s a r a fa w k e s
norėdama išsilaisvinti. Tamsiaplaukis nepažįstamasis žengtelėjo atgal ir vėl paspaudė raudoną mygtuką. Liftui pajudėjus karštligiškai puoliau taisytis drabužius, po kelių sekundžių telefonas nutilo. – Tu skanesnė, nei maniau. Bejėgė pasisukau į balso pusę ir pamačiau, kaip jis laižo pirštus. Jo žvilgsnis man vėl pakirto kelius, tačiau nepaliaujamai skambantis telefonas privertė atsipeikėti, ir aš apgraibomis ėmiau spaudyti visus mygtukus. Regis, tai jį pralinksmino. Kai liftas atsivėrė į tuščią koridorių dviem aukštais žemiau manojo, klupdama išlipau. Dideliam palengvėjimui, žmonių nebuvo matyti. Vargu ar dabar būčiau ištvėrusi kieno žvilgsnį. Staiga išgirdau švilptelėjimą ir atsisukau – nepažįstamasis pakėlęs ištiesė man rankinę. Nuslydo nuo rankos ant žemės, kai mes... Kaip įmanydama oriau atsikrenkščiau. Jis nusišypsojo, veido išraiška akimirksniu sušvelnėjo. Be žado stebeilijau į šį gražų vyriškį, o jis man mirktelėjo. – Susitiksim, – ištarė užsidarant lifto durims, o aš likau stovėti aukštu žemiau reikiamo. Giliai įkvėpiau, puoliau taisytis drabužius, drebančiais pirštais susikišau palaidinę už sijono juosmens. Kelnaites verčiau pamiršti – jei jas būčiau mūvėjusi, ant 14