Tomo Sojerio nuot yk iai
– Man regis, ketini pasakyti, jog tau patinka baltinti šią tvorą, – pratarė Benas. – Juk ne kiekvieną dieną berniukui pasitaiko proga vienam pačiam nubaltinti visą tvorą, – neatsigręždamas pareiškė Tomas. Benas liovėsi graužęs obuolį ir įsistebeilijo į Tomą, o šis toliau dailiai vedžiojo teptuku per medinę tvorą, kas kelis brūkštelėjimus stabtelėdamas ir atsitraukdamas per žingsnelį pasigrožėti savo darbu. – Ei, Tomai... Leisk ir man trupučiuką pabaltinti. Tomas liovėsi brūkšėjęs teptuku ir lėtai atsigręžė į Beną, tarsi svarstydamas šio prašymą. – Ne, apgailestauju, bet negaliu. Tetai Polei tas nepa tiks. Ji sakė, jog iš tūkstančio berniukų neatsirastų tokio, kuris sugebėtų nubaltinti šią tvorą kaip reikiant. – Nagi, Tomai, – neatlyžo Benas. – Leisk tik pamė ginti. Prašau... Leisk brūkštelėti nors kartelį. Jeigu tu manęs prašytum, aš tau leisčiau. Tomas vėl pagremžė smakrą, žvelgdamas į Beną taip rimtai, kaip ką tik stebeilijo tvorą. – Atiduosiu tau savo obuolį! – šūktelėjo Benas. 10