Atrask 9 by komunikacija

Ieškai perspektyvių studijų? Rinkis išmintingai!

2015 | PAVASARIS (9)

Prisijunk!

Šiaulių universiteto žurnalas jaunimui

Lina Jakubauskaitė. „Viskas“. Žanetos Jasaitytės autorinis darbas

Labas! Tikras puikumėlis – pavasaris aukščiausia pavara! Žiū, tuoj ir vasara visai čia pat, tad kol dar visų minčių neužkariavo atostogų planai, užbaigiam šį mokslo metų pusmetį ištvermingai ir kupini ryžto. Nesvarbu, ar Tavęs laukia siaubulingi abitūros egzaminai, pusmečio įskaitos ar įtempta sesija, vis tiek – stengtis iš visų jėgų verta. Šio „ATRASK!“ numerio herojai – tikri drąsuoliai, ieškoję savo kelio ir atradę jį tik vedami savo svajonių ir tikėjimo savimi. Šiaulių universiteto absolventas Simonas Lukošiūnas, veikiamas noro mokytis ir lemtingo atsitiktinumo, dabar džiaugiasi turėdamas galimybę dirbti perspektyvioje tarptautinėje įmonėje ir gali nesibaiminti dėl savo ateities Lietuvoje. Šiaulių miesto kavinukės „ČinČin“ komanda tikina, kad svarbiausia yra daryti tai, kas iš tiesų yra įdomu, ir to linki visiems, kurie dar tik ruošiasi ieškoti savo tikrojo kelio. Temperamentingasis gruzinas Davidas Žgentis Šiaulius ir Lietuvą laiko savo antraisiais namais: nenustygstantis vietoje vaikinas dalijasi savo įspūdžiais ir visiems pataria nebijoti siekti savo svajonių. Šiaulių universiteto studentas Arūnas Jonaitis, puikiai įvaldęs fotoaparato objektyvą ir lydimas savo mėgstamos veiklos, jau atrado savo pašaukimą ir džiaugiasi įdomiomis studijomis Šiauliuose. Solidžia patirtimi ir nuveiktais darbais taip pat pasidalins menininkė Žaneta Jasaitytė. Mokslo alkį numalšins pokalbis su Šiaulių universiteto dėstytoju Gražvydu Felinsku, kuris jau keliolika metų gilinasi į dirbtinio intelekto paslaptis. O tie, kurie vis dar suka galvą, kuria profesine linkme žingsniuoti, skiltyje „Studijų frontas“ ras vertingos informacijos ir patarimų studijų klausimais. Linkime sėkmingos metų pabaigos, puikių rezultatų ir beprotiškai fantastiškos vasaros. Iki!

Nr. 9 ATRASK! ISSN 2029-8390 Šiaulių universiteto žurnalas jaunimui ATRASK! Numerį rengė: Karolina Grigaliūnė (vyr. red.) Aleksandra Aleksejeva Enrika Valančiūtė Nijolė Veršinskienė Laima Juzulėnienė Maketuotoja Rasa Šeikuvienė Kalbos redaktorius Algirdas Malakauskas Viršelio fotografijos autorius Arūnas Jonaitis Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“ Vasario 16-osios g. 52 LT-76291 Šiauliai Tiražas 4 000 egz. Redakcija Šiaulių universitetas Vilniaus g. 88 LT-76285 Šiauliai Tel. (8 41) 59 58 20 www.su.lt komunikacija@su.lt Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

ATRASK! • PAVASARIS

Žaneta Jasaitytė: menas – žaidimas, tapęs gyvenimo kūryba Šiaulių universiteto absolventė Žaneta Jasaitytė gali pasigirti solidžia kūrybine patirtimi. Surengusi ne vieną dešimtį parodų ir ekspozicijų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, menininkė šiandien dėlioja naujus planus ir kūrybinius sumanymus... p. 4–10

IT mokslų daktaras: dirbtinis intelektas jau seniai mūsų kasdienybėje Šiaulių universiteto mokslininkas dr. Gražvydas Felinskas, dar būdamas magistrantas, pradėjo dėstyti sudėtingą, tuo metu dar ne visiems gerai suprantamą mokslą. Šiandien informatikos mokslų daktaras būsimiems specialistams dėsto perspektyvias disciplinas – kompiuterių sistemas, informacijos valdymą, kompiuterių architektūrą, tinklalapių projektavimą ir programavimą. Šalia šių dabar itin populiarių kompetencijų puikuojasi ir dirbtinio intelekto dalykas... p. 11–15

Magistro studijos atvėrė plačias karjeros galimybes Kaip technologijos veda į priekį žmoniją, taip smalsumas ir mėgstama veikla verčia tobulėti asmenybę. Šiaulių universiteto absolventas Simonas Lukošiūnas, veikiamas noro mokytis ir lemtingo atsitiktinumo, dabar džiaugiasi turėdamas galimybę dirbti perspektyvioje tarptautinėje įmonėje ir gali nesibaiminti dėl savo ateities Lietuvoje... p. 16–18

DOSJĖ: Šiaulių universiteto studentas Arūnas Jonaitis

ATRASK! • PAVASARIS

Po ieškojimų svetur – nuosavas verslas gimtajame mieste Prieš metus Kaštonų alėjos kaimynystėje įsikūrusios kavinukės „ČinČin“ idėja užsimezgė šiauliečiui Gediminui Vachteriui atostogaujant Italijos kalnuose. Ten nepamirštamą įspūdį palikusi gurmaniško maisto krautuvių ir restoranų kultūra inspiravo jo gyvenimo projektą – atidaryti jaukią, nedidelę, tačiau patrauklią ir išsiskiriančią savo interjeru, asortimentu bei valgiaraščiu erdvę gimtajame mieste... p. 27–30

Gruzinui Lietuva – lyg antrieji namai

Šiaulių universitete studijuojantis jaunas Gruzijos pilietis Lietuvą pasirinko atsitiktinai, tačiau tokiu likimo pasiūlytu scenarijumi jis tik džiaugiasi. Temperamentingasis Davidas Žgentis Šiaulius ir Lietuvą vadina antraisiais namais, mat jaučiasi lyg čia būtų gimęs ir augęs visą gyvenimą. Nenustygstantis vietoje, vėjavaikiškas, nutrūktgalvis, kūrybingas, įvairiapusiškas, siekiantis svajonių, jis dalijasi savo įspūdžiais ir visiems pataria nebijoti siekti savo svajonių... p. 31–34

Kūrybinės dirbtuvės

Roberta Stonkutė „Vakarų tema, arba grįžimas“, „Melancholijos anatomija, arba surask mane“... p. 40

Audiovizualinio meno trečiakursis Arūnas, puikiai valdantis fotoaparato objektyvą, surengė ne vieną puikią fotosesiją Šiaulių universitete. Iniciatyvus ir veiklus studentas teigia, kad reikia tikėti tuo, ką

darai, ir daryti viską nuoširdžiai. „O aš noriu visko ir labai daug. Jei tik pavyktų visur suspėti, stengčiausi dalyvauti renginiuose dar aktyviau. Kada viską spėčiau išmokti, pamatyti, pažinti, jei ne dabar?“... p. 22–26

ATRASK! • PAVASARIS

UNIVERSITETO SAVI

Žaneta Jasaitytė: menas – žaidimas, tapęs gyvenimo kūryba Karolina Grigaliūnė Žanetos Jasaitytės asm. archyvas Šiaulių universiteto absolventė Žaneta Jasaitytė gali pasigirti solidžia kūrybine patirtimi. Surengusi ne vieną dešimtį parodų ir ekspozicijų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, menininkė šiandien dėlioja naujus planus ir kūrybinius sumanymus. 4

ATRASK! • PAVASARIS

Žaneta, ką studijai Šiaulių universitete? 2004 metais baigiau Menų fakultete dailės ir technologijų specialybę. Tuomet vienus metus mokiausi Portugalijos dizaino mokykloje. Grįžusi į Šiaulius kibau į mokslus magistrantūroje ir 2007 metais tapau diplomuota grafike. Be to, studijuodama magistrantūroje

dirbau

kaip

jaunesnioji mokslo darbuotoja Šiaulių universitete kūrybinėse dirbtuvėse pas doc. Rytį Urniežių. Džiaugiuosi savo pasirinkimu, nes visa ši patirtis man suteikė daug žinių, sutikau be galo daug įdomių žmonių. Papasakok, koks Tavo kūrybos kelias? Jau gimusi iškart laikiau savo rankutėse pieštuką. Ir jo niekada nebenorėjau paleisti. Visur visada paišiau savo fantazijas, kurių suaugę nelabai ir suprato. Man tai buvo tiesiog smagus žaidimas, be kurio ilgainiui nebegalėjau gyventi. Ir tuomet menas tapo mano

Kūryboje man svarbu jausti santykį tarp

gyvenimo dalimi ir persisunkė į visas gyvenimo

veiksmo, jausmo ir išraiškos. Prieš pradėdama

sferas, kuriose realizavau pati save. Iš pradžių

dirbti turiu mintį ir viziją, o toliau viskas kaip upe-

buvo rūbų kolekcijos, paskui meninė fotografija,

liu teka. Grafikoje tenka visada mąstyti žingsneliu

vėliau – grafika.

į priekį, atsitiktinumai čia – tikras malonumas.

Kadaise norėjau studijuoti scenografiją, gal dėl to jaučiu tą polinkį žaisti. Žaisti yra

Pristatei keletą mados kolekcijų Jungti-

svarbu, jei tai gali būti tavo darbu. Tai gy-

nėje Karalystėje ir Lietuvoje. Iš ko tai kilo?

venimo džiaugsmas. Jaučiuosi laiminga, kai

Prie viso to prisidėjo mano mama. Sovieti-

galiu žaisti, dirbti ir jausti pasitenkinimą savo

niais laikais buvo sunku surasti ir nusipirkti kitokį

darbu.

rūbą, tad dauguma siuvo savomis rankomis. ToATRASK! • PAVASARIS

dėl ir aš tai mielai dariau: lėlėms siuvau rūbe-

Nuostabu, kai gali pasisiūti sau rūbą, su ku-

lius. Mama tuos mano siuvinius išsaugojo iki šių

riuo esi vienintelė tokia. Vienas iš mėgstamų

dienų!

rūbų – suknelė, todėl kiekvienai kolekcijai pa-

Malonu kurti rūbų kolekcijas, kurias dėvėtum pati ir kartu norėtum tai parodyti kitiems. 6

ATRASK! • PAVASARIS

sisiuvu naują suknelę, kuri derėtų prie pačios

kolekcijos ir atspindėtų mano nuotaiką. Interjero dizaineriai domisi Tavo darbais. Ar patinka, kai darbus vertina žmonės, kurių nepažįsti? Visada malonu, kaip į tavo darbus žvelgia kiti, kaip jie juos interpretuoja, kokiose erdvėse kūriniai yra eksponuojami. Labai smagu, kai atvyksti į kitą šalį ir pamatai, kaip ekspozicijose išdėlioti darbai. Menininkas yra žmogus-laidininkas, kuris išaugina, sukuria kažką nepaprasto, į savo kūrinį įdeda dalelę savęs, o žmonės jį įsileidžia į savo gyvenimus ir savo erdves tavo jausmus, mintis, kurios atėjo su kūriniu. Manau, namuose meno kūriniai suskamba visai kitaip nei parodų salėse. Sąlytis tarp autoriaus ir pirkėjo nėra būtinas, bet jei pirkėjui patinka tavo kūryba, mano galva, tuomet atsiranda sąlytis tarp šių subjektų. Kas Tave įkvepia? Kartais sunku pasakyti, kas nulemia kūrinio gimimą. Manau, tai išgyventų jausmų ir išgyvenimų kompleksas. Tai kaip žiedas, kuris bręsta, auga. O tu užsimerki, pajauti jo nuostabų kvapą, o atsimerkęs mėgaujiesi jo spalvų sąskambiu. Tai menas. Man labai patinka keliauti, pasisemti naujos patirties, nes tai praturtina, atveria naujas duris. Norint atskleisti emocijas, reikia pačiam tai išgyventi. Rimtai kūrybai reikia susikaupti, tam padeda tam tikrų knygų skaitymas, vartymas, sėdėjimas pajūryje.. Nuo pat gimimo mane traukė gamta. Dažnai išvykdavome su dviračiais pasivažinėti į mišką. Jau tada suvokiau, kad medžių pavėsis man suteikia galių, jėgų. Studijuojant Šiaulių universitete mane įkvėpė dėstytojai. Menų fakulteto Dailės katedros vedėjas doc. Vidmantas Zarėka mūsų kursui buvo lyg tėvas: rūpinosi mumis, suteikė daug žinių. PiešATRASK! • PAVASARIS

ATRASK! • PAVASARIS

tuko meistas doc. Petras Rakštikas atskleidė visai

galerija „Serpente“. Ten dirba mano draugai, su

kitokį požiūrį į piešimą. Dėstytojas Bonaventūras

kuriais iki šio šiltai bendrauju. Jie mano darbų

Šaltis praplėtė meno suvokimą, nepamirštamą

vertintojai ir kartu kritikai. Visus autorius, kurių

įspūdį ir geriausius prisiminimus paliko prof. Ri-

darbai eksponuojami šioje galerijoje, jie puikiai

čardas Garbačiauskas, prof. Vytenis Rimkus, prof.

pažįsta, juos nuolat remia. Man šie žmonės labai

Vaidotas Janulis. Man pasisekė, nes jie buvo tikri

svarbūs, nes čia pradėjau rengti savo pirmąsias

savo srities profesionalai. Sudomindavo, puikiai

parodas, o tai jaunajam menininkui yra didžiulė

išaiškindavo technikų subtilybes, visus pagrin-

parama ir paskata. Jie taip pat jau trejus metus

dus. Daug laisvesnį požiūrį gavau studijuodama

atvyksta į Lietuvą. Čia vykstančioje „Artexpo“

Portugalijoje. Ten pradėjau suprasti save, susi-

mugėje reprezentuoja ir mane.

jungti su gamta. Jei galėtumėtum pasvajoti, kokie būtų Kur buvo surengtos Tavo parodos? Mano darbų būta Jungtinėje Karalystėje, La-

Iš tiesų gyvenu šia diena. Norėčiau pakeliau-

tvijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. Ten

ti po kitas šalis, susipažinti su kitais menininkais,

kurį laiką buvau rezidentė Ahrenshoope – pa-

surasti daugiau kontaktų. Noriu kurti instaliacijas,

mėgtame vokiečių menininkų ir poilsiautojų žve-

imtis įgyvendinti kūrybinius sumanymus. Man

jų kaimelyje.

daug smagiau kalbėti apie tai, kas įvyko, nei kal-

Jau senokai bendradarbiauju su Portugalijos

Tavo ateities planai?

ATRASK! • PAVASARIS

bėti apie ateitį ir kurti ją tik žodžiais, ne darbais.

MOKSLO ALKIS

IT mokslų daktaras: dirbtinis intelektas jau seniai mūsų kasdienybėje Karolina Grigaliūnė Gražvydo Felinsko asm. archyvas, Vytautas Uldukis, Donatas Kaliginas Šiaulių universiteto mokslininkas dr. Gražvydas Felinskas, dar būdamas magistrantas, pradėjo dėstyti sudėtingą, tuo metu dar ne visiems gerai suprantamą mokslą. Šiandien informatikos mokslų daktaras būsimiems specialistams dėsto perspektyvias disciplinas – kompiuterių sistemas, informacijos valdymą, kompiuterių architektūrą, tinklalapių projektavimą ir programavimą. Šalia šių dabar itin populiarių kompetencijų puikuojasi ir dirbtinio intelekto dalykas. Jau 14 metų studentams dėstantis mokslininkas apie nelengvai įkandamą sritį teigia, kad dirbtinis intelektas šiandien jau seniai nebėra naujiena, tačiau vis tobulėjančios dirbtinio intelekto technologijos, persmelkusios mūsų kasdienybę, turi būti kuriamos labai atsakingai. ATRASK! • PAVASARIS

Kas yra dirbtinis intelektas? Kokia šio termino istorija?

turės teisę būti laikomas tokiu. Šiuo metu kino teatruose teberodomi bent du kino filmai, kuriuose

Dirbtinis intelektas – programinė sistema, imi-

minimas Turingo testas: istorinė drama „Imitation

tuojanti žmogaus mąstymą kompiuteryje. Siekiant

Game“ (liet. „Vaizduotės žaidimas“) ir fantastinis

sukurti tokią sistemą, būtina išanalizuoti žmogaus,

filmas „Ex Machina“.

sprendžiančio tam tikrus uždavinius arba priiman-

Norėtųsi akcentuoti, jog įprasta kompiuterinė

čio sprendimus tam tikroje srityje, mąstymą, išskirti

sistema pati savaime nėra ir negali būti dirbtinio

pagrindinius šio proceso etapus ir sukurti progra-

intelekto sistema, nes šiuolaikiniai kompiuteriai ir

mas, imituojančias šį procesą kompiuteryje. Kelią

kompiuterinės sistemos grįstos aiškiomis loginėmis

šiam mokslui atvėrė kompiuterių sukūrimas, kurie

grandinėmis, griežtosios logikos algoritmais ir ins-

pradžioje buvo vadinami elektroninėmis skaičiavi-

trukcijomis. Taip, kaip mūsų pačių intelektas nėra

mo mašinomis. Dirbtinio intelekto termino autorius

įkalintas kažkokiame ribotame taisyklių rinkinyje,

Džonas Makartis. Būtina paminėti ir dar vieną žymų

taip ir dirbtinis intelektas negali būti vien tik ins-

mokslininką Alaną Turingą. Vos pradėję domėtis

trukcijų grandinė. Tam reikia kur kas sudėtingesnių

dirbtiniu intelektu, iškart susidursite su terminu „Tu-

metodų, atsitiktinumų, laisvės, kitokios logikos.

ringo testas“, kurio esmė – patvirtinti arba paneigti, kad kompiuteris ar kompiuterinė sistema yra toks pat intelektualus, kaip ir žmogus. 1950 metais A.

Kokiose srityse dirbtinis intelektas naudojamas? Kur jis populiariausias?

Turingas pasiūlė tokį apibrėžimą – jeigu kompiu-

Atradimai dirbtinio intelekto srityje jau seniai

teris sugebės įtikinti žmogų savo protingumu, jis

naudojami daugelyje mūsų gyvenimo sferų, nors

ATRASK! • PAVASARIS

kartais mes apie tai net nepagalvojame. Nuo ka-

tyse, pvz., maisto pramonėje), kvapų (sukurta

rinės technikos, kosminių tyrimų, kurie tikrai ne

dirbtinė nosis, kuri užtikrina saugumą, diagnos-

kiekvienam žmogui prieinami, iki kompiuterinių

tiką) ar net skonio atpažinimas. Tačiau kurioje

sistemų, buitinės technikos, įvairios įrangos ir

srityje dažniausiai taikoma – sunku pasakyti,

kitų sričių. Dirbtinio intelekto krypčių yra ne vie-

mat dirbtinio intelekto technologijos persismel-

na. Tai žinių inžinerija ir ekspertinės sistemos,

kusios į mūsų kasdienybę taip, kad kartais laiko-

atpažinimai ir jų taikymai, dirbtiniai neuronų

me tai savaime suprantamu dalyku.

tinklai, mašinų mokymas ir mašinų evoliucija, automatinis programavimas ir programų sinte-

Kaip manote, kokia dirbtinio intelek-

zė, metaeuristiniai algoritmai ir optimizavimas,

to reikšmė mokslui, žmonijos gyvenimui,

daugiakriteris sprendimų priėmimas ir kitos. Jei

žmogaus egzistencijai? Ką mokslininkai

pasidomėtume vien atpažinimo metodų ir al-

žada žmonijai po keliasdešimties metų?

goritmų taikymais, rastume daugybę taikymo

Kadangi šiuo metu žmonija dar nėra sukūrusi

sričių. Tai teksto atpažinimas vaizde, vaizdo

tokio dirbtinio intelekto kaip subjekto, kuris vaiz-

atpažinimas (fotografijų analizės ir apdorojimo

duojamas fantastiniuose filmuose, šiandien pro-

metodai, interneto filtrai, saugos sistemos, au-

gnozuoti, kokių svarbių teigiamų ar neigiamų

tomobilių pramonė, karinė technika, robotika),

egzistencinių dalykų atneštų dirbtinio intelekto

garso atpažinimas (kalbos atpažinimas ir sinte-

sukūrimas, nėra labai paprasta ir vienareikšmiš-

zė, sistemų valdymas, šnipinėjimas, kriminalisti-

ka. Tačiau aišku, kad technologijos, susijusios su

ka, signalų apdorojimas, taikymai įvairiose sri-

dirbtiniu intelektu kaip mokslu, yra labai svarbios

ATRASK! • PAVASARIS

žmonijai. Tai susiję su daugeliu sričių – nuo tam

su jais nesutikti. Viena vertus, tai, ką mes tiria-

tikros veiklos automatizavimo (kur žmogus už-

me, kuriame, taikome įvairiose srityse, – kol kas

trunka ilgai, o mašina gali tai daryti labai grei-

yra tik lyg atskiri dirbtinio intelekto fragmentai.

tai) iki žmogaus pavadavimo daugelyje sričių.

Bet pamąsčius – o kas būtų, jei tikrai žmonija

Šiandien jau nieko nebestebina autonominiai

sukurtų tikrą, save kaip esybę suvokiantį su-

automobiliai (angl. self-driving car). Prie šių au-

bjektą, dirbtinį intelektą? Optimistai gal tikėtųsi,

tomobilių kūrimo ir tobulinimo daug prisidėjo

jog dirbtinis intelektas būtų toks protingas, jog

kompanija „Google“. Vienas faktas apie šiuos

pasirinktų būti geriečiu. O jeigu išsipildytų ir

automobilius priverčia nusišypsoti – jie jau nu-

apokaliptiniai scenarijai, kuriuos gana vaizdžiai

važiavo šimtus tūkstančių kilometrų, o į eismo

pavaizdavo įvairūs kino meistrai filmuose „Ter-

įvykius yra patekę tik pavieniais atvejais ir tai tik

minatorius“, „Matrica“, „Erelio akis“ ir kituose,

tada, kai vairą perimdavo žmogus.

kur dirbtinis intelektas nusprendžia, kad žmo-

Robotai irgi tobulinami – kuriami jausmingie-

gus yra jo paties priešas ir jį reikia sunaikinti.

ji robotai. Mokslininkai sako, kad vienas iš svar-

Reziumuojant galima teigti, jog dirbtinio inte-

biausių robotikos komponentų – emocijos. Ro-

lekto kūrimas turi būti ir yra gana atsakingas

botai vis panašėja į žmogų. Pradėti konstruoti ir

veiksmas, nes niekada negali žinoti, kokį mons-

robotai-žmonių antrininkai. Japonijos inžinieriai

trą gali išlaisvinti.

prieš keletą metų pristatė nepaprastai tikroviškai į moterį panašų robotą „Geminoid F“. Jis moka natūraliai šypsotis ir keisti veido išraišką. Taigi dirbtinio intelekto technologijos skverbiasi į įvairias žmogaus veiklos sritis ir tai tampa

Žmogus, besidomintis IT mokslu ir dirbtiniu intelektu, robotika, kokią studijų kryptį ir studijų programą turėtų studijuoti?

įprastais dalykais. Klausimas, ar dirbtinis intelek-

Šiaulių universitete visi, kurie sieja savo pro-

tas, kaip visuminis subjektas, bus sukurtas, vis

fesiją su informatika ir informacinėmis tech-

dar išlieka ginčų objektu. Pasigirsta gana drąsių

nologijomis, gali rinktis dvi bakalauro studijų

prognozių, jog fantastiniuose filmuose pateikia-

programas. Programų sistemų katedra rengia

mos fantazijos gali virsti realybe jau 2027–2029

informatikos bakalaurus, o Kompiuterių sistemų

metais. Drąsiausi optimistai ir sąmokslo teorijų

katedra – informatikos inžinerijos specialistus.

mėgėjai dažnai primena apie naujausių techno-

Pirmoje studijų programoje didžiausias akcentas

logijų, kurios gal seniai sukurtos ir naudojamos,

– programinės įrangos, programų sistemų kūri-

įslaptinimą.

mas, antroje – kompiuterių sistemų ir aparatinės įrangos projektavimas, komponentų sąsajos. Abi

Bilas Geitsas yra pasakęs, kad dirb-

šios informatikos šakos yra glaudžiai tarpusavyje

tinis intelektas kelia susirūpinimą dėl

susijusios, viena kitą papildo. Trumpai apibūdinti

žmonijos ateities. Ką manote apie tai?

galima būtų taip – viena labiau susijusi su pro-

Geitsas yra ne pirmasis, išsakęs tokius nuo-

gramine įranga (angl. software), kita labiau su

gąstavimus. Anksčiau ta tema yra kalbėjęs šių

aparatine įranga (angl. hardware). Tiek vienoje,

dienų mokslo genijus astrofizikas S. Hokingas,

tiek kitoje tektų susidurti su disciplinomis iš dirb-

taip pat ir kiti žymūs mokslininkai. Ir sunku būtų

tinio intelekto mokslo.

ATRASK! • PAVASARIS

SĖKMĖS ISTORIJA

Magistro studijos atvėrė plačias karjeros galimybes Enrika Valančiūtė Simono Lukošiūno asm. archyvas, Zenonas Ripinskis

Kaip technologijos veda į priekį žmoniją, taip smalsumas ir mėgstama veikla verčia tobulėti asmenybę. Šiaulių universiteto absolventas Simonas Lukošiūnas, veikiamas noro mokytis ir lemtingo atsitiktinumo, dabar džiaugiasi turėdamas galimybę dirbti perspektyvioje tarptautinėje įmonėje ir gali nesibaiminti dėl savo ateities Lietuvoje.

ATRASK! • PAVASARIS

Apie studijas ir netikėtą kvietimą dirbti Šiuo metu informacinių technologijų sferoje dirbantis Simonas Šiaulių universitete baigė elektronikos inžinerijos studijas. Vaikinas prisipažįsta, kad neturėjęs jokių planų, ką studijuoti, o pasirinkimą nulėmė tiesiog prigimtinis smalsumas – tai buvo vienintelė sritis, apie kurią nieko nenusimanė. Be to, viliojo galimybė realizuoti vaikystės norą iš įvairių komponentų surinkti radiją ar televizorių. Tiesa, elektronikos inžinerija, kaip teigia Simonas, artima IT sričiai, o magistrantūros studijos yra orientuotos į duomenų analizę ir apdorojimą, todėl gali būti pritaikomos daugelyje sričių. Kalbėdamas apie karjeros pradžią, pašnekovas prisimena ketvirtuosius studijų metus ir savo pirmąjį darbą Šiaulių metrologijos centre. Čia studentas įgavo vertingos patirties, nors praktika su specialybe buvo menkai susijusi. Po bakalauro studijų jis nedvejodamas tęsė mokslus ir siekė tobulėti: įstojo į magistrantūrą ir pasirinko nemokamus internetinius kursus „edX platformoje“. Susidomėjęs galimybe išbandyti geriausiu pasaulyje tituluojamo Masačusetso technologijų instituto mokymo metodus, jis pasirinko programavimo įvadą. Šie papildomi kursai, pasirodo, tapo lemtingi jo karjeroje. „Mane labai sudomino galimybė, statistiškai apdorojant paprastos kameros vaizdo įrašą, gauti plika akimi nematomą informaciją, tokią kaip dangoraižių svyravimas vėjyje ar odos atspalvio kitimas dėl kraujo tekėjimo. Šią technologiją nusprendžiau panaudoti savo magistro tiriamajame darbe net nenutuokdamas, kad šis pasirinkimas gali

nulemti mano tolesnę karjerą. Magistro darbų gynimo metu universitete lankėsi vienos Vilniaus IT įmonės vadovai, kurie svarstė apie galimybę Šiauliuose įkurti savo filialą. Kaip vėliau paaiškėjo, mano baigiamojo darbo sritis buvo būtent ta, kurioje jiems reikėjo papildomo žmogaus, todėl po kurio laiko gavau pakvietimą dirbti“ , – patirtimi dalijasi Simonas. Darbo privalumai ir trūkumai Perspektyvi ateitis Simono laukia ne vien dėl technologijų progreso ar specialistų paklausos rinkoje. IT analitiku vaikinas dirba tarptautinėje įmonėje UAB „Neurotechnology“. Tai įmonė, užsiimanti programinės įrangos biometrinėms sistemoms (žmonių atpažinimas pagal pirštų antspaudus, veidą, akies rainelę ir pan.) kūrimu ir platinimu, o jo darbas yra įmonės produktų tobulinimas ir naujovių kūrimas. Paprašytas įvardyti savo profesijos privalumus, Simonas pirmiausia neslepia, kad rytais mėgsta ilgiau pamiegoti, todėl laisvas darbo grafikas neabejotinai yra didžiausias privalumas. Tiesa, jis akcentuoja ir įmonės tarptautiškumą. „Didelis pranašumas – ypatingas darbuotojų vertinimas (kitaip nei

ATRASK! • PAVASARIS

įprastoje lietuviškoje įmonėje) bei perspektyvos, neverčiančios kasdien galvoti apie emigraciją“, – teigia jis. Bet, kaip ir visur, šalia privalumų yra ir trūkumų. Tai – sėdimas darbas ir itin greitai kintanti informacija. „Terminas mokymasis visą gyvenimą yra tarsi sugalvotas mano profesijai, nes informacija, kurią sužinojai prieš savaitę, šiandien jau gali būti nebeaktuali, todėl būtina nuolatos praleisti nemažai laiko, skaitant naujausius mokslinius straipsnius ir mokslo naujienas, nes bet koks atsilikimas ar tingulio priepuolis gali tiesiogiai paveikti darbo rezultatus“ , – pabrėžia pašnekovas. Svarbiausia – išmintingi sprendimai Nors technologijų pažanga ir nauda visuomenei niekas neabejoja, vis dėlto atsiranda nuomonių, kad tai gali tapti realia grėsme žmonijai. „Kaip nėra absoliutaus blogio, taip nėra ir absoliutaus gėrio. Tačiau technologinio progreso nauda visuomet buvo didesnė už jo daromą žalą ir, jei ne šis progresas, mes vis dar gyven-

ATRASK! • PAVASARIS

tume Afrikoje misdami vaisiais ir plėšriųjų žvėrių grobio liekanomis. Todėl, mano nuomone, didžiausią pavojų kelia ne pačios technologijos, o žmonės, kurie jomis naudojasi“, – įsitikinęs IT analitikas. Tuo tarpu jaunimui pašnekovas pataria rinktis tai, kas įdomu, ir turėti kantrybės. „Karjerą padaro tie, kuriems yra įdomi sritis, kurioje dirba. Akivaizdu, kad žmogus, kuriam neįdomu tai, ką jis daro, turės problemų tobulindamas savo žinias. Tai nulems prastesnius darbo rezultatus ir atitolins paaukštinimą ar taip siekiamą aplinkinių pripažinimą. O kalbant apie pasitikėjimo savimi trūkumą, tai galiu patarti nesitikėti visko iškart, nes IT ir kitose perspektyviose sferose geras pirmasis darbas yra ne tas, už kurį mokamas didžiausias atlyginimas ir sudaromos geriausios sąlygos, o tas, kurį dirbant galima įgyti daugiau patirties ir pasitikėjimo, reikalingų norint gauti labai gerai apmokamą darbą geriausiomis sąlygomis“, – tvirtina sėkmingai karjeros keliu žengiantis Simonas.

www.su.lt

Tavo žinių kelionė prasideda čia!

Arūno Jonaičio fotografija

ATRASK! • PAVASARIS

Arūno Jonaičio fotografija

ATRASK! • PAVASARIS

DOSJĖ: Šiaulių universiteto studentas Arūnas Jonaitis 22

ATRASK! • PAVASARIS

Karolina Grigaliūnė Arūnas Jonaitis

ATRASK! • PAVASARIS

Ką ir kodėl studijuoji Šiaulių universitete?

tai prasidėjo ir kuo virto? Menų fakultete studijuoju audiovizualinio

Fotografija į mano gyvenimą įžengė gana

meno studijų programą, esu trečio kurso stu-

vėlai. Viskas prasidėjo prieš trejus metus, kai

dentas. Pasirinkau Šiaulius, nes čia labai gerai

brolis paprašė padaryti keletą nuotraukų per jo

jaučiuosi, šalia visi artimieji, būtų liūdna leisti die-

vestuves. Nuo tos akimirkos mano akys sužibėjo

nas be jų. Beje, jau besimokydamas mokykloje

ir tas malonus jausmas įamžinti akimirkas neap-

įsidarbinau, tad tai buvo dar vienas pretekstas

leidžia iki dabar.

pasilikti Šiauliuose. 24

Fotografija Tavo gyvenime: kada visa

ATRASK! • PAVASARIS

Koks Tavo gyvenimo moto? 3 dalykai: mylėti tai, ką darai, nuoširdžiai tikėti tuo, ką darai, ir viską atlikti sąžiningai. Ar turi kitų pomėgių, ar visą savo laiką atiduoti fotografijai? Elgiuosi taip, kaip ir visas jaunimas, mėgstu aktyvią veiklą, būti su draugais, sportuoti. Ką gali trumpai pasakyti apie studijas Šiaulių universitete? Šiaulių universiteto Menų fakultete yra puikios techninės galimybės mokytis ir tobulėti. Tik turėk laisvo laiko viskam išbandyti! Man tai atrodo kaip didelis žaidimų kambarys, kuriame galėčiau užsidaryti ir žaisti lyg mažas vaikas. Darei daug fotosesijų Šiaulių universitete. Kokie pasirodė studentai? Ar tiesa, kad lietuviai labai kuklūs? Taip, tokia mintis kilo po fotosesijos su ERASMUS studentais. Lietuviai kuklūs, santūrūs, tyliai viską apmąstantys, labai galvojantys, ką pasakys kiti, o tai dar labiau juos varžo ir jie negali atsipalaiduoti. Visai kitaip nei užsieniečiai. Jie visi labai draugiški, nebijo vienas kito apsikabinti ar pasimaivyti prieš objektyvą Ką labiausiai mėgsti fotografuoti? Kodėl? Man labai patinka bendrauti, todėl labiausiai mėgstu fotografuoti žmones. Norėdamas

Ko trūksta šiuolaikiniam jaunimui ir ko, Tavo nuomone, jam pavydėtų vyresnės kartos?

atskleisti asmenybę, turi ją pažinti, tapti artimas.

Trūksta bendravimo, ambicingumo, kartais

Tam reikia bendravimo, tuomet žmogus nusiima

apmaudu, kad aplinkui labai daug pasyvaus

visas kaukes ir tampa natūralus, toks, koks yra iš

mąstymo žmonių, kurie nieko nenori. O aš noriu

tiesų.

visko ir labai daug. Jei tik pavyktų visur suspėti, stengčiausi dalyvauti renginiuose dar aktyviau. ATRASK! • PAVASARIS

Kada viską spėčiau išmokti, pamatyti, pažinti, jei

galia, man tai labai padeda. Niekada netikėjau

ne dabar? O vyresnės kartos mums gali pavydėti

posakiu „Pasirink mėgstamą darbą ir tau gyve-

laisvės.

nime nė vienos dienos nereikės dirbti“, tačiau dabar tuo tikiu, ir tai gryniausia tiesa. Kai darai

Ko palinkėsi visiems tiems, kurie dar ieško savęs ir savo gyvenimo kelio? Tikėti tuo, ką darai, ir daryti viską nuoširdžiai, o daugiau viskas ateis laiku. Labai tikiu minties

ATRASK! • PAVASARIS

tai, kas patinka, tu patiri tik fizinį nuovargį, nes psichologiškai būni visada pasikrovęs gerų emocijų. O tai ir stumia mane į priekį, norėti dirbti, mokytis, tobulėti.

MIESTO GIDAS

Po ieškojimų svetur – nuosavas verslas gimtajame mieste

Karolina Grigaliūnė Gedimino Vachterio asm. archyvas Prieš metus Kaštonų alėjos kaimynystėje įsikūrusios kavinukės „ČinČin“ idėja užsimezgė šiauliečiui Gediminui Vachteriui atostogaujant Italijos kalnuose. Ten nepamirštamą įspūdį palikusi gurmaniško maisto krautuvių ir restoranų kultūra inspiravo jo gyvenimo projektą – atidaryti jaukią, nedidelę, tačiau patrauklią ir išsiskiriančią savo interjeru, asortimentu bei valgiaraščiu erdvę gimtajame mieste. Gyvenimiškos patirties bagažą užsienyje susikrovęs jaunas vyras kartu su bičiuliu Albertu Amirzianu šiandien yra tikri, kad jie daro tai, ką išmano ir kas juos įkvepia. „ČinČin“ komanda nė nemirktelėjusi pasakys, kad svarbiausia yra daryti tai, kas iš tiesų yra įdomu, ir to linki visiems, kurie dar tik ruošiasi ieškoti savo tikrojo kelio. ATRASK! • PAVASARIS

Po daugelio bandymų – sėkmė „Galbūt polinkis verslauti radosi dar vaikystėje. Pamenu, kai mama lupdavo obuolių ir apelsinų žieveles, o aš jas surinkdavau, sumaišydavau su žolelėmis. Tokią savos gamybos arbatą parduodavau mamos draugėms. Šį vaikystės įvykį toliau lydėjo daug bandymų, kurie virto tuo, ką šiandien veikiu“, – pasakoja Gediminas. Dėl nepatyrimo ir neišmanymo jaunam vyrui teko ne kartą išmėginti vis kitą veiklą ir vėl bandyti dar kartą – baidarės, atrakcionai, mikropluoštai iš Kinijos, kompiuteriai... Tačiau po daugelio bandymų šiandien jaunas verslininkas džiaugiasi, kad jam pavyko sėkmingai įgyvendinti savo sumanymą, ir kartu su komanda visada siekia originalumo. „Nors kurdami tokią vietą Šiauliuose kiek rizikavome, tačiau labai svajojome įkurti tai, ko mieste nebuvo. Jautėme tokių vietų stygių, todėl tai mus tik drąsino. Ir mums tai puikiai pavyko. Net ir dabar, kai sulaukiame daug lankytojų, stengiamės neužmigti ant laurų, visuomet siekiame pasiūlyti jiems kažko įdomaus, netikėto. Galbūt tai ir yra sėkmės paslaptis? – svarsto Gediminas. Patirtis užsienyje įkvėpė kurti savo „Svetur buvau nustebintas restoranų kultūros. Gilias maisto tradicijas, išskirtinę manierą, etiketą turintys restoranai ir jų personalas parodė, ko trūksta mūsų šalyje. Tačiau puikiai supratau, kad aš vienas to tikrai nepadarysiu, reikėjo žmogaus, kuris išmanytų virtuvę“, – sako Gediminas. Pasitaręs su kolega virtuvės šefu Albertu, kuris jau turėjo patirties restoranų versle, Gediminas nusprendė nieko nebelaukti ir imtis savo verslo. Anot jo, kiekvienas žingsnis reikalavo didelių pastangų ir per vieną dieną negimė tai, ką jis šiandien pavadina gyvenimo projektu. „Iš pradžių labai optimistiškai galvojome, kaip viską įgyvendinti. Nors realybė šiek tiek kitokia, tačiau palengva įgyvendinome tai, ką sumanėme. Ir džiaugiuosi tuo, kad viską padarėme ne per vieną dieną, o gerai apsvarstydami ir neskubėdami. 28

ATRASK! • PAVASARIS

Gediminas Vachteris kartu su bičiuliu Albertu Amirzianu šiandien yra tikri, kad jie daro tai, ką išmano ir kas juos įkvepia

Juk tai ne nauja batų pora, kuri jei nepatiks, galėsi grąžinti atgal į parduotuvę“, – juokauja jaunas vyras. Iš transporto srities – į restoranų verslą Sostinėje baigęs ekonomikos srities studijas ir po jų tolimoje Australijoje ragavęs rinkodaros Gediminas grįžo į Lietuvą. Jaunas verslininkas nusprendė, kad mokslo aukštumos nėra tai, ko jis nori iš savo ateities. „Turėdamas jau sukrautą, mano galva, žinių bagažą, galiu teigti, kad gyvenimo patirtis man labiau pravertė ieškant savo kelio nei vadovėliuose nugulusios formulės. Jokiu būdu neteigiu, kad išsilavinimas nereikalingas. Mokytis reikia ir tai yra labai svarbu. Tačiau prieš išsirenkant savo specialybę reikia gerai apgalvoti, kokiu keliu norima eiti, kad paskui netektų gailėtis“, – pataria pašnekovas būsimiems studentams.

ATRASK! • PAVASARIS

Anot Gedimino, kažin ar atsirastų verslininkų, kurie būtų sukūrę savo verslą grįsdami vien tik teorinėmis žiniomis. „Iš esmės mano specialybė ir darbo patirtis transporto srityje visiškai neturi nieko bendra su tuo, ką dabar veikiu. Greičiausiai į verslą reikėtų žiūrėti kaip į baltą lapą. Viską išmoksti dirbdamas, bendraudamas su tiekėjais, klientais, ieškodamas įdomių ir racionalių sprendimų. Tik tokiu atveju per konkrečius įvykius, sumanymus ta patirtis ir ateina“, – aiškina verslininkas. Išsilavinimas suteikia sąmoningumo „Kai iš savo klaidų mokaisi, labai lengva patarinėti kitiems, – šypsosi jaunas vyras. – Bet turbūt nenustebinsiu pasakydamas, kad pulti po mokyklos iškart rinktis „studijuoti bet ką“ būtų tiesiog neprotinga. Tačiau kai tikrai atrandi savo kelią, įgyji aukštąjį išsilavinimą, tavo vertybės, suvokimas apie aplinką yra kitoks“, – įsitikinęs Gediminas. 30

ATRASK! • PAVASARIS

Nuo pat vaikystės svajojęs studijuoti ekonomiką šiandien Gediminas nenorėtų kasdien sėdėti biure ir narplioti finansinius klausimus. Žinoma, tos ekonomikos žinios, pasak jo, yra labai naudingos versle, tačiau komunikabilaus ir veiklaus būdo pašnekovas mieliau renkasi įdomesnį darbą, kuris reikalauja derybinių įgūdžių, kūrybingumo, bendravimo su partneriais ir klientais. Šiaulių viltis – daugiau veiklaus jaunimo „Mano šaknys yra Estijoje, Tartu mieste, kuris nėra didelis, toks kaip Šiauliai, tačiau jame labai svarbus universitetas. Visada nuvykęs ten matau, kaip aukštoji mokykla įsuka ne tik jaunimą, bet ir visą miesto bendruomenę į bendrus projektus, o miestas nuo to tiesiog kunkuliuoja. Šiauliai irgi turi pulsą – universitetą, todėl linkiu jam stiprinti savo pozicijas. Labai tikiuosi, kad mūsų mieste vis daugės sąmoningo ir veiklaus jaunimo“, – sako kavinės „ČinČin“ vadovas Gediminas Vachteris.

ERASMUS ZONA

Gruzinui Lietuva – lyg antrieji namai

Aleksandra Aleksejeva Davido Žgenčio asm. ir Šiaulių universiteto archyvas Šiaulių universitete studijuojantis jaunas Gruzijos pilietis Lietuvą pasirinko atsitiktinai, tačiau tokiu likimo pasiūlytu scenarijumi jis tik džiaugiasi. Temperamentingasis Davidas Žgentis Šiaulius ir Lietuvą vadina antraisiais namais, mat jaučiasi lyg čia būtų gimęs ir augęs visą gyvenimą. Nenustygstantis vietoje, vėjavaikiškas, nutrūktgalvis, kūrybingas, įvairiapusiškas, siekiantis svajonių, jis dalijasi savo įspūdžiais ir visiems pataria nebijoti siekti savo svajonių.

ATRASK! • PAVASARIS

si kaip namuose! (šypsosi) Gal nuskambės keistokai, tačiau, prieš Kalėdas grįžęs į Gruziją atostogų, mamai sakiau, kad noriu atgal namo, į Lietuvą! Ji neliko labai nustebusi, mat visuomet aistringai pasakoju, kaip man sekasi, ką veikiu. Turiu pasakyti, kad lietuviai, kaip ir gruzinai, labai draugiški. Visada sulaukiu pagalbos, patarimo. Tuo greičiausiai mes ir panašūs į lietuvaičius. Ar ilgiesi Gruzijos? Kaip galėtum sudominti ir pritraukti žmones ten keliauti? Jei ieškote nepamirštamų nuotykių, svaiginamų kalnų peizažų, ne vieną šimtmetį skaičiuojančių pilių romantikos, pajūrio smėlio ir nuostabaus poilsio gamtoje, nešvaistykite laiko ilgoms paieškoms – Gruzija tam tiesiog ideali! Labai ilgiuosi savo šalies, ypač Davidas didžėjauja klube „Kapitol“.

Kodėl pasirinkai Lietuvą? Ar Tau čia patinka? Ar žmonės draugiški ir kokius skirtumus jauti tarp lietuvių ir gruzinų? Tbilisyje, mano gimtajame mieste ir šalies sostinėje, vyko universitetų koordinatorių suvažiavimas, kurio metu buvo pristatomi užsienio universitetai ir studijų programos. Tarp jų buvo ir koordinatorius iš Lietuvos ir Šiaulių universiteto. Susidomėjau ir pagalvojau, kodėl gi nepabandžius naujos patirties svečioje šalyje. Tad ilgai nedvejojęs ir atvažiavau į Šiaulius. Čia jaučiuo32

ATRASK! • PAVASARIS

tradicijų, tradicinės virtuvės. Ilgiuosi absoliučiai visko, kas ten yra. Ką studijuoji? Kodėl pasirinkai tokią specialybę? Studijuoju ekonomiką ir darnų verslą, šiemet baigiu pirmą kursą. Jokios išankstinės intencijos, dėl kurios pasirinkau šią specialybę, nebuvo. Dabar džiaugiuosi, kad pasirinkau būtent šią specialybę. Man tai yra įdomu. Be abejo, kartais būna sunku, bet man patinka dirbti ir kelti iššūkius. Ši studijų programa yra jungtinė, vykdoma kartu su Vroclavo universitetu, todėl kitais metais vyksiu studijuoti į Lenkiją ir viliuosi, kad man ten patiks,

Davidas vaikų namuose. bus daug naujų įspūdžių, pažinčių, esu pakvaišęs dėl visko, kas man yra nauja!

Kuo užsiimi laisvalaikiu ir ar lengvai čia, Šiauliuose, randi veiklos? Negaliu pasakyti, kad turiu daug laisvo laiko,

Ar turi kokių pomėgių?

nes tenka daug mokytis. Bet jei turiu laisvo lai-

Mano didžiausias pomėgis ir, galima sakyti,

ko, užsiimu vis nauja veikla. Taip pat priklausau

gyvenimo aistra – muzika. Esu didžėjus, kuriu ir

ERASMUS studentų tinklui, kurio nariai-mento-

miksuoju garsus, dainas, mėgstu eksperimen-

riai organizuoja daug renginių. Lankome moky-

tuoti.

klas, pristatome savo šalis ir ERASMUS studijas,

O istorija tokia... Pamenu, viskas prasidėjo,

lankome vaikų namus. Turime tarptautinius fil-

kai man buvo 14 metų. Mane įkvėpė šeimos

mų, žaidimų vakarus, puikiai kartu leidžiame lai-

draugas, kuris buvo prodiuseris ir didžėjus,

ką su kitais žmonėmis.

negalėjęs gyventi be elektroninės, pogrindžio stiliaus muzikos. Mėgstamą ir savos kūrybos muziką jis keldavo į internetą, tad jos pradėjau

Kokie Tavo ateities planai? Ar planuoji susieti ją su muzika?

klausyti ir aš. Po kurio laiko supratau, kad tapau

Apsispręsti labai sunku. Man labai patinka

nuo jos priklausomas, negalėjau be jos ištverti

ir įdomu tai, ką dabar studijuoju. Ekonomika ir

nė dienos, jutau ritmą ir taktą. Tad pamaniau,

darnus verslas – idealios studijos! Iš kitos pusės

kodėl gi neišmėginus ir man. Galiu teigti, kad

– muzika galiu užsiimti iki gyvenimo pabaigos,

man pavyko.

tačiau, kad būčiau tikras vyras, užsitikrinčiau sau ATRASK! • PAVASARIS

Pristato tradicinį gruzinų šokį moksleiviams. ir šeimai gerą ateitį, reikia kažko daugiau, kažko

Kaip muzikantas ir didžėjus, galiu patarti tik

rimtesnio. Todėl manau, kad turėsiu tokią verslo

vieną dalyką: visada siekite savo svajonių. Jei

idėją, apie kurią dar niekas nėra pagalvojęs. Taip

esate muzikantas – darykite viską, kad jums pa-

pat viena mano svajonių yra būti vieno iš elek-

vyktų, leiskite savo laiką su muzika. Būsimiems

troninės muzikos festivalių organizatoriumi. Gal-

ERASMUS studentams patarsiu paprastai: iš-

būt ten gročiau pats, kviesčiau kitus muzikantus.

naudokite visas galimybes užsienyje, keliaukite,

Ši svajonė gali būti tik verslo dalimi, bet ne tokia

džiaukitės gyvenimu! Jūsų studijos ir gyvenimas

rimta, kad iš to užsidirbčiau ateičiai.

bus nepamirštami. Labai džiaugiuosi savo pasirinkimu ir esu laimingas, kad atvykau į Europą,

Ką palinkėtum ir patartum esamiems ir būsimiems ERASMUS studentams?

ATRASK! • PAVASARIS

į Lietuvą, į Šiaulius ir studijuoju Šiaulių universitete ekonomiką ir darnų verslą.

STUDIJŲ FRONTAS

Ieškai perspektyvių studijų? Rinkis išmintingai! Laima Juzulėnienė Arūnas Jonaitis Abiturientams šie mokslo metai yra itin svarbūs: reikia apsispręsti, kuo nori būti gyvenime, kokias studijas pasirinkti. Pagal statistiką, tik apie 15 proc. mokinių tvirtai žino, kur stos ir kuo bus. Tiems, kurie negali apsispręsti, reikia domėtis studijomis iš anksto. O geriausia – kreiptis į specialistus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, kurie gali profesionaliai patarti, paaiškinti, atsakyti į rūpimus klausimus.

ATRASK! • PAVASARIS

Studijų programų įvairovė

Tarptautinių jungtinių studijų programų nauda

Šiaulių universitetas šiemet vykdo priėmimą į 35 bakalauro studijų programas iš visų studijų

Racionalus sprendimas ieškantiems daugiau

sričių. Dauguma programų vykdomos nuolatine

galimybių – jungtinės studijų programos su

(3,5–4 m.) ir ištęstine (iki 5,5 m.) forma, kelios

Lietuvos ir kitų šalių aukštosiomis mokyklomis,

– anglų kalba. Siūlomos 2 naujos studijų pro-

kurias baigus suteikiamas jungtinis bakalauro

gramos: Integruotų gamtos mokslų pedagogika

kvalifikacinis laipsnis. Universitete vykdomos 3

ir Kompiuterių sistemų inžinerija (dar laukiama

jungtinės bakalauro studijų programos. Dvi iš

ekspertų patvirtinimo). Naujiena ir tai, kad šie-

jų yra tarptautinės: Ekonomika ir darnus verslas

met socialinės pedagogikos studijų programą

(su Vroclavo (Lenkija) universitetu) bei Sociali-

bus galima studijuoti nuotoliniu būdu. Jeigu

nis darbas ir socialinė reabilitacija (su Rėzeknės

pasirinksite Kineziterapiją, biomedicinos kryp-

(Latvija) aukštąja mokykla). Tarptautinių jungti-

ties jungtinę su Klaipėdos universitetu bakalauro

nių programų yra ir II pakopos (magistrantūros)

studijų programą, studijuodami įgysite daugiau

studijose. Plačiau apie jas parašyta adresu www.

žinių ir gebėjimų, be to, gausite dviejų universi-

su.lt/stojantiesiems.

tetų diplomą.

ATRASK! • PAVASARIS

Gretutinės studijos –

Tarptautinis studentų mobilumas

stropiems ir įžvalgiems Kita galimybė studijuoti išmaniai – rinktis kitos studijų programos gretutines studijas ir per tą patį laiką įgyti platesnį išsilavinimą bei gauti dviejų krypčių bakalauro diplomą. Šiaulių universitete šiemet galima rinktis Anglų filologiją ir įgyti gretutinę vertimo raštu kryptį. Galima studijuoti Matematiką ir vieną iš gretutinių krypčių – ekonomiką arba informatiką. Pasirinkusieji Sveikatos edukologiją gali greta baigti pedagogines studijas. Pasirinkus gretutinės krypties studijų dalykus įgyjamas kitos krypties bakalauras arba iš anksto pasirengiama studijuoti kitos krypties magistrantūroje.

Studijų ir priėmimo klausimais darbo metu galite konsultuotis su Šiaulių universiteto Studijų tarnybos specialistais (Vilniaus g. 88, I a., tel. (8 41) 595 755, el. p. studijuok@su.lt). Informacijos ieškokite ir Universiteto tinklalapyje www.su.lt.

Besidomintiems studijomis užsienyje, tačiau nenorintiems ilgesniam laikui išvykti iš savo gimtojo krašto siūloma dalyvauti tarptautinėse mainų programose. Platus Universiteto užsienio partnerių tinklas apima visą Europą, taip pat Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, Kirgizijos, JAV, Kanados, Kolumbijos, Korėjos valstybes. LLP ERASMUS programa remiasi bendradarbiavimu su 95 aukštojo mokslo institucijomis iš 27 Europos valstybių. Taigi yra visos sąlygos studijuoti (nuo 3 iki 12 mėn.) ir (ar) atlikti specialybės praktiką (2 mėn.) svetur, įgyti tarptautinės studijų, praktinės bei tarpkultūrinės patirties, tapti atviresniam ir lankstesniam naujovėms, susirasti draugų iš viso pasaulio. Studentams, dalyvaujantiems mainų programoje, skiriama stipendija. Daugiau informacijos www.su.lt/stojantiesiems/ studijos-uzsienyje.

ATRASK! • PAVASARIS

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

Roberta Stonkutė Humanitarinio fakulteto lietuvių filologijos ir komunikacijos studentė

Vakarų tema, arba grįžimas

*** Atrodo, palikau ten kažką; ten – vakaruos – kur prasiskyrę debesys saulės šviesą skandina; – juk ne veltui grįžtu. *** Ji nenorėjo palikti dangaus: taip stipriai stengėsi nenusileisti, jog šviesaistrės spindulių blukinami debesys trenkės atgalios. – Ar ir tau taip bus?

ATRASK! • PAVASARIS

Melancholijos anatomija, arba surask mane

I Ir kas tu esi? – dažnai klausiu, nepažįstamo kūno lovoje, bet mane pasitinka tik pratisas ligoninės aparatų, – skelbiančių mirtį, – pyyyp. Nes nebėra manęs manyje; aš tik stebėtoja; – auka to gražaus, bet luošo kūno: nepažįstamas jis man, o siela, apie kurią kalbi, – argi tai aš? II Prašau, surask mane ir atnešk man. Aš pamečiau... Pamečiau, ką myliu, nebežinau, kuo tikiu, iš ko juokiuosi, kas esu – ar žinojau kada? – ir todėl prašau: surask ir atnešk man mane. Pati surast nepajėgiu; – vis tuščiom grįžtu: kas esu, ko ieškot turiu – nežinau. Tu ieškok. Ir suradęs atnešk man mane. Išmokyk – kaip ją naudoti?

Ema Stančikaitė, Menų fakulteto Estrados meno studentė A. Jonaičio fotografija