Atrask 10 by komunikacija

2015 | RUDUO (10)

Ramunės Orlickaitės sėkmės istorija: vidinis balsas ir svajonė

Prisijunk ir TU!

Šiaulių universiteto žurnalas jaunimui

2016 m. kovo 3 d.

Šiaulių universitete vyks šaunus renginys mokiniams

DIENA SU STUDENTU Išsamesnę informaciją paskelbsime sausio mėnesį savo svetainėje adresu www.su.lt → Stojantiesiems → Mokiniams.

e m a i č e i Kdvalyvauti!

Justo Jurkevičiaus nuotr.

Labas! Gal ir nelaukiamas, bet jis sugrįžo. Sugrįžo ir vėl stebina mus kasdien naujomis spalvomis ir jų deriniais, klaidina rytais pilkšvose ūkanose, priverčia vis dažniau pakelti akis į dangų ir ieškoti debesų jūroje besislapstančios saulės, žavėtis tiesiog po kojomis besiaižančiais kaštonų vaisiais. Tai ruduo, gamtos ramybės ir rimties pradžia. Kažką jis tikrai privers ruoštis žiemos miegui, bet tik ne mus, žmones. Mes gyvensime įprastu ritmu, mokysimės ir studijuosime, dalyvausime visokiuose renginiuose, dalinsimės patirtimi, kitaip sakant, ieškosime, kuo save ir kitus nustebinti. Juk taip? Galbūt daugelis veiklų rudenį nebus tokios patrauklios kaip vasarą, bet kuo užsiimti, tikrai atrasime. Tai padaryti mums padės jaunystė – pats geriausias laikas viskuo žavėtis ir viską išbandyti. O žavėtis tikrai yra kuo. Ne tik kitų sėkmės istorijomis (nors jos taip pat gali būti puikus įkvėpimo šaltinis) ir nuotraukose įamžintomis akimirkomis, o ir savo pačių nuveiktais darbais, įgyvendintomis svajonėmis, nugalėtomis baimėmis. Nuostabūs potyriai, asmeninės pergalės, pripažinimas – to kiekvienam reikia kaip vandens ne tik kasdienybei paįvairinti, rūškanai nuotaikai išsklaidyti ar tam tikrai patirčiai sukaupti. Tai būdas jaunam žmogui gyventi spalvingą visavertį gyvenimą ir jaustis laimingam. Taip bent jau mano žurnalo „Atrask!“ 10-ojo numerio istorijų herojai, kuriems teko priimti įvairius iššūkius, nugalėti rizikos baimę, kad vėliau patirtų malonių akimirkų. Šie jaunuoliai nėra kažkuo ypatingi, išskirtiniai. Jie tiesiog smalsūs ir nori iš gyvenimo pasiimti viską, ką gali. Skaitykite jų ir apie juos papasakotas istorijas, semkitės įkvėpimo ir drąsiai imkitės įgyvendinti galbūt primirštas ar visam laikui palaidotas savo svajones. Nebijokite išbandyti naujovių, rizikuoti ir džiaugtis kiekviena, net ir maža, sėkme. O kažką atradę ar patyrę, būtinai papasakokite žurnalo „Atrask!“ skaitytojams. Iki kito karto! Laima

Nr. 10 ATRASK! ISSN 2029-8390 Šiaulių universiteto žurnalas jaunimui ATRASK! Numerį rengė: Laima Juzulėnienė (vyr. red.) Zenonas Ripinskis Paulius Melinis Roberta Stonkutė Enrika Valančiūtė Deimantė Zakarevičiūtė Alina Žilinaitė Maketuotoja Rasa Šeikuvienė Kalbos redaktorius Algirdas Malakauskas Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“ Vasario 16-osios g. 52 LT-76291 Šiauliai Tiražas 4 000 egz. Redakcija www.su.lt komunikacija@su.lt Tel. (8 41) 59 58 20 Vilniaus g. 88 LT-76285 Šiauliai Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

ATRASK! • RUDUO

Edita Smindriūnaitė: „Jei nori įgyti patirties, savanoriauk“ Sėkmingos savanorystės patirtimi dalijasi Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto istorijos studijų programos absolventė, „Mokymų akademijos“ projektų vadovė ir profesionali gidė Edita Smindriūnaitė... p. 4

Ar galėtum būti meru? Pamėgink ir sužinosi 13-a Socialinių mokslų fakulteto viešojo administravimo studijų programos I–IV kurso studentų, minėdami Savivaldos dieną, ėjo Šiaulių miesto savivaldybėje mero, administracijos direktoriaus ir pavaduotojo, kitų padalinių vadovų pareigas... p. 8

Protingi daiktai: nebe siekiamybė, o kasdienybė Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto elektronikos inžinerijos studijų programos ketvirtakursis Paulius Melinis didžiausiais savo pomėgiais laiko akvariumus ir, žinoma, domėjimąsi mokslo naujovėmis. Keletą jų studentas pristato žurnalo skaitytojams... p. 11

Ramunės Orlickaitės sėkmės istorija: vidinis balsas ir svajonė Su Šiaulių universiteto Menų fakulteto dailės studijų programos absolvente, chna tatuiruočių meistre Ramune Orlickaite kalbamės apie susidomėjimą menu, studijomis ir apie tai, ko reikia norint prisišaukti sėkmę... p. 13

ATRASK! • RUDUO

„Saulės“ ansamblis JAV: lietuviška kultūra sušildė amerikiečių ir lietuvių širdis Rugsėjo pabaigoje Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblio „Saulė“ dainininkai, šokėjai ir muzikantai išvyko į koncertinį turą po JAV. Kaip sekėsi keliauti ir ką patyrė Amerikoje, pasakoja ansamblio „Saulė“ dalyviai Urtė Kavaliauskaitė, Viktorija Raštutytė ir Mantas Urbonas... p. 18

Gavau tai, kas neįkainojama – draugų iš viso pasaulio Studijuoti ar atlikti tarptautinę praktiką kitoje šalyje pagal ERASMUS mainų programą turi galimybę daugelis Šiaulių universiteto studentų. Šia galimybe pasinaudojo ir Deimantė Zakarevičiūtė, Humanitarinio fakulteto lietuvių filologijos ir komunikacijos studijų programos studentė... p. 24

Nori pažinti save? Skaityk grožinę literatūrą Šiaulių universiteto Filosofijos ir antropologijos katedros lektorius Jurgis Dieliautas su „Atrask!“ skaitytojais sutiko pasidalyti savo mintimis apie skaitymo privalumus ir vykdomą projektą „Skaitymas kitaip“... p. 30

Drakonus ir driežus įsimylėjusi gimnazistė savo ateitį mato Šiauliuose Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos III klasės mokinė Iveta Časonytė baigusi mokyklą ketina studijuoti veterinariją. Nors, anot Ivetos piešimo mokytojos, galėtų būti ir menininkė. Mat drakonus mėgstanti piešti gimnazistė yra puikiai įvertinta ne viename šalies ir tarptautiniame konkurse... p. 32

ATRASK! • RUDUO

GEROJI PATIRTIS

Edita Smindriūnaitė: „Jei nori įgyti patirties, savanoriauk.“ Alina Žilinaitė Editos Smindriūnaitės asmeninis archyvas

Šiuo metu vienas iš populiarių jaunimo laisvalaikio praleidimo būdų – savanorystė. Darbas be materialinio atlygio jau seniai nieko nebestebina, o darbdaviai savanorystės patirtį laiko didžiuliu pliusu. Kalbant apie savanorystę dažniausiai akcentuojama, kad tai nauji draugai, patirtis ir galimybė tapti kažko didelio dalimi. Nors visa tai yra tiesa, prieš pradedant kur nors savanoriauti, vertėtų pasverti savo galimybes, įsigilinti į organizacijos ar projekto veiklą ir kryptingai pasirinkti tą savanorystės vietą, kuri atneš realios naudos. Savo sėkmingos savanorystės patirtimi pasidalinti sutiko Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto istorijos studijų programos absolventė, „Mokymų akademijos“ projektų vadovė ir profesionali gidė Edita Smindriūnaitė.

ATRASK! • RUDUO

Papasakok, kaip tapai savanore?

nori ištobulinti savo viešojo kalbėjimo įgūdžius.

2007 m. baigiau bakalauro studijas Šiaulių

Be to, buvau baigusi gidų kursus, o norint būti

universitete, vėliau – kultūros vadybos ir kultūros

puikia gide, reikia mokėti puikiai kalbėti.

politikos magistrantūros studijas Vilniuje. Nuo

Viešojo kalbėjimo klube sutikau JCI narių, ir

2011 m. esu JCI (Junior Chamber International)

jie mane pakvietė į savo organizaciją pasižiūrėti,

narė. Tai yra savanoriškais pagrindais veikianti

pabandyti, prisijungti. Taip ten ir atsiradau.

visuomeninė organizacija. Visi čia esame savo noru ir laisvu nuo kitų darbų laiku, tad kitaip nei

Ar tai pirmos tavo savanorystės patirtys?

savanorystė to ir nepavadinsi. Bet tai yra sava-

Ne, pirmos pažintys su savanoryste įvyko

norystė su pridėtine verte, nes gali ne tik sukurti

Šiauliuose – esu savanoriavusi folkloro konkur-

kažką gero visuomenei, bet kartu ir pats augi,

se-festivalyje „Saulės žiedas“ ir Šiaulių dailės ga-

tobulėji ir mokaisi.

lerijoje. Savanorystė yra pats puikiausias dalykas.

Viena iš JCI veiklų – aktyvaus pilietiškumo sis-

Ypač jei nori tobulėti, įgyti patirties. Visi mes

tema, kai išsiaiškini problemą artimoje aplinkoje

turim savų tikslų, o savanorystė gali padėti įsi-

ir mėgini ją išspręsti. Tai apima ir jaunimo nedar-

tvirtinti organizacijoje arba padėti įgyti konkre-

bą, ir lyčių lygybę, ir viešos aplinkos tvarkymą.

čių kompetencijų, įgūdžių. Tuo pat metu gerai ir

JCI veikia visame pasaulyje, apie 100 šalių. Visa-

tau, ir organizacijai.

me pasaulyje turime apie 5 tūkstančius skyrių ir apie 170 tūkstančių narių.

Kokios patirties įgyja savanoriai? Gauni kokį nors projektą ar užduotį ir dirbi.

O kas tave atvedė į JCI?

Dirbdamas gali klysti, nors klaidos savanoriškoje

Čia papuoliau per kitą savanorišką veiklą –

veikloje yra skaudžios. Dažnai klystančiajam jos

viešojo kalbėjimo klubą. Mat esu žmogus, kuris

skaudesnės nei organizacijai. Dėl to, kad jautiesi

JCI Lietuva prezidentų diena. 2015 m. Vilnius. Bendra nuotrauka po neeilinės generalinės asamblėjos. ATRASK! • RUDUO

blogai, jog kažką padarei netinkamai. O pamokos, kurias išmoksti, yra labai vertingos. Kad ir pas mus JCI – čia yra galimybė būti projektų vadovu, atsakingu už mokymus, komunikaciją, gali būti ir skyriaus prezidentu. Vėliau šią patirtį galima pritaikyti dirbant įmonėje. Savanorystė taip pat yra darbas, tik atlygis už jį kitoks. Ką konkrečiai veiki JCI organizacijoje? Šiuo metu JCI organizacijos Šiaulių skyriuje esu atsakinga už komunikaciją, taip pat esu atsakinga už didžiulį renginį – Baltijos konferenciją, kuri vyks kitų metų balandžio mėnesį. JCI Pasaulio kongresas. 2014 m. Leipcigas. Vokietija. Global village night.

Kokios atsakomybės buvo anksčiau? JCI organizacijoje gali būti atsakingas už vieną poziciją vienus metus ir vėliau jau nebegali pakartoti, nebent aukštesniame (nacionaliniame) lygmenyje. Pirma mano užduotis buvo padėti surengti viešojo kalbėjimo čempionatą ir prisidėti prie nacionalinio kongreso organizavimo. Paskui vienus metus buvau atsakinga už mokymus. 2013 metais tapau „JCI Šiauliai“ prezidente, tuo pat metu organizavau tarptautinį renginį „JCI Nordic Academy“. Baigusi preziden-

JCI projektas „Spalvotas gyvenimas“. 2014. Šiauliai. Dažome amfiteatro suoliukus.

tauti Šiaulių skyriuje tapau nacionalinės valdybos nare ir buvau atsakinga už skyrius Lietuvoje. Šiais metais grįžau į Šiaulius ir vėl esu atsakinga už komunikaciją. Taip pat prisiėmiau labai atsakingą vaidmenį – būti pirmuoju asmeniu organizuojant tarptautinį renginį – JCI Baltijos konferenciją. Mano karjera tuo nesibaigs. 2016 metais būsiu vykdomoji prezidentė, tai reiškia, kad būsiu dešinioji nacionalinio prezidento ranka. Nebijai, kad ateis diena, kai nebeturėsi ką toje organizacijoje veikti, nes būsi viską

JCI Šiauliai organizuota vasaros stovykla „JCI Energija“. 2015 m. Balsiai. Pristatome JCI Baltijos konferenciją.

ATRASK! • RUDUO

išbandžiusi? Nebijau, nes tada būsiu tiesiog narė. Be to,

savanoriauti galima ir kitose organizacijose. Vi-

didžiausių – Europos konferencija, pasaulio kon-

sada galima prisidėti prie kažkokio projekto.

gresas, kuriame taip pat teko dalyvauti.

Pavyzdžiui, JCI vykdo tęstinį projektą „Spalvotas gyvenimas“, tad galima dirbti su juo. Savanorys-

Su JCI daug pakeliavai?

tė irgi turi ribas, negalima visą gyvenimą skirti

Taip, teko. Buvau Švedijoje, Monake, Vokie-

vien tam, nes atsiranda kitų prioritetų – darbas,

tijoje, taip pat ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje,

šeima, draugai. O jei labai norėsiu, tai yra ir tarp-

Estijoje. Iš kitos pusės, tai ir paskatino daugiau

tautinis lygmuo – galima tapti pareigūnu Euro-

keliauti. Nes kartais atrodo, kad tokios šalys kaip

poje ar netgi pasaulyje.

Monakas labai tolimos ir per brangios jaunam žmogui. Dalyvavimas JCI veikloje atvėrė galimy-

Ką JCI tau davė? Kokia buvai prieš tuos ketverius su puse metų ir kokia esi dabar?

bę nuvažiuoti į minėtas šalis. Dabar labai džiaugiuosi tuo, ką pamačiau ir ką patyriau.

Pirmiausia įgijau suvokimą apie tam tikrus dalykus, tokius kaip organizacijos valdymas. Iš-

Ko palinkėtum studentams?

siugdžiau didžiulį atsakomybės jausmą. Kai esi

Palinkėčiau būti aktyviems, nepamiršti, kad

pirmas žmogus organizacijoje, nuo tavo darbo

studijos svarbu, bet tai nėra svarbiausias dalykas

priklauso visų kitų narių veikla. Darbas JCI suteikė

gyvenime. Daug svarbiau, kur ir kaip mes pritai-

daugiau pasitikėjimo. Be to, užmezgiau naudingų

kome savo žinias ir patirtį. Būtinai reikia semtis

pažinčių, tarptautinių kontaktų. Juk dalyvaujame

patirties, eiti, klupti ir vėl eiti. Nes taip mes iš-

daugybėje tarptautinių renginių, iš kurių vieni

mokstame, tobulėjame ir augame.

JCI Lietuva Nacionalinis kongresas „Pasiek daugiau“ 2014 m. Šiauliai. JCI Lietuva 2014 m. valdyba. ATRASK! • RUDUO

SAVIVALDA

Ar galėtum būti meru? Pamėgink ir sužinosi

Zenonas Ripinskis Zenonas Ripinskis Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto viešojo administravimo studijų programos studentai, minėdami Savivaldos dieną, tęsia gražią tradiciją – 3 valandoms užima postus Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybėse. Šiais metais net 13 Socialinių mokslų fakulteto viešojo administravimo studijų programos I–IV kurso studentų ėjo Šiaulių miesto savivaldybėje mero, administracijos direktoriaus ir pavaduotojo, kitų padalinių vadovų pareigas. 8

ATRASK! • RUDUO

Studentai sprendžia realius klausimus

mero pareigos pasirodė daug sudėtingesnės,

„Šis renginys vyksta šeštus metus. Jei iš pra-

negu ji iki tol įsivaizdavusi. „Jau supratau, kad

džių studentai ateidavo į savivaldybes ir vieną

mero pečius užgula labai didelė atsakomybė.

dieną stebėdavo administracijos padalinių va-

Šiaip savivaldybės struktūra man jau pažįsta-

dovų darbą, tai dabar studentai patys užima

ma. Prieš metus pavadavau Kelmės savival-

savivaldybės vadovų pareigas, sprendžia realius

dybės Architektūros ir aplinkosaugos skyriaus

klausimus, vykdo pateiktas užduotis. Tokia prak-

vadovą, tad šiokios tokios patirties jau turiu.

tinė studentų veikla didina jų kompetencijas“,

Šiandien bandysiu išspręsti vieną proble-

– renginio idėja dalijosi Viešojo administravimo

mą – pagalbos Šiaulių universitetui klausimą.

katedros lektorė Vilma Tubutienė.

Manyčiau, savivaldybė turėtų su Universiteto

Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduoto-

vadovais susėsti ir spręsti, kaip didinti mies-

jo Domo Griškevičiaus nuomone, toks renginys,

to aukštosios mokyklos prestižą ir gerinti jo

kai studentai turi galimybę užimti atitinkamas

įvaizdį, kaip pritraukti jauną žmogų studijuoti

pareigas savivaldybėje ir išbandyti save, leidžia

čia“, – sako laikinai Šiaulių mero pareigas ėjusi

jiems pamatyti, ar jų studijuojamas dalykas jiems

Simona Giačaitė.

yra artimas, ar jie norėtų ateityje dirbti tą darbą.

Ketvirtakursė Toma Grišiūtė, užėmusi Šiaulių miesto administracijos direktoriaus pareigas,

Aukščiausi postai įpareigojo

mano, kad jos užimtos pareigos yra labai atsa-

spręsti miesto problemas

kingos. T. Grišiūtė: „Tenka rūpintis visais miesto

Šiaulių miesto mero kėdę laikinai užėmusi

klausimais – gatvių tvarkymu, apšvietimu, plana-

antrakursė Simona Giačaitė prisipažino, kad

vimu, infrastruktūra ir kt. Jeigu būčiau reali sa-

ATRASK! • RUDUO

vivaldybės administracijos direktorė, pirmiausia

vauti sprendžiant miesto problemas. Jeigu nors

atkreipčiau dėmesį į pašalpų žmonėms, suge-

kas antras gyventojas ateitų su pasiūlymais ir

bantiems užsidirbti, skyrimo tikslingumą. Šian-

idėjomis, būtų padaroma daugiau gerų darbų

dien pamačiau, kad savivaldybėje žmonės tikrai

visų miestiečių labui. Baigusi studijas universitete

daug dirba visų miestiečių labui. Manyčiau, kad

tikrai norėčiau padirbėti savivaldybėje ir pritaikyti

miestiečiai patys galėtų ir turėtų aktyviau daly-

praktikoje studijų metu įgytas žinias.“

Rimtų užduočių gavo ir skyrių vadovai

kosaugos, Kultūros, Švietimo, Centralizuoto

Šiaulių miesto savivaldybėje studentai ėjo

vidaus audito, Personalo, Teisės ir kitų skyrių

ne tik mero, bet ir mero pavaduotojų, administracijos direktoriaus ir pavaduotojų, Aplin-

vadovų pareigas. Kultūros skyriaus vedėja dirbusi ketvirtakursė Monika Šiaulytė džiaugėsi gavusi realią užduotį susisteminti penkių kultūros įstaigų infrastruktūros duomenis. „Prieš ateidama į šį postą susipažinau su Kultūros skyriaus vedėjo pareiginiais nuostatais. Smagu, kad manimi pasitikėjo ir davė konkretų darbą. Džiaugiuosi, kad paskaitose įgytas žinias galiu pritaikyti praktikoje“, – sakė Monika.

ATRASK! • RUDUO

DOMĖKIS

Protingi daiktai: nebe siekiamybė, o kasdienybė

Paulius Melinis Esu Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto elektronikos inžinerijos studijų programos ketvirtakursis. Didžiausiais savo pomėgiais galėčiau pavadinti akvariumus ir, žinoma, domėjimąsi mokslo naujovėmis. Apie pastarąsias sužinau ne tik iš dėstytojų ir interneto, bet ir keliaudamas, žvalgydamasis po pasaulį bei sekdamas inovatyvių technologijų pažangą. Pristatau žurnalo „Atrask!“ skaitytojams keletą naujausių išradimų, kurie tikrai padarys (o gal jau padarė?) mūsų gyvenimą ir aplinką daug išmanesnius.

Gudri namų durų spyna

elitesustain.com)

Namai, kuriuose pilna išmaniųjų įrenginių, yra vadinami išmaniaisiais namais (angl. Smart home). Juose išmanumas gali prasidėti nuo pat durų slenksčio, pavyzdžiui, pakeitus standartinę durų spyną išmaniąja. Tokią technologiją siūlo „August Smart Lock“, kuri leidžia atrakinti duris elektroniniu raktu pa-

maniaisiais telefonais. Šeimininkas prireikus gali

sitelkus telefono programėlę, naudojant Blueto-

įleisti į vidų giminaičius ar santechniką net nebū-

oth technologiją. Ši aplikacija yra suderinama su

damas namuose. Jam tereikia telefonu pranešti

„iPhone“, „Android“ ir „Windows Phone“ OS iš-

įėjimo kodą. ATRASK! • RUDUO

Namų tvarkytojas Kitas iš pastaraisiais metais itin patobulėjusių įrenginių – robotas dulkių siurblys. Tikriausiai ne vienas galvojate, kaip būtų puiku tiesiog įjungti apskritimo formos robotuką, kuris už jus atliktų tokį nemalonų namų ruošos darbą kaip grindų valymas, o kai kurie galbūt jau ir turite tokį savo namuose, nes šis siurblys jau pažymėjo 10-ies metų gimtadienį. Vienas geriausių būdų sutaupyti laiko – įsigyti „Dyson 360 Eye“. (paveikslas iš www.dyson360eye.com) Šis robotas turi 360 laipsnių aprėpties kamerą, kuri

„mato“ kambarį 45 laipsnių vertikaliu kampu. Tai leidžia robotui aptikti prieš jį esančias kliūtis. Per pastaruosius 10 metų viena kompanija pardavė daugiau nei 10 milijonų robotų dulkių siurblių.

Piešimas gali būti smagus „3Doodler“ – vienas iš įrenginių, apie kurį vargu ar daug kas iš mūsų yra girdėjęs. Tai unikali naujovė! Rašiklio galvutė įkaitinama iki reikiamos temperatūros ir galima piešti / spausdinti. Tiesa, 3D rašiklis nėra labai tikslus kaip 3D spausdintuvai, tačiau puikiai tinka žaisliukų, papuošalų, smulkių detalių gamybai, nereikalaujančiai itin didelio tikslumo. 3D spausdinimo kultūra dar tik pradeda vystytis Lietuvoje, todėl tokie įrenginiai, kurie kainuoja nedaug, yra sveikintinas pirkinys, norint pažinti 3D spausdinimo technologijas. „3Doo-

www.theguardian.com

dler“ žurnale „Stuff“ buvo įvertintas kaip vienas iš TOP 10 prietaisų, kurį turi turėti kiekvienas technologijomis besidomintis žmogus.

Dronas – brangus, bet geidžiamas išradimas Radijo bangomis valdomi automobiliai tampa atgyvena. Į rinką atkeliauja radijo bangomis (RC) valdomi dronai. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja dronai ir malūnsparniai su aukštos skiriamosios gebos vaizdo kameromis. Norint padaryti išties aukštos kokybės nuotraukų nuosavu dronu teks pakloti nemažą sumą. Vienas geriausių dronų, remiantis žurnalo „Stuff“ atliktu tyrimu, šiuo metu yra „DJI Phantom 3 StandartView. Šis „žaislas“ leidžia nutolti iki 500 metrų atstumu nuo

www.stuff.tv

radijo bangų pulto ir skraidyti pusę valandos. Tai išties brangus prietaisas, tačiau tai tikrai geriausias pirkinys kainos ir kokybės požiūriu.

Šių naujovių nebūtų galima įgyvendinti be bevielių technologijų, o, kaip tikriausiai visi žinome, Lietuva gali didžiuotis belaidžio interneto greitaveika. Tad linkiu visiems sėkmingos sąsajos su vis tobulėjančiais išmaniaisiais įrenginiais. 12

ATRASK! • RUDUO

UNIVERSITETO SAVI

Ramunės Orlickaitės sėkmės istorija: vidinis balsas ir svajonė Roberta Stonkutė Viktorija Bali Palydėdamas besibaigiančią vasarą Šiaulių miestas kasmet ūžia nuo festivalių ir juose besisukinėjančių žmonių gausos. Šioje dalyvių gausoje išsiskiria jauna miesto menininkė, Šiaulių universiteto absolventė Ramunė Orlickaitė. Jau trečius metus iš eilės bulvaru tipenančius miesto smalsuolius šalia savęs ji patraukia siūlydama pasipuošti laikinosiomis chna tatuiruotėmis, kurių žavesiui sunku atsispirti. Chna tatuiruočių populiarumo paslaptis – egzotika ir laikinumas; juk dažnas pamąsto, ar neverta savo kūno papuošti tatuiruote, tačiau gana dažnai atbaido šių peršamas ilgaamžiškumas. Kas gali pasakyti, ar tai, ko norime šiandien, bus priimtina ir rytoj? Tad Ramunės kuriamas trumpalaikis menas tampa puikiu pasirinkimu abejojantiems. Su Universiteto absolvente Ramune kalbamės apie susidomėjimą menu, studijomis ir apie tai, ko reikia norint prisišaukti sėkmę.

ATRASK! • RUDUO

Trumpai papasakok, kaip susidomėjai menu? Aš nuo vaikystės labai mėgau piešti, turiu išsaugojusi savo senų piešimo albumų. Smagu juos peržiūrėti po daug laiko, nes piešiniai nesuvaržyti, laisvi nuo „taisyklių“, skatinantys vaizduotę ir įkvėpimą.

reiškiamas ne tik menų srityje. Dar svarbiau – stebėti savo polinkius į veiklas, kurios yra priimtinos, ir į tai atsižvelgiant rinktis specialybę. Svarbiausia – kūrybiškas požiūris į tai, ką darai.

Turbūt nesuklysiu sakydama, kad studijuoti menus pasirinkai sąmoningai? Taip, esu Šiaulių universiteto absolventė, baigiau dailės (specializacija – tapyba) studijas Menų fakultete. Prisipažinsiu, per daug nesitikėjau, kad būsiu priimta, nes tuomet įstoti į šią specialybę nebuvo lengva.

Norisi pasmalsauti, kas pirmiausia šauna į galvą, kai prisimeni studijų metus? Prisimenu savo pirmąjį tapybos dėstytoją Romaną Vilkauską, kurio posakis įstrigo visam laikui: „Turit užsiauginti stuburą!“ Per paskaitas mėgdavau užsirašyti įdomias dėstytojų frazes, kurias po to skaitydami leipdavom iš juoko su grupiokais. Turiu išsaugojusi daugybę užrašų su auksinėm dėstytojų mintim.

Gyvename laikais, kai kūrybingumas ir jo ugdymas ypač svarbūs, tačiau vis mažiau moksleivių renkasi menų srities studijas. Kodėl taip yra, tavo manymu? Kūrybingumas labai svarbus, bet jis gali būti iš-

Šiaulių mieste tave jau atpažįsta kaip chna laikinų tatuiruočių meistrę. Kada ir kaip susidomėjai šiuo kūno puošybos menu? Chna laikinosiomis tatuiruotėmis susidomė-

ATRASK! • RUDUO

Fotografė Viktorija Bali, visažistė Dovilė Čeilutkaitė, plaukų stilistė Gabrielė Šerytė.

ATRASK! • RUDUO

jau prieš porą metų. Pirmuosius dažus gavau iš draugės, gyvenančios Anglijoje. Tada ir pradėjau labiau domėtis šiuo nauju atradimu, piešti draugams, dalyvauti renginiuose. Esi viena iš sėkmingai dirbančių jaunųjų menininkių. Ko reikia norint suderinti verslą ir meną? Reikia turėti viziją ar svajonę, ir svarbiausia – eiti link jos. Tada nesunku bus įgyvendinti ir kitus būtinus dalykus. Kai aš užsiėmiau laikinomis tatuiruotėmis, pažįstami ėmė siūlyti man prisistatyti įvairiuose renginiuose. Vėliau mane susirado fotografė Viktorija Bali, su kuria pradėjome dalyvauti festivaliuose ir miesto renginiuose kaip komanda, gauti bendrų užsakymų mergvakariams bei kitoms šventėms. Pamažu kvietimų ėmė daugėti. Kokiuose renginiuose, konkursuose esi dalyvavusi su chna tatuiruotėmis? Nuo savo veiklos pradžios dalyvauju „Šiaulių naktyse“ kaip chna tatuiruočių meistrė. Apie mano veiklą rašė „Šiaulių kraštas“. Taip pat su Viktorija Bali esame sukūrusios apie savo veiklą reklaminį videosiužetą „Chna tatuiruotės fotografijoje“. Ar įvertinimas konkursuose, kitų profesionalių menininkų pripažinimas tau, kaip menininkei, yra svarbūs? O gal yra svarbesnių dalykų? Pripažinimas – labai svarbus, ypač žmonių, kuriuos laikai sau pavyzdžiu. Vilniuje gyvenanti chna piešimo profesionalė Alesandra Gaušienė yra mane nesyk rekomendavusi savo klientams. Ten žadu įgyti chna piešimo sertifikatą. O vėliau galbūt ir užsienyje. Po prisistatymo „Šiaulių naktyse“ gavau pasiūlymą bendradarbiauti su kūrybine dirbtuve-parduotuve „Menoja“, kuri organizuoja užsiėmimus įvairiomis progomis. Manau, tai dar vienas visuomeninis pripažinimas, kuris man labai svarbus. 16

ATRASK! • RUDUO

Kaip apibūdintum savo dabartinę veiklą: svarbesnis sėkmės ar realizuotos svajonės faktas? Dabartinė veikla man lyg atspirties taškas, vedantis į svajonės realizaciją. Smagu būti pastebėtai ir įvertintai, tačiau tikslas dar nepasiektas. Ko palinkėtum jau greitai dėl studijų universitete pradėsiantiems galvas sukti jaunuoliams? Kaip pasirinkti teisingai? Palinkėčiau dažniau klausytis savo vidinio balso, kuris būtinai nuves ten, kur norėtumėte būti... Susidomėjusius chna laikinųjų tatuiruočių menu Ramunė ir Viktorija kviečia užsukti į savo studiją „Temporary henna tattoos“, įsikūrusią miesto centre. Čia galėsite ne tik papuošti savo kūną chna dažų raštais, bet ir įsiamžinti su jais nuotraukose.

Indrės Gudaitytės, Menų fakulteto audiovizualinio meno studijų programos absolventės, diplominis darbas „Prisiminimai“. 2009 m. Vadovė doc. Regina Šulskytė.

Justo Jurkevičiaus, Menų fakulteto audiovizualinio meno studijų programos IV kurso studento fotografija.

ATRASK! • RUDUO

„Saulės“ ansamblis JAV: lietuviška kultūra sušildė amerikiečių ir lietuvių širdis Zenonas Ripinskis

Rugsėjo pabaigoje Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblio „Saulė“ dainininkai, šokėjai ir muzikantai išvyko į koncertinį turą po Jungtines Amerikos Valstijas. Šiauliečiai buvo pakviesti dalyvauti Omahos susibičiuliavusių miestų asociacijos 50-mečio jubiliejiniuose renginiuose Omahoje. Amerikoje „Saulė“ surengė 9 koncertus Nebraskos universitete, Omahos mokykloje, lietuviškose parapijose Omahoje, Čikagoje, prestižinėje „Homestake Opera House“ salėje Leads mieste Pietų Dakotoje. Lietuviškos tradicinės kultūros pristatymas sužavėjo tiek amerikiečius, tiek lietuvaičius, gyvenančius JAV. Kaip sekėsi keliauti po Nebraskos, Pietų Dakotos bei Ilinojaus valstijas ir ką patyrė Amerikoje, žurnalo skaitytojams pasakoja ansamblio „Saulė“ dalyviai Urtė Kavaliauskaitė, Viktorija Raštutytė ir Mantas Urbonas. 18

ATRASK! • RUDUO

Urtė Kavaliauskaitė, Menų fakulteto muzikos pedagogikos studijų programos III kurso studentė Dainuoju nuo mažens. Man patinka dainuoti, nes dainuodama jaučiuosi laisva. Liaudiškas dainas ir šokius pamėgau dar mokydamasi Žagarės gimnazijoje. Galbūt todėl tik įstojusi į universitetą įsitraukiau į liaudiškos muzikos ansamblio „Saulė“ veiklą. Ansamblyje sutikau nuostabių žmonių, kurie padėjo man atsiskleisti. Į koncertinį turą po Ameriką vykau pirmą kartą. Vyliausi, kad žmonės, su kuriais susitiksime, bus mums draugiški, o miestai ir gamta – pribloškiantys. Ko tikėjausi, tai ir radau. Amerika man pasirodė didelė ir labai graži. Didžiausią įspūdį padarė Čikaga, nuostabi jos architektūra su įsiterpiančiais dangoraižiais. Taip pat nepamiršiu „Mount Rushmore“ memorialo – 18 m

aukščio keturių žymiausių JAV prezidentų skulptūrų, kurios iškaltos milžiniškoje oloje. Jeigu kalbėtume apie Amerikos žmones, tai galiu pasakyti, kad jie man irgi patiko, nes yra draugiški, mandagūs ir labai paslaugūs. Manau, kad jiems patiko mūsų koncertai. Po pasirodymų sulaukdavome ne tik daug aplodismentų, bet ir komplimentų. Žinoma, parengti skirtingas programas amerikiečių ir lietuvių publikai užtruko daug laiko ir atėmė jėgų, bet stengtis buvo verta. Žmonės emocingai dėkojo, kad atvežėme jiems lietuvių folkloro, kad supažindinome juos su savo tautos šokiais, instrumentais, muzika ir dainomis. Ypač įsiminė du paskutiniai koncertai Čikagoje. Galbūt todėl, kad klausė mūsų Amerikos lietuviai, kurie yra pasiilgę savo kultūros. Nemažai laiko praleidome Nebraskos universitete Omahoje, kur koncertavome, vedėme šokių mokymus užsienio šalių studentams, žaidėme krepšinį, dalyvavome ekskursijoje. Įsitikinau, kad tai puikus universitetas. Prieš metus, kai man pagal mainų programą siūlė vieną semestrą studijuoti Omahoje, nesiryžau ten vykti. Dabar dėl to labai apgailestauju. Sužavėjo studentų ir dėstytojų nuoširdus bendravimas, moderni studijų aplinka. Turiu pripažinti, kad Amerikoje studentams suteiktos didesnės galimybės atskleisti savo talentą, ugdyti gebėjimus. Viktorija Raštutytė, Humanitarinio fakulteto lietuvių filologijos ir komunikacijos studijų programos IV kurso studentė Šokti pradėjau pradinėje mokykloje, tačiau mokydamasi Šiaulių Didždvario gimnazijoje nešokau. Į „Saulės“ ansamblį ateiti paskatino mano kurso draugė. Kai nuėjau, supratau, kad čia bus labai linksma. Taip išėjo, kad draugė vėliau nebelankė repeticijų, o aš čia esu iki šiol. Ruoštis išvykai į JAV pradėjome rugpjūčio ATRASK! • RUDUO

Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“.

ATRASK! • RUDUO

Meno vadovas Darius Daknys, choreografinės grupės vadovė Adelė Gružienė, vokalinės grupės vadovas Eugenijus Andrulis. Nuotr. Zenono Ripinskio

ATRASK! • RUDUO

paskutinę savaitę. Laiko nebuvo labai daug – tik trys savaitės. Po vasaros atostogų nebuvome labai gerai fiziškai pasirengę, todėl kibome į darbą. Praktiškai kiekvieną dieną ilgai repetuodavome, nes norėjome pasirodyti kuo geriau, jautėme atsakomybę už universitetą, savo miestą, šalį. Į Ameriką skridau pirmą kartą. Jaudinausi, nes tai ilga kelionė, tačiau labai norėjau pamatyti šią tolimą šalį. Čikagoje turėjau galimybę ir su giminėmis susitikti. Ne kiekvienam pasitaiko tokia proga. Manau, teisūs yra sakantieji, kad Amerika – svajonių šalis! Po kelionės galiu tai patvirtinti, nes įspūdžių parsivežiau labai daug. Man Amerika pasirodė didelė visomis prasmėmis: dideli automobiliai, aukšti pastatai, didelės maisto porcijos ir t. t. Visur kokakola, ledukai… Kitokia ten gamta. Skiriasi ir žmonės. Jie dažnai šypsosi, palaiko vienas kitą, yra nepa-

prastai mandagūs, ypač viešose erdvėse. Kas labiausiai įsiminė kelionėje? Prisimenu, pirmą dieną buvo sunkiausia, nes reikėjo įveikti ilgos kelionės nuovargį, laiko skirtumą ir koncertuoti Nebraskos universitete Omahoje. Prisimenu ir patį linksmiausią koncertą Pasaulio lietuvių centre Lemonte, kuriame kartu su mumis dalyvavo Čikagos lietuvių šokių grupės „Suktinis“, Laumė“ ir „Grandis“. Mūsų kolektyvas smagiai šoko, dainavo ir grojo, o publika mums taip plojo, kad net šiurpuliukai per kūną ėjo! Aš labai džiaugiuosi galėdama būti „Saulės“ kolektyvo nare. Šokiai – puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Tiesa, išvykos į koncertus, repeticijos atima daug laiko, tačiau pakanka jo ir studijoms. Galima viską suderinti, reikia tik labai norėti. Tikiuosi, kad baigusi studijas dar ilgai prisiminsiu akimirkas, praleistas su „Saule“.

Mantas Urbonas, Technologijų ir gamtos mokslų fakulteto statybos inžinerijos studijų programos IV kurso studentas Man didžiausią įspūdį paliko Amerikos gamta. Taip pat sužavėjo išvyka į Pietų Dakotą, ypač didžiulėse olose iškaltos skulptūros. Kelionės į Ameriką nepamiršiu ir dėl patirto nuotykio. Lankydamasis Black Hills nacionaliniame parke, atsiskyriau nuo grupės ir nuklydau į kalnus. Kartu su manimi buvo vienas amerikietis. Laikas buvo grįžti į autobusą, tačiau kelio atgal rasti nesisekė. Blogiausia buvo tai, kad kalnuose neveikė mobilusis ryšys ir nebuvo įmanoma pranešti apie save. Visi, žinoma, jaudinosi ir ilgokai mūsų laukė. Nesulaukę nusprendė tęsti ekskursiją su grupe, o mūsų laukti paliko kelionės vadovą P. Madseną. Šiaip taip atradome taką į bazę, o vėliau – ir vairuotoją su mašina. Senyvas amerikietis vairuotojas, mūsų nuostabai, lėkė dideliu greičiu kalnų keliais, norėdamas greičiau nuvežti mus į vietą, kur jau 22

ATRASK! • RUDUO

laukė visas „Saulės“ kolektyvas. Kol pasiekėme „Mount Rushmore“, teko gerokai pasijaudinti. Po šio nuotykio Amerikos didingumas paliko dar ryškesnį įspūdį.

Kita išvykos dalis – koncertai. Koncertuoti buvo smagu. Iš pradžių, aišku, kiek sunkoka, nes buvome pavargę po 20 valandų trukusios kelionės. Tačiau vėliau, kai prisitaikėme prie laiko skirtumo, nuovargio ir streso nebejautėme. Koncertavome ir Omahoje, ir Čikagoje. Buvo gera Draugystė su Nebraskos universitetu Omahoje vis stiprėja Šiaulių universiteto bendradarbiavimas su Nebraskos universitetu Omahoje prasidėjo 1997 metais. Nuo to laiko, be akademinių mainų, Nebraskos universitetas kartu su Šiaulių universitetu jau parengė ir įvykdė per dešimt kultūrinių mainų projektų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 800 studentų ir dėstytojų. Tuo pasigirti negali nė vienas Lietuvos universitetas! Lietuvoje ne kartą labai sėkmingus koncertus

šokti, nes jautėme publikos palaikymą ir susidomėjimą. Ypač šiltai mus priėmė Čikagos lietuviai paskutiniuose dviejuose koncertuose. Norėčiau dar kartą nuskristi į Ameriką. Tik ne gyventi, o atostogauti. Aš labai myliu Lietuvą ir man patinka čia, savoje žemėje. surengė Nebraskos universiteto koncertinis choras, pučiamųjų instrumentų simfoninis orkestras, džiazo ansamblis. Net keletą kartų Šiauliuose vykstančiuose tarptautiniuose studentų teatrų festivaliuose „Po Saule“ dalyvavo Nebraskos universiteto Omahoje aktorių trupės. Nebraskos universitetas Omahoje savo ruožtu ne kartą kvietėsi koncertuoti Šiaulių universiteto meno kolektyvus: liaudiškos muzikos ansamblį „Saulė“, mišrų chorą „Studium“, merginų chorą „Pavasaris“, dainininkę Agnę Michalenkovaitę.

Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“ skelbia naujų narių priėmimą!

vęs laukia Ateik, ta linksmas šaunus ir as bei kolektyv mos šta nepamir os! akimirk

Kviečiami Šiaulių miesto studentai (universiteto ir kolegijų), norintys šokti, dainuoti ar groti. Priėmimas vyksta spalio–lapkričio mėnesiais antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.45 val. Šiaulių universiteto I rūmų šokių salėje (P. Višinskio g. 25, III a.). Informacija pasiteirauti: Mob. tel.: 8 685 33 142 / 8 656 57 918 El. p. dariusdaknys@gmail.com

ATRASK! • RUDUO

ERASMUS

Gavau tai, kas neįkainojama – draugų iš viso pasaulio

Deimantė Zakarevičiūtė Deimantės Zakarevičiūtės asmeninis archyvas Šiaulių universitetas jau daug metų vykdo ERASMUS mainų programą, todėl studijuoti ar atlikti tarptautinę praktiką kitoje šalyje turi galimybę daugelis studentų. Šia galimybe pasinaudojau ir aš, Deimantė Zakarevičiūtė, Humanitarinio fakulteto lietuvių filologijos ir komunikacijos studijų programos studentė. 2014 metų spalį būdama trečiakursė išvykau studijuoti į Hildesheimo universitetą Vokietijoje.

ATRASK! • RUDUO

Besišypsančių dviratininkų miestas Anksčiau niekada nesu buvusi Vokietijoje, todėl kelionė į šią šalį labai intrigavo. Prisimenu, kad tik pajudėjusi su lagaminais iš namų suvokiau, jog pusę metų gyvensiu ir studijuosiu kitoje šalyje. Galiu prisipažinti: nebuvau labai drąsi. Tada man stigo pasitikėjimo savimi ir savo galimybėmis. Bet ramino iš Hildesheimo universiteto grįžusių studentų geri atsiliepimai apie studijas, todėl žinojau, kad mano baimė ilgainiui išblės. Taip ir buvo. Nuvykusi į Vokietiją iškart įsitikinau, kad tai daug gražesnė šalis, nei įsivaizdavau, ir labai draugiška atvykėliams. Buvo keista stebėti, kaip nepažįstami žmonės miesto gatvėse šypsosi vienas kitam, lyg būtų seni pažįstami. Jų šypsenos ir skleidžiamos teigiamos emocijos užkrėtė ir mane – aš irgi pradėjau visiems šypsotis. Pastebėjau ir kitą dalyką. Hildesheimo gyventojai mėgsta važinėti dviračiais. Studentai irgi. Prie bendrabučio ir universiteto įrengtos gana didelės

aikštelės kasdien būdavo tiesiog perpildytos dviračių. Taigi Hildesheimas – tikras dviračių miestas. Universiteto kasdienybė – kolegiški dėstytojai ir aktyvūs studentai Dideliame Hildesheimo universitete kiekvienas fakultetas buvo pažymėtas raidėmis. Norėdama surasti reikiamą fakultetą, turėjau vaikščioti su žemėlapiu. Tačiau tokiose situacijose patikimesni navigatoriai yra studentai – jie visuomet padėdavo man susiorientuoti. Hildesheimo universitete galėjai lankyti paskaitas vokiečių, anglų, prancūzų, ispanų kalbomis. Beveik visi sutikti studentai mokėjo bent tris kalbas ir drąsiai rinkosi paskaitas svetima kalba. Modernios auditorijos, didelės grupės studentų, aktyviai dalyvaujančių paskaitoje, – tokia šio universiteto kasdienybė. Paskaitose visuomet tekdavo pasisakyti ir tai buvo geriausia dėstytojų strategija, skatinanti studentus sparčiai tobulinti savo užsienio

ATRASK! • RUDUO

kalbos gebėjimus. Kiekvieno studento nuomonė buvo svarbi ir įdomi dėstytojams, paskaitoje visuomet jausdavau jų prielankumą studentams – ir pajuokaudavome, ir pakalbėdavome rimtomis temomis. Geriausia patirtis studento gyvenime – draugai Turbūt nesuklysiu sakydama, kad ERASMUS studentai greitai adaptuojasi užsienio šalyje, nes greitai susiranda ten draugų. Aš taip pat jau pačiomis pirmomis dienomis susiradau draugų bendrabutyje. Vėliau universiteto ESN (Erasmus Student Network) Hildesheim organizacija pakvietė gausų būrį iš daugybės šalių atvykusių erazmininkų susipažinti ir dalyvauti įvairiuose renginiuose. Skirtingos kultūros, susipynusios vienoje erdvėje, stebino ir kėlė žavesį. Iš karto į akis krito bendravimo skirtumai: mes, lietuviai, pasisveikindami spaudėme ranką, o vokiečiai, prancūzai, belgai apkabindavo žmogų, ispanai pabučiuodavo į abu skruostus, o meksikiečiai – tik į vieną. Toks kitų tautybių atstovų artumas ir švelnumas lyg kerai išsklaidydavo visus kompleksus ir paskatindavo pradėti draugiškus pokalbius tarpusavyje. Taigi mainų programa man davė tai, kas neįkainojama – draugų iš viso pasaulio. Būti ERASMUS studente man vis labiau patiko, todėl po pusės metų pratęsiau sutartį ir likau studijuoti dar vieną semestrą. Didžiausias ERASMUS privalumas – galimybė pakeliauti Studento pažymėjimas buvo vertingiausias mano daiktas Vokietijoje. Jį turėdama galėjau keliauti beveik po visą šalį nemokamai! Tik gavę pažymėjimus, kartu su kitais ERASMUS draugais susiplanavome savo savaitgalių išvykas. Pirmasis mūsų tikslas buvo aplankyti netoliese esančius miestus, o vėliau – Berlyną, Šiaurės jūrą. 26

ATRASK! • RUDUO

Nusprendėme išvykti prieš pat Kalėdas, kadangi kiekviename mieste vyko kalėdinis šurmulys, veikė atrakcionai, o prekystaliai lūžo nuo įvairiausių saldumynų. Kiekviena mugė buvo išskirtinė, todėl norėjosi jų aplankyti kuo daugiau.

Pakeliavę po Vokietiją, nutarėme žvilgterėti į kaimynines šalis. Pirmiausia nusipirkome bilietus į Amsterdamą (Nyderlandai), kadangi knietėjo pamatyti, kaip žmonės gyvena be taisyklių. Vėliau keliavome į Briuselį, o tada – į Paryžių. Vis dar negaliu patikėti, kad iš Briuselio į Paryžių nusigavome vos už vieną eurą. Esu girdėjusi, kad internete gali rasti pigių kelionių pasiūlymų, tačiau netikėjau, kad man gali taip pavykti. *** Metus praleidusi Vokietijoje, grįžau į Šiaulius. Man sunku išreikšti žodžiais, ką jaučiau sugrįžusi namo. Pripažįstu, kad dabar labiau pasitikiu savimi ir esu visiškai pasikeitusi dvasine prasme. ERASMUS kol kas yra geriausia patirtis mano gyvenime. Jei galėčiau, tai pakartočiau dar tūkstančius kartų. Visuomet prisiminsiu, ką sakėme išvykdami namo: „ERASMUS isn’t a year of our life, it’s a life in a year.“

ATRASK! • RUDUO

Vilmantas Dambrauskas. Peržiūros. 2013 m.

„Pasirinkti diplominio darbo temą „Sinestezijos principas fotografijoje“ mane inspiravo praleistas pusmetis Pietų Korėjoje. Kasdien girdint jų kalbą kildavo įvairiausių vaizdinių. Skambant svetimiems, kartais monotoniškiems, kartais šaižiems ir dažnai besikartojantiems garsams, stengdavausi nufotografuoti ką nors panašaus į vaizduotės reginius. Garsai stimuliavo vaizdus. Naudodamasis šiuo principu fotografas gali sustabdyti akimirką ir tą kadrą išreikšti „garsu“, kitaip tariant, fotografinis vaizdas gali „suskambėti“. Fotografijų ciklas „GARSŲ ILIUZIJOS“ sukurtas klausantis korėjietiškų garsų, skirtingų žmonių skaitomų grožinės ir šnekamosios kalbos fragmentų. Fotografijas lydi garsiniai tekstai, kurių klausiau fotografuodama.“ Agnė Tamošaitytė. Citata iš diplominio darbo pristatymo 28

ATRASK! • RUDUO

Agnės Tamošaitytės, ŠU Menų fakulteto audiovizualinio meno studijų programos absolventės diplominis darbas „Garsų iliuzijos“. 2012 m. Vadovė doc. Regina Šulskytė. ATRASK! • RUDUO

POŽIŪRIS

Nori pažinti save? Skaityk grožinę literatūrą Enrika Valančiūtė Jurgio Dieliauto asmeninis archyvas „Arba renkuosi save ir savo galimybes, arba laukiu, kol kažkas man kažką parinks. Arba gyvenu ir bandau suprasti, savo gyvenimą perskaityti, arba nužiūrinėju ir pavydžiu kitų gyvenimo“, – savęs suvokimą, kaip esminį skaitymo privalumą, įvardija Šiaulių universiteto Filosofijos ir antropologijos katedros lektorius Jurgis Dieliautas. Filosofas su „Atrask!“ skaitytojais dalijasi savo mintimis apie skaitymą ir vykdomą projektą „Skaitymas kitaip“. Nebijokime knygų ir savęs Nepaisant, rodos, didžiulės grožinės literatūros įvairovės, jaunimas šiais laikais pernelyg nesiveržia pasinerti į skaitymo malonumus. Jauni žmonės verčiau renkasi naršymą po virtualų pasaulį ir atima iš savęs galimybę kitaip įprasminti savo gyvenimą. Pasak dėstytojo Jurgio Dieliauto, skaitantis žmogus geba perskaityti ir save patį, o neskaitantis tokios galimybės neturi. „Skaitydamas aš perkeliu savo patirtį į knygos patirtį. Kita vertus, knygos patirtis persikelia į mano patirtį. 30

ATRASK! • RUDUO

Skaitydamas ne tik užsimirštu, ne tik atitrūkstu ir nusiraminu, bet ir būnu akistatoje su savimi. Žmogus, deja, linkęs bėgti nuo savęs ir nuo laisvės teikiamų galimybių rinktis, bandyti. Tokiu atveju, kai žmogui viskas parenkama, dingsta egzistencinio pasirinkimo prasmė“, – akcentuoja filosofas. Iš tiesų kiekvienas iš mūsų trokšta naujų galimybių, iššūkių ir to, kas gali suteikti dar nepatirtų emocijų. Visa tai dažniausiai yra visai čia pat – ranka pasiekiama. „Knygos skaitymas ne tik skaitymo akiračio plėtimas, ne tik didesnis erudicijos prasme žinojimas ar išmanymas. Čia ir gyvenimo horizontų

atvėrimas, gyvenimo strategijų išskleidimas. To ypač reikėtų jauniems žmonėms, bet tai suvokia brandūs žmonės“, – atskleidžia lektorius. Skaitymo malonumą teikia gebėjimas suvokti kūrinį Skaitymo problema iki šiol yra neišspręsta, o literatūros mokymas kelia labai daug iššūkių. Vienas svarbiausių – skatinti jaunus žmones skaityti ir mąstyti. O kaip tai padaryti, jau diskutuotinas dalykas. Pasak J. Dieliauto, siekiant jaunimo susidomėjimo, būtina intriga. „Neužtenka tik ką nors intensyviai propaguoti. Reikia intrigos, reikia atverti dar neatvertas skaitymo galias. Pavyzdžiui, filmai, fotografijos, kompiuteriniai žaidimai ar kiti vizualinio mąstymo sferos dalykai – tai siužetai, tai intriguojantys pasakojimai. Kokie nors komiksai – tai galingi, intriguoti siužetai, painios loginio mąstymo reikalaujančios istorijos. Čia veikia pirminis staigus įspūdis, impulsas, afektas. Tinkamai atverta grožinės literatūros kūrinio sfera turi ne mažesnį užtaisą. Ir čia nereikia genealios interpretacijos, tik noro įsigilinti į savo nesuvoktas, neįsisąmonintas patirtis“, – tvirtina pašnekovas. Perskaityta patirtis išplečia gyvenimo patirtį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka vykdo projektą „Skaitymas kitaip“. Projekto tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį, kad moderni biblioteka gali atlikti ne tik rekreacinę, informacinę, bet ir terapinę bei pagalbos sau funkcijas. Kaip teigia „Poetinio mąstymo“ seminarų moderatorius J. Dieliautas, svarbu suvokti, kad knygos turi terapinę galią ir yra ypatingas intelektualinis instrumentas. „Ar suvokiame savo perskaitytą patirtį? Ar galime kritinėje situacijoje tokia patirtimi pasiremti? Šiuose seminaruose kaip tik ir aiškinama, kaip susieti savo patirtį su knygos patirtimi. Ką tai reiškia? Knyga – tai atviras kūrinys. Vadinasi, čia įmanoma patirčių kaita. Knyga

nepavaduoja, nepakeičia gyvenimo patirties, bet ją labiau išplečia. Pagaliau pats skaitymo, interpretavimo procesas yra svarbi patirtis“, – neabejoja filosofas, tikinantis, kad seminaruose taip pat mokomasi ieškoti jau esamų prasmių arba kurti naujas. Seminarų dalyviai turi norėti skaityti „Poetinio mąstymo“ seminaruose dalyvauti gali bet kuris skaitantis asmuo. „Vienintelis reikalavimas tokio seminaro dalyviui – norėti skaityti grožinę literatūrą, norėti suvokti, kaip poetinį mąstymą galima derinti su savo mąstymo patirtimi. Viena iš galimų užduočių – atverti savo uždarytas, neįvardytas galimybes. Kita svarbi užduotis – pasyvų „negaliu“ paversti aktyviu „galiu“, – projekto detales apibūdina J. Dieliautas. Paklaustas, koks yra jaunimo požiūris į šią naujovę, jis teigia sulaukiantis visokių žmonių, tarp jų nemažai ateinančiųjų iš smalsumo. Vis dėlto lektorius džiaugiasi, kad jauniems seminaro dalyviams toks literatūros tekstų nagrinėjimas yra aktualus, todėl tikisi, kad jų susidomėjimas ilgainiui neišblės. Skaitymas padės nugalėti baimes Kalbėdamas apie ateities kartas, filosofas didelių skirtumų ieškoti nelinkęs, tačiau išskiria keletą aspektų. „Jauni žmonės bus greitesni ir mobilesni, bet jie susidurs su tokiais pat iššūkiais. Ateitis, kaip tai apibūdina futurologai, visada yra šokas, iššūkis ir nauja mobilizacija. Baimių turi visos kartos, visos epochos. Bet kūryba, tiksliau savikūra, ir yra tas žinomas būdas, kaip nugalėti baimes. Tai paprasta – jas reikia perskaityti. Todėl manau, kad skaitymas ir interpretavimas bus aktualūs ir ateityje. To reikės, jeigu mes norėsime atvirai ir kritiškai mąstyti“, – įsitikinęs filosofas. Taigi, jei anksčiau nemėgote skaityti knygų, pasistenkite pakeisti požiūrį į skaitymą, nes, pasirodo, galima išmokti gyventi skaitant knygas. ATRASK! • RUDUO

GIMNAZISTAI

Drakonus ir driežus įsimylėjusi gimnazistė savo ateitį mato Šiauliuose

Laima Juzulėnienė Ivetos Časonytės asmeninis archyvas Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos III klasės mokinė Iveta Časonytė yra mokyklos bendruomenės pasididžiavimas. Puikiai besimokanti gimnazistė baigusi mokyklą ketina studijuoti veterinariją. Tiesa, ne iš karto. Vienus metus Iveta norėtų padirbėti (kad ir pardavėja), sukaupti šiek tiek studijoms, o tuomet stoti į universitetą. Jeigu nepavyktų tapti gyvūnų gydytoja, tuomet tikriausiai važiuotų studijuoti į užsienį arba bandytų gyventi iš meno. Tai antroji domėjimosi sritis, nors, anot Ivetos piešimo mokytojos Rasos Prišmontienės, galėtų būti ir pagrindinė. Mat drakonus mėgstanti piešti gimnazistė yra puikiai įvertinta ne viename šalies ir tarptautiniame konkurse. 32

ATRASK! • RUDUO

Šiauliuose jaučiasi puikiai, o mokyklą lanko iš pareigos Iveta Časonytė, Šiauliuose gimusi ir augusi, savo mieste jaučiasi puikiai. Pasak gimnazistės, miesto dydis ir ritmas jai tinka, jaunimui reikštis čia galimybių kiek nori. Gaila tik, kad laiko nepakanka visur suspėti. Gimtajame mieste Iveta norėtų ir verslą kurti – atidaryti veterinarijos gydyklą. Nesėkmės (jeigu neįstotų) atveju atsidarytų dailės studiją arba (mažai tikėtina) važiuotų studijuoti į užsienį. Jei tikslui pasiekti pritrūktų konkrečių žinių ar gebėjimų, Iveta sako išmoktų visko savarankiškai, kaip išmoko piešti ar groti bosine gitara. Nors Iveta mokosi puikiai, yra klasės pirmūnė, tačiau sako nesanti tobulas pavyzdys kitiems ir mokyklą lankanti tik iš pareigos. „Mokymasis būtų mielesnis, jeigu nereiktų ruošti namų darbų, – sako gimnazistė. – Vertinimo sistema man sukelia nuolatinę baimę, verčia nerimauti, o mokymasis dėl pažymio labiausiai vargina.“ Visuomeninio darbo, visokių bendrų veiklų ar dirbti komandoje Iveta irgi vengia. „Esu tikra antisocialė“, – prisipažįsta Iveta. Mergina laisvą laiką geriau skiria įvairiems apmąstymams (tai labiausiai mėgsta daryti) ar skaitymui. O jeigu ko imasi, tai dažniausiai savo iniciatyva ir nuo pradžios iki pabaigos daro pati.

kvieno iš jų charakteris“, – ramiai pasakoja Iveta. Gyvūnų priežiūra, pasak gimnazistės, yra sunkus darbas. Ivetai buvo patikėta porą mėnesių pavaduoti Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro darbuotoją. Pirmąjį atlyginimą už gyvūnų prižiūrėtojos darbą gavusi Iveta prisimena: „Darbas buvo „juodas“. Teko ne tik gyvūnus maitinti, bet ir narvus iškuopti, grindis išvalyti. Ir suktis reikėjo greitai.“ Turi Iveta ir kitokios patirties. „Gyvūnui nugaišus, tekdavo daryti skrodimą, išsiaiškinti mirties priežastį, – pasakoja mergina. – Esu skrodusi žaltį, šinšilą. Neturiu baimės, priešingai – biologija, anatomija mane visada domino. Kai mokytoja pasiūlė užsiimti skrodimu, iš karto sutikau, vien dėl to, kad sužinočiau, savo akimis pamatyčiau vidaus organų ir kaulų struktūras.“ Mokytojos paprašyta, Iveta taip pat sutiko nuvalyti pelėdžiuko skeletą. „Tai darbas, reikalaujantis kruopštumo, nes paukščių kaulai tuščiaviduriai ir lengvai lūžta“, – rimtai porino Iveta dalykus, kurių klausydamasi abejojau, ar tokia patirtimi dalijasi septyniolikmetė. Kryptingai studijoms nuo devintos klasės besiruošianti Iveta gimnazijoje mokosi biomedicinos mokslo krypties dalykų, dalyvauja įvairiuose projektuose, kuriuose klauso mokslininkų paskaitų ir atlieka įvairius bandymus laboratorijose. „Galėtų būti rimta menininkė“

Meilė egzotiškiems gyvūnams peraugo į kryptingą veiklą Kad savo ateitį susies su gyvūnais, Iveta suprato lankydama būrelį Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre. Jau tuomet apsisprendė, kad šuniukai ir katinukai – ne jai. Ivetos širdis linko prie reptilijų, nes šaltakraujai, anot merginos, įspūdingesni, juos įdomiau stebėti. Ivetos namuose gyvena trys leopardiniai gekonai – driežai. Stebėdama reptilijas mergina sako perpratusi jų būdą. „Po kiek laiko sužinojau, ką jie mėgsta, ko nemėgsta, koks kie-

Nors piešti Iveta specialiai nesimokė, bet jos piešiniai nepalieka abejingų. Geriausieji buvo atrinkti konkursams ir pelnė aukštus apdovanojimus. Labiausiai jai patinka piešti drakonus, kurių akys lyg antikinių skulptūrų neturi vyzdžių – dėl to ji dažnai ginčijasi su piešimo mokytoja. Ivetai taip labiau patinka. Piešdama „kaip reikia“ ji rizikuotų prarasti savo stilių. „Dėl tos priežasties nelankiau nei dailės, nei muzikos mokyklų, – aiškino Iveta. – Būčiau turėjusi sekti mokytojų primestomis taisyklėmis.“ ATRASK! • RUDUO

Vis dėlto Iveta mano, kad jai pasisekė su dailės mokytoja, kuri yra tikra savo srities entuziastė ir „Saulėtekio“ gimnazijos jaunųjų talentų ugdytoja. Tai mokytoja R. Prišmontienė pasistengė, kad Ivetos talentas pražystų, kad jos piešiniai, ekslibrisai būtų eksponuojami įvairiose parodose. „Ji tikrai galėtų būti rimta menininkė“, – sakė vilties neprarandanti mokytoja. O pirmąja vieta Slovakijoje vykusiame ekslibrisų konkurse įvertintas Ivetos dar-

ATRASK! • RUDUO

bas tik sustiprino jaunos dailininkės pasitikėjimą savimi ir motyvaciją imtis drąsesnių sumanymų. 2015 m. pavasarį „Saulėtekio“ gimnazistė dalyvavo savo mokyklos paskelbtame freskos konkurse, kurio tema – miestas – buvo viena iš Ivetos nemėgstamiausių. Jaunoji dailininkė surado kompromisą – „apgyvendino“ mieste drakoną. Ivetos eskizą atrinko iš 10-ies pateiktų konkursui ir dar premiją skyrė motyvacijai sustiprinti. Pati kūrėja

perkėlė piešinį ant mokyklos sienos (420 x 250 cm). Dabar jau Iveta ir jos mokytoja puoselėja realią viltį surengti kitos vasaros pradžioje autorinę savo darbų parodą Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje. Laisva neformalė gyvena kaip jai patinka Save neformale vadinanti Iveta Časonytė mėgsta iššūkius ir ypač brangina sprendimų laisvę. Dėl pastarosios, tiesa, niekada nereikėjo kovoti – tėvai jai leido gyventi savo nuožiūra nuo keturiolikos. Gavusi laisvę, Iveta „iš proto neišsikraustė“, nes jautėsi atsakinga už savo veiksmus. Po Jaučio ženklu gimusi smulkutė mielo veido septyniolikmetė dabar yra ne tik laisva, bet ir atkakli, siekia ambicingų tikslų. Jos svajonėse – planai vairuoti motociklą, aplankyti Australiją ir

susipažinti su vietos tautiniu menu. „Ramšteinų“, „eisų-disų“, „Peklos“ ir kitų grupių muzikos klausanti, bosine gitara grojanti gimnazistė drąsos ir ryžto viskam turi tiek, kad dviem pakaktų. Mergina išdrąsėjo, kaip pati pasakojo, apsilankiusi keliuose garsiuose vasaros muzikos festivaliuose ir pabendravusi su „kitokiais“ jaunuoliais. Juodais odiniais drabužiais vilkintys ir drąsiai besielgiantys jaunuoliai paliko ne įžūlių chuliganų, kaip linkę manyti dauguma suaugusiųjų, o labai šiltų, jautrių ir kūrybingų, mokančių džiaugtis žmonių įspūdžius. Iveta susižavėjo jų gyvenimo būdu ir pati perėmė jų skleidžiamą filosofiją. O menininkės prigimtis padėjo jaunai merginai greičiau atsiskleisti. Save atradusi Iveta bendraamžiams taip pat pataria nepasikliauti per daug kitais, dažniau vadovautis protu bei nuojauta, nebijoti naujovių ir ieškoti savo kelio savarankiškai.

Parodos, konkursai ir Ivetos laimėjimai • Projekto „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“ knygos ženklų „Ekslibrisai sau“ parodos dalyvė (2015 m. rugsėjis); • konkurso freskai „Miestas“ sukurti nugalėtoja (2015); • „Saulėtekio“ gimnazijos mokinių grafikos kūrinių parodos Putikon Hovi (Suomija) dailės galerijoje dalyvė (2014 m. birželis–rugsėjis); • XV tarptautinės vaikų ir jaunimo ekslibriso bienalės Žary mieste (Lenkija) dalyvė (2014); • tarptautinio projekto-piešinių konkurso „Būk sveikas, pavasari!“ laureatė (2014); • tarptautinio konkurso vaikams ir jaunimui „Mano šalies žmonių tautiniai kostiumai ir papročiai“ Celje mieste (Slovėnija) I vietos laimėtoja (2013); • respublikinio mokinių konkurso „Iliustruoju ir improvizuoju Simoną Daukantą“ laureatė (2013). ATRASK! • RUDUO

ATRASK! • RUDUO

Austėjos Bankauskaitės, ŠU Menų fakulteto audiovizualinio meno studijų programos absolventės, diplominis darbas „Neįgalių žmonių reprezentacija lietuvių fotografijoje“. 2014 m. Vadovė doc. Regina Šulskytė

ATRASK! • RUDUO

SIELOS KUŽDESIAI

SUTEMA Lietaus lašai ant lango stiklo, Srovena medžiais sutema... O mano siela ilgis visko, Ką paslėpė rudens šarma... Vaiskus mėnulis gviešias miesto Ir klykia vėjas laukuose... Suskilęs veidrodis netviska; Pabudus rąžos nežinia. Sustingę pirštai siekia žvakės, Degtukas gęsta tamsoje... Netikros šviesos, miško dvasios Klajoja sielos gelmėse... Pakrantės smėlį bangos drasko, Skandinasi baloj kančia... Pakilęs nerimas iš sapno Užvaldo sielą paslapčia.

ĮKALINTAS VĖJAS Delnų sparnais pagausiu vėją, Dalinsiu vakarą perpus... Į dalį tą, kuri praėjo, Į kitą – tą, kuri dar bus.

Nuotrauka Ramintos Rinkevičiūtės

Esu Raminta Rinkevičiūtė, Humanitarinio fakulteto lietuvių filologijos ir komunikacijos studijų programos I kurso studentė. Pradėjau kurti 2011 metų vasarą. Visada jutau gamtos artumą ir pati, tarsi upė, palengva tekėjau savo vaga, akimirkai stabtelėdama ir sugerdama į save viską – tiek gera, tiek bloga. Tada buvau ir dabar tebesu jautri akimirkos įspūdžiui. Kūryba man – laisvė, atgaiva, pilnatvė. Tik kurdama tekstus ar piešinius, būdama kuriančių žmonių apsuptyje jaučiuosi lyg ant sparnų, lyg pagavusi vėją... Savo eilėmis atidengiu visus sielos randus, visas slapčiausias užmačias ir tikiuosi tik vieno – būti išgirsta...

ATRASK! • RUDUO

Suspausiu širdį šalčio žnyplėm, Paversiu ašaras ledu... Praėjęs vakaras – svarstyklės – Pasversiu sielos likučius. Apsibarstysiu plaukus smėliu, Purve išplausiu drabužius... Apleistą vakarą minėsiu, Skaičiuodama širdies dūžius. Nakties sapnuos paliksiu vėją, Draskysiu ilgesio žingsnius... Dirbtinis vakaras praėjo, O tikras – rezga dar planus...

NEMIGA Skaidri, tyra. Ranka švelni. Nurieda ašara. Šešėlių glostomoj nakty Ir Tu budi. Sapnuos klajoja pasaka. Miegot nenori. Tik guli. Ir nemiga Po Tavo kojom. RUGPJŪTIS Nugrimzdo į dangų paklydę sapnai Į debesį - rankos, į žemę - randai... Aš kojomis žvyrą lyg viltį žarstau Nelemta pakilti – aš žemėj likau... Nudilę, išblukę, netekę svajų Žvaigždučių pirštukai – jų laimę vagiu... Kur sutemos supas, padangėj naktų, Tik ten sielos dulkes barstyt išeinu... Maži akmenukai, pavirskit šerkšnu! Tik mirčiai apsupus gyvybę jaučiu.

SPALIS. UŽSIDEGSIU LIEPSNA Užsidegsiu liepsna, kai kuždės man laukai, rudens vėjo daina, kai užlies nelauktai, degsiu ryškiai, tyrai tartum rožių žiedai, liepsnoje įsiplieks raudoni vakarai... klevo lapai lengvai glostys galvą, pirštus aš tik degsiu liepsna, kai lis žemėn lietus...

*** varva vakaras vėl tarsi bičių medus raudonai, geltonai nusidažo dangus... žydi spalis gelsvai, kursto vėjas jausmus, tarp šermukšnio šakų – tu pažvelk – aš degu...

*** krito lapai lengvai nuo sausų ąžuolų, po šalnos jau balkšvų – ne raudonų – žiedų...

*** Užsidegsiu liepsna, krisiu žemėn lietum, būsiu ryto šarma, vakare - tik dangum; spalis – mano delne, dega liepsnos medum, pasiliksiu jį čia, kol ruduo virs šerkšnu.

NAKTIES ŠEŠĖLIAI Nakties šešėliai... Valgau smėlį... Tarp miesto stiklo žiburių. Vaiduoklis slenka susivėlęs, Pripratęs prie būties kančių. Neduosiu kąsnio jam Prisėlins. Atims, kas liko, iš nasrų. Nakties šešėliai gaudys vėją... Pradings mėnulis iš akių. Rudens pirštukai... Lapai sėdi... Tarp miegančių nakties šakų. Vaiduoklis vagia mano smėlį, O aš tik tyliu... Bet girdžiu.

ATRASK! • RUDUO

Lauros Andriukaitytės, Menų fakulteto audiovizualinio meno studijų programos absolventės, diplominio darbo dalis „Skiriu Antoine ir Consuelo de Saint Exupery“. 2013 m. Vadovė docentė Regina Šulskytė.