100 profesionalo patarimų prieš lietuvių kalbos egzaminą

Audronė Janickienė

100 PROFESIONALO PRIEŠ PATARIMŲ LIETUVIŲ KALBOS EGZAMINĄ

Užduotys, jų sprendimo būdai ir metodai

TURINYS

Leidinio vadovė INGRIDA NAVALINSKIENĖ Redaktorė LINA KAMINSKIENĖ

ĮVADAS ................................................................................................ 4 I. VALSTYBINIO IR MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINŲ SKIRTUMAI ................... 6 II. RAŠINIO TIPŲ SKIRTUMAI .................................................................... 8 III. LITERATŪRINIS RAŠINYS ................................................................... 10 1. Temos atskleidimas .............................................................................. 11

Pirmasis leidimas 2019

2. Kūrinių analizė, interpretavimas ............................................................... 15 3. Rašinio struktūra ................................................................................ 17 4. Rėmimasis kontekstu ........................................................................... 23 IV. SAMPROTAVIMO RAŠINYS ................................................................. 30 1. Temos, problemos atskleidimas ................................................................ 31 2. Argumentavimas, pagrindimas ................................................................. 36 3. Rašinio struktūra ................................................................................ 39 V. CITAVIMAS IR PERFRAZAVIMAS ........................................................... 43 VI. KALBINĖ RAIŠKA ............................................................................. 48 VII. KALBOS VARTOJIMAS IR RAŠTINGUMAS ............................................. 51 1. Aktualūs gramatikos formų ir žodžių vartojimo atvejai ...................................... 52 2. Rašyba ............................................................................................ 62 3. Privalomosios skyrybos taisyklės .............................................................. 84 Priedas. PRIVALOMI 11–12 KLASIŲ AUTORIAI IR REKOMENDUOJAMI PRIVALOMŲ AUTORIŲ KŪRINIAI ............................................................. 92 TEKSTŲ ŠALTINIAI ................................................................................ 94

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 978-5-430-06996-4 © Audronė Janickienė, 2019 © Leidykla „Šviesa“, 2019

3

VALSTYBINIO IR MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINŲ SKIRTUMAI

I

6

VALSTYBINIO IR MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINŲ SKIRTUMAI

VBE

I

MBE

Rašinio apimtis

ne mažiau kaip 500 žodžių

ne mažiau kaip 400 žodžių

Egzamino trukmė

4 val.

3,5 val.

privalu rašyti apie dviejų autorių kūrybą

privalu rašyti apie vieno iš privalomų autorių kūrybą

–

pateikiami trys nukreipiamieji klausimai

analizuoti kūrinius ir jų kontekstus

nagrinėti literatūros kūrinį

analizuoti pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas

aptarti pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas

analizę privalu susieti su vieno iš privalomų autorių kūryba ir literatūriniais (kultūriniais) kontekstais

privalu remtis vieno iš privalomų autorių kūryba ir literatūriniais (kultūriniais) kontekstais

–

pateikiami trys nukreipiamieji klausimai

Literatūriniame rašinyje

Samprotavimo rašinyje

Pagal BEP

7

RAŠINIO TIPŲ SKIRTUMAI

II

RAŠINIO TIPŲ SKIRTUMAI

II

Literatūrinis rašinys

Samprotavimo rašinys

Pasirinktą temą reikia atskleisti analizuojant kūrinius ir jų kontekstus.

Pasirinktą temą reikia atskleisti analizuojant pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas.

Literatūriniame rašinyje reikia išskirti kelis skirtingus pateiktos temos aspektus literatūros kūriniuose; kūrinius nagrinėti, lyginti ir vertinti pasirinktais aspektais; analizuoti ne tik literatūros kūrinio turinį, bet ir jo meninį savitumą, meninę raišką; atskleisti literatūros visumos vaizdą.

Samprotavimo rašinyje reikia išskirti kelis skirtingus temos ir problemos aspektus arba keletą problemų realiame gyvenime; analizuoti problemas ar pasirinktus problemos aspektus; argumentuotai atskleisti savo požiūrį pateikta tema, jeigu tinka, polemizuoti1; remtis literatūros ir kultūros pavyzdžiais; literatūros kūrinius sieti su analizuojama realaus gyvenimo tema, problema; kelti vertybinius klausimus.

Privalu rašyti apie dviejų autorių kūrybą: pagrindinį autorių pasirinkti iš privalomų autorių, kitą programinį autorių pasirinkti savo nuožiūra. Rašinyje galima analizuoti ir daugiau nei dviejų autorių kūrybą.

Privalu remtis vieno iš privalomų autorių kūryba ir literatūriniais (kultūriniais) kontekstais.

Kiti argumentai gali būti iš literatūros arba iš kultūrinės, visuomeninės, emocinės patirties.

Pagal BEP

!

KAIP NESUKLYSTI Nesupainiokite rašinio tipų.

Samprotavimo rašinyje literatūros kūriniais remkitės tik kaip pavyzdžiais, padedančiais pagrįsti jūsų nuomonę, išsakomą požiūrį (t. y. panaudokite argumentams ar kontrargumentams). Kartais mokiniai tai užmiršta ir visoje pastraipoje rašo tik apie literatūros kūrinius, jų veikėjus ar juose gvildenamas problemas.

Literatūriniame rašinyje nereikia aptarti realaus gyvenimo problemų, savo („mūsų“) patyrimų – literatūriniame rašinyje reikia analizuoti literatūros kūriniuose keliamas problemas, temas, veikėjų išgyvenimus.

1

8

Polemika – ginčas, vieša diskusija, paprastai spaudoje, politiniais, visuomeniniais, literatūros ar kt. klausimais.

9

LITERATŪRINIS RAŠINYS

III

III

1. Temos atskleidimas

LITERATŪRINIS RAŠINYS

Tema kūrinio, pasikalbėjimo, tyrinėjimo objektas: užduotis, teiginys, kurį reikia išplėsti.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino darbe reikėtų atskleisti savo literatūrinį, kultūrinį išprusimą. (VK) Svarstydami, ką rašysite pasirinkta tema, ją matykite ir vertinkite siedami su Lietuvos ar apskritai literatūros visuma, kultūros raida, įvairiais kontekstais. Mokydamiesi skirkite dėmesio literatūros (kultūros) epochoms, kryptims, kad galėtumėte apibūdinti svarbiausius jų požymius. Atskleiskite, kad suvokiate lietuvių literatūros, kultūros visumos vaizdą, jos kaitą, literatūros įvairovę. (BEP) Rašydami rašinį remkitės ne tik lietuvių literatūros pamokose įgytomis, bet ir kitų dalykų – dailės, muzikos, istorijos, dorinio ugdymo, užsienio kalbų ir kt. – žiniomis bei savo kultūriniu išprusimu. Kitų sričių žinios, apsiskaitymas, išprusimas rašinyje gali praversti kaip kultūrinis, istorinis, filosofinis kontekstas. Samprotavimo rašinyje jomis galite pasinaudoti ne tik kaip kontekstu bet ir kaip argumentais, tarkime, rašydami tema „Menininko vieta visuomenėje“ savo nuomonei pagrįsti galite pateikti pavyzdžių ne tik iš literatūros, bet ir iš kitų sričių menininkų gyvenimo; samprotaujant tema „Ką gali pakeisti vienas žmogus?“ galima pasitelkti istorinių asmenybių, tiek teigiamų, tiek neigiamų, pavyzdžių ir pan.

Rašinyje išskirdami aspektus ir formuluodami tezę arba toliau nagrinėdami kūrinį, jį ir vertinate, išreiškiate savo požiūrį į aptariamus dalykus, parodote, kad suprantate pagrindinius literatūros, kultūros reiškinius ir idėjas.

Literatūriniame rašinyje reikia analizuoti, interpretuoti literatūros kūrinius pateikta tema (BEP). Atkreipkite dėmesį, kad ne kiekvienas prie rašinio temos rekomenduojamo autoriaus kūrinys tinka tai temai, pavyzdžiui: rašant apie tėvų ir vaikų santykius tiks J. Biliūno apsakymas „Ubagas“, atlaidumo tema – „Ubagas“, „Lazda“, laisvės tema – „Lazda“, „Laimės žiburys“, apysaka „Liūdna pasaka“. Taigi turi būti pasirenkami ir analizuojami tie kūriniai, kuriuose rašoma pateikta tema.

Kūrinyje ji gali būti ir svarbiausia, ir ne esminė, šalutinė, kaip antai: atsižvelgdami į rašinio temos formuluotę galite rašyti apie V. Krėvės dramos „Skirgaila“ pagrindinį personažą Skirgailą arba apie Kelerį, Oną Duonutę, o galbūt nagrinėti senųjų išminčių, krivių paveikslus ir pasaulėžiūrą. Vadinasi, reikia gerai prisiminti kūrinius ir išmanyti jų meninį pasaulį.

Kaip pasirinkti kūrinius ir išskirti aspektus?

Tema „Šeimos santykiai lietuvių literatūroje“ Galimi rašinio planavimo žingsniai

1

Reikšminiai temos žodžiai. Šeima – žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu.

Santykiai – turėjimas visuomeninių ar kitų ryšių, bendravimas.

10

11

III 2

LITERATŪRINIS RAŠINYS

LITERATŪRINIS RAŠINYS

Kaip galima išskaidyti šią temą?

Vyro ir moters arba sutuoktinių santykiai

Tėvų ir vaikų santykiai Vyro ir moters arba sutuoktinių santykiai Vaikų santykiai

3

Kurių autorių kuriuose kūriniuose kalbama šia tema? Šatrijos Ragana „Sename dvare“ Jonas Biliūnas „Ubagas“, „Liūdna pasaka“ Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“ Antanas Škėma „Balta drobulė“

4

Šatrijos Ragana „Sename dvare“ Jonas Biliūnas „Liūdna pasaka“ Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“ Antanas Škėma „Balta drobulė“ Vincas Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėly“ Marius Katiliškis „Miškais ateina ruduo“ Juozas Aputis „Vieniša sodyba“

Vincas Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėly“ Marius Katiliškis „Miškais ateina ruduo“ Juozas Aputis „Vakarėjant gražios dobilienos“, „Dobilė. 1954 metų naktį“, „Vieniša sodyba“ ir kt.

+ Teigiami Abipusė meilė.

Tėvų ir vaikų santykiai Šatrijos Ragana „Sename dvare“ Jonas Biliūnas „Ubagas“ Antanas Škėma „Balta drobulė“ Vincas Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėly“ Juozas Aputis „Vakarėjant gražios dobilienos“, „Dobilė. 1954 metų naktį“

Vyro ir moters arba sutuoktinių santykiai Šatrijos Ragana „Sename dvare“ Jonas Biliūnas „Liūdna pasaka“ Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“ Antanas Škėma „Balta drobulė“ Vincas Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėly“ Marius Katiliškis „Miškais ateina ruduo“ Juozas Aputis „Vieniša sodyba“

Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“ Vaikų santykiai Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“

6

– Neigiami Nėra dvasinio ryšio.

Geišės meilė.

Despotas tėvas, pareiga.

Santuoka be meilės, susvetimėjimas.

Santuoka iš išskaičiavimo.

Atlaidumas, tolerancija.

Vaikų santykiai Kurie temos aspektai kuriuose kūriniuose aptariami?

III

+ Teigiami Pasiaukojimas dėl brolio šeimos.

– Neigiami Komplikuoti, savitarpio supratimo stoka.

Kaip pasirinkti rašinio aspektus?

Galimi įvairūs rašinio kompozicijos ir pastraipų struktūros variantai, pavyzdžiui: Aspektas 1 pastraipa

Tėvų ir vaikų santykiai + / –

2 pastraipa

Vyro ir moters arba sutuoktinių santykiai + / –

3 pastraipa

Vaikų santykiai + / – Aspektas

5

Kokie šeimos narių santykiai vaizduojami kūriniuose?

Santykius pirmiausia galima nusakyti abstrakčiai teigiamai (+) ir neigiamai (–).

Tėvų ir vaikų santykiai Šatrijos Ragana „Sename dvare“ Jonas Biliūnas „Ubagas“ Antanas Škėma „Balta drobulė“ Vincas Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėly“ Juozas Aputis „Vakarėjant gražios dobilienos“, „Dobilė. 1954 metų naktį“

+ Teigiami

– Neigiami

Motina – pavyzdys vaikams.

Vaikų nedėkingumas.

Artimas sūnaus ryšys su motina.

Sūnus jaučia atsakomybę.

Formalūs.

1 pastraipa

Tėvų ir vaikų santykiai +

2 pastraipa

Tėvų ir vaikų santykiai –

3 pastraipa

Vyro ir moters arba sutuoktinių santykiai + / – Aspektas

1 pastraipa

Vyro ir moters arba sutuoktinių santykiai + ir –

2 pastraipa

Tėvų ir vaikų santykiai + ir – Aspektas

Vaikai rūpinasi tėvais.

1 pastraipa

Vyro ir moters arba sutuoktinių santykiai +

2 pastraipa

Vyro ir moters arba sutuoktinių santykiai –

Rašinio aspektų pasirinkimas labai platus, galima rašyti analitines ir (arba) lyginamąsias pastraipas.

12

13

III

LITERATŪRINIS RAŠINYS

LITERATŪRINIS RAŠINYS

paremiant jas kūriniu, tinkamai sieti įžangą, dėstymą ir pabaigą. Šių gebėjimų reikia tiek diskutuojant žodžiu, tiek rašant didesnės ar mažesnės apimties tekstus. Struktūra – tai ne tik išorinė rašinio forma (įžanga, dėstymo pastraipos, pabaiga), tai ir turinio atskleidimo būdas. Ji ne varžo – ji leidžia savitai, įdomiai komponuoti tekstą, kiekvieną kartą išbandyti naujus ėjimus.

Rašinio struktūrą sudaro skirtingi lygmenys:

III

Teigti – 1. dėstyti mintį, nuomonę; 2. stengtis, kad priimtų kokią mintį, kokį įsitikinimą.

Teiginys – kas teigiama, teigta.

Tema Pagrindinė mintis

Pastraipa

Tema Pagrindinė mintis Problema

Įžanga

Teiginys

Pastraipa

Pagrindimas

Problema Pabaiga

Rašinys Svarstymo objektas

Turinys

Forma

Pastraipa

Pastraipos struktūra Gilioji struktūra

Formalioji struktūra

Visuma

Dedukcinė

Indukcinė

Tezė

Pavyzdžiai, kūrinio analizė, interpretavimas

Aiškinimas, kūrinio analizė, interpretavimas

Apibendrinimas, išvada, tezė

Pagrindinė mintis Įsigilinkite, kaip pagrindinės minties vietą rašinyje apibrėžia mokslininkė Z. Nauckūnaitė: „Pagrindinė mintis yra teiginys, apimantis ir temą, ir mūsų požiūrį į ją. Šis teiginys – rašinį formuojanti ašis – turi būti tikslus, gramatiškai taisyklingas tiesioginis sakinys. Ne klausimas ir ne sakinio nuotrupa <...>, tai ne temos, o mūsų požiūrio į ją dėstymas. Ir jeigu norime rašyti nuosekliai, planingai ir nenuklysti „į lankas“, turime kuo aiškiau suformuluoti savo įrodomąjį teiginį-tezę. Tai kertinis akmuo, ant kurio laikosi visas rašinys.“ Pagrindinė rašinio mintis gali būti įžangoje arba pabaigoje.

Pastraipa Pastraipa – rišlių sakinių grupė, siejama vienos pagrindinės minties, yra teksto struktūros elementas. Kiekviena pastraipa pradedama naujoje eilutėje (Zita Nauckūnaitė, Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai).

Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, vadinamas teze arba pagrindiniu, teminiu pastraipos sakiniu (teiginiu). Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti, todėl jie vadinami aiškinamaisiais arba įrodomaisiais sakiniais. Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju sakiniu, kuris dar yra vadinamas išvada arba užsklanda.

Pagrindinė pastraipos mintis – tezė gali būti ne tik pradžioje, bet ir viduryje ar pabaigoje pasakoma kaip išvada. Svarbu, kad tezė būtų atskleista išsamiai – nuo bendro pobūdžio teiginių iki konkrečių detalių arba nuo pavyzdžių ir jų analizės iki apibendrinimo, išvados. Rašinio temos pavadinimas negali būti teminis pastraipos sakinys.

Teminis sakinys pastraipoje turi būti vienas. Geras teminis sakinys ne tik pasako, apie ką toje pastraipoje bus kalbama, bet ir nurodys kryptį, požiūrį į tą dalyką. Detalės turi paremti mintį, jos turi būti tinkamos ir įdomios.

18

Apibendrinimas, išvados Dedukcija – 1. išvadų gavimas iš prielaidų pagal logikos dėsnius ir taisykles; 2. dedukcinio samprotavimo būdu gautos išvados.

Indukcija – samprotavimas, kuriame nuo atskirų faktų, žinių einama prie bendresnių.

Analogija – 1. skirtingų daiktų, reiškinių, sąvokų panašumas; 2. samprotavimas, kuriame iš objektų panašumo vienais požymiais daroma išvada, kad tie objektai panašūs ir kitais požymiais.

Dedukcinės pastraipos struktūros pavyzdys: Teiginys: Atlaidumas yra mylinčio ir stipraus žmogaus savybė.

Pavyzdys: J. Biliūno apsakymo „Ubagas“ veikėjas Sabaliūnas nepyksta ant savo sūnaus, atleidžia už nedėkingumą.

Išvada: Tikra meilė suteikia stiprybės kitą žmogų laikyti svarbesniu už save.

19

III

LITERATŪRINIS RAŠINYS

LITERATŪRINIS RAŠINYS

Rašinio įžangoje gali būti: temos reikšmingumo apibūdinimas (kam, kada, kur ir pan.), problemos aktualumo aptarimas (kam, kodėl, kada, kur ir pan.), temos konteksto aptarimas, analogija, sąvokos aiškinimas, ir kita.

Literatūrinio rašinio įžangoje reikia kalbėti apie literatūrą. Galima nurodyti nagrinėjimo aspektus, įvardyti analizuojamus autorius ir kūrinius.

Indukcinės pastraipos struktūros pavyzdys: Pavyzdys: Šiuolaikinio lietuvių rašytojo J. Apučio apsakyme „Vieniša sodyba“ kalbama apie žmonių gebėjimą rasti stiprybės užgniaužti savo nuoskaudas ir atleisti.

Samprotavimas, išvada, tezė: Žmoniškumas ir atlaidumas susidūrus su išdavyste ar išgyvenus didelį skausmą liudija žmogaus stiprybę ir toleranciją.

Pastraipos pagal analogiją struktūros pavyzdys: Analogija: „Neteiskite ir nebūsite teisiami“, – sakoma Naujajame Testamente.

Pavyzdys: J. Biliūno apsakymo „Lazda“ veikėjas vadovaujasi krikščioniškosiomis vertybėmis ir sugeba atleisti savo skriaudėjui.

Samprotavimas: Atlaidumas yra ne tik stipraus, bet ir išmintingo žmogaus savybė.

Pastraipa gali būti analitinė arba lyginamoji.

Analitinėje pastraipoje analizuojama vieno autoriaus kūryba. Pavyzdžiui: Pirmos pastraipos teiginys: K. Donelaičio poemoje „Metai“ miestas vertinamas kritiškai, kaip ydų ir blogybių šaltinis Antros pastraipos teiginys: J. Kunčino romano „Tūla“ pasakotojui miestas yra artima, pažįstama ne tik fizinio, bet ir dvasinio gyvenimo erdvė.

Rašant lyginamąją pastraipą lyginami dviejų (ar kelių) autorių kūriniai pasirinktu aspektu.

Pavyzdžiui: Pirmos pastraipos teiginys: K. Donelaičio poemoje „Metai“ ir J. Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“ miestas vertinamas kritiškai, atskleidžiamas jo neigiamas ar pražūtingas poveikis veikėjams.

Antros pastraipos teiginys: Moderniojoje lietuvių literatūroje, pavyzdžiui, J. Vaičiūnaitės poezijoje ir J. Kunčino romane „Tūla“, požiūris į miestą kinta, jis tampa veikėjams sava dvasinio gyvenimo erdve.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek analitinėje, tiek lyginamojoje pastraipose turi būti išskirti temos (ar problemos) aspektai ir aiškiai suformuluoti teiginiai, nusakantys pagrindinę pastraipos mintį.

Stenkitės rašyti nuosekliai, venkite nemotyvuotų minties šuolių, nereikalingų pasikartojimų.

Parašę pasitikrinkite, ar nekartojate tų pačių minčių arba frazių. Neretai pasitaiko, kad siekiant akcentuoti temą rašinyje kartojami tie patys žodžiai ar žodžių junginiai, ypač rašinio pavadinimo fragmentai ar visas pavadinimas. Jei randate pasikartojimų, juos išbraukite arba keiskite sinonimais.

Kad išvengtumėte minties šuolių, kurių dažniausiai pasitaiko tarp samprotavimo, argumentavimo, konteksto pavyzdžių, galite vartoti siejamuosius žodžius, įterpinius.

20

III

!

KAIP NESUKLYSTI Samprotavimo rašinyje literatūra nėra analizės objektas, tad įžangoje nedera kalbėti apie autorius ir kūrinius – tai bus tik jūsų pavyzdžiai argumentuojant. Kūrinio citatą galite panaudoti įžangoje kaip epigrafą, motyvą – kaip analogiją ar pan.

Stenkitės rašyti įtaigiai ir įdomiai. Kiekvienas tekstas yra kūrinys. Įprasta, kad mokykliniai rašiniai rašomi dalykiniu stiliumi. Tačiau ir mokslinėje literatūroje siekiant kalbėti suprantamai, įtaigiai atsiranda mokslinis populiarusis postilis, taigi kalba įgyja publicistiniam stiliui būdingų ypatybių.

Samprotaudami stenkitės kurti probleminį tekstą (BP), venkite paviršutiniškumo.

Venkite kategoriškų teiginių ir apibendrinimų, pavyzdžiui: kiekvienas, visi, nė vienas, visada, niekada ir pan. Geriau vartokite įterptinius žodžius: greičiausiai, manyčiau, turbūt, galbūt, galima sakyti, galima būtų teigti, rodos, ko gero ir pan.

Pasistenkite įžangą pradėti netradiciškai, įdomiai, patraukliai, paieškokite temai tinkančios analogijos ar citatos.

Pavyzdžiui, rašote tema „Žmogaus prigimties dvilypumas“ ir prisimenate J. V. Gėtės „Fausto“ citatą, ją galite panaudoti: a) kaip epigrafą: Deja, dvi sielos manyje gyvena Ir tarp savęs kovoja amžinai. (J. V. Gėtė) b) įžangos pradžioje tiksliai cituodami: J. V. Gėtės filosofinės dramos „Faustas“ veikėjas teigia: „Deja, dvi sielos manyje gyvena / Ir tarp savęs kovoja amžinai.“ Arba: „Deja, dvi sielos manyje gyvena / Ir tarp savęs kovoja amžinai“, – teigia J. V. Gėtės filosofinės dramos „Faustas“ veikėjas. c) įžangoje perfrazuodami: J. V. Gėtė filosofinėje dramoje „Faustas“ dvilypę žmogaus prigimtį apibūdina kaip amžiną dviejų priešingų pradų – „dviejų sielų“ – kovą. d) kaip dėstymo pastraipos paantraštę: 1 pastraipa.

Deja, dvi sielos manyje gyvena Ir tarp savęs kovoja amžinai. (J. V. Gėtė) 21