Suniskos dienos

Kęstutis Kasparavičius

Šuniškos dienos

KÄ™stutis KasparaviÄ?ius

Iliustracijos autoriaus

Vilnius 2017

V

ienoje gatvėje, palindęs po keliais medžiais, stovėjo mažutis namas. Tas namas nebuvo tiek gražus, kad praeiviai jį pamatę imtų aikčioti iš pasigėrėjimo. Bet ir ne tiek bjaurus, kad eidami pro šalį užsimerktų. Šalia jo prie tvoros glaudėsi dar mažesnis namelis.

Gal jums pasirodys keista: kaipgi namelis gali būti dar mažesnis už mažutį namą? Vis dėlto gali. Nes tas namelis – tai šuns būda.

O toje būdoje gyveno šuo.

Reikia pasakyti, kad šuo turėjo ir vardą. Ant būdos buvo prikalta lentelė, kurioje galėjai tą vardą perskaityti: Amsius.

Amsiumi jį visi pažįstami ir vadindavo. O tų pažįstamų, įskaitant varnas ir kates, buvo ne tiek jau mažai.

Ant tvoros iš gatvės pusės buvo prikalta kita lentelė su grėsmingu užrašu:

Tik Amsius nebuvo piktas. Todėl jis visiškai nesuprato, kuriems galams reikia tos klaidinančios lentelės.

6

Taigi gyveno Amsius savo būdoje ir nesiskundė.

Nors kiekvienam aišku, kad šuns būda nėra pats prašmatniausias būstas pasaulyje. Žinoma, kai lauke dulkia lietutis, lindėti joje gal ir neblogai. Gali ramiai sau spoksoti pro būdos angą į lauką ir nieko netrukdomas mąstyti apie visokius dalykus. Vis dėlto būdos žmonišku būstu nepavadinsi. Tiesą sakant, net ir šunišku nelabai pavadinsi.

O be to, nėra ten jau taip ir ramu. Dažnai į kiemą braunasi svetimos varnos, katės, o kartais ir gerokai didesni dvikojai padarai.

Tenka visus juos tiesiog aploti, užuot ramiai sau snaudus.

Kita vertus, kaipgi nelosi, kai esi šuo.

8

„Štai mano šeimininkui nepalyginti geriau pasisekė. Drybso sau namie ant minkštos sofos, žiūri televizorių, čiaumoja traškučius. Ir, galima sakyti, nieko daugiau neveikia, – mąstė Amsius. – Neskaitant to, kad kasdien išeina į vadinamąjį darbą. Tik teko girdėti, kad žmonės ten tiesiog visą dieną prasnaudžia palinkę prie kompiuterių.“ „Tą patį kasdien ir aš veikiu būdoje... Tik kam dar tas kompiuteris?“ – svarstė jis. Šiaip šeimininkas buvo geras žmogus ir šuniui visai patiko. Šeštadieniais, pririšęs už pavadėlio, vesdavosi jį pasivaikščioti po miestą, o kai jie nueidavo į parką, atrišdavo ir leisdavo mažumėlę palakstyti.

Kartais, užsimanęs pakvailioti, šeimininkas sviesdavo tolyn kokį pagalį, kurį kažkodėl reikėdavo jam tuojau pat atnešti. Ir Amsius atnešdavo. Juk buvo šuo.

Bet taip smagu būdavo tik kartą per savaitę.

Šuo atsiduso ir tarė sau: – Nebenoriu daugiau būti šunimi.

– Ir nebūsiu, – po valandėlės jau ryžtingiau pridūrė jis.

– Viskas. Nuo šiol būsiu žmogum, – galop apsisprendė Amsius ir nedvejodamas ėmėsi veikti.

Jis išlindo iš būdos, nusipurtė nuo kailio dulkes ir susirūpinęs pažvelgė į grandinę, kuria buvo pririštas. Kiek kartų jis mėgino išsivaduoti, bandydamas ją nutraukti ar net nukąsti dantimis. Tik niekad nepavykdavo. Šį sykį jis pritūpė, ramiai pagalvojo ir... netikėtai kuo lengviausiai ją atsegė letenėlėmis.

Išsilaisvinęs net pats nustebo, kaip lengvai jam tai pavyko. Štai kaip viskas paprastai išsisprendžia, kai tampi gudrus kaip žmogus.

Juk būnant šunimi to niekaip nepavyktų padaryti.

Tada Amsius išsivalė balutėje dantis ir pašoko ant dviejų kojų.

Apsidairęs pamatė kabantį ant šakos šeimininko puspaltį, matyt, išneštą pravėdinti. Čiupo jį ir kaipmat apsivilko.

UDK 821.172-93 Ka533

Kasparavičius, Kęstutis Šuniškos dienos / Kasparavičius, Kęstutis. – Vilnius: Nieko rimto, 2017. – 32 p.: iliustr.

Žinomas dailininkas ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius (g. 1954 m.) iliustravo per 60 knygelių (14 iš jų parašė pats), kurias mažieji skaitytojai visame pasaulyje skaito net 26 kalbomis. Šmaikštūs ir poetiški kūriniai pelnė ne vieną tarptautinį įvertinimą ir buvo nominuoti garbingiems A. Lindgren bei H. K. Anderseno apdovanojimams. Šį kartą autorius kviečia susipažinti su šuneliu Amsiumi ir kartu su juo į gyvenimą pažvelgti nauju žvilgsniu: kaip pasikeistų pasaulis, jei šunys taptų žmonėmis ir perimtų jų pareigas?

Ir ar tikrai žmogiškas gyvenimas yra toks viliojantis, koks iš pirmo žvilgsnio atrodo?

Kitos leidyklos „Nieko rimto“ išleistos Kęstučio Kasparavičiaus knygos: Kaimynė už kampo

Tinginių šalis

Drebantis riteris

Braškių diena. Paslaptingos istorijos

Apie šį bei tą. Trumpos istorijos

Apie gyvūnus. Trumpos istorijos

Apie daiktus. Trumpos istorijos

Povandeninė istorija

Sapnų katytė

Mažoji žiema Knygos leidimą finansuoja

© Tekstas ir iliustracijos, Kęstutis Kasparavičius, 2017 © Leidykla „Nieko rimto“, 2017 Redaktorė Diana Bučiūtė Korektorė Eglė Devižytė Maketavo Lina Eitmantytė-Valužienė Tiražas 2500 egz.

Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print ISBN 978-609-441-412-1

Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius

Šuo atsiduso ir tarė sau: – Nebenoriu daugiau būti šunimi.

– Ir nebūsiu, – po valandėlės jau ryžtingiau pridūrė jis.

– Viskas. Nuo šiol būsiu žmogum, – galop apsisprendė Amsius ir nedvejodamas ėmėsi veikti.

Daugiau jokių grandinių, jokio lojimo ir nuobodžiavimo būdoje! Šuniškas Amsiaus gyvenimas nuo šiol pasikeis. Kodėl jis turėtų vargti ir šalti, užuot smagiai leidęs laiką šiltuose namuose? Tegul nuo šios dienos šeimininkas perima kiemsargio pareigas, o Amsius nešios kostiumus, eis į darbą ir valgys bulvių traškučius! Juk žmogiškos pareigos – smagios ir viliojančios, o šeimininkui pakvėpuoti grynu oru tikrai nepakenks. Tik ar apsikeisti gyvenimais taip paprasta? Nepabuvęs kito būdoje – nesužinosi. Au! ISBN 978-609-441-412-1

9 786094 414121