Politinis lūžis ekrane

Anna Mikonis-Railienė Renata Šukaitytė Mantas Martišius Renata Stonytė

macijų, vykusių 1987-1991 metais, vaizdavimą ir refleksiją Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje. Knygoje atskleidžiama, kas permainingų 9 – 10 dešimtmečių sandūroje kine ir televizijoje buvo vertingiausia, svarbiausia, neįprasta ir kas užfiksuota kino bei magnetinėse vaizdajuostėse. Monografijos autoriai gilinasi į svarbius to meto istorinius įvykius ir personalijas ir į tai, kas lėmė nacionalinio dokumentinio kino ir televizijos kaitą. Analizuojami audiovizualinėse medijose reprezentuojami pokyčiai mūsų visuomenėje ir atgimstančioje Lietuvoje dominuojantys politiniai bei socialiniai naratyvai.

Tyrimas aprėpia nedidelį, tačiau įvykių tirštą laikotarpį. Jam perprasti jaunos kartos žmogui reikalinga pagalba – ir tam pasitarnaus ši publikacija. Monografija yra vertingas tyrimas, naudingas suvokti, kuo kino ir televizijos dokumentikos kaita buvo reikšminga, kaip ji vyko, kas darė įtakos vaizdo medijų turiniui, fiksavusiam radikalias žmonių ir sistemų permainas.

Prof. dr. Andrius Vaišnys (Vilniaus universitetas)

POLITINIS LU ZIS EKRANE

Tai pirmasis mokslininkų žvilgsnis į politinių ir socialinių transfor-

POLITINIS

LU ZIS

EKRANE

(PO)KOMUNISTINĖ TRANSFORMACIJA LIETUVOS DOKUMENTINIAME KINE, VIDEOKRONIKOJE IR TELEVIZIJOJE VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA

POLITINIS

LU ZIS

EKRANE

Anna Mi oni Railienė Renata aitytė Mantas Martišius Renata Stonytė

POLITINIS

LU ZIS

EKRANE

(PO)KOMUNISTINĖ TRANSFORMACI A I TU OS OKUM NTINIAM KIN I OKRONIKO IR T

2020

I I O

Ši monografija yra parengta ir išleista vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Politinis lūžis ekrane: pokomunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine ir videomedžiagoje“ (sutarties LMT nr. S-MOD-17-13) Apsvarstė ir rekomendavo spausdinti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedra ir Ekraninės ir performatyviosios komunikacijos katedra (2019 12 09, protokolas Nr. 160000-KP-46) Recenzentai: doc. dr. Aurimas Švedas prof. dr. Natalija Arlauskaitė prof. dr. Andrius Vaišnys

Sudarė Anna Mikonis-Railienė ir Renata Šukaitytė Autoriai: Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė, Mantas Martišius, Renata Stonytė Santraukos į anglų kalbą vertėja Aleksandra Fominaitė Fotografijos – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Algirdas Tarvydas, Andrius Petrulevičius, Romas Jurgaitis, LLMA archyvas Viršelyje panaudota Rimvydo Kepežinsko iliustracija, 1989 m., autorių teisių turėtojo atstovas LATGA, Vilnius 2020 Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) ISBN 978-609-07-0362-5 (spausdinta knyga) ISBN 978-609-07-0363-2 (skaitmeninis PDF) © Anna Mikonis-Railienė, 2020 © Renata Šukaitytė, 2020 © Mantas Martišius, 2020 © Renata Stonytė, 2020 © Vilniaus universitetas, 2020

TURIN S Pratarmė / 7

0

PO ITINI IR SOCIA INI IRSM AU IO I UA INIAI IU I IMAI / 12

A AS

Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė

1

SO I TM IO POC OS AI T S IR NARAT I TU OS IR A TI OS A I OKUM NTIKO

A IS

Renata Šukaitytė

AI K R / 28

INĖ

Dokumentinis kinas kaip istorinis ir politinis diskursas, nacionalinė kultūra ir transnacionalinė atmintis / 28 Socialinė-politinė tikrovė ir pilietinės visuomenės gimimas devintojo dešimtmečio pabaigoje / 34 Erdvės ir laiko sąstingis: poetiniai žlugusios imperijos dokumentai / 61 Svarbiausi įvykiai ir asmenybės, pakeitusios santvarką / 70 Globali politika, SSRS žlugimas ir šaltojo karo baigtis / 87 Apibendrinamosios išvados / 99

2

I AIS INTI AI AI I TU OS TRANSFORMACI OS R PR NTACI A AU IO I UA INIUOS A TINIUOS

A IS

Anna Mikonis-Railienė

/ 102

Įvadas. Kinas kaip istorijos šaltinis / 102 Transformacijos laikotarpio vaizdo įrašai: kontekstas ir savybės / 113 „Esamojo laiko“ vaizdo kronikos / 115 Video kaip žinių transliavimo būdas / 119 Politinių permainų theatrum mundi. Tarp kultūrinio spektaklio ir politinio reginio / 124 Sceniniai pasirodymai ir masinių sambūrių ritualai / 126 Sugrįžimų drama / 134 Simbolinė scenerija / 136 Diskurso universumas – nuo žodžio iki laisvės / 140 Veikiantis žodis – poetiniai Sąjūdžio mitingai / 142 Grįžkime prie Dievo – kunigų maldos / 148 Kai žodžiai tampa ginklu – Vytauto Landsbergio kalbos / 151 Muzikos vaidmuo Atgimimo epochoje / 157 Roko maršo kronikos / 158 Kodėl dainuojama? / 165

Kruvinasis sekmadienis: Sausio įvykių atminties (re)konstrukcija / 167 „Kruvinoji desantininkų puota“ / 170 Liudininkų emocijos – vaizdų emocijos / 172 Apibendrinamosios išvados / 176

3

KINO KRONIKA I TU O ( TAUTA IR PO ITIKOS KAITA / 182

A IS

Renata Stonytė

) ATMINTIS

Politinė tikrovė kino kronikoje / 182 Kino kronika Lietuvoje / 186 Kino kronika kaip ideologinio aparato dalis / 191 Nuo „pabudimo“ iki „pakilimo“: stiprėjanti nepriklausomybės idėja kino kronikoje / 199 Kino kronika kaip istorinės atminties mediumas / 206 Atkurti ir išlaikyti: 1990–1991 metų įvykiai kino kronikoje / 212 Apibendrinamosios išvados / 219

4 A IS

ANTIS NU A IUO ANT AT IMIMO TRAUKIN T ISTORINIAIS IO M TAIS / 224 Mantas Martišius

Įvadas / 224 Glaustas sovietinės propagandos mechanizmo kursas / 227 Lietuvos televizijos kaita – 1987–1990 metais / 237 LTV 1987–1988 m. pirmas pusmetis / 237 Mažais žingsneliais nepriklausomumo link – 1988 metų antroji pusė – 1989 metų pirmas pusmetis / 288 1989-ieji – lūžio metai / 296 TV programa / 304 Propagandos redakcijos laidos / 306 Atgimimo laidos ir sovietizmo nykimas / 316 Laidos jaunimui ir vaikams / 321 Apibendrinamosios išvados / 328 Literatūra ir šaltiniai / 333 Filmografija / 347 Santrauka anglų kalba / 357 Asmenvardžių rodyklė / 364

P ata

ė

Ilgą laiką brandinta mintis apie būtinus gilesnius lietuviško dokumentinio kino, užgimusio Lietuvos istorinio lūžio metais, tyrimus buvo įgyvendinta dėl Lietuvos mokslo tarybos finansinės paramos. Tyrimai, kurie tapo šios knygos pagrindu, buvo atlikti įgyvendinant 2017–2019 metais mokslinį projektą „Politinis lūžis ekrane: pokomunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine ir videomedžiagoje“. Tad norime padėkoti Lietuvos mokslo tarybos ekspertams, leidusiems įgyvendinti tyrimus ir jų rezultatų sklaidą.

Reiškiame nuoširdžią padėką knygos recenzentams prof. dr. Andriui Vaišniui, prof. dr. Natalijai Arlauskaitei ir doc. dr. Aurimui Švedui už skirtą laiką ir vertingas pastabas. Knygos rankraštis taip pat buvo apsvarstytas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Ekraninės ir performatyviosios komunikacijos ir Politinės komunikacijos katedrų jungtiniame posėdyje. Jo metu išgirstos pastabos ir nuomonės mums padėjo patikslinti mokslines prielaidas ir įtaigiau suformuluoti argumentus. Šios monografijos parengimas nebūtų visavertis be geranoriškos Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino kūrėjų ir ekspertų pagalbos teikiant vizualinę medžiagą ir informaciją apie dokumentinio kino raidą tiriamuoju laikotarpiu.

Tad nuoširdžiai dėkojame visiems prie to prisidėjusiems: kinotyrininkei ir Estijos kino archyvo direktorei Evai Naripeai, Latvijos kino centro „Media“ biuro vadovei Leldai Ozolai, režisieriams Vytautui V. Landsbergiui („A Propos“ studija), Agnei Marcinkevičiūtei, Audriui Stoniui, Giedrei Žickytei bei prodiuseriams Teresai Rožanovskai (studija „Ketvirta versija“) ir Guntčiui Trekteriui („Ego media“ studija). Taip pat dėkojame režisieriui Arūnui Mateliui ir prodiuserei Algei Matelienei (studija „Nominum“).

P ata

ė

7

Tiksliau ir išsamiau ištirti filmų, videokronikų sukūrimo ir demonstravimo aplinkybes, Atgimimo laikotarpio filmavimo kontekstus, surasti pačius filmus ar fotografijas padėjo asmeniniai susitikimai su režisieriais ir operatoriais.

Analizuojama epocha labai nesena, todėl, kalbant Haydeno White’o žodžiais, ji vis dar gyvuoja žmonių atmintyje. Be tų žmonių nuoširdžių ir atvirų liudijimų bei noro pasidalyti savo gyvenimo patirtimi ir įspūdžiais šios knygos taip pat nebūtų. Už žinias apie filmų įgyvendinimo aplinkybes, įdomius gyvenimo ir kūrybos kontekstus dėkojame kantriems pašnekovams, aktyviems Atgimimo epochos kūrėjams: Edmundui Zubavičiui, Vytautui Damaševičiui, Arvydui Reneckiui, Romui Dabrukui, Algirdui Tarvydui, Laimai Pangonytei, Andriui Petrulevičiui, Andriui Kaušiniui.

Kaupiant tyrimo medžiagą, praktinę pagalbą suteikė archyvų specialistai.

Esame dėkingi Lietuvos centrinio valstybės archyvo Garso ir videodokumentų skyriaus vedėjai Laurencijai Volungevičienei ir vyriausiajai archyvistei Giedrei Maciulevičienei už kantrybę, geranoriškumą ir operatyvumą. Taip pat esame dėkingi Kino dokumentų skyriaus vyriausiajai archyvistei Daliai Kalesnikienei už pagalbą rengiant „Tarybų Lietuvos“ ir Lietuvos kronikos filmografijos duomenis bei Fotodokumentų skyriaus darbuotojoms už suteiktą informaciją.

Ypatingą padėką norėtumėme pareikšti režisierei Agnei Marcinkevičiūtei, kuri mums maloniai suteikė galimybę pasinaudoti Romo Dabruko videokronikomis ir reportažais, suskaitmenintu Vytauto Landsbergio archyvu ir susipažinti su vertinga audiovizualine medžiaga ir Lietuvoje neprieinamais dokumentiniais filmais, fiksuojančiais reikšmingus aptariamo laikotarpio politinius įvykius.

Ieškodami knygai iliustracijų pasinaudojome taip pat turtinga Algirdo Tarvydo, Andriaus Petrulevičiaus, Edmundo Zubavičiaus surinkta medžiaga.

Esame jiems dėkingi už šioje knygoje įdėtas nuotraukas.

Kai kurios monografijoje spausdinamos įžvalgos buvo pristatytos moksliniuose straipsniuose (A. Mikonis-Railienė, „Obrazy walczące o wolność.

Wydarzenia polityczne lat 1988–1991 w wybranych filmach dokumentalnych Litwy“, in Kino. Postkomunizm. Polityka. Film w krajach Europy Środkowo-Wschodniej wobec procesów transformacji politycznej i konsekwencji roku 1989, Marta Brzezińska-Pająk (sud.). Kraków: Libron, 2018, p. 239–267; R. Šukaitytė „Šaltasis karas, Sovietų Sąjungos griūtis ir Baltijos šalių nepriklausomybė Jaak Kilmi „Disko ir atominis karas“ ir Jono Meko „Lietuva ir

8

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

SSRS žlugimas“ filmuose“, in R. Šukaitytė ir K. Kirtiklis (sud.) Socialinės tikrovės meditacija: kultūra, politika, visuomenė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018, p. 105–129) ir tarptautinių konferencijų pranešimuose (R. Šukaitytė „The Birth of the Nation and the Politics of Dissensus in Jonas Mekas’ documentary Lithuania and the Collapse of the USSR“, in ECREA Film Studies Section Conference Multivoicedness in European Cinema Representation, Industry, Politics, Cork, Ireland, 10–11.11.2017 ir Small Cinema Conference „Diversity in Glocal Cinemas: Language, Culture, Identity“. Bilbao, Spain. 20– 22.10.2017).

P ata

ė

9

0

A AS

P ata

Ä—

11

Politini i o ialini i a io i aliniai li i i ai Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė

Ty i

na

a i

et eny

1989-ieji – Berlyno sienos griūtis – ir 1991-ieji – SSRS žlugimas neabejotinai yra ikoniniai XX a. pasaulinės istorijos įvykiai, simbolizavę šaltojo karo, dalijusio pasaulį į dvi konfrontuojančias politines, ekonomines ir militaristines zonas, baigtį. Tai metai, kai Sovietų Sąjungos įtakos laukas susitraukė ir jos galia subliūško. Baltijos ir kitų buvusio Rytų bloko šalių gyventojams šie įvykiai buvo itin svarbūs, nes suponavo ilgai lauktą geopolitinį ir kultūrinį grįžimą į Europą ir istorinės neteisybės baigtį. Šio grįžimo prielaidų susikūrė kiek anksčiau – tai: praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pirmoje pusėje Lenkijoje įkurto profesinių sąjungų susivienijimo „Solidarumas“ (lenk. Solidarność) vykdyti visuomenės demokratizacijos procesai, nuoseklus disidentų darbas kovojant su režimu, 1985 metais SSKP sovietiniame bloke inicijuota politinė, ekonominė, socialinė reforma, leidusi SSRS ir „draugiškų“ respublikų gyventojams aktyviau dalyvauti visuomeninėje ir netgi politinėje veikloje, kurių pagrindinis tikslas 1989–1990 metais Baltijos šalyse bei Vidurio ir Rytų Europoje – atkurti nepriklausomas nuo Maskvos valstybes ir susigrąžinti orumą bei europietiškąją tapatybę.

Lietuvos istorijoje XX a. devintojo dešimtmečio antra pusė ir dešimtojo dešimtmečio pradžia – ypatingas laikas, kai Lietuva, atsiskirdama nuo Sovietų Sąjungos, tapo savita „išnykimo erdve“ (angl. space of disappearance, Ackbar Abbass), suponuojančia naujos valstybės ir visuomenės kristalizavimosi sąlygas. Ši situacija atsirado dėl tuometinės politinės santvarkos ir socialinio gyvenimo transformacijos, vykusios dėl ekonominės ir politinės krizės socialistiniame bloke. Kaita buvo dinamiška, dramatiška ir įvairialypė, turėjo skirtingas baigtis ir pasekmes gyventojams. Lietuvoje 1988–1991 metai asocijuojami su naujos politinės jėgos ir kultūros atsiradimu (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio

12

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

įkūrimu, laisvais rinkimais į LSSR Aukščiausiąją tarybą, kuriuos laimėjo opozicinis Sąjūdis), pilietinės visuomenės gimimu („Baltijos kelio“ akcija, šimtatūkstantinis mitingas Vingio parke) ir stiprėjimu (1991 m. sausio tragiški įvykiai), Lietuvos valstybingumo atkūrimu ir jo tarptautiniu pripažinimu. Transformacija apėmė visas visuomeninio gyvenimo sritis ir tapo visuotiniu reiškiniu, apėmusiu politinį gyvenimą ir ekonomiką (perėjimą nuo valstybinės planinės ekonomikos prie kooperacijos principų), video technologijos išplitimą kine, televizijoje, mene ir namų ūkiuose, nepriklausomos medijų rinkos formavimąsi, stichiškos piratinės kultūros atsiradimą ir daugelį kitų reiškinių.

Ne visos šios XX a. antroje pusėje vykusios politinės ir socialinės gyvenimo transformacijos yra plačiai analizuojamos Lietuvos sociologų, politologų, istorikų ir medijų tyrėjų darbuose. Daugiausia dėmesio skiriama politinei, visuomeninei ir ekonominei raidai, o medijų ir kultūros srities pokyčių tyrimai pradėti atlikti visai neseniai. Svarbiausius įvykius, vedusius į Lietuvos suverenitetą ir SSRS griūtį, kruopščiai dokumentavo istorikai Česlovas Laurinavičius ir Vladas Sirutavičius Lietuvos istorijos XII tomo I dalyje „Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios“ (Laurinavičius, Sirutavičius, 2008). Alvydas Nikžentaitis ir Irena Šutinienė parengė vertingą straipsnį apie Baltijos kelio pilietinės akcijos svarbą atkuriant Lietuvos suverenumą bei formuojant Lietuvos kultūrinę atmintį ir lietuvių tapatybę (Nikžentaitis, Šutinienė, 2011). „Nepaklusnių“, „paralelinių“ visuomenių fenomenus, pilietinės visuomenės genezę ir nesmurtinio pasipriešinimo totalitarinei sistemai formas Lietuvoje nuosekliai tiria politologai Rytis Bulota (Bulota, 2004; 2011), Jūratė Kavaliauskaitė (Kavaliauskaitė, 2011; 2015), Ainė Ramonaitė (Ramonaitė, 2011; 2015) ir kiti.

Sociologas Zenonas Norkus atliko išsamią Lietuvos ūkio ir visuomenės struktūros kaitos analizę po 1990-ųjų monografijoje „Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai“ (Norkus, 2014). Žiniasklaidoje vykusias struktūrines, politines ir vertybines transformacijas nuodugniai ištyrė Andrius Vaišnys monografijoje „Žurnalistikos potvynis. Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita 1986–1990“ (Vaišnys, 2020). Kur kas daugiau dėmesio sulaukė kapitalistinės ir neoliberalistinės socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo reformos po 1989-ųjų (Berlyno sienos griūties ir revoliucijų, nuvertusių komunistų valdžią Rytų ir Vidurio Europoje) ir 1991-ųjų (SSRS iširimo ir buvusių sovietinių respublikų suvereniteto pripažinimo), mokslininkų vadinamos „pokomunistine transformacija“. Šiam laikotarpiui Lietuvoje daug dėmesio skyrė Zenonas Norkus (Norkus, 2008; 2012; 2014) ir filosofas Tomas Kavaliauskas (Kavaliauskas,

a a Politini i o ialini i a io i aliniai li i i ai

13

2014). Lietuvos nacionalinio transliuotojo kaitą nuosekliai tyrė Žygintas Pečiulis (Pečiulis, 2012; 2015), o žiniasklaidos institucinę raidą ir santykį su nacionaline politika – Deimantas Jastramskis (Jastramskis, 2019).

Audiovizualinių medijų ir kino tyrimų lauke po 1993 metų Sauliaus Macaičio sudaryto straipsnių rinkinio „Ekrane ir už ekrano“ ilgą laiką tvyrojo minimo laikotarpio mokslinių refleksijų apie Lietuvos kino status quo ir transformacijas vakuumas. Svarbu konstatuoti, nors nebuvo sisteminių tyrimų, išsamiai paaiškinančių, kas vyko kino ir medijų lauke vėlyvuoju sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais, ir kaip pokyčiai veikė medijų turinį ir jo kūrėjus, fragmentiškų, tačiau labai vertingų įžvalgų pasirodydavo įvairių autorių monografijų skyriuose, straipsniuose ir kituose darbuose. Šiame kontekste išskirtinos monografijos: Annos Mikonis-Railienės ir Linos Kaminskaitės-Jančorienės „Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, filmai, režisieriai“ (Mikonis-Railienė, Kaminskaitė-Jančorienė, 2015) ir Annos Mikonis „Poetycki kinematograf. Nurt artystyczny w kinie litewskim“ (Mikonis, 2010) bei straipsnių rinkiniai: Renatos Šukaitytės sud. „Baltic Cinemas After the 1990’s: Shifting (Hi)Stories And (Id)Entities“ (Šukaitytė, 2010) ir Natalijos Arlauskaitės sud. „Vizualumo politika“ (Arlauskaitė, 2018). Istorinių Atgimimo ir Sąjūdžio tyrimų, naudojančių audiovizualinę medžiagą kaip tyrimų objektą, kontekste išskirtini du straipsniai: Rūtos Šermukšnytės „Nuo reprodukcijos prie revizijos: tautos atminties kūrimo dinamika 1988–2005 metais Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje“ (Šermukšnytė, 2008) ir Violetos Davoliūtės „The Popular Movement and Postmodernism: Reflections on the Cinema of Sąjūdis“ (Davoliūtė, 2007). Politinio Baltijos šalių dokumentinio kino tyrimus nuosekliai atlieka Renata Stonytė ir Renata Šukaitytė, kuriuose analizuoja politinio įvykio sampratas ir atmintį (Stonytė, 2014) ir Šaltojo karo baigties bei SSRS griūties reprezentacijas Baltijos šalių kine (Šukaitytė, 2018).

Iš užsienio autorių mokslinių darbų, skirtų „komunizmo baigčių“ problematikai kine tirti, svarbūs Ewos Mazierskos tyrimai, paskelbti monografijoje „European Cinema and Intertextuality. History, Memory and Politics“ (Mazierska, 2011) ir Jadwigos Głowos straipsnis „Zooming in on History‘s Turning points. Documentaries in the 1990s in Central and Eastern Europe (Głowa, 1999), kuriame paliesti kino ir medijų kaitos klausimai Rytų ir Vidurio Europoje. Dina Iordanova knygoje „Cinema of the Other Europe: The Industry and Artistry of East Central European Film“ (Iordanova, 2003) taip pat gilinosi į šio regiono valstybių kino industrijos struktūros ir vaidybinių filmų stilisti-

14

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

kos, tematikos, žanrų kaitą transformacijos metais. Tekstai, apimantys čekų, slovakų, vengrų, serbų, ukrainiečių, baltarusių ir vokiečių permainų epochos kiną, išspausdinti antologijoje, kurią parengė Varšuvos universiteto Vidurio ir Rytų Europos tarpkultūrinių studijų katedra: „Kino. Postkomunizm. Polityka.

Film w krajach Europy Środkowo-Wschodniej wobec procesów transformacji politycznej i konsekwencji roku 1989“ (sud. Marta Brzezińska-Pająk, 2018). Šios monografijos autoriai – Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė, Mantas Martišius ir Renata Stonytė – reaguodami į tai, kad Sąjūdžio epocha sulaukė plačių ir įvairiapusių tyrimų, o gausi audiovizualinė medžiaga, formuojanti mūsų kultūrinę atmintį ir nacionalines tapatybes, vis dar lieka kino ir vizualinių medijų tyrėjų beveik nepaliesta, nusprendė imtis ambicingo darbo – ištirti mažai tirtą audiovizualinę medžiagą ir atskleisti, kokį (po) komunistinės transformacijos (1987–1991 metais) naratyvą Lietuvoje generuoja dokumentinis kinas, nepriklausomų operatorių nufilmuota vaizdo (video) medžiaga ir televizija ir kaip jis veikia bendrame Baltijos šalių bei Rytų ir Vidurio Europos kontekste.

Knyga „Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje“ apima savitus vizualinio diskurso klausimus, tuo metu dominavusius medijose (dokumentiniame kine, televizijoje, vaizdo (video) įrašuose). Kaip teigė Paul Ricoeur, vis dėlto neįmanomos įžvalgos be hipotezių, neįmanomi faktai be klausimų. Medžiaga, dokumentai neprabyla, jeigu nepalenki jų verifikacijai (Ricoeur 2000, p. 236).

Tad tirdami politinės transformacijos reprezentacijas audiovizualinėje medžiagoje, bandome atsakyti į siaurus, kryptingai suformuluotus tyrimo klausimus, kurie padeda apibrėžti ir apibūdinti tyrimo lauką:  Kokį (po)komunistinės politinės transformacijos (nuo Sąjūdžio, Baltijos kelio, Nepriklausomybės atkūrimo iki dramatiškų Sausio 13-osios įvykių de jure ir de facto) naratyvą Lietuvoje generuoja dokumentinis kinas, TV, video ir kino kronikos?  Kuo šis naratyvas savitas kitų Baltijos šalių, Vidurio ir Rytų Europos dokumentinio kino kontekste?  Kokie politiniai veiksniai veikė Lietuvos televizijos programos turinį 1987–1991 metais ir kada LTV išsilaisvino iš sovietinės propagandos bei cenzūros gniaužtų?  Į kokius Lietuvos istorijos ir kultūros kontekstus bando apeliuoti filmai ir videokronikos?

a a Politini i o ialini i a io i aliniai li i i ai

15

Kas buvo Atgimimo įvykių metraštininkai, stovėję už kamerų?

Ką jiems pavyko nufilmuoti ir kokia medžiaga liko už viešojo diskurso ribų? Kodėl? Šios knygos tekstų pradžios tašku tapo ir jos struktūros pagrindinę koncepciją padiktavo įvairiapusiška audiovizualinė medžiaga. Knyga apima medžiagą, kurios specifiškumą nusako dėl vizualinės reprezentacijos užfiksuoti ir išsaugoti faktografiniai įvykiai bei perteikti visuomenės transformacijos procesai. Knygos tyrimo objektas – įvairių žanrų audiovizualinė medžiaga, apimanti kūrybinę dokumentiką (I dalis), privačius vaizdo įrašus (II dalis), Lietuvos kino studijoje filmuotą kino kroniką (III dalis) ir LTV laidas (IV dalis). Ši audiovizualinė medžiaga suteikia galimybę visapusiškai ištirti politinius ir socialinius lūžius atspindinčių kūrinių naratyvą ir jų poveikį politinių transformacijų paliestai tikrovei. Siekėme atlikti tokią medžiagos atranką, kuri leistų suderinti gerai žinomus dokumentinius filmus su autorine dokumentika, sunkiau prieinamais ir mažiau žinomais kūriniais, bei aprašyti LTV laidas, kino kronikas ir vaizdo (video) medžiagą, tapusią pagrindiniu aptariamo laikotarpio informacijos šaltiniu. Visų knygos dalių chronologiniai rėmai yra tokie patys, apima svarbiausius politinius įvykius – nuo pirmojo nesankcionuoto LLL mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1987 metais iki kulminacinio momento – 1991 metų kruvinojo sausio. Taigi šioje knygoje atliktas tyrimas yra skiriamas tam, ką Haydenas White’as vadina istoriofotija (historiophoty), priešpriešindamas ją verbalinį ir rašytinį diskursą vartojančiai istoriografijai (White, 1988). Todėl mūsų tikslas yra istorinių, socialinių ir kultūrinių politinės transformacijos kontekstų, jų simbolių lauko ir antropologinės erdvės (kasdienybės, žmonių santykių, mentaliteto), atsiskleidžiančių filmuotoje medžiagoje, kritinė analizė.

Taip pat verta pažymėti, kad XX a. dešimtasis dešimtmetis – tai ne tik institucinės ir ekonominės permainos Lietuvos kine, ne tik pokyčiai bendroje medijų erdvėje, bet ir naujo dokumentinio kino modelio formavimasis.

 

Politini

ina

i to i a i at inti

Šioje monografijoje norėjome atskleisti tai, kas, mūsų nuomone, permainingų, devintojo ir dešimtojo dešimtmečių sandūroje kine ir televizijoje buvo vertingiausia, svarbiausia, neįprasta ir ką užfiksavo kino ir magnetinės vaizdajuostės. Siekėme aprėpti ne tik tai, kas yra svarbu nacionalinės ir pasaulinės

16

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

istorijos kontekste (ikoniniai įvykiai ir personalijos), bet ir tai, kas 1987–1991 metais lėmė nacionalinio dokumentinio kino savitumą ir kitos audiovizualinės medžiagos išskirtinius bruožus.

Svarbu pažymėti, kad Lietuvos kinas transformacijos laikotarpiu patyrė gilią krizę. Centralizuotos, valstybės finansuojamos ir cenzūros kontroliuojamos filmų gamybos žlugimas sukėlė nenutrūkstamas permainas ne tik filmų gamybos ir platinimo srityje, bet ir jų tematikoje ir stilistikoje. Lietuvos kinui iškilo mirties grėsmė ir visų pirma – dėl žiūrovų trūkumo. Dauguma kino teatrų buvo privatizuota ir pertvarkyta į didesnį pelną teikiančias erdves: parduotuves, prekių sandėlius, valiutos keityklas ir kt. Tačiau svarbesniu reiškiniu tapo tai, kad santvarkos transformaciniai pokyčiai taip užvaldė operatorių ir režisierių mąstymą, jog vaidybinis kinas kuriam laikui nutyla, užleisdamas vietą žaibiškai besikeičiančiai tikrovei. Lietuvos dokumentinis kinas lūžio metais visų pirma dokumentavo tai, kas vyko gatvėse, aikštėse, politiniame ir socialiniame gyvenime. Politinės transformacijos epochos Lietuvoje liudininkais tapo ir kino režisieriai bei operatoriai. Dokumentinio kino įsigalėjimą iš dalies lėmė ir atsilikusi Lietuvos kino studijos techninė bazė, ir studijos menki finansiniai ištekliai, nulemti gamybos sistemos pokyčių (Mikonis, 2013, p. 201; 2014).

Tuo metu Lietuvos dokumentiniame kine įvyko svarbus lūžis. XX a. dešimtajame dešimtmetyje atsiranda politinis ir socialinis kinas, vaizduojantis autentišką politinį gyvenimą ir atvirai fiksuojantis Lietuvos laisvės bylą. Galima sakyti, kad nuo 1987 iki 1991 metų lietuviškame kine vyravo masių – viešųjų renginių, mitingų, susibūrimų, susirinkimų – vaizdai, bylojantys apie tautos susitelkimą istorinio lūžio metais. Ekrane buvo rodomos vėliavos, politikos lyderių veidai ir vėl – vėliavos, ir vėl – lyderių veidai (Arlickaitė, 1999).

Kūrybinis dokumentinis kinas, pasižymėjęs savita estetika, pabrėžęs filmo autoriaus kūrybinę perspektyvą, kalbėjęs sodria vizualine kalba ir subtilia retorika, orientavęsis į kaimo realijas, buvo nustelbtas dokumentinio kino žanro, operatyviai pateikusio karštus politinio gyvenimo įvykius ir sudėtingą socialinį būvį. Medijuota tikrovė nebuvo palanki metaforų kalbai, subtiliai simbolių analizei ar autoriniam žvilgsniui.

Tai nereiškia, kad ankstesniais metais dokumentinis kinas išvengė politikos. Komunistinė sistema ir už cenzūrą atsakingos institucijos prižiūrėjo, kad kiekvienas filmas būtų idėjiškai teisingas. Dokumentiniai filmai rėmėsi politinio veikimo propagandiniais metodais. Jie nevaizdavo nei politikų, nei tikro politinio gyvenimo, nes sovietinėje sistemoje politika buvo pakeista

a a Politini i o ialini i a io i aliniai li i i ai

17

komunistine ideologija. Politinio gyvenimo vaizdavimas dokumentiniame kine tapo propagandinės sistemos dalimi, o kino juostoje atsispindėjo falsifikuota ir inscenizuota tikrovė (taip pat ir politinė). Dokumentinis kinas siekė parodyti ne autentišką tikrovę, bet tarnavo utilitariniams, propagandiniams tikslams. Jeigu reikėtų kalbėti apie filmą kaip atvirą, spontanišką pasakojimą, skirtą politikams ir politiniams įvykiams, tai tektų kalbėti apie tokį kiną, kuris Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, užgimė tik po 1989 metų.

Atgimimo epochoje autentiška politinė praktika, atsikračiusi propagandinių šūkių, iš lėto, laipsniškai tiesė kelią į laisvą gyvenimą. Šioje vietoje verta prisiminti tuos lūžinius įvykius ir momentus, kurie ne tik darė įtaką Lietuvos kino studijos programinėms nuostatoms, bet ir padiktavo naujas dokumentinio kino temas. Pirmieji užfiksuoti besikeičiančios tikrovės vaizdai priklauso nenuilstamam to laikmečio įvykių dalyviui, Lietuvos kino studijos operatoriui Vytautui Damaševičiui. Jis savo iniciatyva nufilmavo vaizdus iš Lietuvos Laisvės Lygos pirmojo viešai organizuoto mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1987 m. rugpjūčio 23 dieną1. Damaševičius, sovietinio karininko akivaizdoje 1988 m. rugsėjo 28 d. filmavęs LLL mitingo dalyvius, buvo sumuštas, areštuotas, o filmavimo kamera sudaužyta. Šis incidentas, tapęs moralinio Lietuvos kino studijos apsisprendimo tašku, pirmą kartą sukėlė diskusijas apie režisierių filmavimo laisvę ir paskatino kritiką dėl valdžios brutalių veiksmų prieš kino operatorius. Režisieriai atvirame laiške LSSR vidaus reikalų ministrui Stasiui Lisauskui pasipiktinę rašė: „LTSR kinematografininkų sąjunga ir Lietuvos kino studija reiškia ryžtinga protestą prieš šį niekuo neišprovokuotą susidorojimą su Kinematografininkų sąjungos nariu, Lietuvos kino studijos režisieriumi Vytautu Damaševičiumi ir reikalauja nubausti kaltus dėl to asmenis. [...] tik tokiu būdu mes išvengsime „baltųjų“ ir „juodųjų“ dėmių, užtveriančių kelią į teisinę valstybę“ (Atviras laiškas, 1988 10 03).

Kitas svarbus žingsnis buvo kino žurnalo „Tarybų Lietuva“, nuo 1967 metų vadovaujamo redaktorės Bytautės Pajėdienės, pavadinimo pakeitimas į „Lietuvos kroniką“. Tai įvyko steigiamajame Sąjūdžio suvažiavime 1988 metais, pritarus Lietuvos komunistų partijos vadovams. „Dokumentikos“ susivienijimo meno vadovas Arvydas Reneckis vaizdingai nupasakojo šį momentą: „Vyko Sąjūdžio suvažiavimas Vilniaus sporto rūmuose. Pasiėmiau Bytautę

1

Šį mitingą filmavo ir Lietuvos radijo ir televizijos komiteto žurnalistai „Panoramos“ laidai kaip kontrpropagandos reportažą (Vaišnys, 2020).

18

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

už rankos ir nusivedžiau pas fojė stovėjusį Brazauską. Pasakiau, kad jei katalikams sugrąžinote katedrą, tai leiskite nuo šiol kino žurnalą vadinti ne „Tarybų Lietuva“, o „Lietuvos kino kronika“. Bytautė (mūsų mieloji Bitė) atrodė kaip musė ant karvašūdžio. Jos partijos lyderis pasakė: „Draugai kinematografistai, kaip jūs nuspręsite, taip mes ir įvykdysime bei jus paremsime.“ Man beliko tik sušukti: „valio“! Apkabinau mūsų Bitę ir sukalbėjau triukšme jai į ausį: „dovanok, bet nuo šiol tai vadinsis „Lietuvos kino kronika“; juo labiau kad ir Lietuvos kino studijoje jau buvome sutarę“ (Reneckis, 2019, interviu).

Dėl Edmundo Zubavičiaus Lietuvos Atgimimas turi savo trilogiją, skirtą 1988–1991 metų istoriniams ir politiniams įvykiams. Režisierius kartu su operatoriais Arvydu Reneckiu ir Romualdu Damuliu tautai sugrąžino ilgai istorinėje užmarštyje buvusią paskutiniojo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio asmenybę. Urbšys iš ekrano papasakojo apie Ribentropo ir Molotovo pakto pasirašymo aplinkybes ir pasidalijo atsiminimais apie Sovietų Sąjungos ultimatumą Lietuvai. Šie atsiminimai transformacijos epochoje Lietuvai tapo svariu moraliniu argumentu, vaduojantis iš sovietinės okupacijos. „Juozą Urbšį ypatingai buvo sunku įkalbėti filmuotis. Jisai iki tol niekada nesileido į jokius interviu, į jokius pokalbius, gyveno labai uždarą gyvenimą. Reikėjo kaip nors prie jo prieiti“, – prisiminė Edmundas Zubavičius. – „Mums padėjo Landsbergis-Žemkalnis, apie kurį tik užbaigiau filmą.

Pas Urbšį nuvažiavome su Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu, ir tik po ilgų pokalbių jis sutiko kalbėtis. Tai buvo patys pirmieji filmavimai su paskutiniuoju Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru“ (Zubavičius, 2017, interviu).

Taigi Atgimimo laikotarpis – tai ne tik lietuviško kino instituciniai ir gamybiniai pokyčiai, bet ir dokumentinio kino naujo modelio formavimasis, kurio esmė – natūralaus politinio ir socialinio gyvenimo vaizdavimas ir analizavimas.

Tad neatsitiktinai monografijos tekste atsiranda politinio kino sąvoka.

Kino ir politikos ryšys – toks pat senas kaip ir pas kinas, nes argi gali egzistuoti kinas, nebūdamas bent mažumą politinis? Kaip teigia Philipas Drake’as, kinas – tiek iš technologinės, tiek iš kultūrinės pusės – nuo pat savo atsiradimo siejamas su politika (Drake, 2016). Kinas atspindi tam tikrus politinės sistemos bruožus, kuria vertybių sistemą, tampa politinės socializacijos veiksniu.

Jean-Lucas Comolli ir Jeanas Narboni, politinį kiną apibrėždami kaip politinės ideologijos mediumą, teigia, kad „kiekvienas filmas yra politinis“ (Comolli; Narboni, 2004, p. 814). Pirmiau išsakytas mintis papildo Mike Wayne’as postuluodamas, kad „visi filmai yra politiniai, bet ne visi yra politiniai tokiu

a a Politini i o ialini i a io i aliniai li i i ai

19

pat būdu“ (Wayne, 2001, p.1). Šiame rinkinyje dažnai keliamas klausimas apie transformacijos periodo kino politiškumą, jo rūšis ir prasmes. Politinė perspektyva itin ryški I ir III knygos dalyse, kur analizuojami politiniai procesai ir įvairios to meto Lietuvos, Vidurio ir Rytų Europos šalių politinio ir socialinio gyvenimo aktualijos ir jų atspindžiai audiovizualiniuose kūriniuose. Politika čia yra pagalbinė kategorija, tampanti bendru svarstymų apie Baltijos šalių bei Vidurio ir Rytų Europos kraštų valstybinę santvarką pagrindu. Politinio kino konceptualūs rėmai šiuo atveju leidžia analizuoti įvairius socialinius ir visuomeninius reiškinius, taip pat padeda filmus suprasti iš globalios komunikacijos ir pokolonijinių tyrimų perspektyvos. Kadangi SSRS žlugimas ir Berlyno sienos, dalijusios Europą į Rytų ir Vakarų, griūtis yra neabejotinai svarbiausi Europos ir pasaulio politiniai XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešimtojo dešimtmečio pradžios įvykiai, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių kūrėjų filmai apie minėtus įvykius tampa transnacionalinės atminties ir transnacionalinio kino dalimi. Chiara de Cesari ir Ann Rigney teigimu, „globali komunikacija, laiko ir erdvės suspaudimas, postkolonialumas, transnacionalinis kapitalizmas, didelio masto migracija ir regioninė integracija: visa tai reiškia, kad nacionaliniai rėmai nėra savaime suprantami kasdieniame gyvenime ir formuojant tapatybę“ (De Cesari, Rigney, 2014, p. 2). Šia nuostata remiantis I knygos dalyje Lietuvos kūrėjų dokumentinis kinas yra analizuojamas Europos kūrėjų filmų, reflektuojančių tą patį istorinį laikotarpį, kontekste.

O knygos IV dalyje, analizuojančioje Lietuvos televizijos veiklą, politinė kategorija suprantama kaip ideologijos ir propagandos įrankis. LTV kaip viena iš svarbiausių masinės komunikacijos priemonių totalitarinio režimo sąlygomis tapo vienu iš pagrindinių sovietinės propagandos ir agitacijos ginklų. Lietuvos televizijoje, kaip rodo atliktas tyrimas, pertvarkos idėjos gerokai vėlavo ir iki 1989 metų televizijos laidų turinys vis dar atspindėjo sovietinės propagandos kanonus. Būtent dėl to, norint geriau suprasti minėtame laikotarpyje televiziją apėmusius procesus, šios dalies skyriuje „Glaustas sovietinės propagandos mechanizmo kursas“ apžvelgiamas propagandos naudojimas sovietinėje žiniasklaidoje.

Atgimimo laikotarpio dokumentika, kino ir videokronika yra svarbūs taip pat kaip Lietuvos istorijos kaitos šaltinis. Tačiau filmas istorijos liudininku gali tapti ne tik kaip dokumentas, perteikiantis informaciją apie konkretų įvykį.

Filmas, būdamas vizualine medija, užmezga glaudesnį santykį su tikrove negu rašytas ar spausdintas žodis, kartu kitaip formuoja socialinę tikrovę, perženg-

20

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

damas tai, kas matoma: jis kas kartą leidžia prakalbinti istorijos sferą, kuri buvo užslėpta, neapčiuopiama ir nematoma (Ferro, 2011). Kino, kaip istorinio šaltinio, kategorija dominuoja II knygos dalyje. Joje svarstymai apsiriboja audiovizualinės istorijos sritimi, kurią kinas domina kaip specifinė pažinimo ir praeities pristatymo forma. Analizuojami dokumentiniai ir televiziniai filmai bei videokronikos yra traktuojami ne kaip meniniai kūriniai ar kūrybinės praktikos produktai, bet kaip audiovizualiniai istoriniai pasakojimai, kurie akademinės istoriografijos atžvilgiu tampa alternatyviomis (nekonvencinėmis, anot Ewos Domańskos, (Domańska, 2006)) mokslo apie praeitį kūrimo formomis. Vizualinė istorija yra gimininga vizualinei antropologijai ir vizualinei sociologijai, todėl II knygos dalyje į istorinės tikrovės tyrimą žvelgiame iš antropologinės ir sociologinės perspektyvos, tyrimo žvilgsnį kreipiame į kino ir tikrovės santykį, apimantį ne tiek politinį, kiek visuomeninį ir kultūrinį tų įvykių peizažą.

Antropologinis žvilgsnis leidžia rekonstruoti tikrovę pagal audiovizualinę medžiagą, išskaidant ją į teatro, žodžio (dialogo) ir atminties kategorijas.

Verta pabrėžti, kad audiovizualinė lūžio epochos reprezentacija neabejotinai formuoja mūsų požiūrį į tam tikrus politinius įvykius, asmenybes ir istoriją, keisdama arba įtvirtindama visuomenėje funkcionuojančias prasmes, konstruodama ir papildydama nacionalinį ir pasaulinį mentalinių idėjų žemėlapį. Medijų tyrėjas Paulas Grainge’as tvirtina, kad medijų „sukuriama“ politinių įvykių atmintis turi įtakos ir jų interpretavimui, o kas kontroliuoja žmonių atmintį, tas kontroliuoja jų dinamizmą (Grainge, 2003). Todėl I dalyje bei kitų dalių atskiruose skyriuose (III dalies „Kino kronika kaip istorinės atminties mediumas“) ir (II dalies „Kruvinasis sekmadienis. Sausio įvykių atminties (re) konstrukcija“) atsiranda kolektyvinės ir kultūrinės atminties kategorija, kurią nulėmė panaudota vizualinė medžiaga.

Taigi atskirose knygos dalyse gilinamasi į skirtingus audiovizualinių medijų lauko segmentus, jame veikiančius žaidėjus ir sukurtus artefaktus, į atgimimo laikotarpio politinę ir sisteminę transformaciją žvelgiama iš daugelio perspektyvų; epocha analizuojama, pasitelkus įvairius metodologinius ir teorinius instrumentus.

Knygos sandara Šioje knygoje sudėtų tekstų tyrimo atspirties tašku, kaip jau minėjome, tapo audiovizualinė medžiaga, kuri dėl savo specifiškumo reikalauja kitokių,

a a Politini i o ialini i a io i aliniai li i i ai

21

savitų metodologinių instrumentų ir skirtingų tyrimo ir teorinių prieigų. Visa tai lėmė ir pagrindinę knygos sandaros idėją.

Renata Šukaitytė monografijos pirmoje dalyje „Sovietmečio epochos baigtys ir jų naratyvai kūrybinėje Lietuvos ir Baltijos šalių dokumentikoje“ Lietuvos kūrybinę dokumentiką analizuoja Baltijos šalių bei Rytų ir Vidurio Europos kino kontekste, taip išplėsdama geografines šios monografijos tyrimų ribas. Lyginamoji analizė atskleidžia skirtingų kartų ir tautybių kūrėjų liudijimus apie devintojo dešimtmečio antroje pusėje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje vykusias politines transformacijas, išryškina tuometinių politinių jėgų ir personalijų vertybines ir ideologines nuostatas, paprastų žmonių lūkesčius ir baimes. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atsiskyrimo nuo SSRS ir tapimo nepriklausomomis valstybėmis naratyvas konstruojamas pasitelkiant gana skirtingas perspektyvas ir tikrovės reprezentavimo modelius bei retorinius režimus, tačiau susitelkiama į Baltijos respublikose ir SSRS vykusius svarbius politinius ir socialinius pokyčius, vietinius politinius ir akademinius autoritetus, mažai dėmesio skiriant platesniam pasaulinių politinių įvykių kontekstui. Tyrimu atskleista, kad filmų tikslai, politinės darbotvarkės, naratyvai ir retorika skyrėsi atsižvelgiant į jų sukūrimo laiką, vietą ir kontekstą, kuriame jie veikė. Dėl transnacionalinės sklaidos Baltijos šalių filmuose pilietiniai ir politiniai judėjimai įsiliejo į bendrą europinį taikių revoliucijų srautą, tapo ne tik nacionalinės, bet ir transnacionalinės atminties diskurso apie totalitarinių režimų ir šaltojo karo baigtį dalimi.

Annos Mikonis-Railienės parašyta antroji dalis „Išlaisvinti vaizdai.

Lietuvos transformacijos reprezentacija audiovizualiniuose šaltiniuose“ skiriama politinės transformacijos įvykių „vizualiniam diskursui“, kuris dominavo minėto laikmečio audiovizualinėse medijose – tiek dokumentiniuose ir televizijos filmuose, tiek videokronikose. Analizė apima Vladimiro Kostiugovo, Roberto Verbos, Laimos Pangonytės, Leono Glinskio, Andriaus Petrulevičiaus, Domanto Vildžiūno, Algirdo Pročkio, Andriaus Kaušinio sukurtas videokronikas bei Lietuvos kino studijos dokumentinius filmus. Šioje dalyje taip pat aptariami lietuviškos videokultūros formavimosi kontekstai lūžio metais, analizuojami komunikacinio modelio pokyčiai, rekonstruojami politiniai ir socialiniai įvykiai, kuriuos Lietuvos operatoriams pavyko užfiksuoti vaizdo juostose. Didžiųjų pokyčių vaizdai, Atgimimas, senosios sistemos žlugimas ir naujos santvarkos atsiradimas suformavo spektaklio principus atliepiantį pasakojimą, kupiną teatrinių metaforų, įtraukusį teatrinio pasirodymo sim-

22

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

boliką. Lūžio epochoje scena tapo integralia kasdienybės dalimi. Vieši debatai valstybės ir laisvės tema vyko atvirose scenose, o gatvėse tiesiogiai buvo reiškiama esamos situacijos kritika. Parinkti filmų ir videokronikų fragmentai „karštai“ iliustruoja tezę apie ypatingą žodžio, dainos, diskusijų ir derybų reikšmę. Ji ženklino ne tik Sąjūdžio veiklą, bet ir buvo neatskiriamas lūžio epochos politinio gyvenimo elementas.

Atliktas tyrimas parodė, kad užfiksuoti demokratines permainas buvo galima tik dėl privačios, iš institucijų priežiūros išsivadavusios iniciatyvos ir sparčiai populiarėjančių naujų vaizdo įrašų technologijų. Vaizdo kamera tapo visuotine ir populiaria politinio lūžio fiksavimo priemone. Kai televizija (ypač pradinėje transformacijos stadijoje), o kartu su ja ir Lietuvos kino studija neteko galimybės informuoti visuomenę apie einamuosius įvykius, privatūs video dokumentai tapo pagrindiniu informacijos apie istorinės reikšmės įvykius šaltiniu. Jie taip pat vykdė savitą pilietinės televizijos naujienų funkciją. Tad galima teigti, kad videotechnologija užvaldė tą sritį, kurią oficialioji informacija pasiekdavo ne taip greitai, arba tas sritis, kuriose dėl įvairių priežasčių pasipriešinimas propagandinei kultūrai buvo stipresnis.

Trečiojoje dalyje „Kino kronika Lietuvoje (1988–1991): atmintis, tauta ir politikos kaita“ Renata Stonytė analizuoja 1988–1991 metais Lietuvos kino studijoje leistus kino kronikos numerius. Ji atskleidė, kad kronikos tematikos ir turinio pokyčiai vyko ganėtinai lėtai – politinės transformacijos periodu kronika Lietuvoje ilgą laiką tarnavo vietinei valdžiai ir tendencingai atspindėjo politines realijas. Švelnėjant vietinės valdžios retorikai ir taikantis prie visuomenės nuotaikų, pamažu kito ir kronikos turinys bei tematika. Šį pokytį atskleidžia žurnalo pavadinimo pakeitimas 1988 metais – iš „Tarybų Lietuvos“ kronikos į „Lietuvos kroniką“, nors turinys iš dalies dar išliko politiškai angažuotas. Tyrimas atskleidė, kad perversmo metais (nuo 1990 m.) kronikos kūrėjai pradėjo fiksuoti naująjį Lietuvos istorijos etapą, o iki šiol dažnai vyravęs kūrėjų „atstumas“ ir atsiribojimas nuo pateikiamos medžiagos virsta valdžios palaikymu ir pritarimu. Taip „Lietuvos kronika“ įgyja naują impulsą dokumentuoti pirmuosius nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus ir jais vykusias politines ir socialines transformacijas.

Ketvirtoje dalyje „Vejantis nuvažiuojantį Atgimimo traukinį: LTV istoriniais lūžio metais“ Mantas Martišius analizuoja televizijos veiklą aptariamu laikotarpiu ir nagrinėja vidinius LTV procesus, susijusius su programų kūrimu ir laipsniškais televizijos pokyčiais. Autoriaus analizės objektas yra ne

a a Politini i o ialini i a io i aliniai li i i ai

23

tiek audiovizualinė medžiaga, kiek šią tematiką liečiantys dokumentai, kurių vieni buvo publikuoti spaudoje, o kiti saugomi Lietuvos televizijos ir radijo komiteto archyve. Martišius, taikydamas televizijos programų turinio analizę, kruopščiai, išsamiai aptardamas 1987–1991 metais transliuotas LTV laidas, atskleidžia sisteminį LTV lūžį, kai televizija išsivadavo iš sovietinės propagandos ir cenzūros gniaužtų. Kaip teigia autorius, sovietinės propagandos sistemoje LTV užėmė išskirtinę vietą. Atlikdama televizijos kanalo funkcijas, LTV suvokta kaip viena iš svarbiausių sovietinės propagandos priemonių. Todėl iš archyvinių dokumentų galima matyti, kad LTV eteryje ilgą laiką tvyrojo sovietinis „raugas“, o visos televizijos ir radijo redakcijos buvo įpareigotos kurti laidas apie sovietų valdžios pergalę Lietuvoje. Lėtą LTV judėjimą laisvėjimo link rodo ir tai, teigė Martišius, kad laida Atgimimo banga LTV eteryje pradėta rodyti tik 1988 metų vėlyvą rudenį, o atvirai „perestroikos“ idėjos Maskvoje jau buvo iškeltos 1986 metų vasarį. Tyrimas atskleidė, kad LTV laisvėjimo laikotarpiu ir lūžio momentu reikėtų laikyti 1989 metų rudenį.

Knygos dalių autoriai iš skirtingų perspektyvų analizuoja (po)komunistinės transformacijos (1987–1991 metų) naratyvą ir tiria jį generuojančias institucijas, individus ir audiovizualinius artefaktus. Tad LTV laidose, kino kronikose, nepriklausomų operatorių užfiksuotoje kino ir vaizdo medžiagoje bei kūrybinės dokumentikos kadruose generuojami Atgimimo naratyvai, analizuojami skirtingose dalyse, leidžia skaitytojui susidaryti išsamų vaizdą, kaip keitėsi audiovizualinės medijos ir jų generuojamas turinys Lietuvoje, kas jam darė įtaką ir kuo šie naratyvai saviti Rytų ir Vidurio Europos kontekste.

Tad knygoje analizuojamos temos ir problemos viena kitą nuosekliai papildo ir išplečia. Tikimės, kad knygoje išanalizuota medijuota 1987–1991 metų socialinė ir politinė tikrovė išplės Atgimimo epochos tyrimų lauką ir jį praturtins naujomis įžvalgomis, inspiruojančiomis kitus tyrimus.

Kiekvieną dalį baigėme išsamiomis apibendrinamosiomis išvadomis.

Monografijos pabaigoje skaitytojas ras literatūros ir šaltinių bei filmų ir kitos audiovizualinės medžiagos sąrašus, kurie gali būti naudingi išsamiai gilinantis į atskirose dalyse analizuojamą audiovizualinių medijų sritį. Tikimės, kad skaitytojui ypač bus naudingos filmografijos, nes jose sudėjome darbus, užfiksavusius įvairius sparčiai besikeičiančios tikrovės niuansus. Tai filmai, kurie dabar atveria tai, kas mus tuo metu jaudino, kėlė nerimo ar džiugino, kuo mes gyvenome toje politinėje ir socialinėje kasdienybėje.

24

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

i

a neat

lei ta ti

o ė

Baigiant vertėtų papasakoti apie patirtus sunkumus tyrimo metu. Atliekant parengiamuosius knygos rengimo darbus – intensyviai ieškant tyrimui tinkamų filmų ir audiovizualinės medžiagos, ilgai ir nuoširdžiai kalbantis su operatoriais mus slėgė liūdnas praradimo jausmas, o kartu – skaudi pajauta, kad palietėme kažką svarbaus, kas mūsų akyse nesustabdomai kito ir nyko.

Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad vienas iš esminių Lietuvos istorijos įvykių – Atgimimas – yra chaotiškai išbarstytas vaizdajuostėse, o didžiulis kiekis įrašų tebesaugoma privačiuose archyvuose, kurie yra sunkiai prieinami. Atliekant Lietuvos televizijos nufilmuotos medžiagos tyrimą paaiškėjo, kad nėra išlikusio to meto vientiso vaizdo archyvo. Galima surasti ir tirti tam tikrus fragmentus, atskiras laidas, bet tai neatstoja sistemingo žvilgsnio. Be to, didelė vaizdo archyvo dalis prarasta per 1991 metų sausio 13-osios įvykius. Belieka apgailestauti, kad vis dar nesuskaitmenintas pagrindiniais Sąjūdžio metraštininkais laikomų Laimos Pangonytės ir Roberto Verbos videoarchyvas, kuris Pangonytės valia kol kas nėra prieinamas tyrėjams. Susistemintos informacijos apie audiovizualinę medžiagą stoka labai trukdė įvertinti tiek Lietuvos istorijos procesus, tiek to laikmečio medijų erdvės struktūrą ir kaitą.

Tad verta prisiminti dar 1898 metais kino teoretiko ir operatoriaus Bolesławo Matuszewskio esė išsakytą mintį. Jis straipsnyje „Naujas istorijos šaltinis“ pranašiškai rašė: „Įprasta celiuloidinė juosta tampa ne tik istoriniu dokumentu, bet taip pat istorijos dalele, kuri nemirė [...] Istorija tik užmigo [...], reikia tiktai šviesos spindulio, prasiskverbiančio pro tamsą, kad pažadintų ir iš naujo atgaivintų praėjusias valandas“ (Matuszewski, 1995, p. 55). Audiovizualinė medžiaga, dokumentiniai filmai ir gausūs videokronikų kadrai, be abejo, yra svarbi „Atgimimo istorijos dalelė“; kartu jie nenustoja būti nauju istorijos šaltiniu – tos istorijos, kuri vis dar slypi neatskleista namų archyvuose.

Tikimės, kad ši knyga ir atliktų tyrimų sklaida padės spręsti reikšmingo audiovizualinio paveldo išsaugojimo ateities kartoms problemą ir paskatins Lietuvos valstybę deramai pasirūpinti 1987–1991 metų audiovizualiniu paveldu – surinkti, išpirkti ir suskaitmeninti privačių žmonių rankose esančią vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuoti svarbiausi Atgimimo metų istoriniai momentai. Tai reikia atlikti kuo skubiau, nes privačiomis vaizdo kameromis filmuoti ir VHS kasetėse saugomi įrašai gali išsimagnetinti ar būti kitaip sugadinti, taigi – amžiams prarasti.

a a Politini i o ialini i a io i aliniai li i i ai

25

1

A IS

a a Politini i o ialini i a io i aliniai li i i ai

27

So iet e io e o o ai ty i na aty ai y inė e iet o i alti o ali o enti o e Renata Šukaitytė

o entini ina ai i to ini i olitini i a na ionalinė lt a i t an na ionalinė atmintis Šioje dalyje gilinsiuosi į kūrybinės dokumentikos darbus, XX a. devintuoju ir dešimtuoju dešimtmečiais tiesiogiai fiksavusius, reflektavusius tuometinius Lietuvos, Vidurio ir Rytų Europos politinius, socialinius virsmus, SSRS griūtį ir šaltojo karo baigtį, bei filmus, sukurtus po lemtingų įvykių. Šie skirtinguose erdvėlaikiuose, socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose atsiradę filmai kuria skirtingų požiūrių ir kartų atstovų dialogą, permąsto ir (re)interpretuoja istorinius įvykius iš skirtingų perspektyvų, papildo ir produkuoja naujas istorines žinias. Kinas, pasak Ewos Mazierskos, „yra istorijos dalis ir praeities diskursas“, o istorija ir praeitis yra intertekstualios prigimties, kurios samprata keičiasi atsižvelgiant į santykį su tekstais, sukurtais pasitelkiant skirtingus diskursinius režimus, medijas, kalbas, vertybinius imperatyvus (Mazierska, 2011, p. 1). Ši man artima nuostata (aptinkama ir kitų mokslininkų, pvz., Keitho Jenkinso (1997), Aluno Munslow (1997; 2006), Haydeno White’o (1996) darbuose), skatina tirti dauginių sovietinės epochos baigčių ir politinių, socialinių pasekmių reprezentacijas filmuose, sukurtuose nevienodu laiku skirtingose geopolitinėse erdvėse. Tokia lyginamoji kontekstinė Lietuvos dokumentinių filmų ir jų konstruojamų socialinių ir politinių naratyvų analizė padės atskleisti jų vietą Rytų ir Vidurio Europos kino erdvėje ir argumentuoti, kodėl juos galime teigti esant transnacionalinio kino, transnacionalinės atminties ir istorijos subjektu. Tyrimu siekiu parodyti, kad filmų tikslai,

28

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

332

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

IT RAT RA IR A TINIAI ite at

a

ABBAS, Ackbar (1997). Hong Kong: Culture and the Politics of Disappearance. Minneapolis: University of Minnesota Press. ISBN-10: 0816629250.

ALTSCHULL, J. Herbert (1984). Agents of power. The Role of the News Media in Human Affairs. London: Longman. ISBN 9780582284173.

ANUŠAUSKAS, Arvydas (2008). „Tiesos sakymas“. In Naujasis Židinys-Aidai, 6, p. 225–229.

ARLAUSKAITĖ, Natalija (2013). Dokumentas ir/ar prisijaukintas valdžios žvilgsnis: ‘Blokados’ archyvas. In Politologija, 1 (69), p. 88–132 .

ARLAUSKAITĖ, Natalija (2014). Anne’s Frank sapnai romiųjų naktį: Indeksiškumo pažadas ir rastos medžiagos kinas. In Athena, 9, p. 71–81.

ARLAUSKAITĖ, Natalija (2018). Vizualumo politika. In Politologija, 2 (80).

ARLICKAITĖ, Gražina (1999). Litwa: Odrodzenie kina dokumentalnego. In Dokument po przełomie. Film dokumentalny lat 90. w Europie Środkowo-Wschodniej, Jadwida Głowa (ed.). Kraków: Uniwersytet Jagielloński. ISBN 8391176606.

ASSMANN, Aleida (2008). Transformations between History and Memory. In Social Research, 1, p. 49–72.

ASSMANN, Jan (2008). Communicative and Cultural Memory. In Cultural Memory Studies. An International and Interdisciplinary Handbook. Astrid Erll (ed.), Ansgar Nünning (ed.). Berlin, New York, p. 109–118. ISBN-13: 978-3110188608.

BACZKO, Bronisław (1994). Wyobrażenia społeczne: szkice o nadziei i pamięci zbiorowej. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. ISBN 8301113707.

BADIOU, Alain (2008). The Communist Hypotheses. In New Left Review, 49, p. 29–42.

BANIONIS, Juozas (2009). Lietuvos laisvinimo sąjūdis Vakaruose XX a. septintajame dešimtmetyje: telkėsi naujoji karta. In Genocidas ir rezistencija, 2009, 1 (25), p. 78–93. ISSN 1392-3463.

BARNOUW, Eric (1993). Documentary: A History of the Non-Fiction Film. Oxford University Press, ISBN 13: 978-0195078985.

BARTHES, Roland (1999). S/Z, Warszawa: Wydawnictwo KR. ISBN 8386989386.

BAECHLIN, Peter; MULLER-STRAUSS, Maurice (1952). Newsreels Across the World.

Paris: UNESCO. BAUŽA, Česlovas (2005). Kova dėl nepriklausomos demokratinės Lietuvos. In Lietuvos valstybingumo atkūrimas. Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija, Arvydas Anušauskas (ed.), p. 595–638. ISBN 9986757657.

ite at a ir šaltiniai

333

BEATTIE, Keith (2004). Documentary Screens Non-fiction film and Television. England: Palgrave MacMillan. ISBN 978-0230-6-2803-8.

BAGUŠAUSKAS, Juozapas Romualdas; STREIKUS, Arūnas. (2005). Dokumentų rinkinys: Lietuvos kultūra sovietinės ideologijos nelaisvėje 1949–1990. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ISBN 9986757681.

BLAŽYTĖ, Danutė (2000). Tarybinė liaudis vėl virsta tauta. In Lietuvos suvereniteto atkūrimas 1988–1991 metais, Arvydas Anušauskas (ed.), Juozapas Romualdas Bagušauskas (ed.), Česlovas Bauža (ed.); et al. Vilnius: Diemedis, p. 113–133. ISBN 9986230845.

BLUE, James. One Man's Truth: An Interview with Richard Leacock. In Film Comment, vol.3, nr 2.

BOYM, Svetlana (2001). The Future of Nostalgia. New York: Basic Books. ISBN-10: 9780465007080.

BONITZER, Pascal (1997). Powierzchnia wideo. In Pejzaże audiowizualne. Telewizja, wideo, komputer, Andrzej Gwóźdż (ed.). Kraków: Universitas, p. 309–310. ISBN: 8370523463.

BRZEZIŃSKA-PAJĄK, Marta (ed.) (2018). Kino. Postkomunizm. Polityka. Film w krajach Europy Środkowo-Wschodniej wobec procesów transformacji politycznej i konsekwencji roku 1989. Kraków: Libron. ISBN 978-83-65705-44-0.

BREWIŃSKA, Maria (2007). Świadomość medium. In Bill Viola, Maria Brewińska (ed.). Warszawa: Narodowa Galeria Sztuki , p. 73–101.

BROWN, Steve (2006). How Does Music Work. Toward a Pragmatic of Musical Communication. In Music and Manipulation: On the Social Uses and Social Control of Music. Steven Brown (ed.), Ulrik Volgsten (ed.). New York: Berghahn Books. ISBN 978-1845-4-5098-4.

BRUZZI, Stella (2002). New Documentary. London, New York: Routledge. ISBN 9781134-7-3944-8.

BURKE, Peter (2008). Eyewitnessing: The Uses of Images as Historical Evidence. Cornell University Press. ISBN 9780801473180.

BULOTA, Rytis (2004). Lietuvos persitvarkymo sąjūdis: teorinė masinio judėjimo analizė: disertacija. Vytauto Didžiojo universitetas, (rankraštis).

BULOTA, Rytis (2011). Visuomeninės nuostatos ir (nepastebima) rezistencija Kaune vėlyvuoju sovietmečiu. In Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2 (29), p. 244–258.

CHAPMAN, Jane (2009). Issues in Contemporary Documentary. Polity Press. ISBN-10: 0745640109.

CHION, Michel (1994). Audio-vision: Sound on Screen. New York: Columbia University Press. ISBN 978-0231-0-7899-3.

COMOLLI, Jean-Luc; NARBONI, Jean (2004). Cinema/Ideology/Criticism. In Film Theory and Criticism: Introductory Readings, Leo Braudy (ed.), Marshall Cohen (ed.). New York: Oxford University Press, p. 812–819. ISBN 0195158172.

CONLEY, Tom (2010). Time Image. In The Deleuze Dictionary. Adrian Parr (ed.). Edinburg: Edinburg University Press, p. 286–287.

CORNER, John (2008). Documentary Studies: Dimensions of Transition and Continui-

334

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

ty. In Rethinking Documentary: New perspective and practices. Thomas Austin (ed.), Wilma de Jong (ed.). Berkshire, England: Open University Press. ISBN 978-0335-2-2191-2.

CORNER, John (2019). Part VIII. The Politics of Documentary. Introduction. In Tzioumakis, Yannis (ed.); Molly, Claire (ed.), The Routledge Companion to Cinema and Politics.

Routledge, p. 445–457. ISBN-10: 1138391689. ČEPAITIS, Virgilijus (2007). Su Sąjūdžiu už Lietuvą. Vilnius: Tvermė. ISBN 9986476410.

DAVOLIŪTĖ, Violeta (2007). The Popular Movement and Postmodernism: Reflections on the Cinema of Sąjūdis. In Athena, 3, p. 124–134. ISSN 1822-5047.

De CESARI, Chiara; RIGNEY, Ann (2014). Introduction: Beyond Methodological Nationalism. In Media and Cultural Memory / Medien und kulturelle Erinnerung, Vol. 19. Transnational Memory. Circulation, Articulation, Scales. Chiara de Cesari (ed.) and Ann Rigney (ed.). Berlin: De Gruiter, p. 1–25. ISBN 978-3-11-035902-2.

DELEUZE, Gilles (2010). Cinema 2: The Time Image. London & New York: Continuum.

DELTCHEVA, Roumiana (2005). Reliving the Past in Recent East European Cinemas.

In East European Cinemas, A. Imre (ed.). New York, London: Routledge, p. 197–211. ISBN 0-415-97268-X. DOMAŃSKA, Ewa (2006). Historie niekonwencjonalne. Refleksja o przeszłości w nowej humanistyce. Poznań: Wydawnictwo Poznańskie. ISBN 83 7177 473 7.

DRAKE. Philip (2016). Approaches to Cinema and Politics. In The Routledge Companion to Cinema and Politics, Yannis Tzioumakis (ed.), Claire Molloy (ed.). New York: Routledge, p. 13–16. ISBN: 9781317392460.

ELLUL, Jacque (1973). Propaganda. Vintage books. ISBN 9780394718743.

EDENSOR, Tim (2004). Tożsamość narodowa, kultura popularna i życie codzienne. Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego. ISBN 83 23319197.

FERRO, Marc (2011). Kino i historia. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. ISBN 9788301168353.

FERRO, Marc (2008). Film. Kontranaliza społeczeństwa? In Film i historia, Iwona Kurz (ed.). Warszawa: Wydawnictwo Uniwersytetu Warszawskiego, p. 67–92. ISBN 978-83-2350403-0.

FRANK, Susi K. (2018). Bildformeln: Visuelle Erinnerungskulturen in Osteuropa. Bielefeld: Transcript. ISBN 978-3-8376-2717-6.

FOUCAULT, Michel (2011). Film in Popular Memory: An Interview with Michel Foucault. In The collective memory reader. Jeffrey Olick (ed.), Daniel Levy (ed.), Vered Vinitzky-Seroussi (ed.). New York: Oxford University Press. ISBN 978-0195-3-3741-9.

GODZIC, Wiesław (2002). Wideo, czyli kontrolowanie iluzji wolności. In Nowe media w komunikacji społecznej w XX wieku, Maryla Hopfinger (ed.). Warszawa: Oficyna Naukowa, p. 316–330. ISBN 83-88164-50-3.

GOFFMAN, Erving (2000). Savęs pateikimas kasdieniame gyvenime, vertė Milda Keršiene-Dyke. Vilnius: Vaga. ISBN 9785415014903.

GŁOWA, Jadwiga. (1998). Świadectwo przełomu politycznego lat 1989-90 w wybranych

ite at a ir šaltiniai

335

filmach dokumentalnych Polski, Czech, Słowacji i Węgier. In Kwartalnik filmowy, 23, Jesień.

Warszawa: Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk, p. 85–94.

GRAINGE, Paul (ed.) (2003). Memory and Popular Film. Manchester University Press.

ISBN-10: 0719063744.

HIGSON, Andrew (2000). The limiting imagination of national cinema. In Cinema and Nation, Hjort, Mette (ed.); Mackenzie, Scott (ed.). Routledge, p. 63–74. ISBN 10: 0415208637.

HJORT, Mette; MACKENZIE, Scott (2009). Introduction. In Cinema and Nation. Mette Hjort (ed.), Scott Mackenzie (ed.). New York: Routledge, p. 1–16. ISBN 978-0-0415-20863-5.

HOFMAN, Eva (2011). Time. London: Profile Books. ASIN B0092G5VIO. IORDANOVA, Dina (2003). Cinema of the Other Europe: The Industry and Artistry of East Central European Film. Wallflower Press. ISBN 10: 1903364612.

IRZYKOWSKI, Karol (1924). Dziesiąta Muza. Zagadnienia estetyczne kina. Kraków: Krakowska Spółka Wydawnicza.

IVANAUSKAS, Vilius (2013). Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje. Vilnius: LII leidykla. ISBN 9786098183047.

JAMESON, Fredric (1995). The Geopolitical Aesthetic Cinema and Space in the World System. Indiana University Press. ISBN-10: 0253209668.

JAMESON, Fredric (1986). On Magic Realism in Film. In Critical Inquiry, 12(2), Winter, p. 301–325. The University of Chicago Press.

JANION, Maria (2001). Romantyzm i jego media. In Prace wybrane, tom 4. Kraków: Universitas, p. 146–147.

JASTRAMSKIS, Deimantas (2019). Žiniasklaidos politika Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. ISBN 9786090702154.

JARVIE, Ian (2000). National cinema: a theoretical assessment. In Cinema and Nation, Hjort, Mette (ed.); Mackenzie, Scott (ed.). Routledge, p. 75–87. ISBN-10: 0415208637.

JENKINS, Keith (1997). The Postmodern History Reader. London: Routledge. ISBN-10: 041513904X. KAVALIAUSKAITĖ, Jūratė; MIKAILIENĖ, Živilė (2011). Vakarų „palytėtųjų“ autonomija sovietmečiu: nuo hipių iki Roko maršų per Lietuvą. In Sąjūdžio ištakų beieškant: Nepaklusniųjų tinklaveikos galia, Ainė Ramonaitė (ed.), Jūratė Kavaliauskaitė (ed.). Vilnius: Baltos lankos, p. 59–98. ISBN 9789955235323.

KAVALIAUSKAITĖ, Jūratė; RAMONAITĖ, Ainė (2011). Sąjūdžio ištakų beieškant: Nepaklusniųjų tinklaveikos galia. Vilnius: Baltos lankos. ISBN 978-9955-23-532-3.

KAVALIAUSKAITĖ, Jūratė; RAMONAITĖ, Ainė; KLUMBYS, Valdemaras (2015). Kažkas tokio labai tikro“: nepaklusniosios sovietmečio visuomenės istorijos. Sakytinės istorijos šaltinių rinkinys / ‚Something so Truly Real‘: Narratives of the Disobedient Society of the Soviet Era‘.

Collection of oral histories. Vilnius: Aukso žuvys. ISBN 9786098120134 6098120137.

KAVALIAUSKAS, Tomas (2014). Transformations in Central Europe Between 1989 and 2012: Geopolitical, Cultural, and Socioeconomic Shifts. Rowman and Littlefield. ISBN-10: 0739197312.

336

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

KERTZER, David I. (1989). Ritual, Politics, and Power. London: Yale University Press.

ISBN-13: 978-0300043624.

KNUDSEN, Klaus (2008). Transcendental Realism in Documentary. In Rethinking Documentary. New Perspectives, New Practices, Thomas Austin (ed.), Wilma De Jong (ed). Open University Press, p. 108–120. ISBN-10: 0335221912.

KRACAUER, Siegfried (2009). Od Caligariego do Hitlera. Z psychologii filmu niemieckiego. Gdańsk: Słowo/obraz terytoria, ISBN 9788374539333.

KRACAUER, Siegfried (2009). Teoria filmu. Wyzwolenie materialnej rzeczywistości.

Gdańsk: Słowo/obraz terytoria, ISBN 978-83-7453-899-2.

KURZ, Iwona (2008). Ludzie jak żywi: historiofotia i historioterapia. In Film i historia, Iwona Kurz (ed). Warszawa: Wydawnictwo Uniwersytetu Warszawskiego, p. 7–18. ISBN 97883-235-0403-0.

LANDSBERGIS, Vytautas (2019). Lūžis prie Baltijos. Politinė autobiografija po ketvirčio amžiaus. Vilnius: Bonum verbum, ISBN 978 6099608006.

LAURINAVIČIUS, Česlovas; SIRUTAVIČIUS, Vladas (2008). Lietuvos istorija (XII tomas, I dalis). Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios. Vilnius: Baltos lankos. ISBN 9789955-223-164-6.

LEAVY, Patricia (2007). Iconic Events Media, Politics, and Power in Retelling History.

Lexington Books. ISBN-10: 0739115197.

LEYDA, Jay (1964). Films Beget Films: A Study of Compilation Film. New York: Hill and Wang, ISBN-10 080901355X. LIEVEN, Anatol (1995). Pabaltijo revoliucija. Estija, Latvija, Lietuva – kelias į nepriklausomybę, vertė Rasa Asminavičiūtė, Aušra Čižikienė. Vilnius: Baltos lankos. ISBN 9986403731.

LITWINOWICZ-DROŹDZIEL, Małgorzata (2008). O starożytnościach litewskich. Mitologizacja historii w XIX-wiecznym piśmiennictwie byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego.

Kraków: Universitas, ISBN 9788324208371.

MACAITIS, Saulius (sud.). Ekrane ir už ekrano. Vilnius: Regnum. ISBN 9986494036.

MALINOWSKI, Bronisław (2003). Słowo w konteście działania. In: Antropologia słowa: zagadnienia i wybór tekstów, Grzegorz Godlewski (ed.). Warszawa: Wydawnictwo Uniwersytetu Warszawskiego, p. 113–123. ISBN 978832350051.

MARPLES, David Roger (2004). The Collapse of the Soviet Union, 1985–1991. New York: Routledge. ISBN-13: 978-0582505995.

MARTINKUS, Vytautas (1998). Sąjūdžio eseistika: rašytojai literatūros ir politikos kryžkelėje. In Lietuvos Sąjūdis ir valstybės idealų įgyvendinimas, Danutė Blažytė (ed.), V. Kašauskienė (ed.). Vilnius: LLI, p. 91–100. ISBN 9986780225.

MARTIŠIUS, Mantas (2012). Komunikacinės progresijos konstravimas informaciniame kare. In Žurnalistikos tyrimai, 2012, 5, p. 183–205.

MARTIŠIUS, Mantas (2010). Neakivaizdus karas nagrinėjant informacinį karą. Vilnius: Versus aureus. ISBN 9789955342908.

ite at a ir šaltiniai

337

MATULYTĖ, Margarita (2011). Fotografijos raiškos ir sklaidos Lietuvoje sovietizavimas.

Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas.

MATUSZEWSKI, Bolesław (1995). Ożywiona fotografia: czym jest, czym być powinna.

In Nowe źródło historii. Ożywiona fotografia jest, czym być powinna. Warszawa: Filmoteka Narodowa.

MAZIERSKA, Ewa (2011). European Cinema and Intertextuality. History, Memory and Politics. New York: Palgrave Macmillan. ISBN 978-0-230-57954-5.

MAZIERSKA, Ewa (2014). Introduction: Marking Political Cinema. In Framework: The Journal of Cinema and Media, 55(1), Spring, p. 35–44.

MAŽEIKIS, Gintautas (2016). Pogulaginė sąmonė ir atžangos dialektika. In Darbai ir Dienos. Kaunas: VDU leidykla, t. 65, p. 55–86.

MAŽEIKIS, Gintautas (2010). Propaganda ir simbolinis mąstymas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. ISBN 9789955125754.

MCKERNAN, Luke (2009). Newsreels: Form and Function in Using Visual Evidence.

In Using Visual Evidence, Richard Howells (ed.), Robert Matson (ed.). Maidenhead: Open University Press. ISBN 978-0335-2-2864-5.

McNAIR, Brian. (1991). Glasnost, perestroika and soviet media. London: Routledge.

ISBN 9780415035514.

MIKONIS, Anna (2013). Poetycki kinematograf. Nurt artystyczny w kinie litewskim.

Warszawa: Oficyna Naukowa. ISBN 978 83 74590983.

MIKONIS-RAILIENĖ, Anna; KAMINSKAITĖ-JANČORIENĖ, Lina (2015). Kinas sovietų Lietuvoje: Sistema, filmai, režisieriai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. ISBN 9786094471827.

MIKONIS-RAILIENĖ, Anna (2014). Man, History and Poetry. Dominant Tendencies in Lithuanian 21st-Century Documentary Films. In Images, XV(24). Poznań, p. 76–90.

MIKONIS-RAILIENĖ, Anna (2018). Obrazy walczące o wolność. Wydarzenia polityczne lat 1988–1991 w wybranych filmach dokumentalnych Litwy. In Kino. Postkomunizm. Polityka. Film w krajach Europy Środkowo-Wschodniej wobec procesów transformacji politycznej i konsekwencji roku 1989 Marta Brzezińska-Pająk (ed.). Kraków: Libron, p. 239–267. ISBN 978-83-65705-44-0.

MUNSLOW, Alun (1997). Deconstructing History. London: Routledge. ISBN-10: 041539144X. MUNSLOW, Alun (1999). The Routledge Companion to Historical Studies. London: Routledge. ISBN-10: 0415184959.

NAFICY, Hamid (2001). An Accented Cinema Exilic and Diasporic Filmmaking. Princeton University Press. ISBN-10: 0691043914.

NICHOLS, Bill (2010). Engaging Cinema. An Introduction to Film Studies. New York, London: W.W. Norton & Company, Inc. ISBN-10: 0393934918.

NICHOLS, Bill (1992). Representing Reality. Issues and Concepts in Documentary. Bloomington & Indianapolis: Indiana University Press. ISBN-10: 0253206812.

338

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

NIKŽENTAITIS, Alvydas; ŠUTINIENĖ, Irena (2010/2011). Baltijos kelio dvidešimtmetis: eilinis jubiliejus ar kultūrinės atminties transformacijos pradžia? In Lietuvos istorijos metraštis, p. 71–83.

NYE, Joseph (1990). Bound to Lead: The Changing Nature of American Power. New York: Basic Books. ISBN-13: 978-0465007448.

NYE, Joseph (2005). Soft Power: The Means to Success in World Politics. New York: Public Affairs. ISBN-13: 978-1586483067.

NORKUS, Zenonas (2014). Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai. Kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius: Aukso žuvys. ISBN 978-609-8120-04-2.

NORKUS, Zenonas (2008). Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. ISBN 978-9955-33-231-2.

NORKUS, Zenonas (2012). Political Development of Lithuania: A Comparative Analysis of Second Post-Communist Decade. In World Political Science Review, 8(1), p. 217–251.

ISSN 1935-6226.

OGINSKAITĖ, Rūta (1993). Atgimimo šviesa ir šešėliai Lietuvių dokumentikoje 1988– 1991 metais. In Ekrane ir už ekrano, Macaitis, Saulius (ed.). Vilnius: Regnum, p. 54–83. ISBN 9986494036.

OGINSKAITĖ, Rūta (1993). Irimo laikų dokumentika („Neregių žemė“ir kiti „Felikso“ laureato Audriaus Stonio filmai). In Ekrane ir už ekrano, Macaitis, Saulius (ed.). Vilnius: Regnum, p. 111–132. ISBN 9986494036.

PEČIULIS, Žygintas (1997). Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika. Vilnius: LRT leidybos centras. ISBN 9986912202 PEČIULIS, Žygintas (2015). Genesis of public broadcaster in Post-Soviet society: Lithuanian case / Zygintas Peciulis. In Current Issues of Mass Communication, Issue 18 (2015). [interaktyvus] Prieiga per internetą: http://comstudies.org/wp-content/uploads/2015/ CIMC_2015_no18_pp08-21.pdf PEČIULIS, Žygintas (2012). Televizijos kaitos proceso sisteminės analizės matmenys. Medijos, žiniasklaida, žurnalistika tradicinėje ir tinklaveikos visuomenėje. Vilnius: VU leidykla.

PEČIULIS, Žygintas (2012). Televizija ir valstybė: sąveikos metamorfozės. In Agora: politinių komunikacijų studijos, 1, p. 11–24.

PELURITYTĖ-TIKUŠIENĖ, Audinga (2010). Lietuvių literatūra Nepriklausomybės akivaizdoje, Gimtasis žodis, 1, p. 17–25.

PLANTINGA, Carl (2015). Rhetoric and Representation in Nonfiction Film. Grand Rapids: Chapbook Press. ISBN 978-1936-2-4301-3.

PRZYLIPIAK, Mirosław (1998). Polski film dokumentalny po roku 1989. In Kwartalnik filmowy. 23, Jesień. Warszawa: Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk, p. 62–84.

RAMONAITĖ, Ainė (2015). Nematoma sovietmečio visuomenė. Vilnius: Naujasis židinys–Aidai. ISBN 9786098163018.

ite at a ir šaltiniai

339

RAMONAITĖ, Ainė (2010). Creating one’s own reality as resistance: the shape of „parallel society“. In Soviet Lithuania. In Lithuanian Historical Studies, 15, p. 79–106.

RAMONAITĖ, Ainė; KAVALIAUSKAITĖ, Jūratė (2011). Sąjūdžio plėtra už didmiesčių ribų. In Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia, Jūratė Kavaliauskaitė (ed.), Ainė Ramonaitė (ed.). Vilnius: Baltos lankos, p. 375–406. ISBN 978 9955235323.

RANCIÈRE, Jacques (2010). Dissensus: On Politics and Aesthetics, iš prancūzų kalbos vertė Steven Corcoran. Continuum. ISBN 978-1-84706-445-5.

RANCIÈRE, Jacques (2006). The Politics of Aesthetics. London, New York: Continuum.

ISBN-13: 978-0826489548.

RASCAROLI, Laura (2009). The Personal Camera. Subjective Cinema and the Essay Film. London; New York: Wallflower Press. ISBN-10: 1906660123.

RENOV, Michael (1993). Introduction: The Truth About Non-Fiction. In Theorizing Documentary, Renov, Michael (ed.). New York & London: Routledge, p. 1–11. ISBN-10: 0415903823.

RENOV, Michael (2012). Theorizing Documentary. United Kingdom: Routledge. ISBN 978-1135-2-1309-1.

RENOV, Michael (1993). Toward a Poetics of Documentary. In Theorizing Documentary, Renov, Michael (ed.). New York & London: Routledge, p. 12–36. ISBN-10: 0415903823.

RICOEUR, Paul (2000). Pamięć, historia, zapomnienie, vertė Janusz Margański. Kraków: Universitas. ISBN 97883 242 1744 1.

ROLLINS, Peter C. (1998). Hollywood as Historian: American Film in a Cultural Context. University Press of Kentucky. ISBN-13: 978-0813109510.

ROSENSTONE, Robert A. (2006). History on Film / Film on History. London: Longman Pearson. ISBN 9780582505841.

ROSENSTONE, Robert A. (1988). History in Images/History in Words Reflections on the Possibility of Really Putting History onto Film. In The American Historical Review, 93(5), Oxford University Press, p. 1173–1185.

ROSENSTONE, Robert A. (1995). Visions of the Past: The Challenge of Film to Our Idea of History. Cambridge: Harvard University Press. ISBN 9780674940987.

SCLESINGER, Philip (2009). The Sociological Scope of ‘National Cinema‘. In Cinema and Nation. Mette Hjort (ed.), Scott Mackenzie (ed.). New York: Routledge, p. 19–31. ISBN 978-0-0415-20863-5.

SABONIS, Arvydas; SABONIS, Stasys (1992). Rašytojas ir cenzūra. Vilnius: Vaga. ISBN 3497016195.

SENNAS, Alfredas Erichas (1992). Bundanti Lietuva, iš anglų kalbos vertė Liūtas Mockūnas, Zita Mažeikaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. ISBN 5420010593.

SERVICE, Robert (2015). The End of the Cold War: 1985–1991. London: McMillan.

ISBN-13: 978-0330517294.

SMAILL, Belinda (2010). The Documentary. Politics, Emotion, Culture. Palgrave Macmillan. ISBN-10: 1137482516.

340

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

ŠMIDCHENS, Guntis (2014). The Power of Song: Nonviolent National Culture in the Baltic Singing Revolution. University of Washington Press. ASIN: B00XV5VPVO. SPIGEL, Lynn (2008). Od wieków ciemnych do złotego wieku: pamięć kobiet a seriale telewizyjne, In Film i historia, Iwona Kurz (ed.). Warszawa: Wydawnictwo Uniwersytetu Warszawskiego, p. 307–337. ISBN 978-83-235-0403-0.

STONIENĖ, Vanda (2006). Lietuvos knyga ir visuomenė: nuo spaudos draudimo iki nepriklausomybės atkūrimo (1864–1990). Vilnius: Versus aureus. ISBN 9789955699149.

STONYTĖ, Renata (2014). Politinio įvykio reprezentacija kine: dainuojanti revoliucija.

In Informacijos mokslai, 70, p. 45–57.

STÜMER, Jenny (2015). Reframing Historical Space between East and West in Cynthia Beatts’s Cycling the Frame (1988), The Invisible Frame (2009) and Bartosz Konopka’s Rabbit à la Berlin (2009). In East, West and Centre. Reframing Post-1989 European Cinema. Michael Gott (ed.), Todd Herzog (ed.). Edinburgh University Press, p. 23–36. ISBN-10: 0748694153. ŠEPETYS, Nerijus (2007). Vytautas Landsbergis kaip XX a. Lietuvos valstybės veikėjas.

In Naujasis Židinys–Aidai, 10, p. 446–450. ŠERMUKŠNYTĖ, Rūta (2008). Nuo reprodukcijos prie revizijos: tautos atminties kūrimo dinamika 1988–2005 metais Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje. In Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis. Andrijauskas Antanas (ed.), Rubavičius Vytautas (ed.). Vilnius: Kronta, p. 258–275. ISBN 9786094010163. ŠUKAITYTĖ, Renata (2018). Šaltasis karas, Sovietų Sąjungos griūtis ir Baltijos šalių nepriklausomybė Jaak Kilmi „Disko ir atominis karas“ ir Jono Meko „Lietuva ir SSRS žlugimas“ filmuose. In Socialinės tikrovės mediacija: kultūra, politika ir visuomenė. Renata Šukaitytė, Kęstas Kirtiklis (ed.). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. ISBN 9786094599316. ŠVEC, Luboš (2017). Perestroika, Baltijos respublikos ir Čekoslovakija 1988–1991 metais.

Iš čekų kalbos vertė Geda Montvilaitė. Vilnius: Margi raštai. ISBN 9789986094807.

TERLECKAS, Antanas (2017). Suvokti Lietuvą: Kaip Marcinkevičiaus mitas tapo politiniu? In Naujasis Židinys-Aidai, nr. 1, p. 27–34.

VAIŠNYS, Andrius (2020). Žurnalistikos potvynis. Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita 1986–1990. Vilnius: Vaga. ISBN 978-5-415-02583-1 VALLET, Ellisabet; DAVID, Charles-Philippe (2012). Introduction: The (Re)Building of the Wall in International Relations. In Journal of Borderland Studies, 27 (2), 2012. [interaktyvus] [žiūrėta 2018 10 28]. Prieiga per internetą: https://www.tandfonline.com/doi/ pdf/10.1080/08865655.2012.687211?needAccess=true VITOLS, Maruta, Zane (2008). Cinematic Weapons: Subversion and Resistance in Juris Podnieks‘ Newsreels and Short Documentaries. In Via Transversa: Lost Cinema of the Former Eastern Block. Place and Location. Naripea Eva (ed.), Trossek Andreas (ed.); Studies in Environmental Aesthetics and Semiotics, No VII. Tallinn: Eesti Kunstiakadeemia, p. 57–72. ISBN 978-9985-9946-0-3.

VITOLS, Maruta, Zane (2008). From The Personal to The Public: Juris Podnieks and Latvian Documentary, filosofijos mokslų daktaro disertacija, Ohio State University. [inter-

ite at a ir šaltiniai

341

aktyvus] [žiūrėta 2018 08 16]. Prieiga per internetą: https://etd.ohiolink.edu/pg_10?0::NO:10:P10_ACCESSION_NUM:osu1210796660 WAYNE, Mike (2008). Documentary as Critical and Creative Research. In Thomas Austin (ed.), Wilma De Jong (ed). Rethinking Documentary. New Perspectives, New Practices.

Open University Press, p. 82–94. ISBN-10: 0335221912.

WHITE, Hayden (1988). Historiography and Historiophoty. In The American Historical Review, 93(5). Oxford University Press, p. 1193–1199.

WILLIAMS, Linda (1993). Mirrors without Memories: Truth, History, and the New Documentary. In Film Quarterly, 46(3), p. 9–21.

WINKEL, Roel Vande (2006). Newsreel Series: World Overview. In Encyclopedia of the Documentary Film. Ian Aitken (ed.). New York, London: Routledge. ISBN 978-1579-5-8445-0 WITTIG-MARCINKEVIČIŪTĖ, Eglė (2014). Stalino saulė ir Busho mėnulis. Neištirti nepriklausomybės blokados puslapiai. In Kultūros barai, 5, p. 69–77, 95. ISSN 0134-3106 ZEMON, Natalie Davis (2002). Slaves on Screen: Film and Historical Vision. Cambridge, MA: Harvard University Press. ISBN 9780674008212.

ZONN, Lidia (1986). O montażu w filmie dokumentalnym. Warszawa: Centralny Ośrodek Metodyki Uopowszechniania Kultury. ISBN 8370100198.

ZNANIECKI, Florian (1984). Społeczne role uczonych. Warszawa: PWN ZRYD, Michael (2003). Found Footage Film as Discursive Metahistory: Craig Baldwin’s Tribulation 99, In The Moving Image, 3(2), p. 40–61. ŽIŽEK, Slavoj (1989). The Sublime Object of Ideology. London; New York: Verso, ISBN13: 978-0860919711. ŽIŽEK, Slavoj (2006). Afterword. In The Politics of Aesthetics, vertė Gabriel Rockhill.

London, New York: Continuum, p. 69–79. ISBN-13: 978-0826489548. БАХТИН, Михаил (1975). Вопросы литературы и эстетики. Москва: Художественная литература. ФОМИН, Виктор (2012). История киноотрасли в России: управление, кинопроизводство, прокат. Москва. ПАРФЁНОВ, Леонид. ́ (2010). Намедни. Наша эра. 1971–1980. События, люди, явления, 3. 1981–1990. Москва: Издательская группа Аттикус, КоЛибри. ISBN 9785389005754

342

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

Šaltiniai A

y ai

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS (LCVA) f. R-522 – LSSR Glavlitas: ap. 2, bylos: 14, 102, 103, 106, 107, 109, 111, 113, 118, 136, 173. f. R- 981 – LSSR valstybinis televizijos ir radijo komitetas: ap. 2, bylos: 284, 285, 287, 289, 290, 295, 300, 304, 306, 306a.

Kino e ti ali

atalo ai

AALST van, Willemen (1992). In View of the Lithuanian Documentary Film. In International Documentary Filmfestival Amsterdam katalogas, sud. Jan Heijs, Petra Pijnappels, Stichting International Documentary Filmfestival Amsterdam, p. 123.

HADELN De, Moritz (1987). Preface. In 19-ojo Nyon tarptautinio dokumentinių filmų festivalio ir 38-ojo Berlyno tarptautinio kino festivalio programos „Panorama“ katalogas „Les Documentaires Des Republiques Sovietiques Baltes. Une Retrospective / Die Dokumentarfilme Der Baltischen Sowjetrepubliken. Eine Retrospektive / Documentary Films of the Baltic Soviet Republics. A Retrospective“, sud. Erika de Hadeln, Moritz de Hadeln, Hans-Joachim Schlegel. Nyon, p. 5–15.

PILIPAVIČIENĖ, Živilė (1987). „Reflections on the Brink of a New Phase in Lithuanian Documentary Film“ (originali versija spausdinta žurnale „Kinas“, 1987, nr. 3). In 19-ojo Nyon tarptautinio dokumentinių filmų festivalio ir 38-ojo Berlyno tarptautinio kino festivalio programos „Panorama“ katalogas „Les Documentaires Des Republiques Sovietiques Baltes. Une Retrospective / Die Dokumentarfilme Der Baltischen Sowjetrepubliken. Eine Retrospektive / Documentary Films of the Baltic Soviet Republics. A Retrospective“, sud. Erika de Hadeln, Moritz de Hadeln, Hans-Joachim Schlegel. Nyon, p. 65–67.

PODNIEKS, Juris (1987). „Why I Made a Film „Is it Easy to be Young“ (originali versija spausdinta žurnale „Moskovskoe kinoobozrenie“, 1987, April, Moskow). In 19-ojo Nyon tarptautinio dokumentinių filmų festivalio ir 38-ojo Berlyno tarptautinio kino festivalio programos „Panorama“ katalogas „Les Documentaires Des Republiques Sovietiques Baltes. Une Retrospective / Die Dokumentarfilme Der Baltischen Sowjetrepubliken. Eine Retrospektive / Documentary Films of the Baltic Soviet Republics. A Retrospective“, sud. Erika de Hadeln, Moritz de Hadeln, Hans-Joachim Schlegel. Nyon, p. 41–42.

Annos Mi oni Railienė a yti inte o e ato iai i e i ie iai

i

Interviu su Edmundu Zubavičiumi, 2017 08 23 Interviu su Vytautu Damaševičiumi, 2017 07 16 Interviu su Romu Dabruku, 2018 11 29

ite at a ir šaltiniai

343

Interviu su Laima Pangonyte, 2017 07 23 Interviu su Andriumi Kaušiniu, 2019 10 16 Interviu su Arvydu Reneckiu, 2019 09 22 Interviu su Andriumi Petrulevičiumi, 2019 10 24

Periodiniai leidiniai „Apie obelį, širdies skausmą ir kiną“ (1989). Liucijos Armonaitės pokalbis su Z. Putilovu. In Kinas, nr. 10, p. 18.

AUKŠTAITYTĖ, Nika (1988). „Sąjūdžio metraštis“. In Kinas, nr. 10, p. 4–5. „Černobylio situacija valdoma“ (1986). In Tiesa, balandžio 30 d.

DAMULIS, Romualdas (1991). „Fiksuokime nusikaltimų kroniką“. In Kinas, nr. 2, p. 1. „Kviečia nauja videosalė“ (1989). In Savaitės ekranas, nr. 8, vasario 24 d.

GUDAITIS, Romas (1988). „Peršautų dainų kraštas“, In Literatūra ir menas, 1988 06 11, nr. 24, p. 2–4.

IVANAUSKAITĖ, Jurga (1988). „Dvi dienos, kurios pakeitė Lietuvą“. In Sąjūdžio žinios, 1988-10-29, nr. 49.

Kalba Vilnius: Lietuvos TSR radijo ir televizijos programų savaitraštis (1986), nr. 1.

Kalba Vilnius: Lietuvos TSR radijo ir televizijos programų savaitraštis (1987) nr. 1-52.

Kalba Vilnius: Lietuvos TSR radijo ir televizijos programų savaitraštis (1988), nr. 1-52.

Kalba Vilnius: Lietuvos TSR radijo ir televizijos programų savaitraštis (1989), nr. 1-51.

Kalba Vilnius: Lietuvos TSR radijo ir televizijos programų savaitraštis (1990), nr. 1-53.

Kalba Vilnius: Lietuvos TSR radijo ir televizijos programų savaitraštis (1991), nr. 1-52.

MARCINKEVIČIUS, Justinas (1988). „Reabilituota – 1970 metais“. In Literatūra ir menas, 1988-05-28, p. 3.

OGINSKAITĖ, Rūta (1989). „Iš kaladėlių ir iš sąžinės“. In Kinas, nr. 4.

PAUKŠTYTĖ, Rasa (1991). „Fikcija“. In Kinas, nr. 3. „Ne vadovauti, o paremti“. In Kinas, nr. 9, 1988.

Savaitės ekranas (1988), nr. 37.

Savaitės ekranas (1989), nr. 35.

Savaitės ekranas (1990), nr. 14.

Savaitės ekranas (1990) nr. 17.

Savaitės ekranas (1990) nr. 32–33.

STOŠKUS, Krescencijus (1988). „Dokumentika – galimybės ir perspektyvos“. In Kinas, nr. 7.

VALIULIS, Skirmantas (1989). „Įeiti galima“. In Kinas, nr. 8.

VALIULIS, Skirmantas (1990). „Kronika vėl priekyje?“. In Kinas, nr. 1.

VALIULIS, Skirmantas (1987). „TV kinas: problemos ir perspektyvos“. In Kinas, nr. 6, p. 8–10 „Video“ (1989). In Kinas, nr. 12, p. 24.

344

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

n i lo e i o

inynai

DOKUMENTŲ RINKINYS (1956). Apie partinę ir tarybinę spaudą. Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla.

TOMKUS, Petras. Afganistano karas. In Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. [interaktyvus] [žiūrėta 2019 02 10]. Prieiga inernetu: https://www.vle.lt/Straipsnis/Afganistano-karas-71151 Vildžiūnas, Domantas (2017). In Lietuvos kinematografininkai, Rasa Paukštytė (ed.).

Vilnius: Krantų redakcija. ISBN 9789955857235. ŽURNALISTIKOS ENCIKLOPEDIJA (1997). Interaktyvus [žiūrėta 2017 m. liepos 2 d.]. Prieiga internetu: http://www.kf.vu.lt/dokumentai/publikacijos/Zurnalistikos-enciklopedija.pdf ВАСИЛЬЕВА, Инна; КУДРЯВЦЕВ, Сергей (2002). Распоряжением Совета Министров РСФСР [...]. In Новейшая история отечественного кино 1986–2000. Кинословарь. Кино и Контекст. Т. IV. Л. Аркус (ed). Санкт-Путербург: Сеанс, 2002, p. 57–59.

ISBN 5-901586-04-2.

l

lat o

o

el

o talai el lei iniai

ANTANAVIČIUS, Ugnius (2017). Po 30 metų: ko labiausiai bijojo istorinio 1987-ųjų mitingo organizatorius V. Bogušis ir ką jam sakė KGB? Iš: 15min.lt. Interaktyvus [žiūrėta 2017 lapkričio 18 d.]. Prieiga internetu: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/po-30-metu-ko-labiausiai-bijojo-istorinio-1987-uju-mitingo-organizatorius-v-bogusis-56-843156 ČYVAS, Tomas; LUKŠAS, Aras (2007). Pirmoji laisvės kregždė. In Veidas, 2007 08 23, nr. 34, Interaktyvus [žiūrėta 2017 m. gegužės 10 d.]. Prieiga internetu: https://www.tv3.lt/ naujiena/151328/tomas-cyvas-aras-luksas-pirmoji-laisves-kregzde FRYE, Brian L. (2007). Me, I Just Film My Life: An Interview with Jonas Mekas. Senses of Cinema. [interaktyvus]. [žiūrėta 2017 09 10] Prieiga inernetu: http://sensesofcinema. com/2007/feature-articles/jonas-mekas-interview/ KANAPIENIS, Rimantas, (2015). Sąjūdžio kareiviai. In Nepriklausomybės sąsiuviniai, nr. 2 (12). Interaktyvus [žiūrėta 2017 m. lapkričio 23 d.]. Rofondas. Prieiga internetu: http:// www.rofondas.lt/wp-content/uploads/2015/08/NS_2015_02.pdf KŠANAVIČIUS, Arvydas (2002). Lietuvos atgimimo epochą prisiminus. Išsivadavimo raidos skerspjūvis. 1988–1990 metai. Iš: xxiamzius.lt, Interaktyvus [žiūrėta 2017 m. birželio 4 d.]. Prieiga internetu: http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20021023/zvil_01.html PETRULEVIČIUS, Andrius (2018). Fotografų ir žurnalistų darbas sausio naktį buvo toks pat svarbus kaip ir gynėjų, 2018 06 30. Interaktyvus [žiūrėta 2018 m. lapkričio 23 d.]. Prieiga internetu: http://www.pressphoto.lt/naujienos/andrius-petrulevicius-fotografu-ir-zurnalistu-darbas-sausio-nakti-buvo-toks-pat-svarbus-kaip-ir-gyneju TSIOKOS, Basil (2010). Summerfest: Jaak Kilmi on „Disco and Atomic War“; Indie Wire, [interaktyvus] [žiūrėta 2017 12 28]. Prieiga internetu: http://www.indiewire. com/2010/07/summerfest-jaak-kilmi-on-disco-and-atomic-war-watch-it-now-free-245199/

ite at a ir šaltiniai

345

VAISETA, Tomas (2000). Atgimstanti Lietuva: 2. Vasaris. Rinkimai į laisvę: kaip danguje, taip ir žemėje (nuotraukos). Iš lrytas.lt Interaktyvus [žiūrėta 2017 m. birželio 6 d.].

Prieiga internetu: ,http://kultura.lrytas.lt/-12669591401264783330-atgimstanti-lietuva-2-vasaris-rinkimai-%C4%AF-laisv%C4%99-kaip-danguje-taip-ir-%C5%BEem%C4%97je-nuotraukos.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

o o

entai i o

ani a i

o

entai

ALIULIS, Vaclovas (2008). Sąjūdis, Sąjūdėlis, In Sąjūdis ateina iš toli, parengė Romas Gudaitis, Antanas Rybelis, Angonita Rupšytė. Vilnius: Margi raštai, p. 9–35, 404–416. ISBN 97899860937252008. „Atviras laiškas LTSR VR ministrui S. Lisauskui“, 1988 10 03, Vytauto Damaševičiaus asmeninis archyvas.

JUOZAITIS, Arvydas (2008). „Politinė kultūra ir Lietuva“. Pranešimas Lietuvos dailininkų sąjungoje, 1988 04 20. In Sąjūdis ateina iš toli, parengė Romas Gudaitis, Antanas Rybelis, Angonita Rupšytė, p. 9–35. Vilnius: Margi raštai. ISBN 9789986093725.

MARTINAITIS, Marcelijus (2006). Tylintys tekstai: Užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971–2001. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. ISBN 9986394279.

LTSR kinematografininkų sąjungos V plenumo „1987 m. Lietuvos kino studijos produkcijos aptarimo“ stenograma. LLMA, f. 307, ap. 1, b. 319.

346

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

FI MO RAFI A Filmografija aprėpia knygoje cituojamą įvairių žanrų audiovizualinę medžiagą (kūrybinę dokumentiką, video filmus, videokronikas, Lietuvos kino studijoje kurtą „Tarybų Lietuvos“ ir Lietuvos kroniką), temiškai susijusią su 1987–1991 metų politiniais įvykiais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir kitose Europos šalyse. Šią audiovizualinę medžiagą sudaro 1987–1991 metais sukurti kūrybinės dokumentikos, televizijos ir video filmai, sukurti vėliau ar sumontuoti iš 9–10 dešimtmečiais nufilmuotos medžiagos.

Filmografinis videokronikų aprašas apima nufilmuoto įvykio pavadinimą, jo tikslią datą, operatoriaus pavardę ir filmuotos medžiagos saugojimo vietą. Papildomai aprašyti svarbiausi Lietuvos politinės transformacijos įvykiai, rodyti „Tarybų Lietuvos“ ir Lietuvos kino kronikoje.

K

y inė o

enti a

Ar jau įnešti „Antį“, 1988, režisierė Laima Pangonytė, operatorius Juozas Matonis. Lietuva (Lietuvos kino studija), 9 min.

Atmintis, 1997, režisierius Jonas Vytautas Misevičius, operatoriai: Aleksejus Jakovlevas, Romas Dabrukas, Lietuva (Company JVM Lithuania), 40 min.

Baltijos kelias, 1990, režisieriai Audrius Stonys ir Arūnas Matelis, operatoriai: Romualdas Damulis, Stanislavas Konstantinas Griškevičius, Juozas Matonis, Algimantas Petraitis, Zbignevas Pomecka, Zacharijus Putilovas. Lietuva (Lietuvos kino studija), 10 min.

Barikadų vaikai, 1991, režisierius Vytautas Damaševičius, operatoriai: Arvidas Andrijus Baronas, Eugenijus Ostašenkovas. Lietuva (Lietuvos kino studija), 10 min.

Dar sykį! Lietuva, 1990, režisierius Edmundas Zubavičius, operatorius Romualdas Damulis. Lietuva (Lietuvos kino studija), 80 min.

Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį, 1990, režisierius Arūnas Matelis, operatorius Rimvydas Leipus. Lietuva (Lietuvos kino studija), 10 min.

Disidentai, 2013, režisierius Petras Savickas, operatoriai Audrius Kemežys, Vytas Plytnikas. Lietuva („Ketvirta versija“), 30 min.

Ir ateis ta diena. Baltijos kelias / The Day Will Come, 1989, režisierė Regina Stadalnikaitė-Komžienė, operatoriai: Donatas Buklys, Eugenijus Kryžanovskis, Jonas Marcinkevičius.

Lietuva (LTV), 7 min.

Iš keliautojų gyvenimo, 1987, režisieriai Kornelijus Matuzevičius, Arvydas Reneckis, operatorius Kornelijus Matuzevičius, kompozitorius Faustas Latėnas. Lietuva (Lietuvos kino studija), 10 min.

Fil o

a

a

347

Juoda dėžė, 1994, režisierius ir operatorius Algimantas Maceina. Lietuva (Studija „Regno“), 38 min.

Kaip mes žaidėme revoliuciją, 2012, režisierė Giedrė Žickytė, operatoriai Eitvydas Doškus, Audrius Kemežys. Lietuva („Just a Moment“), 67 min.

Kieno mūsų žemė?, 1988, režisierius ir operatorius Algirdas Tarvydas. Lietuva (Lietuvos kino studija. TSRS Valstybiniam televizijos ir radijo komitetui užsakius ), 38 min.

Lemtingas posūkis. 1987, režisierius Edmundas Zubavičius, operatorius Zbignevas Pomecka. Lietuva (Lietuvos kino studija; Lietuvos telefilmas), 45 min. (filmas-reportažas apie persitvarkymo procesus Lietuvoje, kurtas TSRS centrinės televizijos užsakymu).

Lietuva. Vėl laisva. 1992, režisierius Edmundas Zubavičius, operatorius Romualdas Damulis. Lietuva (Lietuvos radijas ir televizija; Teledokumentika), 60 min.

Lietuva: Žodžiai į sąžinę, 1991, režisierius Edmundas Zubavičius, operatorius Romualdas Damulis. Lietuva (Lietuvos kino studija), 60 min.

Lithuania and the Collapse of the USSR / Lietuva ir SSSR žlugimas, 2008, režisierius ir operatorius Jonas Mekas. JAV, 286 min.

Lūžis prie Baltijos. Vytautas Landsbergis: nuo Čiurlionio į Sąjūdį, 2013, filmą kūrė Agnė Marcinkevičiūtė, Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vaidotas Digimas. Lietuva (LRT, Vytauto Landsbergio fondas), 53 min.

Lūžis prie Baltijos. Bunda Baltijos dvasia, 2013, filmą kūrė Agnė Marcinkevičiūtė, Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vaidotas Digimas. Lietuva (LRT, Vytauto Landsbergio fondas), 52 min.

Lūžis prie Baltijos. Baltijos keliu į Nepriklausomybę, 2013, filmą kūrė Agnė Marcinkevičiūtė, Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vaidotas Digimas. Lietuva (LRT, Vytauto Landsbergio fondas), 53 min.

Lūžis prie Baltijos. Tęsiame darbą, 2016, filmą kūrė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Agnė Marcinkevičiūtė, Kostas Radlinskas. Lietuva (LRT, Vytauto Landsbergio fondas), 53 min.

Lūžis prie Baltijos. Psichologinis karas, 2017, filmą kūrė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Agnė Marcinkevičiūtė. Lietuva (LRT, Vytauto Landsbergio fondas), 53 min.

Malda už Lietuvą, 1991, režisierius Almantas Grikevičius, operatorius Romualdas Damulis. Lietuva (Lietuvos radijas ir televizija, Teledokumentika), 29 min.

Pabuvam savam lauki, 1988, režisierius Henrikas Šablevičius, operatorius Kornelijus Matuzevičius. Lietuva (Lietuvos kino studija), 20 min.

Per tą laiką...per keturiasdešimt metų, 1989, režisierė Laima Pangonytė, operatorius Zacharijus Putilovas. Lietuva (Lietuvos kino studija), 10 min.

Praėjusios dienos atminimui, 1990, režisierius Šarūnas Bartas, operatorius Vladas Naudžius. Lietuva („Kinema“), 40 min.

Rekrūtai, 1990, režisierius ir operatorius Algirdas Tarvydas. Lietuva (Lietuvos kino studija. Lietuvos moterų sąjungai ir Kultūros susivienijimui „Sietynas“ užsakius), 29 min.

348

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

Rugpjūčio 23 1989, 1989, režisieriai: Juozas Matonis, Romualdas Damulis, operatoriai: Romualdas Damulis, Stanislavas Griškevičius, Juozas Matonis, Algimantas Petraitis, Zbignevas Pomecka. Lietuva (Lietuvos kino studija), 9 min.

Spec. Žvėrynas, 2019, režisierius Andrius Lekavičius, operatorius Saulius Lukoševičius.

Lietuva (360 laipsnių filmai), Latvija (SIA Tanka), 90 min.

Sustingęs tvermės metas, 1990, režisierius Henrikas Šablevičius, operatorius Kornelijus Matuzevičius. Lietuva (Lietuvos kino studija), 20 min.

Tofalarija, 1985, režisieriai ir operatoriai: Šarūnas Bartas, Valdas Navasaitis. Lietuva, 12 min.

Vėliava iš plytų, 1988, režisierius Saulius Beržinis, operatorius Zacharijus Putilovas.

Lietuva (Lietuvos kino studija), 30 min.

Visa teisybė apie mano tėvą, 2003, režisierius Vytautas V. Landsbergis, operatoriai: Vytautas V. Landsbergis, Audrius Kemežys, Vladas Vildžiūnas, Domantas Vildžiūnas, Rytis Kurkulis, Kornelijus Matuzevičius, Ignas Repšys. Lietuva („A Propos“), 63 min.

Sugrįžimas, 1990, režisieriai: Petras Abukevičius, Vytautas Damaševičius, operatoriai: Petras Abukevičius, Arvidas Baronas. Lietuva (Lietuvos kino studija), 47 min. Žalieji muškietininkai, 2015, režisierius Jonas Ohman, operatoriai: Jonas Ohman, Eitvydas Doškus. Lietuva („Ketvirta Versija“, „Atgaja“, „Aspectus Memoria“), 78 min. Žūsim, kad gyventume, 1991, režisierius Vytenis Imbrasas, operatorius Antanas Blyža.

Lietuva (Lietuvos kino studija), 20 min.

Arklio metai / Hobuse aasta, 1991, režisierius ir operatorius Andres Sööt. Estija (Tallinnfilm), 49 min.

Baltijos kelias / Balti tee, 1989, režisierius Peeter Simm, operatoriai: Peep Laansalu, Priit Põldmaa, Jüri Suurevälja, M. Anderson, Donatas Buklys, E. Butkus, A. Jakobenas, Jonas Dovydaitis, M. Jurgensons, B. Krüger, Raivo Lugima, Eugenijus Kryžanovskis, G. Kulainis, J. Marcinkevicius, Aare Varik, Avo Kokmann, Rein Karemäe, Jüri Jaanus, Hardi Kerde. Estija (ERF Video: Maurum), 28 min.

Disko ir atominis karas / Disko ja tuumasõda, 2009, režisierius Jaak Kilmi, operatorius Manfred Vainokivi. Estija (Eetriüksus), Suomija (Helsinki-Filmi), 90 min.

Drakono metai / Draakoni aasta, 1988, režisierius ir operatorius Andres Sööt, Estija (Tallinnfilm), 59 min.

Rodeo / Rodeo: Taming a Wild Country, 2018, režisieriai: Kiur Aarma, Raimo Jõerand, operatorius Manfred Vainokivi. Estija (Kiur Aarma for Traumfabrik), Suomija (YLE, ERR), 74 min.

Fil o

a

a

349

Ar lengva būti jaunam? / Vai viegli but jaunam, 1986, režisierius Juris Podnieks, operatorius Kalvis Zalmancis. Latvija („Rigas Kinostudija“), 83 min.

Baltijos laisvės kelias / Baltijas brīvības ceļš, 2014, režisierius Askolds Saulītis, operatorius Andrejs Verhoustinskis. Latvija („Terra Europa“), 52 min.

Imperijos pabaiga / Impērijas gals, 1991, režisierius Juris Podnieks, operatoriai: Juris Podnieks, Andris Slapiņš, Gvido Zvaigzne, Aleksandrs Demčenko, Uldis Millers, Zigurds Vidiņš. Latvija („Studija 2“), 50 min.

Kryžiaus kelias / Homeland / Krustceļš, 1990, režisierius Juris Podnieks, operatoriai: Andris Slapiņš, Gvido Zvaigzne, Juris Podnieks. Latvija (Jura Podnieka studija), JK (Central Independent Television, „Channel 4“). Japonija (NHK), 64 min.

Laisvės antologija / Atmodas antoloģija, 2013, režisierius Askolds Saulītis, operatorius Andrejs Verhoustinskis. Latvija („Terra Europa“), 98 min.

Lopšys / Šūpulis. Kino žurnalas nr. 3, 1977, rež. Juris Podnieks. Latvija (Latvijos kino studija), Mano mamos ūkis / Bekons, sviests un mana Mamma, 2008, režisierė Ilze Burkovska-Jacobsen, operatoriai: Agris Birzulis, Tronds Jacobsen, Viktors Gribermans, Haralds Vec Trond Jacobsen, Ilze Burkovska-Jacobsen, Latvija („Ego Media“), Norvegija („Bivrost Film & TV“), 52 min. „Mes“ / Mēs / Soviets / Hello, Do you Hear US?, 1989–1991, režisierius Juris Podnieks.

Latvija (Jura Podnieka studija), JK („Channel 4“), 5 TV serijos x 52 min

A Soviet Odyssey, 1991, režisieriai: Naoki Hakamada, Yoshio Nakayama, Yuoshikazu Hishida, operatoriai: Kenji Chikata, Toshiaki Harai, Hideki Nakahara. Japonija (Nippon Television Network Corporation (NTV)), 60 min.

Dainuojanti Revoliucija / The Singing Revolution, 2006, režisieriai: James Tusty, Maureen Castle Tusty, operatorius Miguelangel Aponte-Rios. JAV (Mountain View Productions; Northern Light Productions), Estija (Allfilm), 94 min.

Darbininkai 1980 / Robotnicy’ 80 / Workers‘ 80, 1982, režisieriai: Andrzej Chodakowski, Andrzej Zajączkowski. Lenkija (WFD), 102 min.

Elena Ceausescu, Doctor Horroris Causa, 1997, režisierius Emil Busurca. Nyderlandai („East West Film & TV Productions“), 103 min.

Gorbačiovas. Po imperijos / Gorbachev. After Empire (trilogijos Red Tsars. Presidents of Russia dalis). 2001. Režisierius Vitaly Mansky. Rusija („Vertov Studio“), 58 min.

Herzogas / Gorbačiovas / Meeting Gorbachev, 2018, Režisieriai: Werner Herzog, André Singer, operatoriai: Yuri Burak, Richard Blanshard, JK („Spring Films“). Vokietija („Werner Herzog Filmproduktion“), 91 min.

350

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

Įvykis / Sobytie / The Event, 2015, režisierius Sergei Loznitsa, operatoriai: Vladimir Glazkov, Vadim Donets, Vladimir Dyakonov, Alexander Ivanov, Sergei Lando, Vladimir Morozov, Igor Petrov, Lev Rozhin. Nyderlandai („ATOMS & VOID“), Belgija („Cinematek“), 73 min.

Jeltsinas. Kitas gyvenimas / Yeltsin. Another Life. (trilogijos Red Tsars. Presidents of Russia dalis ). 2001. Režisierius Vitaly Mansky. Rusija („Vertov Studio“), 58 min.

Nicolae Ceausescu autobiografija/ Autobiografia lui Nicolae Ceausescu, 2010, režisierius ir operatorius Andrei Ujica. Rumunija („Icon Production“), 180, min.

Paprastoji elegija / Простая елегия / Simple Elegy, 1990, režisierius Aleksandr Sokurov, operatorius Aleksandr Burov. Rusija ( Leningrad Documentary Film Studio), 17 min.

Rabbit à la Berlin / Królik po berlinsku, 2009, režisierius Bartosz Konopka, operatorius Piotr Rosolowski. Lenkija („MS Films“), Vokietija („Ma.Ja.De Filmproduktion“), 51 min.

Revoliucijos videogramos / Videogramme einer Revolution / Videograms of a Revolution 1992, režisieriai: Harun Farocki, Andrei Ujica. Vokietija (Harun Farocki Filmproduktion; Bremer Institut Film & Fernsehen; Fernsehen Produktionsgesellschaft mbH), 106 min.

1989, 2014, režisieriai: Anders Østergaard, Erzsébet Rácz, operatorius Simon Plum. Danija („Magic Hour Films“), Vokietija („Gebrueder Beetz Filmproduktion“), Vengrija („Proton Cinema“), Norvegija („Radiator film“), 97 min.

Václav Havel: un homme libre, 2014, režisierė Andrea Sedlácková, operatorius David Cysar. Čekijos Respublika („Ceská Televize“), Prancūzija („Arte France“), 52 min.

i eo

oni o

Pirmasis Sąjūdžio mitingas Katedros aikštėje, 1988 06 24, operatorė Laima Pangonytė, LCVA VHS 1703 (Arvydo Juozaičio kolekcija).

Demonstracija prie Eltos agentūros, 1988 06 29, operatorė Laima Pangonytė (L. Pangonytės asmeninis archyvas).

Mitingas Vingio parke, 1988 07 09, operatorė Laima Pangonytė, LCVA, VHS 1701 (Arvydo Juozaičio kolekcija).

Ekologinis žygis prie Baltijos jūros, 1988 09 10, operatorius Gintaras Kudaba, Vaidilos videostudija, LCVA, VHS 0004-1.

Ekologinis žygis prie Ignalinos, 1988 09 17, operatorius Gintaras Kudaba, LCVA, VHS 0004-2.

Iškilmingas Tautinės vėliavos pakėlimas Gedimino pilyje, 1988 10 07, Robertas Verba, Romas Dabrukas, Vaidilos videostudija, LCVA, VHS 0002-1.

Mitingas, skirtas Trispalvės tautinės vėliavos iškėlimo proga Gedimino kalne, 1988 10 07, operatoriai Algirdas Pročkys, Andrius Kaušinis, LCVA, VHS 2615.

Pirmosios šv. Mišios prie Arkikatedros, ją atgavus, 1988 10 23, operatoriai Robertas Verba, Romas Dabrukas, Lietuvos kultūros fondo Videostudija, LCVA, VHS 0001.

Fil o

a

a

351

Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas Vilniaus Sporto rūmuose, 1988 10 21–22, operatorius Vladimiras Kostiugovas, LCVA, VHS 0007.

Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas Vilniaus Sporto rūmuose, 1988 10 21–22, operatoriai Vladimiras Kostiugovas, Robertas Verba, LCVA, VHS 0007.

Poeto Bernardo Brazdžionio susitikimas su tauta Kalnų parke, 1989 06 12, operatorius Romas Dabrukas, LCVA, VHS 0052-2.

Tremtinių palaikų atvežimas – Kėdainiai, 1989 07 28, operatorius Vladimiras Kostiugovas LCVA, VHS 1931.

Tremtinių karstų pernešimas į Arkikatedrą. Šv. Mišios už tremtinius, 1989 07 29, operatorius Romas Dabrukas, LCVA, VHS 0077.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas, skirtas Molotovo–Ribentropo pakto 50-osioms metinėms Kalnų parke, 1989 08 22, operatorius Romas Dabrukas (R. Dabruko asmeninis archyvas).

Rugpjūčio 23 paminėjimas Dramos teatre, 1989 08 23, operatorius Andrius Petrulevičius (A. Petrulevičiaus asmeninis archyvas).

Mitingas prieš Raudonąją armiją, 1989 09 22, operatorė Laima Pangonytė, LCVA, VHS 1880.

Mitingas Vingio parke Vilniuje, 1990 04 07, operatorius Andrius Petrulevičius (A. Petrulevičiaus asmeninis archyvas).

Sąjūdžio tarybos organizuotas mitingas Katedros aikštėje Vilniuje, 1990 01 10, operatorius Andrius Petrulevičius (A. Petrulevičiaus asmeninis archyvas).

Studentų manifestacija Vilniuje, 1990 04 12, operatorius Andrius Petrulevičius (A. Petrulevičiaus asmeninis archyvas).

Ginkluotų sovietinių kareivių Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ spaustuvės užgrobimas, 1990 04 20, operatorius Andrius Petrulevičius (A. Petrulevičiaus asmeninis archyvas).

II Sąjūdžio suvažiavimas Vilniaus sporto rūmuose, 1990 04 22–23, operatorius Andrius Petrulevičius (A. Petrulevičiaus asmeninis archyvas).

Lietuvos kultūros kongresas Viniaus Sporto rūmuose, 1990 05 18, operatorius Andrius Petrulevičius (A. Petrulevičiaus asmeninis archyvas).

Vilniaus Kalnų parke Maskvos deputatų, Lietuvos ir Rusijos demokratinių partijų mitingas, 1990 06 01, operatorius Andrius Petrulevičius (A. Petrulevičiaus asmeninis archyvas).

Ekonominės blokados pasmerkimas (mitingas prie bibliotekos), 1990 07 15, operatorius Vladimiras Kostiugovas, LCVA, VHS 1922. Žmonės saugo Aukščiausiąją Tarybą, 1991 01 10, operatorius Vladimiras Kostiugovas, LCVA, VHS 1910.

Sausio 13-osios įvykiai Aukščiausioje Taryboje (nuo ankstyvo ryto), 1991 01 13, operatorius Vladimiras Kostiugovas, LCVA, VHS 1912.

Sausio 13–14 įvykiai, 1991 01 13–14, operatorius Andrius Petrulevičius (A. Petrulevičiaus asmeninis archyvas)

352

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

i eo

l ai

Laužai prie parlamento, 2011, operatorius ir režisierius Leonas Glinskis. Lietuva, 7 dalys, 107 min.

Naktis Lietuvoje / Nicht Over Lithuania, 1991, režisierius Arvydas Reneckis, operatorius Alvydas Buklys, Donatas Buklys, Arvydas Reneckis. Lietuva – JAV (Interfilm & Video Vilnius-Chicago), 51 min.

Pabaigos pradžia, 1991, autoriai: Algirdas Pročkys, Andrius Kaušinis. Lietuva (Lietuvos animacinių filmų studija (LAF studija)), 30 min.

Penktas Dievo įsakymas. Sušaudytas himnas, 1992, autoriai: Algirdas Pročkys, Rimtautas Šilinis, Andrius Kaušinis, operatoriai: Saulius Beržinis, Algis Liutkevičius, Algirdas Pročkys. Lietuva (Aras video), 30 min.

Penktas Dievo įsakymas. Byla 002, 1992, scenarijaus autorius, režisierius Rimtautas Šilinis, operatorius Algirdas Pročkys. Lietuva (Lietuvos animacinių filmų studija), 28 min.

Penktas Dievo įsakymas. Medininkai, 1992, scenarijaus autorius, režisierius Rimtautas Šilinis, operatorius Algirdas Pročkys. Lietuva (Lietuvos animacinių filmų ir FATA video), 30 min.

Penktas Dievo įsakymas. Rytoj – Laisvė, 1992, scenarijaus autorius, režisierius Rimtautas Šilinis, operatorius Algirdas Pročkys. Lietuva (Lietuvos animacinių filmų studija ir FATA video), 30 min.

Roko Maršas, 1987, režisieriai: Dovydas Bluvsteinas, Margarita Starkevičiūtė, scenarijaus autoriai: Algirdas Kaušpėdas, Margarita Starkevičiūtė, operatorė Laima Pangonytė. Lietuva, 3 dalys, 184 min.

Tikras garsas valstybės atgimimo 1989–1993, 2009, režisierius, operatorius, prodiuseris Domantas Vildžiūnas. Lietuva, 45 min.

Ta y

iet

o

ino

oni a

Tarybų Lietuva, nr. 5, režisierius Rimantas Gruodis, operatoriai: Antanas Blyža, Zbignevas Pomecka, Algimantas Petraitis. 1988, Lietuvos kino studija.

Tarybų Lietuva, nr. 11, režisierius Vytautas Damaševičius, operatoriai: Arvidas Baronas, Algimantas Petraitis. 1988, Lietuvos kino studija.

Tarybų Lietuva, nr. 15, režisierius Arvydas Reneckis, operatorius Algimantas Petraitis.

1988, Lietuvos kino studija.

Tarybų Lietuva, nr. 19, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Kornelijus Matuzevičius, Zbignevas Pomecka. 1988, Lietuvos kino studija.

Fil o

a

a

353

S a ia i iet o y iai Ta y iet

olitinė t an o a i o o ino oni o e

Sąjūdžio organizuotas SSKP XIX konferencijos delegatų sutikimas Vingio parke liepos 9 d., 1988 m. Tarybų Lietuva, nr. 15, režisierius A. Reneckis, operatorius A. Petraitis. 1988, LKS. Mitingas Vingio parke rugpjūčio 23 d., 1988. Žaliųjų organizuota akcija Baltijos jūrai gelbėti ,,Apkabinkime Baltiją“. Tarybų Lietuva, nr. 19, režisierė B. Pajėdienė, operatorius K. Matuzevičius, Z. Pomecka. 1988, LKS.

iet

o

ino

oni a

Lietuvos kronika, nr. 1, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Zbignevas Pomecka, Algimantas Petraitis, Viktoras Radajevas. 1988, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 2, režisierius Edmundas Zubavičius, operatoriai: Romualdas Damulis, Algimantas Petraitis. 1988, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 3, režisierius Edmundas Zubavičius, operatoriai: Romualdas Damulis, Algimantas Petraitis. 1988, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 4, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Arvidas Baronas, Algimantas Petraitis, Zbignevas Pomecka. 1988, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 1, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Zbignevas Pomecka, Algimantas Petraitis. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 3–4, režisierius Arvydas Reneckis, operatorius Zbignevas Pomecka. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 9, režisierius Kęstutis Vaišvila, operatoriai: Arvydas Reneckis, Algimantas Petraitis, Zbignevas Pomecka. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 11, režisierius Edmundas Zubavičius, operatoriai: Romualdas Damulis, Algimantas Petraitis. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 14, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Antanas Blyža, Algimantas Petraitis, Algirdas Tarvydas. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr 16, režisierius ir operatorius Zacharijus Putilovas. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 18, režisieriai: Audrius Stonys, Arūnas Matelis, operatoriai: Romualdas Damulis, Stanislavas Konstantinas Griškevičius, Juozas Matonis, Algimantas Petraitis, Zbignevas Pomecka, Zacharijus Putilovas. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 20, režisierius ir operatorius Vytautas Damaševičius. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 24, režisierius Vytautas V. Landsbergis, operatorius Antanas Blyža. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 2, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatorius Algirdas Tarvydas.

1990, Lietuvos kino studija.

354

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

Lietuvos kronika, nr. 3, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Romualdas Damulis, Algirdas Tarvydas. 1990, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 7, režisierius Edmundas Zubavičius, operatorius Romualdas Damulis. 1990, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 8, režisierius Edmundas Zubavičius, operatoriai: Romualdas Damulis, Algimantas Petraitis. 1990, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 9, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Romualdas Damulis, Algimantas Petraitis. 1990, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 10, režisierius Algirdas Dausa, operatoriai: Romualdas Damulis, Algimantas Petraitis. 1990, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 13, režisierius Vytautas Damaševičius, operatorius Algimantas Petraitis. 1990, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 15, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Romualdas Damulis, Algimantas Petraitis, Zacharijus Putilovas. 1990, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 17, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Romualdas Damulis, Algimantas Petraitis. 1990, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 1, režisierius ir operatorius Vytautas Damaševičius, operatoriai:.

Arvidas Baronas, Romualdas Damulis, Juozas Matonis. 1991, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 2–3, kūrybinė grupė: Kęstutis Vaišvila, Antanas Blyža, Vidmantas Kazlauskas, Bytautė Pajėdienė, Algimantas Petraitis, Juozas Matonis. 1991, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 4, režisierius ir operatorius Vytautas Damaševičius, operatoriai: Antanas Blyža, Arvidas Baronas, Romualdas Damulis, Juozas Matonis, Algimantas Petraitis, Zbignevas Pomecka. 1991, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 5, režisierius Kęstutis Vaišvila, operatoriai: Juozas Matonis, Zbignevas Pomecka, Algimantas Petraitis, Kornelijus Matuzevičius, Romualdas Damulis.

1991, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 6, režisierius ir operatorius Kornelijus Matuzevičius. 1991, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 7, režisieriai Juozas Matonis, Zbignevas Pomecka, operatoriai: Juozas Matonis, Zbignevas Pomecka, Algimantas Petraitis. 1991, Lietuvos kino studija.

S a ia i iet y iai iet o

o olitinė t an o ino oni o e

a i o

Tautinės vėliavos iškėlimas Gedimino bokšte, spalio 7 d., 1988 m. Lietuvos kronika, nr. 1, rež. B. Pajėdienė, op. Z. Pomecka, A. Petraitis, V. Radajevas. 1988, LKS. Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo pirmoji diena, 1988 m. Lietuvos kronika, nr. 2, rež.

E. Zubavičius, op. R. Damulis, A. Petraitis. 1988, LKS. Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo antroji diena, 1988 m. Lietuvos kronika, nr. 3, rež.

E. Zubavičius, op. R. Damulis, A. Petraitis. 1988, LKS.

Fil o

a

a

355

Mitingas Vingio parke 1988 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos kronika, nr. 1, rež. B. Pajėdienė, op. Z. Pomecka, A. Petraitis. 1989, LKS. 1989 m. Vasario 16-osios dienos minėjimas, Lietuvos kronika, nr. 9, rež. K. Vaišvila, op. A. Reneckis, A. Petraitis, Z. Pomecka. 1989, LKS. Pirmoji Baltijos Asamblėja gegužės 13–14 d. Taline; LTSR Aukščiausiosios Tarybos XI sesija, kurioje priimta deklaracija dėl Lietuvos suvereniteto atkūrimo bei LTSR ekonominio savarankiškumo įstatymas, 1989 m. Lietuvos kronika, nr. 11, rež. E Zubavičius, op. R. Damulis, A. Petraitis. 1989, LKS. „Taikos žygis 89“ už sovietinės kariuomenės pasitraukimą iš Lietuvos, 1989 m. Lietuvos kronika, nr. 14, rež. B. Pajėdienė, op. A. Blyža, A. Petraitis, A. Tarvydas. 1989, LKS. Baltijos respublikų solidarumo akcija ,,Baltijos kelias“, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos kronika, nr. 18, rež. A. Matelis, A. Stonys, op. R. Damulis, S. Griškevičius, J. Matonis, A. Petraitis, Z. Pomecka, Z. Putilovas. 1989, LKS. 1987 m. rugpjūčio 23 d. nesankcionuotas mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo; bado akcija Katedros aikštėje (Algimantas Andreika ir Petras Cidzikas), Sąjūdžio organizuojamas mitingas Vingio parke 1988 m. rugpjūčio 23 d.; taikaus protesto Katedros aikštėje išvaikymas rugsėjo 28 d. (,,Bananų balius“); 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelias. Lietuvos kronika, nr. 20, rež. ir op. V. Damaševičius. 1989, LKS. LKP XX suvažiavimas, kurio metu LKP atsiskyrė nuo SSKP, Lietuvos kronika, nr. 2, rež. B. Pajėdienė, op. A. Tarvydas. 1990, LKS. Michailas Gorbačiovas lankosi Lietuvoje 1990 m. sausio 11–13 dienomis, Sąjūdžio Katedros aikštėje surengtas mitingas už Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos kronika, nr. 3, rež.

B. Pajėdienė, op. R. Damulis, A. Tarvydas. 1990, LKS. Kovo 11-oji Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, 1990 m. Lietuvos kronika, nr. 7, rež. E. Zubavičius, op. R. Damulis. 1990, LKS. Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininko rinkimai 1990 m., Lietuvos kronika, nr. 8, rež. E. Zubavičius, op. R. Damulis, V. Kazlauskas, A. Petraitis. 1990, LKS. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymas 1990 m., Lietuvos kronika, nr. 9, rež.

B. Pajėdienė, op. R. Damulis, A. Petraitis. 1990, LKS. Sąjūdžio 2-asis suvažiavimas, 1990 m. Lietuvos kronika, nr. 10, rež. A. Dausa, op. A. Petraitis, R. Damulis. 1990, LKS. Antiblokadiniai mitingai, 1990 m. Lietuvos kronika, nr. 13, rež. V. Damaševičius, op. A. Petraitis. 1990, LKS. 1990 m. lapkričio 7 d. mitingai, Sausio 13-osios įvykiai, 1991 m. Lietuvos kronika, nr. 1, rež. ir op. V. Damaševičius, op. A. Baronas, R. Damulis, J. Matonis. 1991, LKS. Tragiški 1991 m. sausio 13-osios įvykiai. Lietuvos kronika, nr. 2–3, kūrybinė grupė: K. Vaišvila, A. Blyža, V. Kazlauskas, B. Pajėdienė, A. Petraitis, J. Matonis. 1991, LKS. 1991 m. Sausio 13-osios įvykiai, aukų laidotuvės, Lietuvos kronika, nr. 4, rež. ir op.

V. Damaševičius, op. A. Blyža, A. Baronas, R. Damulis, J. Matonis, A. Petraitis, Z. Pomecka.

1991, LKS.

356

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

PO ITICA R AKT ROU ON SCR N (POST) COMMUNIST TRANSFORMATION IN IT UANIAN OCUM NTAR CIN MA AN I O C RONIC Summary In the history of Lithuania, the second half of the 20th century and the beginning of the 1990s marked a significant period when Lithuania, as it was separating from the Soviet Union, became a peculiar “space of disappearance” (Ackbar Abbass), which presupposed the conditions for the crystallization of a new kind of state and society. The change was dynamic, dramatic and diverse, with different outcomes and consequences for the population. In Lithuania, the time from 1987 to 1991 is associated with the emergence of a new political force and culture (the establishment of the Sąjūdis, Lithuanian Reform Movement, free elections to the LSSR Supreme Council, won by the oppositional Sąjūdis), the birth of civil society (the Baltic Way action, the meeting of hundreds of thousands in Vingio park) and its expansion (the events of January 1991), along with the restoration of Lithuanian statehood and its international recognition. Transformation embraced all areas of public life and became a global phenomenon involving political life and the economy (transition from state-planned economy to cooperation principles), the spread of new technologies (video) in cinema, television, art and households, the development of an independent media market, the rise of spontaneous piracy culture, and many other phenomena.

The authors of the monograph “Political Breakthrough on Screen: (Post) Communist Transformation in Lithuanian Documentary Cinema and Video Chronicle” („Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine ir videokronikoje“) – Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė, Mantas Martišius and Renata Stonytė – in responding to the situation where the Sąjūdis epoch has been the subject of wide-ranging research, while the plentiful audio-visual footage that shapes our cultural memory and national identities remains virtually unexplored by film and visual media researchers, have determined to analyze the depiction and reflection of the politi-

Sant a

a an l

al a

357

cal and social transformations from 1987 to 1991 in Lithuanian documentary, video and television, to reveal the social turn in the reborn Lithuania in these audio-visual representations. Thus, by exploring the representations of political transformation in audio-visual footage, the authors have attempted to answer the following narrow, purposefully formulated research questions that help define and describe the field of research:  What kind of narrative of (post)communist political transformation (from the Sąjūdis, the Baltic Way, and the restoration of Independence to the events of January 13, de jure and de facto) has documentary cinema, TV, video footage and film chronicles generated in Lithuania?  In which ways is this narrative unique in the context of documentary cinema in other Baltic countries, as well as in Central and Eastern Europe?

 What political factors influenced the content of the Lithuanian national broadcaster “Lietuvos televizija” (LTV) from 1987 to 1991, and when did the LTV channel break free from the grip of Soviet propaganda and censorship?  What are the contexts of Lithuania‘s history and culture that the films and video chronicles try to appeal to?  Who were the chroniclers of the National Revival events, who stood behind the cameras?  What have they managed to shoot, and what footage was left outside the public discourse? Why? In the book, the object of research is audio-visual footage of various genres, which includes creative documentaries (part I), private video recordings (part II), film chronicle filmed in Lithuanian Film Studio (part III) and LTV shows (part IV). This video footage has provided us with an opportunity to fully explore the narrative of films reflecting political and social breakthroughs, as well as the impact of cinema on reality affected by political transformations.

We have aimed to make a selection that would combine well-known documentaries with authored documentaries and harder-to-access or less-known works, and describe the film chronicles and video footage that became the main source of information on the period in question. The chronological frameworks of all chapters of the book cover major political events – from the first unauthorized meeting of Lithuanian Liberty League by the Adam Mickiewicz monument in 1987 to its culmination in the bloodstained January of 1991.

358

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

In this monograph, our intention was to reveal what we thought was the most valuable, important, unusual in the cinema at the turn of the changeful 1980s to 1990s, and what cinematographic and video tapes have captured.

We intended to cover not only what is important in the context of national and global history (iconic events and personalities), but also that which determined the individuality of national documentary cinema and the distinctive features of its audio-visual footage made in 1987 to 1991. During the years of breakthrough, Lithuanian documentary cinema documented first and foremost what was happening in the streets, squares, political and social life. It is also worth noting that the 1990s represent not only institutional and economic changes in Lithuanian cinema, along with shifts in the common media space, but also the formation of a new model of documentary cinema.

At that time, a major breakthrough happened in Lithuanian documentary cinema. The 1990s saw the emergence of political and social cinema depicting authentic political life and openly recording the Lithuanian liberty case. This is not to say that in previous years documentary cinema evaded politics. The communist system and the authorities responsible for censorship oversaw that every film was conceptually correct. The documentaries were based on propaganda methods of political action. They depicted neither politicians nor real political life, because in the Soviet system, politics was replaced by communist ideology. The depiction of political life in documentary cinema became part of the propaganda system, and the cinematographic films reflected a falsified and staged reality (including political one). Documentary cinema did not seek to represent authentic reality – rather, it served utilitarian and propaganda purposes. If one were to talk about film as an open, spontaneous narrative for politicians and political events, it would have to be the kind of cinema that was born in Lithuania, like in the other Baltic States, already after 1989.

It is no coincidence, therefore, that the text of the monograph often raises the question of the political qualities of cinema in the transformational period, their types and meanings. The political perspective is prominent in the first and third parts of the book, which analyze political processes and various topics of political life both in Lithuania and other Central and Eastern European countries. Here, politics is an auxiliary category, becoming the general basis for reflection on the state order of the Baltic States and the countries of Central and Eastern Europe. The conceptual frameworks of political cinema, in this case, allow for the analysis of various social and societal phenomena, as

Sant a

a an l

al a

359

well as for the understanding of films from the perspective of global communication and postcolonial research. The first part of the book also analyzes Lithuanian documentary cinema in the context of Central and Eastern European films reflecting the same historical period.

The category of cinema as a historical source dominates the second part of the book. This part confines the deliberations to the field of audio-visual history that is interested in cinema as a specific form of cognition and presentation of the past. This part treats documentary and television films and video chronicles not as works of art or products of creative practice, but rather, as audio-visual historical narratives, which, in terms of academic historiography, have become alternative (unconventional) forms of creating a science about the past. Visual history is akin to visual anthropology and visual sociology, so in the second part of the book, we look at the research in historical reality from an anthropological and sociological perspective, focusing the eye of the research on the relationship between film and reality – the one that covered not so much the political, but rather the social and cultural landscape. Anthropological gaze allows us to reconstruct reality according to audio-visual footage by decomposing it into categories of theater, word (dialogue), and memory.

The starting point for the study of the texts we put together in this book was audio-visual footage, which, by virtue of its specificity, requires different, specific methodological tools and different ways of research and theoretical methods. The book looks at the political and systemic transformation over the Revival period from many perspectives; it analyzes the epoch by employing various methodological and theoretical tools. All of this has also shaped the basic idea for the structure of the book.

Renata Šukaitytė, in the first part of the monograph “The Ends of the Soviet Era and Their Narratives in the Creative Documentary of Lithuania and the Baltic States” („Sovietmečio epochos baigtys ir jų naratyvai kūrybinėje Lietuvos ir Baltijos šalių dokumentikoje“), analyzes Lithuanian creative documentary in the context of Baltic and Eastern and Central European cinema, thus expanding the geographical boundaries of the research in this monograph.

Her comparative analysis reveals the testimonies of filmmakers of different generations and nationalities on the political transformations that took place in the second half of the 1980s and the early 1990s, highlighting the values and ideological attitudes of the then political forces and personalities,

360

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

as well as the expectations and fears of ordinary people. The research has shown that the narrative of Lithuania and other Baltic States’ separation from the USSR and becoming independent states is constructed by using quite different perspectives and models of representation of reality and rhetorical regimes, but it focuses on important political and social changes in the Baltic States and USSR, as well as on local political and academic authorities, with little regard for the wider context of global political events. As a result of transnational distribution, in Baltic films civic and political movements joined the common European stream of peaceful revolutions, becoming part of the national and international discourse on the end of totalitarian regimes and Cold War. The second part, written by Anna Mikonis-Railienė, “Liberated Images.

Representation of Lithuanian Transformation in Audio-visual Sources” („Išlaisvinti vaizdai. Lietuvos transformacijos reprezentacija audiovizualiniuose šaltiniuose“) deals with the “visual discourse” of the political transformation events, which dominated the audio-visual media of that period – both documentary and television films and video chronicles. Her analysis includes video chronicles produced by Vladimir Kostiugov, Robertas Verba, Laima Pangonytė, Leonas Glinskis, Andrius Petrulevičius, Domantas Vildžiūnas, Algirdas Pročkys, and Andrius Kaušinis, as well as documentaries from the Lithuanian Film Studio. This part also discusses the context of the formation of Lithuanian video culture during the breakthrough years, analyzes the changes in the communicative model, and reconstructs the political and social events that Lithuanian cameramen managed to record on video tapes. According to the author, the images of major changes, Rebirth, the collapse of the old system and the emergence of a new order has formed a narrative that resembles principles of a theatre performance, thus is full of theatrical metaphors and incorporates the symbolism of a theatrical performance. In the epoch of breakthrough, the scene became an integral part of people’s daily life. Public debates on the subject of statehood and freedom took place in the open, on stages, while criticism of the current situation would be expressed directly in the streets. Selected excerpts from films and videoconferences provide a striking illustration of the thesis about the distinctive role of word, song, debate and negotiation. It characterized the activities of the Sąjūdis, but was also an indispensable element of the political life of the epoch.

The research has shown that democratic change could only be captured through a private initiative, which had struggled free from institutional scru-

Sant a

a an l

al a

361

tiny, as well as the new video recording technologies whose popularity was rapidly growing. The camcorder became a common and popular means of capturing the political breakthrough. Video recordings, as a democratic medium, had to get on with a very important task in the then political and cultural context: to give voice to those who had been deprived of that voice for many long years. They also performed a distinctive function as a kind of news by civic television. Thus, one can assert that video technology took over an area that official information would not reach so quickly, or areas where, for various reasons, resistance to propaganda culture was stronger.

In the third part, “The Chronicle of Cinema in Lithuania in 1988 to 1991: Memory, the Nation, and the Change of Politics” („Kino kronika Lietuvoje (1988–1991): atmintis, tauta ir politikos kaita“), Renata Stonytė analyzes the series of film chronicles produced at the Lithuanian Film Studio in 1988 to 1991. Her analysis has revealed that changes in the subject and content of the chronicle were rather slow – during the period of political transformation, the chronicle in Lithuania had long served the local authorities and was biased in reflecting political realities. As the rhetoric of the local authorities softened and adjusted to the moods of the society, the content and topics of the chronicle gradually underwent a certain change. This change also reflects in the modification of their newsreel title in 1988: from “The Chronicle of the Soviet Lithuania” („Tarybų Lietuvos kronika“) it went to the “Chronicle of Lithuania” („Lietuvos kroniką“), even though the newsreel content still partially remained politically engaged. The research has revealed that, in the years of the overturn (starting in 1990), the makers of the chronicle began to record the new history of Lithuania, while their “distance” and self-dissociation from the footage that they provided turned into support and approval of the authorities. In this way, the “Chronicle of Lithuania” acquired a new impetus to document the first year of living in independent Lithuania.

In the fourth part, “Chasing the Passing Train Of The Revival: LTV in the Historical Years of The Breakthrough” („Vejantis nuvažiuojantį Atgimimo traukinį: LTV istoriniais lūžio metais“), Mantas Martišius analyzes television activity during the period in question, and examines the internal LTV processes associated with TV program development and progressive changes in television. The author’s analysis deals not so much with audio-visual footage as it does with documents related to this topic, some of which were

362

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

published in the press, while others have been stored in the archives of the Lithuanian Television and Radio Committee.

Martišius, applying the methods of television program analysis, as well as discussing thoroughly and exhaustively the shows LTV broadcasted from 1987 to 1991, reveals the systemic breakthrough of LTV, when the television broke free from the grip of the Soviet propaganda and censorship. According to the author, LTV occupied a distinctive place in the Soviet propaganda system. Performing the functions of a television channel, LTV was perceived as one of the most important means of Soviet propaganda. Therefore, one can see from the archive documents that, for a long period of time, the air of LTV broadcasting had a flair of Soviet “leaven”, while all television and radio editors were obliged to produce shows about the victory of the Soviet authorities in Lithuania. The slow movement of LTV in the direction of liberation is also evidenced by the fact, according to Martišius, that the LTV started to air their “Revival Wave” (“Atgimimo banga”) show only in the late autumn of 1988, while “perestroika” ideas already emerged openly in Moscow in February 1986. His research has revealed that for LTV, a period of liberation and breakthrough should be considered the autumn of 1989.

The narratives of Revival – generated in the television and film chronicle, as well as film and video footage by independent operators and shots of creative documentaries – that we have analyzed in different parts, can give the reader a complete picture of the ways in which audio-visual media and their generated content were changing in Lithuania, what influenced them, and in which ways these narratives are distinctive in the context of Central and Eastern Europe. The book as a whole will allow the reader to see that the topics and issues analyzed by different authors in different parts are consistent in extending and complementing each other.

We have concluded each section with a comprehensive summary of the findings, a list of references and sources, and lists of films and other audio-visual material that may be useful in diving deeper into the field of audio-visual media analyzed in each section of the book.

Sant a

a an l

al a

363

ASM N AR

I RO

A Aalst, van Willemien 29, 343 Aarma, Kiur 86, 89, 91, 349 Abarius, Gintautas 158 Abbas, Ackbar 62, 67, 333 Abukevičius, Petras 134, 349 Aleksa-Angarietis, Zigmas 192, 193 Algirdas 290 Aliulis, Vaclovas 148, 346 Altschull, J. Herbert 231, 333 Andreika, Algimantas 210, 356 Antanaitis, Justinas 268 Antanaitis, Vaidotas 201 Antanavičius, Ugnius 345 Anušauskas, Arvydas 142, 333, 334 Aponte-Rios, Miguelangel 350 Arlauskaitė, Natalija 4, 7, 14, 108, 110, 333 Arlickaitė, Gražina 17, 333 Asanavičiūtė, Loreta 168 Atkočiūnas, Edmundas 150 B Babravičius, Gintautas 84 Baczko, Bronisław 112, 124, 333 Badiou, Alain 34, 333 Bachtin, Michail 112, 141, 142, 147 Baechlin, Peter 190 Bagušauskas, Juozapas Romualdas 237, 334 Baltakis, Algimantas 269 Banionis, Juozas 91, 333 Baranovskis, Vasilijus 269 Barnouw, Eric 109, 333 Baronas, Arvidas Andrijus 188, 347, 349, 353, 354, 355, 356 Bartas, Šarūnas 65, 67, 68, 69

364

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

K Ė Barthes, Roland 167, 333 Basanavičius, Jonas 104, 197 Baublys, Artūras 266 Bauža, Česlovas 136, 333, 334 Bazin, André 110 Beattie, Keith 183, 334 Beinoriūtė, Giedrė 90 Bernatavičius, Juozas 245 Beržinis, Saulius 44, 45, 46, 47, 98, 99, 103, 349, 353 Bhabha, Homi K. 32 Bieliauskas, Alfonsas 269 Biliūnas, Jonas 286, 288 Binkis, Kazys 293 Birzulis, Agris 350 Bismarck, Otto von 102 Blanshard, Richard 350 Blažytė, Danutė 236, 334, 337 Blenda, Vaclav 87 Blyža, Antanas 188, 349, 353, 354, 355, 356 Bložė, Vytautas 208 Bluvšteinas, Dovydas 158 Boym, Svetlana 60, 77, 334 Bonitzer, Pascal 119, 334 Borisaitė, J. 254 Boruta, Jonas 301 Brazauskas, Algirdas 19, 81, 131, 143, 194, 195, 197, 198, 199, 201, 204, 214, 220, 302, 330 Brazdžionis, Bernardas 142, 143, 158, 352 Bražinskas, Algimantas 295 Brewińska, Maria 119, 334 Brežnev, Leonid 154, 232 Brinkley, David 93 Brokaw, Tom 93

Broniukaitis, V. 242 Brown, Steve 200, 334 Brovka, Albertas 134 Bruzzi, Stella 89, 185, 334 Brzeziński, Zbigniew 35 Brzezińska-Pająk, Marta 8, 15, 338 Budraitis, Juozas 268 Budrevičius, Viktoras 295 Bujokas, Antanas 164, 165 Buklys, Alvydas 353 Buklys, Donatas 133, 347, 349, 353 Bulota, Rytis 13, 58, 87, 91, 92, 334 Burak, Yuri 350 Burke, Peter 334 Burkovska-Jacobsen, Ilze 43, 44, 90, 99, 350 Burokevičius, Mykolas 214 Burov, Aleksandr 351 Bush, George H. W. 95, 96, 97, 169, 342 Busurca, Emil 80, 350 Butkus 349 Buzanas, Mečislovas 261, 296 C Carter, Jimmy 35 Ceausescu, Elena 80, 350, 351 Ceausescu, Nicolae 73, 80 Cesari, Chiara de 20, 31, 88, 335 Champan, Jane 61, 334, 335 Chikata, Kenji 350 Chion, Michel 183, 334 Chodakowski, Andrzej 81, 350 Churginas, Aleksys 295 Cidzikas, Petras 210, 356 Cilinska, Antra 48 Cysar, David 351 Comolli, Jean-Luc 19, 334 Conley, Tomas 68, 334 Corner, John 33, 183, 334, 335 Cvirka, Petras 292

Č Čekuolis, Algimantas 153 Čepaitis, Virgilijus 131, 134, 137, 144, 335 Černiachovskis, Ivanas 318 Černikovas, Jonas 244 Čibiras, Vytautas 261 Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas 83, 151, 152, 165, 166, 348 Čyvas, Tomas 345 D Dabrukas, Romas 8, 103, 109, 110, 116, 117, 118, 120, 123, 130, 131, 133, 134, 137, 143, 146, 148, 150, 168, 343, 347, 351, 352 Damaševičius, Vytautas 8, 18, 79, 98, 99, 103, 109, 134, 188, 196, 343, 346, 347, 349, 353, 354, 355, 356 Daukantas, Simonas 293 Damulis, Romualdas 19, 52, 53, 56, 103, 133, 168, 188, 344, 347, 348, 349, 354, 355, 356 David, Charles-Philippe 74, 341 Dausa, Algirdas 355, 356 Davis, Natalie Zemon 105, 342 Davoliūtė, Violeta 14, 335 Deleuze, Gilles 33, 60, 62, 67, 334, 335 Deltcheva, Roumiana 30, 335 Demčenko, Aleksandrs 350 Digimas, Vaidotas 348 Dyakonov, Vladimir 351 Domańska, Ewa 21, 107 Donaldson, Sam 93 Donelaitis, Kristijonas 293 Donets, Vadim 351 Donskis, Leonidas 86, 163, 351 Doškus, Eitvydas 348, 349 Dovydaitis, Jonas 349 Drake, Philip 19, 335 Dzido, Marta 81

A

en a i o y lė

365

E Edensor, Tim 112, 124, 129, 335 Eidintas, E. 266 Ellul, Jacques 228, 335 Engels, Friedrich 229, 230 F Faure, Felix 102 Ferro, Marc 21, 105, 106, 107, 335 Fledžinskas, Putinas 295 Foucault, Michel 208, 335 Frank, Susi K. 48, 333, 335 Frye, Brian L. 93, 345 G Gandhi, Mohand K. 74 Garbo, Greta 92 Geda, Sigitas 142, 144, 145, 146, 147, 341 Genys, Kęstutis 127, 157 Genzelis, Bronislovas 214, 315 Gediminas 290 Glazkov, Vladimir 351 Glinskis, Leonas 22, 58, 103, 110, 116, 117, 151, 155, 169, 174, 353, 361 Głowa, Jadwiga 14, 36, 333, 335 Godzic, Wiesław 120, 335 Goffman, Erving 112, 124, 335 Gorbačiov, Michail 35, 36, 37, 38, 40, 49, 58, 73, 78, 80, 92, 94, 95, 96, 97, 136, 155, 169, 174, 191, 197, 201, 205, 219, 236, 254, 255, 257, 277, 281, 284, 306, 350, 356 Grainge, Paul 21, 336 Greifenbergeris, Juozas 268 Gribermans, Viktors 350 Gricius, Jonas 193 Gricius, Saulius 58, 59, 87 Grierson, John 32, 53 Grigas, Robertas 87 Grikevičius, Almantas 103, 348

366

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

Griškevičius, Petras 189 Griškevičius, Stanislavas Konstantinas 133, 347, 349, 354, 356 Grumadas, Arūnas 77 Gruodis, Rimantas 353 Gudaitis-Guzevičius, Aleksandras 269, 275, 286 Gudaitis, Romas 130, 142, 166, 344, 346 Gulevičius, Vladimiras 149, 305 Gureckas, Jonas 315 H Hadeln, Moritz de 29, 343 Hakamada, Naoki 350 Havel, Václav 80, 81, 351 Herzog, Werner 80, 341, 350 Higson, Andrew 30, 336 Hjort, Mette 30, 336, 340 Hofman, Eva 68 Honecker, Erich 73 I Imbrasas, Vytenis 349 Iordanova, Dina 14, 34, 336 Irzykowski, Karol 109, 336 Ivanauskaitė, Jurga 130, 344 Ivanauskas, Vilius 143, 336 Ivanov, Alexander 351 Īvāns, Dainis 77 J Jaanus, Jüri 349 Jacobsen, Haralds Vec Trond Jakobenas, A. 349 Jacobsen, Tronds 350 Jakovlev, Aleksandr 153, 169, 347 Jakovlev, Aleksej 347 Jameson, Fredric 62, 64, 336 Janion, Maria 157, 336 Janonis, Julius 269, 286, 288

Janisielis, Jonas 134 Jankowski, Wojciech 36 Januitis, Jonas 259, 261, 277, 329 Jastramskis, Deimantas 14, 336 Jefremov, Georgij 269 Jelcin, Boris 35, 49, 80, 95 Jennings, Peter 93 Jevdokimovas, Artūras 61 Jokubėnas, Algimantas 266 Jonas Paulius II 142 Jonutis, Zeferinas 244 Jong, Wilma de 32 Jõerand, Raimo 86, 349 Juknevičius, Jonas 302 Juozaitis, Arvydas 84, 130, 131, 136,143, 144, 163, 197, 351, 346 Jurašas, Jonas 122 Jurgaitis, Romas 4, 138 Juršėnas, Česlovas 266, 300 Juškaitis, Jonas 140 Juškis, Telesforas 40 Juzeliūnas, Julius 152 K Kalesnikienė Dalia 8 Kalnietė, Sandra 77 Kaminskaitė-Jančorienė, Lina 14, 167, 338 Kanapienis, Rimantas 117, 345 Karčiauskas, Mykolas 193 Karemäe, Rein 349 Kapočius, Viktoras 103, 117, 118, 121, 159, 160, 164, 297, 318 Kasperavičius, Algis Kaušinis, Andrius 8, 22, 103, 109, 110, 116, 134, 137, 168, 170, 171, 344, 351, 353, 361 Kaušpėdas, Algirdas 85, 86, 129, 159, 162, 163, 353 Kaušpėdienė, Audronė 86 Kavaliauskaitė, Jūratė 13, 148, 158, 336, 340

Kavaliauskas, Jonas 269 Kavaliauskas, Tomas 13 Kavaliauskas, Vilius 266 Kazlauskas, Vidmantas 64 Keedus, Sulev 66 Keina, Algimantas 148 Keith, Jenkins 28, 336 Kemežys, Audrius 85, 347, 348, 349 Kentra, Albinas 116 Kerde, Hardi 349 Kernagis, Vytautas 158 Kertzer, David I. 124, 337 Keturakis, Robertas 268 Kęstutis 157, 290 Kilmi, Jaak 8, 88, 89, 90, 91, 94, 98, 99, 341, 345, 349 Kirtiklis, Kęstas 9, 88, 341 Kybelka, Henrikas 261, 296 Kiuru, Sakari 86, 89, 349 Klikūnienė, Vanda 198, 239 Klova, Vytautas 251, 295 Knudsen, Erik 64, 337 Kojalavičius-Vijūkas, Albertas 290 Kokmann, Avo 349 Konopka, Bartosz 72, 341, 351 Koppel, Ted 93 Kostiugovas, Vladimiras 103, 110, 116, 130, 131, 135, 137, 143, 148, 165, 167, 168, 352 Kracauer, Siegfried 108, 109, 337 Krėvė, Vincas 259 Kriaučialiūnaitė, M. 269 Kryžanovskis, Eugenijus 133, 347, 349 Krukas, Georgijus 244 Kšanavičius, Arvydas 345 Kubilius, Vytautas 142 Kudaba, Gintaras 116, 132, 133, 351 Kudirka, Vincas 127, 136, 155, 178, 194, 293, 294, 318 Kudžmaitė, Dalia 295

A

en a i o y lė

367

Kuolelis, Juozas 277, 278, 281, 282, 284, 296, 317, 329, 330 Kurkulis, Rytis 349 Kurz, Iwona 103, 335, 337, 341 Kūris, Pranas 249 L Laansalu, Peep 349 Laar, Mart 86 Lando, Sergei 351 Landsbergis, V. Vytautas 7, 81 Landsbergis, Vytautas 5, 8, 19, 55, 56, 61, 77, 80, 81, 82, 83, 94, 95, 97, 100, 103, 104, 130, 131, 136, 142, 148, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 157, 165, 166, 169, 187, 197, 198, 208, 214, 337, 341, 348, 349, 354 Landsbergis-Žemkalnis, Vytautas 19, 81 Laniauskas, Jonas 244 Latėnas, Faustas 42, 170 Laurinaitienė, Z. 277 Laurinavičius, Algis 78, 315 Laurinavičius, Česlovas 13, 35, 38, 54, 58, 84, 127, 130, 187, 337 Laurinčiukas, Albertas 240 Lauristin, Marju 77 Lazauskas, Juozas 250 Lazauskas, V. 320 Leacock, Richard 176 Leavy, Patricia 71, 72, 206, 337 Lee, Bruce 115 Lehrer, Jim 93 Leipus, Rimvydas 64, 347 Leipus, Vladas 261, 278, 296 Leyda, Jay 108, 337 Lekavičius, Andrius 80, 349 Lenin, Vladimir 51, 205, 216, 229, 230, 231, 240, 241, 246, 247, 273, 325 Lieven, Anatol 127, 129, 156, 337 Lileikis, Paulius 213

368

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

Linkaitė, Morta 175 Lisauskas, Stasys 18, 245, 346 Litwinowicz-Droździel, Małgorzata 127, 337 Liutkevičius, Algis 353 Łoziński, Marcel 36 Loznitsa, Sergei 80, 351 Lubitsch, Ernst 92 Lucas, Edward 19, 89, 92 Lugima, Raivo 349 Lukoševičius, Jonas 261 Lukoševičius, Saulius 349 Lukoševičius, Vytautas 244 Lukšas, Aras 345 M Macaitis, Alfonsas 244, 247 Macaitis, Saulius 14, 337, 339 Maceina, Algimantas 78, 79, 100, 348 Mačiukevičius, Jonas 295 MacKenzie, Stott 30, 336 Mackevičius, Bronius 269 Mačernis, Vytautas 75, 146, 204 Maironis 127, 132, 137, 157, 293 Maldonis, Alfonsas 269 Malinowski, Bronisław 112, 141, 144 Manskij, Vitaly 80, 350, 351 Marcinkevičius, Justinas 54, 131, 133, 137, 142, 157, 195, 196, 201, 218, 269, 295, 341, 347, 349 Marcinkevičiutė, Agnė 7, 8, 83, 96, 143, 151, 156, 187, 348 Marcinkus, Romualdas 173 Marples, David Roger 35, 337 Martinaitis, Marcelijus 142, 143, 346 Martinkus, Vytautas 142, 337 Martišius, Mantas 3, 4, 6, 15, 23, 24, 224, 228, 337, 357, 362, 363, 374 Marx, Karl 229, 230 Masevičius, Eugenijus 139, 145, 166, 174 Masytė, Eurika 157

Mateika, Edmundas 261 Matelis, Arūnas 7, 61, 62, 63, 64, 66, 67, 68, 69, 75, 76, 100, 103, 133, 157, 188, 204, 211, 347, 354, 356 Matonis, Juozas 103, 133, 168, 188, 347, 349, 354, 355, 356 Matulytė, Margarita 229, 338 Matuszewski, Bolesław 25, 102, 103, 338 Matuzevičius, Eugenijus 269, 295 Matuzevičius, Kornelijus 40, 126, 188, 347, 348, 349, 353, 354, 355 Mazierska, Ewa 14, 28, 31, 70, 90, 338 Mažeikis, Gintautas 84, 228, 230 Mažeikis, Juozas 256, 259, 261, 278, 280, 284, 338 McKernan, Luke 183, 185, 338 McNair, Brian 234, 338 Mekas, Jonas 8, 9, 61, 73, 79, 80, 82, 84, 88, 93, 94, 95, 96, 97, 98, 99, 341, 345, 348 Mickevičius, Adomas 16, 18, 163, 210, 220, 271, 275, 277, 281, 293, 329, 356, 358 Mickevičius-Kapsukas, Vincas 269 Mickūnas, Pranas 343 Mikalajūnas, Antanas 116 Mikalauskas, Vladas 240 Mikonis-Railienė, Anna 3, 4, 5, 8, 12, 14, 15, 17, 22, 62, 66, 102, 167, 338, 343, 357, 361, 374 Milašius, Aleksandras 150 Millers, Uldis 350 Misevičius, Jonas Vytautas 151, 155, 169, 347 Mykolaitis-Putinas, Vincas 146 Morozov, Vladimir 296, 351 Motieka, Kazimieras 205 Muller-Strauss, Maurice 186, 190, 333 Munslow, Alun 28, 338 N Naficy, Hamid 43, 62, 338 Nagy, Imre 73

Nakayama, Yoshio 350 Nakahara, Hideki 350 Narboni, Jean 19 Naudžius, Vladas 348 Navasaitis, Valdas 51, 61, 349 Nekrašas, Justinas 245 Nekrošius, Juozas 295 Neméth, Miklós 73, 74 Neverauskas, Juozas 259, 261, 263, 296 Nėris, Salomėja 292 Nichols, Bill 52, 53, 54, 62, 108, 338 Nikolajus II 102 Nikžentaitis, Alvydas 13, 74, 75, 339 Nye, Joseph Samuel 88, 339 Noreika, Laimonas 137, 244, 247, 269 Norkus, Zenonas 13, 339 Norris, Chuck 114 Novikov, A. 249 O Oginskaitė, Rūta 37, 38, 40, 49, 50, 51, 52, 62, 64, 121, 122, 190, 339, 344 Ohman, Jonas 57, 58, 60, 87, 99, 349 Ostašenkovas, Eugenijus 347 Østergaard, Anders 73, 351 Ozolas, Romualdas 131, 194, 212, 214 Oželytė, Nijolė 79, 315 P Pajedienė, Bytautė 18, 19, 188, 189, 353, 354, 355 Paltanavičius, Vytautas 295 Pangonytė, Laima 8, 22, 25, 109, 110, 116, 117, 120, 121, 129, 130, 134, 136, 138, 143, 144, 145, 146, 150, 158, 159, 161, 162, 163, 165, 168, 344, 347, 348, 351, 352, 353, 361 Paraščikaitė, E. 268 Patackas, Algirdas 87 Paukštytė, Rasa 190, 191, 344, 345

A

en a i o y lė

369

Pavilionienė, Veronika 157 Pečiulis, Žygintas 14, 227, 238, 339 Peluritytė-Tikuišienė, Audinga 143, 339 Perednikas, Kęstas 266 Petkevičius, Vytautas 39, 136, 137, 142, 194 Petraitis, Algimantas 133, 188, 347, 349, 353, 354, 355, 356 Petrov, Igor 351 Petrulevičius, Andrius 8, 4, 22, 103, 109, 110, 116, 117, 118, 122, 123, 131, 135, 143, 151, 169, 171, 173, 344, 345, 352, 361 Pilipavičienė, Živilė 47, 343 Plantinga, Carl 184, 339 Plechavičius, Kazys 240 Plytnikas, Vytas 347 Plum, Simon 351 Pociūnienė, Liudvika 87 Podnieks, Juris 37, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 54, 66, 68, 69, 80, 98, 99, 122, 169, 171, 172, 341, 343, 350 Põldmaa, Priit 349 Pomecka, Zbignevas 133, 188, 347, 348, 349, 353, 354, 355, 356 Požėla, Karolis 268 Požela, Juras 315 Pročkys, Algirdas 22, 103, 110, 116, 118, 130, 133, 134, 137, 168, 169, 170, 171, 351, 353, 361 Prunskienė, Kazimiera Danutė 131, 214, 216, 217 Przylipiak, Mirosław 36, 339 Putilovas, Zacharijus 134, 188, 347, 348, 349, 354, 355, 356 Putin, Vladimir 93 Putinaitė, Nerija 87 Putna, Vytautas 268 R Racevičius, Rimvydas 295 Rácz, Erzsébet 73, 351

370

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

Račiūnas, Pranas 148 Račkauskas, Vladas 38, 43 Radajevas, Viktoras 354, 355 Radlinskas, Kostas 348 Rakauskienė, Janina 297 Ramanauskas, Jonas 242 Ramanauskas, Vytautas 242 Ramonaitė, Ainė 13, 87, 148, 336, 339, 340 Rancière, Jacques 95, 97, 98, 340 Rascaroli, Laura 81, 340 Raudonikis, Algimantas 295 Reagan, Ronald 35, 192 Reneckis, Arvydas 8, 18, 19, 53, 103, 109, 126, 155, 169, 174, 188, 196, 211, 344, 347, 353, 354, 356 Renov, Michael 36, 40, 53, 57, 62, 206, 207, 340 Repšys, Ignas 349 Ricoeur, Paul 15, 40, 57, 206, 340 Rigney, Ann 20, 31, 88, 335 Rimgailienė, Zina 254 Rimša, Kazys 268 Roberts, Cokie 93 Rollins, Peter C. 340 Rosenas, Arnas 269 Rosenstone, Robert A. 105, 107, 111, 139, 340 Rosolowski, Piotr 351 Rozhin, Lev 351 Ručytė-Landsbergienė, Gražina 83, 151, 156, 187, 348 S Sabaliauskas, Algirdas 128, 149, 160 Sabonis, Arvydas 229, 340 Sabonis, Stasys 340 Sadūnaitė, Nijolė 54, 87 Saja, Kazys 142, 144, 146, 147 Sakalauskas, Artūras 44, 45, 46 Sakalauskas, Jonas 250

Salminen, Esko 89, 90, 92 Samulionytė, Jūratė 90 Samulionytė, Vilma 90 Sasnauskas, Julius 87 Saulevičienė, B. 284 Saulītis, Askold 73, 75, 77, 78, 86, 350 Savickas, Petras 87 Savisaar, Edgar 77 Schlesinger, Philip 30, 340 Schwarzenegger, Arnold 114 Scowcroft, Brent 96 Sedláckova, Andrea 80, 351 Senn, Alfred Erich 125, 340 Sikorskis, Romualdas 249 Simm, Peeter 75, 98, 99, 133, 349 Simonaitytė, Ieva 239, 293 Simukaitis, Bernardas 126 Simutis, Liudvikas 87 Singer, André 80 Sinkevičius, Apolinaras 259, 261, 263, 280, 296, 303 Sirutavičius, Vladas 13, 35, 38, 54, 58, 78, 84, 127, 130, 187, 337 Skiauterienė, L. 323 Sladkevičius, Vincentas 148, 149 Slapiņš, Andris 48, 350 Slavickas, Albinas 295 Śliwowski, Piotr 81 Smaill, Belinda 33, 53, 57,340 Smetona, Antanas 133, 207 Sokurov, Aleksandr 351 Solženicyn, Aleksandr 142 Songaila, Rimgaudas 277, 302, 318, 330 Sööt, Andres 51, 52, 86, 98, 99, 349 Spigel, Lynn 168, 341 Sruoga, Balys 146, 229 Stadalnikaitė-Komžienė, Regina 133, 347 Stakvilevičius, Mindaugas 315 Staliliūnaitė, Rūta 269 Stallone, Silvester 114

Starkevičiūtė, Margarita 84, 158, 353 Statulevičius, Vytautas 240 Steigvila, G. 284 Steinfeld, Hans 169, 172 Stonienė, Vanda 341 Stonys, Audrius 7, 61, 75, 76, 79, 100, 103, 133, 188, 204, 211, 339, 347, 354, 356 Stonytė, Renata 3, 4, 6, 14, 15, 23, 182, 357, 362, 374 Stoškus, Krescencijus 189, 344 Strijkovskis, Motiejus Stuina, Algimantas 250, 280, 309 Stümer, Jenny 72, 341 Suboč, Valentina 216 Suurevälja, Jüri 349 Svilainis, Pranas 241, 246 Š Šablevičius, Henrikas 37, 39, 40, 46, 103, 348, 349 Šarmaitis, Romas 193 Šein, Hagi 89 Šepetys, Lionginas 153 Šepetys, Nerijus 152, 341 Šermukšnytė, Rūta 14, 341 Šernas, Adomas 251 Shakespeare, William 293 Šileika, R. 295 Šilinis, Rimtautas 169, 170, 171, 173, 353 Šimanas, Aleksandras 268 Šimkus, Stasys 239 Šimkūnas, Antanas 261 Šimulis, Ignas 79 Šimukauskas, J. 269 Šmidchens, Guntis 34, 35, 341 Šniukas, Domas 296, 302, 330, 317 Šukaitytė, Renata 3, 4, 5, 8, 9, 12, 14, 15, 22, 28, 88, 341, 357, 360, 374 Šutinienė, Irena 13, 74, 75, 339 Švec, Luboš 50, 341

A

en a i o y lė

371

Šved, Vladislav 315 Švedas, Aurimas 4, 7 T Tarmak, Mart 117 Tarvydas, Algirdas 4, 8, 40, 41, 46, 47, 98, 99, 103, 188, 189, 348, 354, 356 Terleckas, Antanas 87, 144, 198, 201, 341 Tomkus, Petras 48, 345 Toshiaki, Harai 350 Tsiokos, Basil S. 89, 345 Tulaba, Ladas 175 Tumas-Vaižgantas, Juozas 180, 294 Turner, Graeme 36 Tusty, James 35, 350 Tusty, Maureen Castle 35, 350 U Ujica, Andrei 80, 94, 351 Urbonas, A. 243 Urbonavičius, Eugenijus 243 Urbšys, Juozas 19, 53, 207 Usinavičius, Virgilijus 128, 160 V Vabalas, Raimondas 238 Vaičaitis, Pranas 293 Vaičiūnaitė, Judita 245, 247 Vaigauskas, H. 244 Vaino, Karl 51, 86, 91 Vainokivi, Manfred 349 Vaiseta, Tomas 346 Vaišnys, Andrius 4, 7, 13, 18, 341 Vaišvila, Kęstutis 188, 354, 355, 356 Valiulis, Skirmantas 113, 188, 193, 200, 207, 208, 211, 297, 344 Valk, Heinz 34 Vallet, Ellisabet 74, 341 Varenikov, Valentin 173

372

POLITINIS œ LUÞIS EKRANE

Vareikis, Juozas 268 Varik, Aare 349 Vasiliauskas, Kazimieras 77 Venskus, A. 269 Verba, Robertas 22, 25, 103, 110, 117, 120, 123, 130, 137, 148, 150, 351, 352, 361 Verhoustinskis, Andrejs 350 Velikonis, Virmantas 269 Vidiņš, Zigurds 350 Vienuolis, Antanas 287 Vildžiūnas, Domantas 22, 103, 110, 116, 118, 122, 123, 163, 164, 345, 349, 353, 361 Vildžiūnas, Vladas 349 Vileikis, Algirdas 240 Vilimavičius, A. 266 Viola, Bill 119, 334 Visockis, Algimantas 239 Višinskis, Povilas 292 Vitols, Maruta Zane 48, 49, 50, 68, 69, 341 Vizeras, V. 244 Vytautas Didysis 290 Vulfsons, Mavriks 77 W Wayne, Mike 19, 20, 45, 342 Wałęsa, Lech 80 White, Hayden 8, 16, 28, 30, 105, 107, 109, 342, 374 Williams, Linda 184, 342 Winkel, Roel Vande 185, 342 Wittig-Marcinkevičiūtė, Eglė 96, 342 Z Zacharov, V. 268 Zajączkowski, Andrzej 81 Zalcmanis, Kalvis 350 Zingeris, Emanuelis 152, 317 Znaniecki, Florian 156, 342 Zonn, Lidia 140, 141, 342

Zryd, Michael 110, 342 Zubavičius, Edmundas 8, 19, 38, 39, 47, 51, 52, 53, 55, 56, 57, 80, 83, 98, 99, 103, 104, 109, 115, 188, 196, 343, 347, 348, 354, 355, 356 Zvaigzne, Gvido 48, 350 Ž Žalalis, Gintautas 323 Žickytė, Giedrė 7, 80, 84, 85, 99, 163, 348 Žigaitis, Rimvydas 295 Žilinskas, Algimantas 251

Žižek, Slavoj 95, 96, 342 Žižiūnas, Algimantas 121, 154, 209, 238 Žlibinas, Stasys 295 Žukauskas, J. 249 Žuklys, A. 268

Васильева, Инна 114, 345 Кудрявцев, Сергей 114 Парфёнов, Леонид 342 Фомин, Вaлерий 113, 114, 342

A

en a i o y lė

373

Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje / Sudarė Anna Mikonis-Railienė ir Renata Šukaitytė. Autoriai: Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė, Mantas Martišius, Renata Stonytė. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. – 374 p.; iliustr.

ISBN 978-609-07-0362-5 Monografija „Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje“ – tai pirmasis mokslininkų žvilgsnis į politinių ir socialinių transformacijų, vykusių 1987–1991 metais, vaizdavimą ir refleksiją Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje. Knygoje atskleidžiama, kas permainingų praėjusio šimtmečio devintojo ir dešimtojo dešimtmečių sandūroje kine ir televizijoje buvo vertingiausia, svarbiausia, neįprasta ir kas užfiksuota kino bei magnetinėse vaizdajuostėse. Monografijos autoriai gilinasi į svarbius to meto istorinius įvykius ir personalijas ir į tai, kas lėmė nacionalinio dokumentinio kino ir televizijos kaitą. Knygoje atskleidžiama, kaip audiovizualinėse medijose reprezentuojami pokyčiai mūsų visuomenėje ir kokie politiniai bei socialiniai naratyvai dominuoja atgimstančioje Lietuvoje.

Dizainerė Jurga Tėvelienė Kalbos redaktorė Danutė Petrauskienė Maketuotoja Nijolė Bukantienė Vilniaus universiteto leidykla Saulėtekio al. 9, LT-10222 Vilnius info@leidykla.vu.lt, www.leidykla.vu.lt 20,5 aut. l. Tiražas 300 egz.

Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius Leidinio spaudos lankų popierius Munken Lynx 90 g/m2 Priešlapių popierius Munken Lynx 170 g/m2 Įklijų popierius Gprint 90 g/m2

Anna Mikonis-Railienė Renata Šukaitytė Mantas Martišius Renata Stonytė

macijų, vykusių 1987-1991 metais, vaizdavimą ir refleksiją Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje. Knygoje atskleidžiama, kas permainingų 9 – 10 dešimtmečių sandūroje kine ir televizijoje buvo vertingiausia, svarbiausia, neįprasta ir kas užfiksuota kino bei magnetinėse vaizdajuostėse. Monografijos autoriai gilinasi į svarbius to meto istorinius įvykius ir personalijas ir į tai, kas lėmė nacionalinio dokumentinio kino ir televizijos kaitą. Analizuojami audiovizualinėse medijose reprezentuojami pokyčiai mūsų visuomenėje ir atgimstančioje Lietuvoje dominuojantys politiniai bei socialiniai naratyvai.

Tyrimas aprėpia nedidelį, tačiau įvykių tirštą laikotarpį. Jam perprasti jaunos kartos žmogui reikalinga pagalba – ir tam pasitarnaus ši publikacija. Monografija yra vertingas tyrimas, naudingas suvokti, kuo kino ir televizijos dokumentikos kaita buvo reikšminga, kaip ji vyko, kas darė įtakos vaizdo medijų turiniui, fiksavusiam radikalias žmonių ir sistemų permainas.

Prof. dr. Andrius Vaišnys (Vilniaus universitetas)

POLITINIS LU ZIS EKRANE

Tai pirmasis mokslininkų žvilgsnis į politinių ir socialinių transfor-

POLITINIS

LU ZIS

EKRANE

(PO)KOMUNISTINĖ TRANSFORMACIJA LIETUVOS DOKUMENTINIAME KINE, VIDEOKRONIKOJE IR TELEVIZIJOJE VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA