Ji apsigaubia Frederiku, juo pasidabina ir þengia gatvëmis iðdidþiai rodydama naujas savo plunksnas tam nedaugeliui, kas sugeba juodu pastebëti.
Jette A. Kaarsb¸l (g. 1961 m. Hileriode) – danø raðytoja. „Uþverstas dienoraðtis“ – debiutinis jos romanas, ið karto sulaukæs skaitytojø pripaþinimo ir iðverstas á daugelá Europos kalbø. Kopenhaga, 1875-ieji. Geros ðeimos dukra Frederikë ruoðiasi tekëti uþ jauno pastoriaus ir dalytis su juo visais kuklaus gyvenimo dþiaugsmais bei vargais. Taèiau laisvamaniø bûrelio, á kurá atsitiktinai patenka ir Frederikë, siela – þavus, protingas gydytojas Frederikas atveria jai kito gyvenimo galimybæ. Priklausantis ne padoriems miestieèiams, o bohemos, menininkø, svajotojø aplinkai medikas susuka merginai galvà – klausydamasi diskusijø apie gërá ir blogá, Dievà ir moters laisvæ Frederikë nepastebi, kaip ásimyli Frederikà, ir nutraukia suþadëtuves su pastoriumi, sukeldama skandalà. Atrodo, kad pasielgë teisingai, nes netrukus Frederikas pasiûlo jai tuoktis, þadëdamas finansinæ nepriklausomybæ ir visiðkà asmens laisvæ. Nuotakos laimei nëra ribø – taèiau jau vestuviø naktá ji pamato, kad jos vyras santuokà supranta visiðkai kitaip nei ji pati... Frederikë kankinasi, gailëdamasi dël savo sprendimo pakreipti gyvenimà visiðkai kitaip, negu ið jos tikëjosi tëvai ir visuomenë. Uþ viliojanèio santuokos paþado slypëjo kaltë ir atgaila, iðskaièiavimai ir iliuzijos... Tik baigiantis gyvenimui ji supranta, kad þmogaus likimà kartais nulemia aplinkybës, kuriø në neátari esant; iðaiðkëja nesëkmiø prieþastis, ir painios gyvenimo pjesës veikëjai sustoja á savo vietas. J. A. Kaarsb¸l romanas – tikras kaip pats gyvenimas; devyniolikto ir dvideðimto amþiø sandûros Kopenhagà, regis, galima uþuosti, paliesti ir joje apsigyventi. Beveik bergmaniðkos dramos, verdanèios Frederikës sieloje, – amþinos, o vyro ir moters santykiø labirintas – sudëtingesnis, nei galime ásivaizduoti...