Iš italų kalbos vertė Ieva Frigerio
Vilnius, 2025
TURINYS
KVEPALŲ GRAMATIKA.
UOSLĖ.
KVEPALŲ GRAMATIKA. VAIZDUOTĖS VAIDMUO
Geismas. Instinktas. Emocija. Uoslė – tai vaizduotės juslė.
Aromatas, nesvarbu, iš laboratorijos ar iš gamtos, mums sukelia tyrus ir sunkiai nusakomus vaizdinius, kurių neįmanoma pamiršti.
Jam padvelkus, mes ūmai apsvaigstame ir leidžiamės nunešami.
Kvapų įvairovė – begalinė.
Jei gramatiką suprasime kaip mokymą užrašyti pirmuosius doktrinos elementus, kad vėliau apie ją būtų galima kalbėti taisyklingai, tai mes ir siūlome šią knygą skaityti kaip gramatiką, skirtą tiems, kurie aistringai domisi kvepalais ir žino, kaip sunku juos aprašyti ir apibūdinti. Siekiame skaitytojams suteikti tam tikrus pradmenis, priartinsiančius prie parfumerijos meno.
Gramatiką mokomės visų pirma pažindami abėcėlės raides, tad ir čia pristatysime ingredientus, kuriuos kvepalų kūrėjai parfumeriai, vadinamosios „nosys“ (žr. p. 19), naudoja lyg savotiškas raides kurdami žodžius, o iš tų žodžių – stulbinančius uoslinius eilėraščius.
Šiame vadove pateikiamas ingredientų sąrašas nėra baigtinis, jis sudarytas veikiau emociniu pagrindu, pradedant nuo svarbiausio natūralių žaliavų rinkinio, tam tikrų pradmenų, pagal kuriuos parfumeriai ir šios srities žinovai išmoksta atpažinti žaliavas per pačias pirmąsias pamokas parfumerijos meno mokyklose, kvapų seminaruose ar dirbtuvėse.
Šį rinkinį sudaro kruopščiai atrūšiuoti pagrindiniai ingredientai, kuriuos mums dovanoja dosnioji motina gamta: tai savotiškos natūralios raidės, iš kurių dėliojame kvapų kompozicijas. Iš šio rinkinio, įvairialypio ir stebinančio, kiekvienas parfumeris sudaro savą žaliavų paletę ir jau iš jos kuria naujas natas, akordus ir kvepalus.
Per kvepalų seminarus paprastai išdėstomos esminės žinios apie natūralius (jų kilmė, techninės, estetinės, geografinės ypatybės) bei sintetinius ingredientus –be pastarųjų nebūtų sukurti žymiausi kvepalai, o kvapų mokslas taip ir nepažengtų į priekį.
Šiuo atžvilgiu reikšmingiausias yra alkoholio pritaikymas kvepalams gaminti. Tai buvo pati didžiausia šios srities naujovė ir perversmas, ir tai turėtų būti pirmoji „raidė“, kuria turėtų prasidėti kvapų gramatika.
Antrąjį, ne mažiau svarbų perversmą sukėlė sintetinių molekulių išradimas –tai prisidėjo prie gamtos saugojimo, suteikė natūralioms natoms neįtikėtinų niuansų, leido imituoti visus trokštamus
gamtinius aromatus, kurti itin subtilias kompozicijas ir išreikšti kūrybiškumą.
Šioje gramatikoje daugiausia dėmesio skirsime natūralių ingredientų paletei, bet paliesime ir sintetinių molekulių temą, vis dėlto visada atsispirdami nuo įstabaus augalijos pasaulio.
Ši knyga – įvadas į kūrybingąjį parfumerijos meną, į nuostabias medžiagas, iš kurių gimsta kvapų akordai, natos ir kvepalai. Žaliavos kvepalų kompozicijose gali „pasislėpti“ ir neištreniruotoms nosims ar mėgėjams tapti sunkiai atpažįstamos, tačiau svarbu nepamiršti, kad net menkiausia vieno ingrediento variacija gali kardinaliai pakeisti mėgstamų kvepalų charakterį.
Galutinis rezultatas priklauso ne tik nuo pavienių ingredientų savybių, bet ir nuo to, kaip natūralūs aromatai susipina tarpusavyje, kurdami naujas natas ir nuostabias kvapų simfonijas.
Kvapų kompozicijų mene nebūna tikslių matematinių atsakymų – parfumerijoje prie vieno pridėjus vieną nebūtinai išeis du, rezultatų galimybės begalinės.
Kartu atrasime kvapiųjų ingredientų paletę, kiekvieno jų charakterį, intensyvumą ir savybes, apžvelgsime jų kilmę, pavadinimų etimologiją ir įvairias įdomybes, žodžiais padėdami jums pasinerti į skirtingus aromatus.
Prisiminkime vieną nuostabų dalyką: net iškiliausi parfumeriai, sukūrę tūkstančius formulių ir sukaupę galybę patirties, kaip ir visi didieji meistrai, niekada nesiliauja mokęsi, be paliovos ieško naujų aromatų išgavimo būdų, naujų augalų rūšių, nes parfumerija – tai menas. Nuolat besivystantis menas.
Kas žino, galbūt kažkas iš jūsų, skaitydamas šias eilutes, nutars ir pats įsilieti į šį nepaprastą, paslaptingą, nematomą, bet kerintį pasaulį, kuris lydi mus kiekviename žingsnyje, stebina ir svaigina, negana to, kitaip nei žodžiai, jaudina ir įsiskverbia į mus neatsiklausęs leidimo.
NOSIS IR UOSLĖ, PASLAPTINGIAUSIA
IŠ VISŲ JUSLIŲ
Kvapas, nosis, oda... Uoslė – laukinė juslė, ir pati jautriausia. Uoslė pirmoji mus perspėja apie pavojų, yra glaudžiai susijusi su emocijomis ir išjudina pirmykščius instinktus, o taikoma kvepalams kurti gali tapti ir pačia rafinuočiausia, aristokratiškiausia jusle. Kiekvienas augalas ar gyvūnas, taip pat ir žmogus, turi savitą kvapo pasą, tarytum neapčiuopiamą šleifą, paliekamą kiekvienos gyvos būtybės ir pasakojantį jos painią asmeninę istoriją. Kiti, tą „pasą“ užuodę, atsako tam tikra emocija. Tai tarsi mūsų nepanaikinamas ir neatkartojamas cheminis parašas. Jis glūdi konkrečioje vietoje – mūsų odoje, ir įsirašo į tų, kurie jį užuodžia, atmintį. Kvapai balansuoja tarp apčiuopiamo ir neapčiuopiamo, materialaus ir nematerialaus, fizinio ir abstraktaus, geba akimirksniu įsismelkti į mūsų kūną, sužadinti mintis ir nunešti jas tolyn.
Kalbant fiziologijos terminais, uoslė yra juslė, leidžianti mums atpažinti kvapus, o nosis ir nosies ertmės yra jų priėmimo organai. Kvapai atsiranda išsiskyrus kvapiųjų molekulių – šios ore tampa lakios, o tada būna atpažįstamos mūsų uoslės sistemos ir įsisąmoninamos smegenų. Kvapiosios molekulės patenka į nosies ertmes per šnerves ir įsiskverbia į gleivinę. Uoslės receptoriai, aptikę molekules, ima siųsti nervinius signalus, kurie uoslės nervu nukeliauja į galvos smegenis.
Smegenys, gavusios stimulą, imasi šifruoti į uoslės stormenį keliaujantį nervinį signalą; šis signalas pirmiausia pereina per pagumburį – smegenų dalį, atsakingą už spontanišką elgseną, – sužadindamas hedoninę reakciją, ši ir sukelia prisiminimus bei vaizdų asociacijas.
Vėliau „uoslinė žinutė“ pasiekia neokorteksą – „protingąją“ smegenų dalį, kuri identifikuoja ir įvertina kvapus remdamasi samprotavimu. Informacija apie kvapą, kad ir neapčiuopiamą, išlieka smegenyse, todėl galime atgaivinti brangias akimirkas ir juslinius prisiminimus.
PARFUMERIO
PALETĖ IR
ATRINKTŲ ŽALIAVŲ SĄRAŠAS
Ingredientai yra pamatiniai parfumerijos elementai, dovanojantys parfumeriams išskirtinę paletę ir neribotas kūrybos galimybes.
Gal būtent gamta, džiuginanti akį gėlių grožiu arba kukliai besislepianti sėklose ir šaknyse, yra didžiausia visatos parfumerė.
Gyvybinė augalų galia niekada nesiliauja vysčiusis, ji milijonus metų kūrė gudrius mechanizmus ir molekules, grynino ir tobulino esencijas, kol pasiekė tyriausią kvapų harmoniją.
Kiekvienas ingredientas yra unikalus. Jis turi savo istoriją, savo dvasią, kilmės vietą ir gimsta savame dirvožemyje.
Išties smagu perpasakoti jų istorijas, naudingąsias savybes, galias, ypatybes ir stulbinamus privalumus, gilintis į juos gaubiančius mitus ir legendas, nagrinėti jų kilmę.
Vis dėlto sudėtinga apibūdinti aromatus, jų sukeliamus jausmus – intymius, ypatingus ir asmeniškus, galop virstančius kvapų prisiminimais.
Atrinkti į paletę „vos“ 60 kvapiųjų ingredientų nebuvo lengva: pasirinkome augalų pasaulį, mums pažįstamą, bet sykiu paslaptingą, niekada nepaliaujantį vystytis ir iki šiol žmogui neatskleidusį visų savo paslapčių.
Sumanėme augaliją suskirstyti neįprastu, kūrybišku būdu. Mūsų gramatikos abėcėlė buvo sudaryta aromatus padalijus į tris grupes: pirmoji – medienos, dervų, šaknų ir ambrinių balzamų grupė; antroji – kvapniažiedžiai augalai, trečioji –vaiskrūmiai ir citrusiniai augalai.
Medžiai, sudėtingos struktūros augalai, yra gausūs išteklių: jie turi žiedus, vaisius, šakas, lapus, esencijas, sakus ir šaknis... Jų kvapiosios medžiagos, gausios ir įvairios, atlieka apsaugos, augimo, atbaidymo, pritraukimo, dauginimosi funkcijas.
Taigi, kalbant paprasčiau, išskyrėme medienos esencijas, kurioms priskiriamos dervos ir šaknys, dar – gėlines ir prieskonines esencijas, o galiausiai – vaiskrūmių ir citrusinius kvapus.
Skaitant šią knygą būtų idealu po ranka turėti esencijų rinkinį, jas vis pauostyti, nustebinti savo uoslę ir užsirašyti įspūdžius, kuriuos šie aromatai sukelia vaizduotėje.
Šiame vadove rasite daugybę įdomių faktų, žaliavų aprašymų ir vertingų parfumerijos paslapčių – jis bus jums vedlys kvapų kelionėje ir visu gražumu atskleis pavienes esencijas, tai yra savotiškas abėcėlės raides, kurios sudėtos viena prie kitos virs kvapniais žodžiais ir jų junginiais, o šių, nelygu parfumerio išmonė, gali būti visa begalybė.
Taip pat sužinosite, kad kai kurie rafinuoti ir itin kvapnūs augalai, kad ir kaip nuodugniai tirti mokslininkų, vis dar nėra atskleidę giliausių savo kvapų galios paslapčių.
Kvepalai kalba visiems, aistringai besidomintiems parfumerija: kiekviena molekulė – kvapų abėcėlės raidė. Nuo to ir prasideda mūsų uoslės kelionė.
Gamta dovanoja daugybę aromatų, kurių nosis nepamiršta. Tai tik pradžia, pirmoji tyrinėjimų paletė, padėsianti jums vėliau atrasti savo sielos esencijas.
Gero skaitymo!
mediena, dervos, šaknys ir ambriniai balzamai
Abies alba arba Abies balsamea
EUROPINIS KĖNIS
„Miškų karalius“
Europinis kėnis, arba šviesos medis – aukščiausia visžalių spygliuočių rūšis, pirmasis pasitinkantis ryto aušrą ir paskutinis suspindintis saulėlydžio šviesoje.
Europinis kėnis auga Šiaurės pusrutulio giriose ir kalnuose, tai liaunas ir didingas, žaliai tamsmėlynę lają ir baltai pilką sidabrišką žievę turintis medis. Jo aukštis gali viršyti 60 metrų, todėl jis dažnai vadinamas miškų karaliumi.
Kita šio medžio savybė – ilgaamžiškumas: jis gali gyvuoti ir daugiau nei 600 metų. Daugelyje kultūrų europinis kėnis laikomas atgimimo po tamsaus laiko simboliu ir yra siejamas su šviesos sugrįžimu ir saulės atgimimu per žiemos saulėgrįžą.
Mėgsta drėgmę ir vėsius bei gilius dirvožemius, būdingus pavėsingiems ir lietingiems kraštams.
Parfumerijos paletėje šis medis suteikia sidabriškų niuansų, saldžių medienos, bet sykiu ir gaivių balzaminių natų. Jis dvelkia mišku ir tyru kalnų oru.
Žievėje yra smulkių sakų kišenėlių, kurios paspaustos išskiria būdingą terpentino – svarbiausio iš europinio kėnio dovanojamų produktų – kvapą.
Jis plačiai auginamas visoje Europoje, ypač dėl medienos ir tradicijos puošti medžius Kalėdų laikotarpiu.
išgavimo būdas
Europinio kėnio absoliutas – balzamas, lakiaisiais tirpikliais išgaunamas iš šakelių ir spyglių.
Eterinis aliejus išgaunamas distiliuojant garais spyglius, jaunas šakeles, susmulkintus ir sutrintus kankorėžius.
Garų distiliacijos būdu gaunamas vertingas bespalvis arba šviesiai gelsvas skystis, kuriam būdingas aliejingas, saldus ir balzaminis pušų aromatas.
Aukščiausios kokybės eterinis aliejus, pasižymintis subtiliu kvapu, gaminamas Austrijoje.
Jis plačiai naudojamas odekolonų akordams bei žalumos ir paparčių kvapų kompozicijoms.
įdomybės
Garų distiliacijos būdu iš susmulkintų europinių kėnių kankorėžių išgaunamas ir kitas eterinis aliejus – vadinamasis Templino aliejus, kuris skiriasi nuo eterinio aliejaus, išgaunamo iš spyglių ir šakelių. Kėnio kankorėžiai sudaryti iš sėklų, kuriose ir yra šio aliejaus. Templino aliejus pasižymi itin įdomiu kvapu – sykiu ir gaiviu, ir saldžiu, primenančiu pušų spyglius, tik su balzamine priemaiša. Jo antrinė medienos nata šiek tiek primena karčiųjų apelsinų aliejų. Jis naudojamas odekolonams ir paparčių akordams. Šis aliejus gaminamas Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir Balkanų regione, tačiau labai ribotais kiekiais.
reikšmė
Pakylėtumas.
kvapų šeima
MEDIENOS
kvapų niuansai
BALZAMINIS
MUSKUSINIS
Kvapas saldus medienos, gaivus, pušų, balzaminis. gydomosios savybės
ANTISEPTINIS
BALZAMINIS
RAMINANTIS
ŠILDANTIS
Stiprina pozityvią energiją, savęs suvokimą ir gyvybingumą.
mediena, dervos, šaknys ir ambriniai balzamai
Hibiscus abelmoschus moschatus
AMBRETĖ
„Muskusu – minkštu, seksualiu – dvelkiančios sėklos“
Ambretė (muskusinė ybiškė) kilusi iš augalų karalystės ir yra vertinama dėl universalumo ir vylingo ambrinio bei minkšto muskusinio kvapo, kuriam neįmanoma atsispirti ir kuris kvepalams suteikia itin rafinuotų natų.
Šio nedidelio atogrąžų augalo, priskiriamo dedešvinių šeimai, sėklose glūdi vertinga, plačiai sklindančio kvapo esencija su ryškiomis gėlių ir talko natomis, artimomis gyvūninės kilmės muskusui.
Lotyniškame ambretės pavadinime yra žodis moschatus, reiškiantis muskusą – muskusinės kabargos (Moschus moschiferus), vadinamojo Tibeto elniuko, – išskiriamą kvapiąją medžiagą. Šis gyvūnas turi kvapiąsias liaukas, kurios išskiria priešingą lytį traukiantį skystį, parfumerijoje nuo seno naudotą kvepalų seksualumui užfiksuoti ir išryškinti.
Ambretė išsiskiria unikaliu kvapu, kuriame, be švelniai gyvūninio muskuso dvelksmo, atsiskleidžia kompleksinis ambros ir talko aromatas. Ambretė, angliškai dar vadinama musk okra, garsėja kaip augalinis muskusas, atsiduodantis gėlių ir vaisių natomis, primenančiomis kriaušes ar slyvas. Ši nata viršutinė, iškart užuodžiama, viliojanti, šilta ir seksuali, pamažu išsiskleidžianti tarsi gėlių puokštė, sumišusi su švelniu talko dvelksmu, retai būdingu kitiems kvapiesiems ingredientams. Ambretės natos artimos kipariso, Damasko rožės ir kvapiųjų šalavijų eteriniams aliejams, taip pat turi alkoholinių brendžio ir konjako niuansų, kurie pailgina jos dvelksmą ir pereina į bazines natas, palikdami rytietiškų, ambrinių ar šipro aromatų šleifą. Ambretės kvapas neįtikėtinai ilgai išsilaiko ant odos.
Nors ši tropinė aromatinga grožybė yra kilusi iš Indijos, Azijos ir Australijos, ji atspari šalčiui. Tradiciškai tikima, kad jos kvapas į namus atneša taiką, o į šeimą – nuoširdžią ištikimybę ir meilę.
Jos sėklos naudojamos karštiems gėrimams pagyvinti ir aromatizuoti, o jos vaisiai yra valgomi.
Šiais laikais ambretė daugiausia auginama Indijoje, Indonezijoje, Ekvadore, Kinijoje, Madagaskare, Martinikoje, Seišeliuose, Gajanoje, Rytų Afrikoje ir Egipte.
išgavimo būdas
Iš ambretės sėklų lakiaisiais tirpikliais ir visų arba smulkintų sėklų maceracijos būdu galima išgauti skirtingų kvapiųjų produktų: eterinį aliejų, konkretą, absoliutą ir tinktūrą
įdomybės
Ambretės, kurios natūrali sudedamoji dalis yra ambretolidas, nederėtų painioti su kitu augaliniu muskusu – ant medžių žievės augančiomis kerpėmis. reikšmė
Taika.
kvapų šeima
MUSKUSO
kvapų niuansai
GĖLINIS
TALKO
GYVŪNINIS
VAISINIS
MEDIENOS
Aromatas muskusinis, talko, šiltas, minkštas ir seksualus.
gydomosios
savybės
Ajurvedos medicinoje ji laikoma stimuliuojančiu ir raminančiu augalu.
ĮSIGYKITE KNY
GĄ DABAR
