LIETUVIŲ KALBA. Vadovėlis III klasei. II dalis

LIETUVIŲ KALBA 3 KLASEI

T

VA DO

VĖ

LI

S

II D ALIS

Vilma Dailidėnienė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė Nomeda Kasperavičienė

I A

!

P

KAIP IŠSIKEPTI IMBIERINIŲ SAUSAINIŲ?

Išsiaiškink imbierinių sausainių gaminimo eigą.

Kaip gaminti?

1. Miltus, sodą, prieskonius ir druską išsijoti į dubenį ir padėti į šalį.

2. Kitame dubenyje iki purumo išsukti sviestą su cukrumi. Į išsuktą masę įmušti kiaušinį, supilti sirupą ir viską išmaišyti.

P. 3

5. Skardą iškloti kepimo popieriumi ir išdėlioti sausainius.

Kepti 12–15 minučių. Paskui sausainius sudėti ant grotelių.

Juos galima papuošti glajumi.

6. Glajui skirtą miltelinį cukrų išsijoti į dubenėlį. Pamažu pilti vandenį ir maišyti, kol masė taps vienalytė. Ją išpilstyti į tris dubenėlius. Į kiekvieną dubenėlį įlašinti skirtingų spalvų maistinių dažų ir išmaišyti.

7. Norimos spalvos glajaus įpilti į konditerinį švirkštą ir puošti sausainius. Palikti išdžiūti.

Jeigu sumanysi išsikepti imbieri­nių sausainių, tai daryk su suaugusiaisiais.

Kaip kintant žodžiui keičiasi jo reikšmė? Patyrinėk.

3. Į šią masę suberti miltų mišinį ir gerai išminkyti. Kai tešla taps vientisa ir glotni, ją suplotiŽ , suvynioti į maistinę plėvelę ir valandą palaikyti šaldytuve, kad sukietėtų.

4. Stalo paviršių pabarstyti miltais ir sustingusią tešlą iškočioti iki 3 mm storio. Tada formelėmis spausti sausainius. Įkaitinti orkaitę iki 170 °C.

suploti – padaryti plokščią

Suberti – suberia, subėrė.

Padėti – padeda, padėjo.

Palikti – palieka, paliko. Įpilti – įpila, įpylė.

Perskaityk paryškintus imbierinių sausainių gaminimo aprašymo žodžius. Į kokį klausimą jie atsako? Ką jie nusako? Įsidėmėk! Žodžiai, kurie reiškia veiksmą, vadinami veiksmo žodžiais – veiksmažodžiais.

Veiksmažodžiai, kurie atsako į klausimą ką veikti?, vadinami veiksmažodžių bendratimi. Veiksmažodžių bendratis baigiasi priesaga -ti.

Pavyzdžiui: kepti, padėti, maišyti, skaičiuoti, kočioti.

Nurašyk sausainių gaminimo aprašyme paryškintas veiksmažodžių bendratis. Pažymėk bendraties priesagą -ti.

Atsiversk 7 puslapį ir apmąstyk, kaip tau sekėsi mokytis per šią pamoką.

10

11

BE KO GAURUOTIS NEĮSIVAIZDAVO KALĖDŲ?

Trečiokai mėgsta rengti knygų pristatymus. Jie pasako draugams savo nuomonę apie perskaitytą knygą, pasakoja apie jos veikėjus, paskaito knygos ištraukų.

Kaip klausytis knygos pristatymo įrašo?

Pirmiausia išsiaiškink, kodėl šios knygos pristatymo įrašo klausysiesi ir ką klausydamasis turi sužinoti.

Klausykis knygos pristatymo pirmą kartą.

Pagalvok, ar sužinojai tai, ką reikėjo.

Klausykis pristatymo antrą kartą ir atlik kitas klausymo užduotis.

Pasakyk savo nuomonę apie knygos pristatymą.

Pasiklausyk knygos pristatymo įrašo. Pirmiausia išsiaiškink, kokią knygą pristatė Urtė ir kodėl ji tai darė.

Išklausyk knygos pristatymo įrašą dar kartą ir pasitardamas su draugais atsakyk į šiuos klausimus.

• Kas parašė pristatomą knygą?

• Kas yra šios knygos pagrindinis veikėjas?

• Kuo susidomėjo Mindaugas?

• Kokią kūrinio ištrauką skaitė Urtė? Kaip manai, kodėl ji nutarė draugams perskaityti būtent šią ištrauką?

• Ką apie knygos pagrindinį veikėją sužinojai iš Urtės perskaitytos ištraukos? Kaip jis atrodo? Kur gyvena? Ką mėgsta veikti?

Perskaityk vieno Alvilės Rimaitės knygos „Kliukliukas, arba Keletas istorijų, nutikusių vienam gauruočiui“ pasakojimo pavadinimą. Iš jo nuspėk, apie ką šis pasakojimas. Kodėl taip manai? Paaiškink. Tada perskaityk tekstą. Ar tavo spėjimas pasitvirtino?

Imbieriniai sausainukai

Alvilė Rimaitė

Balta skraiste pasidabinusioje girioje įsivyravo būsimos šventės nuotaika – visi nekantriai laukė artėjančių Kalėdų.

Kliukliukas taip pat kruopščiai ruošėsi gražiausiai žiemos šventei. Vieną rytą jis ėmė kepti imbierinius sausainukus. Gauruotis negalėjo įsivaizduoti Kalėdų be šių 1 skanėstų. Jo draugai taip pat juos labai mėgo. Todėl paprastai Kliukliukas sausainukų kepimo imdavosi gerokai prieš šventes. Prikepdavo jų devynias galybesŽ, sudėdavo į dėžutes ir sandariai uždarydavo. Taip sausainukai kuo puikiausiai galėdavo išsilaikyti iki pat Kalėdų ar net ilgiau. Tik kad išsilaikytų „net ilgiau“, niekada neprireikdavo – jie būdavo sušlamščiamiŽ jau pirmomis švenčių dienomis.

Gauruotis kaip tik buvo iškočiojęs plonytę tešlą, kai pasigirdo beldimas į duris. <...> Iš mandagaus barbenimo Kliukliukas išsyk pažino Piliulę. Plačiai atverdamas duris jis džiugiai pasveikino bičiulę.

– Kaip puiku, kad atėjai, – tarė įsitempdamas ją vidun. <...> 2 – Ėhė! Užuodžiu imbierinius sausainukus!

– Kaip gali užuosti, jei jie dar net nepradėjo kepti? – nusistebėjo gauruotis.

– Nežinau, – gūžtelėjo pečiaisŽ Piliulė. – Tavo namuose tiesiog tvyro imbierinių sausainukų nuotaika. O jos – patikėk manim – aš su niekuo nesumaišysiu!

Ir varna skubiai nutapsėjo į virtuvę. Kliukliukas puolė iš paskos, užbėgo jai už akių ir užstojo pilnutėlę paruoštų kepti sausainių skardą.

3 – Jei nenori per Kalėdas atėjusi pas mane graužti sausą duonos plutą – palik sausainukus ramybėje, – griežtai pasakė seiles ryjančiam paukščiui ir mikliai pašovė skardą į orkaitę.

– Kartais būni nepakenčiamai žiaurus, – sumurmėjo priekaištingai Piliulė.

– Žiaurus būčiau, jei leisčiau tau prisiryti žalių sausainiųŽ. <...> – Puiku,– pasakė varna ir, šleptelėjusi ant grindų priešais orkaitę, įbedė akis į 4 stiklines jos dureles.

– Prižiūrėsiu, – sumurmėjo Kliukliukui. Tada, nurijusi seiles, meiliai pamojo sparnu sausainukams. – Kad nesijaustų vieniši, kol keps. devynios galybės – daugybė, labai daug šlamšti – godžiai valgyti gūžtelėjo pečiais – patraukė pečiais žali sausainiai – neiškepę sausainiai

12

13

Kas pavaizduota paveikslėlyje? Ką jis padeda įsivaizduoti?

• Kuriai teksto daliai tinka šis paveikslėlis? Rask ir perskaityk.

1. Veikėjai • Kas yra šio pasakojimo veikėjai? Kokie jų vardai?

• Kuris Kliukliuko poelgis kokį jo būdo bruožą atskleidžia?

P. 4–5

Kliukliukas kasmet prikepdavo draugams labai daug imbierinių sausainių.

Kliukliukas neleido varnai prisiryti neiškepusių sausainių. draugiškas

rūpestingas

• Kurie Varnos poelgiai rodo, kad ji yra smaližė ir nekantri? Rask sakinius, kurie padeda tai suprasti. Juos perskaityk.

• Varna įsižeidusi, kad Kliukliukas jai neduoda sausainių, pavadino jį nepakenčiamai žiauriu. O kaip šį Kliukliuko poelgį supratai tu? Paaiškink remdamasis tekstu. Įsižiūrėk į perskaityto pasakojimo pristatymo schemą. Kas ja vaizduojama? Ką ji padeda suprasti?

3. Kas vyko?

• Kas galėjo nutikti, jei Kliukliukas nebūtų skubiai pašovęs sausainių į orkaitę? Kaip galėjo susiklostyti įvykiai?

1

2

Veiksmo vieta ir laikas Kur? Kada?

3

Kas vyko?

3

Sudaryk teksto „Imbieriniai sausainukai“ planą.

1

Kaip sudaryti planą?

5

4

Ką svarbaus šiuo pasakojimu norėjo pasakyti jo autorė?

14

4. Kuo įvykis baigėsi?

• Apie ką kalbėjosi veikėjai? Ką sakė vienas, o ką – kitas? Ko norėjo vienas, o ko – kitas? Suvaidink Kliukliuko ir varnos pokalbį.

5. Ką svarbaus šiuo pasakojimu norėjo pasakyti jo autorė?

• Ko galėtume pasimokyti iš Kliukliuko?

2

Veikėjai Kas jie?

Kokie jie?

2. Veiksmo vieta ir laikas • Kada ir kur Kliukliukas kepė sausainius? Kokiai šventei ruošėsi? Rask tekste sakinių, kurie padeda tai suprasti.

Kuo įvykis baigėsi?

4

1. Apžiūrėk paveikslėlius.

2. Perskaityk pirmą teksto dalį.

3. Išsiaiškink ir užsirašyk svarbiausią perskaitytos teksto dalies mintį.

4. Skaityk kitas teksto dalis ir kurk planą toliau.

Atsiversk 7 puslapį ir apmąstyk, kaip tau sekėsi mokytis per šią pamoką.

15

KAIP RAŠOMI ESAMOJO LAIKO VEIKSMAŽODŽIAI?

P. 6–7

Į kokius klausimus atsako veiksmažodžiai?

Esamasis laikas Aš puošiu, kabinu, rašau Tu puoši, kabini, rašai Jis, ji puošia, kabina, rašo

Kada vykstantį veiksmą nusako šalia nuotraukos pateikti veiksmažodžiai? Į kokį klausimą jie atsako? Sugalvok su jais sakinių.

Mes puošiame, kabiname, rašome Jūs puošiate, kabinate, rašote Jie, jos puošia, kabina, rašo

kelia puošia kabina laiko veria pataria žiūri Įsidėmėk! Žodžiai, nusakantys veiksmą, kuris vyksta dabar (šiuo metu), ir atsakantys į klausimus: ką veikiu? ką veiki? ką veikia? ką veikiame? ką veikiate?, yra esamojo laiko veiksmažodžiai.

Pavyzdžiui: nešu, neši, neša, nešame, nešate.

Kuri veiksmažodžio dalis kinta, jam atsakant į skirtingus klausimus?

Paaiškink, ką padeda suprasti lentelėje pateikiama informacija. Kaip manai, kurių esamojo laiko veiksmažodžių galūnių rašybą reikia įsiminti? ką veikia? laiko kabina kelia žiūri

ką veikiame?

ką veikiate?

laiko + me = laikome kabina + me = kabiname kelia + me = keliame žiūri + me = žiūrime

laiko + te = laikote kabina + te = kabinate kelia + te = keliate žiūri + te = žiūrite

Pasimokyk rašyti esamojo laiko veiksmažodžius. Pakeisk pateikiamus veiksmažodžius taip, kad jie atsakytų į klausimus ką veikiame? ką veikiate?

Sutartiniais ženklais pažymėk reikšmines žodžio dalis.

Pavyzdys. Ver ia – ver iame , ver iate .

Neša, riša, stebi, sėdi, mato, rašo, sako, pataria, puošia, kuria.

Parašyk esamojo laiko veiksmažodžius, kurie atsakytų į kitus klausimus.

Esamasis laikas

16

Aš

ką veikiu? kočioju, kepu

Mes

ką veikiame?

kočiojame, kepame

Tu

ką veiki?

Jūs

ką veikiate?

kočiojate, kepate

Jis, ji

ką veikia? kočioja, kepa

kočioji, kepi

Jie, jos ką veikia?

kočioja, kepa

Aš

ką veikiu?

jungiu, matau, pasakoju

Tu

ką veiki?

...

Jis, ji

ką veikia?

...

Mes

ką veikiame?

...

Jūs

ką veikiate?

...

Jie, jos

ką veikia?

...

Atsiversk 7 puslapį ir apmąstyk, kaip tau sekėsi mokytis per šią pamoką.

17