtualiam vandeniui“. Dėvėdami marškinėlius (apie 250 gr.), mes faktiškai dėvime 2700 litrų vandens.

Vandens pėdsakas apskaičiuojamas imant trijų komponentų sumą: - Mėlynasis vanduo: jis yra susijęs su požeminio ir paviršinio vandens, skirto žemės ūkio, namų ir pramonės reikmėms, išgavimu. Tai vanduo, kuris gamybos procese negrįžta į tą patį tašką, iš kurio jis buvo paimtas, arba grįžta ne vienu metu; -Žaliasis vanduo: tai atmosferinio vandens kiekis, kuris nenuteka paviršiumi, bet naudojamas žemės ūkyje išgarinamas arba išgaunamas rasos lašų pavidalu; - Pilkasis vanduo: tai užteršto vandens kiekis, apibrėžiamas kaip tūris vandens, kuris yra būtinas teršalų, trąšų ar kitų cheminių medžiagų, naudojamų gamybos procese, atskiedimui, kad vandens kokybė būtų aukštesnė už kokybės standartus.

Pavyzdys:

Pastabos: Žr. 38-39 skaidres Trijų „virtualaus vandens“ komponentų naudojimas įvairiais būdais įtakoja hidrogeologinį ciklą. Pavyzdžiui, žaliojo vandens vartojimas turi mažesnį invazinį poveikį ekologinei pusiausvyrai, nei mėlynojo vandens naudojimas.

Apskaičiuojant vandens pėdsaką pateikiama platesnė ir geresnė apžvalga, kaip vartotojas ir įtakoja gėlo vandens suvartojimą antropogeniniais tikslais.

Kiekviena šalis, importuodama arba eksportuodama prekes, importuoja arba eksportuoja dalį virtualaus vandens.

Europa importuoja didelį kiekį virtualaus vandens (virtuali vandens prekyba), o jos gyventojų vandens pėdsakas 25% procentais viršija pasaulio vidurkį.

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

33

Remiantis ISTAT 2017 m. paskelbtais duomenimis, Italijoje 2012 m. išgaunamas vanduo buvo daugiausia naudojamas drėkinimui, civiliniams tikslams, pramoniniam naudojimui, šiluminės elektros energijos gamybai ir zootechnikos reikmėms.

Vidutinis mūsų planetos gyventojas per metus sunaudoja apie 1240 kubinių metrų vandens. Europos Sąjungos vartotojo vandens pėdsakas sudaro 5130 litrų vandens per dieną; Italai sunaudoja apie 6400 litrų vandens per dieną vienam asmeniui, įskaitant vandenį, sunaudojamą maisto produktų ir drabužių gamybai.

Atlikus „vandens pėdsako“ apskaičiavimus, pagal vandens suvartojimą vienam asmeniui mes užimame 4 vietą. Daugiau už mus suvartoja tik JAV, Graikijos ir Malaizijos gyventojai.

Be to, tik 49% tokio vandens yra išgaunama iš Italijoje esančių išteklių: 51% gaunamas iš užsienio tarptautinės prekybos produktų.

Apskaičiuota, kad senovės graikai ir romėnai buityje ir ūkyje sunaudodavo ne daugiau jkaip 20 litrų vandens per dieną.

Norėdami apskaičiuoti savo vandens pėdsaką, galite pasinaudoti naudinga internetine programa „Vandens pėdsako tinklas“ (angl. “ Water Footprint Network “ ) adresu http://waterfootprint.org/en/

Pagrindinė tezė:

Pavyzdys:

Pastabos: žr. 40 skaidrę

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

34

Impronta idrica media dei consumatori dell’Unione Europea per settore. (šaltinis: D. Vanham, A.Y. Hoekstra, G. Bidoglio (2013). Potencialios vandens taupymo galimybės keičiantis europiečių mitybos įpročiams. Environment International 61 (2013) 45–56).

Paveikslėlis: Europos Sąjungos vartotojų vandens pėdsakas pagal sektorius Ne maistiniai žemės ūkio produktai 5 proc.; Pramoniniai produktai 9 proc.; Buitinis vanduo 3 proc.; Gyvūninės kilmės produktai 46 proc.; Pastaraisiais dešimtmečiais vandens suvartojimo apimtys pasauliniu mastu išaugo beveik dešimt kartų: apie 70% žemėje esančio vandens yra naudojama žemės ūkyje, 20% - pramonėje ir 10% - buityje, namų ūkiuose.

Tyrinėjant kai kurių maisto produktų vandens pėdsaką, apskaičiuotą Barilla maisto ir mitybos centro mokslininkų, paaiškėja, kad poveikis pasauliniams vandens ištekliams galėtų būti mažesnis, jeigu būtų laikomasi maisto piramidės.

Pgrindinė tezė:

Pavyzdys:

Nustatytas kiekvieno maisto produkto vandens pėdsakas, t.y. kiek vandens buvo tiesiogiai ar netiesiogiai panaudota jo gamyboje. Šio itin sudėtingo skaičiavimo rezultatas yra apversta piramidė.

Maisto piramidės viršuje yra raudonoji mėsa. Kilogramui mėsos pagaminti reikia 15 tūkstančių litrų vandens. Mausto piramidės pagrindą sudaro vaisiai ir daržovės; jų gamybai reikia mažiau nei vieno tūkstančio litrų vandens, todėl jie ir atsidūrė vandens piramidės viršuje.

Kitų maisto produktų poveikis vandens suvartojimui yra tarpinis. Nesunku įsivaizduoti, kokią įtaką vandens išteklių naudojimui galėtų turėti Indijos ir Kinijos gyventojų mitybos įpročių pokytis, jeigu jie atsisakytų mitybos, kurios pagrindą sudaro daržovės, ir valgytų daugiau mėsos.

Aukščiau minėtos nuostatos galėtų 35 būti gera priežastimi gerti ir valgyti maisto produktus, sudarančius maisto piramidės pagrindą, su mažesniu vandens pėdsaku. Taip prisidėtume prie aplinkos tvarumo didinimo.

Pastabos: žr. 41 skaidrę

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Italijoje, vėl atsigręžus į mitybą, artimesnę Viduržemio jūros regiono tradicijoms, ir gyvulių augintojams sutelkus didesnį dėmesį į jų ūkių tvarumą, sumažėjo vandens pėdsakas, susijęs su mėsos produktų vartojimu.

- Mėlynasis vanduo : paviršiaus ir gruntinis vanduo, skirtas naudoti žemės ūkyje ir gyvulininkystėje; - Žaliasis vanduo: išgarinamas ir išskiriamas rasos pavidalu vanduo, naudojamas žemės ūkyje; - Pilkasis vanduo: Užterštas vanduo.

Pagrindinė tezė:

Lso

Vanduo skirtas žmonėms vartoti: gėlas vanduo Sąvokos „vanduo skirtas žmonėms vartoti‘ ir „buitinis vanduo“ reiškia apdorotą ir neapdorotą gėlą vandenį, naudojamą maisto produktų, gėrimų gamyboje, buityje ir viešajame sektoriuje; nepriklausomai nuo kilmės ir gavėjų, toks vanduo yra tiekiamas cisternose, buteliuose. Į šią sąvoką taip pat įeina vanduo, naudojamas maisto versle gaminant, apdorojant ir konservuojant arba pateikiant į rinką žmonėms vartoti skirtus produktus ar medžiagas. Šiuo atveju yra svarbus ne tik žmonėms prieinamas vandens kiekis, bet ir jo kokybė. Per kelerius metus Europos Bendrijoje buvo išleistos kelios direktyvos, susijusios su aplinkos apsauga; direktyvoje 2004/35/EB apibrėžiami aplinkos apsaugos pagrindai, paremti principu „teršėjas moka“, skirti aplinkos žalos prevencijai ir aplinkos atkūrimui.

Laikydamasi aukščiau minėtos direktyvos nuostatų, siekiant išsaugoti žmonėms vartoti skirto vandens kokybines savybes, Italija išleido įstatyminį dekretą 152/2006, kuriuo nustatoma, kad regionai turėtų nustatyti saugotinas zonas,

Pavyzdys:

suskirstytas į absoliučias saugomas zonas, pripažintas zonas ir saugomas zonas

Pastabos: žr. 42 skaidrę

vandens baseinų plotuose ir atsinaujinančių vandeningų sluoksnių vietose.

Mineralinis vanduo čia nėra įtrauktas, nes jam taikomi atskiri teisės aktai.

Per pastaruosius kelerius metus pasauliniu mastu gyventojų vartojimui skirto vandens kiekis padvigubėjo dėl gyventojų skaičiaus augimo ir individualaus vartojimo didėjimo (Vakarų šalyse vienam asmeniui reikia maždaug 102 litrų vandens per dieną; iš jų 80 litrų sunaudojama higienai, ir 24 litrai36 maistui).

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Prieiga prie gėlo vandens yra būtina asmens ir bendruomenės sveikatai. Šiandien, kartu su higiena, tai yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, pabrėžiamų JT programose (DVT6), OMS, ES, palaikomų visuomeninių iniciatyvų, kurias skatina politiniai ir demokratiniai judėjimai.

Pagrindinė tezė:

Pavyzdys:

Žmonėms vartoti skirto vandens saugumo užtikrinimo kriterijai ir šie minimalūs kokybės, mikrobiologiniai, cheminiai rodikliai ir kuriami parametrai yra daugiadisciplininių žinių rezultatas; jie grindžiami Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Europos politiniai sprendimai, susiję su vandeniu, pertvarkyti į taisykles, reglamentus ir nacionalinius teisinius aktus, siekia užtikrinti, kad kiekvienoje produktyvioje ir vidaus aplinkoje būtų prieinamas vandens kiekis, tinkamas kiekis, tęstinumas ir tvarios išlaidos.

Vadovaujantis atsargumo principu, apibrėžiami ir atnaujinami kai kurie moksliniai kriterijai, užtikrinantys vandens tinkamumą žmonėms vartoti, t.y., kad žmonės jį galėtų vartoti visą savo gyvenimą. Pirmoji Europos Direktyva direktyva dėl žmonėms skirto vandens kokybės yra Direktyva 98/83/EB .

Pastabos: žr. 43 skaidrę Italijoje pagrindinis standartas yra 2001 m. vasario 2 d. įstatyminis dekretas Nr.31, įgyvendinantis Direktyvą 98/83/EB dėl žmonių naudojimui skirto vandens kokybės. Su pakeitimais ir papildymais, juo siekiama apsaugoti žmogaus sveikatą nuo neigiamo užteršto vandens poveikio, užtikrinant jo sveikąsias savybes, integruojant į Bendrijos teisinę sistemą dėl tvaraus naudojimo, aplinkos kokybės tikslų ir apsaugos nuo taršos. Jis taikomas bendrai gėlam vandeniui, skirtam maisto ir gėrimų paruošimui, tiek buityje, tiek maisto versle, nepriklausomai nuo kilmės ir tiekimo.

37

Gėlo vandens tiekimo ir higienossanitarinių paslaugų, skirtų žmonių sveikatos apsaugai, tinkamumas ir veiksmingumas

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Pagrindinė tezė:

Pavyzdys:

Direktyvoje 2015/1787/EB, reglamentuojančioje gėlo vandens kokybės kontrolę, pateikti papildomi pakeitimai, grindžiami naujomis PSO gairėmis dėl žmonių vartojimui skirto vandens kokybės. Siekiant įgyvendinti Italijos standartą, svarbu paminėti: 2004 m. balandžio 6 d. ministro Dekretą 174 – Reglamentas dėl medžiagų ir objektų, kurie gali būti naudojami žmonių naudojimui skirto vandens surinkimo, valymo, tiekimo ir paskirstymo įrenginiuose.

2012 m. vasario 7 d. Dekretas Nr. 25 – Žmonių naudojimui skirto vandens valymo įrenginių techninės nuostatos.

2016 m. vasario 15 d.įstatyminis Dekretas Nr. 28 – dėl 2013 m. spalio 22 d.

Tarybos direktyvos 2013/51/EURATOM, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis, įgyvendinimo.

Mineralinis vanduo Remiantis 2011 m. spalio 8 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 176 – Direktyvos 2009/54/EB dėl natūralaus mineralinio vandens eksploatavimo ir pateikimo į rinką, įgyvendinimas – natūraliu mineraliniu vandeniu laikomas gamtinėmis sąlygomis susidaręs požeminis vanduo, kuris yra išgaunamas iš vieno ar kelių natūralių šaltinių ir pasižymintis tam tikromis higieninėmis charakteristikomis ir sveikatinimo savybėmis.

Natrūralus mineralinis vanduo skiriasi nuo paprasto gėlo vandens originaliu grynumu ir išlaikymu, jo sudėtyje esančiomis mineralinėmis medžiagomis, mikroelementais, kitomis sudedamosiomis dalimis ir jų poveikiu. Jį būtina apsaugoti nuo taršos pavojaus.

Pastabos:

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

38

Natūralus mineralinis vanduo turi būti išpilstomas į butelius siurbiant jį tiesiai iš šaltinio. Ypatingai draudžiamas valymas, baktericidinių medžiagų pridėjimas, taip pat bet koks kitas apdorojimas, kurį taikant gali būti modifikuotos vandens bakterijos.

Pagrindinė tezė:

Galima pridėti anglies dioksido.

Taip pat draudžiama gabenti natūralų mineralinį vandenį rezervuaruose, kurie nėra skirti galutiniam vartotojui; butelių dangteliai turi būti pagaminti taip, kad jų negalima būtų falsifikuoti, kad jie būtų sandarūs.

Pavyzdys:

Pagal sausąsias nuosėdas, t.y. visas mineralines druskas, ištirpusias 1 litre vandens po sauso garinimo 180o C, mineralinį vandenį galima klasifikuoti taip: Žymėjimas Labai mažos mineralizacijos vanduo Mineralinis vanduo Vidutinės mineralizacijos vanduo Didelės mineralizacijos vanduo

Sausos nuosėdos 180°C mg/L < 50 51-500 501- 1500 > 1500

Įstatyminis dekretas Nr. 176/2011 nustato privalomas ir neprivalomas nuorodas, kurios turi būti pateiktos ant natūralaus mineralinio vandens etikečių.

Pastabos: žr. 44 skaidrę

Europoje nuo 80-ųjų metų išaugo į butelius išpilstyto vandens suvartojimas.

Taip atsitiko dėl kelių priežasčių: higienos, nuolat prastėjančios vandentiekio vandens kokybės, malonumo gerti gazuotą vandenį; reklama taip pat suvaidino ne paskutinę vietą.

Italija yra pirmoji šalis Europoje pagal mineralinio vandens suvartojimą: kasmet vienas asmuo išgeria daugiau kaip 200 litrų tokio vandens. Labai svarbus yra 39 poveikis aplinkai, siejamas su mineralinio vandens butelių transportavimu ir jų šalinimu: aplinkos apsaugos organizacijos apskaičiavimais vien Italijoje susikaupia maždaug 6 mlrd, 1,5 l talpos plastiko butelių, o tai reiškia, kad yra sunaudojama 450 tūkstančių tonų degalų, o anglies dioksido išlakos sudaro 1,2 milijonų tonų (2014).

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Vandens tarša Vandens tarša – tai užteršimas, susidarantis dėl pašalinių dalelių (pvz. mikroorganizmų, cheminių ir pramoninių produktų, kt.) išlakų, dėl kurių vandens kokybė kinta ir jis tampa nebetinkamu žmonėms vartoti.

Pagrindinė tezė:

Vandens pakitimai tampa vis labiau paplitusiu reiškiniu: tai rodo, kad nekontroliuojamas ir netvarus vandens išteklių naudojimas pasiekė negrįžtamą tašką, kai sumažėja vandens savaiminės regeneracijos ir išsivalymo geba. Žinoma, šios skystos, kietos ar dujinės kilmės medžiagos, skirtingai įtakoja ekologinę sistemą ir vandens išteklius, priklausomai nuo aplinkos, į kurią jos yra išleidžiamos, pavojingumo, koncentracijos ir trūkumų.

Jos gali būti išleidžiamos tiesiogiai (pvz. nuotekos pilamos į upę) arba netiesiogiai (dirvožemio išplovimas kai išpilamos kenksmingos medžiagos, pvz. ant automobilių kelių).

Džiausią grėsmę kelia gruntinio vandens tarša, kuris yra labai svarbus žmogui: gruntinis vanduo pasižymi mažesne išgryninimo geba nei paviršiaus vanduo. Šiuose vandenyse yra mažiau deguonies ir anglies dioksido. Todėl prireikia labai daug laiko, kad būtų atkurta pradinė kokybė.

Europos lygiu pateikiama tiksli ir nuolat atnaujinama informacija apie vandens kokybę, struktūruotos informavimo ir įgyvendinimo sistemos (SIIF) kontekste, apie informacijos, susijusios aplinkos apsaugos teisės aktais, platinimą.

Informacinė sistema apima WISE (Europos vandens informacinę sistemą), sudarytą remiantis Europos institucijų duomenimis ir informacija. Direktyvoje 98/83/EB nustatomi mikrobiologinių ir cheminių elementų parametrai, kuriuos viršijus, kyla didelis pavojus žmogaus sveikatai.

Vanduo gali būti teršiamas įvairiais būdais.

Pavyzdys:

Pastabos:

40

Žemės ūkio sąlygota tarša atsiranda dėl dirvožemyje dideliais kiekiais naudojamų trašų ir pesticidų. Per išplautą dirvožemį cheminės trąšos,kuriose yra gausu nitratų ir fosfatų, patenka į paviršiaus vandenis ir atsiranda sąlygos eutrofikacijai atsirasti. Dar blogiau, į vandentakius ar dirvožemį yra išleidžiami arba prasiskverbia pesticidai, pvz. insekticidai ar herbicidai; jie nėra biologiškai skaidomi, todėl gali sunaikinti visas gyvybės formas ir užteršti vandens išteklius.

Jeigu ūkininkai skirtų tam daugiau dėmesio, galima būtų ženkliai sumažinti šią taršos formą. Siekiant užkirsti kelią taršai dėl žemės ūkio veiklos,būtina apriboti nitratų naudojimą, teikiant pirmenybę natūraliam mėšlui, mažinti pesticidų ir trąšų naudojimą įvedant biologinę kontrolę.

Pramoninė tarša yra siejama su gamybos proceso atliekomis. Taip atsitinka, kai gamybos metu susidariusios toksiškos ir biologiškai neskylančios medžiagos ( sunkieji metalai,mineralinė alyva, angliavandeniliai,amonis, tirpikliai ir kitos medžiagos) patenka į vandens telkinius. Taip gali nutikti avarijos atveju, trūkus vamzdžiams ar talpykloms, kuriose yta laikomi teršalai, nors pastaraisiais metais, priėmus griežtus teisės aktus, tokių avarijų skaičius žymiai sumažėjo.

Taip pat yra vandens šiluminė tarša: įrenginių aušinimo vanduo surenkamas iš jūrų, ežerų ir upių nustatytoje temperatūroje ir po panaudojimo išleidžiamas aukštesnės temperatūros. Šilumos smūgis vandens telkinyje sukelia vandeninių ekosistemų pokyčius ir gyvybinių procesų kaitą.

Buitinė tarša atsiranda dėl kanalizacijos nuotekų, kuriose daugiausia yra organinės kilmės medžiagų ir ploviklių. Šios nuotekos kaupiasi kanalizacijos sistemoje ir suteka į nuotekų valymo įrenginius, kur yra valomos prieš patenkant į paviršinius vandenis. Jeigu nuotekų valymo įrenginiai yra nepakankamai efektyvūs, ir vanduo nėra valomas, tarša gali viršyti leistinas normas: tokiu atveju kyla pavojus upių ekosistemoms – jos gali būti pažeistos ar sunaikintos.

Rimta vandens taršos pasekmė yra eutrofikacija- ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių,

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Pagrindinė tezė:

Pavyzdys:

Pastabos: žr. 45 skaidrę pertekliaus. Taip yra dėl tręšimui naudojamų trąšų išplovimo, žmogaus veiklos sukeliamos organinės taršos arba pramoninių atliekų. Eutrofikacija sukelia vadinamąjį fitoplanktono žydėjimą, kuris mažina ištirpusio deguonies kiekį, todėl vandens aplinka netinka kitoms rūšims.

Prie pramonės, žemės ūkio ir zootechninės veiklos atliekų dar prisideda buitinės atliekos, bendro naudojimo medžiagos, medicininės atliekos, vaistai,dezinfekavimo priemonės, asmens priežiūros priemonės mikropluošto plastiko, gaunamas iš drabužių plovimas.

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

41

Šios medžiagos, apibrėžiamos kaip „nauji teršalai“, maišomos su valikliais, nepakankamai suyra, ir patenka į paviršiaus vandenis ir sukelia didelį pavojų aplinkai ir sveikatai.

Nauji teršalai yra: 



„Nauji susirūpinimą keliantys teršalai“ (angl sutr. CEC), pvz. alkilinti perfluorjunginiai, cianobakterijos, patogeniniai organizmai, nauji dezinfekavimo produktai, sudėtiniai vaistai, augalų apsaugos priemoės, kuriems nėra taikomos reglamentavimo priemonės; pavojus sveikatai ir aplinkai nėra žinomas ir nėra nustatytų ir patikimų jų šalinimo metodų.

Teršalai, kuriems tam tikrą laiką taikomas reguliavimas, tačiau vis dar kelia susirūpinimą dėl užteršimo dydžio, paplitimo masto teritorijoje, sunkumų šalinant valymo įmonėse, pvz., arseną, chromą VI, dezinfekavimo šalutinius produktus.

Direktyvoje 2013/39 / EB reikalaujama, kad būtų vykdoma aplinkos stebėsena ir pateikiama išsami aukštos kokybės informacija Europos lygiu apie abejotinų medžiagų koncentraciją vandens aplinkoje.

Europos Sąjungoje stebėsenos sistemą remia stebėjimo sąrašo mechanizmas, skirtas ypač naujiems teršalams; jiems stebėsenos programos gali nepakakti,

Pagrindinė tezė:

Pavyzdys:

daugiausia dėl to, kad trūksta metodų, galinčių nustatyti labai mažas koncentracijas.

tebėjimo sąrašas yra dinamiškas dokumentas, kuris gali būti peržiūrimas. Sąraše negali būti daugiau kaip 10 medžiagų, kurios stebimos 4 metus. Kiekvienai metinei peržiūrai gali būti pridėta nauja medžiaga arba medžiagų grupė, kurioje yra ne daugiau kaip 14 medžiagų.

Dėka Jungtinių Tautų 2011 metais įsteigtos visuotinio suderinimo sistemos (Ghs), visose šalyse taikomi vienodi42medžiagų pavojingumo nustatymo metodai.

Kita svarbi jau seniai žinoma taršos pasekmė – tai rūgštinis lietus , atsirandantis dėl iškastinio kuro naudojimo, kuris tiesiogiai įtakoja vandens ciklą. Jis susideda iš lietaus vandens užteršimo atmosferoje esančiomis toksiškomis medžiagomis, niokojančiomis medžius ir miškus, kai vyksta fotosintezės kaita.

Vanduo nėra bakteriologiškai švarus, jame yra daugybė bekenksmingų mikroorganizmų, mineralizuojančių organinę medžiagą. Vandenį gali užteršti kenksmingi mikroorganizmai, keliantys pavojų žmogaus sveikatai: patogeniniai mikroorganizmai. Šiuo atveju tai vadinama mikrobinės kilmės tarša.

Pagrindiniai šios taršos šalitiniai yra:  Išsiliejusios netinkamai pašalintos buitinės ar zootechninės nuotekos, galinčios padaryti didelę žalą aplinkai ar sveikatai.  Patogeniniai mikroorganizmai (pvz., salmonelės, vibrionai, legionelės, pirmuonys, virusai).

Jie yra žmogaus ir gyvūnų žarnyne, vandenyje jie išgyvena trumpai dėl vandens savaiminio išsivalymo gebos.

Colonie di Coliformi

Direktyvoje 98/83 / EB, kuri Italijoje įgyvendinama įstatyminiu dekretu Nr. 31/2001, nustatyta, kad reikia ištirti, ar yra „fekalinių mikroorganizmų“, kurie yra atsparūs vandens aplinkai (bendras ir išmatų coliformas, išmatų streptokokai, klostridijų sulfito mažinimas), leidžiant įvertinti chloravimo efektyvumą vandens valymo procese.

Pastabos:

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Pagrindinė tezė:

Pavyzdys:

Pastabos: Žr. 46-47 skaidres

Nuotekos Daug vandens naudojama sicialinėje, gamybinėje ir laisvalaikio veikloje, ypač miestų teritorijose. Tiesioginė vandens naudojimo pasekmė yra nuotekų susidarymas, kurios prieš joms patenkant į aplinką, turi būti valomos.

Miestų nuotekos, kurias praeityje sudarė daugiausiai biologiškai skaidžios medžiagos, šiandien kelia daug problemų šalinant, nes jose yra sintetinės kilmės cheminių junginių.

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Į jūras, upes, ežerus negali patekti toks kiekis teršalų, kuris viršytų šių telkinių 43 yra pažeidžiama vandens kokybė ir savaiminio išsivalymo gebą. Tokiu atveju normali ekosistemos pusiausvyra.

Požeminių ir paviršinių vandens telkinių išsaugojimui ir tinkamam vandens išteklių tvarkymui yra akivaizdžiai būtina valyti nuotekas naudojant valymo sistemas, kuriose yra imituojami biologiniai procesai, natūraliai vykstantys vandens telkiniuose. Nuotekų valymas yra ypač svarbus ten, kur kyla nuolatinis vandens telkinių (jūrų, upių, ežerų) taršos pavojus..

Pagrindinė tezė:

Tikslas: nuotekų perdirbimas.

Išvalytų nuotekų pakartotinis naudojimas – tai novatoriška priemonė racionalaus vandens išteklių naudojimo kontekste.

Ekonominė nauda yra ta, kad visuomenė yra aprūpinama vandeniu, nedidelės sąnaudos, vandenį galima naudoti drėkinimui, šilumos tiekimui, gatvių plovimui ir kt., nereikalinga aukšta kokybė, nedidelė kaina, nes perdirbimas yra pigesnis už šalinimą.

Vandens perdirbimo srityje ES naudojami tokie techniniai sprendimai, kuriuos galima pritaikyti įvairiose aplinkose ir programose.

Tačiau tokie sprendimai ne visuomet yra pigūs, kartais būtina išspręsti tam tikras technines problemas:   

Mikroteršalų ar sunkiųjų metalų pašalinimas.

Farmacijos produktai, vaistų metabolitai ir kt.

Druskingo vandens patekimas į drenažo sistemą.

Remiantis 2006 m. AQUAREC skaičiavimais, ES finansuojamame projekte bendras ES perdirbtų nuotekų kiekis sudaro 2,4% miesto nuotekų.

Paveikslėlyje pateikiamos Europos šalyse perdirbamų nuotekų apimtys 2006 m.

AQUAREC skaičiavimais, vandens trūkumo erdvinio pasiskirstymo atžvilgiu.

Ispanijoje perdirbamas beveik trečdalis viso nuotekų kiekio ES (347 mm³/per metus), tuo tarpu Italijoje šis skaičius siekia 233 mm³/per metus. Abiejose šalyse daugiausia vandens suvartojama žemės ūkyje.

Pavyzdys:

Pastabos: žr. 47 skaidrę

44

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Riutilizzo di acqua riciclata in Europa (2006) Paveikslėlis: Vandens trūkumo indeksas

Daug perdirbto vandens pakartotinai naudojama Kipre (100 proc. apdorotų nuotekų) ir Maltoje (60 proc.), tuo tarpu Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje pakartotinis vandens naudojimas sudarė tik 5 proc. % apdorotų nuotekų.

Italijoje priimtas 2003 m. birželio 12 d. dekretas Nr. 185 – Taisyklės, Pagrindinė tezė: reglamentuojančios buitinių neuotekų, miesto ar pramoninių nuotekų pakartotinio naudojimo techninius standartus, reglamentuojant naudojimą ir nustatant atitinkamus kokybės reikalavimus, siekiant apsaugoti vandens išteklių kokybę ir apimtis, apriboti paviršinio ir požeminio vandens išgavimą, mažinant nuotekų poveikį vandens telkinių rezervuarams ir teikiant prioritetą vandens apsaugai (taikant nuotekų perdirbimą ir panaudojimą). Dokumente pateikiamos kelios šio perdirbto vandens pakartotinio naudojimo galimybės: Žemės ūkyšje drėkinimui; Visuomeniniame sektoriuje gatvių plovimui; Energijos tiekimui į šildymo ir aušinimo sistemas; Maitinimo tinklų aprūpinimui; Pramonės sektoriuje vandens užtikrinimui gaisrų gesinimo ir terminių ciklų naudojimo atveju.

Kad vandenį galima būtų naudoti bet vienam iš šių tikslų, tiri būti užtikrinta vandens kokybė, bent jau higienos atžvilgiu. Įprasto valymo gali nepakakti; todėl yra kuriamos modernios cheminio valymo ir dezinfekavimo sistemos, gaminančios aukštos kokybės vandenį sunaikinant maistinių ir toksiškų medžiagų mikrobus.

Atskiri regionai pagal savo kompetenciją gali nustatyti taisykles, skatinančias vandens perdirbimą ir išvalytų nuotekų pakartotinį naudojimą. Žemiau pateikiama nuotekų valymo pagrindinių procesų schema.

Pavyzdys:

Pastabos:

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

45

Pagrindinė tezė:

Pavyzdys:

Po išgavimo (0) ir iškėlimo (1) pirmiausia valoma mechaniniu būdu. Tai yra: kietųjų dalelių atskyrimas (2), smėlio ir riebalų pašalinimas (3) ; pirminis valymas (4) dideliame rezervuare, kur pašalinamos nusėdusios suspenduotos kietosios dalelės, ypač organinės kilmės medžiagų. Rezervuaro dugne nusėda purvas, kuris yra pašalinanas ir siunčiamas į saugojimo bunkerius tolimesniam valymui.

Tuomet vykdomas biologinis valymas, kurio pradžioje atliekama biologinė oksidacija (6) naudojant aktyvuotą dumblą taip vadinamame aeravimo rezervuare.

Biologinio valymo metu naudojamos technologijos, pagrįstos natūraliais reiškiniais, kurie yra atkartojami dirbtinėse aplinkose ir yra opitimaliai kontroliuojami naudojant gyvų organizmų junginius. Tiek natūralioje (savaiminio išsivalymo), tiek dirbtinėje (valymo įrenginių) aplinkoje mikrobinių aerobinių populiacijų veikla ir jų susijungimas sąlygoja teršalų susiskaidymą vandenyje vykstant mineralizacijos procesams. Šios biologinės bendrijos susiformavimą ir augimą lemia organinės medžiagos, esančios valomų nuotekų sudėtyje; taigi mes turime susifarmavusią nuosėdų „maisto grandinę“, kuri yra įtraukta į taip vadinamą dirbtinę ekosistemą. Šio proceso metu susidaro dumblo plokštelės, kurios yra pašalinamos kitame antrinio nusėdimo sedimentacijos etape (7).

Iš separatoriaus išgrynintas vanduo (nuotekos) išplaunamas priimančiame vandens telkinyje (8), kartais po dezinfekcijos proceso.

Moderniuose įrenginiuose yra azoto ir fosforo šalinimo įranga ir įdiegti procesai, kuriuose labai dažnai sukeliama priimančių vandens telkinių eutrofikacija. Denitrifikacija vyksta biologiniu būdu, naudojant specifines bakterijų kolonijas oksidacijos bake; dezinfekcijai naudojamas cheminis procesas pridedant cheminių flokuliantus.

Akivaizdu, kad skirtinguose atliekų valymo etapuose susidaręs dumblas turi būti apdorojamas. Dumblas yra sukoncentruojamas į pirminį tankintuvą (10), o po to siunčiamas į autoklavą (11), kur vyksta anaerobinis smulkinimas, ir dėl metanogeninių bakterijų susidaro biomasė.

Biodujos kaupiamos dujų matuoklyje (17) ir naudojamos kaip energijos šaltinis. Šiame galutiniame etape susmulkintas dumblas yra dehidratuojamas 46 (13) ir naudojamas žemės ūkyje kaip kompostas arba šalinamas specialiame sąvartyne.

Pastabos:

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Pagrindinė tezė:

Pavyzdys:

1991 m. Gegužės 21 d. Direktyva 91/271 / EEB reglamentuoja komunalinių nuotekų surinkimą, apdorojimą ir išleidimą bei nuotekų valymą ir šalinimą iš kai kurių pramonės sektorių. Italijos teisės aktai, reglamentuojantys vandens apsaugą, pagal 1999 m. Gegužės 11 d. Įstatyminį dekretą Nr. 152 su pakeitimais ir integravimu, nustato vandens telkinių apsaugos nuo taršos programą.

Ką mes galime padaryti, kad apsaugotumėme vandenį?

Pastabos: žr. 48 skaidrę

Įžvalgi politika

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

47

Pagrindinė tezė: Norint pasiekti 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkės tikslus, reikia, kad pasaulio šalių vyriausybės suprastų pagrindinį vandens vaidmenį kiekvienoje srityje.

Kaip mes galime išsaugoti vandenį? 

Gerinti vandens naudojimo efektyvumą visuose sektoriuose (žemės ūkyje, pramonėje, buityje), optimizuoti pasiūlos ir paklausos santykį. Pavyzdys: Šis tikslas -tai pirmasis tarptautinės bendruomenės pasiryžimas vykdyti pažadėtas investicijas į politiką, kuria siekiama kovoti su skurdu, teikti paslaugas vargingai gyvenantiems žmonėms ir įgyvendinti aplinkos apsaugos tikslus pagal Kioto protokolą.



Statyti, įrengti ir tobulinti nuotekų sistemas ir vandens valymo technologijas ir gamybos procesus, siekiant sumažinti taršą. Plėtoti mažai vandens naudojančias drėkinimo sistemas, pvz. lašelinį drėkinimą, kai vanduo patenka tiesiai į šaknis išvengiant evapotranspiracijos ir paviršiaus dispersijos. Tokia praktika turėtų būti taikoma visų pirma mažas pajamas gaunančiose šalyse, kur žemės ūkyje suvartojama apie 80-90% vandens. Faktiškai, mažėjant vandens suvartojimui žemės ūkyje ir didėjnt pasėlių produktyvumui, galima riboti didelių užtvankų ir barjerinių sistemų statybą, taip išvengiant konfliktų ir ekosistemų keitimo.



Mokyti ūkininkus tinkamai naudoti trąšas ir pesticidus, kad mažiau teršalų patektų į vandenį.



Skatinti integruotą vandens išteklių valdymą: taiyti papildomas surinkimo formas, pvz. atmosferinį vandenį (vandens surinkimas), kartu su saulės ir vėjo sistemomis; įvairiai naudoti gėlą ir buitinį vandenį, rinkti vandenį, gaunamą iš valymo įrenginių.

Pastabos: žr. 49 skaidrę



Taikyti natūralaus vandens sulaikymo priemones (Natūralaus vandens sulaikymo priemonės NVSP) siekiant apsaugoti ir pagerinti dirvožemio ir požeminio vandens sluoksnius ir sumažinti vandens išteklių pažeidžiamumą klimato kaitai ir antropologiniam spaudimui.

Pirmąjame bandomajame projekte NVSP, Europos Komisija suformavo gaires, skirtas, žemės ūkio, miškininkystės ir vandens sektorių operatoriams, laukinės gamtos apsaugos organizacijoms, valdžios institucijoms ir atsakingiems asmenims. Šios gairės pasitarnauja ekosistemų, vandens telkinių gamtinių savybių taikant natūraliais procesais pagrįstus sprendimus.

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

48 su taikomų vandens sulaikymo Žemiau pateikiamas paveikslėlis iš gairių Pagrindinė tezė: priemonių pavyzdžiais.

Pavyzdys:



Šalys, turinčios bendrus upių, turi išmokti pasidalinti ir saugoti jas tarptautinės bendruomenės pagalba, kad „mėlynasis auksas“ netaptų konfliktų pasekme, kaip tai praeityje nutiko su „juoduoju auksu“; ir svarbiausia, jis neturėtų tapti tarptautiniu terorizmo taikiniu.

ES 2000/60 / EB vandens direktyvoje, pabrėžiama, kad upės nesibaigia ties kitų vakstybių sienomis; joje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė turi rūpintis visos baseino aplinkos apsauga (tai yra visa upės sistema nuo šaltinių iki žiočių). Teritorinis orientacinis vienetas, skirtas baseino valdymui, yra „upės baseino rajonas“, žemės ir jūros zona, sudaryta iš vieno ar kelių uždarųjų baseinų ir jų koreliacinis požeminis ir pakrantės vanduo. Nustatyta apie 110 baseinų.

Kiekviename upės baseino rajone valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti:

Pastabos: žr.49 skaidrę.      

  



Regiono charakteristikų analizę. Žmogaus veiklos įtakos paviršiaus ir gruntiniams vandenims tyrimą.

Vandens naudojimo ekonominę analizę.

Tobulinti ir skleisti kontrolės ir išsaugojimo kultūrą net ir besivystančiose šalyse.

Skatinti gerąsias praktikas efektyviai naudojant akvedukus.

Užkirsti kelią nelegaliam vandens išgavimui, ypač drėkinimo tikslais, naudojant vandenų baseinų palydovinius žemėlapius pagal pasaulinę aplinkos ir saugos programą (GMES / COPERNICUS).

Skatinti informacijos sklaidimą apie teisingą vandens naudojimą, įskaitant jo taupymą ir šalinimą.

49 Skatinti kruopščiai diversifikuoti tarifus pagal naudojimo būdus, teikti pirmenybę išsaugojimui, o ne nuotekoms.

Skatinti visuomenės nuomonę ir pagalbą vandens apsaugos srityje.

Europos piliečiai turi vaidinti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant 2000 m. priimtą direktyvą dėl vandens (2000/60 / EB) ir padėti vyriausybėms subalansuoti socialinius, aplinkos ir ekonominius klausimus.

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Pagrindinė tezė:

Sleisti žinias apie vandens pėdsaką , ypač šviečiant vaikus, kad jie pirkdami produktus, sąmoningai suvoktų ir sugebėtų pasirinkti produktus su tvariu vandens pėdsaku.

Yra daugybė skatinamųjų veiksmų, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į šią problemą pasaulio mastu.

Kiekvienais metais kovo 22 d. švenčiama PASAULINĖ VANDENS DIENMA, kurią paskelbė Jungtinės Tautos ir pirmą kartą organizuota 1993 m., siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į tekančio vandens svarbą ir skatinti tvarų vandens išteklių valdymą.

Kiekvienais metais minint šią Dieną pabrėžiamas konkretus vandens naudojimo ir valdymo aspektas. Tikslas - veiksmingai spręsti įvairius su šiuo ištekliu susijusius iššūkius.

2017 m. leidinys buvo skirtas su pramonės, žemės ūkio ir buitinėmis nuotekomis susijusių problemų gvildenimui. Šiai problemai spręsti reikėjo parengti 2030 m. Darbotvarkės 6.3 darnųjo vystymosi tikslą; jo tikslas yra „gerinti vandens kokybę iki 2030 m., tai turėtų būti pasiekta naikinant atkiekų sąvartynus, mažinant taršą ir cheminių produktų bei pavojingų atliekų išmetimą, perpus sumažinant neapdorotų nuotekų kiekį ir didinant jų perdirbimą ir saugų pakartotinį naudojimą. pasauliniu lygiu “.

Pasaulyje apie 2 mlrd. žmonių naudoja nuotekų vandenį gėrimui ir maisto ruošimui.

Dėl užteršto vandens naudojimo ir prastų higienos sąlygų kasmet miršta daugybė žmonių.

Daugumoje besivystančių pasalio šalių miestų nėra įrenginių ir tinkamų išteklių, užtikrinančių tvarų nuotekų valdymą.

Pavyzdys:

Pastabos: žr. 50 skaidrę

2016 m. Pasaulinės vandens dienos tema buvo pasirinka „Vanduo ir darbas“.

Vanduo ir darbas įvairiais lygmenimis yra glaudžiai susiję, ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu. Nustačius ir suvokus šią sąsają bus galima apsaugoti ir tvariai valdyti vandens išteklius, taip pat kurti naujas darbo vietas, pavyzdžiui, nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose ir tokiuose sektoriuose kaip nuotekų valymas arba įrenginių išsaugojimas žemės ūkyje, žvejybos, energetikos, pramonės ir sanitarijos srityse.

Nuo 1997 m. kas trejus metus pasaulio 50 vandens taryba (speciali vandens sektoriaus organizacija) rengia Pasaulinį vandens forumą, kuriame aptariami vietiniai, regioniniai ir pasauliniai klausimai.

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

Pagrindinė tezė:

2017 m. spalio pabaigoje Romoje vyko tarptautinis aukščiausiojo lygio susitikimas “VANDUO IR KLIMATAS. DIDŽIŲJŲ PASAULIO UPIŲ SUSITIKIMAS”; jį organizavo Italijos Aplinkos apsaugos, žemės ir jūrų ministerija kartu su JT EEK (Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija), tarptautiniu upių baseinų organizacijų tinklu ir AquaMadre organizacija.

Pirmą kartą aukšto lygio atstovai, atsakingi už upių baseinus visuose žemynuose, susitiko pradėti teigiamą dialogą, kad apsvarstytų vandens telkinių ateitį, kuriems gresia dideli klimato pokyčiai, ir tragiški padariniai, pvz. sausros ir ekosistemų sunaikinimas.

Pavyzdys:

Ta proga Italijos aplinkos ministras Gian Luca Galletti patvirtino: ekologiniai, ekonominiai ir socialiniai klimato kaitos padariniai reikalauja pasaulio susitelkimo, todėl būtina pasirašyti Paryžiaus susitarimą dėl klimato ir G7 aplinkos susitarimą, kag būtų išvengta tragiškų pasekmių ateityje vandens paveldui, kuriam jau yra padaryta žla visame pasaulyje. “

Pastabos: Žr. 50 - 51 skaidres

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

„Mes norime skatinti - sakė ministras – plačią akistatą tarp didžiųjų upių regionų atstovų pasaulyje, kad būtų galima preliminariai suformuoti bendrą viziją iki COP 23, kuris vyks lapkričio mėn. Bonoje ateinantį lapkritį ir pasaulio vandens forumo Brazilijoje, vyksiančio 2018 m. kovo mėn: du svarbūs susitikimai - „Galletti“ tęsinys, išsaugant viltį, kad vanduo įgys pagrindinį vaidmenį diskusijose dėl klimato ir pasirinkimų, kuriuos vyriausybės priims dėl mūsų planetos ateities“.

Baigiamojo posėdžio metu Italijos ministras paskelbė, kad susitikimas „Vanduo ir klimatas“ taps tradiciniu renginiu kas trejus metus ir kad kitas renginys vyks Romoje 2020 m.

Pastabos: Žr. 50 skaidrę

51 (Punktai, kuriuos reikia pabrėžti):

La fontana di Trevi a Roma illuminata di blu in occasione del Summit internazionale “Acqua e clima: i grandi fiumi a confronto” Roma 2017

Pagrindinė tezė:

Vanduo ir darbas Remiantis 2016 m. Pasaulio vandens išteklių plėtros ataskaita, paskelbta minint 2016 m. Pasaulinę vandens dieną ir įtraukta į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., vanduo vaidina ir vaidins pagrindinį vaidmenį pasaulio ekonomikoje. Ši ataskaita ragina Vyriausybę atkreipti dėmesį į aktualius klausimus siekiant tinkamai patenkinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, ypatingai šeštojo tikslo, įgyvendinimo reikalavimus ir pabrėžia šių klausimų svarbą:  sąlygų vandens išteklių produktyvumo didinimui sudarymas;  perėjimas prie ekologiškos ekonomikos;  labiau kvalifikuotų darbuotojų rengimas tenkinant didėjančią darbo jėgos paklausą vandens sektoriuose.

Vanduo išlieka ekonomikos augimo veiksniu. Tam, kad vandens ištekliai būtų tinkamai tvarkomi, reikalinga darbo jėga. Taip pat, jeigu vandens ištekliai yra deramai tvarkomi, jie gali padėti sukurti naujas darbo vietas ir geresnes darbo sąlygas. Šiuo metu beveik 1 procentas visos darbo jėgos pramoninėse ir besivystančiose šalyse yra sutelktas sektoriuose, susijusiuose su vandens ištekliais, pvz. įrenginių statybos ir techninės priežiūros, vandens tiekimo ir sanitarijos sektoriai. Poreikis investuoti į pasenusių ir neefektyvių įrenginių modernizavimą – tai papildomas veiksnys, skatinantis užimtumą šiame sektoriuje.

Pavyzdys:

Pastabos: žr. 51 skaidrę

Addetto ispeziona una valvola per filtrare l’acqua. © Shutterstock Analista 52 preleva un campione di acqua

Ateityje dėl galimo vandens trūkumo būsime priversti dar dažniau naudoti netradicinius vandens išteklius, pvz. lietaus vandens surinkimas ir nuotekų perdirbimas. Šių alternatyvių vandens išteklių utilizavimas leis sukurti naujas darbo vietas mokslinių tyrimų ir techninės plėtros srityje.

Sėkmė, kurią pavyko pasiekti taikant prognozavimo metodus, vertinant riziką ir naudojant satelito nuotraukas, rodo, kad tik kai kuriuose potencialą turinčiuose sektoriuose būtų galima plėtoti geriausias darbo galimybes.

An emerging job is the “water sommelier”, that is a taster of mineral water. They work in catering, they match wine and food according to the organoleptic qualities of mineral water.

Geroji asmeninė praktika Vandens taupymas – tai svarbi praktika, kurią kiekvienas iš mūsų turėtume taikyti kiekvieną dieną atlikdami mažus ir paprastus veiksmus.

Pirmiausiai užduokite sau klausimą:

Pastabos: Žr. 52-53 skaidres

Ką galėtumėte padaryti su puse litro vandens per dieną?

Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:

O tada: 







53 užsukite vandens čiaupą, jeigu jums nereikia vandens – tai leis sutaupyti 5 tūkstančius litrų vandens per metus; patikrinkite ar visi namuose esantys čiaupai ir vamzdžiai nėra sugedę; užsukite čiaupą, kai valotės dantis, o kai skutatės, pripildykite kriauklę reikiamu vandens kiekiu ir nuplaukite savo skustuvą. teikite pirmenybę dušui, o ne voniai – tai leis sutaupyti 80-120 litrų vandens per metus; po dušu maudykitės trumpą laiką, venkite aukštos vandens temperatūros ir užsukite čiaupą, kai muiluojatės; kiekvieną kartą maudantis po dušu suvartojama 5-10 litrų vandens per minutę. nenaudokite tualeto vandens atliekom nuleisti ir įrenkite dvigubo vandens nuleidimo sistemą – tai leis sutaupyti 10-30 tūkstančių litrų vandens per metus; periodiškai tikrinkite, ar tualete nėra prarandamas vanduo. užtikrinkite, kad elektriniai įrenginiai veiktų tik pilna apkrova – tai leis sutaupyti 8-11 tūkstančių litrų vandens per metus.



naudokite vandens taupiklius ant čiaupų - tai leis sutaupyti 6-8 tūkstančius litrus vandens per metus.

 

 

naudokite perdirbtą po plovimo ir daržovių virimo vandenį drėkinimo tikslais – tai leis sutaupyti 1400-1800 litrų vandens per metus. rečiau skalbkite sintetinius audinius ir naudokite švelnaus skalbimo ciklą, kad sumažintumėte abrazyvinį poveikį ir neleistumėte suirti pluoštui. Vieno skalbimo metu pūkinė striukė gali prarasti iki 1900 sintetinio pluošto, kuris prisotina orą, dirvožemį ir vandenį.

Naudokite ekologiškas valymo ir plovimo priemones ir optimizuokite jų naudojimą. venkite arba apribokite, kai tai yra įmanoma, sandaraus grindinio naudojimą (pvz. soduose).

Gyvenimas suteikia mums galimybę kurti savo ateitį, net jeigu tai reikalauja iš mūsų laiko ir pastangų.

Būkite atsargūs

Pagrindinė tezė:

Pastabos:

Literatūros sąrašas Tarbuck E.J.,Lutgens F.K.,2014,"Scienze della Terra per idee", PEARSON, ISBN 978863645651 Pavone A.,Paolucci R, 2012, "Biologia e microbiologia dell'ambiente e degli alimenti", Zanichelli, ISBN 9788808058294 Fanti F.,2013,"Biologia, microbiologia e biotecnologie" Tecnologie di controllo ambientale, Zanichelli ISBN978880817799 Baird C., 1997, “Chimica ambientale”, Zanichelli, ISBN 9788808088901

54

Frigerio A. (a cura di), 1998, “Disinquinamento acqua, aria, suolo, rumore – Studi Proposte Realizzazioni “ Edizioni DI ESSE TI Natoli S., Calatozzolo M., 2012, “Tecnologie chimiche industriali”, Vol. 1, EDISCO, ISBN 9788844118785 Natoli S., Calatozzolo M., 2012, “Tecnologie chimiche industriali”, Vol. 3, EDISCO, ISBN 9788844118808 Tagliaferri A., Grande C., 2002,”Biotecnologie e chimica delle fermentazioni”, Zanichelli, ISBN 9788808088130

Internetinės svetainės aquapath-project.eu/calculator-it/documents/Module_3_IT.pdf www.altraofficina.it http://ambiente.provincia.bz.it/acqua/%20funzionamento-impiantodepurazione.asp www.ansa.it/canale_ambiente/notizie/acqua/2016/03/21/lacqua-da-lavoroa-78-occupati-nel-mondo-e-volano-per-la-crescita_b0e5cbaf-3cd1-4d29-b04a0f2b89494a9f.html www.apat.gov.it www.arpalazio.gov.it/ambiente/acqua/doc/Piano_risorse_idiriche_UE.pdf http://www.arpalazio.net/sviluppo_sostenibile/upload/file/H=H2O.pdf http://www.ara.sardegna.it/sites/default/files/files/CorsiMisuraF/Acqua %20uso%20zootecnicodef.pdf www.arpa.vda.it www.arpae.it/pianetaacqua/data/inquinamento/tipologie/microbiologico/text 1.html https://www.arpae.it/cms3/documenti/_cerca_doc/ecoscienza/ecoscienza201 6_6/colacci_es2016_06.pdf

http://www.arpat.toscana.it/notizie/notizie-brevi/2015/inquinanti-emergentinelle-acque-superficiali www.arpat.toscana.it/temi-ambientali/acqua/acque-interne

http://www.arpat.toscana.it/notizie/arpatnews/2014/081-14/081-14-dal-wwfgli-italiani-campioni-di-consumoidrico www.camera.it/parlam/leggi/deleghe/06152dl.htm https://contrattoacqua.it/public/upload/1/2/tab_elms_docs/Presentazione %20conflitti%20acqua 55 %20Vico_5G.pdfhttphttp//www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/INSR15_2 3/INSR_DANUBE_PROGRESS_IT.pdf www.bereacqua.org/l-acqua-il-primo-alimento/acque-da-bere/acquaminerale/l-etichetta-una-carta-di-identita/ www.cipsi.it http://www.corriere.it/salute/nutrizione/11_aprile_19/priamide-ali https://www.csqa.it/CSQA/Norme/Responsabilita-Sociale/Waterfootprint https://dizionario.internazionale.it/parola/acque-meteoriche www.eca.europa.eu http://ec.europa.eu/eurostat/statisticsexplained/index.php/Environmental_economy_-_employment_and_growth http://ec.europa.eu/environment/pubs/pdf/factsheets/wfd/it.pdf http://ec.europa.eu/environment/water/adaptation/ecosystemstorage.htm&pr ev=search http://ec.europa.eu/environment/water/blueprint/pdf/water_reuse/Backgroun d_Public%20cons%20_Water%20Reuse_it.pdf http://www.eea.europa.eu/articles/the-water-we-eat https://en.wikipedia.org/wiki/Rainwater_harvesting&prev=search http://eur-lex.europa.eu/legal-content/IT/ALL/?uri=CELEX:32000L0060 https://www.eea.europa.eu/it/publications/water_assmnt07/download http://www.expo2015.org/magazine/it/sostenibilita/l-impronta-idrica.html www.fondazionemicheletti.it/nebbia/sm-3909-acqua-dolce-dal-mare-2016/ http://formiche.net/2017/06/09/europa-occupazione-conomia-green/ https://geograficamente.wordpress.com/2015/03/14/allarme-acqua-loro-blu http://www.greencrossitalia.it/ita/acqua/risorse_acqua/acqua_003.htm http://www.icsarsoli.it/LAVORI%20SITO%20%20NUOVO/ANTICOLI/PAG%20C %27ERA%20UNA%20VOLTA%20ROMA.htm www.ideegreen.it/acqua-in-agricoltura-18811.html#oQy72BeXE1yoZZpx.99 www.iiss.it/aqua

www.internazionale.it/notizie/2015/12/13/cosa-prevede-l-accordo-sul-climaapprovato-dalla-conferenza-dell-onu-a-parigi www.irsa.cnr.it http://www.isprambiente.gov.it/files/eventi/Salvati_ISPRA.pdf

www.istat.it/it/files/2017/03/Focus_acque.pdf http://www.lookoutnews.it/acqua-guerra-medio-oriente-africahttp://www.lifegate.it>pesone>news

56

www.minambiente.it/pagina/cose-la-water-footprint http://www.minambiente.it/water-and-climate-summit-ita http://www.onuitalia.it/giornata-mondiale-dellacqua-2017/ www.people.unica.it/rosacoppola www.portaleacque.salute.gov.it https://www.slideshare.net/WWFITALIA/wwf-italia http://www.treccani.it/enciclopedia/l-oro-blu-la-battaglia-per-l-acqua_(XXISecolo)/ http://unesdoc.unesco.org/images/0024/002440/244041ita.pdf www.waterfootprint.org http://www.wwf.it/il_pianeta/sostenibilita/il_wwf_per_una_cultura_della_sost enibilita/perche_e_importante2/gli_indicatori_di_sostenibilita_/impronta_idric a/ http://waterfootprint.org/en/ http://www.waterfootprint.org/?page=files/home http://www.watergrabbing.it