Aplinkos tvarumas profesinio mokymo ir rengimo sistemoje – galinga priemonė ateičiai Projektas Nr. 2016-1-IT01-KA202-005387
Žinių gilinimo modulis Didaktinis vadovas 2.1. “Atliekų tvarkymas” Parengė :
Europos Komisijos parama rengiant šį leidinį nėra laikoma turinio, kuris atspindi tik autorių nuomonę, patvirtinimu, ir Komisija nėra atsakinga už bet kokį joje pateiktos informacijos panaudojimą.
Turinys: Rodyklė............................................................................................................................... Error! Bookmark not defined. Skyrius Nr.1 ....................................................................................................................................................................... 3 Didaktinis tikslas............................................................................................................................................................ 3 Pagrindinės tezės besimokantiesiems: ......................................................................................................................... 3 Didaktinis turinys: ......................................................................................................................................................... 3 Šaltiniai: ......................................................................................................................................................................... 7 Skyrius Nr.2. ...................................................................................................................................................................... 7 Didaktinis tikslas............................................................................................................. Error! Bookmark not defined. Pagrindinės tezės besimokantiesiems: ........................................................................................................................ 7 Didaktinis turinys: ........................................................................................................................................................ 8 Šaltiniai: ....................................................................................................................................................................... 17
PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
1
Rodyklė Skyrius Nr.1: Atlliekų apibrėžimas, pagrindiniai atliekų srautai ir poveikis ekosistemoms, sveikatai, ekonominiai nuostoliai ir valdymo išlaidos. Skyrius Nr.2: Atliekų valdymo politikos apibrėžimas ir ES teisės aktai, atliekų hierarchija, atliekų susidarymo prevencija ir ateities uždaviniai.
Pagrindiniai didaktiniai tikslai: -
Suprasti kas yra atliekos ir jų srautai, suvokti atliekų poveikį ekosistemoms, sveikatai ir ekonomikai; Žinoti pagrindines atliekų valdymo politikos kryptis ir ES teisės aktus, suprasti atliekų hierarchiją; Žinoti galimo atliekų susidarymo prevenciją ir ateityje laukiančius uždavinius.
Pristatymas:
PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
2
Skyrius Nr.1 DIDAKTINIS TIKSLAS Didaktinis šio skyriaus tikslas – pateikti atliekų, pagrindinių atliekų srautų sąvokų apibrėžimus, išsiaiškinti poveikį ekosistemoms, sveikatai, ekonominius nuostolius ir valdymo išlaidas.
Pastabos: Susiekite šį turinį su "PowerPoint" didaktinės medžiagos 2 ir 3 skaidrėmis. Čia mokytojas/ dėstytojas gali pridėti papildomas pastabas ir priminimus, kurie gali/galėtų būti naudingi pamokos plano rengimui.
PAGRINDINĖS TEZĖS BESIMOKANTIEMS: Atliekos – bet kokios medžiagos ir daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti, ir atspindi energijos nuostolius, kai dėl galimo jų perdirbimo, iš jų gali būti išgaunama energija, šiluma ir elektra. 2014 metais, bendras ekonominės veiklos sričių ir buitinių atliekų kiekis ES-28 sudarė 2503 milijonų tonų; tai buvo rekordinis kiekis ES-28 šalyse per 2004-2014 metų laikotarpį (laiko eilutės nurodomos tik lyginiams metams). Kaip ir galima tikėtis, bendras susikaupusių atliekų kiekis tam tikru mastu priklauso nuo šalies gyventojų skaičiaus ir ekonominio dydžio. Todėl ES atliekų tvarkymo politikos tikslas yra sumažinti atliekų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai bei pagerinti ES išteklių efektyvų naudojimą. Ilgalaikis šios politikos tikslas yra sumažinti sukaupiamų atliekų kiekį, o tuo atveju, kai atliekų susikaupimas yra neišvengiamas, skatinti atliekų, kaip išteklių naudojimą, užtikrinti didesnes perdirbimo apimtis ir saugų atliekų šalinimą.
DIDAKTINIS TURINYS: Europos atliekų srautai 2014 metais, bendras ekonominės veiklos sričių ir buitinių atliekų kiekis ES-28 sudarė 2503 milijonų tonų. Žemiau pateikiama informacija apie atliekų kilmę ir sudėtį.
PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
Punktai, kuriuos reikia pabrėžti: Čia mokytojas/ dėstytojas gali pažymėti pagrindines sąvokas, kurias jis/ji ketina atkreipti dėmesį pamokų metu. Pagrindinė tezė: Čia mokytojas/ dėstytojas gali pažymėti pagrindines tezes, kurias jis/ji nori perteikti studentams/besimokantiesi ems. Pavyzdys: Čia mokytojas/ dėstytojas gali pateikti vieną ar kelis pavyzdžius, kurie jo/jos nuomone yra naudingi, kad būtų galima geriau paaiškinti sąvokas, pateikiamas atitinkamoje didaktinio vadovo dalyje.
3
Pastabos: Susiekite šį turinį su "PowerPoint" didaktinės medžiagos 4 ir 5 skaidrėmis. Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:
Pagrindinė tezė:
Pavyzdys: -
Vidutiniškai vienam ES gyventojui tenka 157 kg pakuočių atliekų. Kiekvienais metais ES sukaupiama vidutiniškai apie 74 milijonus tonų pavojingų atliekų. Sparčiausiai didėjantį atliekų srautą ES sudaro elektros ir elektroninė įranga, manoma, kad iki 2020 metų šių atliekų apimtys sieks 12 milijonų tonų.
Atliekų tvarkymo statistika 2014 metais ES-28 valstybėse narėse tvarkomų atliekų apimtys sudarė apie 2 320 milijonų tonų, į šį skaičių įeina ir atliekos, įvežamos į ES šalis, ir skelbiami kiekiai nėra tiesiogiai palyginami su atliekų susidarymo lygiais.
Mažiausios ES valstybės narės paprastai sukaupia mažiausiai atliekų, tuo tarpu didžiosios valstybės narės sukaupia didžiausius atliekų kiekius. Nepaisant to, Bulgarija ir Rumunija sukaupė palyginti didelius atliekų kiekius, tuo tarpu Italija PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
4
sukaupė santykinai mažą atliekų kiekį. - Iki 2020 m. perdirbamų buitinių atliekų apimtys ES šalyse turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50%. - Iki 2020 m. perdirbamų panaudotų baterijų apimtys ES šalyse turėtų sudaryti ne mažiau kaip 45%.
Pastabos: Susiekite šį turinį su "PowerPoint" didaktinės medžiagos 6, 7 ir 8 skaidrėmis.
Atliekos daro poveikį ekosistemoms ir mūsų sveikatai.
Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:
Netinkamas atliekų tvarkymas arba šiukšlinimas daro didelę žalą tokioms ekosistemoms kaip jūros ir pakrančių zonos. Vis didėjantį susirūpinimą kelia jūrų tarša, ir ne tik dėl estetinių priežasčių: šiukšlės yra pavojingos daugeliui jūrų gyvūnų, nes gyvūnai į jas gali įsipainioti arba praryti. Atliekos taip pat ir netiesiogiai veikia aplinką. Neperdirbamos atliekos, medžiagos, neišgaunamos iš atliekų, nėra panaudojamos kaip žaliavos ar kitos sąnaudos grandinėje, t.y. produkto gamybos, transportavimo ir vartojimo etapuose. Poveikis aplinkai gyvavimo ciklo grandinėje yra daug didesnis nei atliekų tvarkymo etapuose. Tiesiogiai ar netiesiogiai atliekos įvariais būdais veikia mūsų sveikatą ir gerovę: metano dujos įtakoja klimato kaitą, oro teršalai patenka į atmosferą, užteršiami gėlo vandens šaltiniai, pasėliai auginami užterštame dirvožemyje, žuvys perneša toksiškas medžiagas ir jos galiausiai patenka ant mūsų stalo.
Pagrindinė tezė:
Pavyzdys:
Nemažiau svarbi yra ir neteisėta veikla, pvz. neteisėtas iškrovimas, deginimas ar išvežimas, tačiau sunku išmatuoti visą tokių veiksmų ar jų daromo poveikio mastą. Iš kur atsiranda jūros teršalai ir koks yra jų poveikis Teršalai į jūras patenka iš upių ir per nuotekų vamzdžius, taip pat juos atpučia vėjas. Vandenynuose taip pat kaupiasi šiukšlės, išmetamos iš laivų ir valčių. Apie 70 % mūsų planetos ploto sudaro vandenynai, ir šiukšlių jūrose galima aptikti beveik visur. Kasmet į jūras ir vandenynus patenka maždaug 10 milijonų tonų šiukšlių. Masinė plastmasių gamyba prasidėjo 6-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje ir eksponentiškai didėjo nuo 1,5 mln. tonų per metus iki dabartinio lygio – 280 mln. tonų per metus. Tyrimai, kuriuos 2004 m. atliko „Algalita", nepriklausomas jūrų tyrimų institutas Kalifornijoje, rodo, kad jūros vandens pavyzdžiuose plastmasės yra šešis kartus daugiau nei planktono. Apie 10% jūrinių šiukšlių sudaro išmesti žvejybos įrankiai, kurie dažnai naikina ar sužeidžia jūrų gyvūnus ir jūros paukščius. Daugelis plastikų susiskaido į mažesnius gabaliukus, kurie patenka į maisto grandinę. Maždaug 36 % platetos jūrinių paukščių rūšių ir dauguma žuvų rūšių yra prariję jūrą teršiančių šiukšlių. Vis daugiau šukšlių patenka į vandenynus, daro žalą ekosistemoms, naikina gyvūnus ir kelią pavojų žmonių sveikatai. Sprendimas slypi plėtojant atliekų susidarymo prevenciją ir užtikrinant geresnį atliekų tvarkymą žemėje. PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
5
Aplinka ir mūsų gerovė Gamtiniai ištekliai skatina mūsų gamybą ir vartojimą, kuria gerovę ir darbo vietas, padeda pagerinti mūsų gyvenimo kokybę ir gerbūvį. Tačiau vis didėjantys išteklių vartojimo mastai kelia grėsmę mūsų ekosistemos gebėjimui aprūpinti mus ištekliais ateityje. ~ 96% ES miestų gyventojų yra veikiami smulkių kietųjų dalelių (PM2,5) koncentracijos, viršijančios PSO gaires.
Pastabos: Susiekite šį turinį su "PowerPoint" didaktinės medžiagos 9 skaidre. Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:
110 milijonų žmonių kenčia nuo kelių transporto keliamo triukšmo. Pietų Europoje iki 80% išgaunamo gėlo vandens panaudojama žemės ūkyje, tuo tarpu kitoms sritims tenka mažesnės apimtys.
Pagrindinė tezė:
Akivaizdu, kad yra būtina sukurti efektyviai funkcionuojančią ekonomiką, teikiančią mums ne tik reikalingas prekes ir paslaugas, bet ir sukuriančią darbo vietas ir pajamas, užtikrinančias atitinkamą pragyvenimo lygį. Numatoma, kad iki 2050-ųjų 80 % ES gyventojų gyvens miestuose, o 30 % gyventojų bus vyresni nei 65 metų amžiaus. Iš to kyla kai kurie klausimai – ar oro tarša taps dar rimtesne problema didenei daliai vyresnio amžiaus miesto gyventojų? Ar dėl klimato kaitos kylanti oro temperatūra dar labiau apsunkins taršos padarinius? Bandymas numatyti tokius visos sistemos pokyčius gali būti labai sudėtingas – tačiau atrodo, kad tai yra racionaliausias būdas pasirengti ateičiai.
Pavyzdys:
Atliekos: Ekonominiai nuostoliai, valdymo išlaidos Atliekos yra ne tik aplinkos problema, bet ir ekonominiai nuostoliai. Europiečiai vidutiniškai išmeta 481 kg komunalinių atliekų per metus. Vis didesnė jų dalis perdirbama arba kompostuojama, o mažesnė – patenka į sąvartynus. ES kasmet iššvaistoma apie 88 mln. tonų maisto už 143 mlrd. EUR. Veiksniai, prisidedantys prie maisto švaistymo: Netinkamas apsipirkimo ir maitinimosi planavimas, taip pat tokios reklaminės akcijos kaip “du už vieno kainą”, dėl ko nuperkamas ar paruošiamas per didelis maisto kiekis. Netinkamas ant etikečių nurodytų datų “geriausias iki” ir “naudoti iki”aiškinimas, dėl ko išmetami dar tinkami naudoti maisto produktai Standartinių dydžių porcijos restoranuose ir valgyklose Sunku numatyti klietų skaičių (problema, susijusi su maitinimo paslaugomis); Problemos, susijusios su gamintojų ir mažmenininkų atsargų valdymu Aukštos kokybės standartai (pvz., produktams, parduodamiems mažmeninėje prekyboje) Tam tikrų produktų gamybos perviršis ar per maža paklausa atskirais metų laikotarpiais; produkto ir pakuotės sugadinimas (žemės ūkis ir maisto pramonė) Netinkamas sandėliavimas ir transportavimas visuose maisto grandinės etapuose Prieš patekdami ant mūsų stalo maisto produktai yra gaminami, apdorojami, pakuojami, transportuojami ir platinami. Kiekviename etape naudojami ištekliai, PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
6
susidaro didesni atliekų kiekiai ir padidėja tarša. Visų šių problemų pagrindą sudaro tai, kad daugelis iš mūsų nežino apie problemos mastą ir naudą, gaunamą sumažinant maisto atliekas. Atliekų tvarkymas kainuoja pinigus. Surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo infrastruktūros sukūrimas brangiai kainuoja, tačiau sukurta infrastruktūra galėtų duoti pajamų ir sukurti darbo vietų.
Pastabos: Susiekite šį turinį su "PowerPoint" didaktinės medžiagos 10, 11 ir 12 skaidrėmis. Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:
Atliekos taip pat susidaro iš eksporto ir importo. Europoje vartojamų ir gaminamų produktų atliekos gali būti generuojamos kitur. Kai kuriais atvejais vykdoma legali ir nelegali prekyba atliekomis tarptautiniu mastu. Pagrindinė tezė:
ŠALTINIAI: https://www.eea.europa.eu/publications/signals-2014 http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Waste_statistics
Pavyzdys:
https://www.eea.europa.eu/articles/environment-health-and-wellbeing-a https://ec.europa.eu/food/safety/food_waste_en https://ec.europa.eu/food/safety/food_waste/stop_en
Skyrius Nr.2. DIDAKTINIS TIKSLAS Skyrius Nr.2: Didaktinis šio skyriaus tikslas - pristatyti atliekų tvarkymo politiką ir ES teisės aktus, apibrėžti atliekų hierarchiją, apibūdinti atliekų prevenciją ir susipažinti su būsimais uždaviniais.
PAGRINDINĖS TEZĖS BESIMOKANTIESIEMS: Atliekos – tai problema, liečianti mus visus. ES atliekų tvarkymo politika siekiama sumažinti atliekų poveikį aplinkai ir sveikatai bei užtikrinti, kad ES išteklius naudotų efektyviau. Ilgalaikis tikslas yra paversti Europą perdirbančia visuomene, skatinti naudoti atliekas kaip išteklius, daugiau jų skirti antriniam perdirbimui ir saugiai šalinti. Tikslas - pasiekti žymiai aukštesnius perdirbimo lygius ir kuo labiau sumažinti antrinių gamtinių išteklių išgavimą. Tinkamas atliekų tvarkymas yra pagrindinis veiksnys, užtikrinantis efektyvų išteklių naudojimą ir tvarų Europos ekonomikos augimą.
PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
7
DIDAKTINIS TURINYS: ES atliekų tvarkymo politika Per pastaruosius 30 metų ES atliekų tvarkymo politika buvo vykdoma rengiant visą eilę veiksmų planų aplinkosaugos srityje ir kuriant teisės aktų sistemą, kuria siekiama sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai, sukurti energiją ir išteklius tausiai naudojančią ekonomiką.
Pastabos: Susiekite šį turinį su "PowerPoint" didaktinės medžiagos 11 ir 12 skaidrėmis. Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:
Šeštojoje ES aplinkosaugos veiksmų programoje (2002-2012 m.) atliekų prevencija ir tvarkymas apibrėžiamas kaip vienas iš keturių svarbiausių prioritetų. Jo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad augant ekonomikai nedidėtų atliekų kiekiai. Tai leido sukurti ilgalaikę atliekų tvarkymo strategiją. 2005 m. patvirtinus Teminę atliekų prevencijos ir perdirbimo strategiją buvo peržiūrėta Atliekų pagrindų direktyva, sudaranti ES atliekų tvarkymo politikos pagrindą. Naujojoje 2008 m. Atliekų pagrindų direktyvos redakcijoje didžiausias dėmesys yra skiriamas atliekų prevencijai ir iškeliami nauji tikslai, kurie padės ES siekti tikslo tapti atliekas perdirbančia visuomene. Todėl persvarstytoje 2008 m. Atliekų pagrindų direktyvoje nustatyta penkių pakopų atliekų tvarkymo hierarchija, pagal kurią pirmenybė teikiama prevencijai, po jos eina pakartotinis naudojimas, perdirbimas bei kiti panaudojimo būdai ir paskutinis atliekų tvarkymo būdas – šalinimas, pvz., sąvartynuose.
Pagrindinė tezė:
Pavyzdys:
ES Atliekų tvarkymą reglqamentuojantys teisės aktai: -
-
-
-
Reglamentu dėl atliekų vežimo siekiama užtikrinti saugų visų tipų atliekų gabenimą, įskaitant pavojingas atliekas. Pakuočių ir Pakuočių atliekų direktyvoje nustatyti pakuočių dizaino standartai ir nustatyti konkretūs pakuočių atliekų perdirbimo ir utilizavimo tikslai ES atliekų sąvartynų direktyvoje ir Atliekų deginimo direktyvoje nustatyti teršalų išleidimo į orą arba į požeminius vandenis standartai ir apribojimai Netinkamų naudotų automobilių direktyvoje nustatomi pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir utilizavimo tikslai, pavojingų medžiagų naudojimo automobilių ir atsarginių automobilių dalių gamyboje apribojimai Elektrinių ir elektroninių įrenginių (WEEE) atliekų teisės aktuose nustatomi elektros prekių rinkimo, perdirbimo ir naudojimo tikslai Direktyva dėl pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo apriboja pavojingų medžiagų naudojimą elektronikos įrenginiuose Baterijų direktyvoje nustatomi rinkimo, perdirbimo ir naudojimo tikslai, taip užtikrinant jų tinkamą atliekų tvarkymą Teisės aktai taip pat reglamentuoja konkrečius atliekų srautus, tokius kaip nuotekų dumblas, baterijos, polichlorinti bifenilai ir polichlorinti terfenilai (PCB/PCT).
Šiandien ES ambasadoriai patvirtino 2017 m. gruodžio 18 d. su Europos Parlamentu pasiektą negalutinį susitarimą dėl keturių teisėkūros pasiūlymų, sudarančių dokumentų dėl atliekų rinkinį. Priėmus dokumentų dėl atliekų rinkinį, bus PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
8
perdirbama daugiau atliekų ir taip prisidedama žiedinės ekonomikos kūrimo. Taip bus pagerintas atliekų valdymas ir skatinama pakartotinai naudoti vertingas medžiagas, kurių esama atliekose. Valstybės narės susitarė dėl tokių tikslų, taikomų buitinių atliekų parengimui pakartotinai naudoti ir perdirbti:
Buitinės atliekos
Iki 2025
Iki 2030
Iki 2035
55%
60%
65%
Valstybės narės turės iki 2025 m. sausio 1 d. nustatyti atskirą tekstilės ir pavojingų atliekų rinkimo iš namų ūkių sistemą. Be to, jos turi užtikrinti, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. biologinės atliekos būtų renkamos atskirai arba perdirbamos jų susidarymo vietoje (pvz., kompostuojant namų sąlygomis). Šiomis nuostatomis papildomos jau egzistuojantis atskiras popieriaus ir kartono, stiklo, metalų ir plastiko surinkimas. Konkretūs pakuočių perdirbimo tikslai bus tokie: Iki 2025
Iki 2030
Visos pakuotės
65%
70%
Plastikas
50%
55%
Medis
25%
30%
Juodieji metalai
70%
80%
Aliuminis
50%
60%
Stiklas
70%
75%
Popierius ir kartonas
75%
85%
Pastabos: Susiekite šį turinį su "PowerPoint" didaktinės medžiagos 13 ir 14 skaidrėmis. Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:
Pagrindinė tezė:
Pavyzdys:
Atliekų hierarchija Atliekų hierarchija yra vienas iš daugelio atliekų tvarkymo principų, pagal kuriuos pabrėžiama, kad prevencija yra geriausias pasirinkimas, po to seka pakartotinas naudojimas, perdirbimas ir kitos išgavimo formos, o šalinimas, kaip antai pristatymas į sąvartynus, yra paskutinė priemonė. ES atliekų prevencijos ir tvarkymo teisės aktų tikslas - perkelti atliekų tvarkymą į atliekų hierarchijos prioritetus.
PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
9
Gyvavimo ciklo metodas Naujoje Atliekų tvarkymo politikos pagrindų direktyvoje į atliekų politiką įvedama gyvavimo ciklo principo sąvoka. Šis metodas suteikia galimybę plačiau pažvelgti į visus aplinkosaugos aspektus ir užtikrina, kad bet kokie veiksmai būtų naudingi, palyginti su kitomis galimybėmis. Taip pat atliekų tvarkymo veikla turėtų būti suderinama su kitomis aplinkos apsaugos iniciatyvomis.
Pastabos: Susiekite šį turinį su "PowerPoint" didaktinės medžiagos 13, 14 ir 15 skaidrėmis. Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:
Pagrindinė tezė:
Pavyzdys:
Gyvavimo ciklo principu siekiama nustatyti galimus prekių ir paslaugų patobulinimus darant kuo mažesnį poveikį aplinkai ir mažinant išteklių naudojimą visuose gyvavimo ciklo etapuose. Ciklas pradedamas žaliavų gavyba ir konversija, toliau seka gamyba ir platinimas, ir galiausiai naudojimas ir/arba vartojimas. Ciklas baigiamas medžiagų pakartotiniu panaudojimu, perdirbimu, energijos taupymu ir galutiniu šalinimu.
Buitinės atliekos Buitines atliekas sudaro savivaldybėms pavaldžių institucijų ar jų vardu surenkamos atliekos, taip pat atliekos, kurias tiesiogiai surenka privačios įstaigos (verslo ar privačios ne pelno siekiančios organizacijos), kurios nėra sudarę sutarties su savivaldybėmis. Dižioji dalis atliekų srauto susidaro iš namų ūkių, tačiau į šį skaičių įeina ir panašios atliekos iš prekybos tinklų, biurų, valstybės institucijų ir tam tikrų komunalinių paslaugų įmonių sukaupiamos atliekos. Prie šių atliekų taip pat priskiriamos ir didelių gabaritų atliekos, tačiau nepriskiriamos buitinių nuotekų tinklų atliekos ir savivaldybių statybos bei griovimo darbų atliekos. Nors buitinės atliekos sudaro tik apie 10% visų ES susidarančių atliekų (tai yra labai akivaizdu, o šių atliekų prevencija gali sumažinti poveikį aplinkai ne tik vartojimo ir atliekų susidarymo etapuose, bet ir per visą naudojamų produktų gyvavimo ciklą. Šalys, sukūrusios efektyvias buitinių atliekų tvarkymo sistemas, paprastai geriau valdo bendrą atliekų tvarkymo sistemą. Nuo 2004 iki 2014 m. bendras buitinių atliekų kiekis EEE šalyse sumažėjo 3 % absoliučiu dydžiu, o atliekų kiekis vienam gyventojui sumažėjo 7 %. ES šalys palaipsniui naikina sąvartynus, tačiau didėja deginamų atliekų apimtys, jos nuo 2004 iki 2015 m padidėjo net 52 %, tuo tarpu perdirbimo apimtys padidėjo
PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
10
47 % (įskaitant komposto gamybą ir digestavimą)
Pastabos: Susiekite šį turinį su "PowerPoint" didaktinės medžiagos 13, 14 ir 15 skaidrėmis. Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:
Pagrindinė tezė:
Tikslai:
Pavyzdys:
iki 2020 m. namų ūkiuose susidarančių atliekų, tokių kaip popierius, metalas, plastikas ir stiklas, taip pat kitokios kilmės panašių į buitines atliekas, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo apimtys turi būti padidintos mažiausiai 50 % masės.
PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
11
Šalinimas sąvartyne Šalinimas sąvartyne yra seniausia atliekų šalinimo forma ir mažiausiai pageidaujama alternatyva dėl daugybės galimų neigiamų padarinių. Anaerobinės sąlygos lemia, kad medžiagos, ypač biologiškai skaidžių atliekų, negali suirti visiškai, o trūkstant deguonies išsiskiria metanas - pavojingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Vidutiniame komunalinių atliekų
Pastabos: Susiekite šį turinį su "PowerPoint" didaktinės medžiagos 16, 17 ir 18 skaidrėmis. Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:
sąvartyne metano pagaminama tiek, kad konvertavus į energiją, jos užtektų tiek, kad galėtų tiekti elektros energiją maždaug 20.000 namų ūkių per metus. Vidutinis savivaldybės sąvartynas gali pagaminti iki 150 m³
Pagrindinė tezė:
filtrato per dieną, o tai prilygsta tokiam gėlo vandens kiekiui, kiek vidutinis namų ūkis suvartoja per metus. Manoma, kad medžiagos, gabenamos į sąvartynus gali turėti apie 5,25 mlrd. komercinės vertės per metus.
Pavyzdys:
Energijos gavyba Energijos gavyba deginant atliekas dažnai nėra efektyviausias būdas tvarkyti naudojamas medžiagas, ypač tas, kurias sunku deginti arba kurios išskiria chemines medžiagas esant aukštai temperatūrai. Valstybės narės yra raginamos pasitelkti gyvimo ciklo metodą, kad pasvertų galimą atliekų deginimo naudą ir neigiamą poveikį aplinkai. Nuo 1995 m. pirminės energijos gavyba iš atliekų deginimo padidėjo daugiau kaip du kartus.
Biologinių atliekų teikiama nauda Bio-atliekos (sodo, virtuvės ir maisto atliekos) sudaro maždaug 1/3 namuose išmetamų atliekų - tai yra apie 88 mln. tonų per metus visoje Europoje. Vidutiniškai 40 proc. biologinių atliekų ES patenka į sąvartynus. Tačiau biologinės atliekos turi didelį potencialą kaip atsinaujinantis energijos šaltinis ir perdirbtas kompostas. Energija, gaunama bio-dujų forma, gali padėti kovoti su klimato kaita. Apskaičiuota, kad maždaug trečdalį ES tikslų, susijusių su atsinaujinančios energijos panaudojimu transporto srityje, keliamų 2020 metams, galima pasiekti naudojant bio-dujas, pagamintas iš biologinių atliekų, tuo tarpu apie 2% ES bendrų tikslų, susijusių su atsinaujinančios energijos panaudojimu, galima pasiekti visas biologines atliekas pavertus energija. Kompostas, pagamintas iš biologinių atliekų, gali pagerinti dirvožemio kokybę, jį galima būtų naudoti vietoje neatsinaujinančių trąšų. 1995 metais valstybėse narėse buvo kompostuotra daugiau kaip 13 milijonų tonų buitinių atliekų. Iki 2008 m. šis rodiklis pasiekė 43.5 milijonų tonų, kas sudarė 17% buitinių atliekų.
PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
12
Perdirbimas: Didesnė gamintojo atsakomybė Didesnė gamintojo atsakomybė (angl. Extended Producer Responsibility, EPR) tai politikos metodas, pagal kurį gamintojams tenka didelė finansinė ir (arba) fizinė atsakomybė už produktus, kuriuos įsigija vartotojai. Tokios atsakomybės priskyrimas iš esmės galėtų paskatinti užkirsti kelią atliekų susidarymui pačioje pradžioje, pritaikyti gaminių dizainą prie aplinkos ir padėti įgyvendinti medžiagų perdirbimo ir medžiagų valdymo tikslus. OECD tendencija yra taikyti EPR naujiems produktams, produktų grupėms ir atliekų srautams, pvz., elektros ir elektronikos prietaisams. Gamintojo atsakomybės pavyzdys yra "Žaliųjų taškų" sistema, kuri šiuo metu veikia daugelyje valstybių narių. Gamintojai, pateikę medžiagą į rinką, sumoka atitinkamo atliekų surinkimo ir perdirbimo mokesčius. Tai verčia juos atsižvelgti į visą jų gaminamų prekių gyvavimo ciklą. "Žalioji taškas" yra finansavimo simbolis prekybinių pakuočių panaudojimo, rūšiavimo ir perdirbimo organizavimui. Jeigu ant pakuotės matote "Žalią tašką", tai reiškia, kad tokia pakuotė buvo finansuojama, o finansinė parama buvo suteikta kvalifikuotai nacionalinei pakuočių atkūrimo organizacijai.
Pastabos: Susiekite šį turinį su "PowerPoint" didaktinės medžiagos 19, 20 ir 21 skaidrėmis. Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:
Pagrindinė tezė:
Pavyzdys:
Atliekų tvarkymas: pakartotinis naudojimas Pakartotinis naudojimas - tai pakartotinis produktų ir komponentų naudojimas tiems patiems tikslams, kuriems jie buvo sukurti. Pavyzdžiui, šaldytuvai, rašalo kasetės ir kompiuterių spausdintuvai gali būti atnaujinami pakartotinai. Pakartotinis produktų ar medžiagų, pvz., drabužių ir baldų, kurie kitu atveju taptų atliekomis, panaudojimas teiktų socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę naudą, sukuriant darbo vietas ir užtikrinant galimybę įsigyti gaminius tiems vartotojams, kurie neturi galimybių įsigyti naujus produktus. Daugelis valstybių narių įdiegia politiką, skatinančią pakartotinai panaudoti gaminius.
Atliekų tvarkymas: Prevencija Tinkamas atliekų tvarkymas visų pirma prasideda nuo atliekų susidarymo prevencijos, nes nereikia šalinti to, kas nėra pagaminta. Viena iš pagrindinių atliekų prevencijos priemonių yra ekologinis projektavimas, kurio metu gaminio koncepcijos ir kūrimo etape dėmesys skiriamas aplinkosaugos aspektams. Ekologiški produktai turėtų būti gaminami naudojant perdirbtas antrines žaliavas ir turėtų būti išvengta pavojingų medžiagų naudojimo. Naudojimo etape šie produktai turėtų sunaudoti mažiau energijos, todėl po pašalinimo, jie turėtų būti perdirbami. Atliekų susidarymo prevencija yra glaudžiai susijusi su gamybos metodų tobulinimu ir vartotojais, kurie rekalauja sveikesnių produktų ir mažiau pakuočių.
PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
13
Atliekų tvarkymas: E-atliekos Elektros ir elektroninės įrangos (EEĮA) atliekos, tokios kaip kompiuteriai, televizoriai, šaldytuvai ir mobilieji telefonai, yra vienas iš sparčiausiai augančių ES atliekų srautų, kurių apimtys 2005 m. sudarė apie 9 milijonus tonų, ir manoma, kad iki 2020 m. šis rodiklis išaugs iki daugiau kaip 12 milijonų tonų. Saugus e-atliekų surinkimas ir tvarkymas yra labai svarbus, nes jose dažnai yra pavojingų medžiagų, tokių kaip sunkieji metalai, kurie gali užteršti aplinką ir sukelti sveikatos problemų. E-atliekose taip pat yra daug vertingų žaliavų, tokių kaip auksas, sidabras ir platina. ES teisės aktai riboja pavojingų medžiagų kiekį elektros ir elektroninėje įrangoje, todėl jos yra lengviau ir saugiau perdirbamos ir nekenkia žmonių sveikatai. ES taip pat nustato valstybių narių tikslus, susijusius su elektros ir elektroninės įrangos, kurią jos turi surinkti ir perdirbti, atliekų kiekiu.
Pastabos: Susiekite šį turinį su "PowerPoint" didaktinės medžiagos 22, 23 ir 24 skaidrėmis. Punktai, Points tokuriuos be stressed: reikia pabrėžti:
Pagrindinė tezė: Pagrindinė tezė:
Pavyzdys: Pavyzdys: 10 patarimų, kaip mažiau švaistyti Pagalvokite prieš pirkdami! 1. Ar produktas yra perdirbtas ar perdirbamas? Tai padės sumažinti poveikį aplinkai, nes naujo produkto gamybai nebuvo naudojamos žaliavos. 2. Venkite pakuočių atliekų: maisto produktai, supakuoti į atskiras pakuotes ar pateikiami kaip mini paketai, yra ne tik brangesni, bet ir sukaupia daugiau atliekų. 3. Pirkite tiek šviežių maisto produktų, kiek sunaudojate, o iš likučių pagaminkite naujus įspūdingus patiekalus. 4. Naudokite daugkartinio naudojimo ir aukštos kokybės baterijas, kurios ilgai tarnauja ir sukaupia mažiau atliekų. Kartu su buitinėmis šiukšlėmis išmestose panaudotose baterijose yra kenksmingų cheminių medžiagų, kurios gali nutekėti į žemę ir vandenį. Jas būtina surinkti atskirai! Vietos valdžios institucijos, prekybos centrai, mažmeninės prekybos atstovai užtikrina saugaus tokių atliekų pašalinimo galimybę. 5. Daugkartinio naudojimo produktai yra geresni nei vienkartiniai gaminiai, tokie kaip popieriniai servetėlės, plastikiniai skustuvai ir plastikiniai puodeliai, kurie naudoja daugiau išteklių ir energijos nei jų daugkartinio naudojimo analogai ir greitai patenka į sąvartynus.
Pagalvokite prieš išmesdami! 6. Senus drabužius galima panaudioti įvairiais būdais. Galima rinkti pinigus labdarai, lygiai taip pat galima sukarpyti drabužius, iš jų pasiūti pakuotes, panaudoti juos izoliacijai ar tekstilės gaminių žaliavoms. 7. Dažus ir kitas atliekas galima pristatyti į specializuotą perdirbimo centrą. Jei neturite tokios galimybės, leiskite dažams išdžiūti, pripilkite pjuvenų ar kačių kraiko ir sudėkite į šiukšlių konteinerį. 8. Kai kurias virtuvės atliekas galima panaudoti kaip trašą. Pastatykite sode komposto dėžę, ar mažą dėžutę savo namuose. 9. Perdirbamą stiklą galite išmesti į stiklo gaminių konteinerį, tačiau PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
14
nepalikite jo automobilyje iki kitos jūsų kelionės, nes papildomas svoris padidina kuro sąnaudas ir emisijas. 10. Jeigu jūs neturite galimybės atiduoti ar parduoti senų baldų – perdirbkite juos. Sužinokite, ar jūsų gyvenamojoje vietoje yra įmonių, kurios surenka baldus perdirbimui, o gal būt jūsų vietovėje yra labdaros organizacijų, kurios su malonumu paims tokius baldus.
Pastabos: Susiekite šį turinį su "PowerPoint" didaktinės medžiagos 26 ir 27 skaidrėmis. Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:
Geriausia atliekų prevencijos praktika Europos atliekų mažinimo savaitė Iniciatyva Europoje rengti tokią atliekų mažinimo savaitę (EWWR) kilo 2009 metais, kurios tikslas buvo skleisti informaciją apie ES atliekų hierarchijos svarbiausius prioritetus, atliekų susidarymo prevenciją iki jų surinkimo savivaldybės įstaigose. EWWR remia Europos Komisijos 2009-2011 m.m. LIFE + programa - finansinė priemonė skirta išskirtinai aplinkosaugos projektų vykdymui visoje ES.
Pagrindinė tezė:
Pavyzdys:
Europos atliekų mažinimo savaitė buvo sugalvota siekiant įgyvendinti keturis pagrindinius tikslus: -
Informuotumo apie atliekų mažinimo strategijas ES ir jos valstybėse narėse didinimas Darnių veiksmų, susijusių su atliekų mažinimu, skatinimas Sėkmingų, konkrečių pavyzdžių išskyrimas Europos piliečių kasdienio gyvenimo elgesio pokyčių skatinimas
Žaliojo verslo iniciatyva (Airija) Airijos nacionalinę atliekų prevencijos programą parengė Aplinkos apsaugos ministras, paveldo ir vietos valdžios institucijos siekiant padidinti visuomenės informuotumą, suteikti techninę paramą ir finansinę pagalbą vykdant atliekų prevencijos ir sumažinimo programas. GBI teikia konkrečią pagalbą įmonėms siūlydama: -
Atliekų audito priemonė, padedanti įmonėms suskirstyti atliekas pagal rūšis, apimtį ir kilmę, ir stebėti šių kategorijų pokyčius Lyginamoji analizė, leidžianti įmonėms palyginti savo efektyvumo rodiklius su Europos vidurkiais Telefono pagalbos linija, pagalba vietoje
Savo tinklalapyje GBI pateikia kelis atvejų tyrimus, kuriuose parodoma, kaip MVĮ visoje Airijoje taupo pinigus didindamos savo išteklių efektyvumą. Per pirmus metus 190 viešbučių prisijungė prie "Green Hospitality Awards" iniciatyvos, iš kurių 80 buvo suteikti bronzos, sidabro ar aukso standartai. Taikydami atliekų prevencijos ir perdirbimo programas, viešbučiai sugebėjo sutaupyti nuo 5000 iki 45000 eurų, tai atitinka 4000 tonų atliekų, kurios būtų nukreiptos į sąvartynus.
PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
15
“Žaliojo taško” iniciatyva birių produktų pardavimams (Italija) “Žaliasis taškas” – tai projektas, kuris buvo sukurtas bendradarbiaujant “Crai” prekybos centrams ir fondui “Planet Life Economy Foundation” - kuri yra pelno nesiekianti organizacija, skatinanti ekologišką požiūrį į verslo pasaulį. Įsteigus "Žaliuosius taškus" tam tikruose savo prekybos centrų skyriuose, "Crai" siūlo naują pirkimo būdą, reaguojant į augantį visuomenės susidomėjimą aplinkosaugos klausimais. „Žaliuosiuose taškuose“ yra siūlomi kasdieniai birūs produktai dozatoriuose, tokie kaip makaronai, ryžiai, kruopos, ankštiniai augalai, riešutai, kava, prieskoniai ir saldumynai. Naudodama "Žaliojo taško" sistemą, CRAI ketina sumažinti pakuočių atliekas ir tuo pat metu pasiūlyti pigius produktus. Sistemos privalumai yra šie: -
Perkamas tik reikalingas kiekis
-
Pirkėjas sutaupo nuo 10% iki 70% lyginant su supakuotų produktų kainomis
-
Daug mažiau pakuočių atliekų
Pastabos: Susiekite šį turinį su "PowerPoint" didaktinės medžiagos 25 ir 28, 29 skaidrėmis. Punktai, kuriuos reikia pabrėžti:
Pagrindinė tezė:
Pavyzdys:
30 “Žaliųjų taškų” Italijoje ir Šveicarijoje leis sutaupyti maždaug milijoną pakuočių per metus. Pvz., Oulx kaime nuo “Žaliojo taško” atidarymo 2005 m buvo parduota 2 700 kg birių produktų, o tai leido sutaupyti apie 12 300 pakuočių.
Daug yra padaryta, tačiau dar daug reikia nuveikti! ES sukaupiamų atliekų kiekis vis dar didėja. Nors medžiagų, iš kurių susidario tokios atliekos, tiekimas yra mažinamas. Mes turime užtikrinti atsakingą mūsų planetos išteklių valdymą, atsižvelgiant į ateities kartų poreikius. Mes turime kurti ekologiškus produktus ir skatinti pavojų mažinančią ir aplinką tausojančią vartotojų elgseną, kad sumažėtų mūsų gaminamų atliekų kiekis. Mes taip pat turime pagerinti perdirbimo efektyvumą siekiant padidinti žaliavų tiekimą Europos pramonei. Namų ūkių savininkai turėtų dėti daugiau pastangų sumažinti nereikalingas atliekas ir rūšiuoti jas, kad kokybiškas medžiagas galima būtų perdirbti. Valstybės narės turi toliau kurti tinkamas sistemas ambicingiems tikslams pasiekti, taip užtikrinant, kad įmonėms ir namų ūkiams būtų taikomos teisingos paskatos. Europos Sąjunga turi užtikrinti, kad valstybės narės gautų reikiamą paramą, kad būtų užtikrinta atitiktis ES teisės aktų reikalavimams.
Mes visi turime prisidėti prie tinkamo atliekų panaudojimo!
PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
16
Å ALTINIAI: http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2018/02/23/eu-ambassadors-approve-new-rules-onwaste-management-and-recycling/ http://ec.europa.eu/environment/pubs/pdf/sustainable.pdf http://ec.europa.eu/eurostat/web/waste/transboundary-waste-shipments/key-waste-streams/municipal-waste https://www.eea.europa.eu/airs/2017/resource-efficiency-and-low-carbon-economy/recycling-of-municipal-waste http://www.oecd.org/env/tools-evaluation/extendedproducerresponsibility.htm http://ec.europa.eu/environment/waste/pdf/WASTE%20BROCHURE.pdf https://www.pro-e.org/the-green-dot-trademark http://ec.europa.eu/environment/waste/weee/index_en.htm http://ec.europa.eu/environment/waste/prevention/pdf/Ecopoint_crai_Factsheet.pdf http://ec.europa.eu/environment/waste/prevention/pdf/GreenBusiness_IE_Factsheet.pdf http://ec.europa.eu/environment/waste/prevention/pdf/European%20Week%20for%20Waste%20Reduction_%20F actsheet.pdf
PROJECT NO. 2016-1-IT01-KA202-005387
17